Kiekybinio tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” rezultatai

Ingrida Gečienė, VU

Tyrimo aprašymas

Tyrimas “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” parengtas projektui “Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema”.

Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę apie vyrų ir moterų vaidmenis užimtumo sferoje.

Tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” uždaviniai:

Išanalizuoti Lietuvoje vyraujančius lyčių stereotipus užimtumo sferoje.

Išnagrinėti požiūrį į galimybes siekti karjeros profesinėje srityje.

Ištirti vaidmenų pasiskirstymą šeimoje ir požiūrį į vyrų ir moterų įsipareigojimų derinimą darbe ir šeimoje.

Išanalizuoti moterų situaciją verslo srityje. Ištirti nuomones apie vyriausybės vaidmenį

skatinant lygias vyrų ir moterų teises.

Tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” metodologija

Tyrimas atliekamas reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos pagalba, kadangi siekiama ištirti gyventojų nuomonių apie lyčių vaidmenis užimtumo sferoje pasiskirstymą.

Sudarant klausimus buvo atsižvelgta į galimybę palyginti šios apklausos ir kitų tyrimų rezultatus, kas įgalintų atskleisti požiūrio į lyčių stereotipus pokyčių tendencijas.

Klausimynas buvo derinamas su ekspertais socialinių lyčių tyrimų srityje.

Apklausos atlikimas

Apklausą Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”.

Apklausa atlikta 2006 m. spalio 5-8 d.

Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai.

Apklausos būdas: kiekybinis interviu respondento namuose.

Atrankos metodas: daugiapakopė tikimybinė atranka.

Pagrindiniai tyrimo rezultataiPožiūris į vyrų ir moterų padėtį darbo rinkoje

Lietuvoje (%)

Sąlygos palankesnės vyrams

Sąlygos vyrams ir moterims yra vienodos

Sąlygos palankesnės moterims

Sunku pasakyti

Visi gyventojai

53,1 31,7 2 13,2

Vyrai 43 41 2,3 13,7

Moterys 61 24,4 1,8 12,8

Požiūris į galimybę susirasti darbą

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad vyrui lengviau susirasti darbą nei moteriai.

Moterys labiau nei vyrai mano, kad vyrams susirasti darbą yra lengviau (atitinkamai 74,4 ir 58,3 proc.).

Respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai dažniau nei kito išsilavinimo ir profesijų grupės teigia, kad abiem lytim yra vienodos sąlygos susirasti darbą.

Didžiųjų miestų gyventojai (ypač Vilniaus) taip pat daugiau nei mažųjų miestų ir kaimų gyventojai mano, kad abiem lytim yra vienodos sąlygos susirasti darbą.

Požiūris į lygias galimybes siekti karjeros profesinėje srityje

Tik pusė respondentų pritarė, kad vyrai ir moterys turi lygias galimybes siekti karjeros.

Moterys mažiau nei vyrai pritaria, kad yra lygios galimybės siekti karjeros.

Jaunesnio amžiaus respondentai (iki 40 m.) labiau pritaria, kad yra lygios galimybės (58,9 proc.).

Vilniuje gyvenantys respondentai taip pat labiau nei kitose Lietuvos vietose pritaria, kad yra lygios galimybės

Diskriminacijos dėl lyties patirtis

Dauguma (95,9 proc.) respondentų teigė, kad nebuvo susidūrę su situacija, kai dėl jų lyties nebuvo paskirtas į aukštesnes pareigas.

Moterys kiek dažniau nei vyrai teigė, kad buvo susidūrusios su tokia situacija.

Taip pat respondentai iki 29 m. dažniau nei kitos amžiaus grupės teigė susidūrę su tokia situacija.

Respondentai su aukštuoju išsilavinimu taip pat dažniau nei kito išsilavinimo grupės teigė susidūrę su tokia situacija.

Nors skirtumai nėra labai ryškūs, tačiau galima iš šių atsakymų ir kitų rezultatų įžvelgti, kad minėtos trys grupės, matyt, yra labiau reflektuojančios diskriminacijos dėl lyties apraiškas.

Požiūris į nelygias galimybes įsidarbinant

Teiginiui “kai trūksta darbo vietų, pirmenybė įsidarbinant turėtų būti teikiama vyrui” pritarė:

1994 m. 72 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. 2000 m. 60 proc. vyrų ir 30 proc. moterų. 2006 m. 33,8 proc. vyrų ir 28,6 proc. moterų.

Galima daryti išvadą, kad nuostata, palaikanti vyrų pirmumo teisę į darbą, silpsta.

Požiūris į nelygias galimybes darbinėje veikloje

2006 m. daugiau nei pusė respondentų pritaria teiginiui, kad moteriai reikia daugiau ir sunkiau dirbti, kad sulauktų savo kvalifikacijos/gabumų pripažinimo nei vyrui.

Moterys dažniau nei vyrai pritaria šiam teiginiui (atitinkamai 62,5 ir 47,7 proc.).

Jaunesnio amžiaus respondentai taip dažniau nei kitų amžiaus grupių respondentai pritaria šiam teiginiui (iki 29 m.).

Mažiau atsakingos moterų pozicijos darbe priežastys

Daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinę priežastį dėl kurios moterys daug dažniau užima mažiau atsakingas pozicijas darbe įvardina tai, kad moterys turi mažiau laiko, nes yra labiau nei vyrai atsakingos už šeimą ir vaikus.

Moterys dažniau nei vyrai pritaria tokiai priežasčiai. Antroji pagal svarbą priežastis yra tai, kad darbo aplinkoje

dominuoja vyrai, kurie nepakankamai pasitiki moterimis. Mažai svarbios priežastys – materys daug mažiau nei vyrai

pasiruošę kovoti dėl karjeros, jos tuo nesidomi, moterys ne visada turi reikiamą kvalifikaciją užimti atsakingas pareigas.

Tokiu būdu priežastys siejamos ne su moterų kvalifikacija ir poreikiu siekti aukštesnių pareigų, bet su šeimos ir darbo derinimu bei dominuojančia neigiama nuostata į moteris atsakingose pareigose.

Požiūris į moterų diskriminavimą versle

Moterys dažniau nei vyrai mano, kad moterys yra diskriminuojamos versle – atitinkamai 42,7 proc. moterų ir 29,7 proc. vyrų.

Respondentai iki 29 m. taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu dažniau teigė, kad moterys yra diskriminuojamos versle.

Kliūčių moterims įkurti savo verslą priežastys

Pritaria

Vyrai Moterys

Sunku suderinti šeimą ir verslą 48,6 49,6

Rizikos baimė 59,5 60,5

Moterims verslas sekasi sunkiau 21,6 26

Pasitikėjimo savimi trūkumas 43,2 48,2

Specifinių, verslui reikalingų žinių trūkumas 44 44

Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje (procentais)

Vaidmenys šeimoje Vyrai Moterys

Visada aš ruošiu maistą 17,8 63,6

Visada aš plaunu indus 17,4 60,5

Visada aš perku maisto produktus 17,2 53,4

Visada aš atlieku namų ruošos darbus 16,9 60

Visada aš taisau sugedusius buitinius prietaisus

51,4 34,6

Visada aš apmoku sąskaitas 26,2 54,8

Visada aš organizuoju laisvalaikį 20 49,4

Vyraujantys lyčių vaidmenų stereotipai

Motina turėtų teikti pirmenybę vaikams ir šeimai, o ne darbui.

Kruoštumas, atidumas, paklusnumas, paslaugumas – tai savybės, iš principo labiau būdingos moterims.

Šeimai daug geriau, kai vyras uždirba pinigus, o moteris prižiūri namus ir vaikus.

Kiek mažiau pritariama, kad tikrai gerai pasirūpinti šeima, namais ir vaikais gali tik nedirbanti moteris.

Šiuos stereotipus taip pat palaiko ir pačios moterys.

Liberalesnės pažiūros apibrėžiamos per:

Mažesnį pritarimą vyraujantiems lyčių stereotipams. Mažesnį pritarimą profesijų susiejimui tik su viena ar kita

lytimi. Pritarimą teiginiui, kad “geriausia išeitis moteriai būti

nepriklausoma – dirbti”. Didesnį pritarimą tam, kad moterys gali taip pat gerai

dirbti vadovaujantį darbą kaip ir vyrai. Didesnį pritarimą, kad sutuoktiniai buitiniais rūpesčiais,

namų ruošos darbais turėtų dalintis po lygiai. Stipresnį pritarimą, kad savo indėlį į šeimos biudžetą turi

įnešti tiek vyras, tiek moteris.

Pagrindiniai demografiniai veiksniai darantys įtaką požiūriui į lyčių

stereotipus Amžius – jaunesnės amžiaus grupės (ypač išsiskiria

respondentai iki 29 metų) yra labiau liberalių pažiūrų. Išsilavinimas – respondentai su aukštuoju išsilavinimu

taip pat yra labiau liberalių pažiūrų. Pajamos šeimos nariui – respondentai, kurių šeimoje

tenka daugiau nei 700 Lt. Kiekvienam šeimos nariui labiau liberalių pažiūrų.

Profesija – specialistai ir studentai labiau liberalių pažiūrų.

Tiek pajamos, tiek profesija yra susiję su amžiumi ir išsilavinimu.

Sunkumų derinant darbą ir pareigas šeimoje patirtis (%)

Niekada Retai Dažnai Labai dažnai

Vyrai 59 32,8 6,8 1,4

Moterys 67 23,6 7,9 1,6

Demografinių veiksnių įtaka darbo derinimo su šeima patirčiai

Skirtingai nuo nuostatų, kad moterims sunkiau derinti darbą ir šeimą, respondentų atsakymai apie patirtį leidžia teigti priešingai – moterys dažniau nei vyrai deklaruoja, kad niekada nesusiduria su derinimo sunkumai.

Kad susiduria su šiais sunkumais dažniau teigia repondentai nuo 30 iki 39 m. – dažnai tai laikotarpis, kai auginami mažamečiai vaikai.

Dažniau susiduriantys su derinimo sunkumais teigia respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specailistai ir respondentai, kurių šeimose kiekvienam nariui tenka daugiau nei 700 Lt.

Didžiausias krūvis rūpinantis šeima

Didžiausias krūvis rūpinantis šeima, pagal respondentų nuomonę, tenka moterims: tik 23,7 proc. vyrų teigė, kad jiems kliųna didžiausias rūpinimosi šeima krūvis, o moterų tarpe tokių yra 68,6 proc.

Respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei respondentai nuo 30 iki 39 m. dažniau teigė, kad rūpinimosi krūvis tenka vienodai abiems sutuoktiniams/partneriams.

Požiūris į vyriausybės vaidmenį užtikrinant lygias galimybes užimtumo sferoje

Pritaria

Vyrai Moterys

Vyriausybė turėtų sudaryti geresnes galimybes moterims dirbti ir siekti karjeros

76,8 85,1

Vyriausybė turėtų skatinti, kad vyrai prisiimtų tiek pat atsakomybės už vaikus ir namus, kaip ir moterys

74,3 87,4

Vyriausybė turėtų siekti, kad moterims ir vyrams už tą patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas

88,1 91,6

Vyriausybė turėtų siekti, kad būtų sudarytos galimybės moterims dalyvauti aukščiausio lygio valdyme

74,8 80,4

Vyriausybė turėtų skatinti vyrus dalyvauti auginant ir prižiūrint vaikus

73,2 85,1

Ačiū už dėmesį