Šiomis dienomis Seimą pa-siekė naujas įstatymų, maži-nančių socialines garantijas, paketas. Šį kartą valdantie-ji nusprendė dar labiau ma-žinti motinystės išmokas, vėlinti pensinį amžių ir pra-tęsti sumažintų įmokų mo-

kėjimus į privačius pensijų fondus. Tačiau ar nevertė-tų prisiminti po praėjusio so-cialinių garantijų mažinimo duotų pažadų atlyginti patir-tą žalą.

Konstitucinis teismas, na-grinėdamas skubiai priim-tų valdančiųjų įstatymų pa-sekmes, konstatavo, kad susidarius ypatingai situaci-jai, kai dėl ekonomikos kri-zės neįmanoma sukaup-ti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokė-ti, mažinant senatvės pensi-jas privaloma numatyti susi-dariusių praradimų kompen-savimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų pasibaigus krizei, per protin-gą laikotarpį teisingai kom-pensuoti praradimus, atsira-dusius dėl senatvės pensijos sumažinimo.

Tačiau Vyriausybė nei tei-singai, nei per protingą lai-kotarpį neketina kompen-suoti sumažintų pensijų. Ji dar net nėra numačiusi tokio

mechanizmo, nors, užsima-niusi sumažinti pensijas — sugebėjo „apsisukti“ per ke-lias savaites: sprendimas dėl pensijų mažinimo buvo pri-imtas praeitų metų gruodžio 9 d., o nuo šių metų sausio 1 d. jos jau buvo sumažintos. Tad ko jau ko, o skubos, pri-imant „reikalingus“ įstaty-mus, valdantiesiems galima tik pavydėti. Deja, visa sku-ba išnyksta, kai tik pradeda-ma kalbėti apie tikrąjį rūpes-tį žmonėmis: pensininkais, vaikus auginančioms moti-noms, neįgaliaisiais, studen-tais ir paprastais darbinin-kais. Taip atsitiko ir šįkart — artėjant pavasario Seimo sesijos pabaigai iš Vyriausy-bės atėjo šūsnis naujų socia-linių įstatymų, kuriuos ir vėl valdantieji bandys „prastum-ti“ kuo skubiau.

Faktiškai, tol kol nėra su-kurtas adekvatus sumažintų pensijų kompensavimo me-chanizmas, patį pensijų ma-žinimą galima laikyti anti-

konstituciniu, tačiau valdan-čiajai koalicijai tai nė motais. Panašu, kad jie gyvena ne pagal šalies Konstituciją, o tik pagal tuos įstatymus, ku-riems patys pritaria.

Taip ir neišpildę duotų pa-žadų, valdantieji ir vėl ati-ma. Atima motinystės išmo-kas, vėlindami pensinį am-žių — atima galimybę ilgiau džiaugtis senatve, pratęsda-mi sumažintų įmokų mokė-jimą į privačius pensijų fon-dus — faktiškai sumažina pensijas.

Sakoma, kad prie gero greitai priprantama, tačiau šio posakio Lietuvai pritai-kyti jau negalima. Užtat jį galima perfrazuoti: konser-vatorių ir jų draugų valdo-moje šalyje tenka greitai pri-prasti prie blogo, nes jeigu nepriprasi, turėsi emigruoti arba mirti badu.

Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos

seniūnas Vytautas Gapšys

2010 m. liepa, Nr. 7

Darbiečių žinioswww.darbopartija.lt

Audito komitete buvo svarstomi klausimai dėl valstybinio audito ataskai-tos „Valstybinio socialinio draudimo sistema“ bei Vals-tybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audi-to išvados bei ataskaitos. Šio klausimo svarstymas Audi-to komitete keliamas jau ne pirmą kartą, kadangi tiek valstybinio audito ataskaito-je, tiek nepriklausomo audi-to ataskaitoje iškeliamos la-bai rimtos problemos, kurių sprendimui reikalingi neati-dėliotini ir rimtai apsvarsty-ti sprendimai. Nors audito-riai iškėlė abejonę dėl Fon-do tolimesnio gebėjimo tęsti savo veiklą, tačiau atsakin-

gų institucijų sprendimai vis dar delsiami. Iki šiol nėra bendros ir nuoseklios vizi-jos, kokia turėtų būti Sodros reforma ir kokių konkrečių priemonių numatoma imtis. Socialinės apsaugos minis-terija informavo, kad galbūt iki rudens bus apsispręsta dėl galutinės koncepcijos, įgy-vendinant Sodros reformą.

Audito komitetas, anali-zuodamas Valstybinio soci-alinio draudimo fondo biu-džeto vykdymo ataskaitą, konstatavo, kad buvo nesi-laikoma Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudže-to 2009 metų rodiklių pa-tvirtinimo įstatymo, o šiuo įstatymu patvirtinti rodikliai

neatitinka biudžeto įstatymu patvirtintų rodiklių.

Audito komiteto pirmi-ninkė Loreta Graužinienė teigė, kad „susidaro įspūdis, jog Seimo patvirtintas ir Pre-zidentės pasirašytas Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įsta-tymas svarbus tik Seimui ir Prezidentei, o Socialinės ap-saugos ir darbo ministerija, tvarkosi taip, kaip jai nau-dinga. Mano nuomone, to-kia situacija valstybėje nega-li būti toleruojama“.

Taip pat analizuojant So-dros pateiktą ataskaitą buvo pastebėta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba su tarybos pritarimu atsisakė kreditorinio reika-lavimo į 360 mln. Lt. skolą, kurią Sodra suteikė Užimtu-mo fondui. Audito komiteto pirmininkės nuomone, So-dros valdyba bei taryba vir-šijo įgaliojimus, priimant to-kius sprendimus: „esu įsiti-kinusi, kad 360 mln. Lt. yra reikšminga suma ir ji turi būti apskaitoma įstatymų nustatyta tvarka“.

Atsižvelgiant į tai, Audito komitetas informuos Seimo Pirmininkę ir valdybą apie Seime priimtų įstatymų in-terpretavimą ir nesuderina-mumą bei apie valstybinio socialinio draudimo sistemo-je susiklosčiusią praktiką.

L.Graužinienė: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viršydama savo įgaliojimus tvarkosi taip, kaip jai naudinga“

Kiek ilgai valdantieji dar maitins mus pažadais?

2010 m. liepa Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai užregis-travo Seimo statuto pa-keitimo projektą, numa-tantį, kad Seimo skiria-mi valstybės institucijų vadovai kartą per metus, iki kovo 10 d. privalo pa-teikti Seimui metinę ins-titucijos veiklos ataskaitą ir, jeigu parlamentas šiai ataskaitai nepritaria, va-dovas privalo atsistaty-dinti iš užimamų pareigų.

Šiuo metu galiojančio Seimo statuto 206 straips-nis numato, kad insti-tucijos veiklos ataskai-tas Seimui pateikia kar-tą per metus, paprastai iki kovo 1 d. Tačiau ataskai-tos dažniausiai pateikia-mos gerokai vėliau arba

pasitaiko atvejų, kai atas-kaitos pateikiamos vienu metu už dvejus paskuti-nius metus.

Šio pakeitimo iniciato-rius, Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys sako, kad teikti šias pataisas jį paskatino rezonansiniai įvykiai, su-drebinę Lietuvą pastaruo-ju metu. „Esu įsitikinęs, kad jeigu tokia nuostata galiotų anksčiau, daugelis institucijų dirbtų geriau, nes jų vadovai žinotų, kad kasmet privalo atsiskaity-ti Seimui ir bijotų prarasi savo postus. Akivaizdžią šios pataisos naudą pa-justų visi Lietuvos žmo-nės. Faktiškai, jeigu Sei-mas nepritaria instituci-

jos veiklos ataskaitai, jis išreiškia nepasitikėjimą šios institucijos vadovu, todėl būtų logiška ir na-tūralu, kad jis būtų atsta-tydintas iš savo pareigų“, — sako K. Daukšys.

Pastaruoju metu Sei-mui svarstant atskaitin-gų valstybės institucijų ataskaitas kyla nemažai diskusijų apie tokių atas-kaitų reikšmę, nes nėra numatytas valstybės ins-titucijų vadovų atsako-mybės klausimas, jeigu ataskaitai nepritariama. Seimas, nepatvirtindamas institucijos veiklos atas-kaitos, išreiškia nepasiti-kėjimą vadovu, todėl va-dovas turi atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Siūloma šalinti iš pareigų institucijų vadovus, kurių ataskaitai nepritaria Seimas

Džiūgaudamas it ma-žas vaikas, Ūkio ministras Dainius Kreivys pareiš-kė, kad šiuo metu yra de-ramasi su 66 bendrovėmis dėl jų atėjimo į Lietuvą, o kitą mėnesį tikimasi, kad į mūsų rinką įžengs dar viena tarptautinė kompa-nija. Labai norėčiau būti toks pat optimistas, kaip ir ministras, tačiau žiūrint į jo nuolat besišypsan-tį veidą, susidaro įspūdis, kad jis yra ateivis iš kos-moso, sunkiai besiorien-tuojantis ekonominiuose procesuose, vykstančiuo-

se pasaulyje ir Lietu-voje.

Jeigu taip, kaip su užsienio investuoto-jais, mūsų Vyriausy-bė derėtųsi su Lietu-vos kompanijomis, jeigu viliotų jas mi-lijoninėmis investi-cijomis ir lengvato-mis, gal šiandien si-tuacija mūsų rinkoje nebūtų tokia tragiška ir mes (kaip ir mūsų kaimynai) jau pradė-tume matyti šviesą

tunelio gale. Tačiau mūsų Vyriausybė elgiasi visiš-kai priešingai. Apleidu-si ir pamiršusi tas Lietu-vos įmones, kurios kūrė nepriklausomos Lietu-vos ekonomiką ir padėjo jaunai valstybei atsitiesti, nustūmusi vietinius ga-mintojus į šoną ir apkro-vusi juos protu nesuvo-kiamais įsipareigojimais, Vyriausybė lyg niekur nieko derasi su užsienio investuotojais, rožinėmis spalvomis piešdama Lie-tuvos ekonomikos ateitį ir finansinį patrauklumą.

Ūkio ministras siekia parodyti užsienio kom-panijoms, kad esame labai daug pažengę medicinoje, jis giriasi Lietuvos taria-mais pasiekimais infras-truktūros plėtroje ir švie-time. Tačiau ministras nesupranta, arba neno-ri suprasti, kad užsienio kompanijos niekada ne-kurs ir netobulins Lietu-vos infrastruktūros, nein-vestuos į šalies universi-tetus, ligonines, darželius ir mokyklas, jie negra-žins mūsų miestų, kaimų ir miestelių, nes tai neneš jiems pelno. Padaryti tai gali tik vietinės įmonės, kurioms svarbus Lietuvos patrauklumas ir jos vai-kų ateitis. Todėl žiūrint į ateivio D. Kreivio veidą darosi graudu ir juokinga, tačiau labiausiai — skau-du — dėl to, kad mūsų ša-lies ūkio tvarkymas pati-kėtas tokiam žmogui.

Darbo partijos pirmininkas, Europos parlameno narys

Viktoras Uspaskich

V. Uspaskich: „Ūkio ministras primena ateivį iš kosmoso“

Kėdainiuose vyko Darbo partijos tarybos posėdis, kuriame pradėtas pa-siruošimas 2011 m. vykstantiems sa-vivaldybių tarybų rinkimams. Dar-biečiai patvirtino rinkimų į savi-valdybių tarybas štabo struktūrą ir rinkimų strategijos gaires. Darbo par-tijos rinkimų štabui vadovaus Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frak-cijos narė Virginija Baltraitienė, ji tu-rės pavaduotoją ir padėjėją vidinei komunikacijai.

Anot V. Baltraitienės, Darbo par-tijos pasiruošimas rinkimams yra su-skirstytas į kelis etapus, per kuriuos partija turi gerai pasiruošti rinki-mams. „Atrodo, kad iki rinkimų dar turime daug laiko, bet tam, kad parti-ja sėkmingai sudalyvautų šiuose rin-kimuose, skyriai turi atlikti nemažai darbų: suformuoti rinkimų štabus, paruošti programas, strategijas, sufor-muluoti užduotis, išanalizuoti anks-tesnius rinkimus, paruošti kandida-tų sąrašus. Per šį laiką mes turime išgryninti žmonių lūkesčius kiekvie-name rajone ir, priklausomai nuo su-rinktos informacijos, paruošti atitin-kamas rinkimų programas. Tad laiko liko ne tiek jau daug“, — sakė V. Bal-traitienė.

Planuojama, kad rinkimų kampa-nijos metu visus Lietuvos rajonus ap-lankys Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich ir Darbo partijos frakcijos nariai.

Taryboje buvo diskutuojama apie dabar Seime svarstomus savivaldy-bių tarybų ir tiesioginių mero rin-kimų modelius. Taip pat pristatytos Darbo partijos pirmininko pavaduo-tojų funkcijos.

Darbo partija pradeda pasiruošimą savivaldybių tarybų rinkimams

3 \\ Darbiečių žinios 2010 m. liepawww.darbopartija.lt

Lietuvoje pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne šiuo sunkmečio metu, o po kelių dešimčių, mano Seimo vi-cepirmininkė Virginija Bal-traitienė.

Pasak jos, dėl pensinio amžiaus ilginimo Vyriausy-bė pritarimo sulaukė tik iš kai kurių asocijuotų grupių. Tuo tarpu Seimo frakcijo-se dažnai apsilanko tų pačių asociacijų vadovai, neprita-riantys tokiems ketinimams.

„Ir opozicijos yra nuomo-nė, kad pensinio amžiaus ti-krai kol kas nereikia ilgin-ti. Apie tai galima galvoti tik tada, kai mūsų pragyvenimo lygis bus kitoks, kai mūsų žmonių vidutinis gyvenimo amžius irgi bus ilgesnis. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, tik dabar prade-da galvoti ilginti pensinį am-žių, kad vėliau būtų galima išleisti į pensiją, tik tai dabar, kai ten yra visai kitoks pra-gyvenimo lygis, žmonės il-

giau gyvena, geresnė gyve-nimo kokybė“, - „Žinių radi-jui“ kalbėjo V. Baltraitienė.

Ji teigė pasisakanti prieš pensinio amžiaus nutolini-mą, nes tai ne pagrindinis būdas sumažinti išlaidas ar konsoliduoti biudžetą. Anot jos, geriau reikia kurti darbo vietas, didinti biudžeto paja-mas, gausinti įmokas į „So-dros“ biudžetą, skatinti vers-lą. „Manau, kad apie pen-sinio amžiaus nutolinimą galėtume kalbėti turbūt tik po 20 metų, kad mūsų gy-ventojai galėtų į pensiją išei-ti 65-erių metų, o galbūt net ir 70 metų, bet ne dabar, kai iš tiesų žmogui su tokia maža pensija, tačiau niekas nenori dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, ypač mokyklose,

socialinėse įstaigose“, - sakė Darbo partijos atstovė.

Seimas pritarė Vyriausy-bės siūlomam pensinio am-žiaus nutolinimui. Tokiam siūlymui pritarė 62 Seimo nariai, prieš balsavo 21 par-lamentaras, susilaikė 15.

Vyriausybės siūlomos Valstybinių socialinio drau-dimo pensijų įstatymo patai-sos numato, kad ir vyrams, ir moterims būtų nustatomas vienodas 65 metų pensinis amžius. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 metų, o vy-rai - 62,5 metų amžiaus.

Pensinis amžius laips-niškai būtų pradėtas tolinti 2012 m. Moterims prie pen-sinio amžiaus kasmet būtų pridedami 4, o vyrams - 2 mėnesiai.

V.Baltraitienė: „Apie pensinio amžiaus ilginimą galėtume kalbėti po 20 metų“

Seimo valdyba, apsvars-čiusi opozicijos lyderio, Dar-bo partijos frakcijos seniū-no Vytauto Gapšio inicijuo-tą prašymą, kurį pasirašė 40 Seimo narių, nutarė kreip-tis į Vyriausybę, prašydama paaiškinti, kodėl iki šiol ne-įvykdytas 2009 m. gruodžio 15 d. Seimo nutarimas, siū-lantis Vyriausybei nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuo-ti Vilniaus universiteto On-kologijos institutą (VUOI) į valstybinį mokslinių tyri-mų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudė-tyje būtų klinika. Vyriausy-bė ne tik šešis mėnesius vė-luoja įgyvendinti parlamen-to valią, bet ir negali pateikti motyvuoto paaiškinimo, ko-dėl tai daro.

Kreiptis į Seimo valdybą su tokiu prašymu V. Gapšys nutarė po Seimo opozicinių partijų inicijuotos diskusijos dėl Nacionalinio vėžio ins-tituto steigimo ir onkologi-nėmis ligomis sergantiems pacientams teikiamų svei-katos priežiūros paslaugų fi-nansavimo, kurioje dalyvavo VUOI, Ligonių kasų ir Svei-katos apsaugos ministerijos atstovai.

„Nacionalinio vėžio insti-tuto steigimas yra gyvybiš-kai svarbi problema, kurią būtina kuo skubiau išspręs-ti. Seimo opozicinės frakci-jos vieningai pasisakė už Sei-mo nutarimą dėl Nacionali-nio vėžio instituto steigimo. Taip pat už šį nutarimą bal-savo beveik visos valdančio-sios frakcijos. Prieš jį nebu-vo nei vienas Seimo narys, tačiau Vyriausybė kažkodėl jį piktybiškai ignoruoja. To-

dėl Seimo valdyba, atsižvel-gusi į mano prašymą, nutarė kreiptis į Vyriausybę ir rei-kalauti paaiškinimo. Parla-mentinė kontrolė turi nusta-tyti, kodėl ministrų kabine-tas ignoruoja Seimo valią“, — sako V. Gapšys.

VUOI duomenimis, pasta-ruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologi-nėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmo-

nių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skai-čius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietu-vos gyventojų mirčių suda-ro mirtys nuo vėžio. Valsty-binės ligonių kasos sumaži-no VUOI finansavimą šiems metams 6 mln. Lt. Dėl to-kio biudžeto karpymo VUOI buvo priversti atsisakyti 64 stacionarių lovų tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir kokybiškai teikiamos pa-slaugos pacientams.

„Vėžys nesirenka — pozi-cija ar opozicija, kuriai par-tijai, grupei ar susivienijimui priklauso žmogus. Ši liga yra negailestinga visiems, to-dėl Vyriausybės delsimas išspręsti Nacionalinio vė-žio instituto likimą neapi-brėžtam laikui atitolina ko-kybiškos ir savalaikės pa-slaugos suteikimo galimybę pacientams, o jiems jau šian-dien reikia būtinos pagal-bos. Negalima atskirti moks-linės vėžio tyrimo bazės nuo praktinės, todėl Vyriausybės veiksmus arba tiksliau — neveikimą, aš vertinu kaip nusikaltimą prieš Lietuvos žmones“, — sakė Seimo narė Dangutė Mikutienė.

Nacionalinį vėžio institutą delsianti steigti Vyriausybė turės pasiaiškinti Seimui

„Vėžys nesirenka — pozicija ar opozicija, ku-riai partijai, grupei ar susivienijimui priklauso

žmogus. Ši liga yra negailestinga visiems.“

Darbiečiams pradėjus gi-lintis į abejotinus Demo-kratinės politikos instituto (DPI) bei Švietimo ir moks-lo ministerijos (ŠMM) san-tykius, išaiškėjo visa virtinė sąsajų tarp DPI, dabartinės Vyriausybės ir Tėvynės są-jungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) parti-jos, kurios sustiprino įtari-mus, kad ŠMM skelbtas 2,5 mln. Lt konkursas, kurį lai-mėjo DPI, galėjo vykti ne-skaidriai. Šiems įtarimams pagrįsti norėčiau pateikti ke-lis iškalbingus faktus, kurie išaiškėjo nagrinėjant šią is-toriją.

Pagal priemonę „Švieti-mo kokybės užtikrinimo sis-temų stiprinimas“ Švietimo ir mokslo ministras patvir-tino įsakymą, kuris skelbia, kad DPI projektui „Naciona-linės Lietuvos aukštųjų mo-kyklų ir aukštųjų mokyklų pagal aukštojo mokslo stu-dijų krypčių grupės ir/arba kryptis reitingavimo siste-mos sukūrimas ir įdiegimas“ skirtas 2,5 mln. Lt finansa-vimas. DPI šiame projek-te ketina dalyvauti su dar 8 partneriais: Asociacija „Ži-nių ekonomikos forumas“, Viešosios politikos institu-tu, Lietuvos katalikų mokslo akademija (LKMA) bei dar 5 dalyviais: Moksleivių aka-demija, moksleivių sąjun-ga, Jaunųjų mokslininkų są-junga, Lietuvos pramoninkų konfederacija bei Vilniaus miesto ir apskrities versli-ninkų ir darbdavių konfede-racija. Dauguma šių organi-

zacijų vienaip ar kitaip susi-jusi su DPI ir TSLKD. Be to, nemažai žmonių, susijusių su DPI ir konkurse dalyvau-jančiomis organizacijomis, dirba Vyriausybėje ir galėjo dalyvavauti rengiant minė-tą konkursą bei įtakoti jo re-zultatus.

Konkursą inicijavusios ŠMM viceministrė Neri-ja Putnaitė yra nuolatinė DPI projektų dalyvė, ŠMM mokslo ir technologijų de-partamento direktorius Al-bertas Žalys yra „Žinių eko-nomikos forumo“ narys, o ministro patarėjas Paulius Vaidotas Subačius yra Lietu-vos katalikų mokslo akade-mijos vadovas.

Šalies premjeras, TSLKD pirmininkas Andrius Kubi-lius — DPI steigėjas, valdy-bos narys, o taip pat „Žinių ekonomikos forumo“ steigė-jas. Dauguma A. Kubiliaus aplinkos žmonių — DPI eks-pertai arba analitikai: mi-nistro pirmininko patarė-jas Kęstutis Škiudas — DPI ekspertas, DPI valdybos na-rys, vienas iš DPI interneto portalo www.politika.lt sa-vininkų ir „Žinių ekonomi-kos forumo“ narys; ministro pirmininko patarėjas Jonas Survilas — buvęs DPI vy-resnysis analitikas; ministro pirmininko patarėjas Liutau-ras Kazlavickas — DPI eks-pertas, ruošęs aukštųjų mo-kyklų reitingus; ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius — DPI eks-pertas; ministro pirmininko sekretoriato vadovė Vaida

Jauniškienė — buvusi „Žinių ekonomikos forumo“ vado-vė. A. Kubiliaus visuomeni-nis patarėjas Edgaras Leich-teris „Žinių ekonomikos fo-rumo“ vadovas.

Seimo Švietimo ir moks-lo komiteto narys, akty-vus TSLKD partijos veikė-jas Mantas Adomėnas (o re-miantis pateikta viešųjų ir privačių interesų deklara-cija — ir esamas DPI prezi-dentas bei valdybos narys) neneigia dalyvavęs ruošiant paraišką, be to, jis aktyviai dalyvavo įstatymų, palankių minėtoms organizacijoms, kūrimo procese. 2009 m. va-sario 23 d. M. Adomėnas už-registravo Mokslo studijų įstatymo pataisas, pagal ku-rias ŠMM skirtų lėšas moks-lininkus ir specialistus ren-giantiems nevalstybiniams mokslinių tyrimų institu-tams. Tokių institutų nėra daug, o du iš jų yra DPI par-tneriai: Lietuvos katalikų ir mokslo akademija bei Viešo-sios politikos ir vadybos ins-titutas. Tikėtina, kad ir DPI save bandytų pristatyti kaip Mokslinių tyrimų institutą ir pats pretenduoti į šias lėšas.

2009 m. kovo 12 d. M. Adomėnas užregistravo dar vieną pataisą, pagal kurią DPI partnerį — Lietuvos ka-talikų ir mokslo akademi-ją — Valstybės įsipareigoja remti Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių metų gegužės pa-baigoje M. Adomėnas ir DPI paskelbė savo atlikto aukš-tųjų mokyklų reitingavi-mo rezultatus. Parlamenta-ras teigė, kad rengiant kon-kursą bendrovei nemokėta, nes paskelbti reitingai nėra konkursinio projekto dalis. Tuo metu ŠMM atstovai tei-gė, kad paskelbti valstybinių universitetų bei valstybinių ir nevalstybinių kolegijų rei-tingai yra jau atlikta projekto dalis, nors už šį darbą kol kas pinigai nepervesti.

Aukštųjų mokyklų reitingus atlikusi tyri-mų bendrovė „Macros-cope“ įregistruota Savi-čiaus 13/Augustijonų 2, Vilniuje — tai tas pats

pastatas, kurį Lietuvos kata-likų mokytojų sąjungos va-dovė Elena Valerija Žaidienė (A. Kubiliaus uošvė) neteisė-tai įregistravo savo vardu.

Nors šalyje jau pradėtas aukštųjų mokyklų tinklo op-timizavimo procesas, o aukš-tųjų mokyklų skaičius turėtų palaipsniui mažėti; nors eg-zistuoja pasaulio ir Europos universitetų reitingavimo praktika; nors pasirodė in-formacija, kad ES jau rengia universitetų reitingavimo taisykles, kurios galios visoje Europos sąjungoje — ŠMM klerkams tai nė motais. Jie lengva ranka skiria 2,5 mln. Lt. neaiškiam projektui, kuri turės įvykdyti su Vyriausy-bės nariais ir valdančiąja ko-alicija glaudžiai susijusi or-ganizacija. Iš pirmo žvilgsnio tai galima įvertinti kaip ne-atsakinga aplaidumą, tačiau pradėjus gilintis į visas šios istorijos peripetijas, minty-se nuskamba žymi konser-vatorių patriarcho Vytauto Landsbergio frazė „o kas ga-lėtų paneigti, kad ...“.

DPI ryšiai su TSLKD iki šiol buvo vieša paslaptis, ta-čiau apie tikruosius san-tykius tarp šio instituto ir dabar valdžioje esančios, daugumą Seime turinčios partijos buvo žinoma mažai. Aukštųjų mokyklų reitinga-vimo konkurso sąlygų pa-viešinimo aplinkybės pakėlė paslapties skraistė, kuri den-gė faktinius ryšius tarp DPI, TSLKD ir dabartinės Vyriau-sybės. Seimo Darbo partijos frakcija kreipėsi į Seimo An-tikorupcijos komisiją ir Vy-riausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad jos ištirtų, ar pagrįstai ir skaidriai DPI lai-mėjo ŠMM skelbtą konkur-są. Ar po atliktų tyrimų ne-paaiškės, kad šios organiza-cijos tebuvo akių dūmimas, skirtas pridengti neskaidrų TSLKD partijos finansavimą?

2010 m. liepa Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

Darbo partijos informacijos centrasTel. (8 5) 239 69 56

press@darbopartija.ltwww.darbopartija.lt

V. Gedvilas: „Demokratinės politikos institutas tapo konservatorių partijos pinigų skalbykla?“