2013 m. liepa Nr. 4 (8)

Aktualus interviu

Interviu su prof. Algiu Mickūnu.

3-ame psl.

Jaunoji karta: Vasaros mokykla 2013.

6-ame psl.

Pokalbis su Sauliumi Vasiliausku­Mokslininkų­bendrystės­beieškant.

7-8-ame psl.

LJMS mokymai „Finansinio

stiprinimo strategija: jos parengimas ir

įgyvendinimas“.5-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: S. Vasiliauskas. Benedikto Janusevičiaus nuotrauka.

Mielieji,

Jau artėja ruduo, tačiau vasara vis dar nenori trauktis ir primena apie save pradžiugindama šiltais orais ir neretai vargindama didele kaitra. Mokslininkai taip pat vis nepamiršta mokslų. Šis sezonas ypač gausus mokymais, stovyklomis, vasaros mokyklomis. Dar liepos pradžioje idėjas kalėme stovykloje „Idėjų kalvė“ ir mokėmės patirties iš šveicarų, o rugpjūčio pradžioje savaitgalį mokėmės, kaip sustiprėti patiems ir sustiprinti savo organizaciją finansiškai. Ir tai ne vieninteliai mokymai – suplanuotas visas jų ciklas. Išsamią informaciją apie mokymus rasite 5-ame psl. Vasarą mokosi ne tik mokslininkai ar jaunieji tyrėjai, bet ir moksleiviai, planuojantys jais tapti. Rugpjūčio 18 d. LJMS sukvietė nemažą būrį moksleivių į vasaros mokyklą „LJMS vasara 2013”, kuri tra-diciškai vyksta Molėtų astronomijos observatorijoje. Kaip teigia patys dalyviai, mokykla jiems labai įdomi ir naudinga. Ten galima ne tik pasiklausyti paskaitų, bet ir tiesiogiai pabendrauti su jaunaisiais ir paty-rusiais mokslininkais, pasisemti iš jų patirties, gauti naudingų patarimų. Moksleivių parengtas straipsnis apie vasaros mokyklą ir jų įspūdžiai iš ankstesnių mokyklų pateikti 9-ame psl.Šiame numeryje taip pat arčiau susipažinsite su kelių Lietuvos universitetų ir Ohajo universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose profesoriumi Algiu Mickūnu. Profesorius dalinasi su mūsų skaitytojais savo mintimis apie kalbą, tautą, mokslininko vietą šiuolaikiniame pasaulyje, savo patirtį Lietuvos universitetuose (3-4 psl.). Jaunųjų humanitarų dalyvavimą vasaros stovyklose, jų susikalbėjimą su savo kolegomis ir vyres-niais humanitarais aptaria Lietuvos edukologijos universiteto magistrantas lituanistas Saulius Vasiliaus-kas. Pašnekovo nuomone, labai svarbu artima bendrystė tarp kolegų. „Kartu nuskusta, išvirta ir suvalgyta bulvė esti kur kas svarbesnė, nei intensyvus skaitymas prie stalinės lempos“, - teigia S. Vasiliauskas. O kodėl taip yra? Sužinosite perskaitę interviu 7-8 psl.Šiame numeryje taip pat rasite kryžiažodį apie LJMS ir jos veiklą, kviečiame išbandyti jėgas ir pasitikrinti, kiek žinote apie mūsų organizaciją. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. liepa Nr. 4(8)

sako kelių Lietuvos universitetų ir Ohajo universiteto Jungtinėse Amerikos Valstijose profesorius Algis Mickūnas. Filosofas, aktyvus intelektualas, Santaros-Šviesos ju-dėjimo dalyvis, orientalistas malo-niai sutiko atsakyti į keletą žurna-listo Ramūno Čičelio klausimų.

Pradėkime kalbą nuo kalbos. Ką Jums reiškia lietuvių kalba?

Beveik be išimčių dvidešimtojo am-žiaus filosofijos rėmėsi prielaida, kad visas pasaulio suvokimas įmanomas tik per kalbą. Ar tai būtų hermeneutika, semiotika, natūralios kalbos filosofija, struktūralizmas, ar kalbos lauko teori-jos, kalba, anot Heideggerio, yra „būties namai“. Jei sutiktume su ta prielaida, tai turėtume sutikti, kad „lietuvių kal-bos pasaulis“ yra ypatingai išskirtinis ir daug ko pamokantis. Visos minėtos kalbos teorijos turi bendrą pobūdį: kal-ba yra „apie“ daiktus, kurie yra „inter-pretuojami“ specifinės kalbos rėmuo-se. Lietuvių kalba nėra „apie“ daiktus ar įvykius, bet tiesiogiai „kalba“ tuos daiktus ar įvykius. Kitaip tariant, lie-

tuvių kalba tiesio-giai ir betarpiškai išreiškia pasaulį tokį, koks jis pats savaime pasirodo. Todėl lietuvių kal-ba yra labai stropi, atverianti įvykių ir daiktų įvairovę, jų spalvingumą ir santykius.

Ar sutinkate su tei-giniu, kad lietuvių tauta yra diaspo-rinė. Ką pasiūly-tumėte Lietuvos lietuviams, kad jie „nelaidotų gyvų“ savo išvykusių gi-minių, draugų ir kolegų? Tiesiog lietuvių bangos nuolat

emigravo – nuo devynioliktojo amžiaus pradžios iki „trečiabangių“. Dėl įvairių priežasčių. Net kartais galima pajuo-kauti, kad pasaulis yra „lietuvinamas“, bet tos bangos nereiškia Lietuvai nuos-tolio ar tų bangų nutautėjimo. Iki So-vietų Sajungos griūties lietuviams – ir išeiviams – pasaulis buvo uždaras: ne-buvo įmanoma laisvai išvykti ir sugrįž-ti. Dabarties pasaulyje emigrantai nėra prarandami; kai kurie mokosi ir grįžta, kai kurie pasilieka, bet ir jie švenčia va-sario ir kovo Nepriklausomybės dienas, augina ir siunčia vaikus į lietuviškas mokyklas, į šokių ir dainų stovyklas, ir yra įgavę ypatingą norą išlaikyti savo tautinę tapatybę. Juk Lietuvoje toks ta-patybės klausimas nelabai rūpi, o išei-vijoje, tarp svetimšalių, išeiviai įgauna tikresnę tapatybę, nei Lietuvoje. Kodėl tokių žmonių atsisakyti? Jei išeivių ir jų vaikų atsisakoma, tai turėtume atsi-sakyti Dariaus ir Girėno, Gimbutienės, Lozoraičio, Adamkaus, atsisakyti viso pirmabangių įnašo, veiklos, padėjusios atkurti Lietuvos nepriklausomybę, jų piniginių aukų Lietuvos labui ir dabar-tinių mokslininkų bei rašytojų, sklei-džiančių Lietuvos vardą pasaulyje.Ar gyvendamas vadovaujatės Sokrato

laikysena: kaip mąstau, taip ir elgiuosi?

Be abejo, bet reikia pastebėti, kad „kaip mąstau“ turi sutapti su tiesa, o ne su mąstymu kaip man patinka. Tiesos paieškos reikalauja gyvenimo būdo „ethos“, kai nebijoma pasakyti tiesos, nebijoma pasakyti, kad klydau ir esu atsakingas pataisyti savo klaidas, tu-riu ne tik teisę, bet ir pareigą užklausti „autoritetus“ ir net pats save. Tuo pačiu sokratiškas gyvenimas reikalauja kilnu-mo, garbingumo ir pagarbos kitiems, ir kritikos priėmimo, nes tik per ją pasiro-do mano ribotumas, nepakankamumas ir net nepagrįstas dogmatiškumas. Tai reiškia, kad ypatingai svarbus gyveni-mo klodas yra dialogas.

Perfrazuojant šių metų Santaros-Šviesos suvažiavimo diskusijos pavadinimą: ar Orientas nuvylė?

Kinija parūpina visiems pigių dalykėlių – net ir per tautines šventes įvairių tau-tų vėliavėlės yra „made in China“; tai gal visiems gera pamoka, kad ir „mes“ galėtume pagaminti krūvas dzinguliu-kų. Bet kalbant kitaip, Rytai turi daug klodų ir tradicijų; kai kurios iš jų atei-na mums į pagalbą: joga, zen, ramybė, tyluma, kaip atpalaidavimas nuo mūsų vis greitesnio bėgimo net nežinant, kur mes bėgame. Vakarų „pažanga“, anot zen, patapo tigru, ant kurio mums už-šokus nebeįmanoma nulipti. Rytai gali mus pamokyti, kaip nuo jo, net jam nepastebint, nulipti. Tokie Rytai tikrai mūsų nenuviltų. Be to, kai kurios Rytų kryptys tęsiasi per mūsų kultūrą: juk esame indoeuropiečiai ir todėl turi-me labai panašius gyvenimo ir kalbos bruožus.

Jus būtų galima apibūdinti kaip moksli-ninką globaliame pasaulyje. Kaip vertin-tumėte tokią charakteristiką? Koks yra šių dienų globalusis mokslininkas?

Dėkui už nepelnytą garbę, bet, kaip So-krato „vaikas“, nesu mokslininkas.

nukelta į 4-ą psl.

Prof. Algis Mickūnas.

Aktualus interviu

„Ypatingai svarbus gyvenimo klodas yra dialogas“, -

4 ODĖ MOKSLUI

A. Ramonaitė. alkas.lt archyvo nuotrauka.

atkelta iš 3-o psl.

Mano veikla įvairiose šalyse remiasi noru suprasti jas, bendrauti su jų išminčiais ir jaunimu ir, kiek įmanoma, vesti tarpkul-tūrinį ir tarpdalykinį dialogą. Tikras mokslininkas, pasirėmes modernių Va-karų ontologija ir metafizika, yra siauros srities specialistas, reikalingas bet ko-kiame krašte ar institucijoje. Iš principo toks mokslininkas yra „klajoklis“, nes jo pagrindinis įnašas neturi nei tautinių, nei kultūrinių, nei valstybinių ribų. Jo(s) darbas daugiausiai priklauso kokiai nors technikos sričiai.

Esate kelių Lietuvos universitetų vizituo-jantis profesorius. Kokios tai patirtys?

Dėstau įvairiuose lygiuose – nuo baka-lauro iki doktorantų studentų, todėl pa-tirtys labai skiriasi. Juos pritraukti į so-kratišką filosofiją reikia pastangų vien dėl to, kad dabar daugelis filosofijos krypčių tapo dogmatiškos, ginančios savo „po-zicijas“ ne dialogu, o teiginiais. Jaunesni studentai jau yra tą pasigavę, todėl mano, kad filosofija yra „mano pažiūros“, ku-rios neprastesnės už „tavo pažiūras“, o vyresni studentai jau yra nutarę sekti ką nors „įdomaus“, nepaisydami aštrių ar-gumentų, parodančių, kad tas „kas nors“

turi itin daug prieštaravimų. Gana sunku juos pripratinti priremti kiekvieną tezę prie sienos ir pareikalauti paaiškinimų ir racionalių argumentų. Juk negalima ne-paklausti kokio nors išminčiaus, teigian-čio, kad yra begalybė, kuri sukūrė mane kaip kitą begalybę, kaip jis tokią begalybę įgijo?

Kaip vertinate Lietuvos jaunuosius moks-lininkus? Kas džiugina ir kas verčia liūdė-ti?

Nepaisant kai kurių „filosofų“ drąsos sa-kyti ką tik jie nori, reikia pastebėti, kad Lietuvoje yra dviejų rūšių humanitarinių mokslininkų. Pavyzdžiui, literatūrų ar kultūrų tyrinėtojai yra puikūs medžia-gos ir duomenų rinkėjai. Ta medžiaga ir duomenys yra surūšiuojami ir išleidžia-mi dideliais tomais. Paklausus jų, kokia tų tomų reikšmė, kokie ypatingi atradi-mai, keičiantys pasaulį, atsakymas labai tiesioginis: mes esame mokslininkai(ės), ir tokie klausimai nėra mūsų reikalas. Kiti, rašantys apie literatūras arba kul-tūras, per greitai skolinasi ką nors iš da-bartyje pasirodžiusių madingų „teorijų“, sudarančių „naują perspektyvą“. Būtų gerai, jei kas nors studijuotų Lietuvos li-teratūras bei kultūrą ir atrastų specifines „teorijas“. Aišku, tiksliųjų mokslų moks-

lininkai klesti galingai ir pelno pasaulinį pasisekimą. Aišku, jiems valstybinė para-ma gerokai viršija humanitarinių mokslų paramą. Bet juk Lietuva dar tik atgimusi.

Mūsų interviu vyksta ką tik Jums išvykus iš Lietuvos. Kada Jūsų ir vėl laukti su pro-vokatyviomis paskaitomis ir diskusijomis?

Grįšiu greitai. Kai šiek tiek pasistūmėsiu tyrinėjimuose, kurie yra reikalingi pro-jektui Lietuvoje. Reikia aplankyti biblio-tekų, kuriose saugoma apsčiai raštų apie buvusią Sovietiją, jos „sistemą“ ir ribas, ir kaip ši sistema pasikeitė ir kiek ji tęsiasi Lietuvoje. Be to, visos studijos reikalau-ja, kad būtų parodyta, kokia vakarietiška sistema yra perimta Lietuvoje ir kiek ta sistema yra prigijusi, ir ko jinai dar nėra pasiekusi, ir t. t. Be to, dar yra kiti projek-tai, reikalaujantys pastangų ir daug apsi-lankymų didžiausiose pasaulio bibliote-kose. Nėra laiko numirti. Dėl diskusijų – tai bus pranešta spaudoje (kiek girdė-jau), ir mano diskusijos nėra „provoka-tyvios“, jos yra tik stumiančios kiekvieną tezę ir klausimą iki galo, iki pagrindinių principų, o pastarieji yra „radikalūs“ kaip „šaknys“, be kurių jokia sistema neaugtų.

Ačiū už pokalbį.Prof. A.Mickūną kalbino Ramūnas Čičelis

Kodėl aš studijuoju kitas civilizacijas? Kosmosas nėra duotas kaip daiktai, ir mes, nepaisydami to, jame gyvename. Tai reiškia, kad reikia suprasti kos-mosą be prieštaravimų. Mokslininkai ir astronomai tvirtina, kad kosmosas arba pasaulis prasidėjo prieš penkioli-ka milijardų metų. Nuo tada pasaulis vystosi iki dabar. Klausimas iškyla E. Finko būdu – jeigu nieko nėra daugiau kaip pasaulis, tai kokiame laike tas pasaulis išsivystė? Yra tik tokia prielai-da, kad yra laikas, kuriame pasaulis, kaip didžiulis gabalas, ritasi. Atsiran-da prieštaravimas, kad yra pasaulis, o daugiau nieko nėra, ir kad pasaulis vystosi laike – net ir Husserlis susimąs-tė apie tai, kaip ir rašytojas Borchesas. Šiuo atveju reikia peržiūrėti kitų civi-

lizacijų raštus, mitologijas ir atrasti, kad kai kurie kitaip apie tuos dalykus galvoja. Pavyzdžiui, Indija galvoja apie pasaulį, kosmosą kaip Lila – apie žaismą. Pasaulis nėra daiktai, viskas yra persunkta dinamiškos energijos, visa tai yra valdoma Kali – laiko, tuo atveju energijos žaidžia. Energijos su-siduria, susikombinuoja ir atrodo, kad čia jau tikras daiktas yra, mes turim anglį ir javus pardavinėjančias civi-lizacijas, cirkuliuoja prekės tarp jų, anglį uždegi, ir ta energija išsilieja kaip ir saulės energija. O saulė kaip tik ir yra energijos liejimasis ir žais-mas, daugiau nieko tenai nerasime. Ta energija eina į tuščią erdvę be jokio tikslo, tik mes tikslus turime ir galvo-jame, kad ir pasaulis turi tikslą. Jeigu

kosmosą suprantame kaip energijos žaismą arba tam tikrą šokį, kaip Indi-joje – kai viskas yra ritmiška ir dina-miška, tai jau nebegalima kalbėti apie pasaulį, kaip apie sumą stabilių daik-tų. Kitur atrandi ir išmoksti, kad gali-ma kitaip mąstyti apie pasaulį negu, kad tik apie sumą daiktų. Visa tai priveda prie kitų civilizacijų studijų. Atrandi kitur tokią problematiką, kuri Vakarų filosofijoje nebuvo išspręsta.

“ALGIS MICKŪNAS: APIE FILO-SOFUS IR FILOSOFIJĄ”

Ištrauka iš publikacijos savaitrašty-je “Literatūra ir menas”

Profesoriaus puslapis internete (anglų kalba)

www.professormickunas.com

Aktualus interviu

52013 m. liepa Nr. 4(8)

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga š.m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. organizuoja moky-mus „Finansinio stiprinimo strategija: jos parengimas ir įgyvendinimas“.

Mokymų tikslas Pasitelkus gerąją užsienio ir Lietuvos patirtį mokymai LJMS nariams suteiks naujų žinių, pagilins turimas žinias bei sugebėjimus, ugdys specialiuosius gebėjimus, būtinus kuriant finansinio stiprinimo strategiją, planuojant naujas veiklas, finansus. Mokymų metu bus sukurta LJMS finansinio stiprinimo strategija.

Mokymų laikasPirmieji mokymai jau vyko rugpjūčio 10-11 dienomis Vilniuje.Kiti mokymų ciklo seminarai vyks rugpjūčio 24-25 dienomis Kaune ir rugsėjo 14-15 dienomis Vilniuje. Rugsėjo 21-22 dienomis Vilniuje vyks ketvirtasis mokymų seminaras, kurio metu aktyviausi ankstesnių mokymų dalyviai sukurs galutinę LJMS finansinio stiprinimo strategiją.Mokymų trukmė – 16 akad. val. Mokymai yra nemokami.Visus norinčius LJMS narius maloniai kviečiame dalyvauti!Daugiau informacijos: mokymai@ljms.lt arba mob. tel. (8-686) 29383 (Vilma).

Mokymai organizuojami Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai įgyvendinant paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjun-gos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kuris apima Lietuvos ir Šveicarijos jaunųjų mokslininkų asociacijų partnerystės plėtojimą. Paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, „Nevyriausybinių organizacijų fondas“.

Naujienos

Pasauliniame mokslo ir inovacijų konkurse – apdovanojimai Lietuvos moksleiviams

Atvirame Kinijos jaunimo mokslo ir technologinių inovacijų konkurse CASTIC 2013, kuris šiemet rengiamas jau 28 kartą, pirmąsias vietas užėmė Lietuvos moksleiviai Aurėja Bačinskaitė, Violeta Kalašinskaitė, Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys. Tarptautiniame konkurse Kinijoje dalyvavo 700 jaunųjų mokslininkų, pristačiusių daugiau nei 500 tiriamųjų darbų, tačiau aukščiausių prizinių vietų laurai atiteko būtent lietuviams. I vietą šiame konkurse pelnė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ir Kau-no moksleivių aplinkotyros centro auklėtinė Aurėjos Bačinskaitė su dar-bu „Duona su garšva“. Maironio universitetinės gimnazijos vienuoliktokė Aurėja, ieškodama, kuo duonoje galima pakeisti kenksmingus sintetinius konservantus, atrado, kad garšva apsaugo maistą nuo gedimo ir pratęsia jo galiojimo laiką. Ji ištyrė antimikrobines šio augalo savybes ir jų poveikį mikroorganizmų plitimui iškeptoje duonoje. II vieta įvertintas Šiaulių Ju-liaus Janonio gimnazijos 10 klasės mokinių Pijaus Žagrakalio ir Simono Pranio darbas „Žemųjų dažnių virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo veg-etacijai“. Mokiniai rapso sėklas paveikė žemo dažnio virpesiais ir pasėjo. Iš tyrimo paaiškėjo, kad 500–1000Hz diapazonu paveiktos sėklos išdygsta greičiau. III-oji vieta skirta Tauragės „Versmės“ gimnazijos 11 klasės moki-nei Violetai Kalašinskaitei už darbą „Natūralių priemonių naudojimas bičių Apis mellifera erkėtumui mažinti (kontrolei)“. Naudodama natūralias priemones Violeta sukūrė metodą, kaip sumažinti bičių užkrečiamumą erkėmis. Ji siūlo derinti kelias natūralias ir bitėms nekenksmingas priemo-nes: naudoti cukraus pudrą, kad bitės apsivalytų nuo erkių tuo laikotarpiu, kai nėra perų, korius – viliojančius tranus, kai intensyviai vystosi perai, taip pat natūralų čiobrelių eterinį aliejų per medunešį.Konkurse Kinijoje dalyvavę mokinių darbai buvo įvertinti ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso baigiamajame etape: jiems atiteko dvi pirmosios ir viena antroji vieta.

Ornitologijos entuziastus kviečia plėšriųjų paukščių stebėtojų stovykla

MaltojeŠių metų rugsėjo mėn. 15-30 dienomis Maltos ornitologų draugija organizuoja plėšriųjų paukščių stebėjimo stovyklą “Raptor Camp 2013: Bird migration monitoring and illegal hunting sur-veillance camp”.Į stovyklą kviečiami įvairių šalių savanoriai, norintys stebėti plėšriųjų paukščių migraciją, kartu vykdant neteisėtos medžioklės stebėseną. Organizatoriai siekia, kad stovykloje dalyvautų savanoriai iš daugelio Europos šalių. Stovy-klos rengėjai tikina, kad paukščių entuzias-tams – nesvarbu ar patyrusiems stebėtojams/paukščiautojams, ar naujokams – virš Maltos vykstanti rudeninė paukščių migracija turėtų būti įspūdingas, suteikiantis teigiamų emocijų ir papildomų žinių reginys. Dangus su šimtais vapsvaėdžių ir nendrinių lingių, tarp kurių skren-da pievinės lingės, pelėsakaliai, Eleonoros sakalai, juodieji pesliai, rečiau ereliai ar grifai, o taip pat kukučiai, volungės, gandrai, flamingai ir kiti sparnuočiai visuomet palaiko stebėtojų budrumą, neleidžia žioplinėti į šalis. Visi, norintys tapti šio įspūdingo reginio dalyviais, kviečiami atvykti į šių metų stovyklą.

Daugiau informacijos - svetainėjehttp://www.birdlifemalta.org

6 ODĖ MOKSLUI

JAUNOJI KARTAMolėtų astronomijos

observatorijoje įsibėgėjo dešimtoji LJMS vasaros mokykla

Šį savaitgalį, rugpjūčio 18-ąją, Molėtų astronomijos observa-torijoje jau dešimtą kartą “apsigyveno” LJMS vasaros mokykla moksleiviams, besidomintiems mokslu, moksliniais tyrimais bei besižvalgantiems po mokslininkų ir tyrėjų kasdienybę bei buitį ir, galbūt, nevengsiantiems pasirinkti mokslininko kelią. Paklaustas, kaip kilo idėja surengti būtent tokią vasaros mokyklą, jos sumany-tojas dr. Tomas Žalandauskas juokauja tuomet tiesiog prisiminęs savo patirtį mokykloje ir norėjęs, kad kitų moksleivių patirtis būtų geresnė. Nuo 2004-ųjų rengiamos LJMS vasaros mokyklos sulaukia vis daugiau susidomėjimo ir spėjo tapti gražia tradicija. Į vasaros mokyklą kasmet kviečiami moksleiviai, kurie domisi mokslu ir savarankiškai atlieka tyrimus. Mokyklos tradiciškai or-ganizuojamos Molėtų astronomijos observatorijoje ir trunka 7-10 dienų, o jų metu aktyviai dirbantys mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio gyvai pristato savo mokslo srities vystymąsi ir pasakoja apie aktualias mokslo problemas ir mokslinius tyrimus visiems „suprantama” kalba. Anot dr. Vilmos Petrikaitės, ne vienerius metus koordinavusios LJMS vasaros mokyklas, besidomintiems tyrimais moksleiviams tai puiki proga save atrasti, labiau suprasti savo tyrimų sritį ar tiesiog užmegzti kontaktus su mokslininkais, kurie išties mėgsta bendrauti su smalsiais jaunaisiais tyrėjais ir džiaugiasi, galėdami pagelbėti jiems patarimais ar net padėdami suplanuoti eksperi-mentus. Anot V.Petrikaitės, džiugu vasaros mokykloje sutikti moksleivius, su kuriais vos pradėjus bendrauti gali suprasti, kad jie greičiausiai rinksis mokslininko kelią. Ne pirmus metus LJMS vasaros mokykloje dalyvaujantis gimna-zistas Matas Navickas iš Kauno prisimena, kad dalyvauti vasaros mokykloje panoro vos tik apie ją sužinojęs. “Mokslu domiuosi nuo mažens, nuo tada, kai visi vaikai žaisdavo su mašinėlėmis, o mano geriausi žaislai būdavo švirkštai ir mėgintuvėliai. Bu-vau netgi sugalvojęs, kaip iš draugų paimti kraujo jų nepraduri-ant. Liepdavau jiems laukti kol uodai prisisiurbs kraujo ir tada juos sutraiškydavau ir taip turėdavau kraujo, kurį stebėdavau pro mikroskopą”, - apie pirmuosius bandymus pasakoja Matas ir priduria, jog galimybė dalyvauti LJMS vasaros mokykloje jam reiškia labai daug: tai ir naujos pažintys su mokslininkais ir su bendraminčiais, ir įdomios paskaitos, o svarbiausia - mokyklos metu visada kyla daug idėjų, kurias aptarus su draugais, vėliau smagu patikrinti. Anot LJMS vasaros mokyklos dalyvių, neįkainojama galimybė dalyvauti ir organizuojamose ekskursijose po įvairius mok-slo centrus, tai padeda labiau pažinti skirtingas mokslo kryptis, apsispręsti, ką studijuoti ir su kuo sieti ateitį. Daugiau įspūdžių iš LJMS vasaros mokyklos laukia kitame “Odės mokslui” numeryje.

Parengė Povilas Kavaliauskas

Matas Navickas. LJMS vasaros mokyklos 2013 dalyvis.

72013 m. liepa Nr. 4(8)

Mokslininkų bendrystės beieškant

Vasarai besibaigiant, šį kartą ma-loniems skaitytojams siūlome susipažinti su Lietuvių kalbos instituto laborantu, Lietuvos edu-kologijos universiteto magistran-tu lituanistu Sauliumi Vasiliaus-ku. Daugelio straipsnių, interviu autorių, aktyvų literatūrinių ju-dėjimų dalyvį kalbina žurnalis-tas Ramūnas Čičelis. Pokalbio pretekstas – jau kelintus metus gyvuojanti tradicija studentams ir jauniesiems mokslininkams va-sarą praleisti net keliose akademi-nėse humanitarinėse stovyklose.

Akademinėse humanitarinėse vasaros stovyklose dalyvauji jau ne pirmus me-tus. Kokį bendrą literato, kalbininko, filosofo, istoriko portretą susidarei per šiuos renginius? Kuo stovyklos pana-šios ir kuo skiriasi? Kokios tradicijos klostosi? Kas nyksta? Kokių siūlytum

naujovių – kitaip sakant, ko labiausiai pasigendi?

Išties nuo pat pirmųjų bakalauro stu-dijų metų, t.y. nuo 2009 m. vasaros, aktyviai dalyvauju jos metu vykstan-čiose akademinėse humanitarinėse stovyklose. Daugiau nei po kartą teko lankytis „Literatūros salų“, „Baltų Lan-kų“, „Santaros–Šviesos“, „Literatūrinio staugsmo“ ir kitose stovyklose, akade-minėse savaitėse. Jei gerai prisimenu,dėmesys atsirado ne tik dėl man bū-dingo aktyvumo, bet ir dėl VPU (dabar LEU) Lituanistikos fakulteto dėstytojų raginimų. Visų pirma, šios stovyklos man įstrigo kaip puikus būdas jaunie-siems humanitarams (ir kitiems jau-niesiems mokslininkams) susipažinti, pabendrauti, išklausyti vyresniųjų in-telektualų, profesorių nuomonių, daly-vauti diskusijose bei pasidalyti moksli-nių tyrimų rezultatais...Klausi apie bendrą humanitaro portretą, nors man ne visai aišku, ar toks išties yra, ar labiau norėtume, kad būtų, t.y., pavyzdžiui, ar norėtume, jog humanitaras kalbėtų apie vertybes; reaguotų į visuomenėje vykstančius

reiškinius, reguliariai išsakyda-mas savo nuomonę vienu ar kitu rūpimu klausimu; rūpintųsi tra-dicijų išsaugojimu ar pan. – toks galėtų būti humanitaro vaidmuo, bet nūdienos visuomenėje vai-dmenys suskilinėję, lyg ir nebe-aiškūs, o kitais kartais ima atro-dyti, kad bet koks mokslininkui ar mokslininkų grupei skiriamas vaidmuo (misija, tikslas ar pan.) atrodo, švelniai tariant, juokin-gas – tegu jie sau ramiai „knisasi“ savo specializacijos darželiuose ir dalijasi rezultatais – visa kita kitų (kas tie kiti?) valioje. Jei gerai pa-menu, ši sankirta tarp aktyvaus, visuomeniško humanitaro ir tie-siog kruopštaus, uždaro moksli-ninko išryškėjo ir Dariaus Kuo-lio moderuotoje diskusijoje apie lituanistiką 2012 m. „Literatūros salose“, greitai išsiplėtojusioje į apskritai humanitaro vaidmenį, pavyzdžiui, valstybės politikoje... Vengdamas leistis į smulkesnes

detales, gal tik apibendrintai pasaky-siu, kad tas portretas, kurio eskizą savo sąmonėje turiu, įvairus, tad vargu, ar gatvėje ar kur kitur įmanoma paste-bėti, jog štai, žiūrėkite, humanitaras taip eina, taip kalba, taip dar kažką daro... Kaip ir kitose aplinkose, taip ir tarp humanitarų yra labai skirtingų asmenybių (kartais net ima atrodyti, kad galgi ne visos jos pasuko tinkamu keliu, nors jei kalbame apie stovyklų dalyvius, kažin ar šis teiginys tiktų). Trumpai tariant, jei žmogus turi ir moka ginti savo poziciją (o skirtingų pozicijų tarp humanitarų išties gausu, na kad ir dėl požiūrių į tradiciją, pa-vyzdžiui, lietuvių literatūroje), vieną ar kitą jo bruožą priskirčiau iš daugelio susidedančiam bendram humanitaro portretui. Čia visai pritiktų ir bendres-nis sakinys iš D. Charmso dienoraščio: „Jeigu tikrasis žmogaus Domėjimasis sutampa su pareigos kryptimi, tai toks žmogus tampa didis.“ Bet jau pernelyg išsiplėčiau, o klaustukų Tavo klausime bent penki... Kas dėl stovyklų, tai ski-riasi visų pirma jų koncepcijos, tikslinė auditorija ir pan., pvz.,

nukelta į 8-ą psl.

Saulius Vasiliauskas. Benedikto Janusevičiaus nuotrauka.

Pokalbis

8 ODĖ MOKSLUI

atkelta iš 7-o psl.į Lietuvių literatūros ir tautosakos ins-tituto organizuojamas „Literatūros sa-las“ vyksta daugiau jaunieji lituanistai, skatinami bent trumpai pasidalinti savo tyrimais studentų pievoje (saky-čiau, tai tam tikra mankšta, praktika, ar net retorikos, kovos su baimėmis, pamokos); į „Baltas lankas“ labiausiai (bet ne tik!) sutelktas semiotikų dė-mesys, o štai „Santara–Šviesa“ tarsi bendresnis, į visuomenines, politines aktualijas reaguojantis ir diskutuoti apie jas nuolat kviečiantis tvarinys, sutraukiantis (bent bylojantis apie sie-kį sutraukti) gausų skirtingų pažiūrų atstovų būrį. Tiesa, daug bendrų da-lykų (o ir dalyvių) belygindami rastu-me, tad labiausiai norėtųsi, jog kiekviena stovykla (akademinė savaitė ir pan.) išsaugotų bent kažkiek savasties, tradicijos, kad vasaros kalendoriuje visgi būtų skirtumas, ar važiuosiu į vieną, ar į kitą – ir aš galėčiau apibūdinti, koks jis. Tai, man rodos, išties svarbu; kaip ir į organizacinius darbus įtraukti jaunąją kartą. Priešin-gu atveju, manau, bet kuri iš čia mi-nėtų stovyklų nunyks ar (mažiau tikė-tina) susijungs su kita... Nors, turbūt, atsirastų ir tokį nykimą palaikančiųjų.

Kaip Lietuvos jaunieji mokslininkai at-rodo jaunesniųjų – bakalaurantų – ir vyresniųjų – profesūros – kontekste? Kokių kompleksų linkėtum atsikratyti jauniesiems mokslininkams?

Svarstau, ar čia reikėtų pradėti nuo kartų, istorinių laikotarpių, mokslo galimybių (ir pan.) skirtumų paieš-kos… Kur kas svarbiau, turbūt, kad jaunieji mokslininkai sparčiai tobu-lėja ir štai, žiū, pamatęs vieną ar kitą po poros metų išvysti ir sustiprėjusius jo mokslinius „raumenis“ ar, kas labai svarbu, retorinius įgūdžius. Pažįstu bakalaurų, netgi magistrantų, rašančių (parašiusių) įdomius darbus, bet vengiančių juos skleisti, tarsi ne-drįstančių, turinčių tokį kiek perdėto kuklumo ar baimės sulaukti aštres-

nės kritikos kompleksą. Tokiems lin-kėčiau drąsos, mat priešingu atveju ateitis bus miglota (bent jau humani-tarinė, „specialybinė“ ateitis). Pažįstu ir tokių, kurie nevengia (bent tylomis) kritikuoti vieną ar kitą profesorių, arba demonstruoja tokį didelį pasi-tikėjimą savo mokslinėmis žiniomis (ir jų neabejotina verte bei prasme), kad net tampa panašūs į, vadinkim, mokslo fanatikus. Tokiems pasiūly-čiau kiek atsitraukti nuo tyrimų cen-trų, nueiti pažaisti su draugu krepšinį, badmintoną, šachmatais ir t.t., svarbu, kad praloštum. Pralošti kelis kartus iš eilės, kad kiek sveikai suabejotumei savo „didybe“.

Kaip vertini vyresniosios ir jaunesnio-sios humanitarų kartų (ne?)susikalbė-jimą? Ar pasitaiko maišto ir intelektua-linės provokacijos?

Man rodos, pasitaiko ir dialogo, ir monologo formų, nors norėtųsi teigti, kad dialogo kur kas daugiau. Blogiau-sia, jeigu vyresnieji TIK pasakoja, o jaunieji TIK ištikimai klauso – tokio santykio reikėtų vengti ir kurti ryšį ne hierarchijos (profesorius – studentas), o bendrų interesų pagrindu. Visa kita kaip ir neblogai – ir maišto (pvz., prieš tradiciją nusistatęs Vilniaus universi-teto Kauno humanitarinio fakulteto judėjimas „Žirklionis“), ir provokaci-jų (nors gal pastarųjų man, kaip stu-dentui, norėtųsi daugiau iš profesū-ros) pastebėti galima.

Ar pakankamas yra doktorantų daly-vavimas stovyklose? Kaip manai – kas įvyksta, kad, baigę magistrantūros stu-dijas, daugelis virsta „kabinetiniais“ humanitarais?Na, neretai nutinka, kad su vienu ar kitu doktorantu tenka susipažinti tik

iš jo mokslinių darbų – realus kon-taktas užsimezga (jeigu užsimezga) kur kas vėliau. Kadangi dar neturiu doktorantūros studijų patirties, tad galiu tik bandyti spėti, jog ir patys stu-dentai labiau panyra į asmeninius (ne tik disertacijos, bet ir šeimyninius) reikalus, ir mūsų doktorantūros stu-dijų sistema, galbūt, ne pati geriausia rinktis taškams stovyklose... Tą patį principą taikyčiau ir dėstytojams – ti-krai yra tokių, kurie turi ką pasakyti, bet „nešvaisto laiko“ panašioms stovy-kloms... Kažkaip nesmagu, kad tokie požiūriai (ir ne taip jau retai) šmėsteli. Galgi akademinė sistema turi spragų, neskatinančių jiems į šias stovyklas pažvelgti kaip į svarbų (nuolatinį!)

mokslininko karjeros akcentą?

Kas, Tavo nuomone, turėtų įvykti, kad Lietuvos humanita-rai jaustų bendrystę ir kolegų dėmesį ne vien vasarą?

Viena geriausių vasaros stovyklų lai-kyčiau neformalų „Literatūrinį staugs-mą“. O geras jis todėl, kad čia jaunieji apsieina be vyresniųjų peties ir patys savo rankomis dalijasi mokslus, bulves kartu skuta, vandenį iš šulinio semia... Tikiu, kad šitaip užsimezgęs ryšys yra tvirtesnis, kad iš jo gali išsirutulioti draugystė, apimanti ne tik vasaros lai-ką. Žinia, galima būtų kalbėti apskri-tai apie visą mūsų mokslo būklę (pvz., apie „gausų“ mokslinių leidinių skai-tytojų būrį, vėluojančias doktorantų stipendijas ar kt.), bet pakaks pasaky-ti, kad kartais kartu nuskusta, išvirta ir suvalgyta bulvė esti kur kas svarbesnė, nei intensyvus skaitymas prie stalinės lempos. Bulvėje, o dar jei ji su lupena, galime rasti vitaminų, sustiprinsian-čių mokslininkų bendrystės stuburą. O jei ir skani pasitaikys, neabejotinai sutrauks aplinkinių (ir už stalo sėdin-čių, ir iš tolėliau stebinčių) dėmesį.

Ačiū už pokalbį.

...pasiūlyčiau kiek atsitraukti nuo tyrimų centrų, nueiti pažaisti su draugu krepšinį, badmintoną, šachmatais ir t.t., svarbu, kad praloštum. Pralošti kelis kartus iš eilės, kad kiek sveikai suabejotumei savo „didybe“...

Pokalbis

92013 m. liepa Nr. 4(8)

Nuotrauka iš technologijos.lt ©collider.com

S.Vozniakas nuolat remia įvarias

programas, kurios įgyven-dina švietimą informacinių technologijų srityje. Lie-tuvoje ši ryški asmenybė lankėsi jau du kartus. 1994 metais jis padovanojo Ša-rūno Marčiulionio krepši-nio mokyklai „Power Ma-cintosh“ kompiuterių klasę ir dvi savaites vedė kursus mokyklos dėstytojams bei mokiniams. 2013 m. pa-vasarį lankėsi Lietuvoje, konferencijoje LOGIN, kur garsiai pareiškė nematąs Lietuvos kaip technologijų pasaulio užkampio.

Stivas Garis Vozniakas (angl. Steve Gary Wozniak) gimė 1950 metų rug-pjūčio 11 d. Jis yra gerai žinomas vi-siems informacinių technologijų en-tuziastams - tai kompanijos Apple Computer įkūrėjas, išradėjas, kom-piuterių inžinierius ir programuoto-jas. S. Vozniakas yra devynių pasaulio universitetų inžinierinių mokslų gar-bės daktaras. Indėlį, kurį informaci-nių technologijų raidai padarė šis in-žinierius ir jo darbų pagrindu kurti Apple produktai – sunku pamatuoti objektyviais kriterijais. Už savo dar-bus S.Vozniakas yra gavęs keliolika garbingų apdovanojimų.

Veidai

Stivas Garis Vozniakas

S.Vozniakas nebedirba Apple pilnu etatu nuo 1987 metų, bet iki šiol prisideda prie kompanijos sėkmės gaudamas 120 000 JAV dolerių per metus atlygį. Jis taip pat yra Apple akcininkas.

S.Vozniakas susipažino su Stivu Džobsu 1971 metais, ir būtent pastarasis žmogus, teigiama, formulavo ambicin-gus iššūkius, kuriuos realizuodamas S.Vozniakas pateko į kompiuterių inži-nerijos istoriją ir yra tituluojamas savo laikų kompiuteriniu genijumi. 1975 m. prasidėjo jų darbas ties pirmuoju Apple kompiuteriu (kompanija įkurta 1976 m.). Таčiau Apple I neturėjo tokio pasisekimo kaip 1977 m. pristatytas Apple II – pirmasis masiškai pardavinėtas, eiliniam vartotojui, o ne tik entuziastams-profesionalams pritaikytas Apple kompiuteris, kuris buvo ypatingas vizualine vartotojo sąsaja.

S . Vo z n i a k o poreikį stabilumui ir nenorą rizikuoti S.Džobsas nugalėjo pasakęs, esą net jei jiems nepasisektų – anūkams jie galės papasakoti turėję nuosavą kompaniją. Investicijos siekė 1300 JAV dolerių, už kuriuos nupirktos detalės atsidūrė įmonės būstinėje – S.Džobso namuose. 2012 m. rugpjūčio mėn. Apple vertė pakilo iki 623 milijardų JAV dolerių ir aplenkusi Microsoft tapo brangiausia kompanija JAV istorijoje (aukščiausias jos vertės taškas vėliau buvo ir 705 milijardai JAV dolerių).

Stivas Vozniakas ir Stivas Džobsas dirba su ankstyvosiomis komputerių tech-

nologijomis, 1975 metai.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle

Neringos Barmutės paveikslas. Žolės.

Vertikaliai

1. “Ultraspartus optinis krūvininkų dreifo ..... konjuguotųjų polimerų plė-velėse” - kokio žodžio trūksta geriau-sios disertacijos pavadinime?3. Kokiame banke LJMS turi sąskaitą?4. Neformali mokslininkų organiza-cija, kurios kasmetiniuose renginiuo-se Molėtuose mėgsta dalyvauti ir ir LJMS nariai.6. Leidykla, leidžianti tik laisvai pa-teikiamus (“open access”) mokslinius straipsnius.7. Lietuvos menininkas, kurio vardu yra pavadintas asteroidas.8. Idėjų ..... .10. vienas, vienas, du, trys, penki, aš-tuoni, ..... ?12. Toks žaidimas, kur reikia apibū-dinti žodžius :)16. Vardas žmogaus, kuris pasiūlė “Geriausios disertacijos” konkurso idėją.

Horizontaliai

2. LJMS rėmėjas, kuris gamina lazerius.5. Keli žmonės yra buvę LJMS pirmininkais?9. (“Dieviškoji” dalelė) Elementarioji dalelė, kuri itin svarbi aiškinant likusių elementariųjų dalelių masės prigimtį.11. Kokia politikė yra oficiali LJMS rėmėja? Radvilė ..... .13. „Matavimo modeliai kvantinių Zenono ir anti-Zenono efektų aprašymui ir ...... kvantinėje mecha-nikoje apibrėžimui“ - kokio žodžio trūksta geriau-sios disertacijos pavadinime?14. Pasaulinio lygio filosofas lietuvis, kuris šiemet šventė 80 m. jubiliejų.15. Dažniausiai LJMS el. pašto konferencijose mini-mas žaidimas.

Kryžiažodį sukūrė Jurgis Pralgauskis.

112013 m. liepa Nr. 4(8)

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE - EUROPOS LITERATŪROS NAKTIS [renginiai]

Rugsėjo 12 d. pirmą kartą Lietuvoje į skirtingas Vilniaus miesto kultūrines erdves sukvies „Europos literatūros naktis“, ku-rios metu įvairių šalių literatūros kūrinius skaitys žinomi Lietuvos kultūros atstovai. „Europos literatūros nakties“ programa žada būti patrauklia dėl kūrinių įvairovės, profesionalių skaitovų ir apgalvotai parinktų skaitymų erdvių Vilniaus senamies-tyje. Skaitytojų ir kritikų įvertintų knygų ištraukos skambės teatre, Vilniaus universiteto bibliotekoje, jaukiose senamiesčio kavinėse, meno galerijose ir net miesto požemiuose, o specialiai lankytojams sukurtas žemėlapis padės atrasti visas 8 erdves. „Europos literatūros nakties“ skaitymai prasidės 18.30 ir truks iki 21 val., ištraukos bus skaitomos po penkiolika minučių kas pusvalandį, kad visi norintys galėtų lengvai atrasti erdves ir pasiklausyti kitų kūrinių ištraukų. Tekstus skaitys poetas ir žurnalistas Mindaugas Nastaravičius, semiotikas prof. Kęstutis Nastopka, aktorės Nelė Savičenko ir Dalia Michelevičiūtė, eseistas, dramaturgas Rolandas Rastauskas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, kino režisierius Gytis Lukšas bei dainininkė Alina Orlova.

Verta

PROFESIONALIOSE FOTOGRAFIJOSE – PAUKŠČIŲ GYVENIMAS IŠ ARTI [internetas]

Vasarą, kai dauguma nejučia didžiąją dalį laiko praleidžiame ar norime praleisti gamtoje, atsiveria užburiantis paukščių pasaulis, viliojantis spalvomis, garsais, prikaustantis sklendžiančių, šiurenančių ar akimirkai stabtelėjusių skrajūnų įvairo-ve. Tačiau dažniausiai tai trunka tik akimirką ir neretai atidžiau apžiūrėti pakeleivių nepavyksta. Pasižvalgyti po paukščių pasaulį ir juos pažinti kviečia interneto svetainė Birdpix.lt, kurioje – profesionaliose nuotraukose sustabdytos kelių šimtų pasaulio ir Lietuvos paukščių rūšių akimirkos.

www.birdpix.lt

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 4,(8), 2013 liepa

Talka Verkių parko požemiuose 2011 m. Buvo smagu!

Kitame numeryje:

• Interviu su LMT pirmininku prof. Dainiumi Pauža.

• „LJMS vasara 2013“ dalyvių įspūdžiai.

• Pokalbis su jaunu mokslo daktaru Linu Mažučiu.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“