Santariskiu medicinos miestelio žinios 2011 rugsėjis nr. 18

2011 RUGSĖJIS nr. 18

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Santariškių medicinos įstaigų asociacijos (SMĮA) leidinys

„SANTAROS“ SLĖNIO NAUJIENOS

TURINYS



MEDICINOS MIESTELIO

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Mieli skaitytojai,

ruduo – pasikeitimų ir, be jokios abejonės, mokslų ir tobulėjimo me-tas. Dažnas rudeniui prasidėjus ne-jučia prisiminėme dar neperskaitytas knygas, dar neperverstus žurnalus, dar neišklausytus seminarus ir ne-aplankytas konferencijas. Prasidėjus naujiems mokslo metams visiems, nesvarbu, kada jie būtų palikę mo-kyklos ar universiteto suolą, norėtųsi palinkėti numalšinti žinių troškimą ir nuolat tobulėti.

Tikimės, kad bent mažą dalį žinių troškimo numalšins ir šis „Santariš-kių medicinos miestelio naujienų“ numeris. Jame kaip visuomet pa-sakojame apie dalykus, kurie yra žmogaus nuolatinio tobulėjimo ir žinių troškimo įrodymas. Šį kartą kviečiame skaityti apie naują aukš-tųjų medicinos technologijų centrą, duris atvėrusį visai čia pat, „Santaros“ slėnyje, pasižvalgyti po farmacijos kompanijos „Sicor Biotech/TEVA” Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą, paskaityti apie naują skystų terpių citologinį PAP tyrimą ir pasidomėti dar keletu naujienų me-dicinos pasaulyje ir mūsų, Santariškių medicinos miestelio, kasdienybėje.

Derindamasi prie rudens, šiek tiek keičiasi ir „Santariškių medicinos mies-telio žinių“ išvaizda. Tikimės, Jums pa-tiks ir linkime malonaus skaitymo!

1

Nukelta į 2 psl.

„Santaros“ slėnyje duris atvėrėnaujas aukštųjų medicinos technologijų centras

UAB „Viltechmeda“ veiklą vysto jau nuo 1993 m. ir savo gaminamus me-dicininius infuzijos prietaisus tiekia gydymo įstaigoms daugiau nei 90-yje pasaulio šalių.

KURS IR REMONTUOS MEDICINOS PRIE-TAISUS

„Viltechmedos“ centre veiks mokslo-tiriamasis ir inžinerinis padaliniai bei laboratorija, kur bus kuriami nauji prie-

Valstybiniame patologijos centre diegiamas skystų terpių citologinis tyrimas 2VU Onkologijos instituto patirtis įvertinta Honkonge 3Vaikų ligoninėje – konsultacijos vaikų skiepijimo klausimais 4Prostatos vėžys: ar „epidemija“ baigėsi? 5Sicor Biotech/TEVA mokslo smalsuolius supažindino su šiuolaikinių vaistų gamyba 6-7Disertacijoje atskleidė padidėjusio kraujospūdžio ryšį su kritiniais augimo periodais 8

Naujas teminis tinklapis slaugos specialistams 9

Po metus trukusių statybų „Santaros“ slėnyje duris atvėrė modernus aukštųjų medicinos technologijų centras. Naujajame „Viltechmeda“ medicinos technologijų centre bus plėtojama medicininių švirkštinių siurblių, skirtų tiksliam ir saugiam vaistų dozavimui, gamyba ir remontas.

Naująjį medicinos technologijų centrą iškilmingai atidarė (iš kairės) UAB „Viltechmeda“ direktorius Mindaugas Liutkauskas, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, JAV ambasados ambasadorės pavaduotoja Anne Hall ir „Moog Medical Devices Group“ prezidentas Martin J. Berardi

1

2

„SANTAROS“ SLĖNIO NAUJIENOS

„Santaros“ slėnyje duris atvėrė naujas aukštųjų medicinos technologijų centrasAtkelta iš 1 psl.

taisai, atliekami šių prietaisų tyrimai ir bandymai. Mokslinį tiriamąjį darbą dirbantys darbuotojai ne tik tobulins esamus prietaisus, tačiau ir teiks inži-nerines paslaugas pasauliniam koncer-nui „Moog Medical Devices Group“. Centre taip pat veiks vienintelis Euro-poje medicinos prietaisų aptarnavimo centras, kuriame bus remontuojami visi regione veikiantys „Moog“ medicinos įrenginiai, kurių priskaičiuojama keli šimtai tūkstančių.

LIETUVIŲ PRODUKCIJA – PASAULIO LIGONINĖMS

„Aitecs“ ir „Moog“ prekių ženklais pažymėti infuziniai siurbliai šiandien naudojami visame pasaulyje – pažan-giausiose bendrosios praktikos, anes-teziologijos, intensyvios terapijos skyriuose, onkologijos bei skausmo klinikose. Lietuvos ligoninės taip pat sėkmingai naudoja „Viltechmedos“ ga-minamą medicininę įrangą.

Vis dėlto didžioji dalis Lietuvoje pa-gamintų prietaisų eksportuojama – apie trečdalis produkcijos parduodama NVS šalims, po maždaug 20 proc. prietaisų iškeliauja į Europos regiono ir Azi-

jos rinkas, taip pat vis didėja tiekiamų prietaisų kiekis į Lotynų Ameriką, JAV, Artimuosius Rytus bei Pietų Afriką.

„Mūsų prietaisai vertinami kaip lygia-verčiai pasaulinių gigantų konkurentai ir

Nukelta į 3 psl.

Valstybinis patologijos centras diegia skystų terpių citologijos metodą, kuris praplečia gimdos kaklelio tyrimo (PAP testo) ir negi-nekologinės citopatologijos (skydliaukės, bronchų, šlapimo nuo-plovų, serozinių ertmių) galimybes. Šis metodas nuo įprastinio citologinio tepinėlio skiriasi labiau standartizuota mėginio paruo-šimo technika, informatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis.

Į „Santaros“ slėnį įsiliejo modernus aukštųjų medicinos technologijų centras

Valstybiniame patologijos centre diegiamas skystų terpių citologinis tyrimas

niekuo techninėmis charakteristikomis nenusileidžia, o dažnai ir lenkia kitų ga-mintojų infuzinius siurblius. Kai kuriais atvejais mes netgi nustatome standartus atskirose srityse, ypač Lietuvos kliniko-se, kur glaudžiai bendradarbiaujame su vietos gydytojais ir aktyviai atnaujiname prietaisų funkcionalumą“, – sakė „Vil-techmedos“ direktorius.

LIETUVA – PATRAUKLI UŽSIENIO INVES-TICIJOMS

Investicijos į naująjį aukštųjų medici-nos technologijų centrą siekia 9,9 mln. litų, iš kurių 2,7 mln. litų sudaro ES struktūrinių fondų parama pagal prie-monę „Invest LT+“.

Prieš dvejus metus 55 mln. litų į „Vil-techmedą“ taip pat investavo viena di-džiausių pasaulyje medicininės įrangos gamintojų – JAV korporacija „Moog Medical Devices Group“. JAV kompa-nijos pasirinkimas parodė, kad Lietuvos specialistai vertinami itin gerai, o šalies ir visų Baltijos šalių rinka – palanki in-vesticijoms ir strategiškai patogi aptar-nauti plačiai Europos rinką.

SUMAŽINA NETINKAMŲ TEPINĖLIŲ SKAIČIŲ

Naudojant SurePath skystą terpę, šepetėlis su visa tyrimui paimta me-

džiaga nuo gimdos kaklelio iš karto įmetamas į buteliuką su fiksuojančiaterpe. Tokiu būdu į laboratoriją siun-čiamos tirti visos paimtos ir vienodai

MEDICINOS NAUJIENOS


3


MEDICINOS MIESTELIO

MEDICINOS NAUJIENOS

fiksuotos ląstelės. SurePath terpėjelizuojami eritrocitai, naudojant tan-kio gradiento principą ląstelės kon-centruojamos, taip atskiriamos ir pa-šalinamos diagnostikai nereikalingos priemaišos (pvz. gleivės), pagerin-damos diagnozei svarbių ląstelių vi-zualizaciją. Dėl kraujo, gausių gleivių gimdos kaklelio ląstelių įprastinis te-pinėlis gali būti netinkamas tyrimui. Tuomet tyrimą reikia kartoti, o tai sukelia papildomus kaštus ir nepa-togumus pacientui, taip pat gali tapti praleista galimybe laiku diagnozuoti ligą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad

Atkelta iš 2 psl.

Valstybiniame patologijos centre diegiamas skystų terpių citologinis tyrimas

Skystos terpės citologinis tyrimas pasižymintis tvarkingai besidėstančiomis plokščiojo epitelio ląstelėmis nuo gimdos kaklelio švariame (be gleivių, eritrocitų ) fone.

KONFERENCIJOS, SEMINARAI

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) turimą 25 metų patirtį gydant itin retus krūties navikus apibendrinantis pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo Azijos šalių onkologų konferencijoje Honkonge.

Septintojoje Azijos šalių onkologų metinėje konferencijoje, kurioje tra-diciškai gausiai dalyvauja JAV, Di-džiosios Britanijos, Italijos onkologai, šiemet dalyvavo apie pusė tūkstančio dalyvių. Didelio dalyvių susidomė-jimo ir daugybės klausimų sulaukė pristatytas bendraautorių A. Mu-

VU Onkologijos instituto patirtis įvertinta Honkonge

dėno, A. Jackevičiaus, V. Ostapenko, S. Bružo, A. Lukšytės ir V. Jovaišienės pranešimas „Piktybiniai krūties filoidi-niai navikai“.

„Apibendrinome beveik trijų dešimt-mečių kelių kartų VUOI onkologų patirtį gydant krūties filoidinius navi-kus, – sakė pranešimą pristatęs Krūtų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vyr. ordinatorius Algimantas Mudėnas. – Tai labai reti, kartais iš gerybinių krū-ties navikų fibroadenomų išsivystantysnavikai, linkę vystytis į sarkomos for-mą. Šia liga serga įvairaus amžiaus, bet dažniau – jaunos moterys.“

Pasak A. Mudėno, šį kartą Azijos šalių konferencijoje buvo nagrinė-jami įvairūs onkologijos klausimai,

tačiau paskaitose bei pranešimuo-se daugiausiai buvo analizuojami naujausi krūties vėžio gydymo me-todai. Nemažai dėmesio buvo skir-ta trejopai neigiamo krūties vėžio gydymui, krūties rekonstrukcijų galimybėms, akcentuoti gyvenimo kokybės klausimai.

citologinį tyrimą atliekant skystų terpių metodu, gali būti iki 10 kartų sumažina-mas netinkamų tirti tepinėlių skaičius.

NEREIKIA PAPILDOMO MĖGINIO

Kitas svarbus privalumas atliekant citologinį testą iš skystos terpės, jog greta citologinio tyrimo iš tos pačios medžiagos galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti žmo-gaus papilomos virusą (ŽPV), lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus (Trichomonas vaginalis, Mycoplas-ma hominis, Mycoplasma genitalium, Chlamydia trachomatis, Neisseria go-norrhoeae, Ureaplasma urealyticum), prognostinius molekulinius ir/ar imu-nohistocheminius biožymenis. Me-džiaga, paimta į skystą terpę, gali būti saugoma ilgą laiką, todėl prireikus gali-ma atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio.

Gydytojas onkologas Algimantas Mudėnas

1

4

Vaikų ligoninėje – konsultacijos vaikų skiepijimo klausimais

Dažnai tėvams, besiruošian-tiems skiepyti ar paskiepiju-siems vaiką, iškyla su skiepais ir jų poveikiu susijusių klausi-mų. Šįkart į dažniausiai užduo-damus klausimus paprašėme atsakyti Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoją prof. habil. dr. Vy-tautą Usonį.

KAS SUDARO VAKCINĄ?

Vakcinų veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti mikroorganizmai arba tam tikri mikroorganizmų fragmentai. Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą. Pačios savaime vakcinoje esančios me-džiagos nėra toksiškos ar kitaip biolo-giškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro laiko (dažniausiai – apie mėnesio). Vakcinose yra labai nedaug konservuo-jamųjų ir stabilizavimui skirtų medžia-gų, todėl jos nesukelia jokio biologinio poveikio paskiepytajam.

KAS VYKSTA PASKIEPYTO VAIKO ORGA-NIZME?

Įskiepytos vakcinos veikia vaiko imuninę sistemą. Gyvų ir negyvų vak-cinų poveikis kiek skirtingas. Gyvosios vakcinos – iš sergančių lengvomis ligų formomis išskirti ir šiuolaikinėmis prie-monėmis stabilizuoti natūralūs mikro-organizmai (dažniausiai – virusai). Pa-skiepytojo organizme jie dauginasi ir sukelia infekcinį procesą. Paprasčiau tariant, įskiepijus gyvą vakciną, sukelia-ma labai lengva „liga“, kuri dažniausiai neturi klinikinių požymių. Virusai dau-ginasi tiek, kiek jiems leidžia paskiepy-to vaiko imuninė sistema. Susidarius apsaugai, infekcija nuslopinama.

Įdomu, kad ši „lengvos ligos“ idėja yra labai sena: jau prieš 2-3 tūkstančius metų Rytų medicinoje buvo žinomi bandymai apsaugoti nuo raupų, įskiepi-jant sergančiojo labai lengva forma pū-linukų turinio. Panašių bandymų būta ir vėliau Anglijoje ir kituose kraštuose, rengiant vadinamuosius „raudonukės vakarėlius“, kai pabūti su sergančiu raudonuke buvo sukviečiami aplinki-nių sodybų vaikai. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas – griežtai kontroliuojama vakcinų kokybė ir vakcininių mikroor-ganizmų saugumas. Gyvosios vakcinos gali sukelti karščiavimą, o jautresniems vaikams – neryškių klinikinių simpto-mų, primenančių lengvą ligos formą.

KĄ DARYTI, JEI PASISKIEPIJUS ATSIRA-DO NEPAGEIDAUJAMŲ REIŠKINIŲ?

Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų – juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5 proc. pa-skiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Gal tai atrodo para-doksalu, tačiau tokiems vaikams vakcina itin reikalinga, nes susidūrę su natūraliu, nesusilpnintu virusu, jie gali būti „kandi-datai“ sirgti labai sunkiai.

Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent tris dienas vaikams reikia daugiau dėmesio. Dažniausi reiškiniai – vieti-niai: paraudimas, patinimas, jautrumas injekcijos vietoje. Šie nepageidaujami reiškiniai visiškai nepavojingi ir praeina be jokio gydymo. Skiepo vietos nereikia šildyti ar masažuoti.

Kartais paskiepyti vaikai sukarščiuo-ja. Karščiavimas yra normali imuninės sistemos reakcija. Labai aukšta tempe-ratūra gali būti pavojinga, pavyzdžiui, sukelti traukulius. Kad šio pavojaus išvengtumėte, savo namuose turėkite

INFORMACIJA PACIENTAMS

vaiko amžių atitinkančių ir nepasibai-gusio galiojimo laiko karštį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio arba ibuprofeno. Reikėtų įsiminti, kad karš-čiuojantiems vaikams negalima duoti aspirino.

Jeigu vaikas patirtų neįprastų nepa-geidaujamų reiškinių po skiepijimo, prašytume apie juos pranešti Jūsų vaiką prižiūrinčiam gydytojui arba Vaikų ligo-ninės Vaikų konsultacijų poliklinikai.

Ačiū už pokalbį!

Tėveliai, norintys pasikonsultuoti skiepijimo klausimais, yra laukiami Vaikų ligoninės Konsultacijų polik-linikoje. Registruotis galima Kon-sultacijų poliklinikos telefonais: (8 5) 272 05 70, 272 05 68, 272 04 06 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo die-nomis arba Konsultacijų poliklini-kos interneto puslapyje www.vaikuligonine.lt/konspol.php.


5


MEDICINOS MIESTELIO

Prostatos vėžys: ar „epidemija“ baigėsi?

MEDICINA FAKTAIS IR SKAIČIAIS

Rugsėjis – prostatos vėžio mėnuo. Apie dažniausią vyrų onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja dr.Giedre Smailyte.

sirgimų skaičius nustatytas 2007 metais – 3834 atvejai. 2008 metais jau diagno-zuoti 3554 nauji susirgimai, 2009 me-tais – 3123, o preliminariais 2010 metų duomenimis naujų atvejų skaičius tik nežymiai viršijo 2000.

Ar susirgimų prostatos vėžiu atvejų didėjimas reiškia ir didesnį mirčių nuo šios ligos skaičių?

Ne, nepaisant ženkliai padidėjusio nau-jai diagnozuojamų vėžio atvejų skaičiaus, mirusiųjų nuo prostatos vėžio skaičius Lietuvoje padidėjo tik keliais šimtais: nuo 300 iki 500 atvejų per metus. Tokie santy-kinai nežymūs mirčių skaičiaus pokyčiai rodytų taikomo gydymo efektyvumą.

Panašūs sergamumo pokyčiai į da-bar esamus Lietuvoje vyko ir JAV, šalyje ėmus naudoti PSA testą prosta-tos vėžio patikros programoje – pra-sidėjo staigus sergamumo prostatos vėžiu didėjimas. Vėliau JAV prasidėjo sergamumo mažėjimas, taip pat mažė-jo ir mirtingumo nuo prostatos vėžio rodikliai. Lietuvoje pradėjus vykdyti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą mirtingumo mažėjimas dar neužfiksuotas.

Dr. Giedrė Smailytė

Kokio amžiaus vyrai turėtų susirūpinti ir pradėti tikrintis dėl prostatos vėžio?

Mūsų šalyje vykdoma Priešinės liau-kos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Sergamumo ir mirtingumo pokyčiai amžiaus grupėse rodo ženklų sergamu-mo padidėjimą tarp 50-74 metų am-žiaus vyrų, t.y. tose amžiaus grupėse, į kurias nukreipta ankstyvosios diagnos-tikos programa. Tačiau sergamumo di-dėjimas nustatytas ir tarp vyresnių nei 75 metai amžiaus vyrų.

Tuo tarpu mirtingumas amžiaus gru-pėse iki 75 metų nedidėjo. Mirtingumo didėjimas nustatytas tik 75 ir daugiau metų amžiaus vyrų grupėje.

Nuo ko priklauso sergančiųjų prostatos vėžiu išgyvenamumas?

Susirgusiųjų prostatos vėžiu išgy-venamumo rodikliai neabejotinai pri-klauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. 2004 metais susirgusiųjų 5-erių metų išgyvenamumas, jei pacientui buvo diagnozuotas pirmosios stadijos pro-statos vėžys, siekė 100 proc., t.y. visi susirgusieji išgyveno 5 metus. Kai liga buvo diagnozuota antrosios stadijos, iš-gyvenamumas buvo 98,8 proc., kai tre-čiosios stadijos – 87,4 proc. Tik diag-nozavus toli pažengusį prostatos vėžį 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai tebuvo 41,0 proc.

Ačiū už pokalbį!

Sergamumo ir mirtingumo nuo prostatos vėžio atvejai pagal amžiaus grupes

Lietuvoje pradėjus vykdyti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą naujų prostatos vėžio atvejų skaičius vos ne padvigubėjo. Žinias-klaidoje situacija buvo įvardyta kaip „epidemija“. Kaip yra šiandien?

Šiuo metu prostatos vėžys yra antras tarp dažniausių vyrų piktybinių ligų pa-saulyje. Daugiau šio vėžio nustatoma tarp ekonomiškai stiprių šalių gyventojų. Eu-ropoje prostatos vėžys pastaraisiais metais yra dažniausia vyrų piktybinė liga, dar vi-sai neseniai „aplenkęs“ plaučių vėžį.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų on-kologinė liga ir Lietuvoje. Mūsų šalyje per pastaruosius dvidešimt metų nu-statyti ryškiausi sergamumo prostatos vėžiu didėjimo tempai tarp visų pik-tybinių ligų. 1990-1994 metais kasmet būdavo diagnozuojama tik apie 500 naujų prostatos vėžio atvejų. Naujų prostatos vėžio atvejų skaičius nuolat didėjo ir 2001 metais viršijo 1000 at-vejų per metus ribą.

2005 metais pradėjus vykdyti Prie-šinės liaukos vėžio ankstyvosios diag-nostikos programą naujų prostatos vėžio atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 1000 atvejų. Didžiausias naujų su-

1

6

REPORTAŽAS

Sicor Biotech/TEVA mokslo smalsuolius supažindino su šiuolaikinių vaistų gamyba

Ekskursijos pradžia – laboratorijoje, kurioje „viskas prasideda“, kaip sako V. Lukša. Čia auginamos ląstelės ir mikroorganizmai, turintys genus, kurie koduoja tam tikrus baltymus ir produkuoja vaistų gamybai reikalingus preparatus.

Vyresnysis mokslo darbuotojas V. Lukša pasakoja ekskursijos dalyviams apie baltymų chromatografiją – procesą, kurio metu iš 10 tūkst. ląstelėje esančių baltymųišgryninamas vienas reikalingas baltymas.

Šiame prietaise, panašiame į skalbimo mašiną, vyksta užaugintos biomasės nucentrifugavimas. Į prietaisą įdedamas skystas įvairių tirpių ir netirpių medžiagų mišinys, jis labai dideliu greičiu pasukamas centrifugoje 20 tūkst. apsisukimų per minutę greičiu. Taip apsuktos kietosios dalelės labai greitai nusėda ant dugno ir susipresuoja, o skystis lieka viršuje. Belieka jį nupilti ir pasiimti reikalingą medžiagą. Tuomet ji užšaldoma iki –70 laipsnių Celsijaus ir saugoma iki gryninimo proceso.

Rugsėjo 15–osios rytą prie UAB „Sicor Biotech/TEVA“ Mokslinių ty-rimų ir eksperimentinės plėtros centro būriavosi nemažas būrelis smalsuolių, kuriuos pasitikęs Mokslo ir plėtros skyriaus vyresnysis mokslo darbuo-

tojas Virginijus Lukša pakvietė pasi-vaikščioti po šio skyriaus laboratorijas – jose vystomi tyrimai, kuriami įvairūs analizės metodai. „Kiekvienai medžia-gai reikia laiko, kad būtų sukurtas ati-tinkamas metodas“, – sakė V. Lukša.

Rugsėjo 8–16 penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šurmu-liavo jau septintasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis – Žemė“. Visus smalsuolius, besidominčius biotechnologijomis ir šiuolaikinių vaistų gamyba, į ekskursiją pakvietė ir biotechnologinės farma-cijos įmonė UAB „Sicor Biotech/TEVA“, vienintelė genų inžineri-jos būdu kuriamų vaistų gamintoja Centrinėje ir Rytų Europoje. Įmonės gaminami vaistai konkuruoja su analogiškais preparatais, gaminamais garsiausių užsienio farmacijos kompanijų.


7


MEDICINOS MIESTELIO

Po ekskursijos Mokslo ir plėtros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Virginijus Lukša nepamiršo paraginti ekskursijos dalyvių, kurių didžioji dalis – moksleiviai, rinktis biomedicinos, biofarmacijos studijas, kurios dažnai yra laikomos Lietuvos ateitimi. Ne vienas ekskursijoje lankęsis jaunuolis sakė mąstantis apie šių sričių studijas. Štai Vilniaus „Žvėryno“ gimnazijos 3e klasės gimnazistė Medeinė (pirma iš kairės) norėtų savo ateitį sieti su genetikos studijomis, o ekskursija gamykloje jos teorines žinais apie mokslininkų darbą pagilino realiais pavyzdžiais.

Įvairiausių svėrimo prietaisų rinkinys, be kurio neįsivaizduojamas mokslininko darbas. Fone už stiklo esančios didžiosios „svarstyklės“ matuoja itin tiksliai – 1 daltono (atominės masės vienetas, atitinkantis 1,6605387313*10-27 kg) tikslumu. Chemijoje vieno daltono tikslumas leidžia paskaičiavus molekulės atomų kiekį pasakyti jos molekulinę masę, t.y. kokio svorio ji yra.

REPORTAŽAS

Amino rūgščių segmentatorius – jis leidžia atskirti nuo baltymo po vieną amino rūgštį ir sužinoti, ar amino rūgštis atitinka teorinę seką, tai yra, ar ji tokia, kokios tikėjosi mokslininkas.

„Šiuolaikiniai mokslininkai mėgintuvėlių rankose nebelaiko“, – šmaikštavo V. Lukša, demonstruodamas prietaisą, kuris ne tik pildo mėgintuvėlius, bet ir atlieka įvairius matavimus bei skaičiavimus.

Biotechnologijos tyrimams reikia ypač švaraus, gryno vandens. Vandens paruošimo aparatams Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre skirta net atskira patalpa.

1

8

SVEIKINAME KOLEGĄ!

Rugsėjo 14 dieną Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medi-cinos ir onkologijos klinikos asistentė, šeimos gydytoja Skaidrė Paulauskienė apgynė disertaciją „Jaunuolystės amžiaus vyrų pa-didėjusio kraujospūdžio sąsajos su kritiniais augimo periodais“. Ta proga užduodame gydytojai keletą klausimų apie jos diserta-ciją, šeimos gydytojų kasdienybę ir ateities profesines ambicijas.

Disertacijoje atskleidė padidėjusio kraujospūdžio ryšį su kritiniais augimo periodais

Skaidre, kodėl pasirinkote tokią diserta-cijos temą?

Man buvo įdomu, kodėl pirminė arterinė hipertenzija, kuri diagnozuo-jama kas trečiam suaugusiam, jaunėja, ypač tarp vyrų. Pastebėjau, kad šios tendencijos nepavyksta paaiškinti vien bendraisiais kardiovaskulinės rizikos veiksniais.

Literatūros šaltiniuose rašoma, kad asmens raidoje patirti augimo tempo ir amplitudės netolygumai gali lem-ti padidėjusią riziką susirgti širdies-kraujagyslių ligomis, ypač tarp berniu-kų. Deja, tyrimai yra nevienareikšmiai, stinga linijinių tyrimų. Yra pastebėta, kad augimo ir brendimo ypatumai ski-riasi įvairiose etninėse populiacijose, skirtinguose geografiniuose regionuo-se, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kurie iš bendrųjų hipertenzijos rizikos veiks-nių ir kokie kritinių žmogaus augimo tarpsnių ypatumai daro didžiausią įta-ką mūsų šalies jaunimo kraujospūdžio raidai.

Todėl savo disertacijoje siekiau įvertinti jaunuolystės (18-21 metų) amžiaus vyrų padidėjusio kraujospū-džio ryšį su skirtingų kritinių augimo periodų ypatumais, (išnagrinėjant rai-dą nuo gimimo iki 18 metų amžiaus) kardiovaskulinės rizikos veiksniais, paveldimumu ir jaunuolio šeimos so-cioekonominėmis sąlygomis. Rengiant disertaciją, atvejo – kontrolės tyrime buvo ištirtas 231 asmuo.

Ir ar pavyko išsiaiškinti padidėjusio kraujospūdžio ryšį su kritiniais augimo periodais?

Manau, kad padariau keletą vertingų įžvalgų. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad mažesnė galvos ir krūtinės apimtis gimus kartu su jaunuolystės kūno ma-sės indeksu yra reikšmingi padidėjusio kraujospūdžio prognostiniai veiksniai. Krūtinės apimtis reikšminga diasto-liniam, o galvos apimtis – sistoliniam kraujospūdžiui.

Taip pat reikšmingų sąsajų su padi-dėjusiu kraujospūdžiu jaunuolystėje turi greitesnis ūgio augimas per pirmus sep-tynerius gyvenimo metus ir paauglystės tarpsnio kūno masės indekso bei svorio intensyvesnis augimo greitis. Kiekvieni vėlesni raidos metai didina kūno masės indekso išliekamumo riziką suaugus.

Pavyko nustatyti ir skirtingą liesos kūno masės bei riebalų masės įtaką kraujospūdžiui. Įvertinome, kad padi-dėjusį kraujospūdį turintys jaunuoliai yra stambesnio skeleto, kas trečias turi antsvorio arba yra nutukęs, o 6,25 proc. būdingas metabolinis sindromas. Tarp padidėjusio kraujospūdžio asmenų dažniau nustatytas ir pakitęs triglice-ridų kiekis kraujyje. Reikšmingą įtaką jaunuolių kraujospūdžiui turi rizikin-gais kiekiais vartojamas alkoholis, o mažesnis fizinis aktyvumas ligos rizikądidina beveik tris kartus. Įvertinta, kad mamos ankstyvas sergamumas pir-mine arterine hipertenzija beveik tris

Dr. Skaidrė Paulauskienė

kartus didina jos sūnaus padidėjusio kraujospūdžio riziką jaunuolystėje. Jo kraujospūdį taip pat lemia ne tik ma-mos žemesnis išsilavinimas ir blogesnė šeimos socioekonominė padėtis, bet ir retesnė maitinimo krūtimi kūdikystėje tendencija.

Norėtųsi paklausti ir kelių gyvenimiškų klausimų – kokia gi ta šeimos gydytojos kasdienybė?

Labai džiaugiuosi būdama šeimos gydytoja ir pasirinkusi būtent šią sritį. Čia galiu plačiai taikyti savo profesi-nes žinias, o tai tikrai nėra nuobodu (šypsosi). Dirbu su įvairaus amžiaus žmonėmis, su įvairiomis patologijomis ir gyvenimiškomis situacijomis. Tai šaunu! Be to, man labai patinka pe-dagoginis darbas, kurį dirbu Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medi-cinos ir onkologijos klinikoje – mėgs-tu dėstyti, diskutuoti su rezidentais ir studentais, tai skatina ir pačiai nuolat tobulėti.

Kaip manote, ar mokslinis laipsnis pa-dės kasdienėje veikloje?

Mokslinis laipsnis, turiu vilties, man leis atsiskleisti kaip pedagogei ir suda-rys galimybes dirbti Vilniaus universi-tete, ruošiant kompetentingus ir pui-kius šeimos gydytojus.

Ačiū už pokalbį! Dar kartą nuoširdžiai sveikiname ir linkime profesinių aukštumų!


9


MEDICINOS MIESTELIO

Adresas: P. Baublio g. 3 B, LT – 08406, Vilnius, el. paštas: [email protected]; tel. 8 659 79191, kontaktinis asmuo: Aurimas Jaskonis, www.santariskes.euParengė: ryšių su visuomene agentūra PR Service/Edelman Affiliate, el. paštas [email protected]

LMB PRISTATO

SVEIKATOS RADIJAS

Rugsėjį klausykitės:

29 d. 08:20 12:20 ir 16:20 – „Miokardo infarktas ir jo profilaktika“. Dalyvauja doc. Pranas Šerpytis.

30 d. 09:15, 13:15 ir 17:15 – „Vaikų kosulys“. Dalyvauja vaikų pulmonologė doc. Irena Narkevičiūtė.

Spalį klausykitės:

3d. 10:20, 14:20 ir 18:20 – „Anoniminių alkoholikų klubai“.

4d. 11:15, 15:15 ir 19:15 – „Rudens laiko įvedimas: kaip tai atsiliepia mūsų sveikatai“. Dalyvauja psichiatrė Nijolė Bučelytė.

5d. 08:25, 12:25 ir 16:25 – „Cistitas: kaip apsisaugoti“. Dalyvauja gydytoja-urologė Aušra Černiauskienė.

6d. 09:20, 13:20 ir 17:20 – „Vaikų alergijos“. Dalyvauja gydytoja-alergologė doc. dr. Odilija Rudzevičienė.

7d. 10:15, 14:15 ir 18:15 – „Organų donorystė - didžiausia žmoniškumo apraiška“. Dalyvauja Nacionalinio transplantacijos biuro vyr. koordinatorė Jekaterina Romanovienė.

10d. 10:35, 14:35 ir 18:35 – „Transplantacijos - viltis gyventi“. Dalyvauja Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būriuvienė.

11d. 11:15, 15:15 ir 19:15 – „Profesinis medikų perdegimas“. Dalyvauja psichologė Marija Turlinskienė.

12d. 09:10, 13:10 ir 17:10 – „Natūralus kūdikių maitinimas“. Dalyvauja gydytoja-neonatologė doc. dr. Nijolė Drazdienė.

13d. 09:15, 13:15 ir 17:15 – „Degeneraciniai sąnarių skausmai“. Dalyvauja gydytoja Ieva Slivovskaja.

14d. 08:20, 12:20 ir 16:20 – „Koronarinė širdies liga“. Dalyvauja kardiologė doc. Birutė Petrauskienė.

Lietuvos medicinos biblioteka, panaudodama Netvibes socia-linių tinklų kūrimo programą, sukūrė teminį tinklapį slaugos specialistams.

Šiame tinklapyje slaugos specialistai vie-noje vietoje ras beveik visus elektroninius žurnalus slaugos tema, esančius Lietuvos medicinos bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse. Taip pat naujajame in-terneto puslapyje pateikta ir kita vertinga informacija, skirta slaugos specialistams.

Kiekviena rubrika („SAGE Journals“, „OVID“ ir kt.) žymi atskirą duomenų bazę, per kurią yra prieinami naujausi žurnalų turiniai ir straipsnių santrau-kos. Pilni straipsnių tekstai prieinami iš bibliotekos tinklo kompiuterių. Norin-tiems kai kuriomis duomenų bazėmis

Naujas teminis tinklapis slaugos specialistamsnaudotis iš bet kurios kompiuterizuo-tos vietos yra suteikiami individualūs slaptažodžiai. Ar tokia galimybė yra, reikėtų žiūrėti informaciją prie kiekvie-nos duomenų bazės atskirai.

Naujame tinklapyje veikia RSS technologija, žurnalų numeriai at-naujinami automatiškai, todėl nerei-kia sekti kiekvienos duomenų bazės ar kiekvieno žurnalo atskirai laukiant naujo žurnalo numerio. Tikimasi, kad nauja galimybė padės slaugos specia-listams sutaupyti laiko, o naujausios žinios juos visada pasieks laiku. Be to, naudojantis Netvibe programa pagal savo poreikius galima susikurti asme-ninį tinklapį.

Prisijungimas iš Lietuvos medicinos bibliotekos tinklalapio www.lmb.lt ka-tegorijoje „Slauga“, arba dešinėje pusėje pažymėjus .

Lietuvos medicinos biblioteka siūlo naudotis nauju recenzuojamu BMJ Group žurnalu palaikomosios ir paliatyvios slaugos klausimais „Sup-portive and Palliative Care“. Leidėjai tikisi, kad naudingos informacijos čia ras visi sveikatos priežiūros spe-cialistai. Nemokamas prisijungimas prie šio žurnalo iš Lietuvos medici-nos bibliotekos ir filialų kompiuteriųgalimas iki gruodžio 31 d.

LMB NAUJIENOS

BMJ Supportive and Palliative Care duomenų bazės testavimas

Norite padėkoti gydytojui, palinkėti sveikatos bičiuliui, pasveikinti palatos kaimyną? Patikėkite tai mums. Sveikatos radijas - tavo sveikatos radijas. Tel. 852365144. Klausykitės sveikatos radijo internete www.sveikatosradijas.lt

Documents

Santariskiu medicinos miestelio žinios 2011 rugsėjis nr. 18