Posėdžio pradžioje Darbo partijos rinkimų štabo vado-vas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gap-šys pasidžiaugė gerais Seimo rinkimų rezultatais ir prista-tė Seimo rinkimų analizę. „Du kartus per dešimt metų Sei-mo rinkimuose Darbo partija laimėjo daugiamandatėje rin-kimų apygardoje, tai yra labai geras rezultatas ir to nepavy-ko pasiekti jokiai kitai partijai. Šie rinkimai parodė, kad esa-

me stipri komandinė politinė jėga“, — sakė V. Gapšys.

V. Gapšys atskleidė, kad Darbo partija sėkmingiausiai pasirodė mažesniuose mies-tuose ir rajonuose bei pabrė-žė, kad partijai reikėtų akty-viau dirbti su didžiųjų miestų rinkėjais.

Geriausiai pasirodžiusiems partijos skyriams buvo įteik-tos padėkos. Išskirtinis dė-mesys buvo skirtas vienman-datėse rinkimų apygardose

laimėjusiems Seimo nariams: Virginijai Baltraitienei, Dan-gutei Mikutienei, Sauliui Bu-cevičiui, Valentinui Bukaus-kui, Šarūnui Biručiui, Sergejui Ursul, Ričardui Sargūnui, Rai-mundui Paliukui, Raimondui Markauskui, Petrui Čimba-rui, Petrui Narkevičiui ir Au-dronei Pitrėnienei. Taip pat padėkos raštai buvo įteikti geriausiai rinkimuose pasiro-džiusiems Kėdainių, Širvin-tų, Trakų, Švenčionių, Zara-sų, Ukmergės, Telšių, Joniškio, Jonavos, Elektrėnų ir Alytaus rajono skyriams.

Seimo nariai padėkojo ir pačiam V. Gapšiui už puikų Seimo rinkimų organizavi-mą. Seimo narė V. Baltraitie-nė pasidžiaugė, kad šiuose rin-kimuose partija pasirodė labai gerai. „Gal kam nors ir nepa-vyko pasiekti užsibrėžtų tiks-lų, bet kiekvienas skyrius dir-bo sąžiningai ir atsakingai, mes padarėme atitinkamas išvadas ir ateityje rezultatai turi tik gerėti. Turėjome pui-kų vadovą, kuris atidavė daug jėgų ir sveikatos šiems rinki-mams. Tie, kas dirbo štabe, matė, kiek triūso įdėjo Vytau-tas, todėl noriu visų rinkimuo-se dalyvavusių partiečių var-du padėkoti jam bei palinkėti sveikatos ir stiprybės“, — sakė

V. Baltraitienė. D. Mikutienė pasveikino V. Gapšį su praėju-siu 31-uoju gimtadieniu.

Be to, Darbo partijos ta-ryba patvirtino kandidatus į laisvas vietas Seime artėjan-čiuose rinkimuose. Biržų-Ku-piškio vienmandatėje rinki-mų apygardoje Darbo partija kels Ritą Vaiginą, o Ukmer-gės — Rolandą Janicką. Rin-kimų štabui tebevadovaujan-tis V. Gapšys patikino, kad kandidatų perspektyvas parti-ja vertina gerai ir tikisi jų per-galės rinkimuose. „Šiuo metu Darbo partijos frakciją sudaro 29 Seimo nariai ir mes nuo-širdžiai tikimės, kad po artė-jančių Seimo rinkimų mūsų frakcijoje bus daugiau kaip 30 narių“, — sakė V. Gapšys.

Taip pat posėdyje buvo pri-statyti kandidatai į vicemi-nistrų postus dešimtyje mi-nisterijų: Krašto apsaugos, Susisiekimo, Užsienio reika-lų, Energetikos, Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijose.

Darbiečiai XVI-oje Vyriau-sybėje vadovauja keturioms ministerijoms: Socialinės ap-saugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Kul-tūros.

Darbiečių žinios2013 m. sausio mėn. Nr. 1 (28)

www.darbopartija.lt

Darbo partija užsibrėžė tikslą padidinti savo frakciją Seime

Tarp populiariausių Lietuvos politikų — net šeši darbiečiai

Jeigu rinkimai į Parlamen-tą vyktų šiomis dienomis, juos laimėtų tik keturios šiuo metu Seime esančios partijos: soci-aldemokratai, darbiečiai, kon-servatoriai ir tvarkiečiai. Kitos politinės jėgos neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero. Tai rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu at-

likta bendrovės „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, kuri vyko sausio 11–20 dienomis.

Darbo partija visuomenės nuomonės apklausose stabi-liai užima lyderiaujančias po-zicijas ir Seimo rinkimuose ji užimtų antrą vietą, gavusi 14,4 proc. rinkėjų balsų.

Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskich yra aštuntas tarp geriausiai vertinamų Lietuvos visuomenės veikėjų. Politi-ką palankiai vertina 32,6 proc. respondentų. Be V. Uspaskich, palankiausiai vertinamų poli-tikų sąraše yra dar 5 darbie-čiai. Tai Seimo Pirmininkas

Vydas Gedvilas, turintis 28,9 proc. žmonių palankumą, taip pat kultūros ministras Šarū-nas Birutis, socialinės apsau-gos ir darbo ministrė Algi-manta Pabedinskienė, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna bei švietimo ir mokslo minis-tras Dainius Pavalkis.

Sausio 27 d., Kėdainiuose posėdžiavo Darbo partijos taryba. Posėdžio metu buvo apsvars-tyti Seimo rinkimų ir valdančiosios koalicijos formavimo rezultatai, pristatyti partijos kan-didatai į viceministrų pareigas bei patvirtin-ti kandidatai rinkimuose į laisvas vietas Seime.

2013 m. sausis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

V. Gapšys. Griežta pozicija dėl pilietybės: nacionalizmo apraiškos ar „ožių rodymas“?

Visuomenė nusivylusi. Jau antrą kartą laimėjęs keliala-pį į žiemos olimpiadą, joje ne-dalyvaus Lietuvos šokėjas ant ledo Deividas Stagniūnas. Ne todėl, kad gavo traumą ar pri-trūko jėgų, bet todėl, kad jo atstovaujama valstybė nedavė jam galimybės ir jau antrai jo partnerei nesuteikė Lietuvos pilietybės. Ar teisinga tokiais atvejais sausai remtis Lietuvos Konstitucija, ir ar toks prin-cipingumas garsinti Lietuvos vardą tik savų sportininkų pa-jėgomis duoda daugiau pliu-sų ar minusų? Prezidentė, su-sidūrusi su viešosios opinijos nepasitenkinimu, šiomis die-nomis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar įmanoma praplėsti piliety-bės suteikimo išimties tvarka galimybes nekeičiant Konsti-tucijos.

Pilietybės reikalų komisija, kuri sprendė, ar Isabella To-bias verta Lietuvos pilietybės, buvo kategoriška — čiuožė-ja neatitinka Pilietybės įstaty-me numatytų abiejų kriterijų — ypatingų nuopelnų Lietu-vai ir integravimosi į Lietuvos visuomenę. Tačiau Pilietybės reikalų komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, o galutinį žodį turi tarti Prezi-dentė. Deja, Prezidentės nuo-monė buvo tokia pati — pilie-tybė suteikiama žmogui, kuris turi ypatingų nuopelnų vals-tybei, o už būsimus nuopel-nus pilietybė nesuteikiama, tai nėra dovana.

Jei tai būtų buvęs mano sprendimas, pilietybę I. To-bias būčiau suteikęs dėl kelių priežasčių. Tai — išskirtinė si-tuacija, kuriai turėtų būti tai-komos ypatingos sąlygos. Esu tikras, kad turėdamas galimy-bę D. Stagniūnas būtų pasi-rinkęs partnerę lietuvę. Bet pasirinkimo nėra. Beveik pusė visų geriausių pasaulio šokė-jų ant ledo porų yra mišrios, nes rasti partnerį, kuriuo pasi-tikėtum ne tik gyvenime, bet ir ant ledo, nėra taip lengva. Olimpiadoje pora gali daly-vauti tik po viena vėliava, to-

dėl D. Stagniūnas pasirinko I. Tobias – puikią šokėją ant ledo, kuri mokosi lietuvių kal-bos, lanko mūsų šalį ir nori jai atstovauti. Turėtume džiaugtis ir didžiuotis, kad kiti sporti-ninkai aukoja garbę atstovauti savo šaliai ir renkasi atstovau-ti Lietuvai. Suprantu teisinin-kus, patarėjus ir konsultantus, kurie varto įstatymo tekstą ir niekaip ten neranda eilutės apie tokius sportininkus, bet nepamirškime, kad tai yra pi-lietybės suteikimas išimties tvarka - neįmanoma numaty-ti visų gyvenimo situacijų.

Galbūt I. Tobias neturi to-kio stipraus ryšio su Lietuva, nes daug laiko praleidžia už-sienyje, kur turi kur kas geres-nes sąlygas treniruotis, nes šo-kis ant ledo reikalauja daug ir kokybiškų treniruočių, juk ne-gali visą laiką čiuožinėti Akro-polio ledo arenoje. Neskati-nu Lietuvos pirkti užsienio sportininkų, bet turime žiū-rėti lanksčiau į norinčius ats-tovauti mūsų šaliai ir tuo di-džiuotis. Juk kalbame ne apie beisbolo komandą, o apie šo-kius ant ledo. Tai gilias tradi-cijas Lietuvoje turinti sporto šaka, kurios atstovai ne kartą puikavosi ant aukščiausio ly-gio varžybų nugalėtojų pakylų.

Šiais laikais Lietuva išgyve-na savotišką identiteto krizę, o sportas yra vienas iš tų dalykų, kurie verčia vienytis, didžiuo-tis Lietuva. Rūtai Meilutytei laimėjus olimpinį auksą Lie-tuva, galima sakyti, savaitę gy-veno masinėje euforijoje, man pačiam stebint visa tai bėgio-jo šiurpuliukai. Nepaisant to, kad treniruotis Lietuvoje są-lygos yra blogos, ji liko tikra Lietuvos patriotė. Gražu klau-syti, kokias sąlygas Britanijos mokyklose turi sportu užsii-mantys vaikai. Puikiai supran-tu aukštų rezultatų siekiančius jaunus sportininkus, kurie iš-vyksta į užsienį mokytis, bet jie grįžta ir atstovauja Lietu-vai. Tokie sportininkai verčia pasitempti visus.

Visiškai nesutinku, kad atsi-sakyti savo šalies pilietybės dėl

didelių mokesčių, kaip padarė prancūzų, o gal dabar jau rei-kėtų sakyti rusų, aktorius Ge-rard Depardieu, yra garbin-ga, tačiau bijau, kad nusivylęs mūsų valstybe to nepadary-tų ir čiuožėjas D. Stagniūnas ar kiti į panašią situaciją pate-kę sportininkai. D. Stagniūnas deda visas įmanomas pastan-gas, kad olimpiadoje galėtų atstovauti būtent mūsų šaliai, todėl būtų labai liūdna, jei jam tektų atsisakyti Lietuvos pilie-tybės dėl galimybės joje daly-vauti. Tačiau, jei taip nutiktų, reikia pripažinti - jo argumen-tai būtų daug kartų svaresni nei G. Depardieu.

Prezidentė, pajutusi visuo-menės nepasitenkinimą, krei-pėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar no-rint praplėsti pilietybės su-teikimo išimties tvarka gali-mybes užsieniečiams, būtina keisti Konstituciją. Taip pat, atsižvelgdama į pasaulio lietu-vių prašymus, Prezidentė pra-šo teismo išaiškinti, ar pakanka įstatymo pataisų, nustatančių, kad po Nepriklausomybės at-gavimo svetur išvykę ir tų šalių pilietybes gavę lietuviai galė-tų turėti dvigubą pilietybę. Jei Konstitucinis Teismas išaiš-kins, kad šiems dviem pakei-timams nebūtina keisti Kons-titucijos, o tik priimti pataisas, D.Stagniūnui dar atsiras viltis dalyvauti žiemos olimpiadoje ir atstovauti Lietuvai. Džiau-giuosi, kad Prezidentė kreipėsi į teismą, bet galbūt reikėjo tai padaryti anksčiau.

Nori nenori, ši diskusija pri-mena ir dar vieną opų Lietu-vos visuomenei klausimą — dvigubos pilietybės įstatymą. Mano nuomonė dvigubos pi-lietybės klausimu kito. Piliety-bė — tai ne tautybė, ją galima išsaugoti ir be paso, maniau aš. Tautybė — tai priklausymas tautai, pasididžiavimas ja.

Daugybė lietuvių emigran-tų įsikūrė Europos Sąjungoje, kur vien turint Lietuvos pilie-tybę gaunama daug garanti-jų, palengvinančių gyvenimą svetur. Tačiau turime mąsty-

ti ir apie tautiečius, gyvenan-čius už ES ribų. Į Darbo par-tiją kasdien plaukia laiškai iš mūsų skyriaus Čikagoje su prašymais padėti išlaikyti ryšį su Lietuva, neatimti iš jų pilie-tybės. Didžiulė lietuvių kon-centracija yra ne tik JAV, šiuo metu vis didesnis srautas lie-tuvių išvyksta ir į Australiją, tad pilietybės problema tik di-dės.

Emigracijai iš Lietuvos kas-met didėjant, užsienyje gims-tančių vaikų dalis išaugo net iki 15,9 proc., visuomenė nori diskutuoti, išsakyti savo nuo-monę dėl dvigubos pilietybės, o valdžia privalo sudaryti to-kias galimybes. Galbūt tai yra rodikliai, kurie rodo, kad me-tas pritaikyti įstatymus šian-dienos aktualijoms. Tai privalo nuspręsti tauta, kuriai priklau-so aukščiausia suvereni galia.

Mano nuomone, D. Sta-gniūno partnerė savo darbais ir pastangomis nusipelno Lie-tuvos pilietybės, Prezidentės nuomonė buvo kitokia. To re-zultatas — visuomenės nu-sivylimas, sužlugdytos spor-tininkų svajonės ir galbūt prarastas Lietuvos medalis. Kokia to nauda — spręskite patys. Asmeniškai man sun-ku suprasti, ko pasiekęs turi būti sportininkas, kad būtų pripažintas pakankamai nu-sipelniusiu gauti Lietuvos pi-lietybę, jei net I. Tobias atvejis neatitinka kriterijų. Dvigubos pilietybės teisinė bazė, panašu, taip pat nebetenkina didžio-sios dalies Lietuvos piliečių, todėl privalu iš naujo apsvars-tyti ir šį klausimą. Lietuva turi pareikšti savo valią ir jei ji nu-spręs, kad tai yra teisingas bū-das prisitaikyti prie pasikeitu-sio pasaulio, politikai turės į tai reaguoti.

Seimo vicepirmininkas,DP pirmininko pavaduotojasVytautas Gapšys

Visą tekstą skaitykite www.darbopartija.lt

Atgavę nepriklausomybę 1991 metais, atrodo, atgavo-me ir pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis, tapome suve-reni valstybė su laisvais pilie-čiais. Kūrėme valstybingumo pamatus ir nuoširdžiai tikė-jome mūsų valstybės ateitimi. Savomis rankomis parašytus ir priimtus įstatymus turėtu-me gerbti, puoselėti ir ginti. Tačiau apžvelgus šiandienos situaciją galima daryti prie-laidą, kad mūsų įstatymai yra laužomi mūsų pačių ranko-mis, pasinaudojant kiekviena atsiradusia galimybe pasilen-gvinti sau gyvenimą.

Organizuotas nusikalsta-mumas ir korupcija – atrodo, kad be šių žodžių Lietuva ne-bemoka gyventi. Korupcijos šešėlis metamas ant kone visų valdžios institucijų, o iškylan-tys korumpuotų pareigūnų skandalai tik patvirtina visuo-menėje sklandančią nuomonę apie parsidavusius valdinin-kus ir padėtimi besinaudo-jančius tarnautojus. Kurioje vietoje, kaip visuomenė, pa-darėme klaidą?

Lygiagrečiai nuskambėju-sios dvi organizuoto nusikals-tamumo istorijos sukėlė daug klausimų. Per policijos ir pro-kuratūros operaciją antradienį sulaikyti pagrindiniai ir svar-biausi Kauno „Agurkinių“ organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderiai ir nariai. Ilgą laiką veikusi nusikalsta-

ma grupuotė sustabdyta, o didžiausią smūgį teisėsauga kirto gaujos vadeivoms. Pa-sak policijos generalinio ko-misaro Saulius Skvernelio, kriminalinės policijos biu-ras parodė, kad yra pajėgus dirbti ir kontroliuoja padė-tį šalyje. Tačiau dar skanda-lingesnės istorijos vyksta pa-čioje policijos sistemoje.

Didelį nerimą kelia be-precedentė situacija Šiaulių apskrities vyriausiajame po-licijos komisariate (VPK). Ypač gausios policijos pa-jėgos tiria Šiaulių apskri-

ties vyriausiojo policijos ko-misariato pareigūnų galimų korupcijos apraiškų pobū-dį ir mastą, nes gauta opera-tyvinė informacija nepraslydo pro pirštus Lietuvos krimi-nalinės policijos biuro Orga-nizuoto nusikalstamumo ty-rimo padalinių pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, labai didelio narkotinių medžiagų kiekio užvaldymo, neteisėto dispo-navimo labai dideliu narkoti-nių medžiagų kiekiu, jų pla-tinimo bei kitų nusikalstamų veikų, kurios tęsėsi ilgą lai-ką. Jau sulaikyti keturi Šiau-lių VPK Organizuoto nu-sikalstamumo tyrimo biuro Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, tarp jų ir skyriaus viršininkas.

Netolimoje praeityje jau girdėjome su korupcija per-sipynusią istoriją, kai buvęs Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vidas Maigys pateko į teisėsaugi-ninkų rankas dėl pasikėsini-mo papirkti. Pareigūnų gre-tas drebinančios istorijos ir jų tęsiniai verčia manyti, kad Šiaulių teisėsaugininkų siste-ma yra ydingas ir savo funk-cijų stabiliai neatliekantis da-rinys, į nusikalstamą veiką įtraukiantis net vadovaujan-čiuose postuose esančius pa-reigūnus.

Šiauliuose išaiškinus pre-

cedento neturintį pareigūnų nusikalstamumą, Šiaulių po-licijos komisariato viršinin-kas Egidijus Lapinskas vis tiek tvirtina, kad nusikaltimus padarę ir sulaikyti pareigūnai „dirbo gerai“. Tačiau tiek pats E. Lapinskas, tiek Šiaulių kri-minalinės policijos vadovas Robertas Jagminas vienbalsiai tvirtina, kad policijos siste-moje negali dirbti nesąžiningi žmonės. Korumpuotų valsty-bės pareigūnų piktnaudžiavi-mo, kyšininkavimo, neteisėtų veiksmų ir turto disponavimo faktų galėtų ir nebūti, bet tam reikalingas bendras suprati-mas ir atskiras sustiprintas dėmesys tam, kas vyksta že-mesniuose policijos sistemos sluoksniuose.

Labai gerai pamename jau šiais, 2013 metais, Polici-jos departamente įsipliesku-sį ir Imuniteto valdybos iš-aiškintą piktnaudžiavimo tarnyba skandalą, kai policijos darbuotojams, dirbantiems Policijos departamento In-vesticijų planavimų ir techni-nės plėtros valdyboje, taip pat dviem verslo atstovams, vers-lo, susijusio su prekyba au-tomobiliais, atstovams buvo pateikti įtarimai dėl piktnau-džiavimo, dėl kurstymo ir pa-dėjimo piktnaudžiauti. Tar-nyba policijoje tampa įrankiu daryti panašius nusikaltimus.

Kyšininkavimo ir neteisėtų pareigūnų veikų išaiškinime savo funkcijas nepriekaištin-gai atliko Imuniteto valdy-ba prie Vidaus reikalų minis-terijos. Žinome, kaip sunkiai kūrėsi ši tarnyba, kurios kūri-mosi priešistorėje buvo svars-toma, ar išvis tokia tarnyba Lietuvos policijos sistemoje yra reikalinga, išaiškinusi ne-teisėtų sandorių ir pareigū-nų nusikalstamumo atvejus. Imuniteto valdyba, nors ir ne-turėdama didelių resursų bei gausaus personalo, pagrindė savo reikalingumą. Policijos sistemos viduje egzistuojanti korupcija turi būti stabdoma

visais įmanomais būdais, tiek apjungiant dideles skirtingų kvalifikacijų pareigūnų pajė-gas, tiek šviečiant ir edukuo-jant pačią visuomenę, ugdant sąžiningus ir kompetentin-gus pareigūnus, vykdant su-stiprintą prevenciją prieš pa-reigūnų korupcinio pobūdžio nusikaltimus, ginant piliečių teises bei skrupulingai bau-džiant įstatymų pažeidėjus, taip pat organizuojant polici-jos darbą kaip įmanoma efek-tyviau ir skaidriau, kalbant apie tai viešai. Korupcija turi būti pažabota, o nusikaltimus darę pareigūnai – atitinkamai nubausti.

Teisėsauginis mechanizmas sukasi kartais nukirsdamas vieną kitą atsakingo asmens galvą, tačiau jį tvarkyti reikia iš pagrindų, nesiteisinant, kad visos bylos yra svarbios, o su-sidėliojant prioritetus, iš ku-rių bene svarbiausias turėtų būti arčiausiai esantis – teisė-saugos, kurią užtikrina ir vyk-do pareigūnai, skaidrumas. Tam reikia skirti dar daugiau ypač kompetentingų specia-listų, skirti papildomą finan-savimą ir organizuoti vidinės korupcijos tyrimus visoje ša-lyje taip, kad pareigūnai atsi-sakytų rizikuoti savo garbe ir žeminti policijos vardą dary-dami nusikaltimus.

Šiandiena parodė, kad po-licijos sistemos viduje vis dar yra pareigūnų kontrolės ir jų veiklos vertinimo klaidų. Ko-rumpuotų pareigūnų, dažnai dangstančių nusikalstamas grupuotes, buvimas teisėsau-goje yra netoleruotinas ir turi būti panaikintas. Tik išspren-dus vidines sistemos proble-mas bus galima užtikrinti kie-kvieno Lietuvos piliečio bei valstybės saugumą, pasitikint sąžiningais, atsidavusiais ir pagarbos vertais pareigūnais.

NSGK pirmininkas,DP pirmininko pavaduotojas Artūras Paulauskas

2013 m. sausis3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

A. Paulauskas: „Pareigūnų organizuotas nusikalstamumas – mūsų valstybės žaizda“

2013 m. sausis Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

Seimo Darbo partijos frakcija baigė pirmąją šios kadencijos sesiją

Sausio 17 dieną baigėsi pir-moji šio Seimo kadencijos se-sija, į kurią naujai išrinktas 2012–2016 metų kadencijos Seimas susirinko pernai lap-kričio 16 d. Per tą laiką parla-mentarai išrinko naują Seimo Pirmininką, jo septynis pa-vaduotojus, pritarė premjero

Algirdo Butkevičiaus pateik-tai šešioliktosios Vyriausybės programai, Parlamente prisie-kė naujos Vyriausybės minis-trai.

Seimo Darbo partijos frak-cija, kartu su kitais parla-mentarais sugiedojusi him-ną, sesijos pabaigą paminėjo

susirinkusi frakcijoje. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvi-las, atėjęs pasveikinti kolegų, nuoširdžiai palinkėjo visiems darnaus ir kokybiško bendra-darbiavimo ateityje. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros pirmininkė Audronė Pitrėnie-nė, apibendrindama pirmą-ją — rudens — sesiją, išsakė viltį, kad ši frakcija pratęs bu-vusios kadencijos Seimo Dar-bo partijos frakcijos darbus ir taipogi taps viena aktyviausių bei produktyviausiai dirbančių frakcijų Parlamente.

Seimo Darbo partijos frak-ciją sudaro 29 parlamentarai, jos seniūnu tapo partijos pir-mininkas V. Uspaskich. Sei-mo Pirmininku tapo darbie-tis Vydas Gedvilas, pirmuoju jo pavaduotoju — Vytautas Gapšys. Keturi Darbo parti-jos frakcijos nariai tapo ko-

mitetų pirmininkais: Artū-ras Paulauskas pirmininkauja Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komitetui, Audronė Pi-trėnienė – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valentinas Bukauskas – Valstybės valdy-mo ir savivaldybių komitetui, o Saulius Bucevičius – Kai-mo reikalų komitetui. Parti-ja į Kultūros ministeriją dele-gavo Šarūną Birutį, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją — Algimantą Pabedinskienę, Švietimo ir mokslo ministeri-ją — Dainių Pavalkį, o į Že-mės ūkio ministeriją — Vigi-lijų Jukną.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens se-sijas. Pavasario sesija praside-da kovo 10 dieną, baigiasi bir-želio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

V. Fiodorovas: „Jaunas amžius įpareigoja“ Su jauniausiu Seimo nariu

„darbiečiu“ Viktoru Fiodo-rovu apie jo darbą Parlamen-te ir užsibrėžtus tikslus kalbė-josi dienraščio Lietuvos žinios žurnalistas Tomas Bašarovas.

- Kaip jaučiatės būdamas jauniausias Seimo narys per visą parlamento istoriją?

- Fakto, kad esu jauniau-sias, nesureikšminu. Man ge-rokai svarbiau, kad esu tautos išrinktas Seimo narys, pavyko pelnyti žmonių pasitikėjimą. Rinkėjai įdarbino mane par-lamente ketveriems metams tam, kad galėčiau įgyvendin-ti per rinkimus jiems duotus pažadus. Todėl jaučiu dide-lę pareigą ir atsakomybę Dar-bo partijos (DP) rinkėjams ir konkrečiai mane delegavu-siems žmonėms. O tai, kad esu jauniausias, tiesiog įparei-goja mane būti energingesnį ir veiklesnį už kitus.

- Tačiau politikoje naujokas nesijaučiate?

- Savo politinę karjerą pra-dėjau 2007 metais, vadovavau jaunimo organizacijai „Dar-

bas“, mane delegavusiai ir į šį Seimą. Vėliau teko vadovauti DP centrinei būstinei, o 2011 metais buvau išrinktas į Kė-dainių rajono savivaldybės ta-rybą. Tad galiu sakyti, kad į Seimą atėjau turėdamas dide-lį žinių bagažą. Man gerai ži-nomos jaunimo problemos. Važinėjau po visą Lietuvą, ži-nau, kokios yra regionų bėdos, nesvetimi man ir verslo plė-tojimo bei darbo vietų kūri-mo politikos klausimai. Be to, pats domiuosi informacinėmis technologijomis, todėl manau, kad šiose srityse galėsiu nu-veikti daugiausia, teikdamas atitinkamus pasiūlymus teisės aktų projektams.

- Dalis pirmąkart į Seimą patekusių naujokų neslepia jau spėję nusivilti darbu parla-mente, politinėmis intrigomis. Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai?

- Su Seimo darbu ir anks-čiau teko susidurti, tad negaliu sakyti, kad mane kas nors ste-bintų ar nuviltų. Manau, kai kurias procedūras parlamen-te būtų galima supaprastinti,

tačiau labai daug kas priklau-so ir nuo Seimo vadovybės. Vadovaujant Vydui Gedvilui mes sugebėjome gana greitai ir sklandžiai priimti daug bū-tinų teisės aktų, o kai kuriems iš jų sulaukėme net opozicijos pritarimo. Manau, tai yra ge-riausias naujojo Seimo darbo įvertinimas.

- Esate Informacinės visuo-menės plėtros komiteto na-rys. Kokius iššūkius sau kelia-te šioje srityje?

- Dirbdamas komitete va-dovaujuosi DP rinkimų pro-grama. Mūsų svarbiausi tikslai - skatinti glaudų mokslo įstai-gų ir verslo subjektų bendra-darbiavimą kuriant technolo-gijas ir perkeliant jas į gamybą. Tam tikslui būtina skirti di-desnę dalį valstybės ir Euro-pos Sąjungos paramos lėšų, sudaryti palankesnes teisi-nes sąlygas elektroninio verslo plėtrai, plėsti elektroninės er-dvės naudojimą teikiant viešą-sias ir administravimo paslau-gas. Reikia skatinti gyventojus aktyviai dalyvauti valdžiai pri-

imant sprendimus, kad jie ga-lėtų elektroninėje erdvėje teik-ti savo pastabas ir pasiūlymus, taip pat parengti atvirojo kodo diegimo valstybės ir savivaldy-bių institucijose programą.

- Ką tikitės nuveikti per šią Seimo kadenciją?

- Kartu su DP frakcijos na-riais padaryti tai, dėl ko buvo-me išrinkti į Seimą, - sukur-ti palankią teisinę bazę verslo plėtrai, pakelti žmonių gyve-nimo lygį, pažaboti nedarbą ir sumažinti emigraciją.

- Į aktyvią visuomeninę vei-klą įsiliejote dar būdamas moksleivis, sparčiai pasiekė-te politinės karjeros aukštumų. Ar jaunam žmogui į politiką kelias atviras?

- Labai svarbu pasirink-ti tinkamą komandą. DP nuo pat įsikūrimo aktyviai siekė įtraukti jaunimą į politinę vei-klą, todėl jaunimo atstovai da-lyvavo visuose rinkimuose. Jie yra įtraukti į visus partijos val-dymo organus ir turi tokią pa-čią balso teisę kaip visi kiti partijos nariai.