V. Gedvilas: „Žmoni-jai reikia kiek galima saugiau naudo-ti branduolinę energiją“

Darbiečių žiniosgegužės mėn. Nr. 5 (17)

www.darbopartija.lt

Seimo Darbo partijos frakcija: „Pensinio amžiaus ilginimas yra lengviausias sprendimas konservatoriams“

Posėdyje taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai bei Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Anot Seimo opozicijos ly-derio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, min-tis surengti diskusiją apie So-dros reformą kilo atidžiau iš-nagrinėjus SADM paruoštas Valstybinio socialinio drau-dimo ir pensijų sistemos per-tvarkos gaires. „„Sodros“ siste-mą seniai reikėjo reformuoti, tad iš principo gairės yra svar-bus ir reikalingas dokumentas,

kuriame iš anksto nustatomos pertvarkos kryptys. Tačiau ne visos numatomos reformos vykdymo priemonės mums yra priimtinos. Be abejo, valstybės biudžeto ir finansų subalansa-vimas yra svarbūs dalykai, bet visada turi būti stengiamasi tai padaryti nepažeidžiant žmo-gaus orumo, todėl pensijų sis-temos reforma turi būti vyk-doma atsižvelgiant į tai, kad pensijas gaunantys pensinin-kai turės ne išgyventi, o gyven-ti“, — sako V. Gapšys.

V. Gapšiui pritaria ir Sei-mo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurins-

kas, kuris teigia, kad bet kokią pertvarką galima pradėti tik tada, kai yra tiksliai žinoma, kad ji pagerins esamą situaci-ją. „Neabejoju, kad pagrindinis „Sodros“ reformos tikslas yra oraus pensininkų gyvenimo užtikrinimas ir tinkamas atly-ginimas už dirbtą laiką. Kitaip sakant, pirmiausia reikia atsi-žvelgti į tai, kokią pensiją gaus sulaukusieji pensinio amžiaus žmonės. Valstybė turi rūpintis savo žmonėmis, kad jie gautų ne tariamą, o realią naudą“, — sako M. Zasčiurinskas.

Darbo partija visada pasi-sakė, kad pagrindinis valdžios

prioritetas turi būti bedar-bystės mažinimas. Kuo dau-giau žmonių turi būti įtraukta į darbo rinką, kad jie, kurdami pridėtinę vertę, pildytų valsty-bės iždą. Būtent tai turi tapti bet kokios valdžios prioritetu. „Mes turime skatinti, kad kuo daugiau žmonių būtų įtrauk-ta į šalies ekonomiką ir kad jie neturėtų važiuoti į užsienį ir dirbti airių, ispanų bei bri-tų pensininkų naudai“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas.

Anot V. Gapšio, gairėse yra surašyta daug reikalingų ir svarbių klausimų, kurie buvo minimi ir Darbo partijos Sei-mo rinkimų programoje, ta-čiau yra ir nemažai abejotinų vietų. „Kiekviena valdžia atei-na ir pradeda reformas, tačiau už valstybės interesų papras-ti žmonės dažniausiai lieka pa-miršti. Taip neturėtų būti. Mes esame realistai ir suvokiame, kad reforma yra būtina, ir kad šiuo metu valstybė gyvena ne pagal savo išgales. Tačiau kai kurios numatomos priemo-nės yra gana drastiškos. Pa-vyzdžiui, pensinio amžiaus il-ginimas. Toks sprendimas yra lengviausias konservatorių val-džiai, bet ne žmonėms. Sutin-ku, kad ateityje tai gali būti ne-išvengiama, bet tai neturi tapti vienintele sprendimo priemo-ne. Esu įsitikinęs, kad pensi-nį amžių galima bus ilginti tik po to, kai bus įvykdytas kom-pleksas kitų būtiniausių pensi-jų sistemos reformos priemo-nių“, — teigia V. Gapšys.

Seime vyko jungtinis Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos frakcijų posėdis, kuriame buvo diskutuojama apie Valstybinio soci-alinio draudimo ir pensijų sistemos reformą.

VIDUJE SKAITYKITE: www.darbopartija.lt skaitykite

...psl 2 ...psl 3

MĖNESIO TEMA

...psl 4

Seimo nariai susivienijo prieš vėžį

Seime prisiekė darbietis J. Kondrotas

Seimo opozicijos lyderis: „Premjero arogancija

užsikrėtė ir ministrų kabineto

nariai“

Darom 20112011 m. gegužė Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Seimo nariai susivienijo prieš vėžį

2009 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“, kuriuo pasiūlė Vyriausybei reorgani-zuoti Vilniaus universiteto Onkolo-gijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, tačiau Vyriausybė, nepaisy-dama Seimo valios, 2010 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus universiteto onkologijos instituto re-organizavimo inicijavimo“, kuriuo inicijavo Vilniaus universiteto On-kologijos instituto reorganizavimą padalijant į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą, tuo iš esmės neleistinai atskirdama mokslą, mokymą ir gydymą. Projekto inicia-tores papiktino Vyriausybės negebė-jimas tinkamai vykdyti Seimo priim-tą nutarimą.

“Neskirdama prioritetinio dėme-sio šiai problemai, valstybė pralaimi kovą su vėžiu, kenčia gausybė žmo-nių, susidūrusių su šia liga. Prastas finansavimas nuolat kelia konflikti-nes situacijas tarp gydytojų ir pacien-tų.Onkologijos institute kasmet gy-doma daugiau nei 12 tūkst. pacientų stacionare ir virš 100 tūkst. pacien-tų lankosi ambulatoriškai. Pastarųjų metų analizė rodo, kad skaičiai grės-mingai didėja. Lietuvos statistika yra siaubinga lyginant su kitomis šalimis, kur veikia situaciją sėkmingai kontro-liuojantys nacionaliniai vėžio centrai. Esu įsitikinusi, kad didelę dalį onko-logijos problemų būtų galima išspręs-ti, jei vėžio kontrolei Lietuvoje būtų pavesta vadovauti Nacionaliniam vė-žio institutui. Daugelyje Europos ša-lių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkur-ti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplini-nius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos progra-mas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuo-

sius onkologinėmis ligomis“ — teigė D.Mikutienė.

Specialiojo įstatymo projekte tei-giama, kad reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institu-tą — Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir stu-dijų vienovė, aukštos kokybės gydy-mo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkolo-giniams pacientams, bei visų moks-linių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir bai-giant klinikiniais tyrimais, integraci-ja tarpusavyje, kas leistų kurti naujus metodus, metodikas ir technologi-jas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligo-mis srityje. Nacionalinis vėžio insti-tutas spręstų sveikatos apsaugai, ša-lies ūkiui svarbius klausimus, skleistų visuomenėje mokslo žinias ir diegtų jas į švietimą, keltų gydytojų kvalifi-kaciją, rengtų onkologinės chemote-rapijos ir radioterapijos specialistus, sudarytų sąlygas rengti gretutinių specialybių rezidentus, rengtų moks-lo daktarus, turinčius ne tik onkologi-jos, bet ir gretimų šakų teorinių žinių.

Piktybiniai navikai yra viena iš daž-niausių ligų, kuriomis serga pasaulio gyventojai, bei viena iš dažniausių gy-ventojų mirtingumo priežasčių. Pa-saulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, artimiausiais metais nuo vėžio jau mirs dažniau nei nuo širdies ir kraujotakos susirgimų.

Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 11 mln. naujų piktybi-nių navikų, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet vis didės ir 2030 m. šia liga pasaulyje kasmet susirgs dau-giau nei 15 mln. žmonių. Kasmet nuo vėžio pasaulyje miršta daugiau nei 7 mln. gyventojų, prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius padidės iki 12 mln.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos rei-kalų komiteto narė Dangutė Mikutienė ir jos kolegė, Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokra-tų frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė, Seime įre-gistravo Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projek-tą bei Mokslo ir studijų įstatymo papildymo projektą, siūlantį Lietuvoje steigti Nacionalinį vėžio institutą.

Daugiau nuotraukų ir įspūdžių iš akcijos rasite www. darbopartija.lt

Marijampolėje skyriaus nariai susirinko Fabriko ga-tvėje ir surinko visas pakelės šiukšles.

Akcijai „Darom“ neliko abejingi ir Darbo partijos Kauno filialo nariai.

Darbo partijos Švenčionių skyrius, užsimojęs sutvar-kyti Stanislavavo dvaro aplinką.

Ignalinos skyriaus nariai susibūrė tvarkyti Ignalinos karių kapinių.

Klaipėdos rajone tvarkėsi ir mažiausieji — 4 metų Ąžuolas rinko šiukšles, nešiojo tuščius maišus.

„Esame patenkinti rinkimų rezultatais, nes beveik pasie-kėme užsibrėžtą tikslą. Kai ku-rie skyriai pasirodė labai gerai, kai kas prasčiau, bet visi daug, atsakingai ir nuoširdžiai dirbo, todėl savivaldybių tarybų rin-kimuose išsikovojome trečią vietą Lietuvoje“, — sakė Dar-bo partijos pirmininkas Vikto-ras Uspaskich.

Tarybos nariai su gerais rin-kimų rezultatais taip pat svei-kino rinkimų štabo vadovę Virginiją Baltraitienę ir Darbo partijos pirmininką. „Pristaty-ta rinkimų štabo ataskaita ir jis oficialiai buvo išformuotas. Tačiau atsipalaiduoti nesiruo-šiame, nes jau žvelgiame į artė-jančius Seimo rinkimus, todėl patvirtinome naujojo rinki-

mų štabo vadovą — juo tapo mano pavaduotojas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys“, — sakė V. Uspaskich.

Tarybos metu buvo aptar-ti ir politiniai klausimai, tarp kurių — valdančiųjų koalici-jų formavimas savivaldybėse. Darbiečiai palinkėjo partijos Vilniaus miesto skyriui sufor-muoti tokią valdančiąją dau-gumą, kuri pateisintų sostinės gyventojų lūkesčius. Darbo partijos taryba neprieštarau-tų šių partijų atstovų buvimui vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje. Partijos Vilniaus skyriaus atstovai buvo įgalioti derėtis su dabartiniu Vilniaus meru Raimundu Alekna bei Artūru Zuoku.

Dar vienas svarbus klausi-mas, kuris buvo aptartas ta-ryboje — Naujosios sąjungos įsiliejimo į Darbo partiją ga-limybė. Darbo partijos taryba pritarė tokiam susijungimui, išrinko darbo grupę ir įvardi-jo pagrindines susijungimo są-lygas.

Taip pat tarybos nariai pa-tvirtino Darbo partijos kan-didatą į atsilaisvinusią Seimo nario vietą rinkimuose Klai-pėdos Danės vienmandatėje apygardoje — Klaipėdos mies-to skyriaus tarybos narį Rai-mundą Paliuką.

Tarybos posėdžio pabaigo-je visi darbiečiai pakėlė taures šampano už sėkmingą dalyva-vimą praėjusiuose ir artėjan-čiuose rinkimuose.

2011 m. gegužė3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

Darbiečiai Kėdainiuose išrinko naują rinkimų štabo vadovą

Kėdainiuose vyko išplėstinis Darbo partijos tarybos posėdis, kuriame be tarybos narių taip pat dalyvavo partijos deleguoti savival-dybių tarybų nariai. Tarybos posėdyje buvo aptarti rinkimų rezultatai ir pasveikinti bei apdovanoti geriausiai rinkimuose pasirodę partijos skyriai.

Seime prisiekė darbietis J. Kondrotas Seime prisiekė darbietis Jo-

nas Kondrotas. Agronomo iš-silavinimą turintis 67 m. kė-dainietis J. Kondrotas Seime pakeitė Joną Pinskų, kuris iš-ėjo dirbti į Vilniaus miesto sa-vivaldybės tarybą.

J. Kondrotas gimė 1943 m. rugpjūčio 15 d. Biržų rajo-no Užugulbinės kaime. 1959-1964 m. mokėsi Lančiūnavos žemės ūkio technikume Kė-dainių rajone. 1964-1971 m.

studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fa-kultete.

2004–2006 m. dirbo Lietu-vos Respublikos žemės ūkio ministerijos viceministru.

Nuo 2007 m. vasario mėn. – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo ir aplin-kos komiteto narys.

Seime Jonas Kondrotas pri-sijungė prie Seimo Kaimo rei-kalų komiteto.

2011 m. gegužė Darbiečių žinios // 4MĖNESIO TEMA

V. Gedvilas: „Žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti branduolinę energiją“

„Černobylio katastrofa, su-krėtusi Europą 1986-ųjų ba-landžio 26-ają — viena didžiausių technogeninių ka-tastrofų per visą žmonijos is-toriją. Daugiau kaip septyni tūkstančiai Lietuvos pasiunti-nių prieš 25 metus aukodami savo sveikatą ir gyvybę akty-viai dalyvavo likviduojant Čer-nobylio atominės elektrinės

avarijos padarinius. Bet kaina, kurią jie sumokėjo, buvo la-bai didelė — vieniems visiškai pašlijo sveikata, kiti neprita-po visuomenėje, sunkiomis li-gomis susirgo jų vaikai. Kas-met prisimename didvyrius iš Lietuvos, kurie stojo branduo-linės stichijos kelyje, paauko-dami save mūsų ir mūsų vaikų labui“, — sakė V. Gedvilas.

1986 metais balandžio 26-ąją, šeštadienį, įvyko avarija ketvirtame elektrinės bloke ir radioaktyvūs debesys užteršė ne tik dalį Ukrainos bei treč-dalį Baltarusijos, bet ir daugelį toli nuo elektrinės esančių ša-lių. Tai baisi nelaimė, po ku-rios virš didelės Europos dalies nuslinko radioaktyvus debe-sis. Černobylio katastrofa pa-

liko milžinišką užterštą zoną, kurioje nežinia kada bus sau-gu gyventi žmonėms ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje.

Tarybų Sąjunga kelias die-nas slėpė katastrofą. Vyko ge-gužės 1-osios demonstracijos. Laiku pasakius tiesą, daugelio mirčių buvo galima išvengti.

„Černobylio katastrofa bei besitęsianti krizė Fukušimoje rodo, jog žmonijai reikia kiek galima saugiau naudoti bran-duolinę energiją. Pažeistas Černobylio reaktorius bus pa-vojingas žmonijai dar labai ilgą laiką, o naujojo sarkofago sta-tyba yra gyvybiškai būtina ne tik Ukrainai ar Baltarusijai, bet ir visam pasauliui. Juk Čer-nobylio katastrofos pasekmės, visų pirma — vėžinių susirgi-mų padidėjimas, pastebimas ne tik Ukrainoje, bet ir kitose šalyse, Lietuvoje — taip pat“, — teigė Seimo narys.

Seimo plenarinio posė-džio metu buvo paminėtos 25-osios Černobylio AE ava-rijos metinės. Minėjime taip pat dalyvavo Lietuvos judėji-mo „Černobylis“ nariai. Judėji-mo pirmininkas P. Paškevičius skaitė pranešimą.

Vėliau Seime buvo surengtas judėjimo dalyvių susitikimas su Socialinės apsaugos ir dar-bo ministru, Seimo Pirminin-ko pavaduotoju Česlovu Juršė-nu bei Seimo nariu V. Gedvilu. Susitikime buvo aptartos so-cialinės, sveikatos apsaugos problemos ir registro įkūrimo klausimai.

Balandžio 26 d. Seime vyko spaudos konferencija, skirta Černobylio atominės elektrinės 25-osioms metinėms paminėti. Spaudos konfe-rencijoje dalyvavo Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Ge-dvilas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius, jo pavaduotojas Gediminas Jančiauskas bei buvęs karo lakūnas, dabar atsargos majoras Algirdas Šimėnas, kuriam teko gesinti reaktorių.

V. Gapšys ir D. Mikutienė Seime teikė skubią pagalbą

Seime buvo surengta tradicinė akcija „Širdies diena Seime 2011“, kurios metu buvo galima išmokti teikti skubią pagalbą širdies sustojimo atvejais. Žmonių gaivinimo įgūdžių įgijo ir Seimo Darbo partijos frakcijos nariai — Vytautas Gapšys ir Dangutė Mikutienė.