Vyno žurnalas Nr. 25

2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g U Ž ė

3


Vynas pagaliau tapo įprastine vartojimo preke. Tai reiškia, kad

beveik dešimt metų dėl vis naujų su juo susijusių iniciatyvų

buvęs visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre, savo reputa-

cija vartotojų sąmonėje tapęs lyderiu tarp kitų gėrimų ir maisto

produktų, užpildęs visas neišnuomotas vietas prekybos centruo-

se, jis subrendo ir... nurimo. Iš kelių žmonių pastaruoju metu net

išgirdau, kad domėjimasis vynu slūgsta: mažiau besidominčiųjų

parduotuvėse, mažiau entuziazmo renginiuose. Tačiau statisti-

ka rodo, kad vyno kasmet parduodama vis daugiau, restoranų

vynraščiai darosi įdomesni. Susiformavo ir profesionalų ben-

druomenė, jau galinti perimti iniciatyvą iš pirmųjų vyno kultūros

skleidėjų – romantikų entuziastų, kurie dirbo visus įmanomus

darbus vienu metu: formavo šalies vyno pasiūlą, rašė straipsnius

ir leido specializuotus vyno leidinius, vedė degustacijas, mokė,

mokėsi ir patys pardavinėjo. Vyno kultūrą Lietuvoje pakėlė

kelios asmenybės. Už tai jiems turėtų būti dėkingi ir vartotojai, ir

prekybininkai.

Nebijočiau gero vyno specialisto lyginti su geru muzikantu,

kuris profesionalumo viršūnę pasiekia tik tuomet, jei jo puikią

techniką papildo aukštas intelektas ir jautri širdis. Savaime

suprantama, kad vyno pardavėjas ar someljė privalo profesio-

naliai išmanyti prekybos taisykles ar aptarnavimo subtilumus.

Pirkėjas tikisi iš pardavėjo ir žinių: vyno pasaulis labai platus,

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Kas toliau skleis vyno kultūrą?

naujienų srautas nenutrūksta, todėl profesionalas neturi kito

pasirinkimo, kaip mokytis ir išmanyti daugiau už pirkėją. Tačiau

didžiausią malonumą pajunti, kai pardavėjas ar someljė trykšta

meile vynui. Vyno kainos ir kokybės santykis, beriamos techni-

nės detalės ir net tobulas šokis su krištolo taurėmis aplink stalą

nepakeis nuoširdaus žavėjimosi siūlomu gėrimu.

Pirmieji entuziastingi vyno profesionalai užaugino ir subran-

dino Lietuvos vyno rinką. Nors daugelis jų – dar savo jėgų žydėji-

me, intensyviame vynininkų gyvenime vis dažniau susiduriame

su naujos kartos atstovais. Linkėčiau, kad jie nepamirštų visų

trijų išvardintų savybių, kaip savo sėkmingos karjeros pagrindo.

Tik tada vyno pirmeivių darbas Lietuvoje bus tęsiamas, ir gyven-

sime taip pat įdomiai, kaip iki šiol.

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

5


įvykiai ir naujienos 6 psl. Įvykiai ir naujienos

8 psl. Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė

10 psl. Geriausias 2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė

vynas ir vyno regionai16 psl. „Château Pichon-Longueville Baron Pichon-Longueville 2ème Cru Classé Pauillac AOC“

1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija. Arūnas Starkus

20 psl. Geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“:

2009, 2010, 2011 ir 2012. Arūnas Starkus

24 psl. Raudonojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris

28 psl. Baltojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris

32 psl. Susitikimai Pfalce. Jurgis Šliogeris

35 psl. „Cabernet Franc“ Šinone. Jurgis Šliogeris

37 psl. Kur slypi Priorato vyno paslaptis? Ilja Šarov

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas14 psl. Muzikos ir vyno derinimo praktika ir ... teorija (?). Arūnas Starkus

45 psl. Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras pavojus pirkėjams? Ilja Šarov

42 psl. Paragauti keturiasdešimties metų sulaukusio vyno. Arūnas Starkus

50 psl. Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai. Rasa Starkus

52 psl. Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu mokykla. Arūnas Starkus

40 psl. Užsigerkime kietąjį sūrį „Džiugas”... Arūnas Starkus

ne tik vynas30 psl. Lietuviai ir sūris: užprogramuotas pasididžiavimas ir išmanymo stoka. Andrius Užkalnis

58 psl. Kaip japonai daro sakę. Arūnas ir Rasa Starkai

54 psl. Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms. Rasa Starkus

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas62 psl. 2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka

2013 m. Lietuvos vyno čempionato rezultatai:

63 psl. „Grand Prix“ laimėtojai

65 psl. Aukso medalių laimėtojai

70 psl. Gero kainos ir kokybės santykio dvidešimtukas

70 psl. Geriausi lietuviški vynai

72 psl. Sidabro medalių laimėtojai

76 psl. Bronzos medalių laimėtojai

t u r i n y s

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2013 m. lapkričio mėn.

Turinys

6


į v y k i a i i r n a u j i e n o s

Naujienos„Monte Pacis” – unikalus svetingumo kompleksas Pažaislio vienuolyne

Pirmosiomis birželio dienomis Kauno marių pusiasalyje,

Pažaislio vienuolyne, vartus atveria unikali vieta – „Monte Pacis“

svetingumo kompleksas, kuriame veikia 13 kambarių viešbutis,

restoranas, lauko terasa su atviru salotų ir žarijų kepsnių baru.

Restoranui vadovaujantis Darius Dabrovolskas

(2012 m. Pasaulio virėjų olimpiados bronzos medalio

laimėtojas) šiuolaikiškai interpretuoja Pažaislyje gyvavusių

bei gyvuojančių skirtingų epochų bei kultūrų gastronominį

paveldą, naudodamas lietuviškus produktus, čia pat vienuolių

kazimieriečių išaugintas daržoves bei vaisius. Įdomus ir unikalus

„Monte Pacis“ gėrimų sąrašas – vynas, alus, trauktinės ir kiti

gėrimai, pagaminti įvairiuose Europos vienuolynuose. Dvi res-

tauruotos salės pritaikytos išskirtinėms šventėms, ar koncertams

ir konferencijoms.

Autentiškų freskų ir paveikslų, iškilmingų barokinių skliautų

ir liepų alėjos apsuptyje darbo susitikimai tampa produktyvesni,

o šventė – prasmingesnė.

Svetingumo komplekso „MONTE PACIS“ šūkis Salus Per

Silentium (Gerovė tyloje) kviečia žingeidų, aktyvų ir kokybę

vertinantį, save bei kitus gerbiantį svečią.

Sužinokite daugiau: www.montepacis.lt

Įspūdinga rislingų kolekcija „Šturmų švyturyje“

Asta Žemaitienė, Šturmuose su vyru Česlovu valdanti viešbu-

tį ir restoraną bei žuvies parduotuvę Vilniuje, nuo šio pavasario

turi puikią Austrijos ir Vokietijos vyno kolekciją Užupyje. Šviežia

Kuršių marių žuvimi garsėjantis restoranas bei parduotuvė

savo klientams siūlo tai, ką šeimininkai pamėgo keliaudami po

Austriją ir Vokietiją ir kas, jų nuomone, prie žuvies patiekalų

tinka idealiai: geriausius dviejų šalių „Riesling“, „Gruner Veltliner“,

„Spatburgunder“ vynus.

Parduotuvės adresas: Vilnius, Užupio g. 9. Darbo laikas: I–V

11–19, VI 10–15.

Viskio ambasadorė sujungė Škotiją ir Lietuvą

Viktorijos Žilinskaitės, Glazge esančios „Baltic Business

Connections“ įmonės savininkės iniciatyva restoranų ir viešbučių

darbuotojams buvo pristatyti „Whisky ambasador“ mokymai –

vienintelė Škotijoje sertifikuota viskio edukacijos programa. Ją

nuo gegužės mėn. Lietuvoje ėmėsi teikti „Someljė mokykla“.

V. Žilinskaitė suorganizavo ne vieną lietuvių vizitą į Škotijos viskio

daryklas. Jos pastangų dėka didėja viskio pasiūla mūsų šalyje –

importuotojai ėmėsi platinti „Glengoyne“ varyklos produkciją.

7


į v y k i a i i r n a u j i e n o s

Nauja restorano, esančio „National golf Resort“ pastate šalia Klaipėdos, virtuvės šefė

Golfo laukuose veikiančiame restorane „Terasos“ šį sezoną

pradeda dirbti Silvia del Carmen.

Castaño-Jokinen – Italijos, Prancūzijos ir Argentinos virtuvių

žinovė. Ponia Silvia yra Amerikų kulinarijos akademijos (ACLA)

garbės narė, Aregala (Asociación Restauradores Gastronomicos

de las Americas) tarptautinė sekretorė. Ji studijavo „Ecole Le

Cordon Bleu“, „Institut Bocuse“, prieš persikeldama gyventi į

Suomiją, Argentinoje turėjo savo virėjų mokyklą.

Adresas: „National Golf Resort“ pagrindiniame pastate, Stan-

čių kaimas, Kretingalės seniūnija. Darbo laikas: 11–23 val.

Coteaux de Champagne ordinasŠiais metais už nuopelnus vyno srityje, Šampanės vardo

gynimą ir puoselėjimą, aktyvią veiklą propaguojant ir mokant

someljė Lietuvoje, „Vyno klubo“ direktorė Rasa Starkus buvo

rekomenduota ir įšventinta į Coteaux de Champagne ordino

riteres.

Garbinga ceremonija vyko šio ordino narių susitikime Diu-

seldorfo viešbutyje „Hayat“ vyno parodos „Prowein 2013“ metu.

Po renginio p. Rasa dalijosi įspūdžiais: „Vyno klubo“ kolektyvui

tai garbingas įvertinimas. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad jau

dešimtmetį mūsų aktyvi ir nuoširdi veikla yra pastebima ir verti-

nama užsienio šalyse. Lietuvos Someljė mokyklos įkūrimas, So-

meljė asociacijos steigimas ir aktyvi veikla, T. Stevensono „Vyno

enciklopedijos“ vertimas, šimtai degustacijų ir, žinoma, mokymai

bei degustacijos populiarinant Prancūzijos vynus bei Šampanės

regioną – visa tai buvo vardijama, stebint gausiam garbingų

svečių būriui iš viso pasaulio. Kai ordino komandoras, šampano

namų „Drappier“ vadovas Michelis Drappier bei šampano namų

„Duval-Leroy“ vadovė ponia Carol Duval-Leroy įteikė ordino

sagę – „Vynuogės žiedą“, bei palaimino žalvariniu pomponne,

užtrimitavo trimitai – šiurpas ėjo iš jaudulio. Šie žmonės ne tik

moka sukurti stebuklingą švenčių ir pergalių vyną, jie pakylėja

tave, jie aplink save sukuria tokią atmosferą ir suburia tokius

žmones, kad norisi skristi, lėkti ir dar daugiau visko nuveikti...“

„Coteaux de Champagne“ ordiną dar XVII a. įkūrė jaunieji

Prancūzijos aristokratai. Jie ėmėsi aktyvių veiksmų skleisdami

žinias apie Šampanės regioną ir jame daromus vynus. Jo narių

garbingi tikslai nepasikeitė ir po ordino atgaivinimo 1956

metais, kai Rogeris Gaucher ir François Taitinger, atlikę istori-

nius tyrinėjimus, nusprendė iš naujo suburti aktyvius šampano

puoselėtojus iš viso pasaulio ir pratęsti prestižinės Šampanės

ambasadorių sąjungos veiklą. Šio ordino nariai, priimdami tokį

įšventinimą, pasižada visuomet ir visur ginti Šampanės regioną

ir jame daromą ypatingos istorijos ir skonio gėrimą, padėti žmo-

nėms pažinti ir suprasti šampaną.

8


Š. m. kovo 27–29 dienomis 14-tą kartą išrinktas geriausias

pasaulio someljė. Čempionatą nuo 1969 m. kas treji metai rengia

Tarptautinė someljė asociacija (TSA1). Šiemet pergalę šventė

šveicaras Paolo Basso – dabartinis Europos čempionas ir 2010

m. pasaulio vicečempionas. Antrąją vietą iškovojo Amerikos že-

mynų čempionė iš Kanados Veronique Rivest. Belgas Aristide‘as

Spiesas finale liko trečias.

Geriausiais pasaulio someljė dažniausiai tampa itališkų arba

prancūziškų šaknų turintys profesionalai:

2013 m. – Paolo Basso (46, Šveicarija )

2010 m. – Gerard Basset (ND, Didžioji Britanija)

2007 m. – Andreas Larsson (35, Švedija )

2004 m. – Enrico Bernardo (28, Italija)

2000 m. – Olivier Poussier (36, Prancūzija )

1998 m. – Markus del Monego (32, Vokietija)

1995 m. – Šinia Tasaki (37, Japonija )

1992 m. – Philippe Faure-Brac (32, Prancūzija)

1989 m. – Serge Dubs (36, Prancūzija)

1986 m. – Jean-Claude Jambon (ND, Prancūzija )

1983 m. – Jean-Luc Pouteau (38, Prancūzija)

1978 m. – Giuseppe Vaccarini (26, Italija )

1971 m. – Piero Sattanino (28, Italija )

1969 m. – Armand Melkonian (ND, Prancūzija)

Tačiau pradedant 1995-aisiais, kai nugalėjo dabartinis TSA

prezidentas Šinia Tasaki, ant pakylos stovėjo ir vokietis, ir švedas.

Ilgainiui čempionais tampa vis vyresni žmonės. Tik italai

profesinės karjeros viršūnę pasiekdavo ir pasiekia iki 30-ies

metų, iš kitų šalių kilę čempionai dažniausiai būdavo vyresni

nei trisdešimties, o dviejų pastarųjų čempionatų nugalėtojai –

jau gerokai peržengę ir keturiasdešimt. Tai reiškia, kad norint

nugalėti žinių ir praktinės patirties reikia vis daugiau. Mūsų šaliai

atstovavęs 2012 m. Louis Roedererio Grand Prix laimėtojas Nari-

mantas Miežys nepateko tarp trisdešimties geriausiųjų pasaulio

someljė, tačiau jam dar tik 26-eri. Norisi tikėti, kad jis, kaip ir

kiti gabūs Lietuvos someljė, nenustos tobulinti savo įgūdžių, ir

mes ilgainiui turėsime savo šalies atstovą pasaulio čempionato

pusfinalyje arba finale.

TSA RENGIAMO 2013 M. PASAULIO SOMELJė ČEMPIONATO

REzULTATAI

FINALAS

1 v. Paolo Basso (47, Šveicarija, Europos čempionas)

2 v. Veronique Rivest (48, Kanada, Amerikos žemynų čempionė)

3 v. Aristide Spies (31, Belgija)

PUSFINALIS

4 v. Eriz zwiebel (40, Didžioji Britanija)

5 v. Julia Scavo (30, Rumunija)

6 v. Isa Bal (42, Turkija, Europos čempionas)

7 v. Franc Moreau (34, Australija, Azijos čempionas)

8 v. Jon Arvid Rosengren (28, Švedija)

9 v. Fabio Masi (31, Italija)

10 v. Francesco Azzarone (31, Norvegija)

11 v. Maria Paz Levinson Huarte (35, Argentina)

12 v. David Biraud (41, Prancūzija)

KETVIRTFINALIS:

13 v. Christian Thorsholt Jacobsen (27, Danija)

14 v. Satoru Mori (35, Japonija)

15 v. Julie Dupouy (33, Airija)

16 v. Fabio Miccoli (32, Šveicarija)

17 v. William Prehomme(31, Kanada)

18 v. Alexander Koblinger (34, Austrija)

19 v. Alexander LaPratt (32, JAV)

20 v. Mark Protheroe (33, Australija)

21 v. Thomas Sinner (35, Vokietija)

22 v. Diego Arrebola (32, Brazilija)

23 v. Omar Barbosa Hernandez (29, Meksika)

24 v. Nicolas Giannopoulos (32, Graikija)

25 v. Kristjan Peaske (32, Estija)

26 v. Marcelo Pino (31, Čilė)

27 v. Jan-Willem Van der Hek (27, Nyderlandai)

28 v. Serge Janjic (46, Serbija, dirba Kanadoje)

29 v. Rajeshwaran Raja Gopal (34, Malaizija, dirba Singapūre)

30 v. Tomasz Kalecki-Majewicz (38, Lenkija)

Lietuvos someljė asociacijos informacija

Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė

1 ASI – Association de la Sommellerie Internacionale (pranc.)

P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

9


P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

l Narimantas Miežys ir Armand Melkonian

l Veronique Rivest, Paolo Basso, Aristide Spies

10


geriausias 2013 metų „Duval-Leroy grand Prix“

Lietuvos someljė

L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

11


2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė

čempionate triumfavo Narimantas Miežys (1).

Viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“, tarp gimtųjų sie-

nų, jis įveikė Arminą Darasevičių (II vieta, restoranas „Time“) (2),

Albertą Koncijalovą (III vieta, „Liviko“) (3) ir Mariją Antanaitytę (IV

vieta, „Vyno klubas“) (4). Varžybos vyko gegužės 6 dieną.

Antri metai iš eilės pagrindinio čempionato prizo steigėjas

yra šampano gamintojas, todėl finalininkams teko daugiau

padirbėti su šampanu: jų buvo paprašyta dekantuoti ir išpils-

tyti keturiems svečiams „Champagne Duval Leroy Brut“ butelį.

Čempionatą organizuojančios Lietuvos someljė asociacijos (LSA)

viceprezidentė ir šampano profesionalus vienijančio Coteaux du


12



13


Champagne ordino narė Rasa Starkus, ruošusi šią užduotį, sakė,

kad šampano dekantavimas tampa įprastu dalyku tarp šio vyno

mėgėjų. Tačiau dar nėra susiformavusių šio veiksmo standartų.

Net Tarptautinė someljė asociacija (TSA), kurios nare yra LSA, ne-

turi putojančio vyno perpylimo reglamento. Todėl, naudojantis

proga, kad varžyboms teisėjauti atvyko Estijos someljė asocia-

cijos prezidentė Kristel Nommik ir Latvijos someljė asociacijos

prezidentas Raimonds Tomsons, buvo nuspręsta standartus

suformuoti ir pristatyti Baltijos vyno mėgėjų ir profesionalų ben-

druomenei. Remtasi Someljė magistrų gildijos patarimais.

„Dekantuojant svarbiausia išsaugoti šampano burbuliukus,

todėl kibirėlyje su ledais šaldomas ne tik vyno butelis, bet ir

specialios formos – apvalaus kūno ir siauro kaklelio – dekanteris.

Rekomenduojama butelį atkimšti neišimant iš ledų, dekanterį,

perpilant šampaną, taip pat laikyti ledų kibirėlyje, – pasakoja

ponia Starkus. – Svarbu prieš naudojimą praskalauti dekanterį

nedideliu kiekiu šampano, butelį atkimšti nenuimant apsauginės

vielutės ir pripildyti ne daugiau nei tris ketvirčius taurės tūrio“.

Varžybose ne tik įtvirtinami nauji vyno patiekimo standartai,

bet ir tikrinamos klasikinės darbui restorane svarbios žinios.

Pusfinalyje, vykusiame Someljė mokykloje, varžybų dalyviai aklai

degustavo du vynus (geriausiai sekėsi N. Miežiui ir M. Antanaity-

tei), atliko teorinį testą (lyderiai – A. Darasevičius ir A. Pagojus),

dekantavo raudonąjį „Château Teyssier“ vyną (geriausi – N. Mie-

žys ir A. Darasevičius). Finale someljė taisė klaidingą vyno meniu,

derino vyną prie maisto, aklai degustavo stipriuosius gėrimus ir

vyną bei bandė parinkti vyną prie silkės patiekalo.

Geriausiu čempionato šampano pilstytoju į 9 taures ne

pirmą kartą pripažintas Redas Norkeliūnas (restoranas „California

gourmet“), jam skirta V vieta. Šiemet čempionate dalyvavo 12

pretendentų. Daugelis jų dirba restoranuose arba vyno par-

duotuvėse: Laurynas Einas („ Vyno klubas“), Giedrius Lazutka

(„Kurorto vyninė“), Paulius Vanagas („Wine & Smile”), Ilja Šarovas

(„Vyno klubas“), Andrius Pagojus („Vyno klubas“), Mindaugas

Miežys („Saint Germain“), Kristijonas Stepšys („Lauro lapas“).

Jaukiai, kaip salonas apipavidalintoje viešbučio „Kempinski

Hotel Cathedral Square“ salėje varžybų stebėti susirinko beveik

šimtas someljė bendruomenės narių iš Klaipėdos, Druskininkų,

Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Vilniaus. Salėje vyravusi pakili nuotai-

ka, supratimas ir palaikymas reiškia, kad Lietuvoje nauja someljė

profesija tampa vis svarbesnė.

Aštuntajame šalies someljė čempionate teisėjavo R. Tomp-

sons (Latvija), K. Nommik (Estija), Vytautas Kratulis („Šviežia

kava“ ), Ona Jurkšienė ir LSA prezidentas Arūnas Starkus. Varžy-

bų nugalėtojas Narimantas Miežys apdovanotas „Duval Leroy“

kelione į Šampanę. Rugsėjį jis vyks atstovauti Lietuvai Europos

čempionate Monake ir San Reme.

Prizininkai gavo krištolinius „Riedel“ vyno indus. Čempionato

vanduo – „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“, restoranas – „Time“.


14


Pasigirti, kad atradome labai daug sėkmingų vyno ir muzikos

porų, negalime. Todėl derinius, kuriuos būtų buvę galima

pateikti sesijos dalyviams, rinkomės labai atidžiai. Jei derinys

pasirodydavo geras, ieškojome atsakymo į klausimą „Kodėl?“. At-

radome penkias dažniausiai pasikartojančias derėjimo schemas:

– per poveikį širdžiai, kai vynas sukelia nuotaikos pokyčius.

Jis ypač ryškus su prieskonišku Čilės „Chardonnay“. Jei sesija

neskubri, nesunku pajusti, kaip kai kurie vynai pakeičia nuotaiką

(dažniausiai liūdina).

– per krūtinę, kai skambesys, balso stygų vibracijos

atliepia skonį.

Lengviausiai užfiksuojamas balso stygų virpesių ir vyno

tekstūros sutapimas.

Arūnas Starkus

Nebe pirmas kartas, kai su muzikos skambesio ekspertu Arta-

šesu Gazarianu bandome surasti dviem skirtingomis juslėmis patiriamų pojūčių

dermės raktą. Anksčiau buvome nustatę, kad žemi, minkšti juodaodžių džiazmenų ir džiazmote-

rų balsai tinka prie sodraus Naujojo Pasaulio „Shiraz“, kad Monserrat Caballe sopranas

skamba ta pačia nata, kaip ir saldus vynas iš Austrijos, kad liaudies muzikai

vyno nereikia iš viso. Pastaroji sesija „Vyno klube“, man atrodo,

pastūmėjo link tam tikrų apibendrinimų, pavyko apčiuopti

subjektyvios sistemos užuomazgas.

Muzikos ir vynoderinimo praktika ir ... teorija (?)

K i t u k a m p u

– per ausis, kai sutampa vyno ir muzikos skambesio tonas.

Kiekvienas muzikos kūrinys turi savo vyninį diezą ir bemolį.

Kai kurie vynai turi labai ryškų balsą. Pavyzdžiui Australijos „Shi-

raz“ gerai skamba kaip žemo tono akompanimentas daugeliui

muzikos kūrinių.

– vynas toks pat dinamiškas (arba flegmatiškas, ramus),

kaip ir muzika.

Muzika savo sudėtingumu ir melodingumu lenkia vyną.

Todėl džiugu, kad kai kurie vynai geba spėti su muzikos ritmu.

– nėra tiesioginio ryšio, bet sustiprina asociacijas, pade-

da persikelti į muzikos laiką ir erdvę.

Sunkiau surasti lėto, iškilmingo ritmo vyną. Fonas nėra

derėjimas. Tačiau tai geriau negu nieko, kai iš kolonėlių skamba

liaudies muzika.

15


K i t u k a m p u

De MARtINo Chardonnay Quebrada Seca 2009 iš Čilės – „ąžuolinis“, prieskoniškas baltasis

SALoMoN estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier South Australia 2009 – kva-pnus, sūdrus Naujojo Pasau-lio „Shiraz“

LoUIS BARtheLeMy Champagne Rubis Brut – šampanas

eMILIo LUStAU Moscatel emilin Solera Reserva Jerez Do – saldus pastiprintas

DoMAINe De PezILLA Muscat Sec 2010 VdPdes Cotes Catala-nes – sausas, nerūgštus muskatas

SChUCh-MANN Kindzmarauli Semi Sweet Red 2008 – tra-dicinis saldus raudonasis vynas iš Gruzijos

FAIVeLey LA FRAMBoI-SIeRe Mercury AoC 2010 iš Prancūzi-jos – švelnus raudonasis Burgundijos „Pinot Noir“

SteVeN RAy VAUGhAN “S3”

Gitara „pjausto“ kaip ir šiurkštoka ąžuo-linėse statinėse brandinto vyno tekstūra burnoje.

DAVe BRUBeK “Someday my prince will come”, “Take Five”

Analogiškas skambesys.

Vynas atlieka bosų partiją – sukuria žemų dažnių foną muzikai.

Panašus muzikos ir vyno tempas. Abu dinamiški, energingi.

SARAh VAUGhAN “East of the sun”, “Summertime”

Virpa, kaip balso stygos.

Stiprina romantinį poveikį.

LoUIS ARMStRoNG AND eLLA FItzGeRALD “Isn’t this a lovely day”

Spalvinis (juodas) fonas.

Skamba analogiškai.

Sustiprėja muzikos romantizmas.

the BULGARIANStAte FeMALe ChoIR “Mysteres”

Kaimo prisiminimai.

MoNtoVANI AND hIS oRCheStRA “CoNCeRt eNCoReS” Spanish Dance

Žemi tonaipapildo muziką.

Virpa balso stygos.

Sukelia liūdesį.

LUCIANo PAVARottI (AND GUILDID FLoSSMAN) “Il Trovatore” (Verdi)

Iškilmingumas. Balso stygosgaudžia analogiškai.

PeRSy FAIth AND hIS oRCheStRA“A waltz for Cynthia”

Liūdesys užeina. Rūgštis skamba su balsu.

Nuotaika pasidaro romantiška.

MoNtSeRAt CABALLe“Meni, meni, o mio diletto” (Vivaldi)

Skamba analogiškai.

16


„Château Pichon-LonguevilleBaron Pichon-Longueville

2ème Cru Classé Pauillac AOC“1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija

Arūnas Starkus

Bordo nemažai ūkių, kurie metams bėgant buvo padalyti šeimos

nariams arba parduoti dalimis. Château Pichon-Longueville 1850 m. buvo padalytas į

Baron Pichon-Longueville‘io ir Comtesse-de-Lalande ūkius Pojake. Abu 1855 m. buvo klasifikuoti

kaip antrieji Grand Cru (2ème Cru Classé). tačiau šiandien šių ūkių rūmus skiria ne tik

D2 – per visas garsiausias komunas vingiuojantis Medoko plentas.

E u r o p o s v y n o s p a l v o s

17


Tai ir du skirtingi vyno stiliai: „Comtesse“ – moteriškas,

elegantiškas (‘Cabernet Sauvignon‘ užima tik 45 proc. ūkio

vynuogynų), „Baron“ – vyriškas, svarus (‘Cabernet Sauvignon‘ –

70 proc.). Comtesse-de-Lalande ūkį iš ponios de Lencquesaing

prieš dvejus metus nusipirko „Louis Roederer“ šampano namai, o

Baron Pichon-Longueville‘io ūkį daugiau nei ketvirtį amžiaus val-

do įmonė „AXA Millésimes“. Jos direktorius Christianas Seelly –

britas, gal todėl jo inicijuoti vyno kokybę gerinantys pokyčiai

sulaukė eksporto rinkų pritarimo.

Sausį mums lankant kairiojo kranto (Medoko, Pesako Le-

onjano, Soterno ir Barsako komunų) klasifikuotus ūkius (Grand

Cru Classé) ir degustuojant jau išpilstytą į butelius 2009-ųjų ir

2010-ųjų vyną, ponas Christianas pasiūlė retrospektyvą – visus

vynmečius nuo 1998-ųjų. Tokios degustacijos dažnokai tiesiog

patvirtina skirtingų vynmečių vertinimus ir leidžia įvertinti, kaip

bręsta vienų ar kitų metų derliaus vynas. Antrųjų Grand Cru

vynas bręsta lėtai, tuo labiau kad „Barone“ apie 70 proc. vyno

brandinimui naudojamų statinių – naujos. Šiame tūkstantmetyje

ir šiaip netrūko puikiai subalansuoto (2000, 2005, 2009, 2010)

arba kiek taniniško (2006, 2008) vyno derliaus metų, reikalau-

jančių iš vyno gėrėjų daugiau kantrybės. Degustuojant maloniai

nustebino ne vynmečių skirtumai, bet tai, kad net ir prastų metų

ūkio vynas bręsdamas butelyje „pasitempia“, ima demonstruoti

savo klasę, akivaizdžiai gerėdamas.


VYNAS APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS

Château Pichon-Longue-ville Baron 1998

Vynas ties krašteliu jau granato spalvos. Šiltas miško pievelės kvapas: samanos, konkorėžiai, saulė, sudžiūvę lapai, senos gervuogės. Labai malonus, aksominės faktūros, svarus ir subalansuotas, koncentruotas skonis. Kvapnus džiovintų baravykų ir slyvaičių poskonis. Pabaigoje kiek karsteli.

93Château Pichon-Longue-ville Baron 1999

Granato spalva. Kvepia džiovintais grybais, juodų uogų uogienės likučiais. Aksominės faktūros, vis dar gausių taninų, brandinamas tikrai gerės. 92


Spalva besikeičianti į granato. Koncentruotas džiovintų juodųjų serbentų, fermos aromatas. Burnoje labai saldi, pakylėjanti ataka, intensyvumas net kiek degina. Nokumo, šilto tų metų oro pojūtis. Bet taninai dar pastebimi, apie švelnumą kalbėti anksti.


Granato užuomazgos. Klasikinius metus primenantis aštrus spygliuočių miško aromatas. Brandą rodo džiovintų baravykų kvapas. Ne toks saldus kaip 2000-ųjų, gana galingas. Po keleto metų pasieks brandos viršūnę, kol kas kausto uždarumo pojūtis.


Rubinas su labai mažai granato kraštelyje. Mėlynių sulčių, saldaus medžio aromatas. Burnoje koncentruotas, saldokas. Ne per sunkus, bet tikrai maloniai vyriškas. Karstelėjimas pabaigoje primena spygliuočių mišką. 93


Raudonumo turinti granato spalva. Kvepia vanile, brandos aromatais. Taninai aitroki, poskonyje paprikos natelės. 90Château Pichon-Longue-ville Baron 2004

Rubinas su granato krašteliu. Greta raudonų uogų uogienės – švelnūs odos, saldymedžio, pelėsinio sūrio aromatai. Dėl salstelėjimo vynas tinkamas gerti jau dabar. Nors taninai dar kietoki. 92


Rubinas su vos pavandenijusiu krašteliu. Jaunatviškas juodųjų serbentų aromatas: labais stiprus, linkęs šildyti ir kąsti, kaip įprasta šiltais, koncentruoto derliaus metais. Taurėje aromatas skleidžiasi. Taninai dar čia, nė nemano švelnėti. Vyno posko-nis sugrįžta su brandos požymiais.


Mėlynuojanti rubino spalva. Juodų uogų su ąžuolo prieskoniais, mėlynių sulčių aromatas. Didesni nei vidutiniai taninai. Puikus balansas. Ilgai trunkantis poskonis. Ne itin koncentruotas. Malonus gerti dabar, nepernokęs. 96


Graži violetinio bijūno spalva. Ypatinga mėlynų uogų (gervuogių sultys) koncentracija. Labai taurus. Vanilės ir juodų uogų poskonis. 95

18



KITI VYNAI


Château Pichon-Longueville Baron 1961 (Magnum)

Klasikinis brandaus vyno kvapas, atsiveriantis labai lėtai. Burnoje dar labai gyvas, savotiškai saldus ir drauge gaivus, balansas primena bruknes. Svarus, šilkinis ir gana pilnas. 94

Château Pichon-Longueville Baron 1988

Tobulai subrendęs. 96

Château Pichon-Longueville Baron 1989 (Magnum)

Švelnus, subrendęs. 91

Château Pichon-Longueville Baron 1990

Kvepia džiovintomis figomis, uogiene, su tabako užuominomis. Vis dar jaunatviškai taniniškos struktūros burno-je, svarus. Reiktų laukti. 95

19



20


E u r o p o s v y n o s p a l v o s E u r o p o s v y n o s p a l v o s

geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“:

2009, 2010, 2011 ir 2012

Arūnas Starkus

2012 metais, dešimtą kartą per šimtą metų, „Château

d‘yquem“ nusprendė nedaryti saldaus vyno iš surinkto derliaus. Kuo šis vynme-

tis neįtiko garsiausio pasaulyje kekerinio vyno ūkiui, suprasime palyginę 2009–2012

metų oro sąlygas.

21



„Château d‘Yquem“ nė butelio nepardavė 1910, 1915,

1930, 1951, 1952, 1964, 1972, 1974 ir 1992-aisiais. Visi šie

metai buvo šalti, drėgni ir be saulės, išskyrus 1964-uosius, kai

šiltą vynmetį sugadino lietus per derliaus skynimą. 1915-aisiais

prie prasto oro prisidėjo ir pirmojo pasaulinio karo negandos.

2012-aisiais per patį derliaus nuėmimą užklupo lietūs, ir pavyko

nuskinti vos dešimt procentų įprasto derliaus kiekio.

Ūkio technikos direktorius Francisas Mayeur savo pasakojimą

apie skynimo sąlygas iliustruoja diagramomis, kuriose skynimui

palankios sausos dienos kaitaliojasi su nepalankiomis lietingomis.

2009-IEJI

Šiuos metus Francisas vadina puikaus pilkojo kekero ant

puikios kokybės uogų metais. Pirmasis skynimas – rugsėjo

14–17 dienomis. Po to tris dienas lijo, todėl kilnusis puvinys

pasklido po visą vynuogyną. Spalio 1–7 dienomis – įspūdingo

derliaus skynimas: puvinys pasklidęs visur, vakarais temperatūra

pakildavo iki 30˚C. Spalio 4 d. buvo surinktas visų laikų didžiau-

sias vienos dienos derlius, nes teko labai skubėti, kad cukraus

koncentracija neviršytų idealios 21 proc. potencialaus alkoholio

kiekio (~370 gr/l) ribos. Trečiuoju skynimu buvo nurinktos vėliau

prinokstančių ūkio vietų uogos. Spalio vidury pasirodė pirmo-

sios šalnos, po to – lietaus prognozės, todėl spalio 19 dieną

derliaus nuėmimas baigiamas.

2010-IEJI

Nuostabus klasikinis vynmetis. Kekerą paskleidė rugsėjo 6–8

dienomis lijęs lietus, po to dvi savaites uogos sparčiai kaupė

cukrų. Pirmasis skynimas (trier) – rugsėjo 20–22 dienomis,

antrasis – po savaitės. Vėliau buvo laukiama lietaus, kuris dar

kartą paskatintų pilkojo kekero dauginimąsi. Trečiasis skyni-

mas prasidėjo spalio 14 dieną, ketvirtasis – spalio 22-ąją. 2010

metais gamta leisdavo vynuoges skinti tada, kai jos sukaupdavo

reikiamą cukraus kiekį, todėl buvo nuspręsta septynių skirtingų

terroir vynuoges fermentuoti atskirai ir galutinį mišinį kurti jau

AR žINote, KAD...

Pirmasis kekerinis derlius „Château d‘Yquem“ buvo nuskintas 1847-aisiais, kai grafas Romain-Bertrand’as de Luras Salucesas užtruko medžioklėje Rusijoje.

„Botrytis cinerea“ lietuviškai vadinamas pilkuoju kekeru. Jo sukeltas puvinys – kekerinis puvinys, dar vadinamas kilniuoju puviniu.


Château d‘Yquem 2009 Švarus, fokusuotas, išraiškingas medaus, vanilės, kekero, tropinių vaisių, mango aromatas. Labai saldus, minkštas, skalsus, aliejiškas, svarus, su grietinėlės poskoniu. Labai elegantiškas. 97

Château d‘Yquem 2010 Kvepia persikais, kriaušių kompotu, papajomis. Ne pernelyg egzotiškas ir ne per daug kekero. Koncentruotas, elegantiškas ir palyginti lengvas. Citrinos karstelėjimas poskonyje. 94

vyninėje. Ketvirtasis skynimas prasidėjo po trumpo lietaus, todėl

jo metu nuskintos vynuogės nebuvo vertos ūkio vardo ir buvo

parduotos, kaip ir nedidelis kiekis uogų, surinktų lapkričio 5–6

dienomis.

2011-IEJI

Rugpjūčio pabaigoje trumpalaikiai lietūs sudarė sąlygas pir-

majai kekero atakai kekių viduryje. Po keturių lietingų dienų rug-

sėjo pradžioje puvinys pasklido po visą vynuogyną. Rugsėjo 6–7

dienomis vyko pirmasis uogų skynimas. 12 dieną buvo skinama

visame vynuogyne. Uogos labai gaivios ir jau gana saldžios. Po

lietaus pertraukos antrasis skynimas vyko rugsėjo 21–23 dieno-

mis, uogos tuo metu buvo dar saldesnės. Rugsėjo 25–28 dieno-

mis uogos buvo skinamos vėsesnėse, molingose vietose. Gerą

balansą užtikrino dalis pernokusių, tačiau kekeru neužsikrėtusių

uogų. Ketvirtasis skynimas – spalio 3–5 dienomis.

2012-IEJI

Pirmojo skynimo buvo laukiama iki rugsėjo 25-osios

(pastarąjį kartą taip vėlai derlius pradėtas rinkti 1993-aisiais).

Mat po šalto ir vėsaus pavasario liepą nusistovėjęs sausas oras

rugsėjį virto bausme vyndariams: kilnusis puvinys vis nesirodė.

Prasidėjęs ilgai lauktas lietus, deja, niekaip nesibaigė, tad pavyko

surinkti labai nedidelį derlių. Paskubomis nuskintos vynuo-

gės buvo pakankamai saldžios, tačiau ragaujant vyną, buvo

nuspręsta, kad jis nevertas „Château d‘Yquem“ vardo. Kadangi

ūkis antrojo vyno nedaro, surinktos uogos buvo parduotos urmu

vyno pirkliams.

22


l Franciso Mayeur diagramose žymimi krituliai, nuskintų vynuogių kiekis, oro temperatūra.

l Francisas Mayeur yra „Château d‘yquem“ technikos direktorius nuo 1983 m.


23


L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

Atradimo džiaugsmas skatina mus ieškoti. Vienas didžiausių

2013 metų Lietuvos vyno čempionato atradimų – vyninė

„Juan Gil“.

Ispanijos pietuose, Sereso (Cerez) kalno papėdėje, įkurtos

„Juan Gil“ vyninės istorija prasidėjo 1916 m., kai Juanas Gilas

Gimenezas Mursijoje, Chumiljos apeliacijoje (Jumilla Do) ėmėsi

haminti vyną. Jo sūnus Juanas Gilas Guerrero vyno verslui pasky-

rė visą gyvenimą, o abu anūkai ir dabar vyninę valdanti proanū-

kių karta pasiekė, kad „Juan Gil“ vyninės vardas taptų vertinamas

vyno pasaulyje.

Jumilla Do – anksčiau mažai žinoma apeliacija. Iki 1989 metų

šį rajoną buvo aplenkusi europietiškus vynmedžius niokojusi

filoksera. Po šių įvykių rajone pradėta atauginti vynuogynus,

investuota į modernias technologijas, ieškota novatoriškų spren-

dimų – taip pradėta kurti išskirtinės kokybės vyno istorija. „Juan

Gil“ yra šios istorijos dalis.

Šiandien „Juan Gil” šeima vienija septynias vynines, gami-

nančias išskirtinės kokybės produkciją. Chumiljoje įkurta vyninė

„Juan Gil” bei bendras Gilų šeimos ir australų vyndario Chriso

Ringlando projektas – vyninė „El Nido“. Šios vyninės siekia

gaminti ypatingos kokybės vyną, aukštais balais vertinamą vyno

kritiko Roberto Parkerio ir „Wine Spectator“ žurnalo, rimtai kon-

kuruojantį su kitais Jumilla Do vynais.

Naujas Gilų šeimos projektas – 2007 m. Almansos apeliacijo-

je įkurta „Atalaya“ vyninė, gaminanti Almansa DO vynus. Ūkiui

priklausančiuose 62 hektaruose kalkakmeniu padengtos dirvos

beveik kilometro aukštyje auga ‘Garnacha Tintorera‘ (dar žinoma

kaip ‘Alicante Bouschet‘) vynuogių veislė, viena iš nedaugelio

vitis vinifera vynuogių, turinčių raudoną minkštimą. Vynuogės

plačiai auginamos jau nuo 1866 m., tačiau vyno gamyboje

dažniausiai maišomos su kitomis. Vyninė „Atalaya“ atskleidė šių

vynuogių potencialą, gamindama „Laya“, „La Atalaya“ ir „Alaya“

vynus, kuriuose dominuoja ‘Garnacha Tintorera‘ veislė.

Kiti Gilų šeimos projektai: 2005 metais įkurta mažytė vyninė

„Ateca“ (Calatayud DO), „Cellers Can Blau“ (Montsant DO) bei

„Bodegas Triton“ ir „Orowines“ – kokybiško vyno gamintojos,

išsibarsčiusios po visą Ispaniją.

„Mineralinių vandenų“ informacija

„Juan gil“ –2013-ųjų Lietuvos metų

vyninė

24


Raudonojo Ispanijos vyno beieškant

Pakeliui į „Fenavin“ parodą

Jurgis Šliogeris

Važiuojame į didžiausią Ispanijos vyno parodą. Didelėje vyno

parodoje dažnai jautiesi lyg pasimetęs nepažįstamame mieste. todėl labai svarbu prieš

parodą susidaryti prioritetų sąrašą ir stengtis nuo jo kuo mažiau nukrypti. Visada

turime gamintojų adresus (stendų numerius), kuriuos būtinai norime ap-

lankyti, tačiau jau po pusvalandžio išslystame iš numatyto

kelio ir pasileidžiame parodos šalikeliais.


25


Kita vertus, iš praktikos ir dalyvių sąrašo žinau, kad labiausiai

žinomų ir geidžiamų vynų parodoje neparagausiu, nes jų

ten tiesiog nebus. Tokiu atveju nėra reikalo medžioti ispaniškų

įžymybių – „Pingus“ (97 balai), „Termanthie“ (97 balai, 120 eurų),

„L‘Ermita 2010“ (97 balai, 672 eurai) ir kitų Pirėnų pusiasalio

žvaigždžių. Taigi, ne be gailesčio atsisakiau šios snobiškos me-

džioklės ir nusprendžiau didesnį dėmesį skirti Lietuvoje mažiau

žinomiems regionams bei apeliacijoms. Išsirinkau tuos, kurie

mane jau senokai domina: tai šiaurės vakarų apeliacijos, kur

klesti baltosios veislės ‘Verdejo‘ ir ‘Godello‘, raudonosios ‘Mencia‘,

bei pietryčių apeliacijos Chumilja (Jumilla Do), Jekla (yecla Do)

ir Utjelis-Rekena (Utiel-Requena Do), kur karaliauja ir pas mus

populiarėjanti ‘Monastrell‘ ir dar visai nežinoma ‘Bobal‘. Jei pasi-

seks, reikėtų pasidomėti ir kylančia žvaigžde Toru (toro Do), kur

savaip klesti ‘Tempranillo‘.

BJERSAS IR ‘MENCIA’

Raudonąjį Bjerso (Bierzo Do) vyną pastaraisiais metais nepa-

prastai išgarsino ‘Mencia‘ vynuogės. Dabar jų vynas puikuojasi

visuose Ispanijos vyno salonuose. Ši vietinė veislė, karaliaujanti

Ponferados (Ponferrada) miestelio apylinkių vynuogynuose

Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose, buvo žinoma seniai, tačiau

tik kaip vietinių barų vyno žaliava. Apleistos vyninės, pasenusi

technika: tokiomis sąlygomis gero vyno nepagaminsi. Todėl

ilgai niekas šios veislės rimtai nevertino. Tik sužibus Priorato

žvaigždei, vienas žymiausių naujų vietovių atradėjų – Alvario

Palaciosas – parodė, kokias galimybes slepia ‘Mencia‘ veislė. Šio

gamintojo vynai iš Bjerso sukėlė pasigėrėjimo bangą. Tuomet iš

letargo atsibudo ir vietiniai gamintojai, buvo sulaukta investuo-

tojų iš kitų regionų. Atsigavo apleistos vyninės, pradėti tvarkyti

vynuogynai, buvo atrasta dešimtys hektarų labai senų vynuo-

gynų. Iš šių vynuogynų derliaus vyndariai gamino atskirą vyną,

daug dėmesio skyrė uogų atrankai. Taip per dešimtmetį atsirado

puiki senos veislės ‘Mencia‘ apeliacija.

Ši veislė pasirodė esanti labai visapusiška. Jos vynas papras-

tas, lengvas, gaivaus, vaisiško aromato, kartais juntamos mė-

siškos gaidos. Geras rūgštingumas ir natūralūs taninai pabrėžia

skonį. ‘Mencia‘ – laukinė veislė, ją sunku suvaldyti. Be to, tai labai

„sunkus“ partneris kupažuose: kitas veisles ji tiesiog prislegia,

o bandymai ją suminkštinti ‘Merlot‘ ar aromatizuoti ‘Cabernet

Sauvignon‘ nieko gero neduoda. Geriausiai pavyksta brandinta

ąžuolinėse statinėse. Vynas iš ‘Mencia‘ veislės labai priklauso ir

nuo dirvožemio bei vyndario gebėjimo ją suvaldyti.

Šiuo metu Bjerso vyndariai dažniausiai gamina dviejų tipų

„Mencia“ vyną. Pirmasis, labiau populiarus – sodrus, aromatin-

gas, su ryškia ąžuolo įtaka. Švelnios gaidos papildo šviežių juodų

uogų aromatus. Juntami mėsiški ir švelnaus skrudinimo niuan-

sai. Šviežias vaisiškumas su lengvu saldumo pojūčiu išlieka net

ir senesniame vyne. Aiškūs taninai užtikrina gerą brendimą, bet

laikui bėgant jie švelnėja. Ilgai tęsiasi vyno poskonis su aiškia

mineraline pabaiga.

Antrojo tipo vyno aromatas švelnus, kartais net asketiškas.

Dažniausiai kvepia šviežiais vaisiais, jame sunku atsekti ąžuolo

pėdsakus. Gera struktūra, paremta švelniu vaisiškumu, užtikrinta

pabaiga su minerališkais niuansais. Šio vyno gamyboje svarbiau-

sia paprastumas, gera rūgštis ir minerališkumas. Vyndarys siekia,

kad jo vynas kuo geriau atspindėtų vynuogyno savitumą.

‘BOBAL‘ VYNUOGėS IŠ UTJELIO-REKENOS

Pagrindinės jų auginimo vietos yra į vakarus nuo Valensijos

esančioje Utiel-Requena Do apeliacijoje. Čia gamintojai ilgokai

darė pigų, prekybos centrų lentynoms skirtą vyną, tikrai nepri-

lygstantį Ispanijos geriausiesiems. Nors ‘Bobal‘ šiame rajone

sudaro per 80 proc. raudonųjų veislių, jos pavadinimo nerasite

ant butelių. Kartais tik užpakalinėje etiketėje, tarp kitų techninių

duomenų ir veislių, gali būti paminėta ir ‘Bobal‘. Utjelio-Rekenos

apeliacijoje daugiau investuojama į ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Monastrell‘,

o vietinė veislė ‘Bobal‘ lyg ir stumiama iš vynuogynų. Šias vynuo-

ges sunku auginti, be to, ilgainiui buvo priveista įvairiausių jos

klonų. Gaminti vyną iš jų irgi nelengva, o kur dar taninai, gerai

juntami net po metų. Todėl gamintojai ‘Bobal‘ vynuogynuose

keičia švelnesne ir labiau nuspėjama veisle ‘Merlot‘. Iki pastarojo

meto tik vyninei „Mustiguillo“ pavyko sukurti įspūdingo vyno

iš ‘Bobal‘ vynuogių. Geriausias iš jų – „Quincha Coral“: galingas,

naujose ąžuolinėse statinėse brandintas ‘Bobal‘ vynas, išliekantis

gaivus ir harmoningas nepriklausomai nuo ąžuolo ir brandinimo.

Švelnios gaidos puikiai papildo išraiškingus taninus. Skeptikai tai

traktuoja kaip išimtį, patvirtinančią taisyklę. Tačiau ir gretimoje

apeliacijoje Do Manchuela padaroma gerai vertinamo šimtapro-

centinio ‘Bobal‘ vyno. Jis nėra pernelyg aromatingas, tačiau vyno

struktūrą ir šviežumą puikiai papildo minerališkumas. Vynas

gamintas senoviškai, beveik be ąžuolo. Taigi kai yra noro, galima

sukurti ir geriau, nei norėtų prekybos centrų klientai.

‘MONASTRELL‘– MURSIJOS ŽVAIGŽDė

Dar prieš keletą metų Mursiją (Murcia) Lietuvoje žinojo tik

tie, kurie ruošėsi į Ispaniją vykti skinti mandarinų ar pomidorų.

Vyno, net ir ispaniško, mėgėjai apie šio krašto vyną nežinojo

nieko arba žinojo labai mažai. Ir tai nestebino, nes šio regiono

vynas nebuvo populiarus.

Per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasikeitė iš esmės. Čia ka-

raliauja ‘Monastrell’ veislė, per keletą pastarųjų metų užkariavusi

vyno pasaulį ir dabar tokia pat garsi, kaip ir ‘Garnacha’ iš Priorato

bei ‘Mencia’ iš Bjerso.

Vyninės čia įsikūrusios gana aukštai (400–900 m virš jūros

lygio), itin varganoje, akmeningoje žemėje, turinčioje daug

geležies. Nuo seno šiose vietose iš ‘Monastrell’ (Prancūzijoje –

‘Mourvedre’) buvo daromas saldus vynai iš kiek padžiovintų

uogų, kartais pastiprinamas alkoholiu ir ilgai brandinamas

ąžuolo statinėse. Dabar tokio stiliaus vynas daromas kaip porto

vintage. Etiketėse jis žymimas Monastrell dulce.

VYNAI, KURIUOS TIKRAI REIKėS RASTI PARODOJE

„FENAVIN“

IŠ ‘MeNCíA’ VyNUoGIų:„Descendientos de J. Palacios Pétalos del Bierzo DO”, „Viñedos y bodegas Dominio de Tares Bembibre DO“, „Raúl Pérez bodegas y viñedos Ultreia Saint-Jacques DO“

IŠ ‘BoBAL’ VyNUoGIų:Bodegas y Viñedos Ponce P.F. Manchuela DO“, „Finca Sandoval Signo Manchuela DO“, „Mustiguillo Viñedos y Bodega Quincha Corral El Terrerazo“


26


Tačiau šio krašto vynininkystės suklestėjimas labiausiai

susijęs su sausuoju „Monastrell“ – itin patraukliu, vaisišku ir labai

lanksčiu vynu. „Monastrell“ čia gali būti tiek gaivus rožinis ar len-

gvas, greitam vartojimui skirtas raudonasis, tiek rašalo tamsumo,

galingos taniniškos struktūros, alkoholiškas (15 proc.) vynas. Kad

ir koks būtų, jis ilgai išlieka sodraus skonio ir net minerališkas.

Tokią dermę suteikia ir užtikrina vietinis dirvožemis. Sąlygos

vynininkystei čia nepaprastai sunkios, natūralus derlingumas

rekordiškai mažas, jei ne vynuogynai, čia tikrai niekas neaugtų.

Didelis dirvos rūgštingumas apsaugojo daugelį vietinių

vynuogynų nuo filokseros.

VIII a. arabai užėmė šią Pirėnų pusiasalio dalį ir šias vietas ko-

lonizavo. Laikui bėgant, šiose pusdykumėse jie įvedė drėkinimo

sistemas, kuriomis ir dabar dar remiasi žemės ūkis. Šią iki raudo-

numo nuo saulės kaitros išdegusią nesvetingą plokštikalnę ara-

bai paniekinamai vadino al-basit, tai yra „kur plokščia ir tuščia“

(isp. albacete).

Mursijoje yra trys apeliacijos: Jumilla Do, yekla Do ir Bu-

llas Do. Didžiausia ir labiausiai žinoma yra Jumilla Do (28 tūkst.

ha), ypač išgarsėjusi pastaraisiais metais. Didžiausias pasiseki-

mas susijęs su vynais, turinčiais puikų kainos ir kokybės santykį.

Chumilja yra pasienyje. Šiek tiek mažiau nei pusė jos

vynuogynų yra Mursijos administracinės srities teritorijoje, kiti

vynuogynai priklauso Albasetės (Albacete) provincijai, esančiai

Kastilijos-La Mančos teritorijoje. Kitaip sakant, viena koja siekia

Viduržemio jūros pakrantę, o kita – žemyninį ir sausą regioną.

Dėl šios priežasties Chumilja pavaldi ne regiono valdžiai, o tie-

siogiai Žemės ūkio ministerijai.

Nors pagal apeliacijos taisykles vyno gamybai leidžiama

naudoti keliolika baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių, beveik 80

proc. vynuogynų ploto užima ‘Monastrell’ – veislė, atnešusi Chu-

miljai pelnytą šlovę. „Jumilla Monastrell“ – vyno pasaulyje gerai

žinoma markė. Prieš keletą metų vietinius raudonuosius vynus Ro-

bertas Parkeris įvertino nuo 87 iki 93 balų. Aukščiausią įvertinimą

gavo garsusis „El Nido 2002“ (96 balai). Tai ‘Cabernet Sauvignon’ ir

‘Monastrell’ kupažas, kuriame pastarojo yra tik 30 proc.


27


v y n a s i r k a v a

28


Baltojo Ispanijos vyno beieškant

Įvairūs ‘Verdejo‘ ir ‘Godello’ įsikūnijimai

Jurgis Šliogeris

Vynuogynuose į pietus nuo Valjadolido šiuo metu klesti balto-

sios ‘Verdejo‘ vynuogės. Apeliacija Rueda DO buvo įteisinta 1980 m. Šis aktas

vainikavo saujelės entuziastų, siekiančių sugrąžinti ikifilokserinių laikų šlovę vynuogynams, esantiems

aplink Medina del Kampo miestelį, pastangas. Mat XIX a. pabaigoje vietoj filokseros sunaikintų

‘Verdejo‘ vynmedžių buvo pasodinti ‘Polomino‘, ir Rueda ilgai tiekė rinkai vidutiniškos

kokybės uogas distiliavimui. Galisijos veislės ‘Albariño‘ ir iš jos pagaminto bal-

tojo vyno sėkmė atvėrė rinką, tada ir buvo prisiminta ‘Verdejo‘.


29



Vynuogynų atnaujinimas tęsėsi daug metų; dabar jų plotas suda-

ro per 8 tūkst. ha, pusę jo užima ‘Verdejo‘. Daugelis vynuogynų

yra 700–800 m aukštyje virš jūros lygio, esant žemyniniam klimatui,

tai užtikrina norimą dienos ir nakties temperatūrų skirtumą.

‘Verdejo‘ vynuogių vynas gaivus, aromatingas, jame gerai

juntama rūgštis. Aiškios citrusinių vaisių ir obuolių natos persi-

pina su žoliškomis. Kartais galima užuosti ir ‘Sauvignon Blanc‘

būdingą agrastų aromatą. Burnoje skonis švelnus ir šviežias. Toks

Ruedos vynas užkariavo Ispaniją prieš dešimtmetį.

Laikui bėgant, „Verdejo“ stilius keitėsi. Šiuo metu išskiriami

trys „Verdejo“ stiliai. Pirmojo tipo vynų pagrindas yra vaisiškas

gaivumas ir aiškiai pabrėžta rūgštis. Vyrauja švarūs, išraiškingi

citrusiški, žoliški akcentai. Burnoje juntama gera rūgštis, bet

trūksta tvirtos struktūros. Šie gaivūs, tačiau nepretenzingi vynai

geriausiai tinka gerti jauni.

Antrojo tipo vynų aromatas ne toks išraiškingas, tačiau struk-

tūra tvirta. Šiems vynams skinamos senų vynmedžių ar atskirų

sklypelių uogos. Siekiant, kad būtų kuo mažiau pakeisti pradiniai

aromatai, vyno gamyboje nenaudojamos ąžuolinės statinės. Dau-

giau naudojama prinokusių uogų, burnoje juntamas saldumas, o

kartais, ir medaus, vaško gaidos. Mažiau rūgšties.

Trečiojo tipo vynai – tai prieštaringa ‘Verdejo‘ draugystė

su ąžuolu. Ąžuolas naudojamas saikingai ir apgalvotai ne tik

brandinimui, bet ir fermentacijai. Taip ąžuoliniai niuansai geriau

integruojasi ir padeda geriau subalansuoti vyną. Tai teorija, o

praktiškai vynas ne visada pavyksta: po fermentacijos statinėse

brandintas „Verdejo“ praranda gaivumą ir labai išryškėja svies-

tiniai tonai, todėl prarandamas veislės savitumas, ima vyrauti

ąžuolo įtaka. Tokio tipo vynų atsirado visai neseniai, todėl neaiš-

ku, kaip jie toliau bręs, koks bus jų brandinimo potencialas.

AMBICINGASIS ‘GODELLO‘ IŠ VALDEORASO

Ispaniškas „nuotykis“ su ‘Verdejo‘ pasisekė, ir atėjo ‘Godello‘

eilė. Ši veislė užėmė visus vynuogynus nedidelėje apeliacijoje

Galisijos pietryčiuose, Valdeorras Do. Kalnuose augančiuose vy-

nuogynuose juntama ryški šalto Atlanto oro įtaka: tokios sąlygos

geros baltosioms veislėms. ‘Godello‘ ten auginama seniai, bet

anksčiau svarbiausia buvo kiekybė, ir tik pastaraisiais metais pra-

dėtas riboti derlingumas, atskirai naudojamos senų vynmedžių

uogos. Dėl to vynai tapo išraiškingesni, geresnės kokybės. Ape-

liacijoje yra per 40 gamintojų, tačiau renkantis vyną reikia labai

žiūrėti, nes tik nedaugeliui iš jų svarbiausia kokybė. Didžioji dalis

baltųjų Valdeoraso vynų vis dar cukringi, stokojantys tinkamos

rūgšties. Didelį ‘Godello‘ vynuogių potencialą demonstruoja kai

kurių ambicingų vyndarių vynai.

Geriausius vynus pagamina vyndariai, sekantys savo kolegų

iš Rias Baišas ir Ruedos pėdomis. Greta paprasto, daugiausiai

vaisiško, gaivaus vyno padaroma įspūdingų vynų, atskleidžian-

čių geriausias veislės savybes. Vyndariai atidžiai perrenka uogas,

ypač senų vynmedžių, kita vertus, fermentuodami vyną, leidžia

jam bręsti ant nuosėdų kelis mėnesius. Rezultatai puikūs, o ge-

riausi vyninių „A Tapada“, „Joaquin Rebolledo“, „Bodegas Valdesil“

ar „Bodegas Godeval“ vynai itin gerai vertinami kritikų.

Atskirai galima paminėti ąžuolinėse statinėse brandinamą

vyną. „Godelio“ geriau nei „Verdejo“ atlaiko kontaktą su ąžuo-

lu. Šiek tiek nukenčia gėliški aromatai, tačiau labiau išryškėja

medaus ir citrusinių vaisių skoniai. Vynai išlieka harmoningi,

minerališki. Geriausius gamina vyninė „Rafael Palacios“.

VYNAI, KURIUOS TIKRAI REIKėS RASTI PARODOJE

IŠ ’VeRDeJo’ VyNUoGIų:„Bodegas José Pariente José Pariente Verdejo Rueda DO“,„Bodegas Naia Naia Rueda DO“,„Bodegas Terna V3 Viñas Viejas verdejo Rueda DO“ .

IŠ ’GoDeLLo’ VyNUoGIų:„A Tapada S.A.T. Guitián Godello Valdeorras DO“, „Bodegas Godeval Godeval Cepas Vellas Valdeorras DO“, „Rafael Palacios Lauro do Bolo Valdeorras DO“.

l Rafaelis Palacio

30


Lietuviai ir sūris: užprogramuotas pasididžiavimas

ir išmanymo stokaAndrius Užkalnis

L i e t u v i a i i r s ū r i s

31


Skirtingai nuo alaus, kuriuo giriamės pagrįstai ir nepagrįstai

(neva mūsų aludariai garsėję dar „Iliados“ laikais, o dabar

Amerikoje lietuviškas alus „vertinamas ir žinomas“, pridursime –

tautiečių parduotuvėse), sūris mums nebuvo svarbus dalykas. Tai

ne duona, ne skilandis ir net ne gintaras.

Tačiau sūris, jo valgymas ar nevalgymas, atskleidžia kur kas

daugiau, nei galėtume pagalvoti, apie lietuvių, bent jau pastarųjų

trijų kartų, brandą ir socialinį statusą.

Fermentinis (arba, liaudiškai kalbant, geltonasis) sūris buvo

pradėtas masiškai gaminti ir vartoti tik sovietinėje Lietuvoje.

Fermentinio sūriai – „Rokiškis“, „Rambynas“, „Olandiškas“, buvę

mūsų pieno pramonės pasididžiavimu ir šiokio tokio išskirtinu-

mo požymiu (suprask, civilizuotas, į Vakarus žiūrintis Pabaltijys),

yra ne tautinio paveldo ir ne nacionalinės tradicijos produktai.

Varškės sūriai mums buvo ir yra mieli (ir dabar brangiuose ūkinin-

kų turgeliuose jie užima svarbią vietą), tačiau svetimšaliams jie

mažai ką sako. Ne į juos žiūrėdavo ir pirštais badydavo atvažiavę iš

Rusijos žmonės, kurie stebėdavosi tuometiniu nelaisvos Lietuvos

buržuaziniu gyvenimo lygiu.

Iš vaikystės prisimenu, kaip tėvai bendravo su atvykėliais iš

Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgo). Šie buvo šokiruoti, suskai-

čiavę Basanavičiaus gatvės gastronome Vilniuje vienu metu

parduodamas šešias sūrio rūšis. Jie niekada nebuvo parduotuvėje

matę daugiau nei vienos fermentinio sūrio rūšies. Jiems tai buvo

nedviprasmiška užuomina, kaip Lietuvoje viskas yra gerai. Sūrių

įvairovė juos paveikė gal net labiau, negu faktas, kad sviesto par-

duotuvėje galima nusipirkti kasdien.

Tačiau fermentinis sūris buvo iš esmės Lietuvos miestiečių

patiekalas, prie kurio klientas buvo pratinamas per visuomeninio

maitinimo įstaigas, o ne atvirkščiai (kaip, pavyzdžiui, bulviniai

patiekalai, kurie į mūsų restoranus atėjo iš namų virtuvės). Sūris

ant sumuštinio buvo – ir daugeliui liko – antrasis standartinis

pusrytinis patiekalas po sumuštinio su servelatu, kaip amerikiečiui

kukurūzų dribsniai po blynų su klevų sirupu. Halės turgavietėje

viena pardavėja, siūlydama dešrą, sakė: pusryčiams, prie kavutės...

Pelėsinio sūrio Lietuvoje nebuvo iki nepriklausomybės: net

prastas rokforo ir kamambero imitacijas žmonės atveždavo į

Lietuvą iš Maskvos traukiniais, važiuojančiais per naktį – šie da-

lykai laikyti tokiais egzotiškais, kad buvo pernelyg toli už geismo

horizonto, todėl jų galėjai nusipirkti laisvai. Panašiai kaip Kubos

Mes ne prancūzai, kurių santykis su sūriu yra nacionalinio mito

dalis. Generolas De Gaulle‘is yra pasakęs: „Kaip gali valdyti šalį, kuri turi 246 sūrio

rūšis?“ žinoma, generolas ne tik sublizgėjo keista logika (prancūzai, nepriklausomai nuo mėga-

vimosi vynu, sūriais ir viskuo, kas valgoma, niekada nebuvo sunkiai valdoma tauta,

be to, retai kur rasi tiek nuoširdžios pagarbos viskam, kas susiję su

valstybe ir jos valdžia), bet ir pasikuklino. Prancūzijoje vien

sūrių tipų yra arti keturių šimtų.

cigarai, tikrieji „H.Upmann“, kurie gulėdavo parduotuvių tabako

skyriuose Vilniuje ir Kaune, ir niekam jų nereikėjo. Maskviečiai

norėdavo ne pelėsinio sūrio, o lietuviškos rūkytos dešros.

Išmanymas apie sūrį nebuvo lūkesčių dalis: statistiniam

lietuviui apie sūrį išmanyti reikėjo tiek pat, kiek apie vyną, tai

yra beveik nieko. Kaip vynas buvo skirstomas į baltą ir raudoną,

rūgštų ir skanų, taip ir sūriai buvo – geltonas arba baltas). Tokio

požiūrio esama ligi šiol: net didžiausi gamintojai, išleidžiantys itin

daug pinigų rinkodarai ir aršiai kovojantys su konkurentais, nieko

geresnio nesugalvoja, nei parašyti savo produkto etiketėje: „Labai

patinka ne tik Lietuvos vartotojui, bet ir užsieniečiams, vertinan-

tiems tipišką fermentinio sūrio skonį.“ Arba: „Ypatingo, tik šiam sū-

riui būdingo skonio.“ Štai taip, aš neišsigalvojau. Tai tikros citatos.

Sūrio pažinimas vis dar nėra siekiamybė: vietoje skonio apibū-

dinimo, devyniais atvejais iš dešimties, vartojami žodžiai „legen-

dinis“, „laiko patikrintos tradicijos“ arba „receptai iš žilos senovės“.

Jie nereiškia nieko apčiuopiama. Taip sakoma ir apie pieną, kefyrą,

grietinę, duoną.

Nebrangus fermentinis sūris įgyja kitą funkciją – maisto

gadinimo: šis daug riebalų turintis produktas, užtarkuotas ant bet

kokio mėsgalio, paukštienos ar žuvies paverčia patiekalą „liaudies

kulinarija“, suteikia jam sotumo. Vienoje nevykusioje picerijo-

je, papriekaištavus dėl pernelyg storos picos, teko išgirsti tokį

atsakymą: „Svečiams kaip tik patinka, kad pas mus sočiau.“ Be to, ir

patiekalas ant lėkštės atrodo didesnis.

Štai tada ir gimsta patiekalas, kuriame – visa Lietuvos nepri-

klausomybės metų blogo maisto istorija. Tai vištiena su ananasu,

užkepta su sūriu. Šio patiekalo įtaka mūsų šalies žmonių supra-

timui apie maistą prilygsta karo nusikaltimui. Be to, tai pakenkė

pačiai sūrio reputacijai.

Šiais laikais nusimanymas apie sūrį vis dar yra skiriamasis

elito požymis. Norėdamas pabrėžti savo aukštą statusą vartojimo

piramidėje, žmogus dažniausiai pažymi, kad jis mėgstąs nusipirkti

gabalėlį pelėsinio sūrio prie raudonojo vyno. Tai – kaip publikuoti

savo nuotrauką iš Tailando ar Vietnamo. Tai aukščiausio vartojimo

laiptelio signalas.

L i e t u v i a i i r s ū r i s

32


Susitikimai Pfalce

Jurgis Šliogeris

Nuo pat pradžių čia viskas atrodo kitaip: ir saulė, ir mažai kritulių,

ir vietiniai papročiai. Kaimeliai, ramybė ir ypatinga, kaip tokiam užkampiui, virtuvė. Visa tai trau-

kia atvykėlius iš kitų kraštų, vieni čionai specialiai atvyksta, kiti mielai užsuka

keliaudami į Prancūziją.


33



Sodri žaluma traukia kaip magnetas, todėl Pfalce daug res-

toranėlių ir viešbutukų, dažnai įsikūrusių ne miesteliuose,

o pakeliui į juos, tarp vynuogynų. Jau viso to pakaktų, bet dar

yra garsusis Vokietijos Vyno kelias, vienas gražiausių Europoje,

skęstantis pievų, vynuogynų ir miškų žalumoje.

Kalbant apie Pfalco vyną, reikia prisiminti, kad jis labai įvai-

rus, ir ne todėl, kad neturėtų savo stiliaus, kaip vynai iš Reinhe-

seno, o atvirkščiai – dėl stilių įvairovės. Vietinis vynas skiriasi net

ir nuo kaimynų iš Elzaso ar nuo vyno iš Reingau ir kitų regionų.

Aišku, čia taip pat karaliauja rislingas, ir net labai geras. Tačiau

Pfalcas turi ir savo vietinį vyną „Dornfelder“, kitur nelabai mėgs-

tamą ir užmirštą. Tačiau dabar ši raudonųjų vynuogių veislė vis

labiau atsigauna.

Pfalce nuo pat pirmo apsilankymo jaučiuosi ypač gerai, ne-

svarbu, ar Bad Diurkheime ar Noištate prie Veinštrasės (Neustadt

an der Weinstrasse), o ypač mažuose, dailiuose Deidesheime ar

San Martine, kur pilna restoranėlių, vyninių, barų, kviečiančių

prisėsti ir šnektelti su ūsuotu savininku.

Pfalcas – tai rojus akiai ir gomuriui. O kam gi nesinori į rojų?!

REINO TROPIKAI

Reikia atsiminti, kad Pfalcas gali pasigirti ypatingomis klima-

to sąlygomis. Kaip ir Badenas, tai pati šilčiausia vieta Vokietijoje.

Kai kuriuose slėniuose, kur nėra vėjo, vyrauja beveik Viduržemio

jūros regiono klimatas. Jeigu netikite, galite paragauti vietinių

migdolų, figų, citrinų ar kivių. Daug saulės ir mažai kritulių gau-

nantis regionas pagamina vyno, turinčio daugiau „kūno“, nei jo

giminaičiai iš Mozelio ar Reingau. O jei dar pridėsime dirvožemio

įvairovę, tos pačios veislės vynuogių vynui suteikiančią visiš-

kai skirtingų aromatų ir skonių. Arba paminėsime, kad šiame

regione leidžiama auginti net 67 skirtingas vynuogių veisles...

Tada suprasime, kad Pfalcas – tai atskiras vyno pasaulis, ir viso

gyvenimo neužteks jam iki galo pažinti.

‘RIESLING‘ IR ‘DORNFELDER‘

Administraciniu požiūriu Pfalcas dalijamas į dvi apskritis:

Mitelharto (Mittelhaart) ir Pietų Veinštrasės, o atskiria vieną nuo

kito Noištatas prie Veinštrasės.

Mitelhartas, esantis labiau į šiaurę, tarp Noištato ir Bad Diurk-

heimo – tai rislingo karalystė. Čionykštis rislingas yra riebokas,

glicerininis, pilnas ir minkštas, labai aromatingas. Čia rasime žy-

miausius Pfalco vardus – „Buhl“, „Basserman-Jordan“ (abi vyninės

yra Deidesheime), „Mosbacher“ (Frostas), „Schneider“ (Elerštatas)

ar „Bürklin-Wolf“ (Vachenheimas).

Tačiau ir pietinė dalis pastaraisiais metais atrodo labai įdomi.

Keliaujant tarp Noištato ir Landau pietine Vyno kelio dalimi, sunku

atsispirti įspūdžiui, kad čia kiekvienas metras išnaudojamas vynuo-

gynams. Dabar čia daromas puikus baltasis vynas. Tačiau jau seno-

kai (apie 20 metų) galima stebėti tikrą susižavėjimą aromatinguoju

vokišku „Dornfelder“, kuris čia gaminamas naudojant malolaktinę

fermentaciją, o po to dažnai brandinamas ąžuolinėse statinėse. Toji

ypatinga veislė, šiuo metu jau užimanti apie 14 proc. vynuogynų,

pasižymi raudonosioms veislėms neįprasta gėliška aromatų puokš-

te, gera rūgštimi, intensyvia spalva ir stipriais taninais. Vokiečiai ją

pamėgo su vietiniais mėsos patiekalais ir dešra. Lietuvoje rislingas,

juolab dornfelderis galėtų susilaukti didesnio dėmesio, nes mūsų

patiekalai tikrai yra labai panašūs į vokiečių.

KLASIKAS IŠ EDESHEIMO

Pfalce jis vadinamas Didžiuoju Ralfu. Be jo vyno neapsieina

jokia šventė, stiuardesės iš „Lufthansa“ neaptarnauja verslo

klasės keleivių, o Vokietijos olimpiečiai nevakarieniauja. Kalba-

me apie greičiausiai augančią vyninę Pfalce – „Weingut Werner

Anzelmann“.

Anselmannai šeimos herbą, dabar matomą ant visų etikečių,

gavo 1541 metais, o minimi jie šiose vietose nuo 1126 metų. Ar

tada augino vynuoges? Darė vyną? Dabar sunku pasakyti, bet

apsidairęs aplink matai, kad nelabai kas daugiau ten augtų.

Ralfo Anselmanno degustacinė patalpa Edesheime įreng-

ta taip, kad klientų minia užima pusę pagrindinės Edesheimo

gatvės. Ralfas sako, kad kaip tik to ir siekė. Tegu ragauja ne tik

tie, kurie perka vyną, bet visi apsilankantys. Jų degustacija yra

nemokama, tačiau ragauti galima ne visų vynų, o tik iki auslese

lygio. Bet tai irgi apie 40 pavadinimų!

Anselmannai daro vyną iš maždaug 40 veislių, auginamų 100

ha plote. Tai nėra mažai. Kartu su broliu Gerdu jie eksperimen-

tuoja ir su raudonosiomis veislėmis. Palyginti su visu regionu, jie

daro gana daug raudonojo vyno. Jų tėvas iš raudonųjų augino

tik ‘Pinot Noir‘. Tokios veislės, kaip ‘Dornfelder‘, ‘Regent‘, ‘Sant

Laurent‘, ‘Merlot‘ ar ‘Cabernet Sauvignon‘ atsirado tik 8-ajame ir

9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Maždaug tuo pat metu

imtos naudoti ir ąžuolinės statinės. Iki to laiko apie jas niekas nė

negalvojo. Vynas buvo daromas didelėse talpose. „Dabar turime

nerūdijančio plieno talpas su reguliuojama temperatūra fermen-

tacijai ir bordo statines brandinimui. Ir tikrai darome vis daugiau

raudonojo vyno“, – pasakoja vyninės šeimininkas.

Vokiečių skonis pamažu keičiasi. Sunku patikėti, tačiau

vokiečiai baltojo vyno išgeria mažiau nei 40 proc., daugiau nei

pusę išgeriamo vyno jau sudaro raudonasis. Prieš keletą metų

buvo atvirkščiai. Taip yra dėl besikeičiančio gyvenimo stiliaus.

Dabar vynas geriamas daugiau vakarais, po darbo. Dienq reikia

važinėti automobiliais, baigėsi laikai, kai darbo metu buvo

geriamas baltasis vynas. Vakarais raudonasis jau geriamas prie

vakarienės, su maistu. Be to, imta manyti, kad jis esąs sveikesnis.

NUO PFALCO IKI ANDų

Pastarojoje kelionėje į Pfalcą mūsų laukė malonus susiti-

kimas su vienu didžiausių vyndarių visame regione Heinrichu

Vollmeriu.

Jo tėvai iki karo ir vėliau gyveno Badene, turėjo vyninę,

kurioje dirbo tėvas ir Heinrichas su broliais. Jie priklausė koope-

ratyvui. Heinrichas įkalbinėjo, kad šeima pradėtų savo verslą, da-

rytų savo vyną, tačiau tėvas norėjo ramybės ir nenorėjo rizikuoti,

o kooperatyvas užtikrino stabilumą.

Pagaliau jaunasis Vollmeris paliko šeimos vyninę ir išsikėlė

į Pfalcą. Čia dirbo enologu, kol gavo kreditą ir pradėjo kurti

savo vyninę. Gauti kreditą ir pradėti sodinti vynuogyną nebuvo

lengva, bet įsivažiavus reikalai jau ėjosi greičiau. Dabar Heinri-

chas Vollmeris turi 108 ha vynuogynų Pfalce ir 333 ha Argenti-

noje.

HEKTARAI – LėKTUVUI

Prieš keliolika metų Vollmeris gavo išimtinę teisę tiekti vyną

„Lufthansos“ oro linijų bendrovei. Kuomet „Lufthansa“ įsigydavo

34


naują „Jumbo jet“, jis papildomai pirkdavo 6 ha vynuogynų: tiek

reikėjo padidinti vyno gamybą padidėjus „Lufthansos“ lėktuvų

skaičiui. Taip jo vynuogynų plotas išaugo iki 108 ha. Daugiau

aprėpti vienas jau nepajėgė. Nenorėjo samdyti kitų vyndarių,

norėjo daryti vyną pats, kad vynai būtų autoriniai. Šiuo metu

jo vyninė aprūpina „Lufthansos“ pirmąją ir verslo klasę milijonu

mažų vyno buteliukų per metus. Nuo pat pradžių Heinrichas

siekė, kad vynas būtų kuo pigesnis, bet nenukentėtų jo kokybė.

Dėl to niekada neturėjo vargo realizuodamas, nuolatiniai klientai

jo vyno užsisakydavo iš anksto.

NUTEISTAS DėL ‘CABERNET SAUVIGNON‘

1987 m. H. Vollmeris buvo apkaltintas nusižengęs įstaty-

mams ir nuteistas kalėti 72 dienas. Kuo gi nusikalto šis vynda-

rys? Prieš teismą jis stojo dėl nelegalaus ‘Cabernet Sauvignon‘

veislės auginimo. Jį paskundė kaimynas... Juokinga? Šiandien

tikrai, tačiau Vollmeriui buvo ne juokas. Niekam neatėjo į galvą,

kad dar Hitlerio laikais priimtas įstatymas, draudžiantis dėl rasių

švarumo auginti ne vokiškos kilmės vynuogių veisles, išgyvens

iki mūsų dienų. O kadangi išgyveno, tai reikėjo jo ir laikytis. Visai

be juokų už ‘Cabernet Sauvignon‘ ar ‘Merlot‘ buvo galima buvo

patekti į kalėjimą.

Vollmeris buvo gavęs leidimą eksperimentiniam sodinimui

ir 8-ajame dešimtmetyje pasodino ‘Cabernet Sauvignon‘, auginti

šias vynuoges taip pat galėjo, tačiau neturėjo leidimo daryti

vyno. Dėl prasidėjusio vyno skandalo Austrijoje valdžia delsė

išduoti jam leidimą, ir supykęs Vollmeris pradėjo daryti bando-

mąsias vyno partijas. Ir ... pateko į belangę. Neseniai Elerštate

buvo pažymėtas 25-osios šio įvykio metinės.

NUO ALPIų IKI ANDų

Į Argentiną Vollmerį atvedė potraukis alpinizmui. Išvaikš-

čiojęs Alpes, jis pradėjo ieškoti ko nors sunkesnio ir nusigavo į

Andus. Anduose Heinrichui atsitiko nelaimė, ir visi jau manė, kad

jis žuvęs. Jį išgelbėjo vietiniai indėnai. Kai grįžo namo, gyve-

nimą, taip pat ir šeimyninį, teko pradėti iš naujo. Žmona buvo

išėjusi. H. Vollmeris vėl įsitraukė į vyndarystę. Viename verslo

susitikime sutiko dabartinę savo žmoną, lietuvaitę zitą. Ponia

zita buvo baigusi germanistikos studijas Vilniaus universitete.

Mums tai buvo siurprizas, kurį paruošė kita Vokietijoje gyvenanti

lietuvaitė Jūratė. Kadangi antroji po alpinizmo Heinricho aistra

yra šeimininkauti virtuvėje, vakaras baigėsi gausia vakariene su

šeimininko vynu.

Prisiminimui apie nelaimę ir laimingą jos pabaigą Vollmeris

įsigijo vynuogynų ir Argentinoje. Ten pasistatė namą, kuriame su

šeima gyvena po pusę metų. Namas, aišku, yra tarp vynuogynų,

kurių plotas užima 333 ha. Argentinoje jis žinomas kaip Enrique

Vollmeris.

„Tai aš sugalvojau Uko slėnį ir pradėjau rašyti šį pavadinimą

savo vynų etiketėse. Greitai Mendosos valdžia kreipėsi į mane,

kad leisčiau jiems naudoti mano įregistruotą pavadinimą. Lei-

dau, ir taip atsirado Valle de Uco – nauja apeliacija Mendosoje“, –

pasakoja Heinrichas, pildamas naują argentinietiško vyno taurę.

Heinricho vynai primena Naujojo Pasaulio ir europietiško vyno

sintezę. Atrodytų, nesuderinima, tačiau jis geba šiuos skirtumus

suderinti. Svarbiausias vynas „Malbec 2009“ (91 balas): itin vaisiškas,

su žoliškomis (mėtų) natomis, ne per svarus ir ne per tirštas.


35


„Cabernet Franc“ ŠinoneJurgis Šliogeris

Luara – karališka Prancūzijos upė, tekanti per didelę dalį krašto ir

jungianti daugybę vyninių. Šinoną (Chinon) prie Luaros būtina aplankyti visiems,

mėgstantiems savo taurėse raudoną spalvą. Mažame, šalies istorijai svarbiame miestelyje gyveno ir

rašė François Rabelais. Jo knygoje „Gargantiua ir Pantagriuelis“ yra trumpas, bet ne vienin-

telis puotoje geriamo vyno apibūdinimas: „o koks malonus vynas, tikras akso-

mas!“ tikriausiai tai apie „Cabernet Franc“. todėl neatmestina prielaida,

kad ši veislė savo šaknis pirmiausia įleido kaip tik Šinone.


E u r o p o s v y n o s p a l v o s 35

36



Rašytiniuose šaltiniuose šios vynuogės pirmą kartą minimos

1631 metais, kai kardinolas Richelieu nurodė iš Liburno

apylinkių atvežti šios veislės sodinukų. Jie buvo pasodinti St Ni-

colas de Bourgueil abatijoje, prižiūrint tėvui Bretonui. Regione ši

veislė ir dabar vadinama jo vardu.

Rabelais laikais vynas buvo geriamas labai jaunas. „Gargan-

tiua ir Pantagriuelio“ autorius prancūziškai jį vadino puree sep-

tembrale. Tas vynas buvo ant daugelio vietinių gyventojų stalo,

o kadangi tais laikais dar nebuvo žinoma malolaktinė fermen-

tacija, vyną skanindavo medumi: kad nebūtų per daug aštrus

ir neturėtų nemalonaus skonio. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad

‘Cabernet Franc‘ yra viena seniausių veislių, pasirodžiusi jau

I a., kilusi iš senų txakoli vynmedžių, augančių šiaurinėje Pirėnų

dalyje, Baskų krašte. Iš ten ir atkeliavo į Žirondą.

Rabelais išgarsintame Šinone dėl dviejų greta tekančių

upių – Luaros ir Vjeno (Vienne) – susidarė daugybės įvairiausių

smėlio ir molio dirvų mozaika. Vynas čia švelnios struktūros,

labai harmoningas, o kartu gilus, elegantiškas ir ilgaamžis.

Vienas garsiausių vietinių vyndarių – Bernardo Baudry. Jis kilęs iš

vyndarių ir savo karjerą pradėjo kaip vyno konsultantas. Po pen-

kerių metų praktikos 1975 m. nusprendė pradėti savo verslą 2

ha vynuogyne. Sūnus Matthieu pasekė tėvo pėdomis: studijavo

vynininkystę Makone ir Bordo, stažavosi Tasmanijoje ir Kalifor-

nijoje, o 2000 m. grįžo į šeimos vyninę. Dabar „Baudry“ vyninei

priklauso 30 ha vynuogynų, augančių įvairiose dirvose. Dėl to jie

gali daryti vyną iš kiekvieno sklypo atskirai, ir kiekvienas vynas

turės tai dirvai būdingų savybių. Tvirčiausios struktūros ir ga-

lingo potencialo vynai brandinami tufo urvuose, molinga dirva

jiems suteikia švelnumo, o lengviausi yra iš žvyro ir smėlio dirvų.

Luaros slėnyje ‘Cabernet Franc‘ dar auginama Anžu ir Somiū-

re bei Turene. Anžu, greta ‘Cabernet Franc‘, dar auginamos ‘Ca-

bernet Sauvignon‘ ir ‘Grolleau‘. Iš jų daroma daug anksti geriamo

rožinio vyno, taip pat – kol jaunas – gerti tinkamo raudonojo.

Somiūre ir Somiūre-Šampinji vyrauja molio dirvos, dažnai ant

tufo uolienos podirvio, suteikiančio vynui sodrumo, švelnumo,

elegancijos. Kalkinės smėlio dirvos duoda aštresnio, niūroko, bet

gana minerališko vyno.

l Matthieu Baudry

37



Kur slypi Priorato vyno paslaptis?

Ilja Šarov

Geriausias pasaulio vynas gimsta tuomet, kai nuoseklios vyndario

pastangos prisideda prie konkrečios vietovės, arba terroir, veiksnių. Šis balansas ir yra pagrindi-

nė kiekvieno žymaus vyno krašto ir, kaip matysime, kiekvieno atskiro vyno ūkio

paslaptis.

Priorat DoQ – tai nedidelė, bet jau plačiai pagarsėjusi Kata-

lonijos vyno apeliacija. Dėl sudėtingų auginimo sąlygų vė-

juotuose Priorato kalnų šlaituose vynuogėms čia atitenka kiek

mažiau nei 10 proc. (2009 m. duomenimis – 1800 ha) iš beveik

20 tūkst. hektarų teritorijos, bet vos prieš 30 metų šis plotas

buvo trigubai mažesnis. Šiuo metu regione darbuojasi apie

šimtas vyno gamintojų, nors visai neseniai mažai kas tikėjo, jog

iš šio nederlingo skalūninio dirvožemio vynuogių bus galima

pagaminti vieną geriausių pasaulio vynų. Viskas pasikeitė, kai

du žymūs vyndariai iš Riochos, René Barbier ir Álvaro Palacio-

sas, pastebėjo Priorato potencialą ir ėmė gaminti puikų vyną.

l Augusto Vicento

38



PRIORATO VYNUOGėS

Dominuojanti šio krašto ir jį supančios Montsanto ape-

liacijos vynuogių veislė ‘Garnacha Tinta’ (kat. ‘Garnatxa‘, pran.

‘Grenache Noir‘, ital. ‘Cannonau‘) yra gerai žinoma ne vien

Ispanijoje. Pietų Ronos slėnio vynuose (Châteauneuf-du-Pape

AoC, Gigondas AoC), Sardinijos arba Australijos GSM (‘Grenache’,

‘Shiraz’, ‘Mourvèdre’) mišiniuose juodosios ‘Grenache’ yra lengvai

atpažįstamos, o esant mažam derlingumui įdomus gali būti ir

nemaišytas šios veislės vynas. Ypatinga aromato ir skonio kon-

centracija pasiekiama dėl natūraliai skurdžios Priorato dirvos ir

mažo senų vynmedžių derlingumo. Panašaus rezultato siekiama

ir jaunuose vynuogynuose, didinant apsodinimo tankį ir ribojant

vegetaciją. Pavyzdžiui, vidutinis 2008 metų Priorato vynuogių

derlius buvo vos 2700 kg/ha, nors oficialiai leidžiamas dvigubai

didesnis derlius – 6000 kg/ha.

Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, kuriame juodųjų

vynuogių veislės užima apie 96 proc. vynuogynų. Be dominuo-

jančių ‘Garnacha’, antros pagal svarbumą yra ‘Cariñena’ (pran.

‘Carignan‘) vynuogės, po jų seka vis labiau populiarėjančios

tarptautinės veislės – ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Syrah’, ‘Merlot’. Šios

veislės vis dažniau naudojamos kupažuose greta įprastų ‘Garna-

txa’ ir ‘Cariñena’. Tuo įsitikiname aplankę kelias vyno krautuves

istoriniame Falseto miestelyje.

FALSETAS: PRIORATO VYNO ĮVAIROVė

Falsetas yra Priorato komarkos (apygardos) sostinė. Čia pat

XII a. pilyje yra įsikūręs modernus vyno muziejus „Castell del

Vi“, tačiau dar patrauklesnė atrodo galimybė šiame miestelyje

vienoje vietoje pamatyti skirtingų Priorato vietovių ir aplinkinių

regionų vyno pasiūlą.

Specializuotose parduotuvėse Priorato vynas yra sudėliotas

pagal konkrečias vietoves ir miestelius, kurių kontroliuojamoje

Priorat DoQ (kat. Denominació d’origen Qualificada) apeliacijoje

iš viso yra vienuolika. Žymesni gamintojai pristato savo geriausią

pirmąjį vyną ir kiek labiau įperkamą antrąjį vyną ar net kelias vyno

serijas. Dar neseniai buvo galima tik pasvajoti apie tokią vyno

įvairovę: iki 1985 metų beveik visas šiame regione pagaminamas

vynas net neišpilstytas į butelius buvo išvežamas kaip žaliava į

kitus regionus. Prie dabartinės įvairovės labai prisidėjo Álvaro

Palaciosas, viešai raginęs išskirti konkrečias Priorato vietoves ir

augavietes, kuriose gaminamas atpažįstamo stiliaus ir savybių vy-

nas. Be abejo, svarbus ir kiekvieno atskiro ūkio, siekiančio parodyti

savo vyno individualumą, įnašas.

Kitas vyno parduotuvėse pastebimas dalykas yra nemaža

užsienio šalių vyno pasiūla. Tai tik patvirtina, jog Prioratas nėra

vietinės reikšmės fenomenas, čia vyksta idėjų mainai ir dirba

žmonės, kuriems rūpi vyno pasaulis plačiąja prasme.

GRATALLOPSO MIESTELIS IR „CELLER CECILIO“ VYNINė

Siekdami artimiau susipažinti su vietos vynininkyste, keliau-

jame į Gratallopso miestelį, kuriame įsikūrusios per dvidešimt

vyninių, tarp jų ir žymiausi Priorato vyno gamintojai – „Clos

Figueras“, „Clos Mogador“ (René Barbier), „Álvaro Palacios“, „Mas

Martinet“ ir kiti. Nors Katalonijos žemumuose šilta beveik ištisus

metus, ši atvira kalnuota vietovė pasitinka mus žvarbiu vėju.

Vėsios ir vėjuotos žiemos yra dar vienas regiono bruožas, tad

vynmedžiams čia prireikia nemažos ištvermės. Kita vertus, kuo

daugiau vynuogynams tenka kovoti už būvį, tuo labiau galima

tikėtis koncentruoto ir įdomaus vyno.

Turistų beveik nesimato. Dauguma sutinkamų žmonių yra

šeštadienio popietę ramiai leidžiantys vietiniai gyventojai -

šuose kraštuose neįprasta skubėti. Norėdami pamatyti, kaip

daromas ir saugomas Priorato vynas, keliaujame į „Celler Cecilio“

vyninę, į kurią galima patekti be išankstinės rezervacijos. Priora-

to turizmo centras Falsete leidžia kompaktišką, bet labai infor-

matyvų lankstinuką, kuriame nurodytos Priorato ir Montsanto

vyninės ir jose organizuojamų degustacijų laikas. Nemažai vyni-

nių rengia nemokamas degustacijas, kitur 1–3 vynų degustacijos

kaina siekia nuo 5 iki 15 eurų. Net 10 iš 46 aprašomų vyninių yra

Gratallopso miestelyje.

„Celler Cecilio“ vyninėje mus pasitinka puikiai nusiteikęs

vyndarys, o jo nuotaika pakyla dar labiau, kai keli mūsiškiai pra-

byla ispaniškai. „Celler Cecilio“ ūkis buvo įkurtas Cecilio Vicento

iniciatyva 1942 metais, per Antrąjį pasaulinį karą. Šis ūkis vėliau

pirmasis Priorate gavo Priorat DoQ kilmės nuorodą. Šiuo metu

šeimos verslui vadovauja įkūrėjo sūnus Augusto Vicento. Tai yra

nedidelis 9 hektarų ūkis, iš kurių 3 ha skirta ‘Garnacha’, 3 ha – ‘Ca-

bernet Sauvignon’, 2 ha – ‘Carignan’ ir 1 ha – ‘Syrah’ vynuogėms.

„Celler Cecilio“ vynų flagmanas – raudonojo vyno serija

„L’Espill“, kurios gamybai yra specialiai atrenkamas vynmedžių

nuo 30 iki 60 metų amžiaus derlius. Šį kupažinį vyną paprastai

sudaro 60 proc. ‘Garnacha’, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon’ ir

10 proc. ‘Carignan’ vynuogių. Fermentacija vyksta plieninėse

talpose, kuriose būsimas vynas kartu su odelėmis praleidžia

iki 25 dienų. Pašalinus odeles, vynui leidžiama nusistovėti (šis

natūralus dekantavimas vyksta apie 3 mėnesius), tada jis metus

brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Rezultatas – puikiai

subalansuotas vynas, kuriame, skirtingai nuo daugumos Priorato

vynų, gana įtakinga ‘Cabernet Sauvignon’ veislė.

Ragaujame ir lyginame 2007 ir 2008 metų derliaus „L’Espill“

vyno. Аtrodo, kad šiame gana pastovaus klimato regione skir-

tingų metų vynas turėtų būti labai panašus, tačiau 2008 metų

vynas gerokai sodresnis ir vaisiškesnis negu 2007-ųjų, o pasta-

rasis savo ruožtu pasirodė labiau subalansuotas, subtilesnis ir

gaivesnis. Abu vynai nėra labai svarūs (alk. 14 tūrio proc.), ąžuolo

įtaka nedidelė, juos malonu gerti jau dabar. Degustuodami spė-

jame, kad skirtumus galėjo lemti ne vien derlius, bet ir skirtingos

vynuogių proporcijos. Užuot sulaukę patikslinimo, sužinome tik

tai, jog 2007 metų vynas yra vietinio konkurso prizininkas ir dėl

didesnės paklausos yra kiek brangesnis.

EL MOLARO, BELLMUNTO IR TORROJA DEL PRIORATO VYNAS

Be abejo, kiekvienas ūkis turi savo ypatumų, ir kuo aukš-

tesnės kategorijos vynas, tuo daugiau jis turi individualumo

nepriklausomai nuo konkrečios vietovės. Pavyzdžiui, puikų

ilgesnės saulės ekspozicijos rezultatą demonstruoja sodrus 2009

metų „Agnes de Cervera Kalos“ vynas iš pietinėje Priorato dalyje,

netoli El Molaro miestelio esančios La Solanos augavietės. Šiam

vynui nenaudojamos tradicinės ‘Garnatxa’ vynuogės. Kupažą

sudaro ‘Mazuela’ (‘Cariñena’), ‘Syrah’ ir ‘Cabernet Sauvignon’ vy-

nuogės. 2007 metų „Mas d’en Gil Coma Vella“ iš Bellmunto mies-

telio yra įdomus mišinys, kuriam naudojamos net penkių veislių

vynuogės: ‘Cariñena’, ‘Garnacha Peluda’, ‘Garnacha Pais’, ‘Cabernet

Sauvignon’ ir ‘Syrah’. Atsižvelgiant į metų derlių, kiekvienos veis-

39




Agnes de Cervera Kalos 2009 El Molaro

Šis iš tiesų įspūdingas tamsios vyšnių spalvos mišinys kvepia prinokusiais juodais vaisiais, vanile ir spygliuočiais. Burnoje vynas vaisiškas ir gana svarus, daugiasluoksnis, puikaus rūgšties ir taninų balanso, ilgai trunkančio poskonio. Alk. 15 tūrio proc.

93

Mas d’en Gil Coma Vella 2007 Bellmunto

Vynas yra gana skaidrios vyšnių spalvos, juodųjų serbentų, prinokusių vyšnių, kedro ir dūmų aromato. Burnoje svaresnis nei uodžiant, tačiau gerai subalansuotas, puikios rūgšties, prieskoniško, kiek pipiriško poskonio. Alk. 15 tūrio proc. 93

Riu Trio Infernal 2008 Torroja del Priorato

Vynas yra tamsios rubino spalvos, dominuoja prinokusių juodų slyvų, mėlynių ir saldžios medienos aromatai, sultingas ir vaisiškas burnoje, minkštų taninų, lengvai geriamas. Alk. 14,5 tūrio proc., 98 proc. ‘Grenache’ ir 2 proc. ‘Syrah’ vynuogių. 91

Celler Cecilio L‘ Espill 2007 Gratallops 92

Celler Cecilio L‘ Espill 2007 Gratallops 91Marc Ripoll Sans Escanya-Vella 2010 Gratallops

Vynas šviesaus aukso spalvos, kvepia laukinėmis gėlėmis, irisais, medžio šakelėmis ir lapais. Taip pat juntamas paprastai tik rislingui būdingas dyzelino aromatas. Burnoje vynas labai minerališkas, gėliškas ir netgi daržoviškas, gana daug rūgšties (alk. 13,5 proc, kaina 20 eurų). Stilius kiek panašus į Pietų Ronos baltųjų.

90

lės mišinyje naudojama nuo 10 iki 30 procentų. Didesnė dalis

vynuogių šiam vynui surenkama La Comos slėnyje. Ši ir kitos

svarbios ūkio augavietės yra apsuptos riešutmedžių, alyvmedžių

ir spygliuočių giraičių, sukuriančių puikią aplinką biologiškai

atsakingai vyndarystei. Galiausiai, vyndarių trijulės Combier,

Fischerio ir Gerino 2008 metų derliaus vynas „Riu Trio Infernal“ iš

Torroja del Priorato vietovės atspindi tai, ko paprastai tikimasi iš

pietinių vyndarystės regionų. Įdomu, kad tai nėra katalonų arba

ispanų vyndarių produktas. Du iš vyndarių trijulės yra atvykę iš

Ronos slėnio, o trečiasis, Peteris Fischeris, yra tikras „skrajojantis

olandas“ iš Nyderlandų karalystės.

BALTA PRIORATO VARNA

Nors Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, pabaigoje norė-

čiau atkreipti dėmesį į vieną įdomų baltąjį vyną – „Marc Ripoll

Sans Escanya-Vella“ iš Gratallopso. Vyndarys Marcas Ripollas

Sansas pagamino vos 622 butelius šio derliaus vyno! Šis vynas

yra vienintelis regione, o galbūt ir visame pasaulyje, gaminamas

iš 100 proc. senos vietinės veislės ‘Escanyavella‘ vynuogių. Dar

įdomesnė yra šios veislės pavadinimo etimologija: katalonų kal-

ba „escanya-vella“ reiškia „senutės kosulys“. Sakoma, jog valgant

šias vynuoges užpuola kosulys, o iš jų pagamintas vynas yra

ypač aitrus ir agresyvus.

40


Užsigerkimekietąjį sūrį „Džiugas”...

Arūnas Starkus

yra gėrimų, kuriems nėra alternatyvos. yra

sūrių, kurie – mūsų šaldytuve. Malonumo gali suteikti ne tik

galimybė rinktis, bet ir jautrus savo potyrių

stebėjimas.

40


s ū r i s i r v y n a s

41


... ŠAMPANU

Šampanė garsėja savo stulbinančiu kreidiniu dirvožemiu. Ke-

liasdešimties metrų grynos baltos kreidos sluoksnis geram šam-

panui suteikia tauraus minerališkumo. Nors yra teigiančių, kad

mineralai skonio neturi, patyręs vyno vartotojas net ir per vėsaus

klimato rūgštį, per putojimą burnoje nesunkiai atpažins minera-

liškumą – vos vos šiurkščią, kreidą primenančią lytėjimo tekstūrą

burnoje. Šampano gamybos taisyklės reikalauja gėrimą bent

15 mėn. laikyti butelyje su mielėmis. Per tą laiką brangiausias

pasaulio putojantis gėrimas iš mielių prisigeria saldaus skrebu-

čio aromato (autolitinis aromatas – red. past.). Šampano mėgėjai

dėl minerališkumo ir autolitinio kompleksiškumo šį gėrimą laiko

nepakeičiamu ir universaliu. Užsigerkime juo „Džiugo“ sūrį:

– 12 mėnesių brandinimo „Džiugas“ – savaip sultingas,

vaisiškas, kvepia sūriu, grietinėle. Vidutinio sūrumo, gana kietas.

Jį kandant norisi batono riekelės, užteptos sviestu. Šampanas –

gaivus, energingas gėrimas. Neretai dvelkteli citrusinių natomis,

skrebučiu, persikais. Sūrį jis tiesiog nuplauna, palikdamas švelnų

prinokusių citrinų poskonį su maloniu sūrumu. Aperityvinis

derinys.

– 18 mėn. brandinimo „Džiugas“ jau turi riešutiškų natelių,

pats ima tirpti burnoje, tarp dantų traška susikristalizavę druskos

kristalėliai. Poskonis saldžiarūgštis, kiek džiovinantis. Sausesnis,

norisi ko nors užsigerti. Uostant šampaną, juntama aromatų

giminystė, o burnoje – daugiau aistros: sūris nepasiduoda, de-

monstruoja savo kristalėliuose paslėptą energiją, šampanas su-

putoja, sužiba šiaurietiška prinokusių vaisių rūgštimi ir nurimsta.

Lieka sūrio poskonis.

– 24 mėn. brandinimo „Džiugas“ – kompleksiškas, sudėtingas

aromatas su fermos natelėmis, džiovintais abrikosais ir žemės

riešutais. Skonis – veikiau umami nei sūrumo. Šampanas „atra-

kina“ riešutų klodus sūryje, kaimo aromatus papildo citrinomis,

perkelia net ne į Prancūziją, o kažkur toliau – gal į Ispaniją. Pos-

konis malonus, justi dar daugiau sūrio... Praverstų ir cigaras.

... „BRUNELLO DI MONTALCINO“

Š. m. balandį mirė Toskanos ūkio „Il Greppo“ patriarchas

Franco Biondi Santi, visame pasaulyje išgarsinęs „Brunello di

Montalcino“ vyną, gaminamą iš ‘Sangiovese‘ vynuogių ir bran-

dinamą vyninėje 5 metus prieš paleidžiant į rinką. Tai Franco

senelis Ferruccio XIX а. pabaigoje išskyrė ‘Sangiovese Grosso“

kloną, duodamas pradžią garsiausio Toskanos vyno gamybai.

Ispanijoje tokio vyno atitikmuo iš ‘Tempranillo‘ vynuogių vadi-

namas Gran Reserva, Prancūzijos Bordo regione – keletą metų

brandintu Grand Cru.

Brunelas per keletą metų po pasirodymo rinkoje pasidaro

ypač patrauklus: pakvimpa tretiniais slyvų, miško paklotės aro-

matais. Tuo pat metu pirminiai gervuogių, trešnių, gailių kvapai

– vis dar juntami. Vynas svarus, stotingas ir drauge glotnus. Jis

dažniausiai brandinamas didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse,

taigi jo natūralaus skonio nekeičia saldūs ąžuolo aromatai. „Bru-

nello di Montalcino“ – klasikinis kietojo sūrio „draugas“:

su 12 mėn. brandintu „Džiugu“ parodo raudonojo vyno

galią – ištirpdo sūrį burnoje. Kietumas virsta kondensuoto pieno

dvelktelėjimu, ties kuriuo plazdena gevuogių, girtuoklių ir gailių

dvasia. Užkandžiavimo pojūtis.

18 mėn. brandintas sūris sausesnis, ir vynas įjungia „antrąją

pavarą“. Jis turi su kuo bendrauti: pakvimpa mėsa, fermentacijos

kvapais. Burnoje pasklinda likerizuotų trešnių aromatas, šiluma

teka žemyn. Nusistovi neįkyrus juodų uogų su maloniai aitriais

druskos kristalėliais poskonis. Valgymas.

24 mėn. brandintas sūris pats tirpsta burnoje, vynas kaip

šilta raudona upė įsilieja į sūrio skonį, plaukia kartu, nesipeša,

nekovoja, tiesiog būna taikiai ir ramiai. Burna prisipildo vos

salstelėjusio, rūgštelėjusio, sūrstelėjusio vaisių ir sūrio skonio.

Buvimas.

... PORTU

Portugalijos pastiprintas vynas prieš daugiau nei du šimtus

metų buvo tapęs svarbiausiu Didžiosios Britanijos džentelmeno

valgio palydovu. Du trys buteliai šio saldaus, alkoholiško vyno

per pietus – įprasta vieno XVIII а. žmogaus norma. Šiandien

porto taurelės siekiame geriausiu atveju po vakarienės. Geriame

jį kiek atvėsintą ir noriai mėgaujamės jo sudėtingais aroma-

tais – mažose senose ąžuolo statinaitėse iki 40 (!) metų laikomas

rusvasis (tawny) portas suformuoja įspūdingą tretinių aromatų

puokštę su visais įmanomais saldžiais riešutų, džiovintų vaisių

prieskoniais. Saldumas (bent 100 gramų cukraus litre) ir alkoho-

lis (iki 20 proc. tūrio) šiuolaikiniam vyno gėrėjui neatrodo uni-

versalūs bruožai. Todėl deriname jį su kitu vakarienės pabaigos

akcentu – sūriu.

– 12 mėn. „Džiugas“ ir tawny portas paryškina vienas kito

skonį: saldumas vyne atrodo ne toks svarbus, kaip alkoholis ir

vaisių skonis. O kieta sūrio konsistencija lyg išvalo mūsų burną,

nušlifuoja receptorius, paruošia valgymo džiaugsmui. Ne veltui

prancūzai mėgsta pietus pradėti porto taurele.

– 18 mėn. sūris ir portas kartu sukuria „Karvutės“ saldainio

harmoniją burnoje. Karamelė, tirštas saldus kondensuotas pie-

nas, pieniškas irisas ir skrudinti lazdyno riešutai. Beveik suau-

gusiųjų crema di nocciole. Su brendyje mirkytų razinų ir vyšnių

poskoniu. Desertas, ne kitaip.

– 24 mėn. sūris ir portas –vienas kito verti partneriai. Partne-

riai, nes padeda vienas kitam. Porto skonis pasidaro švarus, foku-

suotas, lyg praėjęs per taurinantį filtrą. Apie sūrio skonį tiesiog

pamiršti, nes jo lieka vos kelios karamelizuotos, pieniškos natos

ir šiek tiek tekstūros burnoje. Formuojasi naujas, taurus, šokola-

diškas, riešutiškas pojūtis burnoje su maloniu konjake mirkytų

džiovintų vaisių poskoniu. Savaip neapčiuopiamas ir labai ilgas.

Po tokio vyno ir sūrio derinio kavos tikrai neprireiks.


42


„ V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

Paragauti keturiasdešimties metų

sulaukusio vynoArūnas Starkus

Šiemet „Grand Cru“ vakarienės organizatoriai nusprendė patikrinti, kaip

laikosi prieš keturiasdešimt metų padaryti Bordo vynai. Vakarienės pažiba – 1970-ųjų „Château

Cheval Blanc“ ir 1975-ųjų „Château haut Brion“. Jiems draugiją palaikė jaunesni

Bordo, elzaso, Šampanės vynai. Vakarienės patiekalus gamino Vilniaus

restorano „Marche de Provence“ virtuvės šefas.

43



Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje nebuvo nė vieno

išskirtinės kokybės vynmečio. Tačiau gero vyno padaryta

buvo. Dalis išlikusių butelių šiandien tebėra puikios būklės, ta-

čiau perkant verta atkreipti dėmesį į vyno kiekį butelyje: geriau

nerizikuoti, jei vyno riba yra žemiau viršutinės butelio peties

dalies (žr. „Vyno žurnalas“ Nr. 24). 1970-aisiais buvo padaryta

daug gero vyno; jo kaina po kelių prastų derliaus metų ir dėl

augančios investavimo mados iš pradžių sparčiai kilo, o po metų

(1972–1973), per pasaulinę OPEC veiksmų sukeltą ekonominę

krizę, smigo iki vos įžiūrimų žemumų – dvylikos butelių „Château

Mouton Rothschild“ dėžė tekainavo 55 Didžiosios Britanijos

svarus (apie 20 litų už butelį). Šiandien toks butelis kainuoja ne

mažiau kaip tūkstantį litų – taip pigiai tik todėl, kad daugelio

butelių turinys jau ėmė degraduoti.

Abu vakarienei patiekti aštuntojo dešimtmečio vynai –

puikios kokybės, kvepiantys našlaitėmis, sena raudonų uogų

uogiene, prieskoniais, oda. „Cheval Blanc“ iš Sent Emiljono

Lietuvoje aptinkamas retai. Iš kitų Bordo vynų jis išsiskiria didele

‘Cabernet Franc‘ vynuogių dalimi, todėl bręsdamas butelyje

tampa ypač švelnus ir kvapnus. Geriausias Sent Emiljono vynas

puikiai laikosi, jis pelnė daugiausiai vakarienės dalyvių pagyrimų

(93 balai). Penketu metų jaunesnis „Haut Brion“ skleidė būdingą

tabako, džiūstančios juodų uogų uogienės kvapą. Taninai – vis

dar tvirtoki, vien dėl jų butelį galima drąsiai brandinti dar bene

dešimt metų (94 balai). „Haut Brion“ – vienintelis Gravo ūkis,

kurio raudonasis vynas ne tik buvo klasifikuotas 1855 metais,

bet ir pateko į elitinį keturių geriausiųjų Premier Grand Cru Classé

sąrašą. Ūkio vynas visada išsiskiria į tabaką panašiais aromatais ir

ilgaamžiškumu. Šiemet ragautas 1985 m. derliaus vynas kvepėjo

tabaku, oda, saldžiais vaisiais, datulėmis, trešnėmis, galanterija,

vis dar buvo taniniškas (93 balai). 1964 metų magnumas buvo

kiek maderizuotas, kvepėjo juoda duona, tabaku, vaivorais,

tačiau gerti buvo malonus (82 balai).

Château Cheval Blanc Ier Grand Cru Classé A 1970 Saint Emilion

Château Haut Brion Ier Grand Cru Classé 1975 Pessac Leognan

Fat duck: antienos krūtinėlė, totoriški baravykai, foie gras, amaretas, trumai

zind Humbrecht Pinot Gris Grand Cru Rangen de ThannClos Saint Urbain AOC 2004

Žvėrienos terinas: šerniena, kiškiena, foie gras, riešutai, šaltalankių padažas

Vakarienę „Vyno klubas“ pradėjo Šampanės Grand Cru kai-

melyje Ambonė padarytu Blanc de Noir šampanu. Ambonė yra

vienas iš septyniolikos aukščiausiai vertinamų regiono kaimų,

kuriame ypač sėkmingai auginamos ‘Pinot Noir’. Vyndarys Ericas

Rodezas laikosi ekologinės vynuogininkystės principų ir dalį

šampano brandina ąžuolo statinėse, kad vynas įgautų riešutų,

skrebučio aromato ir tvirtesnės tekstūros.

Vėliau taurės buvo pripildytos kultinio biodinamino Elzaso

vyndario Olivier Humbrechto vyno „Pinot Gris“. Vyno spalva –

beveik oranžinė, o aromatai priminė chereso, seno tokajaus,

saldaus vyno puokštę su vulkaninėmis šlapio akmens natomis.

Rangen de Thanno vynuogynas žinomas nuo XIII а. Išskirtinė šio

itin stataus vynuogyno terroir savybė – raudonas nuosėdinių ir

vulkaninių uolienų mišinys. Vynuogės dėl didelio aukščio čia su-

noksta vėlai, todėl dalis jų jau būna paveiktos pilkojo kekero, bet

išlaikiusios labai energingą rūgštį. Juntamas savitas mėsiškas,

sūrus minerališkumas ir džiovintų vaisių skonis (94 balai).

44



Chateau Canon La Gaffeliere Saint Emilion Grand Cru AOC 1995

„Miškas II“: elnienos filė, jaučių uodegos cukriniame kaule, grybai, žolės

Château De Malle II-ieme Grand Cru Classé Sauternes AOC 2001

Kriaušė baltame vyne, rytietiški prieskoniai, gorgoncola, džiovintų vaisių padažas

Prieš garbinguosius aštuntojo dešimtmečio vynus vakarie-

nės svečiai apšilo ragaudami palyginti jauną Sent Emiljono vyną.

Jo energinga struktūra, juodųjų serbentų uogienės aromatai,

nemaži taninai – puikus labai gerų metų Bordo vyno pavyzdys

(95 balai). Nežiūrint didelės koncentracijos, tai – elegantiškas,

taurus vynas. Bręsdamas jis darosi vis kompleksiškesnis, tačiau

savo kokybės piką pasieks ne anksčiau kaip 2020-aisiais.

Po labai gero sauso vyno ne visada norisi saldaus. Tačiau šį

kartą prie 1975 ir 1970 m. vyno ragavome patiekalą su saldžiu

padažu, kiek besivaržančiu su vynu, tačiau provokuojančiu

pereiti prie ko nors dar saldesnio. 2001-ieji, matyt, vieni įspū-

dingiausių saldaus vyno metų Soterne ir Barsake. Gal ne tiek dėl

pilkojo kekero gausos, kiek dėl ypatingo saldumo ir didžios rūgš-

ties balanso bei nuostabiai švarių geltonų vaisių aromatų. „De

Malle“ – iš mažo buteliuko, kuriame vynas bręsta kiek greičiau

nei įprasto dydžio butelyje. Todėl jau galime mėgautis džiovintų

persikų, medaus, ananasų aromatais (96 balai). Saldžiam vynui

bręstant, jo saldumo pojūtis mažėja. Nors aromatai darosi sub-

tilesni, įvairesni, skonis taip pat švelnėja, malonėja.

Vakarienei patiektas vynas tik pradeda bręsti, ir nuoširdžiai

norisi, kad jis neprarastų savo jaunatviškos energijos ir ypatin-

gos skonio koncentracijos. Ne visus vynus prasminga laikyti

40 metų...

45


Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras

pavojus pirkėjams?

Ilja Šarov

Pastaruoju metu, augant susidomėjimui vyno kolekcionavi-

mu, padaugėjo pranešimų apie vyno padirbinėjimą. Atrodytų, jog žymių gamintojų

produkcijos klastojimas yra tik mūsų laikams aktuali problema, tačiau didelę paklausą turintis

retas ir brangus vynas yra padirbinėjamas nuo senų laikų. Per amžius vynas išlieka

geidžiama aukštos vartojimo kultūros dalimi ir neretai sukelia norą iš

to lengvai pasipelnyti.

V y n o p a d i r b i n ė j i m a s

46


ISTORINė VYNO KLASTOJIMO ĮVAIROVė

Vyno padirbinėjimas ir jo atsvara – vyno kokybės ir kilmės

kontrolė, atsirado beveik tuo pačiu metu – kai tik žmonės pradė-

jo atskirti ir lyginti geriamo vyno kokybę. Pirmuosius dokumen-

tuotus įrodymus randame mūsų eros pradžioje, kai tuometinė

Senovės Romos aukštuomenė kritiškai vertina įtartinai didelę

prestižinio Falerno vyno pasiūlą. Žymus romėnų mokslininkas

ir istorikas Plinijus Vyresnysis nuogąstauja, jog netgi kilmingieji

nebeišgali mėgautis autentišku vynu, o štai užeigose, skirtose

vidurinei klasei ir varguomenei, apstu vyno skambiais pavadini-

mais ir netikroviškomis kainomis. Archeologai pateikia ir daikti-

nius įrodymus – padirbtus vyno kilmės antspaudus, kuriais buvo

žymimos tuo metu populiaraus Pompėjos vyno amforos.

Visais laikais pagrindinis vyno klastojimo tikslas yra parduoti

pigų prastesnės kokybės vyną vietoje brangaus kilmingo vyno,

neretai geidžiamo vien dėl savo išskirtinio statuso visuomenėje.

Plečiantis prekybai ir didėjant vyno įvairovei Europoje, požiūris į

abejotinos kilmės vyno pardavimą ir nesąžiningą vyno maišymą

darėsi vis griežtesnis. Viduramžių Vokietijoje tokie nesąžiningi

prekeiviai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, ant kūno jiems

buvo išdeginami įspėjamieji ženklai, grėsė net mirties bausmė.

Naujaisiais laikais atsirado vadinamųjų „vyno daktarų“, kurie pa-

naudodami alternatyvias žaliavas imituodavo žinomus vynus. Iš

obuolių buvo daromas „šampanas“, o dygiosios slyvos naudoja-

mos „bordo“ gamybai.

Vyno padirbinėjimas suklestėjo antroje XIX a. pusėje, kai

Europa buvo apimta filokseros epidemijos ir nykstantys vynuo-

gynai negalėjo patenkinti rinkos paklausos. Netgi žymių ūkių

vynas neretai buvo gaminamas iš nekilmingų vynuogių rūšių,

kurių šaknys, skirtingai nuo kilmingos vitis vinifera rūšies, buvo

atsparios filokseros vabzdžiams. Susiklosčiusi situacija priver-

tė įstatymiškai apriboti vyno padirbinėjimą ir apibrėžti vyno

sąvoką, anot kurios, vynu laikomas tik tas gėrimas, kuris buvo

pagamintas iš fermentuotų vynuogių sulčių.

Sudėtingėjant reglamentacijai, vyndarystės praktika, uždraus-

ta vienoje vietoje, neretai tapdavo leistina kitoje. Pavyzdžiui,

naudoti distiliuotą alkoholį vynui patobulinti yra uždrausta dau-

gumoje kontroliuojamų vyno apeliacijų, tačiau tai yra privaloma

gaminant portą, cheresą arba maderą. Pasitaiko ir tokių atvejų,

kai skirtingose šalyse galiojančios taisyklės sukuria akivaizdžias

dviprasmybes. Anot vieno Europos Sąjungos apribojimo, iš JAV

ir Australijos importuojamo vyno alkoholio koncentracija negali

viršyti 15 procentų tūrio. Siekdami apeiti šį apribojimą, vyndariai

neretai prideda vadinamuosius „Jėzaus vienetus“ (angl. Jesus

units), tai yra skiedžia vynuogių misą vandeniu, kad sumažintų

potencialaus alkoholio kiekį iki leistinos ribos. Tokia kraštutinė

„rehidracija“ nėra draudžiama JAV, skirtingai nuo šalių, į kurias

toks vynas yra eksportuojamas. Specialistai teigia, kad dar prieš

5 metus apie 45 procentai premium klasės Kalifornijos vyno buvo

pagaminama dirbtinai reguliuojant alkoholio kiekį.

Minėtoji vyndarystės praktika tik atspindi, kokie painūs ir

komplikuoti šiuolaikiniai įstatymai, tačiau tikrieji vyno padirbi-

nėjimo pavyzdžiai atskleidžia kur kas didesnį nesąžiningų vyn-

darių ir vyno prekeivių įžūlumą. Tokiais atvejais vyno gamybos

procese yra sąmoningai nuslepiama jo kilmė ir sudėtis. XVIII a.

Bordo vyndariai „patobulindavo“ prastesnio derliaus vyną skies-

dami jį šiltesnių regionų vynu, tačiau mūsų laikais ir mažesni

nusižengimai virsta dideliais skandalais.

Vienas žymiausių ydingos praktikos atvejų yra nutikęs Bru-

nello di Montalcino apeliacijoje, kai keli didžiausi gamintojai, tarp

jų „Antinori“, „Frescobaldi“ ir „Castello Banfi“, pažeisdami apelia-

cijos taisykles vyno gamyboje, be vienintelės leistinos ‘Sangiove-

se’, naudojo ir kitų veislių vynuogių. Šis skandalingas įvykis buvo

plačiai paviešintas ir kriminalizuotas, tačiau dauguma įtariamųjų

taip ir nepasirodė teismo posėdyje, vykusiame 2010 metais.

Dalis įtariamųjų, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisė-

tos prekybos ir konspiracinio susitarimo padirbinėjant vyno

produkciją, išsiderėjo, kad laisvės atėmimas būtų atliekamas

lygtinai arba paverstas piniginėmis baudomis. Kitokio pobūdžio

falsifikacija buvo užfiksuota Šampanėjė, kai keli žinomi šampano

namai supirkinėjo jau pagamintą šampaną iš kooperatyvų ir di-

delių privačių gamintojų, o paskui užklijavę savo įmonių etiketes

pateikdavo rinkai.

Kraštutiniai ir mūsų laikais vis rečiau pasitaikantys atvejai yra

pavojingų medžiagų naudojimas. Švinas, kurio kenksmingumas

buvo moksliškai nustatytas tik XVII a., kai kurių vyndarių buvo

dedamas į vyną iki pat XIX a. pabaigos, nes užtikrintai stabili-

zuodavo, pasaldindavo ir konservuodavo vyno gėrimą. XX a.

pabaigoje panašių dalykų mažai kas galėtų tikėtis, tačiau 1985

metais Austrijos vynuose buvo rasta dietilenglikolio, kuriuo jie

buvo dirbtinai pasaldinami. Dietilenglikolio formulė yra panaši į

dar toksiškesnio etilenglikolio (aušinimo skysčio), todėl šis atve-

jis buvo pavadintas antifrizo skandalu. Dėl nedidelio medžiagos

kiekio vynas nebuvo pavojingas sveikatai, tačiau ilgam sugriovė

pasitikėjimą Austrijos vyno pramone. Kitais metais, 1986-aisiais,

dėl šiuolaikinėje vyndarystėje neregėto neapdairumo 33 žmonės

mirtinai apsinuodijo vienam Italijos vyndariui sumaišius vyną su

metilo spiritu.

KOLEKCINIS VYNAS IR KLASTOJIMO DABARTIS

Kadangi vyno gamybos procesas vis griežčiau kontroliuoja-

mas, dažniausiai yra padirbinėjamas itin vertinamas konkretaus

ūkio vynas. Pigiems klastojamo vyno analogams sukurpti pasi-

telkiamos etikečių, kamščių, kapsulių kopijos, panaudojami seni

išgerto vyno buteliai, sukuriami neegzistuojantys derliaus metai,

talpos ir netgi vyno pavadinimai.

Kolekcinio vyno padirbinėjimas nėra naujiena, tačiau dėl

vyno kolekcininkų konservatyvumo, nenoro pakenkti savo

reputacijai ir neretai dėl ekspertinių žinių stokos nebuvo

plačiai viešinamas. Susiklosčiusią situaciją iš dalies paremdavo

aukcionų politika, kadangi vyno autentiškumas daugelyje iš jų

buvo patvirtinamas gana paviršutiniškai, nenustatant tikslios

vyno kilmės ir nereikalaujant įsigijimo dokumentų. Taip susidarė

palankios sąlygos sukčiaujantiems vyno kolekcininkams, kurių

bylos dabar vis dažniau nagrinėjamos teismuose. Be abejo,

egzistuoja ir masinis žinomų prekės ženklų padirbinėjimas,

kai iškreipiamas gamintojo pavadinimas ir panaudojama gerai

atpažįstama, tarkime, „Mouton“ arba „Lafite“ ūkio, emblema. Kita

vertus, dėl griežtos tarptautinės kontrolės tokio vyno nepama-

tysime parduotuvių lentynose, todėl jis kartu su šimtais kitų

padirbtų produktų dažniausiai pasilieka mažiau skrupulingoje

vidinėje Kinijos rinkoje.

Vakarų pasaulyje vyno padirbinėjimas vyksta uždarame

kolekcininkų rate ir dažnai išlieka neaptiktas arba atskleidžiamas

po ilgo laiko, kadangi kolekciniai vynai yra geriami retai. Isto-


47



48


riniai vynai yra kolekcionuojami dėl investicinės arba estetinės

vertės ir dažnai net neplanuojama jų atkimšti. Situaciją apsunki-

na ribotos galimybės nustatyti seno derliaus vyno autentiškumą,

kadangi ir geriausių ekspertų įvertinimai yra individualūs, o to

paties derliaus vynas, atsižvelgiant į laikymo sąlygas, gali skirtis

ir įvairiais degustavimo metais turėti skirtingų savybių. Taip pat

nieko blogo neįtariantis suklastoto vyno savininkas yra gana

menkai apsaugotas iš teisinės pusės, nes padirbinėjimo faktą

atskleidus po kelerių metų, jau būna suėjęs pretenzijų senaties

terminas arba atsakovas gali būti nebegyvas.

Dviejų žymiausių mūsų laikų vyno klastotojų, Rudy‘o Kur-

niawano ir Hardy‘o Rodenstocko, atvejai puikiai parodo, kokia

sudėtinga situacija. Spaudoje gausu pranešimų apie įspūdingo

masto šių veikėjų klastotes. Istorija apie Jeffersono butelius,

tai yra Rodenstocko suklastotus vynus, tariamai priklausiusius

trečiajam JAV prezidentui, yra aprašyta knygoje, o ateityje turėtų

pasirodyti ir kino ekranuose. Vyno klastotojai tapo tikromis įžy-

mybėmis, kurių gėdinga šlovė prislopino netgi žymiausių vyno

kritikų balsus.

Keliose H. Rodenstocko organizuotose degustacijose, kurių

žymiausia buvo XVIII–XIX amžiaus „Château d’Yquem“ vynų de-

gustacija 1998-aisiais, dalyvavo tokie vyno ekspertai, kaip Jancis

Robinson, Michaelas Broadbentas ir Robertas Parkeris. Įdomu ir,

atrodytų, neįtikėtina, bet jų reputacija iš dalies priklauso nuo ten

degustuotų ir vėliau aprašytų vynų. Šių žmonių kompetencija

sunku abejoti, tačiau faktai rodo, jog ir profesionalai gali suklysti

nestandartinėmis sąlygomis vertindami unikalius jutiminius

įspūdžius.

Tarkim, Rodenstockas neleisdavo išspjauti degustuojamų

vynų dėl jų tariamai aukštos vertės, nors iš tikrųjų taip siekė

sumažinti ekspertų budrumą ir priversti patikėti vyno autentiš-

kumu. Dėl ypatingos renginių pompastikos išankstinių priežas-

čių abejoti nebuvo, o dalis degustuojamo vyno galėjo būti ir

nesuklastota. Tačiau netgi atskleidus faktą, jog Roberto Parkerio

aukščiausiai įvertintas 1921 metų „Petrus“ ūkio magnumas

niekada nebuvo pagamintas, savo pirminio vertinimo ekspertas

nepakeitė. R. Parkerio nuomone, šis vynas vis tiek buvęs nuos-

tabus; jei jis ir buvęs suklastotas, tai nebent meistriškai maišant

skirtingus vynus. Panašios pozicijos laikosi ir kiti degustacijose

dalyvavę vyno kritikai.

Padedant specialiosioms tarnyboms, vyno ekspertams ir

mokslininkams, surinkta daugybė įrodymų, jog abu padirbinė-

tojai meistriškai klastojo ne vien vyno etiketes ir kitus butelių

skiriamuosius ženklus, bet ir jų turinį. „Istoriniame“ Rodenstocko

vyne esančių izotopų analizė patvirtino, jog padirbinėjant iš tie-

sų buvo panaudotas seno derliaus vynas, tačiau šiuose tyrimuo-

se galima dešimtmečių tikslumo paklaida. Netiksliai suklastoti

Jeffersono inicialai ir archyvinių duomenų apie šiuos vynus

neatitikimas yra kur kas svaresni įrodymai ieškovų naudai. Kita

vertus, Rodenstocko priešininkai susidūrė su keblumais dėl skir-

tingų šalių jurisdikcijų ir jose galiojančių įstatymų. Pagrindinis

ieškovas Bilas Kochas yra JAV pilietis, o Rodenstockas – Vokie-

tijos. Taip pat aukcionų namų taisyklės dėl pretenzijų senaties

termino ir kitų ypatumų yra nepalankios tokio tipo ieškiniams.

Rudy Kurniawanas taip pat rengdavo iškilmingus pietus ir

kolekcinio vyno degustacijas su kviestinėmis įžymybėmis, kad

užsitarnautų pasiturinčio vyno žinovo įvaizdį, o paskui pateik-

davo jau padirbtus vynus aukcionams ir privatiems kolekci-

ninkams. Kita vertus, jo padirbinėjimo metodai dažniausiai

nebuvo itin subtilūs. Anot JAV Federalinio tyrimų biuro medžia-

gos, Kurniawanas paprastai užpildydavo tuščius autentiško vyno

butelius nebrangiu baziniu vynu ir paversdavo 20 dolerių vertės

vyną 20 tūkstančių dolerių kainuojančia retenybe. Be abejo, jis

kartais maišydavo skirtingų derlių vyną, kad klastotės atrody-

tų įtikinamiau, arba pirkdavo seną mažai žinomų Burgundijos

ūkių vyną padirbinėdamas geriausius šio krašto „Domaine de

la Romanée-Conti“ vynus. Šių klastočių ir finansinių machina-

cijų atskleidimas, taip pat faktiniai įrodymai, rasti Kurniawano

namuose, sukūrė rimtą precendentą, kai klastotojas turėtų ilgus

metus praleisti už grotų dėl kolekcinio vyno padirbinėjimo ir

platinimo beveik pramoniniu mastu.

Nepaisant klastočių baimės, susidomėjimas investicijomis į

vyną auga. Šiuolaikinė investicinė vyno rinka sparčiai vystosi, sė-

kmingai dirba vyno biržos ir alternatyvios prekybos platformos

(Liv-ex, BBX, Cavex), veikia nemažai investicinių vyno portfelių

valdymo kompanijų, o išankstinės prekybos sistema išsiplėtė už

tradicinių Bordo ir visos Prancūzijos ribų. Investiciniais tikslais

nupirktas vynas paprastai yra saugomas komerciniuose rūsiuose

ir nėra fiziškai perduodamas klientui iki specialaus pareikala-

vimo. Esant tokioms sąlygoms, pasitaiko ir kitokio pobūdžio

sukčiavimo, kai vyno prekybos tarpininkas arba investicijų

valdytojas parduoda klientams tariamai nupirktą vyną, kuris iš

tikrųjų nebuvo ir niekada nebus užsakytas iš gamintojų arba

netgi neplanuojamas gaminti. Kitas kartu su internetine prekyba

plintantis sukčiavimo būdas yra atvirkštinis padirbinėjimas (angl.

reverse fraud), kai dėl tariamų abejonių pardavėjui yra grąžina-

mas iš jo nupirktas, bet neatidarytas vyno butelis, kuris iš tikrųjų

yra originalaus vyno kopija. Anot ekspertų, antrinėje vyno preky-

bos rinkoje cirkuliuoja apie 5 proc. padirbto vyno, o kolekcininkų

tarpe aukštai vertinamo vyno pasiūla kelis kartus viršija tikrąsias

istorines gamybos apimtis. Akivaizdu, jog dabartinei kolekcinio

vyno rinkai būtina atsakingai žengti link didesnio skaidrumo ir

geresnės vyno kilmės kontrolės.


49



50


Nyderlandų rašytojos knyga apie mažos mergaitės Otutės ir jos

tėvo virėjo Toso gyvenimą. Tiesa, Nyderlanduose tai ne tik knyga,

tai visa kulinarijos laida, skirta vaikams. Gyvenimas ne namie,

bendravimas su paukščiais, darbas įvairiuose viešbučiuose, maisto

gaminimas – visa tai šiek tiek primena Pepės Ilgakojinės istoriją.

Nuostabios iliustracijos tiesiog traukia ir vyresniuosius, ne tik

pradinukus, kuriems ši knyga siūloma. Joje daug gerumo, šilumos,

juoko – visko, ko dažnai trūksta dabartinėse vaikiškose knygelėse.

Prarijome su dukra greitai.

Sami Malila. MUMINUKO MAMOS RECEPTAI („Nieko rimto“,

2012). Tai paprastų receptų knyga vaikams, paskaninta trumpomis

Trolių Mumių šeimos istorijomis bei iliustracijomis. Kas mėgstate

Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai

Kaip ankstyvą pavasarį patvinsta upės ir per krantus liejasi gausiai vanduo, taip Vilniaus

knygų mugėje knygos nebetelpa paviljonuose, o vis didesnis lankytojų būrys jau atgraso keliauti tomis švento-

mis dienomis medžioti naujienų ir susitikti su autoriais gyvai. Knygas mėgstu rinktis tyliai, lėtai, kai gali ne tik viršelį paliesti, bet ir

pavartyti, paskaitinėti, apmąstyti. taip dažnai darome su dvylikamete dukra – einame pasivaikščioti į knygyną. tačiau

pastaruoju metu liūdesys apima mano sielą, nes vis dažniau dukra išeina tuščiomis. Jaunimo ir paauglių len-

tynose – vien zombiai, troliai, vampyrai ar dar kokios baisybės, pavadintos nuotykiais. Kai paklausi

pardavėjų apie klasikos kūrinius vaikams arba paprašai ko nors švelnesnio, įdomesnio,

kai kurie atsiprašo už „amžiaus tuštumą“, o kai kurie pasižiūri kaip į iškaseną,

atsibudusią po 30 metų komos...

s k a n i a i

Tačiau mes nenuleidžiame rankų, toliau atkakliai ieškome ir

su džiaugsmu atrandame vis įdomesnių dalykų, be to, jau

dairomės knygų užsienio kalbomis. O kadangi šeimos gyveni-

mas daugiausia sukasi virtuvėje ir vynuogynuose, tai ir skaito-

mose knygose atsiranda vis daugiau nuotykių, persipynusių su

receptais, maisto patiekimu, vynuogynų genėjimu ir nuoširdžiu,

draugišku šeimos bendravimu.

KELIOS ŽAVIOS KNYGOS VAIKAMS

Annie M. G. Schmidt. OTUTė. (Nieko rimto, 2010.) Pati knyga

parašyta 1980 metais, tačiau vertimas (reikia pastebėti, labai

geras) iki mūsų atkeliavo tik dabar. Puikiai iliustruota nuotaikinga

51


Mažąją Miu, Snusmumriko nuotykius, Hemulio tyrinėjimus bei Mu-

minukų slėnį ir trobelę, galėsite pasigaminti šių patiekalų drauge su

vaikais. Tai padės jūsų vaikams labiau įsijausti į Tuvės Janson knygų

herojų nuotykius.

Abi šias „Nieko rimto“ leidyklos knygas ypač rekomenduoju

tiems, kurie mėgstate praleisti laiką gamindami su vaikais virtuvė-

je, o paskui ragaudami pasigamintus patiekalus.

Kai 2010 metais viename Bordo miesto knygyne paklausiau

knygos vaikams apie vynuogynus, pardavėja piktai į mane dėb-

tėlejo ir aiškia prancūzų kalba atsakė, kad apie alkoholį vaikams

niekas nerašo. Pardavėja dar nežinojo, kad tais pačiais metais

jos tautiečiai išleido puikių, gausiai iliustruotų mokomųjų knygų

vaikams apie vynuogynų priežiūrą ir vyno darymą, apie vyno

kvapus ir skonius, jo brandinimą ir istoriją. Tokių knygų leidybą

galima vadinti kaip nori – profesiniu orientavimu ar senosios

kartos vertybių ir patirties perdavimu jaunajai kartai, tačiau al-

koholio propagavimu jų niekas negali apkaltinti. Žinoma, jų nėra

Lietuvos knygynuose, tačiau tie, kam įdomu, gali susirasti svetur ir

paskaityti, kaip vaikai skatinami perimti tėvų tradicijas ir puoselėti

šeimos bei tautos vertybes.

Pascale Bounet. SENELI, PAPASAKOK MAN APIE VYNUOGYNĄ.

(GRAND-PÈRE RACONTE-MOI LA VIGNE. Éditions Féret-Bordeaux,

2010). Mažo berniuko ir senelio vyndario pasikalbėjimai apie

darbus vynuogyne ir vyninėje, senelio patarimai, anūko klausimai,

bendri darbai ir patyrimai.

Sandrine Duclos, Cécile Gallineau. VYNUOGYNAI IR VYNAS.

Pasaulio pažinimas. (VIGNES & VINS, Mama Josefa, 2010). Trumpa

vyno enciklopedija vaikams: istorija, pasaulio vyno geografija,

gamyba, brandinimas, kvapai ir skoniai, pardavimas ir derinimas

su maistu. Čia galite rasti įdomių vyno muziejų ir meno galerijų

adresus ir kontaktus, kuriais pasinaudoti keliaujant visuomet ver-

ta. O kadangi jie pateikti knygelėje vaikams, tai vaikams ekskursi-

jos garantuotos.

Keletą skaitinių jums siūlo ir šiltas pajūrio vėjas. Šįkart daugiau

apie saldumynus.

Dorothy Koomson. ŠOKOLADINIS PABėGIMAS ( Alma littera,

2012). Tiesiog užsimerki, atsiloši ir leidiesi glostoma švelnių šoko-

lado bangų, kuriose skęsta šviežutėliai riešutai, nardo karamelė.

Šokoladas apgobia tavo pavargusį kūną, jį apkloja. Atima visus

tavo skausmus ir rūpesčius. Šokoladui pliuškenant kūną, nusiplau-

na viskas – pasaulis, tikrovė, žmonės... Ateina visiška ramybė.

Tai jaukus, išdaigų kupinas pasakojimas apie šokoladą, aistrą,

meilę. Lengvu, žaismingu stiliumi parašyta knyga tinkama savait-

galiui. Kaip teigia autorė, labai blogai nebus, bent kol turėsime

šokolado. Gal ji teisi?

Joanne Haris. LEDINUKų BATELIAI. (Versus aureus, 2010). Tai

svaigina... Skaitai knygą ir jauti iš jos sklindantį dievišką kvapą.

Ji kvepia istorija, Pietų Amerikos kalnais ir giriomis, nukirstais

medžiais, ištryškusiais gyvasakiais, stovyklos laužo dūmais. Užuodi

gėles. Ji kvepia močiute ir vestuvinėmis suknelėmis, rūpestingai

sudėtomis į dėžes palėpėje, ir puokštėmis po stiklu... Ji tiesiog

užburia.

Tai pasakojimas apie Monmartro gyventojų kasdienybę,

šventes, tarpusavio santykius. Apie paprastą šokoladinę, kuri tėra

smėlis ir cementas, akmuo ir stiklas. Ji neturi širdies, neturi atskiro

gyvenimo, kol to nesuteikia jai žmogus. Apie Žmones, darančius

stebuklus iš šokolado, apie smilkalais ir pačiuliais, juoduoju majų

auksu ir akmenimi, dulkėmis ir jauna mergaite su gėlėmis plau-

kuose bei puodeliu rankoje kvepiantį šokoladą – patį tikriausią

dievų eliksyrą.

Nors dievinu kiną, bet atrodo, kad jam skirtą laiką suryja amži-

nas bėgimas per gyvenimą. Todėl tenka kruopščiai rinktis, ką ir kada

žiūrėti.

RŪMų SKONIAI (Les Saveurs du Palais. Rež. Etienne Comar, Chris-

tian Vincent, 2012). Filmas, kuriame nuostabiai vaidina Catherine

Frot, sukurtas pagal tikrą istoriją apie tradicinės prancūzų virtu-

vės šefę iš Perigoro Danièle Mazet- Delpeuch, dirbusią asmeninėje

Prancūzijos prezidento virtuvėje. Šis filmas – tai šventė tiems, kas

gyvena maisto gaminimu, kas vertina gerą žaliavą, kas supran-

ta virtuvės darbo sudėtingumą ir kas myli prancūzišką virtuvę.

Filmas kol kas tik prancūzų kalba, bet istorija puikiai suprantama

ir labai mielai žiūrima. Nors siužetas ir paprastas, man šis filmas

paliko labai gilų įspūdį, ir kaip mažas vaikas noriu jį pamatyti dar ir

dar kartą. Beje, ponia Daniele, kuriai šiuo metu jau per septynias-

dešimt, vis dar dirba restorane ir moko jaunuosius šefus bei mė-

gėjus. Jei susidomėjote, ieškokite jos restorano ir susitikite su šia

nuostabia moterimi. Mane jau pagavo noras nulėkti ir paragauti

jos foie gras su triufeliais bei garsiosios confit de canard.

VYNO SUKRėTIMAS (Bottle Shock. Rež. Jody Savin, Randall

Miller, 2008). Kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame daugiau ar

mažiau sukrėtimų, tačau jei esi stiprus ir valingas, jei šalia yra tikrų

draugų, palaikančių tave, tas sukrėtimas trunka trumpai, o po jo

vėl ateina ramybė, vėl aplanko gyvenimo grožis ir pilnatvė. Kadan-

gi vyno brandą dažnai lyginu su žmogaus gyvenimu, tai ir filmo

pavadinimą išverčiau būtent taip. Tikra istorija apie amerikietiško

vyno pergalę aklojoje degustacijoje prieš prancūziškus vynus, po

kurios vyno pasaulio žemėlapyje atsirado ir JAV vynuogynų pava-

dinimai. Tokių istorijų vyndariai gali papasakoti nemažai. Austrai

prieš prancūzus, australai prieš prancūzus, vokiečiai prieš prancū-

zus… Istorija graži, puikūs vynuogynų vaizdai ir, žinoma, saulėtas

dangus, pasivaikščiojimai bei pasivažinėjimai dulkėtais raudono

dirvožemio keliais. Geri aktoriai, bet pats filmas ir vaidyba kiek

erzina. Nemėgstu, kai amerikiečiai vaizduojami perdėm emoci-

onalūs, o prancūzai – susiraukę ir mykiantys, lyg praradę kalbos

dovaną. Kai kas šį filmą laiko komedija… Deja, nekokia. Nes toks

veikėjų charakterių šaržavimas kelia tik susierzinimą. Tiems, kas iš

arti pažino vyndarius ir vyno vertintojus, filmas pasirodys netikro-

viškas, o su jais nesusidūrusieji gali susidaryti neteisingą įvaizdį…

Beje, Alano Rickmano prancūzų kalba sugrąžino viltį, kad vis

dėlto šią kalbą galima išmokti.

Šiltos ir gėlėtos, ramios ir pilnos poilsio vasaros jums linki

Mažoji Meniu Miu.

s k a n i a i

52


Vilkyškių pieninėssūrių derinimo su vynu mokykla

Arūnas Starkus

tris mėnesius Someljė mokyklos paskaitose prie vyno ragavome

sūrių: Vilkyškių pieninei buvo kuriamas derinių su vynu gidas. Iš pirmo žvilgsnio ši

užduotis neatrodo sudėtinga: sūris – tradicinis vyno palydovas. tačiau projekto metu paaiš-

kėjo, kad net savaime suprantami deriniai, pasikeitus mažiausioms detalėms,

gali tapti nevykę. Malonumo, kurio tikimės sūrį užsigerdami vynu,

tenka ieškoti atidžiai.

Per kiekvieną Someljė mokyklos paskaitą, trunkančią keturias

akademines valandas, degustuojami 5–7 vynai. Teorinės

žinios patikrinamos praktiškai, formuojama kiekvieno besimo-

kančiojo skonių „biblioteka“. Per šimto penkiasdešimties valandų

apimties studijas paragaujama pustrečio šimto visų įmanomų

stilių, kokybės ir kainos lygių vyno. Todėl Vilkyškių pieninės pa-

siūlymą sukurti jų sūrio ir vyno derinių gidą mokyklos dėstytojai

priėmė kaip puikią progą lavinti ne tik studentų žinias apie vyną,

bet ir įgyti praktikos ieškant vyno ir maisto dermių: galutinis

someljė ar išsilavinusio gurmano tikslas yra ne papasakoti apie

vyną ir jį parduoti, o parinkti prie maisto taip, kad vartotojas

(svečias) patirtų daugiau malonumo, nei jo teikia aritmetinė

vyno ir maisto vartojimo malonumų suma.

Derinant sūrį su vynu, svarbiausias vaidmuo tenka skonių –

sūrumo, saldumo, kartumo bei rūgštumo, derėjimui. Antai

„Fetuva“ – sūriausias iš visų sūrių. Norint sūrumą numaldyti,

būtina gausi rūgštis vyne. „Memel Blue“ – sūrus, su pelėsio

aštrumu – ypač jautrus vyno skonių dermei. Jam baltasis vynas –

per lengvas, nebrandintas pastiprintas – per agresyvus, vidutinio

stoto raudonasis sūriui pralaimi, per galingas – nustelbia. Sūris

derėjo su vidutinio intensyvumo raudonaisiais pastiprintais

vynais, keliais pietietiškai „saldžiais“ sausais raudonaisiais ir visai

netikėtai – su gaiviu rožiniu vynu. Tai vienas iš daugelio atvejų,

kai vyno ir sūrio derinys neatitiko išankstinių teorinių nuostatų ir

patvirtino, kad į derinių paiešką negalima žiūrėti formaliai.

Sūrio tekstūra duoda toną vyno keliamam lytėjimo pojūčiui.

Glotni, neutrali „Mozzarella“ dera tik su švelniu, ne perdėm rūgš-

čiu, ne perdėm minerališku, savotiškai neutraliu baltuoju vynu.

Analogiškus reikalavimus kelia grietinėliškas, gaivus, švelnus,

nesūrus „Olandų“ sūris. Gausūs raudonojo vyno taninai, ąžuolo

statinėse brandinto vyno taninų šiurkštumas – šių sūrių priešas.

Vilkyškių pieninės sūrių asortimentas labai didelis. Keleto

jų aromatas yra ne mažiau svarbus už skonį. Lazdyno riešutais,

grietinėle kvepiantis „Prussia“ ar riešutiškas „Žalgiris“ geriausiai

derėjo su tokio pat aromato turinčiu (dėl brandinimo ąžuolo

statinėse) bet kokios spalvos vynu. Kai kuriuos intensyvius aro-

matus, pavyzdžiui, baziliko „Basilyje“, pipirų „Jalatoryje“, česnako

lydytame sūryje „Memel blue“ su mėlynuoju pelėsiu ir „Brus-

chetta“ prieskoniais, vynu teko neutralizuoti.

Tarp šimtų paragautų derinių buvo ir tokių, kurių reiktų žūtbū-

tinai vengti. Kartais sūris kontrastuoja su šiaip pozityviomis vyno

savybėmis. „Fetuvai“ labai nepatinka saldumas, ąžuolo statinių

taninai, didelis alkoholio kiekis pastiprintuose vynuose ir natūra-

lūs brandos aromatai. Pipirų aštrumas „Pippiro“ sūryje nemaloniai

paryškina pastiprinto vyno alkoholį ir raudonojo vyno taninus.

Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu patirtis, įgyta

Someljė mokykloje, rodo, kad gurmanams neverta ieškoti sau-

gaus universalumo, tai yra sūrio, derančio prie bet kokio vyno,

ar vyno, derančio prie bet kokio sūrio. Skonių įvairovė gimdo

derinių įvairovę, sūrio ir vyno mėgėjas turi nebijoti ją pažinti.


53



54


Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms

Rasa Starkus

s ū r i s

Sūris, siers, juust, cheese, fromage, queso, formaggio, käse...

Vaikystėje sūris man asocijavosi su dviem gyvūnais: su

pele, nes ji tą sūrį taip mėgsta, kad net rizikuoja savo gyvybe

dėl jo mažo kąsnelio, ir su karve, nes kai močiutė patraukdavo

„renkenas“, išbėgdavo daug pieno, iš kurio padarydavo fantas-

tiškai skanios varškės ir saldaus pieno sūrių, kuriuos susėdę su

šeima valgydavome pasiskanindami senelio iškopinėtu medumi

ar mamos virta mėlynių uogiene. Tokie prisiminimai man ir

dabar artimiausi sielai ir skrandžiui, kai pagalvoju apie lietuvišką

sūrį. Tačiau pasaulyje kiekviena tauta savo namuose valgo vis

kitokius sūrius, kurie, nors ir padaryti iš „to paties“ pieno, bet

aromatais ir skoniais skiriasi taip smarkiai, kad nesidomėdamas

gali ir pasimesti, nežinodamas, kaip, kada ir su kuo vartoti, gali ir

nosį užsikimšti, o nemokėdamas laikyti, gali net išmesti, tuščiai

išeikvojęs savo laiką ir pinigus. Daug keliaudami, visuomet

ragaujame, ką vietiniai gamina, o kas patinka, perkame ir tem-

piame namo lauktuvių. Kai kurie labiausiai patikę sūriai tampa

mūsų kasdienos pusryčių ir vakarienių palydovai. Vis daugiau

atsiranda parduotuvėlių, galinčių pasiūlyti daug įvairaus ir

įdomaus skonio sūrių. Tačiau tam, kad teisingai laikytume,

vartotume ir patiektume savo pamėgtus sūrius ant stalo, svarbu

žinoti ir atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus: sūrio stilių,

struktūrą ir laikymą.

AR žINote, KAD...

Sūrių karaliumi vadinamas itališkas „Parmigiano Reggiano“ (angl. Par-migiano Reggiano) lietuviškai vadinamas PARMIDŽANù. Parmidžãno imitacijos, gaminamos ne Parmos regione arba ne Italijoje, vadinamos PARMEzANù (angl. parmesan).Kai kurių populiaresnių sūrių pavadinimai lietuviškai: „Taleggio“ – talèdžas, „Stilton“ – stìltonas, „Munster“ – menstèras, „Brie“ – brì (nekait.), „Gorgonzolla“ – gorgoncolà, „Camembert“ – kamambèras , „Emmental“ – ementãlis, „Gruyere“ – griujèras, „Epoisse“ – epuãsas.

KeLetAS NAUDINGų PAtARIMų

KAIP LAIKYTI SŪRĮ?Geriausia sūrio pirkti tiek, kiek ketinate suvalgyti per kartą. Likučius geriausia laikyti šaldytuvo dalyje, kur daugiau drėgmės, jie neturi perdžiūti. Laikyti reikia ne žemesnėje nei 6 ºC temperatūroje, taip pat negalima perkaitinti, nes tai gali sukelti fermentaciją.

AR GALIMA VALGYTI SŪRIO LUOBELę?TAIP, jei tai baltojo pelėsio pluta (kaip „Brie“). Paprastai tai nestora plutelė, valgoma. Kai ji atsiranda papildomai, reikia nugremžti. Neturėtų atsirasti geltonų, juodų ar žalių dėmių.NE, jei tai plaunama žievė – oranžinio atspalvio raudona (kaip „Munster“, „Taleggio“), minkšta ir drėgna, negali būti lipni. Tokią galima nuplauti, bet ne valgyti.NEPATARTINA, jei tai natūrali sausa pluta (kaip „Stilton“, „Gorgonzolla“), susidaranti ant kraštų bręstant sūriui. Ji nugramdoma arba suvilgoma aliejumi, kad suminkštėtų. Tai paprastai kietas ir storas luobas, ant jo gali augti pelėsiai. Nevalgoma.TAIP, jei tai organinė žievė (su rozmarinais, pipirais, triufeliais). Po brandinimo sūrininkai papildomai padaro prieskonių, lapų žievę. NE, jei tai dirbtinė pluta – pelenų, vaško ar plastiko žievė.

55


s ū r i s

OŽKOS PIENO SŪRIAI

Atskirai paminėčiau sūrius „Crottin de Chavi-

gnol AOP“, „Sainte-Maure AOP“, „Buchette des

Cremiers“, „Chevrepaille“ (Prancūzija) ir t. t. Šie

sūriai išsiskiria aštresniu kvapu, šokoladinio

sūrelio tipo sluoksniuota struktūra. Laikui

bėgant, jie gali sukietėti, tačiau to nereikia

bijoti. Sūrį pašildžius, jis vėl tampa minkštas ir

jį galima patiekti įmaišytą į salotas ar tiesiog

su jūsų mėgstamu džemu. Ožkos sūris laikomi

atokiau nuo kitų sūrių, kad pastarieji nepri-

sigertų jo aromato. Pjaustomi ir patiekiami

dažniausiai tokiu būdu.

MINKŠTI ŠVIEŽIO PIENO TRUMPAI ARBA VISAI NEBRANDINTI SŪRIAI

Vieni jų gaminami iš šviežio pieno, brandinami

vos kelias savaites („Brillat Savarin“, „Saint Patrick“

(Prancūzija), „Mozzarella DOP“ (Italija), „Tetilla

Artesano DOP“ (Ispanija), „Feta“ (Graikija), kiti, su

baltuoju pelėsiu ar raudonąja plutele, brandi-

nami keletą mėnesių („Brie de Meaux“, „Camem-

bert“, „Epoisse AOP“ (Prancūzija), „Valtaleggio

DOP“ (Italija), „Torta del Casar DOP“ (Ispanija).

Tai yra minkšti, kai kurie tepami, neilgo galiojimo

sūriai. Ilgiau brandinti sūriai savo tikrą, tik jiems

būdingą skonį įgauna brendimo periodo pabai-

goje. Masė pasidaro tąsesnė, aromatai intensy-

vesni. Tokius sūrius patartina laikyti originalioje

pakuotėje. Atsiradus geltonoms, juodoms ar

žalioms dėmėms, jas reikia nuvalyti ir apipjausty-

ti. Jos nepageidaujamos.

Tokio tipo sūriai yra pjaustomi ir patiekiami pagal

jų originalią pagaminimo formą tokiais peiliais:

56


s ū r i s

PUSIAU KIETI

Lengvai riekelėmis pjaustomi elastingos struktū-

ros sūriai: „Vacherin AOP“ (Šveicarija), „Appenzeller

AOP“ (Šveicarija), „Gouda“ (Nyderlandai), „Port Salut“

(Prancūzija). Sviestiški, riešutiški, sodraus skonio ir

struktūros, subtiliai aromatingi. Tokie sūriai yra laiko-

mi sviestiniame (vaškuotame) popieriuje. Jų pjaus-

tymas priklauso nuo originalios formos, dažniausiai

atriekiama tam skirtu specialiu peiliu ar „siūlu“.

KIETIEJI SŪRIAI

Tvirti, kiek trupantys, elastingesni ar labiau suspaus-

tos struktūros sūriai, kaip „Gruyére AOP“ (Šveicarija),

„Emmental AOP“ (Šveicarija), „Parmigiano Reggiano

DOP“ (Italija), „Manchego DOP“ (Ispanija), „Cheddar“

(Didžioji Britanija). Ilgo brandinimo sūrius dažnai

galima ir ilgiau laikyti. Juos pjaustyti ir patiekti yra

paprasčiau. Jei dėl sūrio struktūros neišeina plonai

atpjauti, galima tiesiog skaldyti gabalėliais. Šio tipo

sūriai gali būti laikomi vyniojimo plėvelėje.

MINKŠTI IR PUSIAU KIETI MėLYNOJO ARBA ŽALIOJO PELėSIO SŪRIAI

Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių gaminti ir

brandinti sūriai su mėlynuoju ar žaliuoju pelėsiu

gali būti trupininės ar kreminės struktūros, lyg

išvagoti pelėsių gyslomis, sunkiai pjaustomi, skalsiai

sūrūs, prieskoningi ir salstelėję: „Roquefort AOP“,

„Bleu d‘Auvergne AOP“ (Prancūzija), „Gorgonzola

DOP“ (Italija), „Cabrales DOP“ (Ispanija), „Stilton

PDO“ (Didžioji Britanija), „Cashel Blue“ (Airija). Šie

sūriai dažniausiai laikomi folijoje arba sviestiniame

(arba vaškuotame) popieriuje. Tokio sūrio geriausiai

patiekti vieną gabalą ir dalinti iškart atpjaunant rei-

kiamą kiekį. Lengviau atriekti, kai sūriai yra atvėsinti.

57


s ū r i s

58


Kaipjaponai

darosakę

Arūnas ir Rasa Starkai

Sakė daroma iš ryžių, gal todėl kai kas ją klaidingai

pavadina ryžių degtine. Klaidingai, nes sakė yra natūralios fermentacijos

produktas, kuriame alkoholis svyruoja nuo 13 iki 16 tūrio procentų1. tuo ji panaši į vyną. Visgi gamybos

procesas labiausiai primena alų, nors grūduose esantį krakmolą fermentuotis galinčiu

cukrumi paverčia pelėsis (kodži).

1 17–20 tūrio proc. alkoholio stiprumas būdingas tik genšu – neskiestai sakei.

s a k ė

59


1PoLIRAVIMAS (seimai)Kuo labiau poliruoti ryžiai, tuo geresnės kokybės sakę galima padaryti. Ant etikečių rašoma nupoliruota (taigi pašalinta) dalis procentais. Kuo ji didesnė, tuo geriau. Sakės gamybai naudojami specialūs ryžiai, turintys daugiau krakmolo.

l 2 PLoVIMAS (senmai)Nupoliruoti ryžiai kuriam laikui paliekami, kad būtų atkurtas vidinis drėgmės balansas. Vėliau nuplaunamos nuo poliravimo likusios dulkės. Plaunami grūdai prisigeria vandens, todėl procesas griežtai reglamen-tuotas. „Katoukichibee Shouten“ sakės gamykloje ryžiai plaunami 6˚C temperatūros vandeniu lygiai 3 minutes.

MIRKyMAS (šinseki)Nuplauti ryžiai yra mirkomi, kad įsigertų reikiamas kiekis vandens. 6˚C temperatūros vandenyje ryžiai pamirkomi lygiai 3 minutes. Sakės gamy-kloje nuolat palaikoma 5–6˚C temperatūra. Tai lengviausia daryti žiemą, todėl nuo rugsėjo iki balandžio sakė gaminima aktyviausiai.

l 3 GARINIMAS (džiomai)Išmirkyti ryžiai kitą rytą garinami inde košiki. 1 t ryžių garinama 1 valan-dą. Masė minkštėja, krakmolo molekulės skyla, šiluma naikina nereikalin-gus mikroorganizmus bei skatina atsirasti kodži.

l 4VėSINIMAS (džiorei)Apie 80 proc. garintų ryžių atskiriama aušinimui, jie bus sudėti tiesiai į besifermentuojantį sakės mišinį.

s a k ė

60


l 6PRADINė MISA, ARBA SAKėS „MotINA“ (šubo) Gauta kodži maišoma su vandeniu ir mielėmis, papildoma pieno rūgšti-mi, taip pakeliant misos rūgšties lygį. Mišinys atvėsinamas iki 18–20 ˚C. Mielės dauginasi 10–15 dienų. Atsiranda pirmieji vaisiniai aromatai: bananų, prinokusių persikų, melionų. Šiame etape sakės bakterijų prisi-pildžiusi masė paruošiama kitam labai svarbiam etapui – fermentacijai.

PAGRINDINė MASė (moromi)Per keturias dienas pradinė misa yra papildoma pagrindiniais masės elementais: vandeniu, kodži ryžiais ir garintais ryžiais. Siekiant išvengti laukinių mielių ir bakterijų užkrato, fermentacija vyksta gana žemoje temperatūroje ir keliais etapais. Pirmajame etape (soe) pradinė misa perkeliama į šiek tiek didesnę talpą, kad pridėjus nedidelį kiekį minėtų papildų masė padvigubėtų. Tada viskas paliekama porai dienų, kad mielės daugintųsi. Tai jau antrasis etapas (naka), kai misa kildama „šoka“. Vėliau ji vėl perkeliama į dar didesnę talpą, papildoma priedais, taigi vėl padvigubėja. Tai trečiasis etapas (tome), kurio metu vyksta tas pats pro-cesas. Galiausiai gaunama moromi. Ryžiai per kelias valandas sugeria visą skystį, ir paviršius pradeda skilti. Atsiranda puta, kuri pamažu pasklinda po visą paviršių, pasidaro klampi ir pakyla iki metro. Fermentacija trunka maždaug dvi savaites, tačiau aukščiausios kokybės sakė gindžio gali būti fermentuojama ir daugiau nei mėnesį, nes laikoma žemoje 10 ˚C temperatūroje.

l 5 KODŽI PeLėSIo DAUGINIMAS (seikiku) Apie 20 proc. garintų ryžių pernešami aušinti į šiltą ir visiškai sterilų kambarį, kuriame toliau dauginsis kodži pelėsis, krakmolą paverčiantis cukrumi. Iki 33 ˚C temperatūros ataušę ryžiai apibarstomi kodži pelėsio sporomis. Jos tolygiai įtrinamos į ryžių masę, kuri paskui laikoma suvy-niota į marškas. Maždaug po 20 valandų, kai temperatūra ima kilti, ryžiai padalijami mažesnėmis porcijomis ir toliau laikomi ant medinių padėklų. Kylant temperatūrai, ryžiai pamaišomi, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė ir šiluma. Kai baltas pelėsis padengia beveik visą masę, ryžiai išmaišomi ir tada pasiekiama pageidautina aromato ir skonio dermė.Po 48 valandas trukusio kodži dauginimosi ryžiai išnešami ir atšaldomi – taip sustabdomas pelėsio augimas. Gauta saldi masė kodži paliekama parai „pailsėti“.

s a k ė

61


l 8IŠSPAUDIMAS (džioso)Kai masė suskystėja, ji išspaudžiama automatiniu presu. Sakės išspaudos pašalinamos ir naudojamos kepiniams, kosmetikai.

10FILTRAVIMAS (roka)Dauguma sakės rūšių yra filtruojamos net du kartus. Tačiau brandinimui skirtosios ir kai kurios tradicinių gamintojų sakės paliekamos nefiltruotos.

11PASteRIzAVIMAS (Hi-ire)Prieš perkeliant į sandėlį ir išpilstant į butelius pagaminta sakė yra paste-rizuojama, tai yra kaitinama. Taip sustabdomas bakterijų veiklumas.

l 9BRANDINIMAS.Išskirtinės kokybės sakė yra brandinama (košiu).

s a k ė

l 7MAIŠyMAS, SKIeDIMAS (čiogo, kasui) Tai jau menas, kuriame viskas priklauso nuo sakės darytojo komandos patirties, žinių, tradicijų bei sumanymo. Maišant ir skiedžiant užtikrinama nekintama produkto kokybė bei sumažinamas alkoholio kiekis. Tačiau daugelis mėgsta sakę parduoti neskiestą norėdami atskleisti konkrečių sakės namų ypatumus.

62


Lietuvos vyno čempionatą nuo 2005 metų rengia Lietuvos

someljė asociacija su pagrindiniais šalies vyno platintojais.

Unikaliose varžybose, šiaurės Europoje vykstančiose tik Lietu-

voje, kasmet išrenkamas vienas ar keli „Grand Prix“ verti vynai –

absoliutūs savo kategorijos nugalėtojai: geriausias raudonasis,

baltasis, putojantis, natūraliai saldus, pastiprintas (likerinis)

vynas.

Vyną čempionatui teikia Lietuvos importuotojai. Dažniausiai

tai naujausio derliaus šalies parduotuvėse parduodami vynai. Pa-

gal nusistovėjusią tvarką jie vertinami dviem etapais: pirmajame

etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai pagal 100

balų sistemą. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų, patenka į

finalinį etapą ir degustuojami dar kartą.

Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovano-

jami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos.

Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso

medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų.

Šiemet, be „Grand Prix“, aukso, sidabro ir bronzos medalių

laimėtojų, dar buvo renkamas ir geriausias „Pinot Noir“, geriau-

sias putojantis ne šampanas ir geriausias pusiau saldus vynas.

Čempionate renkami ir geriausi lietuviški vaisių ir uogų vynai.

Daugiausiai aukso medalių pelniusi vyninė tituluojama Metų

vynine.

Vynus vertina kviestinė geriausių Lietuvos vyno ekspertų

komisija. Šiemet teisėjavo: Beatričė Laurinavičienė („Verslo

2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka

žinios“), Albertas Koncijalovas („Liviko“), Tadas Abišala, Žydrūnas

Krapukaitis („Bennet Distributors“), Gintautas Jašinskas, Petras

Jarašūnas, Mindaugas Paliukas („Mineraliniai vandenys“), Arūnas

Starkus, Rasa Starkus, Andrius Valčiukas, Andrius Pagojus („Vyno

klubas“), Arminas Darasevičius („Time“), Narimantas Miežys

(„Kempinski“), Rytis Jurkėnas, Domininkas Velička, Ilja Šarovas,

Neringa Nemanytė (nepriklausomi vertintojai), Jolanta Smičienė

(„Pernod Ricard Lietuva“), Raimundas Nagelė, Ramūnas Pilvelis,

Andrius Diliautas, Evaldas Petkus (Lietuvos vyndarių asociacija),

Stasas Smolskij („Eugesta“). Varžybų komisaras – Jurgis Šliogeris.

2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

63


Lietuvos vyno čempionatas 2013 RezULTATAI

PAGRINDINIO PRIzO – „GRAND PRIX“ LAIMėTOJAI

RAUDONOJO VYNO KATEGORIJA

Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008 ITALIJA

Sodri rubino spalva. Kvepia vyšniomis, fer-mentiniu sūriu, kalkėmis. Koncentruotas, puikaus balanso, vidutinių taninų. Saldus vyšnių ir vanilės poskonis. VYNO KLUBAS


Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010

ISPANIJA

Rubino spalva. Saldus ąžuolo statinių, muskatų, vanilės ir braškių uogienės aro-matas. Vidutiniai taninai. Slyvų poskonis.

MINERALINIAI VANDENYS

BALTOJO VYNO KATEGORIJA

Masciarelli Marina Cvetic Char-donnay Colline Teatine IGP 2009

ITALIJA

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Brandos užuomazgos: džiovinti vaisiai, persimonai, vanilė, kalkės. Minerališkas, kompleksiškas. Saldi ataka, minkštas, riešutų poskonio.

VYNO KLUBAS


Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008

ISPANIJA

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Intensyvus „ąžuolinis“ vanilės, grietinėlės, muskato riešutų, saldžių džiovintų figų, ananasų aromatas. Glotnus, bet turi taninų tekstūros užuomazgų.



Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pa-cherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011

PRANCŪzIJA

Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Saldžiai kvepia braškių uogiene, pomidorų žiedais, baltomis avietėmis, prinokusiomis kriaušėmis, medingomis gėlėmis. Minera-liškas, pusiau sausas ir gaivus. Skanus. VYNO KLUBAS


Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2011

PAR Geltona aukso spalva. Kvepia saldžiais prieskoniais, persikais. Švarus, ąžuoliškas burnoje, su grietinėlės poskoniu.


2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x

64



Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010

ISPANIJA

Мėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šokoladu, saldžiais prieskoniais, slyvomis, mėlynėmis. Labai svarus, šildantis, gaivus, su daug taninų ir saldžia ataka. Koncen-truotas.



Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004

ISPANIJA

Vyšninė spalva. Kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, oda, grietinėle. Taniniškas.

LIVIKO

PUTOJANČIO VYNO KATEGORIJA

Champagne Veuve Clicquot Rose Brut

PRANCŪzIJA

Rožinė lašišos spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, šaltalankiais, riešutais. Vaisiško stiliaus. Burnoje švarus, aktyvus, energin-gai putojantis. Minerališkas poskonis su bruknių uogienės, obuolių aromatais.

PRIKė

PUTOJANČIO VYNO KATEGORIJA

Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne

PRANCŪzIJA

Energingai putoja. Geltonuojanti aukso spalva. Kalkiškas, svarus, pilnas, gaivus, galingo skonio.

EUGESTA

LIKERINIO VYNO KATEGORIJA

Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO

ISPANIJA

Juoduojanti ruda spalva. Kvepia slyvomis, džiovintais vaisiais, kakava, melasa. Labai saldus, labai koncentruotas. Šildantis, pripil-dantis klampumo, saldumo ir alkoholio.

VYNO KLUBAS

NATŪRALIAI SALDAUS VYNO KATEGORIJA

Kracher Trockenbeeren auslese TBA No. 2

AUSTRIJA

Geltona aukso spalva. Švarus jauno kekerinio vyno aromatas, juntami baltų vaisių, persikų, citrinų, liepų medaus, prieskonių kvapai. Labai koncentruotas, saldžiarūgštis.

VYNO KLUBAS

2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – g r a n d P r i x

PAGRINDINIO PRIzO – „GRAND PRIX“ LAIMėTOJAI

65


ČILė Concha y Toro BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Juan Gil Family Estates MINERALINIAI VANDENYS

MeTų VYNINė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

ŠALIS A→z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

ČILėMarques de Casa Concha Chardonnay 2011

Aukso spalva. Kvepia riešutais, drėgnu medžiu, dūmu, ananasais. Burnoje kalkių skonio, svarus, koncentruotas.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILė

Cono Sur Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010

Auksinė šiaudų spalva. Kvepia švariai, gaiviai: priesko-niai, dyzelinas, nektarinai. Rūgštis ir visa tekstūra kiek šiurkštoka.

LIVIKO

ČILė

De Martino Single Vineyard Quebrada Seca Chardon-nay D.O. 2009

Skaisti aukso spalva. Ąžuolo prieskonių, saldžių vaisių aromatas. Burnoje drauge minerališkas ir vaisiškas. Ilgai trunkantis riešutų poskonis.

VYNO KLUBAS

ISPANIJAMarimar Estate Dobles Lias Chardonnay 2007

Ryški geltona aukso spalva. Kvepia grietinėle, tropiniais vaisiais, mangais, ananasais, medumi. Burnoje prieskoniš-kas, intensyvus, svarus. Vos sutraukia pabaigoje, juntamas grietinėlės poskonis.

BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJALouis Jadot Meursault AC 2009

Blyški aukso spalva. Kvepia baltais vaisiais, obuoliais. Saldi, maloni, minerališka ataka su riešutų ir sviesto poskoniu.

LIVIKO

ITALIJALe Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012

Geltona aukso spalva. Kvepia ananasais, ledinukais. Klam-pus, svarus, su saldžia ataka. Sviesto ir citrinų poskonis.

LIVIKO

NAUJOJI zELANDIJA

Moselland Goldschild Ries-ling Qualitaswein Trocken 2010

Blyški aukso spalva. Kvepia nasturtomis, šviežiais liepžie-džiais, citrina. Labai gaivus, pusau sausas, lengvas.

PERNOD RICARD LIETUVA

VOKIETIJA

Weingut Petri Herxheimer HonigScheurebe Spätlese feinherb Prädikatswein QmP 2011

Geltona aukso spalva. Kvepia ledinukais, saldžiomis gėlė-mis, saldžiais prieskoniais. Pusiau sausas, gaivus.

BACHUS & CO

VOKIETIJA

Barth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b.A. Trocken 2011

Aukso spalva. Melionų, prinokusių citrinų, liepžiedžių, kriaušių limonado aromatas. Burnoje pilnas, glotnus, minerališkas ir labai gaivus. Lengvas.

SADUTė

VOKIETIJA

Weingut Friedrich Becker Kalkgestein Weisser Bur-gunder Pfalz 2011

Blyški žalsva aukso spalva. Kvepia nekatarinais, neprino-kusiais persikais, pavasariu, melsvomis gėlėmis. Salstelėjęs poskonis su burbuliukų dygumu.

VYNO KLUBAS

2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

66



ARGENTINALas Moras Gran Shiraz 3 Valleys 2008

Mėlyna rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbentais. Saldi ataka. Daug taninų. Šildo alkoholis.

BENNET DISTRIBUTORS

ARGENTINABianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010

Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbetais, juodu šokoladu, našlaitėmis. Nedaug rūgšties, saldi ataka, šildo alkoholis.


AUSTRIJAWeingut Markowitsch Pinot Noir 2011

Vyšninė spalva. Kvepia saldžiais ąžuolo prieskoniais, rau-donomis uogomis, trešnėmis, vanile. Vidutiniai taninai.

VYNO KLUBAS

ČILė

Viña Maipo Gran Devocion Syrah – Viognier Maule Valley DO 2009

Мėlyna rubinо spalva. Kvepia mėlynėmis, mėsos pries-koniais, pipirais, eukalipto lapais. Energingas, taniniškas burnoje. Poskonyje – vyšnių kauliukai ir eukaliptas.


ČILė

Concha y Toro Don Mel-chor Cabernet Sauvignon 2008

Gili vyšninė spalva. Odas, tabakas, saldžios datulės, figos, saldymedis, karamelė aromate. Saldi ataka, gaivus, geros dermės. Uogieniškas, prieskoniškas poskonis.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILėMontes Alpha M Santa Cruz 2010

Gili raudono rubino spalva. Kvepia gervuogių lapais, juodaisiais serbentais, rašalu, saldžiais ąžuolo prieskoniais. Labai daug taninų.

EUGESTA

ČILėConcha y Toro Terrunyo Carmenere 2009

Rubino spalva. Kvepia paprika, gervuogėmis, sena raudonų uogų uogiene, pelenais. Minkštas, prieskoniškas skonis, vidutiniai taninai, nedaug rūgšties. Vanilė ir vyšnios poskonyje.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILėCono Sur Ocio Pinot Noir 2011

Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šviežiomis uogomis, mėtomis, eukaliptu, saldžia paprika. Nedaug taninų. Vyšnios poskonyje.

LIVIKO

ČILėCono Sur Reserva Pinot Noir 2010

Neintensyvi vyšninė spalva. Saldus mėlynių aromatas su saldymedžio ir samanų nata. Burnoje gaivus, vaisiškas su saldžiu poskoniu.

LIVIKO

ČILėMarques de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2011

Tamsi rubino spalva. Kvepia tiršta juodųjų serbentų ir aviečių uogiene su prieskoniais, žemiškumu, saldžiomis pūkuotvyšnėmis. Saldi ataka. Labai taniniškas, prinokęs.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJABodegas Atalaya La Atalaya Almansa DO 2010

Vyšninė rubino spalva. Kvepia vyšniomis, kakava, saldy-medžiu, saldžiais naujo ąžuolo prieskoniais. Vidutiniai taninai, gera rūgštelė.


ISPANIJA Muga Aro Rioja DOCa 2009Violetinė rubino spalva. Juodųjų serbentų uogienė, vyšnios, saldymedis. Vidutinė struktūra, jaunatviškas, taniniškas.

EUGESTA

ISPANIJATorres Perpetual Priorat D.O.Q 2010

Sodriai mėlyna rubino spalva. Kvepia pipirais, prieskoniais, juoda duona ir vyšniomis. Taniniškas, elegantiškas.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJATorres Mas La Plana Penedes D.O. 2009

Rubino spalva. Kvepia gervuogių uogiene, juodomis uogomis, ąžuolo dūmu, riešutais, balzaminiu actu. Taniniš-kas, tirštas, uogieniškas.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA

Bodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vyšniomis, aronijomis, medumi. Saldi, koncentruota ataka, taurus skonis.


ITALIJAAngio Archeo Primitivo Salento IGT 2009

Rubino spalva. Kvepia aronijomis, oda. Daug taninų, sausas, vaisiško poskonio.

BACCHUS & CO

RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai


67



ITALIJAAngio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009

Rubinas. Kvepia pernokusiomis trešnėmis, dūmu, pirtimi, grafitu, paprika. Vidutiniai taninai. Nelabai sausas.

BACCHUS & CO

ITALIJA

Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2010

Rubino spalva. Aronijų, riešutų, trešnių, šlapio akmens aromatas. Saldi ataka, gaivus, svarus.


ITALIJA

Masi Costasera Mazzano Amarone Classico DOC 2004

Granato spalva. Kvepia riešutais, sadžiais vaisiais, raudono-mis uogomis, ferma. Saldi ataka, saldus poskonis, netvirta struktūra.

LIVIKO

ITALIJAMasi Costasera Amarone Classico Riserva DOC 2006

Vyšninė spalva. Miško paklotės, džiovintų figų, saldy-medžio, alkoholio aromatas. Svarus, gana taniniškas, kompleksiškas.

LIVIKO

JAVMarimar Estate Cristina Pinot Noir 2007

Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.

BENNET DISTRIBUTORS

MAKEDONIJA Bovin Imperator 2011 Mėlynas spindintis rubinas. Kvepia avietėmis, vyšniomis, trešnėmis, kepinta paprika. Saldi ataka, gaivi rūgštis.

OFFICE CITY

MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2010Rubino spalva. Kvepia slyvomis, vyšniomis, pomidorais. Labai intensyvus, pilnas, užpildantis, svarus burnoje. Daug taninų ir vaisių.

OFFICE CITY

NAUJOJI zELANDIJA

Saint Clair Marlborough Pinot Noir 2011

Neintensyvi rubino spalva. Trešnių, samanų ir ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus, glotnus, taurus.

LIVIKO

PAR

Bellingham The Bernard Series S.M.V. Coastal Region WO 2009

Rubino spalva. Kvepia juodųjų serbentų uogiene, šokola-du, saldžiais prieskoniais, žemės riešutais. Kompleksiškas, koncentruotas, vidutinių taninų.


PRANCŪzIJA

Domaine de La Baume Terres de La Baume Pays d’Oc 2011

Labai sodri violetinė rubino spalva. Juodų uogų sulčių šėlsmas su pankolių, krapų natomis. Gausūs ir taurūs taninai, negausi rūgštis, nemažai alkoholio.


RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai


68



PRANCŪzIJAChampagne Duval Leroy Vinatge 2004

Aukso spalva. Kvapnus, gėliškas, su pastebimais autolizės aromatais. Ilgai putoja. Geras balansas.

VYNO KLUBAS

PRANCŪzIJAChampagne Deutz Brut Rose 2008

Rožinė aviečių spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, avietėmis, juntamas autolizės aromatas. Elegantiškas aviečių ir kalkių poskonis.

LIVIKO

PRANCŪzIJA

Champagne Eric Rodez Blanc de Noir Ambonnay Grand Cru

Blyški aukso spalva su oranžiniais atspindžiais. Kvepia rie-šutais, baltais vaisiais, svarainiais. Baltųjų serbentų skonis puikiai dera su nemažai saldumo.

VYNO KLUBAS

PRANCŪzIJAChampagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2006

Ryškiai geltona spalva. Kvepia riešutais, jodu, džiovintais obuoliais. Labai gaivus, svarainių balanso. Džiovintų grybų poskonis.


PRANCŪzIJAChampagne Veuve Clicquot Brut Yellow label

Blyški citrinos spalva. Putoja mažais burbuliukais. Kvepia citrina, autolize, baltais vaisiais. Svarus. Persikų kauliukų ir baltųjų aviečių poskonis.

PRIKė

PUTOJANTYS, aukso medalių laimėtojai

NATŪRALIAI SALDŪS, aukso medalių laimėtojai


AUSTRIJASepp Moser Schilfwein Neusiedlersee 2011

Aukso spalva. Kvepia muskatais, gėlėmis. Gaivus, saldus, labai glotnus.


AUSTRIJAKracher Cuvee Auslese Burgenland 2010

Gelsvas. Kvepia persikais, papajomis, prinokusiomis citri-nomis. Kompleksiškas, vidutinio saldumo.

VYNO KLUBAS

ITALIJA

Barone Ricasoli Castello di Brolio Vinsanto del Chianti Classico D.O.C. 2005

Ruduojanti oranžinė spalva. Saldžios džiovintos žolelės, saldžios vaistažolės. Vidutinio saldumo, šildantis.

EUGESTA

PRANCŪzIJA

Domaines Schlumberger Cuvee Christine Gewurztraminer Vendanges Tardives Alsace A.C. 2008

Seno aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, riešutais, saldžiomis bulvėmis, gėlėmis. Klampus ir svarus. Vidutinio saldumo.

EUGESTA

VOKIETIJA

Selbach-Oster zeltinger Sonnenuhr Riesling Ausle-se Mosel QmP 1989

Ruduojanti aukso spalva. Labai kvapnus: slyvaitės, džio-vintos žolelės, petražolės, žibalas, šalavijas. Mažesnis nei vidutinis saldumas. Glotnus, gaivus.



69


ŠALIS PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

PORTUGALIJANieport Tawny 10 Years old Port DO

Rusvas su raudonais ir oranžiniais atspindžiais. Džiovintų egzotiškų vaisių, aronijų, džiovintų obuolių aromatai. Saldus su gerai integruotu alkoholiu. Riešutų ir džiovintų vaisių poskonis.

VYNO KLUBAS

LIKERINIS, aukso medalio laimėtojas


JAVMarimar Estate Cristina Pinot Noir 2007

Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.

BENNET DISTRIBUTOR

GERIAUSIAS „PINOT NOIR“

GERIAUSIAS PUTOJANTIS (NE ŠAMPANAS)

GERIAUSIAS PUSIAU SALDUS VYNAS



JAVDomaine St. Michelle Brut St. Michelle Brut

Geltona aukso spalva. Kvepia riešutais, džiovintais vaisiais, raudonomis uogomis. Taurus, energingas, gaivus, pilnas, vaisiškas, su brandos elementais.

LIVIKO


VOKIETIJAAnselmann Gewürztrami-ner Kabinett 2011

Žalsva aukso spalva. Kvepia ličiais, rožėmis, baltais vaisiais, baltaisiais serbentais. Gaivus ir kartu salste-lėjęs. Su kaulavaisių poskoniu.

VYNO KLUBAS

70


GERO KAINOS IR KOKYBėS SANTYKIO VYNAI(kainuojantys iki 35 lt)

ŠALIS A→z PAVADINIMAS TIPAS PLATINTOJAS

VOKIETIJAMoselland Goldschild Riesling Qualitaswein Trocken 2010

Baltasis PERNOD RICARD LIETUVA

ČILėCONO SUR Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010

Baltasis LIVIKO

VOKIETIJABarth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b. A. Trocken 2011

Baltasis SADUTė

PRANCŪzIJA Le Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012 Baltasis LIVIKO

ITALIJA Pinot Grigio Venezie IGP 2011 Baltasis MARKS& SPENCER

ITALIJABiscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011

Baltasis BACCHUS & CO

ITALIJACantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012

Baltasis MINERALINIAI VANDENYS

ČILė Paradiso Sauvignon Blanc 2011 Baltasis MARKS & SPENCER

VOKIETIJA Villa Wolf Riesling Dry 2012 Baltasis BENNET DISTRIBUTORS

ARGENTINA Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010 Raudonasis MINERALINIAI VANDENYS

MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2010 Raudonasis OFFICE CITY

ISPANIJABodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011

Raudonasis MINERALINIAI VANDENYS

ČILė Cono Sur Reserva Pinot Noir 2010 Raudonasis LIVIKO

ARGENTINA Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009 Raudonasis LIVIKO


71


GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI(kainuojantys iki 35 lt)

ŠAlIS A→Z PAVAdINImAS TIPAS PlATINTOjAS

ITAlIjA Angio Archeo Primitivo Salento IGT 2009 Raudonasis BAcchuS & cO

ITAlIjA Angio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009 Raudonasis BAcchuS & cO

PRANcūZIjA carmelle malbec compte Tolosan IGP 2011 Raudonasis mINERAlINIAI VANdENYS

PRANcūZIjA classic claret AOc 2010 Raudonasis mARKS & SPENcER

VOKIETIjA Klaus lotz Rose Trocken 2011 Rožinis VYNO KluBAS

VOKIETIjA Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011 Natūraliai saldus VYNO KluBAS

AuSTRAlIjA jacob’s creek Sparkling Rosé dry cuvee Putojantis PERNOd RIcARd lIETuVA

GAmINTOjAS PAVAdINImAS KATEGORIjA

Geriausias sausas lietuviškas vynas RAImuNdAS NAGElĖ Aviečių Roksala 2012 Sausas

Geriausias juodųjų serbentų vynas RAImuNdAS NAGElĖjuodųjų serbentų Roksala 2012

Sausas

Geriausias saldus lietuviškas vynas ČESlOVAS RAmOŠKA Aviečių 2012 Pusiau saldus

Geriausias vynuogių vynas ANdRIuS dIlIAuTAS Vynuogių 2012 Sausas

Geriausias obuolių vynas REmIGIjuS RImKuS Obuolių 2012 Pusiau saldus


GERIAuSI lIETuVIŠKI vynai

72


BALTIEJI, sidabro medalių laimėtojai

ŠALIS (A->z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS

AUSTRALIJA Yellow Tail Chardonnay 2011 SANITEX

ČILė De Martino Legado Reserva Chardonnay DO 2011 VYNO KLUBAS

ČILė Santa Carolina Reserva Chardonnay 2010 PRIKė

ČILė Paradiso Sauvignon Blanc 2011 MARKS & SPENCER

ČILė Cono Sur Reserva Especial Sauvignon Blanc 2011 LIVIKO

JAV Chateau Ste Michelle Eroica 2010 LIVIKO

JAV Fetzer Sundial Chardonnay 2011 BENNET DISTRIBUTORS

JAV Bonterra Viognier 2010 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Torres Fransola Penedes DO 2011 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Care Cardonnay DO 2011 LIVIKO

ISPANIJA Protos Verdejo Rueda DO 2011 VYNO KLUBAS

ISPANIJA Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2009 BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJA Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Pinot Grigio Venezie IGP 2011 MARKS & SPENCER

ITALIJA Biscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011 BACCHUS & CO

MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2012 OFFICE CITY

NAUJOJI zELANDIJA Malrlborough Estate Reserve Sauvignon Blanc 2011 PRIKė

NUAJOJI zELANDIJA Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2011 VYNO KLUBAS

PRANCŪzIJA Chateau Fuisse Pouilly Fuisse AOC 2010 VYNO KLUBAS

PRANCŪzIJA Louis Jadot Bourgogne Chardonnay AC 2011 LIVIKO

VOKIETIJA Villa Wolf Riesling Dry 2012 BENNET DISTRIBUTORS

2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

73


ŠALIS (A->z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Bodega Catena zapata Alamos Malbec Mendoza 2012 EUGESTA

AUSTRALIJA Jacob's Creek Shiraz Reserva 2009 PERNOD RICARD LIETUVA

ARMėNIJA zorah Karasi 2010 GADARA

AUSTRALIJA Salomon Estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier S. Australia 2010 VYNO KLUBAS

ČILė Marques de Casa Concha Shiraz 2010 BENNET DISTRIBUTORS

ČILė Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Maipo Valley DO 2010 MINERALINIAI VANDENYS

ČILė Cono Sur Reserva Syrah 2011 LIVIKO

ČILė Santa Carolina Reserva Carmenere 2011 PRIKė

ČILė Montes Reserva Merlot Colchagua Valley DO 2011 EUGESTA

ISPANIJA Capcanes Peraj Ha'abib Montsant DO 2010 VYNO KLUBAS

ISPANIJA Campo Viejo Rioja Gran Reserva Rioja DOC 2005 PERNOD RICARD LIETUVA

ISPANIJA Juan Gil Monastrell 4 Meses Jumilla DO 2012 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Menhir Pietra Primitivo e Susumaniello Salento IGT 2010 BACCHUS & CO

ITALIJA Villa Matilde Camarato Falerno del Massico DOC 2005 SADUTė

ITALIJA Frescobaldi Castelgiocondo Brunello di Montalcino DOCG 2007 BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJA Alois Lageder Pinot Noir Sudtirol - Alto Adige DOC 2010 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Biscardo Corvina Cabernet Sauvignon Veneto Hesaurum IGT 2009 BACCHUS & CO

ITALIJA Antinori Tenute Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG 1997 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2008 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA MASI Campofiorin Rosso del Veronese IGT 2010 LIVIKO

ITALIJA Michele Chiarlo Barbera d‘Asti Superiore Le Orme DOCG 2010 DSP BALTIC

ITALIJA Sciara Terra Nera Pinot Nero Sicilia IGT 2009 BACCHUS & CO

ITALIJA Donnachiara Campania Aglianico IGT 2008 BACCHUS & CO

RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai


74


ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ITALIJA MASI Costasera Amarone della Valpolicella Classico DOC 2008 LIVIKO

ITALIJA Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Merlot Toscana IGT 2011 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Vignetti zabù Il Passo Rosso Sicilia IGT 2012 MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA Fetzer zinfandel 2011 BENNET DISTRIBUTORS

JAV Bonterra zinfandel 2010 BENNET DISTRIBUTORS

JAV Bovin Merlot 2010 OFFICE CITY

MAKEDONIJA Bovin Vranec 2010 OFFICE CITY

MAKEDONIJA Bovin Petit Verdot 2010 OFFICE CITY

MAKEDONIJA Nederburg Foundation Pinotage 2012 SANITEX

PAR Casa Santos Lima Vale Perdido IGP 2011 BACCHUS & CO

PORTUGALIJA Casa Santos LimaQuinta das Setencostas Alenquer DOC 2009 BACCHUS & CO

PORTUGALIJA Faiveley La Framboisiere Mercury AOC 2010 VYNO KLUBAS

PRANCŪzIJA Joseph Drouhin Maranges Premier Cru AC 2011 BENNET DISTRIBUTORS

PRANCŪzIJA Louis Jadot Pommard AC 2007 LIVIKO

PRANCŪzIJA Domaine de la Meynarde Plan de Dieu Cote du Rhone AC 2011 MARKS & SPENCER

PRANCŪzIJA Carmelle Malbec Compte Tolosan IGP 2011 MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪzIJA Classic Claret AOC 2010 MARKS & SPENCER


RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai

75



ISPANIJA Pere Ventura Tresor Brut Reserva Cava DO LIVIKO

ISPANIJA Agusti Torello Mata Brut Reserva Cava DO 2009 VYNO KLUBAS

JAV Domaine Ste Michelle Brut LIVIKO

PUTOJANTYS, sidabro medalių laimėtojai


VOKIETIJA Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011 VYNO KLUBAS

NATŪRALIAI SALDUS, sidabro medalio laimėtojas


PORTUGALIJA Graham’s Late Bottled Vintage Port Porto DO 2007 MINERALINIAI VANDENYS

LIKERINIS, sidabro medalio laimėtojas


76



AUSTRALIJA Burra Brock Pinot Grigio 2011 MARKS & SPENCER

AUSTRALIJA Brown Brothers Crouchen & Riesling 2011 PRIKė

AUSTRALIJA Jacob's Creek Semillon Chardonnay 2011 PERNOD RICARD LIETUVA

ČILė Montes Reserva Sauvignon Blanc Casablanca Valley 2012 EUGESTA

ČILė Santa Helena Varietal Sauvignon Blanc 2012 PERNOD RICARD LIETUVA

ITALIJA Feudo Montesole Pinot Grigio Veronese Conti Neri IGT 2011 BACCHUS & CO

ITALIJA Garganeta Pinot Grigio Delle Venezie IGP 2011 MARKS & SPENCER

ITALIJA Sciara Terra Nera zibibbo Sicilia IGT 2011 BACCHUS & CO

ITALIJA Donnachiara Beneventano Falanghina IGT 2011 BACCHUS & CO

JAV Chateau Ste. Michelle Dry Riesling 2011 LIVIKO

NAUJOJI zELANDIJA Saint Clair Marlborough Sauvignon Blanc 2011 LIVIKO

PAR Van Loveren Neil's Pick Colombar 2012 EUGESTA

PAR Nederburg Foundation Chardonnay 2012 SANITEX

PRANCŪzIJA Domaine de Mandeville Viogner IGP 2011 MARKS & SPENCER

PRANCŪzIJA E. Guigal Condrieu AC 2011 EUGESTA

VOKIETIJA Weingut Petri Weißburgunder Kabinett trocken Prädikatswein QmP 2011 BACCHUS & CO

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 3 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

77


Šalis Pavadinimas Platintojas

argentina achaval-Ferrer malbec mendoza 2011 Bennet distriButors

australija Yellow tail Cabernet sauvignon 2012 sanitex

australija Brown Brothers shiraz 2010 Prikė

Čilė santa Helena gran reserva selección del directorio Pinot noir 2011 Pernod riCard lietuva

isPanija torres ibericos rioja doC 2010 Bennet distriButors

isPanija Capcanes mas Picosa montsant do 2011 vYno kluBas

italija Zonin ripasso valpolicella doC 2010 Prikė

italija Zonin amarone della valpolicella doC 2008 Prikė

italija Cos Cerasuolo di vittoria Classico doCg 2009 sadutė

italija archeo nero d’avola sicilia ruggero di tasso igt 2010 BaCCHus & Co

italija allegrini Corte giara valpolicella doC 2012 eugesta

italija vigneti radica tullum rosso doC 2010 vYno kluBas

jav Beringer stone Cellars Zinfandel 2011 Prikė

Par nederburg Foundation shiraz 2012 sanitex

PranCūZija gold label merlot igP 2011 marks & sPenCer

PranCūZija louis jadot Pinot noir Bourgogne aC 2010 liviko

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai


78



AUSTRALIJA Jacob’s Creek Sparkling Rosé Dry Cuvee PERNOD RICARD LIETUVA

ITALIJA zonin Prosecco Special Cuvee Prosecco DOC PRIKė

PRANCŪzIJA Champagne G.H.Mumm Cordon Rouge Brut PERNOD RICARD LIETUVA

VOKIETIJA Barth Pinot Blanc Sekt- Brut SADUTė

PUTOJANTYS, bronzos medalių laimėtojai


AUSTRALIJA Jacob’s Creek Shiraz Rosé 2011 PERNOD RICARD LIETUVA

ITALIJA Antinori Tenuta Guado Al Tasso Scalabrone Rosato Bolgheri DOC 2011 MINERALINIAI VANDENYS

MAKEDONIJA Bovin Ana Marija 2011 OFFICE CITY

VOKIETIJA Klaus Lotz Rose Trocken 2011 VYNO KLUBAS

ROŽINIAI, bronzos medalių laimėtojai


JAV Fetzer Shaly Loam Gewurztraminer 2011 BENNET DISTRIBUTORS

VOKIETIJA Moselland Riesling Spätlese 2011 PERNOD RICARD LIETUVA

NATŪRALIAI SALDŪS, bronzos medalių laimėtojai


79


Verti paminėti LIETUVIŠKI vaisių ir uogų vynai

RAIMUNDAS VALATKA Aviečių vynas (rožinis, p. sausas)

EVALDAS PETKUS Juodųjų serbentų vynas „Bokštai“ (raudonasis, sausas)

RAIMUNDAS NAGELė Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 3 mėn. brandintas ąžuolo statinėse (raudonasis, sausas)

REGIMANTAS AUDRIUS KARČIAUSKAS Aviečių vynas „Nostalgija“ 2012 (rožinis, sausas)

VYTAUTAS DABAŠINSKAS Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas 2012 (raudonasis, p. saldus)

OLGA VILKELIENė Juodųjų serbentų ir aviečių vynas (raudonasis, p. saldus)

MODESTAS ČESNAUSKAS Vynuogių vynas „Tikro vyno siela“ 2012 (raudonasis, p. sausas)

GINTARAS PEKŪNAS Obuolių vynas (baltasis, p. sausas)

RAIMUNDAS NAGELė Obuolių vynas „Roksala“ 2012 (baltasis, sausas)

GINTARAS SINKEVIČIUS Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)

OLGA VILKELIENė Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)

GINTARAS PEKŪNAS Svarainių vynas (baltasis, p. saldus)

RAIMUNDAS VALATKA Vynuogių „Juodupė“ vynas 2012 (baltasis, p. saldus)

GINTARAS PEKŪNAS Aronijų ir obuolių vynas (rožinis, p.sausas)

GINTARAS SINKEVIČIUS Uogų vynas „151“ (raudonasis, p.sausas)


80


Žurnalo autoriai

ARūNAS StARKUS – vyno ir desertų mėgėjas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSet diplomantas, LSA prezidentas, tSA edukacinio komiteto narys, FIJeV narys.

a u t o r i a i

RASA StARKUS – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJeV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

JURGIS ŠLIoGeRIS – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

ANDRIUS UžKALNIS – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.

ILJA ŠARoVAS – vyno kultūros entuziastas, gastronominis keliautojas. žino, kad darbas ir pomėgiai yra suderinami. Dirba „Vyno klube“, mokosi Someljė mokykloje.

VYNO, KITų GėRIMųMėGė JAMS IR PROFESIONALAMS

w w w.v ynozurnalas. l tN r. 25 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2013 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t

El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15 , Vi ln ius, LT-08101

VYR. REDAK TORIUSArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297, s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

DIzAINERISLinas Gl iaudel is

MAKE TUOTOJALina Juršytė

DAILININKėBirutė Starkuvienė

K ARIK ATŪROSK ar ik atūrų konkurso „Vynas i r k ava” autor ių darbai

FOTOGRAFAI R i ta Bac ytė -Starkuvienė, Arūnas Starkus, Audr ius S i l iūnas,

I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is , R asa Starkus, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Valč iuk as, panaudota „M ineral in ių

vandenų”, „Monte Pacis“, v yninių nuotraukos

K ALBOS REDAK TORė, VER Tė JAAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

AUTORIAI IR DEGUSTUOTOJAIArūnas Starkus, R asa Starkus, Jurgis Š l ioger is ,

I l ja Šarov, Andr ius Užk alnis , Andr ius Valč iuk as, Andr ius Pagojus, Mar i ja Antanait ytė

VIRŠELYJE PANAUDOTAw w w. v y n u o g e s. l t v ynuogės sodinuk as

LEIDė JASUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

PLATINIMAS El . paštas : info@v ynozurnalas. l t , te l . nr. (5) 215 94 39

REKLAMADaiva Mumgaudienė

El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t , te l . nr. 8 663 64545

SPAUDAAB „Spauda“

TIRAŽAS3 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur inį neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima t ik

gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

Documents

Vyno žurnalas Nr. 25