2014 m. birželis Nr. 6 (19)

Tobulos atostogos pagal LJMS

10-ame psl.

Gabūs ne t ik moks l e11-ame psl.

Interviu su geriausios fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autoriumi Patriku ŠčajevuDalyk iška, r imta, perspektyvu

4-5-ame psl.

Atviras pokalbis su Markusu Roduneriu3-ame psl

Karšta tema

Tarptautinę mokslininkų bendruomenę neforma-lioms diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“

6-7-ame psl.

Atostogų ekologijaAtsakingų atostogų atmintinė

8-ame psl.

D a i k t a iDviratis

9-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėji-mų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo progra-mos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybi-

nių organizacijų fondas“.

Viršelyje: Markusas Roduneris. M. Rodunerio asmeninio archyvo nuotrauka.

Mielieji,

Vasara jau įsibėgėjo, ir saulė vis dažniau lepina mus karštomis voniomis. Dauguma mokslininkų poilsiauja, ilsisi nuo eksperimentų, savo rimtus darbus atideda rudeniui. Reikia gi pailsėti smegenims, kad vėl gimtų naujos genialios idėjos, o taip pat sukaupti jėgų, kantrybės ir ryžto jas vėliau įgyvendinti. Tikimės, kad birželio mėn. vykusi Lietuvos jaunųjų moks-lininkų sąjungos mokslo stovykla „Idėjų kalvė“ padėjo jauniesiems tyrėjams dalį problemų išspręsti ir užmegzti naudingus ryšius su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių. Tai jau dešimtą kartą vykusi vasaros mokslo stovykla, kurioje tradiciškai dalyvavo tyrėjai iš užsienio. Neformalioje aplinkoje vieni kitiems pristatė savo tyrimus, smagiai leido laiką. Daugiau apie renginį skaitykite 6-7 pusl.

Šiame numeryje kviečiame jus susipažinti su jau aštuntąjį kartą suorganizuoto konkurso „Geriausios disertacijos“ vie-nu iš laimėtojų – dr. Patriku Ščajevu. Jo disertacija „Plačiatarpių puslaidininkių fotoelektrinių savybių optinė diagnostika su laikine ir erdvine skyra“ buvo pripažinta geriausiu 2013 metais Lietuvoje apgintu darbu fizinių, technologijos, biome-dicinos ir žemės ūkio mokslų sričių grupėje. Jaunasis mokslų daktaras supažindina mus su savo tyrimais, dalinasi savo mokslinio gyvenimo patirtimi (4-5 pusl.).

„Šveicarų tautybės kalbininko Markuso Rodunerio, šiuo metu dirbančio Šiaulių universitete, gyvenimas primena tar-pukario Lietuvos intelektualo Juozo Ereto, taip pat kilusio iš Šveicarijos, kelią. Abu jie įsimylėję Lietuvą ir liudija, kad mūsų šalies kultūra, literatūra, filosofija ir gali būti, ir yra verta pasaulinio dėmesio,“ – taip mūsų šio numerio pašnekovą apibūdina jį kalbinęs žurnalistas Ramūnas Čičelis. Kviečiame jus susipažinti su Markusu Roduneriu mėnraščio 3 pusl.

Prasidėjus atostogoms, pateikiame jums „Atsakingų atostogų atmintinę“, taip pat kviečiame susipažinti su geriausiu vasaros atostogų draugu dviračiu. O kas yra tobulos atostogos jaunajam mokslininkui – skaitykite 10 pusl. Galbūt norė-tumėte pasidalinti su mumis savo atostogų įspūdžiais? Mielai kviečiame apie tai rašyti redakcijai.

Šis „Odės mokslui“ numeris simboliškai vainikuoja LJMS projekto „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ pabaigą. Tai jau paskutinis numeris, leidžiamas pagal šį projektą. Labai noriu padėkoti visiems, kurie buvote kartu ir prisidėjote tiek prie mėnraščio leidybos, tiek ir prie projekto įgyvendinimo. Be jūsų visų, mieli skaity-tojai, Sąjungos nariai ir kolegos, ši veikla nebūtų prasminga. Tad linkiu ir toliau kartu siekti ryžtingų LJMS tikslų – burti jaunųjų tyrėjų bendruomenę ir siekti mokslinių tyrimų kokybės. Niekada nepraraskite jaunatviškos energijos, nepristikite jėgų siekti ambicingų mokslo ir gyvenimo tikslų ir būkite laimingi!

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32014 m. birželis Nr. 6(19)

Viršelyje: Markusas Roduneris. M. Rodunerio asmeninio archyvo nuotrauka.

Atviras pokalbis su Markusu Roduneriu

Pradėkime interviu nuo Jums turbūt jau įprasto klausimo: kaip Jūsų gyve-nime atsirado Lietuva? Kada ir kodėl apsisprendėte čia gyventi ir dirbti? Kas lėmė, kad pasirinkote Šiaulius?

Šveicarijoje studijavau slavų ir baltų kalbas ir literatūras bei lyginamąją-istorinę kalbotyrą. Lietuvių kalba čia tiesiog pasipiršo. O kalba be susido-mėjimo ja kalbančiais arba kalbėju-siais žmonėmis – bergždžias reikalas. Be to, visada domėjausi „mažesnė-mis“ tautomis, jau būdamas ketu-riolikos, pradėjau savarankiškai mo-kytis valų kalbos (kurios dėl įvairių priežasčių ligšiol padoriai nemoku). Ilgėliau čia pagyventi atvykau 1992 metais. Viliojo visų pirma Lietuvos tuometinė transformacija, kurioje žmonės buvo labai atviri bei pozity-viai nusiteikę. Teko dirbti pusmetį ir LR Užsienio reikalų ministerijoje – labai įdomi patirtis. Negalima, ži-noma, paneigti ir meilės vienai lietu-vaitei įtakos. Į Šiaulius su šeima per-sikėlėme 2000 metais. Iš pradžių gal vienas svarbesnių argumentų buvo ir pigesnis gyvenamasis plotas ne Vil-niuje. Be to, žmona Loreta kilusi iš šio miesto. Bet labai greitai pamilau šį man optimalaus didžio miestą.

Kodėl, Jūsų nuomone, daugelis jaunų gabių žmonių palieka Lietuvą? Ką Jūs, kaip sąmoningai pasirinkęs Lietuvą, patartumėte jauniems Lietuvos moks-lininkams, kurie emigruoja?

Kaip visada, tam turėtų būti įvarių priežasčių. Turbūt ne paskutinėje vietoje reikėtų minėti materialinius

dalykus – vis dėlto, daugelio sričių mokslininkai Lietuvoje negauna deramo atlygio, kuris leistų jaustis oriai ir taip pat kurti šeimas. Kita priežastis, apie kurią esu girdėjęs iš jaunų gabių žmonių, yra klimatas mokslo įstaigose, ypač humanitari-nės srities, kuris priešiškas naujo-vėms ir jaunų žmonių veržlumui. Kai kada tai turbūt ir iš baimės. Taip pat Lietuvoje daug kur dar per daug laikomasi hierarchijos, kai Vakaruo-se jos beveik nebeliko. Jauniems ga-biems žmonėms linkėčiau pasisemti kuo daugiau įvairios patirties po visą pasaulį ir, grįžus, veržliai prisidėti ne tik prie mokslo, bet ir prie visos Lie-tuvos pažangos ir tolesnio laisvėjimo.

Aktyviai bendradarbiaujate su Lietu-vos literatūros vertėjų sąjunga. Kokios tai patirtys? Kokia meninio ir moks-linio vertimo situacija yra šių dienų Lietuvoje?

Kol kas su LLVS daug projektų ne-vykdžiau, tačiau patirtis puiki. Visa-da kolegos padeda ne tik kokybiškais vertimais, bet ir patarimais, kaip vie-ną ar kitą projektą vykdyti sėkmin-giau. Ir taip pat, žinoma, ši sąjunga padeda mums ginti savo interesus.

Jau nemažai metų Šiauliuose rengia-te Europos literatūros dienas, kurių pagrindinė ypatybė – orientacija ne į poezijos, o į prozos kūrybą ir jos vie-šą skaitymą, diskusijas? Labai įdomu būtų sužinoti, ką manote apie teiginį, jog lietuviai – poetų, o ne prozininkų, tauta. Ar tikrai lietuviai nemoka pa-sakoti istorijų?

Lietuviai tikrai puikiai moka pasa-koti ir istorjas ir ne-istorijas. Prozi-ninkai poetams, manau, nė kiek ne-nusileidžia. Tačiau poezijos prestižas čia vis dėlto aukštesnis nei daugelyje Europos šalių. Kai prieš dešimt metų suorganizavau pirmąsias Europos literatūros dienas, man pasakė, kad lietuviai nelabai noriai klausosi pro-zos, tačiau patirtis kitokia – publikos, ypač mažesniuose miestuose kaip Plungėje, tikrai netrūksta ir ji susido-mėjusi.

Mokate daugybę užsienio kalbų. Pa-pasakokite, kaip pavyksta, rodos, taip lengvai jas išmokti. Kokias galimybes tai atveria?

Esu keletą metų ir mokęs vokiečių kalbos ir pastebėjau, kad mokymosi įpročių būna įvairių. Man lengviausia pagrindus išmokti tradiciniu būdu – iš vadovėlių, geriausia su įgarsinimu, ar kursuose, o jau paskui nuvažiuoti į vietą ir „išmokti plaukti“. Geriau-sia, kad niekas nekalbėtų kita kal-ba su manimi. Taip buvo Lietuvoje prieš gerą dvidešimtmetį, taip buvo ir Gruzijoje. Pastarosios šalies kalbą dėl ilgo nevartojimo beveik primiršau.

Šveicarų tautybės kalbininko Markuso Rodunerio, šiuo metu dirbančio Šiaulių universitete, gyvenimas primena tarpukario Lietuvos intelektualo Juozo Ere-to, taip pat kilusio iš Šveicarijos, kelią. Abu jie įsimylėję Lietuvą ir liudija, kad mūsų šalies kultūra, literatūra, filosofija ir gali būti, ir yra verta pasaulinio dė-mesio. Apie darbo ir poilsio dienas Šiauliuose, lietuvių ir Europos literatūros santykį, gebėjimą greitai išmokti bet kurią pasaulio kalbą su Markusu Rodune-riu susirašinėjo Ramūnas Čičelis.

nukelta į 4 psl.

Nuotrauka iš asmeninio M. Rodunerio archyvo

4 ODĖ MOKSLUI

Dalykiška, rimta, perspektyvu

Tokie epitetai ateina į galvą, bendraujant su 2014 metų Geriausių diserta-cijų konkurso nugalėtoju Patriku Ščajevu, parengusiu ir apgynusiu diser-tacinį darbą Vilniaus universitete. Apie disertacijos rengimą, laimėjimą konkurse, tolimesnes perspektyvas ir sudėtingas fizikos problemas su juo susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Sveikinu Jus, nugalėjus Geriausių di-sertacijų konkurse. Ar Jums svarbus šis laimėjimas? Kaip jis keičia Jūsų ateitį? Kiek žinau, tai – ne pirmas Jūsų darbo aukštas įvertinimas: prieš penkerius esate laimėjęs ir Geriausių magistro darbų konkurse. Kuo skiriasi šie du konkursai ir jų rezultatai Jums asmeniškai?

Ačiū už sveikinimus. Pirmiausia, norėčiau padėkoti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai ir tarptautinei komisijai už aukštą mano diserta-cijos įvertinimą. Taipogi dėkoju di-sertacinio darbo vadovui profesoriui habil. dr. Kęstučiui Jarašiūnui, kuris pateikė šį darbą konkursui ir sudarė galimybes dirbti jo mokslinėje gru-pėje, Vilniaus universiteto Taikomų-jų mokslų institute. Šis laimėjimas man yra itin svarbus, jis svarbus ir

Taikomųjų mokslų instituto prestižui (2009 m. šį konkursą taipogi laimėjo mūsų instituto bendradarbis). Aukš-tas disertacinio darbo įvertinimas su-teikia optimizmo tęsti taikomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant Lietuvoje įdiegtas šiuolaikines pus-laidininkinių medžiagų auginimo technologijas, kurios įsigytos remiant ES. Reikia tikėtis, kad šis laimėjimas suteiks daugiau galimybių konku-ruojant dėl projektinio finansavimo, kuris jauniems mokslininkams sun-kiai prieinamas dėl vadinamosios „patirties stokos“. Nesant finansavi-mo, jauniems mokslininkams Lie-tuvoje užtikrinamas tik minimalus gyvenimo lygis, nes mokslinių ins-titucijų biudžetinis finansavimas yra labai menkas. Lietuvoje dar silpnas verslo įmonių bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityse, ir todėl

efektyviai nepanaudojamos moksli-ninkų sukurtos inovacijos. Visa tai iš dalies riboja jaunųjų mokslininkų iniciatyvas dirbti Lietuvos pažangai. Prieš penkerius laimėtas Geriausių magistro darbų konkursas nebuvo toks svarbus, kadangi po jo sekė ilgi doktorantūros metai.

Gal galėtumėte populiariai pristatyti savo tyrimų tikslus ir rezultatus? Kuo jie svarbūs visuomenei ir mokslui?

Disertacijoje buvo tiriamos puslaidi-ninkinės medžiagos, perspektyvios

Nuotrauka iš naujienos.vu.lt/

Bet tokiu atveju vis tiek lengviau at-gaivinti žinias nei nuo pat pagrindų išmokti. Mūsų kalboms negiminingų kalbų mokymasis užtrunka gerokai ilgiau, nes ir kalbos sandara, ir žo-džiai visai kitokie. O kiekviena kalba, net ir mažiausia, kaip pvz. karaimų, atveria vis naują pasaulio vaizdą. Bendraujant su žmonėmis jų gimtą-ja kalba, juos pažinsi visai kitaip nei bendraujant angliškai ar kuria nors kita kalba. Taip pat žmonės visiškai kitaip reaguoja į atvykėlį, kuris kalba jų kalba.

Dalyvavote Geriausių disertacijų kon-kurso vertinimo komisijoje. Kokia Jūsų nuomonė apie jaunuosius mūsų šalies

mokslininkus? Ko palinkėtumėte Lie-tuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai?

Nemanau, kad kaip nors labai skiriasi Lietuvos ir Vakarų Europos moksli-ninkų siekiai ir pasiekimai. Man pa-čiam atrodo, kad mokslo kartelė per pastarąjį dvidešimtmetį dėl aukštojo mokslo prieinamumo visiems buvo gerokai nuleista. Universitetas nuo įstaigos, kuri paruošia mokslininkus ar bent gebančius kurti mokslą, vir-to įstaiga, kuri paruošia specialistus. Mano galva, tai labiau kolegijų prero-gatyva. Žinoma, įtakos mano mąsty-mui turi ir faktas, kad esu iš Šveica-rijos, kur ir dabar dauguma mokosi profesijos ir tik maža dalis studijuoja

universitetuose. Manau, kad visur ga-lėtų būti po vieną ar kelis universite-tus, orientuotus į mokslą ir po kokių šešerių metų studijų, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius, iš karto teikian-čius daktaro laipsnį. Tai garantuotų ten studijuojančių motyvacija – kurią dėstant mūsiškiam universitete kar-tais teko abejoti. Jaunųjų mokslininkų sąjungai linkiu, kad visada liktų jaunatviška ir maksi-malistinė, kad stengtųsi „pravėdinti“ mokslo pasaulį ir norintiems kurti mokslą Lietuvoje padėtų tai daryti kuo geresnėmis sąlygomis.

Ačiū už atsakymus.

atkelta iš 3-o psl.

52014 m. birželis Nr. 6(19)

taikant jas optoelektronikoje ir elek-tronikoje, t.y. galio nitridas, silicio karbidas, deimantas. Šios medžiagos naudojamos sparčiuose, didelės ga-lios bei galinčiuose veikti aukštose temperatūrose elektronikos prietai-suose. Minėtos medžiagos ateityje pakeis įprastą silicį. Tačiau pastaro-sios medžiagos negaminamos Lietu-voje dėl didelių gamybos sąnaudų. Kaip ir reikėjo tikėtis, geros medžia-gos ir diagnostikos metodai su laikine ir erdvine skyra leido pasiekti naujų rezultatų. Tyrimų pagrindu paskelbta kelios dešimtys straipsnių ir praneši-mų tarptautinėse konferencijose.Disertacinio darbo pagrindą sudarė optinės žadinimo-zondavimo me-todikos, jų tolimesnis plėtojimas bei panaudojimas medžiagotyrai. Jomis optiškai kontroliuoti skirtingi lū-žio rodiklio ir sugerties koeficiento moduliacijos mechanizmai ir ištirta šviesa sukurtų medžiagoje elektros krūvio nešėjų (t.y. krūvininkų) er-dvinė ir laikinė dinamika plačiame sužadinimų ir temperatūrų interva-le. Eksperimentinė-metodinė bazė ir tolimesnė jos plėtra leido šioje diser-tacijoje realizuoti keleriopus tikslus: eksperimentiškai ištirti krūvininkų rekombinacijos (t. y. nykimo) ir di-fuzijos (t. y. judėjimo) procesus galio nitride (GaN), silicio karbide (SiC) ir deimante tiek vienfotonio, tiek ir dvifotonio sužadinimo atvejais; su-kurti naujas optines eksperimenti-nes metodikas krūvininkų gyvavimo trukmės mikroskopijai bei kompen-suojančių defektinių priemaišų para-metrų nustatymui; sumodeliuoti nuo krūvininkų tankio ir temperatūros priklausančius difuzijos koeficientus, tiesines bei netiesines rekombinaci-jos spartas, aprašančias vienu metu vykstančius ir tarpusavyje susietus difuzinius–rekombinacinius proce-sus minėtose plačiatarpėse medžia-gose. Disertacija suteikė naujų fundamen-tinių žinių apie plačiatarpius pus-

laidininkius ir apie jų panaudojimo galimybes didelės galios prietaisuose:GaN kristaluose atskleista difuzinės pernašos sąlygota rekombinacijos sparta; pirmą kartą nustatyta laisva-krūvės sugerties koeficiento anizo-tropija nepoliniame GaN ir išmatuo-tos šių koeficientų vertės; SiC politipuose (kubiniame 3C bei heksagoniniame 4H) buvo nusta-tyti nespindulinės bei netiesinės Ožė rekombinacijos koeficientai ir jų temperatūrinės priklausomy-bės; sukurtas naujas būdas nustatyti kompensuojančių defektų koncen-traciją bei jų aktyvacijos energiją, pademonstruotas naujas holografi-nis-difrakcinis būdas tarpjuostinės sugerties koeficiento nustatymui pla-čiame temperatūrų intervale.Analogiški netiesiniai optiniai ma-tavimai mažai iki šiol tirtuose dei-manto kristaluose suteikė naujų fun-damentinių ir taikomųjų žinių dėl jų taikymo elektronikoje perspektyvų: identifikuotos labai stiprios tiesinės ir netiesinės rekombinacijos spartos ir judrio temperatūrinės bei injekci-nės priklausomybės, nustatytas difu-zinio lėkio esminis sumažėjimas (10 kartų), ribojantis deimanto taikymą didelės galios prietaisuose.

Ar esate stažavęsis užsienio mokslo centruose? Ar planuojate podoktoran-tūros stažuotę? Ko iš jos tikėtumėtės? Ką patartumėte keisti Lietuvos univer-sitetų ir mokslų centrų doktorantūros procese? Kaip apibūdintumėte, kodėl Jums pasisekė doktorantūros studijos? Kokia Jūsų sėkmės paslaptis?

Užsienio mokslo centruose nesista-žavau. Apie podoktorantūros sta-žuotę tik galvoju. Ji turėtų suteikti daugiau patirties ir papildytų CV. Lietuvos universitetų ir mokslų cen-trų doktorantūros procesas yra ge-rokai ištęstas (kitose šalyse skiriami 3 metai), dažnai kartojama praeitų kursų medžiaga, bet tai yra gerai,

nes mažiau apkrauna doktorantus ir leidžia jiems daugiau dirbti moks-linį darbą. Man pasisekė, nes dok-torantūros studijų metu dalyvavau tarptautiniuose projektuose: buvo įsigyti šiuolaikiniai lietuviški lazeriai, o Europos Sąjungos parama sudarė galimybes plėtoti tarptautinį ben-dradarbiavimą su užsienio mokslo centrais. Viskas tai sudarė puikias ga-limybes mano disertaciniam darbui: gauti geri bandiniai, todėl buvo daug rezultatų. Taipogi nepatingėjau juos panaudoti daugelyje straipsnių, kurie būtent ir yra pagrindinis mokslinin-ko „kompetencijos“ įvertinimas. Juos apibendrinamas ir sugrupuodamas parašiau disertaciją.

Kaip vertinate kitų Lietuvos jaunųjų mokslininkų veiklą? Ko linkėtumėte kolegoms, kurie dar tik ketina rašyti disertaciją? Kas, Jūsų nuomone, svar-biausia, rengiant daktaro disertaciją?

Lietuvos jaunieji mokslininkai po disertacijos gynimo dažniausiai at-siduria aukštesniame atrankos etape, kadangi sumažėja atlyginimas ir rei-kia rūpintis pajamomis; nemaža dalis emigruoja, stažuojasi užsienyje, eina dirbti geriau mokamą darbą, bando gauti projektinį finansavimą. Gerai pasirodžiusieji doktorantai dažniau-siai po disertacijos gynimo ir toliau tęsia aktyvius mokslinius tyrimus, svarbius pasauliniame lygyje. Rašant disertaciją, reikia nepersi-stengti, kadangi teksto perteklius su-mažina jos skaitomumą ir kitų norą ją skaityti. Reikia atrinkti pagrindi-nes publikacijas ir remiantis jomis dėstyti mintis. Geriausia iš pradžių parašyti disertacijai reikiamą kiekį publikacijų ir po to jas sudėti į diser-taciją, papildžius platesniais aprašy-mais.

Ačiū už atsakymus.

6 ODĖ MOKSLUI

Tarptautinę mokslininkų bendruomenę neformalioms diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“

„Jau dešimtus metus rengiama Idėjų kalvė – ne tik graži tradicija kasmet neformaliems pokalbiams ir patirčių mainams susitikti įvairių sričių jauniesiems mokslininkams. Nors šis renginys labiau skatina neformalų bendravimą, tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklos baruose jis yra labai svarbus – nes jau dešimtmetį skatina jaunuosius mokslininkus plėtoti socialinius tinklus, kurti tarpdisciplininę bendruomenę, siekiančią tapti pasaulinio lygio mokslininkais“, - apie Idėjų kalvę pasakoja LJMS pirmininkė Julija Baniukevič ir džiaugiasi, kad jau keletą metų Idėjų kalvėje susiburia ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir svečiai iš užsienio.

Šių metų Idėjų kalvėje moksline patirtimi dalijosi jaunieji mokslininkai iš Vilniaus, Kauno technologijos, Lietu-vos sveikatos mokslų universitetų, Lietuvos energetikos instituto ir kitų mokslo įstaigų bei institucijų, taip pat - užsienio tyrėjai iš Azerbaidžano, Lenkijos ir Šveicarijos.Tris dienas trukusioje Idėjų kalvėje jaunieji mokslininkai dalijosi savo vykdomų tyrimų aktualijomis ir patir-timi. Susirinkę tyrėjai diskutavo apie nanotechnologijų taikymą gydant navikinius susirgimus, miesto įvaizdžio kūrimą, mokslinių išradimų apsaugą, atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą, naujų antimikrobinių Ir priešvėžinių vaistų tyrimus, vartotojų priešinimosi pokyčiams valdymą, baltymų kristalografijos taikymą vaistų kūrimui, dulkių žiedų fotometrinius tyrimus ir ki-tas temas, susijusias su „Idėjų kalvės“ dalyvių atliekamais

moksliniais tyrimais.

Anot mokslinės stovyklos dalyvių ir lektorių, tokie susitiki-mai, kuomet neformaliai, mokslininkų bendruomenėje aptariami šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai, jų problemos bei sprendimo būdai, suteikia galimybę ne tik pasitikrinti savo idėjas platesniame rate ar bendrai ieškoti sprendimų, bet ir atrasti galimus partnerius būsimiems moksliniams projektams.

„Tai, kad Idėjų kalvės neformalioje aplinkoje gimstančios bendų iniciatyvų ir projektų idėjos nelieka tik kalbomis ir tampa tarptautinėmis konferencijomis bei moksliniais projektais - geriausias šių vasarinių susitikimų rezulta-tas. Būtent nuo tokių veiklų ir pradeda formuotis stiprūs

V. Petrikaitės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos

Birželio pabaigoje Kaišiadorių rajone surengta jau dešimtoji Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) or-ganizuojama mokslinė stovykla „Idėjų kalvė 2014“, kurios pagrindinis tikslas – paskatinti įvairių sričių jaunųjų mokslininkų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.

33333;;

72014 m. birželis Nr. 6(19)

Projektą „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“ finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

tarpdisciplininiai ir tarptautiniai mokslininkų tinklai, ilgainiui galintys tapti stipriomis mokslininkų koman-domis dideliems darbams“, - įsitikinusi J.Baniukevič.

Kartu su šių metų Idėjų kalve baigiamas įgyvendinti ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos projektas, skir-tas LJMS kaip mokslininkų tinklo bei organizacijos narių institucinių gebėjimų stiprinimui. Šis projektas pusantrų metų buvo remiamas Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšomis.

LJMS institucinių gebėjimų stiprinimo projektą sudarė gana daug skirtingų veiklų, kurios leido identifikuoti LJMS narių lūkesčius, plėtoti diskusiją apie organizacijos tapatybę, stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją, plėtoti Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų partnerystę, dalijantis gerąja patirtimi mokslo politikos formavimo ir finansų pritraukimo srityse. Taip pat projekto laikotarpiu organizuotos mokomosios stovyklos, kurių metu tiek Li-etuvos, tiek užsienio mokslininkai pristatė savo mokslinę veiklą, ieškojo galimybių inicijuoti bendrus tarpdisciplin-inius tyrimus.

„Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kaip ir kiekv-iena augti ir efektyviau veikti siekianti organizaci-ja, šiandieniniame pasaulyje turi skirti pakankamai dėmesio savianalizei, gerųjų patirčių aptarimui bei kryptingam darbui su nariais, tam tikrų organizacinių ir institucinių gebėjimų stiprinimui. Nes tik būdama sti-presne, organizacija gali prisidėti prie tarpdisciplininių ir tarpinstitucinių mokslininkų tinklų kūrimo tarptautiniu lygiu. O tai mokslo pasaulyje – labai svarbu“, - sako pro-jekto vadovė Vilma Petrikaitė.

V. Petrikaitės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos

8 ODĖ MOKSLUI

Atsakingų atostogų atmintinėTransporto išmetamos dujos, po iškylų gamtoje paliekamos šiukšlės, krūvos mažai vertingų suvenyrų iš aplankytų užsie-nio miestų. Vasaros atostogos suteikia daugybę progų nusižengti ekologijos taisyklėms. Tačiau daugelį šių nusižengimų galima išmintingai apeiti.

Transporto pasirinkimasVisi per atostogas nukeliauti kilometrai tiesiogiai susiję su poveikiu aplinkai. Todėl prieš planuojant savąjį kelionės maršrutą verta apsvarstyti, ar tų pačių kilometrų nepavyks nukeliauti su mažiau taršia transporto priemone.Likti ant žemės. Jei tik įmanoma išvengti skrydžių lėktuvais, jų derėtų vengti. Lėktuvai sudegina daugiau degalų nei bet kuris kitas transportas, o visa avia-cijos pramonė aplinką teršia net labiau nei plieno pramonė.Tiesiai į tikslą. Kelionei vis tik renkantis lėktuvą, draugiškiausias aplinkai

sprendimas – ieškoti tiesioginių skrydžių. Didžiausias degalų kiekis sunaudojamas lėktuvui kylant ir leidžiantis, bū-tent todėl renkantis kelis skrydžius vietoje vieno daroma didesnė žala aplinkai.Ribotas bagažas. Skrisdami lėktuvu ribokite bagažo kiekį. Kuo daugiau bagažo prisikrausite, tuo daugiau degalų sunaudos lėktuvas.Prisiminti traukinius. Elektrinių traukinių tarša gerokai mažesnė už kelių trans-porto, todėl, pavyzdžiui, keliaujant po Europą, jiems patariama teikti pirmenybę.Automobilio atranka. Atvykus į svečią šalį, joje patogu keliauti nuomotu automo-biliu. Tai jūsų galimybė pasirinkti mažiau taršų modelį: kelionėms rekomenduo-jama rinktis hibridinį modelį arba elektromobilį.

Atvykus į svečią šalįViešbutis, kuriame apsistosite, ir tai, kaip jame elgsitės, pasi-rinktos ekskursijos ir net namiškiams vežami suvenyrai gali turėti skirtingą poveikį aplinkai.Koncentracija. Verčiau pasirinkti vieną kelionės tikslą ir jį gerai ištyrinėti, nei bandyti aprėpti kuo daugiau vietovių. Tokia ke-lionė pareikalaus mažiau finansinių ir energijos resursų, tačiau įspūdžiai gali būti dar stipresni, nes su vietove susipažinsite gi-liau.Vietinis darbas. Jei ketinate parvežti artimiesiems lauktuvių, rinkitės vietinės gamybos suvenyrus, o ne tuos, kurie į jūsų lankomą šalį buvo atplukdyti iš už jūrų marių. Jie pranašesni ne tik savo kultūrine verte, bet ir tuo, kad dėl trumpesnių jų gabenimo atstumų, į aplinką išmetama mažiau CO2.Viešbučio ekologija. Net įpratę namuose taupyti vandenį, elek-trą ir kitus resursus, viešbučiuose taip elgiasi retai. Tačiau poveikis aplinkai uždarius namų duris nesibaigia. Todėl ir viešbutyje derėtų prisiminti racionalaus vartojimo ir atliekų rūšiavimo taisykles.Saikas rankšluosčiams. Apsistoję viešbučiuose daugelis vis dar naudojasi galimybe kasdien gauti švarų rankšluostį, net jei tam nėra jokios būtinybės. Toks įprotis kainuoja daug vandens ir elektros energijos ir ši kaina įrašoma ne tik į viešbučio, bet ir į gamtos sąskaitą. Todėl šio įpročio verta atsisakyti: nenumes-kite rankšluosčio ant grindų su užuomina jį pakeisti vos vieną kartą jį panaudoję.Nakvynės alternatyvos. Keliaujant nebūtina apsistoti viešbu-čiuose. Alternatyvą siūlo pasaulyje populiarūs svetingumo tinklai, tokie kaip Couchsurfing ar HospitalityClub. Šių tinklų vartotojai siūlo ne tik nemokamą nakvynę jų namuose, tačiau ir gali aprodyti miestą.

Iškylavimo ypatumaiTradicinės iškylos neretai tampa tik drastišku civili-zacijos įsiveržimu į jos dar menkai paliestą vietovę. Vis dėlto iškylaujant gamtoje ir elgtis derėtų pagal gamtos taisykles.Jokio benzino. Automobiliai prie iškylų ir joms ke-liamo tikslo ištrūkti į gamtą visai nedera. Gamtą pa-jusite greičiau, jei į iškylą susiruošite pėsčiomis ar dviračiu.Kaip svečiuose. Į namus atvykę svečiai nesikėsina pa-keisti užuolaidų ar suvynioti kilimo. Lygiai taip pat derėtų elgtis ir iškylaujant: prisitaikant prie esamos aplinkos, o ne keičiant ją, taigi neardant skruzdėly-nų, paukščių lizdų ar miško pakločių.Laužo šaltiniai. Kurdami laužą, jam naudokite nu-

kritusias medžių šakas bei surink-tus kankorėžius, kurie suteikia pa-kankamai daug kaitros. Laužo kūrimui vertė-tų vengti degaus skysčio. Prieš iš-

vykstant iš stovyklavietės, būtina įsitikinti, kad lau-žas tikrai užgeso.Atliekų klausimas. Susirinkti visas po iškylos likusias šiukšles atrodo savaime suprantama. Tačiau lygiai taip pat savaime suprantamas galėtų tapti ir įprotis šias šiukšles iškart surūšiuoti, o vėliau išmesti į arti-miausius rūšiavimo konteinerius.

trainfx.com

kaltanenai.eu

92014 m. birželis Nr. 6(19)

Geriausias vasaros atostogų draugas -

IstorijaDviratę transporto priemonę, kuri laikoma šiuolaikinio

dviračio pradininke, sukūrė vokietis baronas Karlas Von Draisas (Karl Von Drais). Visuomenei ji buvo pristatyta

1817 m. Pirmasis dviratis neturėjo pedalų: sėdintis vairuo-tojas turėjo pasispirti kojomis, kad važiuotų pirmyn.

XIX a. 7-ajame dešimtmetyje du prancūzai Pjeras Mišo (Pierre Michaux) ir Pjeras Lalementas (Pierre Lallement)

pasuko dviračio dizainą nauja kryptimi: padidino priekinį ratą ir, svarbiausia, papildė jį pedalais (tiesa, jie suko tik

priekinį ratą). Amžiaus pabaigoje nuolat tobulinamas dviratis taip iš-

plito, kad savo populiarumu prilygo arklių tempiamiems vežimams.

Eksperimentai1965 m. Amsterdame (Nyderlandai) pirmą kartą pasaulyje

buvo sukurta visuomeninė dviračių naudojimosi sistema (planas „Baltasis dviratis“). Ji suteikė galimybę dviračiais

nemokamai naudotis miesto gyventojams ir svečiams. Deja daugelis dviračių buvo pavogti jau per pirmąjį

mėnesį.2001 m. Vilnius pakartojo Amsterdamo eksperimentą –

miestiečiams pasiūlyti nemokami oranžiniai dviračiai. Jau per pirmas keletą dienų jie buvo pavogti arba sugadinti.

1995 m. Kopenhagoje pradėjo veikti kur kas sėkmingesnė programa. Pagal ją naudojantis miesto dviračiu tekdavo

palikti depozitą, kuris grąžintas tik baigus naudotis dvira-te transporto priemone. Ši programa veikia iki šiol.

SkaičiaiDaugiausia dviračių pasaulyje važinėja Kinijoje. 2009 m. Jungtinių Tautų duomenimis, šioje šalyje buvo per

570 mln. dviračių.Manoma, kad visame pasaulyje yra kiek daugiau nei

1 mlrd. nuolat naudojamų dviračių.Nors tikslių duomenų trūksta, skaičiuojama, jog kasmet

gali būti pagaminama apie 100 mln. naujų dviračių. Jie ypač populiarūs besivystančiose šalyse, kur didelė

visuomenės dalis dar negali sau leisti įsigyti ir išlaikyti automobilių.

Lietuvoje 2012 m. pagaminta beveik 300 tūkst. dviračių, iš kurių didžioji dalis buvo skirta eksportui.

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose esančių dviračių takų ilgis 2011 m. siekė beveik 400 km. (Vilniuje

– 113 km.).

SveikataNuolat važinėjant dviračiu kur kas lengviau išveng-ti antsvorio. 60 kg sveriantis žmogus važiuojantis 20 km/h greičiu per 1 valandą sudegina apie 500 kalorijų.Pasivažinėjimai dviračiu suteikia energijos. JAV atliktas tyrimas parodė, kad kelionės dviračiu energijos kiekį padidina apie 20 proc., o nuovargio jausmą sumažina net iki 65 proc. (tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale Psychotherapy and Psychosomatics).Dviratis mažina širdies ligų riziką, nes juo važinė-jant nuolat sumažinamas kraujospūdis ir cholestero-lio kiekis kraujyje. Tai patvirtino ne vienas moksli-ninkų atliktas eksperimentas.

AplinkosaugaDaugelyje pasaulio miestų per 50 proc. visų kelionių sudaro tos, kurių atstumas – iki 5 km. Jei automo-bilis šiose kelionėse būtų pakeistas dviračiu, anglies dvideginio išmetimas į atmosferą būtų sumažintas drastiškai.Dviračiai yra „draugiški“ aplinkai ne tik dėl to, kad nenaudoja degalų. Šios transporto priemonės gamy-bai taip pat sunaudojama kur kas mažiau energijos nei automobiliams.Būtent todėl dviratis yra laikomas vienu labiausiai prieinamų ir smagiausių būdų saugoti aplinką.

everystockphoto.com

10 ODĖ MOKSLUI

Tobulos atostogos pagal LJMSIdealios atostogos man – tai suplanuotos atostogos, pvz., išvyka į kitą šalį ar į kaimo turizmo sodybą. Atostogų metu turiu neskaičiuoti laiko, daug judėti, pamatyti daug gražių vietų, susitikti naujų žmonių. Idealių atostogų rezultatai: pamiršta kasdienybė, o joms pasibaigus, užkrečiamas kitų gera nuotaika.

Geriausios atostogos man asocijuojasi su kelione į Glazgą (Škotija), kuriame turėjau galimybę pabuvoti vasaros sta-žuotės metu. Tai būtų puiki proga vėl sutikti visus draugus, su kuriais tuomet teko susipažinti Škotijoje. Šįkart nea-bejotinai apsilankyčiau Skye saloje, kuriai neliko laiko praėjusį kartą. Ten būtų puiku susitikti su visais stažuotojais, atvykusiais iš skirtingų valstybių bei žemynų. Štai tokios mano svajonių atostogos :)

Kamil (Poland)

Per gyvenimą esu pabuvojusi skirtingose šalyse, kuriose teko išgyventi labai skirtingas emocijas ir jausmus. Bet šalis, kurioje norėčiau praleisti atostogas, o galbūt netgi užsibūti dar ilgiau dabar yra Lietuva. Nes čia – stulbinančiai graži gamta, grynas oras, rami kasdienybė (be daugybės triukšmo, kuris būdingas sostinėms ir didiesiems pasaulio mies-tams), malonūs ir svetingi žmonės. Tai išties daro įspūdį!Jei paklaustum4te, kur dar būtinai norėčiau nuvykti, neabejodama pasirinkčiau Butaną ir Tailandą. Apie šias valsty-bes esu girdėjusi daugybę įdomių dalykų, tad labai norėčiau jas pažinti pati.

Roza Ismayilova (Azerbaijan)

Tobulos atostogos gamtoje, kai vėlyvą rytmetį pabundi nuo paukščių čiulbėjimo, išsimaudai švaraus, skaidraus van-dens ežere. Vėlyvi pusryčiai, pagaminti iš ekologiškų produktų. Diena medžio paunksmėje su įdomia knyga. Ir vaka-ras prie laužo su gera kompanija, dainuojant po žvaigždėtu dangumi ir laukiant pirmųjų saulės spindulių.

Kai galvoju apie tobulas atostogas – įsivaizduoju turą po Australiją, prasidedantį Kengūrų saloje and besibaigiantį žemyno širdyje, netoli Ajerso uolos.

Geros atostogos yra tada, kai iš tiesų pailsi. Kai negalvoji apie kasdienius rūpesčius ir darbą, o visą laiką skiri poilsiui ir/ar mėgiamiems užsiėmimams. Aktyvus poilsis gamtoje su draugais – turbūt geriausias pasirinkimas atostogų metu vasarą.

Tobula atostogų kompanija – artimi kolegos ir šeima. Tobula vieta atostogoms – kokia nors vietovė Azijoje, kur visą atostogų laiką skirčiau senųjų šventyklų ir su kitų su religija susijusių objektų tyrinėjimui. Aišku, vertinga būtų pasi-naudoti proga aplankyti keletą muziejų, ir jei dar liktų šiek tiek laiko – jis galėtų būti skirtas paplūdimiui!

Mano tobulos atostogos pirmiausiai turėtų trukti bent 2-3 savaites. Tą laiką mielai skirčiau pažintims su naujais mies-tais ir vietovėmis, o taip pat – fiziniam aktyvumui gamtoje. Ir, aišku, labai svarbi atostogų kompanija. Manau, jog tai laikas, kurį smagiausia leisti su artimiausiais žmonėmis, draugais ir šeima.

112014 m. birželis Nr. 6(19)

Virtualus pasaulis. Linos Rimkutės 3D modeliavimo darbai

12 ODĖ MOKSLUI

LJMS vasaros 2011 ir 2012 akimirkos. V. Petrikaitės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos.

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotoja:Lina Rimkutė

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 6(19), 2014 birželis

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Gerų įspūdžių!