JAV IŠVENGĖ BAKROTO. USD PINGA

2013 spalio 21 -25 dienų numeris

USD PINGA

JAV doleris nukentėjo po to, kai politikai tik paskutinėmis akimirkomis padidino skolos limitą. Investuotojams optimizmo neteikė ir tai, kad vyriausybė toliau tęs darbą. Dabar visi laukia rodiklių, kurie pasirodys jau ateinančią savaitę. Tai yra – darbo rinkos rodikliai (Non farm payrolls) antradienį, namų rinka, Vokietijos Ifo verslo pasitikėjimo indeksas, Anglijos BVP. Šie duomenys daugiausiai ,,judins’’ rinkas ateinančią savaitę.

Svarbiausi pranešimai ateinančią savaitę

Esamų namų pardavimai: pirmadienis.

JAV namų pardavimai rugpjūčio mėnesį buvo pakilę iki 5,48 milijonų – tai

yra 6 metų aukštumos. Daugiausiai rodiklio gerėjimą lėmė pigus

skolinimasis. Nepaisant didėjančių nekilnojamojo turto kainų, namų rinka

stiprėja. Analitikai tikisi šį kartą matyti silpnėjimą – prognozuojamas 5,31

milijono rodiklis .

„Po pasiektų 6 mėnesių aukštumų, tikėtinas

namų pardavimų kilimo sulėtėjimas‘‘

JAV darbo rinkos duomenys, išskyrus

žemės ūkio sektorių.

Antradienis. JAV ekonomika pridėjo 169,000 darbo vietų rugpjūčio mėnesį,

o tai buvo mažiau nei prognozuotas 178,000 darbo vietų prieaugis.

Bedarbystės lygis sumažėjo iki 7,3%, tačiau dėl neigiamos priežasties –

sumažėjusio konkuravimo darbo rinkoje. Bedarbių skaičius rugpjūčio mėnesį

pasiekė 11,3 milijono. Tačiau 4 iš 10 yra ilgalaikiai bedarbiai – ieškantys darbo jau ilgiau nei 27 savaites. Prognozuojamas

179,000 naujų darbo vietų sukūrimo rodiklis, o bedarbystė planuojama 7,3%.

SKAITYKITE:

Kokie ekonominiai

pranešimai svarbiausi

ateinančią savaitę?

Interviu su BILL HUBARD

Seminaro Vilniuje akimirkos

www.forexfactor.lt

Kanados palūkanų norma.

Trečiadienis. Pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas kažkiek galimai sustabdys ir

numatytą Kanados eksporto ir investicijų augimą. Ko gero, net stipresni

namų rinkos duomenys pablogės ateinančiais mėnesiais. Šie faktoriai

privertė Kanados banką palikti esamą palūkanų normą ties 1 %. Monetarinis

stimulas liko nepakitęs dėl infliacijos, nestabilumo namų rinkos sektoriuje.

Didelis monetarinis stimulas , kurį naudoja BOC, bus mažinamas

palaipsniui. Kol kas palūkanų normos pakeitimai neprognozuojami.

JAV bedarbystės paraiškos.

Ketvirtadienis. Vyriausybės nedarbas ir problemos Kalifornijoje iškreipia

bedarbystės paraiškų rodiklį, todėl sunku nustatyti tikslią tendenciją.

Bedarbystės paraiškos smuko 15,000 iki 358,000. Ekonomistai prognozuoja

paraiškų sumažėjimą iki 335,000 nuo praeitą savaitę buvusio 373,000 prieš

savaitę. Kalifornija, daugiausiai apgyvendinta valstija, vis dar nepateikia

tikslių duomenų dėl kompiuterinių sistemų atnaujinimų, kurie prasidėjo

rugsėjo mėnesį. Vyriausybės uždarymas ir Kalifornijos rodiklių vėlavimai gali

paveikti rezultatus ateinančiais mėnesiais. Prognozuojamas rodiklio

smukimas iki 341,000 šį kartą.

JAV naujų namų pardavimai.

Ketvirtadienis. Naujų vienai šeimai pritaikytų namų pardavimai šiek tiek didėjo rugpjūčio mėnesį ir pasiekė 421,000

vienetų, nors prieš tai mėnesį buvo 390,000. Dabar prognozuojamas 427,000 rodiklis.

Mark Carney kalba.

Ketvirtadienis. BOE vadovas Mark Carney kalbės Londone 125 metų Financial Times proga. Jo kalba gali lemti nemažus

svyravimus rinkoje. Neseniai pasirodę Anglijos rodikliai ir toliau rodo gerėjimo tendenciją, taip pat stebina gerėjantys

darbo rinkos duomenys. Šį kartą Mark Carney gali kalbėti optimistiškiau apie padėtį Anglijos ekonomikoje.

Vokietijos Ifo verslo klimatas.

Penktadienis. Verslo sentimentai Vokietijoje gerėjo rugsėjo mėnesį ir pasiekė 107,7 nuo buvusio 107,6. Indeksas kilo

penktą mėnesį iš eilės ir rodo, kad euro zona atsigauna, nors ir lėtai. Pramonės stiprėjimas ir vidaus rinkos paklausa auga,

o tai geras signalas ateities augimui. Dabar prognozuojamas 108,2 rodiklis.

Anglijos BVP.

Penktadienis. Anglijos ekonominis atsigavimas įsibėgėjo antrą ketvirtį, todėl dabar prognozuojamas 0,8% augimas.

JAV ilgalaikių prekių užsakymai.

Penktadienis. Ilgalaikių prekių užsakymai kilo 0,1% rugpjūčio mėnesį, po 0,7% liepos mėnesį. Didėjimą daugiausiai lėmė

stiprus transporto priemonių pardavimų didėjimas. Ekonomistai prognozuoja 0,6% augimą dabar.

FOREXFACTOR TV

Forex Faktorius – valiutų rinkos ekspertai

Apmokymai

Konsultacijos

Analitika

Prekyba valiutų rinkoje mums teikia

didžiausią malonumą!

Akcijų ir dolerio kurso augimo stabtelėjimas – laikinas (interviu)

BILL HUBARD KALBINA VZ.LT ŽURNALISTĖ SIMONA MILIŠAUSKAITĖ

Jei Jungtinių Valstijų bankroto grėsmė būtų reali, akcijų indeksai būtų kritę ne keliais, bet keliomis dešimtimis procentų,

sako Billas Hubardas, valiutų ir išvestinių finansinių priemonių prekybos tarpininkavimo bendrovės

„Markets.com“ vyriausiasis ekonomistas

Billas Hubardas, valiutų ir išvestinių finansinių priemonių prekybos brokerio "Markets.com"

vyriausiasis ekonomistas.

Jo nuomone, JAV dolerio nuosmukis yra trumpalaikis, o akcijos turi puikias perspektyvas augti, nes istorinėse žemumose

ilgą laiką buvusios palūkanos judės aukštyn ir tai mažins galimybes uždirbti obligacijų rinkoje.

- Pastaruoju metu finansų rinkose daugiausia kalbama apie JAV politinius nesutarimus dėl biudžeto ir

skolos limito padidinimo. Ar JAV nemokumo grėsmė yra reali? Kaip JAV nemokumas gali paveikti

finansų rinkas?

- JAV turi gauti vyriausybės patvirtinimą skolintis daugiau nei skolinosi iki šiol. JAV yra kaip korporacija, skirtumas tik

tas, kad ji negali platinti akcijų, todėl leidžia skolos vertybinius popierius. Taip, spalio 17 d. JAV gali baigtis pinigai, tačiau

šalis turi daug šaltinių, iš kur jų paimti, pavyzdžiui, socialinės apsaugos įmokos, tad iki lapkričio 1 d. neturėtų kilti rimtų

mokumo sunkumų.

Tačiau svarbiausia, kad tai, kas dabar vyksta, yra ne finansinės, o politinės problemos. Politikai žaidžia žaidimus, kokių

neturėtų žaisti. Per pastaruosius 70 metų JAV panašioje situacijoje buvo daugiau kaip 100 kartų, paskutinį kartą – 2011 m.

Teoriškai galėtų atsitikti taip, kad JAV neišpirktų spalį besibaigiančių obligacijų, tačiau taip neįvyks, nes tai yra politika.

- Ar JAV vyriausybės neveiksnumas atsilieps JAV ir pasaulio ekonomikai?

Jei tai tęsis ilgai, taip. Pavyzdžiui, jei situacija užsitęstų tiek, kiek 1995-aisiais, tai galėtų nubraukti 0,75 proc. punkto nuo

JAV ekonomikos metinio augimo. Tačiau rinkos dalyviams nelabai rūpi padėtis JAV, nes jie žino, kad tai, ką JAV

ekonomika praras šių metų paskutinį ketvirtį, su kaupu sugrįš kitų metų I ketvirtį. Jei rinkos dalyviai iš tikrųjų manytų,

kad JAV taps nemokios, akcijų indeksas „Dow Jones Industrial Average“ būtų kritęs 5.000, o ne keliais šimtais punktų, o

„Standard &Poor's 500“ vertė siektų 1.000, o ne 1.700 punktų.

- JAV doleris kiek susilpnėjo kitų valiutų atžvilgiu, tačiau panašu, kad rinkos dalyviai JAV valiutą vis tiek

tebelaiko saugumo užuovėja. Kodėl taip yra, juk JAV patiria rimtų išbandymų?

- Doleris yra valiuta, kuria daugybė šalių laiko užsienio rezervus. Pavyzdžiui, Kinijai ir Japonijai priklauso daugiau nei

70% JAV išleistų skolos vertybinių popierių. Be to, šalys turi aukso, o jis taip pat vertinamas doleriais. Jei doleris

nuvertėtų, smarkiai kristų tokių šalių turto vertė. Tad Kinija dolerių neparduos, Japonija – taip pat, nes jos negali daryti

tokių veiksmų, kurie kenktų jų turimo turto vertei.

- Ar galime daryti išvadą, kad dolerio nuosmukis kitų valiutų atžvilgiu yra trumpalaikis?

- Taip. Rinkos dalyvių spekuliacijos trumpam sumažino USD vertę kitų valiutų atžvilgiu, tačiau tai laikina. Didžiosios

Britanijos svaras ir euras per daug sustiprėjo ir investuotojai praeitą savaitę pradėjo juos pardavinėti. Juk net Europos

centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi yra pasakęs, kad kai už eurą mokama 1,35–1,36 USD, jam kyla nerimas dėl

euro stiprumo. Be to, p. Draghi yra užsiminęs, kad, jei prireiks, ECB gali dar sumažinti palūkanas, o jei jau taip nutiks, tai

bus neabejotinai neigiamas dalykas eurui.

- Ar Europos Sąjungos šalys turėtų skubėti įsivesti eurą, ar joms kaip tik kuo ilgiau reikėtų išlaikyti savo

valiutą?

- Nesu euro gerbėjas ir manau, kad šalys, ypač didesniosios, turėtų išlaikyti savo valiutą. ECB veikia pasauliniame

kontekste, tačiau ar ECB žino, kas vyksta Lietuvoje? Kai finansų rinkos ir ekonomika auga, vienas dydis (palūkanų – VŽ)

tinka visoms šalims, tačiau, kai įvyksta krizė, vienos valiutos ir vienodų palūkanų modelis nebeveikia. Tai rodo šalių, tokių

kaip Graikija, Portugalija, Airija ar net Ispanija ir Italija, patirtis. Vienos valiutos modelis veikia JAV, tačiau iki to buvo

prieita ne iš karto, anksčiau kiekvienas iš 12-os JAV regionų galėjo nuspręsti, ar jam vykdyti centrinio banko (FED)

nuostatas. Pavyzdžiui, jei FED nuspręsdavo padidinti bazines palūkanas, San Francisko ar Niujorko FED galėjo nuspręsti

to nedaryti. Be to, JAV FED turi galimybę centralizuotai skolintis.

Euro zona yra labai didelė, o jai priklausančios ar planuojančios prisijungti šalys yra labai skirtingos. Be to, ECB negali

leisti obligacijų. Norėdami turėti bendrą regioną su viena valiuta, investuotojai turi turėti galimybę pirkti obligacijas,

garantuotas regiono centrinio banko.

- Kaip vertinate akcijų rinkos perspektyvas?

- Akcijų rinkos perspektyvas vertinu pozityviai, nes rinkos dalyviai traukiasi iš obligacijų fondų, iš kurių pakankamai

uždirbo, ir investuoja į akcijas. Per pastaruosius 2,5 metų į obligacijų fondus buvo investuota apie 77 mlrd. USD, nes

obligacijų pajamingumas nuolat krito. Investuotojai masiškai judėjo į obligacijų fondus, nes ten jų laukė gražus pelnas.

Tačiau šių metų gegužę 10 m. trukmės JAV obligacijų pajamingumas nukrito iki istorinių žemumų (1,6%) ir kryptis

pasikeitė. Per pastaruosius du ketvirčius iš obligacijų fondų buvo išimta beveik 40 mlrd. USD. Jei FED pradės mažinti

ekonomikos skatinimą, obligacijų pajamingumas pradės kilti, o tai reiškia, kad obligacijų grąža bus neigiama. Net

palūkanų augimo lūkesčiai daro poveikį obligacijų pajamingumui, pastaraisiais mėnesiais jis po truputį stiebiasi – 10 m.

trukmės JAV obligacijų pajamingumas rugsėjį jau buvo pasiekęs 3%. Rinkos dalyviai traukiasi ir iš obligacijų fondų, iš

kurių pakankamai uždirbo, ir investuoja į akcijas. Manau, kad šiuo metu patraukliausios yra IT, sveikatos apsaugos ir

statybų sektoriaus akcijos. Taip pat įdomios įvairių vartojamųjų prekių, ypač namų apyvokos prekių, bendrovių akcijos.

- Kaip vertinate finansinio sektoriaus bendrovių akcijų perspektyvas?

- Bankų pagrindinis darbas yra pinigų skolinimas, tad kol jie neskolina, tol negali parodyti gerų rezultatų. Kai bankas

neskolina, tradiciškai jis perka vyriausybių obligacijas. Viena iš Europos bankų problemų buvo ta, kad, sumažėjus

skolinimo apimčiai, bankai pirko aukšto pajamingumo vyriausybių, tokių kaip Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ar Italijos,

obligacijas.

Pastarąjį pusmetį Europos bankų akcijos pradėjo atsigauti, nes bankai po truputį pradėjo skolinti. Ši tendencija labai ryški

Jungtinėje Karalystėje, jos vyriausybė vykdo vartojimo skatinimo programą: sudaromos palankios sąlygos gyventojams

įsigyti automobilių, būstą ar kitus pirkinius, o tai leidžia bankams daugiau skolinti. Pavyzdžiui, banko „Barclays“ akcijos

praeitų metų liepą kainavo po 1,4 GBP, o šiemet liepą – jau po 3 GBP.

- Istoriškai žemos palūkanos Vakaruose laikosi jau gana ilgą laiką. Ką tai reiškia ekonomikai?

- Žemos palūkanos nėra nei gerai, nei blogai. Svarbiausia ekonomikai – infliacija. Ekonomikai reikia infliacijos arba

infliacijos lūkesčių todėl, kad jei tikimasi, jog koks nors daiktas kainuos brangiau kitą savaitę, tai greičiausiai jis bus

nupirktas dar šią savaitę, o jei laukiama, kad ir po 6 mėnesių daiktas kainuos tiek pat, tuomet neskubama ir laukiama, t. y.

pinigų neišleidžiama. O tai jau yra problema. Ekonomikai nereikia 20% infliacijos, bet 3,5–5% kainų augimas yra būtinas.

Infliacija padeda verslui judėti į priekį.

Parengta www.vz.lt šaltinio informacija. Interviu parengė žurnalistė Simona Milišauskaitė

Seminaro ,,Protinga prekyba finansų rinkose. Techninės ir fundamentinės analizės

tobulinimas‘‘, vykusio Vilniuje, spalio 13 dieną, akimirkos:

`DŽIAUGIAMĖS GALĖDAMI PRISIDĖTI PRIE JŪSŲ FINANSINIO

RAŠTINGUMO GERINIMO! BUVO SMAGU