SKUODO RAJONO BARSTY ČIŲ MIESTELIO BENDRASIS …...Skuodo rajono Barsty čių miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Teritorij ų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr.107-239;

SKUODO RAJONO BARSTYČIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

III-A. Tekstinė dalis AIŠKINAMASIS RAŠTAS

III ETAPAS. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI

(A redakcija)

Planavimo organizatorius Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius Plano rengėjas IĮ „Atkulos projektai“

Vilnius, 2013

Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrasis planas AIŠKINAMASIS RAŠTAS


2

OBJEKTAS: Barstyčių miestelio teritorija

Skuodo rajono savivaldybė PLANAS: Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrasis planas PLANAVIMO RŪŠIS IR LYGMUO: Rajono lygmens bendrasis planas PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Skuodo rajono savivaldybės administracijos

direktorius TURINYS:

III-A. Tekstinė dalis. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

III-B. Grafinė dalis. BRĖŽINIAI

III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys (M 1:2000) III-B-2. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys (M 1:2000) III-B-3. Inžinerinės infrastruktūros vystymo ir susisiekimo komunikacijų brėžinys (M 1:2000) III-B-4. Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys (M 1:2000)

SKUODO RAJONO BARSTYČIŲ MIESTELIO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS – KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI Data

Plano rengėjas

IĮ „Atkulos projektai”

Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869, faks. (8 5) 216 3647, el. paštas [email protected], www.atkula.lt

Projekto vadovė Laimutė Janulienė

2013-09



3

TURINYS

1. ĮVADAS.............................................................................................................................................................. 4

1.1. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TAIKYMO TVARKA...................................................................... 6 1.2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BŪSTO RAIDOS PROGNOZĖS ................................................................................. 9

2. MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS .................................................................................................... 10

2.1. MIESTELIS ŠALIES IR REGIONO PLĖTROS KONTEKSTE.................................................................................. 10 2.2. MIESTELIO ĮTAKOS ZONA............................................................................................................................ 11 2.3. KOORDINUOTA MIESTELIO IR APYLINKIŲ PLĖTRA ....................................................................................... 12

3. MIESTELIO PLANO STRUKTŪRA ........................................................................................................... 13

3.1. MIESTELIO STRUKTŪROS MODELIS ............................................................................................................. 13 3.2. MIESTELIO SAVITUMAS IR ĮVAIZDIS ............................................................................................................ 15 3.3. MIESTELIO STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS .................................................................................................. 16

3.3.1. SAUGOJIMAS ....................................................................................................................................... 16 3.3.2. MODERNIZAVIMAS ............................................................................................................................. 16 3.3.3. KONVERSIJA ....................................................................................................................................... 16 3.3.4. NAUJA PLĖTRA.................................................................................................................................... 17 3.3.5. REZERVUOJAMOS TERITORIJOS ........................................................................................................... 17

4. TERITORIJŲ NAUDOJIMO REGLAMENTAI......................................................................................... 18

4.1. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS..................................................................................................................... 18 4.2. MIESTELIO GYVENAMOSIOS APLINKOS KOKYBĖ ......................................................................................... 19 4.3. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA ........................................................................................ 20 4.4. MIESTELIO ŽELDYNŲ IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TERITORIJOS ............................................................................... 24

4.4.1. GAMTINIO KARKASO FORMAVIMAS. BENDROS NUOSTATOS................................................................ 25 4.4.2. GAMTINIO KARKASO KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI BARSTYČIŲ MIESTELIO PLANUOJAMOJE

TERITORIJOJE ................................................................................................................................................ 27 4.4.3. EKOLOGINĖS APSAUGOS ZONŲ PLĖTOJIMAS ........................................................................................ 29 4.4.4. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA..................................................... 30

4.5. KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGA IR NAUDOJIMAS........................................................................................ 31 4.6. PRAMONĖS IR KOMERCINĖS TERITORIJOS.................................................................................................... 33 4.7. SUSISIEKIMO SISTEMA ................................................................................................................................ 34

4.7.1. IŠORĖS SUSISIEKIMAS.......................................................................................................................... 35 4.7.2. VIDAUS SUSISIEKIMO TINKLAS............................................................................................................ 36 4.7.3. VIEŠOJO KELEIVIŲ SUSISIEKIMO SISTEMA ........................................................................................... 38

4. 8. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA ................................................................................................................... 38 4.8.1. VANDENTIEKA IR VANDENVALA ......................................................................................................... 38 4.8.2. ATLIEKŲ TVARKYMAS ........................................................................................................................ 38 4.8.3. ELEKTROS TIEKIMAS ........................................................................................................................... 39 4.8.4. TELEKOMUNIKACIJOS IR RYŠIAI.......................................................................................................... 39 4.8.5. ŠILUMOS TIEKIMAS ............................................................................................................................. 40 4.8.6. DUJŲ TIEKIMAS ................................................................................................................................... 40

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMUI REIKALINGI PARENGTI DOKUMENTAI ................................... 41

5.1 RENGTINI IR PERŽIŪRĖTINI TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI.............................................................. 41 5.2. RENGTINOS PROGRAMOS IR STRATEGIJOS ................................................................................................... 41

6. PRIEDAI .......................................................................................................................................................... 42

1 PRIEDAS. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PAGRINDINIO BRĖŽINIO TERITORIJŲ NAUDOJIMO REGLAMENTAI

(6.1 LENTELĖ).................................................................................................................................................... 42 2 PRIEDAS. VISUOMENĖS POREIKIAMS REZERVUOJAMŲ TERITORIJŲ SĄRAŠAS (6.2 LENTELĖ) ........................ 42



4

1. ĮVADAS Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis

Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr.107-239; 2004, Nr.21-617, 2006, Nr. 66-2429), Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr.T9-160 „Dėl Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano rengimo“, Skuodo rajono administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu A1-118 „Dėl Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano rengimo darbų programos patvirtinimo“, išduotomis planavimo sąlygomis bendrojo planavimo dokumentams rengti.

Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai:

1. suformuoti teritorijos vystymo koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus bei atlikti teritorijos funkcinį zonavimą;

2. tobulinti istoriškai susiklosčiusią miestų ir miestelių urbanistinę struktūrą bei tūrinę erdvinę kompoziciją;

3. numatyti teritorijos gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų sistemą;

4. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5. nustatyti miestelio teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;

6. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

7. rezervuoti teritorijas komunikacijų trasų ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai;

8. numatyti aukštybinių pastatų išdėstymo teritorijas ir aukščio reglamentus; 9. nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį; 10. įteisinti miestelio teritorijos tvarkymo reglamentus; 11. nustatyti perspektyvines miestelio teritorijos administracines ribas.

Planavimo dokumentų rengimas bendrai finansuojamas Skuodo rajono savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Planavimo organizatorius:

� Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius (Vilniaus g. 13, LT-98112 Skuodas, tel. (8 440) 73932, faksas (8 440) 73984, el. paštas [email protected], internetinis puslapis www.skuodas.lt).

Plano rengėjas:

� IĮ „Atkulos projektai” (Savanorių pr. 11A-83, LT-03116 Vilnius, tel. (8 5) 216 2869, faks. (8 5) 216 3647, el. paštas [email protected], internetinis puslapis www.atkula.lt). Projekto vadovė – Laimutė Janulienė.

Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano rengimo etapai ir terminai nustatyti vadovaujantis Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr.D1-591).

Vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967) bus atliekamas Strateginis sprendinių poveikio aplinkai vertinimas.



5

Esamos būklės analizės ataskaita planavimo organizatoriui pateikta 2013 m. vasario 5 d. Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano bendroji erdvinės plėtros koncepcija patvirtinta Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T9-153.

Šioje ataskaitoje pateikiami sprendinių konkretizavimo stadijos rezultatai – Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano sprendiniai.

Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano sprendiniuose konkretizuotos koncepcijos nuostatos, nustatyti teritorijų naudojimo reglamentai, teritorijų plėtros prioritetai iki 2023m.

Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius parengti tekstiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas) ir šie brėžiniai:

� III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys (M 1:2000); � III-B-2. Rekreacijos, želdynų ir ekologinės apsaugos brėžinys (M 1:2000); � III-B-3. Inžinerinės infrastruktūros vystymo ir susisiekimo komunikacijų brėžinys (M 1:2000); � III-B-4. Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys (M 1:2000).

Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius parengtos šios reglamentų lentelės:

� 6.1 lentelė. Bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio teritorijų naudojimo reglamentai (1 PRIEDAS); � 6.2 lentelė. Teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašas (2 PRIEDAS).



6

1.1. Bendrojo plano sprendinių sudėtis ir taikymo tvarka Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrąjį planą sudaro raštu ir grafiškai išreikštų

teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatų visuma.

1.1.1 lentelė. Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrojo plano sprendinių sudėtis Sprendinių grupės

pavadinimas Aiškinamojo rašto skyrius ir

poskyris Brėžiniai

Bendrosios nuostatos 1.1. Bendrojo plano sprendinių sudėtis ir taikymo tvarka

–

Priemiesčių plėtros sprendiniai

2.2. Miestelio įtakos zona 2.3. Koordinuota miestelio ir priemiesčio plėtra

III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys

Miestelio plano struktūros sprendiniai

3.1. Miestelio struktūros modelis 3.3. Miestelio plano struktūros dalys 3.4. Miestelio struktūros optimizavimas


Miestelio savitumo ir įvaizdžio sprendiniai

3.2. Miestelio savitumas ir įvaizdis III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys

Gyvenamųjų teritorijų plėtros sprendiniai

4.1 Gyvenamosios teritorijos 4.2 Miestelio gyvenamosios aplinkos kokybė 4.4 Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių teritorijos

III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys III-B-2. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys

Komercinių ir pramonės teritorijų sprendiniai

4.6 Pramonės ir komercinės teritorijos III-B-1. Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys

Kultūros paveldo vertybių apsaugos sprendiniai

4.5 Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas


Susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros sprendiniai plėtros sprendiniai

4.7 Susisiekimo sistema III-B-3. Inžinerinės infrastruktūros vystymo ir susisiekimo komunikacijų brėžinys

Teritorijų naudojimo reglamentai

6 skyrius. Priedai 6.1. lentelė. Bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio teritorijų naudojimo reglamentai (1 PRIEDAS)


Teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašai

6 skyrius. Priedai 6.2 lentelė. Teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašas (2 PRIEDAS)

III-B-4. Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys.

Teritorijų, kurioms būtina parengti vietos lygmens teritorijų planavimo dokumentus sąrašas

5 skyrius. Sprendinių įgyvendinimui reikalingi parengti dokumentai 6 skyrius. Priedai 6.2 lentelė. Teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašas (2 PRIEDAS)

–

Skuodo rajono Barstyčių miestelio bendrasis planas (toliau tekste Bendrasis planas)

yra kompleksiškas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatyta miestelio plėtros koncepcija iki 2033 metų, plėtros prioritetai iki 2023 m., miestelio teritorijos naudojimo reglamentai, veiklos apribojimai, siekiant deklaruoti ir ginti viešąjį interesą. Kadangi sprendinių brėžiniai rengiami pakankamai stambiame mastelyje (M 1:2000), tai sprendiniuose nustatomi žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai žemės sklypų grupėms. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis planuojant veiklą, kuri neprieštarauja bendruoju planu nustatytam žemės naudojimo režimui, nebūtina rengti detaliuosius planus.



7

Bendrojo plano sprendiniai pagal atskirose miestelio dalyse vyraujančią veiklą padalina miestelio teritoriją į zonas, nustato joms svarbiausias plėtros kryptis, prioritetinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kitas leistinas žemės naudojimo paskirtis, būdus ir pobūdžius, taip pat bendruosius statybos intensyvumo ir aukštingumo reglamentus.

Bendrojo plano sprendinių pavaizdavimo principai

Sprendiniuose visa miestelio teritorija yra sudalinta į zonas, kurios pažymėtos atitinkamomis spalvomis. Teritorijų naudojimo reglamentai surašyti Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje:

� vyraujantys teritorijos požymiai; � galimi pagrindiniai žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai; � rekomenduojama zonos struktūros sandara; � maksimali užstatymo intensyvumo reikšmė; � maksimali užstatymo aukštingumo reikšmė.

Brėžiniuose pažymėtos teritorijos, didesnės nei 0,01 ha. Mažesnės teritorijos neakcentuojamos (išskyrus visuomenės poreikiams reikalingas teritorijas, kultūros vertybių teritorijas ir želdynus, kurie papildomai pažymėti brėžiniuose). Užstatymo ir teritorijų naudojimo reglamentai taikomi ir pagrindiniame brėžinyje nepažymėtoms mažesnėms nei 0,01 ha teritorijoms, išskyrus tuos atvejus, kai esama veikla ir užstatymo principai teritorijoje yra kitokie (tokiu atveju užstatymo reglamentai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose).

Plano sprendiniai parengti ir vertinami mastelyje 1:2000 ir į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kito lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentus bendrojo plano sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos – tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Ypatinga svarba teikiama gamtos ir urbanistinės struktūros integralumui.

Taikymo tvarka

Bendrojo plano sprendiniai išreiškia Skuodo rajono savivaldybės tarybos nuostatas dėl Barstyčių miestelio teritorijos naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygų ir teisių. Visi patvirtinti ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre registruoti teritorijų planavimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiems Bendrojo plano sprendiniams. Visi sprendimai dėl miestelio teritorijos naudojimo ir veiklos joje plėtojimo, žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatymo ir keitimo, veiklos apribojimų, specialiųjų sąlygų, nekilnojamojo turto rezervavimo ar paėmimo visuomenės poreikiams neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams.

Teritorijų, žemės sklypų, pastatų, statinių ir įrenginių naudotojams, kurių nekilnojamojo turto iki Bendrojo plano sprendinių įsigaliojimo dienos registruota tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja šiems Bendrojo plano sprendiniams, paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių įsigaliojimo dienos, nekeičiant jo naudojimo paskirties pobūdžio bei masto. Bet kokie šio turto naudojimo pakeitimai neturi prieštarauti šiems Bendrojo plano sprendiniams.

Bendrojo plano sprendiniais privalo vadovautis valstybės institucijos, savivaldybės, visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys ar vykdantys veiklą šioje teritorijoje. Jeigu Bendrojo plano sprendiniuose nėra suformuluotos aiškios nuostatos dėl konkrečios veiklos, tuomet reikia vadovautis Bendrojo plano koncepcija, patvirtinta Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T9-153.



8

Ginčo atvejais prioritetas teikiamas viešajam interesui, t.y. žmogaus sveikatai, ekstremalių situacijų prevencijai, viešųjų paslaugų plėtrai, aplinkos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai, infrastruktūros plėtrai.

Bendrojo plano sprendiniai tikslinami, papildomi ir keičiami teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrojo plano sprendinių pakeitimai, tikslinimai ir papildymai neturi bloginti miestelio ar jo dalies gyvenimo ir aplinkos kokybės, mažinti viešųjų paslaugų gyventojams ir ūkio subjektams kokybės, bloginti veiklos ir verslo sąlygų planuojamoje teritorijoje buveines turintiems ūkio subjektams.

Bendrojo plano sprendiniai taikomi:

� priimant sprendimus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų bei teisių; � derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams, rengiant statybos projektų sąlygų sąvadus; � rengiant savivaldybės, investicijų programas ir projektus; � priimant sprendimus dėl savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo, privatizavimo, taip pat privataus nekilnojamojo turto paėmimo ar rezervavimo visuomenės poreikiams.

Bendrojo plano sprendiniai galioja savivaldybės tarybos ir administracijos kompetencijos ribose.



9

1.2. Gyventojų skaičiaus ir būsto raidos prognozės Nustatydami gyventojų skaičiaus ir būsto Barstyčių miestelyje raidos prognozę

vadovaujamasi Skuodo rajono savivaldybės taryboje patvirtintos Bendrojo plano koncepcijos nuostatomis.

Seniūnijos pateikti duomenys apie gyventojų skaičiaus kitimą ir gyventojų sudėtį analizuoti esamos būklės analizės ataskaitoje. Šiuo metu duomenų atlikti patikimai Barstyčių miestelio gyventojų skaičiaus prognozei trūksta. Skuodo rajono savivaldybės kaimo vietovių gyventojų skaičius pastaruosius 12 metų mažėja (nuo 2001 m. iki 2013 m. sumažėjo 25%). Neigiamas demografines tendencijas pagilino ir ekonominė krizė. Mažai tikėtina, kad iki 2023 metų šios tendencijos pasikeis į teigiamas. Tačiau gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę, tinkamai išnaudojant miestelio plėtrai tinkamus išteklius, tikimasi, kad gyventojų mažėjimo tempai stabilizuosis arba sumažės. Be to, planuojamu laikotarpiu nesitikima tokio emigracijos masto kaip 2008-2010 metų ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Gyventojų struktūros tendencijos yra neigiamos (žr. 1.2.1 lentelę). Kaimiškųjų vietovių gyventojai sensta. Dėl to planuojamo laikotarpio pabaigoje gali išaugti socialinės globos, slaugos, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis.

1.2.1 lentelė. Demografinės senatvės koeficientas metų pradžioje (asmenys)

Savivaldybės 2005 2006 2007 2008 2009 20010 2011 2012 2013

Klaipėdos apskritis 111 116 121 125 128 130 145 149 152 Klaipėdos m. sav. 123 129 135 140 142 141 158 159 160 Klaipėdos r. sav. 104 108 110 110 110 113 109 111 114 Kretingos r. sav. 104 109 113 117 121 125 140 145 150 Neringos r. sav. 104 108 114 114 115 118 138 138 136 Palangos m. sav. 126 139 146 154 161 166 188 197 208 Skuodo r. sav. 107 113 121 130 136 141 173 184 197 Šilutės r. sav. 89 93 97 100 104 108 131 137 143

Konkrečioms gyvenamojo fondo plėtros prognozėms planuojamu laikotarpiu pateikti

trūksta išeities duomenų. Tačiau vadovaujantis mažuose miestuose bei bendrai kaimo vietovėse pastebima tendencija galima teigti, kad mažėjant gyventojų skaičiui gyvenamojo fondo komfortas savaime didės. Nedidelei gyvenamo fondo plėtrai vykti daromos šios prielaidos:

� Senstant gyventojams išlaikyti normalioje būklėje esamą gyvenamąjį fondą gali trūkti lėšų, todėl sunyks dalis susidėvėjusio gyvenamojo fondo;

� Dalies gyvenamojo fondo, esančio nepalankiose gyvenimui sąlygose, bus naudojama komercijai, smulkiai gamybai, infrastruktūrai ar kitoms reikmėms;

� Plėtojantis investicijoms, atsiras poreikis aukštesnės kokybės būstui; � Sukūrus kokybišką, poilsiui, rekreacijai ir sanatoriniam gydymui tinkamą aplinką,

atsiras poreikis „antro būsto“ statyboms.

Siekdami nustatyti miestelio maksimalios (fizinės) plėtros ribas ir tinkamai suplanuoti plėtrą jų ribose, rengdami Barstyčių miestelio plėtros sprendinius vadovaujamės optimistiniu prognozės variantu. Jeigu gyvenamojo fondo plėtra vyks pagal pesimistinę prognozę, tai dalis numatytų teritorijų liks neužstatyta ir galės būti naudojama žemės ūkio veiklai.



10

2. MIESTELIO PLĖTROS KONTEKSTAS

2.1. Miestelis šalies ir regiono plėtros kontekste Barstyčiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybės teritorijos rytuose, 25 km į

pietryčius nuo Skuodo miesto. Miestelis yra šalia krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai – Skuodas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Barstyčių seniūnijoje (žr. 2.1.1 pav.) yra 1 miestelis ir 11 kaimų, 2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos (Barstyčių pietryčių, Barstyčių pietvakarių ir Šiaurinė). Miestelio teritorijos plotas siekia 340 ha (žr. 2.1.2 pav.), iš kurių intensyviau panaudojama apie 26% (88 ha). Bendruoju planu planuojama miestelio teritorija apima apie 195 ha. Numatoma maksimali dabartinės intensyviau panaudojamos miestelio teritorijos plėtra siekia apie 100 ha (su želdynais, rezervinėmis plėtros teritorijomis ir kt.).

2.1.1 pav. Barstyčių seniūnijos ir miestelio situacijos Skuodo r. savivaldybėje schema

2.1.2 pav. Barstyčių miestelio teritorija ir urbanizuota jos dalis

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane miestelis nėra reikšmingas kultūrinis ir administracinis centras. Barstyčių miestelis nėra išskiriamas kaip didesnę reikšmę šalies ar regiono mastu turintis urbanistinio karkaso elementas.

Lokaliniame lygmenyje Barstyčių miestelis Skuodo rajono savivaldybės bendrajame plane priskiriamas formuojamiems pocentriams ir 4 lygmens centrams (kaimo centrams), kuriais siekiama decentralizuoti rajono ekonominę ir urbanistinę plėtrą bei stabdyti kaimiškų vietovių nykimą.



11

2.2. Miestelio įtakos zona Miesto įtakos zona – šalies teritorijos valdymo struktūroje priskirta miestui

administruoti savivaldybės ar apskrities teritorija (formali įtakos zona) arba miesto vyraujančių išorinių socialinių ir ūkinių ryšių formuojama teritorija (neformali arba faktinė įtakos zona).

Geopolitiniu aspektu Barstyčių miestelis nėra reikšmingas. Kiek didesnę reikšmę miestelis turi lokaliniame lygmenyje. Kaip seniūnijos centras jis aptarnauja aplinkines kaimo gyvenamąsias vietoves.

Miestelis aplinkines teritorijas veikia keliais aspektais:

� Socialinis–ekonominis aspektas: miestelio socialiniai–ekonominiai, ūkiniai, administraciniai ir priemiesčio teritorijų ryšiai; � Urbanistinis aspektas: miestelio urbanistinis poveikis priemiesčio teritorijoms ir priemiesčio teritorijų įsiliejimas į miestelio urbanistinį audinį; � Gamtinis aspektas: ekologinė įtaka ir poveikis priemiesčių gamtinei aplinkai.

Socialiniu ir ekonominiu aspektu Barstyčių miestelis yra susijęs su Skuodo rajono savivaldybės centru – Skuodo miestu, nuo jo nutolęs 25 km atstumu. Kiti miesteliui įtaką darantys miestai yra Salantai, Seda ir Mažeikiai (žr. 2.2.1 pav.). Su gretimomis didesnėmis gyvenvietėmis Barstyčius sieja darbo ir socialinių paslaugų ryšiai. Socialiniai ryšiai lokaliame lygmenyje (tarp Barstyčių ir aplinkinių gyvenviečių) yra ganėtinai stiprūs, nes miestelyje sukoncentruotos pagrindinės seniūnijoje socialinės paslaugos, o pati vietovė yra gerokai nutolusi nuo savivaldybės centro. Tačiau socialinių paslaugų įvairovė nėra didelė – miestelyje veikia švietimo įstaigos (Barstyčių vidurinė mokykla, darželis), biblioteka, vaikų globos namai ir kt.

2.2.1 pav. Barstyčių miestelio padėtis gretimų miestų įtakos zonų atžvilgiu

Urbanistiniu bei gamtiniu aspektu Barstyčių miestelis yra atskiras teritorinis vienetas. Planuojama teritorija nėra susijusi urbanistiniais ir gamtiniais ryšiais su kitomis seniūnijos gyvenamosiomis zonomis išskyrus tiesiogiai su miestelio teritorija susisiekiančiomis kaimo gyvenamosiomis vietovėmis. Skuodo rajono savivaldybės bendrajame plane Barstyčių



12

miestelis žymimas gyvenviečių ribose urbanizuojamoms teritorijoms, kuriose turi būti suplanuota gyvenvietės aptarnavimui reikalinga infrastruktūra, kompleksiškai parenkant centro vietą su viešąja erdve, socialinių ir švietimo objektų sklypais, rengiant atskirus teritorinio planavimo dokumentus.

2.3. Koordinuota miestelio ir apylinkių plėtra Barstyčių miestelio prieigose (priemiestinėje zonoje) esant stambiems gamtinio

karkaso plotams išorinė miestelio plėtra yra stipriai ribojama. Miestelio pietuose apsuptas pelkėtų plotų tyvuliuoja Barstyčių ežerėlis, o kiek toliau šiaurės vakaruose – Laumių ežeras. Vandens telkinių gausu ir gyvenvietės vidinėse teritorijose. Miestelio plėtrą šiaurės kryptimi stabdo aukštos įtampos elektros linijos ir esama gamybinė-sandėliavimo zona, pietų, rytų ir vakarų kryptimis – gamtinio karkaso teritorijos (rajoninė geoekologinė takoskyra). Gyvenvietės pietines prieigas siekia Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos riba. Todėl pagrindinė gyvenamųjų ir verslo teritorijų plėtra numatoma esamoje miestelio teritorijoje.

Administracinę miestelio teritorijos ribą atsižvelgiant į numatomas miestelio plėtros kryptis planuojama keisti. Projektuojama administracinė Barstyčių riba apima esamas ir planuojamas gyvenamąsias, verslo (pramonės, gamybos ir sandėliavimo) teritorijas miestelio šiaurinėje dalyje, gyvenamajai statybai po planuojamo laikotarpio numatytas žemės ūkio teritorijas rytinėje ir vakarinėje dalyse, apima Barstyčių ežerėlį bei „Raganų kalną“ su prieigomis.

Siekiant darnios miestelio ir priemiestinių teritorijų plėtros, veiksmai miestelio pagrindinės plėtros kryptimis turi būti koordinuoti, plėtra vykdoma kompleksiškai, atsižvelgiant į visus darnios plėtros aspektus ir principus. Kasdieninės ir periodinės paslaugos koncentruotinos Barstyčių miestelio centrinėje dalyje. Siektina, kad būtų užtikrinta kasdieninių paslaugų kokybė miestelio įtakos zonoje esančių gyvenviečių gyventojams.

Miestelio ir jo tiesioginės įtakos zonoje – su miesteliu tiesiogiai susijusiose teritorijose – sudaromos sąlygos geriems funkciniams ir susisiekimo ryšiams formuotis.



13

3. MIESTELIO PLANO STRUKTŪRA

3.1. Miestelio struktūros modelis Bendrojo plano iki 2023 m. sprendiniai rengiami vadovaujantis miestelio plėtros

koncepcija, patvirtinta Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T9-153. Koncepcijoje nustatytos pagrindinės miestelio plėtros kryptys, poreikis ir principai, teritorijos vystymo tikslų sistema, numatanti nuosekliai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, Klaipėdos apskrities ir Skuodo rajono savivaldybės teritorijų bendrųjų planų sprendiniuose įtvirtintus darnaus teritorijų vystymo principus, užtikrinant tinkamą gamtinių ir socialinių išteklių naudojimą. Tai turi įtakos formuojant miestelio erdvinę struktūrą, nustatant teritorijos funkcinius prioritetus bei reglamentuojant teritorijos naudojimą.

3.1.1 pav. Barstyčių miestelio kompozicinis–funkcinis modelis

Bendrojo plano koncepcijoje formuojamas vientisas teritorijos urbanistinis audinys, siūlant iš dalies tankinti užstatymą miestelio centrinėje dalyje, užbaigti suplanuotus gyvenamuosius kvartalus, jų išklotines, formuoti aiškią erdvinę ir funkcinę struktūrą. Siūloma gerinti miestelio gyvenimo kokybę, plėtojant vientisą želdynų struktūrą, naujas pėsčiųjų takų jungtis, sudarant sąlygas gyventojų mobilumui pėsčiomis ir dviračiais. Bendrojo plano sprendiniuose numatomas inžinerinių tinklų sistemos formavimas, atnaujinimas, komunalinių paslaugų plėtra.

Siekiant padidinti miestelio patrauklumą ir pagerinti gyvenimo kokybę, numatoma funkciškai ir fiziškai pertvarkyti neefektyviai naudojamas teritorijas, saugomi, tausojami ir gausinami želdynai, formuojamos naujos viešosios erdvės, numatomos aiškios vietos



14

gyventojų ir lankytojų rekreacijai, išsaugomi bei paryškinami miesto savitumo požymiai. Naujų plėtros teritorijų Bendrojo plano koncepcijoje numatoma nedaug, tik strategiškai palankiose vietose. Dalis šių teritorijų numatomos užstatyti tik po planuojamo laikotarpio.

Bendrojo plano sprendiniuose suformuojamas miestelio plano struktūros modelis, kurio pagrindu sprendžiamos planinės ir erdvinės miestelio kompozicijos problemos, identifikuojami svarbiausi kompoziciniai elementai (žr. 3.1.1 pav.). Kompozicinis modelis formuojamas remiantis atliktomis miesto esamos būklės analizėmis, įžvelgtais kompoziciniais bruožais, bei papildant esamą būklę naujais elementais, kurie turėtų teigiamą įtaką miesto kompozicijai bei darniai plėtrai.

Bendrojo plano sprendiniuose planuojamos teritorijos centrų sistema nediferencijuojama, kadangi planuojama teritorija nėra didelė o funkciniai ir transporto ryšiai artimi. Formuojama monocentrinė plano struktūra istorinio miestelio centro pagrindu.

Barstyčių miestelio kompoziciniame modelyje išskiriami tokie kompoziciniai elementai:

� gatvės – pagrindinės kompozicinės ašys, sutampančios su erdviniais–vizualiniais koridoriais mieste; � gamtinės ašys ir zonos, kurios mieste funkciškai veikia kaip rekreacinės ašys ir branduoliai; � centras, kuriame susitelkia didžiausi žmonių srautai, būtini atitinkami susisiekimo ryšiai, išsidėstę pagrindiniai vietovės identiteto ženklai (bendro naudojimo erdvės, bažnyčia ir kt.); � specializuotos miesto zonos (gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, gamybinės ir kt.).

Bendrojo plano sprendiniuose siekiama išryškinti esamus kompozicinius elementus, sukurti naujus, pabrėžiančius miestelio savitumą ir privalumus, formuojančius ir gerinančius miestelio įvaizdį.

Esamas Barstyčių miestelio centras yra reikšmingas vietovės elementas. Čia išsidėstę pagrindiniai administraciniai, socialinių paslaugų, prekybos objektai. Kiti socialinių paslaugų centrai yra išsidėstę atokiau istorinio miestelio branduolio. Rengiamo Bendrojo plano sprendiniuose siūloma išsaugant vertinguosius elementus panaudoti miestelio centrinės dalies neužstatytas teritorijas mišrios paskirties objektų statybai. Esamas bendro naudojimo zonas ir užstatymą siūloma sutvarkyti, suformuojant gyvenvietės centre išskirtinę daugiafunkcinę bendruomenės saviraiškos erdvę. Tokiu būdu siekiama ne tik gerinti gyvenimo kokybę, bet ir puoselėti miestelio įvaizdį, didinti patrauklumą ir formuoti naujus interesus (traukos centrus).

Komercinės paslaugos, kaip miesto kompozicijos elementai, traukos teritorijos, Barstyčiuose nėra raiškūs. Vystant miestelyje monocentrinę plano struktūrą, pagrindinės gyventojams prekybos ir aptarnavimo paslaugos telkiamos formuojamoje centrinėje miestelio dalyje ir struktūrinių gatvių (Žemaičių Kalvarijos, Salantų, Skuodo, Sedos g.) perimetre. Kadangi planuojamas miestelis nėra didelis, tikslinga kasdienes paslaugas koncentruoti centrinėje miestelio dalyje ir esamose visuomeninėse teritorijose, taip užtikrinant didesnį jų efektyvumą. Tačiau siekiant išnaudoti tranzitinius gyventojų srautus ir išsaugoti miestelio identitetą, kelios komercinės teritorijos numatoma ir prieigose – šiaurės vakarinėje dalyje (šalia Laukų ir Skuodo g. sankirtos) bei šalia Skuodo ir Žemaičių Kalvarijos g.

Stipriausi miestelio kompozicijos elementai yra pagrindinės gatvės, visuomeniniais ir komerciniais pastatais apstatyta centrinė dalis ir jos vizualinė dominantė – Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Jie kuria Barstyčių miestelio centrinės dalies urbanistinį audinį – lemia vietovės savitumą, išskirtinumą, formuoja paveldosauginę vertę.



15

Svarbus tačiau mažai įsisavintas Barstyčių miestelio elementas ir pagrindinis vietovės gamtinis išteklis – Barstyčių ežerėlio ir „Raganų kalno“ kompleksas. Bendrojo plano sprendiniuose skatinamas intensyvesnis vandens pakrančių ir žaliųjų plotų miestelyje ir jo prieigose panaudojimas gyventojų poilsiui ir rekreacijai (įrengiant pėsčiųjų, dviračių takus, paplūdimius, želdynus ir kt.). Siekiant pagerinti miestelio gyventojų gyvenimo kokybę formuojama vientisa želdynų struktūra, projektuojamos naujos pėsčiųjų ir dviračių takų jungtys, sudarančios sąlygas gyventojų mobilumui. Bendrojo plano sprendiniuose numatomas inžinerinių tinklų sistemos kūrimas, atnaujinimas, komunalinių paslaugų kokybės kėlimas.

3.2. Miestelio savitumas ir įvaizdis Barstyčių miestelis kūrėsi prie dvaro, kuris istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti

jau XVII a. pradžioje. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaimas vadinosi Jagminpoliu. Išskirtinis miestelio akcentas – stačiakampio plano su masyviu bokštu ir prieangiu bažnyčia. Bažnyčios šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. Prie tvoros stovi medinė varpinė. Dabar miestelyje vyrauja XX a. II p. statyti 1-2 aukštų mūriniai ir senesni mediniai pastatai. Užstatyta miestelio teritorija daugiausia išsiplėtė pokario laikotarpiu, XX a. II p., tačiau urbanistinės struktūroje yra neišbaigtų vietų (neužstatytų teritorijų), darančių neigiamą įtaką miestelio vaizdui.

Bendrojo plano sprendiniais siekiama sukurti vientiso, jaukaus ir patrauklaus gyvenimui, verslo investicijoms bei rekreacinėms galimybėms miestelio įvaizdį. Labai svarbu racionaliai ir tinkamai funkcijai panaudoti esamas neurbanizuotas teritorijas, į miestelio plano struktūrą ir miestelėnų gyvenimą integruoti apylinkių gamtinius elementus, išsaugoti bei stiprinti esamas vertingas miestelio savybes ir bruožus, suformuoti reprezentatyvų miestelio centrą.

Miestelio įvaizdžio kūrimui svarbi aiški centrinės dalies struktūra, funkcijų įvairovė joje, viešųjų erdvių sklaida miestelio planinėje struktūroje. Bendrojo plano sprendiniais numatoma miestelio centrinėje dalyje suformuoti aiškią viešųjų erdvių struktūrą, užtikrinti esamų vertybių ir bendruomenės saviraiškos erdvių išsaugojimą bei plėtrą.

Didelis dėmesys rengiamo Bendrojo plano sprendiniuose skiriamas miestelio želdynų sistemos ir viešųjų erdvių struktūros formavimui. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę miestelyje formuojamos žaliosios jungtys, gausinami želdynai, numatomos želdynų vietos skirtingose miestelio dalyse viešiesiems bei gyventojų reikmėms skirtiems skverams įrengti. Miestelio teritorijoje esančių vandens telkinių pakrantėse formuojami rekreacinės paskirties želdynai, parkai, paplūdimiai, numatomos bendruomenės raiškos erdvės. Miestelio teritorijoje prie pagrindinių gatvių, formuojamose žaliose zonose siūloma įrengti pėsčiųjų, dviračių takų tinklą, apjungiantį ne tik rekreacinius, bet ir socialinių paslaugų objektus. Miestelio ir jo apylinkių gamtiniai ištekliai turi būti pritaikyti gyventojų poilsio reikmėms, viešosios erdvės turi būti saugios, komfortiškos ir kokybiškos, sukuriant būtiną infrastruktūrą ir galimybes aktyviam poilsiui.

Saugant esamą miestelio morfostruktūrą naujų aukštybinių pastatų miestelyje nesiūloma, pastatų aukštingumas numatomas nedominuojantis, išsaugant pagrindinę ir vienintelę dominantę miestelio panoramose – bažnyčią.

Bendrajame plane siekiama urbanistinių ir architektūrinių sprendimų, reprezentacinių erdvių kokybės, atitinkančių miestelio statusą ir LR Architektūros politikos kryptis (Lietuvos Respublikos Architektūros politikos krypčių aprašas, LR Vyriausybės 2005-05-18 nutarimas Nr.554). Renovuojamų, modernizuojamų bei naujai užstatomų teritorijų sprendimai turi būti kokybiški architektūriniu, urbanistiniu bei visuomeniniu–kultūriniu požiūriu. Miestelio dalių planavimo principai, naujų pastatų architektūra, viešųjų erdvių ir želdynų kokybė turi derėti su esamu gamtiniu ir kultūriniu kontekstu, formuoti individualų miestelio kvartalų charakterį.



16

3.3. Miestelio struktūros optimizavimas Bendrojo plano sprendiniuose nurodytoms urbanizuojamoms teritorijoms numatomos

struktūros optimizavimo priemonės: saugojimas, modernizavimas (vidinė plėtra), konversija, nauja plėtra ir teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams.

Saugant ir vystant Barstyčių miestelio urbanistinę struktūrą, numatoma:

1) mišrių teritorijų vystymas miestelio centrinėje dalyje apjungiant esamus visuomeninius, komercinius objektus į vientisą sistemą, siekiant užtikrinti geresnį gyventojų aptarnavimą, įvertinant miestelio ir apylinkių gyventojų poreikius, plėtrą;

2) funkcinis planuojamos teritorijos aiškumas; 3) intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo želdynų gausinimas; 4) viešųjų erdvių ir bendruomenės saviraiškos erdvių formavimas; 5) rekreacinių teritorijų plėtra.

3.3.1. Saugojimas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų,

vietovių teritorijose ir apsaugos zonose veikla reguliuojama nekilnojamo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir dokumentais bei nekilnojamojo kultūros paveldo specialiaisiais planais. Tvarkymo ir naudojimo reikalavimai detalizuojami individualiais apsaugos reglamentais, kurie turi būti parengti visoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

Detalesni saugojimo principai pateikti Bendrojo plano dalyse „4.4. Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių teritorijos“ ir „4.5. Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas“.

3.3.2. Modernizavimas Miestelio centrinėje dalyje numatomas kompleksinis aplinkos, užstatymo ir

infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas, išsaugant esamus vertingus teritorijos bruožus.

Daugiabutės statybos gyvenamųjų namų grupės modernizuojamos parengus kompleksinius renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokalią kvartalų želdynų sistemą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą. Nauja statyba, tankinanti šių kvartalų užstatymą, galima tik tuo atveju jei tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose.

Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas būtina tobulinti jų daugiafunkcę struktūrą ir taikyti tinkamus aplinkai apstatymo tipus.

3.3.3. Konversija Konversija – taršios ar neefektyvios pramonės, komunalinių įmonių, kitų neefektyviai

panaudotų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai. Skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, naujai panaudojant teritorijas komercinei funkcijai ir naujų modernios ekonomikos darbo vietų kūrimui. Skatinama konversija didinanti miestelio funkcinės ir fizinės struktūros integralumą, sudaranti sąlygas taršos mažinimui, kurianti palankią investicijoms aplinką, padedanti tolygiau išdėstyti gyvenamąsias teritorijas ir darbo vietas miestelyje, sukurianti sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerinės įrangos atnaujinimui užstatytoje miestelio teritorijoje.

Pagrindinis konversinių teritorijų išteklius – miestelyje ar strateginėse jo prieigų vietose esančios žemės ūkio teritorijos. Miestelio teritorijoje esamo gyvenamosios paskirties užstatymo apsuptyje esančius žemės ūkio plotus numatoma konvertuoti į mažaaukštės (vienbutės, dvibutės) gyvenamosios statybos ar bendro naudojimo teritorijas. Bendruoju planu



17

planuojamam laikotarpiui miestelio prieigose esančių žemės ūkio plotų konvertuoti į gyvenamąsias zonas nenumatoma. Dalis miestelio prieigų žemės ūkio plotų rezervuojama komercinei ir pramonės-gamybos funkcijai plėtoti.

3.3.4. Nauja plėtra Naujos plėtros teritorijos numatomos planuojamos teritorijos ribose, įsisavinant

neužstatytas ir žemės ūkio teritorijas. Mažaaukštės statybos gyvenamosios teritorijos planuojamos užbaigiant nesuformuotų kvartalų struktūrą miestelio viduje. Naujos plėtros teritorijos padeda tolygiau išdėstyti gyvenamąsias ir darbo vietas miestelyje, sukuria sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerinės įrangos atnaujinimui užstatytoje miestelio teritorijoje. Planuojamos plėtros plotais siekiama suformuoti aiškią erdvinę struktūrą ir gatvių išklotinių užstatymą, vientisą urbanistinį tinklą.

Naujos plėtros teritorijos:

� Pavienės gyvenamųjų teritorijų plėtros zonos, planuojamos siekiant užbaigti gyvenamųjų kvartalų struktūras, numatytos visoje miestelio teritorijoje. � Verslo (komercinių ir gamybinių) teritorijų plėtra numatoma šalia esamų ir buvusių gamybinių kompleksų šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje. Komercinių objektų vystymas galimas ir miestelio centrinėje dalyje. � Nauji apsauginiai ir rekreaciniai želdynai plečiami atsižvelgiant į gamtinio karkaso ypatumus, želdynai numatomi vandens telkinių pakrantėse, šalia intensyvesnių kelių ir gatvių, atskiriant gyvenamuosius kvartalus ir jų viduje, siekiant pagerinti miestelio ekologinę būklę, bei gyvenimo kokybę. � Planuojama teritorija susisiekimo objektams įrengti visoje miestelio teritorijoje (gatvėms) ir šalia pagrindinių visuomeninių ir komercinių objektų (automobilių stovėjimo aikštelėms).

Naujos plėtros teritorijos įsisavinamos koncentruotai ir kompleksiškai, konsolidavus sklypus vietos planavimo lygmens dokumentuose nurodytoje apimtyje. Šios teritorijos užstatomos tik įrengus inžinerinę bei susisekimo infrastruktūrą, kartu įrengiant viešąsias erdves ir želdynus.

Užstatant visas plėtros teritorijas būtina išsaugoti gamtinio karkaso elementus, gamtos ir kultūros paveldo objektus, suformuoti savitą kiekvieno kvartalo urbanistinę struktūrą bei architektūrinius sprendimus.

Bendrojo plano sprendiniuose planuojamos rezervinės gyvenamosios, komercinės pramonės ir želdynų teritorijos, kurių įsisavinimas planuojamas po Bendrojo plano galiojimo laikotarpio.

3.3.5. Rezervuojamos teritorijos Bendrojo plano sprendiniai rezervuoja teritorijas visuomenės poreikiams

(komunikaciniams koridoriams inžinerinei ir susisiekimo infrastruktūrai, intensyviam naudojimui įrengiamiems želdynams, švietimo, sveikatos ir kitai visuomenės poreikiams reikalingai infrastruktūrai). Tikslios rezervuojamų teritorijų ribos bei apimtys nustatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Juose taip pat gali būti rezervuotos teritorijos visuomenės poreikiams, nenumatytos Bendrojo plano sprendiniuose (žr. brėžinį III-B-4 „Teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys“ ir 6.2 lentelę „Teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams sąrašas“).



18

4. TERITORIJŲ NAUDOJIMO REGLAMENTAI Skuodo rajono savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Skuodo rajono tarybos

2009-11-26 sprendimu Nr. T9-217, Barstyčių miestelis siūlomas kaip vienas iš trijų Skuodo rajono urbanistinės sistemos pocentrių. Plėtojant Barstyčių miestelį (taip pat Ylakius, Mosėdį) siekiama decentralizuoti ekonominę ir urbanistinę rajono plėtrą, išsaugant gamtines ir paveldo vertybes. Barstyčiams taip pat priskiriamos kitos urbanistinės rajono sistemos funkcijos: kaimo plėtros centras (ketvirto lygio centras) ir perspektyvus rekreacijos ir turizmo paslaugų centras, kuriame gali būti plėtojama trumpalaikių turizmo ir rekreacijos paslaugų infrastruktūra (inventoriaus ir įrangos nuomos, maitinimo, ekskursijų ir kitos paslaugos, pažintinių ir pramoginių takų tinklas).

4.1. Gyvenamosios teritorijos

(žr. brėžinį III-B-1. „Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys“)

Bendrojo plano sprendiniai iki 2023 m. numato daugiafunkcių gyvenamųjų teritorijų plėtrą. Įsisavinant naujas teritorijas gyvenamajai statybai ir plėtojant esamus gyvenamųjų namų kvartalus, kompleksiškai plėtojamos visuomeninės, komercinės paskirties teritorijos. Funkcijų integravimu siekiama sukurti pilnavertę gyvenamąją aplinką, svarbus gyvenamųjų teritorijų ryšys su miestelio centriniu branduoliu (miestelio centru) ir pagrindiniu ekonominiu centru (pramonės ir verslo zona šiaurės vakarinėje miestelio dalyje).

Nauji būstai planuojami šiose teritorijose:

− Pietinėje miestelio dalyje nuo Skuodo – Žemaičių Kalvarijos gatvių, užbaigiant nesuformuotus gyvenamuosius kvartalus miestelio viduje: teritorijoje prie Laukų gatvės (apie 1 ha ploto), prie Saulės g. (apie 0,5 ha ploto), teritorijoje tarp Prūdo ir Alytaus gatvių (apie 1,6 ha ploto), teritorijoje prie Salantų ir Stadiono g. sankryžos (apie 0,9 ha ploto), teritorijoje tarp Šaltinio ir Salantų g. (apie 3,5 ha ploto), rytinėje teritorijoje nuo Šaltinio gatvės (apie 0,9 ha ploto);

− Šiaurinėje miestelio dalyje plečiant užstatytas teritorijos nuo Skuodo ir Trumposios g. sankryžos (apie 3,2 ha ploto). Čia planuojamos gyvenamosios teritorijos, įsisavinant dar neužstatytus žemės plotus. Teritorija skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų grupėms formuotis ir prekybos, paslaugų ir aptarnavimo objektų, kitų pastatų, skirtų su taršia pramone nesusijusioms darbo vietoms kurtis;

− Pietvakarinėje teritorijoje nuo Saulėtekio gatvės prie miestelio tvenkinių ir kuriamo parko formuojamas aukštesnės kokybės gyvenamojo būsto kvartalas, teritorijos plotas apie 3,0 ha;

− Bendrojo plano sprendiniuose planuojamos rezervinės gyvenamosios teritorijos periferinėse miestelio dalyse. Teritorijų įsisavinimas numatomas po sprendinių galiojimo pabaigos. Laikotarpiu iki 2023 m. galimas pavienių sklypų žemės naudojimo paskirties keitimas tik parengus kompleksinio teritorijos plėtojimo detaliuosius planus. Čia gali būti formuojamas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamieji kvartalai.

Naujų daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams skirtų teritorijų Bendrojo plano sprendiniuose nenumatoma. Būtina renovuoti esamus daugiabučius gyvenamuosius namus,



19

didinant jų energijos vartojimo efektyvumą. Numatomoms modernizuoti gyvenamosioms teritorijoms turi būti parengti kompleksiniai modernizavimo projektai.

Šiuo metu socialinio būsto fondo miestelyje nėra. Socialinio būsto fondą siūloma plėtoti, atnaujinant ir šiai funkcijai pritaikant esamas nenaudojamas arba neefektyviai naudojamas patalpas.

Bendrojo plano sprendiniais plėtojamoms gyvenamosioms teritorijoms nustatomas užstatymo intensyvumas, atsižvelgiant į esamą gyvenamųjų kvartalų užstatymą (žr. 6.1 lentelę „Bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio teritorijų naudojimo reglamentai“ (1 PRIEDAS)).

Užstatymo tankis – nurodo statiniais užstatyto ploto santykį su viso sklypo plotu, išreikštą procentais.

Užstatymo intensyvumas – teritorijos panaudojimo efektyvumą nusakantis užstatymo rodiklis, išreiškiamas sklypo pastatų bendrųjų plotų sumos santykiu su sklypo plotu (bendrojo ploto tankis) arba sklypo pastatų statybinių tūrių sumos santykiu su sklypo plotu (tūrio tankis).

Vienbutei-dvibutei gyvenamajai statybai numatytose teritorijose UT ir UI nustatomas: centrinėje miestelio dalyje mišrioje gyvenamojoje teritorijoje – užstatymo tankis iki 60%, užstatymo intensyvumas ne didesnis nei 0,8; gyvenamojoje teritorijoje – užstatymo tankis iki 40%, užstatymo intensyvumas ne didesnis nei 0,61.

Bendra gyvenamųjų teritorijų pasiūla pagal BP sprendinius:

� vienbutė-dvibutė neužstatytoje teritorijoje – apie 14,6 ha.

Planuojamas naujų gyvenamųjų teritorijų kompleksiškas įsisavinimas, vykdant socialinę, inžinerinės, transporto infrastruktūros, viešųjų erdvių plėtrą. Darni miestelio gyvenamųjų teritorijų infrastruktūros plėtra turi būti užtikrinta taip pat pritraukiant ir privataus kapitalo išteklius.

4.2. Miestelio gyvenamosios aplinkos kokybė

Visuomeninės erdvės, viešosios socialinės paslaugos gerai funkcionuoja tik kompaktiškoje teritorijoje, kur gyvena mišrios, skirtingo amžiaus ir skirtingas pajamas gaunančios visuomenės grupės. Todėl miestelio teritoriją siekiama planuoti didinant socialinį mišrumą. Atstatomos, kuriamos visuomeninės erdvės ir jose vykstanti socialinė, kultūrinė veikla, susisiekimo pėsčiomis ir dviračiu prioritetas kuria savitas, gyvybingas gyvenvietes, nulemia gyventojų lojalumą. Tai yra svarbus veiksnys gyvenamųjų vietovių tarpusavio konkurencijoje dėl gyventojų.

Gerinant Barstyčių miestelio gyvenamosios aplinkos kokybę ir įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius, laikytis tokių principų:

� Planuojant gyvenamųjų namų kvartalus numatyti galimybes plėtoti verslą ir socialinę infrastruktūrą;

� Didinti socialinio būsto fondą, atnaujinant ir pritaikant esamas neefektyviai naudojamas arba nenaudojamas patalpas;

� Didinti būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, labiau jį pritaikyti neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims

1 Vienbučiams pastatams taikomi STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ reikalavimai



20

� Skatinti darbo vietų kūrimą, ypač ne pramonės sektoriuje (paslaugos, smulkūs verslai, amatai, kt.);

� Miestelio aplinką pritaikyti visų poreikių gyventojams: žmonėms su negalia, jaunimui, vaikams ir senyvo amžiaus gyventojams;

� Kurti dviračių takų tinklą, pritaikant aktyviam gyventojų poilsiui ir kasdienėms susisiekimo reikmėms tenkinti;

� Įrengti šaligatvius arba remontuoti, kur jie yra;

� Didinant gyventojų saugumą, išplėsti gatvių apšvietimo tinklą.

Siūloma parengti ir įgyvendinti projektą „Barstyčių miestelio viešosios infrastruktūros plėtra ir gyvenamosios aplinkos gerinimas“. Būtinos kompleksinio pobūdžio investicijos siekiant atgaivinti miestelio bendruomeninę bei viešąją infrastruktūrą ir taip geriau panaudoti miestelio potencialą, kurti patrauklią, sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, kurti palankesnę investicinę miestelio aplinką. Įrengta ir atnaujinta miestelio viešoji infrastruktūra padidins sutvarkytos viešosios aplinkos plotą, pagerins bendrą miestelio estetinį vaizdą, padidins gyventojų gyvenimo kokybę. Patraukli miestelio aplinka padės kurti Barstyčių miestelio kaip turizmo ir rekreacijos centro įvaizdį.

4.3. Viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtra

(žr. brėžinį III-B-1. „Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys“, III-B-2. „Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys“, III-B-4. „Teritorijų, rezervuojamų visuomenės poreikiams, brėžinys“)

Šiuo metu Barstyčių miestelyje esantys visuomeninės paskirties objektai yra išsidėstę centrinėje miesto dalyje prie Skuodo, Žemaičių Kalvarijos, Salantų ir Sedos gatvių sankryžos. Kitas gyventojų aptarnavimo pocentris yra Salantų gatvės perimetre miestelio pakraštyje, jo pietinėje dalyje.

Barstyčių miestelio bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu iki 2023 metų išsaugomos esamos visuomeninės paskirties teritorijos, kuriose jau yra miestelio viešųjų paslaugų infrastruktūros objektai. Planuojama esamų pastatų renovacija ir paslaugų plėtra įvairovės ir kokybės požiūriu. Sudaroma galimybė, susiformavus neplanuotiems poreikiams, statyti naujus visuomeninės paskirties pastatus.

Bendrojo plano sprendiniuose siūloma nauja visuomeninės paskirties teritorija prie Skuodo ir Prūdo gatvių sankryžos vakarinėje miestelio dalyje, šalia planuojamos išplėsti rekreacinės teritorijos. Šiuo metu teritorija yra žemės ūkio paskirties, numatoma šios teritorijos paskirties keitimas į visuomeninę. Plėtojant Barstyčių miestelį kaip turizmo ir rekreacijos centrą, šioje teritorijoje siūloma turizmo informacijos centro statyba.

Teritorijos, kurioje veikia viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, taip pat planuojama visuomeninės paskirties teritorija rezervuojamos visuomenės poreikiams. Rezervinės visuomeninės paskirties teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose neplanuojama.

Viešųjų paslaugų infrastruktūros plėtra Bendrojo plano sprendiniuose numatoma atsižvelgiant į esamos būklės analizės išvadas ir nustatytas problemas, Barstyčių miestelio bendrąją erdvinę plėtros koncepciją, patvirtintą Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T9-153, Skuodo rajono savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Skuodo rajono tarybos 2009-11-26 sprendimu Nr. T9-217, Skuodo rajono strateginį plėtros planą iki 2013 metų, patvirtintą savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T9-215 bei Skuodo rajono savivaldybės 2014-2020 metų strateginio plėtros plano projektą.



21

Švietimo objektai

Barstyčių miestelyje veikia viena švietimo įstaiga, bendrojo ugdymo – Barstyčių vidurinė mokykla (Salantų g. 14). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Barstyčiuose nėra. Anksčiau globos namų patalpose veikusi ikimokyklinio ugdymo grupė uždaryta dėl sumažėjusio paslaugos poreikio.

Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T9-47 patvirtintame Skuodo rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2012-2015 metų priemonių plane Barstyčių vidurinę mokyklą numatoma pertvarkyti į Barstyčių pagrindinę mokyklą.

Gyvenamųjų vietovių planavimo normose nurodyta, kad pagrindinė ar vidurinė mokykla turi būti pasiekiama iki 1500 m atstumu nuo būsto. Barstyčių mokyklos dislokacija miestelio teritorijoje visiškai atitinka šias normas. Barstyčiuose bendrojo lavinimo poreikis yra patenkintas ir užtikrintas, mokykloje vykdomos įvairios programos ir projektai, veikia neformaliojo ugdymo būreliai.

Bendrojo plano švietimo objektų plėtros sprendiniais numatoma:

� Švietimo objektų kokybinė renovacija ir plėtra (mokyklos kabinetų modernizavimas, aplinkos sutvarkymas);

� Barstyčių vidurinės mokyklos pertvarka į pagrindinę mokyklą; � Atsižvelgiant į poreikį, siūloma teikti nuotolinio mokymosi paslaugas esamose

patalpose (Barstyčių mokykloje); � Esant poreikiui, ikimokyklinio ugdymo grupės (mišraus vaikų amžiaus) įkūrimas

planuojamame daugiafunkciame viešųjų paslaugų centre (mokyklos ir kultūros centro pastate).

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos įstaigos

Barstyčių miestelyje veikia viena pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – tai Barstyčių ambulatorija (Žemaičių Kalvarijos g. 9), kuri yra Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys.

Vadovaujantis Gyvenamųjų vietovių planavimo normomis pirminės sveikatos priežiūros įstaiga turi būti pasiekiama 1500 m atstumu. Ambulatorijos dislokacija Barstyčių miestelyje šią normą atitinka. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, sveikatos priežiūros paslaugų Barstyčiuose pakanka. Įgyvendinus projektą „Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro bei Barstyčių ir Ylakių ambulatorijų modernizavimas ir paslaugų kokybės gerinimas” buvo rekonstruotas Barstyčių ambulatorijos pastabas, galimas papildomas materialinės bazės atnaujinimas.

Daugėjant senyvo amžiaus, mažėjant gyventojų užimtumui, didėja socialinių paslaugų poreikis. Socialinės paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge (Žin., 2006, Nr. 43-1570). Jos teikiamos Skuodo rajono socialinės ir medicininės paskirties įstaigose, asmens namuose, nevyriausybinių organizacijų centruose ir kitose rajono įstaigose.

Barstyčių miestelio gyventojams socialines paslaugas teikia Barstyčių seniūnija (pašalpų, kompensacijų skyrimas, socialinės rizikos šeimų patikrinimai ir kt.). Trūksta dienos paslaugų centro vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Šias paslaugas rekomenduojama teikti esamose patalpose.

Miestelyje Salantų g. 7 veikia Barstyčių vaikų globos namai. Globos namų pastatui ir jį aptarnaujantiems valymo įrenginiams reikalinga rekonstrukcija ir modernizavimas. Pradėtas vykdyti dalinai ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamas projektas „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Skuodo rajono savivaldybės barstyčių vaikų globos namuose“, kurį planuojama įgyvendinti iki 2014 m. pabaigos. Projekto metu bus atliekamas



22

Barstyčių vaikų globos namų pastato atnaujinimas, kurio metu bus rekonstruojamas bei apšiltinamas stogas, tvarkomi inžineriniai tinklai, vykdomas vidaus patalpų remontas, taip pat bus įrengtas pandusas. Įgyvendinus projektą vaikų globos namai taps pritaikyti gyventi šeimynomis, pagerės vaikų gyvenimo sąlygos ir globos namų teikiamų paslaugų kokybė, pastato infrastruktūra bus apsaugota nuo irimo, globos namai galės toliau tęsti savo veiklą.

Bendrojo plano sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų plėtros sprendiniais numatoma:

� Modernizuoti Barstyčių vaikų globos namų pastatą ir jį aptarnaujančią inžinerinę infrastruktūrą;

� Būstą ir gyvenamąją aplinką pritaikyti neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonėms ir kitiems gyventojų specialiesiems poreikiams.

� Plėtoti nestacionarias socialines paslaugas; � Plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą pereinant nuo institucinių prie

bendruomeninių paslaugų; � Rekomenduojama, atsižvelgiant į poreikį, plėsti privačias sveikatos priežiūros

paslaugas.

Kultūros ir sporto objektai

Barstyčių kultūros centras yra įsikūręs miestelio pietiniame pakraštyje, tame pačiame pastate, kur ir Barstyčių mokykla (Salantų g. 14). Kita pagrindinė seniūnijos kultūros įstaiga – biblioteka – yra seniūnijos administraciniame pastate miestelio centrinėje dalyje.

Kultūros centro pastate siūloma kurti universalų daugiafunkcį viešųjų paslaugų

centrą. Daugiafunkcio centre pagrindinės vykdomos veiklos turėtų būti įvairaus amžiaus gyventojų grupių laisvalaikio organizavimas (dienos centro paslaugos), kultūrinės ir sportinės veiklos organizavimas, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, vaikų ir suaugusiųjų neformalusis švietimas.

Žiemą organizuojami kultūriniai renginiai vyksta mokyklos salėje, vietos pakanka. Vasarą miestelio renginiai vyksta miestelio centre aikštėje prie bažnyčios, prie Salantų ir Žemaičių Kalvarijos gatvių sankryžos. Ši teritorija traktuotina kaip miestelio aikštė ir bendruomenės raiškos erdvė. Bendrojo plano sprendiniuose siūloma dar viena renginių vieta masiniams renginiams ant piliakalnio, vad. Raganos kalnas (kultūros vertybė, unikalus kodas 3954). Kultūros paveldo objekte veikla turi būti planuojama, vadovaujantis kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir specialiojo planavimo dokumentais. Siūloma inicijuoti piliakalnio, vad. Raganos kalnas (u. k. 3954), teritorijos paveldotvarkos projektą.

Sporto centro miestelyje nėra, sporto renginiai ir treniruotės vyksta Barstyčių vidurinės mokyklos salėje ir stadione, krepšinio aikštelėje prie bažnyčios. Stadiono būklė yra bloga, yra didelis modernaus sporto aikštyno poreikis. Bendrojo plano sprendiniais numatomas mokyklos stadiono atnaujinimas, jo vietoje siūlomas modernaus sporto aikštyno įrengimas. Sporto aikšteles (krepšinio, tinklinio aikštelės, lauko treniruokliai) taip pat siūloma įrengti teritorijoje prie Prūdo gatvės ir tvenkinio bei prie Kalnų ir Stadiono gatvių tęsinio.

Bendrojo plano kultūros ir sporto infrastruktūros plėtros sprendiniais numatoma: � Optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų (kultūros centro ir bibliotekos)

fizinę ir informacinę infrastruktūrą ir valdymą, taip didinti paslaugų prieinamumą ir skatinti visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose;

� Kurti daugiafunkcį viešųjų paslaugų centrą kultūros centro pastate; � Sutvarkyti ir modernizuoti mokyklos sporto aikštyną; � Įrengti sporto aikšteles teritorijoje prie Prūdo gatvės bei prie Kalnų ir Stadiono

gatvių tęsinio (planuojamoje žaliojoje zonoje, čia siūloma įrengti teniso kortus);



23

� Įrengti miestelio renginių vietą ant piliakalnio, vad. Raganos kalnas; � Artimoje gyvenamoje aplinkoje, prie daugiabučių namų, vienbučių ir dvibučių

namų kvartaluose, Bendrajame plane numatytame miestelio parke, žaliosiose erdvėse, rekreacinėse teritorijose įrengti vaikų žaidimo aikšteles;

Kiti objektai

Miestelyje veikia Skuodo rajono priešgaisrinės tarnybos Barstyčių komanda. Gaisrinės pastatas yra prie planuojamos teritorijos į šiaurę nuo rajoninio kelio 4603, Bendrojo plano sprendiniais nenumato jo perkėlimo.

Miestelio centre (Žemaičių Kalvarijos g. 2) yra Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia. Bažnyčios statinių kompleksas yra įrašytas į kultūros vertybių registrą dėl savo sakralinių, dailės ir architektūrinių pobūdžio vertingųjų savybių. Miestelio teritorijoje naujų maldos namų statyba nenumatoma.

Rekreacijos ir turizmo infrastruktūra

Svarbiausios prielaidos rekreacijos ir turizmo infrastruktūrai Barstyčių miestelyje plėtotis: miestelio teritorijoje esantys tvenkiniai bei jo apylinkėse esantys kultūros paveldo objektai (Barstyčių akmuo ir Raganos kalnas). Viena iš miestelio teritorijos plėtros krypčių – Barstyčių kaip turizmo ir rekreacijos centro plėtra. Miestelio nedidelis atstumas nuo Žemaitijos nacionalinio parko ir geras susisiekimas su juo rajoniniu keliu 2704 gali būti prielaida Barstyčiams tapti trumpalaikio poilsio vieta. Būtina išplėtoti turizmo informacijos infrastruktūrą: įrengti turizmo informacijos terminalą, informacines nuorodas, stendus. Naujoje Bendrojo plano sprendiniuose numatomoje visuomeninės paskirties teritorijoje planuojama turizmo informacijos centro statyba.

Bendruoju planu miestelyje siekiama sukurti palankias sąlygas vietos gyventojų poilsiui ir rekreacijai. Nauji rekreaciniai želdynai numatomi vandens telkinių pakrantėse, gyvenamųjų kvartalų viduje, siekiant pagerinti miestelio ekologinę būklę bei gyvenimo kokybę, sukurti sąlygas kokybiškesniam poilsiui.

Miestelyje tikslinga plėtoti rekreacinę ir poilsio infrastruktūrą prie tvenkinio tarp Sedos ir Parko gatvių, taip pat prie Prūdo gatvės. Miestelyje prie tvenkinio Prūdo gatvėje yra įrengta maudykla gyventojų poilsiui. Būtina ją tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti. Bendrojo plano sprendiniais siūloma keisti teritorijos prie tvenkinio ir esamos maudyklos paskirtį iš žemės ūkio į kitą (rekreacinės teritorijos).

Teritorija prie tvenkinių tarp Sedos ir Parko gatvių numatoma kaip miestelio centrinis želdynas – parkas. Šią teritoriją siūloma skirti ramiam poilsiui, rekreacijai, buvimui gamtoje, įrengiant atitinkamą viešąją infrastruktūrą. Nemažas žaliasis masyvas formuojamas ir prie Kalnų ir Stadiono gatvių tęsinio. Šią teritoriją siūloma skirti aktyvesniam poilsiui, įrengti sporto įrenginius, teniso kortus.

Miestelyje plėtojamas dviračių takų tinklas, skirtas tiek rekreacinėms, tiek susisiekimo tikslams (žr. skyrių „Susisiekimo sistema“). Planuojami želdynai jungiami tarpusavyje pėsčiųjų ir dviračių takais. Sukuriama galimybė visuomeninius objektus pasiekti keliaujant pėsčiomis, dviračiu.

Bendrojo plano rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtros sprendiniais numatoma: � Rekreacinė teritorija prie tvenkinio Prūdo gatvėje (plotas apie 0,9 ha). Šioje

teritorijoje galima apgyvendinimo, SPA paslaugas teikiančio objekto statyba; � Plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, skirtą tiek rekreacinėms reikmėms, tiek

miestelio gyventojų vietiniam susisiekimui; � Kurti vietinių želdynų tinklą miestelio gyventojų rekreacijai ir poilsiui. Viso

miestelio teritorijoje neužstatytoje žemėje prie gyvenamųjų kvartalų



24

projektuojami atskirieji želdynai: skverai, žaliosios zonos, bendruomenės raiškos erdvės;

� Kurti centrinį miestelio želdyną. Viena svarbiausių naujai formuojamų viešųjų erdvių gyventojų poilsiui yra formuojamas ir tvarkomas parkas prie miestelio tvenkinių tarp Sedos ir Parko gatvių. Parkui turi būti parengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, numatant poilsio infrastruktūros (pasivaikščiojimo takai, poilsio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė, apšvietimas, mažosios architektūros objektai ir kt.);

� Formuoti žaliąją zoną teritorijoje nuo Kalnų ir Stadiono gatvių tęsinio, joje plėtojant galimybes aktyviam poilsiui;

� Miestelio centrinėje dalyje (galima vieta prie autobuso stotelės) įrengti turizmo informacijos terminalą, išplėtoti informacines nuorodas;

� Turizmo informacijos centro statyba teritorijoje prie Prūdo ir Skuodo gatvių sankryžos (planuojamoje visuomeninės paskirties teritorijoje);

� Plėtoti turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų), plėsti jų įvairovę, kelti paslaugų kokybę.

4.4. Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių teritorijos

(žr. brėžinį III-B-2 „Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys“)

Bendrojo plano sprendiniuose siekiama suformuoti gamtinės aplinkos plėtojimo strategiją, nustatant gamtinės aplinkos vystymo, tvarkymo ir apsaugos principus. Šie principai padėtų vykdyti darnią miestelio aplinkos raidą. Bendrojo plano sprendiniuose siūlomos miestelio gamtinės aplinkos plėtros kryptys, bendrojo naudojimo, ir atskirųjų želdynų reikmėms numatomos teritorijos turėtų užtikrinti gerą ekologinę miestelio aplinkos būklę ir tenkinti miestelio gyventojų ir lankytojų poreikius.

Tvarkant miestelio žaliąsias teritorijas vadovaujamasi dviem pagrindiniais tikslais:

� formuoti darnią gamtinių ir technogeninių elementų sąveiką, išsaugant ir tinkamai naudojant Barstyčių miestelio lokalinio gamtinio karkaso teritorijas; � gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę, plėtojant hierarchinę želdynų sistemą – “žaliąją infrastruktūrą”.

Bendrojo plano sprendiniais siekiama gausinti miestelio želdynus, pritaikyti naudojimui ir ugdyti juos ežero pakrantėse, įrengti miestelio parkus, numatyti vietas gyvenamosiose struktūrose skverams įrengti.

Formuojant miestelio želdynų sistemą Bendrojo plano sprendiniuose iki 2023 metų vadovaujamasi šiais principais:

� miestelio urbanistinėje struktūroje formuoti integralų želdynų tinklą, susiejantį gamtinio karkaso ir gyvenamąsias teritorijas; � įtvirtinti normatyvinių želdinių parametrus naujos plėtros teritorijose, įrengti želdynus (gerinti jų kokybę) susiformavusiose miestelio dalyse; � suformuoti žaliąsias jungtis tarp skirtingų gamtinių elementų; � maksimaliai išnaudoti esamą miestelio gamtinę aplinką; � suformuoti apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus pramoninių ir infrastruktūros teritorijų aplinkoje.

Pagrindiniai miestelio gamtiniai elementai yra Barstyčių ežerėlis bei visame miestelyje išsidėstę vandens telkiniai su juos supančiais želdiniais. Šiuo metu vandens telkiniai nėra integruoti į miestelio viešųjų erdvių tinklą, todėl Bendrojo plano sprendiniuose siūloma formuoti bendro naudojimo erdves, paplūdimius bei pasivaikščiojimo takų sistemas aplink



25

vandens telkinius, išsaugant ir gausinant esamus želdinius (medžių masyvus) ir gerinant miestelio ekologinę būklę.

Barstyčiuose vystoma ir lokalių atskirųjų želdynų sistema, laisvoje valstybinėje žemėje gyvenamosiose struktūrose numatant skverų ir apsauginių želdynų įrengimą.

Priklausomieji želdynai – želdynai, esantys kito objekto žemės sklype. Šie želdynai yra privalomi urbanizuotų teritorijų (visuomeninių, pramonės, sandėliavimo, komercinės paskirties ir kt.) elementai, gerinantys aplinkos kokybę, palaikant teritorijų ekologinį stabilumą, formuojant įvairaus pobūdžio erdves, ir nustatomi atskirų miestelio dalių ar objektų detaliuose projektuose. Konkrečios priklausomųjų želdynų formavimo ir tvarkymo priemonės sprendžiamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Priklausomųjų želdynų rekomendaciniai plotų išdėstymo principai rengiamame Bendrajame plane pavaizduoti brėžinyje III-B-2 „Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinys“.

Aplinkos priklausomųjų sklypo želdynų kiekį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-21 įsakyme Nr. D1-694 “Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (Žin., 2007, Nr. 137-5624) pateikiamos želdynų normos ir statybos techniniai reglamentai.

4.4.1. Gamtinio karkaso formavimas. Bendros nuostatos Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvinė koncepcija ir lokalizavimo

modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852). Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902) įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai:

� sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; � sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; � saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; � didinti šalies miškingumą; � optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: gamtinius rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miestų ir miestelių (urbanizuotų) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis:

� reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos plėtrą; � suformuoti urbanizuotose teritorijose gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris padėtų užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtinėmis teritorijomis; � sudaryti prielaidas esamos miestelio biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui; � išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; � saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.



26

Gamtinį karkasą sudaro:

� geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; � migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. � geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms.

Pagal svarbą gali būti skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir rajoninės (vietinės) reikšmės gamtinio karkaso dalys.

Veiklos apribojimus gamtinio karkaso teritorijose nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87 – 4619) bei visa eilė kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų.

Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sudėtį patenkančių žemės naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Jam priklausančiose rekreacinės, miškų bei žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Barstyčių miestelio planuojama teritorija gamtinio karkaso atžvilgiu išsidėsčiusi vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijoje (86,5%), o likusi teritorijos dalis (13,5 %) yra gamtinio karkaso regioninės geoekologinės takoskyros elementai. Barstyčių miestelio gamtinio karkaso detalizuota struktūra pateikiama žr. 4.4.1 pav.



27

4.1.1 pav. Detalizuota miestelio aplinkos gamtinio karkaso struktūra

4.4.2. Gamtinio karkaso konkretizuoti sprendiniai Barstyčių miestelio planuojamoje teritorijoje

Įvertinus Barstyčių miestelio padėtį rajono gamtinio karkaso sistemoje, miestelio teritorinės sąrangos ypatumus, potencialių gamtinio karkaso teritorijų būklę, išskiriamas gamtinio karkaso teritorijas, turinčias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį projektuojamose Barstyčių miestelio ribose (nagrinėjamos teritorijos plotas 198,69 ha), atstovauja tiktai regioninės geoekologinės takoskyros ir vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijos. Įvertinant Barstyčių miestelio gamtinio karkaso teritorijų potencialą – patikimo, riboto, silpno ir pažeisto geoekologinio potencialo, yra nustatomos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (žr. 4.4.2 pav.):

� palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (T2); � grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3).



28

4.2.2 pav. Gamtinio karkaso formavimas Barstyčių miestelyje

T2 kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas – lokalizuotos riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso – miestelio ribose esančios mišrios naudmenų mozaikos santykinai natūraliose gamtinėse teritorijose, kuriose miško medynų ir kitų želdinių plotai kaitaliojasi su kitomis naudmenomis, tame tarpe su dalinai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros plotais. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sudėtingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologiniams kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti.

T3 kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas taikomas silpno ir pažeisto geoekologinio potencialo ir miestelio aplinkoje sunkiai išvengiamos technogeninės veiklos pažeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Ši teritorija yra praradusi savo svarbą, tačiau tai nereiškia, kad jos tvarkyme gali būti nepaisoma aplinkos ekologinio stabilumo išsaugojimo ir gerinimo, kokybiškos žmonių gyvenamosios aplinkos, subalansuotos kraštovaizdžio struktūros formavimo tikslų. Šiuo atveju vienas iš svarbiausių uždavinių yra pilnavertės žaliųjų plotų sistemos suformavimas ir



29

tolimesnis vystymas, kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimas ir gausinimas. Į šį tipą patenka vietinio lygmens gamtinio karkaso teritorijos. Didžioji dalis šių teritorijų yra pažeista antropogeninių veiksnių, statybų, žemės ūkio veiklos. Šiuose plotuose reiktų didinti želdynų plotus, išlaikyti vandens apsaugos zonas ir juostas.

Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingu renatūralizaciniu priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo, o ypač žaliųjų plotų formavimo, vystymu.

Gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam optimizavimui būtina didinti želdinių – miškų, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto dalį gamtinio karkaso teritorijose. Žaliųjų plotų didinimo programa turi būti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas T3 kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui - grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, priskirtas zonas, išaiškėjusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Reikia pažymėti, kad gamtinio karkaso teritorijose želdiniai turėtų būti gausinami ne dėl ekonominių faktorių, bet didinant gamtinės aplinkos ekologinį arba rekreacinį pilnavertiškumą.

Miestelio gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama biologinė įvairovė.

4.4.3. Ekologinės apsaugos zonų plėtojimas Ekologinės apsaugos zonos nustatomos siekiant užtikrinti ekologinę kraštovaizdžio

pusiausvyrą, išsaugoti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų aplinką, izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio, sumažinti neigiamą ūkinių objektų poveikį aplinkai ir žmogui.

Išskiriami šie ekologinės apsaugos zonų tipai:

� bendrosios ekologinės apsaugos (miestų ir kurortų, pajūrio ir laukų, požeminių vandenų (vandenviečių) paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų, intensyvaus karsto apsaugos); � buferinės apsaugos (valstybinių parkų, rezervatų ir draustinių, paveldo objektų apsaugos); � fizinės apsaugos (paveldo objektų, valstybinio geodezinio pagrindo punktų, elektros linijų, dujotiekių ir naftotiekių, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos); � regimosios (vizualinės) apsaugos (paveldo objektų, astronomijos observatorijų, aerodromų bei kitų infrastruktūros objektų apsaugos); � sanitarinės apsaugos (gamybinių ir komunalinių objektų, žemės ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų apsaugos).

Iš šių apsaugos zonų Barstyčių miestelio urbanistinei struktūrai didelę reikšmę turi paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, kultūros vertybių buferinės bei fizinės apsaugos zonos, vandenvietės apsaugos zona, elektros, ryšio linijų ir kitų infrastruktūros objektų apsaugos zonos. Jas reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (Žin., 2007, Nr. 23-892), Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992, Nr.22-652, aktuali redakcija 2011-07-07), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1994, Nr.I-733, aktuali redakcija 2013-07-16), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr.I-1179, aktuali redakcija 2012-05-08), Geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. IX-433, aktuali



30

redakcija 2010-11-30), Higienos norma HN 44:2006 (Žin., 2006, Nr. V-613, aktuali redakcij 2010-07-01) ir kiti teisės aktai.

Įvertinus paviršinių vandens telkinių plotą bei žemės paviršiaus vidutinius nuolydžius ir polinkio kampus Barstyčių miestelio planuojamoje teritorijoje yra nustatomos apsaugos juostos. Upės P-1 (bendras ilgis ~4 km) ruožams, kurių pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° nustatoma 2,5 m pločio apsaugos juosta, o ruožams, kurių pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 5°-10° –5 m (Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 5.2 punktas). Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 6.1 punktą apsaugos juostos yra dvigubinamos ir siekia attitinkamai 5 ir 10 m.

Ežerams ir tvenkiniams, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1-2 ha pakrantės ruožuose, kurių pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° nustatomos 2,5 m, o ruožuose, kuriuose pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 5°-10° – 5 m pločio apsaugos juostos. Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 6.1 punktą apsaugos juostos yra dvigubinamos ir siekia attitinkamai 5 ir 10 m.

Tvenkiniui (plotas 1,48 ha), esančiam ties Prūdo gatve, pakrantės ruožuose, kuriuose žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° nustatoma 5 m, o ruožuose, kuriuose pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 5°-10° – 10 m pločio apsaugos juosta. Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 6.1 punktą apsaugos juostos yra dvigubinamos ir siekia attitinkamai 10 ir 20 m.

Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 11 punktu, miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių – vandens apsaugos zonų plotis lygus vandens juostų pločiui.

Ekologinės apsaugos zonos pateiktos sprendinių planuose.

4.4.4. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga Bendrąją šalies teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugos sistemą

užtikrina specialus, pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų instituciškai (turinčių administraciją) ir neinstituciškai organizuotų konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančių)1 bei kompleksinių2 saugomų teritorijų tinklas.

Į Barstyčių miestelio gyvenamosios vietovės teritoriją patenka Žemaitijos nacionalinio parko Mikytų kraštovaizdžio draustinio dalis. Planuojamoje miestelio teritorijoje nėra gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugą vykdančių konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinių saugomų teritorijų, tame tarpe nėra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldybės saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų. Barstyčių miestelio bendrajame plane neteikiami pasiūlymai dėl naujų saugomų teritorijų ar objektų steigimo. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas.

1 Konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. 2 Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos.



31

Bendrąją šalies teritorijos biologinės įvairovės apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas pradėtas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių „Natura 2000” teritorijų tinklas.

Į Barstyčių miestelį patenka dalis buveinių apsaugai svarbios teritorijos LTPLU0009. Planuojamoje teritorijoje nėra nustatytų europinę biologinę svarbą turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000” teritorijų.

Miestelio teritorijoje ir apylinkėse vykstantys procesai nuolat daro tiesioginę ir netiesioginę žalą išlikusioms natūralioms bei pusiau natūralioms teritorijoms, todėl reikalingi išsamūs biologinės įvairovės tyrimai, kurių metu būtų išaiškintos gamtosauginiu požiūriu vertingos neužstatytos miestelio erdvės, tame skaičiuje miestelio plėtros interesų zonose, pateiktos jų apsaugos rekomendacijos. Biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo pagrindimas reikalauja gana detalių, miestelio bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausančių, teritorijos botaninių bei zoologinių tyrimų ir jo apimtyje negali būti įvykdomas.

Siekiant užtikrinti minėtos esamos biologinės įvairovės išsaugojimą, vykdant bet kokią veiklą būtina vadovautis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 1996, Nr. 43-1057; 1997, Nr. 38-940; 2003, Nr. 105-4709; 2010, Nr. 98-5089). Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vandens apsaugos zonų ir juostų išlaikymui ir veiklos jose ribojimui.

Siūlomi šie bendrojo plano sprendiniai Barstyčių miestelio kraštovaizdžiui formuoti:

� plėtoti žaliųjų plotų tinklą, gausinti želdinių kiekį miestelio teritorijoje ir jo prieigose; � pritaikyti esamus želdinius rekreacijai; � atlikti esamų miestelio želdynų inventorizaciją; � ugdyti priemiestinius gamtinio karkaso elementus, juos įtraukti į rajoninę bei vietinę gamtinio karkaso struktūrą.

4.5. Kultūros vertybių apsauga ir naudojimas

(žr. brėžinį III-B-1 „Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys“)

Nekilnojamosios kultūros vertybės yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos objektas. Jų išsaugojimas ir tvarkymas laikomas integralia Barstyčių miestelio plėtros dalimi. Kultūros paveldo išsaugojimas, atgaivinimas ir tinkamas naudojimas ypač svarbus miestelio savitumo raiškai.

Bendrojo plano sprendinių pagrindinės nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo nuostatos:

� kultūros ir gamtos paveldo apsaugos integralumo stiprinimas, prioritetą teikiant kultūros paveldo objektų autentiškumo apsaugai ir palaikymui; � esamų kultūros vertybių priežiūra, išlaikymas ir išsaugojimas priklausomai nuo objekto kultūrinės vertės ir autentiškumo; � kultūros vertybių eksponavimas; � objektų išsaugojimas naudojant miestelio reikmėms ypač viešajai paskirčiai bei kultūriniam turizmui.

Pagal Kultūros vertybių registrą Barstyčių miestelyje yra 12 registruotų kultūros paveldo objektų. Kultūros paveldo objektų sąrašas pateiktas 4.5.1 lentelėje.



32

4.5.1 lentelė. Kultūros paveldo objektai (Kultūros vertybių registro duomenys, 2012)

Eil. Nr.

Unikalus objekto kodas

Pavadinimas Adresas Įregistravimo registre data

Kiti kodai

1. 14903

Altorius su Šv. Simono, Šv. Tado Judo, Šv. Petro ir Šv. Povilo skulptūromis

Skuodo r. sav., Barstyčių mstl. (Barstyčių sen.)

DV3992

2.

32747

Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios statinių kompleksas

Skuodo r. sav., Barstyčių mstl. (Barstyčių sen.), Žemaičių Kalvarijos g. 2

2009-06-16

3. 3954 Kalnas vad. Raganos kalnu


2000-10-11 M181,

AV1137 4.

13593 Koplytėlė prie medžio su Marijos skulptūra


DV2446

5. 13595

Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Pietos skulptūra


DV2448

6. 15362

Koplytėlė su Pietos skulptūra


DV4427

7. 13594

Koplytstulpis su Šv. Stanislovo skulptūra


DV2447

8. 13592

Motiejaus Valančiaus portretas


DV2445

9. 10024 Stacijos (14)


DR932

10. 32758

Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia


2009-06-23

11. 32766

Šventoriaus tvora su vartais


2009-06-23

12. 32764 Varpinė


2009-06-23

Reikšmingiausias kultūros paveldo objektas planuojamoje teritorijoje yra Šv. apaštalų

Simono ir Judo Tado bažnyčios statinių kompleksas. Į šio komplekso saugomą teritoriją (unikalus objekto kodas 32747, plotas - 0,36 ha) yra įtraukta Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (statyta 1906 m.), šventoriaus tvora su vartais ir varpinė. Kitas miesteliui svarbus objektas, priskiriamas mitologinės vertės nekilnojamam kultūros paveldui, yra vadinamasis Raganos kalnas (plotas - 0,9 ha), prie kurio šiuo metu vyksta miestelio šventės. Kiti kultūros paveldo objektai yra priskiriami dailės ar sakralinę reikšmę turinčioms vertybėms, kurios valstybės mastu turizmo interesu nepasižymi. Tačiau vietos ir regiono kultūros bei istorijos pažinimui jie yra reikšmingi.

Bendrojo plano sprendiniuose siūloma gerinti kultūros paveldo objektų techninę būklę, sutvarkyti aplinką. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslai skirti saugoti vertybes viešajam pažinimui ir naudojimui bei saugoti viešajai pagarbai. Įvertinus objektų kultūrino vertę, lokalizaciją saugomo gamtinio kraštovaizdžio ir turizmo maršrutų atžvilgiu bei galimybes naudoti viešajai paskirčiai, kultūros paveldo objektai yra naudotini kultūriniam ir pažintiniam turizmui.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų bei vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo specialiaisiais planais bei Kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos teritorijų specialiaisiais ir detaliaisiais planais bei objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, individualiais apsaugos reglamentais (tipiniais apsaugos



33

reglamentais, jei individualių reglamentų nėra nustatyta). Jei objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugos zonos nėra nustatytos, joms taikomi LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 9 str. 5 p. reikalavimai.

Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 skirsnio 3 str. 1 p., visi objektai, saugotini kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis (Žin., 2004, Nr. 153-5571). Visų objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, teritorijoms ir jų apsaugos zonoms yra taikomi LR Vyriausybės Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX p. reikalavimai (Žin., 1992-08-10, Nr. 22-652).

Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas) turi būti vykdoma pagal periodiškumo ir detalumo reikalavimus, nustatytus pagal kultūros paveldo objektų būklę, tipologiją, teisinę priklausomybę. Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas turi būti teikiami už kultūros paveldo apsaugą ir teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms. Siekiant išsaugoti miestelio patrauklumą, tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialinės plėtros priemones, skirtas išlaikyti ir stiprinti vietos bendruomenes, įtraukti jas į teritorijų planavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo procesus.

4.6. Pramonės ir komercinės teritorijos

(žr. brėžinį III-B-1 „Teritorijų naudojimo reglamentų ir veiklos apribojimų brėžinys“)

Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2023 metų, numatoma išsaugoti esamas komercines ir pramonės teritorijas, siūloma plėsti naujas komercinės ir gamybinės paskirties teritorijas, taip pat ir kitų paskirčių teritorijų konversijos būdu.

Pramonės teritorijos. Barstyčių miestelio teritorijoje esantys pramonės objektai išsidėstę miestelio pakraštyje šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje miestelio teritorijoje. Bendrojo plano sprendiniai planuojamu laikotarpiu numatoma išplėsti šiaurės vakarinėje miestelio dalyje (netoli degalinės) esamą gamybinę teritoriją, numatomas plėtros teritorijos plotas apie 0,7 ha. Šalia esamų ir buvusių gamybinių kompleksų numatomos ir rezervinės teritorijos pramonės plėtrai, kurių plotas yra apie 4,3 ha. Šių teritorijų įsisavinimas numatomas po sprendinių galiojimo laikotarpio, t.y. po 2013 metų, parengus pramonės zonos teritorijos kompleksinius planus.

Komercijos ir verslo teritorijos. Barstyčių miestelio bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2023 metų, siūlomos plėsti komercinės teritorijos sudaro apie 3,43 ha. Komercinių teritorijų plėtra siūloma šiuo metu nenaudojamose (neužstatytose) sprendinių konkretizavimo stadijoje planuojamos teritorijos plotuose. Bendrajame plane siūloma galimybė plėtoti komercinę veiklą konvertuojant gyvenamąsias teritorijas. Pastatų ar žemės naudojimo būdo keitimas iš gyvenamosios į komercinę ar visuomeninę pagal poreikį ypač skatinamas centrinėje miestelio dalyje abipus Skuodo gatvės. Barstyčių miestelio bendrasis planas neįpareigoja žemės arba esamų pastatų savininkų keisti žemės ir pastatų paskirties, tačiau siūlo galimybę esamą žemės naudojimo paskirtį keisti, esant tokiam poreikiui. Rezervinių komercinės paskirties teritorijų nenumatoma.

Siekiant įgyvendinti darnios plėtros principus, komercinių įmonių teritorijoms reglamentuojama ir skatinama:

− funkcijų įvairovė, leidžianti vystyti mišrias paskirtis: komercinę ir gyvenamąją ar visuomeninę;



34

− neefektyviai naudojamų teritorijų konversija.

Planuojant komercinę veiklą, laikomasi tokių principinių nuostatų:

− kasdieninės paslaugos turi būti pasiekiamos 1000 m atstumu nuo būsto;

− periodinių paslaugų objektų aptarnavimo spindulys – 1500 m;

− pageidautina periodinių paslaugų objektus grupuoti su kasdieninių paslaugų objektais formuojant lokalius centrus.

Komercinėse miestelio teritorijose prioritetas teikiamas paslaugoms, prekybai, darbo vietų, nesusijusiomis su taršia smulkia gamyba, plėtrai. Komercinė veikla galima ir kitoms pagrindinėms funkcijoms priskirtose teritorijose, išlaikant komercinės paskirties objektų galimą procentinę dalį nurodytą Bendrojo plano reglamentuose. Formuojantis miestelio struktūrai, vystantis paslaugoms, prekybai ir kitai komercinei veiklai, miestelio kelių tinklui, pateikiami Bendrojo plano sprendiniai padidins miestelio teritorijų žemių panaudojimo efektyvumą.

Bendrojo plano pramonės ir komercinių teritorijų plėtros sprendiniais numatoma:

� Išsaugoti esamas pramones ir komercines teritorijas; � Nauja komercinė teritorija šiaurės vakarinėje miestelio dalyje prie Skuodo gatvės (plotas apie 2,8 ha), taip pat prie Skuodo g. netoli tvenkinio (plotas apie 0,3 ha) ir Žemaičių Kalvarijos gatvės šiaurinėje pusėje netoli daugiabučių kvartalo (plotas apie 0,27 ha); � Praplėsti pramonės teritoriją prie miestelio šiaurės vakarinio pakraščio; � Centrinėje dalyje pirmenybę teikti smulkiam verslui ir amatams, viešosioms, turizmo ir verslo paslaugoms plėtoti; � Konversijos būdu (iš gyvenamosios paskirties) siūloma plėtoti komercinę teritoriją centrinėje miestelio dalyje abipus Skuodo gatvės (plotas apie 4,3 ha).

4.7. Susisiekimo sistema

(žr. brėžinį III-B-3 „Inžinerinės infrastruktūros vystymo ir susisiekimo komunikacijų brėžinys“)

Susisiekimo planavimo problemos, tikslai ir prielaidos. Pagrindinis planavimo tikslas: susisiekimo planavimo sprendiniai turi garantuoti normatyvines gyventojų susisiekimo, krovinių pervežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, socialinei ir ekonominei plėtrai palankią susisiekimo būklę.

Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais, Skuodo rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Skuodo savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 sprendimu Nr. T9-217, esamos būklės analizės ir įvertinimo rezultatais, susisiekimo procesų prognoze, pagrindinis sprendinių tikslas yra suformuoti sąlygas šiems palankiems procesams:

� susisiekimo poreikio (gyventojų važiavimo transporto priemonėmis) transporto priemonėmis sumažinimas; � gyventojų laiko, skirto susisiekimui, trukmės sumažinimui; � mažesnei lengvųjų ir krovininių automobilių ridai; � viešojo susisiekimo reikšmės augimui bendro susisiekimo sistemos atžvilgiu;



35

� jautriose eismo poveikiui teritorijose transporto priemonių keliamo triukšmo lygio sumažinimui ir transporto priemonių oro skaičiuojamosios taršos minėtose teritorijose sumažinimui; � susisiekimo reikmėms būtinos miestelio teritorijos sumažinimui.

Pagrindinis uždavinys yra darni ir kokybiška Barstyčių miestelio ir jo apylinkių susisiekimo sistemos plėtra.

Barstyčių miestelio minimali perspektyvinė urbanistinė plėtra ir struktūra sudaro visas sąlygas visiškai subalansuotos susisiekimo sistemos įgyvendinimui. Rekomenduojama visas vyraujančias keliones miestelyje atlikti nesinaudojant transporto priemonėmis.

Sprendiniuose siekiama išlaikyti kompaktišką miestelio formą. Barstyčių miestelyje (planuojamoje teritorijoje) ir toliau gyventojams susisiekti išlieka du pagrindiniai susisiekimo poreikio realizavimo būdai – vidaus susisiekimas organizuojamas pėsčiomis ir dviračiu. Dalis kelionių, vykstant į darbą ar kitais tikslais už miestelio ribų, bus atliekama visuomeniniu transportu ar lengvaisiais automobiliais. Barstyčių miestelis nėra gausiai lankomas turistų ir perspektyvoje jų dideli srautai nenumatomi. Pagrindinis turistų traukos objektas yra Barstyčių akmuo ir Žemaitijos nacionalinis parkas, kurių kryptimis yra numatoma įrengti pėsčiųjų – dviračių takus. Turistų transportui laikyti turėtų užtekti jau esamų automobilių stovėjimo aikštelių, esančių miestelio centrinėje dalyje. Barstyčių miestelio kompaktiškas užstatymas (diametras apie 1,4 km; savo keliones galima realizuoti pėsčiomis iki 15-20 min) leidžia tikėtis, kad ši sistema bus patogi ir saugi miestelio gyventojams ir lankytojams.

4.7.1. Išorės susisiekimas Siekiant užsibrėžtų tikslų, perspektyvoje (po planuojamojo laikotarpio)

rekomenduojama uždrausti sunkiojo transporto eismą valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4603 „Telšiai–Alsėdžiai–Barstyčiai–Skuodas“ (Skuodo ir Žemaičių Kalvarijos gatvių trasa), nukreipiant jį į numatomą miestelio aplinkkelį. Skuodo rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T9-217, yra numatyta įrengti Barstyčių gyvenvietės pietinį apvažiavimą.

Skuodo rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T9-217, naujų degalinių Barstyčių miestelyje ir jo prieigose nenumatyta.

Patvirtintoje 2002-2015 metų patikslintoje Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje Barstyčių miestelio prieigose numatyta įrengti asfalto dangą valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2704 „Seda–Barstyčiai–Salantai“ su žvyro danga.

Valstybinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas numatomas pagal 2005 m. patvirtintą „2002-2015 metų patikslintą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą”. Papildomas naujų kelių tiesimas ir rekonstrukcija užmiesčio teritorijoje galima tik patikslinus šią programą ir finansavimą. Sprendiniai, kurie nėra numatyti šioje programoje, gali būti įgyvendinami tik patikslinus minėtą programą bei finansavimą.

Numatoma toliau užtikrinti anksčiau parengtų projektų tęstinumą ir jų realizavimą sujungiant miestelio pagrindinių gatvių karkasą su išorės jungtimis ir formuoti vieningą transporto sistemą.



36

4.7.2. Vidaus susisiekimo tinklas Atsižvelgiant į miestelio geografinę padėtį bei susiformavusį aplinkinį valstybinių ir

tarptautinių kelių tinklą, kuris turėtų leisti išvengti didesnių tranzitinių transporto srautų, prognozuojamas nedidelis esamoms tendencijoms atitinkantis transporto eismo intensyvumas.

Esamas gatvių tinklas, susiformavęs senųjų kelių pagrindu, ir toliau išlieka pagrindiniu miestelio susisiekimo karkasu. Barstyčių miestelyje, kaip ir daugelyje Lietuvos kaimų ir miestelių, gatvės ir keliai yra minimalių techninių parametrų. Esamos gatvės daugelyje vietų neišlaiko STR reikalavimų dėl tankaus ir artimo gatvei užstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad daugumos gatvių transporto eismo intensyvumas nėra didelis, siūloma techninių parametrų nekeisti, o atskirose gatvėse ar ruožuose siaurinti važiuojamąją dalį, kad būtų galima įrengti šaligatvius ir minimaliai keisti esamų sklypų ribas.

Vienas svarbiausių uždavinių artimiausioje perspektyvoje būtų esamų miestelio gatvių ir jų jungčių užbaigimas, bei esamų gatvių dangų rekonstrukcija didinant gatvių tinklo rišlumą, kas leistų sumažinti transporto priemonių ridą ir kelionės trukmę. Dėl mažų atstumų tarp gatvių raudonųjų linijų ir siaurų šaligatvių įrengti dviračių takus yra pernelyg sudėtinga ir netgi nerealu, todėl dviračių eismas daugelyje atvejų vyktų riboto eismo gatvių važiuojamojoje dalyje.

Gatvių plėtra ir klasifikacija:

� Siekiant sumažinti žemės poreikį miestelio teritorijos būtinos susisiekimo reikmėms, nustatomos gatvių kategorijos, nustatomos raudonosios linijos. Sprendiniuose esamoms gatvėms priskirtos kategorijos atsižvelgiant į teorinius STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais ir į esamus planuojamos teritorijos gatvių parametrus. Sprendiniuose daugumoje gatvių siūlomos suteikti kategorijos iš dalies atitinka esamą situaciją. � Aptarnaujančių gatvių C2 kategorija suteikiama: Ylakių gatvei, Salantų gatvei, Sedos gatvei, Skuodo gatvei ir Žemaičių Kalvarijos gatvei. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais 9 lentele, minimalus dviejų eismo juostų gatvių ar jų atkarpų skersinis profilis turi atitikti (esant galimybei) ne mažiau nei M7,00/50. � Pagalbinių gatvių D1 kategorija suteikiama: Ežero gatvei, Prūdo gatvei, Šaltinio gatvei, Saulėtekio gatvei. Vadovaujantis „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais 9 lentele, minimalus gatvių skersinis profilis turi atitikti (esant galimybei) M7,00/40 parametrus. � Kitoms esamoms gatvėms suteikiama D2 kategorija, kurios turi atitikti (esant galimybei) M4,50/30, M5,50/30, M6,50/30 ar M7,25/30 skersinio profilio reikalavimus. � Perspektyvoje po planuojamojo laikotarpio siūloma plėsti gatvių tinklą rezervinės plėtros teritorijose.

Pėsčiųjų ir dviračių eismas:

� Siekiant pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygas ir saugumą miestelyje ir jo prieigose, numatoma pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra. Siūlomos naujos pėsčiųjų ir dviračių jungtys (pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, juostos ir šaligatviai) tarp svarbių visuomeninių ir socialinių objektų, rekreacinių zonų. Siūloma



37

integruoti pėsčiųjų ir dviračių jungtis į bendrą susisiekimo sistemą įrengiant dviračių laikymo aikšteles prie galinių išorės susisiekimo viešojo transporto stotelių. Esant galimybei, siūloma dviračių takais sujungti pagrindinius gyventojų traukos objektus. � Užstatytoje miestelio teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelių įstatymu (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais ir Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijomis (R PDTP 12), pėsčiųjų ir dviračių jungtis miestelyje, esant galimybei, siūloma įrengti kaip atskirus takus, o nesant galimybei – C ir D kategorijos gatvėse, išskiriant pėsčiųjų ir dviračių srautus, siūloma dviračių taką pažymėti važiuojamojoje gatvės dalyje arba D kategorijos gatvėse dviračių eismą numatyti bendrame sraute. Gatvėse, kurios yra valstybinės reikšmės kelio tąsa, nesant galimybei įrengti atskiro tako, dviračių eismą rekomenduojama numatyti nuramintame bendrame sraute (organizuojant reguliuojamo transporto eismo zoną, kurioje prioritetas būtų teikiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismui). � Užstatytose miestelio teritorijose, siekiant sukurti bendras pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo jungtis, atskiruose planuojamos infrastruktūros ruožuose, nesant galimybės įrengti pėsčiųjų ir dviračių takų už valstybinės reikšmės kelio juostos ribų, ypač esamoje istoriškai susiklosčiusioje užstatytoje miestelio teritorijos dalyje, siūloma dviračių eismą numatyti bendrame sraute (įrengiant dviračių eismo juostas, kur gatvėse turėtų būti ribojami greičiai) arba keisti siūlomų dviračių takų trasas nepagrindinėmis gatvėmis (D kategorijos gatvėse dviračių eismą numatyti bendrame sraute), arba įrengti tik trūkstamus šaligatvius pėstiesiems. � Neužstatytoje miestelio teritorijoje inžineriniai tinklai bei pėsčiųjų ir dviračių takai turi būti planuojami ir tiesiami už kelio juostos ribų, esant galimybei įrengiami atskirai nuo važiuojamosios dalies žaliąja juosta. � Tikslios pėsčiųjų ir dviračių vietos ir trasos nustatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Automobilių aptarnavimo infrastruktūra:

� Siūloma atnaujinti esamas viešąsias automobilių stovėjimo aikšteles, siekti, kad jų panaudojimas būtų daugiafunkcinis (ypač centrinėje miestelio dalyje). � Aktualu padidinti bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėse vietų skaičių, nors miestelio centrinės dalies teritorija suteikia nedaug galimybių įrengti papildomą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Siūloma Žemaičių Kalvarijos gatvėje prie bažnyčios įrengti naują automobilių stovėjimo aikštelę. � Rengiant naujai steigiamų paslaugų, prekybos, gamybinių objektų teritorijų kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus, rekomenduojama automobilių stovėjimo aikšteles planuoti uždaras ir siekti, kad automobilių stovėjimo vietų skaičius būtų didesnis už minimalųjį. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773) su vėlesniais pakeitimais visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose, jeigu nėra techninių galimybių tai padaryti ir jei tam nustatyta tvarka pritaria savivaldybė, saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengtos už tam statiniui skirto žemės sklypo ribų. Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės pripažinimą tinkamais naudoti.



38

Siūloma detalizuoti ir tikslinti miestelio bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinius, rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Susisiekimo sistema turėtų būti pritaikoma įvairaus amžiaus grupių žmonėms, žmonėms su negalia, vadovaujantis galiojančiais normatyvais. Siūloma formuoti neįgaliųjų susisiekimo sistemą – parengti būtiną infrastruktūrą, pritaikyti žmonių su negalia poreikiams miestelio gatvių perėjas, šaligatvius, prieigas prie traukos punktų, viešojo transporto stoteles ir automobilių stovėjimo aikšteles.

4.7.3. Viešojo keleivių susisiekimo sistema Barstyčių miestelio (planuojamos teritorijos) užstatytos teritorijos siekia minimalųjį

viešojo keleivinio susisiekimo (VKS) būtinojo tinklo tankį (nors planuojamos teritorijos retai urbanizuotos teritorijos yra nutolusios nuo viešojo keleivinio susisiekimo linijų). Maksimalus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas neviršija numatyto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimuose.

Rekomenduojama pratęsti pėsčiųjų ir dviračių jungtis Barstyčių miestelio (planuojamos teritorijos) šiaurės vakarinėje, šiaurės rytinėje ir pietrytinėje pusėse, kurios turėtų sumažinti gyventojų laiką, skirto susisiekimui iki esamos stotelės.

Visuomeninio transporto vietinis eismas nenumatomas, miestelį ir toliau turėtų aptarnauti išorės (priemiesčio) susisiekimo maršrutai. Autobusų stotelės vieta nekeičiama.

4. 8. Inžinerinė infrastruktūra

(žr. brėžinį III-B-3 „Inžinerinės infrastruktūros vystymo ir susisiekimo komunikacijų brėžinys“)

4.8.1. Vandentieka ir vandenvala Barstyčių miestelio vandentiekio ir nuotakyno infrastruktūros vystymo sprendiniai:

� Tvarkant vandentvarkos ūkį siekti, jog ne mažiau kaip 95 % miestelio gyventojų naudotųsi centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema. � Įrengti vandenviečių sanitarines apsaugos zonas pagal HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“. � Įdiegti vandens gerinimo įranga. � Iki 100 % atnaujinti vandenvietės įrangą. � Gerinti ir griežtai kontroliuoti tiekiamo vandens kokybę. � Vykdyti eksploatuojamų požeminio vandens horizontų monitoringą. � Atnaujinti bei išplėsti esamus vandentiekio tinklus, kad būtų patenkintas geriamojo vandens poreikis. � Išvystyti centralizuotą buitinių nuotekų surinkimo tinklą. � Statant nuotekų mechaninio ir biologinio valymo įrenginius, laikytis sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklėse numatytų SAZ dydžių priklausomai nuo įrenginių našumo.

4.8.2. Atliekų tvarkymas Atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo Barstyčių miestelio teritorijoje sprendiniai:

� Plėsti esamą atliekų tvarkymo sistemą, įrengiant naujas atliekų surinkimo konteinerių aikšteles. Tikslias aikštelių vietas numatyti rengiant teritorijų detaliuosius planus.



39

� Įvesti atskirą biodegraduojančių atliekų surinkimą iš komercinių įmonių (valgyklų, kavinių ir kt.), pastatant specialius konteinerius. � Užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams. � Žalios atliekos“, t.y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologinės atliekos, būtų atskirai surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Kadangi miestelyje yra daug individualios statybos namų, jame turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas. � Visos atliekos surenkamos ir gabenamos į regioninį sąvartyną.

4.8.3. Elektros tiekimas Barstyčių miestelio elektros energijos tiekimo infrastruktūros vystymo sprendiniai:

� Panaudoti esamus miestelio elektros tiekimo skirstomuosius tinklus tolimesnei plėtrai. Atsiradus naujiems vartotojams, sudaryti galimybes vykdyti elektros tiekimo infrastruktūros plėtrą pagal vartotojų poreikius. � Rekonstruojant esamus orinius žemos įtampos elektros tiekimo tinklus bei naujai elektrifikuojamose teritorijose pirmenybę teikti požeminėms elektros komunikacijoms. � Planuojamose užstatyti teritorijose demontuoti orines 10 kV įtampos linijas jas keičiant kabelinėmis. � Naujai užstatomose teritorijose 0,4 kV įtampos elektros perdavimo linijas įrengti šalia planuojamų gatvių. � Naujai užstatomų teritorijų aprūpinimui elektra, planuoti požeminį kabelinį 10 kV ir 0,4 kV įtampos tinklą. Išilgai požeminių elektros kabelių linijų palikti apsaugos zonas: žemės juostas, atribotas vertikaliomis plokštumomis, esančiomis 1 metro atstumu abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu. Rekomenduojama kabelinius požeminius tinklus projektuoti šalia planuojamų gatvių. Tiksli linijų vieta nustatoma specialiajame arba detaliuosiuose planuose. � Esant poreikiui, rekonstruoti susidėvėjusias ar įrengti naujas 10 kV/0,4 kV transformatorių pastotes. Naujai statomų transformatorinių pastočių vieta parenkama artima visų prie jos prognozuojamų prijungti vartotojų skaičiuojamųjų elektros apkrovų centrui. Galia apskaičiuojama pagal prognozuojamas apkrovas. Aplink 10 kV/0,4 kV transformatorines pastotes nustatomos apsaugos zonos: apriboti žemės plotai ir erdvė virš jų vertikaliomis plokštumomis mažiausiai 10 metrų bet kuria kryptimi. Tiksli pastočių vieta nustatoma specialiajame arba detaliuosiuose planuose. � Siekiant didinti elektros tiekimo efektyvumą ir patikimumą, optimizuoti transformatorių galias. � Atliekant susidėvėjusių energijos tiekimo įrenginių rekonstrukciją, išlaikyti tas pačias apsaugos zonas. � Rekonstruoti susidėvėjusias gatvių apšvietimo sistemas miestelyje, numatant elektros perdavimą šviestuvams požeminėmis kabelinėmis linijomis. Gatvių apšvietimui numatyti elektrą tausojančių sistemų įdiegimą. Naujai planuojamose gatvėse projektuoti tik požemines kabelines apšvietimo linijas.

4.8.4. Telekomunikacijos ir ryšiai Telekomunikacijų ir ryšių sprendiniai Barstyčių miestelio teritorijoje:

� Išlaikyti, bei plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą, pagal poreikį ruošiant infrastruktūros schemas ir detaliuosius planus naujiems statiniams.



40

Bendrojo plano sprendiniai neriboja naujų infrastruktūros objektų, nenumatytų sprendiniuose, planavimo, jei tam susidaro poreikis. � Derinant teritorijų planus, naujiems komunikaciniams koridoriams numatyti šalia kelių/gatvių apsaugos zonas komunikaciniams kabeliams po 1 metrą į abi puses nuo kabelio ašies. � Didinti viešojo interneto prieigos taškų skaičių miestelyje, kad internetu turėtų galimybę pasinaudoti kiekvienas pilietis. Viešųjų interneto prieigos taškų įrengimui numatyti pasinaudoti skiriama valstybės ir Europos Sąjungos parama. � Sudaryti sąlygas naujų telekomunikacinių paslaugų diegimui ir tiekiamų paslaugų kokybės gerinimui. Konkrečios priemonės nustatomos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

4.8.5. Šilumos tiekimas Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų Barstyčiuose nėra ir įrengti nenumatoma.

4.8.6. Dujų tiekimas Barstyčiuose dujotiekio nėra, o planų ateityje miestelį dujofikuoti nenumatyta.



41

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMUI REIKALINGI PARENGTI DOKUMENTAI

Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui ir darniai plėtrai užtikrinti siūlomas planavimo dokumentų sąrašas.

5.1 Rengtini ir peržiūrėtini teritorijų planavimo dokumentai Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui ir darniai miestelio plėtrai užtikrinti siūloma

rengti ar peržiūrėti šiuos teritorijų planavimo dokumentus:

� Barstyčių miestelio dviračių ir pėsčiųjų takų specialusis planas (esant poreikiui); � Tikslių naujų gatvių trasų detalieji planai, projektuojant visą gatvių ilgį; � Susisiekimo komunikacijų plėtros ir modernizavimo sprendiniams įgyvendinti skirtų konkrečių objektų projektai (specialieji, detalieji, techniniai projektai). � Viešųjų paslaugų įstaigų šilumos ūkių atnaujinimo ir modernizavimo planas; � Miestelio želdynų ir viešųjų erdvių specialusis planas; � Teritorijų prie daugiabučių namų detalieji planai; � Plėtojamos pramonės teritorijos detalusis planas;

5.2. Rengtinos programos ir strategijos Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimui ir darniai miestelio plėtrai užtikrinti siūloma

rengti šias programas ir strategijas:

� Gyvenamosios teritorijos gatvių eismo intensyvumo srautų tytimai ir perspektyvinis eismo intensyvumas gatvėse skaičiavimai (5 metų perspektyvai); � Pastatų energetinio modernizavimo programos; � Būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonėms ir kitiems gyventojų specialiesiems poreikiams programa; � Želdynų pritaikymo rekreacijai ir sportui programa; � Gyvenamųjų teritorijų modernizavimo strategija; � Visuomenės reikmėms rezervuojamų teritorijų programa (Miestelio žemės fondo formavimas).



42

6. PRIEDAI

1 PRIEDAS. Bendrojo plano sprendinių pagrindinio brėžinio teritorijų naudojimo reglamentai (6.1 lentelė)

2 PRIEDAS. Visuomenės poreikiams rezervuojamų teritorijų sąrašas (6.2 lentelė)

Documents

SKUODO RAJONO BARSTY ČIŲ MIESTELIO BENDRASIS …...Skuodo rajono Barsty čių miestelio bendrasis planas rengiamas vadovaujantis Teritorij ų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr.107-239;