Žurnalas Platumos birželis 2014 4 (6)

S A U S I S V A S A R I S K O V A S B A L A N D I S G E G U Ž Ė B I R Ž E L I SL I E P A R U G P J Ū T I S R U G S Ė J I S S P A L I S L A P K R I T I S G R U O D I S

E - Ž U R N A L A S

V A S A R A

ŽODIS SKAITYTOJUI

Ach, tos vasariškos dienos...

Jos vis lekia pasišokinėdamos – tik spėk jas gaudyti. Štai jau ir liepa. Vis dažniau neju-čia sukasi mintys apie atostogas, jūrą, gamtą ir poilsį.

Tai metas, kai keliaujame su šeima ir draugais, iškylaujame, tingiai gulime hamake ar žvejojame prie ežero. Tai puikus metas sutikti patekančią saulę ir ją palydėti gęstant paskutiniams spalvingiems gaisams. Vasara – neabejotinai pats geriausias metų laikas. Nors lietuviška vasara tokia nenuspėjama: čia saulė šypso pro debesį, čia atgaivina lie-tus. Visgi būtent vasarą širdis atsigauna ir pradeda alsuoti kelionių dvasia.

Atėjus vasarai „Platumos“ nenustoja degti noru keliauti po Lietuvą ir visą pasaulį. Tad šiame numeryje aplankysime Labanoro regioninį parką, kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi pažinsime visą gausybę augalų augalėlių, nukeliausime į Veliuonos miestelį ir iškylausime su šeima . Nepamiršome ir kelionių po užsienio šalis. Šį kartą pasidairysime po senove alsuojantį Izraelį. Visa tai – mūsų žurnalo puslapiuose.

Gerų kelionių ne tik akimis, bet ir siela!

Ineta

TURINYS

VšĮ „Terra Publica“Tilžės g. 18, LT-47181 KaunasTel. +370 37 328820, faks. +370 37 [email protected]

Jovita Martišiūtė

© Visos teisės yra saugomosUž reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas.Leidinys ne pardavimui.

Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“.

PLATUMOS ISSN 2335-8467VYR. REDAKTORĖ

Danguolė KandrotienėREDAKTORĖSDIZAINERĖ Vilmantė PakštienėKALBOS REDAKTORĖ

REDAKCINĖ KOLEGIJA Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda ŠiškauskienėREKLAMA

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766

Ineta Žukauskaitė

Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos

www.pinterest.com/platumos

ŠEIMAI PALANKI VIETA – ĮVERTINTI IR PAGERBTI

6

www.platumos.lt

LABANORO REGIONINIS PARKAS

18

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

4

PAMIRŠTA, BET NEUŽMIRŠTA

14

SUSIPAŽINKIME SU VELIUONA

30

LIETUVOS ENERGETIKOS MUZIEJUS

40

TEBŪNIE ŠVIESA (II)

46

SAULĖLYDŽIŲ PASLAPTYS

40JERUZALĖ: MIESTAS, KUR ATGIMSTA ISTORIJA

56

KELIAUJAME Į PRAEITĮ

64

LIETUVIŠKA IRTUVĖ: KELIAUJAME IR GAMINAME

50

PER GAMTOS ŽOLYNĄ

24

PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA4

5 DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

12

ANT LAUŽO KEPTI ZEFYRAINieko nėra geriau nei puikus oras ir iškyla gamtoje. Neatsiejami iškylos atributai – miškas, ežeras, laužas ir gerų draugų kompanija. Viena smagiausių pramogų iškylaujant gamtoje yra zefyrų kepimas ant

SUDALYVAUK FESTIVALYJELiepa kaip visada džiugina festivalių gausa ir įvairove. Tad jei dar nė karto nebuvote festivalyje – pirmyn!

Šią liepą laukia Kristupo vasaros festivalis, kuris kviečia į 50 įvairiausių rengnių, Bliuzo naktys (Tarptautinis bliuzo festivalis), Akacijų alėja (Bardų festivalis), Thomo Manno (Tarptautinis kultūros festivalis), Žagarės vyšnių festivalis, Tamsta muzika, Yaga ir Nida Jazz maratonas. Rinktis tikrai yra iš ko: kultūra, gyva muzika, menas, alternatyvus gyvenimo būdas, filmai ir se-nos tradicijos – viskas susipina ir kviečia patirti neišdildomų įspūdžių. Taigi, į kokį festivalį liepą vyksi tu? 5

KINAS PO ŽVAIGŽDĖMISNuo birželio 20 iki rugpjūčio 31 dienos kino teatras „Pasaka“ organizuoja romantiško kino teatrą po atviru dangumi Šiuo-laikinio meno centro kiemelyje (Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1). Didžiulis lauko kino ekranas, įdomūs filmai ir šilti vėlyvi va-karai kviečia pasimėgauti keletą dienų per savaitę visą vasarą.

Netradicinėje vietoje, po žvaigž-dėtu dangumi, kino gurmanus ir mėgėjus sukviečia pasižiūrėti lietuviškų, europos, nekomerci-ni, trumpametražių jaunųjų kū-rėjų, „Pasakos“ geriausių kino flmų. Seanso metu lauko erdvė talpina iki 600 žmonių, todėl vietos čia užtenka visiems, ku-rie mėgsta gerą kiną po atviru dangumi.

Daugiau rasite: www.kinopasaka.lt

PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA 5

34

laužo. Tereikia paprastų zefyrų, geriausiai tinka guminukų sky-relyje esantys cilindro formos zefyrai ir iešmų. Užmovę zefyrą ant iešmo palaikykite virš laužo ugnies kol paruduos. O jau tada galima valgyti. Tik nelaikykite ant per daug atviros ugnies – zefyrai apanglės ir bus netinkami valgyti. Paprasta, bet džiaugsmo suteikia ne tik mažam, bet ir dideliam.

NU

OTR

AUKA

IŠ

“KIN

AS P

O Ž

VAIG

ŽDĖM

IS”

ARCH

YVO

ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALISLiepos 17-20 Žagarėje šurmuliuos Žagarės vyšnių festivalis. Jau tra-diciniu tapęs festivalis visas ketu-rias dienas kviečia į įvairius garsių atlikėjų koncertus, prekiautojų iš Lietuvos ir Latvijos turgelį, žirgų konkūrą ir dar daug įvairių rengi-nių, šildančių širdį.

Įdomus festivalio akcentas – senas tradicijas turinčios kaliausės – baidy-klės, skirtos paukščiams nuo vyšnių baidyti. 2012 m. pirmą kartą buvo su-organizuotas ir gyvų kaliausių „ralis“ baikerių motociklais, senoviniais auto-mobiliais, kariškių technika. Sureng-tas net kaliausių madų šou ant šieno ritinių podiumo. Šiemet festivalio or-ganizatoriai kviečią į kaliausių maniją. Kas tai? Atvykite ir pamatysite.

Daugiau rasite: http://vysniufestivalis.lt

EŽERO MAGIJAVasara – pats tinkamiausias laikas poilsiauti prie eže-rų. Lietuvoje ežerų trūkumu tikrai negalime skųstis ir dažniausiai „ežerauti“ vykstame į Dzūkiją ar Aukš-taitiją. Šią vasarą rekomenduojame apsilankyti prie Alaušo ežero, Utenos rajone. Tai 1054 ha ežeras, kurio gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis – 5 km, vidutinis plotis – 2,2 km. Pagal dydį Alaušo ežeras dešimtas respublikoje.

Ežero krantas gali būti seklus, bet jau už kelių metrų prasideda staigus gilėjimas, tad tai puiki vieta mėgs-tantiems žvejoti. Ilgame, siaurame pusiasalyje, įsi-terpusiame į ežerą iš vakarų pusės, tarp medžių švyti buvusio Bikuškio dvaro restauruoti pastatai. Vaizdin-gose ežero pakrantėse tikrai nemažai sodybų, kuriose galima apsistoti, tad belieka pasirinkti.


NUMERIO TEMA

6

PRASIDĖJUS VASARAI DAUGELIUI ŠEIMŲ KYLA KLAUSIMAS, KAIP TURININGAI PRALEISTI LAISVALAIKĮ, KAIP PAILSĖTI KELIAUJANT SU VAIKAIS. VIENA DAŽNIAUSIŲ VASAROS PRA-MOGŲ TAMPA IŠVYKOS TIEK Į UŽSIENĮ, TIEK PO GIMTĄJĮ KRAŠTĄ. TAM, KAD KELIONĖ

NETAPTŲ NAŠTA, O TEIKTŲ DŽIAUGSMO VISIEMS ŠEIMOS NARIAMS, BŪTINA KRUOPŠČIAI PASI-RINKTI MARŠRUTĄ IR LANKYTINAS VIETAS, PRITAIKYTAS NE TIK SUAUGUSIESIEMS, BET IR MA-ŽIESIEMS KELIAUTOJAMS. TOKIĄ PAPRASTĄ TIESĄ SUVOKTI NESUNKU, TAČIAU REALYBĖJE TAI BŪNA KEBLU ĮGYVENDINTI JAU VIEN DĖL TO, KAD NE VISOS TURISTAMS DURIS ATVERIANČIOS ĮSTAIGOS BŪNA PASIRUOŠUSIOS TINKAMAI PRIIMTI ĮVAIRAUS AMŽIAUS KELIAUTOJUS.

ŠEIMAI PALANKI VIETA – ĮVERTINTI IR PAGERBTINuotraukos: V. KANDROTOTekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS


ŠEIMAI PALANKI VIETA – ĮVERTINTI IR PAGERBTI

NU

OTR

AUKA

IŠ

AGEN

TŪR

OS

“SH

UTT

ERST

OCK

”


NUMERIO TEMA

8

PO LIETUVĄ KELIAUKIME SU ŠEIMAViešoji įstaiga „Terra Publica“ šiais metais parengė ir ką tik išleido kelionių vadovą „Po Lietuvą su šeima“, ku-riame publikuojami 25 kelionių maršrutai įvairiuose Lietuvos kampeliuose, aplankant per 250 objektų. Šalia maršrutų informacijos pateikiamos leidėjų rekomendacijos ir dėl maitinimo, nakvynės, aktyvių pramogų vietų. Tai pirmasis tokios apimties kelionių vadovas šeimai Lietuvoje.

Leidinio sudarytojas, keliautojas ir fotografas Vytautas Kandrotas teigia, kad vartydamas kiekvieną pažintinę ke-lionių knygą skaitytojas mato tik „ledkalnio viršūnę“ – galutinį knygos maketą ir joje pateiktą informaciją. Tam, kad ji būtų publikuota, leidėjams tenka atlikti daug parengiamųjų darbų, surinkti daug pirminės medžiagos.

„Kiekvienais metais turizmo sezono pradžioje leidykla skelbia vietos turizmo reitingus. Sudarome ir visuome-nei pateikiame 30 patraukliausių Lietuvos vietovių, nors bendrai vertiname net 500–600 Lietuvoje esančių tu-ristų traukos taškų. Per keletą metų reitingo viršūnėje nusistovėjo tos pačios, daugeliui jau gerai pažįstamos vietovės. O šiemet siūlome kiek kitaip pažvelgti į vietinį turizmą“, – motyvus viešinti šeimai palankių vietovių sąrašą komentavo V. Kandrotas.

KUR GERIAUSIA KELIAUTI SU ŠEIMA?Kaip atrodo kelionių su šeima žemėlapis, galima išvysti atvertus pirmąjį leidinio „Po Lietuvą su šeima“ prieš-lapį. Jame – stilizuotas trimatis Lietuvos žemėlapis su pažymėtais 25 maršrutais. Knygoje publikuojama 10 vienos dienos maršrutų po Lietuvos miestus, 5 dviejų dienų kelionės po etnografinius Lietuvos regionus, 5 nesudėtingos, gerai įrengtos dviračių trasos ir 5 maršrutai, išsukus iš didžiųjų Lietuvos greitkelių.

„Kelionės su vaikais turi tam tikrą specifiką, todėl parinkdami objektus vienos dienos kelionėms stengėmės, kad vienoje nedidelėje geografinėje vietovėje būtų kuo įvairesnių pažintinių objektų ir pramogų, o kilometrų

Šeimyniškėlių piliakalnis


tektų įveikti kuo mažiau. Tokioms išvykoms geriausiai tinka vieno miesto ir jo apylinkių lankymas. Kiekvie-name maršrute skaitytojai ras daug naudingos informacijos: ką papasakoti mažiesiems, kur nusifotografuoti bendrai nuotraukai, kur apžvelgti vietovės panoramą, stabtelėti padūkti, kur papietauti ar netgi ką nuveikti, jei netikėtai užkluptų lietus.

Dviejų dienų kelionėse įveikiamas atstumas gali būti didesnis, tad tokią savaitgalio iškylą rekomenduojame norin-tiems apvažiuoti gražiausias etnografinių šalies regionų vietoves. Čia pateikiame ir nakvynės vietų rekomendaci-jas“, – maršrutus su šeima komentuoja leidinio sudarytojas V. Kandrotas.

KAD KELIAS NEPRAILGTŲNepaisant to, kad visoms leidinyje nurodytoms išvykoms vienos vasaros tikrai neužteks, Lietuvos žemėlapyje liko nemažai ir tuščių plotų. Pasak leidinio sudarytojo, tai – atokesni, šalies pakraščiuose išsidėstę rajonai. Nors juose yra daug įdomių lankytinų vietų, tačiau kelias iki šių vietovių tolimas, atvykus trūksta atitinkamos infrastruktūros – mai-tinimo įstaigų, vaikams pritaikytų ekspozicijų, aktyvių pramogų. Dėl šios priežasties konkurencinę kovą laimi didieji Lietuvos miestai ir kurortai, kuriuose didesnis bendras turistų srautas leidžia išsilaikyti įvairesnes paslaugas turistams teikiančioms įmonėms ir organizacijoms, o didesnes pramogų kainas kompensuoja mažesnės kuro sąnaudos.

„Mokyklinio amžiaus vaikai įpratę gyventi pamokų režimu. Jos trunka 45 minutes, o tarp jų visados būna per-trauka. Tad 100 km atstumui tarp Vilniaus ir Kauno įveikti jau reikėtų stabtelėti pusiaukelėje, nors važiuodami darbo reikalais apie tai dažniausiai nesusimąstome. Tad tolimesniems atstumams įveikti puikiai pasitarnaus maršrutai, kuriuose kviečiame išsukti iš autostradų ir aplankyti vieną ar kitą netoliese įsikūrusį turizmo trau-kos tašką, poilsiavietę prie ežero ar istoriniame pastate veikiančią maitinimo įstaigą.“

Mingė (Minija) – vandens rojus


DVIRAČIŲ TAKAI – NETOLIMOS ATEITIES BŪTINYBĖ Įspūdingai didėjantis dviratininkų skaičius Lietuvoje rodo, kad mūšį dėl šeimų apsisprendimo atvykti laimės tos turistinės vietovės, kurios jau dabar investuoja į dviračių takus ir paslaugų infrastruktūrą šalia jų. „Šeimoms, keliaujančioms su mažesniais vaikais, labiausiai priimtina žiedinė dviračių trasa (kad nereiktų grįžti tuo pačiu ke-liu), neilga (15–30 km), nesudėtingo reljefo, su tinkama danga. Ji turėtų sujungti keletą turizmo objektų, šalia turėtų būti įrengtos tarpinės poilsiavietės, o maršruto pradžioje – galimybė šias transporto priemones išsinuo-moti. Pamatę tokias galimybes, dalis turistų gali spontaniškai priimti sprendimą pasirinkti tokią pramogą, nors iš anksto to net neplanavo. Kol kas tokių trasų Lietuvoje nedaug, tačiau netolimoje ateityje turėti turistams pritai-kytą dviračių taką bus kiekvieno turistinio miestelio garbės reikalas“, – prognozuoja Vytautas Kandrotas.

KAIP ATPAŽINTI ŠEIMAI PALANKIĄ VIETĄ? Pristatydama leidinį visuomenei, leidykla daugiau nei 200 įstaigų ir organizacijų išsiuntė sertifikatą ir lipdu-ką, kuriuos šios įmonės galės viešai naudoti savo veikloje. Pasak tyrimą kuravusios projektų vadovės Vaivos Pėtelienės, „lankytini objektai atrinkti nešališkai, pasitelkus ekspertų, keliautojų, vietos turizmo specialistų pagalbą bei leidyklos darbuotojams anonimiškai lankant ir tikrinant pasiūlytas vietas. Leidinyje nėra reklamą užsisakiusių ar kitaip proteguojamų įmonių informacijos. Atliekant objektų atranką ir vertinimą buvo pasitelk-tos ir vietos bendruomenės, turizmo informaciijos centrų darbuotojai, specialistai, gidai.“

Viešoji įstaiga „Terra Publica“ yra ne pelno organizacija, įkurta 2001 metais. Pagrindinė įstaigos veikla yra leidyba, konsultacijos ir informaciniai projektai, tenkinant viešąjį visuomenės interesą turizmo, žemės ūkio ir vaikų literatūros srityse.

NUMERIO TEMA

Vilniaus gatvė, Kaunas


Šilinės smuklė

Elektrėnų marios


NUMERIO TEMA

12

Šaimai palankios vietos pavadinimas VietaNuotykių parkas „Tarzanija“ Alytaus r. sav.A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus AnykščiaiAnykščių menų centras AnykščiaiKavinė „Bangelė“ AnykščiaiKavinė „Paukštukas Pūga“ AnykščiaiPicerija „Jara Jums“ AnykščiaiPramogų ir sporto centras “Kalita” AnykščiaiRestoranas „Nykščio namai“ AnykščiaiSiauruko muziejus AnykščiaiAnykščių regioninis parkas Anykščių r. sav.Ekskursijos laivu „Vytenis“ BirštonasGydyklų kavinė BirštonasOreivių klubas „Audenis“ BirštonasPicerija „Pizza Fun“ BirštonasSanatorija „Tulpė“ BirštonasSvečių namai „Audenis“ BirštonasBiržų muziejus „Sėla“ BiržaiBiržų regioninis parkas Biržų r. sav.Druskininkų miesto muziejus DruskininkaiDruskininkų vandens parkas DruskininkaiPicerija „Sicilija“ DruskininkaiRestoranas „Pušynas“ Druskininkai„Snow arena“ Druskininkų sav. A. Česnulio skulptūrų parkas Druskininkų sav. Grūto parkas Druskininkų sav. Elektrėnų ledo rūmai ElektrėnaiElektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus ElektrėnaiKavinė „Raspa“ ElektrėnaiKelių muziejus Elektrėnų sav., VievisViešbutis „Žuvėdra“ IgnalinaAukštaitijos nacionalinis parkas Ignalinos r. sav.Ginučių vandens malūnas Ignalinos r. sav.Kaimo turizmo sodyba „Saulėtekis“ Ignalinos r. sav.Labanoro regioninis parkas Ignalinos r. sav.Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinos r. sav.Palūšės valtinė Ignalinos r. sav.Piratų baras Ignalinos r. sav.Senovinės bitininkystės muziejus Ignalinos r. sav.Nuotykių parkas „Lokės pėda“ Jonavos r.Joniškio istorijos ir kultūros muziejus Joniškio r. sav.Žagarės regioninis parkas Joniškio r. sav.Krepšinio muziejus JoniškisJurbarko krašto muziejus JurbarkasKavinė „Cepelininė“ JurbarkasVinco Grybo memorialinis muziejus JurbarkasKavinė „Prie pilies“ Jurbarko r. sav.Panemunės pilis Jurbarko r. sav.Panemunių regioninis parkas Jurbarko r. sav.Raudonės pilis Jurbarko r. sav.Smalininkų senovinės technikos muziejus Jurbarko r. sav.Lietuvos liaudies buities muziejus „Tėviškė“ Kaišiadorių r. sav.Ekskursijos laivais „Algirdas“ ir „Nemunas“ KaunasKauno botanikos sodas KaunasKauno IX forto muziejus KaunasKauno lėlių teatro muziejus KaunasKauno miesto muziejus (Kauno pilis) KaunasKauno valstybinis muzikinis teatras KaunasKavinė „Bernelių užeiga“ KaunasKavinė „Deivina“ KaunasKavinė „Pas Lado“ KaunasLauko kavinė „Daugirdo uostas“ KaunasLietuvos aviacijos muziejus KaunasLietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus KaunasLietuvos zoologijos sodas KaunasMaironio lietuvių literatūros muziejus ir jo padaliniai KaunasNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir jo padaliniai KaunasPažaislio vienuolyno kompleksas KaunasPerkūno namas KaunasPramogų kompleksas „Pažaislio parkas“ KaunasPrekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ KaunasRestoranas „Crazy house“ KaunasRestoranas „Miesto sodas“ KaunasRestoranas „Tėvynė“ Kaunas

Tado Ivanausko zoologijos muziejus ir jo padaliniai KaunasVytauto Didžiojo karo muziejus ir jo padaliniai KaunasKauno marių regioninis parkas Kauno r. sav.Raudondvario dvaras Kauno r. sav.Cukrainė „Kačergės vingis“ KėdainiaiKavinė „Karališkieji kiškiai“ KėdainiaiKėdainių krašto muziejus KėdainiaiRestoranas „Grėjaus namas“ KėdainiaiKavinė „Kryžkėlė“ Kelmės r. sav. Kelmės krašto muziejus Kelmės r. sav. Kurtuvėnų regioninis parkas Kelmės r. sav. Tytuvėnų regioninis parkas Kelmės r. sav. Friedricho pasažas KlaipėdaJūrų muziejus KlaipėdaKlaipėdos pilis KlaipėdaLaikrodžių muziejus KlaipėdaLaivas „Venus“ KlaipėdaLaivas Meridianas KlaipėdaMažosios Lietuvos istorijos muziejus ir jo padaliniai KlaipėdaNardymo centras „Oktopusas“ KlaipėdaPajūrio kempingas KlaipėdaRestoranas „Amberton Klaipėda“ KlaipėdaRestoranas „Old Port“ Klaipėda„Dino parkas“ Klaipėdos r. sav.Pajūrio regioninis parkas Klaipėdos r. sav.Poilsiavietė „Gamtos perlas“ Klaipėdos r. sav.Kretingos muziejus (Kretingos dvaro sodyba) KretingaRestoranas „Pas grafą“ KretingaPramogų kompleksas „HBH“ Kretingos r. sav.Salantų regioninis parkas Kretingos r. sav.Metelių regioninis parkas Lazdijų r. sav.Veisiejų regioninis parkas Lazdijų r. sav.Kepyklėlė „Sotas“ MarijampolėVentos regioninis parkas Mažeikių r. sav.„Gintaro“ baras-picerija MolėtaiMolėtų krašto muziejus MolėtaiUžeiga „Pas Hofmaną“ MolėtaiPoilsiavietė „Galuonai“ Molėtų r.Alantos dvaras Molėtų r. sav.Asvejos regioninis parkas Molėtų r. sav.Kavinė „Vilkasalė“ Molėtų r. sav.Lietuvos etnokosmologijos muziejus Molėtų r. sav.Mindūnų žvejybos muziejus Molėtų r. sav.Molėtų astronomijos observatorija Molėtų r. sav.Pamario takas Neringa, JuodkrantėKavinė „Žvejonė“ Neringos sav., JuodkrantėVandens turizmo agentūra „Jovila“ Neringos sav., JuodkrantėGintaro galerija-muziejus Neringos sav., NidaKavinė „Kolibris“ Neringos sav., NidaKavinė „Kuršis“ Neringos sav., NidaVšĮ „Irklakojis“ Neringos sav., NidaKavinė „Pagėgė“ PagėgiaiRambyno regioninis parkas Pagėgių r.sav. Pakruojo dvaras PakruojisGintaro muziejus (Tiškevičių dvaro rūmai) PalangaKavinė „Floros simfonija“ PalangaKavinė „Nidus“ PalangaPalangos botanikos parkas PalangaKavinė „Paršelio rojus“ Palangos sav., ŠventojiKavinė „Lokaušėlė“ Panevėžio r. sav. Krekenavos regioninis parkas Panevėžio r. sav. Žemaičių dailės muziejus (M. Oginskio dvaras) PlungėBabrungėnų vandens malūnas Plungės r. sav.Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas Plungės r. sav.J. Rumšienės sodyba „Prie Žiedelio“ Plungės r. sav.M. Mikašauskienės kaimo turizmo sodyba Plungės r. sav.Platelių jachtų klubas Plungės r. sav.Poilsio namai „Šaltinėlis“ Plungės r. sav.Šaltojo karo muziejus Plungės r. sav.Žemaitijos nacionalinis parkas Plungės r. sav.Nemuno kilpų regioninis parkas Prienų r.-Birštono sav.Burbiškio dvaras Radviliškio r. sav. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis Radviliškio r. sav.Užeiga „Šeduvos malūnas“ Radviliškio r. sav.

ŠEIMAI PALANKIĄ VIETĄ GALIMA ATPAŽINTI IŠ SPECIALAUS LIPDUKORaseinių krašto istorijos muziejus RaseiniaiDubysos regioninis parkas Raseinių r. sav.Užeiga „Viduklės koldūnai“ Raseinių r. sav.Sodyba „Jūrvingė“ Rietavo sav. Užeiga „Obelių malūnas“ Rokiškio r. sav.Rokiškio krašto muziejus Rokiškis Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Skuodo r. sav.Dieveniškių istorinis regioninis parkas Šalčininkų r. sav.Kavinė „Kapitonas Morganas“ ŠiauliaiKavinė „Retro“ ŠiauliaiKavinė-baras „Arkos“ ŠiauliaiŠiaulių „Aušros“ muziejus ir jo padaliniai ŠiauliaiŠiaulių geležinkelio muziejus ŠiauliaiŠokolado muziejus ŠiauliaiVyriausiojo policijos komisariato muziejus Šiauliai„Gryn Grynas“ Šiaulių r. sav.Zubovų dvaras Šiaulių r. sav.Šiaulių rajono literatūros muziejus Šiaulių r. sav., NaisiaiD. Poškos Baubliai Šilalės r. sav. Restoranas „Gilija“ ŠilutėŠilutės muziejus ir jo padaliniai ŠilutėViešbutis „Deims“ Šilutė Sodyba „Skirvytėlė“ Šilutės r. sav.Etnografinė žvejo sodyba Šilutės r. sav.Nemuno deltos regioninis parkas Šilutės r. sav.Poilsio ir laisvalaikio centras „Ventainė“ Šilutės r. sav.Polderių muziejus Šilutės r. sav.Ventės rago ornitologijos stotis Šilutės r. sav.Vila „Prie Peterso tilto“ Šilutės r. sav.Kernavės archeologinės vietovės muziejus Širvintų r. sav.Sirvėtos regioninis parkas Švenčionių r. sav.Taurų parkas Tauragė Pagramančio regioninis parkas Tauragės r. sav.Tauragės krašto muziejus Tauragės r. sav.PREZO kepyklėlė TelšiaiŽemaičių muziejus „Alka“ TelšiaiKavinė „Prie Lūksto“ Telšių r. sav.Varnių regioninis parkas Telšių r. sav.„Kavinė AJ šokoladas“ Trakai„Senoji kibininė“ TrakaiEkskursijos laivais „Baltis“ TrakaiRestoranas „Kiubetė“ TrakaiTrakų istorijos muziejus ir jo padaliniai TrakaiUžutrakio dvaras TrakaiAukštadvario regioninis parkas Trakų r. sav.Nuotykių parkas „Ąžuolynė“ Trakų r. sav.Poilsio ir pramogų parkas „Tonyresort“ Trakų r. sav.Trakų istorinis nacionalinis parkas Trakų r. sav.Ukmergės kraštotyros muziejus Ukmergė„Kurėnų užeiga“ Ukmergės r. sav.Taujėnų dvaras Ukmergės r. sav.Utenos kraštotyros muziejus Utenos r. sav.Žygeivių slėnis Utenos r. sav.A.Svernelio kaimo turizmo sodyba Varėnos r. sav.D. Jazukevičienės kavinė Varėnos r. sav.Dzūkijos nacionalinis parkas Varėnos r. sav.R. Sakalienės kaimo turizmo sodyba Varėnos r. sav.Š. Kirkliausko kavinė Varėnos r. sav.V. ir A. Svirnelių kaimo turizmo sodyba „Gertrūdos namai“ Varėnos r. sav.Vištyčio regioninis parkas Vilkaviškio r .sav.Jono Basanavičiaus sodyba Vilkaviškio r. sav.Kavinė „Aukso ragas“ Vilkaviškio r. sav.Kempingas „Pušelė“ Vilkaviškio r. sav.Petronėlės Arbatauskienės sodyba Vilkaviškio r. sav.Vilkaviškio krašto muziejus (Paežerių dvaras) Vilkaviškio r. sav.Pavilnių regioninis parkas Vilniaus m. ir r. sav.Verkių regioninis parkas Vilniaus m. ir r. sav.Restoranas HBH Vilniaus r. sav., Riešės sen.Europos parkas Vilniaus r.sav.Neries regioninis parkas Vilniaus r.sav.„Kompanija“ - gero maisto namai Vilnius„Laisvalaikio pramogos“ Vilnius„Vichy“ vandens parkas VilniusEnergetikos ir technikos muziejus VilniusGeležinkelių muziejus VilniusGusto blyninė VilniusKairėnų botanikos sodas VilniusKalbos muziejus VilniusKavinė „Mama mia“ VilniusLietuvos dailės muziejus ir jo padaliniai VilniusLietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai VilniusLietuvos kulinarinio paveldo muziejus VilniusLietuvos nacionalinis muziejus ir jo padaliniai VilniusLietuvos radijo ir televizijos muziejus VilniusLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus VilniusLiteratūrinis Aleksandro Puškino muziejus VilniusPramogų ir poilsio centras „Belmontas“ VilniusRestoranas „Gabi“ VilniusRestoranas „Kukumuku“ VilniusSalotų baras „Mano Guru“ VilniusSvetainė-baras “Veranda” VilniusVilniaus TV bokštas VilniusVilniaus universiteto muziejus ir jo padaliniai VilniusŽaislų muziejus VilniusLedainės Yogis Vilnius, KlaipėdaGražutės regioninis parkas Zarasų r. sav.Sartų regioninis parkas Zarasų r. sav. Zarasų krašto muziejus Zarasų r. sav. Blyninės „La crepe“ Visoje LietuvojeGreito maisto restoranai “McDonald’s“ Visoje LietuvojeKavinės „Charlie kids“ Visoje LietuvojeNuotykių parkai „Uno Parks“ (One, Splius) Visoje LietuvojePicerijos „Charlie pizza“ Visoje LietuvojePrekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ Visoje Lietuvoje


PREKYBOS CENTRUOSE „MAXIMA“ PIRKITE UŽ 50 LT IR KNYGĄ ĮSIGYKITE TIK UŽ 19,99 LT

N A U J I E N A

AKCIJA

VYKSTA IKI

LIEPOS 21 D.

www.ter rapublica.lt

Po Lietuvą su šeima • 25maršrutaipoLietuvą• 250lankytinųobjektų• KelionėspoLietuvosmiestusirregionus• Kelionėsdviračiais• Pramogosiržaidimai,kadlaikasneprailgtų

„Po Lietuvą su šeima“ – naujas kelionių žinynas keliaujantiems su visa šeima. Knygoje kelionių maršrutai pritaikyti keliaujant su vaikais – pateikiami įdomiausi muziejai, edukacinės progra-mos, aktyvios pramogos, parkai, žaidimų aikštelės gamtoje. Kad ir mažiausiems smalsuoliams keliau-ti nebūtų nuobodu! Įsimintinos kelionės po didžiuosius Lietuvos mies-tus, etnografinius regionus, kelionės dviračiais ar tiesiog trumpi, bet įdomūs stabtelėjimai pakeliui į pajūrį – idėjos, norintiems pažinti ir daugiau išmokti. Keliaukite kartu su šeima, nes laikas, praleistas su mylimiausiais žmonėmis, yra pats vertingiausias!


INTERVIU SU


Kalbino: INETA ŽUKAUSKAITĖNuotraukos: IŠ WWW.PAMIRSTA.LT NUOTRAUKŲ ARCHYVO



BEKLAIDŽIOJANT INTERNETO PLATYBĖSE IR INFORMACINIŲ PORTALŲ LABIRINTUOSE, NETI-KĖTAI PRIEŠ AKIS IŠKYLA AKIAI NEĮPRASTI VAIZDAI – APLEISTI PASTATAI IŠ ARTI NE TIK LIE-TUVOJE, BET IR KAIMYNINĖSE ŠALYSE. KAS TAI? PASAK SVETAI-NĖS WWW.PAMIRSTA.LT ĮKŪ-RĖJO, TAI „MIESTO TYRINĖJIMAS“ (ANGL. URBAN EXPLORATION). PASIVAIKŠČIOJIMAI APLEISTUOSE DVARUOSE, KARINĖSE SLĖPTUVĖ-SE AR LIGONINĖSE – TAI AISTRA, SUJUNGIANTI FOTOGRAFIJĄ IR NORĄ ATSKLEISTI JAU PAMIRŠTŲ PASTATŲ ISTORIJAS. PASAK „MIES-TO TYRINĖTOJŲ“, TOKS POMĖGIS NĖ IŠ TOLO NEKVEPIA VANDALIZ-MU AR NIOKOJIMU, TAI TIESIOG PAŽINTIS SU LIKIMO VALIAI PA-LIKTAIS PASTATAIS IR ERDVĖMIS. APIE AISTRĄ FOTOGRAFUOTI APLEISTUS PASTATUS, POŽEMIUS, SLĖPTUVES, KARINIUS OBJEKTUS IR NE TIK KALBAMĖS SU INICIA-TYVOS IR PROJEKTO PAMIRSTA.LT AUTORIUMI DIMITRIJUMI.

Kalbino: INETA ŽUKAUSKAITĖNuotraukos: IŠ WWW.PAMIRSTA.LT NUOTRAUKŲ ARCHYVO


INTERVIU SU

Kiekviena diena kaip kuriozas, kiekviena kelionė turi savo „bajerių“. Į bet ką gali pažiūrėti kaip į nuotykį, net ir į nuotykio nebuvimą. Gyventi kasdien nuo ryto iki vakaro nuobodžioje patogioje aplinkoje – taip pat nuotykis. Ir pats didžiausias kuriozas.


Kaip kilo pomėgis aplankyti ap-leistus pastatus ir juos įamžinti?

Planuotai ir netikėtai – savanoriškai ir priverstinai. Galbūt prasiveržė savire-alizacijos troškimas, noras kažkuo už-siimti, galbūt tiesiog iš neturėjimo, ką veikti. Pradžios greičiausiai neprisime-nu – daug laiko prabėgo, o ir aš labai pasikeičiau. Iš pradžių nuotraukų iš viso nedariau, tik vaikščiojau ir žiūrinėjau, vėliau pradėjau fotografuoti kompakti-niu fotoaparatu, mėgėjiškai. To man už-teko – tai buvo tie laikai, kai vaikščiojau labiau dėl įspūdžių, ne dėl nuotraukų. Dabar vietos fotogeniškumas man tapo ne mažiau svarbus kriterijus.

Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamasis objektą?

Renkuosi objektus, kurie turi kažką ypa-tingo. Vienuose objektuose tai gali būti vizualizacija, tokiems aprašymo iš viso nekuriu. Aprašymas tokioms vietoms tik pakenktų – kam atimti progą stebėto-jams „įjungti“ savo protą? Kiti objektai be istorijos visiškai nebūtų verti dėme-sio – griuvėsiai ir tiek, o pasidomėjus viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Kie-kviena vieta turi savo „kabliuką“, belie-ka jį surasti. Tą ir stengiuosi padaryti ir atskleisti reportažuose.

Papasakokite plačiau apie www.pamiršta.lt. Kaip kilo idėja viešinti tokių „nepopuliarių“ pastatų foto-grafijas ir įspūdžius?

Savaime, stichiškai ir palaipsniui. Nebu-vo vienos akimirkos, pirminės idėjos – taip pat. Ji gimė daug vėliau, dėl to ir puslapis ne vieną kartą keitėsi – tiek tu-riniu, tiek dizainu. Projektas pamiršta.lt, toks, kokį jį matome dabar, susiformavo daug vėliau, tada kai rimtai susidomė-jau fotografija. Pirmiausia buvo skelbia-mos būtent populiarių apleistų pastatų nuotraukos, vėliau supratau, kas mane traukia, atradau savo nišą. Galbūt vieną

dieną ji vėl pasikeis – prioritetai ir idėjos pergalvojamos vos ne kasdien. Galbūt po keleto metų vaikščiosiu po bažny-čias, fotografuosiu ten besilankančių žmonių emocijas. Kas žino.

Puslapyje pamiršta.lt rašote, kad tai vieno žmogaus projektas. Vis tik ar turite savo entuziastų ko-mandą, kuri keliauja kartu? Kokie tai žmonės?

Kadaise, kol buvau kupinas idealizmo ir pirminio užsidegimo, tokį terminą varto-jau. Dabar, praėjus keleriems metams, pasikeitus žmonių prioritetams (suradus antrąsias puses, sukūrus šeimas, pasi-keitus pomėgiams), nebesureikšminu tų draugysčių ir nebeklijuoju etikečių. Pripra-tau prie nuolatinės žmonių kaitos, ją verti-nu kaip natūralų ir neišvengiamą dalyką.

O žmonės, su kuriais dabar vaikštau – kiekvienas „trenktas“ savaip ir nepa-kartojamai. Vienus traukia požemiai ir industrija, kitus – stogai ir naktinės panoramos, o dar kitus – viskas po tru-putį, adrenalinas, nuotykis, pramoga. O aš blaškausi tarp tų žmonių – su vie-nais keliauju į užsienį, su kitais stebiu miestą iš aukštai.

Kurie pamiršti objektai traukia la-biausiai?

Dabar – kuo toliau tuo labiau – stogai ir požemiai, nors metų laikas tam nėra labai tinkamas. Apleisti pastatai laikui bėgant supanašėja – vis ta pati sovieti-nė architektūra, tos pačios formos, tie patys įspūdžiai. Šiek tiek pasireiškia ir mano fotografo gyslelė – apleistuose pastatuose esi priklausomas nuo natū-ralaus apšvietimo, kurį ištaikyti, deja, nėra labai lengva. Kitur apšvietimą kuri pats, sukurdamas geresnį rezultatą. O kas nenori gero rezultato – žmogiška silpnybė, nieko nepadarysi.

Lankotės įvairios būklės pasta-tuose, ar tokiais apsilankymais

nekeliate pavojaus savo saugumui ir gyvybei?

Gyvename juk vieną kartą, tiesa? Svarbiausia, kad nekeliame pavojaus kitų žmonių gyvybei, o mūsiškėmis, bala nematė, kaip nors sugebėsime patys pasirūpinti. Galų gale, visas gy-venimas – viena didelė rizika, reikia su tuo susitaikyti. Ir šiaip – ironiška, bet daugelį traumų tiek aš, tiek mano bičiuliai, patyrėme ne savo veiklos, o laisvalaikio metu.

Lankotės ne tik Lietuvos, bet ir už-sienio šalių pamirštuose objektuo-se. Kurie aplankyti objektai buvo įdomiausi ir kodėl?

Deja, Lietuva urbanistikos prasme nėra labai įdomi šalis – net mūsų artimiausi kaimynai objektų turi daugiau, ir daug geriau išsilaikiusių. Todėl praplėsti aki-ratį ir kur nors nuvažiuoti visai naudin-ga, nors kartais tai ir išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo.

Per daug neužsisėdžiu ir aš – bent kar-tą per mėnesį stengiuosi kur nors pa-judėti. Dažniausiai važiuoju į Latviją – turiu ten gerų draugų, su jais malonu kartu pasivaikščioti po objektus. Ir nors sunku pasakyti, kurie objektai patiko labiausiai (visi jie savotiški ir palieka savotišką įspūdį), bet Kijevo požemius ir Estijos šachtų koridorius tikriausiai prisiminsiu dar ilgai.

Jūsų nuomone, ar žvelgiant Lietu-vos masteliu esame apleistų pas-tatų kraštas?

Kažin ar Lietuvoje apleistų pastatų daugiau nei kitose Europos šalyse. Vi-sur jų yra, tik nepratusi akis ne visada juos užfiksuoja. Turime daug apleistos sovietinės infrastruktūros – gamyklų, karinių objektų. Kiekvienas miestelis turi savo legendinių vietų, kuriose ren-kasi jaunimas.

Ačiū už pokalbį :)


YPATINGA LIETUVA

TAI MIŠKO TANKMĖ SU ŽYDROMIS EŽERŲ AKIMIS, LEGENDOMIS APIPINTOS MI-TOLOGINĖS VIETOS IR JAUKIOS SENOSIOS SODYBOS, GAMTA IR SENOSIOS KUL-TŪRINĖS TRADICIJOS.

DIDELĖJE RYTŲ AUKŠTAITIJOS TERITORIJOJE BESIDRIEKIANTI LABANORO GI-RIA YRA TANKIAUSIU EŽERŲ TINKLU LIETUVOJE PASIŽYMINTI MIŠKINGA TERI-TORIJA. REGIONINIS PARKAS TIESIOG NUSĖTAS VANDENS TELKINIŲ: NUO PA-SLAPTINGŲ PELKĖTŲ AKELIŲ IKI ŠAKOTARAGIŲ STIRNIŲ, BALTŲJŲ LAKAJŲ, JŪRA VADINAMO KERTUOJŲ EŽERO. UNIKALŪS AISETO, MAŽŲJŲ SIAURIŲ, ALNIO PU-SIASALIAI PASKELBTI GAMTOS PAVELDO OBJEKTAIS. JUOS SAVO GROŽIU LENKIA ŠČIŪRIO RAGAS – ILGAS IR ITIN SIAURAS PUSIASALIS, ATSKIRIANTIS BALTŲJŲ IR JUODŲJŲ LAKAJŲ EŽERUS.

REGIONINIS PARKAS GAMTINIU POŽIŪRIU – BENE VERTINGIAUSIA SAUGOMA TE-RITORIJA LIETUVOJE. JAME APTINKAMA ITIN DAUG SAUGOMŲ AUGALŲ IR GYVŪ-NŲ RŪŠIŲ, VERTINGŲ BUVEINIŲ. GIRUTIŠKIO IR BERŽALOTO PELKIŲ KOMPLEK-SAS, MIŠKAI SU JUOSE TELKŠANČIAIS TERMOKARSTINIU, RININIAIS EŽERĖLIAIS, APSUPTAIS AUKŠTAPELKĖMIS, DĖL TURTINGOS GAMTINĖS ĮVAIROVĖS PRIPAŽIN-TI TARPTAUTINĖS REIKŠMĖS ŠLAPYNE.

Nuotraukos: IŠ LABANORO REGIONINIO PARKO ARCHYVOTekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS


LABANORO REGIONINIS

PARKAS


YPATINGA LIETUVA

ŽVEJYBOS MUZIEJUSĮ rytus nuo Molėtų, dešim-tajame kelio Molėtai–Ignali-na kilometre, įkurtas Ežerų žvejybos muziejus. Jame galima pamatyti įvairių XIX a. pab. Rytų Lietuvoje naudotų žvejybos įrankių, susipažinti su archajine žvejyba, sužinoti, kaip kito šis verslas. Pristatoma au-tentiška XIX a. žvejo pirkia, žuvų rūkyklos, svirnas. Se-niausias muziejaus ekspo-natas – įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas, ištrauktas iš Peršokšnų ežero.

DVIKAMIENĖ PUŠISDu šios gamtos pavel-do objektu laikomos pušies kamienai su-augę į vieną, tačiau aukštai vėl išsiskiria. Medžio aukštis – apie 30 metrų. Šalia jo įrengta atokvėpio vieta su suoliukais ir informaciniu stendu.


SENOVINĖ DANGAUS ŠVIESULIŲ STEBYKLAJi Kulionių kaime buvo įrengta 1996 m. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais vidury-je pastatytas akmeninis saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir saulės tekėjimo bei laidos azi-mutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Nuo 1997 m. Kiekvieno ba-landžio mėnesio paskutinį savaitgalį čia švenčiama senovinė lietuvių pirmosios žalumos šventė Jorė.

LIETUVOS ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUSMolėtų rajono Kulionių kaime įkurtas Lietuvos etnokosmologijos muzie-jus – pirmasis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Ekskursijos metu per jo požeminę galeriją kylama aukštyn. Penkiose salėse pristatomi įvairūs žmonijos ryšiai su kosminiu pasauliu, kuriuos atspindi tautos gyvenimo tradicijos, apeigos, materialinis ir verbalinis paveldas, mokslas, menas ir kt. Naktinėje programoje, naudojant 80 cm ir 40 cm skersmens telesko-pus, demonstruojami įvairūs naktinio dangaus objektai: Mėnulis, plane-tos, žvaigždės, jų poros, spiečiai, ūkai, galaktikos.

MOLĖTŲ ASTRONOMIJOS OBSERVATORIJAMolėtų astronomijos observato-rijoje organizuojamų ekskursijų metu dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, gali pa-sigrožėti nuostabaus grožio spal-votomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Dieninės ekskursijos metu taip pat demonstruojamas 165 cm skers-mens teleskopas. Naktinės eks-kursijos dalyviai, esant giedram ar labai mažai debesuotam dangui, gali stebėti dangaus objektus, naudojant specialų astronominį lazerį supažindinami su žvaigždy-nais ir ryškiausiomis žvaigždėmis.

KRAUJELIŲ MITOLOGINIS AKMUO (ŠVENTAKMENIS)Kraujelių kaime, netoli Stirnių ežero stūksantis Šventakmenis yra pilkai rusvo stambiagrūdžio granito, maždaug 3,1 m ilgio, 3 m pločio ir apie 1 m aukščio. Sklando legenda, esą šis akmuo rydavęs gyvulius, o vieną dieną prarijęs ir šalia augantį beržą. Žmonės pasikvietę žynį ir šį nenaudėlį pa-šventinę. Nuo to laiko jis nieko neberyja ir yra vadinamas Šventakmeniu.

NU

OTR

AUKA

V.

KAN

DR

OTO


YPATINGA LIETUVA

PARKO SIMBOLISTai – erelis žuvininkas. Šiaurės tun-drą primenančiose aukštapelkėse galima pamatyti ir reliktinių augalų – beržų keružių, o miškų supamų ežerų pakrantėse – retų Lietuvoje ežerinių lobelijų. Labanoro giria slepia ne tik daug gamtinių vertybių, bet ir unika-lų kultūrinį paveldą, apimantį tradi-cinę medinę architektūrą, Labanoro dūdą (lietuviškąjį dūdmaišį) ir senas etnokosmologijos tradicijas.

KULIONIŲ PILIAKALNISKulionių piliakalnis įrengtas aukš-čiausioje Želvų ežero pusiasalio kalvos (jos aukštis – 86 m) vietoje, apaugęs medžiais. Iš šiaurės ir vakarų jį juosia Želvų, iš rytų – Trinktinio ežeras, pietinėje pusėje plyti laukai. Šlaitai šalia ežerų yra statūs, apie 30 m aukščio. Piliakal-nio aikštelė iškiliu viduriu, stačia-kampė, 75 m ilgio ir 60 m pločio. Datuojamas I–II tūkstm. pradžia. Tyrinėjimų metu (1983, 2001, 2003 m.) piliakalnio papėdėje rasta senovinės gyvenvietės žymių.

STIRNIŲ PILKAPIAIPirmąjį Stirnių pilkapyną sudaro 24 pilkapiai. Sampilai yra 6–10 m skers-mens, 0,5–1 m aukščio pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampi-lai buvo būdingi VIII–XII a. Antrasis pilkapynas – nedidelėje ir neaukštoje plokščiaviršėje kalvoje, apaugusioje retu pušynu. Jį sudaro 6 pilkapiai, išsidėstę nuo 2 iki 12 m atstumu vie-nas nuo kito. Dalis sampilų sulėkštė-ję, kai kuriuose matyti seniai iškastų duobių žymės.

KERTUOJOS PILIAKALNISPailgas Kertuojos piliakalnis driekiasi šiaurės–pietų kryptimi. Jo šlaitai sta-tūs, vakarinis šlaitas siekia iki 12 m aukščio, pietinis – 5–6 m, rytinis ir šiaurinis – nuolaidesni. Viršuje – 20 m pločio ir 55 m ilgio aikštelė. Piliakalnis apaugęs mišku, nors anksčiau buvo ariamas. Šiaurinėje Kertuojos piliakal-nio papėdėje senovėje būta gyvenvie-tės: šioje vietovėje rasta lipdytinės, brūkšniuotosios ir lygiosios keramikos fragmentų. Legendos byloja, kad pilia-kalnį supylusios raganos, nusižiūrėju-sios miške gražią vietelę.

PRISTATO NAUJĄ KELIONIŲ ŽINYNĄ ŠIAM SEZONUI

Lietuvoje galime didžiuotis ne tik lankytinų objektų gausa, bet ir mažai žmogaus paliesta gamta. Apie 15,7 proc. Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Lietuvoje suskaičiuojama 341 saugoma teritorija: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, apie 300 draustinių, 6 rezervatai, kuriuose saugomi mūsų šalies gamtos turtai. Tik nemanykite, kad saugomos teritorijos uždaros ir nesvetingos. Atvirkščiai – čia vedamos ekskursijos, rengiama edukacinė veikla. Atvykę į bet kurį nacionalinį, regioninį parką ar rezervatą sužinosite daug naujo: susipažinsite su gamtos įvairove, retomis saugomomis gyvūnų ir paukščių rūšimis, pakeliausite po parkus pėsčiųjų ir dviračių takais.

Metas keliauti!www.ter rapublica.lt

• schemas, padėsiančias nepasiklysti keliaujant.

• išsamius lankytinų objektų aprašymus;

• specialius lankytojams skirtus maršrutus;

• išsamius 41 saugomos teritorijos aprašymus;

Leidinyje rasite:

LEIDYKLA

IEŠKOKITE

KNYGŲ

PREKYBOS VIETOSE,

SAUGOMŲ TERITORIJŲ

LANKYTOJŲ CENTRUOSE

IR WWW.TAILIETUVA.LT

(internetu pirkti

patogiau)


JEI KELIAUDAMAS SUTIKSI

PER GAMTOS ŽOLYNĄTekstas ir nuotraukos: SELEMONO PALTANAVIČIAUS

VASARA – YPATINGO VEŠĖJIMO IR AUGALŲ ŽALIOSIOS MASĖS AU-GIMO, ŽYDĖJIMO, SĖKLŲ IR VAISIŲ UŽMEZGIMO LAIKAS. GAMTOJE VYKSTANČIŲ POKYČIŲ TEMPAI IR MASTAI YRA TOKIE, SU KURIAIS NEI GREIČIU, NEI PRODUKCIJOS APIMTIMIS NESUGEBĖTŲ SUSILY-GINTI NĖ VIENA PRAMONĖS SRITIS.

24 PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA


Dabar – geriausias laikas susipažinti su augalijos pasauliu, o sykiu – į namus parsinešti pluoštelį žolynų, kuriuos galima su-džiovinti ir iki pat kito pavasario turėti jei ne vaistų, tai bent gardžios, kvepiančios arbatos ar vasara dvelkiantį mažą drobinį maišelį, kurį galima pasidėti ant pagalvės ir mėgautis maloniais aromatais.

Keliaudami gamtoje stengiamės viską pažinti ir išmokti. Pasi-rodo – augalai, kuriuos be jokių mokslų ir pasiruošimo žinojo ir pažinojo mūsų tėvai, šiandien mūsų gali būti atrasti iš naujo. Tačiau toks atradimas turės prasmę, jei jis bus perduodamas ir kitiems, ypač mūsų vaikams ir anūkams. Paklausite, o ką dabar, eidami į gamtą, galime pasiimti, pasiruošti, ką turime žinoti?

Gamtoje taip žalia, kad netyčia galima pagalvoti apie chaosą: kur bežvelgsi, augalai aukštesni vienas už kitą, siaurais ir plačiais lapais, įvairių dydžių ir spalvų žiedais. Tačiau šie skir-tumai ir leidžia jiems visiems sukurti ypatingą derinį. Čia vis-ką gali paaiškinti: kur šviesos daug, augalai plačialapiai, kur žolynai aukšti ir tankūs – jie siauralapiai, žiedus iškeliantys iki viršūnių ar net virš jų. Kai kurie žiedai išsilaiko keletą die-nų, tačiau kad nekiltų grėsmės likti neapdulkintiems, augalai turi savo taktiką – žiedus išskleidžia ne iš karto, o palaips-niui. Kai vieni jų byra ir jau nevilioja vabzdžių, skleidžiasi kiti.

Didysis barškutis

Lietuviškos orchidėjos – gegūnės

PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA


Ruošdamiesi gamton, būtinai susiraskime knygų su piešiniais, o dar geriau – su nuotraukomis, pagal kurias galėtume pažinti au-galus. Tokių knygų Lietuvoje nedaug, visi naudojasi K. K. Vilko-nio parengtu leidiniu „Lietuvos žaliasis rūbas“, saugomų teritorijų išleistais vietinės floros apibūdinimo vadovais. Daugiau tokios literatūros galima įsigyti Europos knygynuose ar leidyklose. Tie-sa, šiose knygose teks surašyti lietuviškus žolynų vardus, dar geriau – ir liaudiškus pavadinimus, sinonimus.

Keliaudami iš karto nepažinsime ir neįsiminsime visų augalų, turime susitarti, kad pradžioje reikia „pamatyti“ ir patiems suži-noti, kaip vadinasi bent po dešimt pievos, pelkės, miško rūšių. Kitos kelionės metu lyg savaime prie to skaičiaus „atsiras“ dar po keletą rūšių, galėsime sužinoti ir daugiau detalių apie jų var-tojimą, retumą, biologiją.

Taigi – keliaujame paprastu pievos takeliu. Čia pat žaliuoja, auga, žydi... Kas jie tokie? Sunkiausia apibūdinti ir pažinti varpi-nius augalus, kurių lapai ilgi ir siauri, o žiedai (nepanašūs į mūsų įsivaizduojamus lauko gėlių žiedelius) yra ant plonų smilgų. Čia žvalgykimės miglių, eraičinų, šluotsmilgių, šunažolių, motieju-kų, kiškio ašarėlių. Būtinai susiraskime knygoje, kaip jie atrodo. Tačiau varpiniai augalai yra lyg pievos griaučiai, tarp kurių gali augti kiti žolynai. Štai švelniai išspurę rožiniai šilkažiedžių gaisre-nų žiedeliai. Pusės metro ar aukštesnis liaunaliemenis augaliukas puošnus, jo žieduose mielai lankosi bitės ir kiti vabzdžiai.

26


Jonažolė

Šunažolė



Medšarkės sugrįžta vėlai, gegužei įpusėjus

27

Jonažolė

Baltagalvės (Ramunės)

Pupalaiškis

Neužmirštuolė

Kur bežvelgsi, augalai aukštesni vie-nas už kitą, siaurais ir plačiais lapais, įvairių dydžių ir spalvų žiedais. Tačiau šie skirtumai ir leidžia jiems visiems sukurti ypatingą derinį. Čia viską gali paaiškinti: kur šviesos daug, augalai plačialapiai, kur žolynai aukšti ir tan-kūs – jie siauralapiai, žiedus iškelian-tys iki viršūnių ar net virš jų.




28


Greta geltonuoja aitrusis vėdrynas – kartais pievose jų būna labai daug, ir ūkininkai tuo visai nesidžiaugia: vėdrynas yra nuodingas, jo neėda karvės ir kiti gyvuliai. Čia pat, prie mūsų kojų, – keistais, suplotais pumpurais su geltonais žiedais barš-kutis. Žydintis jis atrodo labai kuklus ir net nepastebimas, tačiau sudžiūvus sėklų dežutėms, jos ima barškėti, vos užkliu-dytos. Tai – ne vienintelis toks taikliai duotas augalo vardas. Žiūrėkime, kokia graži pievoje paprastoji rasakila – ji neaukšta, skiautėtais lapais, kurių klostės sudaro piltuvėlį. Jame renkasi rasos drėgmė (štai jums vardo paaiškinimas: rasakila – „ke-lianti rasą“...), kurios lašas labai skaidrus, lyg gyvas sidabras. Kartais drėgmė rasakilos laše išsilaiko net karštą dieną; ne-manykime, kad tuo nepasinaudoja vabzdžiai. Pievoje iš toli geltonuoja jonažolės – jos dabar pradeda žydėti ir geltonuos iki pat rudens. Jonažolių žiedus rinkdavo mūsų protėviai, nes jų arbata padeda nuo įvairių negalavimų. Tiesa, visada perspė-jama, kad reikia vengti vartoti jonažolių arbatą ar antpilą, jei organizmas yra jautrus. Pasižvalgę pievoje rasime ir kūpolių, ir lipikų, dobilų...

Šilkažiedė gaisrena

Šventagaršvė



Žingsniuokime paežerėn, prie upės ar drėgnon pievon, kur au-galai siekia juosmenį, kur jų tankmėje dieną slapstosi uodai, kur lizdus suka nendrinukės ir griežia griežlės. Čia, tarp žalių viksvų dalgių (daugelio jų lapų kraštai aštrūs, ga-lintys perpjauti odą), baltuoja pievinės kartenės; jų keturlapiai žiedai gali būti ir švelniai rožiniai. Kartenę galima naudoti salo-toms, sriuboms gardinti. Čia pat ryškiai raudona spalva sutinka savo žiedus lyg varpelius nukorusios žiognagės ir pusės metro aukščio plačiai besišakojanti pelkinė glindė. Drėgnesnėse vieto-se, prie pat ežero ar upės senvagės, žaliuoja trilapiai pupalaiškiai – vasaros pradžioje balti jų žiedai vilioja bites, čia jos surenka nemažai nektaro. Čia pat pabirę švelniai žydri pelkinių neuž-mirštuolių žiedeliai, geltonuoja šilingės. Tačiau pačios nuosta-biausios – mūsų orchidėjos: gegužraibės, gegūnės, kurių galima rasti bent keletą rūšių. Būtinai jas nufotografuokime, kad žiedai nuotraukoje būtų ryškūs, kad juos po to galėtume apibūdinti. Atkreipkime dėmesį į jų lapus: plotį, formą, spalvą, dėmes.

Iš karto daug nenukeliausime, visko nesužinosime. Vėliau patrauk-sime į miškus ir tikrąsias pelkes. O dabar pažiūrėkime, ką surado-me, ką nufotografavome, ką surinkome arbatai. Tik atminkime: rinkti galima nesaugomus, neretus, nenykstančius augalus. Tokie tegul lieka gamtai!

Palemonas

ŽiognagėPLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA


MIESTAI IR MIESTELIAI

V E L I U O N A


KELIAUJANT NEMUNO PAKRANTE SENUOJU RO-JAUS KELIU JURBARKO LINK, UŽSUKTI KVIEČIA VELIUONOS MIESTELIS. VELIUONA IŠSIDĖS-ČIUSI NEMUNO PAKRANTĖJE, APATINĖJE IR VIRŠUTINĖJE UPĖS TERASOSE. MIESTELIO

VARDAS SIEJAMAS SU VELIUONĖLĖS UPELIO PAVADI-NIMU. 1315 METAIS RAŠYTOJE „SEMBOS KANAUNINKO“ KRONIKOJE, APRAŠANT TŲ METŲ POLITINIUS ĮVYKIUS, PIRMĄ KARTĄ PAMINĖTAS VELIUONOS PILIES VARDAS. APSILANKYTI VELIUONOJE KVIEČIA NE TIK IŠLIKĘ SENIEJI PASTATAI IR ARCHEOLOGINIŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSAS. IŠ ČIA ATSIVERIA ĮSPŪDINGA NEMUNO PANORAMA, O SVETINGI MIESTELIO GYVENTOJAI KVIE-ČIA UŽSUKTI IR VĖL.

V E L I U O N A

Nuotraukos: V.KANDROTOTekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS



SENOJI MIESTELIO DALIS

Veliuona – viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, apylinkėse stūksantys piliakal-niai mena XIII–XIV a. vykusias kovas su kryžiuočiais. Vietovė buvo viena pagrin-dinių Lietuvos gynybos punktų, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Junigedos vardu paminėta 1291 m. Manoma, kad pirmą kartą Magdeburgo teises Veliuonai 1501–1502 m. suteikė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, vėliau laisvojo miesto teisės buvo atnaujintos 1580 ir 1792 m. Veliuonos miestelio senoji da-lis yra išsaugojusi senąjį gatvės tinklą, erdvinę kompoziciją ir struktūrą, todėl paskelbta urbanistikos paminklu, kurį kartu su piliakalniais saugo ir istorinis kraštovaizdžio draustinis. 1991 m. minint miesto 700 metų sukaktį pastatytas jubi-liejinis paminklas (skulpt. Š. Šimulynas).


VELIUONOS ARCHEOLOGINIŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSAS

Veliuonos piliakalniai – tai archeologinis-istorinis kom-pleksas, menantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kovas su kryžiuočiais. Šį kompleksą sudaro du piliakalniai – Pilies (Ramybės) kalnas ir Gedimino kapo kalnas. Ant Pilies kalno stovėjo Veliuonos (Junigedos) pilis, seniau-sia žinoma pilies statybos data – 1291 m. Pilis dažnai buvo puldinėjama kryžiuočių (XIII pab. – XIV a. pr. – daugiau nei 15 kartų). Bene smarkiausiai 1363 m., kai magistras Vinrichas, nuniokojęs Kauno ir Pieštvės pilis, Veliuonos pilį sudegino, o jos pylimas nuslinko. Taip pat – 1367 m., kai pilį atsitraukdami sudegino patys gyventojai. Veliuonos pilis atstatyta 1411 m. vasarą, joje palikta stipri 400 vyrų įgula. Medinę pilį atstatė Vy-tautas Didysis. 1423 m. pilyje vykusio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m. sudaryta Melno taikos sutar-tis. Ant Gedimino kapo kalno, kur, manoma, palaidotas kovose žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, stovi 1925 m. pastatytas paminklas Lietuvos valdovui, o ant Ramybės kalno įrengtas aukuras deivei Velionei.


VELIUONOS DVARO SODYBA

Medinius klasicistinius Veliuonos dvaro rūmus 1818–1820 m. pastatydino grafai Zaleskiai. Tai vienas iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, išlaikęs architektūros auten-tiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. 1909 m. dvaras atiteko didikams Vakseliams, 1920–1922 m. dvare veikė Veliuonos pradžios mokykla, kurioje mokėsi ir būsimasis rašytojas Petras Cvirka. 1944 m. Vakseliai emigra-vo į Vakarus, o dvaras buvo nacionali-zuotas. Dabar dvaro rūmuose veikia Ve-liuonos krašto istorijos muziejus, supa-žindinantis su archeologiniais radiniais, šimtą metų skaičiuojančios mokyklos klase, rašytojo P. Cvirkos gyvenimu bei kūryba. Šalia rūmų puikuojasi vertingas dvaro parkas, kuriame veši reti Lietuvo-je medžiai: gelsvažiedžiai tulpmedžiai, raudonlapiai ąžuolai, Veimuto pušys. . www.veliuonoskrastas.lt


ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA

Veliuonoje iškilo viena pirmųjų Žemaitijos katalikų šventovių – ją 1416 m. fundavo Vytautas Didysis, po poros metų ji sudegė ar buvo sudeginta. Antroji bažnyčia pastatyta 1421 m. Dabartinė mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia iškilo 1636–1644 m., vėliau ji buvo rekonstruota didikų Radvi-lų, Tiškevičių, Pacų iniciatyva, todėl pirminė šventovės išvaizda pakitusi. Bažnyčia – renesanso stiliaus, turi išlikusių gotikinių elementų. Viduje įrengti septyni XVIII a. barokiniai altoriai, kurių puošniausias – didysis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų alto-rius, išsiskiriantis baroko stiliaus dekoru, puošnumu, Petro Kalpoko 1921–1922 m. tapytais Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos pa-veikslais. Šventovėje saugomas ir didiko Jono Kazimiero Bžostovs-kio antkapinis paminklas. Unikalūs Veliuonos bažnyčios vargonai, pastatyti žymiausio XIX a. vargonų meistro Juozapo Radavičiaus. Bažnyčios bokšte įrengtas nedidelis sakralinis muziejus.

Daugiau apie Lietuvos miestus ir miestelius skaitykite leidyklos „Terra Publica“ išleistoje knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“.

VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLAS

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didy-sis – vienas svarbiausių Lietuvos valdovų Ve-liuonos gyventojams: tai jis fundavo pirmąją katalikų šventovę, 1412 m. atstatė sudegintą Veliuonos pilį, o lemtinga sąjungininkų per-galė Žalgirio mūšyje kryžiuočių nuolat puldi-nėjamam kraštui suteikė ilgai lauktą ramybę. Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias me-tines 1930 m. Veliuonoje buvo pastatytas pa-minklas didžiajam kunigaikščiui, projektą su-kūrė žymus lietuvių skulptorius Vincas Grybas, realizavo skulptorius Apolinaras Šimkūnas.

LIETUVOSmiestai ir miesteliai


Anykščiai Biržai Dusetos Dūkštas Ežerėlis Ignalina Jonava Joniškėlis Joniškis Kaišiadorys Kavarskas Kėdainiai Kupiškis Linkuva Molėtai Obeliai Pakruojis Pandėlys Pasvalys Radviliškis Ramygala Rokiškis Subačius Šeduva Širvintos Švenčionėliai Švenčionys Troškūnai Ukmergė Utena Vabalninkas Vilkija Visaginas Zarasai Žagarė Žiežmariai Adutiškis Akademija Akademija Alanta Alizava Andrioniškis Antalieptė Antašava Babtai Bagaslaviškis Baisogala Balninkai Čedasai Čekiškė Daugailiai Daujėnai Debeikiai Deltuva Dotnuva Dubingiai Duokiškis Geležiai Gelvonai Giedraičiai Grinkiškis Gudžiūnai Joniškis Josvainiai Juodupė Jūžintai Kačerginė Kairiai Kaltanėnai Kamajai Karmėlava Kernavė Klovainiai Krakės Krekenava Krikliniai Krinčinas Kriukai Kruonis Kuktiškės Kulautuva Kupreliškis Kurkliai Labanoras Lapės Leliūnai Lyduokiai Lygumai Meškuičiai Mielagėnai Miežiškiai Musninkai Naujamiestis Nemunėlio Radviliškis Pabaiskas Pabiržė Pagiriai Palėvenė Palonai Panemunėlis Panemunis Panoteriai Papilys Pašušvys Pašvitinys Pernarava Pociūnėliai Pumpėnai Pušalotas Raguva Rimšė Rozalimas Rukla Rumšiškės Salakas Salamiestis Saldutiškis Saločiai Salos Sidabravas Siesikai Skaistgirys Skapiškis Skiemonys Smilgiai Subačius Sudeikiai Surdegis Surviliškis Suvainiškis Svėdasai Šaukotas Šešuoliai Šėta Šiaulėnai Šilai Šimonys Taujėnai Tauragnai Tyruliai Traupis Truskava Turmantas Tverečius Užpaliai Vadaktai Vadokliai Vandžiogala Vaškai Vepriai Vidiškiai Viešintos Vyžuonos Zibalai Žasliai Žeimelis Žeimiai Želva Žemaitkiemis

TAI SOLIDI REPREZENTACINĖ KNYGAKnygoje pristatyti 346 Lietuvos miestai ir miesteliai, aprašyti 30 patyrusių autorių.

472 informatyvūs puslapiai besidomintiems krašto istorija ir keliaujantiems po Lietuvą.

Iliustruota beveik 1000 naujų ir archyvinių nuotraukų.

LIETUVOSmiestai ir miesteliai

www.tailietuva.lt

VISA LIETUVA TAVO LENTYNOJE!

Knygą patogu įsigyti internetu


TECHNIKOS PAMINKLAI

ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUS (RINKTINĖS G. 2, VILNIUS) LANKYTOJAMS

DURIS ATVĖRĖ 2003 M., MININT PIRMOSIOS VILNIAUS CENTRINĖS ELEKTRINĖS 100-METĮ. 2008 M. ĮGYVENDINTAS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOMIS REMIAMAS PROJEKTAS „LIETUVOS ENERGETIKOS MUZIE-JAUS PERTVARKYMAS Į LIETUVOS TECHNIKOS MUZIEJŲ, PRITAIKANT KULTŪROS IR ISTORIJOS PAVELDO OBJEKTĄ – PIRMOSIOS VILNIAUS CENTRINĖS ELEKTRINĖS PATALPAS VIEŠIE-SIEMS TURIZMO POREIKIAMS“, MUZIEJUS IŠSI-PLĖTĖ, ĮRENGTOS NAUJOS EKSPOZICIJOS.

ENERGETIKOS

IR TECHNIKOS

MUZIEJUS

Nuotraukos ir tekstas: ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJAUS


ENERGETIKOS

IR TECHNIKOS

MUZIEJUS

ANOT MUZIEJAUS DIREKTORĖS RASOS AUGUTYTĖS, „ELEKTRINĖS PASTATAS

BUVO PASTATYTAS UŽ MIESTELĖNŲ PINIGUS. ELEKTRINĖS ATSIRADIMAS SIMBOLIZAVO VILNIAUS MODERNĖJIMO PRADŽIĄ. KAI PAS-TATAS BUVO UŽDARYTAS IR ELEKTRINĖ NU-STOJO VEIKTI, ČIA BUVO NUSPRĘSTA ĮKURTI MUZIEJŲ, O DABAR MES NORIME ATIDUOTI SKOLĄ VILNIAUS GYVENTOJAMS – KVIEČIAME NE TIK SUSIPAŽINTI SU EKSPOZICIJOMIS, BET IR ATEITI Į KONCERTUS, POEZIJOS VA-KARUS, KINO PRISTATYMUS, KONFERENCIJAS BEI KITUS RENGINIUS.“

MUZIEJAUS EKSPOZICIJOSŠiuo metu muziejuje veikia 8 ekspozicijos: Transporto, Energetikos, „Pagaminta Vilniuje“, Vilniaus pramonės, „Dujos Lietuvoje“, Vėjo ir saulės energetikos, interakty-vios „Technikos mokslas“ ir „Technika vaikams“. Jas aplan-kyti galima savarankiškai arba lydint muziejaus gidui.

TRANSPORTO ekspozicijoje pristatoma automobilio ir motociklo raida daugiau nei per šimtą metų. Čia ekspo-nuojami kolekcininkams priklausantys istoriniai automo-biliai, motociklai, dviračiai, jų dalys. Vienas patraukliausių eksponatų – dvivietis automobiliukas „Pegeot Bebe“, pagamintas 1913 m. Šio automobilio konstruktorius-dizai-neris – garsusis Ettore Bugatti.


TECHNIKOS PAMINKLAI

Ekspozicija „Technikos mokslas“Ignalinos atominės elektrinės maketas „Pegeot Bebe Type BP1“ Transporto ekspozicijoje

Turbinų salė

Garo katilai Energetikos ekspozicijoje Stelažas „Pagaminta Vilniuje“

Ekspozicija „Technika vaikams“

Skalbimo mašina „Miele Extra“ ir skalbinių gręžimo volas „Original Miele“ ekspozicijoje „Pagaminta Vilniuje“ Transporto ekspozicija


Nuo

trau

ka:

Iš a

gent

ūros

Shu

tter

stoc

k.co

m

Vilniaus viešojo transporto istoriją atskleidžia nuotraukos bei muziejaus lauko ekspozicijoje stovintis autobu-sas „Ikarus“ – paskutinis tokio tipo nuo sovietinių laikų išlikęs autobu-sas, vežęs vilniečius. 2013 m. šalia jo eksponuojamas milijoną kilometrų nuvažiavęs troleibusas „Škoda 14Tr“. Į abi viešojo transporto priemones galima įlipti, pro grindyse sumon-tuotą stiklą pamatyti jų agregatus ir mechanizmus.

ENERGETIKOS ekspozicijoje pri-statoma Lietuvos energetikos istorija, demonstruojama pirmosios lemputės kopija. Pagrindiniai eksponatai – įspū-dingi autentiški pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės įrenginiai: garo katilai, turbinos, generatoriai, valdy-mo pultas, kondensatoriai. Lankytojai kviečiami užeiti į garo katilo vidų, pa-dirbėti valdymo pulte, susipažinti su Ignalinos atominės bei Kruonio hidroa-kumuliacinės elektrinių maketais.

Kelionė po muziejų tęsiama ekspozi-cija „PAGAMINTA VILNIUJE“, kurioje kviečiama pažvelgti, kaip per 200 metų visuotinė industrializacija pakeitė miesto veidą bei kasdienį gy-venimą. Vilniaus miesto pramonė nuo amatų iki sovietmečio pabaigos pri-statoma daiktais, visais laikotarpiais lydėjusiais paprastą žmogų. Vilniuje pagaminti daiktai dažnai susilaukia dėmesio – atrodo, neseniai naudotas siurblys „Audra“ ar magnetofonas „Elfa“ – jau muziejinės vertybės. Pra-monės ekspozicijos tąsa pristato svar-bias miesto pramonės šakas: teks-tilės, stiklo, poligrafijos, skaičiavimo mašinų ir lazerinių technologijų.

Dauguma muziejaus lankytojų ilgėliau sustoja prie Elektrėnų naujakurio būs-to. Ekspozicijoje „ELEKTRËNAI“. Ateitis prieš 50 metų“ artimas vaizdas: virtuvė su septintojo dešimtmečio įrankiais, šaldytuvu, svetainė, apstaty-ta moderniais to meto baldais.

Elektrinės dujų reguliavimo punkte įrengta ekspozicija „DUJOS LIE-TUVOJE“. Demonstruojamas ma-ketas iliustruoja dujų kelią iš gręžinio iki vartotojo namų. Ant muziejaus pastato stogo įrengtos vėjo ir saulės jėgainės ne tik gamina elektrą, bet ir leidžia susipažinti su kitomis, eko-logiškomis energetikos rūšimis. Išsa-mesnę informaciją apie tradicinę ir alternatyvią energetiką suteikia gidas teminės ekskursijos metu.

Daugiau laiko siūloma praleisti inte-raktyviose ekspozicijose „TECHNI-KOS MOKSLAS“ ir „TECHNIKA VAIKAMS“. Čia visi eksponatai lie-čiami, nemažai žaidybinių elementų. Interaktyvūs eksponatai pristato tam tikrus fizikinius dėsnius: lankytojai su-žino savo svorį Jupiteryje, kuria žaibą ar optinę iliuziją, žaidžia su magne-tais, bando surasti juodą kamuoliuką tarp milijono baltų. Tai pažintinės mokslo ekspozicijos, skirtos vaikams iki 99 metų.

Lankytojai Energetikos ir technikos muziejaus ekspozicijas lanko sava-rankiškai arba lydimi muziejaus gidų. Siūlomas išmaniesiems įrenginiams pritaikytas audiogidas lietuvių, rusų bei anglų kalbomis, kurį bet kada gali-ma nemokamai atsisiųsti iš muziejaus internetinės svetainės. Energetikos ir technikos muziejus – antrasis muziejus Lietuvoje, siūlantis videogido gestų kalba paslaugą. Planšetiniuose kom-piuteriuose esanti videogido programa lietuvių ir tarptautine gestų kalbomis pristato Transporto, Energetikos, Pra-monės ekspozicijas.

Muziejuje siūlomų edukacinių progra-mų temos – nuo muzikos iki fotogra-fijos, nuo optinių iliuzijų iki pramonės raidos. Nors daugiausia edukacinių užsiėmimų dalyviai yra moksleiviai, tačiau šeimos taip pat dažnai renkasi alternatyvų laisvalaikio praleidimą. Tėvai kartu su vaikais iš degtukų dė-žučių gamina fotoaparatus, jais foto-grafuoja, stebi iliuzijas, sudaro žemė-lapius, riša knygutes. Įdomios veiklos muziejuje randa įvairių pomėgių ir poreikių žmonės.

Energetikos ir technikos muziejus – tai unikaliame technikos paveldo objekte, pirmojoje Vilniaus centrinėje elektrinėje, sukurta kultūros, laisva-laikio, informacijos sklaidos ir indus-trinės erdvės harmonija.

„Pegeot Bebe Type BP1“ Transporto ekspozicijoje


FOTOESĖ

S A U L Ė LY D Ž I A IS A U L Ė LY D Ž I A I



S A U L Ė LY D Ž I A IS A U L Ė LY D Ž I A I



FOTOESĖ

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖSNuotraukos: VYTAUTO KANDROTO

Vakaras... Gęstanti laužo liepsna ir paskutinių besileidžiančios saulės spindulių paišdykavimai... Čia jie šiltu prisilietimu maloniai paglosto veidą, čia ryškiomis spalvomis nudažo ežero vandenį. Oranžiniai, raudoni ir geltoni atspalviai džiugina akį, priverčia sustoti pasigrožėti ir nors trumpam atitrūkti nuo kasdienio skubėjimo. Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris paneigtų saulėlydžių žavesį ir grožį. Mėgaukimės jais...


PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA 43PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA 43


FOTOESĖ


PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA 4545PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA 45


PATARIA SPECIALISTAI

TĘSINYS. PRADŽIA – PLATUMOS. 2014 BALANDŽIO- GEGUŽĖS MĖN.

Tekstas ir nuotaukos: VYTAUTO KANDROTO

TEBŪNIE ŠVIESA BLYKSTĖ

Tęsiame įvadą į profesionalaus fotografo darbą. Šiame numeryje labai glaustai apžvelgsime blykstės panaudojimo gali-mybes ir kuo fotografui svarbus trikojis.

Blykstė – papildomas momentinis švie-sos šaltinis, integruotas fotoaparate arba parduodamas kaip atskiras fotoaparato priedas. Blykstė patogi tuo, kad ji maža, patogi naudoti ir sukuria pakankamai galingą šviesos pliūpsnį. Tiesmukiškas blykstės naudojimas, sukuriant priekinį apšvietimą, yra problematiškas dėl per-švietimo, dėl to blykstės panaudojimo galimybės nuolat plečiamos tiek gamin-tojų, tiek pačių fotografų eksperimentais (žr. blykstės panaudojimo galimybės – schemos dešinėje).

Pradedantieji dažnai mano, kad blykstė išspręs visas problemas fotografuojant patalpoje. Anaiptol. Stipri dirbtinė švie-sa sukuriama tik galingomis blykstėmis (lempomis) fotostudijoje. Nedėkite didelių vilčių į integruotą fotoapara-te blykstę – ji tinkama tik atvejams „iš bėdos“. Net ir viena galinga, prie fotoaparato tvirtinama blykstė foto-grafavimo lauke – „ne karys“. Padaryti šviesias, geros kokybės nuotraukas pa-talpoje dar reikia baltų lubų ir šviesaus objektyvo. Toks derinys padeda gauti puikios kokybės nuotraukas vestuvių fotografams.

Jei patyrinėsite vestuvių fotografo dar-bą išsamiau, pamatysite, kad blykstę būtina naudoti ir lauke. Tiek plieskiant ryškiems saulės spinduliams vidurdienį, tiek lyti susiruošusiam debesiui, blykstė padeda papildomai apšviesti fotogra-fuojamų žmonių veidus ir drabužius.


BLYKSTĖ PATALPOJE, NUKREIPTA Į VIRŠŲ

ŠV IES IOS LUBOS

FOTOAPARATAS

BALTAKORTELĖ

nuo lubų atspindėta šviesa

nuo kortelės atspindėta šviesa

OBJEKTAS

BLYKSTĖ PATALPOJE, IŠSKLAIDYTA ŠVIESA

FOTOAPARATAS

šviesa sklinda nuo

didesnio paviršiaus ploto

OBJEKTAS

BALTASLAPAS


PATARIA SPECIALISTAI

BLYKSTĖ LAUKE, SAULĖTĄ DIENĄ

SAULĖ

FOTOAPARATAS

OBJEKTAS

saulės šviesa

blykstės šviesa

BLYKSTĖ LAUKE, APNIUKUSIĄ DIENĄ

APNIUKĘS DANGUS , VAKARAS

FOTOAPARATAS

OBJEKTAS

blykstės šviesa

silpna šviesa sklinda nuo didesnio paviršiaus ploto


SAULĖ

TRIKOJIS

Visiškai kitokia fotografavimo technika taikoma fiksuojant nejudančius objek-tus. Gražiai nuotografuoti nartiurmortą ar kokį kitą nedidelį objektą patalpoje jums padės nuo lango sklindanti na-tūrali šviesa ir trikojis. Geriausiai tai daryti apniukusią, bet ne tamsią dieną. Pasirinkite langą, kad fotografuojant šviesa kristų jums iš kairės ir pro jį ne-prasiskverbtų tiesioginiai saulės spindu-liai. Objektas dedamas ant stalo ar kito pagrindo maždaug 1 m atstumu nuo lango – gausite puikų šoninį apšvieti-mą. Pastumdami objektą pirmyn-atgal galite suprojektuoti reikalingą šviesos ir pusšešėlio kampą. Jei objektui trūksta šviesos, kitapus stalo priešais langą pastatykite baltos spalvos plokštę (me-džiagą). Ji atspindės lango šviesą iš dešinės. Už objekto esantis fonas sken-di prieblandoje, todėl nesudarys kon-kurencijos. Plačiai atverkite diafragmą (f4-5,6) ir daiktai už objekto susilies į lengvą rūką, kuris išryškins fotografuo-jamą objektą.

Trikojį naudokite ir lauke nejudantiems

objektams (peizažams, pastatams) fo-tografuoti. Taip galėsite iki maksimumo uždaryti diafragmą (f16-22), o visose nuotraukose net plauko plonumo linijos taps ryškios.

Be trikojo nepavyks užfiksuoti ir nuosta-bių temstančio miesto šviesų. Fotografų vadinama „Mėlynoji valanda” – trumpas laiko tarpas temstant, kuomet dangus būna tamsiai mėlynos spalvos, bet mieste jau įjungiamos gatvių ir auto-mobilių lempos. Įvairiose geografinėse platumose šis periodas trunka skirtingai, Lietuvoje vasarą – apie 30 minučių, žiemą – iki 15 minučių. Lietuvoje dėl ekonominių sumetimų gatvių ir objektų apšvietimas kartais įjungiamas jau bai-giantis mėlynajai valandai, t.y. beveik pilnai sutemus. Tada objektai ir dangus netenka natūralaus apšvietimo, todėl pastatai nuotraukose gaunasi „purvini“, o dangus – juodas arba pilkšvas. Arčiau pusiaujo esančiose pietų šalyse vasarą temsta labai greitai, tačiau šiaurinėse platumose (pvz., Taline, Sankt Peterbur-ge) pilnai nesutemsta ir mėlynąja valan-da galima mėgautis iki pat aušros.

NU

OTR

AUKA

IŠ

SXC.

HU


LIETUVIŠKA VIRTUVĖ

Vištyčio miestelio panorama

Vilkaviškio katedraPaežerių dvaras Vilkaviškio katedra

SOTŪS SUVALKIETIŠKI PIETŪS


Kybartų geležinkelio stotis

Pasirinkę šį Suvalkijos maršrutą, besidriekiantį pasienyje su Kaliningrado sritimi, aplankysime keletą unikalių Lietuvos bažnyčių, grožėsimės Paežerių dvaro sodyba, stebėsimės Suvalkijos miestelių technikos ir inžinerijos paminklais, o kelionę baigsime pietaudami prie Vištyčio ežero, vadinamo Lietuvos Baikalu.

Kelionę pradėkime VILKAVIŠKIO 1 miesto centre, Vytau-to g. 14, prie 1998 m. pašventintos dvibokštės Švč. Mer-gelės Marijos Apsilankymo katedros. Pasigrožėję naujausia Lietuvoje pastatyta katedra, pavažiuokime kelis šimtus metrų Vytauto gatve pietų kryptimi ir pasukime kairėn į Vysk. A. Ka-roso gatvę. Šia nedidele gatvele važiuokime iki pabaigos, kol išvysime buvusio Vilkaviškio dvaro pastatus. Kadaise dvaro sodyboje buvo apsistojęs pats Napoleonas Bonapartas, o šiuo metu gyvenamajame dvaro pastate gyvena žmonės. Išlikusi išraiškinga pastato detalė – klasicistinis portikas. Apsižvalgę dvaro sodyboje, keliaukime toliau – privažiavę Vytauto gatvę sukime kairėn ir paskui iškart dešinėn į J. Basanavičiaus ga-tvę. Čia išvysime XX a. pradžioje pastatytos spirito varyklos administracinį pastatą (J. Basanavičiaus g. 3). Apžiūrėkime šį raudonų plytų mūro architektūros paminklą.

Kita mūsų laukianti vieta – PAEŽERIŲ DVARO SODYBA 2 . Važiuokime atgal iki Vytauto gatvės ir sukime kairėn, tuo-met visą laiką tiesiai, kol išvažiuosime į E28 kelią. Juo vyk-sime apie 3 km iki nuorodos Paežerių dvaro link. Nuorodos kryptimi sukime dešinėn ir važiuokime dar 0,4 km kaštonų alėja, kurios pabaigoje jau baltuoja Paežerių dvaro pastatas. Pasistatę automobilį, eikime pasivaikščioti po buvusio dvaro valdas, apžiūrėti išlikusių ansamblio pastatų. Tikrą ramybę ir harmoniją pajusime dvaro rūmus supančiame parke.

Po atokvėpio vienoje geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvaro sodybų, keliaukime toliau – iki ALVITO 3 . Išvažiavę į E28

51

VIŠTYČIOLINK:

Kybartų geležinkelio stotis

Alvito bažnyčia


NUO VILKAVIŠKIOIKI VIŠTYČIOSOTŪS SUVALKIETIŠKI PIETŪS



kelią, sukime kairėn ir vykime apie 4 km iki šio kaimo, įsikūrusio Alvito ežero pakrantėje. Įvažiavę į Alvitą, ju-dėkime Ežero gatve ir sukime į dešinę. Už kelių šimtų metrų – neogotikinė Gauronskių koplyčia-mauzoliejus, ku-rioje šiuo metu įrengta Alvito Šv. Onos bažnyčia. Apžiūrėję šventovę, grįžkime į pagrindinį kelią ir sukime dešinėn. Kaimo pakraštyje, dešinėje E28 kelio pusėje, pievoje matyti XX a. pr. raudo-nų plytų mūro buvusios spirito varyklos pastatas. Galime stabtelėti ir iš arčiau apžiūrėti šį buvusį pramonės objektą.

Kita kelionės stotelė – KYBARTAI 4 – už 10 km. Pasiekę šį pasienio miestą, važiuokime pagrindine J. Basanavi-čiaus gatve, kol dešinėje išvysime Šv. Aleksandro Nevišo cerkvės bokštą. Prie šventovės palikime automobilį ir

eikime pasigrožėti šiuo įdomiu XIX a. sakraliniu pastatu, išsiskiriančiu rusiš-kos bizantinės architektūros formomis. Paėję J. Basanavičiaus gatve tolyn, kairėje kelio pusėje išvysime Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Ap-žiūrėkime šios tarpukariu statytos ka-talikų bažnyčios išorę, užeikime į vidų, kur galėsime išvysti Lietuvoje neįprastą didžiojo altoriaus kompoziciją su skulp-tūrine Nukryžiuotojo grupe (skulpt. B. Pundzius). Perėję į kitą gatvės pusę priešais išvysime Kybartų geležinkelio stoties pastatus. Pasivaikščioję stoties teritorijoje, rasime ne vieną stoties komplekso statinį, paskelbtą kultūros paveldo objektu.

Iš Kybartų keliaukime iki – VIŠTYČIO MIESTELIO 5 . Važiuokime J. Basa-navičiaus gatve iki Vištyčio gatvės ir

sukime kairėn. Vištyčio gatvė per-eina į 186 kelią, kuriuo pasieksime už 25 km įsikūrusį Vištytį. Miestelis įeina į Vištyčio regioninio parko, ku-rio plotas – 10,1 tūkst. ha, teritoriją. Vakaruose regioninis parkas ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose – su Lenkija. Jo teritorijoje telkšo 14 ežerų, daug nedidelių pelkaičių. Nors Vilkaviškio krašte miškų labai mažai, Vištyčio regioniniame parke yra net keletas didelių miško masyvų – Viš-tytgirio, Drausgirio ir Pavištyčio. Iš-skirtinis šių miškų bruožas – didelius jų plotus užimantys ąžuolynai. Besi-domintys istorija regioniniame parke atras ne vieną piliakalnį ir senovės gyvenvietę.

Nors mūsų jau laukia vaišės prie Viš-tyčio ežero, nepraleiskime progos apžiūrėti Vištyčio miestelyje ir jo pri-eigose esančių vertingų objektų. Prie pat miestelio, dešinėje kelio pusėje, guli didžiulis riedulys – šeštas pagal dydį akmuo Lietuvoje, dar vadinamas Didžiuoju arba Stebuklinguoju. Įva-žiavę į Vištytį, už kelių šimtų metrų išvysime katalikų Švč. Trejybės baž-nyčią, kurią tikrai verta aplankyti. Nuo Vištyčio bažnyčios važiuodami tiesiai iki Taikos gatvės, sukime kairėn ir ne-toliese pamatysime rodyklę senosios Vištyčio aliejinės link. Keliaukime jos apžiūrėti (Taikos g. 21). Taikos gatve važiuodami toliau, kairėje rasime Viš-tyčio evangelikų liuteronų bažnyčią. O iškart už miestelio ribos, dešinėje kelio pusėje ant kalvelės, išvysime kadaise sparnais keliautojams mojusį Vištyčio vėjo malūną.

Po tokios gausybės aplankytų vietų ir objektų, pats metas papietauti. Nuo vėjo malūno važiuokime atgal ir iškart sukime kairėn į 5144 kelią. Įsukus de-šinėje pusėje matyti prie Vištyčio ežero įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pasistatykime transporto priemonę, patogiai įsitaisykime ežero pakrantėje ir suruoškime vaišes. Pasistiprinus, tuo pačiu 5144 keliu galima važiuoti pietų kryptimi Vartelių link ir pasiekti trijų valstybių LIETUVOS, LENKIJOS IR RUSIJOS SIENŲ TRIKAMPĮ 6 . Apžiūrė-jus šią vietą, patogiausia grįžti iki 200 kelio, sukti dešinėn ir važiuoti tiesiai iki E27 kelio, o nuo jo – reikiama kryptimi.

Vilkaviškis

Kybartai4 km

Virbalis

Pajevonys

Pajevonys

Paežeriai

Užbaliai

Vištytis Gražiškiai

AlvitasPaežerių ež.

LENKIJA

RUSIJA

1

Varteliai

234

5

6

4 km11 km

22 k

m

11 km

Vištyčio ež.



KEPTOS DARŽOVĖS• 8–12 šviežių bulvių• 4–6 pomidorų• 8–12 morkų• 1 cukinijos• aliejaus• druskos• pipirų

Daržoves nuplauti, patepti aliejumi ir iškepti ant grotelių, išklotų folija. Iškepus pagardinti druska ir pipirais.

KEPSNYS SU PIPIRAIS• 1 kg minkštos kiaulienos (sprandinės, nugarinės, mentės)

marinatui: • 2 šaukštelių maltos paprikos• 2 šaukštelių maltų juodųjų pipirų• 1 šaukšto skaldytų juodųjų pipirų• 1 šaukšto malto kardamono• 1 sutraiškytos česnako skiltelės• 180 ml (tris ketvirčius • puodelio) sojų padažo• 125 ml (pusės puodelio) obuolių sulčių• 2 šaukštelių pomidorų pastos

Mėsą nuplauti ir supjaustyti 1,5 cm storio gabalė-liais. Mažame dubenėlyje sumaišyti visus priesko-nius, sojų padažą, obuolių sultis, pomidorų pastą ir į paruoštą marinatą sudėti mėsos gabalėlius. Tada uždengti ir palaikyti šaltai per naktį. Keps-nius įdėti į vienkartinį kepimo indą ir aptepti ma-rinatu. Kepti kepsninėje uždengus maždaug 30 min., retkarčiais apverčiant. Patiekti su keptomis daržovėmis.

SUVALKIJOS KRAŠTAS SKIRIASI NUO KITŲ LIE-TUVOS REGIONŲ. ČIA KELIAUTOJŲ NELEPINA

KALVOTI KRAŠTOVAIZDŽIAI, MĖLYNUOJANTYS EŽE-RAI. PRIEŠ AKIS ATSIVERIA SUVALKIJOS LYGUMOS, ŽALIUOJANČIŲ ŽIEMKENČIŲ LAUKAI, O RUDENĮ – ARIMŲ PLATUMOS. SUVALKIEČIAI VISADA GALĖJO DIDŽIUOTIS MĖSOS GAMINIAIS: SKILANDŽIAIS, RŪKYTOMIS DEŠROMIS, KUMPIAIS, LAŠINIAIS. APSI-LANKIUS NETIKĖTAM SVEČIUI, VISADA ATSIRASDA-VO KĄ PADĖTI ANT STALO.

PO KELIONĖS SUVALKIJOJE IR MES PASISTIPRIN-KIME, PASIGAMINĘ SKANIŲ PATIEKALŲ IŠ KIAULIE-NOS, VIŠTIENOS, KUMPIO.



AŠTRŪS VIŠTIENOS SPARNELIAI

• 8–12 vištienos sparnelių

marinatui: • aštrių vištienos prieskonių• 1–2 citrinų sulčių• 1 mažo sutarkuoto svogūno• 3 sutraiškytų česnako skiltelių• ¼ šaukštelio aitriosios paprikos• 1 šaukšto šviežio tarkuoto imbiero• ¼ šaukštelio malto cinamono• ¼ šaukštelio raudonųjų ankštinių pipirų• 1 šaukšto aliejaus

Nuo vištienos sparnelių nupjauti viršūnėles ir sparnelius per sąnarį perpjauti pusiau. Dubenyje gerai išmaišyti visas marinatui skirtas sudedamą-sias dalis. Vištienos sparnelius užpilti marinatu, uždengti ir palikti marinuotis dviem valandoms (kol keps kepsnys, sparneliai išsimarinuos). Po to sparnelius išimti iš marinato ir iškepti ant grotelių dažnai vartant ir palaistant marinatu. Kepti apie 20 min., kol vištiena visiškai iškeps.

BUROKĖLIŲ SALOTOS• 3–4 virtų burokėlių• 2 apelsinų, 200 g gražgarsčių• 1 citrinos sulčių• 3–4 šaukštų alyvuogių aliejaus• 100 g graikinių riešutų• druskos

Burokėlius ir apelsinus nulupti ir supjaustyti grie-žinėliais. Gražgarstes nuplauti, sumaišyti su buro-kėliais ir apelsinais, išspausti citrinos sulčių, įpilti alyvuogių aliejaus, pagardinti druska ir užbarstyti riešutų.



www.ter rapublica.lt

N A U J I E N AKai atšyla oras, taip norisi išbėgti iš virtuvės! Imame kepsninę, statome prie namų ar lekiame į gamtą. O kodėl gi nepabandžius sėsti į automobilį ir pasileisti po gražiausias Lietuvos vietas. Patirsite naujų įspūdžių ir malonumų – pamatysite, ko dar nematėte, pagaminsite, ko dar neragavote.

IEŠKOKITE

KNYGŲ

PREKYBOS

VIETOSE IR

WWW.TAILIETUVA.LT

(internetu pirkti

patogiau)

• daugiau kaip 150 gamtoje gaminamų patiekalų receptų

•100 vertingiausių lankytinų objektų

• 20 įdomiausių kelionių maršrutų po Lietuvą automobiliu

Knyga „Iškylos Lietuvoje: kelio-nės ir receptai“ padės kiekvieną jūsų kelionę paversti smagia pra-moga – patirsite naujų įspūdžių, skaniai ir sočiai pasivaišinsite, nau-dodamiesi pateiktais receptais.

Iškylaukime, pramogaukime Lietuvoje kartu su draugais ir giminaičiais!

P

IRM

ASIS KULINARINIS

K

ELIO

NIŲ VADOVAS


ĮSPŪDŽIAI IŠ...

57PLATUMOS 2014 BIŽELIS–LIEPA

MIESTAS, KUR ATGIMSTA ISTORIJAJERUZALĖ

MAŽAI MIESTŲ AR VIETŲ PASAULYJE, KUR KIEKVIENAS GRINDINIO METRAS IR KIEKVIENAS MASYVUS AKMUO BOKŠTO

AR BAŽNYČIOS KŪNE GALĖTŲ TIEK DAUG PASA-KYTI IR NUKELTI Į VISIEMS KUO PUIKIAUSIAI ŽINOMĄ ISTORIJĄ. JERUZALĖ YRA TA VIETA, KURIĄ ŽINO VISAS PASAULIS, KUR ĮVYKO TIEK DAUG SVARBAUS, TAI VIETA, KURIOJE NORI AP-SILANKYTI VISI (NEKALBANT APIE KAI KURIUOS RADIKALIUOSIUS ARABUS). IŠTIES, ĮŽENGIANT Į JERUZALĖS SENAMIESTĮ PER KŪNĄ NUBĖGA VIRPULIUKAI, VISKAS KARTU IR PAŽĮSTAMA, IR PIRMĄ KARTĄ MATOMA. BIBLIJOS LAIKAI, PER-SONAŽAI, VIETOS, RODOS, JAU ATGYJA IR PATS TAMPI ISTORIJOS DALIMI.

Tekstas ir nuotraukos: DAINIAUS KINDERIO


ĮSPŪDŽIAI IŠ...

KETURIŲ SKIRTINGŲ PASAULIŲ MIESTASKą galima pamatyti, pajausti Jeru-zalėje dabar? Suskirstykime mies-tą į keturias dalis: armėnų, žydų, krikščionių ir musulmonų kvartalus. Įdomu tai, kad čia išties daug ar-mėnų. Jie gyvena gana uždarai ir savo didingų kultūros turtų turistams nerodo, jų bažnyčia stipri ir viena įtakingiausių Jeruzalėje. Krikščio-niškas kvartalas pats laisviausias, čia gyvena visų keturių skirtingų tautų ar religijų atstovai. Tai vieta, kur nėra visur kitur jaučiamos prieš-priešos. Žydai ortodoksai išskirtinai laikosi žydų kvartale, o musulmonai turi savo atskirą gyvenamąją liniją. Kai žydų vaikai eina į mokyklą per arabų kvartalą – juos lydi ginkluota apsauga. Kai turistai vaikšto su gidu po arabų rajoną ir klausosi istorijų, arabai vaikai stengiasi tarškinti puo-dais ir triukšmauti, parodydami savo nepasitenkinimą. Įdomu tai, kad ara-bai, gyvenantys savo teritorijoje, yra vadinami „be vienos minutės milijo-nieriais“. Gidas pasakoja, kad arabas arabui namą gali parduoti už kelias-dešimt tūkstančių eurų, o tą patį

namą žydui – už kelis milijonus. Žy-dui būtų garbė nupirkti namą iš ara-bo arabų teritorijoje, bet tokiu atveju arabas rizikuotų savo gyvybe – tai būtų laikoma didžiausia išdavyste.

Žydų kvartalas – linksmas. Čia aikš-tėse žaidžia linksmi vaikai su tėvais, sklinda užburianti muzika, nosį riečia skanūs kvapai. Jaučiama, kad jie lais-vi, atsipalaidavę žmonės.

RAUDŲ SIENAKelionę į Jeruzalę mažai kas įsivaiz-duoja be apsilankymo prie raudų sienos. Tai ypatinga vieta, kaip žydai sako, ypatinga tuo, kad tai artimiau-sia jiems vieta prie švenčiausios vietos trims religijoms – „Akmens Šventyklos“.

Iki tos vietos nelengva prasibrauti: apsauga, patikra kaip oro uoste, didelės eilės, sausakimša aikštė žmo-nių. Prie Raudų sienos meldžiasi vyrai ir moterys, bet atskirai. Vyrai vienoje pusėje turi beveik dvigubai daugiau vietos nei moterys. Kodėl? Vyrų daugiau meldžiasi? Ne. Šovinizmas. Matyti, kad prie raudų sienos mel-džiasi daugiau moterų, jų ten sausa-

kimša. Tai parodo žydų požiūrį į vyrų ir moterų teises, kurios nesikeičia. Įdomu stebėti jaunus, pagyvenusius ir senukus žydus, besimeldžiančius, besišnekučiuojančius, kaišiojančius savo raštelius į raudų sienos plyšius. Sinagogoje vyrauja rimtis, bet niekas nedraudžia ten bėgioti ir žaisti vai-kams. Požiūris į vaikų auklėjimą čia taip pat kitoks – tai jau kita tema.

KRISTAUS KELIAS – KELIAS TAS PATS, BET JERUZALĖ KITOKIAKelionės į Izraelį metu beveik visi aplanko Jeruzalę, o aplankę – nori eiti Kristaus Kryžiaus keliu, apie kurį tiek daug girdėta ir tiek daug kartų matyta filmuose. Tačiau nesitikėkite pamatyti tokio vaizdo, kurį matote filmuose apie Kristų ir Jeruzalę. Po nukryžiavimo praėjo du tūkstančiai metų, per kuriuos Jeruzalė buvo per-statyta daugybę kartų. Kas nesikei-čia, tai tas pats Kryžiaus kelias.

Jis prasideda prie Liūto vartų – pro juos Verbų sekmadienį Jėzus įžengė į miestą. Įėjus pro Liūto vartus išnyra romėniško stiliaus Šv. Onos bažnyčia.

Kai žydų vaikai eina į mokyklą per arabų kvartalą – juos lydi ginkluo-ta apsauga. Kai turistai vaikšto su gidu po arabų rajoną ir klausosi is-torijų, arabai vaikai stengiasi tarš-kinti puodais ir triukšmauti, paro-dydami savo nepasitenkinimą.



ĮSPŪDŽIAI IŠ...


Ją XII amžiuje pastatė kryžiuočiai. Vieta parinkta neatsitiktinai – laiko-ma, kad kaip tik čia stovėjo Joahimo ir Onos namas, kuriame gimė Dievo Motina Mergelė Marija. Kai XVI a. Šventoji žemė atiteko Osmanų imperi-jai, musulmonai šioje bažnyčioje buvo įrengę mokyklą.

Vieta, kur romėnų kariai nuplakė Jėzų, uždėjo jam erškėčių vainiką ir davė nešti kryžių, vadinama Nuplakimo vie-nuolynu. Penktadieniais čia prasideda vienuolių procesijos, kartojančios Kryžiaus kelią. Toliau Kryžiaus kelyje yra arka „Ecce Homo“. Čia Pontijus Pilotas, rodydamas į Jėzų, ištarė isto-rinius žodžius „Štai žmogus“. Dabar čia būna daug turistų, todėl šurmuly-je sunku apmąstyti tai, kas vyko čia Didįjį Penktadienį. Vieta, kur galima lengviau įsijausti į istoriją, yra Siono Seserų vienuolynas, esantis šalia.

Toje vietoje, kur Jėzus suklupo pirmąjį kartą, dabar stovi Lenkų katalikų ko-plyčia. Išganytojas čia krito, tuoj vėl pakilo ir ėjo toliau, mokydamas, kad net didžiausio silpnumo akimirkomis galime pakilti ir žingsnis po žingsnio žengti tikslo link. Iki XIX amžiaus, kol

šią vietą išpirko krikščionys, čia buvo turkų pirtys.

Kryžiaus kelyje Jėzus sutiko savo motiną – šioje vietoje nuo 1881 metų stovi armėnų statyta bažnyčia. Virš įėjimo yra bareljefas, iliustruojantis jų jaudinamą susitikimą. Viduje išsau-gota bizantiška mozaika, kur pavaiz-duotas pėdos atspaudas. Tai vieta, kurioje susitikimo su sūnumi metu stovėjo Marija.

Vieta, kur Kančios kelias („Via Doloro-sa“ gatvė) pasuka Golgotos link, stovi pranciškonų koplyčia. Šioje vietoje Simonas Kirenietis paėmė kryžių ir jį nešė už Kristų.

Paprasta moteris Veronika kenčian-čiam Jėzui parodė tikrą atgailą: pra-sibrovusi pro minią nuo Jėzaus veido nuvalė prakaitą ir kraują. Mažųjų Kristaus Seserų koplyčios sienoje įmū-rytas kolonos fragmentas su užrašu, nurodančiu vietą, kur stovėjo Veroni-kos namas.

Paskutinio Kristaus suklupimo vie-ta yra prie įėjimo į Etiopų ir Koptų vienuolynus. Iki 1959 m. skilimo tai buvo vienas bendras ortodoksų vie-

nuolynas, tačiau koptai išstūmė eti-opus iš bažnyčios. Etiopų vienuoliai persikėlė ant jos stogo, ten įsirengė celes ir jose gyvena iki šiol. Prie Kop-tų vienuolyno yra Kristaus trečiąjį suklupimą menantis romėnų kolonos fragmentas. Iki XVI amžiaus ši kolo-na buvo prie įėjimo į Kristaus kapo baziliką.

Kristaus kapo bazilika – švenčiausia krikščionims vieta. Ji stovi toje vieto-je, kurioje pagal šventuosius raštus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė Jėzus Kristus. Pir-moji bažnyčia šioje vietoje buvo pa-statyta 335 m. Daugybę kartų ji buvo nugriauta bei perstatinėta. Dabartinė bazilika atstatyta 1810 m. Joje apei-gas atlieka net šešių konfesijų aukš-tieji dvasininkai.

Tiek daug istorijos, tiek daug įspū-džių. Sunku per keletą dienų visai tai apeiti, pajusti, suprasti. Paprasčiausiai įsijausti į vietinių gyvenimą, pasiklysti tarp siaurų gatvelių ir šurmuliuojančių aikščių, spalvingų turgaus užkampių... Izraelis labai vilioja unikalia savo is-torija, o Jeruzalė yra įdomiausias tos istorijos puslapis.

Žydų kvartalas – linksmas. Čia aikštėse žaidžia linksmi vaikai su tėvais, sklinda užburian-ti muzika, nosį riečia skanūs kvapai. Jaučiama, kad jie lais-vi, atsipalaidavę žmonės.


BERNELIŲ UŽEIGAM.Valančiaus g. 9, Kaunas (Senamiestis)

KAINA 5,90 Lt

Ar užsisakytume dar kartą? TaipĮvertinimas: 2 balai

Tekstas ir nuotraukos: ALĖS BEVALĖS

VIENAS MĖGSTAMIAUSIŲ LIETUVIŲ PATIEKA-LŲ, KURIAIS SKUBAME VAIŠINTI ATVYKUSIUS SVEČIUS IŠ UŽSIENIO, YRA ŠALTIBARŠČIAI.

PASAK, KULINARIJOS PAVELDOSAUGININKŲ, TIKRI ŠALTIBARŠČIAI TURI BŪTI SU KEFYRU, VIRTAIS ARBA MARINUOTAIS BUROKĖLIAIS, ŠVIEŽIAIS AGURKAIS, SVOGŪNŲ LAIŠKAIS, KRAPAIS IR KIAUŠINIU. KARTAIS KEFYRAS PAKEIČIAMAS VANDENIU SKIESTA GRIE-TINE, PASUKOMIS AR RŪGPIENIU. ŠTAI IR VISKAS. MŪSŲ LIETUVIŠKŲ SKRANDŽIŲ DŽIAUGSMAS JAU PARUOŠTAS.

SVEIKUOLIUS GALIME NURAMINTI, KAD SVEIKOS MITYBOS SPECIALISTAI ŠALTIBARŠČIŲ SUDEDAMĄJĄ DALĮ – KEFYRĄ, ĮVARDIJA KAIP SVEIKIAUSIĄ PRO-DUKTĄ PASAULYJE, O PAČIUS ŠALTIBARŠČIUS KAIP NEKALORINGĄ PATIEKALĄ. KIEKVIENA TRADICINĖ LIETUVIŲ ŠEIMA GAMINA ŠALTIBARŠČIUS, TIK ŽINO-MA, KIEKVIENA ŠEIMININKĖ TURI SAVO RECEPTĄ.

TAIGI, MES NUSPRENDĖME PATIKRINTI AR ŠIS PA-PRASTAS PATIEKALAS TOKS PAT SKANUS MŪSŲ KA-VINĖSE IR RESTORANUOSE, KAIP IR PAS MAMĄ. Į TIKRŲ ŠALTIBARŠČIŲ PAIEŠKAS LEIDOMĖS KAUNE.

TIKRŲ ŠALTIBARŠČIŲ

BEIEŠKANT

RAGAUJAME IR VERTINAME

62

Pirmas įspūdis. Kauno senamiesčio širdyje įsi-kūręs restoranas savo gražia aplinka traukia užsukti. Ant lubų sukabinti ąsočiai ir bokalai, tautiniais rūbais pasipuošusios padavėjos – atrodo viskas turėtų spin-duliuoti autentiškumą. Prisėdame prie pirmo pasi-taikiusio staliuko. Pirmiausia pastebime popierines „servėtėles“ ant stalų. Popieriaus lakštai su reklamine informacija uždengia didžiąją stalo dalį. Negana to, stalas tiesiog apibarstytas druska ir cukrumi. Matosi, kad po buvusių valgytojų jis dar nevalytas. Stalo nuva-lymo taip ir nesulaukėme.

Aptarnavimas. Meniu atneša greitai, bet kai jau išsirinkome, teko laukti apie 20 min, kol mus pastebėjo padavėja ir gana šaltai priėmė užsakymą. Galbūt toks mūsų ignoravimas buvo užklydusių turistų iš užsienio pasekmė, bet vis tik restoranas buvo pustuštis ir aptar-naujančio personalo netrūko.

Patiekalas. Atnešti šaltibarščiai nuo meniu pa-veikslėlio skiriasi savo vaizdu. Pirmiausia pasigedome kiaušinių, o ir pati sriuba atrodė kiek skystoka. Tiesa, priedas – bulvės – buvo šviežios, ne pernykštės. Tas nuteikė maloniai, tačiau nuotaiką vėl sugadino faktas, kad ant stalo trūko servėtėlių. Čia gal ir sugrįšime, bet kai turėsime daug laiko palaukti.

• http://www.berneliuuzeiga.eu/



BRAVARIAKaraliaus Mindaugo g. 47, P.C. „Akropolis“, Kaunas

KAINA 6,99 Lt

Ar užsisakytume dar kartą? Ne Įvertinimas: 1 balas

BAJORŲ KIEMASIslandijos plentas 32, PLC „Mega“, Kaunas

KAINA 5,90 LT (kaina pateikta sąskaitoje 4,19 Lt)

Ar užsisakytume dar kartą? TaipĮvertinimas: 3 balai

Pirmas įspūdis. Įžengę į „Bravarios“ restorano erdvę iš karto įsitaisome prie staliuko esančio prie ledo arenos. Ten tuo metu treniruojasi ledo ritulio žaidėjai. Taigi nenuostabu, kad dažnai krūptelti priverčia į langą atskriejęs ledo ritulio rutulys. Be to, ilgiau pasėdėjus imame jausti nemalonų šaltuką. Nusprendžiame, kad vis tik restoranas neturėtų būti ten, kur šalta.

Aptarnavimas. Jaunutė padavėja pasipuošusi į tautiškus rūbus panašia apranga, beveik iš karto atneša meniu. Mes žinome ko užsisakyti, iš karto verčiame la-pus, kuriuose ieškome šaltibarščių. Štai ir jie. Padavėja greitai priima užsakymą ir po kelių minučių šaltibarščiai jau ant stalo.

Patiekalas. Iš pirmo žvilgsnio, vaizdas keliantis apetitą – orkaitėje apkeptos auksinės bulvės ir dubenė-lis šaltibarščių su grietinės pagardu. Šį kartą kiaušinio randame, matosi švieži krapai ir svogūnai, galbūt ir ke-fyro esama, tad pradedame valgyti. Deja, nusivylimas... Bulvės tokios sūrios, kad beveik neįmanoma valgyti, šaltibarščiuose taip pat druskos nepagailėta. Tad visas „druskingas“ derinys sukuria negerą įspūdį – kainos ir kokybės santykis tikrai prasilenkia. Čia valgyti dar kartą tikrai nesugrįšime.

• http://www.bravaria.lt/

Pirmas įspūdis. Restorano dizaineriai tikrai pasi-stengė, aplinka jauki, šviesu ir daug vietos. Atsisėdame prie staliuko. Čia taip pat viskas švaru tvarkinga, neturi-me ko sukritikuoti. Tad užsisakome.

Aptarnavimas. Aptarnavimas tikrai greitas ir ma-lonus. Deja, atmintyje padavėja visai neišliko. Ar jos neturėtų nors truputį nusišypsoti?

Patiekalas. Šaltibarščiai meniu pažymėti „Kulinari-jos paveldo fondo“ ženklu, nuteikia maloniai. Laukiame patiekalo. Štai ir jis. Patys šaltibarščiai nenuvylė, buvo su kefyru, tirštoki. Skonis nenuvylė, nors vis kirbėjo jausmas, kad kažko trūksta. O štai bulvės... Lėkštėje gulėjo aptrupėję, senos ir net pajuodavusiais kampais bulvės. Jei ne šaltibarščiai ir puiki aplinka, kažin ar su-grįžčiau dar kartą.

• http://bajorukiemas.lt/






Straipsnio „Liaudies technika“ ištrauka iš žurnalo „Gimtasai kraštas“ 1 (24) Nr. sausis–kovas 1940 VIIKalba netaisyta

Duobėdžių, kaime ir aplinkiniuose kaimuose senovėje naminių dažų gamy-ba itin buvus išplitus, nes krautuvėse ar vaistinėse tik kai kuriuos chemika-lus tepirkdavo, o šiaip dažus pasigamindavo namuose kiekviena šeimininkė. Dalinai senesnės šeimininkėm dar ir dabar retkarčiais pasigaminančios dažų, nors dažniau perkama krautuvėse gatavi dažai.

NAMŲ DAŽŲ GAMYBOJE BUVO GAMINAMA TRYS DAŽŲ GRUPĖS

NAMINIŲ

DAŽŲ GAMYBA

DROBINIAMS RŪBAMS

IR GIJOMS DAŽYTI

VILNONIAMS RŪBAMS

IR GIJOMS DAŽYTI

DROBINIAMS IR VILNONIAMS

RŪBAMS IR GIJOMS

DAŽYTI

ŽURNALAS „GIMTASAI KRAŠTAS“ – PIRMASIS LIETUVOJE KRAŠTOTY-ROS ŽURNALAS, PRADĖTAS LEISTI 1933 M. ŠIAULIUOSE. ŽURNA-

LAS BUVO LEIDŽIAMAS 1933–1943 METAIS. JO ORGANIZATORIUS IR REDAKTORIUS BUVO TEISININKAS, „AUŠROS“ MUZIEJAUS IR ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS ĮKŪRIMO INICIATORIUS PELIKSAS BU-GAILIŠKIS. ŽURNALE RAŠĖ APIE 80 GARSIŲ TO METO MOKSLININKŲ, MUZIEJININKŲ, KRAŠTOTYRININKŲ, MOKYTOJŲ IR STUDENTŲ. PER 10 GYVAVIMO METŲ BUVO IŠLEISTA 17 ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ NUMERIŲ. ŽURNALE BUVO SKELBIAMA INFORMACIJA IŠ VISŲ KRAŠ-TO ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ KRAŠTOTYROS, MUZIEJININKYSTĖS, ARCHEOLOGIJOS, ETNOLOGIJOS, TAUTOSAKOS, KALBOS IR GAMTOS TEMOMIS. ŠIANDIEN ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ EGZEMPLIORIŲ GALIMA RASTI TIK MOKSLINĖSE BIBLIOTEKOSE.


Pilkai dažyti drobiniams bei marškoniams buvo gaminama šiokie dažai: prilupama jaunų alksnių žievės ir užmerkiama šaltan vandenin bent dviem dienom, o kartais ir trims dienoms. Užmerkus žievę, tuoj pridedama bei už-merkiama įvairių surūdijusių geležgalių, kaip tai: senų pasagų, grandžių, vinių ir t.t. Kada jau pamirkoma dvi ar tris dienas, žievė ir geležgaliai išgriebiama ir į dažus dedama dažomasai rūbas arba gijos (srūgos) ir taip pat laikoma užmerkus bent dvi dienas, o kartais ir tris. Tačiau nemerkiama bent kaip, bet žiūrima, kad įmerktasai rūbas būtų liuosai dažuose, nesuspaustas; taip jau ir su gijomis. Išėmus rūbą ar gijas iš dažų, tuoj džiaunama. Šiais dažais rūbai nudažomi pilkai; vilnoniai nedažomi.

Pilkai yra žinoma dar vienas dažų gamybos būdas. Būtent, vieton alksnio žie-vės imama ąžuolo luoba, kuri sukapojama smulkiais gabalėliais arba, jei jauno ąžuolo imama plona žievė, supiaustoma peiliu, sudedama į vandenį katilan, pridedant gana tirštai ir- virinama bent dvi valandas. Iki iš luobos ištraukiama į vandenį viskas. Tada katilas nukaičiama žemėn, ąžuolo ištižusi luoba samčiu nugriebiama ir išmetama ir į dažus merkiama dažomasai rūbas arba gijos. Mir-koma bent parą ar ir daugiau, iki visi dažai susigeria į dažomus rūbus. Paskui jau džiaunama. Šiais dažais tedažoma tiktai marškoniai bei drobiniai siūlai ar rūbai. Sakoma, kad šie dažai, lygiai kaip ir pirmieji, esą labai patvarūs ir nu-dažytas šiais dažais rūbas „nebijąs“ plovimo ir net sutinimo šarme, nekalbant apie vandenį. Šiuose dažuose dažyti rūbai taip pat „nebiją“ bei nenublunką ir nuo saulės.

Rudai drobiniai dažomi šiaip paruoštais dažais. Prilupama jaunų alksnių žievės ir ji smulkiai supiaustoma. Tada žievė kokiame inde pamerkiama šaltan vandenin vienai parai išmirkti. Dažniausiai merkiama jau tiesiog į katilą, kuris paskui su žieve užkaičiama ant ugnies ir virinama apie tris valandas. Tačiau prieš užkaičiant ant ugnies ar-tuoj-užkaitus pridedama apie 100 gramų „kupar-vozo” ir kiek mažiau alūno. Iki išvirinama žievė kuparvozas ir alūnas ištirpsta. Tada nukaičiama puodas ar katilas nuo ugnies ir samčiu išgriebiama suvirusi ir ištižusi žievė ir į dažus įdedama liuosai, nesūspaudžiant rūbas ar siūlų gijos ir užkaičiama ant ugnies bei pavirinama dar dvi valandas (maždaug). Tada nukaičiama dažai žemėn, išgriebiama dažomasai rūbas ar gijos, sudedama į drobinį maišelį, žinoma, švarų, pav., didesnėn terbon sukišama, ir maišelis ar terba uždedama ant garuojančio su karštais dažais katilo, kad nudažytąjį rūbą ar gijas „išgarinus” ant garo. Taip ant garo laikoma bei garinama iki ataušta dažai, nustoja garavę. Bet jei tuo laiku pasitaiko kūrenti pečius, pav., kepant duoną, tai ją ištraukus, sudėti maišelin ar terbon rūbai bei siūlai pakišama po pečiaus „pašusti” ir laikoma iki visiškai ataušta pečius. Dažant didesnį kiekį siūlų arba daugiau audeklo ar jau pasiūtų rūbų, pečius ir specialiai pakuriama, nes ant garo, palyginti, mažai „teišsigariną”. Šiais dažai tedažoma tik drobiniai siūlai ar audeklas; vilnoniai nedažoma.

Žaliai dažoma labai panašiu būdu, kaip ir rudai ir tedažoma tik vilnoniai. Dažoma ir dažai paruošiami šiuo būdu. Alksnio žievė smulkiai supiaustoma ir pamerkiama šaltan vandenin vienai parai, kad išmirktų. Tada užkaičiama ant ugnies, pridedama kuparoso ir virinama 3 valandas. Įdedama vilnonis aude-klas ar vilnonės gijos, nugriebus bei pašalinus žievę ir virinama dvi valandas. Paskui sudedama dažomieji siūlai ar audeklas drobinin maišelin ar terbon ir „garinama“ ant karštų, garuojančių dažų arba pakišamą po karštu pečiumi, tik, žinoma, neperkarštu, kad nesviltų ir laikoma iki ataušta pečius. Šiuo būdu dažant vilnoniai nusidažą žaliai ir tas žalumas prilygsta samanų žalumui. Nuda-žytasai audeklas ar siūlai nebiją sutinimo, nei nuo saulės nenublunką.



Geltonai – „citrinavai“ (vadinasi, šviesiai gelsvai, citrino spalva) da-žoma drobiniai bei marškoniai ir vilnoniai, nes šie dažai tinką ir drobiniams, ir vilnoniams dažyti. Dažai pagaminami šitokiu būdu. Pribraukiama beržo lapų, sudedama vandenin ir katilas užkaičiama ant ugnies ir tada pridedama nedide-lis alūno kiekis. Virinama apie 2 valandas. Kada vanduo nuverda, pridedama jo daugiau. Tačiau, paprastai, vengiama „dapildyti“, bet iš karto vandens imama daugiau, kad liktų ir nuvirinimui. Išvirus dažus, katilas nukaičiama aslon ir samčiu beržo suvirę lapai išgriebiama. Tada katilan įdedama vilnonės ar marš-konės siūlų gijos ar audeklas (vilnonis arba marškonis), užkaičiama puodas ant ugnies ir pavirinama apie vieną valandą. Paskui nudažyti siūlai ar audeklas džiaunama ore. Šiais dažais nudažoma šviesiai gelsva citrino spalva.

Juodai dažoma suodžiais (suodimis). Dažai taip pagaminami. Prirenka-ma iš kamino smulkios, sudėties suodžių, taip jau išgrandant ir pečiaus ir vir-tuvės (kuknios) durnų kanalus. Suodžiai suberiami į švarų vandenį, pridedant jų gerą kiekį, kad vanduo nebūtų perdaug skystas bei nenusidažęs. Maždaug ant vieno kibiro vandens pridedama po saują valgomosios druskos ir šis miši-nys užkaičiama ant ugnies ir apie vieną valandą virinama, gerai maišant, kad galutinai ištirptų druska ir suvirtų suodžiai. Siūlai ar audeklas dedama jau į švarius dažus, perkošus juos per koštuvį arba drobinį skudurą. Virinama apie pusvalandį ir, nukaitus nuo ugnies aslon, laikoma siūlai dažuose, iki šie atauš-ta. Paskui nugręžiama ir padžiaunama ore. Šiais dažais dažoma marškoniai (drobiniai, lininiai, pakuliniai ir t. t.) ir vilnoniai. Kaip pasakojama, šiais dažais itin gerai juodai nusidažydavęir neblukdavę.

KALBANT DĖL DABARTINIŲ DAŽŲ IR DAŽYMO BŪDO, PAŽYMĖTINA, KAD TIK VIENA KITA APYLINKĖJE MOTERĖLĖ DALINAI TEGAMINA NA-MINIUS DAŽUS. TAI DAŽNIAUSIAI SENOVIŠKO GYVENIMO BŪDO BEI PAPROČIŲ ŠALININKĖS. ŠIAIP JAU TOKIŲ DAŽŲ GAMYBA YRA PAMIRŠ-TA, NES, KAIP SAKOMA, NEBEAPSIMOKĄ DAUG VARGTI IR GAIŠTI SU

NAMINIAIS DAŽAIS, JUOBA, KAD NAMINIŲ DAŽŲ GAMYBA YRA SU-RIŠTA SU LAIKO GAIŠIMU. PAV., KAI KURIAIS DAŽAIS DAŽANT,

REIKIA MAŽIAUSIAI PUSDIENIS SUGAIŠTI IKI PARUOŠIAMI DAŽAI, O IKI NUDAŽOMA, TAI IR VISA DIENA TRUNKANTI.

GI PIRKTINIAI DAŽAI ESĄ PATVARŪS, PIGŪS IR PATOGŪS DAŽYTI. TAČIAU DAR ESAMA MOTERŲ, KURIOS MANO IR ĮSITIKINUSIOS, KAD NAMINIAIS DAŽAIS DAŽYMAS SENOVĖJE BUVĘS GERESNIS, DAŽAI ŽYMIAI BŪDAVĘ PATVARESNI, GALĖDAVĘ JUOS VIRINTI IR NEI KIEK NE-BLUKDAVĘ. JEI JOS PAČIOS DABAR NEBESIGAMINAN-ČIOS DAŽŲ, TAI DAŽNIAUSIAI DĖLIAI LAIKO STOKOS AR KITŲ PRIEŽASČIŲ, LIKDAMOS PRIE SENESNĖS NUO-MONĖS APIE NAMINIŲ DAŽŲ GAMYBĄ.

T A P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

NORI GAUTI NAUJIENAS PIRMAS?

W W W . P L A T U M O S . L T

Documents

Žurnalas Platumos birželis 2014 4 (6)