VŠŠPC mėnesio žinios

VŠŠPC MĖNESIO ŽINIOS 2013 kovas - balandis

ŠŠPC mėnesio

žinios

Viršelio autorės Sandra ir Indrė

V


Redakcijos žodis

"Jeigu nori, bet negali vadinasi - nepakankamai nori"

Atverčiame dar vieną dienos centro puslapį, šį kartą pradėdami leisti pirmąjį mūsų naujienlaikraštį. Šis

sumanymas jau ilgą laiką

sklandė tarp mūsų, kai

pagaliau nusprendėme šią

idėją įgyvendinti pasirodė,

kad toli gražu nesame

pirmieji. Netikėtai ir

nelauktai susidūrėme su

naujų laikraščių leidimu:

Vilniaus Jono Basanavičiaus

gimnazija, Matulaitis, Carito

naujienlaiškis...

pagalvojome, gal mums -

nebereikia? Tačiau... kaip

matote, nusprendėme kiek

kitaip - pabandysime!

Kartais mums atrodo, kad

bandome nuolat: naujus

darbelius, muges, tinklapius, sistemas, šventes... Kartais, tai ir lieka tik bandymais, o kartais tampa -

tradicija, džiaugsmu ir šypsenomis.

Leisdami pirmąjį mūsų naujienlaikraštį tikimės, jog jis bus paprastas, tvarkingas ir pilnas mūsų dienos

centro akimirkų. Mėginsime rašyti taip kaip mokame, mažieji vienaip, paaugliai kitaip, paaugliukai

savaip, o savanoriai dar kitaip...Chaosas...Mūsų amžinas chaosas, bet kitaip ir būti negali, kai esame

visi kartu, tačiau visi tokie skirtingi...

Rašantiems linkime pamatyti ir pajausti ir apie tai parašyti ar nupiešti, skaitantiems sužinoti ir atrasti, o

bandantiems bandyti sėkmingai!

Ieva

*******************************************************************************************************************************

Visų grupių vaikų, mamų bei savanorių straipsnių, pasakų, rašinių, įspūdžių laukia Ieva :)

Drąsiai belskitės į darbuotojų kambarį ir atneškite savo kūrybą arba rašykite elektroniniu paštu:

[email protected]


Dienos centro gimtadienis...

“Aš pamirštas klajoju vienas, ir nežinau kieno esu, kažkas nedžiūgaus šiandien vienas, sulaukęs metų

devynerių. Kai Tau sueina devyneri metai – tu jau beveik

suaugęs.”

Kiekvieną kartą kalbėdamos apie dienos centro įkūrimą, visada

sakome, jog mūsų centras įkurtas labai gražią kovo 8 – ąją dieną,

o jį įkūrė penkios moterys… Panašu, kad ši istorija nėra visiškai

teisinga ir tiksli, bet juk taip gražiau skamba…:)

Vis dėl to mūsų gimtadienis tikrai kovo 8 – ąją ir šiemet mums jau devyneri!

Kiekvienais metais gimtadienį švenčiame vis kitaip, pernai rengėme spektaklį ir visą šventę skyrėme

vaikams, mamoms ir jaunimui, užpernai savo dieną minėjome su visais mūsų draugais, partneriais,

buvusiais savanoriais ir darbuotojais. Šiais metais nusprendėme rengti gražią, labai ramią ir beveik

asmeninę šventę, kurios metu deklamavome eilėraščius bei dėkojome draugams, vaikams ir

savanoriams. Vėliau vaišinomės dovanomis – pyragais, o tada visi kartu dalyvavome šventose mišiose.

Gimtadieniui pasibaigus nusprendėme, kad šiais metais jis ypatingas (ko gero kiekvienais metais toks

būna…) tuo, kad šventėme jį tikrąją savo

įsikūrimo dieną ir buvo jis stebėtinai

ramus, pilnas šypsenų, juoko ir ramybės…

Ačiū visiems atėjusiems, deklamavusiems,

skaičiusiems, mus atsiminusiems, o

tiksliau niekada neužmirštantiems. Jūsų

šypsenos, pyragai ir buvimas kartu buvo

pati didžiausia dovana mums.

Ieva


Velykinė labdaros mugė "Bičių turgus"

Visų Šventųjų šeimos paramos centras kovo 27 dieną dalyvavo tradicinėje labdaros mugėje

,,Bičių turgus“, kuri vyko Seime. Mugės metu

siūlėme įsigyti mūsų centro vaikų darbelių:

skirtukų, apyrankių, pakabukų ir t.t. Lėšos,

kurias gavome bus skirtos vaikų vasaros

stovyklai.

Be mūsų centro mugėje taip pat

dalyvavo dienos centras ,,Šviesa“, kuris

maloniai nustebino savo spektakliu

,,Neįmanomai įmanomo link“ pagal R. Bacho

knygą ,,Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“.

Savo darbus pristatė bei lietuvių

liaudies dainas dainavo Viršuliškių

bendruomenės moterų ansamblis ,,Giesmė“.

Dalyvavo ir kiti mums jau pažįstami dienos

centrai, neįgaliųjų ir labdaros organizacijos:

Vilniaus arkivyskupijos "Caritas", Trečiojo

amžiaus universiteto Tautodailės fakultetas,

dienos centras" Vilniaus Viltis, Labdaros ir

paramos fondas "Algojimas", Markučių

dienos veiklos centras, Vilniaus kurčiųjų

reabilitacijos centras, Moterų bendruomenė

"Bitės".

Praktikantė Jolita

P.S Dėkojame mūsų prekiautojoms: Loretai, Jurgai, Alina, Danguolei, Gintarei ir Jolitai:)


Šiemet dienos centre

vyko Velykų

šventė.Dėkojame

Gintarei ir Jolitai už jos

organizavimą.

Apie viską smulkiau

specialų pranešimą mūsų

laikraščiui parengė

paaugliukė Ilona.

Velykų šventė

Balandžio 3 dieną vyko neįprasta Velykų šventė. Buvo labai linksma. Prasidėjus

šventei pas mus buvo ypač įdomi Velykų viktorina.

Buvo 3 grupės, 2 grupė laimėjo pirmą vietą. Po

viktorinos mes ridenome kiaušinius. Laimėjo mergaitė, kuri

išmušė daugiausia kiaušinių. Vėliau ėjome į lauką, ten buvo

gana linksmos bei sunkios estafetės. Prie pabaigos ėjome į

dienos centrą pasivaišinti skaniomis vaišėmis. Po šventės visi

linksmos nuotaikos išėjome namo.

*Kūryba autentiška, kalba netaisyta.


Vaikų kūryba

Žmogaus gyvenimo karuselė

Kartais mes galvojame, kad yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, tačiau labai

apsirinkame, nes kiekvienas žmogus dėsto savo gyvenimo etapus ir strategijas. Žinau,

kad gyvenime yra blogų, gerų, nuostabių, o kartais įprastų kasdieninių gyvenimo etapų,

tačiau dažnai apie tai mąstome, kai būna sunku arba paskutinę savo gyvenimo sekundę.

Šiuo atveju manau, jog kiekviena diena yra žmogui svarbi akimirka, reikia gyventi šią

dieną, o ne rytoj ar praeityje.

Žmogus yra tokia būtybė, kuri girdi, mąsto, abejoja, spėlioja, pavydi, be žmogaus

nebūtų ateities. Žmogus verkia, juokiasi, mąsto, pavydi, viskas sukasi ratu ir sukuria

kasdienybės būseną. Juk suprantame, kad gyvename vieną kartą ir neverta abejoti dėl to

ką padariau ne taip arba blogai. Kiekviena diena yra lyg žmogaus atgimimas iš naujo.

Todėl neverta abejoti, nekęsti, keikti, nes tam tiesiog nėra sveikatos ir laiko.

Gyvenimas - tai karuselė, kiekvieną sekundę keičianti padėtį.

J. Č.

****************************************

Kiškis ir vilkienė susitiko vakarienei,

Ir abu valgė kiškienę.

Jiems labai patiko,

O jinai turėjo piktą vilką,

Piktas vilkas juos stebėjo.

Pabaiga.

Gyveno zuikis ir zuikienė. Jie turėjo

šuniuką ir katiną ir vieną vilką, kuris

turėjo 3 metų vaikus ir katinus. Ir jie

ilgai ir laimingai gyveno.

Laurynas 8 metai

RENATAS 9 metai

****************************************


Ežių šeimyna

Gyveno kartą ežiukai. Vieną dieną jie

sugalvojo eiti į mišką. Ežiukai vaikščiojo

miške ir rinko grybus. Prisirinkę pilną

glėbį grybų ežiukai patraukė namo.

Namuose mama ežienė iškepė pilną

keptuvę grybų. Visa ežių šeimyna

pasigardžiuodama sušlamštė grybus ir

atsigulė pietų miego.

Agnė 8 metai

*********************************

Kartą gyveno vilkas ir ožiukai, jie turėjo

namus. Vienas turėjo namelį iš plytų, o

kiti turėjo šiaudų ir medienos namukus.

Ir vieną kartą iš miško išėjo vilkas ir

pradėjo gaudyti ir įbėgo pirmas į šiaudų

namą, o paskui jo namą nupūtė. O tada

jie nubėgo į medienos namą, vilkas ir tą

nupūtė ir tada jie įbėgo į plytų namą ir jis

ir jį norėjo nupūsti, bet nenupūtė. Pasaka

baigta.

Peteliškė atsikėlusi pamatė, kad jos

sparnelis yra subadytas ir ji negali

pakilti. Mašaliukas jaučia kaltę ir nori

padėti. Jis skrido į laukus ir ten pamatė

labai gražias, baltas peteliškes.

Mašaliukas sugalvojo paimti spalvoto,

kopūstinio drugelio sparnelius. Peteliškė

buvo labai nusiminusi, nes jai balti

sparneliai nepatiko. Ji norėjo spalvotų

sparnelių. Mašaliukas galvojo kaip

ištaisyti savo klaidą. Jis pamatė labai

gražios spalvos gėlių žiedadulkes. Jis

nusprendė baltus sparnus išdažyti

margomis gėlių žiedadulkėmis. Peteliškė

buvo labai laiminga. Ji vėl galėjo

skraidyti.

Sigitas 11 metų

Albinas 11 metų

*Vaikų kūryba autentiška, kalba netaisyta.


Mūsų savanoriai ir darbuotojai

Pirmajame mūsų naujienlaikraščio numeryje kviečiame susipažinti

su mūsų savanore Juste!

GYVENIMAS GRAŽUS JEI MES JĮ SPALVINAME GRAŽIOMIS SPALVOMIS

Visą jaunystę ir paauglystę, kaip ir kiekvienas iš mūsų, aš ieškojau savęs ir savo vietos

po saule. Dabar man 27-eri, mano vardas Justė ir žinau, kad GYVENIME REIKIA

IŠBANDYTI VISKĄ.

Šokiai buvo mano didžiausia aistra, išbandžiau daug: liaudies šokius, pramoginius, šiek

tiek baleto, go-go šokių, aerobiką. Niekada net negalvojau, kad neturiu tvirtos

nuomonės, tiesiog aš norėjau išbandyti kuo daugiau ir patirti kuo didesnę palaimą

šokant. Ne, aš nesiblaškiau, buvau tuo pat metu ir universali ir pastovi. Liaudies šokius

šokau 10 metų, pramoginius 6 metus. Be abejo, šiuo metu aš taip pat šoku ir vis dar

jaučiuosi bandanti kažką naujo.

Nuskambės keistai, bet, nors ir būdama meniškos sielos, pasirinkau tiksliuosius mokslus.

Noras išbandyti viską buvo viršesnis už meniškumą. Išbandžiau mokslus ir kolegijoje,

gavau finansų bakalaurą, ir papildomosiose ekonomikos studijose, ir universitete, gavau

finansų migistro diplomą.

Sakysite, o kaip su darbu? Atsakysiu paprastai – ieškokite savęs ir savo vietos. Buvau ir

prezentatore, ir į užsienį išvažiavusi padirbėti, ir aukle, ir pardavimų vadybininke, o šiuo

metu atradau save finansų srityje – esu finansų vadovė ir manau, kad šis darbas tiesiog

man, bet nepabandžiusi kitų sričių darbų turbūt to būčiau dar nesupratus.

Išbandžiau save įvairiose meno, mokslo

ir darbo srityse, tačiau gyvenimas

gražus tuomet jei prie viso šito jį mes

spalviname gražiomis spalvomis. Ne

per seniausiai pradėta nauja veikla, kai

kuriems atrodo gązdinančiai,

ekstremaliai, nieko neduodanti – tai

važinėjimas motociklu. Tačiau

neišbandysi - nesužinosi. Kadangi pati

neturiu motociklo teisių, važiuoju


lopšyje prikabintame prie motociklo arba ant antrosios motociklo sėdynės. Ne vieną

kartą esame apkeliavę aplink Lietuvą, tiesiog neįtikėtina kiek galima pamatyti gražių

vietų, sutikti nuostabių žmonių, sudalyvauti puikiuose renginiuose. Važiuodama

visuomet su savimi turiu fotoaparatą, Lietuvos gamta tiesiog nuostabi jei į ją žiūri ne pro

automobilio langus, o tiesiog skrieji per ją ir visai nebūtina važiuoti ar skristi tūkstančius

kilometrų nuo savo gimtos šalies, kol dar nepamatei savo šalies gražiausiomis

spalvomis.

2012 m. Rugsėjo mėnesį tapau Visų

Šventųjų šeimos paramos centro savanore,

tai dar viena nuostabi spalva mano

gyvenime. Nenustokite stebinti savęs ir Jus

supančių žmonių, kiekviena akimirka, diena,

veikla, pasiekimas, tikslas, noras – tai dar

viena spalva Jūsų gyvenime. Spalvinkime

savo gyvenimus ryškiomis ir gražiomis

spalvom ir gyvenimas bus iš ties gražus.

Mokymus dienos centre naujiems savanoriams vedame

kiekvienais metais. Kviečiame skaityti trumpą interviu su

Danguole, kuri yra mokymų vadovė bei šiuo metu bando kurti

naują mokymų padalinėlį mūsų centre.

- Danguole, nuo kada vedi mokymus ir esi mokymų

vadovė?

Labai sunku pasakyti nuo kada vedu mokymus. Pamenu, kad,

kai man buvo 16-17 metų ir šioje organizacijoje buvau

savanore, man jau leisdavo padėti juos vesti. Nors tada

pagrindinės mano pareigos buvo sudėti kanceliarines priemones

bei vesti žaidimus suteikiančius energijos("enerdžaizerius"),

supratau, kas yra mokymai, kaip jie vedami ir kokią naudą

teikia. Vėliau savarankiškai organizavau mokymus Lietuvos

Raudonojo Kryžiaus draugijos jaunimui ir bandžiau pakeisti

Kryžiaus darbuotojų nuomonę apie mokymus. 2010 metais


pasitaikė galimybė dalyvauti ilgalaikiuose mokymuose mokymų vadovams „ToT‘as“, kuriuose iš 60

žmonių atrinko 15 laimingųjų - tarp jų buvau ir aš Taigi, baigiau mokymus ir nuo 2012 metų vasaros

esu sertifikuota mokymų vadovė.

- Kodėl tau patinka šį veikla?

Man tiesiog patinka vesti mokymus ;) Įvardinti, kas patinka labiausia, šiuo metu labai sunku...Žinau,

kad tikrai patinka, kai po mokymų darai aptarimą ir gali pasakyti, kad mokymai dalyviams buvo

naudingi. Arba, kai gauni grįžtamąjį ryšį ir sužinai, kur dar reikia tobulėti, tada kitą kartą pasidarius

išvadas, kažką pakeiti ir gauni geresnį rezultatą - tai labai džiugina!

- Kuo išsiskiria mokymai mūsų savanoriams?

Labiausiai išsiskiria tuo, kad juos vedu su

pažįstama ir gera komanda. Tai yra labai

didelė dovana, nes tada mokymai yra

tikras malonumas. Dar skiriasi tuo, kad,

kai mokymai baigiasi, su jų dalyviais

nuolat susitinku dienos centre ir per

mokymus atsiradusi pažintis nenutrūksta,

galiu toliau bendrauti, stebėti ir klausti,

kaip jiems sekasi, pajusti mokymų naudą,

pastebėti ką per mokymus pamiršau

"įdėti" į programą ir kitus mokymus

patobulinti savo pastebėjimais

- Šiuo metu dienos centre

kuriamas naujas mokymų skyrelis, kas tai?

Džiaugiuosi, kad galiausiai prisiruošėm atidaryti mokymų skyrelį, labai noriu išbandyti savo, kaip

mokymų vadovės galimybes, platesniam žmonių ratui. Noriu pasidalinti dienos centro ilgamete

patirtimi su kitomis organizacijomis, noriu pakeisti pasaulį, skleisti grožį ir gėrį ir už mūsų dienos

centro ribų. O galvojant apie skyrelio naudą, truputį nusileidus ant žemės, tikiuosi, jog jis dienos

centrui padės susirinkti papildomų neprojektinių pinigų, kurie leis mums laisviau gyventi, taip pat

didesnė visuomenės dalis susipažins su dienos centru ir jo vykdomomis veiklomis, vesdami mokymus

suteiksime galimybę kitoms organizacijoms dirbti su savanoriais, o tai atvers erdves daugiau jaunų (o

gal nebūtinai jaunų ) žmonių įsitraukti į savanorišką veiklą.

Ačiū už pokalbį!


Vieną nepavasarišką pavasario dieną

paaugliukai pasinėrė į dailės pasaulį...;)

Sandros dramblys Alinos gėlės

Gretos matematikas Sandros ir Ilonos saulėlydis


Kviečiame, laukiame, pranešame...!

Mišios

Kiekvieną antradienį kartu su Simona ir Marija giedame šventose mišiose!

Visus norinčius kviečiame prisijungti prie gražaus mūsų chorelio!

Laukiame Jūsų Visų Šventųjų bažnyčioje kiekvieną antradienį 17.45

val.

Savanorių seminaras

Balandžio 19 - 21 dieną

Verubėje organizuojame

pavasario savanorių seminarą!

Tikimės linksmo, darbingo,

saulėto ir pavasariško laiko

kartu!

Vasaros stovyklos

Jau planuojame vasaros stovyklas.

Šiais metais tikimės važiuoti į dvi

stovyklas!

Darbo ir poilsios stovykla - liepos 1 -

5 dienomis

Poilsio stovykla Sariuose - rugpjūčio

12 - 18 dienomis

Vaikus ir savanorius kviečiame pasižymėti

šiuos laikus savo kalendoriuose!

Documents

VŠŠPC mėnesio žinios