Vyno žurnalas 20 nr

V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 20 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2011 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .

Vi ln iaus r. LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IR ita Bac ytė -Starkuvienė, Arūnas Starkus,

Remigi jus Senavait is , Champagne Jacquesson,L inas Starkus, Saul ius Serapinas

K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R ĖErnesta Gendvi lytė

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I Jolanta Smičienė, Jūratė Spr indžiūnaitė, Arūnas Starkus,

R asa Starkus, L inas Starkus, Jurgis Š l ioger is , Andr ius Užk alnis ,L inas Vaitulevič ius, Asta Žūk aitė, R yt is Jurkėnas

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S I R R E K L A M AErnesta Gendvi lytė

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39

S PAU D AAB „Spauda“

T I R A Ž A S2 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g R U O d i S

2


2222


3


Lėtai, neskubėdami išleidome jau dvidešimt „Vyno žurnalo“

numerių. Džiaugiamės, kad nuoširdūs mūsų vynininkų ir

žurnalistų straipsniai apie gerą maistą, gerą vyną, jų dermes,

gerą aptarnavimą restorane ir apie socialinį su gėrimais susijusį

gyvenimą atranda vis daugiau skaitytojų ir spausdintiniame, ir

internetiniame leidinyje. Nesilankantiems internete pranešu, kad

www.vynozurnalas.lt pateikiame daugiau einamųjų naujienų,

vynų vertinimų ir maisto derinimo su vynu patarimų.

Per penkerius žurnalo leidybos metus šalyje pastebimu reiš-

kiniu tapo lietuviška vyndarystė, todėl ant šio numerio viršelio

matote lietuviškus motyvus, o pačiame žurnale bent pora tekstų

skiriama Lietuvos vyndariams. Per tą laiką susiformavo naujos

profesijos – someljė – bendruomenė. Mūsų šalies someljė jau

varžosi su Baltijos, Europos ir pasaulio kaimynais, o Someljė

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Redaktoriaus žodis

mokyklos suoluose žinias kaupia vis didesnis vyno profesionalų

ir mėgėjų būrys. Akivaizdus išoriškai matomos vyno kultūros

suklestėjimas (augantis vyninių, vyno parduotuvių, vyno rūsiais

ir žiniomis besididžiuojančiųjų skaičius) dar nereiškia, kad

geriame daug labai gero vyno. Krizė apkarpė sparnus brangių

vynų mėgėjams. Tačiau dėl to pasaulis neprarado savo žavesio:

artėjant didžiosioms metų šventėms ypatingą dėmesį skiriame

šampanui – tauriausiam putojančiam vynui. Tikime, kad verta

gerti mažiau, bet geresnio gėrimo. Rinkodaros manipuliuojama-

me pasaulyje norime išlikti pamatinių vertybių skleidėjai. Todėl

siūlome tekstus, kurie padės suprasti, kuo gryna tekila skiriasi

nuo maišytos, kaip daroma gera grapa ir kaip gerai posakis „Ką

žinosi, ant pečių nenešiosi“ iliustruoja aistruolių norą šimtus

valandų mokytis vyno kursuose.

Gero 2010 metų derliaus ir puikaus 2011 pavasario linkiu

viso „Vyno žurnalo“ kolektyvo vardu

Vyr. redaktorius dr. Arūnas Starkus

4


5


t u r i n y s

įvykiai ir naujienos 6 psl. Išrinktas geriausias 2010 m. „Casillero del Diablo Grand Prix“ Lietuvos someljė

8 psl. Geriausiu Baltijos šalių someljė tapo estas

9 psl. Įvykiai ir naujienos

11 psl. Jauno vyno šventė „Žalias vynas“. Linas Vaitulevičius

28 psl. Vyno dienos 2010

63 psl. Geriausiu 2010 metų Europos someljė tapo šveicaras

vynas ir vyno regionai 12 psl. Naujoji banga Šampanėje – šių dienų įdomiausi gamintojai. Jolanta Smičienė

20 psl. Madirano vynas – taninų užgrūdintiems. Arūnas Starkus

22 psl. Hermitage AOC. Arūnas Starkus

24 psl. Franciacorta iš arčiau. Jurgis Šliogeris

30 psl. „Chateau Dereszla“ laukia gerų metų pilkajam kekerui suvešėti. Linas Starkus

60 psl. Apie Šveicarijos vyną – po šiaurės dangum. Asta Žūkaitė

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 34 psl. Kaip gimsta šampanas. Arūnas Starkus

40 psl. Vynas su keturiais mėsos patiekalais. Linas Vaitulevičius

44 psl. Kodėl neprofesionalai mokosi apie vyną. Jūratė Sprindžiūnaitė

48 psl. Kaip Lietuvoje sekasi auginti vynuoges. Arūnas Starkus

52 psl. Kaip Kalėdų senelis šuniuką padovanojo (Knygų ir filmų apžvalga). Rasa Starkus

54 psl. Kulinarinė aistra – ne blogiausias atsakas į sunkų gyvenimą. Andrius Užkalnis

56 psl. Geriausi desertų ir vyno deriniai

ne tik vynas 65 psl. Gryna ir maišyta tekila. Linas Starkus

68 psl. Poli Grapa. Arūnas Starkus

vartotojo gidas 16 psl. Šampanai. Geriausių šio pusmečio šampanų sąrašas 70 psl. Bordo Cru Classé vynai

72 psl. Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Turinys

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2011 m. gegužės mėn.

6


išrinktas geriausias 2010 m.

„Casillero del diablo grand Prix“Lietuvos someljė

Š. m. rugsėjo 21 dieną „Naručio“ viešbutyje vykusiame Lie-

tuvos someljė čempionate pergalę šventė „Vyno klubo“ atstovas

Arminas Darasevičius (1). Antrąją vietą laimėjo Narimantas Miežys

(2) (restoranas „Saint Germain“), trečiąją – Gintaras Jakuntavičius

(3) (restoranas „Steak House Helios“). Finale varžęsis Albertas Kon-

cijalovas (12) („Liviko“) liko ketvirtas. Geriausio šampano patiekėjo

titulą pelnė penktosios vietos laimėtojas Redas Norkeliūnas (13)

(restoranas „Stikliai“). Varžybose dalyvavo ir Žydrė Šatienė (11)

(„LivLounge“), Francesco di Marco (14) („D‘ Antonio“), Evelina

Runaitė (9) („Sadutė“), Vaidotas Burbulis (10) („Burbulio vyninė“).

Šiemet varžybose dalyvavo rekordinis skaičius pretendentų.

Finale dėl pirmosios vietos varžėsi nuolatiniai varžovai Arminas

Darasevičius ir Narimantas Miežys. Armino pergalę lėmė gilesnis

vyno, esančio mūsų rinkoje, išmanymas. Trečiosios vietos laimė-

tojui, patyrusiam dalyviui Gintarui Jakutavičiui stiprią konkuren-

ciją sudarė čempionato naujokas Albertas Koncijalovas.

Varžybose teisėjavo: Ingrida Gustienė (7), Jurgita Karinaus-

kaite (5), Dainius Vasiliauskas (8), Tadas Abišala (6), Arūnas

Starkus (4).

Geriausias 2010 metų Lietuvos someljė apdovanotas „Bennet

Distributors“ įsteigtu prizu – „Don Melchor 2004 Magnum“. Šie-

met vandenį čempionatui tiekė „Acqua Panna“ ir „S.Pellegrino“,

o kova dėl 5–9 vietų vyko pilstant „Laurent Perrier“ šampaną.

„Schott Zwiesel“ taurės ir dekanteriai – „Sangaidos“.

į v y k i a i i r n a u j i e n o s

7



8


geriausiu Baltijos šalių someljėtapo estas

Š. m. spalio 22–23 dienomis Taline vyko penktasis Baltijos

someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2010“, kurį laimėjo

Estijos someljė KRISTJANAS MARKII (1). Antrąją vietą užėmė

Kristjanas Peäske (3) iš Estijos, trečią – Jānis Kaļķis (2) iš Latvi-

jos. Lietuvai atstovavusiam Arminui Darasevičiui (10) atiteko

ketvirtoji vieta. Čempionate dalyvavo po tris geriausius someljė

iš kiekvienos Baltijos šalies. Someljė profesinius įgūdžius vertino

tarptautinė komisija, kuriai pirmininkavo Tarptautinės someljė

asociacijos valdybos narys Bruno Scavo iš Monako.

„Vana Tallinn Grand Prix 2010“ laimėtojas Kristjanas Markii iš

Estijos buvo apdovanotas UAB „Liviko“ įsteigtu prizu – 1000 eurų

vertės pasirinktu vyno turnė ir „Vana Tallinn Grand Prix“ dekan-

teriu. Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams buvo įteiktos

knygos apie vyną ir gero vyno buteliai.

„Čempionato lygis buvo labai aukštas, o užduotys nuo pat

pirmos dienos buvo tokios sudėtingos, tarsi vyktų Europos čempio-

natas. Nugalėtojas išsiskyrė iš savo konkurentų profesionalumu, na-

tūralumu ir emocingumu“, – sakė komisijos pirmininkas Bruno Scavo.

Lietuvai „Vana Tallinn Grand Prix 2010“ čempionate atsto-

vavo Arminas Darasevičius („Vyno klubas“), Narimantas Miežys

(restoranas „Saint Germain“) ir Redas Norkeliūnas (4) (restoranas

„Stikliai“); Latvijai – Diāna Kokarēviča (6) (restoranas „Jurma-

la“), Jānis Kaļķis (7) (viešbutis „Jurmala SPA“) ir Kaspars Vēzītis

(5) (RSkorpions Ltd); Estijai – Kristjanas Markii (8) (restoranas

„Balthasar“), Kristjanas Peäske (viešbutis „Telegraaf“) bei Aivaras

Vipperis (9) („Tervis Grupp“).

Pretendentai dėl geriausio someljė vardo turėjo pademons-

truoti teorines žinias ir praktinius įgūdžius. Pirmąją čempionato

dieną kandidatai turėjo atsakyti į 60 testo klausimų bei aklojoje

degustacijoje atpažinti vynus. Keturi geriausiai šiose rungtyse

pasirodę dalyviai pateko į finalą. Finaliniame etape dalyviai

turėjo atskleisti savo profesinius įgūdžius aklojoje vynų ir kitų

alkoholinių gėrimų degustacijoje, raudonojo vyno dekantavimo

bei serviravimo, vyno ir maisto derinimo bei vyno meniu korega-

vimo rungtyse.


9


Baltijos šampano lobis

Tikras lobis, tiksliau, 168 buteliai seno šampano, 2010 metų

liepą buvo atrastas Baltijos jūros dugne nuskendusiame laive

netoli Alandų salyno. Šią žinią trimitavo visa pasaulio žiniasklai-

da. O lapkričio 17 d. Marienhamne buvo surengta išskirtinė šio

šampano degustacija.

Dalies atrastųjų šampanų etiketėse yra „Juglar“ pavadini-

mas1. Francois Felixas Juglaras buvo tikras Memmie Jacquesso-

no, namų savininko, pusbrolis. Jis atvyko į Šampanę, kad padėtų

Memmie plėsti klestintį šampano gamybos verslą. Tad dalis

tuometinės „Jacquesson“ produkcijos tais laikais turėjo „Juglar“

vardą.

200 METų SENUMO ŠAMPANAS

XIX a. pradžioje šampanas jau buvo madingas Europos

šalyse, o Anglijos rinkoje vyravo itin didelė šampano gamintojų

konkurencija. Todėl Memmie Jacquessonas ir Francois Felixas

Juglaras nusprendė ieškoti klientų Skandinavijos šalyse, Lenkijo-

je, Rusijoje (o gal ir Lietuvoje???). Šis sprendimas buvo fatališkas

vienam iš krovininių laivų, tačiau būtent tai suteikė galimybę ke-

letui išrinktųjų paragauti 200 metų senumo šampano. „Iš butelio

formos ir užrašų galima spręsti, kad šampanas „Juglar“ padarytas

apie 1820-uosius metus“, – teigia dabartinis „Jacquesson“ namų

savininkas Jeanas Herve Chiquetas.

PRIBLOŠKIANTIS SKONIS

Ragavusieji pasakojo, kad „Juglar“ šampanas buvęs apelsi-

nų spalvos, ypač galingų odos, gero tabako, sunokusių vaisių

aromatų. Ragaujant buvo juntamas šiuolaikiniam šampanui neį-

prastas saldumas, mat anuo metu jis turėjo apie 70 g/l cukraus.

Tačiau labiausiai degustuotojus apstulbino šampano gaivumas,

kuriam įtakos turėjo puikiai integruota rūgštis, ir nenusakomai

ilgai išliekantis šampano poskonis.

„Akivaizdu, kad į laivą pakrautas šampanas buvo aukščiau-

sios kokybės, todėl jis taip puikiai ir išsilaikė 200 metų, – teigia

Jeanas Herve Chiquetas. – Tai paskatino mus dar kartą pagerbti

namų įkūrėją ir pirmtaką Memmie Jacquessoną, paties impe-

ratoriaus Napoleono apdovanotą aukso medaliu už nuostabiai

sodrų skonį ir puikų stilių.“

Lieka pridurti, kad „Jacquesson“ namai kokybės tradiciją

tęsia ir šiais laikais: jie yra vieni iš šešių šampano gamintojų,

pelniusių aukščiausią žurnalo „La Revue du Vin de France“ įverti-

nimą – 3 žvaigždutes.

Jolanta Smičienė

1 Rastas „Juglar“ šampanas datuojamas antrojo XIX a. dešimtmečio pabaiga, , kiti buteliai – trečiojo XX a. dešimtmečio pradžios derliaus – keliavo iš „Veuve Clicquot“ šampano namų.


10


Naujienos


Nauja gėrimų parduotuvė „in Vino Veritas“ Vilniuje

2010 m. lapkričio 25 d. Vilniuje duris atvėrė dar viena gėrimų

parduotuvė - „In Vino Veritas“. Viešbučio „Radisson Blu Hotel Lie-

tuva“ patalpose veikiančioje parduotuvėje aptiksite įvairiausių

gėrimų net iš 15 šalių. Vienas svarbiausių parduotuvės akcentų –

„Your Premium Selection“ vynai. Tai kruopščiai atrinkti geriausių

gamintojų vynai iš žymiausių vyndarystės regionų. Parduotuvės

„In Vino Veritas“ lentynose išvysite prancūzų gamintojų kolek-

cinius vynus, „Le Paradis“ konjaką, „Saint Christeau“ armanjaką,

degtinę „Kauffman“ ir „Czarskaya vodka“.

Vyno kultūra plinta į Šiaulius Po remonto atidarytas restoranas „Retro“ siūlo paskanauti

gurmaniškų patiekalų, kurių receptus restorano šeimininkai

surinko iš įvairių šalių virtuvių. Šiauliečius nudžiugins dar viena

naujiena – restorane stovi didelė „Vyno klubo“ vyno lentyna. Joje

sudėti populiariausi vynai, kuriuos parinko vyno žinovai. Resto-

ranas nusprendė vyną parduoti tomis pačiomis kainomis, kaip ir

visose „Vyno klubo“ parduotuvėse.

Restoranas „Retro“ – vienintelis Šiauliuose, turintis tokį platų

vyno asortimentą. Belieka tuo įsitikinti.

Adresas: Vilniaus g. 146, Šiauliai

Tel.: 8 41 521202

Darbo laikas: nuo 10.00 iki 22.00

Be poilsio dienų!

Vyno krautuvėlė „dioniso vynai” Sūduviai ploja katučių. Marijampolėje atidaryta pirmoji

vyno ir gurmaniškų užkandžių krautuvėlė „Dioniso vynai“.

Krautuvėlės šeimininkai jau dabar siūlo jūsų stalui 200 vyno

rūšių iš viso pasaulio. Tačiau jie nežada sustoti ir ruošiasi plėsti

vyno asortimentą kone dvigubai. Kartkartėmis čia lankysis vyno

žinovai, kurie padės jums išsirinkti vyną visoms progoms.

Adresas: Vytauto g. 32, Marijampolė

Tel.: 8 343 59590

Darbo laikas: I–V nuo 10.00 iki 19.00,

VI nuo 10.00 iki 14.00

11


Į šventę susirinko nemažas vyndarių būrys, o jauniausiam iš jų,

vyndariui entuziastui Mykolui Bistrickui dar nėra dvidešimties!

Atvyko ir Latvijos vyndarių asociacijos atstovai, kurie ne tik verti-

no lietuvišką jauną vyną, bet ir smulkiai papasakojo apie Latvijos

teisinės sistemos naujausius pasikeitimus, dėl kurių vyndarystės

amatas „išlindo“ iš šešėlio ir šiuo metu patiria tikrą renesansą.

Lietuvos vyndariai įdėmiai analizuoja šį precedentą ir vis garsiau

svajoja netolimoje ateityje pasiekti tokią pat pergalę Lietuvoje.

Šventės metu vyko degustacija-varžybos, kuriai vyndariai

pristatė pačių pagamintus vynus iš šios vasaros vaisių derliaus.

Vynai buvo suskirstyti į baltojo, rožinio ir raudonojo vyno

kategorijas bei atskirtas sausas vynas nuo saldaus. Varžyboms

buvo atrinktas 31 (!) vynas. Degustacijoje dalyvavo visi norintys.

Supaprastinta vyno vertinimo metodika rėmėsi trimis klasikiniais

aspektais: už išvaizdą, aromatą ir skonį buvo galima skirti nuo

1 iki 10 balų. Papildomai buvo galima skirti nuo 1 iki 10 balų už

bendrą įspūdį. Teoriškai, tobulas vynas galėjo surinkti 40 balų.

Toks jaunas vynas turėtų stebinti švaria ir tyra, oksidacijos ne-

paveikta spalva, ryškiu vyno gamybai panaudotų vaisių aromatu

ir pirmuosius du įspūdžius vienijančiu skoniu, kuris teigtų jau-

nystę, lengvumą, gaivą, gyvenimo džiaugsmą, primintų vasarą ir

keltų vien džiugias mintis. Mano nuomone, idealus jaunas vynas

turėtų būti pusiau sausas ar sausas, bet ne „išdžiovintas“.

Nors sausi vynai buvo korektiškai ragaujami prieš saldžiuo-

sius, degustacijos rezultatai rodo, jog saldus vynas tebepirmauja

prieš gerai padarytą sausąjį. Tokį (prognozuojamą) rezultatą są-

lygojo „nacionaliniai vyno mėgėjų ypatumai“, t. y. patirties stoka:

toli gražu ne kiekvienas vyno mėgėjas turi kokybiško sauso vyno

degustavimo įgūdžių. Prie to prisideda ir vyno amatininkystės

nepripažinimas de jure.

Turiu prisipažinti, jog jauno vyno kokybė maloniai nustebi-

no. Dauguma vynų buvo labai sąžiningai pagaminti, be defektų.

Panašu, kad poros vynų fermentacija tebevyko (tikrai jaunas vy-

nas!), o dar viename vyname vyne buvo justi daržovių (kopūstų)

aromatas. Visi kiti vynai – vieni silpniau, kiti ypač ryškiai – skleidė

vaisių aromatus, glostė gomurį ir leido koncentruotis į harmo-

nijos paieškas. Esu tikras, jog vietinis jaunas vynas galėtų būti

nacionalinės vyndarystės pasididžiavimas ir vizitinė kortelė!

Jauno vyno šventė„Žalias vynas“

Linas Vaitulevičius

DEGUSTACIJOS REZULTATAI

BALtASiS SAUSAS1. Legendinis pienių vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai), 959 taškai 2. Vynuogių ūglių vynas (Ramaškevičiai), 935 taškai.

BALtASiS SALdUS 1. Česlovo Ramoškos obuolių vynas, 1048 taškai. 2. Gintaro Paradniko medaus vynas, 923 taškai.

RoŽiniS SAUSAS 1. Mėlynųjų slyvų vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai),1018 taškų. 2. Raudonųjų serbentų vynas (Kazimieras Aleksandravičius),954 taškai.

RoŽiniS SALdUS1. Braškių vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai), 1093 taškai. 2. Obuolių ir aronijų vynas (Česlovas Ramoška), 1058 taškai.

RAUdonASiS SAUSAS1. Juodųjų serbentų vynas (Kazimieras Aleksandravičius),1081 taškas. 2. Juodųjų serbentų vynas (Raimundas Nagelė), 1024 taškai.

RAUdonASiS SALdUS1. Vyšnių vynas (Evaldas Petkus), 1130 taškų. 2. Aviečių vynas (Česlovas Ramoška), 1087 taškai.

2010 metų spalio 23-oji – svarbi data lietuviško vyno istorijoje. tą

dieną Zyplių dvare (Šakių raj.) įvyko pirmoji lietuviško jauno vyno šventė „Žalias

vynas“, kurią organizavo Lietuvos vyndarių asociacija. Įdomu tai, jog

vietinio jauno vyno šventės iki šiol neturėjome, nors jau daug

metų noriai minime jauno vyno, pagaminto

Božolė regione, dieną.


12


Naujoji banga Šampanėje –šių dienų įdomiausi gamintojai

Jolanta Smičienė

„Moet & Chandon“, „Veuve Cliquot“, „Pomery“… tai garsių

istorinių šampano namų vardai, girdėti net ir niekada neragavusiam tikrojo

šampano. Pažengusius šampano gerbėjus, užsimaniusius gilintis į gamintojų įvairovę, į ne-

viltį stumia gausybė visiškai negirdėtų vardų. nuostabą kelia faktai, kad kuris nors

iš tų plačiai nežinomų šampano gamintojų tarptautinių ir pačių prancūzų

vyno vertintojų buvo išrinktas Metų gamintoju, kitas pateko į geriau-

sių pasaulio someljė sudarytą šampanų dešimtuko viršūnę. Pa-

naršius po „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų

vynraščius, paaiškėja, kad tokie gamintojai

juose užima pačią garbingiausią vietą.

l Eric Rodez

12


Š a m p a n ė

13


Tad kas gi tie paslaptingieji Šampanės šviesuoliai, diktuo-

jantys šampano madas, kuriantys technologijas, tampan-

čias sektinu pavyzdžiu garsiausiems, pripažintiems šampano

gamintojams; kas tie vyndariai, kurių šampanai tampa profesio-

nalių kolekcionierių medžiojimo objektu, dėl kurių kaunasi vyno

prekeiviai; vyndariai, nežinantys žodžio „krizė“..? Juos vienija tai,

kad beveik visi daro šampaną tik iš pačių išaugintų vynuogių (o

vynuogynus jie prižiūri taip pat kruopščiai, kaip lietuvės močiu-

tės savo daržus ir gėlynus). Visi jie įsikūrę geriausiuose Grand Cru

kaimuose ir gamina šampaną itin mažais kiekiais. Visi jie širdyje

gyvena tuo, ką dirba ir kuria, o kūrybos vaisius – šampaną – vadi-

na savo vaikais. Keliolika tokių grynuolių, avangardistų, meni-

ninkų ar kaip juos pavadinsi, teko pažinti ir aplankyti Šampanėje.

DARYTI ŠAMPANą – KAIP KURTI MUZIKą

ERICAS RODEZAS – aštuntosios kartos vynuogių augintojas,

įsikūręs juodųjų vynuogių karalystėje – Ambonė (Ambonnay)

miestelyje. Jis turi vos 6 ha ganėtinai brandžių vynuogynų, kurių

uogas lengvai galėtų parduoti didiesiems šampano namams ir

gyventi be vargo. Tačiau jo tikslas – padaryti geriausią šampaną

regione. Žinant vyndario užimtumą ir gausybę visuomeninių

pareigų (mat Ericas – Ambonė miestelio meras), tai atrodo

sunkiai įgyvendinama. Bet turėdamas aiškią viziją ir aistringai

mylėdamas savo darbą, Erikas jau dešimtmetį geba išpildyti savo

norus. Ilgą laiką fermentavimo ąžuolo statinėse subtilybių mo-

kęsis Burgundijoje, Ronos slėnyje ir „Krug“ namuose Šampanėje,

pagaliau Ericas ėmėsi savo vyninės tobulinimo. Šiuo metu bevei

80 proc. jo vynų pirminė fermentacija vyksta burgundiškojo

ąžuolo statinėse, kur kontroliuojamas malolaktinės fermenta-

cijos virsmas. Jo vyninės rezervinių vynų (geriausių senų derlių

vynai) kolekcijoje saugoma apie 60 skirtingų pavyzdžių. „Iš tokių

vynų negalime daryti šampano, nes jie yra itin išraiškingi. Juos

naudojame tarsi prieskonius galutiniam mišiniui sukurti“, – pa-

sakoja vyndarys. Ericas visiškai nenaudoja herbicidų, pesticidų,

tad jį drąsiai galima pavadinti ekologiniu vyndariu, nors tokio

apibūdinimo „Rodez“ vyninės šeimininkai nemėgsta. „Kam pilti

vynmedžių parazitus naikinančius chemikalus, jei tų parazitų

dar nėra?“ – retoriškai klausia ponas Rodezas. Šampano kūrimas

jam prilygsta muzikos kūrimui. Anot jo, kūrybai svarbūs 5 kom-

ponentai: vynuogė, vynuogės kilmė, derliaus metai, gamybos

būdas ir žmogus.

„Eric Rodez“ namai tepagamina 40 tūkstančių butelių per

metus, tačiau asortimente yra 13 šampano rūšių. Kiekvienas

šampanas išskirtinis, tarsi atskiras Erico kuriamos simfonijos

komponentas. Tai ir nepriekaištingos kompleksijos kelių derliaus

metų (non-vintage) šampanai, ir tobulas Montracheto stiliaus

vienų metų derliaus (vintage) „Empreinte de Terroir“, padarytas iš

vienos vynuogių veislės, sunokusios atskirame vynuogyno plote.

Tad ar reikia pridurti, kad „Eric Rodez“ šampanai visuomet būna

iš anksto nuperkami šampano entuziastų ir kolekcininkų?!

GERIAUSIO PASAULIO SOMELJė ĮKVėPėJAS

DE SOUSA – itin kuklus portugalų kilmės vyndarys, įkūręs

šampano įmonę ne taip seniai, 1986 metais, ir neilgai trukus

patekęs į elitinių Šampanės gamintojų gretas, be to, profesiona-

lų įvardytas kaip vienas iš trijų geriausių Avizo (Avize) miestelio

gamintojų. Erickui de Sousai priklauso 9 ha vynuogynų, esančių

geriausiuose Cote De Blanco miesteliuose – Avize, Kramante

(Cramant), Mesnilyje prie Ožerio (Mesnil sur Oger). Šie plotai yra

idealios pietrytinės ekspozicijos, vynmedžiai čia auga grynoje

kalkinėje dirvoje, o jų šaknys įsiskverbę net į 12–15 metrų gylį.

Todėl „De Sousa“ šampanai yra itin minerališki, subtilūs, gyvybin-

gi. Trys ketvirtadaliai vynuogynų yra senesni nei 40-ies metų.

O iš pačių seniausiųjų daromi išskirtiniai vienų metų derliaus

šampanai „Caudalies“, pribloškiantys savo rafinuotumu ir inten-

syvumu, gausybės skonių deriniu ir šilkine tekstūra. Jie drąsiai

gali būti vadinami geriausių baltųjų Burgundijos vynų giminai-

čiais dėl panašaus stiliaus. Stulbina tai, kad tuščioje šio šampano

taurėje dar ilgai juntamas skrudintų lazdyno riešutų aromatas…

Erickas de Sousa, įmonės savininkas ir vyndarys, pasakoja

sekąs biodinaminės vyndarystės principais. „Gerbiame gamtą ir

aplinką. Eiles tarp vynmedžių ariame arkliu: taip aeruojasi dirva,

naikinamos piktžolės. Naudojame pačių gamintą kompostą,

kurį sudaro dilgėlės, ramunėlės, valerijonas, kiaulpienės… Šiuos

papildomus elementus pasisavina vynmedžiai, tad jų vynas įgyja

naujų skoninių savybių“, – pasakoja Erickas. Didžiąją dalį vynų

De Sousa fermentuoja senose ir naujose ąžuolo statinėse, leis-

damas įvykti malolaktinei fermentacijai. Rezerviniams vynams

naudojamas soleros metodas, pasiskolintas iš chereso gamybos.

Šampano nuosėdas kas rytą rankomis šalina du darbinin-

kai. Prieš 200 metų atrasta metodika naudojama dėl paprastos

priežasties – automatiniai įrenginiai tiesiog netilptų ankštuose

vyninės rūsiuose. Beje, „De Sousa“ būstinė, vyninė, rūsiai išsidės-

tę prestižinėje Avizo miestelio aikštėje. „Nupirkome tas patalpas

2004 metais. Tokia proga gali pasitaikyti tik kartą per šimtme-

tį“, – šypsosi Erickas.

Vyninė pagamina tik 70 tūkstančių šampano butelių per me-

tus. Ypatingą dėmesį į ją atkreipė Andreasas Larssonas, geriau-

sias 2007 metų pasaulio someljė. „De Sousa“ rūsiuose saugomas

mažytis kiekis šampano, kurio mišinį kūrė pats Andreasas. Tačiau

vyninės šeimininkai laiko tai paslaptyje.

NėRA PARUOŠTų RECEPTų, NėRA VIENODų VYNų...

EGLY-OURIET šampano namus aplankyti itin sudėtinga.

Žinomo šampano vertintojo Richardo Juhlino pavadintas geriau-

siu „Pinot Noir“ gamintoju Šampanėje, Prancūzijos vyno žurnalis-

tų įvardytas vienu iš dviejų geriausių Šampanės vynuogių augin-

tojų, pats namų savininkas Francisas Egly vengia žiniasklaidos

dėmesio ir šampano mėgėjų vizitų. Bet atskubėjęs į susitikimą su

keletu lietuvių, Francisas nuoširdžiai parodė savo vyninę, išdėstė

savo filosofiją... „Kasmet viską darau skirtingai, nes technologijos

pasirinkimas priklauso nuo metų. Kartais fermentuoju ąžuole,

kartais pradedu metalinėse talpose, po to vyną perpilu į ąžuolo

statines. Beveik nenaudoju papildomų mielių, bet kartais jų įdėti

tiesiog būtina. Dažniausiai potencialaus alkoholio kiekis mano

vynuose būna apie 13 laipsnių, bet šiemet – tik 11 laipsnių. Pas

mane nerasite vienodų vynų.“ Kaip ir jo garsieji kolegos, Franci-

sas prisilaiko ekologinės vynininkystės principų ir savo vynuose

kaskart mažina dedamų sulfitų kiekį. Svarbus faktas, kad „Egly-

Ouriet“ vynuogynų derlius beveik perpus mažesnis nei leistina

Šampanės apeliacijoje: vasarą žali vynmedžių vaisiai negailestin-

gai nukarpomi, paliekant ant medžių tik keletą kekių.

F. Egly valdo 12 ha vynuogynų geriausiose ‘Pinot Noir’ auga-

vietėse Ambonė, Buzi (Bouzy), Verzenė (Verzenay) ir per metus

pagamina apie 100 tūkstančių butelių didingo, itin svaraus

Š a m p a n ė

14


šampano. Tarp jo vynuogynų yra keletas išskirtinių: vienas jų

sodintas net 1946 metais! Iš jo Francisas daro atskirą šampaną

„Blanc de Noirs Vielles Vignes“, kurį dėl rusvos spalvos, sodrumo,

galybės, koncentracijos, aliejiškumo sunku ir pavadinti šampanu.

Tačiau šiame gėrime juntamas pritrenkiantis vaisiškumas, taigi

jis turi neįtikėtinai didelį brandinimo potencialą. Pats Francisas

šia tema juokauja: „Šis šampanas jaunėja su amžiumi.“ Kitas

įsidėmėtinas Franciso „kūdikis“ – šampanas „Pinot Meunier at

Vrigny“, padarytas tik iš ‘Pinot Meunier’ vynuogių, o tai Šampa-

nėje – tikra retenybė!

NAUJA – TAI ATGAIVINTI SENA

HENRI GIRAUD šampano namus garsus vyno vertintojas

Robertas Parkeris vadina unikalių, individualaus charakterio

šampanų gamintoju. Vien juose apsilankius susidaro įspūdis,

kad esi ne 300 metų senumo vyndarystės zonoje, o kuriame

nors moderniausiame Naujojo pasaulio vyno ūkyje. Šeimininkas

Claude‘as Giraud nuolat eksperimentuoja. Tai jo dėka į šampano

gamybą sugrįžo Argono (Argonne) miškų ąžuolo statinės, XIX a.

amžiuje plačiai naudotos vietinių vynų pirminei fermentacijai.

Tiesiog smalsaudamas Claude‘as Giraud nukirto keletą Argono

ąžuolų ir nusiuntė juos į Konjako regioną. Ten iš šios medienos

buvo pagamintos statinės, kokiose „Henri Giraud“ namai dabar

fermentuoja trečdalį vynų. Kaip sako vyndario dukra Emmanu-

elle Giraud, labai svarbu, kokiame dirvožemyje auga ąžuolas: tai

stipriai paveikia būsimo vyno skonį. Būtent šiose statinėse net

12 mėnesių fermentuojami ir brandinami vynai, iš kurių daromas

legendinis šampanas „Cuvée Fût de Chêne“. Anot žinovų, tai

geriausia kompleksija pasižymintis šampanas iš Ajaus (Ay), deja,

ir vienas brangiausių. Išlaikytas 8–9 metus rūsiuose jis tiesiog

pribloškia intensyviais karamelizuotų vaisių, medaus, cinamo-

no, lazdyno riešuto, rūkytos mėsos aromatais. Burnoje skonius

sunku identifikuoti dėl jų gausybės ir greitos kaitos, lieka tik

nenusakomas svarus poskonis, skaičiuojamas minutėmis…Šis

šampanas pateikiamas netipiškos formos butelyje, o jo kamš-

tis apsaugotas ne įprastine vielele, bet paauksuotu senoviniu

metaliniu kabliu.

Naujausias „Giraud“ bandymas, nusižiūrėtas iš Ispanijos vyn-

darių – specialių kiaušinio formos cementinių talpų, vadinamų

tanachų, naudojimas fermentacijai. Tokių Šampanėje dar neteko

matyti, tad belieka laukti, kokį netikėtumą pateiks talentingasis

vyndarys artimiausiu metu. Be šampano, čia daromas „Coteaux

Champenois Blanc“ – baltasis neputojantis vynas, itin retas pro-

duktas Šampanėje, bei senovinis Šampanės močiučių aperityvas

„Ratafia de Champagne“.

„Henri Giraud“ namams priklauso 10 ha vynuogynų ir dar

tiek pat vynuogių perkama iš geriausių Šampanės vietų, kurių

padėtis ir mikroklimatas toks, kad, anot šeimininkų, jie galėtų

kasmet daryti geriausios kokybės vienų metų derliaus šampa-

nus, nepriklausomai nuo orų ir klimato.

ąŽUOLO PRIESKONIS NETURI ĮTAKOTI NATūRALIų ŠAMPANO

SAVYBIų

GATINOIS šampano namai, esantys tiesiai prieš gotikinę

bažnyčią Ajaus miestelio centre, garsėja ne tik kaip klasikinio Ay

Grand Cru – svaraus, aromatingo, gaivaus – šampano meistrai,

bet ir kaip puikaus raudonojo vyno iš ‘Pinot Noir’ gamintojai.

Tokį vyną Šampanėje daro tik keletas namų. Nuo 1696 metų

Gatinois šeima buvo žinoma kaip vynuogynų savininkai ir

augintojai Ajaus miestelyje. Šiandien jiems priklauso 7 ha, 90

proc. iš jų užsodinta lepiosiomis ‘Pinot Noir’, todėl nenuostabu,

kad šos vynuogės dominuoja visuose „Gatinois“ šampanuose

arba jie padaryti tik iš jų. Būtent dėl ‘Pinot Noir’ įtakos „Gatinois“

šampanai pasižymi sodria, intensyvia spalva, yra tvirtai sudėti,

o brandą pasiekia tik po ilgo brandinimo rūsiuose. Išgauti tokį

stilių – tikras menas, žinant, kad „Gatinois“ šampanai nepatyrę

jokios ąžuolo įtakos. Pusę išaugintų vynuogių Gatinois šeima

parduoda kaimynystėje esantiems „Bollinger“ šampano namams,

kitą pusę naudoja savo šampanų kūrimui. Šeimai dar priklauso

vienas iš kelių išlikusių vynuogynų plotų, kur auginamas senasis

Šampanės klonas – ‘Petit Pinot Ay’.

Louis Cheval-Gatinois, garsiojo vyndario Pierre‘o Chevalio

sūnus, mums vaikštant po Ajaus bažnyčios rūsius, pasakoja, kad

jų įmonėje naudojama itin daug senovinių technologijų ir rankų

darbo. Pavyzdžiui, nuosėdų surinkimo ir nuosėdų šalinimo pro-

cedūra atliekama tik rankomis. „Žinoma, tai nesuteikia šampanui

papildomų skoninių savybių, tačiau tikrai suteikia žmogiškos

šilumos“, – komentuoja Louis.

Tai tik keletas iš aplankytųjų ir keletas iš geriausiųjų. Sąrašą

galima būtų pratęsti: „Agrapart“, „Jacques Sellose“, „Diebolt Val-

lois“, „Paul Bara“, „Larmandier Bernier“… Šie gamintojai atstovau-

ja naujajai bangai Šampanės regione grąžindami šampanams

tikrąją terroir vyno vertę.

Š a m p a n ė

15


l Louis Cheval-Gatinois

l Francis Egly l išskirtinis „Henri Giraud“ šampano butelis

Š a m p a n ė

16


ŠAMPANAS APRAŠYMASMIESTELIS, KURIAME ĮSIKūRę ŠAMPANO NAMAI

ĮVERTINIMAS

Jacquesson 2002

Saldžių tropinių vaisių, džiovintų abrikosų aromatas. Gaivus ir pil-nas gvazdikėlių, saldymedžio skonis burnoje. Švelnus ir „apvalus“, apvilktas švelniais prieskoniais. Minerališka pabaiga su nežymia juodos duonos nata.

AVIZE 95

Guy Charlemagne Mesnillesime 2002

Riešutų, ananasų aromatas ir skonis bei poskonis. Labai gaivus. At-siveria tamsios šokolado, cikorijos, alyvuogių natos, medaus skonis.

LE MESNIL SUR OGER 95

Louis Roederer Cristal 1993

Riešutai ir svarainiai, voveraitės, figos, baltasis šokoladas. Labai kvapnus. Intensyvus poskonis su trumų natomis.

REIMS 95

Eric Rodez Cuvee des Grandes Vintages(1992-2002)

Trumai, cukatai, baravykai. Veriasi vis nauji kvapai. Stiprus brandaus vyno skonis.

AMBONNAY 94

Jacquesson Avize 1995 DT

Riešutai ir pernokusi citrina, svarainiai, sviestas, juoda duona ir baltieji trumai, gvazdikėliai.

AVIZE 94

Egly - Ouriet Blanc de Noirs Vieilles Vignes

Bazinis vynas – 2005 metų, naujas ąžuolas. Montracheto stiliaus šampanas. Labai gaivus, juntamas medaus, grybų aromatas.

AMBONNAY 94

De Sousa Caudallies Millesime 2000

Egzotiški vaisiai, vanilė, karamelizuoti vaisiai, geltonos slyvaitės. Sausas, bet saldžių aromatų. 50 metų senumo vynuogynas.

AVIZE 94

Louis Roederer Cristal 2002

Šilkinė faktūra, ilgas, neagresyvus poskonis. Gaivus ir minkštas skonis.

REIMS 94

Eric Rodez Enprint de Terroir Pinot Noir 2000

Minkšta puta, žoliniai, dar kiek šiurkštoki taninai. Trumų aromatas, ilgai trunkantis aviečių poskonis. Jaunas ir malonus. Kiek agresyvo-kas dėl trumų stiliaus.

AMBONNAY 94

Eric Rodez 2002Ananasai su meduoliais. Ilgai trunkantis, dilgus poskonis. Skonis – ‘Pinot Noir‘ (50 %), aromatas – ‘Chardonnay‘ (50 %). Vos pastebimi taninai ir violetinių gėlių poskonis.

AMBONNAY 93

Duval Leroy Femme 199679 % ‘Chardonnay‘. Citrusiniai su šaldytomis avietėmis. Po truputį atsiveria autolizės, persikų aromatas. Vis dar jaunatviškas, intensy-vus ir elegantiškas.

VERTUS 93

Agrapart Avizoise 2004Kompleksiškas saulėgrąžų aliejaus, riešutų, kvietinės košės aroma-tas. Minerališka rūgštis.

AVIZE 93

1 Pateikiame tik šampanų, kurių vertinimas >90 balų (taigi prilygsta aukso medaliui), sąrašą. Degustuota 2010 rugsėjo – spalio mėnesiais. Vertintojai:Jolanta Smičienė, Rasa Starkus, dr. Arūnas Starkus, dr. Rytis Jurkėnas.

Š a m p a n a s

ŠampanaigeRiAUSių ŠiO PUSmečiO ŠAmPANų1 SąRAŠAS

17


Henri Giraud Fut de Chene 2000

Prinokusių vaisių, morkų sulčių, gerai integruotų ąžuolo statinių prieskonių, rancio aromatas.

AY 93

Laurent Perrier Grand Siecle

1999, 1997, 1996 metų derlių mišinys. Tabako, saldymedžio, sviesto, grietinėlės aromatai, svarus ir elegantiškas, greipfruto skonis burnoje.

TOURS SUR MARNE 93

Agrapart Venus 2004Tik ąžuolo statinėj laikytas vynas. Kriaušių ir saldžių ąžuolo priesko-nių aromatas. Kol kas uždaras.

AVIZE 92

Diebolt Vallois Fleur de Passion 2004

Saldžių prieskonių, vanilės, džiovintų abrikosų aromatas. Svarus, gilus, medaus skonis su prieskonių pagrindu.

CRAMANT 92

Diebolt Vallois Fleur de Passion 1997

Daugiau struktūros nei vaisių. Juntamos kalkės, labai gaivus. CRAMANT 92

De Sousa Cuvee deCaudalies Blanc de Blanc

Maišomas soleros būdu nuo 1999 m. derliaus. Džiovintų kriaušių, balto pelėsinio sūrio, paskrudintų miltų aromatas. Malonus skonis. Aviečių, svarainių, medaus poskonis.

AVIZE 92

De Sousa Caudallies Millesime 2004

Gėlių, kriaušių, cikorijos, medaus, apelsinų, džiovintų ananasų ir mangų aromatas. Šiek tiek sutraukiantis ir labai minerališkas skonis.

AVIZE 92

Louis Roederer Blanc de Blanc 2004

Minkštas baltų žiedų, ledinukų, gudobelės, zefyro, citrinos aromatas.

REIMS 92

Louis Roederer 2004 Pilnas, kvapnus, labai gaivus. Grietinėlė ir raudoni vaisiai. REIMS 92

Taittinger Grands Crus Prelude

Pagrindas – 2005 m. derlius. Iki 5 metų brandinamas su mielių nuo-sėdomis butelyje. Kvepia riešutais. Svarus, gaivus, umami poskonio. 50 % ‘Pinot Noir’, 50 % ‘Chardonnay‘.

REIMS 92

Drappier Grande Sandree

6 metai butelyje su mielių nuosėdomis. Aviečių, apelsinų, žalių obuolių aromatas. Gaivus, lieknas, kalkiškas burnoje. Gaivus persikų poskonis. 55 % ‘Pinot Noir’, 45 % ‘Chardonnay‘.

URVILLE 92

Duval Leroy Clos des Bouveries 2004

Nugludintas, su daug vaisių, cukatų aromato. Gaivus ir subalan-suotas. 100 % ‘Chardonnay‘.

VERTUS 92

Villmart et Cie Grand Cellier D’Or 2004

10 mėnesių laikytas ąžuolo statinėse (30 % naujų). Pernokusių persikų, saldymedžio aromatas. Labai gaivus ąžuolo statinės pries-konių ir svarainių skonis. 20 % ‘Pinot Noir’, 80 % ‘Chardonnay‘.

RILLY LA MONTAGNE 92

Eric Rodez Blanc de BlancVyriškas, svarus. Prinokę vaisiai – džiovinti persikai, avietės. Kreidos skonis. Ananasų, prinokusių persikų poskonis.

AMBONNAY 91

Eric Rodez Blanc de NoirsJuodieji serbentai, jų lapai, jodas, riešutai, karamelė. Trešnių poskonis.

AMBONNAY 91

Š a m p a n a s

18


Agrapart Terroirs Cave2005, 2006 metų derliaus pagrindas. Keturių skirtingų Grand Cru miestelių derlius. Saldūs prieskoniai, kepti obuoliai ir vaistažolės. Labai gaivus. Kalkiška pabaiga.

AVIZE 91

Agrapart 2004Daromas kasmet. Uždaras prinokusių vaisių aromatas. Labai galin-ga rūgštis. Struktūra dominuoja.

AVIZE 91

Marie Noelle Ledru BrutPilnas ir gaivus. Sutraukia ir taninai, ir rūgštis. Svarainių ir obuolių aromatas.

AMBONNAY 91

Guy Charlemagne 2005Aštriai kvepia prinokusiais vaisiais, pernokusiomis kriaušėmis. Atviras, kreidiškas skonis.

LE MESNIL SUR OGER 91

Diebolt Vallois 1999 Medus, svarainiai. Svarus. Graikiškų riešutų ir mineralų poskonis. CRAMANT 91

Pommery Brut Vintage Grand Cru 2002

8 gr/l cukraus. Grietinėlė, sviestas, kalkės, skrebutis ir citrina, saldžių džiovintų vaisių poskonis. 50 % ‘Pinot Noir’, 50 % ‘Chardonnay‘.

REIMS 91

J. Telmont Blanc de Blanc 2004

Persikai, liepžiedžiai, grietinėlė. Labai gaivus ir lieknas, grietinėliš-ka faktūra, citrusinių skonis. Skleidžiasi gėlių aromatas ir stiprėja neprinokusių persikų kvapas. 8 gr/l cukraus.

90

Eric Rodez Cuvee de Crayers

Vanilės, obuolių, raudonųjų serbentų aromatas. Svarus, pilnas, gai-vus, bet ne per rūgštus ir koncentruotas. Persikų kauliukų poskonis. 2001–2006 m. derlių mišinys. 50 % ‘Pinot Noir’, 50 % ‘Chardonnay‘.

AMBONNAY 90

Billecard Salmon 200470 % ‘Chardonnay‘. Karamelės, grietinėlės, „Karvutės“ saldainių aromatas. Burnoje vos pastebimai sutraukia, juntama obuolių, svarainių rūgštis. ąžuolo prieskonių, pipirų poskonis.

MAREUIL SUR AY 90

Jacquesson 734Galingas geltonų vaisių, kriaušių, braškių kompoto aromatas. Vaisiškas ir skanus. Tvarus prinokusių ananasų poskonis.

AVIZE 90

Diebolt Vallois Prestige4 metų derliaus mišinys, viskas iš Cramanto miestelio. Gaivus. Prinokę balti vaisiai, grietinėlė.

CRAMANT 90

Henri Giraud Espritąžuolo prieskoniai, džiovintų vynuogių kekių, šakelių, juodųjų serbentų, kakavos aromatas. Šiek tiek sutraukia, galingas, koncen-truotas. 70 % ‘Pinot Noir’, 30 % ‘Chardonnay’.

AY 90

Taittinger Brut Reserve 2006 m. derliaus pagrindas (70 %), plius 2005, 2004 metų derliai. Autolizės, persikų, mango aromatai. Pilnas, raudonų vaisių skonio burnoje. 45 % ‘Chardonnay’, 35 % ‘Pinot Noir’, 10 % ‘Pinot Meunier’.

REIMS 90

Drappier Carte d’Or 1995 Magnum

6 metai butelyje su mielių nuosėdomis. Riešutų, pievagrybių ir kitų grybų, džiovintų figų, graikiškų riešutų aromatas. Glotnus, gaivus ir kalkiškas. Pasijų poskonis. 90 % ‘Pinot Noir’, 5 % ‘Chardonnay’, 5 % ‘Pinot Meunier’.

URVILLE 90

J. Dumangin Brut Vintage 2002

Gėlių, citrinų aromatas, burnoje gaivus, vidutinio svarumo ir vaisiškas.

CHIGNY LES ROSES 90

Š a m p a n a s

19


20


SOTI KAIMO RAMYBė

Madiranas – Pietvakarių Prancūzijos rajonas, kartu su Kaho-

ru, Barsaku, Buzetu, Gaijaku ir kitais įsiterpęs tarp Atlanto van-

denyno ir Viduržemio jūros, pietuose atsirėmęs į Pirėnų kalnus,

o šiaurėje besiribojantis su Centriniu Masyvu. Čia nėra didelių

miestų, todėl tarp beveik lietuviškų kalvų auginamos antys ir

žąsys, varomas armanjakas – seniausiai žinomas Prancūzijos dis-

madirano vynas – taninų užgrūdintiems

Arūnas Starkus

taninai – svarbus raudonojo vyno skonio elementas, burnoje juntamas lytėjimo

receptoriais ir apibūdinamas faktūrą nusakančiais žodžiais: švelnūs, aksominiai, tvirti, šiurkštūs

ar tiesiog sutraukiantys. taninai sukaupti vynuogių žievelėse. Kuo storesnė uogos žievelė, tuo daugiau

taninų gali būti ir vyne, tereikia žieveles porą, trejetą savaičių pamirkyti besifermentuojančiose

sultyse. Gausūs taninai – kai kurių regionų vyno atpažinimo ženklas, slaptažodis,

priviliojantis net ir prie malonaus šiurkštumo nepripratusius vyno

naujokus. Madiranas – tokių regionų karalius. o jo princesė

– taniniškoji „tannat“ vynuogė.

tiliatas, noksta medaus saldumo slyvos. Pietums jums ramiausiai

pasiūlys aliejumi aplietų ančių kepenėlių (foie gras) ir rūkytos

antienos salotų. O vakarienei – riebų pupelių troškinį su rieba-

luose ilgai troškinta anties kojele (confit de canard). Lėtai ir ilgai

gyvenantys žmonės čia mėgsta riebiai ir sočiai pavalgyti, tačiau

nesiskundžia per dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje. Maistą jie

užgeria vietiniu raudonuoju vynu (gal dėl to taninus taip giria

M a d i r a n a s

21


gydytojai), o desertui suvalgo armanjake mirkytą slyvą. Panašią

kulinarinę idilę, tik kitu patiekalų ir vynuogių veislių pavadinimu,

aptiktume ir Italijos, ir Ispanijos ar Graikijos provincijoje. Tačiau

Madiranas turi vieną išskirtinį bruožą – vietinės ‘Tannat’ vynuo-

gės yra pačios taniniškiausios pasaulyje. Ne taip seniai jų vynas

tiko ir patiko tik prie taninų pripratusiems vietiniams gyvento-

jams, o restoranai pardavinėjo visų, tik ne savo regiono vyną.

FRANçOIS LAPLACE‘O SUKELTA REVOLIUCIJA

Na, kokia revoliucija kaime? Užteko tik maišto, o tiksliau – iš-

radimo. François Laplace‘as prieš dvidešimt metų buvo nuspren-

dęs iš esmės pagerinti Madirano vyno vardą. Jo tikslas buvo

paprastas – padaryti vietiniams patinkantį vyną patrauklų ir

kitiems vyno mėgėjams. Ta proga su kolega Patricku Docournau

(Patriku Dokurno) jis sukonstravo prietaisą, skirtą kontroliuoti

taninų ekstrakcijai – mikrooksidacijos aparatą. Tai akvariumo oro

siurblį primenantis prietaisas, kuris kruopščiai apskaičiuotomis

dozėmis, tolygiai, norimu laiku į vyno statinę pučia deguonį.

Nebereikėjo vyno perpilti, kliaujantis atsitiktinumu, iš sėklyčių į

vyną nebepatekdavo tiek daug aitriųjų taninų. Prietaisas pateisi-

no lūkesčius – vynas išliko sodrus, tačiau pastebimai sušvelnėjo.

Patentuotą prietaisą dabar naudoja daugelis pasaulio vyninių. O

žymus vyno konsultantas Michaelis Roland‘as (Mišelis Rolanas)

jį taiko ir vyno brendimo laikotarpiu – vos juntamos deguonies

dozės „išmoko“ vyną atsilaikyti prieš žalingą oksidacijos poveikį,

prailgina jo amžių.

CHATEAU D‘AYDIE

Dėl François Laplace‘o išradimo iš ‘Tannat’ vynuogių pa-

darytas vynas, nors ir turi didžiausią taninų koncentraciją, yra

geriamas lengvai ir maloniai. Keletą metų iš eilės britų žurnalas

„Decanter“ Laplace‘o vyną „Chateau D‘Aydie“ pripažįsta geriau-

siu daugiau nei 10 svarų sterlingų kainuojančiu Prancūzijos vynu

Didžiojoje Britanijoje. Prieš šešiasdešimt metų „Chateau d‘Aydie“

buvo pirmoji regiono vyninė, parduodanti vyną buteliais savo

vardu. Šiandien kartu su vynine „Montus“ ji padaro kiek daugiau

nei 10 proc. regiono vyno. Tai pagrindiniai regiono eksportuoto-

jai ir unikalios vynuogės ambasadoriai pasaulyje.

SiūLoMi „CHAtEAU d‘AydiE“ VynAi

PAVADINIMAS APRAŠYMAS ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS

Chateau D‘Aydie 2006 Meškauogių, gervuogių, mėlynių ir tabako aromatas. Itin koncentruotas skonis, galingi taninai. 100 % – ‘Tannat’. Brandinta naujo ąžuolo statinėse.

PRANCūZIJA, MADIRANAS 92Ode D‘Aydie 2006 Beveik juoda rubino spalva. Juodųjų serbentų ir slyvų aromatas. Koncentruo-

tas, vidutinių taninų, gaivus. PRANCūZIJA, MADIRANAS 90

M a d i r a n a s

22


Hermitage AOCArūnas Starkus

Liepos vidury važiuojame Ronos slėniu nuo Viduržemio jūros į šiaurę ir jaučiame,

kad autostrados danga nuo karščio ima minkštėti; švelnus jūrinis klimatas pamažu virsta

kontrastingu kontinentiniu: vasarą Šiaurės Ronoje labai karšta, o žiemą gerokai atšiauriau nei pietuose.

Apskritus alyvmedžių siluetus šiaurėje keičia kiparisų žvakės, o melionų laukus – abrikosų sodai. Šiaurėje

rečiau lyja, bet ne rečiau pučia augalus prie žemės lenkiantis šiaurės vėjas mistralis, pasiekian-

tis iki 140 km/h greitį. Vėjo kanalo funkciją atliekantis Ronos slėnis susiformavo dviejų

svarbiausių Prancūzijos kalnų masyvų – granitinio Centrinio masyvo vakaruose ir

Alpių rytuose – sandūroje. Čia gausu ledynų suneštų uolienų ir galima aptikti

nuosėdinių jūrinės kilmės dirvožemio plotų. Vietomis į paviršių iškyla

pamatinis granitas. Geriausiems Prancūzijos regionams bū-

dinga didelė dirvožemio įvairovė – net tokia nedidelė

apeliacija, kaip Hermitage, yra padalinta į

granitinę ir kalkingąją lioso dalis.

22


22


H e r m i t a g e

23


Ši neabejotinai garsiausia Šiaurės Ronos vyno zona minima

nuo XIII amžiaus, kai čia jėgų atstatyti pasiliko kryžiaus žygy-

je sužeistas kunigaikštis Gasparas iš Sterimbergo. Ermitažo kalno

viršūnėje jis gyveno kaip atsiskyrėlis (pranc. ermite), augino

vynuoges, pastatė koplytėlę šv. Kristoforui. Šiandien koplytėlė

priklauso „Paul Jaboulet Aine“ vyninei, o aplink ją augančius

vynuogynus valdo „Chaputier“ vyninė. Tai du svarbiausi vyno

gamintojai, pastaraisiais dešimtmečiais išgarsinę nedidelę 140

ha ploto apeliaciją pasaulyje. Tiesa, vynas čia daromas nuo seno,

tačiau „Hermitage“ pavadinimu buvo pradėtas pardavinėti prieš

keturis šimtus metų, o didžiausią tarptautinę šlovę pelnė, kai

prasto derliaus metais juo buvo gerinami („hermitažinami“)

Bordo klaretai. „Lafite Rothschild“ ūkio įrašai apie gerinimą „Her-

mitage“ vynu siekia net XIX a. vidurį. Manoma, kad dėl didžiųjų

vyno gėrėjų britų iš „Hermitage“ pavadinimo dingo ir raidė „H“.

Prancūzai ją rašo, tačiau netaria. Todėl „Hermitage“ užsienyje

ilgainiui įgavo britams ir kitiems užsieniečiams priimtinesnę

formą – „Ermitage“.

Ant Ermitažo šlaito leidžiama auginti tik raudonąsias ‘Syrah’

vynuoges ir baltąsias ‘Roussanne’ bei ‘Marsanne’. Pastarųjų

galima dėti į raudonąjį vyną, tačiau retas vyndarys taip daro,

raudonųjų ir baltųjų vynuogių maišymo tradicijos paliekamos

šiaurėje esančiai Cote Rotie apeliacijai.

‘Syrah’ vynuogės labai mėgsta granitą, todėl vakarinėje kal-

no dalyje esantis „Les Bessards“ vynuogynas laikomas geriausiu

vietovės terroir. Čia padarytas vynas – pats ilgaamžiškiausias,

taniniškiausias, tamsiausias.

„L‘Hermite“ vynuogyne vyrauja lioso dirvožemis, todėl čia

daromi minkštesni vynai.

„Les Beaumes“ vynuogynas auga kalkakmenio ir geležingo

molio gausioje Ermitažo dalyje, čia daromi mažiau taniniški,

kvapnūs vynai.

Kalkingojo „Le Meal“ – gaivesnis, paprastesnis vynas.

„Les Greffieux“ vynuogyno vynas taip pat gaivus, puikiai

tinka maišyti su baltosiomis vynuogėmis.

Siauru, dulkėtu keliuku pakilę iki „Hermitage“ vyno simbo-

liu tapusios kalno viršūnėje esančios šv. Kristoforo koplytėlės,

neišvysite šimtmečius menančių vynuogių. Po XIX a. prasiautu-

sios filokseros epidemijos, kai teko išrauti visus vynuogienojus,

regionas visą XX a. negalėjo atgauti jėgų ir gero vardo. Tiksliau,

rinkoje nebuvo poreikio pirkti čia padarytą iš pirmo žvilgsnio

taninišką ir atšiaurų vyną. Jis buvo parduodamas kalno papėdėje

išaugusio Ten l‘Hermitažo (Tain-l‘Hermitage) miesto baruose.

Vynuogienojai yra liekni, neišvaizdūs dar ir todėl, kad nederlin-

goje dirvoje jie nuolat kovoja dėl išgyvenimo, užsiauginti storą

kamieną paprasčiausiai neužtenka energijos ir drėgmės. Dėl

nuolatinių pastangų subrandinti vaisius, saulėtų dienų ir vėsių

naktų, mineralų gausaus dirvožemio ir tradicinės vyndarystės

šiandien „Hermitage“ vėl yra aukščiausios reputacijos vynas.

Po Bordo ir Burgundijos klasifikuotų augaviečių, „Hermitage“

pagal kainą (taigi ir pripažinimą) yra trečias vynas Prancūzijoje ir

pasaulyje. „Syrah“ vynui pakanka struktūros, todėl vyndariai retai

naudoja naujas ąžuolo statines. Jautriam vyno mėgėjui patartina

pirkti vyną, padarytą konkrečiame mažame vynuogyne – magiš-

ka terroir išraiška garantuota.

23H e r m i t a g e

24


Tylūs, vingiuoti keliukai kerta vynuogynais apaugusias kalvas

ir slėnius. Vynuogynai čia prižiūrėti kaip parkai ar sodai,

kuriuose stovi vilos ir vyninės, rūmai ir pilys, bažnyčios ir vienuo-

lynai.. Regis, Frančakorta – tai ramybės oazė, nors nuo Milano

centro tėra tik 100 kilometrų. Gyventojų daugumą sudaro pabė-

gėliai nuo metropolio triukšmo.

TRUPUTIS ISTORIJOS

Manoma, kad Frančakortos pavadinimas susijęs su vidu-

ramžių mokesčių lengvatomis vienuolynų bendrijoms (francas

curtes), kurios už tai žadėjo nusausinti žemes. Kita legenda skel-

bia, kad Karolis Didysis, dar prieš įstrigdamas žygiuose Italijoje,

prisiekęs savo žmonėms, kad Paryžiuje surengs jiems Dionizo

šventę, ir neturėdamas kitos išeities šią, jam patikusią žemę,

pavadino Mažąja Prancūzija – Francia Corta – ir išpildė čia savo

pažadą.

Galima numanyti, kad Brešos apylinkių gyventojai dar XVI a.

žinojo putojančio vyno gamybos metodą. 1570 m. viename iš

savo veikalų „Libellus de Vino Mordaci“ gydytojas iš Brešos Gero-

lamo Conforti Frančakortos vynus pavadino kandžiais, žaižaruo-

jančiais (it. mordacissimo).

Tačiau iki praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio vidurio

nebuvo tradicijos gaminti putojančio vyno, čia buvo daroma

nedaug raudonojo vyno vietinei rinkai. 1954 metais vyno

didmenininkas Guido Berlucchi ir enologas Franco Ziliani tiesiog

sugalvojo, kad būtų gerai čia sukurti itališkų putojančių vynų

regioną, kitaip sakant, itališką Šampanę. Jiems šis projektas

pavyko ir dabar Franciacorta doCG yra viena geriausiai žinomų

Italijos apeliacijų.

Franciacorta iš arčiauJurgis Šliogeris

Šampanui neabejingas vyno turistas keliaudamas po

italiją būtinai turėtų užsukti į kraštą, kuriame gaminamas geriausias italijos

putojantis vynas franciacorta. Jo pavadinimas kilęs nuo mažo Brešos (Brescia)

provincijos gabalėlio Frančakortos. Šio vyno šaknys siekia senus laikus,

tai patvirtina ir rastas suakmenėjęs vynmedis. dabar regionas

savo vyniškąjį įvaizdį grindžia putojančiu vynu,

nors jame gaminami ir geri raudonieji bei

baltieji vynai.

F r a n c i a c o r t a

25


PANAŠUMAI SU ŠAMPANE IR SKIRTUMAI NUO JOS

Vynuogių augintojai dėkingi vietinei kalkinei ir molinei dirvai,

kurioje visada gerai augo vynmedžiai. Tačiau ne vien dėl to Fran-

čakorta gali būti lyginama su Šampane. Šiose vietose gaminamas

putojantis vynas tikrai gali konkuruoti su klasikiniu Šampanės

produktu. Net Hugh Johnsonas vadina franciacortą geriausiu Itali-

jos putojančiu vynu, kai kuriais atvejais prilygstančiu šampanui.

Franciacortai gaminti naudojamos tos pačios vynuogių veis-

lės, kaip ir šampanui. Tai baltosios ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Blanc’

(it. ‘Pinot Bianco’) bei raudonosios ‘Pinot Noir’ (it. ‘Pinot Nero’) ir

‘Pinot Meunier’. Lombardijos klimatas yra šiek tiek šiltesnis nei

Šampanės, todėl vynai svaresni ir labiau sunokusių uogų, labiau

vaisiški, turi mažiau rūgšties. Populiariausia kategorija yra extra

brut (arbo brut zero). Beveik visi vynai yra vienų metų derliaus

(millesimato), ypač geresnieji.

2002 balandžio mėn. 29 d. specialiu dekretu franciacor-

tos gamintojams buvo suteikta teisė nuo 2003 rugpjūčio 1 d.

etiketėse nurodyti tik nuorodą franciacorta, be DOCG. Toks

pasitikėjimas reiškia, kad jau vien etiketėje esantis pavadinimas

franciacorta garantuoja kokybę. Iš antrinės fermentacijos vynų

tokią teisę teturi šampanas, cava ir franciacorta.

VIETINė YPATYBė – SAtEn

Franciacortos etiketėse galima aptikti terminą, nevartojamą

kitų putojančių vynų etiketėse – saten. Žodis saten gali būti sie-

jamas su dviem itališkais žodžiais – seta (šilkas) ir sete (troškulys).

Nuoroda Franciacorta doCG Saten atsirado 1995 m., kai po kelių

šimtų degustacijų buvo nustatytas geriausias metodas, tipas,

cheminės, fizinės ir organoleptinės šio vyno savybės.

Užrašas Saten franciacorta etiketėje reiškia, kad tas vynas

pagamintas iš ‘Chardonnay’ ir/arba ‘Pinot Blanc’ vynuogių veislių,

kad slėgis buteliuose yra mažiau nei 4,5 atmosferos, o cukraus

kiekis neviršija 15 g/lt ir atitinka brut gamybos technologiją. Vy-

nui būdingas sunokusių, o kartais ir džiovintų vaisių, baltų gėlių,

pakepintų riešutų aromatas, šviežios grietinėlės skonis, suba-

lansuota, lengva, net šilkinė tekstūra. Toks vynas puikiai dera su

daugiaryžiu ir žuvų patiekalais, ypač su upėtakiu, lašiša, eršketu,

su troškinta pasta, parmidžanu ir vidutinio brandumo sūriais.

GERIAUSI FRAnCiACoRtoS GAMINTOJAI

Nors kai kurie franciacorta putojantys yra gana saviti ir net

gali varžytis su šampanais, tačiau palyginti su šampanu ar ispa-

niškąja cava ji dar mažai žinoma už Italijos sienų, gerų gamin-

tojų nedaug ir tai neleidžia šiems vynams prasibrauti į užsienio

rinkas. Nežinoma franciacorta ir Lietuvoje.

Kadangi Frančakorta yra daugiau nei 10 kartų mažesnė už

Šampanę, čia daug mažiau gamintojų, juolab puikių gamintojų,

todėl akivaizdžiai dominuoja silpnieji gamintojai ir jų vynas. Ta-

čiau tai nereiškia, kad Frančakorta negalėtų susikauti su Šampa-

ne, jeigu kiekvienai šaliai atstovautų, sakysim, tik po 11 žaidėjų.

Iš Frančakortos komandoje galėtume matyti bent du puikius

tarptautinės klasės žaidėjus CA’ DEL BOSCO ir BELLAVISTA, o ir

likusius žaidėjus galima surinkti iš gana gerų vidutiniokų, kurių

franciacortos nepadarytų gėdos prie pietų stalo: MAJOLINI, GAT-

TI, UBERTI, RICCI CURBASTRO, VEZZOLI, CAVALLERI, ANTICA

FRATTA, BONOMI, RONCO CALINO, IL MOSNEL.


26


Įmonė „Bellavista“ įkurta prieš trisdešimt trejus metus ir yra

viena iš geriausiai atstovaujančių itališkiems vynams. Ji kasmet

pagamina apie milijoną butelių, turi net 180 ha savų vynuogynų.

Šiai įmonei priklauso ir kiti franciacortos gamintojai – „Contadi

Castaldi“ bei vyninė Toskanoje „Petra“.

„Bellavistos“ vynai švelnūs, subtilūs, ne tokie masyvūs nei

kito milžino – „Ca‘ del Bosco“. „Ca‘ del Bosco“ vynų stilius skiriasi

nuo „Bellavistos“, kurios vynai galingi, išraiškingi, masyvūs. Dau-

guma jų rūsiuose laikomi 2–3 metus.

Šalia derėtų paminėti įmonę „Bonomi“ („Castellino“ ūkis):

Orfano kalno šlaituose auginantis tik 12 ha vynuogynų, bet

labai ambicingas gamintojas. Šioje vietovėje skirtingas klimatas,

šilčiau, dirva kalkinė kaip Šampanėje. Vynuose dominuoja citru-

sinės gaidos ir duonos aromatai.

„Cavalleri“: šio gamintojo vynai savo skoniu labiausiai pana-

šūs į šampanus. Jiems būdingas ypatingas sausumas.

„Enrico Gatti“: labiausiai išsiskiria savo saten vynais. ūkis

užima tik 17 ha, tačiau laikomas vienu geriausių. Vynai sodrūs,

švarūs, visada geros kokybės.

„Majolini“: išsiskiria savitu terroir. Jau gerą dešimtmetį

„Majolini“ vyninė rytiniame Frančakortos pakraštyje yra tarp

pirmaujančių. Geriausiai vertintinas pagrindinis brut bei šviežias

ir gaivus, citrusinis Saten Ante omnia.

Geriausios franciacortos – tai aukštos klasės vynai, kaina ir

kokybe galintys varžytis su gerais šampanais.

VIEŠNAGė „RICCI CURBASTRO“ ūKYJE

Šių metų pavasarį vienas iš Frančakortos konsorciumo

vadovų Riccardo Ricci Curbastro lankėsi Vilniuje ir kvietė apsi-

lankyti jo ūkyje, esančiame Kapriolo (Capriolo) miestelyje. Todėl

lankantis Lombardijoje sunku buvo atsispirti pagundai užsukti į

Kapriolo miestelį, į „Ricci Curbastro“ šeimos ūkį.

Ši šeima nuo seno ūkininkauja Lugo di Romagna ir Ronta-

na di Brisighella vietovėse (Ravenos provincija) bei Kapriolo

miestelyje Frančakortoje (Brešos provincija) ir puoselėja senas

žemdirbystės tradicijas. Pastarajame ūkyje vynas buvo gamina-

mas jau XIX amžiuje, tai liudija 1885 metų etiketės, eksponuo-

jamos čia pat įsikūrusiame žemės ūkio muziejuje. 1967 metais

įsteigus Franciacorta doCG apeliaciją, Gualberto Ricci Curbastro

reorganizavo savo ūkį į šiuolaikišką vyninę. 27 iš 32 ūkio hektarų

skirti vynmedžių auginimui. Vyninė, kurioje fermentuojami ir

pamažu bręsta Franciacorta doCG vynai, įrengta rūsiuose po

didžiuliu parku. Jame yra ir šeimos namai – Vila Evelina. Vyno

gamybą prižiūri du enologai: Alberto Musattiego ir Riccardo

Ricci Curbastro.

„Ricci Curbastro“ vyninėje gaminamos šešios rūšys putojan-

čio „Ricci Curbastro Franciacorta DOCG“.

„Franciacorta demi sec“ (‘Chardonnay’ ir ‘Pinot bianco’ – po

50 proc.): dėl didesnio kiekio likutinio cukraus skonis švelnus,

minkštas, pusiau saldus ir gerai dera su tradiciniais itališkais

desertais ir tokiais užkandžiais, kaip suflė ar karamelės kremu.

„Gualberto Franciacorta Non Dosato“ (70 proc. ‘Pinot nero’,

30 proc. ‘Chardonnay’): vynas lėtai brandinamas, siekiant išryš-

kinti struktūrą ir sušvelninti skonį, papildomai nededant cukraus.

Vynas pavadintas „Gualberto“ pono Riccardo tėvo garbei.

„Ricci Curbastro“ vyninėje eksperimentuojama naudojant

minimalų sulfitų kiekį ir didesnį kiekį mielių nuosėdų. „Ricci

Curbastro“ putojantys vynai mažiausiai 30 mėnesių laikomi su

mielių nuosėdomis.

Kad būtų lengviau atskirti putojančius ir neputojančius

šio krašto vynus, neputojantys turi atskiras apeliacijas. Baltieji

neputojantys vynai (‘Chardonnay’ su trupučiu ‘Pinot Bianco’)

ir raudonieji (‘Cabernet Sauvignon’, ‘Cabernet Franc’, ‘Merlot’,

‘Nebbiolo’, ‘Barbera’ ir ‘Pinot Nero’) gaminami su nuoroda terre

di Franciacorta arba Sebino. Lengvesnieji, kasdieniai, nors visai

priimtinos kokybės, vadinami Curtefranca.

„Ricci Curbastro“ daro tiek baltuosius, tiek raudonuosius

neputojančius šios apeliacijos vynus.

Norėtųsi išskirti raudonuosius vyninės „Ricci Curbastro“

vynus.

Raudonasis „Ricci Curbastro“ daromas iš ‘Cabernet Franc’,

‘Carmenere’ ir ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Barberos’ bei ‘Merlot’ (po 20

proc. kiekvienos veislės).

Raudonajame „Vigna Santella del Grom Curtefranca Rosso

DOC 2005“ su pagrindine veisle ‘Cabernet Franc’ derinamos ‘Ca-

bernet Sauvignon’, ‘Barbera’ ir ‘Merlot’ sukuria puikų balansą. Dar

geresnį įspūdį paliko „Pinot Nero del Sebino IGT 2005“, patiektas

prie perlinių vištelių filė suktinukų.

Prie desertų nuostabiai tinka saldusis „Brolo dei Passoni

Chardonnay Passito Sebino IGT 2006“.

Žvelgiant į bendrą tradiciniu metodu gaminamų putojančių

vynų situaciją, be solidžios savo šalies institucijų pagalbos fran-

ciacorta neturi rimtų perspektyvų užkariauti didesnę tarptauti-

nės rinkos dalį. Nors apskritai šie vynai yra pigesni nei šampanai,

tačiau gerokai brangesni už vidutinę cavą ar vokišką sekt. Kita

bėda – tai daugybė smulkių gamintojų, kurių produkcija brangi,

tačiau kokybė gerokai prastesnė.


27


28


Šių metų nacionalinė vyno paroda, kaip ir kasmet, vyko

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Joje apsilankė apie keturis

tūkstančius lankytojų – tiek pat, kiek ir pernai, tačiau profesio-

nalų – restoranų, viešbučių, specializuotų parduotuvių dar-

buotojų – bei Someljė mokyklos studentų per pirmą pusdienį

užsiregistravo gerokai per penkis šimtus – rekordinis skaičius.

Šiemet parodoje savo vynus pristatė visi didžiausi Lietu-

vos vyno tiekėjai ir gamintojai, taip pat nuolatiniai dalyviai iš

Austrijos, Portugalijos ir net šeši rinkos naujokai, pristatę Italijos,

Makedonijos, kitų šalių vynus. Parodos dalyviai kasmet keičia

savo prisistatymo scenarijų: „Mineralinių vandenų“ stendas

šiemet buvo suskirstytas pagal vynuogių veisles, „Vyno klubas“

pasipuošė milžiniškomis savo vyno ekspertų nuotraukomis,

„Bennet distributors“ prisistatė kaip „Vyno kelias“, vedantis per

vynuogių veisles. Parodoje ir vėl dirbo nemažai vyndarių atsto-

vų, taip pat ir pernai „Metų vyninės“ prizą laimėtojusi Marina

Cvetic iš Italijos.

Parodos metu vyko pirmosios Vyno ir desertų derinių

varžybos, debiutavo Nacionalinė vyndarių asociacija, kurios

nariai parengė seminarą „Naminio vyno gamyba“, buvo apdo-

vanoti Lietuvos vyno čempionato nugalėtojai. Gurmaniškų

produktų salėje buvo kaip reta didelis kavos pasirinkimas,

kaip visada džiugino „Džiugo“ stendas ir restorano „D‘ Anto-

nio“ užkandos.

Vyno dienos 2010LIETUVOS VYNO VARTOTOJO PORTRETAS

„Vyno žurnalo“ atlikto pažengusių Lietuvos vyno mėgėjų tyri-

mo1 duomenimis:

putojantį vyną mėgsta 51 % vartotojų, iš jų 44 % •

perka ir lietuvišką putojantį vyną;

rožinį vyną mėgsta 47 % vartotojų, 12 % yra neapsi-•

sprendę;

saldųjį vyną mėgsta 39 % vyno pirkėjų; •

likerinio (pastiprinto) vyno mėgėjų tėra vos 12 % ir 4 % •

neapsisprendusių;

62 % vyno mėgėjų pirkdami vynus naudojasi spaudoje •

pasirodžiusiais vertinimais, iš jų 32 % vadovaujasi

Lietuvos vyno čempionato rezultatais; 8 % žino „Wine

Spectator“, 45 % – „Vyno žurnalo“ vertinimus;

56 % bent kartą per mėnesį apsilanko vyninėse;•

59 % perka vyną prekybos tinkluose, 19 % nusiperka •

ir užsienyje. 1 tyrimo anketa buvo platinama 2010 m. “Vyno dienų“ metu.

28


V y n o d i e n o s

29


29


V y n o d i e n o s

30


„Chateau dereszla“ laukia

gerų metųpilkajam kekerui suvešėti

Linas Starkus

nors šiemet derlius ne pats geriausias, tokajaus miestelis švenčia.

derliaus šventėje sumokėjus kelis eurus galima pasistumdyti su 1000–1200 šventės da-

lyvių ir paragauti kelias dešimtis vynų iš skirtingų ūkių užkąndant vietiniu šakočio pusbroliu, kepamu ant

atviros ugnies tiesiai prieš tavo akis. Skiriasi jis ne tik skoniu, bet ir išvaizda, nes neturi šakų. tačiau

tokajaus vyno su niekuo nesupainiosi – tai vienas garsiausių saldžių vynų pasaulyje.

Geriausi ūkiai, kurių sąraše puikuojasi ir mūsų aplankyta „Chateau dereszla“, pa-

daro vyną, kuris gali dešimtmečius bręsti rūsyje arba gerais įvertinimais

nušluoti soternus ir barsakus.

T o k a j u s

31


„Chateau Dereszla“ skaičiuoja jau penktą šimtmetį. Ji visada

buvo Vengrijos karalių numylėtinė, garsėjanti kokybišku

vynu. Lietuvos kunigaikščiai ne kartą yra užsakę savo puotoms

„vengrų tojaus“, tikėtina , kad ir iš „Dereszlos“ vyninės. Per savo

ilgą gyvavimo istoriją ji buvo atimama ir vėl grąžinama vynda-

riams, turkų valdymo laikotarpiu vynininkystės tradicija buvo

visai nutraukta, o Austrijos-Vengrijos epochoje vėl atgaivinta.

Valdant sovietams vyninė atiteko valstybei, 1990 m. po savo

sparnu ją priglaudė didelė prancūzų bendrovė CANA.

Didžiąją dalį vyninės vynuogynų užima vietinės vynuogės

‘Furmint’, o likusį plotą dalijasi ‘Harslevelu’, ‘Muscat’ ir dar keletas

vietinių veislių. Vynuogės pasodintos ant šlaitų, nuo kurių

atsiveria nuostabus vaizdas į aplinkinius miestelius. Vynuogynai

driekiasi palei Bodrogo upę, nuo jos rudenį į slėnius atkeliauja

rūkas, ir vynuogynuose ima šėlti karališkas puvinys – botrytis.

Dėl to vyndariai gali pagaminti ypatingo aromato ir skonio vy-

nus. Beveik visiems vynams gaminti naudojamos pilkojo kekero

paveiktos vynuogės. Vyninė garsėja brandinimo rūsiais, kurie yra

vieni ilgiausių visame Tokajaus regione.

„Auksinis“ vyninės produktas – esencija, kurios gamybos tra-

dicija sena kaip pati vyninė, gal dėl to ją taip mėgo Vengrijos ka-

raliai. Esencijai gaminti surenkamos labiausiai kekero paveiktos

vynuogės, renkama tiktai rankomis, vyninėje dar kartą atrenka-

mos pačios tinkamiausios uogos ir supilamos į 1 tonos talpos ku-

bilą. Sultys teka veikiamos tik vynuogių svorio. Per kelias dienas

prasideda ilgai trunkanti fermentacija, kurios metu alkoholio

T o k a j u s

Gaila, bet šiemet vėl nebus Aszu – vyno, pagaminto iš

kekero paveiktų ‘Muscat’ arba ‘Furmint’ vynuogių. Bandydami

surasti kokybiškai „supelijusią“ kekę perėjom pusę lauko ir

deja... Jau kelinti metai iš eilės rugsėjo orai tam nepalankūs.

Šį rugsėjį saulė tokajaus regione švietė tik 4 dienas, o prilijo

net 200 mm per savaitę. Vienos uogos neprinoko, kitos supuvo.

tad nerūšiuotas derlius bus panaudotas įprastinio žemesnės

kainos ir mažiau cukraus turinčio vyno „Szamorodny“ gamybai.

o jau parduodamų jaunųjų – 2005, 2006 metų derliaus – 5 ir 6

putonių1 kekeriniai tokajai pabrangs dar keliais eurais. tai tikrai

neturėtų išgąsdinti atsargesnių šio vyno mėgėjų, kurie jau turi

savo rūsiuose pasidėję kelias dėžutes ateičiai, nes tokajų drąsiai

galima laikyti keliasdešimt metų.1 1 putonis ~ 50–70 g/l likutinio cukraus.

kiekis pasiekia vos 2–3 proc. Kubilo apačioje pastatoma nedidelė

statinaitė (putonis), į kurią subėga pasifermentavusios sultys. Iš

vienos tonos išteka apie 10 litrų esencijos. Statinaitė pastatoma į

rūsius brandinimui nuo 5 iki 10 metų. Šiame stulbinančio skonio

gėrime būna apie 600 g/l likutinio cukraus. Esencijos kaina irgi

„auksinė“: 200 ml – apie 150 eurų.

32


l Kekerinis puvinys

32


32


T o k a j u s

33


„CHAtEAU dERESZLA“ VynAi

PAVADINIMAS APRAŠYMAS RūGŠTIES (g/l)

CUKRAUS(g/l)

Late harvest Furmint 2007 Nebrandintas ąžuolo statinėje. Aszu maišytas su baziniu vynu. Kvepia persikais, kriaušėmis, klevų sirupu. Šiek tiek mažoka rūgšties.

7 119

Late harvest Kabar, 2009 Brandintas 4 mėn. ąžuolo statinėse. Sumišę grietinėlės, kriaušių ir agrastų aromatai. 5,8 138

ASZU 3 Puttonyos 2006 Gaminant naudojama Aszu technologija. Brandintas 10 mėn. ąžuolo statinėse. Ličių, kriaušių, persikų aromatai. Labai tvarus poskonis.

108

ASZU 5 Puttonyos 2005 Mangų, apelsinų, kriaušių aromatai. Ypatingai tvarus, tirštas svarainių sirupo poskonis 10,2 144

ASZU 6 Puttonyos 2005 Mangų, apelsinų cukatų, medaus aromatai. 10,2 165

Furmint Lapis 2009 Brandintas 9 mėn. prancūziško ąžuolo statinėse. Skrudinto batono, grietinėlės, karamelės, vanilės aromatai. Labai tvarus poskonis.

6 10,2

Muskotaly Late harvest 2003 Gaivus, puikiai subalansuotas vynas. Džiovintų svarainių, apelsinų, vanilės aromatai. 10,4 260

ASZU 2000 Džiovintų vaisių, razinų aromatai. Bičių duonelė, vaškas, persikai. Labai tvaraus poskonio, puikaus balanso vynas.

8,9 262

ESZENCIA 2000 Džiovintų obuolių, kriaušių, vaistažolių aromatai. Čiobrelių, vaistažolių, cinamono, kepinių poskonis. 13 600

T o k a j u s

34


Kaip gimsta šampanasArūnas Starkus

34


34


Šampanas daromas

Prancūzijos Šampanės provincijoje

nuo XVii a. Per tą laiką gamyba patobulėjo, tačiau

esminiai principai, būdingi klasikiniam,

tradiciniam putojančio vyno darymo

metodui, išliko.

34


Š a m p a n o g a m y b a

35


1 Comite Interprofessionel du vin de Champagne (Tarptautinė Šampanės vyno taryba) – regioninė vyno pramonės savivaldos institucija.


VynuogėsTrys pagrindinės šampanui naudojamų vynuogių veislės: ‘Pinot Noir‘, Chardonnay’, ‘Pinot Meunier’. CIVC1 kasmet nustato didžiausią leisti-

ną derliaus kiekį. 2010 m. vyndariai turėjo teisę nuskinti iki 10 500 kg vynuogių iš hektaro. Vynuogės skinamos tik rankomis.

l Andre ir Michelis drappier šampaną „drappier Blanc de Blancs Quattuor“ daro iš išnykusių ir atsodintų baltųjų Šampanės vynuogių ‘Arbanne’, ‘Petit Meslier’, ‘Pinot Blanc Vrais’ ir trupučio ‘Chardonnay’.

l Mažos ‘Pinot noir’ kekės, prinokusios po derliaus nuėmimo, ant senų vynmedžių ekologiniame „Eric Rodez“ ūkyje.

1.

SpaudimasŠampanėje vynuogės sunkiamos kekėmis, uogų nenuskabius nuo šakelių.

l tradicinė spaudyklė („Billecard Salmon“). l Viena geriausių regiono spaudyklių stovi mažuose „J. duman-gin & Fils“ šampano namuose. Padarius bandomąjį egzemplio-rių, pasirodė, kad masinė tokio preso gamyba būtų per brangi. Gilles‘ui dumanginui pavyko jį nusipirkti iš konstruktorių. teko sumokėti keturiskart daugiau, nei kainuoja įprastas presas.

2.

l Ąžuoliniuose kubiluose vyksta brandinimui ąžuolo statinėse skirtų vynų fermentacija („de Sousa & Fils“)

Pirmoji fermentacijaJos metu mielės vynuogių sultis paverčia 11 proc. alkoholio tūrio sausu vynu.

l daugelis vyndarių vynus fermentuoja nerūdijančio plieno statinėse, taip išsaugodami vaisinius vynuogių aromatus („duval Leroy“).

3.

36



Malolaktinis virsmasJo metu obuolių rūgštis virsta švelnesne pieno rūgštimi. Vykdomas ne visada.

l Malolaktinis virsmas dažnai vyksta ąžuolo statinaitėse. Kaip ir pirmosios fermentacijos metu išsiskiria Co2 – vynas „vaikšto“.

l „Henri Giraud“ šampano namuose galima pamatyti ispanišką betoninę talpą – malolak-tiniam virsmui ir brandinimui skirtą naujovę Šampanėje.

4.

l 180 000 litrų maišymo talpa „Billecard Salmon“ šampano namuose – viena didžiausių regione.

Cuvée darymasŠampanas maišomas iš skirtingų metų,

skirtingų vynuogių veislių, skirtinguose

miesteliuose augančių vynuogynų vyno.

Maišymas vyksta didelėse talpose.

5.

37



Papildymas cukrumi ir mielėmis (liqueur de tirage), reikalingais antrajai fermentacijai, vykstančiai butelyje.

6.

Vynas pilstomas į skirtingos talpos butelius:0,1875 l – ketvirtinis, 0,375 l – pusinis, 0,75 l – standartinis, 1,5 l – magnumas (Magnum), 3 l – jeroboamas (Jeroboam), 4,5 l – rehabeamas

(Rehoboam), 6 l – matuzalemas (Methuselah), 9 l – salmanazaras (Salmanazar), 12 – l baltazaras (Balthazar), 15 l – nebukadnezaras (nebu-

chadnezzar), 18 l –melchioras (Melchior), 27 – primatas (Primat), 30 l – melchizedekas (Melchisedech).

l „taittinger“ namuose mažiausias butelis – pusinis, didžiausias – nebukadnezaras. l daugelis vyndarių savo geriausiems cuvée suku-ria specialios senovinės formos butelius („Laurent Perrier“).

7.

Antroji fermentacija,vykstanti užkimštame butelyje. Antrosios fermentacijos metu susidaro 1–1,5 proc. alkoholio ir išsiskiria CO2 dujos, sukuriančios butelyje 6

atmosferų slėgį – būsimo putojimo taurėje priežastį.

l Buteliai dažniausiai užkemšami karūniniais kamšteliais ir laikomi sukrauti į rietuves mažiausiai 15 mėnesių. didelės talpos buteliai rūsyje gali praleisti 6–10 metų ir daugiau. istoriniame „Vranken Pomery“ rūsyje matome salmanazarus, kurie guli kadaise tik Mančesterio rinkai skirtoje patalpoje.

8.

38



Brandinimas su mielėmisAntrajai fermentacijai pasibaigus, mielių liekanos nusėda ant butelio dugno ir pamažu irdamos skleidžia aromatus, kurie stipriai keičia

šampano savybes.

l Mielių nuosėdos rožiniame šampane („de Sousa & Fils“). l Mielių nuosėdos skaidriame „Cristal“ bute-lyje („Louis Roederer“).

9.

Mielių nuosėdų rinkimas (remuage)Nuosėdų surinkimo stove (pupitre) įstatytas butelis iš lėto, per 3–4 savaites, kasdien pasukant ir pakratant iš horizontalios padėties pa-

statomas kakleliu žemyn. Mielių nuosėdos susirenka butelio kaklelyje ties kamščiu. Judinimas mechaniniuose padėkluose (gyropalettes)

trunka 1 savaitę

l Stovuose beveik vertikalią padėtį pasiekė 2004 m. „Cris-tal“ buteliai („Louis Roederer“)

l nuosėdos susirenka kakliu-ko viršuje.

l Šampanas buteliuose bręsta ir mielių nuosė-dos surenkamos kilometriniuose po šampano namais išraustuose rūsiuose (Laurent Perrier).

10.

Nuosėdų pašalinimas (disgorgagement)Butelio kaklelis užšaldomas, mielių nuosėdos suformuoja ledinį kamštį, kuris iššauna nuėmus kamštį.

l Mielių pašalinimo technologija buvo atrasta prieš pusantro šimto metų. Per tą laiką ji nedaug pakito („Agrapart & Fils“) .

l Konvejeriu juda buteliai su mielėmis, įkalintomis lede („duval Leroy“).

11.

39



l Kai kurie namai liqueur de dosage daro iš paties geriausio, seniausio šampano. „drappier“ namuose šis brangus skystis laikomas dideliuose stikliniuose induose.

Papildymascukraus ir šampano mišiniu(liqueur de dosage, d‘expedition)

iki brut ( iki 15), extra sec (12–20),

sec (17–35),

demi-sec (33–50),

doux (>50) saldumo lygio.

12.

Butelis paruošiamas pardavimui:kamštis, vielutė, folija, etiketė.

l Pašalinus nuosėdas, buteliai užkemšami mediniais kamščiais („duval Leroy“).

l Kamščiai prie butelio pritvirtinami prieš du šimtus metų „Jacquesson“ namų sugalvota vielute ir papuošiami metalinės folijos kapsule („drappier“).

13.

Ir galima vežtis į Lietuvą.14.

40


Vynas suketuriais mėsos patiekalais

Linas Vaitulevičius1

Šią vyno ir maisto derinimo sesiją surengėme advento išvakarėse. Seniau per

adventą lietuviai pasninkaudavo net tris kartus per savaitę: nevalgydavo nieko pieniško

ir mėsiško, vengdavo linksmybių ir pramogų. toks uolumas jau seniai užmirštas, tačiau kodėl gi

mums advento išvakarėse simboliškai nepasinaudojus galimybe pasistiprinti skalsiais

mėsiškais patiekalais ir pasimėgauti vynu? Juk priešaky – keturios tamsaus

prieškalėdinio laikotarpio savaitės, kurių metu hedonizmą teks laikinai

pamiršti fizinio ir dvasinio apsivalymo vardan.

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

41


Žinant, kokią vietą lietuviškoje mitybos piramidėje užima

mėsa, tenka skėsčioti rankomis nerandant įtikinamo paaiški-

nimo, kodėl jai skyrėme tiek mažai dėmesio (apie kaukazietiškai

ruoštos mėsos derinius su vynu rašėme prieš puspenktų metų!).

Vis tas noras užgriebti kuo plačiau, pasidalinti dar negirdėtomis

vyno ir maisto derinimo paslaptimis... O vyno ir mėsos dermės

paslaptis visada buvo vieša: raudonasis vynas tinka gerti su

raudona mėsa, baltasis – su balta mėsa ir žuvimi. Šią aksiomą

neužsikirsdamas išrėš kiekvienas, kuris dar tik vakar pirmąkart

paragavo vyno. Mat jau prieš gerą dešimtmetį Lietuvos rinkoje

galėjome nusipirkti paršiukais išmarginto raudonojo vyno ir

žuvelėmis pramaišiui su vištos kumpeliais papuošto baltojo...

Mėsos patiekalų įvairovė be galo didelė. Net tos pačios rū-

šies mėsa, tarkime, jautiena ryškiai skiriasi aromatu, sultingumu

ir tekstūra – nelygu išpjova ir gaminimo būdas. Visais atvejais

prie mėsos verta patiekti vyną, nes jis gana lanksčiai prisitaiko

ir papildo patiekalą. Pasakysiu dar aštriau: valgyti žvėrieną ar

laukinę paukštieną neužgeriant vynu – tikras savęs apiplėšimas

vidury baltos dienos.

Naujajame Vilniaus Verkių turguje įsigijome šviežios ir

kokybiškos ėrienos, kiaulienos, jautienos ir vištienos. Teoriškai,

visą šią mėsos įvairovę įmanoma paruošti taip, kad prie jos gana

gerai derėtų vienas ir tas pats vynas – štai jums garsusis mėsos

ir vyno dermės lankstumas! Vis dėlto skirtingos mėsos rūšys turi

savo favoritus:

Avieną geriausia užgerti klaretu (lengvu raudonuoju •

bordo) ar burgundišku vynu. Pastarasis ypač dera prie

mėsos su krauju. Tiesą sakant, mažai kas geba taip

atskleisti tauraus vyno niuansus, kaip kepti ėrienos šon-

kauliukai su rozmarinu – vienas populiariausių patieka-

lų, kai siekiama paryškinti gerąsias vyno savybes.

Kepta kiauliena, panašiai kaip ir vištiena, yra atlaidi •

pasirinktam vynui. Galima rinktis vidutinius ir svarius

baltuosius (taip pat ir putojančius), lengvus raudonuo-

sius iš Božolė, Pietų Vokietijos, Elzaso, o kartais ir tvirtes-

nius raudonuosius su gera rūgštimi – priklausomai nuo

paruošimo būdo ir priedų.

Ilgai troškinta jautiena pareikalaus svaraus, taniniško •

vyno. Tiks sodresni bordo, burgundiškieji, toskaniečiai,

supertoskaniečiai, Abrucų vynai ir daugybė kitų. Juo

aromatingesnis ir prieskoningesnis troškinys – juo tvir-

tesnis vynas, juo daugiau taninų.

VYNAS

PLAnEtA ALAStRo BiAnCo SiCiLiA iGt 2009, ITALIJA

Intensyvus pavasario gėlių, nektarinų aromatas. Gaivus, „apskritas“ burnoje. Tvarus vaisių poskonis. Iš vietinių ‘Grecanico’ vynuogių.

PoCKL SoLo RoSSo 2008, BURGENLANDAS, AUSTRIJA

‘Zweigelt’, ‘Blaufrankisch’ ir ‘Pinot Noir’ mišinys – minkštas, vaisiškas, saldžios atakos su vos pastebi-mais ąžuolo prieskonių niuansais. Šiek tiek žemiškas aromatas ir juodų uogų skonis.

CHâtEAU FUiSSé „LES CLoS“ PoUiLLy-FUiSSé AoC 2007, BURGUNDIJA, PRANCūZIJA

Tropinių vaisių, saldžių ąžuolo prieskonių, riešutų, muskato, sviesto, mandarinų aromatas. Svarus, gaivus ir intensyvus vynas. ąžuolinio „Chardonnay“ esencija.

tREnEL BEAUJoLAiS ViLLAGES noUVEAU AoC 2010

Visų šių metų božolė degustacijų nugalėtojas buteliuke su storu dugnu. Labai gaivus ir labai vaisiš-kas, beveik be taninų, bet gana struktūriškas – rūgščių raudonų uogų ekstraktas.

CHâtEAU tEySSiER PEZAt BoRdEAUX SUPERiEUR AoC 2007

Daugiausia iš ‘Merlot’ padarytas vynas jau turi ir tretinių aromatų: odos, riešutų, tačiau vaisiniai gervuogių, mėlynių ir slyvų kvapai ryškesni. Taniniškas, aksominis, gaivus ir elegantiškas. Klasikinis petit château stiliaus vynas.

PATIEKALAI

KEPtA KiAULiEnoS nUGARinėKiaulienos nugarinės pjausniai, užkepti rokforu, obuoliais ir šalavijais. Liesa mėsa su riebiu krašteliu tiems, kam patinka.

tRoŠKintAS JAUtiEnoS KUMPiSIlgai su morkomis troškinta jautiena, patiekta su bulvių koše. Morkos suteikia patiekalui salsvą prieskonį ir aromatą.

KEPti AViEnoS ŠonKAULiUKAi Vienu gabalu iškepti ėrienos šonkauliukai su rozmarinu (vidutiniškai iškepusi). Sultinga ir kvapnu.

KEPtA ViŠtA Kepta višta su kmynais ir saldžiarūgščiu bruknių padažu. Klasikinis tikros vištos aromatas ir skonis.

1 Suformuoti nuomonę autoriui padėjo: Giedrius Dusevičius, Rasa Starkus, Arūnas Starkus, Linas Starkus, Egidija Vaitulevičienė-Šeputytė.

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

42


puikus maisto ir vyno derinys

labai geras derinys

geras derinys

vidutiniškas derinys

patenkinamas derinys

netinkamas derinys

VYNAS SU KETURIAIS MĖSOS PATIEKALAIS

„PLANETA ALASTRO BIANCO

SICILIA IGT 2009“,

SICILIJA, ITALIJA

„POCKL SOLO ROSSO 2008“,

BURGENLANDAS, AUSTRIJA„CHÂTEAU FUISSÉ„LES CLOS“

POUILLY-FUISSÉ AOC 2007“,

„TRENEL BEAUJOLAIS VILLAGES

NOUVEAU AOC 2010“,

BO

„CHÂTEAU TEYSSIER PEZAT

BORDEAUX SUPERIEUR AOC 2007“

Kepta kiaulienosnugarinė



BO



BO



BO




BURGENLANDAS, AUSTRIJA



„CHÂTEAU FUISSÉ„LES CLOS“








SICILIJA, ITALIJA

Nuostabi dermė ir jėgų paritetas.Vynas nepaprastai papildopatiekalą ir sukuria naująkokybę.

Vynas papuošia patiekaląškindamas geriausias jo

skonio savybes.Nuostabiai dera.

,pary

Vynas maloniai drėkinagomurį škraipo, nei ,bet ir nepapildo patiekaloskonio, tad greitai atsitraukia.

Sausa nugarinė ir vynasnedera stilistiškai, tačiaujuos suartina užkeptassūris.

Analogiška situacijaškuoju vynu

dermė yra, tačiau troškinyssu morkomis pernelyg salsvasir švelnus.

, kaip irsu itali – potenciali

Nors ir baltasis, šis įspūdingasvynas kurį laiką sėkmingaigalynėjasi su sodria jautiena,vėliau vyno skonis sluoksniuojasiir laipsniškai dingsta…

Maloniai kompleksiškas derinys,kuris, deja, iškraipo pradinį

į š kažkur atsirandanebūtos juodosios uogos).patiekalo skon (i

Vynas maloniai įsilieja įbendrą visumą geraiintegruoja ų košę

įspūdisitai išblėsta.

,bulvi ,

deja, pirmasis –netvarus, gre

Labai gera dermėtinkama ūgštis,nuoseklu ir žavu, nors vynasgalėtų būti darkompleksiškesnis..

,vyno r

.

Labai geraė čiau vynui

šiek tiek trūksta svarumoir rūgšties.

, ilgai nekintantiskonio derm , ta

Vynas gerai startuoja,tačiau po sekundės avienosskonis grįžta su dvigubajėga ir viską užgožia.

Šiaip jau sausas vynas suaviena tampa panašus įsukarikatūrintą saldžiarūgštįpadažą į avienanetrunka užgožti.

, kur

Nuostabi dermė irskonio vienovė.Neatskirsi – kur patiekalas,kur vynas!

Galinga vientiso skonioataka, puiki dermėąžuolo niuansai.Derinys ų padažu

ės!

,

su brukni –arti tobulyb

Vynas sužėruoja ir lygvaisinis padažas pasaldinair atskleidžia patiekalo skonį

č derinamasų padažu.

,ypa subrukni

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s42


43


puikus maisto ir vyno derinys

labai geras derinys

geras derinys

vidutiniškas derinys

patenkinamas derinys

netinkamas derinys

VYNAS SU KETURIAIS MĖSOS PATIEKALAIS



SICILIJA, ITALIJA


BURGENLANDAS, AUSTRIJA„CHÂTEAU FUISSÉ„LES CLOS“




BO



Kepta kiaulienosnugarinė



BO



BO



BO















SICILIJA, ITALIJA

Nuostabi dermė ir jėgų paritetas.Vynas nepaprastai papildopatiekalą ir sukuria naująkokybę.

Vynas papuošia patiekaląškindamas geriausias jo

skonio savybes.Nuostabiai dera.

,pary

Vynas maloniai drėkinagomurį škraipo, nei ,bet ir nepapildo patiekaloskonio, tad greitai atsitraukia.

Sausa nugarinė ir vynasnedera stilistiškai, tačiaujuos suartina užkeptassūris.

Analogiška situacijaškuoju vynu

dermė yra, tačiau troškinyssu morkomis pernelyg salsvasir švelnus.

, kaip irsu itali – potenciali

Nors ir baltasis, šis įspūdingasvynas kurį laiką sėkmingaigalynėjasi su sodria jautiena,vėliau vyno skonis sluoksniuojasiir laipsniškai dingsta…

Maloniai kompleksiškas derinys,kuris, deja, iškraipo pradinį

į š kažkur atsirandanebūtos juodosios uogos).patiekalo skon (i

Vynas maloniai įsilieja įbendrą visumą geraiintegruoja ų košę

įspūdisitai išblėsta.

,bulvi ,

deja, pirmasis –netvarus, gre

Labai gera dermėtinkama ūgštis,nuoseklu ir žavu, nors vynasgalėtų būti darkompleksiškesnis..

,vyno r

.

Labai geraė čiau vynui

šiek tiek trūksta svarumoir rūgšties.

, ilgai nekintantiskonio derm , ta

Vynas gerai startuoja,tačiau po sekundės avienosskonis grįžta su dvigubajėga ir viską užgožia.

Šiaip jau sausas vynas suaviena tampa panašus įsukarikatūrintą saldžiarūgštįpadažą į avienanetrunka užgožti.

, kur

Nuostabi dermė irskonio vienovė.Neatskirsi – kur patiekalas,kur vynas!

Galinga vientiso skonioataka, puiki dermėąžuolo niuansai.Derinys ų padažu

ės!

,

su brukni –arti tobulyb

Vynas sužėruoja ir lygvaisinis padažas pasaldinair atskleidžia patiekalo skonį

č derinamasų padažu.

,ypa subrukni

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s 43


44


Kodėl neprofesionalaimokosi apie vyną

1 Visas Someljė mokyklos kursas – apie 200 akademinių valandų, kurias išklausyti, mokantis po 4 valandas per savaitę, trunka apie pusantrų metų. Mokyklos absolventai, išlaikę trijų pakopų egzaminus ir praktinį egzaminą, gauna Someljė sertifikatą, kuris atveria kelią į tikruosius Lietuvos someljė asociacijos ir Tarp-tautinės someljė asociacijos (Association de la Sommellerie Internationale – ASI) narius (red. pastaba).

Kalbino Jūratė Sprindžiūnaitė

Someljė – restorano darbuotojas, atsakingas už gėrimus,

ypač vyną, jo derinimą su maisto meniu. Savaime suprantama, kai mokslus So-

meljė mokykloje kremta restoranų savininkai, direktoriai ar padavėjai. Per ketverius mokyklos veiklos metus Vilniuje

nedaug liko vyno specialisto neturinčių restoranų, jau keletą mėnesių mokosi Klaipėdos grupė, kurioje atpažin-

tume bent šešių Klaipėdos ir Palangos restoranų darbuotojus.

tačiau vakarais Someljė mokykloje galima sutikti ir žmones, turinčius solidžius, gerai mo-

kamus darbus, kurie niekada nedirbs restorane. Kodėl jie ryžtasi lankyti Someljė

mokyklą? Kas skatina juos metai iš metų, kiekvieną savaitę1 su degustacinių

taurių dėžute skubėti į paskaitas apie vyną, spiritinius gėrimus,

vyno derinimą su maistu? Klausinėjame šiuo metu Vilniuje

besimokančių studentų.

S o m e l j ė m o k i n i a i

45


VISVALDAS NORKEVIČIUS, bendrovės „Litana“ bendra-

turtis ir direktorius, Someljė mokyklos pirmo kurso studentas:

„Mintis, kad apie vyną reikia žinoti daugiau, nei tai, kad jis

yra raudonas ar baltas, atėjo kartą viename slidinėjimo kuror-

te. Restorane atnešė ne tik maisto, bet ir vyno meniu. Varčiau,

varčiau ir nieko nesupratau. Nežinojimas – tai labai neįdomi

būsena. Nusipirkau Tomo Stevensono „Vyno enciklopediją“, kurią

labai susidomėjęs skaičiau lyg romaną. Pradėjau lankyti „Vyno

klubo“ degustacijas, šiais metais nuėjau ir į Grand Cru vakarienę,

kur jaučiausi labai keistai. Vėl viskas dėl žinių trūkumo. Tada ir

apsisprendžiau mokytis Someljė mokykloje. Po poros mėnesių

mokslų ir praktikos kai kurie vynai, kuriais anksčiau žavėjausi dėl

jų intensyvaus skonio, pasidarė per daug paprasti ir lėkšti. Pa-

galiau prasiplėtė ratas temų, kuriomis galiu bendrauti su mažai

pažįstamais žmonėmis. Dideliu atradimu tapo praktinis pojūtis,

kas yra vyno yda. Mokykloje buvo keletas tokių pavyzdžių. Anks-

čiau visas vynas iš Bordo regiono buvo vienodas, dabar pradedu

atrasti jų skirtumus ir įdomybes.“

AELITA SKARŽAUSKIENė, Mykolo Romerio universiteto

Socialinės informatikos fakulteto prodekanė, docentė, Someljė

mokyklos pirmakursė:

„Šios studijos prasidėjo nuo meilės Prancūzijai, kur dažnai

atostogauju. Ta šalis neatsiejama nuo vyno ir jo istorijos. Tai

supratau po kelionių į Burgundiją, Provansą ir Šampanę. Kai turi

žinių, gali suvokti kur kas subtilesnius dalykus. Pirmojo pasiū-

lymo lankyti mokyklą sulaukiau šiais metais per „Vyno dienas“.

Kiek vėliau tą patį išgirdau iš vienos draugės. Tada susimąsčiau:

kai norime susikalbėti svetima kalba, pradžioje išmokstame bent

100 žodžių, o tada bandome sudėti sakinius. Taip yra ir su vynu.

Reikia žinių sistemos, kad galėtum ne tik susigaudyti vyno pa-

saulyje, bet ir kalbėti apie tai. Maniau, kad po darbo dar išsėdėti

paskaitose tris valandas bus labai sunku, bet mano nuojautos

nepasitvirtino, nes visi dalykai dėstomi įdomiai ir subtiliai. Su-

pratau, kad į tas studijas įklimpau visam gyvenimui.“

DAIVA LIALYTė, viešųjų ryšių bendrovės „integrity“ direk-

torė, pirmakursė:

„Mano mokymąsi Someljė mokykloje lėmė trys priežastys.

Vienai bičiulei prasitariau, kad pastaruoju metu mano uoslė pasi-

darė labai jautri. Ji ir pasiūlė tą savybę išnaudoti studijuojant vyno

pažinimo mokslus (juokiasi). Be to, aplink vis daugiau pažįstamų,

kurie baigė arba dar mokosi toje mokykloje. Ir šiaip, vynas – vie-

nintelis gėrimas, kurį mėgstu ir geriu. Pagalvojau, kad juo mėgau-

tis su išmanymu bus kur kas smagiau. Trečia svari priežastis buvo

tai, kad mokykloje dėsto profesionalai, kuriais pasitikiu. Po poros

mėnesių studijų galiu pasakyti, kad gavau ir supratau daugiau, nei

tikėjausi, ir kad tie mokslai gali virsti viso gyvenimo studijomis. Kol

kas savo draugus, su kuriais per vakarienes ar susitikimus geriame

vyną, juokinu, nes prašau jų uostyti, kalbėti apie jaučiamus žibuo-

klių aromatus ir pan. Bet tikiuosi, kad jie supras viso to naudą.“


46


ALFREDAS ŠLEKYS, bendrovės „Alterna“ valdybos pirmi-

ninkas, mokosi trečius metus:

„Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau supranti, kiek daug nežinai

ir kokie neatverti klodai prieš akis. Pradėjęs mokytis Someljė mo-

kykloje, supratau, kad būtina išmokti prancūzų kalbą. Jau pradė-

jau ir šias studijas. Ne taip seniai gimė mintis: pabaigęs someljė

mokslus, pradėsiu kulinarijos studijas. Maistas ir vynas – neats-

kiriami dalykai. Nustebau, kad nėra taip paprasta juos suderinti,

kaip anksčiau atrodė. Galiu pripažinti: šios studijos pakeitė mano

gyvenimo būdą. Teko atsisakyti neįdomios lietuviškos virtuvės.

Juk prie jos beveik neįmanoma priderinti vyno! Nebeliko noro

gurkšnoti alų, nors ir anksčiau nelabai jo mėgau. Dabar tenka gi-

lintis į prancūzišką ir itališką virtuvę. Ir šiandien internete žmonai

ieškojau vieno patiekalo recepto (juokiasi). Kiekvienas susitiki-

mas mokyklos paskaitose yra mielas ir geranoriškas, nes ten ren-

kasi panašių interesų žmonės. Ir šnekamės ne tik apie vyną. Beje,

kai kurie kurso draugai jau keliavo į vyno kraštus, bet aš noriu

pasiekti aukštesnį žinių lygį, kad išvyka būtų prasmingesnė.“

AUDRIUS ŽIUGŽDA, bendrovės tEo generalinio direkto-

riaus patarėjas strateginių projektų valdymo klausimais, trečiakursis:

„Vynu domiuosi apie dešimt metų, nuo tų laikų, kai automo-

biliu su šeima keliaudavome po Europą. Užsukdavome į vyno

ūkius, bendraudavome su vyndariais. Žavėjo jų kultūra, meilė

savo darbui. Suvokiau, kad tas bendravimas bus gilesnis ir kur

kas įdomesnis, jeigu pats daugiau žinosiu. Beje, domiuosi ne

tik vynu, bet ir kitais gėrimais. Dabar ragaudamas vyną atkrei-

piu dėmesį į kitus dalykus nei anksčiau. Kaip gera, kai aklojoje

degustacijoje atspėji vyno regioną arba vynuoges, iš kurių pa-

darytas vynas! Gėrimus renkuosi pagal aplinkybes, bet labiausiai

mėgstu burgundišką vyną.

Tačiau mokslas Someljė mokykloje toli gražu nėra tik žinių

kaupimas. Tai ir mielų žmonių sambūris, kuriame galima kalbėtis,

diskutuoti apie visiems įdomius dalykus.“

ROLANDAS VALIūNAS, advokatų kontoros „LAWin Li-

deika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatas, mokosi trečius

metus:

„Žinių klodai neišsemiami (juokiasi), bet vyno studijas pasirin-

kau, nes tai sfera, kuri mane domina. Kuomet neturi profesionalių

žinių, sunku susigaudyti. Vien noro neužtenka. Tuo greitai įsitikini,

kai nueini Lietuvoje į restoraną, gauni meniu, o patarėjo, kokį vyną

užsisakyti prie pasirinkto patiekalo, deja, nėra. Po daugiau nei po-

ros metų mokslų galiu pasakyti, kad dabar man kur kas lengviau

tai padaryti pačiam. Kita vertus, lengviau įsigyti vyno, kai keliauji

ir lankaisi vyno ūkiuose arba specializuotose parduotuvėse. Todėl

į Prancūziją važiuojame automobiliu, nes ji nėra taip toli ir ten gali

nusipirkti pakankamai patikusio vyno. Aplankėme Bordo, Burgun-

diją, o šiemet pasiryžome nuvykti ir į Toskaną. Mokslai Someljė

mokykloje praplėtė supratimą apie Bordo vynus, kuris anksčiau

buvo labai ribotas. Tiesa, kol kas man sunkokai sekasi perprasti

vyno ir maisto derinimo subtilybes. Matyt, tą pamoką buvau ne

itin atidus. Teks kartoti (juokiasi).


47


AJA RUTKAUSKIENė, kelionių agentūros „Boutique

travel“ direktorė, mokosi trečius metus:

„Buitiškai vynu pradėjau domėtis prieš penkerius metus. Kuo

toliau, tuo daugiau iškildavo klausimų, į kuriuos savarankiškai

rasti atsakymus buvo sunku, todėl prieš trejus metus nuspren-

džiau lankyti Someljė mokyklą. Pastaruoju metu joje įgytos

žinios padeda ir versle, t. y. organizuojant išskirtines keliones.

Mūsų klientai – išsilavinę, turtingi žmonės, kuriems negana pa-

siūlyti tradicinių vietų. Jie mielai lanko mano rekomenduojamus

vyno ūkius, neatsisako ir išskirtinių restoranų su puikiu vyno

meniu.

Paskaitos mokykloje šią vasarą paskatino ne tik teoriškai, bet

ir praktiškai prisiliesti prie vyno. Nusprendžiau nuvykti į vyno ūkį

per derliaus rinkimą. Rinkausi Elzaso regioną, nes labai mėgstu

„Gewurztraminer“ vyną. Beveik šimtui vyndarių nusiunčiau pra-

šymus leisti pas juos padirbėti. Atsakė trys, išsirinkau „Domaine

Seppi Landman“ ūkį. Kartu su panašiais savanoriais iš Japonijos,

Kanados, Rusijos ir kitų kraštų dirbau tris dienas nuo šešių ryto

iki vėlyvo vakaro vynuogynuose ir vyninėje, kur stebėjau ir pa-

dėjau atlikti įvairius darbus. Nepaprastas malonumas!“


48


Kaip Lietuvoje sekasiauginti vynuoges

Arūnas Starkus

„Sekasi, sekasi, jau daugybę metų sekasi“, – pasa-

kytų eilinis sodininkas. Lietuvoje vynuogės sėkmingai vejasi ant

tvorų ir lipa sodų namelių sienomis. Žmonės iš jų spaudžia sultis, deda į kompotus arba

negailėdami palieka paukščiams sulesti. dažniausiai auginama lietuviška vy-

nuogė – nedidelių uogų, pusiau laukinė, daug amerikietiškų genų turinti

‘ivanausko rastinukė’. Ji nelabai tinka vynui daryti, nes stora

žievelė ir dideli kauliukai suteikia nemažai aitrumo,

dominuoja aitrus, gyvuliškas, vadinamasis

lapės kvapas.

L i e t u v o s v y n u o g i ų a u g i n t o j a i

49


O kokia kultūrinės vynuogininkystės padėtis? Kaip auga

didesni vynuogynai? Ar pritampa Lietuvoje europinis

vynmedis? Atsakymus į šiuos klausimus pabandėme sužinoti

aplankydami labiausiai vynuogių auginimu suinteresuotus žmo-

nes – Lietuvos vyndarius.

KUR ĮRENGTI VYNUOGYNAI

Lietuvis – sėslus. Kur gyvena, ten ir stengiasi verstis. Tačiau

vynuogė – ne mūsiškis augalas, ji jautri šalnoms, žiemos spei-

gams, mažai atspari kenkėjams ir ligoms. Vynuoges rekomen-

duotina sodinti saulės atokaitoje, palei pietines namo sienas, ant

pietinių šlaitų. Kai kurie vynuogininkai šių patarimų laikosi:

Virginijaus ir Juvencijaus Gailiūnų vynuogyną jų tėvas An-

tanas Gailiūnas pasodino ant nedidelio šlaito, atvežęs derlingo

dirvožemio. Ant Neries rytinio šlaito veša Olgos Vilkelienės

vynuogės. Ant žvyringo kalnelio – naujas Laurinaičių vynuogy-

nas. Blogai pasirinkta vieta nusivylė Artūras ir Asta Ramaškevi-

čiai: šių metų pavasarį Lazdijų rajone pasodintas naujas 8 arų

vynuogynas „užduso“ – įšalui neišėjus, vynuoges užpylė lietus.

Raimundas Nagelė palei savo vynuogyną sukrovė akmenų tvorą.

Tačiau statinys nelabai pasiteisino – užuovėja ir akmenų sukaup-

ta šiluma pasinaudoja vos viena vynuogyno eilė. Dar gudriau

daro Algis Lungis iš Joniškėlio: jis vynuoges augina milžiniškame

šiltnamyje. Tačiau toks būdas per brangus auginant didesnius

plotus, vynuogių apdirbti mechanizuotai neįmanoma.

KOKIOS VEISLėS AUGINAMOS

Lietuvoje galima nusipirkti lietuviškų, latviškų, rusiškų, ukrai-

nietiškų ir Europoje išvestų veislių vynuogių. Tačiau daugiausia

teko matyti suaugusių lietuviškų veislių, dažniausiai išvestų

Antano Gailiūno: ‘Juodupė’, ‘Varduva’. Jas augina R. Nagelė, A. Ra-

maškevičius. Paties A. Gailiūno sodintame vynuogyne Juodupėje

rasite ir daugiau veislių: ‘Juodupę’, ‘Palangą’, ‘Jadvygą’, ‘Teresą’,

‘Svają’, ‘Šešupę’, ‘Gailiūnę’, ‘Seilą’, ‘Liepsną’, ‘Moniką’, ‘Stelą’, ‘Agnę’,

‘Skaistę’, ‘Lietuvos perlą’, ‘Širvintą’, ‘Juvendaną’, ‘Moniką’. Olgos

Vilkelienės sode gerai auga iš Zaporožės (Ukraina) atvežtos

‘Rozovaja Lidija’, ankstyvoji ‘Elena’, rausva ‘Viktorija’, be kauliukų

‘Timur’, ‘Kadrianka Vostorg’, smailėjančiais galais ‘Podarok Zapo-

rožy’, vėlyvoji, ne kasmet prinokstanti ‘Lara’, ‘Izabella’. Deja, visos

vynuogės desertinės, vyną iš jų spausti sunku: uogos mėsingos,

sultys savaime neteka.

Naujos Europoje išvestos veislės tik pradėjo plisti. Dažniau-

siai sodinamos baltoji ‘Solaris’ ir juodoji ‘Rondo’. Evaldas Petkus

šiemet pasisodino ‘Cabernet Cortis’, dar augina ‘Regent’. Ramaš-

kevičiai patys daugina ‘Leon Millot’.

KAIP FORMUOJAMI VYNMEDŽIAI

Vis dar gajus įsitikinimas, kad vynuogės krūmas geras, jei yra

didelis. Kai kas didžiuojasi visą namo sieną, pavėsinę apaugusio-

mis vynuogėmis, itin gausiu (iki keliasdešimt kilogramų) derliu-

mi iš vieno augalo. Tačiau kuo didesnis derlius, tuo prastesnė ko-

kybė. Europoje nuo vieno augalo nuskinama 500–1500 g uogų,

o kai kuriuose Naujojo pasaulio ūkiuose – iki 5 kg. Vyndariai

didžiuojasi senais vynmedžiais, kurie tik kas antri metai pajėgia

sunokinti vieną kekę uogų. Tačiau iš jų pagamintas vynas yra

koncentruotas, sodrus, minerališkas ir ilgaamžis.

Daugelis Lietuvoje matytų vynmedžių auginami sąmoningai

jų neformuojant, tik stengiamasi, kad ant vielų besivejančios

šakos sumedėtų – taip vynuogės lengviau atlaiko šalnas. Sis-

tema panaši į Šabli kordoną. Tačiau Prancūzijoje sumedėjusios

šakos kas 4–6 metus keičiamos naujomis. Lietuviai tai daro retai.

R. Nagelė, E. Petkus bando dvipetį goyot. Nauji europietiški

sodinukai dažnai formuojami žemi. Pavyzdžiui, ‘Solaris’ kekes

natūraliai mezga žemai, todėl šią veislę pasisodinusieji planuoja

formuoti žemą krūmelį. Lietuviškos vynuogės beveik visuose

vynuogynuose – dvimetrinės. Jos atsparios filokseros poveikiui,

todėl kartais joms leidžiama natūraliai daugintis išilgai eilių, net

neatskiriant medelių (1 nuotr. – Gailiūnų vynuogynas). Daugelis

pasisodinusiųjų jautrias veisles galvoja, kaip jas išsaugoti žiemą.

Dažnas linkęs sekti Rusijos augintojų pavyzdžiu, kai suformuoti

žemi medeliai žiemą užariami, kad neiššaltų. Tačiau žinių apie

tai, kokia vynuogės forma optimali Lietuvos klimatui ar konkre-

čioms vynuogėms, trūksta.

KAIP APSAUGOTI NUO ŠALČIO

Lietuvoje kiekvieną žiemą užeina europiniam vynmedžiui

pavojingas speigas. Nors suaugę krūmai kiek atsparesni, gyve-

name klimate, kur per savaitę galima netekti kelių ar keliolikos

metų įdirbio. Todėl Lietuvoje vynuoges bandoma prilenkti

prie žemės (Gailiūnai) arba užarti (A. Diliautas). Mūsų klimate

reiktų apie 20 centimetrų žemių sluoksnio, ne siauresnio nei 70

centimetrų skersmens. Vynuoges galima užpilti šiaudais, mažiau


1

50


pūvančiais kukurūzų stiebais, dengti putų polistirolo plokštėmis

arba šilumą laikančia medžiaga. Tokia priežiūra tinkama, kol vy-

nuogynas nedidelis. Tačiau net ir hektaro dydžio plotą rankomis

atkasti ir užkasti būtų per sunku. Laurinaičių vynuogynas prie

Alytaus išmintingai pasodintas taip, kad tarp eilių pravažiuotų

traktorius. Kitur tarpai mažoki mechanizuotam apdirbimui.

Lietuvoje retas vyndarys imasi sisteminės vynuogyno priežiūros.

Todėl kai kuriuose naujuose vynuogynuose pirmaisiais metais

žūva iki 30 proc. sodinukų.

Pavasarį pavojai mažesni – blogiausiu atveju dėl šalnų gali-

ma prarasti einamųjų metų derlių. Tačiau nušalę jauni krūmeliai

gali ir nebeapaugti. Vėsiuose užsienio regionuose pirmuosius

dvejus metus pavasarį vynuogių sodinukai dengiami, kartais pa-

prasčiausiai užmaunant plastikinį maišelį. Lietuvoje kai kas den-

gia plėvele. Suaugusiuose vynuogynuose statomos krosnelės,

kurios šalnotą naktį kūrenamos, arba statomi vėjo malūnai: jie

naktį judina orą ir neleidžia šalčiui susikaupti pažemėje. Nieko

panašaus Lietuvoje neteko matyti. Tačiau to tikrai neišvengsime

ateityje.

KAIP APSAUGOTI NUO LIGų IR KENKėJų (2010 M. VASAROS

PATIRTIS)

Ši vasara parodė, kad vynuoges reikia saugoti ne tik nuo

šalčio, bet ir nuo ligų. Šiluma ir drėgmė sudarė puikias sąlygas

plisti prieš pusantro šimto metų iš Amerikos atvežtoms miltligei

ir netikrajai miltligei. Europinis vynmedis šioms ligoms nėra at-

sparus: lapai pagelsta arba pasidengia baltomis miltligės sporo-

l ALGio LUnGio (Pasvalio raj., Joniškėlis) vynuogės auga šiltnamyje. P. Algis kasmet rengia vynuogių šventes, propaguoja vynuogininkystę. daugelis vynuo-gių – valgomosios.


mis, uogos suskilinėja ir ilgainiui sudžiūsta (2 nuotr.). Vienintelė

efektyvi apsauga – purškimas prieš žydėjimą ir vasaros metu

fungicidais arba siera. Apie purškimą pasisakė tik Ramaškevičiai

bei Evaldas Petkus. Tačiau vieną kartą nupurkšti neužteko –

vynuogienojai nukentėjo. Kiti kalbinti vyndariai jokių priemonių

prieš miltligę nesiėmė, todėl visos amerikietiškų genų neturin-

čios veislės šiemet praktiškai nesunokino derliaus. Beveik visos

lietuviškos veislės, ypač nokinančios juodas uogas, priešingai,

pasirodė atsparios miltligei. O. Vilkelienės vynuogyne susirgo tik

‘Kodrianka Vostorg’.

PERSPEKTYVOS

Kalbos, kad Lietuvoje po 50-ies metų turėsime vietinių

vynuogių „šampano“ pramonę kol kas atrodo mažai pagrįstos.

Tačiau pirmieji žingsniai ta linkme žengiami, daromos pirmosios

klaidos ir džiaugiamasi pirmosiomis sėkmėmis. O svarbiausia,

kad yra žmonių, kurie tiki vynuogių ateitimi švininiame Lietuvos

peizaže. Linkiu jiems sėkmės.

2

51


l Prieš septynerius metus mirusio garsaus vynuogių selekcininko AntAno GAiLiūno vynuogyną prižiūri sūnūs ViRGiniJUS iR JUVEnCiJUS (Rokiškio raj., Juodupė). Vyną daro pamaišydami su kitų uogų sultimis. tėvas vyno negėrė iš viso. Gal todėl netauraus vitis lambrusca aromato beveik neturi jo valgomosios veislės (kaip antai ‘Juvendana’).

l LAURinAiČiAi (Alytaus raj.): vynuoges auginti bando jauniausios kartos atstovas dAnAS.

l EVALdAS PEtKUS (Kaunas) 1000 sodinukų pasodi-no savo tėviškėje Žemaitijoje. Pusė – ‘Solaris’, kita dalis – juodosios ‘Rondo’, ‘Regent’, ‘Juodupė’.

l oLGoS ViLKELiEnėS vynuogynas ant neries šlaito nebijo nei žiemos speigo, nei pavasario šalnų (Jonavos raj., Betėgala). daugiausia augina ukrainietiškas valgo-mąsias vynuoges. Vyną daro maišydama su kitomis uogomis.

l ARtūRAS iR AStA RAMAŠKEViČiAi (Kauno raj., Žiegždriai) jau dvidešimt metų eksperimentuoja darydami vyną iš įvairiausių uogų ir vaisių. Ponia Asta, profesionaliai stebinti klimato kaitos poveikį Lietuvos gamtai, ir jos vyras Artūras svajoja apie vynuogyną ir tvaraus poskonio raudonąjį vyną, primenantį ispanišką.

l RAiMUndAS nAGELė (Rokiškio raj., taručiai) formuoja kraštovaizdį pats. Pernai greta ‘Varduvos’, ‘Juodupės’ pasisodino ‘Solaris’ ir ‘Rondo’ (300 sodinukų), tačiau po šių metų ligų vėl dairosi į lietuviškas veisles. daro sausą rožinį ir raudonąjį vyną.


52


s k a n i a i52

Kaip Kalėdų senelisšuniuką padovanojo

gurmaniškų knygų ir filmų apžvalga

Rasa Starkus

iškritęs pirmasis sniegas sukelia žmonėms įvairiausių emocijų. Suaugę skuba rūpintis

šiltesniais rūbais, vaikai, išsiilgę žiemiškų šėlionių, puola lipdyti žemėtus sniego gumulus. Aplinkui sklindantys

mandarinų ir šviežiai kirptų žalių eglių šakų kvapai primena apie artėjančias Kalėdas. dievinu šį jausmą, šį laiką, kai visi

kaip išprotėję bando pabaigti visus darbus, kai visi zuja ir suka galvas, ką Kalėdų senelis atneš dovanų, kai

prie besikūrenančio židinio gali spoksoti į televizoriaus ekraną ar nors porą dienų ramiai skaityti

knygą, ar susisupus į pūkuotą antklodę ilgai miegoti ir nesukti sau galvos apie žemiškus

dalykus. tik labai svarbu, kad po ranka būtų lėkštė kūčiukų, mandarinų ir

ąsotis spanguolių kisieliaus.

53


Taip besvajojant, vėl kviečiu pasiimti į rankas knygą ar įsijung-

ti vaizdo grotuvą ir pažiūrėti lengvo turinio filmą, kuriame

nors 104 minutes pabūsite romantiškoje, švelnioje, nuoširdžioje

aplinkoje, kur žmonės myli, praranda, atranda... Kur mėgaujama-

si geru maistu ir ypatingais gėrimais, kur vynas ir valgio gamini-

mas yra natūrali kasdienybė, kur paprasti mirtingieji graibsto tik

talentingiausių ar patyrusių šefų receptų ir praktinių patarimų

knygas, ir niekas nepuola traukti iš rankų ar mesti taures šonan,

kai blyksi fotoaparatai.

FILMAI

KASABLANKA (Casablanka. Rež. Michael Curtiz, Julius

J.&Philip G. Epstein, 1942). Kaip rašė vienas populiariausių

pasaulyje kino žurnalų „Empire“, laikui bėgant, „Kasablanka“

tampa vis geresnė ir geresnė. Nuostabi žaviosios Ingrid Ber-

gman ir Humphrey‘aus Bogarto vaidyba. Filmas buvo sukurtas ir

išleistas į ekraną tuo metu, kai Aljanso pajėgos įsiveržė į Šiaurės

Afriką ir užėmė Kasablanką. 1942 metais, pačiame karo įkaršty-

je, sukurta ir Niujorke parodyta juosta per 10 mėnesių sulaukė

milžiniško pasisekimo. Puiki Maxo Steinerio muzika, Semo

(Dooley Wilsonas, beje, būgnininkas) atliekamos ilgesingos

dainos „As time goes by“ (Hermanas Hupfeldas), „It had to be

you“ (Ishamas Jonesas). Prancūzijos „La Marseillaise“ ir Vokieti-

jos „Deutschlandlied“ skamba viena garsiau už kitą, kurdamos

pasipriešinimo nuotaikas bei įtampą siužete. Iš okupuotos Pran-

cūzijos į Kasablanką atklydę įvairių likimų pabėgėliai leidžia laiką

vieninteliame naktiniame „Rick‘s Cafe Americaine“ bare, kuriame

lankosi tiek prancūzų, tiek italų, tiek vokiečių karininkai, tiek

išsilaisvinimo judėjimo lyderiai bei juos prižiūrėti atvykę įvairių

valdžių atstovai. Prie skirtingų staliukų sėdinčios konfrontuojan-

čios pusės sutaria tik dėl vieno – šampanas tinka visais atvejais.

Todėl kas kelias minutes ekrane į taures liejamas „Veuve Cliquot“

šampanas, kartais užsimenama apie nuostabų 1928 metų derlių.

Konjakas, brendis irgi siūlomas gana dosniai. Karo spalvos ir

nuotaikos kaitaliojasi su nelaimingos meilės atodūsiais. Kiek

sentimentalu ir naiviai graudu.

Taip ir norisi įsipilti taurę šampano ir mėgautis nuostabia

aktorių vaidyba, skambančia melodija ir tiesiog mielu siužetu.

SIELOS VIRTUVė (Soul kitchen. Rež. Fatih Akin, 2009). ūkano-

tame Hamburge sukurta komedinio žanro juosta – lyg atgaiva

sielai. Atrodo, kad autorius ir režisierius ėmė ir vienu ypu viską

padarė. Daug veiksmo, daug skirtingų charakterių veikėjų, kelios

persipinančios siužeto linijos. Greitas šaldytas maistas, ne itin

švari aplinka virtuvėje atitinka pagrindinio veikėjo Zinos chaotiš-

ką gyvenimą: į Kiniją išvažiuojanti mylimoji, įdarbinti besiprašan-

tis kalėjime sėdintis brolis, barą parduoti reikalaujantis mafijozas

klasiokas. Netikėtai sutikus ambicingą šefą, Zinos baras virsta į

klestintį gero maisto ir muzikos chaosą. Šių dienų restoranų ir ka-

vinių išlikimo aktualijos. Skirtingų šefų charakteriai ir gebėjimas

pasipriešinti arogantiškiems neišmanėliams klientams, bandan-

tiems mokyti šefus, kaip ir ką gaminti. Turkų ir vokiečių kūrėjų

komanda sukūrė nuostabų, linksmai liūdną ir liūdnai linksmą

filmą, kurį žiūrint be galo norisi gero vokiško rizlingo ir kiaulienos

karkos su raugintais kopūstais ir bulvių koše.

Julie Powell. DŽIULė IR DŽIULIJA (Obuolys, 2005). Pirma

pamačiau filmą, po to perskaičiau knygą. Šiuo atveju taip daryti,

manau, buvo teisingiau, nes kūrinio vizualizacija lydėjo viso

skaitymo metu, juolab kad filme vaidina mano viena mylimiau-

sių aktorių Meril Streep. Tiesa, pradžioje kiek nervina neįprasta

jos išvaizda ir keistas balso tembras, bet vėliau, pamačiusi tikrąją

Džiuliją Čaild (Julia Child), supratau, kad tai dar vienas puikus

šios aktorės vaidmuo. Apie knygą: tiems, kas tikisi surasti tikrų

Džiulijos Čaild receptų ar daugiau jos gyvenimo momentų, teks

nusivilti. Didesnėje knygos dalyje smulkiai aprašomos kankinan-

čios jaunosios Džiulės pastangos gaminti valgius bei jos ką tik

prasidėjęs vedybinis gyvenimas. Kažkodėl norėjosi praleisti šias

dalis ir daugiau sužinoti apie Džiuliją Čaild. Todėl net nebai-

gusi šios knygos užsimaniau įsigyti knygų apie ją pačią. Taip ir

padariau...

KNYGOS

Sharon Owens. TAVERNA KLEVų GATVėJE (Alma litera, 2007).

Niekada nebuvau nei Belfaste, nei Niujorke, bet skaitydama šį

romaną įsivaizdavau Niujorko dangoraižius ir mažąją taverną,

kurioje vyksta romano veikėjų gyvenimas. Atrodo, nieko ypatin-

go, tiesiog malonus, geras skaitinys apie tai, kaip mažo, jaukaus

baro šeimininkai savo darbu ir tikėjimu kovoja už išlikimą. Keista,

kad į rankas patenkančiose knygose randu tiek daug paralelių su

dabartine mūsų šalies viešbučių, restoranų ir kavinių situacija.

Nors pas mus dar niekas negriauna namų, bet smulkusis ir vidu-

tinis restoranų ir kavinių verslas tyliai atsiranda ir žlunga. Išlieka

tik tie, kas turi daug kantrybės, pajėgumo arba sumanumo.

Mielas kūrinys apie tavernos savininkų, darbuotojų ir lanky-

tojų santykius, jų atsidavimą vieni kitiems, džiaugsmą ir liūdesį.

Truputis maisto, truputis valgymo tradicijų, nieko per daug,

bet vis tiek greitai užsimanai kalėdinio pyrago su arbata ir kuo

greičiau pasipuošti namus.

Stephen Clarke. ĮKLIMPUS Į MėŠLą SKAMBINTI M (Baltos

lankos, 2010).

Tai jau penktoji St. Clarke‘o knyga, kurioje tęsiasi pagrindi-

nio veikėjo Polo Vesto klajonės po pasaulį, bandant įgyvendinti

savo gurmaniškas ir kartu beprotiškas idėjas įvairiose kultūrose.

Šį kartą tai dvejopa parodija. Tarytum prancūziškasis Džeimsas

Bondas. Bet įdomiau yra tai, kad šioje dalyje Polas yra pakviečia-

mas organizuoti Prancūzijos aristokratų vestuvių pokylį, sudaryti

maisto ir gėrimų meniu. Nuostabu: anglas ruošia vestuvių pokylį

prancūzams. Nežinau, ar taip veikia ūkanotasis Albionas ar

dar kas, bet jau ne pirmas britų autorius savo kūrinio veiksmą

nukelia į Provansą. Tie, kas ten buvo, prisimins impresionistines

spalvas, ryškias plytų spalvos uolėtas pakrantes su smaragdiniais

vandenimis, „Bandolo“ vyną ir bouillabesse – sočią žuvienę. Nors

ir šalta už lango, nors žiema, rožinio vyno taurė sugrąžins jus į

karštą, saulėtą vasarą ir atgaivins nuostabius prisiminimus.

s k a n i a i

54


m a i s t a s

Andrius Užkalnis

Kulinarinė aistra – ne blogiausias atsakas

į sunkų gyvenimą

54

Kulinarines knygas rašo daugelis, dar daugiau jų verčiama, ir

dažnai neblogai verčiama, kiekviena užkandinė, visai nese-

niai šluosčiusi dulkes nuo „krikštolinių“ vazelių, kuriose patie-

kiamos pikantiškos salotos, žiūrėk, jau „vyninė“ (dažniausiai šis

statusas pasiekiamas ne tik pasieniuose pristatant vyno butelių,

bet ir drastiškai sumažinant meniu). Valgiaraštyje karaliauja

amžinasis „rinkinukas“. Net televizija skiria laiko valgiui: apie jį tai

šen, tai ten pasakoja tai viena, tai kita įžymybė.

O jau tinklaraščiai apie maisto gamybą manikiūruotais

šeimininkių kumšteliais nugalėjo visą likusią blogosferą: pasenę

akiniuoti moksliukai, rašantys internete apie politiką ar techno-

logijas, seniai groja antruoju smuiku. Nes kiekvienoje virtuvėje –

nešiojamasis kompiuteris kava aplaistytais klavišais, kiekvienos

šeimininkės spintelėje, greta bulvių trintuvės ir sulčiaspaudės –

veidrodinis fotoaparatas. (Teigiamas poveikis: šalyje padaugėjo

išmokusių neblogai fotografuoti maistą, pramokusių reguliuoti

ryškumą ir žinančių, kad makaronų lėkštė atrodys geriau esant

natūraliai šviesai).

Visa, kas susiję su išmaniu valgymu, Lietuvoje veisiasi ne

blogiau, nei triušiai pavasarį.

55


m a i s t a s

Vyno revoliucija kol kas neįvyko. Jo mėgėjų gausėja gana

sparčiai, bet tas augimas prasidėjo nuo tokio mažo pradinio

skaičiaus, kad rinka vis dar neįgavo reikiamo pagreičio, kurį jai

gali suteikti nebent perkamoji galia. Pirkėjas dar neišlepintas:

vyno vežėjai kol kas ignoruoja ne tik kai kurias šalis, bet ir ištisus

žemynus (skurdus Australijos ir Naujosios Zelandijos vyno pasi-

rinkimas Lietuvoje man ligi šiol drasko širdį), o vartotojas dažnai

net nežino, kokios vynuogių veislės jam patinka.

Vyninės – ir geros, ir nelabai – paprasčiausiai išstūmė už-

sibuvusį ir iki gyvo kaulo įgrisusį postsovietinį anachronizmą,

menantį ankstyvosios nepriklausomybės laikus ir mielą tik dėl

to, kad buvo geresnis už sovietinį obščepitą. Tas anachroniz-

mas – tai kičinėmis stačiakrūčių padavėjų-lietuvaičių šypsenomis

nudailinta liaudiškos klėties stiliaus užeiga su pretenzijomis į

bajoriškumą. Svirnai sunkiais mediniais stalais ir „Duokim garo“

stiliaus muzika, atrodė, gyvuos amžinai, kaip vienintelis nacio-

nalinio restorano variantas, bet klumpių kulinarijos saulutė, ačiū

Dievui, eina vakarop. Jų vietą užima minėtosios vyninės – kol

kas be didelio išmanymo ir dažniau ne platų vyno pasirinkimą,

o gaivesnį interjerą siūlančios, bet tai vis tiek žingsnis teisinga

kryptimi. Nepraeis nė penkeri metai ir, manau, apie vyną bus

kalbama su didesniu išmanymu, o gal net, žiūrėk, atsiras ir kokia

televizijos laida.

Lietuviškų televizijų laidos apie maistą, tiesą sakant, kol kas

irgi nedžiugina; naujumu ir kokybe nė nekvepia. Rypauti čia ne

vieta ir ne laikas: atsilikimo priežastys yra objektyvios. Geros

maisto laidos yra išpaikintos televizijos lepūnėlės; jos kainuoja

dar brangiau, nei geros kelionių laidos.

Kokybišką, nenuobodų šou apie maistą sukurti yra sunku:

be sumanaus vedėjo ar vedėjos (jų gal ir atsirastų), reikia daug

važinėti po pasaulį su filmavimo grupe, geriausia su keliais irgi

ne menkiausio talento vedėjais bei padėjėjais, kalbinti daug

žmonių, susijusių su maistu, ir turėti patyrusią filmavimo grupę,

mokančią patikimai ir greitai dirbti labai sunkiomis sąlygomis

(virtuvės filmavimas ne studijoje yra režisieriaus, operatoriaus

ir montuotojo pragaras). Daugelio sudedamųjų dalių Lietuvoje

arba nėra, arba jos per brangiai kainuoja, todėl kol kas laidos

apie maistą, kai studijoje lėtai barškinamos keptuvės, o maisto

gamintojų ir/arba eksportuotojų įtaka scenarijui dažnai labai

jau skaidri ir nesubtili, primena Vakarų televizijų laidas maždaug

prieš trisdešimt metų.

Kulinarinėje literatūroje vyrauja dvi srovės: verstinė litera-

tūra ir gimtoji. Apie verstinę galima drąsiai sakyti, kad leidyklos

dažniausiai neapsigauna: tokie gigantai, kaip profesionalūs šefai

Jamie Oliveris, apsimetantis paprastu berneliu iš gatvės, ir Ant-

hony Bourdainas, nepaleidžiantis iš rankų cigaretės arba alaus

butelio, yra puikūs pavyzdžiai, kaip galima gerai, šiuolaikiškai

rašyti apie kulinariją, t. y. ne vien barbenti apie sudėtines dalis, o

aiškinti, kaip ir kodėl yra gaminama taip, o ne kitaip. Apie maistą

ir jo gaminimą jie kalba kaip apie potyrį, malonumą. Lyginti juos

su barstymo ir maišymo nuoboduliais yra tas pats, kas gretinti

gerą erotinį filmą su LTSR Sanitarinio švietimo namų 1977 m.

laidos knygele apie lytinį gyvenimą ir jo pavojus nesusituokus.

Gimtojoje kulinarinėje literatūroje pagal įtaką ir reikšmę pir-

mauja Beata Nicholson. „Beatos virtuvė“, nepalikusi jokių realių

galimybių opozicijai, yra reikšminga ne tik – ir ne tiek – kaip rin-

kodaros fenomenas (televizinė asmenybė, išugdžiusi tinklaraščio

auditoriją ir toliau ją puoselėjanti pasiūlydama tai auditorijai

lektūrą). Beatos receptai paremti jos pačios patirtimi, juose buvo

drąsiai ir gausiai pateikti šiuolaikiniai vakarietiški ruošimo būdai

ir sudėtinės dalys. Į tą naują terpę nedrąsi lietuvių šeimininkių

auditorija buvo įmurkdyta kaip šuniukas į vandenį, kad išmoktų

plaukti. Daugelis mamyčių, pirkusių „Beatos virtuvę“, net nesu-

prato, kad jos gavo ne tik receptų rinkinį, bet ir naują, įvairesnę,

turtingesnę ir laisvesnę virtuvės pasaulėžiūrą, grūdančią lauk

visą sovietinių ir postsovietinių laikų palikimą. To palikimo

(paveldu net nepavadinsi) esmė buvo bandyti pagaminti kažką

gardesnio iš skurdžių produktų, o kiekvienas rinkoje atsiradęs

deficitas, kaip majonezas, krabų lazdelės, konservuoti ananasai

ar kokoso drožlės, būdavo nuvalkiojamas negyvai.

Pavyduoliai, bandantys atsekti, iš kur vienas ar kitas Beatos

receptas nusirašytas, ir autorę dėl to sugėdinti, nesupranta, kad

apskritai derivatyvus receptų pobūdis ir įtakų persipynimas kuli-

narijoje yra amžinas ir natūralus procesas. Kaltinti virėją žinomų

dalykų interpretavimu – tas pats, kas barti vyndarį, girdi, koks tu

neoriginalus, juk tavo vyno skonis kaip vyšnių uogienės, tokio

jau esu ragavęs, nieko čia naujo.

Įdomu pasamprotauti, iš kur Lietuvoje kilo toks susidomė-

jimas virtuvės reikalais. Regis, nieko panašaus prieš dešimt ar

dvidešimt metų nebuvo; kulinarines žinias atstodavo tie patys

receptai, pagal kuriuos gamindavo pusė šalies.

Atsakymų galėtų būti keletas. Maisto gamyba namie yra pa-

lyginti pigi ir prieinama pramoga, kai daug kam tokie prasiblaš-

kymai, kaip kelionės ar net vynas, pasidaro gerokai per brangūs.

Be to, man regis, maisto gaminimas (o kartu ir kalbėjimas

apie jį) žavi nuspėjamu baigtinumu. Darbas virtuvėje atima paly-

ginti nedaug laiko, nedaug trunka nuo sumanymo iki rezultato,

ir tuo yra pranašesnis už kitus hobius. Būtent baigtinumo labai

trūksta tuo metu, kai nežinomų faktorių žmogaus gyvenime

susikaupia per daug. Nors šiek tiek streso ir netikrumo suteikia

gyvenimui žavesio, bet šiandien dažnas ir taip jaučiasi nuolat

palinkęs prie ruletės ir nervingai stebintis šokinėjantį kamuoliu-

ką. Piniginiai sunkumai, vis menkesnė tikimybė turėti ilgalaikį,

rūpesčių nekeliantį darbą, kuriame nereikėtų kasdien kovoti ir

įrodinėti, vaikų mokslai, sveikata – aplinkinis pasaulis yra nesau-

gus, jame labai daug konkurencijos, vis mažiau priklauso nuo

paties žmogaus ir vis mažiau lieka tikrumo, kurio mūsų valstie-

tiškai sąmonei, pratusiai prie gamtos cikliškumo, labai reikia. Juk

net sekmadienio ritualo – bažnyčios ir pietų – daugelis nebeturi;

ką ten, pats savaitgalis daug kam nebesiskiria nuo darbo dienų.

Todėl maisto ruošimas yra palyginti lengvai pasiekiamas, be

to, nepavojingas nusiraminimo ir užtikrintos palaimos narkoti-

kas, naujoji religija. Ne, ne ta prasme, kad kulinarams meldžia-

masi (nors, ekstazės kupini komentatorių cypavimai ir primena

šiokį tokį atnašavimą), bet maisto gamyboje ieškoma sielos

ramybės – tegu ir ne absoliučios, bet patikimos ir palaimingos.

56


geriausi desertų ir vyno deriniai

Saldumynus Lietuvoje įprasta užsigerti kava ar arbata. Saldų

pasaldinti ryžtasi tik aistringi desertų mėgėjai. Parduotu-

vėse bei restoranuose portai, soternai, tokajai dulka ilgiau nei

kiti vynai. Tačiau situacija gali pasikeisti: pirmosios mūsų šalies

vyno ir maisto derinimo varžybos, vykusios per „Vyno dienas“ š.

m. gegužės pabaigoje, buvo skirtos desertų ir vyno deriniams.

Savo išmonę jose demonstravo vienuolika komandų, sudarytų iš

restoranų, vyno parduotuvių darbuotojų bei mėgėjų. Varžybas

organizavusi Lietuvos someljė asociacija teisėjauti pakvietė apie

vyną ir maistą rašančius žurnalistus bei patyrusius desertų ir

saldžių vynų mėgėjus. Varžybose buvo išrinkti pirmųjų trijų vietų

laimėtojai, tačiau ir nieko nelaimėjusieji deriniai buvo puikūs.

Juos restoranų komandos kūrė po kelias savaites, tad norėtųsi,

kad jie išliktų mūsų atminty.

l Rasa Starkus („Vyno klubas“) ir Milda Sužiedelytė: tortas „Šokoladinė bomba“ su „Zind Humbrecht Gewurztraminer turckheim 2007“. i vieta.

d e s e r t ų i r v y n o d e r i n i m a s

57



l ii vieta

l i vieta

l iii vieta

58


l Arminas darasevičius („Vyno klubas“) ir Egidijus Lapinskas bei Lucijana Janavičienė („Radisson Blu Astorija Verres en Vers“): aviečių desertas ir „Ca dei Man-dorli Le donne dei Boschi Brachetto d’Acqui doCG 2007“. ii vieta.

l Francesco di Marco ir dimitrijus Babenko („da Antonio“): Pana Cotta su žaliąją japoniška arbata bei šviežių braškių tyre ir „Ca dei Mandorli Le donne dei Boschi Brachetto d’Acqui doCG 2007“. iii vieta.

l Asta Žemaitienė („Šturmų švyturys“). Avietinis sūrio desertas ir „Kracher Zweigelt Auslese 2006“.

l Giedrius Lazutka ir Lina Virbalienė („Kurorto vyninė“). Kurorto imbierinis desertas „Sustok, akimirka žavinga“ ir „Stone`s original Ginger Wine“.


59


l darius Mileris ir irina Miler: krembriulė su braške ir „Sauternes“.

l narimantas Miežys ir Gediminas Švenčionis („Saint Germain“): tiramisu su braškėmis ir „niepoort Port LBV 2005“.

l Mantas Žemaitis („Le Provence“): šokoladinis triufelis su aviečių ir raudonųjų paprikų drebučiais ir „Kracher Zweigelt Auslese 2006“.

l Stanislavas Smolskij („Eugesta“) ir Jelena Blocha: švediškas kriaušių pyragas ir „Fontanaf-redda Moncucco Moscato d’Asti doCG“.

l Vaidotas Burbulis („Burbulio vyninė“) ir „Mažoji Sirija“: „Lakštingalų lizdeliai“ (su anakardžių riešutais) ir „Feudo Arancio Hekate Passito iGt Sicilia 2007“.

MAISTO PRODUKTAIS VARŽYBų DALYVIUS APRūPINO “IKI” PARDUOTUVėS.

l onuras Ursavas ir indrė Medeliauskaitė („Apvalaus stalo klu-bas“): miško uogų šerbeto, krembriulė bei tiramisu trio ir „Ca dei Mandorli Le donne dei Boschi Brachetto d’Acqui doCG 2007“.


60


Apie Šveicarijos vyną –po šiaurės dangum

Su markum Roduneriu kalbasi Asta Žūkaitė

„Gyvenime reikia sau leisti mažų malonumų“, – pripažįs-

ta jau dešimtį metų Šiauliuose gyvenantis šveicaras MARKUS RodUnERiS,

turėdamas omenyje ne tik vyną, bet ir gerą, su meile pagamintą

maistą, kavos puodelį, viskio taurę ir… su senu bičiuliu

surūkytą cigarą.

i n t e r v i u

61


Kalbininkams Markus pažįstamas kaip lyginamosios kal-

botyros specialistas, poliglotas, kurio kalbų „portfelyje“ ne

tik pagrindinės Europos kalbos, bet ir keletas mažųjų kalbų,

pavyzdžiui, gruzinų. Literatūros pasaulyje jis žinomas kaip

lietuvių rašytojų kūrinių vertėjas į vokiečių kalbą (yra išvertęs J.

Ivanauskaitės romanų, B. Sruogos “Dievų mišką”), pernai Lietu-

vos literatūros vertėjų sąjungos apdovanotas Jeronimo premija.

Be to, šį rudenį Markus jau 6-tą kartą surengė festivalį „Europos

literatūros dienos Šiauliuose“. Įdomus sutapimas, kad šį festivalį

jis pradėjo rengti tais pačiais metais, kai įvyko pirmosios „Vyno

dienos“ Vilniuje.

Mums kalbantis stebina ne tiek puiki pašnekovo lietuvių

kalba ar savo gimtosios šalies vyno įvairovės pažinimas, kiek

tai, kad jam ne mažiau svarbu yra kokiu senuoju dialektu kalba

vieną ar kitą gėrimą gaminantys žmonės, ką jie mąsto gyvenda-

mi tarp stačiais šlaitais kylančių vynuogynų, glamonėjami feno.

· iš kokios Šveicarijos dalies Jūs, markau, kilęs?

Esu iš vokiškai kalbančios Šveicarijos dalies, iš Reinfeldeno

miesto netoli Bazelio. Dažnai lankydavausi senelę netoli Austri-

jos sienos, Sankt Galeno Reino slėnyje, vynuogynų apsuptame

Balgacho miestelyje. Ten, tame didžiuliame septynių šimtų metų

senumo name, dengtame malksnomis, užaugo ir mano tėvas. Jis

visą gyvenimą ūkininkauja, turi pasisodinęs 80 arų vynuogyną,

iš kurio pagamina apie 7–8 tūkstančius butelių vyno per metus.

Matyt, kai žmogus užauga tokioj vietoj, kur visą laiką mato

vynuogynus, kažkokia trauka išlieka.

· Papasakokit, markau, apie mums mažai pažįstamą Švei-carijos vyną. Kodėl jis toks retas užsienio rinkose?

Todėl, kad pačių vynuogynų nėra tiek daug, vos 15 tūkstan-

čių hektarų. Ką tai reiškia 7,8 milijono gyventojų?! Nenuostabu,

kad tų šveicariškų vynų užsieny nelabai gali rasti. Net ir skatinant

eksportą, vis tiek jis sudaro vos 2–3 procentus. O visa kita švei-

carai išgeria patys. Labai nelengva tas vynuoges užauginti. Kai

kuriais atžvilgiais tai yra gerai, pasiekiama geros kokybės, nes

niekur negalima apdirbti mašinomis, viskas atliekama rankomis.

Vynuogynai paprastai auga ant stačių šlaitų, yra labai terasuo-

ti, pavyzdžiui, prie Ženevos ežero – iki 60 laipsnių ir daugiau

statumo.

· Kurioje Šveicarijos dalyje vyno pagaminama daugiausiai?

Daugiausia vyno pagaminama pietuose, Valė kantone, besi-

ribojančiame su Pjemontu, vienu geriausių Italijos vyno regionų,

kuriame gaminami barolai. Valė kantone pagaminama apie

trečdalis Šveicarijos vynų. Atrodo, neįtikėtina, kad tarp slidinėji-

mo kurortų, kur kalnų viršūnės iškyla virš 4 kilometrų aukščio, be

jokių šiltnamių užauginama gerų pomidorų, abrikosų. Taip yra

dėl to, kad pats slėnis labai sausas, klimatas beveik kaip stepių.

Pagal saulėtų valandų ir kritulių kiekį šis regionas beveik prilygsta

Bordo. Vynuogės auga vos ne ant plikos uolienos ir labai gerai

prisirpsta. Be to, ten pučia karštas Alpių vėjas fenas. Vynuogės gali

augti aukštai, nes ten yra šilta nuo vėjo. Sankt Galeno Reino slė-

nyje tas vėjas pučia dar dažniau, slėnis yra labai prapučiamas, tad

kartais pakyla vos ne uraganas. Aukščiausias vynuogynas Europoj

iki tol, kol kipriečiai pasisodino dar aukščiau, buvo Valė regione,

Vispertermineno vietovėje – apie 1100 m virš jūros lygio.

· Ar ten yra koks dirbtinis drėkinimas?

Drėkinama ten nuo seno. Dabar drėkinama moderniai, o

anksčiau buvo tokios medinės laistymo sistemos, naudojančios

kalnų upelių vandenį. Jų priežiūra buvo sudėtinga, nemažai

žmonių žuvo, nes reikėjo laipioti kalnais ir jas prižiūrėti, bet dar

kai kur yra išlikusių ir tokių. Įdomu tai, kad ten daug skirtingų

žemių. Ir pats vynas labai skiriasi priklausomai nuo to, kokiam

kaimely pagamintas. Tuo ir žavus šis regionas.

Atrodytų, neįtikėtina, bet trečias pagal dydį Šveicarijos vyno

gamybos regionas yra Ženevos, nors daugeliui Ženeva asocijuo-

jasi vien su bankais, miesto kultūra, bet iškart už miesto prasi-

deda vynuogynai. Tas kantonas tankiai apsodintas vynuogynais,

gaminamas neblogas šardonė, kaip ir prie Bylio, Nešatelio ežerų,

kai kurie iš pastarųjų net užima geras vietas pasauliniuose

konkursuose. Mat ten radikaliai mažinamas derlius: paliekama

labai mažai uogų ant vynmedžio. Šiose vietovėse vynuogynai

irgi auga terasomis. Ko gero, tik Tičine yra lygumose augančių

vynuogynų, nors irgi nedaug. Bet šiame kantone ne tik žmonės

kalba itališkai, čia ir klimatas jau itališkas. Tičinas yra „Merlot“

kraštas, grynojo „Merlot“. Ten esu tokių vynų paragavęs, ypač iš

brangesnių...

· Ar auginamos daugiau vietinės vynuogių veislės, ar tarptautinės?

Daugiausia auginamos ‘Pinot Noir’. Tėvas taip pat augina ‘Pi-

not Noir’. Išgaunamas toks pats vyno sodrumas, kaip ir Burgun-

dijoje. Bet yra ir vietinių, dar romėnų atvežtų vynuogių veislių.

Aš, tarkim, labai mėgstu ‘Cornalin’. Seniau šios veislės pridėdavo

į mišinius, kad vynas įgautų gražią spalvą. Jos vynas yra labai

sodrios raudonos, beveik purpurinės spalvos, vienas gražiausių

vynų iš akies. Bet jis yra šiek tiek aitrokas, nenugludintas. Dabar

jau pradėjo gaminti ir nemaišytą. Kai vynas gerai padaromas, tas

šiurkštumas jaučiamas vos vos ir tai padaro vyną įdomų.

Beje, minėtieji Vispertemineno vynuogynai šiuo požiūriu irgi

labai įdomūs, nes ten taip pat auginama keletas senų veislių.

Pavyzdžiui, baltosios vynuogės ‘Savagnin’, iš kurių gaminamas

vynas „Heida“, išvertus tai reiškia „pagonių vynas“. Šių vynuogių

dar aptinkama tik Jura kalnuose Prancūzijoje. Taigi Valė galima

laikyti vos ne rezervatu. Iš raudonųjų ten auginama reta veislė,

kurios vyną labai mėgstu, ‘Humagne rouge’. Anksčiau ji irgi buvo

naudojama tik mišiniuose, o dabar daug kur gaminamas nemai-

šytas vynas. Suprasta, kad jei vynuogyną su meile prižiūri, gali iš

tiesų gerą vyną padaryti. Yra ir ‚Humagne Blanc’, bet tai visiškai

nesusijusios, skirtingos veislės.

· O koks vynas populiariausias Šveicarijoje?

Tradiciškai dominuoja baltasis „Chasselas“, kuris gaminamas

beveik tik Šveicarijoje. Vokiečiai jo nemėgsta, kad per mažai

rūgštus. Jis nėra labai įmantrus vynas, tinka aperityvui ar prie

fondiu, taip pat ir į fondiu. Yra įprasta nuėjus pabendrauti į

kavinę užsisakyti puslitrį „Fendant“ (taip „Chasselas“ vadinamas

Valė kantone) arba „Dole“ – ‘Pinot Noir’ ir ‘Gamay’ mišinio. Valė

gyventojai mėgsta savaip pavadinti veisles, jie išvis tokie savotiš-

ki. Vienas katalikų bažnyčios arkivyskupas iš Valė buvo ekskomu-

nikuotas dėl per didelio konservatyvumo. Taigi vynas ten – kaip

ir žmonės – labai jau savotiškas kartais. Jie tikri Alpių piemenys.

Juk ir rakletas, gaminamas iš puskiečio Alpių sūrio, taip pat kilęs

i n t e r v i u

62


iš Valė. Būtent valiečiai dar augina daugiausia senųjų vynuogių

veislių, jų yra per 40, kai kurių labai nedaug, vos pora hektarų. Tų

vynų sunku gauti, bet kartais paragauju dėl įdomumo.

· Koks vynas Jums įdomus? Kaip renkatės vyną?

Man, pavyzdžiui, koks „Cabernet Sauvignon“, ypač iš Naujojo

pasaulio, yra neįdomus: ar tu iš Čilės, ar iš Argentinos, ar iš Pietų

Afrikos geri – tas pats skonis, visiems priimtinas, geras, bet ne-

turi savito charakterio. Dėl to mėgstu malbeką, kuris ne visiems

patinka. Beje, neseniai esu paragavęs vieno malbeko iš Ženevos,

ten šios vynuogės gerai dera. Anksčiau malbeko buvo nedaug

gaminama, dabar jis irgi tapo madingu tarp tų, kuriems atsibodo

visos žinomos veislės. Kartais pasiilgstu šveicariškų vynų, bet jų

sunku gauti ir kitose šalyse.

· Kiek kainuoja šveicariškas vynas parduotuvėj Šveicarijoj?

Normalų „Fendant“ parduotuvėje galima nusipirkti už 4–5

eurus. Anksčiau jis buvo dar pigesnis, nes gamintojai daugiau

orientavosi į masinę gamybą. Seniau Valė kantone per daug

vynuogių buvo paliekama ant vynmedžio. Dabar padėtis jau

pasikeitė. Šveicarijai tiesiog neapsimoka gaminti pigaus vyno.

Internetinėse parduotuvėse šveicariškas vynas parduodamas po

8–9 eurus, nežinau, gal jis ir geresnis. Žinoma, tas, kur į pilamas

į fondiu, gali irgi būti „Fendant“, tik blogesnės kokybės, mes jį

vadiname kochwein – virimo, virtuvės vynu. Paprastai jo negeria-

me. Oficialiai etiketėje tai yra stalo vynas, tik gal dar blogesnės

kokybės. Beje, su vyno etiketėmis būta įvairių kuriozų. Krašto

vyno etiketėse būtina nurodyti vietovę. Prie Nešatelio yra kaimas

Šampanė, kuriame gaminamas „Chasselas“, tad etiketėje, kaip

privaloma, buvo nurodytas pavadinimas Champagne. Tačiau

prancūzai užginčijo, ketino boikotuoti, imtis ekonominių sankci-

jų ir pan. Teko šveicarams nusileisti.

· O iš kilniojo puvinio paveiktų vynuogių ar daromas vynas?

Taip, daromas. Man labai patinka „Amigne“ vynas, irgi baltas,

kvepia greipfrutais. Tai taip pat vietinės veislės vynas. Sakoma,

kad tai ta pati veislė, kurią Horacijus aprašė. Kažkur Lacijaus

regione Italijoje dar auginama.

· Ar šveicarai turi savo tradicinius stipriuosius gėrimus?

Tradicinė degtinė kirsch yra varoma iš vyšnių. Jos reikia įpilti

į fondiu, todėl kai čia darau fondiu, kažko trūksta. Kai kuriuose

receptuose minimas vyšnių likeris, bet tai yra visiška nesąmo-

nė – jokių likerių, jokių cukrinių dalykų negali būti. Daugiausia

ši degtinė gaminama Cuge arba prie Bazelio. Ten nuo seno auga

tos didelės juodos vyšnios, dalis jų parduodama, o kurios būna

blogos prekinės išvaizdos, nukritusios, panaudojamos degtinei.

Kitur labiau įprasta obuolių ar mišri, obuolių ir kriaušių, slyvų,

degtinė. Tičine daroma puiki grapa. Ne visi ūkininkai patys daro

degtinę, ūkininkų sąjunga turi varyklą. Šiaip čia legalus dalykas.

Jei neparduodi, gali išsivaryti savo reikmėms tam tikrą kiekį

degtinės priklausomai nuo karvių skaičiaus, o jei nori parduoti,

reikia mokėti akcizus. Yra ūkininkų, kurie ir parduoda naminę.

Yra gaminančių kalvadosą.

· Ką manote apie aptarnavimo kultūrą Lietuvos kavinėse, restoranuose?

Ji gal kiek kitokia, nesakau, kad blogesnė. Klaipėdoj yra vie-

nintelis šveicarų restoranas, ten galima paragauti ir šveicariškų

vynų. Jo šeimininkas – iš Ciuricho kilęs Maxas Albertas Häm-

merli – savo restorane rengia ir kultūrinių vakarų. Girdėjau, kad

lietuviams nepatinka, kai jis priėjęs paklausia, ar patinka valgis,

ar viskas gerai, neva, ko čia tas virėjas lenda, žiūri į mano lėkštę.

Visų pirma, čia ne virėjas, o šefas, kuris gerame restorane dažnai

dar ir jo savininkas būna. Ir šiaip virėjo, ypač restorano virėjo,

profesijai pas mus, Šveicarijoj, rodoma didelė pagarba. Šveica-

rijoj labai įprasta, kad tavęs pasiteirauja, ir tada gali pasiaiškinti,

kad tau nepatinka, pavyzdžiui, kai smidrai pagal naują madą

išverdami vos pusiau minkšti, todėl labiau mėgstu žaliuosius, nei

baltuosius, nes jie yra savaime minkštesni. Žinoma, prie jų taip

pat reikia baltojo vyno.

dėkoju už pokalbį.

i n t e r v i u

63


geriausiu 2010 metų europos someljė tapo šveicaras

2010 m. lapkričio 20–22 dienomis Strasbūre vykusiame Euro-

pos someljė čempionate, kurį organizavo Tarptautinė someljė

asociacija, pagaliau nugalėjo šveicaras Paolo Basso – labiausiai

tituluotas varžybų dalyvis: 2004, 2006, 2008 m. Europos, o 2000

ir 2010 metų pasaulio vicečempionas. Jis dirba direktoriumi ir

someljė vynu prekiaujančioje įmonėje „Ceresio Vini“ Luganoje

bei yra vyriausiasis viešbučio „Swissotel Metropole“ someljė

konsultantas Ženevoje.

Kas antri metai organizuojamame čempionate rungėsi 35-ių

Europos valstybių čempionai. Lietuvai atstovaujantis Arminas

Darasevičius sėkmingai pasirodė ketvirtfinalyje, kuriame buvo

degustuojami du vynai, trys spiritiniai gėrimai, atliekamas testas

raštu ir reikėjo 8-iems klientams pateikti baltojo porto butelį.

Deja, į pusfinalį buvo atrinkti tik 8 geriausi, tarp kurių nebuvo

nei Baltijos, nei kitų Rytų ar Vidurio Europos atstovų, išskyrus ru-

munę Julią Goseą, dirbančią Monake. Be jos, praktines pusfinalio

užduotis atliko:

Andreas Jechmayris (Austrija, g. 1972 m., someljė dirba −

nuo 2002 m., Someljė magistras),

Davidas Biraud (Prancūzija, g. 1972 m., someljė dirba −

nuo 1994 m.),

Matteo Ghiringhelli (Italija, g. 1986 m., someljė dirba −

nuo 2004 m.),

Merete Bo (Norvegija, g. 1976 m., someljė dirba nuo −

2000 m.),

Matthieu Longuere‘as (Didžioji Britanija, someljė dirba −

nuo 1996 m., Someljė magistras),

Arvidas Rosengrenas (Švedija, g. 1985, someljė dirba −

nuo 2007 m.),

Paolo Basso (Šveicarija, g. 1965 m., someljė dirba nuo −

9-ojo XX a. deš.).

Finale geriausias Europos someljė buvo išrinktas iš trijų pre-

tendentų: Paolo Basso (1), Davido Biraud (2) – II vieta, Matteo

Ghiringhelli‘o (3) (Italija) – III vieta.

1

E u r o p o s s o m e l j ė

2 3

64


65


gryna ir maišyta tekilaLinas Starkus

Me llaman la tequilera como si fuera de pila,

porque a mi me bautizaron con un trago de tequila...1

Jei paklausčiau jūsų, koks alkoholinis gėrimas pasaulyje

gaminamas seniausiai, daugelis atsakytumėte – alus. Deja,

turiu jus nuvilti, ne alus, o midus. O jei paklausčiau, kokia šalis

labiausiai susijusi su midumi, turbūt atsakytumėte – Lietuva. Ir

vėl suklystumėte, nes tai Kinija, ten gėrimas iš medaus ir ryžių

buvo gaminamas jau prieš 9 tūkstančius metų.

Tačiau į klausimą, koks gėrimas asocijuojasi su Meksika, tur-

būt negalvodami atsakytumėte – tekila. Ir būtumėte visiškai tei-

sūs. Tekila tikrai yra gimusi Meksikoje, Tekilos mieste, esančiame

65 kilometrai į Šiaurę nuo Gvadalacharos, Los Altos aukštikalnė-

se, Chalisko (Jalisco) regione. Tekilos istorija nėra tokia sena kaip

midaus, ji siekia apie 400 metų. Distiliavimo aparatą iš Ispanijos

atsivežė pirmieji Naujojo pasaulio atradėjai.

LEGENDA APIE OPOSUMą

Centrinėje Amerikoje, kaip ir visame pasaulyje, dar prieš

distiliavimo aparato atsiradimą žemyne būta vietinių natūralios

fermentacijos gėrimų. Vienas iš jų ir buvo tekilos pirmtakas, ga-

minamas actekų – iztac octli („baltasis vynas“), vėliau pavadintas

pulke (pulque). Šis pieno spalvos svaigalas buvo gaminamas

fermentuojant agavos arba mėlynosios agavos augalus. Gėrimui

gaminti actekai naudojo ir kitų veislių kaktusus, kurie turėjo

haliucinogeninių savybių, dėl to šis gėrimas buvo pramintas

dievų gėrimu (isp. el pulque, bebida de los dirses). Pulkės gėrėjų

atvaizdų rasta sieninėje tapyboje kasinėjant Čolulos (Cholula)

piramides, pastatytas apie 200-uosius metus. Pulkė gali fermen-

1 „Mane vadina Tekilera, nes aš krikštytas su tekila...“ (meksikiečių daina).

t e k i l a

66


tuotis savaime agavos augalo šerdyje, kur sukauptas didžiausias

cukraus kiekis.

Pasak legendos, pulkę „atrado“ oposumas: savo žmogiškomis

letenomis jis kapstė agavos augalą ir prisikapstė iki natūra-

liai susifermentavusios pulkės. Atsigėręs iki soties, oposumas

sugalvojo ištiesinti upių vagas. Jam pasirodė, kad taip ir padaręs.

Vingiuodamas „tiesia vaga“ nuo agavos prie agavos jis svaigo vis

labiau ir labiau. Tokia tradicija išliko iki šių dienų, tik „tiesi vaga“

dabar yra nuo baro iki baro, o „oposumai“ turi ir žmogaus kojas.

ISTORIJA

Tekilos istorija prasidėjo tada, kai pirmieji ispanų konkista-

dorai, atvykę į Meksiką 1521 m., baigė savo brendžio atsargas ir

kankinami pagirių pabandė distiliuoti „baltąjį vyną“. Taip gimė

pirmasis vietinis Amerikos žemyno distiliatas. Po 80 metų, apie

1600-uosius, donas Pedro Sanchesas de Tagle, Altamiros marki-

zas, pradėjo masinę pulkės distiliato gamybą dabartinio Chalisko

regiono teritorijoje. 1608 m. Naujosios Galisijos gubernatorius

apmokestino šį gėrimą. Masiškai tekila buvo pradėta gaminti XIX

amžiuje Gvadalacharoje.

Pirmasis tekilos eksportuotojas buvo donas Cenobio Sauza,

„Sauza“ tekilos gamintojas, Tekilos miestelio municipaliteto

valdytojas, 1885 m. pradėjęs prekiauti su Jungtinėmis Amerikos

Valstijomis. Pavadinimą „tekilos ekstraktas“ jis pakeitė tiesiog

„tekila“. Jo anūkas donas Francisco Javieras yra pasakęs: „Tekila

negali vadintis tekila, jei ten, kur ji gaminama, nėra agavų.“ Taigi

tikra tekila gali būti tik iš Chalisko regiono ir ribotas kiekis iš

GUANACHUATO, MIČOAKANO, NAJARITO bei TAMAULIPASO

regionų Meksikoje, kur auga agavos.

GAMYBA

Tekilos gamyba prasideda raudono vulkaninės kilmės dir-

vožemio laukuose, kur auginamos mėlynosios agavos. Agavos

sodinamos, genėjamos ir jų derlius nurenkamas tiktai rankomis.

Augalai bręsta 7 metus, kol sukaupia reikiamą cukraus kiekį.

Tuomet agavos vaisiai nukertami ir pašalinami lapai. Vietiniai šį

procesą vadina Jima ir laiko menu, o tradiciją perduoda šeimose

iš kartos į kartą. Paruošti agavos vaisiai pašaunami į krosnį 48

valandoms, kepimo proceso metu agavose esantis krakmolas

virsta cukrumi. Po to agavos susmulkinamos traiškant jas dideliu

volu, kai kur traukiamu arklio, ir sumaišomos su vandeniu bei

mielėmis. Po fermentacijos misa du kartus distiliuojama.

Balta arba sidabrinė tekila po distiliavimo supilama į

plienines statines 14 parų „pailsėti“. Po to išpilstoma į butelius.

Brandintos tekilos būna laikomos naujose ąžuolo statinėse nuo

2 iki 36 mėnesių ir ilgiau. Dalis Añejo ir Extra Añejo tekilos brandi-

nama naudotose burbono, viskio ar romo statinėse, tai suteikia

gėrimui tamsesnę ir sodresnę spalvą.

Ką VARTOJAME LIETUVOJE

Gėrimas gali vadintis tekila, jei jo sudėtyje yra ne mažiau

kaip 51 proc. agavos distiliato, kita dalis gali būti tiek grūdinis,

tiek cukrašvendrių distiliatas.

Kitokia tekila vadinama maišyta – „Mixta“. Beveik visos Lietu-

voje parduodamos tekilos yra maišytos. Kartais ant butelio būna

parašyta, kad tekila pagaminta naudojant mėlynąją agavą, bet

tai tik triukas neatidžiam pirkėjui. Pravartu žinoti, kad geltona

arba auksinė maišytos tekilos spalva išgaunama ne brandinant

t e k i l a

67


TEKILOS EIKEČIų UŽRAŠAI

tEQUiLA BLAnCo ARBA SiLVER – nebrandinta arba brandinta

trumpiau nei 2 mėn. plieno talpose.

tEQUiLA oRo ARBA GoLd – brandinta 2–4 mėn. ąžuolo

statinėse.

tEQUiLA REPoSAdo – brandinta 4–12 mėn. ąžuolo statinėse.

tEQUiLA AñEJo – brandinta12–36 mėn. mažose ąžuolo

statinėse.

EXtRA AñEJo – brandinta ne trumpiau kaip 36 mėn. ąžuolo

statinėse.

ąžuolo statinėje, o naudojant maistinius dažiklius ir karamelę!!!

To niekada nebūna 100 proc. agavos tekilos gamyboje.

Jei tekila nemaišyta, etiketėje turi būti „Pura agava“, „100 %

agava“ ar koks kitas užrašas, informuojantis, kad tekila nėra mai-

šyta. Deja, švarios, nemaišytos tekilos Lietuvoje yra labai mažai.

Lentynose galime rasti netgi tekilos skonio gėrimo, ant kurio

etiketės jau nerasime tekilos pavadinimo, bet dažnas pirkėjas į

tai nekreipia dėmesio ir vartoja jį kaip tekilą.

Meskalis – tekilos giminaitis, gaminamas ne iš tekilinės, o iš

amerikinės agavos (Maguey – agave americana). Šis augalas pa-

plitęs visoje Meksikoje, o Europoje sodinamas kaip dekoratyvinis

augalas. Gamybos procesas labai panašus į tekilos. Esama keleto

skirtumų, pavyzdžiui, paruošus misą fermentacijai, į ją dedama

cinamono, raudonųjų bananų ar kitokių prieskonių. Seniau

juos atstodavo vištos arba kalakuto krūtinėlė... Kitas svarbus

skirtumas nuo tekilos – meskalis distiliuojamas vieną kartą, dėl

to yra aštresnio aromato ir skonio. Na, ir dar viena įdomybė – į

meskalio butelį įmetamas kirminas, kuris prieš savo paskutinę

kelionę gyveno agavos vaisiuje. Jam priskiriamos stebuklingos,

potenciją keliančios galios, nors iš tikrųjų tai tik linksmas rinko-

daros specialistų triukas, sugalvotas 1940-ais metais, siekiant

pritraukti daugiau pirkėjų.

Maišytos ir grynos tekilos skonis skiriasi kaip netikro ir tikro

medaus.

Tekila geriama viena arba maišomi kokteiliai su sultimis ar

sirupais. Tradicija užkąsti tekilą citrina arba apelsinu atsirado

nelabai senai. 1930 metais Šiaurės Meksiką siaubė ispaniškas

gripas. Populiarus Monterėjaus miesto daktaras prieš pietus iš-

gerdavo stiklelį tekilos, užsikąsdavo ją žaliąja citrina ir lyžteldavo

druskos. Jo gripas nepalietė, todėl šį būdą rekomendavo savo

pacientams, ir miestas buvo išgelbėtas. Tokia apsauga greitai

paplito po visą šalį, o vėliau ir po visą pasaulį.

Gryną tekilą galima užgerti sangrita – tradiciniu Chalisko

regiono gėrimu, sumaišytu iš pomidorų, apelsinų sulčių su

aštriais prieskoniais. Populiarūs ir linksmi kokteiliai „Margarita“,

„Tequila Sunrise“, „Matador“. „Tequila Slamer“ – tekila, sumaišyta

su putojančiais gėrimais, populiari JAV. Kokteiliams paprastai

naudojamos maišytos tekilos, jų kaina mažesnė, taigi baras

uždirba daugiau.

Kokybiško gėrimo negadinkite jį atšaldydami ar įdėdami

ledo, gerą tekilą turi pajusti visas kūnas.

t e k i l a

68


Apsilankymas „Jacopo Poli“ grapinėje

Arūnas Starkus

Prieš trylika šimtmečių arabai „išrado“ spirito distiliavimą. Beveik iš karto patirtį perėmė

slavai, pradėję gaminti degtinę, praeito tūkstantmečio pradžioje savo brendį ir armanjaką ėmė varyti ispa-

nai, prancūzai. Šiandien kiekviena pasaulio šalis gali pasigirti specifiniu, jai būdingu distiliatu. italijoje, be abejonės, karaliauja

grapa – iš vynuogių išspaudų (it. vinacce) varomas stiprusis gėrimas. Šiaurinėje italijos dalyje grapa pavyksta geriau-

siai, nes čia klimatas vėsesnis, žaliava ne taip greitai oksiduojasi, o ir produktas nusistovi, subręsta lėčiau,

elegantiškiau. Ketvirta Poli‘ų šeimos karta garsėja itin elegantiška grapa. Matyt, todėl, kad GioBatta

– varyklos įkūrėjas, buvo grožį suprantantis skrybėlių pardavėjas, su savadarbiu distiliavimo

aparatu dar 1898 m. apvažiuodavęs Basano del Grapos apylinkėse įsikūrusius vyn-

darius ir iš vyno gamybos atliekų padarydavęs dar vieną produktą – grapą.

g r a p a

69


Restauruotą pirmąjį grapos varymo aparatą galima pamatyti

Skjavono (Schiavon) miestelyje esančiame šeimos muzie-

juje. Čia sužinosite, kad dabartinio „Poli“ grapinės (it. grappaio-

li) vadovo Jacopo Poli‘o senelio (GioBattos sūnaus) telefono

numeris buvo 2, jis pirmasis apylinkėse nusipirko automobilį.

Jacopo tėvas patobulino distiliavimo aparatą ir pradėjo gaminti

tokį gėrimą, kuris ir šiandien garsina Poli‘ų šeimą: Giampaolo‘ą,

Barbarą, Andreą ir Jacopo‘ą – preciziška tvarka ir švara spindin-

čioje grapinėje dirba visi šeimos nariai, čia pilna vaikų ir anūkų

kaip vaikų darželyje.

Greta Skjavono yra Marostikos (Marostica) miestelis, gar-

sėjantis skaniausiomis pasaulyje trešnėmis. Keliaujame ten dėl

dviejų priežasčių: aplankyti didžiausios šalyje šachmatų lentos

ir paragauti garsiųjų trešnių su Jacopo iš jų išvaryta degtine

aukštutinėje miesto pilyje įrengtame restorane. Šachmatų

lenta 1454 metais buvo paversta centrinė miesto aikštė priešais

Marostikos pilį, nes gražiąją pilies valdytojo dukrą Lionorą

vienu metu įsimylėjo du vyrai. Nors pagal tų laikų tradicijas jie

turėjo susikauti mirtinoje dvikovoje, valdytojas išleido įsakymą,

draudžiantį dvikovas, o pretendentams įsakė sužaisti šachmatų

partiją, laimėtojui pažadėdamas Lionoros, o pralaimėjusiajam

– jaunesniosios Oldrados ranką. Partija turėjo būti žaidžiama

priešais žemutinę pilį, nuo kuorų stebint kviestiniams svečiams

ir pretendentų šeimoms, o apačioje besibūriuojant liaudžiai.

Figūros – tikri ginkluoti vyrai, riteriai, bokštai, arkliai, baltoji ir

juodoji karalienė ir karaliai. Kiekvienas ėjimas buvo palydimas

muzikos ir fejerverkų. Tokia gyva šachmatų partija kiekvienais

metais lošiama ir šiandien.

Trešnių degtinė – vos vienas iš trijų dešimčių „Jacopo Poli“

produktų. Garsiausios grapos „Amorosa di Settembre“ ir „Amo-

rosa di Dicembre“ (pernai uogos buvo skinamos net ne gruodį,

o sausį) pilstomos į itin elegantiškus rankomis lietus butelius,

g r a p a

KAIP DAROMA GRAPA

Per 24 valandas nuo išspaudimo išspaudos – vynuogių žie-

velės, kauliukai ir vyno likučiai – turi būti distiliuotos. Žaliavos

kokybė – svarbiausias grapos kokybės kriterijus. Per ilgai laiky-

tose išspaudose prasideda nepageidaujami mikrobiologiniai

procesai, vyksta oksidacija, atsiranda acto rūgšties.

Keturi katilai pripildomi šviežutėlių išspaudų, atvežtų iš

vyninių („Jacopo Poli“ varo ir „Sassicaia“ vyno grapą, kurios

žaliava vežama iš toskanos), ir iš apačios paduodami vandens

garai. Per valandą katilas įkaista iki 80 ºC temperatūros, artimos

etilo alkoholio garavimo temperatūrai. Vandens ir alkoholio

garai vamzdžiu keliauja į kitą distiliavimo katilą, kuriame

palaikoma 85 ºC temperatūra. Vanduo čia ima distiliuotis – jam

per šalta palaikyti garų būvį, o alkoholio garai keliauja toliau – į

kondensacinę talpą. Pirmoji distiliato dalis, vadinamoji „galva“,

išpilama, nes ji labai nuodinga (nuo metilo alkoholio geriausiu

atveju apankama, blogiausiu – mirštama). Grapos „kūnas“, arba

„širdis“, atskiriama – tai galutinis produktas, o grapos „uode-

ga“ – vėliausiai garuojantis, sunkiausias alkoholis grąžinamas

dar kartą distiliuoti, jis nenuodingas, gerai kvepia, tačiau yra

labai aitraus skonio, todėl negali būti vartojamas.

o ąžuolinės „Poli Barique“ grapos statinės supjaustomos ir iš jų

padaromos etiketės. Yra grapų, kurios laikytos „Niepoort“ porto

statinėse. Likerių šeimą šiemet papildė „Taiadea“ – grapoje mir-

kytos cinčonos medžio žievės, kurioje yra chinino (naudojamas

gydymui nuo maliarijos – red. pastaba), likeris. Nauju dizainu

išsiskiria neskaidrūs kiaušinių, kavos ir kakavos likeriai. Viskas, ką

daro „Jacopo Poli“, yra grapa arba su grapa ir viskas yra per-

smelkta tobulumo siekiu.

70


Bordo Cru Classé vynai(degustuoti 2010 metais)

70


B o r d o C r u C l a s s é v y n a i

71


Visame pasaulyje vyno mėgėjai laukia, kada viename ar

kitame regione subręs labai geras vynuogių derlius, o štai

bordo garbintojai nekantrauja, kada jų rūsiuose gulintys buteliai

pasieks savo brandos piką. Subrendęs raudonasis bordo ilgam

įsimena savo šilkine tekstūra, pakiliais esteriniais aromatais ir

RAUDONIEJI BORDO CRU CLASSé

PAVADINIMAS APRAŠYMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS

Château Haut Brion Pessac Leo-gnan 1989 I Cru Classé

Kompleksiškas ir itin harmoningas. Juodų uogų, tabako, juodžemio aromatai. Itin glotnus, tačiau po 5 metų būtų šilkinis, vidutinio svarumo. Labai tvaraus poskonio.

PRANCūZIJA, BORDO,PESAK LEONJANAS

95+

Château Ducru Beaucaillou Saint Julien AOC 1995 II Cru Classé

Brandos pradžią žymintys odos, riešutų, kavos, šokolado aromatai, sumišę su stipriu juodųjų serbentų kvapu. Vis dar jaunatviškai koncentruotas ir gana taniniškas, labai tvaraus skonio, svarus.

PRANCūZIJA, BORDO,SEN ŽIULJENAS

95

Clos Marquis Saint Julien AOC 2001 II Cru Classé

Klasikinė bordo vyno branda – pakilūs odos, juodų uogų uogienės, muskato riešuto aromatai, šilkinė faktūra, gaivus, vidutinio svarumo ir labai tvaraus poskonio.

PRANCūZIJA, BORDO SEN ŽIULJENAS 93

Château Rauzan Segla Margaux AOC 1970 II Cru Classé Magnu-mas, 2003 m. pakeistas kamštis

Ruduojanti granato spalva. Dar gana vaisiškas: vyšnių, slyvų aromatai, žemės ir paprikos natelės, bet jau skleidžiasi klasikiniai brandos aromatai – džiovintų raudonų uogų, odos, žvėrienos. Didingas balansas. Didesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Vaisiškas skonis. Dar laikysis ne mažiau 10 m.

PRANCūZIJA, BORDO, MARGO 92

Château Haut Bailly Pessac Leo-gnan AOC 1985 Grand Cru Classé

Po įspūdingo 1988 ir 1989 m. dupleto, aprašyto pernai, ir vėl malonus siurprizas – puikus brandus vynas už padorią kainą. Granato spalva su rubininiais atspindžiais, odos, džiovintų juodų uogų kvapas po truputį vaisiškėja, padvelkia braškių ir gervuogių uogiene. Burnoje – saldi ataka, didesni nei vidutiniai taninai, švelnūs ir iš pirmo žvilgsnio kietoki, nors puikiai sunokę. Reikia gerti dabar, galima laikyti ne ilgiau kaip 3–5 metus. Dekantavus laikyti neilgai.

PRANCūZIJA, BORDO,PESAK LEONJANAS

92

Château Haut Batailley Pauillac AOC 2005 V Cru Classé

Rūgščios juodų uogų, gervuogių uogienės, dūmo aromatas, jau juntamas odą, fermentinį sūrį primenan-tis brandos kvapas. Vidutinė koncentracija, puikus vaisiškas balansas.

PRANCūZIJA, BORDO, POJAKAS 92

Château Giscours Margaux AOC 2002 Grand Cru Classé

Klasikinis brandaus vyno aromatas: našlaitės, vyšnios, oda. Gaivus, šilkinių taninų ir labai kvapnus vynas. PRANCūZIJA, BORDO, MARGO 92

Château Beausejour Becot Saint Emilion GC AOC 1986 Premier Grand Cru Classé B

Visiškai subrendęs vynas: šiaudų, raudonų uogų, karvidės aromatas. Taninai kiek šiurkštoki. Pats laikas gerti.

PRANCūZIJA, BORDO, SENT EMILJONAS 91

Château Canon Saint Emilion GC AOC 2007 Premier Grand Cru Classé B

Gervuogių, gvazdikėlių ir saldūs ąžuolo statinės aromatai. Gausių taninų, nerūgštus, su karamelizuoto pieno skonio natomis. Tvarus, saldus mėlynių poskonis.

PRANCūZIJA, BORDO, SENT EMILJONAS 91

Château Rauzan Segla Margaux AOC 2002 2001 II Cru Classé

ąžuolo statinės, grietinėlės aromatai, juodos uogos vis dar pasislėpusios. Gausiau nei vidutiniškai taninų. PRANCūZIJA, BORDO, MARGO 91

Château Cheval Blanc Saint Emi-lion GC AOC 1997 Premier Grand Cru Classé A

Nepelnytai nuvertintas iki 87 balų žurnale „Wine Spectator“. Apšauktas asketišku ir perdėm ąžuolišku. Šiandien tai – nuostabus, tipiškas vynas, kuriame dominuoja ‘Cabernet Franc’. Oranžinis kraštelis ir artima granatui spalva išduoda, kad vynas brandos įkarštyje. Varijuoja sausų žemių, raudonų uogų, krapų, papri-kos, juodųjų pipirų, juodųjų serbentų aromatai. Vidutiniai taninai, minkštas ir gaivus. Stilius primena gerą burgundišką vyną. Nėra idealus, bet tikrai vertas Cru Classé kategorijos tokiais sunkiais metais.

PRANCūZIJA, BORDO,SENT EMILJONAS

91

Château Rauzan Segla Margaux AOC 2006 2001 II Cru Classé

Atviras, kvepia ąžuolo statine. Puokštę papildo aronija, mėta. Taniniškas, gaivus, klampus ir tamsus. PRANCūZIJA, BORDO, MARGO 90

SALDūS BALTIEJI BORDO CRU CLASSé

PAVADINIMAS APRAŠYMAS IR KOMENTARAI ŠALIS, REGIONAS VERTINIMAS

Château Rieussec Sauternes 2001 I Cru Classé

Pilkąjį kekerą primenantis vaško, vaistinėlės aromatas su ramunėlių, vanilės, citrusinių vaisių bangomis. Itin harmoningas burnoje, net užmiršti, kad tai saldus vynas. Idealus.

PRANCūZIJA, BORDO,SOTERNAS (FARGUES)

97+Château Climens Barsac 2005 I Cru Classé

Džiovintų vaisių, pyrago, persikų, medaus aromatas. Švelnus, šildo medumi ir prieskoniais. Poskonis su greipfruto natomis.

PRANCūZIJA, BORDO, BARSAKAS 95+

Château Lafaurie – Peyraguey Sauternes AOC 2005 I Cru Classé

Baltų vaisių, ramunėlių, čiobrelių aromatas. Saldus, minkštas, klampus. Šviežių persikų, karamelės poskonis.

PRANCūZIJA, BORDO,SOTERNAS (BOMMES)

92

nuostabia harmonija, saldus baltasis – rūgšties ir saldumo derme

bei kompleksišku pilkojo kekero aromatu, sumišusiu su džiovin-

tų vaisių natomis. Pateikiame keleto geriausią įspūdį palikusių

vynų vertinimus. Tikimės, kad vyno rūsių savininkams jie padės

apsispręsti, ką daryti su savo kolekcijų perliukais.

B o r d o C r u C l a s s é v y n a i

72


Žurnalo autoriai ir degustuotojai(abėcėlės tvarka)

a u t o r i a i i r d e g u s t u o t o j a i

ARūnAS StARKUS – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. FiJEV narys, WSEt diplomantas.

JURGiS ŠLioGERiS – vyno ekspertas. nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

RASA StARKUS – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FiJEV narė.

JoLAntA SMiČiEnė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CiVC). taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

LinAS VAitULEViČiUS – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

AndRiUS UŽKALniS – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

AStA ŽūKAitė – vertėja, domisi tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu.

JūRAtė SPRindŽiūnAitė – vynu domisi 10 metų. Jos pokalbiai su vynininkais publikuojami žurnale „Žmonės“.

LinAS StARKUS – „lėto maisto“ virtuvės propaguotojas, stipriųjų gėrimų ir vyno žinovas.

V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 20 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2011 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .

Vi ln iaus r. LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IR ita Bac ytė -Starkuvienė, Arūnas Starkus,

Remigi jus Senavait is , Champagne Jacquesson,L inas Starkus, Saul ius Serapinas

K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R ĖErnesta Gendvi lytė

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I Jolanta Smičienė, Jūratė Spr indžiūnaitė, Arūnas Starkus,

R asa Starkus, L inas Starkus, Jurgis Š l ioger is , Andr ius Užk alnis ,L inas Vaitulevič ius, Asta Žūk aitė, R yt is Jurkėnas

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S I R R E K L A M AErnesta Gendvi lytė

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39

S PAU DAAB „Spauda“

T I R A Ž A S2 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

Documents

Vyno žurnalas 20 nr