Žurnalas Platumos 5 (7) 2014

E . Ž U R N A L A S

R U D U O

ŽODIS SKAITYTOJUI

Sutikite, kad rugsėjis atskrieja tarsi ant sparnų. Dienos pradeda pastebimai trumpėti ir nejučia užklumpa nostalgija dėl prabėgusių saulėtų vasaros dienų. Nors rugsėjis vis dar palepina saulės šiluma ir tarsi leidžia vasarai atsisveikinti, bet vis dažniau geriausiais draugais tampa šiltas megztinis ir puodelis karštos arbatos.

Kita vertus, dar anksti pasiduoti niūrioms mintims. Juk galime pasidžiaugti šiluma, pakeliauti, apsilankyti ten, kur dar nebuvome. Nors pasaulis gyvena neramiomis nuotaikomis, o „didieji kaimynai“ grąsina nemaloniomis permainomis, vis tik nepraraskime optimizmo, įžvelkime grožį net ir smulkmenose. Mėgaukimės akimirkomis, kurioms galime nusišypsoti.

Šį kartą ir vėl kviečiame kartu su mumis keliauti ir mėgautis potyriais.

Šiame numeryje vėl nusikelsime į kelionių pasaulį: keliausime po Kėdainius, aplankysime Asvejos regioninį parką, susipažinsime su Lietuvoje išlikusiais malūnais, pasinersime į paslaptingą paukščių gyvenimą, istorijos nuotrupas ir užsikrėsime kelionių po užsienio šalis troškuliu. Kartu panirsime į paslaptingą vandenų pasaulį ir patrauksime ieškoti grybų į jau rudenėjančius miškus.

Spalvingų dienų linkėdama, Ineta

TURINYS

VšĮ „Terra Publica“Tilžės g. 18, LT-47181 KaunasTel. +370 37 328820, faks. +370 37 [email protected]

Jovita Martišiūtė

© Visos teisės yra saugomosUž reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas.Leidinys ne pardavimui.

Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“.

PLATUMOS ISSN 2335-8467VYR. REDAKTORĖ

Danguolė KandrotienėREDAKTORĖDIZAINERĖ Vilmantė PakštienėKALBOS REDAKTORĖ

REDAKCINĖ KOLEGIJA Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda ŠiškauskienėREKLAMA

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766

Ineta Žukauskaitė

Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos

www.pinterest.com/platumos

GRYBAVIMO SEZONAS ATIDARYTAS

6

www.platumos.lt

ASVEJOS REGIONINIS PARKAS

22

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

4

LAISVASIS NARDYMAS – IR HOBIS, IR SPORTAS

14

PO KĖDAINIUS PĖSČIOMIS

36

MALŪNAI

42

SPALVOS FOTOGRAFIJOJE

54

BESIVEJANT VAIVORYKŠTĘ

48GAMINAME GAMTOJE SAUGIAI, SVEIKAI IR SKANIAI

76

SENOVĖS VALGIŲ APŽVALGA

82

TOBULO TVENKINIO PAIEŠKOS

60

KAI PAUKŠČIAI PAKELIA SPARNUS

28

EGZOTIŠKOJI MALAIZIJA INDRĖS IR DARIAUS AKIMIS

66

PLATUMOS 2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS4

5 DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

32

SMAGŪS KALNELIAI

Anykščiai gali pasigirti ne tik žymiuoju Puntuko akmeniu ar muziejų gausa – čia rasite ir aktyvių pramogų. Jei užsukote į Anykščius – apsilankykite vasa-ros rogučių trasoje, kuri įrengta ant Kalitos kalno. Trasa veikia ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Visos rogučių trasos ilgis siekia 500 m, joje yra tramplynas, kilpa ir penki posūkiai, kuriais pra-skriesite net 40 km/val. greičiu. Vienas nusileidimas suaugusia-jam kainuoja 5 Lt.

Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūloma naujiena – „Kalitos salto“ atrakcionas. Ši pramoga skiriasi nuo vasaros rogučių trasos. Nuo kalno nusileisite kitaip – žemė–oras–žemė. Pramoga vienam as-meniui kainuoja 20 Lt, jei leisitės dviese, mokėsite 32 Lt.

Patirkite nepamirštamų emocijų!

• www.kalitoskalnas.lt

APLANKYKITE STUMBRUS

Stumbrai – stambiausi laukiniai gyvūnai mūsų šalyje, įra-šyti ne tik į Lietuvos, bet ir į Tarptautinę raudonąją kny-gą. Stumbrai Lietuvoje buvo paplitę seniai, tačiau, dar XVIII a. viduryje, dėl besaikės medžioklės šie gyvūnai išnyko. Keletą šimtmečių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos giriose stumbrų nebuvo.

Šiandien stumbrus galime pamatyti Pašilių stumbryne (Panevėžio r. sav.). 1969 m. į Lietuvą iš Rusijos rezervato čia buvo atvežti du stumbrai, po keleto metų jie atsivedė pirmąjį jauniklį. Taip pamažu stumbryne šių gyvūnų vis daugėjo. Dabar Pašilių aptvare gyvena apie 20 stumbrų (skaičiai apytiksliai, nes gali kisti), dar 50 vaikšto laisvė-je – stumbryno teritorijoje.

Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos (apžvalgos aikštelės). Norintys ilgiau stebėti kaimenės gyvenimą gali prisėsti šalia stumbrų aptvaro įrengtose pavėsinėse. Geriausia čia apsilankyti iki pietų – tada su stumbryno darbuotojais galėsite pašerti gyvūnus.

Bilietas į Pašilių stumbryną suaugusiajam kainuoja 4 Lt, jei norite ekskursijos vadovo, ši paslauga Jums kainuos dar 10 Lt.

• www.panmu.lt/lt/lankytinos_vietos/stumbrynas 1TAURŲ NUOTYKIŲ PARKAS

Jei keliausite pro Tauragę, užsukite į Taurų nuotykių parką. Čia galėsite ne tik palaipioti medžiais ar pasivaikščioti poilsio parke, bet ir apsilankyti unika-liuose gynybiniuose įtvirtinimuose. Taurų nuotykių parke įkurti gynybiniai piliakalnio įtvirtinimai nukelia į senovę, kai mūsų protėviai narsiai kovėsi su kryžiuočiais ir gynė gimtąsias žemes.

Nuo

trau

ka:

V. K

andr

oto

Nuo

trau

ka:

iš V

šĮ A

nykš

čių

turiz

mo

info

rmac

ijos

cent

ro a

rchy

vo

PLATUMOS 2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS 5

3Pravėrus gynybinių įtvirtinimų vartus, galima išvysti masyvius puodus, ku-riuose viduramžiais kovotojai virdavo smalą ar tiesiog kaitindavo vandenį. Pilies įtvirtinimus puošia keturi bokštai, juose žmonės budėdavo, pastebėję priešus uždegdavo signalinius laužus, taip kitus įspėdavo apie besiartinantį pavojų. Pilies centre yra akmeninis

GRYBAI, GRYBAI...

Rugsėjis grybautojus visada džiugina grybų gausa. Grybai džiaugsmą sukelia ne tik miške, bet ir ant stalo. Jei prisirin-kote pilną pintinę grybų, siūlome pasigaminti gardų patie-kalą – grybais ir kumpiu įdarytas saldžiąsias paprikas.

Reikės: 4–6 saldžiųjų paprikų 1 stiklinės mėsos sultinio pusės stiklinės grietinės 1 šaukšto miltų aliejaus druskos pagal skonį

Įdarui: 200 g virtų grybų 300 g smulkiai sukapoto rūkyto

kiaulienos kumpio arba troškintos kiaulienos konservų 3 šaukštų aliejaus 1 svogūno 4 šaukštų džiūvėsėlių 2 kiaušinių druskos pipirų

Saldžiąsias paprikas nuplaukite ir nupjaukite jų viršūnėles. Išgremžus sėklas ir minkštimą, paprikas apvirkite pasūdyta-me vandenyje. Svogūną susmulkinkite ir pakepinkite alieju-je. Po to sudėkite virtus susmulkintus grybus ir patroškinki-te. Gautą masę atvėsinkite ir sumaišykite su mėsa. Suber-kite džiūvėsėlius, įmuškite kiaušinius, pagardinkite druska, pipirais ir gerai išmaišykite. Šia mase įdarykite paprikas, jas užpilkite sultiniu ir troškinkite. Po to supilkite grietinę, sudėkite aliejuje pakepintus miltus, pasūdykite ir kaitinkite, kol užvirs. Valgykite su virtais ryžiais arba bulvėmis.

• Daugiau receptų rasite knygoje „Grybai ant stalo“

NEPATOGUS KINAS

Spalio 22–30 d. Vilniuje, o nuo lapkričio mėn. ir kituose miestuose siūlome užsukti į „Nepatogaus kino“ seansus. Rengėjai šiemet žada parodyti beveik 50 naujausių doku-mentinių filmų: nuo politinių trilerių, aktualiosios dokumentikos iki dra-matiškų atskirų herojų istorijų.

Be tradicininių teminių rubrikų, festivalis stebins ir gausia progra-ma. Bus rodomi ryškiausi praėju-sių metų dokumentiniai filmai, jau spėję sulaukti solidžių įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose, taip pat bus rodoma naujausių Skandi-navijos filmų retrospektyva.

• www.nepatoguskinas.lt

1

aukuras, kuriame senovėje kriviai degindavo aukas. Piliakalnio pože-miuose išsiraizgęs muziejus, jame eksponuojami XI–XIII a. ginklai, šar-vai, įrankiai. Pilyje nuolat rengiami muzikos pasirodymai, tad galėsite ne tik pamatyti istorinį paveldą, bet ir pasiklausyti muzikos.

• www.tauruparkas.lt 5

4N

uotr

auka

: L.

Ven

ckut

ės

Nuo

trau

ka:

iš „

Nep

atog

us k

inas

“ ar

chyv

o


NUMERIO TEMA

6


GRYBAVIMO S E Z O N A S A T I D A R Y T A S

Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOSNuotraukos: R. IRŠĖNAITĖS, S. PALTANAVIČIAUS IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“

NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ LIETUVIAI MĖGSTA RINKTI GRYBUS. TADA GRYBAI PAPILDYDA-VO MAISTO RACIONĄ. NORS ŠIANDIEN DĖL

VALGIO TAIP RŪPINTIS IR NEREIKIA, VIS DĖLTO TIKRO LIETUVIO ŠIRDIS IKI ŠIOL SUSPURDA PRA-SIDĖJUS GRYBŲ SEZONUI. GALIMA SAKYTI, KAD GRYBAUDAMI SAVOTIŠKAI PRALEIDŽIAME LAIS-VALAIKĮ. ESAME VIENA IŠ NEDAUGELIO TAUTŲ EUROPOJE, KURI VIS DAR RENKA GRYBUS. IR TAI VISAI SUPRANTAMA, JUK LIETUVOJE APTINKAMA DAUGIAU KAIP 6500 GRYBŲ RŪŠIŲ. TIK AR JIE VISI VALGOMI? ČIA JAU KITAS KLAUSIMAS.

RUGPJŪČIO PABAIGA IR RUGSĖJIS – PATS TIN-KAMIAUSIAS LAIKAS GRYBAUTI. TAD TRUMPAI APŽVELGSIME SVARBIAUSIUS DALYKUS, KURIUOS TURI ŽINOTI KIEKVIENAS TIKRAS GRYBAUTOJAS.


NUMERIO TEMA

8

KUR AUGA GRYBAI?Lietuvos pušynuose gausu valgomųjų grybų. Visiems gerai pažįstami bara-vykai, kazlėkai, voveraitės, įvairiaspal-vės ūmėdės, kurių Lietuvoje randama apie 60 rūšių, piengrybiai, tarp kurių ir rudmėsės. Vėlyvą rudenį pušynuose išauga baltikai, mums geriausiai pa-žįstami žalsvieji baltikai, dar vadinami žaliuokėmis.

Pelkiniuose pušynuose susiformuoja ne tik savita augalija, bet ir tarpsta tik tai augavietei būdingų grybų: ryškiai rau-donų pelkinių ūmėdžių, stambių pilkai rusvų samaninių piengrybių, po ber-žais – palšųjų raudonviršių. Aukštaitijos aukštumose ir Žemaitijoje labiau paplitę eglynai. Juose būna ir beržų, drebulių, ąžuolų priemaišų – tad ir grybų įvairovė didesnė nei pušynuose. Ten gausu ba-ravykų, voveraičių, ūmėdžių. Eglynams būdingos avinės dirvapintės, miškiniai pievagrybiai, rudenį išauga eglyninės rudmėsės. Spygliuočių miškuose gausu įvairiaspalvių, tačiau dažnai nuodingų nuosėdžių ir musmirių.

Lietuvoje didžiausia grybų ir kerpių įvairovė yra plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Juose gausu su ąžuolais, uosiais, liepomis, klevais ar guobomis susietų grybų: mėlynuojančių, ryškiai raudonomis ar geltonomis kepurė-lių apačiomis baravykų, pavyzdžiui, paąžuolių, dėmėtųjų, blyškiųjų ar Fechtnerio baravykų. Daugelis iš jų labai reti ir įrašyti į Lietuvos raudo-nąją knygą. Tokiuose miškuose auga ir su beržais ar drebulėmis susietų grybų – dažnas beržo palydovas būna juosvažvynis raudonviršis ar po drebule augantis tikrasis raudonviršis. Būtent tokiuose miškuose rasime ir mirtinai nuodingą žalsvąją musmirę.

Natūraliose ir pusiau natūraliose Lietu-vos pievose auga ir mažų pumpotaukš-lių, ir gigantiškų didžiųjų kukurdvelkių. Ryškiai geltonos, oranžinės ir žalsvos spalvos guotės yra natūralių pievų indi-katorinės rūšys.

GRYBAVIMASLietuviams patinka laisvalaikį praleisti gamtoje, o rinkti grybus – vienas mėgs-tamiausių būdų. Dažniausiai grybauti išsiruošiame anksti ryte. Tokiu laiku vėsiau, drėgniau, geriau matyti šviežiai išaugę grybai, be to, dar niekas kitas ne-būna spėjąs jų nurinkti.

Patartina rinkti sveikus, kietus, subren-dusius, bet nesutręšusius grybus. Sukir-mijusius vertėtų palikti miške. Surinktus grybus reikėtų jau miške kuo geriau apvalyti nuo žemių ar spyglių, kad vėliau netektų daug kartų plauti – tai blogina grybų skonio savybes. Grybų reikia rinkti tiek, kiek planuojama suvartoti. Geriausia grybus išrauti palengva pasukant kotą, taip išlieka sveika jo apačia ir mažiau ar-doma miško paklotė. Svarbu nedraskyti samanų, ieškant mažų baravykų ar vove-raičių, nes taip pažeidžiama grybiena.

Ieškant grybų ir vaikštant pasilenkus, galima greitai netekti orientacijos ar pa-siklysti net ir nedideliame miške. Prieš pradedant grybauti verta įsidėmėti svar-bius objektus: kelius, geležinkelį, upelį ar ežerą, kurie padėtų orientuotis vietovėje. Miškas būna suskirstytas į kvartalus, kvartalinių linijų susikirtimo vietoje stovi stulpeliai su užrašytais kvartalų nume-riais. Šiaurės kryptį galima surasti žinant, kad kvartalinės linijos kertasi iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Pats mažiau-sias skaičius yra šiaurės vakarų pusėje.

Pradedant grybauti reikėtų įsidėmėti miško kvartalo numerį. Nepažįstamo-je vietoje jausitės geriau, jei turėsite: vietovės planą, kompasą ar navigacinę įrangą (GPS). Svarbu turėti įkrautą mo-bilųjį telefoną, kuriuo, atsitikus nelaimei, būtų galima išsikviesti pagalbą. Žinoma, reiktų žinoti, kokiame rajone, girininki-joje ar miške grybaujate, koks yra arti-miausias kaimas ar gyvenvietė. Pasikly-dus reikėtų nesiblaškyti. Jei galimybių išsikviesti pagalbą nėra, geriausia eiti iki pirmo kelio ar upelio. Einant keliuku ar šalia upės, galima pasiekti didesnį kelią ar gyvenvietę.

Kaip grybauti Lietuvoje, nu-stato LR aplinkos ministro pa-tvirtintos grybavimo miškuose taisyklės.

• Draudžiama rinkti į Lietu-vos raudonąją knygą įrašytas grybų rūšis. Taisyklės galioja visuose miškuose, nepaisant to, kam jie priklauso.

• Grybauti leidžiama visuose šalies miškuose, išskyrus re-zervatus (draudžiama visada) ir ornitologinius draustinius (draudžiama nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.).

• Lietuvoje yra trys gamtiniai rezervatai:

• ČEPKELIŲ (Varėnos r. sav.);

• KAMANŲ (Akmenės, Mažeikių r. sav.);

• VIEŠVILĖS (Jurbarko, Tauragės r. sav.);

• Žuvinto biosferos rezerva-tas (Lazdijų r. sav.);

• taip pat apie 20 rezerva-tinių zonų, kurios yra nacio-naliniuose ir regioniniuose parkuose. Tokios zonos, šalia į jas vedančių pagrindinių ke-lių, pažymėtos informaciniais ženklais. Visą reikalingą in-formaciją apie saugomas te-ritorijas ir lankymosi taisykles galima gauti rezervatų, nacio-nalinių ar regioninių parkų lankytojų centruose.


DAŽNIAUSIAI GRYBAUTOJAMS REIKIA:• patogios ir permainingam orui tin-kamos aprangos;

• nemažo, kieto krepšio su oro tar-pais. Geriausiai tinka pintas, kad su-rinkti grybai nesusitrintų, neužterštų kitų grybų žemėmis ir, svarbiausia, nesukaistų. Polietileno maišeliuose grybai kaista, susitrina, greičiau kir-mija ir genda;

• peilio, skirto grybo kotui nupjau-ti ir patikrinti, ar jis nesukirmijęs. Grybautojų peiliai būna kartu su še-petėliu, kuriuo grybai apvalomi nuo žemių dar prieš dedant į krepšį;

• apsaugos priemonių nuo uodų, mašalų ar erkių;

• einant į nepažįstamas vietas pri-reiks vietovės plano, kompaso ar navigacinės įrangos (GPS);

• vadovo grybams pažinti, jei apie renkamus grybus norima sužinoti daugiau.

!

Specialus grybų peiliukas su šepetėliu


NUMERIO TEMA

KADA GRYBAUTI?Grybų derėjimo laiką ir gausumą le-mia daugelis veiksnių: tiek drėgmės ir šilumos santykis, tiek pačių grybų me-tiniai derlingumo svyravimai. Ruduo, be abejonės, geriausias metas rinkti grybus, nors jų galima rasti visus metus. Pavasarį renkami briedžiukai ir bobausiai. Kai kurie grybų mėgė-jai gerai pažįsta ir renka pavasarines baltekles, dar kitaip vadinamas avižė-lėmis. Vasaros pradžioje ant lapuočių medžių kelmų ar virtuolių išauga dideli žvynuotųjų skylėtbūdžių vaisiakūniai, o ant ąžuolų kamienų – valgomosios geltonpintės. Grybautojų pamėgti kaz-lėkai, raudonviršiai, lepšės, ūmėdės ir voveraitės išauga po gausaus šilto vasaros lietaus. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį grybų būna daugiau-siai. Tuo metu, kai medžiai sukaupia pakankamai angliavandenių, reika-lingų mikoriziniams grybams (augalų simbiotiniams partneriams), gausiai dera baravykai, piengrybiai, ūmėdės ir daugelis kitų grybų. Vėlyvą rudenį, jau po pirmųjų šalnų, išdygsta žaliuokės. Grybauti galima ir šiltesnę žiemą ar per atlydį. Ant lapuočių medžių išauga juodkočių ugniabudžių ar gluosninių kreivabudžių.

ATSARGIAI – NUODINGI GRYBAISklando daug prietarų ir klaidingų įsi-tikinimų, kaip galima atpažinti nuodin-gus grybus. Deja, nėra vieno paprasto būdo, kaip atskirti nevalgomus grybus nuo valgomųjų, nėra ir priemonės, ga-linčios pašalinti nuodingus. Vienintelis būdas neapsinuodyti grybais – tiksliai žinoti, kokie yra valgomi, o jei nežino-me, visai jų nevalgyti. Tiesa, mirtinai nuodingų grybų Lietuvoje yra tik kele-tas rūšių, vis dėlto šalyje apsinuodiju-sių grybais skaičius gana didelis.

Visų apsinuodijimo požymių, kuriuos su-kelia nuodingi grybai, neišvardinsi, bet pateiksime keletą pasitaikančių dažniau-siai. Rinkdami grybus nepamirškime, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakin-gas už suvartotų grybų pasekmes.

Dažniausia mirtinų apsinuodijimų prie-žastimi tampa žalsvosios musmirės. Grybautojai jas dažnai supainioja su žalsvos spalvos ūmėdėmis ir žaliuokė-mis. Mirtinai nuodingos – visiškai baltos spalvos smailiakepurės musmirės. Ant šių grybų koto nepastebėję žiedo ar koto apačioje esančios išnaros, grybau-tojai supainioja jas su pievagrybiais. Ap-sinuodijus simptomai pasireiškia po ke-

Tikrinis baravykas

Tikrasis kazlėkas

Tikrasis raudonviršis

Kelmučiai Tikroji ūmėdė

Voveraitės

DAŽNIAUSIAI RENKAMI GRYBAI LIETUVOS MIŠKUOSE


lių ar keliolikos valandų. Vėliau žmogaus savijauta apgaulingai pagerėja, tačiau kepenys jau būna negrįžtamai pažeis-tos. Tokio poveikio nuodingųjų medžia-gų turi eglinės kūgiabudės, kurias labai lengva supainioti su kelmučiais.

Kita mirtinai nuodingų grybų grupė yra rausvasis, nuodingasis ir chromagelsvis nuosėdžiai. Apsinuodijus šiais grybais simptomai pasireiškia dar vėliau – po dviejų–trijų dienų ar net savaitės. Per šį laiką nuodai suardo inkstus. Tokius rudus ar žalsvai geltoną spalvą turinčius grybus žmonės supainioja su gudukais, žaliuokėmis ar net voveraitėmis.

Visiems gerai pažįstamos paprastosios musmirės nėra mirtinai pavojingos. Ta-čiau jų nuodai gali sukelti haliucinacijas, stiprų pykinimą, drebulį ar net komą.

Dėl valgomųjų bobausių Lietuvoje dar kyla ginčų. Nors daugelyje šalių šie grybai pripažinti mirtinai nuodingais, mūsų šalyje vieni juos laiko nuodin-gais, kiti – atvirkščiai. Nuodingoji me-džiaga giromitrinas yra laki – verdant ar džiovinant bobausius, ji pasišalina. Apsinuodyti galima valgant žalius bobausius arba vartojant jų nuovirą. Tad prieš valgant šiuos grybus ir ypač siūlant jų paragauti vaikams, vertėtų įvertinti riziką.

Lepšė

KELIOS TAISYKLĖS, KURIOS PADĖS IŠVENGTI APSINUODIJIMO GRYBAIS • Rinkime tik gerai pažįstamus grybus – nepasikliaukime kitų patari-mais, pasitelkime grybų žinynus. Jei naudodamiesi žinynu grybo neat-pažinome, tokį meskime lauk.

• Rinkime tik jaunus, nepažeistus grybus.

• Nerinkime šalnų pakąstų grybų.

• Surinktus grybus sutvarkykime tą pačią dieną, vėliausiai – kitą.

• Sutvarkytus grybus laikykime mediniuose, keraminiuose, stikliniuose ar emaliuotuose induose. Pagamintus grybų patiekalus patariama su-vartoti tą pačią dieną, vėliausiai – kitą. Pašildytų grybų kokybė abejo-tina, todėl jų gaminkime tiek, kiek reikia vienam kartui.

• Grybus, paruoštus atsargai, laikykime vėsioje nekintamos tempera-tūros (0–6 laipsnių) patalpoje.

• Jei konservuotų grybų dangteliai iškilę, tokių grybų nevalgykime.

• Jei atidarę konservuotus grybus, randame pelėsį arba iš grybų sklinda nemalonus kvapas, tokius grybus reikia išmesti, jie netinkami maistui.

Daugiau informacijos apie nuodingų grybų sukeliamus negalavimus gali suteikti LR sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveika-tai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (8 5 236 2052, 8 687 53378).

Bendrasis pagalbos telefono numeris ...................... 112

Raudonoji musmirė


NUMERIO TEMA

RUOŠIAME GRYBUSIš šviežių grybų galima paruošti daug skanių patiekalų: įvairių užkandžių, sriubų, troškinių, apkepų. Grybų galima pasiruošti ir žiemos sezonui: sudžiovinti puikiai išlaiko savo aromatines savy-bes, daug patiekalų galima pagaminti ir iš konservuotų bei šaldytų grybų.

Parsinešę grybus namo, juos dar kartą rūpestingai nuvalome ir paruošiame valgiui gaminti. Pirmiausia grybus išrū-šiuojame – į tuos, kuriuos reikia apvirti, ir tuos, iš kurių tuoj pat galime gaminti valgį. Nebūtina apvirti baravykų, vove-raičių, rudmėsių, pievagrybių, briedžiu-kų, skėtinių žvynabudžių, bet tik tuo atveju, jei iš karto ruošime maistui. Jei grybus ragausime tik kitą dieną, juos būtina apvirti ir laikyti šaldytuve.

Prieš gaminant patiekalus ar ruošiant grybus žiemai, būtina juos švariai nuvalyti. Spyglius, lapus, samanas ar kitas miško šiukšles nuvalykime plačiu minkštu šepetėliu, vata arba minkštu drėgnu skudurėliu, prilipusias prie gry-

bo kepurėlės šiukšles nugramdykime peiliu. Itin rūpestingai reikia nuvalyti tuos grybus, kuriuos kepsime ar džio-vinsime, mat tokių grybų paprastai neplauname. Taip paruoštus grybus dar kartą perrenkame, aštriu peiliu iš-pjaustome sugedusias, patamsėjusias vietas, o didelius grybus supjaustome. Paprastai kotelius atskiriame nuo ke-purėlių. Ūmėdžių ir kazlėkų kepurėles nulupame. Grybus, kuriuos virsime, nu-plauname šaltu vandeniu ir sudedame į sietelį, kad gerai nuvarvėtų vanduo. Nemirkome, nes taip iš grybų pasišali-na daug naudingų medžiagų.

Į 1 l vandens įpylus pusę šaukšto drus-kos grybai verdami 15–30 minučių. Išvirtus grybus galima ataušinti tame pačiame vandenyje arba juos perkoš-ti ir užpilti švariu šaltu vandeniu. Kai grybai atauš, vandenį reikia nupilti, o grybus nuvarvinti per sietelį. Grybų ne-galima spausti, nes kartu su vandeniu išspausime daug vertingų medžiagų. Grybai paprastai nemirkomi, išskyrus sūdytus – kad būtų ne tokie sūrūs,

arba džiovintus – kad vėl sudrėktų. Jie dedami į šaltą vandenį ir mirkomi vidu-tiniškai 2–6 valandas. Kad greičiau iš-mirktų, vanduo keičiamas kas valandą.

Patarimas

Šviežių grybų negalima ilgai laikyti. Jei nėra galimybės grybus sutvarkyti tą pačią dieną, juos nuvalykime ir paliki-me (neplautus ir nepjaustytus) vienai nakčiai, bet ne ilgiau. Grybus sudėkime į platų krepšį ir neuždengtus laikykime vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje: rūsyje, daržinėje, koridoriuje ir kt. Ga-lime laikyti ir šaldytuve 2–6 laipsnių temperatūroje. Kitą dieną tokius gry-bus vėl atidžiai perrinkime, pašalinkime naujai atsiradusias apgedusias vietas.

GERIAUSI GRYBAUTOJO PAGALBININKAI

Knyga „Grybai ant stalo“ – puiki pagalbininkė gaminant skanius,

sočius, delikatesinius valgius!

Žinynas „Grybai Lietuvos

miškuose“ – ir gamtos mylėtojo, ir grybautojo,

ir namų šeimininkės knyga!

www.terrapublica.lt

http://www.terrapublica.lt


KELIONĖS IŠ MEILĖS JUDĖJIMUI

PASLAPTINGAS VANDENŲ PASAU-LIS TRAUKIA DAUGELĮ, TAČIAU NE KIEKVIENAS IŠDRĮSTA PASINERTI

GILIAU IR JĮ PATYRINĖTI. VIS TIK AT-SIRANDA DRĄSUOLIŲ IR ENTUZIASTŲ, KURIUOS POVANDENINIS PASAULIS TIE-SIOG UŽBURIA IR JIE „SUSERGA NAR-DYMO LIGA“. DAŽNAI NARDYMAS TAMPA NE TIK LAISVALAIKIU, BET IR VISU GY-VENIMU. ŠIS UŽSIĖMIMAS SKIRSTOMAS Į NARDYMĄ SU SUSPAUSTO ORO BA-LIONAIS IR BE JŲ – LAISVĄJĮ NARDYMĄ. PIRMOJI RŪŠIS ŽINOMA JAU SENIAI, TA-ČIAU LAISVASIS NARDYMAS DAUGUMAI DAR NEGIRDĖTAS BŪDAS.

APIE LAISVĄJĮ NARDYMĄ MUMS PA-PASAKOJO POVANDENINĖS ŽŪKLĖS IR LAISVOJO NARDYMO ASOCIACIJŲ FE-DERACIJOS PREZIDENTAS BRONIUS ŠEŠPLAUKIS.


L A I S VA S I S N A R D Y M A S

I R H O B I S , I R S P O RTA S

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖSNuotraukos: D. KUBLICKO, IŠ POVANDENINĖS ŽŪKLĖS IR LAISVOJO NARDYMO ASOCIACIJŲ

FEDERACIJOS ARCHYVO IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“


LAISVOJO NARDYMO DISCIPLINOS:

• STATIKA (STA) – vienintelė disci-plina, kurioje rezultatai matuojami ne metrais, o sekundėmis. Naras su-laiko kvėpavimą ir guli ant vandens paviršiaus, veidu žemyn. Dažniausiai ši disciplina atliekama baseine, bet galima ir atvirame vandenyje.

DISCIPLINA BASEINE:• DINAMIKA SU PLAUKMENIMIS (DYN) – nardytojas neria baseine su plaukmenimis ar plaukmeniu (monolastu) į tolį. Kūnas visą nėri-mo laiką turi būti po vandeniu.

• DINAMIKA BE PLAUKMENŲ (DNF) – neria pagal tas pačias tai-sykles kaip ir DYN, tik be plaukme-nų. Paplitęs ir efektyviausias plaukimo būdas – modifikuotas plaukimas krūtine.

DISCIPLINOS ATVIRAME VANDENYJE:

• PASTOVUS SVORIS (CWT) – neriant į gylį su plaukmenimis ar plaukmeniu (monolastu) palei lyną be pagalbinių priemonių. Naro svo-

ris, su papildomais svarmenimis, tiek neriant, tiek išneriant turi būti vienodas.

• PASTOVUS SVORIS BE PLAUKMENŲ (CNF) – tas pats kaip ir CWT, tik draudžiama naudotis plaukmenimis.

• LAISVAS PANĖRIMAS (FIM) – neriant į gylį, kai leidžiamasi ir kylama rankomis traukiant už lyno. Irtis draudžiama. Šis būdas sporti-ninkui suteikia ypatingų pojūčių.

• KINTAMAS SVORIS (VWT) – ne-riant leidžiama keisti svorių kiekį. Efektyviausias variantas – nerti ant platformos, kitaip vadinamo sled ir iškilti su plaukmenimis ar plaukme-niu (monolastu).

• BE APRIBOJIMŲ (NL) – pati giliausia ir ekstremaliausia discipli-na, kurią galima laikyti kaip VWT atmaina. Į gylį neriama nuo plat-formos, išneriama – greitėjant, su automatiškai pripučiamu balionu.

• JUMP BLUE (JB) – CMAS fede-racijos disciplina. Tai hibridas, kai naras baseine dinamiškai plaukia ir neria į gylį. Neria į 10 metrų gylį ir ten plaukia kvadratu. Kvadrato kraštinės ilgis – 15 metrų.


LAISVASIS NARDYMAS (ANGL. FREEDIVING), ARBA „APNEA“ (GRAIK. SULAIKYTI KVĖPAVIMĄ), – NARDYMAS BE ORO ARBA VIENU ĮKVĖPIMU BASEINE AR ATVIRUOSE VANDENS TELKI-NIUOSE (EŽERUOSE, JŪROJE). VIENIEMS TAI SPORTAS, KITIEMS HOBIS, TRETIEMS NET GYVENIMO BŪDAS. TAČIAU BEVEIK VISI SUTINKA, KAD TAI GALIMYBĖ, PASIKLIAUJANT VIEN SAVO JĖGO-MIS, PASINERTI Į EŽERŲ GELMES, MĖGAUTIS POVANDENINIU PA-SAULIU AR NET MEDITUOTI. LAISVASIS NARDYMAS SKIRSTOMAS Į ĮVAIRIAS SPORTO DISCIPLINAS, KAI NERIAMA KUO GILIAU, KUO ILGIAU, NORINT IŠBANDYTI SAVO GALIMYBES AR TIESIOG MALONIAI PRALEISTI LAIKĄ.

Šiuo metu yra dvi pagrindinės federacijos, kurios vysto laisvąjį nar-dymą: AIDA ir CMAS.

• AIDA (International Association for the Development of Apnea) buvo įkurta 1990 metų pradžioje atsižvelgiant į Tarptautinę Apnea tyrimų aso-ciaciją. Tai didžiausia ir įžymiausia Apnea federacija, kurios, deja, oficialiai nefinansuoja jokie sporto komitetai.

• CMAS (Confederation Mondiale Des Activites Subaquatiques) federacija įkurta 1959 metais, ją aktyviai palaiko olimpiniai komitetai, nes joje prista-tomos visos povandeninio sporto šakos.


LIETUVOS NACIONALINIAI REKORDAI

VYRAI:

• Jurij Nesvat – STA (statika – sulaikytas kvėpa-vimas po vandeniu, gulint at vandens paviršiaus, veidu į vandenį) 6 min. 09 sek.• Tadas Jurgaitis – DNF (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą be plaukmenų) 125 m• Tadas Jurgaitis – DYN (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą su plaukmenimis) 150 m• Mindaugas Kreivėnas CWT (nėrimas į gylį su plaukmenimis) 58 m• Gytis Žilinskas – CNF (nėrimas į gylį be plaukmenų) 50,1 m• Mindaugas Kreivėnas – FIM (nėrimas į gylį už-tvirtinta virve tempiant rankomis žemyn / aukštyn) 61 m• Aleksėjus Juščenko – VWT (nėrimas į gylį su kintamu svoriu iškylant su plaukmenimis) 51,8 m• Mindaugas Kreivėnas – NLT (nėrimas į gylį ant rogių, iškylant į paviršių su oro pripūstu balionu) 103 m

MOTERYS:

• Olga Špitaliova – STA 4 min. 38 sek.• Olga Špitaliova – DNF 106 m• Olga Špitaliova – DYN 157 m



BŪTINA ŽINOTI PRADEDANČIAJAMLaisvasis nardymas – tai ne tik nar-dymas, bet ir disciplina, padėsianti pažinti save. Ši sporto šaka yra gana ekstremali, naras privalo būti puikios fizinės būklės, turėti gerus plaučius, vidinę pusiausvyrą ir nemažai žinoti apie fiziologiją, fiziką bei psichologiją.

Toks sportas reikalauja pastovaus ir kruopštaus darbo ne tik su sporti-ninko kūnu, bet ir psichologija. No-rint nardyti pirmiausia reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti. Dažnai narai praktikuoja pranayama jogą (kvėpa-vimo jogą), kuri moko atsipalaiduoti, tai būtina, norint kuo ilgiau išlikti po vandeniu. Svarbi ir sveika mityba, kuri užtikrina gerą kūno formą.

Nesusipažinus su laisvojo nardymo pagrindinėmis taisyklėmis nereko-menduojama kvėpavimo sulaikyti kuo ilgiau netgi negiliame baseine. Viena iš pagrindinių taisyklių – negalima vienam, be šalia esančio pagalbininko, ilgai nekvėpuoti ar po vandeniu nerti

kuo toliau. Būtina žinoti, kad bandy-mai išmokti nekvėpuoti kuo ilgiau gali pakenkti jūsų sveikatai: gali svyruoti kraujo spaudimas, sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas (aritmija), psichologija ir kt. Norint pradėti užsiiminėti laisvuoju nardymu, visų pirma geriausia kreiptis patarimų į laisvojo nardymo (freedai-ving) specialistus arba baigti laisvojo nardymo kursus, kuriuos vesti gali tik kvalifikuoti instruktoriai.

LAISVASIS NARDYMAS LIETUVOJEŠis nardymo būdas Lietuvoje gana po-puliarus. Dauguma šalies sportininkų tiek dėl savo malonumo, tiek siekdami gerų sporto rezultatų vyksta į užsie-nio šalis, pvz., Egiptą. Dėl skaidraus vandens ir gero oro lengviau pasiekti didesnį gylį, papraščiau atsipalaiduoti ir orą plaučiuose sulaikyti ilgiau.

Lietuvos ežeruose nardyti galima tik-tai šiltuoju laiku, o baseinuose visus metus.

Šio sporto entuziastai šalyje aktyviai

DAŽNIAUSIAI PAPRASTAS ĮRANGOS KOMPLEKTAS ŽŪKLEI PO VANDENIU: KOSTIUMAS, ŠAUTUVAS, KAUKĖ, PLAUKMENYS, SVORIAI, NĖRA PIGUS – APYTIKSLIAI KAINUOJA NUO 1500–2000 LT. NO-RINTYS KOMFORTO GALI SAU LEISTI RANKŲ DARBO ŠAUTUVUS, KARBONINIUS LASTUS, KELIS HIDRO-KOSTIUMUS: VIENAS ŠIL-TESNIAM SEZONUI, KITAS ŠALTAJAM, NARDYMO KA-MERAS, PROŽEKTORIUS, NARDYMO KOMPIUTERIUS IR T. T. VISA TAI GALI KAI-NUOTI 5–10 TŪKST. LT IR DAUGIAU


dalyvauja rengiamose laisvojo nar-dymo rungtynėse. Varžybos vyksta Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kai kurie narai keliauja į kitas šalis, be abejonės, ten jie pasiekia puikių re-zultatų. Lietuvos sportininkai kiekvie-nais metais dalyvauja laisvojo nardy-mo varžybose „Ryga Freediving Cup AIDA“, rengiamose Rygoje, Latvija. Šios varžybos sutraukia daug stiprių sportininkų iš įvairių šalių. 2010 metų varžybose komandinėje rungtyje lietu-viams pavyko iškovoti pirmą vietą.

POVANDENINĖ ŽŪKLĖ – LAISVOJO NARDYMO „BROLIS“ Dažnai užsiimantys laisvuoju nardy-mu nevengia ir žūklės po vandeniu. Tokia žūklė (spearfishing) – tai žuvų medžioklė specialiai tam skirtais šau-tuvais gėluose vandenyse ir jūroje. Žvejodami po vandeniu narai nenau-doja autonominių kvėpavimo aparatų. Reikia paminėti, kad yra šalių, kur šie aparatai leidžiami (dažniausiai jūroje), Lietuvoje jų naudojimas žvejojant po

vandeniu griežtai draudžiamas.

Pasak B. Šešplaukio, norint rimtai už-siimti žūkle po vandeniu, reikia fizinės ištvermės, taip pat būti budriam, kad neskaidriame vandenyje nepapultum į tinklus, reikalinga ir teorija: kad naras neprigertų vandens, „negautų blackouto“ ir vandenyje neprarastų sąmonės. Taip gali nutikti, jei įkvėpia-ma ir iškvėpiama pernelyg retai.

Daugelis įsivaizduoja, kad „povan-denininkas“ – tai žmogus, kuris su balionais nardo po vandeniu ir „že-berklauja“ viską, kas papuola, tačiau taip buvo senais laikais. „Pagauti žuvį nėra taip lengva, kaip visiems atrodo. Nėra taip, kad panėriau ir susirinkau viską ką matau, ko nematau“, – sako B. Šešplaukis. Šiuo metu po vandeniu žvejoja tik su triūbele ir tik su tiek oro, kiek plaučiai vienu metu gali įkvėpti. Tiek „povandenininkams“, tiek paprastiems žvejams galioja tos pačios taisyklės – šie per dieną gali sužvejoti vienodą žuvų kiekį.

Povandeninės žūklės entuziastai ben-dradarbiauja su Žvejų taryba, yra

Meškeriotojų sąjungos nariai.

Narai stengiasi gerinti povandeninės žūkles sąlygas, deja, po paskutinių Aplinkos ministerijos viceministro Lino Jonausko sprendimų jos smarkiai pa-blogėjo: sumažėjo ežerų skaičius (iš 10 iki 7), kuriuose galima žvejoti po vandeniu, ši žūklė tapo licencijuojama ir pabrango, taip pat atsirado apri-bojimų ginklams. Povandeninė žūklė vidaus vandenyse yra leidžiama visose kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvi-joje, Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat Estijoje, Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Dažniausiai paprastas įrangos kom-plektas žūklei po vandeniniu: kostiu-mas, šautuvas, kaukė, plaukmenys, svoriai, nėra pigus – apytiksliai kai-nuoja nuo 1500–2000 Lt. Norintys komforto gali sau leisti rankų darbo šautuvus, karboninius lastus, kelis hi-drokostiumus: vienas šiltesniam sezo-nui, kitas šaltajam, nardymo kameras, prožektorius, nardymo kompiuterius ir t.t. Visa tai gali kainuoti 5–10 tūkst. Lt ir daugiau.



GERI DARBAIDažnai narai ir žvejojantys po vandeniu sulaukia neigiamo visuomenės požiū-rio, dėl to jie nusprendė tai pakeisti. Daugiau nei prieš septynerius metus daugelis „povandenininkų“ pradėjo vienytis į povandeninės žūklės klubus, būrelius ir kitas organizacijas. Visos organizacijos ėmėsi švietėjiškos ir šį hobį atgaivinančios veiklos. Kiekvienais metais organizuojamos „švarinimosi akcijos“, per kurias renkamos ežerų dugne sumestos šiukšlės, kartu su įvai-rių rajonų aplinkos apsaugos inspekto-riais organizuojami brakonierių reidai, renkami brakonierių palikti tinklai. Labai daug lėšų ir laiko organizacijos kasmet skiria įžuvinimo projektams. Iš „povandenininkų“ kasmet surenkamos lėšos, už kurias į ežerus, kur galima žvejoti po vandeniu, įleidžiamos žuvys. Tokiems projektams „povandenininkai“ per penkerius metus išleido daugiau kaip 25 000 litų, už juos įžuvinti: Alau-šas, Baltieji Lakajai, Daugai, Elektrėnų ežerai. Svarbu, kad mėgėjai norintys pradėti povandeninę žūklę, nuo pat pradžių tausotų gamtos išteklius ir lai-kytųsi nustatytų taisyklių. Siekiant tai įgyvendinti, pradedantieji lanko specia-lius seminarus apie povandeninę žūklę.

Jų metu daugiausia dėmesio skiriama aiškinant, kaip racionaliai naudoti gam-tos išteklius.

POVANDENINĖS ŽŪKLĖS VARŽYBOSDaugelis povandeninės žūklės mėgėjų save laiko ne tik žvejais „povandeni-ninkais“, bet ir sportininkais. Kasmet didžiausią povandeninės žūklės patirtį turintys sportininkai iš Lietuvos vyksta į tarptautines povandeninės žūklės varžybas. Visame pasaulyje kasmet organizuojami tarptautiniai povande-ninės žūklės čempionatai, į kuriuose savo šaliai atstovauja dalyviai iš dau-gelio valstybių. Sezono metu Lietuvoje vyksta kelios varžybos: „Neriam“ klu-bo varžybos, Lietuvos čempionatas, „Freedive“ klubo organizuojamos varžybos. Lietuviai dalyvauja dauge-lyje čempionatų, dažnai vyksta pas kaimynus latvius, estus, dalyvauja var-žybose Norvegijoje, Kroatijoje ir t. t. Varžybos vyksta atviruose vandenyse, dažniausiai ežeruose. Jų metu ežere narai net kelias dienas gaudo žuvis. Laimi tas, kuris gali pasigirti didžiausiu laimikiu. Narai varžosi ir baseinuose, šaudydami į taikinius.

KUR LIETUVOJE GALIMA UŽSIIMTI POVANDENINE ŽŪKLE

Vandens telkinio Savivaldybė Plotas, ha Pastabos pavadinimas

Alaušas Utenos 1071,8

Asveja Molėtų, Švenčionių 978,2 Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto

Baltieji Lakajai Molėtų 699,8 Povandeninė žūklė leidžiama iki 2015 m. sausio 1 d.

Didžiulis (Daugų) Alytaus 912,7

Drūkšiai Zarasų 3204,9 Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

Vištytis Vilkaviškio Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

Elektrėnų tvenkinys Elektrėnų 1389,6

KIEKVIENAIS METAIS OR-GANIZUOJAMOS „ŠVARI-NIMOSI AKCIJOS“, PER KURIAS RENKAMOS EŽERŲ DUGNE SUMESTOS ŠIUKŠ-LĖS, KARTU SU ĮVAIRIŲ RAJONŲ APLINKOS AP-SAUGOS INSPEKTORIAIS ORGANIZUOJAMI BRAKO-NIERIŲ REIDAI, RENKAMI BRAKONIERIŲ PALIKTI TINKLAI. LABAI DAUG LĖŠŲ IR LAIKO ORGANIZACIJOS KASMET SKIRIA ĮŽUVINI-MO PROJEKTAMS. IŠ „PO-VANDENININKŲ“ KASMET SURENKAMOS LĖŠOS, UŽ KURIAS Į EŽERUS, KUR GA-LIMA ŽVEJOTI PO VANDE-NIU, ĮLEIDŽIAMOS ŽUVYS


DAUGIAU APIE POVANDENINĮ

NARDYMĄ

www.llpf.lt

VIDEO 1 apie laisvąjį nardymą

VIDEO 2 apie laisvąjį nardymą

https://www.youtube.com/watch?v=uQITWbAaDx0

https://www.youtube.com/watch?v=yd7N8KmQEuU

http://www.llpf.lt

http://www.youtube.com/watch?v=uQITWbAaDx0


http://www.youtube.com/watch?v=yd7N8KmQEuU






YPATINGA LIETUVA

Baluošų regykla – Baluošų piliakalnis


ASVEJOS REGIONINIS

PARKAS

VIDURINĖJE AUKŠTAIČIŲ AUKŠTUMOS DALYJE, BEVEIK 60 KM NUO ALIONIŲ PELKIŲ, PER GIEDRAIČIUS IR DUBINGIUS IKI BUIVYDŽIŲ KALVŲ DRIEKIASI

SIAURAS VINGIUOTAS LIETUVOS DUBAKLONIS. VERTINGIAUSIOJE JO DALYJE TELKŠO ASVEJA – ILGIAUSIAS IR VIENAS GILIAUSIŲ BEI DIDŽIAUSIŲ EŽERŲ

LIETUVOJE. SIAURAS VANDENS TELKINYS SU ŠEŠIOMIS SALOMIS IR VAIZDIN-GOMIS ATŠAKOMIS LYG UPĖ VINGIUOJA 22 KM. KARTU SU ŽALKTYNĖS IR VY-

RIOGALOS ĮLANKOMIS EŽERO ILGIS SIEKIA 30 KM. AUKŠTI, STATŪS, MIŠKINGI ASVEJOS DUBAKLONIO ŠLAITAI, NETOLIESE IŠSIBARSTĘ MAŽESNI SKIRTINGOS

KILMĖS EŽERAI, PELKĖS, BRANDŪS ĄŽUOLYNAI, PUŠYNAI YRA PATRAUKLAUS, SAVITO KRAŠTOVAIZDŽIO DARINIAI.

DIDELĖ KRAŠTOVAIZDŽIO IR BUVEINIŲ ĮVAIROVĖ SUDARO GERAS SĄLYGAS ĮVAIRIOMS RŪŠIMS TARPTI. VERTINGI SENIEJI ŠAKYMO PUSIASALIO ĄŽUO-LYNAI IR DAUGELIO RETŲ PAUKŠČIŲ LIZDAVIETĖS. IKI ŠIOL IŠLIKO NEMAŽI SENGIRIŲ PLOTAI. PELKYNAI PASIŽYMI TIEK AUGALŲ, TIEK GYVŪNŲ RŪŠIŲ

GAUSA. ASVEJOS IR BALUOŠŲ EŽERUOSE GYVENA SELIAVOS IR LEDYNMEČIO RELIKTAS – EŽERINĖS STINTELĖS. PARKE LABAI DAUG ŽALČIŲ.

IKIKRIKŠČIONIŠKĄJĮ LAIKOTARPĮ MENA ALKOS VIETOVARDIS, ŽALČIŲ GARBI-NIMO TRADICIJOS, KRIKŠČIONIŠKĄJĮ – DUBINGIŲ PILIS (NUO XV A.), RADVILŲ

(XVI–XVII A.) RŪMŲ FRAGMENTAI, EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS PA-MATAI IR RADVILŲ GIMINĖS LAIDOJIMO KRIPTA. SENOJI MEDINĖ DUBINGIŲ

SMUKLĖ – NE TIK SVARBUS DUBINGIŲ MIESTELIO AKCENTAS, BET IR REGIONI-NIO PARKO LANKYTOJŲ CENTRAS.

Tekstas ir nuotraukos: IŠ ASVEJOS REGIONINIO PARKO DIREKCIJOS


YPATINGA LIETUVA

ALKOS ETNOGRAFINIS KAIMASAlkos etnografinis kaimas – gatvinio tipo kaimelis, įsikūręs vaizdžioje vietovėje prie Asvejos ežero, yra viena svarbiausių Asvejos regioninio parko kultūros vertybių. Kaimas išlaikęs senąją erdvinę struktūrą; kelių sodybų pastatai yra išsaugoję senovinius stogų, langų, durų puošybos elementus.

DUBINGIŲ MIESTELISDubingių miestelis – urbanis-tinė draustinio dalis. Siekiama išsaugoti ir eksponuoti senąją Dubingių piliavietę, architek-tūrą, istoriškai susiformavusią miestelio planinę ir erdvinę struktūrą. Dėl to atkuriamos ir formuojamos miesteliui buvu-sios būdingos erdvės.

TILTAS PER BALUOŠOS UPELĮ, MALŪNO LIEKANOSIš Baluošų ežero išteka vienas vandeningiausių šiame rajone upelių – Baluoša. Platoką slėnį turinčio upelio plotas – 6,6 ha, o baseino ilgis – 1,1 km. Jis jungia du gražiausius Asvejos regioninio parko ežerus: Asveją ir Baluošus. Pavasarį ir rudenį upeliu migruoja unguriai ir kitos žuvys. Anksčiau Baluošos srovė suko vandens ma-lūno įrenginius – dabar tai primena šio statinio liekanos.

Pagrindinė Dubingių miestelio gatvė

Tradicinė aukštaičių troba


REGYKLA PRIE BALUOŠŲ EŽEROBaluošų regykla yra vakariniame Baluošų ežero gale, prieš Baluošos piliakalnį, šalia kelio, vedančio į Alkos kaimą. Baluošai – antras pagal dydį ežeras Asvejos regioniniame parke. Jo plotas – 254 ha, ilgis – 4,1 km, vidutinis plotis – 0,6 km, vidutinis gylis – 12,5 m. Ežerą supa aukšti statūs krantai, apaugę spygliuočiais; vandens telkinyje yra penkios salos.

BALUOŠOS PILIAKALNISBaluošos piliakalnis – tai šalies archeologijos paminklas Baluo-šų ežero pietvakariniame krante esančiame pusiasalyje. Jo aikštelė ovali; stačiuose, 10–15 m aukščio šlaituose iškasti trys gynybiniai grioviai ir supilti du pylimai. Pilia-kalnis datuojamas I tūkstm. vidu-riu – II tūkstm. pradžia.

LIUDGARDO ŠLAITO REGYKLALiudgardo šlaitas – tai priešais Vaini-kų salą esantis stati, brandžiu pušy-nu apaugusi nuokalnė tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Jos ilgis – maždaug 570 m, atstumas nuo šlaito viršaus iki ežero – apie 60 m, aukštis – 20–25 m.

JUTONIŲ PILKAPYNASJutonių (Dubingių) pilkapynas – di-džiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 122 pilkapiai. Daugelio jų sampilus juosia pailgos duobės ir grioviai. Pilkapynas da-tuojamas I tūkstm. antrąja puse – I tūkstm. pradžia. Dalį pilkapių XIX a. iškasinėjo lobių ieškotojai.

Tiltelis per Baluošą


YPATINGA LIETUVA

DUBINGIŲ PILIAVIETĖS PAŽINTINIS TAKASDubingių piliavietė – viena didžiausių Lietuvos piliaviečių; kadaise buvo Asvejos ežero sala, dabar – pusiasalis. Tai didelė, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva. Prieš ke-lis šimtmečius čia atjodavo karaliai, didieji kunigaikščiai ir didikai. Žingsniuodami 1,6 km ilgio pažintiniu taku, šalia kurio įrengti šeši informaciniai stendai, susipažinsime su piliavietėje esančiais kultūros ir gamtos objektais: 1938 m. pastatyto medinio vasarnamio, praminto „Smetonos vila“, likimu; trijų bažnyčių vieta, kur kriptos sarkofaguose ilsisi įtakingiausių LDK asmenų – Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mi-kalojaus Radvilos Juodojo – ir kelių jų šeimų narių palaikai; eksponuojamais Radvilų rūmų fragmentais; Dubingių pilies, priklausiusios Vilniaus gynybinei sistemai, vieta.

Lietuvos miškuose dar yra vietų, kur gamta nepaliesta žmo-gaus rankų: auga daug senų medžių, ten geros sąlygos retiems gyvūnams ir augalams egzistuoti. Tokiose vietose įku-riamos kertinės miško buveinės – jose draudžiama bet kokia ūkinė veikla, o miškas netvarkomas. Piliavietės buveinėje auga retas augalas – tarpinis rūtenis. Čia saugomos retų kerpių ir samanų rūšys, dvi vertingos vabalų rūšys ir nedažnai pasitai-kantis grybas – ryškiaspalvis laibadyglis.

GURAKALNĖS AUKŠTAPELKĖGurakalnės aukštapelkė nuo Dubingių miestelio nutolusi apie 6 km. Pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Todėl čia auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys au-galai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės.

LANKYTOJŲ CENTRASAsvejos regioninio parko lankytojų cen-tras ir direkcija įsikūrę buvusioje Dubin-gių smuklėje, statytoje 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus lėšomis, kuri ant akmeninio mūro pamatų suręsta iš apta-šytų eglinių rąstų. Pastatas – stačiakam-pio plano, padalytas į dvi dalis: gyvena-mąją ir ūkinę. Kaip būdinga daugumai tokio tipo pastatų, jis stovi ilguoju fasadu į centrinę miestelio aikštę.

PRISTATO NAUJĄ KELIONIŲ ŽINYNĄ ŠIAM SEZONUI

Lietuvoje galime didžiuotis ne tik lankytinų objektų gausa, bet ir mažai žmogaus paliesta gamta. Apie 15,7 proc. Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Lietuvoje suskaičiuojama 341 saugoma teritorija: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, apie 300 draustinių, 6 rezervatai, kuriuose saugomi mūsų šalies gamtos turtai. Tik nemanykite, kad saugomos teritorijos uždaros ir nesvetingos. Atvirkščiai – čia vedamos ekskursijos, rengiama edukacinė veikla. Atvykę į bet kurį nacionalinį, regioninį parką ar rezervatą sužinosite daug naujo: susipažinsite su gamtos įvairove, retomis saugomomis gyvūnų ir paukščių rūšimis, pakeliausite po parkus pėsčiųjų ir dviračių takais.

Metas keliauti!www.ter rapublica.lt

• schemas, padėsiančias nepasiklysti keliaujant.

• išsamius lankytinų objektų aprašymus;

• specialius lankytojams skirtus maršrutus;

• išsamius 41 saugomos teritorijos aprašymus;

Leidinyje rasite:

LEIDYKLA

IEŠKOKITE

KNYGŲ

PREKYBOS VIETOSE,

SAUGOMŲ TERITORIJŲ

LANKYTOJŲ CENTRUOSE

IR WWW.TAILIETUVA.LT

(internetu pirkti

patogiau)


JEI KELIAUDAMAS SUTIKSI

28

Tekstas ir nuotraukos: SELEMONO PALTANAVIČIAUS

NAKTĮ LIETUVOS PIEVOSE IR MIŠKUOSE JAU NEIŠGIRSI GIESMIŲ IR DARNAUS ŠNEKESIO, TAČIAU GIRDĖSI RUDENĖJANČIOS NAK-TIES MUZIKĄ, JĄ KURIA KELIAUJANČIŲ PAUKŠČIŲ BALSAI, ŠVILPA-VIMAS, SPARNŲ ŠLAMESYS IR MEDŽIŲ LAPŲ VIRPESYS. PAUKŠČIAI KELIAUJA AR KLAJOJA – KAIP KOKIAI RŪŠIAI DABAR REIKIA. TO-KIE PASLAPTINGI JŲ SKRYDŽIAI VADINAMI MIGRACIJA.

MIGRACIJA – SUDĖTINGAS PAUKŠČIŲ BIOLOGIJOS ELEMENTAS. DAUGUMA LIETUVOS SPARNUOČIŲ (IKI ŠIOL ŠALYJE APTIKTA IR STEBĖTA 380 RŪŠIŲ) IŠSKRENDA ŽIEMOTI, KAI KURIŲ ŽIE-MAVIETĖS YRA TOLI AFRIKOJE. TOLI KELIAUJANTYS PAUKŠČIAI SAVO PERĖJIMO VIETAS PAPRASTAI PALIEKA ANKSTI, VASARĄ AR PAČIOJE VASAROS PRADŽIOJE.

KAI PAUKŠČIAI PAKELIA SPARNUS


Prieš kelionę juodagalvės devynbalsės patelė smaguriauja raudonuogio šeivamedžio uogomis



Pilkosios pečialindos keliauja medžiais ir išskristi neskuba

Paprastoji medšarkė „poilsio ir kelionių drabužiu“


Margasparnės musinukės išskrenda rugpjūtį

Pirmieji išskrenda tie paukščiai, kurie į Lietuvą atskrido vėliausiai. Dalis jų mūsų krašte pra-leido tik 3–3,5 mėnesio, šio laiko pakako išperėti vieną jauniklių vadą, šiek tiek pasimaitinti, sukaupti energiją. Dažnai pagalvoji: lakštingalas, volunges, čiurlius, gegutes ar žalavarnius vadiname mūsų krašto paukščiais, nors jie pas mus būna taip trumpai, o kitur praleidžiai tris ketvirtadalius metų ciklo. Taip, išties, šie sparnuočiai yra labai jautrūs aplinkai, mėgsta šilu-mą, minta tik vabzdžiais, kurių jiems ir jų jaunikliams reikia labai daug. Tačiau kodėl paukščiai skrenda perėti toli į Šiaurę? Juk prie Pusiaujo, kur praleidžia visą likusį laiką, yra daug jaukiau, šilta ir vabzdžiai skraido visus metus...

Atsakymo toli ieškoti nereikia. Prisiminkime, kad prie Pusiaujo žiemą vasarą dienos ir nakties ilgis nesikeičia, jos trunka po 12 valandų. Pavasarį, dažniausiai balandį, paukščiams skren-dant į Šiaurę, dienos vis ilgėja. Gegužės mėnesį ji trunka keliomis valandomis ilgiau už naktį, vadinasi, – paukščiai gali ilgiau medžioti. Birželio viduryje diena trunka net 17 valandų. Tad šis laikas visiems „vasaros“ paukščiams pats geriausias. Rugpjūty, pajutę, kad diena trimis va-landomis tapo trumpesnė, o naktys vis labiau vėsta, šie sparnuočiai pakyla skristi į Pietus. Jų kelionė truks ilgai. Iki rugsėjo paskutinės dekados iškris labai daug vabzdžialesių paukščių, dar anksčiau mus paliks visi „vasaros“ sparnuočiai.



32


Rudoji devynbalsė keliauja laukų krūmais

Rugpjūčio pradžioje skristi sukrunta tilvikai. Jų kelionė beveik nematoma. Ilgasnapiai, ilga-kojai pelkynų paukščiai skrenda naktimis ir nesudaro pulkų. Tiesa, didžiosios kuolingos, už varną didesni lenktasnapiai paukščiai, lekia po keletą, ilgesingi jų balsai girdimi iš toli. Be-siilsintys prie ežerų ar pamaryje juos tikrai girdi. Jeigu pabandytume surasti, iš kur sklinda toks garsas, pamatytume prie pat vandens skrendančias kuolingas. Kur jos nutūps? Kur nors ramioje įmirkusioje pievoje ar marių seklumoje. Kitiems tilvikams tinka viduryje laukų esanti balutė. Čia iš viksvų ar švendrų beregint į dumblyną ištipena perkūno oželiai, įbridęs vande-nin nuo jo paviršiaus snapu vabzdžius brauko tamsusis tilvikas ar žaliakojis tulikas. Pempės, pavasarį labai gražios, žvilgančiomis plunksnomis ir kuoduotos, rudeniop – daug kuklesnės. Besiruošiant į kelionę visų paukščių plunksnos tampa paprastesnės.

Kai paukščiai kurį laiką šeriasi, išbarsto pavasarines „vestuvinio apdaro“ plunksnas, šias pakeičia vadinamasis „poilsio drabužis“. Naujosios plunksnos neturi ryškių spalvų, yra pil-kesnės. Įdomiai atrodo šiųmečiai jaunikliai, kurie ką tik savo „vaikišką“ apdarą pakeitė pereinamuoju „poilsio ar kelionių drabužiu“. Dėl to kartais galima susipainioti nustatant, kokiai rūšiai priklauso stebimas paukštis. Skraiduoliai plunksnas keičia palaipsniui – pirma jas išbarsto, vėliau augina naujas, todėl žvirbliniai paukščiai kurį laiką būna išretėjusiomis plunksnomis. Kai kurie sparnuočiai – antys, žąsys, gulbės, gervės, laukiai – išbarsto visas plasnojamąsias plunksnas ir nebegali skristi. Tokie paukščiai rugpjūčio viduryje jau nebe-skraido, o lekioja žemėje. Ančių gaigalai mažai kuo beprimena dailius pavasario antinėlius – jų naujos plunksnos kuklios, labiau primena patelių apdarą.


Kuoduotosios zylės tik dabar šeriasi – keičia plunksnas.

Vasaros pabaigoje pempės praranda dailiąsias plunksnas


JEI KELIAUDAMAS SUTIKSIJEI KELIAUDAMAS SUTIKSI

Rytais kregždės laukia atšylant oro

Didžiųjų ančių gaigalai rudenį kukliu apdaru


Varnėnų pulkai išskristi neskuba

Ankstyvieji migrantai išskrenda tyliai ir nepastebimai. Nendrinukės, krakšlės, lakštingalos, gegu-tės, volungės keliauja pavieniui ar mažais pulkeliais. Kai kurie smulkūs giesmininkai purpsi nuo medžio prie medžio ir tik kai kur nenusileidę įveikia keletą kilometrų. Toks išbandymas jiems – Kuršių marios, kur nuo Ventės rago, žiedavimo stoties tinklų, per marias tenka lėkti keliolika kilometrų. Kiti, skrendantys naktį, keliauja labai kryptingai. Nakties tamsoje tikrai išgirsite cha-rakteringus tilvikų šūksnius, kuriuos pažinti teks išmokti. Ore švilpia ančių sparnai, kartkartėmis čirškauja lekiantys vieversiai (jie taip pat keliauja ir naktį). Tiesa, kai kas skrenda tik dieną.

Dieną keliauja baltosios ir geltonosios kielės. Jos skrenda padrikais pulkeliais, šių paukščių skrydis – savotiškas lingavimas, kurį lydi nesudėtingas čirškėjimas. Toks pats ir kregždžių skry-dis, tik jos lekia pulkais. Labai įdomus reiškinys – kas vakarą į nakvynės vietas nendrynuose ar Kuršių marių augalų sąžalynuose susirenkančios urvinės ir šelmeninės kregždės, geltonosios ir baltosios kielės. Kai kada kregždžių susirenka tūkstančiai, per naktį jos čirškauja, kalbasi, o ryte, patekėjus saulei, ilgai šildosi tupinėdamos ir nekildamos į orą. Nuo rugjūčio vidurio pel-kėse (Žuvinte, Sulinkiuose, Tyruliuose, Novaraistyje) pradeda rinktis gervės. Jų sankaupos vis gausėja, o rugsėjį kas rytą iš pelkių į laukus išlekia tūkstančiai gervių.

Rugpjūčio 24-ąją, per Šventąjį Baltramiejų, išskrenda baltieji gandrai. Taip bent nuo seno sa-koma ir tuo tikima. Tačiau gandrai žiemaviečių link lekia jau nuo pirmosios rugpjūčio dekados. Iki rugsėjo išlekia beveik visi, ilgėliau lieka tik tie, kurių vaikai augo labai lėtai. Išskridus bal-tiesiems gandrams, juodieji dar lieka iki rugsėjo vidurio – tokiu metu juos matome prie žuvi-ninkystės ūkio tvenkinių, nuošaliose šlapynėse.

Labai įdomu stebėti rudens paukščius „gaudant“ juos tarp debesų: giedromis dienomis plėš-rieji paukščiai ir gandrai kyla kartu su oro srovėmis, žvelgdami į mus iš aukštai. Ko gero, jie mato ir tolimus kelius, kuriais iškeliaus traukdamiesi nuo žiemos.

Palinkėkim jiems gero kelio!


MIESTAI IR MIESTELIAI

PO KĖDAINIUS


NEVĖŽIO IR JO INTAKŲ DOTNUVĖLĖS, SMIL-GOS, OBELIES SANTAKOJE ĮSIKŪRĘ KĖDAI-NIAI – VIENAS LANKOMIAUSIŲ MIESTŲ NE TIK DĖL GEOGRAFINĖS PADĖTIES, BET IR DĖL IŠLIKUSIO MŪRINIO SENAMIESČIO, KU-

RIAME GALIMA APTIKTI ĮVAIRIŲ ČIA GYVENUSIŲ TAU-TŲ PĖDSAKŲ.

NORS KĖDAINIŲ DVARAS NEIŠLIKO, MIESTAS DIDŽIUO-JASI 1653 M. PASTATYTA ROTUŠE, NET KETURIOMIS BAŽNYČIOMIS, SINAGOGŲ KOMPLEKSU, ŠKOTŲ PIRKLIŲ NAMAIS. DABARTINIS KĖDAINIŲ SENAMIESTIS UŽIMA 86 HA TERITORIJĄ, JAME IŠLIKĘ XVI–XIX A. PASTATŲ.

Nuotraukos: V. KANDROTOTekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS

37

PO KĖDAINIUS

PĖSČIOMIS



ŠKOTŲ NAMAI

Kėdainių miesto istoriniai pastatai – škotų namai (Radvilų g. 5, Radvilų g. 21), kuriuose XVII–XVIII a. kūrėsi škotų bendruomenė. Kristupui Radvilai išleidus privilegiją visiems norintiems laisvai atvykti į miestą, dalis škotų ap-sistojo Kėdainiuose, įsirengė namus ir atidarė krautuvėles. Šios tautybės gyventojai prisidėjo prie Kėdainių kles-tėjimo XVII a. Dar iki šių dienų mieste puikuojasi škotų namai: buvęs burmis-tro Jurgio Andersono namas (Radvilų g. 5), Arnetų (Senjorų) namas (Radvilų g. 21), 1624–1661 m. išmūrytas škotų pirklio – tai vienas autentiškiausių Kė-dainių senamiesčio pastatų.

IŠ MIESTO ISTORIJOS

Lietuvos viduryje, abipus Nevėžio upės, įsikūrę Kėdainiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1372 m. Hermano Vartbergės kroni-koje. Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, sudarytas iš asmenvar-džio Kėdainis.

Nevėžio vandens kelias ir apylinkių vieškeliai sudarė geras sąlygas gyvenvietei plėstis. Kitapus Nevėžio, kairiajame upės krante, XV a. buvo pastatytas Kėdainių dvaras (XVI a. perkeltas į kitą upės kran-tą), pirmoji katalikų bažnyčia. XVI a. antrojoje pusėje mieste įkurta evangelikų reformatų parapija. 1447 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis Kėdainius padovanojo žymiam valstybės veikėjui Radvilai Astikaičiui. Radvilų giminei miestas su pertraukomis priklausė iki pat XIX a. pradžios. 1544–1614 m. Kėdainiai priklausė ir didikų Kiš-kų giminei.

1590 m. Zigmantas Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teisę ir herbą, teisę turėti savo antspaudą, rengti tris muges per metus ir kas-savaitinį turgų šeštadieniais, steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio bei saiko matus. XVII a. pradžioje mieste buvo leista laisvai kurtis ir išvykti kitų miestų gyventojams, tarp jų ir pirkliams. Šalia lietuvių mieste ėmė kurtis vokiečiai evangelikai liuteronai, škotai presbiterio-nai, plėtėsi žydų bendruomenė. Kėdainiai suklestėjo, kai juos pavel-dėjo Jonušas Radvila, kuris rūpinosi miesto ekonominiais ir teisiniais reikalais, pavertė Kėdainius kultūros židiniu.

1655 m. spalio 20 d. šiame mieste Žemaitijos bei Upytės, Kauno, Ukmergės, Breslaujos pavietų ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės vietų bajorai pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija.

Kėdainiai iš kitų provincijos miestų išsiskiria įspūdingu mūriniu se-namiesčiu. Senosios miesto dalies gatvių ir aikščių išdėstymas mena reformacijos laikus, o atrastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės lieka-nos patvirtina seną ir garbingą Kėdainių istoriją. Kėdainių senamiestis paskelbtas svarbiu visos Lietuvos urbanistikos paminklu.

DIDŽIOSIOS RINKOS AIKŠTĖ

Kėdainių miestas išsiskiria savo mū-riniu senamiesčiu. Įdomi ir Didžio-sios Rinkos aikštė, senoji turgavietė (rinka), kurioje stovi viena iš trijų išlikusių miesto rotušių Lietuvoje. Kėdainių aikštę su rotuše supa XVII–XIX a. statyti burmistro, mokyklos

Didžioji Rinka turgaus metu, XX a. pr.


profesorių (rektorių), amatininkų, stiklių, pirklių namai. Rotušės aikš-tėje stovi ir Algirdo Boso sukurtas paminklas kunigaikščiams Radvi-loms, kurių pastangomis Kėdai-niuose iškilo vaistinė, spaustuvė, licėjus. Tai monumentas – iš bron-zos ir granito, jame vaizduojamas LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila, jo kariai, herbai, istoriniai simboliai, Kėdai-nių krašto panoramos fragmentas ir didelė LDK iždo skrynia.

KĖDAINIŲ ROTUŠĖ

Kėdainiuose stovi viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių (rotušės išliko Vilniuje ir Kau-ne). Renesanso stiliaus rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviaukščio mūrinio pastato. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai; pirma-me aukšte – parduotuvės; antrame – magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Civi-linės metrikacijos skyrius ir dailės galerija.

ŠV. JURGIO BAŽNYČIA

Seniausias Kėdainių miesto pastatas – Šv. Jurgio bažnyčia (Šėtos g. 10). Spėjama, kad pirmoji bažnytėlė statyta apie 1445–1460 metus. XVII–XIX a. bažnyčia buvo ne kartą atnaujinama, o iš pagrindų suremontuota 1840 metais. Mūrinė Šv. Jurgio šventovė yra gotikos stiliaus, su pristatytu žemu renesanso stiliaus varpinės bokštu, kuris sumūrytas iš torūnietiš-kų plytų. Bažnyčia buvo gynybinio pobūdžio, todėl jos išvaizda primena tvirtovę.

KĖDAINIŲ SINAGOGOS

Senosios Rinkos aikštėje išliko dvi sinagogos – vasarinė (XVIII a.) ir žie-minė (1837 m.). Vasarinė sinagoga perstatyta 1784–1807 m. Žieminė buvo šildoma, todėl joje melsdavosi ir šaltuoju laiku, pagrindinė erdvė buvo skirta vyrams, o moterims – atskiros patalpos. Komplekso architektūroje susipina baroko, klasicizmo ir Artimų-jų Rytų stiliaus bruožai bei puošybos elementai. Abi šventovės restauruo-tos, žieminėje sinagogoje yra įsikūręs Kėdainių krašto muziejaus daugia-kultūris centras, veikia Kėdainių žydų bendruomenei skirta ekspozicija.


LIETUVOSmiestai ir miesteliai

INSTALIACIJA „PIRKLIO KEIDANGENO UŽVA-ŽIUOJAMIEJI NAMAI“

Kėdainių miesto vardas yra asmenvardinės kilmės. Viena iš miesto kilmės legendų byloja, kad gyvenvie-tės pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno vardo. Pirklys, atvykęs iš Kuršo, Nevėžio lygumoje tarp keturių upių atrado gražią vietą ir įkūrė čia kaimą.

2010 m. švenčiant miesto 638-ąjį gimtadienį ir 420-ąjį jubiliejų, kai Kėdainiams suteiktos Magdebur-go teisės, namo (Senoji g. 12) nišoje sukurta režisie-riaus Felikso Paulausko instaliacija po atviru dangumi „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“.

ŠV. JUOZAPO BAŽNYČIA

Radvilų gatvės gale matysime Kėdainių miestą puošiančią medinę Šv. Juozapo bažnyčią su dviem didingais bokštais ir medine varpine. Šią šventovę 1766 m. pastatė senosios regulos karmelitų vienuo-liai, šalia įsteigę ir savo vienuolyną. Liaudies baroko stiliaus šventovėje saugomi XVIII a. altoriaus frag-mentai ir aptaisais puošti Šv. Juozapo bei Švč. Mer-gelės Marijos su Kūdikiu paveikslai.


EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIA

Netoli Kėdainių miesto rotušės (Senoji g. 1), stovi evan-gelikų reformatų bažnyčia, statyta 1631–1653 m. Ją fundavo Kėdainių valdytojai Kristupas ir Ona Radvilos, o pabaigė jų sūnus Jonušas. Bažnyčia 1757 m. perstatyta. Šios šventovės vidų puošia ąžuolo drožiniais ir nišų plokš-tėmis dekoruota manierizmo formų sakykla. Bažnyčios rūsyje įrengtas mauzoliejus, kuriame metaliniuose sarko-faguose ilsisi XVII a. didikų Radvilų palaikai. Tai viena iš nedaugelio taip profesionaliai įrengtų kriptų Lietuvoje.

KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS

Kėdainių krašto muziejuje galima susipažinti su įvairiaspalve miesto istorija. Kėdainių krašto muziejus, įkurtas 1922 m., laikomas vienu seniausių muziejų Lietuvoje. Pirmasis direk-torius buvo jo įkūrėjas Vladas Rybelis, pats atidavęs nemažą eksponatų kolekciją. Nuo 2000 metų muziejus veikia buvu-siame karmelitų vienuolyne. Be išlikusių eksponatų, čia gali-ma pamatyti Vinco Svirskio kryžių, Apytalaukio dvaro baldų. . www.kedainiumuziejus.lt

KĖDAINIŲ ŠVIESIOJI GIMNAZIJA

Kėdainių Šviesiosios gimnazijos istorija susijusi su didi-kais Radvilomis, kurie 1625 m. mieste įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1640 m. mokymo įstaiga tapo svarbiausia reformatų mokykla visoje Lietuvoje. Ku-nigaikščio Jonušo Radvilos pervadinta į gimnaziją, tapo lotyniškojo tipo humanitarine gimnazija. 1651–1655 m. gimnazijoje veikė Joachimo Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m. išspausdintas svarbus reformatų leidinys lie-tuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. XIX a. Kėdainių gimnazija priklausė Vilniaus universitetui, caro valdžios buvo du kartus uždaryta: 1824 m. dėl gimna-zijos mokinių ryšių su Vilniaus universiteto filomatais ir filaretais; 1864 m. dėl to, kad 1863 m. mokytojai ir mo-kiniai dalyvavo sukilime.

2002 m. gimnazija perkelta į restauruotą pastatą Didžiojoje g. 62, pavadinta istoriniu Šviesiosios gimnazijos vardu.

Anykščiai Biržai Dusetos Dūkštas Ežerėlis Ignalina Jonava Joniškėlis Joniškis Kaišiadorys Kavarskas Kėdainiai Kupiškis Linkuva Molėtai Obeliai Pakruojis Pandėlys Pasvalys Radviliškis Ramygala Rokiškis Subačius Šeduva Širvintos Švenčionėliai Švenčionys Troškūnai Ukmergė Utena Vabalninkas Vilkija Visaginas Zarasai Žagarė Žiežmariai Adutiškis Akademija Akademija Alanta Alizava Andrioniškis Antalieptė Antašava Babtai Bagaslaviškis Baisogala Balninkai Čedasai Čekiškė Daugailiai Daujėnai Debeikiai Deltuva Dotnuva Dubingiai Duokiškis Geležiai Gelvonai Giedraičiai Grinkiškis Gudžiūnai Joniškis Josvainiai Juodupė Jūžintai Kačerginė Kairiai Kaltanėnai Kamajai Karmėlava Kernavė Klovainiai Krakės Krekenava Krikliniai Krinčinas Kriukai Kruonis Kuktiškės Kulautuva Kupreliškis Kurkliai Labanoras Lapės Leliūnai Lyduokiai Lygumai Meškuičiai Mielagėnai Miežiškiai Musninkai Naujamiestis Nemunėlio Radviliškis Pabaiskas Pabiržė Pagiriai Palėvenė Palonai Panemunėlis Panemunis Panoteriai Papilys Pašušvys Pašvitinys Pernarava Pociūnėliai Pumpėnai Pušalotas Raguva Rimšė Rozalimas Rukla Rumšiškės Salakas Salamiestis Saldutiškis Saločiai Salos Sidabravas Siesikai Skaistgirys Skapiškis Skiemonys Smilgiai Subačius Sudeikiai Surdegis Surviliškis Suvainiškis Svėdasai Šaukotas Šešuoliai Šėta Šiaulėnai Šilai Šimonys Taujėnai Tauragnai Tyruliai Traupis Truskava Turmantas Tverečius Užpaliai Vadaktai Vadokliai Vandžiogala Vaškai Vepriai Vidiškiai Viešintos Vyžuonos Zibalai Žasliai Žeimelis Žeimiai Želva Žemaitkiemis

TAI SOLIDI REPREZENTACINĖ KNYGAKnygoje pristatyti 346 Lietuvos miestai ir miesteliai, aprašyti 30 patyrusių autorių.

472 informatyvūs puslapiai besidomintiems krašto istorija ir keliaujantiems po Lietuvą.

Iliustruota beveik 1000 naujų ir

archyvinių nuotraukų.

LIETUVOSmiestai ir miesteliai

www.tailietuva.lt

VISA LIETUVA TAVO LENTYNOJE!

Knygą patogu įsigyti internetu

http://www.tailietuva.lt


MALŪ

NAITECHNIKOS PAMINKLAI


MALŪ

NAI

TECHNIKOS PAVELDO OBJEKTAI LIETUVO-JE – LABAI ĮVAIRŪS IR SKIRTINGI. VISI JIE MENA PRAĖJUSIUS LAIKUS IR DAŽNAI NE-MALONĘ REALYBĘ – NORS LIETUVOJE TURI-ME NEMAŽAI TECHNIKOS PAVELDO, DEJA,

NEMOKAME JO SAUGOTI. O SAUGOTI NEMOKAME, NES DAŽNIAUSIAI NEDAUG ŽINOME APIE LIETUVOJE ESAN-ČIUS TECHNIKOS PAMINKLUS.

TAD KARTU SU LEIDYKLA „TERRA PUBLICA“, IŠLEIDU-SIA ŽINYNĄ „ĮDOMIAUSI LIETUVOS TECHNIKOS PA-MINKLAI“, SUSIPAŽINKIME SU LIETUVOS TECHNIKOS ISTORIJOS STEBUKLAIS IR ĮDOMYBĖMIS, KURIAS VER-TA PUOSELĖTI IR IŠSAUGOTI. ŠĮ KARTĄ PAŽVELKIME Į LIETUVOS MALŪNUS.

Nuotraukos: V. KANDROTOTekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS

MALŪ

NAI


TRUPUTIS APIE MALŪNUSMalūnas – tai įrenginys, skirtas žalia-vai, dažniausiai grūdams, smulkinti. Šis statinys suprantamas ir kaip pa-talpa arba pastatas su grūdų malimo įrenginiais. Šiuolaikiniai Lietuvos ma-lūnai vadinami grūdų produktų kombi-natais: jie turi grūdų priėmimo, paruo-šimo malimui, malimo, miltų pilstymo ir laikymo skyrius.

Ankstesniais laikais Lietuvoje vyravo vandens ir vėjo malūnai. Vėjo malūnai labiau paplitę lygumose, vandens – kalvotose, raižytose vietovėse. Iš pradžių tokie pastatai buvo statomi dvaruose, miestuose, o XIX a. antrojo-je pusėje – ir valstiečių ūkiuose. Dva-ruose vėjo malūnai dažnai stovėjo prie vandens malūnų.

Vėjo malūnai Lietuvoje dažniausiai yra ketursparniai, su beveik gulsčia sparnų ašimi. Pagal sparnų gręžimo būdus skiriami stiebiniai ir kepuriniai malūnai. Stiebiniuose sparnai gręžia-mi į vėją su visu malūno liemeniu, o kepuriniuose – tik su viršutine malūno dalimi – kepure. Stiebiniai malūnai būna tik mediniai, stačiakampio pla-no; kepuriniai mediniai – aštuonkam-pio; mūriniai – apskrito plano. Pagal konstrukciją galima išskirti ir tarpinius malūnus – be stiebo, medinius, su ratukais išdėstytais ant aukšto cilindri-nio mūrinio pamato. Daugiausia tokių malūnų buvo Klaipėdos krašte, juose ne tik maldavo, bet ir pjaudavo lentas. Vėjo malūnai buvo 2–3 (kepuriniai 3–5) aukštų. Viršutiniame aukšte buvo piltuvai grūdams supilti, viduriniame – girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vėjo malūnuose būdavo 1–3 girnos.

TECHNIKOS PAMINKLAI

Ankstesniais laikais Lie-tuvoje vyravo vandens ir vėjo malūnai. Vėjo ma-lūnai labiau paplitę lygu-mose, vandens – kalvo-tose, raižytose vietovėse. Iš pradžių tokie pastatai buvo statomi dvaruose, miestuose, o XIX a. an-trojoje pusėje – ir vals-tiečių ūkiuose. Dvaruose vėjo malūnai dažnai sto-vėjo prie vandens malūnų

Kleboniškių vėjo malūnas (Lietuvos istorijos instituto rankraštyno fondai) KLEBONIŠKIŲ

VĖJO MALŪNASKleboniškių kaimo (Radviliškio r. sav.) vėjo malūną 1884 m. pastatė meistras Šiaulinskas. Vėjo malūnas – medinis, griautinis, aštuonkampės piramidės formos. Ant malūno liemens viršaus sumontuotas žiedas su trintį mažinan-čiomis spinduliškai išdėstytomis trin-kelėmis. Ant jų gula apatinis kepurės žiedas ir visa įrengta kepurė. Kepurė apgręžiama grąžulu, kurio sistemą sudaro du iš tašų sudaryti trikampiai, kurių pagrindai perverti per kepurę, o viršūnės sujungtos su grąžulu. Malūno kepurė – statyta iš gegnių, dengta mediniu sluoksniu kaip ir malūno sienos, ši danga apgaubia kepurės mechanizmus ir visą malūną. Malū-no pamatas – juostinis, sumūrytas iš akmenų. Pirmame aukšte yra dvejos dvivėrės durys, įrengtos priešpriešiais. Tai nėra labai racionalu, nes grąžului uždengus vienas duris, per kitas neį-manoma vaikščioti dėl sparnų.

Pirmo aukšto palubėje ant statvolio, einančio per visus aukštus iki pat ke-purės, yra žvaigždinis krumpliaratis. Ant statvolio įrengta virvinės pavaros vieta. Pirmame aukšte yra du girnų stovai su visais priklausiniais (verpste, apatiniu jos guoliu, krumpliaračiais, reguliavimo įranga). Verpsčių krum-pliaračiai liečiasi su statvolio apatiniu krumpliaračiu.

Antrame aukšte – dvejos girnos su visais priklausiniais. Jie skiriasi nuo daugelio kitų regionų – čia grūdų įbė-rimo mechanizmas ne pastatytas ant kubilo, o įtaisytas tarsi kabantis virš jo. Šiame aukšte taip pat yra įrenginys skirtas nukelti girnoms.

Trečiame aukšte palubėje įtaisytas mechanizmas užkelti maišams, kurį sudaro frikcinė pora ir velenas, ant kurio, keliant maišus su grūdais, vy-niojama grandinė. Frikcinės pavaros horizontalusis skriemulys įtaisytas ant statvolio. Vertikaliojo skriemulio, įtai-syto ant minėto veleno, sankaba su horizontaliuoju valdoma svertais.


MALŪ

NAI

Kleboniškių vėjo malūnas

TECHNIKOS PAMINKLAI

Pagal sparnų gręžimo bū-dus skiriami stiebiniai ir kepuriniai malūnai

Pagal konstrukciją galima išskirti ir tarpinius malū-nus – be stiebo, medinius, su ratukais, išdėstytais ant aukšto cilindrinio mūrinio pamato


Sovietmečiu malūnas nebedirbo, jame buvo cemento sandėlis. Šis statinys ne-seniai suremontuotas, tačiau dėl pada-rytų projektavimo klaidų malūnas įgavo iškreiptai aukštą liemenį, sparnai taip pat sutvarkyti netinkamai.

VAIVADIŠKIŲ VĖJO MALŪNASVaivadiškių dvare yra kepurinis vėjo malūnas, kurį 1901 m. statė Petras Bylys. Malūnas stovi ant juostinio aš-tuonkampio akmens mūro pamato. Statinio griaučiai sudaro nupjautą aštuonkampę piramidę, kurios viršus baigiasi žiedu. Viršuje įtaisytas metali-nis latako pavidalo žiedas, jame laisvai rieda metaliniai rutuliai. Jie atskirti apskritomis medinėmis trinkelėmis, kad nenuriedėtų į vieną krūvą. Ant rutulių uždėtas kitas žiedas, apverstas aukštyn dugnu. Šis žiedas pritvirtintas

PAKRUOJO DVARO VĖJO MALŪNASPakruojo dvaro vėjo malūnas pasta-tytas 1821 m. Malūnas stovi ant kal-velės dvaro sodyboje netoli Pakruojo miesto (Pakruojo r. sav.). Šis techninis paminklas pastatytas iš akmens ir do-lomito medžiagos, kuri surišta kalkių skiediniu. Statinys iškilo kaip alterna-tyva vandens malūnui – galėjo perimti malimo krūvį esant sausrai, stingant vandens. Tvenkinyje sukaupus pakan-kamai vandens, dalį vėjo malūno krū-vio perimdavo vandens malūnas.

Vėjo malūnas – apskrito plano, trupu-tį siaurėjančio į viršų nupjauto kūgio formos. Ant kūgio viršaus buvo įrengta neįprastai žema kepurė. Nuo kitų mūri-nių Lietuvos malūnų skiriasi siluetu – jo sienos statesnės. Malūno langai – su skliauteliais. Vienoje sienoje buvo pa-likta, matyt, technologinė anga malūno vidaus įrangai.

MALŪ

NAI


prie malūno kepurės apačios.

Ant žiedo įrengta visa kepurė. Ke-purėje yra beveik gulsčias sparninis velenas, kurio drūtgalyje yra ketinė arba kryžma galva, į ją įverti du pos-parniai. Kepurės gale (priešingame nei sparnai) įtaisytas kepurės apgręžimo įrenginys. Jį sudaro didelio skersmens skriemulys, sukamas žiedu susiūta virve. Virvė beveik siekia žemę. Tem-piant virvę malūno kepurė sukasi. Ji sukama tam, kad malūno sparnai, pritaisyti ant minėtų posparnių, būtų atkreipti statmenai vėjui ir galėtų suk-tis, o girnos – malti. Sparnų priespar-nis dengtas lentiniais skydais (galiniai nuimami). Ant medinių sparno ardelių, esant reikalui, ištempiamos burės.

Girnos yra antrame aukšte, apgaubtos kubilu. Ant kubilo pastatytas mecha-nizmas įberti grūdams, kurio apatinę dalį judina koja, įleista į prapiestę (girnų akį). Per piltuvą esantį trečia-me aukšte grūdai supilami į minėtą

mechanizmą. Miltai išbyra į pirmame aukšte prie rankovės prikabintą maišą arba tame pačiame aukšte esančius piklius. Pikliai sukami diržine pavara nuo verpstės.

Nuo 1969 m. Vaivadiškių vėjo malūnas stovi Lietuvos liaudies buities muzieju-je Rumšiškėse.


FOTOESĖ

48





FOTOESĖ

50



FOTOESĖ

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖSNuotraukos: VYTAUTO KANDROTO

Ar prisimentate, kaip vaikystėje po lietaus dangaus skliaute ieškodavome vai-vorykštės? Ši magiška juosta visada užburdavo ir priversdavo stabtelėti. Vos išvydus dangų puošiančias ryškias spalvas, ligi šiol smalsu, kur jos pasibaigia. Pasak legendų, laimingoje vaivorykštės pabaigoje laukia didžiuliai turtai ir laimė. Tik kaip tą vaivorykštę pasivyti? Kaip pagauti? Ech, dažnai belieka tik grožėtis iš tolo ir stebėtis, kaip gamta sukuria tokį stebuklą. Tad kol neužklupo murzinos, šaltos liūtys, po lietaus pakelkime akis į dangų ir ieškokime vaivo-rykštės. Juk tai taip nuostabu...

52



PATARIA SPECIALISTAI

SPALVOS FOTOGRAFIJOJE

ATSPALVIS

HueAtspalvių skalę įprasta vaizduoti spalvų rate, kuris prasideda raudonu tonu (viršuje):

0 RAUDONA RED R

60 GELTONA YELLOW Y

120 ŽALIA GREEN G

180 CIANO CYAN C

240 MĖLYNA BLUE B

300 PURPURINĖ MAGENTA M

360 RAUDONA RED R

Leidyboje juoda spalva suprantama kaip kontūras K

SODRUMAS

Saturation suvokiamas kaip prisotinantis spalvą (0–100 %).

ŠVIESUMAS

Value nusako spalvos tamsumą ar šviesumą (kai spalva maišoma su pilkais tonais) – nuo 0 (juodos) – iki 100 % (grynos spalvos).

Tekstas ir nuotraukos: V. KANDROTO

Tęsinys iš V. Kandroto ciklo apie fotografiją. Ankstesniuose numeriuose skaitėte: „Ką paliksime už kadro?“, „Tebūnie šviesa“, „Tebūnie šviesa (II)“


Be poliarizacinio filtro

Su poliarizaciniu filtru



SPALVŲ KOMPOZICIJA

Trys pagrindiniai principai

• priešingų spalvų derinimas• giminingų spalvų derinimas• viena dominuojanti spalva

PAGRINDINĖS SPALVOS IR JŲ PROBLEMATIKA

Spalva ProblemaRaudona Išryškėja saulėlydžio metu, sugeria aplinkinius atspalvius. Liejasi, kai yra intensyvus apšvietimas.

Geltona Jautri matuojant spalvų balansą. Mėgsta „išlįsti“ apsiniaukusią dieną ar fotografuojant patalpoje.

Žalia Kyla sunkumų fotografuojant mišką, žolę (didelius žalios spalvos plotus), sukelia „peršvietimus“. Fotografuojant Ev įrankį reikia standartiškai mažinti iki –2/3 Ev.

Mėlyna Leidyboje sunkiausiai reprodukuojama spalva. Fotografuojant, net tinkamai sureguliavus spalvų balansą, sunku tiksliai perteikti mėlynus atspalvius.

Ruda Jautri intenstyviam apšvietimui. Kai apšviesta nepakankamai, pirmiausia ant rudos spalvos išryškėja aukšto ISO triukšmas.

Balta Jautri apšvietimui – fotografijose virsta į gelsvą arba melsvą atspalvį. Esant itin stipriam apšvietimui, sukuria šviesos atšvaitus ir „peršvietimus“.

Juoda Sugeria visas tamsias ir prastai apšviestas spalvas. Fotografuojant tamsoje, išryškėja aukšto ISO triukšmas.

Rekomendacijos, kaip paryškinti spalvas

• Nustatyti tinkamą baltos spalvos balansą (WB)• Naudojant Ev įrankį (–2/3 – 0 – + 2/3 Ev), tamsinti šviesius tonus, o tamsius atspalvius šviesinti• Naudoti poliarizacinius arba spalvotus filtrus• Tinkamai panaudoti šviesos šaltinį (šoninis apšvietimas)• Išradingai naudoti blykstę• Taikyti spalvų derinimo taisykles


Kai kurie objektai sunkiai įsivaizduojami nespalvoti

Dokumentinėje fotografijoje nespalvotos nuotraukos padeda iliustruoti faktus, o meninėje – geriau perteikti šviesą ir pustonių grožį

Kai kurie mus supantys objektai yra tiesiogiai susiję su spalva ir taip yra atpažįstami



BALTOS SPALVOS BALANSAS

WBDauguma nuotraukų daromos dienos šviesoje. Mūsų akims toks apšvietimas įprastas. Fotografuojant, kai apšvietimo sąlygos yra sudėtingos (patalpoje daug dirbtinės šviesos šal-tinių), balti paviršiai „nusidažo“ gelsvu arba melsvu atspalviu. Aišku, kad toks šviesos šaltinis nudažo ir visus kitus atspal-vius. Dėl to reikia reguliuoti baltos spalvos balansą.

Spalvos temperatūrą galima nustatyti fizikos bandymais. Atsi-žvelgiant į temperatūrą, medžiaga, kaitinama vakuume, šviečia skirtingomis spalvomis. Spalvos temperatūrą matuojama Kelvi-nais (trumpinys K). Kaip bebūtų keista, tos spalvos, kurias mes vadiname šiltomis (pvz., geltona), iš tiesų yra šaltesnės tempe-ratūros, nei tos, kurias mes priskiriame šaltiems atspalviams: 2000 K – geltona, 10000 K – mėlyna spalva. Dienos šviesa standartiškai turi 5500 K spalvinės temperatūros.

Baltos spalvos balansas (angl. white balance, arba WB) – šis terminas nusako, į kurią pusę pasisilinkęs baltumas. Išmokti reguliuoti baltos spalvos balansą skaitmeniniuose fotoapara-tuose gana nesunku.

Kaip tai daroma? Paruošiamas baltos spalvos fonas (popieriaus lapas, yra ir gamyklinės lentelės), jis padedamas į apšviestą vietą. Paspaudžiant atitinkamą mygtuką (skaityti fotoaparato instrukciją) fotoaparato meniu reikia parinkti custom wb reži-mą. Nukreipus fotoaparatą į baltą lapą nufotografuojamas „tuš-čias“ kadras. Toks kadras suteikia informacijos jūsų fotoapara-tui, kad čia yra balta spalva. Visi tokiame apšvietime padaryti kadrai turės daugiau ar mažiau baltos spalvos balansą.

Pastaba. Matuodami WB, automatinį fokusavimą išjunkite, nes fotoaparatas baltos spalvos paprastai nesufokusuoja ir tiesiog nefotografuos.

Mišrus apšvietimas. Kompiuterinis WB nustatymas dažnai neišsprendžia mišraus apšvietimo problemos (pvz., kai iš vienos pusės į objektą šviečia saulė, o iš kitos – kaitrinė lem-putė). Tokiu atveju kadrą geriau daryti RAW formatu, arba spalvų temperatūrą nustatyti rankomis (parenkant skaičius nuo 2000 iki 10000 K).

Baltos spalvos redagavimas nuotraukoseJei fotografuojate RAW formatu, pirmiausia RAW redak-toriuje baltos spalvos balanso įrankiu reikėtų pažymėti šviesų fotografijos plotą, tada programa pati suredaguo-ja spalvas.

Paprasčiausias būdas suredaguoti JPG failo spalvas ir apšvietimą, yra funkcija Autocorrection. Tačiau jos rezul-tatai ne visada tenkina nuotraukos autorių. Todėl tenka redaguoti ranka. Norima spalvinė gama reguliuojama keičiant Hue reikšmes (sukant spalvų ratą), pažengusieji taip koreguoja kiekvienos spalvos skalę atskirai.


Poliarizacinis filtras padeda „ištraukti“ baltus debesis


SPECIALISTAI PATARIA

TOBULO PAIEŠKOS

Tekstas: KAMILĖS BARTKUTĖSNuotraukos: IŠ UAB „OKEANA“ ARCHYVO IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“

KIEKVIENO ŽMOGAUS NORAS – SUSIKURTI JAUKIUS, ŠIRDŽIAI MIE-LUS NAMUS. LIETUVIAI VIS DAŽNIAU NORI GRAŽINTI NAMŲ IR LAU-KO APLINKĄ, SKIRTI DAUGIAU DĖMESIO ĮVAIRIOMS DEKORATYVI-NĖMS DETALĖMS, KURIOS NE TIK PUOŠTŲ NAMUS, BET BŪTŲ IR KOKYBIŠKOS. VIENA TOKIŲ LAUKO DETALIŲ YRA DEKORATYVINIS TVENKINYS, KURĮ DAŽNAI PASTEBĖTI GALIMA KAIMYNŲ, DRAUGŲ AR ARTIMŲJŲ KIEMUOSE. TOKS TVENKINYS VIETAI SUTEIKIA GYVY-BĖS IR IŠSKIRTINUMO. PRIEŠ APSISPRENDŽIANT ĮRENGTI DEKORA-TYVINĮ TVENKINĮ NAMO PAŠONĖJE, VERTĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ Į JO TIPĄ, PRIEŽIŪRĄ, KAINĄ IR KITUS SVARBIUS ASPEKTUS. ŠIAN-DIEN SU MUMIS PATARIMAIS IR AKTUALIA INFORMACIJA DALIJASI

UAB „OKEANA“ DIREKTORIUS MANTAS BRASLAUSKAS.

TVENKINIO

EKO baseinų plotas paprastai būna iki 2 arų (10 x 20 m), norint įsirengti tokį baseiną jo kaina svyruoja tarp 100–200 tūkst. litų. Šio tipo tvenkinys – natūralus ir kokybiškas, tačiau brangus malonumas


DEKORATYVINIŲ TVENKINIŲ TIPAIGalima išskirti tris pagrindinius deko-ratyvinių tvenkinių tipus: dirbtinis-de-koratyvinis baseinėlis, dekoratyvinis tvenkinys ir EKO baseinas.

Pasak Manto Braslausko, EKO baseinai Lietuvoje yra naujiena, o Europoje – įrenginėjami jau kelis dešimtmečius. Šie baseinai pasižymi ekologiškumu ir natūralia augalija. Vandeniui dezinfe-kuoti nenaudojami chemikalai. EKO ba-seiną valo speciali ekosistema, būtent ši ypatybė ir yra tokio tipo dekoratyvi-nio tvenkinio privalumas, palyginti su įprastu baseinu, kuris valomas chloru. EKO baseino pakrantės dekoruojamos gamtos detalėmis – lelijomis, akmeni-mis, nendrėmis ir kt. EKO baseiną su-daro dvi zonos: regeneracinė ekozona ir plaukimo zona. Būtent regeneracinė-je ekozonoje pasodinti augalai, mintan-tys bakterijomis bei mikroorganizmais, nuolatos valo vandenį.

Žinoma, ekosistema neišvengiamai sensta. Dėl šio proceso atsiranda dum-

PATARIMAI, KAIP ĮSIRENGTI DEKORATYVINĮ

TVENKINĮ

blių perteklius ir nemalonus vandens kvapas, todėl specialistai rekomen-duoja baseino aeraciją, kuri nuolatos vandenį aprūpina deguonimi. Taip pat svarbu įsigyti tinkamą filtrą ir retkar-čiais papildyti baseiną natūraliomis bakterijomis. EKO baseinų plotas pa-prastai būna iki 2 arų (10 x 20 m), no-rint įsirengti tokį baseiną jo kaina svy-ruoja tarp 100–200 tūkst. litų. Šio tipo tvenkinys – natūralus ir kokybiškas, tačiau brangus malonumas, todėl prieš apsisprendžiant įsirengti ekologišką ba-seiną, reikėtų labai rimtai apsvarstyti, ar galite sau tai leisti.

Nagrinėjant kitą dekoratyvinių tven-kinių tipą – dirbtinį baseinėlį – svarbu paminėti, kad tai patys mažiausi tven-kiniai iš visų trijų įvardytų. Tvenkinio plotas dažniausiai būna iki 1 aro (10 x 10 m), norint įsirengti šį baseinėlį, jo kaina svyruoja tarp 10–20 tūkst. litų. Tokio tipo dekoratyviniai tvenkiniai įrengiami šalia namo. Juose dažnai veisiamos žuvys, įrengiamas apšvie-timas po vandeniu. Svarbu paminėti, kad dekoratyviniui baseinui yra būtina valymo įranga, kuri apsaugo nuo taršos

TVENKINIO

Nagrinėjant kitą dekoratyvinių tvenkinių tipą – dirbtinį baseinėlį – svarbu paminėti, kad tai patys mažiausi tvenkiniai iš visų trijų įvardytų. Tvenkinio plotas dažniausiai būna iki 1 aro (10 x 10 m), norint įsirengti šį baseinėlį, jo kaina svyruoja tarp 10–20 tūkst. litų. Tokio tipo dekoratyviniai tvenkiniai įrengiami šalia namo



ir dumblių pertekliaus, šis susidaro dėl augalų dauginimosi ir saulės spindulių.

Trečiasis tipas – dekoratyvinis tven-kinys – išvaizda primena natūralų tvenkinį, o jo plotas būna nuo 5 iki 25 arų. Dažniausiai tokie tvenkiniai kasa-mi poilsio ir pramogų zonose. Juose išklojama speciali hidroizoliacija, tada tvenkiniai pripildomi vandens. Esminis skirtumas tarp dekoratyvinio tvenkinio ir natūralaus, kai vanduo atsiranda na-tūraliai, iš esančio grunto. Žinoma, de-koratyviniame tvenkinyje vandens kiekį papildo ir krituliai.

DEKORATYVINIŲ TVENKINIŲ FORMOS IR PRIEŽIŪRA

Formos. Prieš nusprendžiant įsi-rengti dekoratyvinį tvenkinį, reikia įver-tinti ne tik savo finansines galimybes, bet pagalvoti ir apie vandens telkinio būsimą formą bei priežiūrą. Tvenkinio dydis ir forma turėtų tenkinti Jūsų susi-kurtą viziją ir derėti prie aplinkos. Daž-niausiai pasitaikanti tvenkinio forma yra netaisyklingai apvali, kuri labiausiai primena gamtoje esančius tvenkinėlius.

Priežiūra. Nors dekoratyvinis tvenkinys nereikalauja daug priežiū-ros, vis dėlto norint savo teritorijoje turėti gražų ir tvarkingą vandens telkinį, reikia skirti jam dėmesio. Dažniausiai nuo šalia esančių medžių vanduo apsineša lapais, todėl prieš įrengiant tvenkinį būtina apsvarstyti jo vietą. Jei norite išvengti rūpesčių dėl lapų, įrenkite tvenkinį atokiau nuo medžių, tačiau patartina tokioje vietoje, kur saulė jį apšviestų tik pusę dienos. Per didelis karštis gali nunio-koti vandens telkinį ir pakenkti ten gyvenančioms žuvims.

Kitas svarbus dalykas, susijęs su prie-žiūra, yra filtravimo įranga, kuri valo vandenį ir naikina nemalonų kvapą. Norint turėti švarų dekoratyvinį tvenki-nį – tai būtina priemonė.

Veisiant žuvis tvenkinyje, būtina at-kreipti dėmesį į augaliją, kuri gerintų ekosistemą ir apsaugotų žuvis nuo saulės spindulių pertekliaus. Atėjus žiemai, reikėtų įsigyti aeratorių, kuris vandenį nuolatos aprūpintų deguonimi ir neleistų tvenkiniui visiškai užšalti. Aeratoriai taip pat praverčia ir vasa-rą – tiekia deguonį ir iš vandens paša-lina kenksmingas medžiagas.

Dekoratyvinis tvenkinys – išvaizda primena natūralų tvenkinį, o jo plotas būna nuo 5 iki 25 arų. Dažniausiai tokie tvenkiniai kasami poilsio ir pramogų zonose. Esminis skirtumas tarp dekoratyvinio tvenkinio ir natūralaus, kai vanduo atsiranda natūraliai, iš esančio grunto



TVENKINĮ



DEKORATYVINIO TVENKINIO DEKORACIJOSNorint puikuotis iš tiesų akį traukian-čiu dekoratyviniu tvenkiniu, reikia pri-žiūrėti ir šalia vandens telkinio paso-dintus augalus, kurie suteikia vaizdui gyvumo, spalvingumo, natūralumo. Šalia tvenkinio dažniausiai sodinamos nendrės, švendrai, meldai ir kt., o pačiame tvenkinyje dažnai auginamos vandens lelijos. Taip pat populiaru vandens telkinį dekoruoti akmenimis.

Dažnas lietuvis, turintis dekoratyvinį tvenkinį, nusprendžia įrengti ir vandens apšvietimą, kuris ne tik suteikia patrau-klų vaizdą, bet ir tamsiuoju paros metu, kai tvenkinys be apšvietimo nebūtų matomas, suteikia saugumo. Vienas populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje yra LED lempos. Toks apšvietimas ne tik kokybiškas, bet ir džiugins jus ilgiau.

Kita įspūdinga dekoracijų rūšis – fon-tanai, kaskados ir kriokliai. Dėl šių komponentų reikėtų apsispręsti dar prieš įrengiant tvenkinį. Svarbu žinoti, kad šioms dekoracijoms nėra būtinas didelis tvenkinio plotas – fontanus bei krioklius galima įrengti ir nedide-

liuose tvenkinėliuose. Taip pat svarbu atrasti fontanui, kaskadai ar kriokliui tinkamiausią vietą, nustatyti būsimą dekoracijos dydį ir formą, atsižvel-giant į tvenkinio plotą, tada tinkamai ją įkomponuoti. Kriokliams reikalingi specialūs vandens siurbliai ir detalės vandeniui paimti ir grąžinti. Įrengti fontaną dar paprasčiau – užtenka purkštuką pritaisyti prie siurblio – šiuo atveju nereikia jokių papildomų vamzdžių.

Puiki ir lengvai montuojama dekora-cija – plaukiojantis fontanas. Tokio fontano siurblys visuomet yra po vandeniu, o fontano purkštuko sro-vės ilgis gali siekti net keliasdešimt metrų. Plaukiojančio fontano purkš-tuką galima reguliuoti, taip išgaunant vandens purslus. Šį fontaną taip pat galima apšviesti. Vis dėlto dideliuose tvenkiniuose plaukiojančio fontano įrengti nepatartina, o žiemos metu, norint išvengti gedimų, jį būtina išimti iš vandens.

Kaskada – taip pat patraukli tvenkinio dekoracija, tačiau ją įrengti šiek tiek sudėtingiau. Kaskada vanduo teka laip-tais. Tokį vaizdą kuria vandens siurblys, pumpuojantis vandenį aukštyn per žarną, kuri būna įkasta žemėje.



TVENKINĮ

DEKORATYVINIO TVENKINIO ĮRENGIMO ETAPAIIšsirinkus norimo dekoratyvinio tven-kinio tipą, jo būsimą vietą ir formą, galima pradėti įrengti vandens telkinį. Visų pirma reikėtų kasti duobę, formuoti reljefą. Vėliau dugnas išklojamas hi-droizoliacija. Remiantis UAB „Okeana“ duomenimis, populiariausios hidroizo-liacinės dangos yra polivinilchlorido bei didelio tankio polietileno. Pastaroji dan-ga labiau naudojama dideliems tvenki-

KĄ RENKASI LIETUVIAI?Lietuvoje populiariausias tvenkinių tipas yra dekoratyvinis baseinėlis. Tam įtakos turi mažiausia tokio tvenkinio įrengimo kaina. EKO baseinai ir dekoratyviniai tvenki-niai yra kur kas brangesni. Kaina taip pat priklauso ir nuo tvenkinio dydžio bei gylio. Todėl svarbu ap-svarstyti savo galimybes, kiemo dydį ir tik tuomet pasirinkti tinka-miausią variantą.

Galima daryti išvadą, kad tokių tvenkinių poreikis Lietuvoje auga. Dauguma žmonių šiltuoju laikotarpiu nori gražinti aplinką, pagyvinti kiemo vaizdą – tad lengviausia tai padaryti įrengiant dekoratyvinį baseinėlį.

www.okeana.lt

niams – ji kietesnė, tvirtesnė, pigesnė, itin atspari įvairioms klimato sąlygoms, agresyvioms medžiagoms. Polivinilchlo-rido tvenkinių hidroizoliacinė danga yra pritaikyta mažesniems ir sudėtingo reljefo dekoratyviniams tvenkiniams. Ši danga – lanksti, elastinga ir brangesnė už didelio tankio polietileno dangą. Spe-cialistai taip pat siūlo ir geotekstilės pa-klotą, šis hidroizoliacinę dangą apsaugo nuo įvairių pažeidimų, kurie atsiranda dėl akmenų ar žvirgždo, mechaninių darbų. Kai kurie žmonės įrengdami tvenkinį naudoja ir polietileninę dangą, tačiau ji nėra kokybiška ir ilgaamžė.

http://www.okeana.lt


ĮSPŪDŽIA I IŠ . . .


INDRĖS IR DARIAUS AKIMIS

Tekstas ir nuotraukos: INDRĖS RAUDONYTĖS IR DARIAUS MATIJOŠAIČIO

EGZOTIŠKOJI MALAIZIJA



Tenka priprasti prie tarpmies-tinio transporto vėlavimo: jei tvarkaraštyje nurodytas atvy-kimas per dvi valandas, reikia pridėti dar porą.


Malaizija – pietryčių Azijos šalis, kurios žemyninė dalis šiaurėje ribojasi su Tailandu, pietuose su Singapūru, kita dalis dalinasi Borneo sala su Indonezija ir Brunėjumi. Šalies tradicijas ir įvairią kultūrą formuoja skirtingos rasės ir re-ligijos: apie 60 proc. malaiziečių gyventojų, 26 proc. kinų, 7 proc. indų, likusi dalis – kitataučiai. Pagal šalies konstitucijos apibrėžimą, tikrais malaiziečiais yra laikomi musulmonai, praktikuojantys malaiziečių papročius ir kultūrą. Šalis žino-ma kaip viena didžiausių elektronikos, palmių aliejaus, kaučiuko, alavo, teksti-lės, naftos produktų tiekėjų. Turistus ir keliautojus vilioja vešlūs atogrąžų miš-kai, kalnuotos džiunglės, smėlėti paplūdimiai, šiltas klimatas ir kultūrų įvairovė.

TRANSPORTASŠalies sostinėje ir kituose miestuose transportas puikiai išvystytas, labai patogus ir nebrangus susisiekimas vienbėgiais traukiniais (monorailais), traukiniais. Tarpmiestiniai autobusai taip pat patogūs, sėdimos vietos plačios (autobuse tik trys eilės sėdynių) su kojų atlošais, tokiais kaip masažinėse kėdėse. Keista, azijiečiai šiaip žmonės maži ir smulkūs, transporte sėdi pato-giai ir plačiai, mes gi, aukštaūgių kraštas, važiuojame susispaudę ir vos įsi-talpinę. Tik mums sunkiai sekėsi susitaikyti su azijiečių nepakenčiamu įpro-čiu naudotis kondicionieriais. Lauke saulė kepina iki 33 laipsnių, autobuse šaldoma iki 17. Kai pasakome vairuotojui, kuris užsideda striukę įlipdamas į autobusą, kad mums per šalta, temperatūra padidinama iki 19 laipsnių. Tad visada važiuodami viešuoju transportu, po ranka turėdavom megztuką ir šaliką. Taip pat tenka priprasti prie tarpmiestinio transporto vėlavimo: jei tvarkaraštyje nurodytas atvykimas per dvi valandas, reikia pridėti dar porą. Kamščiai, stoviniavimas degalinėse (beje, autobusai niekada negesinami, net pilant kurą), vairuotojų savų reikalų pakeliui tvarkymas, pietų pirkimas ir pan. Pastebėjome pagrindinę vairavimo taisyklę – važiuoti. Išmokome lįsti po ratais – pereiti gatvę stabdant mašinas ištiesus ranką. Eismas čia chao-tiškas, spiečiai motociklininkų, jų avarijų taip pat nemažai.

KVALA LUMPŪRAS

Turbūt dauguma sutiktų, kad šaltuoju sezonu labai smagu bent trum-pam atsidurti ten, kur šilta, kur galima pamiršti storą sluoksnį drabu-žių, šaltuką iškeisti į saulės spindulius. Tuo metu, kai Lietuvoje niekam nesinori net nosytės kišt laukan, mes sukame galvas, kur reikės dėti

šiltus drabužius vasarišku oru alsuojančioj Malaizijoj. Atostogų metui artėjant, randame ne pigiausius, bet ir ne brangiausius bilietus iš Varšuvos per Amster-damą į Kvala Lumpūrą (KL).

Kelionė trunka ilgai: važiavimas Simple Express autobusu iš Kauno iki Varšuvos, ilgas laukimas iki skrydžio, šio vėlavimas, stipriausias iki šiol patirtų lėktuvo pa-kratymų ore, bėgimas iki jungiamojo skrydžio, kuris trunka 12 valandų. Visas nuovargis dingsta nusileidus KL tarptautiniame oro uoste, pajutus šilumą ir pa-slėpus šiltus drabužius dviem savaitėms. Pats KL oro uostas didelis (pagal 2013 m. statistiką 11-as pagal užimtumą) ir modernus, darbuotojai paslaugūs. Laukti savo skrydžio galima nebūtinai terminalo viduj, bet ir išėjus pakvėpuoti sukur-tu atogrąžų mišku! Išsikeičiame keletą eurų į jų ringitus (MYR), kad galėtume pasiekti sostinę. Keisti pinigus geriausia mieste, paklausus viešbutyje geriausio kurso keityklos. Skirtumas tarp oro uosto ir mieste esančių keityklų tikrai dide-lis, kinų kvartale galima rasti keityklų, kuriose išsikeisite pinigus net iki 10 % pigiau. Lankantis Malaizijoje, skiepai nėra būtini, tad mes drąsiai keliaujame be jų. Nuo oro uosto iki KL centro apie 45 km, galima važiuoti greičiau ir brangiau KLIA ekspres traukiniu (35 MYR) arba pigiau ir ilgiau autobusu (10 MYR).


KVALA LUMPŪRO LANKYTINOS VIETOSPažintį su Malaizijos sostine KL pradedame nuo seniausių ir labiausiai sos-tinėje lankomų Perdana botanikos sodų, kuriuose įsikūrę Paukščių, Dru-gelių, Elnių, Orchidėjų, Kinrožių parkai, Islamo muziejus, Planetariumas. Šalia parko jau iš tolo matyti mėlynuojantis 18-os taškų žvaigždės formos Nacionalinės mečetės kupolas, vaizduojantis 13 Malaizijos valstijų ir 5 ker-tinius islamo stulpus (prievoles). Stogo forma šiek tiek primena besisklei-džiantį skėtį, simbolizuojantį nepriklausomos tautos siekius. Netoliese – įspūdingos architektūros daugiau nei 100 metų senumo geležinkelio stoties pastatas. Mums labai patinka Masjid Jamek mečetė, ypač gražiai atrodanti naktį. Mečetė seniausia mieste, statyta dar 1909 metais, Kl miesto gimimo vietoje, šalia susikertančių Klang ir Gombak upių.

PAUKŠČIŲ PARKAS (KL BIRDS PARK)Vienas didžiausių pasaulyje tinklu uždengtas 20,9 hektarų parkas, kuriame gyvena apie 200 rūšių vietinių ir egzotinių paukščių, iš viso jų apie 3000. Parkas suskirstytas į 4-as zonas: pirmoji ir antroji paverstos laisvo skrai-dymo zonomis, trečioji skirta ragasnapinių paukščių parkui ir ketvirtojoje paukščiai apgyvendinti narvuose arba paukštidėse. Atrakcijų čia netrūksta. Amfiteatre vyksta didžiųjų papūgų pasirodymas: jos sveikinasi, kelia Ma-laizijos vėliavą, važinėja mašinytėm, skaičiuoja, lenktyniauja tarpusavyje, žaidžia žaidimus. Atskira erdvė, kur galima maitinti mažesnes papūgėles: nusiperkame indelį su pieneliu, gauname saują saulėgrąžų ir iš visų kampų suskrenda ir nutupia ant mūsų papūgos. Pasidžiaugėme, kad buvome iš ryto, mat popiet jos jau būna sočios ir ne taip noriai skrenda prie žmonių. Kitur galima nusifotografuoti su amazonėmis, aromis, kakadu ir kitomis papūgomis, pelėdomis, ragasnapiniais paukščiais. Parke įrengtos maitinimo vietos, paukščiai pasigardžiuodami lesa papajas ir kitus mums egzotiškus vaisius. Galima užsukti į kiaušinių inkubacinį kambarį, kuriame galima ste-bėti, kaip inkubatoriuje ritasi viščiukai.






NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖAikštėje, kitaip vadinamoje Dataran Merdeka, 1957 metų rugpjūčio 31-osios vi-durnaktį pirmą kartą pakelta Malaizijos vėliava, paskelbiant šalies nepriklausomybę nuo britų. 95 m aukščio vėliavos stulpas laikomas aukščiausiu pasaulyje. Priešais Merdeką stūkso 1897 metais statyti gražieji kolonijinio stiliaus sultono Abdulo Sa-mado rūmai. Šiandien čia dirba Malaizijos informacijos, komunikacijos ir kultūros ministrai. Užsukame į šalia esančią miesto galeriją – turistų centrą, kuriame pilna lankstinukų, žemėlapių, veikia suvenyrų parduotuvė, galima stebėti medinių dir-binių dirbtuvėlėje dirbančius malajus, susipažinti su KL miesto istorija ir miesto modeliu. Vakarais aikštėje verda gyvenimas: groja gatvės muzikantai, šoka, žaidžia vaikai, žmonės ateina ilsėtis, atsipalaiduoti ir grožėtis miesto šviesomis.

PETRONAS BOKŠTAI DVYNIAI451,9 metrų aukščio, 88 aukštų, islamiško meno stiliaus Petronas dvyniai bokštai laikomi KL miesto patraukliausia vieta, simbolizuojančia Malaizijos verž-lumą ir kultūrinį turtingumą. Statinio forma primena M raidę, dantytas kontūras – audimo krepšį. Šie dangoraižiai 1998–2004 metais turėjo aukščiausio pasaulyje pastato titulą, tačiau juos pralenkė Taivano Taipei 101. Vis dėlto šiai dienai jie vis dar yra aukščiausi bokštai dvyniai pasaulyje. Įdomus faktas, kad kiekvieno bokš-to statybai buvo pasamdytos skirtingos bendrovės (Japonų ir Pietų Korėjos), ku-rios tarpusavyje varžėsi ir taip darbai vyko daug greičiau. Beje, bokštus dvynius stačiusi naftos kompanija „Petronas“ yra laikoma viena didžiausių ir pelningiausių Azijoje. Dieną bokštai padaro įspūdį, bet vakare, įsižiebus šviesoms, tas įspūdis sustiprėja dešimt kartų. Sėdim prie grojančių fontanų ir užvertę galvas negalim atsistebėti spindinčiais tarsi deimantai bokštais. Nusprendžiam, kad jie mums pa-tys gražiausi dangoraižiai, kokius tekę matyti. Bokštų apačioje įkurtas Suria KLCC prekybos centras, didelė firminių parduotuvių įvairovė. Kelis vakarus praleidžiame šalia bokštų esančiame tvarkingame parke, braidžiojame pilname vaikų baseine. Pasinaudojame proga apsilankyti KLCC akvariume, kuriame per 5000 skirtingų vandens ir žemės gyvūnų, eksponatų, kaina 50 ringitų. Labiausiai vertas dėmesio pasirodo jūros akvariumas – praeidami 90 metrų tuneliu matome plaukiojančius tigrinius ryklius, didžiąsias rajas, didžiuosius vėžlius ir kitus vandens gyvius.



DAUGIAU KELIONIŲMeskeliaujam.lt

VIDEO apie Malaiziją

KINŲ KVARTALASKinų kvartale gyvenimas šurmuliuoja. Petaling gatvė, esanti pačiame kvartalo centre, išlaikiusi tradicinę atmosferą, kuri saulei nusileidus tik sustiprėja: kai visi prekeiviai išdėlioja savo gėrybes ir kalbina kiekvieną praeinantį, kai ore susimaišo kvapų galybė, kai visur siūlomos masažo paslaugos. Čia galima su-tikti įvairiausių tautybių žmonių, išragauti visokio maisto tiek restoranėliuose, tiek iš gatvės prekeivių, galima nusipirkti „firminių“ batų, rankinukų, akinių, marškinėlių, suvenyrų, elektronikos prekių. Čia pat veikia ir centrinis turgus, priskirtas Malaizijos kultūros paveldui. Jame galima rasti visokių rankdarbių, batikos, malaizietiškų suvenyrų, meno kūrinių. Petaling gatvės gale išlikusi šimtametė Chan See Shu Yuen šventykla, paėjėjus toliau – dar senesnė indų Sri Maha Marammam šventykla. Dėl drožinėtų dievybių, paauksuotų papuoši-mų, brangakmenių ir piešinių ji laikoma puošniausia ir daugiausiai ornamentų turinti indų šventykla šalyje. Šalia jos kvepia indų pinamos spalvotų jazminų žiedų girliandos. Kinų kaimynystėje – spalvotas indų kvartalėlis, kuriame gali-ma pajusti indų kultūros ypatybes.

Laukite tęsinio....

http://Meskeliaujam.lt

http://www.youtube.com/embed/eWxuSHDpXtM



LIETUVIŠKA VIRTUVĖ


GAMINAME GAMTOJESAUGIAI, SVEIKAI IR SKANIAIVASARA JAU BAIGĖSI, BET RUDUO DAR ŽADA GERUS ORUS. PRIPA-ŽINKIME, KAD BŪTŲ TIKRA NUODĖMĖ NEPASINAUDOTI DAR VASARA ALSUOJANČIOMIS DIENOMIS. O GERIAUSIA LIKUSIAS ŠILTAS DIENAS PRALEISTI GAMTOJE – PRIE EŽERO, MIŠKE AR SODYBOJE. SMAGU, KAD DAR GALIME IŠLĮSTI IŠ VIRTUVĖS, IR MAISTĄ GAMINTI GRYNAME ORE, ANT UGNIES, KARTU SU ŠEIMA AR BIČIULIAIS. TAČIAU DAŽNAI NESUSIMĄSTOME APIE KYLANČIUS PAVOJUS RUOŠIANT NETINKAMAI PAGAMINTUS AR LAIKYTUS PRODUKTUS. APIE GAMINIMĄ GAMTOJE IR KYLANČIUS PAVOJUS PAKALBINOME LEIDYKLOS „TERRA PUBLICA“, NESENIAI IŠLEIDUSIOS KNYGĄ APIE IŠKYLAS „IŠKYLOS LIETUVOJE. KELIONĖS IR RECEPTAI“, KULINARIJOS KNYGŲ SKYRIAUS PROJEKTŲ VADOVĘ DAIVĄ DMUCHOVSKĄ IR VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINA-RIJOS TARNYBOS SPECIALISTUS.



Idealus variantas – prieš

išvykstant į gamtą susidėti į krepšį jau termiškai apdorotus maisto produktus (virtus, rūkytus,

keptus, džiovintus)


GAMINIMAS GAMTOJE: NE TIK ŠAŠLYKAI IR KEPSNIAI„Kepti galima viską – mėsą, žuvį, dar-žoves, vaisius, duoną. Kepsniams tiks ne tik taip mūsų pamėgta kiauliena, bet ir jautiena, aviena, vištiena. Ne-reikėtų pamiršti šiek tiek marinuotos ir puikiai ant grotelių iškeptos žuvies, o keptos daržovės – tikras skanumė-lis. Kepti galima beveik visus šaknia-vaisius, ne tik bulves: pastarnokus, morkas, burokėlius, petražolių, salierų šaknis. Kepant daržoves reikėtų su-pjaustyti, sudėti ant grotelių ar kepti suvyniojus į foliją. Taip galima kepti paprikas, aguročius, cukinijas, pomi-

dorus, baklažanus, salierų stiebus, svogūnus, česnakus. Skanūs ir kepti vaisiai: obuoliai, kriaušės, ananasai, persikai, abrikosai, nektarinai, bana-nai, slyvos. Verta paragauti ir folijoje kepto sūrio su daržovėmis, ant laužo virtos žuvienės ar tiesiog žarijose troškintos košės. Iškylaudami galime kepti net duonelę – tik reikia nepa-miršti miltų ir mielių“, – sako leidyklos atstovė Daiva Dmuchovska.

HIGIENOS NORMOS RUOŠIANT IR VEŽANT PRODUKTUS Į GAMTĄPasak VMVT Maisto skyriaus vyriau-siosios specialistės Ritos Sadūnaitės, higienos reikalavimai maisto gamybai nėra sudėtingi, bet jų privaloma griežtai laikytis. Esant karštam orui, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis ne tik greitai gendančiuose maisto produktuose, bet ir aplink juos. Todėl pagrindinis higienos reikalavimas tvarkant maistą – palaikyti pavyzdin-gą švarą (kruopščiai nuplauti rankas, pjaustymo inventorių, maistui skirtus indus). Patartina į iškylą nesivežti greitai gendančių produktų, jeigu tokį įsime-tėme – rekomenduojama laikyti tik izoterminėse dėžėse ar šaltkrepšiuose iki suvartojant. Gamtoje oro tempera-tūros nuspėti negalėsime, todėl pata-riama maistą patiekti tik prieš pat valgį, kad šis nespėtų sušilti karštą dieną. Apsaugai nuo vabzdžių reikėtų turėti specialius tinklelių gaubtus, kuriais gali-ma uždengti lėkštes su sumuštiniais ar sūriu. Ant žarijų kepamas maistas neturi apdegti. Apanglėjęs patiekalas yra ne-tinkamas vartoti, tokiame valgyje gali susidaryti kancerogeninės medžiagos. Dešreles, kurias kepsite gamtoje, būtina atidžiai išsirinkti prekybos centre dar iki iškylos. Primename, kad dešrelėse, kurios skirtos kepti ant grotelių, netu-rėtų būti randama nitritinės druskos, nes aukštoje temperatūroje ji skyla iki nitratų, aminorūgščių, vėliau atsiran-da palankios sąlygos nitrozaminams (kancerogenams) susidaryti žmogaus organizme. Iškylų metu reikėtų vartoti mažiau valgomosios druskos, ją galima keisti prieskoninėmis žolelėmis, tada ir iškylautojus mažiau troškins. Būtina visuomet turėti pakankamą kiekį šva-

raus geriamojo vandens, ne tik ran-koms nusiplauti, bet ir maistui gaminti. Valgyti skirti indai ir įrankiai turėtų būti paruošti jau namuose: gerai išplauti arba parinkti vienkartiniai. Jokiu būdu nerekomenduojama ruošiant valgį nau-doti nežinomos kokybės šaltinio, upės ar ežero vandens. Neplaukime lėkščių upės ar ežero vandeniu, kurio kokybės niekas nežino. Kiekvienas save gerbian-tis iškylautojas poilsiavietėje po vizito nepalieka šiukšlių, todėl primename, kad dar namuose būtina į krepšį įsidė-ti keletą tuščių šiukšlių maišų visoms atliekoms susirinkti. Rekomenduojama po iškylos maisto likučius išmesti – jie gali būti nesaugūs, nes laikyti netinka-moje temperatūroje. Vištienos kepsnių mėgėjams primename, kad ant iešmų jie turi būti kepami tol, kol kepsnio vi-duje temperatūra bus ne mažesnė kaip 75 °C, t. y. viščiukas visiškai iškeps tik tada, kai iš mėsos išsiskyrusios sultys bus bespalvės. Po tokių vaišių valgytojai nesusirgs salmonelioze.

PARUOŠTI AR ŠVIEŽI?Idealus variantas – prieš išvykstant į gamtą susidėti į krepšį jau termiškai apdorotus maisto produktus (virtus, rūkytus, keptus, džiovintus ir t. t.), su tokiais produktais jokių proble-mų – atidarei stiklainiuką ar indelį ir gurgždantys rauginti agurkėliai jau pilve. Mišrainės yra gana pavojingos, nes jose, esant karštam orui, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Mišrainėms siūloma na-muose paruošti tik ingredientus – su-sipjaustyti visas reikiamas daržoves ar vaisius, bet grietinę, majonezą ar jogurtą užpilti jau gamtoje. Jeigu ne-begalite iškylauti neparagavę torto – patariama jį visą laiką iki suvartojimo laikyti tik izoterminėje dėžėje ar šalt-krepšyje. Tortą iškylai rekomenduoja-ma rinktis sausesnį, paprastesnį, kad jame būtų kuo mažiau kremo, kuris labai greitai genda.

Jei neturime šaltkrepšio, geriausiai rinktis kruopas, ankštines, grūdines kultūras, daržoves, vaisius, uogas, duonos gaminius, sausainius, vaflius, fasuotus konservus, sultis ir kitus skanius bei maistingus, bet iškyloms tinkamesnius maisto produktus.


KOKIĄ MĖSĄ GERIAUSIAI RINKTIS? VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėja Rūta Bubulienė sako, kad tinkamiausia būtų kiauliena ir jautiena, nes jose yra mažesnis drėgmės kiekis, todėl mikrobai lėčiau dauginasi. Be to, renkantis mėsą reikia žinoti, kad kuo ji riebesnė, tuo atsparesnė mikrobų poveikiui. Marinuota mėsa, palyginti su šviežia, taip pat yra atsparesnė bakte-rijoms, nes ji apdorota maisto žaliavo-mis (druska, actu, prieskoniais ir pan.), kurios turi konservuojančių savybių ir stabdo mikrobų dauginimąsi, todėl marinuotos mėsos tinkamumo vartoti laikas yra ilgesnis nei šviežios mėsos.

ŽUVIS – RINKITĖS ATIDŽIAIŠviežia žuvis labai greitai genda, to-dėl nesvarbu, kur ją įsigysite, reikia laikyti tinkamomis sąlygomis. Ką tik sugautos žuvys turi būti apsaugotos nuo užteršimo, saulės ar kitų šilumos šaltinių poveikio ir kuo skubiau atšal-domos. Siekiant sustabdyti gedimo

procesus, šviežia žuvis turi būti laiko-ma panašioje temperatūroje kaip ir tirpstančio ledo, todėl vežtis šviežią žuvį reikėtų tik šaltkrepšyje. Negalima vartoti žuvų, kai jaučiamas pašalinis, į amoniaką panašus ar rūgimo kvapas, matyti drumzlinos gleivės, blyškios ar parudavusios žiaunos, drumstos, įkritusios akys, ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų raumenys, vidaus organai yra susilieję ir juos sunku atskirti.

PIENO PRODUKTAI: TAIP AR NE?Prie rizikingų produktų priskiriami ir pieno gaminiai: jogurtas, grietinė, rūgpienis, kefyras, pienas. Jei netu-rime šaltkrepšio su šaldymo elemen-tais, geriausia iškyloms rinktis sūrius bei jų gaminius.

VAISIAI IŠKYLOJEEsant aukštai oro temperatūrai, labai sutrumpėja visų maisto produktų tin-kamumo vartoti terminas, ypač jei šie laikomi nepalankiomis sąlygomis: dar-žovės ir vaisiai džiūsta, vysta, glemba,

rūgsta. Geriausia į iškylą pasiimti tokių vaisių ar uogų, kurių paviršiaus odelė stipresnė – vynuogių, melionų, arbū-zų, kivių, obuolių ir kt. Vaisius reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu ir susidėti į švarius indelius.

JEI APSINUODIJOME MAISTUPo iškylų VMVT kasmet registruojama po keletą salmoneliozės protrūkių. Ne visi suvokia, kad ant grotelių kepama žuvis, mėsa turi būti gerai iškepta. Daržovės, vaisiai, uogos turi būti tinkamai nuplautos švariu tekančiu, geriamuoju vandeniu. Nereikėtų daug vartoti ypač riebių ar saldžių maisto produktų. Jei sutrinka virškinimas, reikia gerti daugiau švaraus šilto ge-riamojo vandens ar šiltos saldžios arbatos, daugiau judėti, nebūti sau-lėje ir nebijoti kreiptis į gydytoją kuo anksčiau, kad šis galėtų suteikti profe-sionalią medicininę pagalbą.


Geriausia į iškylą pasiimti tokių vaisių ar uogų, kurių paviršiaus

odelė stipresnė – vynuogių, melionų,

arbūzų, kivių, obuolių.

MAISTO HIGIENOS KLAUSIMAIS KONSULTAVO:

RITA SADŪNAITĖ,VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė

RŪTA BUBULIENĖ,VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėja

JANINA KONDROTIENĖ, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus

vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė

ANTONINA GREIČIUVIENĖ, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus

vyriausioji specialistė

„Idėja gali virsti magija arba dulkėmis, priklausomai nuo talento, kuris prie jos prisiliečia“

Bill Burnbach

Čia gali būti erdvė Jūsų idėjoms

[email protected]

mailto:reklama%40platumos.lt?subject=

mailto:reklama%40platumos.lt?subject=


KELIAUJAME Į PRAEITĮ


SENOVĖS VALGIŲ

APŽVALGA

1933 M. ŠIAULIUOSE PRADĖTAS LEISTI „GIMTASAI KRAŠTAS“ – TAI PIRMASIS KRAŠTO-TYROS ŽURNALAS LIETUVOJE. ŽURNALAS BUVO LEIDŽIAMAS 1933–1943 METAIS.

LEIDINIO ORGANIZATORIUS IR REDAKTORIUS BUVO TEISININKAS, „AUŠROS“ MUZIEJAUS IR ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS ĮKŪRIMO INICIATORIUS PELIKSAS BUGAILIŠKIS. ŽURNALE DIRBO AŠTUO-NIASDEŠIMT GARSIŲ TO METO MOKSLININKŲ, MUZIEJININKŲ, KRAŠTOTYRININKŲ, MOKYTOJŲ IR STU-DENTŲ. PER DEŠIMT GYVAVIMO METŲ BUVO IŠLEISTA 17 ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ NUMERIŲ. LEIDINYJE RINKTA IR SKELBTA INFORMACIJA IŠ VISŲ KRAŠTO ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ. ŽURNALE BUVO PUBLIKUOTI STRAIPSNIAI APIE KRAŠTOTYRĄ, MUZIEJININKYSTĘ, ARCHEOLOGIJĄ, ETNOLOGI-JĄ, TAUTOSAKĄ, KALBĄ IR GAMTĄ. ŠIANDIEN „GIMTASAI KRAŠTAS“ EGZEMPLIORIŲ GALIMA RASTI TIK MOKSLINĖSE BIBLIOTEKOSE.

Straipsnio „Senovės valgių apžvalga“ (aut. E. Čiapaitė-Mickienė) ištrauka iš

žurnalo „Gimtasai kraštas“ 3–4 (7–8) nr. Liepa–gruodis 1935 m.

Kalba netaisyta

ĮVAIRIOS TAUTOS ATSIŽVELGIANT Į SKIRTINGĄ GEOGRAFINĘ PADĖTĮ VARTOJA SKIR-TINGUS VALGIUS. NORS KAI KURIE MAISTO PRODUKTAI VARTOJAMI TIE PATYS, BET KIEKVIENA TAUTA TURI SAVO SPECIFINĮ SKONĮ, PAGAL KURĮ GAMINA SAU VALGIUS. MUMS PRAVARTU TURĖTI SENOVĖS LIETUVIŲ VALGIŲ KOL KAS NORS BENDRĄ APŽVAL-GĄ, KURIĄ ČIA IŠ ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DR-JOS ANKĖTŲ BANDYSIU SUTRAUKTI, KAS ATRODYS CHARAKTERINGA.


KELIAUJAME Į PRAEITĮ

VALGIO LAIKMEČIAIKartu su metų laikotarpiais keičiasi ne tik žmonių apsirengimas, darbai, bet ir valgis bei valgymo laikmečiai. Paprastai žiemą valgoma 3 kartus per dieną:

PUSRYČIAI 6-7 VAL., 7-8 VAL.

PIETŪS (PIETAI)

13-15 VAL.

VAKARIENĖ (VEČERIJA)18-20 VAL.

Pavasarį, parlėkus gandrui, ir prasidėjus laukų darbams, atsiranda „paldy-nis“ apie 17 val. (Šimkaičiai), padverčerka (Skaudvilė, Alsėdžiai, Užventis, Tryškiai), podvečerka (Mažeikiai, Kuršėnai), pavakariai-pusdieniai, -lau-nagas (Gruzdžių, Joniškio v.), palūdieniai (Kėdainiai). Vasarą pradedama valgyti ankstyvieji pusryčiai – snydonis (Šimkaičiai), sniedonė (Skaudvilė, Varniai, Užventis), pusiauryčiai (Linkuva, Koniškis, Kėdainiai). Per vestu-ves ar kitas nakties iškilmes bei darbus duodamas „naktipytis“ (Šimkai-čiai), naktopytis-naktopiečiai 23-24 val. (Vaiguva). Apylinkėse, kuriose nevalgoma pusiaurytis (Alsėdžiai, Užventis, Varėna), ten valgoma prieš-piečiai apie 11 val.; pietūs valgoma kiek vėliau 14-16 val. Ankstyvieji pus-ryčiai ir pavakariai dažniausia nešami į lauką arba einant į darbą įdedama seniau tam tikrais lauknešėliais.

Viryklė


VALGIO GAMINIMO VIETASenovėj, kai beveik visur buvo dūminės pirkios, apie virtuvę valgiams ga-minti niekas nė nežinojo. Vidury gryčios pakabindavo katilą, po juo asloje sukurdavo ugnį ir virdavo (Joniškio v.). Vėliau pradėta valgis virti pečiuje prieš ugnį. Tik prieš kelias dešimt metų įmūryta gryčiose plytos – kuknės, ant kurių verdama.Tačiau ir dabar Likuvos, Pakruojaus, Dusetų, Čedasų, Užpalių apylinkėse tebeverda pečiuje. Žemaičiuose ir neretai Šiauliečiuose tam tikslui tarnauja platūs mūro vad. kaminai su ugniakurais, iš akmenų sudėtais ir vaškarais katilui kabinti. Suvalkijoje verdama virtuvėse. Vasaros metu valgis dažnai verdamas lauke ant trikojo iš specialiai padarytos plytos arba kamine.

VALGIO RUOŠIMASValgį ruošia pati šeimininkė arba samdyta tarnaitė. Anksti rytą pradeda virti pusryčius. Išverda tiek, kad liktų pašildyti ir pietums. Gi Tryškių, Kuršėnų, Antazavės, Dusėtų ir kt. apylinkėse – pusryčiams ir pietums kai kuriuos (be viralo) gamina atskirai. Vakarienę visur ruošia atskirai, greičiau pagaminamą.

Šeimynai renkantis į gryčią šeimininkė ar tarnaitė ruošia stalą: nuvalo, nu-šluosti, suneša indus, valgius. Duona suraikoma storai. Riekiama skersai visą bakaną (kepalą) iš viršutinės ir apatinės jo pusės. Gaunasi viršutinė ir apatinė riekė. Visi stengiasi pasiimti apatinę, nes sakoma, kad ant viršutinės kepalo pusės sėdėjo katinas, pakėlęs uodegą. Duoną laiko pagarboj – negalima pa-dėti ant stalo ar suolo viršutine pluta į apačią. Duonai nukritus ji pakeliama nuo žemės ir pabučiuojama.

MAISTASMaistas visiems lygus, tačiau dirbantieji sunkesnius darbus gauna padidintas porcijas. Seniau mėsos porcijos buvo šeimininkės paskirstomos, tačiau ska-nesnį kąsnelį gauna tėvas, vaikai.

PRIETARAI:

• Valgant nesupk kojų, velnią supi.• Valgant dainuoti, gausi durną žmoną.• Kas iš katilo pagrandį valgo, per to vestuves snigs arba lis.• Valgydamas neik į kitus namus – peles atvesi.• Nevalgyk tvarte, gyvulius pelės užpuls.• Jei vaikai valgydami prilaisto – bus girtuokliai.• Jei nuo stalo valgydamas nueisi, pelės grūdus kapos.• Nevalgyk iš juodo puodo, nes bus vaikai juodi.

PATARLĖS:

• Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys tystų.• Nuo varškės dantys barškės.• Tyli, kaip mėsą valgydami.• Svečio valgis iki vartų.• Daug privalgęs nebūsi bagotas, o tik pilvotas.

Rytų Lietuvos duonkepė krosnis (nuotr. A. Zylenko)

TA P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

NORI GAUTI NAUJIENAS PIRMAS?

www.platumos.lt

http://www.pinterest.com/platumos/

http://www.facebook.com/Platumos

http://www.platumos.lt

Documents

Žurnalas Platumos 5 (7) 2014