2013 m. rugsėjis Nr. 6 (10)

Pokalbis su dr. Juliumi Rusecku

„Bandyti verta, nes galima

atrasti ką nors netikėta ir įdomaus “

4-5-ame psl.

Mokslo naujienos 7-ame psl.

Karšta temaLJMS: „Dabartinis motinystės ir tėvystės išmokų įstatymas diskriminuoja doktorantus“

3-ame psl.

Jaunoji karta

Edinburge studijuojantis

Dainius Tautvaišas:

„Su kai kuriais dėstytojais

tapome draugais“ 9-ame psl.

Laiškai redakcijaiEugenijus Keras

8-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos

institucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfed-eracijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus

išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: J. Ruseckas. Nuotrauka iš J. Rusecko fotoarchyvo.

Mielieji,

Prasidėjus mokslo metams tiek moksleiviams, tiek ir mokslininkams padaugėja visokiausių darbų. Tad ir mes šiame numeryje daugiausia dėmesio skirsime susipažinimui su mokslininkų problemomis, jų pasiekimais, trumpai pristatysime jų patirtį ir gyvenimo istorijas. Atsižvelgdama į tai, kad dabartinė socialinės apsaugos sistema yra menkai orientuota į atžalų susilaukusius doktorantus (šiandien egzistuoja apribojimas, pagal kurį motinystės/tėvystės pašalpa gali būti skiriama tik jaunesniems nei 26 metų dieninių studijų skyrių studentams) LJMS išplatino poziciją, siūlančią reikiamas įstatymo pataisas. Savo patirtimi, asmeniškai susidūrus su šiomis problemomis, sutiko su mumis pasidalinti LJMS narė Milena Medineckienė (3 psl). Šiame numeryje artimiau susipažinsite su LJMS nariu dr. Juliumi Rusecku, kurio disertacija „Ma-tavimo modeliai kvantinių Zenono ir anti-Zenono efektų aprašymui ir laiko kvantinėje mechanikoje api-brėžimui“ 2007 metais Lietuvoje pirmą kartą vykusiame geriausių disertacijų konkurse buvo išrinkta ge-riausia iš fizinių, biomedicinos ir technologinių darbų. Jaunasis mokslų daktaras dalinasi mintimis apie savo mokslo srities tyrimus ir mokslininko karjerą (4-5 psl.). Jaunasis tyrėjas Dainius Tautvaišas, šiuo metu studijuojantis Edinburgo universitete, pasakoja skaitytojams apie savo atliekamus tyrimus ir patirtį užsienyje (8 psl). Šio numerio naujiena – skaitytojo laiškas redakcijai (9 psl.). Galime pasidžiaugti, kad mūsų skai-tytojai aktyviai įsitraukė į „Odės mokslui“ kūrimą, dalinasi savo patirtimi ir mintimis apie mokslo sąlygas svetur. Labai raginame jus visus mums rašyti, dalintis nuomonėmis ir diskutuoti apie aktualius dalykus. Kaip ir kituose numeriuose, šiame taip pat rasite LJMS narių kūrybos bei informacijos, ką vertą aplankyti, kuo pasidomėti. Kaip visada, maloniai kviečiame prie laikraščio leidimo prisidėti ir jus, kurie turite kuo pasidalinti ar tiesiog norėtumėte išreikšti save kūryboje. Visada galite redakcijai siūlyti įdomias naujienas ar atsiųsti informaciją apie būsimus renginius ir kitus dalykus, kuriais, jūsų nuomone, būtų naudinga pasidomėti ir kitiems tyrėjams.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

Karšta tema

Daugiau kaip pusė įstojusiųjų į dok-torantūrą yra vyresni nei 25-26 metų amžiaus, - būtent tokio amžiaus su-laukę studentai netenka teisės gauti motinystės ir tėvystės išmokas. Toks ydingas reguliavimas, anot Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pozi-cijos, ne tik neigiamai veikia šalies demografinę padėtį, bet ir skatina potencialius doktorantus rinktis studijas kitose šalyse arba iš viso ne-tęsti studijų trečiojoje pakopoje.Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-junga, reaguodama į šią situaciją, kreipėsi į Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Ministrą Pir-mininką dėl įstatymo numatančio, jog 26 metų amžiaus sulaukę dok-

torantai nebegali pasinaudoti mo-tinystės pašalpa. Faktiškai pašalpo-mis gali naudotis tik studijuojantys bakalauro ir magistrantūros studijų programas, todėl toks reguliavimas diskriminuoja trečiosios pakopos studentus.„Paramos šeimai aspektas Vyriau-sybės programoje yra ypač pabrė-žiamas ir yra tarp pagrindinių jos veiklos sričių. Be to, tarp prioriteti-nių sričių yra ir mokslo plėtra. Todėl logiška, jog dabartinė situacija turi keistis ir tapti patrauklesne jaunie-siems mokslininkams kurti šeimas ir dirbti plėtojant mokslą šalyje“, - dėmesį į problemą atkreipia Lietu-vos jaunųjų mokslininkų sąjungos vadovas Ramojus Reimeris.Kreipimesi pažymima, kad dėl tokio

įstatymo potencialūs doktorantai arba nesirenka trečiosios studijų pa-kopos, arba renkasi doktorantūros studijas kitose šalyse, taip pat vienu iš skaudžiausių šalies demografinei padėčiai pasirinkimų tampa moti-nystės ar tėvystės planų atidėjimas. Be to, dėl esamo reguliavimo ken-čia doktorantūros rezultatų kokybė – besilaukiančios doktorantės ne-siryžta išeiti motinystės atostogų, nes prarastų pajamas, arba dirba papildomus darbus, nesusijusius su moksliniais tyrimais.LJMS siūlo institucijoms peržiūrėti Ligos ir motinystės socialinio drau-dimo įstatymą ir atkreipti dėmesį į jame nustatytą diskriminacinę am-žiaus ribą.

LJMS: „Dabartinis tėvystės ir motinystės išmokų įstatymas diskriminuoja doktorantus“

Milena Medineckienė, doktorantė

Klausimas iš tiesų yra skaudus jaunoms doktorantų šeimoms, norinčioms susilaukti vaikelio. Neretai doktorantūros studi-jos ir moksliniai tyrimai, rei-kalingi disertacijai, užima visą darbo dieną ir siekiant koky-bės papildomų darbų dirbti nėra įmanoma. O sulaukus 26 metų, - tokio ar vyresnio am-žiaus ir yra dauguma mano kolegų, - galimybės gauti mo-tinystės pašalpą nebetenkama. Be to, dauguma doktorantų nėra įdarbinami katedrose, tad turi tik studento statusą ir gauna doktoranto stipendiją, kurios taip pat netenka išėję auginti vaikelio.Žinoma, problemos nebūtų, jeigu amžiaus apribojimas stu-dentams iš viso nebūtų numa-

tytas, - ką diktuotų ir sveika gyvenimo logika. Turiu sutartį ir su universitetu Švedijoje ir nesu girdėjusi, kad ten būtų taikomi panašūs apribojimai norintiems susilaukti atžalų. Vis dėlto, pasirinkau likti, kur-ti ir plėtoti mokslą Lietuvoje, nors tikiuosi, kad esama situa-cija greitu laiku pasikeis.Šiuo metu auginu vaiką bei esu pasiėmusi akademines atosto-gas, tad visos šeimos pajamos – ant mano vyro pečių. Šian-dien belieka tikėtis, kad vals-tybės politika taps palankesnė tokioms šeimoms, kaip mūsų.

Milena Medineckienė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros dėstytoja, studijuojanti doktorantūrą dviejose aukštosiose mokyklose: VGTU ir Stokholmo Karališkajame technologijos ins-titute.

Milena ir jos vaikelis

4 ODĖ MOKSLUI

Pokalbis

Fizikos pasaulis nuo pat šio moks-lo pradžių yra kupinas paslapčių, kurias atkaklūs tyrinėtojai turi „iš-gliaudyti“. O kur dar XX amžiaus re-voliucinių teorijų pradėta kvantinė fizika ir kvantinė mechanika, kuri tiesia tiltus tarp tiksliųjų ir humani-tarinių bei socialinių mokslų. Į šiuos ir kitus fizikos klausimus gilinasi Vilniaus universiteto Teorinės fizi-kos ir astronomijos instituto vyres-nysis mokslo darbuotojas dr. Julius Ruseckas. Su juo kalbėjosi žurnalis-tas Ramūnas Čičelis.

Esate progresyvus mokslininkas. Atskleis-kite savo „kelio vingius“ iki fizikos mokslų daktaro laipsnio ir vėlesnių tyrimų.

Nesu labai išskirtinis, Lietuvoje yra ne-mažai gerų mokslininkų. O ir kelias mano

nedaug vingių turi. Fizika susidomėjau mokykloje, dalyvavau fizikos olimpiado-se. Buvau pakliuvęs ir į tarptautinę fizikos olimpiadą, tik ten ko nors pasiekti gabu-mų pritrūko. Taigi po mokyklos baigimo beveik nebuvo svarstymų, kokį kelią rink-tis ir kur stoti. Tiesa, šiokia tokia pagun-da buvo iš informatikos pusės. O toliau – mokslas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, bakalauro ir magistro laipsniai. Būdamas studentas nuėjau į Teorinės fi-zikos ir astronomijos institutą, tada dar nepriklausomą, taip jame ir pasilikau bei daktaro disertaciją apsigyniau. Lietuvoje situacija moksle, palyginus su Vakarų Eu-ropa ar JAV, yra kiek kitokia – norinčių būti mokslininkais yra nedaug, tad yra nesunku įsidarbinti kokiame institute ar universitete ir gauti pastovias pareigas. Teorinės fizikos ir astronomijos institute sutikau gerų žmonių ir mokslininkų, ku-rie man labai padėjo tobulėti.

Dabartinė Jūsų mokslinių interesų sritis – kvantinės optikos problemos. Kaip popu-liariai paaiškintumėte ne specialistui, kas yra kvantinė optika?

Kvantinė optika – tai fizikos sritis, nagri-nėjanti šviesą bei šviesos sąveiką su me-džiaga tais atvejais, kai pasireiškia ir yra svarbios šviesos ar medžiagos kvantinės savybės. Medžiagos kvantinės savybės dažniausiai pasireiškia tuo, kad elektronai atomuose arba patys atomai elgiasi ne tik kaip dalelės, bet ir kaip bangos. O šviesos kvantinės savybės yra „atvirkščias“ daly-kas – šviesa turi dalelių savybių (šviesos dalelės yra vadinamos fotonais). Fotono sąvoka buvo įvesta XIX amžiaus pabaigo-je-XX amžiaus pradžioje Max’o Planck’o bei Albert’o Einstein’o. Tačiau iš tikro reiškiniai, kuriems paaiškinti yra būtini fotonai, buvo aptikti tik apie XX amžiaus vidurį, tad nuo tada kvantinė optika ir

„Bandyti verta, nes galima atrasti ką nors netikėta ir įdomaus“

dr. Julius Ruseckas

52013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

Pokalbis

Veidai

prasidėjo. Dabartiniu metu kvantinė op-tika yra plati sritis, apimanti daug įvairių reiškinių, vienas žmogus visų jų ir aprėpti negali. Aš pats nagrinėju šviesos sklidimą per labai šaltas (mikro Kelvinų ir žemes-nės temperatūros) atomų dujas. Esant tokioms žemoms temperatūroms, ato-mai juda lėtai ir į juos nebegalima žiūrėti kaip į daleles, jie tampa labiau panašūs į bangas. Tada yra galimi nauji ir įdomūs reiškiniai, tokie kaip šviesos „įrašymas“ į atomus ir vėlesnis jos atgaminimas.

Kokie Jūsų atliekami kvantinės optikos ty-rimai gali būti pritaikyti (ne)kasdieniame visuomenės gyvenime?

Mano tyrimų sritis – labai šaltos atomų dujos – yra gana toli nuo praktinių pritai-kymų. Eksperimentams reikalinga apara-tūra yra nepigi ir užima ne tiek jau mažai vietos, taigi tiesiogiai pritaikyti praktikoje yra sunku. Didesnė nauda, kaip ir dauge-lyje kitų mokslo sričių, yra netiesioginė – geresnis pasaulio pažinimas. Iš labiau tie-sioginių taikymų: remiantis labai šaltais atomais, galima kurti labai jautrius mata-vimo prietaisus. Šalti atomai taip pat pa-sitarnauja kvantinės informacijos teorijai, kurios tikslas yra sukurti kvantinį kom-piuterį (t. y. kompiuterį, kurio veikimas remiasi esminiais kvantinės mechanikos dėsningumais). Nauja tyrimų sritis yra atomtronika, užsiimanti elektros grandi-nių analogų, kur vietoj elektronų tekėtų atomai, sukūrimu ir taikymu.

Kokie kvantinės filosofijos filosofiniai as-pektai Jus labiausiai domina? Ką, Jūsų

nuomone, apie filoso-finius kvantinės fizikos klausimus turėtų žino-ti daugelis išsilavinu-sių žmonių?

Problema su kvanti-ne mechanika yra ta, kad jos dėsningumai yra labai nepanašūs į mums įprasto, kasdie-nio pasaulio dėsnius. Jei laikysime, kad pa-saulis yra sudarytas iš dalelių, kurioms ga-lioja kvantinė mecha-nika, kyla klausimas,

kaip iš tų keistų kvantinių dėsningumų atsiranda mums įprastas pasaulis. Štai čia ir prasideda filosofija. Yra pasiūlyta daug kvantinės mechanikos dėsnių interpre-tacijų, kai kurios iš jų labai egzotiškos, pavyzdžiui, daugelio pasaulių interpre-tacija. Iš principo, daug klausimų galima būtų spręsti eksperimentiškai – daryti bandymus su vis didesniais kūnais ir žiū-rėti, kaip tas perėjimas tarp kvantinio ir įprastinio pasaulių įvyksta. Tačiau kol kas tokie eksperimentai nėra įmanomi, nors darbas šia kryptimi nuolatos vyksta. O paprastam žmogui (t. y. ne fizikui) tokie klausimai turbūt neturėtų būti svarbūs, nebent bus atrasta kas nors labai netikė-ta. Daug svarbiau – neužkibti už įvairių sukčių, kurie siūlo „kvantinę mediciną“ ir pan.

Dar viena Jūsų mokslinių tyrimų sritis yra rizikos fizika. Kaip apibūdintumėte šiuos savo darbus?

Šie darbai yra šiek tiek paša-liniai, papildomi prie mano pagrindinės tyrimų srities kvantinėje optikoje. Rizikos fizika yra bandymas fizikos metodus taikyti socialinėms sistemoms (pavyzdžiui, eko-nomikai) aprašyti. Pati ši sri-tis yra prieštaringa – nema-žai žmonių tiek iš fizikos, tiek iš socialinių mokslų pusės į tokius bandymus žiūri labai skeptiškai. Aš pats manau, kad bandyti visgi verta, nes

galima rasti ką nors netikėta ir įdomaus.

Ar klysčiau sakydamas, jog esate gana sės-lus mokslininkas? Ką moksliniam darbui reiškia galimybė gilintis į tyrimus, nemi-gruojant po mokslo centrus ir universite-tus?

Sėslumas dabartiniame pasaulyje yra daugiau trūkumas, o ne privalumas. Mano patarimas bet kam, kas turi gali-mybes: važiuoti, ir kuo daugiau. Kuo dau-giau įvairių žmonių sutinki, tuo daugiau naujų idėjų ir patirties gauni. O sėslumo privalumas tik vienas – patogumas.

Kita vertus, esate stažavęsis Vokietijoje. Papasakokite kokios ten įgytos patirtys pačios naudingiausios ir reikalingiausios darbui Lietuvoje.

Vokietijoje būdamas ir pradėjau domėtis kvantine optika. O pati didžiausia nauda – išmokau ruošti mokslinius pranešimus, nes pamačiau visą gero pranešimo ruo-šimo procesą iš vidaus, nuo pat pradinių netobulų versijų, o ne vien jau galutinį pranešimą, kurį girdime per konferenci-jas.

Kokių charakterio savybių reikia, norint dirbti teorinės fizikos tyrimų srityje?

Apibendrinti yra sunku, nes yra daug garsių mokslininkų su labai skirtingais, vos ne priešingais, charakteriais. Iš ben-drų savybių gal išskirčiau atkaklumą ir užsispyrimą, kad nepasiduotum iškilus pirmiems sunkumams.

Ačiū už pokalbį.

Nuotraukos iš J. Rusecko archyvo

Taivanyje

6 ODĖ MOKSLUI

1969 m. jo veikla kartu su Alfredu Heršu ir Sal-vadoru Lurija įvertinta Nobelio fizio-logijos ir medicinos premija. Premija

mokslininkams skirta už atra-dimą, kuriame – bakterijos, po naudingų gene-tinių mutacijų, išvystė atspa-rumą viru-

sams.

Maksas Delbriukas (Max Delbrück) – vokiečių kilmės JAV fizikas, genetikas, virusologas, Nobelio fiziologijos ir me-dicinos premijos laureatas.

Maksas Delbriukas

Moks-lininkas II

Pasaulinio karo metu liko

JAV, dėstė fiziką ir tęsė genetikos tyri-

nėjimus. 1942 metais kartu su Salvado-

ru Lurija pademostravo, kad bakterijų

atsparumas virusams yra sąlygotas at-

sitiktinių mutacijų. Tai – vadinamasis

Lurija-Delbriuko eksperimentas, kuris

ir pelnė jiems Nobelio premiją.

Savo mokslininko

karjerą M. Delbriukas pradėjo studijuodamas astrofiziką bei teorinę fiziką Getingeno universitete. Vėliau, jau turėdamas daktaro laipsnį, keliavo po Angliją, Daniją ir Šveicariją bei sutiko Volfgangą Paulį bei Nilsą Borą, kurie sužadino jo domėjimąsi biologija. Taip pat tyrinėjo gama spindulius, pradėjo tirti vaisinės musės genetiką, bakterijas ir jų virusus, buvo vienas iš straipsnio „Bakteriofago augimas“ bendraautorių.

CSHL archyvas

CITATA„Kiekviena gyva ląstelė savyje neša patirtį iš milijardus metų trukusių eksperimentų, atliktų jos protėvių“

Veidai

72013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

Pirmasis lietuviškas palydovas į kosmoso

platybes išskris jau gruodį Gruodžio 8 dieną numatytas rake-tos „Antares“ paleidimas iš Volopo salos (JAV), kartu su ja – į kosmosą išskris ir pirmasis lietuviškas paly-dovas „LituanicaSAT-1“. Šiuo metu baigiami nedideli programinės įran-gos derinimai, po kurių – palydovo kelionė į Tarptautinę kosminę stotį, o

iš jos, padedant japonų sukurtai robotinei ran-kai – skrydis į kosmoso erdvę. Po to palydovai turėtų įsijungti, pasi-tikrinti, ar viskas gerai ir, būnant virš Lietuvos, užmegzti ryšį su antže-mine valdymo stotimi. Paleidus palydovą Lie-tuva taps viena iš maž-daug šešių dešimčių kosminių valstybių.

Palydovas spalio pra-džioje buvo demons-

truojamas Vilniaus universitete spalio pradžioje ir netrukus jau bus išsiųstas į JAV. Beje, „LituanicaSAT-1“ iškelia-vus į Žemės orbitą, palydovo ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso.

Jeigu palydovo iškėlimo bei palei-dimo procedūros bus sėkmingos ir nenutiks nieko netikėtai tragiško, palydovas ratus aplink Žemę turėtų sukti apie tris mėnesius, 400 kilome-

trų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu, iki pat ugningo finišo Žemės atmosferoje.

O iki tol jis kasdien po 4-5 kartus pra-skris virš Lietuvos ir mėgėjiško radijo bangomis po 10-15 minučių perdavi-nės savo sveikinimus visiems radijo entuziastams. Misijos tikslai – išban-dyti silicio saulės baterijas, tarppaly-dovinio ryšio, kosminės navigacijos priemones, nufotografuoti Tarptauti-nę kosminę stotį, Žemę ir, jeigu pasi-seks, – Lietuvą.

„Lituanica SAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jau-nų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Balandžio pradžioje pradėtas vienas svarbiausių palydovo misijos etapų – prototipo integravimas. Projekte, ku-rio vertė siekia 1,3 mln. lt, šiuo metu dalyvauja 22 organizacijos ir įmonės.

Mokslo naujienosJubiliejinis LJMS geriausių

magistro baigiamųjų darbų konkursas sulaukė rekordiš-

kai daug darbų

Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigia-mųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengia-mo konkurso „Geriausi magistro bai-giamieji darbai 2013“ laimėtojai.

Šiųmetis susidomėjimas konkursu buvo buvo itin didelis – pateikta re-kordiškai daug mokslinių darbų. Dau-giausia nominuotų darbų buvo apginta Kauno technologijos ir Vilniaus uni-versitetuose. Konkursui šie universi-tetai pasiūlė net po 14 darbų. Darbų pasiskirstymas pagal mokslo sritis taip pat nebuvo tolygus: daugiausia pateik-ta socialinių mokslų srityje parengtų ir sėkmingai apgintų darbų (net 19), kiek mažiau fizinių mokslų srities (12), tech-nologijos mokslų srities darbų (8) bei 5 darbai iš biomedicinos mokslų srities.

Konkurso organizatorės dr. Dianos Meilutytės-Barauskienės teigimu, kon-kursas pasiteisino ir kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

„Šiemet, kaip niekad, buvo pasiūly-ti aktualūs, išsamūs, aukšta moksline verte pasižymintys darbai, todėl ver-tintojams buvo labai sunku išskirti ir įvardinti geriausius darbus. Tai džiugi-na konkurso rengėjus, nes byloja, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose ren-giami aukšto lygio mokslo tiriamieji ar taikomieji darbai, ugdomi jaunieji tyrėjai, kurie įgiję reikiamą kvalifikaci-ją ir gebėjimus sėkmingai tęs mokslinę karjerą“, - džiaugiasi D.Meilutytė-Ba-rauskienė.

LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2013“ nugalėtojai bus pagerbti spalio 19 dieną istorinėje Lietuvos Res-publikos Prezidentūroje Kaune vyk-siančios ceremonijos metu.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjun-ga šį konkursą organizuoja jau penktus metus iš eilės. Šią iniciatyvą remia Lie-tuvos mokslo akademija, AGA ir Lietu-vos energetikos institutas.

Vertinimo komisiją, atrenkančią ge-riausius darbus, sudaro 43 aktyvūs jau-ni mokslininkai.

Šiemet fizinių mokslų srityje geriau-siu darbu pripažintas Vilniaus univer-siteto absolventų Alberto Gimbuto ir Gražinos Laurinavičiūtės „Klaidų kai-noms jautrūs klasifikavimo algoritmai“, technologijos mokslų srityje geriausias –Kauno technologijos universiteto ma-gistro Igno Grybo darbas „Išmanios pjezoelektrinės kampinio pozicionavi-mo sistemos su inkrementinėmis poli-merinėmis skalėmis sukūrimas ir tyri-mas“. Biomedicinos srityje išrinktas VU magistrantūros studijas baigusios Ingos Ramonaitės darbas „Restrikcijos endo-nukleazės MnlI n-domeno sąveikos su DNR tyrimas“, humanitarinių mokslų srityje išskirtas VU absolventės Mildos Kvizikevičiūtės darbas „XVII – XVIII a. Lietuvos silva rerum kaip istorijos šalti-nis“, socialiniuose moksluose geriausiu pripažintas KTU magistrės Justinos Banionienės darbas „Investicijų į tech-nologijas ir makro-ekonominių rodi-klių sąryšio vertinimas“.

„LituanicaSAT-1“ palydovo modelio demonstracija Vilniaus universitete (Dmitrijaus Radlinsko nuotr., Alfa.lt)

8 ODĖ MOKSLUI

JAUNOJI KARTAEdinburge studijuojantis Dainius Tautvaišas: „Su kai kuriais dėstytojais tapome draugais“

Brangūs skaitytojai, Rugsėjis – darbų bei mokslų pradžia ne vien moksleiviams, bet ir mokslo srityje dirbantiems studentams. Šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“, kviečiu susipažinti su Edinburgo universiteto biochemijos specialybės studentu Dainiumi Tautvaišu. Šis jaunasis mokslininkas ir ankstesnių LJMS vasaros mokyklos dalyvis papasakos apie naują sintetinės biologijos srities projektą iGEM bei studijų ir gyvenimo užsienyje realijas.

Su geriausiais linkėjimais, Povilas Kavaliauskas

Pradėdamas pokalbį, visų pirma noriu sužinoti ką šiuo metu veiki? Studijuoji, mokaisi ar dirbi?Studijuoju Edinburgo universitete bio-chemijos specialybę. Esu ketvirtakursis. Taip pat atlieku praktiką sintetinės bio-logijos srityje.Išlaikęs abitūros egzaminus pasirinkai pa-likti Lietuvą ir studijas pradėti užsienyje. Kas paskatino Tave šiam žingsniui? Na ir žinoma kokia buvo Tavo šeimos reakcija į Tavo apsisprendimą?Studijuoti užsienyje nusprendžiau dėl to, kad norėjau pamatyti pasaulio ir gyventi savarankiškai. Taip pat todėl, kad užsie-nyje mokslo kokybė gal ir panaši, užtat ant kiekvieno kampo daug daugiau ga-limybių save realizuoti. Be to, žinoma, Edinburgo universitete mokslas nemo-kamas, o jis patenka į pasaulio universi-tetų Top 20, o prekės ženklas ant diplo-

mo visai nemažai reiškia...Močiutė buvo šokiruota, mama labai nenorėjo, kad išvažiuočiau, nes būčiau toli, o tėtis palaikė. Bet vis tiek grįžtu į Lietuvą apie keturis kartus per metus ir palaikau ryšį per Skype, tai nesijaučiu esantis labai toli.Gal pameni savo studijų ,,viziją“ kuomet važiavai į pradėti studijų į užsienį? Kaip visa tai įsivaizdavai? kas pasitvirtino, o kas ne?Studijos užsienyje iš pra-džių atrodė kaip „Ameri-kos svajonė“, ir iš tikrųjų jos nenuvylė. Turėjome labai daug laiko laboratori-jose ir lankėme aukščiausio lygio paskaitas. Geriausia, kad visi dėstytojai atviri, su kai kuriais iš jų tapome pa-kankamai gerais draugais.Su kokias sunkumais, Tavo manymu, susiduria lietuvi-

ai išvykę studijuoti į kitą šalį? Kas sunki-ausia buvo pačiam?Žmonės skundžiasi, kad trūksta asmeni-nio ryšio su dėstytojais, bet taip yra tik pirmaisiais metais, kurie diplome nieko nelemia, nes studijos dar nespecializuo-tos, o paskaitose būna apie 400 žmonių. Kai pažymiai pradeda lemti diplomą, ge-rokai padidėja ir kontakto su akademi-kais kiekis.Kalbant apie sunkumus – kai kas turi kalbos barjerą, bet kadangi pirmi metai nėra lemiami, tai yra pakankamai laiko priprasti. Draugų susirasti lengva – yra didžiulė lietuvių studentų bendruomenė, kurios vadovybėje turėjau garbės dirbti dvejus metus. Be to, yra apie 300 studen-tų bendruomenių bet kuriam gyvenimo klausimui: nuo Hario Poterio iki finansų valdymo ar ekonomikos. Minėjai, kad pradėjai dirbti naujame pro-

jekte - iGEM. Gal gali trumpai jį pristaty-ti?

International Genetically Engineered Machine competition – tarptautinis sin-tetinės biologijos, pritaikant inžinerijos principus, konkursas. Jame šiemet da-lyvauja 223 komandos iš viso pasaulio, kiekviena iš jų turi savo laboratoriją ir fi-nansavimą. Šis konkursas ypatingas tuo, kad jame dalyvauja išskirtinai bakalauro studentai, kurie turi sugalvoti ir realizuo-ti savo pačių idėjas. Mes šių metų pro-jekte bandysime išvalyti metalų jonus ir perdirbti organinius junginius iš gamy-binių nuotekų naudojant biotechnologi-nius metodus.Kokį vaidmenį iGEM atlieki Tu?Aš jame biologas, tai daugiausiai laiko praleidžiu planuodamas eksperimentus ir juos atlikdamas laboratorijoje. Taip pat aš esu vienas iš mūsų komandos pagrin-dinių atstovų įvairiose konferencijose ar stovyklose.Žinau, kad projektas prasidėjo pakanka-mai seniai. Gal jau turite pasiekimų/atradimų?Turime rezultatų laboratorijoje, bet nie-ko ypatingai verto paminėti, nes tikros naudos mūsų projektas atnešti kol kas negali. Mūsų moksliškai svarbiausias preliminarus rezultatas – padvigubinta bioetanolio produkcija naudojant jung-tinius baltymus Escherichia coli bakterijų ląstelėse. Na ir pabaigai, gal gali papasakoti savo ateities planus arba ateities viziją?Man įdomiausia sritis – modifikuotų baltymų inžinerija ir sintetinė biologija. Planuoju užsiimti mokslais ir pabaigti doktorantūrą. O po to žiūrėsiu, kokios galimybės įsidarbinti man atsivers. Svar-biausia – rasti grupę, kuri vykdytų įdo-mią veiklą ir į ją patekti.

Dėkoju už pokalbį.

D. Tautvaišis

92013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

Eugenijus Keras

Neįkainojamų patirčių antradienis Lozanoje

arba pažintis su vieta, kur studijos džiugina visą parą

Esu Varšuvoje, oro uoste. Ką tik išlipau iš lėktuvo, atskraidinusio iš Ciuri-cho, dabar laukiu lėktuvo į Vilnių. Daž-nai pagalvoju, kad esu dėkingas kažkam (galbūt LJMS), iš ko sužinojau apie po-doktorantūros stažuotes Lietuvoje. Ir, aišku, kažkiek pačiam sau, kad sumaniau pabandyti – tai iš tikro neįkainojama pa-tirtis. Ypač džiaugiuosi galimybe keliauti – žinoma, visos kelionės privalo prisidėti prie tavo, kaip mokslininko, tobulėjimo. Viena tokių kelionių – būtent ši, iš kurios dabar ir grįžtu. Lankiausi dviejose moks-lo institucijose, susijusiose su mano po-doktorantūros stažuotės tema – pastato energetinių sistemų valdymu. Be tiesio-ginio tikslo, kaip beveik visada nutinka, gauni dar ir papildomai naudos – taip ir šiuo atveju. Apie ką noriu plačiau ir papa-sakoti. Viena iš lankytų mokslo institu-cijų – Lozanos federalinė politechnikos mokykla (pažodžiui verčiant iš Ecole po-lytechnique federale de Lausanne – EPFL). Jei pažiūrėsite universitetų reitingus – tikiu, kad šią instituciją rasite bent jau pirmame dvidešimtuke tarp geriausių pasaulio universitetų. Taigi, statistika – įkvepianti. Patikėkite, viešnagė – taip pat, bet apie viską – iš pradžių. Antradienis, apie 9 valanda ryto, dar turiu laiko iki susitikimo, neriu gylyn į EPFL kiemus – jų čia nemažai (Google Maps paieškokite EPFL. Kad suprastu-mėt užimamą plotą - palyginkite su savo aukštosios mokyklos vaizdu iš oro). Jei nežinotumėte, kokios institucijos kiemais vaikštote – kertu lažybų, iš pirmo karto neatspėtumėte – tikriausiai sakytumėte, kad tai kažkokia gamykla: pro pirmojo aukšto langus matyti staklės, įvairiausi įrengimai, vamzdynai, dar balažin kas, bet tikrai nepanašu į mokslo įstaigą. Na, gal tik iš to, kad prie tų įrengimų sukioja-si jauni žmonės. Vėliau man vienas EPFL darbuotojas pasakys, kad praktiniams užsiėmimams skiriama labai daug dėme-

sio – jo teigimu, bene pusė laiko pralei-džiama studijuojant teoriją, o kita pusė - skiriama praktikai, tame tarpe ir darbui realiose įmonėse. „Learning by doing“ – pasakytų dažnas. Girdėjau faktą, kad šalys, kuriose daug dėmesio studijų metu skiriama praktiniams užsiėmimams (taip pat ir darbui įmonėse), pasižymi itin mažu jaunimo nedarbu net ir ekonomi-nio sunkmečio laikotarpiu. Prisimenu savo studijų metus – be laboratorinių dar-bų, praktinių užsiėmimų nebuvo, ką jau bekalbėti apie darbą įmonėse. Artinasi pietų metas. Kaip tik tuo metu buvau centrinėje EPFL aikštėje. Gyvenimas akyse pradėjo virti: čia kepa picas ant natūralios ugnies, čia kviečia į forumą, kai kas skuba pietauti, tolėliau, ant pievos, treniruojasi golfą, stalo tenisą. Atrodo, kad turėtum galimybę užsiimti kuo tik širdis geidžia. Tiek maisto įstai-gų, tiek maisto asortimento jose – tikrai visokiam skoniui (žinoma, šaltibarščių ar cepelinų nereiktų tikėtis) ir visokiai pini-ginei. Labai populiaru valgyti įvairiausius sumuštinius, picas, salotas – iki šiol nesu-prantu, kodėl bent jau Lietuvos universi-tete, kuriame atlieku stažuotę tokio mais-to sunkiai rasi. Pasukus į koridorius – kai kur vyksta paskaitos, kai kuriose audito-rijose tiesiog savarankiškai mokomasi, studijuojama: visur viskas atvira, galima naudotis ir susikurti sau tokią aplinką, kokios tik reikia. Pabandyk būdamas stu-dentu Lietuvos universitetuose gauti au-ditoriją... Jei žiūrejote EPFL vaizdą Google Maps, ko gero pastebėjote kažką neįpras-to – lyg ir pastatas, bet su kažkokiomis skylėmis. Kaip man vėliau paaiškino – tikslas buvo padaryti pastatą panašų į šveicarišką sūrį: banguotą ir su skylėmis. Būtent toks pastatas ir yra: banguotas ir

su skylėmis. Tai Rolex mokymo centras (Rolex learning center). Čia tas pats prin-cipas – viskas studentui: nori, gali atsiri-boti nuo šurmulio susikaupimo reikalau-jančiam užsiėmimui, nori – gali nusnūsti ant sėdmaišių, išalkai – čia pat jaukios kavinukės, reikia knygos – biblioteka ša-lia. Kažkurioje Lietuvos aukštojoje mo-kykloje girdėjau sakant: viskas studentui. Pabuvęs EPFL suprantu, ką tie žodžiai reiškia tame universitete, ir, kas ypač liū-dina, kad mums dar toli iki tokio požiū-rio. Taip, pirmiausia turi keistis požiūris, o po to jau ir visa infrastruktūra orientuo-tis būtent į studentą. Keista, kad net kai kurie jauni dėstytojai vis dar vadovaujasi pasenusiu požiūriu. Čia dažnas Lietuvos dėstytojas pasakytų: „tai kad studentai tokie..“ arba „sistema tokia“. Tikiu, kad keistis pirmiausia turi patys dėstytojai. Pasivaikščiojus po vakarinę Lo-zaną, kelias iš visuomeninio transporto stotelės link viešbučio, kuriame buvau apsistojęs, driekėsi per EPFL teritoriją. Buvo kiek po 20.00 valandos, tačiau uni-versitete kur ne kur vis dar šmėžavo stu-dentai: kas linksminosi, kas šachmatais žaidė, kas darbavosi kompiuteriu ar skaitė knygą. Tas pats ir Rolex mokymo centre – gyvenimas vis dar verda, juk centras užsidaro tik vidurnaktį. Rodos, kai kurie studentai visą laiką praleidžia universite-te, namo grįžta tik nakties miegui. Diena baigėsi, galvoje suko-si įvairiausios mintys – daugiausia apie tai, kada ir kaip Lietuvos aukštosios mokyklos, dėstytojai, studentai bent pra-dėtų siekti tikrosios aukštojo išsilavinimo kokybės, pripažįstamos lygiaverte visame pasaulyje. Dažniausiai mintys nutrūkda-vo ties išvada, kad kol kas gerokai trūks-tame pagarbos. Pagarbos aplinkai ir žmo-nėms.

Laiškas redakcijai

EPFL. Nuotrauka iš E. Kero archyvo

Podoktorantūros stažuotė finansuojama pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą “Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.

10 ODĖ MOKSLUI

Gabūs ne tik moksle. Rudens spalvos

Vaido Bartusevičiaus nuotraukos.

Tuščia rūstybė

112013 m. rugsėjis Nr. 6(10)

GAMTOS IR MENO METAMORFOZĖS [paroda]

Nuo 2003 metų VU Botanikos sode, Kairėnuose, vykdomas unikalus ir kol kas vienintelis Lietuvoje, žemės meno projektas „Gamta ir Menas“. Šio projek-to tikslas atrasti ir plėtoti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo. „METAMORFOZĖS“ – tai dešimtoji šio projekto paroda, kurioje savo darbus pristato įvairiausių sričių menininkai (keramikai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kt.). Di-džioji dalis kūrinių yra žemės meno (Land art) dar-bai, kurie sukurti naudojant tik gamtines medžiagas ir aplinkos meno (Environmental art) darbai sukurti iš dirbtinų įvairių medžiagų, integruoti į tam tikrą erdvę, pritaikyti prie vietinio gamtovaizdžio.

Paroda „Metamorfozės“ vyksta centrinėje Botan-ikos sodo dalyje (Kairėnų dvaro sodybos parke, po atviru dangumi) iki spalio 31 dienos.

Verta

MENAS MOKSLE [paroda]

„Art in Science“ – išskirtinė paroda, kurios metu eksponuojamos geriausios mokslinės vizualizaci-jos, kuriose galima įžvelgti meną. Parodai kūrinius siųsti buvo kviečiami mokslininkai, privačių moks-lo įstaigų tyrėjai bei visi kiti mokslo temomis besi-domintys žmonės. Parodų metu bus galima ne tik apžiūrėti darbus, bet ir sudalyvauti diskusijose, susi-tikti su komisijos nariais bei vizualizacijų autoriais.

Paroda veiks spalio 12 – 26 d. Klaipėdos kultūrų ir komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4, Klaipėda).

SPALVŲ SUVOKIMO IQ [internetas]

Kviečiame pasitikrinti, kaip skiriate skirtingus atspalvius – atlik-ti Farnsvorto-Munselio atspalvių testą: surikiuokite 20 skirtingų atspalvių kubelių paeiliui nuo vienos spalvos iki kitos ir sužino-kite rezultatą.

http://www.xrite.com/custom_page.aspx?pageid=77&lang=en

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 6,(10), 2013 rugsėjis

Šio numerio herojų gyvenimo akimirkos. Daugiau vaizdų!

Kitame numeryje:

• Interviu su ŠMMministru prof. Dainiumi Pavalkiu.• Interviu suakademiku, rašytoju Vytautu Martinkumi.• „Veiduose“ - TomoAlvos Edisono gimtadienis ir lempučių fabriko atidarymas.

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Viešnagė Lozanos federalinėje politechnikos mokykloje. Eugenijaus Kero nuotraukos.

Prieš kelionę oro balionu. Julius Ruseckas iš kairės.

Dainius Tautvaišas (viršuje pirmas iš kairės) ir jo bendradarbiai.