Mama ir Tėtis

KĄ TURI ŽINOTI DIRBANČIOS MAMOS?

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI IDEALIĄ AUKLĘ?

ANTIBIOTIKAI. UŽ IR PRIEŠ

2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

„MAMA ir TĖTIS“ žurnalas visai šeimai

ISSN 2029-8226

Leidžia OUREDUS, UAB Redakcijos adresas: Savanorių pr. 197,Vilnius, LT-02300 Tel./faks.: 8-(5)-253-1275, 8-6055-6444 el.paštas: [email protected] [email protected]

Direktorius / Vyr. RedaktoriusLaurynas Pilka [email protected]

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaLigita Šoliūnienė[email protected]

Numerį rengėJurgita Plenkovskienė, Justė Šovinytė, Ligita Šoliūnienė, Aušrinė Baronaitė, Eimantė Juršėnaitė, Jūratė Stulpinienė, Ringailė Stulpinaitė

MaketasVitolis Vala

Viršelyje: Ąžuolas, 2.5m, fotografuoja tėtis Vytautas Budrevičius.Žurnale panaudotos nuotraukos iš asmeninių, Animal Planet archyvų, Shutterstock, VB Photography studija, www.v-b.lt

Tiražas 25 000

Primename, kad gydytojų patarimai žurnale neatstoja konsultacijos gydymo įstaigoje. Už reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Rankraščiai ir nuotraukos negrąžinami. Autorių teisės saugomos. Perspausdinti straipsnį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Sodų g. 83, Skaidiškės, 13274 Vilniaus rajonas

Mus rasite

http://facebook.com/MamairTetishttp://www.mamairtetis.lt

Redakcijos žodis

Lapkritis išties pašėlęs... Jis juk ne tik paskutinius užsilikusius medžių lapus nužarsto, vis dažniau

baladojasi stogais, braunasi po apykakle ir velia plaukus ar iš dangaus paberia ko tik ten esama. Lapkritis, žiūrėk, jau ir pasimatymus žiemai skiria – tai ryte šaltukas išdykėliškai takelius nuklojęs, tai paskutinius gėlių žiedus amžinam sustingdęs. Nori nenori privalai ieškoti šilto ir jaukaus kampelio, užuovėjos ar šilto glėbio.

Kai nuolat ašaromis pasruvę langai, kai saulė retai ištaiko progą mums nusišypsoti, į sielą

nejuntamai ima veržtis liūdesys... Neleiskime jam užvaldyti sielos! Šis metas – ne tik atokvėpis gamtai. Ilgėjantys Advento vakarai suteikia puikių progų turiningiems pokalbiams su mylimu žmogumi ar seniai matyta drauge, maloniems užsiėmimams su atžalomis, galų gale – akimirkoms sau. Židinyje jaukiai spragsint malkoms gardžiuokitės vasarą rinktų aviečių arbata, dalinkitės prabėgusių atostogų įspūdžiais, rašykite laiškus Kalėdų seneliui ir sudarinėkite dovanų sąrašus. Megzkite, siūkite, velkite ir šiltais bei unikaliais dirbiniais puoškite ne tik save, bet ir pasaulį. Tai – ir apmąstymų, ramybės, prasmingos tylos, gerų darbų laikas. Nepamirškite sergančio, alkstančio, beglobio ir šiaip liūdinčio.

Tikimės, kad atsinaujusios redakcijos širdžių šiluma pasieks tolimiausią Jūsų sielos kertelę.

Gera, kad esate kartu su mumis šį žvarbų vakarą! Nes buvimo drauge džiaugsmas –

didžiausia gyvenimo dovana.

KĄ TURI ŽINOTI DIRBANČIOS MAMOS?

KAS GIMDO PATYČIAS?

KAIP SURASTI IDEALIĄ AUKLĘ?

ANTIBIOTIKAI. UŽ IR PRIEŠ

2012 Lapkritis Nr. 6 (9)

KONKURSAISPALVINIMASKRYŽIAŽODIS

þurnalas visai ðeimai

NEPARDUODAMAS

Turinys 2012 Lapkritis Psichologija

„Tėveliai, pabūkit su manimi..“

SveikataSaldus, tačiau pavojingas diabetas

Kovoje prieš ligas – ir juokas

Kaip suvaldyti alergiją maistui?

Antibiotikai. UŽ ir PRIEŠ

Santykiai Kas gimdo patyčias?

Odontologai stoja ginti vaikų nuo smurto

Duokite garsiakalbį – pasakysiu paslaptį

Malda iš širdies

Patarimai apie saugų pasimatymą po pažinties internete

Mūsų rūpesčiai Kaip surasti idealią auklę?

Būsto nuoma ar pirkimas?

8 kambariniai augalai, kurių energija stipriausia

Aprangos etiketas

Ką turi žinoti dirbančios mamos?

Laisvalaikis Jūsų rankos puošia pasaulį

Pamokėlė „Kalėdinės žvakidės“

Kryžiažodis

Konkursai

Įdomu Patarimų kišenaitė

10 Įdomybių

Receptai

Spalvinimas

Animal planet Katės. Kornvalio reksai

Šunys. Aliaskos malamutai

46

12143840

0816323739

0618344248

20225005

30362325

1044

MONTE BIANCO galvutės dantų šepetėliams

KONKURSAS „SVEIKI PIENINIAI DANTUKAI“



WEL

EDA

Eko

logi

šką

dant

ų ge

lį pi

enin

iam

s da

ntim

s 50

ml.

MO

NTE

BIA

NCO

dan

tų š

epet

ėlį v

aika

ms

Ką galima laimėti: Gruodžio ir sausio mėnesiais žurnalas „Mama ir Tėtis“ bei „Mažieji šnekučiai“ šešiolikai konkurso dalyvių padovanos po 4 anglų kalbos pamokėles 3-7 metų vaikams, kuriomis galėsite pasinaudoti iki pavasario!

Ką reikia padaryti: Parašykite mums kiek metų jūsų atžalai ir savo nuomonę nuo kada reikia vaikus pradėti mokyti užsienio kalbos ir kodėl taip manote.

Konkursas vyksta nuo lapkričio 10 d. iki sausio 15 d.Laiškų su atsakymais lauksime adresu: „Mama ir Tėtis“, Savanorių pr. 197, Vilnius arba el. paštu [email protected] aštuonis nugalėtojus išrinksime gruodžio ir sausio mėnesiais.

NAUJAS KONKURSAS Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse

„Sveiki pieniniai dantukai“!Smagu, kad esate rūpestingi tėvai ir rūpinatės savo vaikų dantukais.www.tik-ekologiski.lt dovanoja po rinkinį:

Gintarei, [email protected], [email protected], eraj.pl@...

Laimėtojus kviečiame atsiimti prizus „Holos“ parduotuvėje: V. Gerulaičio g. 1, Vilnius.Tel. 8 5 240 45 86

Darbo laikas:I-V 10-19 val.,VI 10-16 val.

06 MAMA ir TĖTIS 2012 Lapkritis

tik užsienyje, bet jau ir Lietuvoje. Žinoma, ieškoti galima ir savarankiškai, dedant skel-bimus į internetą ar laikraštį, arba patiems ten ieškant skelbimų. Na, o jeigu esate ne-patiklūs, turbūt geriausias variantas bus ieškoti per pažįstamus, draugus, kurie pa-siūlys, jų manymu, patį geriausią variantą. Taigi, kurį paieškos būdą geriausia pasirink-ti?

Turbūt lengviausia ieškoti auklės yra per auklių agentūrą, nes ten dirbantys spe-cialistai padės surasti tokią auklę, kokios norime, o ir laiko sutaupysime. Čia tėvams pateikiama anketa, kurią rekomenduoti-na užpildyti kiek įmanoma išsamiau, kad agentūros darbuotojai galėtų greičiau rasti žmogų, kuris atitiks visus pateiktus reikala-vimus.

Agentūros naudojasi specialiomis me-todikomis, kurios padeda rasti tinkamiau-sias kandidates. Tai yra įvairiausi testai, kuriais naudojantis nustatoma kandidačių emocinė bei psichinė būklė, taip pat tiriami kiti svarbūs dalykai. Žinoma, viską lemia pi-nigai. Lietuvos auklių agentūrose mokestis yra mažesnis nei užsienyje – apie 300 – 600 litų (priklauso, į kokią agentūrą kreipiama-si). Dažniausiai tenka iš pradžių sumokėti tam tikrą užstatą, o jeigu pasirenkama vie-na iš auklių agentūros siūlomų kandidačių, reikia sumokėti ir likusią sumą.

Jeigu nepasitikime auklių agentūro-mis arba tiesiog nenorime švaistyti joms pinigų, dėkime skelbimus arba jų ieškokime internete (įvairiuose forumuose, skelbimų puslapiuose) ar spaudoje. Nepamirškime, kad bendravimas forumuose neretai suke-lia tokį įspūdį lyg tas žmogus būtų seniai pa-

Kas yra ideali auklė? Kol tėvų nėra, auklės darbas yra juos

pavaduoti: ji privalo vaikučiu rūpintis, žaisti su juo, mokyti pažinti pasaulį ir svarbiau-sia – jį mylėti. Tad ką reiškia „ideali auklė“? Kokia ji turi būti? Savo nuomonėmis sutiko pasidalyti keletas mamyčių. Milda, turinti metukų dukrytę, sako, kad ieškodama idea-lios auklės, atsižvelgia į kandidatės bendra-vimo manieras bei išsilavinimą. Tokia auklė privalo turėti patirties. Taip pat ji mano, kad svarbiausias dalykas, kaip ji elgiasi su vai-keliu. Jeigu auklė nuoširdžiai myli vaikus, o vaikui taip pat patinka su ja būti, tuomet ją galima pavadinti idealia. „Manau, kad idealių auklių nebūna. Geriausią variantą rasti galima, tačiau jokia auklė tėvų tikrai neatstos. Labai svarbu, kad auklė būtų pa-tikima, gal net kokia nors pažįstama. Man nėra svarbus amžius, svarbiausia, kad ji už-siimtų su vaikučiu. Patikimai ir vaikams at-sidavusiai auklei sutikčiau mokėti ir didesnę algą“, – sako dviejų mergaičių (5 ir 2 metu-kų amžiaus) mama Rita. Na, o Asta, net pusės metukų neturinčio berniuko mama, mano, kad ideali auklė turi būti patikima ir mylinti vaikus, nes jie labai jaučia, ar yra mylimi, ar ne. Jos manymu, auklės amžius nėra svarbiausias kriterijus: jei vyresnė, ne-būtinai reiškia, kad geresnė. Na, o Kotryna, turinti metukų berniuką, mano, kad idealia gali būti tik kvalifikuota auklė, nes ji mokės ugdyti vaiką. Tą padaryti gali tik žmogus su specialiu išsilavinimu.

Kur ieškoti auklės?Paieškos būdų yra įvairių: vienas iš jų –

auklių agentūros, kurios yra populiarios ne

žįstamas. Tačiau neapsirikime: svarbu susi-tikti „akis į akį“, kad galėtumėt kuo daugiau pabendrauti su kandidate, kad įsitikintu-met, ar ji tinkama. Tokie dalykai, kaip „akių lakstymas“, išsisukinėjimas nuo užduoto klausimo atsakymo parodo, kad ji bus ne tas variantas, kurio ieškome. Taip pat ne-darykime klaidos pasirinkdami geriausiai atrodančią bei įspūdingai save pateikian-čią auklę. Žinoma, svarbiausia dedant skel-bimą paminėti rajoną, kuriame gyvename, vaiko amžių, nuo kurios iki kurios valandos reiks dirbti bei darbo užmokestį.

Kad pasirinkimas būtų geras...Skelbime ar agentūroje nurodytus rei-

kalavimus auklėms būtina peržvelgti dar kartą, kad įsitikintume, ar tikrai viską para-šėme, kas svarbu vaikui ir mums. Jeigu yra svarbus auklės amžius, nepamirškime jo paminėti. Deja, bet Lietuvoje lietuvių auklių liko mažai, todėl svarbu nurodyti ir kalbą, kuria bendrausime. Jeigu vaikas alergiškas kam nors, paminėkime tam tikrus reika-lavimus. Su kandidatėmis susitikti galima įvairiose vietose: kavinėje, parke, namuose ar kitoje norimoje vietoje. Jeigu susitikimas įvyks namuose, iškart galėsime pamatyti, kaip auklė čia jaučiasi, kokia vaiko reakcija pamačius ją, ar kandidatė gali bendrauti ne tik su vaikučiu, bet ir su namiškiais.

Kalbant su kandidate patartina pa-klausti ar nevartoja kokių vaistų. Jeigu atsa-kymas teigiamas, paklauskime apie jų šalu-tinį poveikį. Svarbu žinoti, ar kandidatė turi kokių nors alergijų, ar jos galėtų kaip nors paveikti vaiko priežiūrą. Taip pat galima atsargai paklausti ar kandidatės santuo-

Kaip surasti idealią auklę?Ne visi tėvai savo mažosiomis atžalėlėmis gali rūpintis visą dieną, todėl tenka kibti į auklės paieškas. No-

rėdami vaikui tik geriausio, bando rasti idealią auklę, kuri pateisintų jų lūkesčius. Tačiau rasti patikimą ir vai-kučius mylintį žmogų nėra lengvas uždavinys. Taigi, ką turėtume žinoti ir ką turėtume daryti, kad rastume tą tobulą „Merę Popins“?

Mūsų rūpesčiai

2012 Lapkritis MAMA ir TĖTIS 07

ka, draugystė netrukdytų prižiūrėti vaiko, ar, esant reikalui, galėtų dirbti ir viršvalandžius. Paklauskime kodėl nusprendė dirbti aukle, ar jai tas darbas patinka. Paprašykime išvardinti bent šešias veiklas, kuriomis per dieną kandidatė užimtų vai-ką. Tiesiog būtina pasiteirauti ką ji darytų, jeigu vaikas staiga susirgtų, taip pat, ar moka sugirdyti vaistus, nuraminti ver-kiantį kūdikį. Užduokime klausimą ir apie pliaukštelėjimą per užpakaliuką, ką apie tai mano kandidatė ir kokius disciplinos būdus ji naudoja. Pravartu žinoti ir tokius dalykus kaip: ar ji turi pasą, vairuotojo pažymėjimą, ką ji mano apie kvietimą važiuoti į kaimą ar kur nors atostogauti. Šių klausimų pagal-ba suprasime ar kandidatė yra toji išsvajota „ideali auklė“.

Na, o jeigu auklę susiradome pažįstamų ar draugų pa-galba, nepulkime iškart jos samdyti. Geriau sužinoti kuo dau-giau informacijos apie ją, nes pageidavimai gali skirtis nuo tos šeimos, kurioje ji dirbo seniau.

O gal nereikia auklės visai darbo dienai? Tuomet puiki proga jos paieškoti pažįstamųjų tarpe. Jeigu kas nors turi pa-auglę dukrą, ji turbūt sutiks per dieną keletą valandų padirb-ti. Tokio amžiaus panelėms maži vaikučiai yra įdomūs, todėl su jais žaidžia, eina į kiemą ar į parką pasivaikščioti. Jos turi daug energijos, todėl mažyliui tikrai patiks būti su tokia žvalia aukle. Žinoma, jeigu atrodo, kad paauglei nepatikima palikti vaiką, tuomet ieškokime vyresnio amžiaus moters, kuri turi patirties, kantrybės bei moka rūpintis mažais vaikais.

Psichologiniai auklių tipaiAuklės yra skirstomos į tam tikrus psichologinius tipus.

Tad renkantis auklę, reikėtų į tai atsižvelgti. Kokie tie tipai?Tyrinėtoja. Ji dažniausiai būna liekna, tačiau, sulaukusi

vyresnio amžiaus, gali tapti stamboka. Auklės „tyrinėtojos“ veido bruožai aštresni, bet ji nėra valdinga. Su vaiku sveikina-si lyg su kolega, o pokalbio dėl darbo metu smulkiai pasakoja, ką moka daryti. Tokia auklė yra kultūringa bei tvarkinga.

Komunikuotoja. Tik įėjusi į namus šypsosi ir dairosi, no-rėdama pamatyti vaikutį. Ji iškart puola prie jo, ima sveikintis ir dažniausiai atneša kokį žaislą ar saldainį. „Komunikuotoja“ mėgsta pasakoti apie buvusius auklėtinius, tą daro garsiai ir gestikuliuodama. Jos veido bruožai ir figūra dažniausiai būna apvalūs.

Humanitarė. Pokalbio metu dėl darbo ji gali atrodyti nesusikaupusi, o dokumentai sudėti netvarkingai. Ji būtinai segės kokį nors papuošalą. Nenustebkime, jeigu ji vaikui už-duos kokį keistą klausimą. Tokia auklė tikrai daug papasakos apie savo kūrybinius užsiėmimus.

Praktikė. Tokia auklė yra pasitikinti savimi, ramaus žvilgsnio. Tik prasidėjus pokalbiui iškart išsiklausinės apie savo pareigas, išsiaiškins kur ir kas yra sudėliota namuose. Jeigu jai kyla klausimų, jie skamba kaip iš vadovėlio. Ją do-mina kokių taisyklių vaikas privalės laikytis, koks turi būti jo rėžimas ir kiti panašūs dalykai. „Praktikė“ tikrai iškels savo są-lygas ir pareikš savo nuomonę apie tai, kokią įtaką rėžimas daro vaiko auklėjimui.

Idealu bus tuomet, kada auklė bus tokio paties psi-chologinio tipo kaip vaikutis. Tokiu atveju abipusis ryšys dažniausiai atsiranda pirmomis pažinties akimirkomis. Jeigu vaikas jau gali priimti sprendimą pats, tuomet le-miamą žodį turi tarti jis. Bet kad ir kaip bebūtų gerai, auklė niekada neatstos tėvų savo jausmingumu, o jos sekamos pasakos nebus tokios įdomios kaip tėvelių.

Parengė Justė Šovinytė


Skaudžiai žeidžiantis žodis

Siaubingo ir netoleruotino paauglių elgesio aprašymų skaitome žiniasklaidoje, kai šie atiminėja iš mažesnių vaikų mobi-liuosius telefonus, pinigus, smurtauja net prieš suaugusius, kurie beveik nesiima priemonių šiems sutramdyti, kadangi bijo ir yra nepajėgūs priešintis. Dar baisiau, kai vaikai klasėje ar kieme iš bendraamžių pa-tiria patyčias, panieką, yra pravardžiuo-jami dėl savo kokio nors išskirtinumo: neturto, elgesio, temperamento ir kt. Nėra didesnės ir pragariškesnės kančios už pa-tiriamą pažeminimą, netoleranciją, beribį įžūlumą, kurį tenka iškęsti silpnesniam.

Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių nei-giamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias.Vaikai, kenčiantys nuo už-gauliojimų, pravardžiavimų, atstūmimo, skaudinimo, šmeižimo, dažnai jaučiasi ne-saugūs, patiria nerimą, baimę. Ilgalaikis nerimas ir baimė yra psichikos sveikatos problemų rizikos veiksnys. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, dažniau liūdi, jaučiasi pris-lėgti, mažiau pasitiki savimi, prasčiau save vertina. Jie pradeda galvoti, kad tikrai turi trūkumų, yra blogi, juokingi, negražūs ir pan. Tuomet užsidaro savyje, tik mintyse kovoja su savo skriaudėjais, kuria keršto planus ir labai dažnai palūžta, pasirink-dami mirtį... O kaip kitaip, jei šeimoje retai sulaukiama rūpestingumo, supratimo, šil-to apkabinimo...

Suaugusieji - patyčių tarp vaikų pradžia ir pabaiga

Bet ar ne patys suaugusieji kalti dėl tokio vaikų elgesio? Specialistai tikina, kad kitus užgauliojantys vaikai dažniau-siai nuo to kenčia šeimoje. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save kaip nemylimą, „blogą“, ne-tinkamą. Toks pasaulio ir savęs suvokimas ryškiai atsispindi vaiko elgesyje su aplin-kiniais – jie linkę į agresyvumą ir smurtą prieš kitus. Taigi, auklėdami savas atžalas privalome atsakingai apmąstyti – jūsų pasirinktas elgesio modelis atneš naudos savam vaikui ar netgi bus žalingas jo ben-draamžiams.

Vis dažniau moksleiviai pasakoja apie pašaipas iš pedagogų lūpų ar įžeidžiantį jų elgesį, skatinantį patyčias tarp vaikų. Kaip nebūtų keista, tačiau kartais būtent mokytojo žodis ir būna pašaipų tarp vai-

Santykiai

kų pradžia. „Itin nustebau, kai parėjęs iš mokyklos sūnus su nuoskauda pasakojo kaip jį, nuo prigimties stipriai mikčiojan-tį, mokytoja vertė skaityti prieš visą klasę. Suprantu, jog tai – irgi dalis mokymo, ta-čiau pedagogė, žinodama kaip jautriai vaikas išgyvena šią savo negalią, galėjo kitaip išspręsti situaciją“, - apie mokyklo-je patirtą berniuko išgyvenimą pasakoja mama Dalia. Jog būtent pedagogo frazė įžiebė ilgai degusį paniekinimų laužą, ku-ris skaudžiai nuskriaudė sūnų, įsitikinusi ir mama Greta. „Mokytojui nepatiko aus-karas Pauliaus ausyje ir jis pamokos metu prie visų bendraklasių pašiepiamai jo pa-klausė „Tai gal tu myli berniukus, jei nešioji auskarus?“. To ir tereikėjo paaugliams, kad vėliau ilgą laiką sūnus kentėtų nuo skau-džių jų žodžių, pajuokų ir erzinimų, - tei-gia Greta. – Žinoma, neapsikentus teko keisti itin liaupsinamą miesto gimnaziją į eilinę mokyklą“. Apie mokytojai neįtiku-

sius melsvus sūnaus baltinius pasakoja kita mama Rita. „Tikrai netikėjau, kad dėl šio rūbo pedagogė gali bendraamžių aki-vaizdoje mokinį pavadinti „žydru“, - kad žodis gali tapti skausmu širdyje ir patyčių pradžia nemanė mama. O štai dvi pirmo-sios dienos katalikiškoje stovykloje ilgam nuvylė penktoką Marių – berniukas jau antra vasara atostogauja namuose ir net nekalba apie stovyklavimą. Tuomet tėve-lių telefonu liūdnu balsu prašęs kuo grei-čiau vežtis jį namo neaiškino priežasčių, bet vėliau, nurimus emocijoms, atskleidė, jog prižiūrėtojai draugams už „negražius žodžius“ skystu muilu plovė burnas, o ne-paklusniausieji šveitė bendrus tualetus. Nė kiek ne mažiau užgauna ir tokios frazės kaip „Kam čia stengiesi, jei esi kvailas – vis tiek nieko iš tavęs nebus“, itin dažnai „par-keliaujančios“ iš mokyklos. Tad ar verta vė-liau tikėtis iš vaikų didelio entuziazmo bei užsidegimo mokytis?..

Kas gimdopatyčias?


1 Nuolat palaikykite su vaiku kontaktą, domėkitės kaip jam sekasi, išklausykite neskubėdami vertinti, moralizuoti.

2 Jei vaikas atrodo nusiminęs, paskatinkite jį kalbėti saky-dami “Atrodai prislėgtas… Turbūt tau šiandien buvo sunki

diena? Ar kažkas nutiko mokykloje?”. Įkyriai neklausinėkite, tik parodykite, kad jums rūpi, kaip jis jaučiasi. Pabūkite ilgiau šalia, kad vaikas galėtų neskubinamas pradėti pasakoti.

3 Jei vaikas nenori kalbėti, pabandykite vėl po kurio laiko, pasiūlykite jam pasikalbėti su mokytoju, paskambinti į

Vaikų liniją, paaiškinkite, kad bandyti sau padėti nėra blogai, o skundikas yra tas, kuris pasakoja dalykus, kad iš kito pasijuokti, pakenkti, kai jis nėra kaltas.

4 Jei vaikas pasakoja, nepertraukinėkite, neužverskite klausi-mais, nepulkite moralizuoti, nuvertinti vaiko jausmų ,,Nieko

tokio… Susitvarkysi pats…”. Įvardinkite vaikui jo jausmus ,,Tur-būt tai tave labai nuliūdino, tikriausiai išsigandai?”. Nebijokite, vaikas jus pats pataisys.

5 Niekuomet nekaltinkite vaiko.

6 Nepatarkite kovoti jėga, nes jėgos gali būti nelygios, o ko-vodamas vaikas dar labiau paskatins užpuolikus.

7 Aptarkite su vaiku koks jo elgesys gali pabloginti, o koks pagerinti situaciją (pvz. buvimas neutraliu, pajuokavimas

kartais gali padėti labiau nei bandymas atsimokėti tuo pačiu). Jei kitus provokuoja vaiko elgesys, aptarkite kaip jį pakeisti pvz. vaikas per daug aktyvus, įkyriai lenda prie draugų, stumdosi.

8 Skatinkite suprasti besityčiojantį vaiką. Dažniausiai tokie vaikai patys blogai jaučiasi, turi problemų namuose ir

mokykloje, todėl patyčios jiems yra būdas pasijausti geriau. Parodykite savo vaikui, kad patyčios visuomet yra užpuoliko, o ne jo problema.

9 Jei yra galimybė, pašalinkite patyčių priežastį, pvz. jei tyčio-jasi iš vaiko aprangos, keistos šukuosenos.

10 Jei situacija nesikeičia, aptarkite tai su mokytojais, spe-cialistais.

Psichologė Aušra Šūmakarienėwww.kurybosterapija.lt

,,Sužinoję, kad iš jų vaiko tyčiojamasi, dauguma tėvų išsigąsta ir supyksta, - teigia psichologė Aušra Šūmaka-rienė. - Kartais šios stiprios emocijos sukliudo tėvams iš tiesų padėti savo vaikui ir situacija dar labiau pablogėja. Po nevykusio pokalbio, vaikas gali daugiau nebepasa-koti, kad iš jo yra tyčiojamasi”.

Taigi, kaip dar labiau nepakenkti vaikui, kuris kenčia nuo ap-linkinių, pataria psichologė A. Šūmakarienė:

10 patarimųkaip padėti patyčias patiriančiam vaikui

ISTORIJAKornvalio reksų kačių istorija prasidėjo 1950 metais Angli-

jos pietuose, Kornvalio grafystėje. Liepos 21 dieną niekuo neišsi-skirianti katė Serena atsivedė penkis kačiukius. Vienas jų atrodė labai neįprastai: kailiukas buvo baltas su oranžinėmis dėmėmis ir banguotas. Iš kitų kačiukų jis išskyrė ir savo liaunu kūneliu, didelėmis ausimis, liekna uodega bei siauru snukučiu. Jis buvo pramintas Kalibunkeriu. Genetikai, į kuriuos kreipėsi savininkai, rekomendavo išlaikyti naują veislę, dėl to mama Serena buvo su-kergta su sūnumi. Naujoje vadoje jau du iš trijų kačiukų buvo gar-banoti. Sekančioje vadoje tai pasikartojo. Dėl panašumo į garba-notus triušius Astrex naująją veislę nuspręsta pavadinti Kornvalio reksais.

Vėliau, 1957 metais, dvi pirmosios Kornvalio reksų veislės ka-tės buvo atvežtos ir į Ameriką. Išgyveno tik viena – Lamorna, kuri laukėsi vados nuo vieno iš Kalibunkerio palikuonių. Lamorna su savo šeimyna tapo pirmosiomis Kornvalio reksų veislės katėmis Amerikoje.

Kadangi genofondas buvo mažas, tam, kad būtų sukurta veislės įvairovė, veisėjai sukryžmino Kornvalio reksus su kitų veis-lių katėmis: Siamo, Havanos rudosiomis, amerikiečių trumpa-plaukėmis ir kitomis. Tai užtikrino tiek genetinę, tiek plačią kailio spalvų ir raštų įvairovę.

Katės.KORNVALIO REKSAS

Bendrai

Kūnas

Galva

Ausys

Akys

Uodega

Kailis

Spalva

Gyvenimo trukmė

Diskvalifikacija

Kornvalio reksai išsiskiria minkšu, banguotu/garbanotu kailiu ir energija.

Vidutinio didumo, raumeningo kūno ir smul-kių kaulų katė. Kojos ilgos, letenėlės mažos ir ovalios.

Palyginti nedidelė, kiaušinio formos, ilgis trečdaliu didesnis nei plotis, siaurėjanti nuo skruostikaulių link nosies. Būdingas tiesus profilis ir stiprus pabarzdys.

Didelės, plačios ties pagrindu, į viršų smailė-ja, galiukai šiek tiek užapvalinti; padengtos švelniu kailiu.

Ovalo formos, į viršų šiek tiek įžambios; viduti-nio dydžio ar didelės. Spalva turėtų būti aiški, intensyvi ir atitikti kailio spalvą.

Ilga, plona ir smailiu galiuku, labai lanksti, padengta garbanotu kailiu.

Plaukas trumpas, minkštas, švelnus, blizgantis ir tolygiai banguotas (garbanotas); tokį kailį labai malonu liesti.

Gali būti įvairiausių spalvų ir jų derinių. Kartais turi žymių, būdingų Siamo katėms – tokie Kornvalio reksai vadinasi Si-reksais.

Apie 15 metų.

Uodegos lūžiai ar pažeidimai; turi per daug arba per mažai pirštų; šiurkštus kailis; šlubavi-mas (būdingi galinių kojų pažeidimai); prasta sveikata ar jos požymiai.

Agnus veislyno nuotr.

Žiūrėkite naujausias „Cats 101“ laidas

lapkričio mėn. darbo dienomis

17.20 val.


Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir Veislynui „Agnus“

TEMPERAMENTASKornvalio reksai tinka žmonėms, mėgstantiems aktyvias, smalsias,

išdykauti linkusias kates. Bet kokia veikla šioms katėms yra žaidimas. Tuo pačiu jos yra meilūs ir atsidavę gyvūnai: dievina dėmesį ir mėgsta žmo-nių draugiją. Šios katės labai intelektualios. Jos greitai mokosi ir puikiai supranta, ko iš jų norima. Todėl svarbu nuo pat mažumės aiškiai nubrėžti ribas tarp to, kas galima, o ko – ne, ir dar mažą kačiuką supažindinti su namų taisyklėmis.

Kornvalio reksas visada stengsis būti pirmas ten, kur valgoma. Kartais net nespėsit nusisukti, o smalsuolis jau kniauks vaišes nuo stalo. Taigi pie-tų metu gali prireikti net vandens čiurkšlės norint apginti savo maistą nuo šio gyvūnėlio. Šios katės – gurmanės, stebinančios savo skoniu ir pasirin-kimais. Jos taikosi viską paragauti ir įvertinti. Ir nenustebkite, jei jūsų gar-banė pamėgs arbatą arba agurkus, jei taikysis į šokolado plytelę ar bandys nugvelbti torto gabalėlį iš jūsų lėkštutės.

Kornvalio reksas – protinga, meili, smalsi bei judri katė, taigi ją galite išmokyti įvairių triukų, pavyzdžiui, atnešti popieriaus gniužulėlius. Šios ka-tės yra puikios alpinistės, šokinėtojos ir vikrios bėgikės, turinčios ypatingai judrias kojas. Namuose šeimininkaujant Kornvelio reksui nė viena lentyna ar spinta nebus saugi.

Dėl savo trumpo plauko Kornvalio reksų katės mažai šeriasi. Prausti šios veislės kates yra gan paprasta, kadangi šampūnas lengvai įsigeria į trumpą plauką, o kailis po prausimo greitai išdžiūsta.

Kornvalio reksai negali atsispirti šilumai ir yra šilčiausių namų vietų ži-novai! Rytais jie bandys užimti jūsų šiltą lovą, dažnai susirangys ant įjung-to kompiuterio procesoriaus dėžės, bruksis tarp palangės ir radiatoriaus šildymo sezono metu arba stengsis nutaikyti progą susisukti ant ką tik išlygintų rūbų. Šie maži šilumos mėgėjai tarsi siekia sugerti kuo daugiau šilumos į save, kad kuo daugiau jos galėtų atiduoti jums.

Agnus veislyno nuotr.

Sveikata


2006 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino, kad cukri-nis diabetas yra lėtinė, sunki ir visuomenei brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas. Todėl buvo priimta rezoliuci-ja (61/225 World Diabetes Day), kuri ragina valstybes aktyvinti nacionalinę diabeto prevenciją, gydymo ir priežiūros politiką, nuosekliai tobulinti sveikatos priežiūros sistemą. Pasaulinės diabeto dienos simbo-liu tapo mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą. Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos. Mėlynas ra-tas reiškia, kad pasaulinė diabeto bendruo-menė turi vienytis kovoje su diabetu.

Pasaulyje šiuo metu cukriniu diabetu serga apie 285 mln., Lietuvoje – per 65 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius gali išaugti iki 439 milijonų. Apie tai, į ką vertėtų kasdien atkreipti dėmesį ir kuom gresia negydomas diabetas, liaudiškai dažnai vadinamas „cukralige“, kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ gydytoja Birute Dargiene.

Kas yra diabetas? Kokie jo požymiai?Išskiriami du pagrindiniai cukrinio

diabeto tipai. 1 tipui būdingi greitai ryškė-jantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonis pradeda jausti trošku-lį, gausiai šlapinasi. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugeliui ligonių krenta svoris, jiems niežti odą, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliuko-zės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, atsiranda py-kinimas, jis gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda są-monę – prasideda diabetinė koma. 2 tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profi laktinio patikrinimo metu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutuki-mas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu yra nutukę. Ilgą laiką toks ligo-nis gali nejausti jokio negalavimo, nors or-ganizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms kom-plikacijoms. Diabetinė nefropatija lemia progresuojantį inkstų funkcijos nepakan-

kamumą, o diabetinė retinopatija yra pir-maujanti aklumo priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Sergančius cukriniu dia-betu dažniau ištinka infarktas ir insultas. Dėl neuropatijos bei kojų arterijų pakenki-mo jiems žymiai dažniau atliekamos kojų amputacijos.

Vaikui sergant antro tipo diabetu gali net nebūti išskirtinių požymių arba jie pasireiškia nežymiai. Į ką tėveliai tu-rėtų atkreipti dėmesį ir suskubti pas gy-dytoją?

Vaikas ima dažniau šlapintis, didėja al-kis ir troškulys, prastėja matymas, ima kan-kinti vėmimas ir skrandžio skausmai, dėl ko krenta svoris. Jam darosi sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį. Diabetas vaikams daž-nai yra diagnozuojamas per vėlai, su nepa-taisomais organų pažeidimais, kai kraujo gliukozė būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Visame pasaulyje diabetinė ketoaci-dozė yra pagrindinė vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežas-tis.

Nuo diabeto visiškai pasveikti ne-įmanoma. Tačiau kaip tai suvaldyti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu?

Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maž-daug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, siru-po, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukš-tiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virš-kinimo trakto.

Fizinis aktyvumas taip pat labai svar-bus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jau-trumą insulinui.

Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijo-mis į paodę. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabe-to komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būti-nas sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. 2 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuo-

Saldus, tačiau pavojingas diabetas

met, kai tabletėmis nebepavyksta kontro-liuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos. Paciento mokymas – svarbi sudėtinė cukrinio diabeto gydymo dalis, nes tik gerai žinant savo ligos ypatu-mus galima pasiekti džiuginančių rezulta-tų.

Kaip suvaldyti šį grėsmingai didė-jantį sergančiųjų skaičių?

Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią rizi-ką (nutukę, giminėje turintys sergančių cu-kriniu diabetu, moterys, gimdžiusios dau-giau nei 4 kg svorio vaikus), profi laktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fi zi-nis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabe-to profi laktikos veiksniai.

Parengė Ligita Šoliūnienė

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.



Psichologija

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos? Juk po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su jo-mis... Apie tai kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Birute Dargiene.

- Gydytoja, kaip manote, kokia kasdien vis didėjančio apsirgusiųjų skaičiaus priežastis?

- Peršalimo ligos - vienas būdingiausių sveikatos sutri-kimų rudens ir žiemos sezono metu. Peršalimą gali sukel-ti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Dažniausiai šios ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai sušyla, o po to staigiai atvėsta. Todėl, mieli tėveliai, atkreipkite dėmesį į tai rengdami vaikus ir nepamirškite „svogūno“ principo! Taip pat labai svarbu nesušlapti ir nesušalti kojų.

- Kokie pagrindiniai viršutinių kvėpavimo takų infek-cijos simptomai? Kaip juos atskirti nuo gripo?

- Iš tikrųjų peršalimas ir gripas labai skiriasi. Slogą ir kosulį dažniausiai lydi neaukšta temperatūra, gerklės pa-raudimas ir perštėjimas, užkimimas, bendras silpnumas bei galvos skausmas. Peršalimo ligas sukelia virusai, todėl anti-bakteriniai preparatai neveiksmingi. Užsikrėtus gripu vargi-na kaulų laužymas, raumenų maudimas, galvos skausmas, energijos stoka, sausas kosulys, pakyla aukšta temperatūra. Ir tai užpuola labai staiga – greitis yra vienas iš gripui būdin-gų bruožų.

- Ar tai pavojinga? Juk dažnai nekreipiame dėmesio į panašius simptomus ir prastokai jausdamiesi keliaujame į darbą, vedame mažuosius į vaikų darželį...

- Peršalimo ligos pavojingos asmenims, kurių imunitetas yra silpnesnis, pavyzdžiui, mažiems vaikams, seneliams, as-menims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač organizmą nu-alina lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos, cukrinis diabetas. Peršalimo ligos daugumai trunka 8-14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams išsivysto komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar pneumonija. Jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Pavojingiausios yra gripo komplikacijos: meningitas, encefalitas, širdies rau-mens uždegimas (miokarditas) ar širdies nepakankamumas. Kokios bebūtų sunkios gyvenimo sąlygos, negaluojant nerei-kia veržtis į darbą – dėl gresiančių komplikacijų vertėtų ilgiau pasigydyti namie, pagulėti ir iki galo pasveikti. Apie mažuo-sius, prigirdytus vaistų, kad išbūtų dieną darželyje, jau nėra net ko kalbėti – būtina gydyti net mažiausius negalavimus.

- Patarkite kaip kuo ilgiau nepatekti į ligos glebį?- Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masi-

nių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo iš-vykų ar lauko darbų. Kaip prevencinė priemonė būtina tinka-ma apranga ir apavas. Veiksmingiausiai gripui kelią užtveria skiepai. Labai svarbu stiprinti savo organizmo atsparumą, t.y. grūdintis, sportuoti, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairūs badavimai, nesubalan-



suota baltyminė mityba gali turėti įtakos bendrai imuni-nės sistemos būklei. Nuovargis, didelis darbo krūvis, nei-giamos emocijos taip pat nualina organizmą ir tuomet jis nebetenka savo gynybinių galių. Dažnai sergantiems per-šalimu svarbu stiprinti imunitetą ežiuolės, cinko prepara-tais, bičių produktais, žuvų taukais, vitaminu C.

- Kaip patartumėt gydytis, kad greičiau pasveikti, o liga nesugrįžtų atgal? Ką vartoti tinkamiausia ir efek-tyviausia?

- Jei susirgote, stenkitės neapkrėsti aplinkinių, dėl ko kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną, nosį, naudo-tis vienkartinėmis servetėlėmis, o slaugantiems reikėtų dažnai plauti rankas ir vėdinti patalpas. Sukarščiavus ne-reikia skubėti tuoj pat vartoti temperatūrą mažinančius vaistus. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pa-čiam kovoti su infekcija - esant aukštesnei temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Tempera-tūrą mažinančių vaistus rekomenduojama vartoti jai pakilus virš 38 laipsnių. Peršalus tinka įvairios vaistažolių arbatos - čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, aviečių ir kt. Skysčių patariama gerti kuo daugiau. Pravė-susią arbatą gardinkite medumi, nepagailėkite vitamino C šaltinio – citrinos. Manoma, kad peršalus gelbėja ir na-tūralus vištienos sultinys.

O svarbiausias mokslininkų įrodytas faktas - perša-limas ir infekcijos bejėgiai prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką. Dovanokite ją aplinkiniems ir patys džiaukitės maloniomis smulkmenomis!

KELETAS SVEIKATINANČIŲ PATARIMŲ• Valgomas šaukštas šilto medaus ir ¼

šaukšto cinamono gydo daugumą chroniškų peršalimų, slogą bei valo sinusus. Beje, kasdie-nis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imuninę sistemą.

• Sausą kosulį numalšins šiltas pienas su spanguolėmis, kurį reikėtų išplakti kaip kok-teilį.

• Kosintį vaiką reikia gydyti ką tik išspaus-tomis morkų sultimis, sumaišytomis su medu-mi po 1 valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per die-ną. Kosint taip pat tinka morkų sulčių ir pieno lygių dalių mišinys, geriamas 5-6 k. per dieną.

• Iš keptų bananų sutrinta košelė palengvi-na kosulį.

• Skaudančią gerklę 2-3 k. per dieną skalau-kite šalavijų arbata. Šiuose augaluose esanti rūgštis naikina ligas sukeliančias bakterijas.




Odontologai stoja ginti vaikų

nuo smurto

Kas bendro galėtų būti tarp vaikų odontologų ir vaiko teisių apsaugos? Medicinos mokslų daktarė vaikų odontologė Rasa Račienė yra įsitikinusi, kad šis ryšys yra tiesioginis dėl kelių priežasčių. Pirmoji

– kiekvienas vaikas nuo vienerių iki septyniolikos metų privalo kasmet atvykti profilaktiniam patikrinimui dėl ankstyvos dantų ėduonies diagnostikos. Antra – taip saugomos vaiko teisės augti sveikam. Trečia – odontologas pirmasis gali pastebėti ne tik ar tinkamai rūpinamasi vaiko sveikata, bet ir ar nėra prieš jį smurtaujama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis vien pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti 1347 smurto prieš vaikus atvejai. Nuo gimimo iki

septyniolikos metų vaikai patyrė fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Palyginus su 2005 m. agresijos atvejų sumažejo beveik vienu tūkstančiu, tačiau kol egzistuoja ši makabriška apskaita, kiekvieno atsakingai mąstančio žmogaus pareiga yra apsaugoti vaiką nuo nepelnyto suaugusiųjų ir artimųjų teroro.

Santykiai


Ankstyvos dantų ligos – smurtas prieš vaiką?

Pasak dr. R. Račienės, tyrimų duo-menimis net 51 proc. vaikų iki trejų metų turi ėduonies pažeistų dantukų. „Nors LR sveikatos ministro įsakymas dėl privalo-mos konsultacijos pas gydytoją odonto-logą vaikams nuo 1 iki 17 metų amžiaus išleistas 2000-aisiais metais, vaikų dan-tų būklė yra apgailėtina. Smurtas prieš vaikus apima fizinę, emocinę ir seksua-linę prievartą, aplaidumą ir netinkamą priežiūrą arba išnaudojimą. Vertinant iš gydytojų pozicijų, būtent netinkama vai-ko priežiūra gali būti traktuojama kaip smurtas prieš vaiką, – sako dr. R. Račienė. – Ieškojome galimybių atkreipti visuome-nės dėmesį į tai, kad ankstyvų dantų ligų galima išvengti jeigu vaikas nuo mažens bus stebimas specialistų, jei tėvai atsa-kingai žiūrės į vaiko burnos higieną ir mitybos režimą. Remdamiesi užsienio ko-legų patirtimi (pvz. Skandinavijos šalyse įstatymai reglamentuoja vaiko teises, o ankstyvos dantų ligos (ypač jų negydy-mas) traktuojama kaip vaiko nepriežiūra) kreipėmės į Vaiko teisių kontrolieriaus įs-taigą“.

Skandinavijos patirtis siekia kone šimtmetį

Pastangos nenuėjo veltui. Nese-niai LR Seime surengtoje konferencijoje „Odontologo vaidmuo vaiko teisių ap-saugoje: geroji praktika“ odontologai, visuomenės sveikatos priežiūros specia-listai, teisininkai iš Norvegijos ir Švedijos pasidalijo savo patirtimi, ką jie daro, kad vaikai augtų prižiūrimi, globojami, sau-gūs. Kaip sako dr. R. Račienė, Skandinavi-jos šalių specialistai, ypač vaikų odonto-logai, yra patys pažangiausi savo srities žinovai, didelį dėmesį skiriantys ėduonies

profilaktikai. „Galite įsivaizduoti, kokios gilios jų odontologijos tradicijos, jeigu konferencijos metu buvo pateikti duome-nys nuo 1937 metų, – sako dr. R. Račienė. – Įvairiais tarpsniais apksritai nebūdavo fiksuojama vaikų ėduonies faktų. Deja, emigracijos banga į Šiaures šalis šią sta-tistiką pakoregavo“. Vaikų odontologijos specialistė sako, kad tai leidžia spręsti kokią įtaką turi tradicijos ir atsakingas požiūris į vaikų sveikatą.

Odontologai pirmieji pastebi, kad prieš vaiką smurtaujama

Visose Skandinavijos šalyse labai griežtai reglamentuojami apsilankymai pas odontologą. Jeigu vaikui nėra jokios rizikos, pakanka ateiti pas dantų gydy-toją kartą per du metus. Jeigu yra kokių pavojingų požymių, vaikas kviečiamas vizitui kartą ar dažniau per metus.

Vaiko priežiūra nesietina vien su tuo, kad jis yra aprengtas, nupraustas ir pa-valgydintas. Būtent atsakingas požiūris į vaiko teisę į sveikatą, pabrėžiant teisę į dantų sveikatą, sudarė skandinavams palankias sąlygas stebėti, kaip vaikas pri-žiūrimas apskritai.

Dėl tos priežasties, kad pas odontolo-gą būtina lankytis reguliariai, Skandinavi-jos šalių dantų gydytojai tapo pirmaisiais, galinčiais pastebėti fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto požymius. Dažnai tėvai nė nemano, kad vesdami vaiką pas odontologą, jie gali būti demaskuoti dėl netinkamo elgesio su vaikais. Juk apžiū-rėdamas vaiką gydytojas gali pastebėti visas sritis aplink burną, galvą, kaklą, ran-kas, aptikti cigarečių nudeginimo vietas, mėlynes netipinėse vietose, įkandimus ar kitokius pažeidimus.

Įtarimais odontologas privalo pasi-dalyti su vaiko teisių apsaugos tarnyba

Užsienio kolegų patirtis parodė, kad dažniausiai vaikai mušami į veidą. Tai liudija netipiniai lūžiai, mėlynės, traumos aplink ausis. Jeigu vaikas išnaudojamas seksualiai, verčiamas santykiauti oraliniu būdu, gomuryje atsiranda kraujosrūvos – petechijos. Tai odontologas gali pastebėti iškart apžiūrėdamas burną. Nepaaiški-namas vaiko elgesys taip pat gali išduoti apie netinkamą elgesį su juo: jis bijo bet ko, kas jam dedama į burną, kaip antai instrumentų, skirtų dantų apžiūrai. Vai-kas gali ir paklusti odontologo prašymui išsižioti, tačiau tylus verksmas gali liūdyti jo įsibaiminimą.

Dr. R. Račienė pasakoja, jog Skandi-navijos specialistų patarimu, odontolo-gui nereikia vertinti, kaip elgiamasi su vaiku. Svarbiausia savo įtarimus pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šios tar-nybos kompetencija išsiaiškinti kas vyks-ta vaiko šeimoje.

„Po šios konferencijos, išklausius statistikos duomenis, kuriuos pateikė užsienio kolegos, susimąsčiau: kas vyks-ta Lietuvoje? – retoriškai klausė patyrusi odontologė. – Išties ėmiau atidžiau ste-bėti savo mažuosius pacientus ir jų tėve-lius. Atsirado poreikis apžiūrėti vaiką pla-čiau vardan jo gerovės. Perkračiau savo sąžinę, savo prisminimus. Labai gerai atsimenu vieną darželinio amžiaus mer-gaitę, kuri įtartinai į nieką nereaguodavo: nei į dūrius adata, nei į gręžimą. Ji tiesiog gulėdavo be emocijų. Dabar manau, kad reikėjo išsiaiškinti iki galo“.

Dr. R. Račienės įsitikinimu, odontolo-gai be savo tiesioginių pareigų gali ir pri-valo padėti apsaugoti vaikus ne tik nuo netinkamos priežiūros, bet ir nuo smurto.

Parengė Aušrinė Baronaitė


Būsto nuomaar pirkimas?

Pirmenybė - nuosavam būstui

„Swebank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą būstą. Toks skaičius net keturis kartus len-kia Europos Sąjungos šalių vidurkį. Vakarų europiečiai iki pat senyvo amžiaus mie-liau renkasi gyvenimą nuomojame bute ar name, būstą nuomojasi ilgam laikui.

Remiantis apklausos duomenimis, Lie-tuvoje nuomą renkasi vos 12 proc. šalies gyventojų, o toks pasirinkimas tėra laikinas – net 96 proc. respondentų norėtų ar pla-nuoja gyventi nuosavame būste. Tyrimas parodė, kad nuomojasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei viduti-nes (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du trečdaliai jų gyvena didmies-čiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų nuomotis būstą, apklausos dalyviai pa-siskirstė į 3 grupes. Moterys nuomotųsi, jei

laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje. Dažniausiai vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami įsigi-jimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.

Iš kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvos gyventojai išsiskiria dar ir tuo, kad didžioji dalis būstą įsigyja ne skolintomis, o nuo-savomis lėšomis. Tokiu būdu gyvenamąjį plotą įsigijo net 85,3 proc. pirkusiųjų. Šioje srityje lietuviai yra antri Europos Sąjungoje. Tai kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje (96,9 proc.) ir vos didesnė – nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lė-šomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.

Palankus metas pirkti

Per trečiąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose parduota kiek daugiau nei

500 butų ir, lyginant su atitinkamu 2011 metų ketvirčiu, augimas siekia 46 proc. UAB „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio nuomone, įsigyti nuosavą būstą šiuo metu yra ypač palanku – palūkanos žemos, o nuomotis būstą dažnais atvejais kainuoja brangiau negu mokėti mėnesinį būsto kre-ditą.

Paskutiniu metu sostinėje naujos staty-bos butų paklausa netgi nežymiai atsilieka nuo pasiūlos. Renovacijos nesulaukiantys senesnės statybos namai pirkėjus vilioja mažesnėmis kainomis, bet dažnai gąsdina nepakeliamai didelėmis sąskaitomis už šil-dymą. Senos statybos butai per šiuos metus atpigo 10-15 proc. Ypatingas kainų pokytis pastebimas artėjant šildymo sezonui se-nuose daugiabučiuose, kuriuose esančių butų gyventojų sąskaitos už šildymą – re-kordinės. Šildymo išlaidų dydis tampa bene svarbiausiu kriterijumi renkantis būstą.

„Įsigyjant būstą labai svarbu atsižvelgti

Pastarąjį pusmetį visuose didžiuosiuose šalies miestuose fi ksuojamas butų pardavimo kainų mažėjimas, kai kuriuose miestuose – dar ir kylanti būsto nuomos kaina. Šis faktas planavusiems įsigyti nuosavą būstą suteikė

puikią progą tai padaryti nedelsiant. Proga gyvenamąjį plotą nusipirkti pigiau dar nepasinaudojusiems ir iki šiol neapsisprendusiems – į nuomos ar į pirkimo svarstyklių lėkštelę padėti lemiamą ,,už”, specialistai rekomenduoja sprendimą priimti tik gerai įvertinus savo poreikius, galimybes, galimas rizikas ir apmąsčius visas įmanomas alter-natyvas.

Mūsų rūpesčiai


Santykiai

į jo išlaikymo, ypač šildymo kaštus. Senos statybos na-muose šildymas gali kainuoti net iki 7 kartų daugiau negu naujos statybos namuose.“ – sako D.Dargis. Įver-tinus senos ir naujos statybos namų šildymo kaštų skir-tumus, neretai apsisprendžiama pirkti brangesnį, bet nepalyginamai ekonomiškesnį naujos statybos butą.

Kitas svarbus kriterijus – gyvenimo kokybė ir po-reikiai. Savaime suprantama, kad tai, kas visiškai pa-tenkina studentų ar jaunos poros reikalavimus, visiškai netiks šeimai su vaikais.

„Pasirinkti būstą reikia pagal savo šeimos porei-kius. Standartiškai jaunos šeimos renkasi dviejų kam-barių, o turinčios daugiau atžalų - erdvesnius butus“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius. Renkantis būstą reikia įvertinti ir vietos infrastruktūrą: mokyklas, darželius, prekybos centrus, visuomeninį transportą. „Taip pat svarbus gamtos artumas, ypač vaikus auginančioms šeimoms“, – priduria D.Dargis

Nuoma – neįvertinta alternatyva?

Nesuklystų teigiantieji, kad turėti nuosavo būsto raktus savo kišenėje yra viena iš didžiausių daugumos mūsų šalies gyventojų svajonių ir siekiamybių. Nere-tai tikslui pasiekti skiriama didžioji dalis gaunamų pajamų, santaupų ar paveldėto turto. Tikriausiai ne vienas pripažintų, kad įgytas būstas – didžiausia, pa-grindinė ir labiausiai džiuginanti gyvenimo investicija. Toks požiūris dažnai tampa kliūtimi, trukdančia paž-velgti į nuomą, kaip į visai neblogą alternatyvą, ir pa-stūmėja ryžtis būsto įsigijimui ne iki galo apsvarsčius visus galimus variantus, neįvertinus šeimos poreikių ir finansinių galimybių.

Kad į nuomos pranašumus atsižvelgiama retai, pritaria ir “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Ne-rijus Mačiulis. Jo nuomone, ne visada atkreipiamas dėmesys į tai, kad būsto įsigijimas, lyginant su nuoma, turi ir kitų trūkumų, į kuriuos gyventojai užmiršta atsiž-velgti. „Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalau-ja investicijų - kas 5-10 metų reikia bent kosmetinio re-monto, baldų ir buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai neturi", - teigia N. Mačiulis. Pasirinkusieji nuomą taip pat turi galimybę pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar darbo vietai greitai pakeisti ir gyvenamąją vietą. Anot ekonomisto, dėl šių priežasčių lietuvių noras būtinai gyventi nuosa-vame bute kartais atrodo nepasvertas.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad į būsto pirkimą apklaustieji linkę žiūrėti at-sakingai, yra kruopščiai įvertinę tiek dabartinę savo situaciją, tiek ateityje galimas rizikas. Tyrimo duome-nimis, respondentai, kurie rengiasi pirkti būstą, atsiž-velgs į asmeninės situacijos (šeimos, sveikatos ir pan.) pasikeitimą (59 proc.), atlyginimo kaitą (43 proc.), būs-to kainų pasikeitimą (39 proc.), šalies ekonominę situa-ciją (34 proc.) ir kitas aplinkybes.

Mama ir Tėtis inf.


Puoškite save, šeimą...Dažna moteris, norėdama atrodyti originaliai, išsiskirti iš aplin-

kos, renkasi tik jai siūtą rūbą. Nes tik tai gali garantuoti autentiš-kumą, kokybę, tobulą prigludimą. Tačiau vizitai pas dizainerius ar siuvėjus užima nemažai laiko bei nepigiai kainuoja. Taigi, savęs gražinimo imkitės pati! Nemanykit, kad siuvimas yra tik išrinktųjų veikla – to išmokti visai nesunku. Taip ir sutaupysite, ir atskleisite tai, ko neįžvelgs joks profesionalas – savo vidinį grožį. Moteris nori būti graži ir patraukli visuomet, nesvarbu - būtų ji milijonierė ar jos pini-ginėje gyventų krizė. Eksperimentuodama su audiniu, tekstūra bei spalvomis išreikšite savo kūrybiškumą ir visuomet būsite madinga. O atnaujinusi senus, šiek tiek jau pabodusius drabužius vėl grožėsitės savo atvaizdu veidrodyje. Nepamirškite, jog savo kurtais aksesuarais galima išryškinti moters privalumus ar paslėpti trūkumus.

Žinoma, labiausiai mamos akį džiugina patraukliai aprengti vaikai. Siūkite, nerkite, megzkite, velkite jiems ir stebinkite aplinki-nius! Išskirtiniu, Jūsų meile sušildytu rūbu pasipuošęs vyras visuomet nebyliai sufl eruos: „Tai jos, mano šauniosios žmonos, kūrinys. Ir aš nesuklydau ją pasirinkdamas!“

namus...Charakteringam namų jaukumui ir išskirtiniam jų stiliui pabrėž-

ti labiausiai tinka šeimininkės rankų darbai. Užuolaidos, lovatiesės, staltiesės kuria savitą namų aurą. Siuvant tai svarbu pasirinkti ko-kybiškus audinius ir juos priderinti prie stiliaus visumos, jie turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir būti praktiški bei funkcionalūs.

Dieninės užuolaidos siuvamos iš šviesą praleidžiančių, lengvų, šviesių, matinių ar skaidrių audinių. Tinkamai jas parinkus galima optiškai padidinti mažą patalpą, sukurti savitą nuotaiką, teikti inter-jerui įvairesnių bruožų. Naktinės užuolaidos - itin svarbus ir savitas interjero akcentas, paverčiantis namus jaukiais bei šiltais. Jos apsau-go nuo anksti pabundančios saulės, automobilių ar gatvės šviesų, mėnulio skvarbaus žvilgsnio. Dažnai šios užuolaidos tik įrėmina

Jūsų rankos puošia

pasaulįKai už lango ūžauja rudeniniai vėjai,

o jaukumo ir šilumos ieškoti verčia įkyrėję lietūs, pats tinkamiausias laikas imtis siuvimo ar mezgimo, rankdarbių gamybos. Po dienos darbų smagu veikti tai, kas suteikia malonumą, džiugina sielą ir puošia aplinką.

DIDŽIAUSIAS PASIRINKIMAS SIUVIMO IR SIUVINĖJIMO, MEZGIMO, VĖLIMO ĮRANGOS

OVERLOKAI ATSARGINĖS DALYSSIUVIMO MAŠINŲ REMONTAS

SIUVIMO KURSAI - www.siuvimo-kursai.lt

FOTO KONKURSAS MAMYTĖMS

Kviečiame dalyvauti FOTO KONKURSE ,,Savas pelėdžiukas – gražiausias”.

Žalgirio g.109, LT-08211 Vilnius.Tel./faks. +370 5 273 3035 Mob.tel. +370 67686204 El. paštas: [email protected]

www.siuvimostilius.lt www.siuvimomasinos.ltwww.mezgimomasinos.lt www.bernina.lt

Siųskite mums nuotraukas, kuriose – tik Jūsų rankomis šventėms puoštos atžalos. Juk kiekviena mama yra ruošusi kostiumus boružėlei, snaigei ar baravykui. Pasidalinkite tomis akimirkomis ir daugiausiai triūso, išradingumo įdėjusi mama laimės siuvimo kursus.

Išduosime paslaptį, kad prizas atiteks ne vienai darbštuolei. O nuotraukas spaus-dinsime kitame žurnalo numeryje.

Nuotraukų iki gruodžio 8 dienos lauksime el. adresu [email protected]



2Priklijuojame servetėlę su stiklui, porcelianui skirtais

kliijais „Dekostudija“. Palaukiame kol išdžius.

3Kempinėle tapšnodami, padengiame balta sniego šerkšno efekto pasta. Palaukiame kol išdžius.

4Kempinėle tapšnodami, padengiame kai kurias vietas, mėlyna sniego šerkšno efekto pasta. Palaukiame kol

išdžius.

5Gaminį reikės orkaitėje iškepti apie 1,5 val. 140 laipsnių temperatūroje. Gaminys taps atsparus aplinkos poveikiui:

karščiui, vandeniui.

Nuolaida 20 proc. visoms prekėms el-parduotuvėje www.dekostudija.lt su kodu „mama ir tetis“

1Iš servetėlės išsikerpame motyvą. Kiekviena servetėlė susideda iš trijų sluoksnių. Nusilupame du, pasiliekame klijavimui patį ryškiausią.

MUMS REIKĖS: Teptuko, Kempinėlės, Šerkšno efekto pastos „Dekostudija“, Klijų stiklui, porcelianui „Deko-studija“, Servetėlės, Žirklių

patį langą ar yra kaip kambario puošmena. Jaukumo, paslaptingumo namams sutei-kia ramių spalvų, neryškių piešinių naktinės užuolaidos.

Miegamojo lova, užtiesta prabanga dvelkiančia lovatiese, viliote vilios į svajingą sapnų karalystę. Lovatiesė – tarsi efektinga ir stulbinanti moters suknelė. Ja pasipuošu-si lova puikiai atrodys nuo ryto iki vakaro,

visuomet vers žavėtis ir grožėtis. Stilinga, išskirtinė, prie supančio interjero priderinta lovatiesė tampa kambario akcentu, kurian-čiu vyraujančią nuotaiką.

...ir pasaulį!Prieš Kalėdas kaip niekad metuose

daug galvojame apie mylimus ir brangius mums žmones. Taigi, dabar kaip tik pats metas neskubant apgalvoti kuo juos galė-

tumėt nustebinti. Papuoškite tėtį Jūsų siutu kaklaryšiu, apgobkite mamą Jūsų nerta skara, drauges nudžiuginkite siuvinėtomis servetėlėmis...

Ar pastebėjote jog puošiate pa-saulį? Ir Jūsų dėka jis tampa origi-nalesnis!

Mama ir Tėtis inf.

Pamokėlė Kalėdinės žvakidės

• 1 kg kalakutienos faršo;• 2 kiaušiniai;• Kelios riekelės batono• Mėgiamų džiovintų vaisių;• Česnakų;• Svogūnų;• Paukštienos prieskonių, druskos, juodųjų pipirų.

Į faršą įmušame kiaušinius, suberiame prieskonius, druską, susmulkintus svogūnus ir česnakus. Sudedame piene pamirkytas batono riekeles. Vandenyje palaikytus džiovintus vaisius supjaustome smulkiau ir suberiame į faršo masę. Viską gerai išmaišome ir būsimą „zuikutį“ guldome į folijos patalus.

Kepame orkaitėje apie 1 val.

Gardus karštas su bulvėmis ir daržovėmis, o taip pat kaip šaltas užkandis (jei sulaukia kol atvės).Skanaus!

Gamino virtuvės medžiotoja.

• Lašišos fi le;• lietiniai blynai – 4 vienetai (kepti pagal mėgstamą receptą);• Brie sūrio griežinėliai;• bazilikų pesto padažas;• saulėje džiovintų pomidorų pesto padažas;• baziliko šakelės, laiškinis česnakas (arba mėgstamos žolelės iš Jūsų sodo).

Padažui:• grietinėlė;• Blue sūris;• tepamas natūralus sūrelis;• malta jūros druska;• šviežiai malti juodieji pipirai.

Lašišą gardiname druska ir maltais juodaisiais pipirais. Lietinių viduryje dedame juostelėmis pjaustytą lašišą, Brie sūrio gabalėlių. Vieną lietinio įdarą truputį pašlakstome pomidorų pestu, kitą bazilikų pestu. Surenkame lietinio blyno kraštus ir suspaudžiame ties viduriu. Persmeigiame dantų krapštuku. Turi gautis gražūs krepšeliai.Krepšelius dedame į aliejumi pateptą skardą ir kepame iki 170 C° įkaitintoje orkaitėje 10 minučių.Blue sūrio padažui ant silpnos ugnies ištirpiname sūrius grietinėlėje. Gardiname druska ir pipiru. Leidžiame užvirti.Lietinius pateikiame ant karšto blue sūrio padažo.Puošiame baziliku, laiškiniu česnaku arba patinkančiais žalumynais ir dekoruojame pesto padažais.

Skanaus!

Receptas ir iliustracija Augustino Kalantos

Zuikio „padielka“

Traškūs lietiniai su brie ir lašiša2 asmenims



Vis dažniau tėveliai savo atžalas, vos pramokusias vaikščioti, kalbėti, veda į įvairius užsiėmimus, pamokėles, taip pratindami prie intensyvaus gyvenimo tempo. Tačiau ar ikimokyklinukų galvelės įstengia suvokti didelį srautą informacijos, ar tai pakeliama jų gležniems petukams, ar, vos ištariantys lietuviškus žodžius, jie jau pajėgūs mokytis kitos kalbos? Apie tai kalbamės su VšĮ „Mažieji šnekučiai“ vadove Dalia Gečaitė-Brasiūniene.

Taigi, ar ne per anksti nuo 3 metų mokyti anglų kalbos? Vaikystė tokia trumpa, tad kartais gali kilti klausimas, ar verta vaikų galveles apkrauti mokslais. Tačiau vaikai ypač imlūs ir smalsūs, labai lengvai įsisavina informaciją. Ankstyvoje vaikystėje vaikams paprasta išmokti puikios tarties, be to, mažieji nesivaržo bendraamžių, mėgsta kartoti patikusias užduotis. Kuo daugiau įvairių garsų vaikas girdi, tuo tik greičiau dirba jo liežuvis, vystosi atmintis. Pasak specialistų, ankstyvoji vaikystė – geriausias laikas vaikui pradėti mokytis užsienio kalbos.

Kokia programa vadovaujatės? Mūsų pamokėlėse vaikams neatrodys kaip nuobodi mokykla – jos trumpos, puikiai tinka ikimokyklinukams, nes yra smagios kaip žaidimas, nereikalauja pastangų, nesukelia įtampos. Čia nieko nemokoma per prievartą – vaikai mokosi dainelių, vaidinimų, smagių pasikartojančių užsiėmimų metu, bendraudami ir tyrinėdami aplinką. Dirbame pagal „Macmillano“ ir „Oxfordo“ sukurtas programas, skirtas mokytis anglų kalbos vaikystėje. Vaikai su smagiaisiais herojais kartu leidžiasi į anglų kalbos šalį ir mokosi pagal temas iš vaikų aplinkos: „Aš ir mano šeima“, „Mano žaislai“, „Mano augintiniai ir gyvūnai“, „Maistas“, „Šventės“ ir kt.

Yra tėvelių, kurie įsitikinę, jog savo vaiką paprasčiausių užsienietiškų terminų gali išmokyti patys. Tad kodėl jie turėtų rinktis profesionalų mokytoją?Tam reikia specialių žinių ir įgūdžių. Automatiškas kartojimas neskatina vaiko mąstyti, todėl vėliau išmoktų žodžių ar sakinių jis negalės pritaikyti kitose situacijose. Tėvai dažnai linkę džiaugtis greitais rezultatais, bet svarbiausia ilgalaikė perspektyva. Taip pat vaikai kur kas mieliau mokosi tarp bendraamžių. Mūsų pamokėlėse vaikus sups draugai, o angliška aplinka ir linksma veikla leis jiems greičiau įsisavinti žinias ir pasinaudoti jomis įvairiose gyvenimo situacijose bendraujant. Pamokėlėse dirba profesionalūs anglų kalbos pedagogai, išmanantys darbo su ikimokyklinukais subtilybes ir padedantys atskleisti mažiesiems pasaulį per anglų kalbą.

Ar greitai vaikai pramoksta anglų kalbos?Svarbu ne greitas rezultatas, o smagus ir linksmas kelias jo siekiant. Mūsų tikslas – ne sukrauti kuo didesnį žodyno bagažą, o padėti pagrindą toliau mokytis kalbų. Neskatiname vaikų aklai kartoti žodžių ar užduočių – sudominame juos taip, kad kalbos mokytųsi natūraliai tarsi gimtosios. Procesas gali užtrukti, tačiau jis yra smagus ir saugus, nes tyrimais įrodyta, kad mokydamiesi nesąmoningai vaikai kur kas noriau įsitraukia į mokymosi procesus.

Nuo 2012 m. rudens 3–7 metų vaikučius mokytis anglų kalbos kviečiame Vilniaus miesto vaikų darželiuose bei vaikų dienos centre ,,Vaiko šypsena”. Daugiau informacijos ieškokite www.maziejisnekuciai.lt.Telefonai pasiteirauti +370 608 30 100, +370 643 43 777

jomis įvairiose gyvenimo situacijose bendraujant. Pamokėlėse

VIRGINIJA, 5 metų Ūlos mama: ,,Manau, kad ankstyvas kalbų mokymasis yra labai naudingas. Jis tampa dar naudingesnis, kai vaikai užsienio kalbą girdi ne iš TV, o iš specialistų. Mano vaikui anglų kalba labai patinka ir ji laukia kiekvienos pamokėlės. Pastebėjau, kad dukra žaisdama dažnai vartoja angliškus žodžius. Taigi, mokymosi procesas jau duoda rezultatus.”

JŪRATĖ, 6 metų Ugnės mama: „Iš anglų kalbos pamokėlių dukra visada grįžta patenkinta, parsineša piešinėlių ir visą šeimą moko anglų kalbos.“

LINA, 5 metų berniuko mama: „Dukrelė vis kartoja žodelius, atsimena jų reikšmę, ko nepamena, noriai klausia. Prašo išversti tai, ko nesupranta. Kad ir neteisingai ištardama, bet vis kartoja daineles.”

INGA, 4 metų Eglės mama: „Eglutė namie pasakoja ką pamokėlėse veikė ir ką išmokusi. Tikrai džiaugiamės rezultatu. Stebimės, kad daug žodelių moka, netgi pradėjo kartoti žodžius, girdimus angliškose dainose per radiją.“

Vis dažniau tėveliai savo atžalas, vos pramokusias vaikščioti, kalbėti, veda į įvairius užsiėmimus, pamokėles, taip pratindami prie intensyvaus gyvenimo tempo. Tačiau ar ikimokyklinukų galvelės įstengia suvokti didelį srautą informacijos, ar tai pakeliama jų gležniems petukams, ar, vos ištariantys lietuviškus žodžius, jie jau pajėgūs mokytis kitos kalbos? Apie tai kalbamės su VšĮ „Mažieji šnekučiai“ vadove Dalia Gečaitė-Brasiūniene.

Taigi, ar ne per anksti nuo 3 metų mokyti anglų kalbos? Vaikystė tokia trumpa, tad kartais gali kilti klausimas, ar verta vaikų galveles apkrauti mokslais. Tačiau vaikai ypač imlūs ir smalsūs, labai lengvai įsisavina informaciją. Ankstyvoje vaikystėje vaikams paprasta išmokti puikios tarties, be to, mažieji nesivaržo bendraamžių, mėgsta kartoti patikusias užduotis. Kuo daugiau įvairių garsų vaikas girdi, tuo tik greičiau dirba jo liežuvis, vystosi atmintis. Pasak specialistų, ankstyvoji vaikystė – geriausias laikas vaikui pradėti mokytis užsienio kalbos.

Kokia programa vadovaujatės? Mūsų pamokėlėse vaikams neatrodys kaip nuobodi mokykla – jos trumpos, puikiai tinka ikimokyklinukams, nes yra smagios kaip žaidimas, nereikalauja pastangų, nesukelia įtampos. Čia nieko nemokoma per prievartą – vaikai mokosi dainelių, vaidinimų, smagių pasikartojančių užsiėmimų metu, bendraudami ir tyrinėdami aplinką. Dirbame pagal „Macmillano“ ir „Oxfordo“ sukurtas programas, skirtas mokytis anglų kalbos vaikystėje. Vaikai su smagiaisiais herojais kartu leidžiasi į anglų kalbos šalį ir mokosi pagal temas iš vaikų aplinkos: „Aš ir mano šeima“, „Mano žaislai“, „Mano augintiniai ir gyvūnai“, „Maistas“, „Šventės“ ir kt.

Yra tėvelių, kurie įsitikinę, jog savo vaiką paprasčiausių užsienietiškų terminų gali išmokyti patys. Tad kodėl jie turėtų rinktis profesionalų mokytoją?Tam reikia specialių žinių ir įgūdžių. Automatiškas kartojimas neskatina vaiko mąstyti, todėl vėliau išmoktų žodžių ar sakinių jis negalės pritaikyti kitose situacijose. Tėvai dažnai linkę džiaugtis greitais rezultatais, bet svarbiausia ilgalaikė perspektyva. Taip pat vaikai kur kas mieliau mokosi tarp bendraamžių. Mūsų pamokėlėse vaikus sups draugai, o angliška aplinka ir linksma veikla leis jiems greičiau įsisavinti žinias ir pasinaudoti jomis įvairiose gyvenimo situacijose bendraujant. Pamokėlėse dirba profesionalūs anglų kalbos pedagogai, išmanantys darbo su ikimokyklinukais subtilybes ir padedantys atskleisti mažiesiems pasaulį per anglų kalbą.

Ar greitai vaikai pramoksta anglų kalbos?Svarbu ne greitas rezultatas, o smagus ir linksmas kelias jo siekiant. Mūsų tikslas – ne sukrauti kuo didesnį žodyno bagažą, o padėti pagrindą toliau mokytis kalbų. Neskatiname vaikų aklai kartoti žodžių ar užduočių – sudominame juos taip, kad kalbos mokytųsi natūraliai tarsi gimtosios. Procesas gali užtrukti, tačiau jis yra smagus ir saugus, nes tyrimais įrodyta, kad mokydamiesi nesąmoningai vaikai kur kas noriau įsitraukia į mokymosi procesus.

Nuo 2012 m. rudens 3–7 metų vaikučius mokytis anglų kalbos kviečiame Vilniaus miesto vaikų darželiuose bei vaikų dienos centre ,,Vaiko šypsena”. Daugiau informacijos ieškokite www.maziejisnekuciai.lt.Telefonai pasiteirauti +370 608 30 100, +370 643 43 777

jomis įvairiose gyvenimo situacijose bendraujant. Pamokėlėse

VIRGINIJA, 5 metų Ūlos mama: ,,Manau, kad ankstyvas kalbų mokymasis yra labai naudingas. Jis tampa dar naudingesnis, kai vaikai užsienio kalbą girdi ne iš TV, o iš specialistų. Mano vaikui anglų kalba labai patinka ir ji laukia kiekvienos pamokėlės. Pastebėjau, kad dukra žaisdama dažnai vartoja angliškus žodžius. Taigi, mokymosi procesas jau duoda rezultatus.”

JŪRATĖ, 6 metų Ugnės mama: „Iš anglų kalbos pamokėlių dukra visada grįžta patenkinta, parsineša piešinėlių ir visą šeimą moko anglų kalbos.“

LINA, 5 metų berniuko mama: „Dukrelė vis kartoja žodelius, atsimena jų reikšmę, ko nepamena, noriai klausia. Prašo išversti tai, ko nesupranta. Kad ir neteisingai ištardama, bet vis kartoja daineles.”

INGA, 4 metų Eglės mama: „Eglutė namie pasakoja ką pamokėlėse veikė ir ką išmokusi. Tikrai džiaugiamės rezultatu. Stebimės, kad daug žodelių moka, netgi pradėjo kartoti žodžius, girdimus angliškose dainose per radiją.“


Įdomu


Įdomu

2 Kavos tirščiais tinka trinti rankas ir celiulito

pažeistas vietas. Vėliau jas nuskalavus vandeniu, oda tampa švelni ir lygesnė.

Net nuolat triūsdamos virtuvėje, jūs galite pasirūpinti savo grožiu. Tai visai

nesudėtinga. Naudodamos „virtuvinę“ kosmetiką, jūs nesugaišite daug laiko ir taip pagražėsite, kad vakarieniaudami

namiškiai nežinos ką labiau girti – pagamintus valgius ar jūsų išvaizdą.

PATARIMŲ KIŠENAITĖ

3 Pavargusias, paraudusias akis

nuramina šaltu pienu suvilgyti vatos diskeliai.

1 Kiaušinių lukštuose likusiais baltymais

patepkite rankų ir veido odą

4Iš grietinės, majonezo, kefyro, bulvių manų

ar avižinės košės likučių pasidarykite kaukę ir uždėkite ant veido.

6 Lūpas vertinga kuo dažniau vilgyti agurkų

sultimis ir leisti joms įsigerti.

5Pavargusioms rankoms naudingos virtos bulvės:

2-3 bulves sutrinti, sumaišyti su bulvių nuoviru. 15min palaikyti rankas panardinus, vėliau nuplauti šiltu vandeniu ir patepti maitinamuoju kremu. 7Alyvų arba saulėgrąžų

aliejaus likučius supilkite į kremą ar pačių pagamintą kaukę.

8 Uogų, vaisių ir daržovių luobeles sutrinkite ir

gauta košele patepkite veidą. Po kurio laiko veidą nuplaukite vėsiu vandeniu ir nenušluostykite, kad į odą patektų daugiau vitaminų ir drėgmės.

9 Norint pašviesinti strazdanotą odą, reikia

uždėti varškės kaukę: į varškę įdedama trynio, įlašinami 2-3 vandenilio peroksido ir keletas citrinos sulčių lašų.

10Truputį varškės sumaišykite su šiek

tiek medaus, pieno ir kefyro, išmaišykite ir uždėkite ant veido. Po 30 min. nuplaukite veidą ir patrinkite jį citrinos griežinėliu.

Parengė „Mama ir tėtis“


Santykiai


Dienoraščių apraiškos

Nesuskaičiuojama gausybė asmeninio gyvenimo istorijų gula į šimtus ir tūkstan-čius žurnalų puslapių, kuriuos skaito tokia pat galybė moterų. Istorijų, kurios tinka visų socialinių grupių atstovėms, tiek namų šeimininkėms, tiek karjeros siekiančioms moterims, o kartais gal ir vieną kitą vyrą sudomina.

Dienoraščiai nebeslepiami po lova, dabar tai jau visiems atviros biografi jos ir gyvenimo detalės. Kuklesnis žmogus tai pasiliktų sau, arba atskleistų tik artimajam. Ar privatumas nebeteko prasmės dėl to, kad pakito žmonių supratimas apie vertybes? O gal tiesa slypi giliau?

Vertinti ir interpretuoti istorijas, kurios perpildytos asmeninio gyvenimo detalėmis ir viešomis tapusiomis paslaptimis galima visaip, tačiau reikia pradėti nuo to, kokias moteris matome žurnaluose. „Tai gražios, protingos, išsilavinusios, turtingos, laimin-gai ištekėjusios ar nepriklausomos mote-riškos lyties atstovės. Jeigu jos ne žinomų advokatų, aktorių, seimo narių žmonos, tai būtinai vienišos, bet stiprios, nepriklau-somos – valdančios savo, savo vaikų ir kitų žmonių likimus. Rečiau tai moterys, kurios blogai gyvena, nemato gyvenimo prasmės. O jeigu apie tokias ir rašoma, tai pasakoja-ma, kaip jos išsikrapštė iš problemų, atrado save, sutvarkė savo egzistenciją, pasiekė tikslus. Kitaip tariant – visos jos sėkmės ly-dimos moterys. Jos visada gražiai apsiren-gusios, laimingos, besišypsančios – idealas, kurio visi siekia“, – sako psichologė Dorota

Oliškevič. Juk iš tiesų, kiekviena moteris gerai

jaučiasi, kai yra pagiriama, įvertinama, kai nelieka nepastebėta. Bendravimas ir daliji-masis informacija (kokia ji bebūtų) yra na-tūralus žmogaus poreikis, tik jo formą kie-kvienas pasirenka pagal save. Galbūt dėl to, kad bendravimas ir dalijimasis informacija (kad ir asmenine) šiuolaikinėje visuomenėje kiek pakito, žurnalų puslapiuose aptinka-me tiek asmeninių istorijų. Asmeniškumas nebėra asmeniškas, o tai, kas verčiau liktų dienoraščio puslapiuose patenka į spaudą. Taigi spauda jau praktiškai tampa viena iš dienoraščio apraiškų, tik neprivataus, o vie-šo.

Noras būti žinoma

Suprantama, kad asmeninio gyvenimo istorijos dažniausiai publikuojamos mote-rims skirtuose žurnaluose. Moterys mėgsta pokalbius su draugėmis prie kavos puo-delio, nevengia išsipasakoti (kartais kiek daugiau nei reikia). O moteriškai publikai skirti žurnalai būtent ir patenkina tą poreikį žinoti, kaip kiti gyvena, kiek uždirba, kaip augina ir auklėja vaikus, dėl ko kenčia, ko-kios jų problemos ir taip toliau. Tai panašu į ieškojimus panašių į save tarp svetimų. Ir nors kiekvienas žmogus yra skirtingas, turi aibes sunkumų, bet žinojimas, kad kažkas su panašiomis problemomis jau susidūrė, rado išeičių, tarsi sukuria nematomą jungtį, suteikia tikėjimo. O gal ir sprendimas ran-damas greičiau, kai pasakom garsiai?

Ieškoti panašumų skaitant žurnalus yra viena, o jais dalytis su plačiąja auditori-ja – jau visai kas kita. Tad verta susimąstyti, kodėl moterys nori, kodėl sutinka masėms

atskleisti savo gyvenimo kertes. Logiška, kad geriausiai apie tai nusimano psicholo-gai, tyrinėjantys ir suprantantys žmogaus psichologiją bei poreikius. Tiesa, net ir psi-chologų nuomonės apie viešumo troškimą yra skirtingos.

Pasak psichologės Dorotos Oliškevič, dabartiniame industrializacijos, urbani-zacijos ir konkurencijos pasaulyje moterys nori būti tokios pat svarbios ir gerbiamos kaip ir vyrai. Jos pradeda ieškoti daugiau savirealizacijos galimybių už šeimos ribų. O kas pasakė, kad moteris negali būti gera po-litikė arba protinga vadovė? Šiandiena mo-terys bando išeiti iš virtuvių ir įrodyti kitiems, sau ir visam pasauliui, kad jos sugeba tapti daugiau negu pavyzdingomis motinomis ir paklusniomis žmonomis. „Moterys nori būti pastebėtos ir matomos bet kokia kaina. O žurnalai geriausias įrankis šiam tikslui pa-siekti“, – sako psichologė.

Taigi jau atgyvenusi tiesa, kad moters darbai apsiriboja tik valgio gaminimu ir vaikų auginimu, bėda ta, kad moterims vis dar tenka tą įrodinėti. Tačiau tokie vieši pa-reiškimai, pasakojimai apie asmeninį gyve-nimą gali būti ir kitų dalykų (ne noro tapti žinoma) pasekmė. Psichologė Jona Kir-kauskienė teigia, jog asmeninių gyvenimo detalių atskleidimas tiek moterų, tiek vyrų, gali turėti įvairių priežasčių. Tai gali būti ir menkavertiškumo jausmo kompensacija, siekiant parodyti savo reikšmingumą; gali būti isteriško charakterio bruožų apraiška, kai norima būti dėmesio centre; nuoširdus tikėjimas, kad padarytos ir paviešintos klai-dos apsaugos kitus žmones ir taip vardyti galima be galo. „Net pats žmogus, atsklei-džiantis savo gyvenimo istoriją, gali nežino-

Duokitegarsiakalbįgarsiakalbįgarsiakalbįgarsiakalbį- pasakysiu paslaptį

„Mūsų santuoka nebuvo panaši į pasaką“; „Vyras nesikiša į mano reikalus“; „Kai tai sužinojau, gyvenimas prarado pras-mę“; „Turiu veiklos, gyvenu toliau“, – dažnai pasitaikantys sakiniai moterims skirtų žurnalų puslapiuose. Tai asmeninio gyvenimo detalės, kurios virsta viešomis išpažintimis. Kas ska-tina moteris atsisakyti privatumo?

2012 Rugsėjis MAMA ir TĖTIS 49

ti, kokia tikroji to atsikleidimo priežastis. Jis gali manyti, kad jo istorija turi apsaugoti ki-tus nuo klaidų, o iš tiesų tai gali būti dėme-sio siekimas bet kokia kaina, net apnuogi-nant savo asmeninį gyvenimą“, - pasakoja psichologė Jona Kirkauskienė.

Asmeninių problemų įtaka

Toli gražu ne visos publikuojamos isto-rijos turi laimingas pabaigas, susiję su geru, gražiu gyvenimu ir sėkmingu savęs reali-zavimu vienoje ar kitoje srityje. „Moterys, kurių istorijas skaitome žurnaluose dažnai yra stiprios, nepriklausomos, žino savo ver-tę, pasitiki savimi, žino savo teises, nuolat tobulėja, niekada nepasiduoda... Tai tiesiog stiprybės įsikūnijimas: ji idealiai atlieka kie-kvieną gyvenimo vaidmenį (sėkminga dar-buotoja, gera žmona ar partnerė). Tačiau ar iš tikrųjų viskas taip idealu? O gal už tų gražių istorijų kažkas slypi...“, – svarsto Do-rota Oliškevič.

Apstu ir tokių istorijų, kurias skaitant atrodo, kad žmogus tiesiog neturi kam išsi-pasakoti ar neranda išeities. Tai nėra laimin-go gyvenimo receptai, tai greičiau noras pamokyti kitas, apsaugoti nuo nesėkmių ir panašiai. Psichologai taip pat svarsto, kas paskatina moteris viešinti savo gyvenimą.

Anot psichologės Dorotos Oliškevič, moks-lininkai teigia, kad tokio moterų gyvenimo viešinimo paaktyvėjimo priežastimis gali būti neturėjimas (praradimas, atėmimas) ko nors trokštamo, labai reikalingo. Taip pat gali būti meilės stoka. „Nuo mažens ži-nome, kad norint pelnyti kieno nors meilę, reikia tapti labai gera, beveik idealia. O kai vyrai namuose nemato kokios mes geros, tai reikia, tapti dar geresnėmis – jeigu ne mūsų vyrai, tai gal visuomenė mylės (o tada gal ir vyrai įsižiūrės geriau). Viena priežasčių yra baimė prarasti kontrolę ir valdžią bei konkurencija. Šiais laikais moteriškumas ir vyriškumas prarado savo pirminę prasmę: vyrai ir moterys dabartiniame pasaulyje tapo partneriais“, – mintimis dalijasi Doro-ta Oliškevič.

Tačiau psichologė Jona Kirkauskienė mano, kad sunkumai šeimoje, smurtas ir kitos psichologinės problemos nelemia moters noro apie tai pasakoti, tačiau tos priežastys gali suformuoti asmenybės struktūrą. Asmenybės, kuriai reikia išskirti-nio dėmesio, noro pasirodyti, būti matomu. „Savivertės trūkumas, manau, yra viena pa-grindinių viešumo troškimo priežasčių. Jei žmogus pasitiki savimi, yra realizavęs save veikloje (darbe, šeimoje) jam nekyla būti-nybės patvirtinti savo vertę viešai demons-truojant asmeninį gyvenimą. Viešumas

tokiu atveju (pasitikinčio savimi žmogaus) gali būti kaip priemonė skleisti savo idėjas, pristatyti ir informuoti apie savo veiklą, veiklos galimybes ir panašiai“, – sako Jona Kirkauskienė.

Vadinasi, priežasčių, kurios skatina moteris dalytis asmeninio gyvenimo deta-lėmis gali būti daug ir pačių įvairiausių. Bet kuriuo atveju kai kurių gyvenimo detalių pateikimas gausiam skaitytojų ratui atro-do kiek per drąsus žingsnis. Tačiau žinant nenumaldomą moterų norą parodyti save įmanomi ir tokie būdai.

Nereikia pamiršti, kad yra istorijų, ku-riose svarbus ne tik paties istorijos herojaus gyvenimas, asmeniškumai. „Kiekviena mo-teris turi savo specifinę priežastį ieškodama viešumo. Manau, kad viešumas gali būti puiki priemonė sustabdyti nusikalstamą kito žmogaus elgesį, pasidalyti savo pa-tirtimi norint padėti kitiems žmonėms ir panašiai“, - pasakoja psichologė Jona Kir-kauskienė.

Taigi kiekviena istorija (kokia ji bebūtų) yra papasakota su tikslu. O bendros proble-mos žmones suvienija ir suteikia stiprybės. Be abejonės, visada atsiras besistebinčių, kokia menka riba yra tarp viešo ir asmeni-nio gyvenimo.

Ringailė Stulpinaitė


Laisvalaikis

Augalai teikia mums jėgų, kurių negalime matyti ar išmatuoti, tačiau jos virsta konkrečia energija – džiaugsmu ir gera savijauta.

Bambukas (Bambusa vulgaris) Rūpinasi nuostabia namų energija, kuri paveikia žmones ir gyvūnus. Jo energetiniai virpesiai labai subtilūs ir aukšti, todėl bambukas skatina kūrybiškumą ir didina jautrumą.

Kuokštinis chloro� las (chlorophytum comosum)Puikiai surenka gyvenamosios aplinkos nuodus, įsikrausčius į naują butą ar namą spinduliuoja gerą nuotaiką, blogą energiją paverčia gera ir yra nuostabus gyvybinių jėgų šaltinis.

Gebenė lipikė (hedera helix) Lengvai prižiūrimas augalas. Energija nukreipta į viršų, ji srūva nuolat, „uždega“ veikti. Gebenės energija visiškai teigiama ir padeda žmonėms rasti išeitį iš pačių kebliausių situacijų.

Oncidium papilioŠis augalas yra � irto meistras, ypač mylimas moterų. Jis stiprina pasitikėjimą savimi, gebėjimą realizuoti save bei skatina atvirumą kitiems žmonėms iki erotinio kontakto.

Citrinmedis (citrus)Šis medelis labai maloniai kvepia ir ištisus metus žydi, žaliuoja ir veda vaisius. Jis pripildo kambarį džiugesio, geros nuotaikos ir gyvenimo džiaugsmo. Citrinmedžio energija neigiamus virpesius pakeičia teigiamais.

Dracena Dracenos energetiniai virpesiai labai malonūs žmogui. Ji yra absoliutus energijos teikėjas, kuris nuolat atiduoda energiją, kaip fontanas trykštančią į viršų. Gerai absorbuoja kenksmingas chemines medžiagas.

Inkstapapartis (nephrolepis)Šis augalas nervų sistemą veikia kaip švarinantis � ltras. Ypač tinka žmonėms, dirbantiems intensyvų protinį darbą ir priverstiems prisitaikyti kolektyve.

Kininė rožė (rosa chinensis) Ši gėlė atveria mūsų širdis. Jos energetiniai virpesiai subtiliausi ir aukščiausiai iš visų gėlių, tačiau tik tuomet, kai ji žydi. Ši rožė skatina draugišką meilę gyvūnams ir žmonėms.

Parengta pagal E.-K. Ho� mann knygą „Kambarinių augalų energija“

8 kambariniai augalai, kurių energija stipriausiaBambukas (Bambusa vulgaris)

Kuokštinis chloro� las (chlorophytum comosum)


Oncidium papilio

Citrinmedis (citrus)

Dracena

Inkstapapartis (nephrolepis)

Kininė rožė (rosa chinensis)


Augalai teikia mums jėgų, kurių negalime matyti ar išmatuoti, tačiau jos virsta konkrečia energija – džiaugsmu ir gera savijauta.

Bambukas (Bambusa vulgaris) Rūpinasi nuostabia namų energija, kuri paveikia žmones ir gyvūnus. Jo energetiniai virpesiai labai subtilūs ir aukšti, todėl bambukas skatina kūrybiškumą ir didina jautrumą.

Kuokštinis chloro� las (chlorophytum comosum)Puikiai surenka gyvenamosios aplinkos nuodus, įsikrausčius į naują butą ar namą spinduliuoja gerą nuotaiką, blogą energiją paverčia gera ir yra nuostabus gyvybinių jėgų šaltinis.

Gebenė lipikė (hedera helix) Lengvai prižiūrimas augalas. Energija nukreipta į viršų, ji srūva nuolat, „uždega“ veikti. Gebenės energija visiškai teigiama ir padeda žmonėms rasti išeitį iš pačių kebliausių situacijų.

Oncidium papilioŠis augalas yra � irto meistras, ypač mylimas moterų. Jis stiprina pasitikėjimą savimi, gebėjimą realizuoti save bei skatina atvirumą kitiems žmonėms iki erotinio kontakto.

Citrinmedis (citrus)Šis medelis labai maloniai kvepia ir ištisus metus žydi, žaliuoja ir veda vaisius. Jis pripildo kambarį džiugesio, geros nuotaikos ir gyvenimo džiaugsmo. Citrinmedžio energija neigiamus virpesius pakeičia teigiamais.

Dracena Dracenos energetiniai virpesiai labai malonūs žmogui. Ji yra absoliutus energijos teikėjas, kuris nuolat atiduoda energiją, kaip fontanas trykštančią į viršų. Gerai absorbuoja kenksmingas chemines medžiagas.

Inkstapapartis (nephrolepis)Šis augalas nervų sistemą veikia kaip švarinantis � ltras. Ypač tinka žmonėms, dirbantiems intensyvų protinį darbą ir priverstiems prisitaikyti kolektyve.

Kininė rožė (rosa chinensis) Ši gėlė atveria mūsų širdis. Jos energetiniai virpesiai subtiliausi ir aukščiausiai iš visų gėlių, tačiau tik tuomet, kai ji žydi. Ši rožė skatina draugišką meilę gyvūnams ir žmonėms.

Parengta pagal E.-K. Ho� mann knygą „Kambarinių augalų energija“

8 kambariniai augalai, kurių energija stipriausiaBambukas (Bambusa vulgaris)



Oncidium papilio

Citrinmedis (citrus)

Dracena

Inkstapapartis (nephrolepis)

Kininė rožė (rosa chinensis)


10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybių10 įdomybiųParengė Erikas Plenkovskishttp://facebook.com/MamairTetis

1. Astronomai teigia, kad žinomoje Visatoje yra 70 sekstilijonų žvaigždžių. Tai yra 70 000 000 000 000 000 000 000.

3. Aspiriną išrado chemikas Feliksas Hofmanas. Jo patentą įregistravo 1897-aisiais. Kasmet suvartojama daugiau kaip 80 milijardų aspirino tablečių.

8. Ar žinote, kad baltasis šokoladas - tai ne šokoladas! Jis yra pagamintas iš kakavos sviesto, cukraus, pieno miltelių ir vanilės, nepridedant kakavos miltelių, todėl yra kreminės spalvos (baltas) ir jame nėra teobromino.

5. Septyni Pasaulio stebukai: Cheopso piramidė; Kabantieji Babilono sodai; Artemidės šventykla Efese; Dzeuso skulptūra Olimpijoje; Halikarnaso mauzoliejus; Rodo kolosas; Aleksandrijos švyturys.

2. Fosilijos (lot. fossilis „iškastinis“) – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifi kuotos arba sušalusios organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose. Pirmieji rašytiniai moksliniai dokumentai apie iškastinius organizmus priklauso senovės graikų mokslininkams Ksenofanui (VI-V a. pr. m. e.) ir Aristoteliui (384–322 m. pr. m. e.). Aristotelis fosilijas apibūdino kaip jūrinių gyvūnų liekanas, išlikusias buvusių jūrų vietose. Tokį požiūrį XV-XVI a. palaikė ir Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci).

4. Šerlokas Holmsas (Sherlock Holmes) - britų rašytojo ir gydytojo Arturo Konano Doilio sukurtas literatūrinis herojus, XIX - XX a. pradžios detektyvas. Šerloko Holmso prototipas, suteikęs įžymiajam sekliui savo išvaizdą ir būdo bruožus - Edinburgo universiteto profesorius, Karališkosios ligoninės chirurgas Džozefas Belas (Joseph Bell). Artūras Konan Doilis, prieš tapdamas rašytoju, tame pačiame universitete studijavo mediciną ir buvo vienas iš jo mokinių.

6. Remiantis archeologiniais duomenimis, Neolito laikų žmonės negalėjo gerti gyvūnų pieno – organizmas netoleravo laktozės. Šis gebėjimas atsirado vėliau, vykstant genetinei mutacijai.

7. Neraugintos tešlos paplotėlius imta kepti ankstyvajame neolite, kai buvo išrastos girnos. Šveicarijoje rasta duonos, keptos prieš 4000 m., Egipte – prieš 3500 metų. Raugintos tešlos duona Europoje pradėta kepti IX-XI a.

9. 1789 m. Škotijos mokslininkas ir inžinierius James Watt pirmasis ėmė vartoti terminą „arklio galia“ tam, kad parodyti kelių arklių jėgą gali pakeisti jo išrastas garo variklis.

10. 1905 metais tapytas Pablo Picasso šedevras (tuo metu jam buvo tik 24 metai) tapo pats brangiausias meno kūrinys. Paveikslas buvo parduotas aukcione Niujorke už 104 mln. dolerių.


Lapkritį minime tuos, kurių nebė-ra šalia mūsų, kurie iškeliavo į Dan-giškus sodus, palikę mūsų širdyse ilgesį. Vienas jų - Tėvas Stanislovas: mažutėlių tarnas, didysis bėdų ir rūpesčių bankininkas, „Grytel-ninkų partijos“ steigėjas, visoms valdžioms kliūvantis, savižudžių užtarėjas ir jų laidotojas, alkoho-likų ir narkomanų vilties teikėjas... Šluostęs gyvenimo dulkes nuo Evangelijos bažnyčioje ir kaimo tro-boje... O 2005 metų birželį iškeliavęs į Amžinybę.

Anot j. Marcinkevičiaus, Tėvas Stanislovas buvo vaikščiojanti Meilė. Jis lyg uola, į kurią remiamės, ketindami pakilti.

Šventi šio dvasininko žodžiai ir šiandien kiekvienam yra svarbūs. Įsiklausykite į juos. Lyg į maldą, ramiai, giedančiu ritmu, su atsidū-sėjimais sruvenančią iš šventų Tėvo Stanislovo lūpų. O svarbiausia – iš Širdies... Nors minutėlę stabtelkite ir susimąstykite:

„Dievas sutvėrė žmogų tiesų, todėl turime būti statūs, nevalia susikū-printi. Neretai motinos, turinčios invalidus vaikus, būna tiesos.“

„Net ir labai vienišas, net labiau-siai prislėgtas visuomet gali kreiptis į Dievą, kalbėtis su juo, prašyti pa-galbos. Tik visuomet reikia pridėti žodelį „mano Dieve“.

„Biblijoje parašyta „Džiaukitės“. Šimtus kartų parašyta. Džiaukitės, bet ne linksminkitės – nustumkite nuobodulį, apatiją. Vienas daly-kas – kūno būsena, kitas – dvasia.

Šachtoje giedodavau, džiaugda-vausi, kad gyvenu. Tuo metu turėjau kalinio numerį ir kirtiklį rankoje.“

„Žmogus dažnai tarpusavio santy-kius dramatizuoja. Žmonai prisvilo kiaušinienė ir vyras labai dramati-zuoja situaciją. Bet galima suvalgyti ir kiek prisvilusią kiaušinienę. „Teesie tavo valia“ – netirštinti, nedramati-zuoti situacijos.“

„Žmogus turi būti aktyvus, ener-gingas. Į lovą reikia ne gulti, bet kristi iš nuovargio. Nakvynėn tokių svečių kaip depresija nepriimu“.

„Liga – tai didelis išbandymas ne tik kūnui. Atsibuskite su malda lūpo-se. Gyvenime kartais taip pasineriam į kūno aistras, kad tampame vien kūnu, o siela sunyksta. Leiskit sielai iš kūno aistrų vergovės išsinert.“

„Per šešias dienas Dievas sutvėrė banginius, augalus, žvėris... Bet du dalykai nepaminėti. Pirma, Ramybė – Džiaugsmas ir, antra, - Laikas. Tuos du dalykus Dievas laiko užantyje ir pagal gra� ką dalija septintąją die-ną. Tad sekmadienis – sustojimas.“

„Jei žmonės būtų užmiršę žodį „Tu“, o sakytų tik žodį „Aš“, žemėje jau savaime būtų pragaras. Išmeskite iš savęs neapykantą, išeikite iš mirties į gyvenimą.“

Tebūna ramu ir džiugu Jūsų širdy-se!

Remiantis Birutės Tiknevičiūtės knyga „Tėvas Stanislovas – mažutė-lių tarnas“

parengė Ligita Šoliūnienė

Malda iš širdies


Alergija maistui nustatoma 6 - 8% žmonių, dažniausiai 1 - 2 gyvenimo metais. Teoriškai žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas gali sukelti alergijas. Tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90% visų alerginių reakcijų į maistą. Šie maisto produktai žinomi kaip “didysis aštuonetas”, į kurį įeina: pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, žuvis, jūros gėrybės, soja, kviečiai. Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinamajame trakte.

Tačiau alergija – ne vienintelė XXI a. civilizacijos rykštė. Kur dar celiakija, diabetas, autizmas, gastritai, opos, dirgliosios žarnos sindromas, žvynelinė ir kt., kurių gydymui būtina speciali dieta...

Alergenų pašalinimas iš savo aplinkos – pagrindinis visų gydančių specialistų rekomendacinis pasiūlymas. Va tada diagnozuotajam ir prasideda vargas: tikrinti kiekvieną perkamą maisto produktą dėl specialios dietos, atsisakyti mielo naminio gyvūnėlio, keisti rūbus, patalus, pirkti nosinių, kremų ir labai daug vaistų...

Atsisakome, tačiau prarandame tai, kas telpa į du žodžius: GYVENIMO KOKYBĖ.

„Dieta be alergiją sukėlusio maisto produkto yra vienintelis svarbiausias maisto alergijos būdas, padedantis įgyti toleranciją alergenui. Bet tik pilnavertė mityba be maisto alergenų gali užtikrinti kokybišką vaiko augimą“ - tvirtina Kauno Medicinos Universiteto gydytoja alergologė - klinikinė imunologė doc. dr. Jūratė Staikūnienė.

Kad suvaldyti siaučiančią alergijos audrą ir gyventi pilnavertį gyvenimą įmanoma, jau įsitikino ne tik medikai. Dviejų atžalų mama, pati būdama alergiška žuvies produktams, Laima Vitkauskienė pasakoja kaip išvargino pastovus slapstymasis valgant namie, kai mažylės akutės stebi kiekvieną jai draudžiamo maisto kąsnį, detalios ir kankinančios paieškos specialių produktų parduotuvių lentynose...

Ilgą ir sunkų ligų kelią perėjusi mažos mergytės mama Laima Vitkauskienė šiandien bando padėti analogiškų bėdų užkluptus ligonius. Ji atidarė specializuotų maisto produktų parduotuvę „TikraiBe.lt“, kurioje prekiaujama produktais, skirtais dietinių ir specialių poreikių turintiems žmonėms. „Su tokių produktų trūkumu susidūriau asmeniškai. Ilgai gilinausi į šią sritį, ieškojau informacijos internete, konsultavausi su gydytojais, patyrusiais dietologais, hemeopatijos šalininkais. Dukrelės atvejis, kuomet pakeitus mitybą jos problemos apsitvarkė ir kasdien sutinkama begalė alergiškų žmonių verčia dalintis patirtimi ir pagalba. Tikimės, kad mūsų parduotuvė taps tikru draugu renkantis maistą žmonėms, linkusiems į alergiją, sergantiems celiakija, diabetu, autizmu, gastritais, opomis, dirgliosios žarnos sindromu, žvyneline, egzema (atopiniu dermatitu) ir kt. - visiems, kuriems netinka įprastas maistas,“ – pasakoja pirmosios tokios parduotuvės Lietuvoje įkūrėja.


Kaip suvaldyti alergiją maistui

Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė.

Žmogui dėl alerginės reakcijos gali:• prasidėti sloga,• atsirasti akių ar gomurio niežulys,• prasidėti čiaudulys, kosulys,• atsirasti patinimas — viso kūno ar kai kurių vietų,• išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,• sukilti dusulys,• pasireikšti vėmimas ar net viduriavimas.

Šie simptomai pažįstami ir aktualūs, nes jei ne jums, tai kažkam iš artimųjų tenka susidurti su alergija maistui ar atopiniu dermatitu, dažniausiai diagnozuojamu mažyliams.

Sveikata


Psichologija

1Neik vienas. Geriausia, jei su Tavimi bus kažkas iš suaugusiųjų. Suaugęs žmogus

galės palikti jus bendrauti ir suteikti jums privatumo iš karto, kai tik įsitikins, kad naujai sutiktas žmogus atrodo taip, kaip skelbėsi internete. Kad jam tikrai yra 16, o ne 34. Jei mintis eiti į pasimatymą kartu su suaugusiuoju, kuriuo Tu pasitiki, Tau atro-do neįmanoma, veskis grupę savo draugų.

2Susitik ir bendrauk tik viešoje vietoje: kavinėje, prekybos centre, galerijoje,

kinoteatre ar kt. Jokiu būdu nevažiuok į gamtą, Tavo ar naujo draugo namus ar miesto rajonus, kur būtumėte visiškai vieni. Internete sutikti žmonės griebiasi smurto. Tai atsitinka ne taip dažnai, kaip kad bijo Tavo tėvai, bet ne taip retai, kaip norėtume mes.

3 Turėk greito pasitraukimo planą, kad galėtum iš karto palikti pasimatymą,

jei nuspręsi, kad susitikti buvo bloga idėja. Pasitraukdamas Tu neprivalai pateikti jokių papildomų paaiškinimų.

4 Dar prieš susitikimą pasakyk, kad neturėsi daug laiko, nes tėvai lauks

Tavęsnamuose ar mieste. Tu visada galėsi pasakyti, kad aplinkybės pasikeitė, jei susiti-kimometu matysi, kad viskas einasi gerai.

5Turėk realistiškus lūkesčius. Visi šiek tiek meluoja internete. Taip pat būk tikras,

kad pats pamelavai tik šiek tiek.

6Leisk santykiams vystytis lėtai. Nors Tau atrodo, kad gerai pažįsti žmogų

išinterneto, iš tiesų žinai tik tai, ką jis ar ji parašė, atspausdino ar atsiuntė. Tu dar nežinai, koks tas žmogus yra iš tikrųjų. Skirk sau laiko pažinti jį realiai bendrau-damas.

7Pasitikėk savo nuojauta. Jei jauti, kad viskas klostosi ne taip, tuojau pat pa-

sitrauk. Apie jo jausmus pagalvosi vėliau. Dabar svarbiausia yra Tavo saugumas.

8Jei sutiktasis atrodo visiškai ne taip, kaip skelbėsi internete, nesileisdamas į kalbas

išeik ir nedvejodamas pranešk apie jį suau-gusiems. Tu gali padėti apsaugoti naujas aukas, tokias kaip Tu pats.

PATARIMAI APIE SAUGŲ PASIMATYMĄ PO PAŽINTIES INTERNETE

Parengė Vytis Valantinas, PARAMOS VAIKAMS CENTRAS


Antibiotikai yra vaistai, kurie slopina arba naikina bakterijų augimą. Jais gydomos infekcinės ligos, tačiau jie nėra veiksmingi prieš virusus, sukeliančius tokias ligas kaip gripas ar paprastas peršalimas. Tai yra virusinės infekcijos, kurios paprastai praeina savaime ir jų gydyti antibiotikais nereikia. Medikai tvirtina, jog antibiotikų kursas turi būti ge-riamas 7 - 10 dienų, nors ligos simptomai ir dingsta, atrodo, kad jau pasveikai, bet bakteriją būtina iki galo numalšinti. Kitokiu atveju atsiranda atsparumas tam antibiotikui, kitą kartą jau jis nebepadeda, prireikia žymiai stipresnių. Tačiau ar visad klausome gydytojų nurodymų? Nepaisydami to vėliau keiksnojam tuos pačius medikus ar antibiotikus. Dėl mūsų pačių neišprusimo, anot medikų, ir išaušo tas metas, kai dažnai vartojami jie jau sulaukia mūsų organizmo at-sparumo ir tampa nebeveiksmingi.

Medikai teigia, jog atsiranda vis daugiau antibiotikų vengiančių ir ne tik jų naudą, bet ir žalą suprantančių žmo-nių. Mūsų kalbinti pašnekovai nebuvo griežtai nusiteikę prieš šiuos vaistus, tačiau visi pripažino pajutę šalutinį jų poveikį. Neramina didėjantis nepasitikėjimas medikais, kal-tinant juos itin dažnu ir ne visad reikalingu gydymu antibio-tikais. Neigiamą žalą sau daro ir bet kokią ligą šiais medika-mentais skubantys gydytis asmenys. Pastarieji ne tik patys juos sau „išsirašo“, bet dar ir sugeba įsigyti pas nelegalius prekiautojus ar iškaulina vaistininkų.

Kadangi gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas, tad jūsų teisė rinktis sveikimą su antibiotikai ar be jų. O štai ką apie tai mano mūsų skaitytojai.

Rasa: „Manau, kad bereikalingas jų vartojimas, kai pa-skiriama „dėl visa ko“. Gydytojų, net gerai neištyrus ligonio, skiriami vis tie patys antibiotikai neduoda didelės naudos organizmui, galbūt net susilpnina imunitetą, išderina me-džiagų apykaitą.“

Jolanta: „Esu nusiteikusi prieš antibiotikus. Naudoju tik tokiu atveju, jei nepadeda liaudiškas gydymas. Geriau organizmo nepratinti prie šių stiprių cheminių prepratų. Jei jie „užmuša“ kažkokią bakteriją, tai slopina ir organizmo gerąsias ląsteles.“

Antibiotikai. UŽ ar PRIEŠ?

Kostinčioje, sloguojančioje, užkimusioje Lietuvoje nutarėme padiskutuoti šiuo metu itin aktualiu klausimu. Ar dažnai, užklupus net menkiausiam negalavimui, griebiamės

antibiotikų? Ar žinome kada juos vartoti, kad būtų veiksmingi? Ar visad teisingai elgiasi

juos paskirdami gydytojai?

2012 Rugsėjis MAMA ir TĖTIS 41

Rasa: „Aš ir vaikai antibiotikų stengiamės nevartot, nebent jau labai prispiria kokia liga. O štai vyras mėgsta juos vos ne vietoj vitaminų. Visa bėda, kad jis sugeba jų su-siveikt be recepto vaistinėj arba išsikaulina pas gydytojus.“

Aušra: „Retai sergam taip, kad reikėtų antibiotikų. Jei jau paskiria, tai būna rimta situacija ir vartojam. Paskutinį kartą teko man pavartoti ir nemažai, nes buvau operuota po sunkios traumos ir grėsė žarnyno infekcija. Infekcijos pavyko išvengti, organizmas, žinoma, po to buvo labai nusilpęs. Gėriau probiotikus ir atsistačiau gana greitai.“

Kristina: „Nors esame nusiteikę prieš cheminius vais-tus ir jų vengiame, įvertiname ir būtinybę juos gerti – jei rimtas pavojus gresia sveikatai ir gyvybei, rizikuoti ir savo principų laikytis neverta. Tai būtų kvaila. Geriau dėti dau-giau pastangų į organizmo atstatymą.“

Saulius: „Antibiotikus naudojame tik labai jau ekstra atveju. Ačiū Dievui, mūsų šeimą rimtos ligos aplenkia ir antibiotikų vartoti beveik netenka. manau, kad tai - medi-cininis preparatas, kuris gelbėdamas organizmą nuo ligų, labai stipriai jį nualina. Jei tik yra mažiausia galimybė jų atsisakyti, tai būtent taip ir reikėtų pasielgti, bet jei nėra kitos išeities... Ką gi - tai juk ne nuodas!“

Birutė: „Kol sūnus buvo mažas, gydytoja kiekvieną slogą gydė antibiotikais. Nežinau, todėl ar ne todėl, bet vaikas sirgo ir sirgo. Pakeitėm gydytoją - baigėsi antibi-otikai. Ir ligos baigėsi. Antibiotikus vartojau prieš kokius 5 metus, kai buvau susigriebusi plaučių uždegimą. Bet tada jau tikrai be jų nebuvo galima. O paskui dar kokius 3 mėnesius užtruko, kol organizmas atrado kažką pana-šaus į pusiausvyrą - ilgai turėjau problemų su virškinimu. Manyčiau, kad antibiotikai yra panašiai kaip chirurginis įsikišimas - kai kada tikrai neišvengiami, tačiau visgi tai kraštutinė priemonė. Ir be pasekmių jų vartojimas nepra-eina. Dar vienas motyvas „nevalgyti“ antibiotikų saujomis - pataupyti tą priemonę tam atvejui, jei tikrai prisireiktų. Man regis, kuo mažiau jų vartoji, tuo prireikus jie turėtų būti veiksmingesni. Visai nesinori „užsiauginti" pas save visos puokštės didžiajai daliai antibiotikų atsparios mi-krofloros.“

Vaineta: „Antibiotikai yra nepakeičiama priemonė operacijų atveju. Vargu ar kam šauna mintis gydytis apen-dicitą žolelėmis kai jis jau supūliavo arba trukęs. Vieninte-lis blogumas kad daktarai savo pačių sielos ramybei skiria juos dažniau nei jie iš tiesų yra būtini. Arba neturi pakan-kamu diagnostikos priemonių nustatyti reikalingumą. Mūsų šeimoje antibiotikai vartojami pagal baimės lygį. Mažiausiems - dažniausiai ir didėjančia tvarka mažina-ma . Kai sutinkam drąsesnių daktarų ar turinčių geresnes diagnostikos priemones, tuomet dažniausiai išsiverčiam be antibiotikų. Žinoma, gydymas trunka gerokai ilgiau, o rezultatai, kaip ir tiesa, slypi kažkur anapus.“

Jurgita: „17 metų dukra vidutiniškai kartą metuose gaudavo antibiotikų. Ir tik neseniai jai patvirtinta alergija, pasireiškianti sloga ir užkimšta nosimi. O mūsų gydytoja ilgus metus „sinusitą“ gydė antibiotikais.“

Parengė „Mama ir tėtis“

Kaip palydėsim sutikę pagal rūbą?

Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, kad negalima kiekvieną dieną rengtis kaip Tomas Sojeris (aut. past. Tomas So-jeris – JAV rašytojo Marko Tveno perso-nažas). Istorija byloja, kad seniau rūbai buvo ne tik ritualas, bet taip pat atspin-dėjo žmogaus statusą, padėtį visuo-menėje. Rūbai turėjo atitikti socialinį kodeksą. Nėriniai, brangios medžiagos, švelni avalynė rodė, jog žmogus laisvas nuo fizinio darbo, yra aukšto socialinio statuso. Šiomis dienomis tai yra tiesiog skoningi prabangūs rūbai.

Apie stiliaus ir madų niuansus ne-kalbėsime, tik apie tai, kas svarbu eili-niam piliečiui. Viskas turi būti daroma laiku ir vietoje, kitaip galite likti nesu-prasti tiek vyrai, tiek moterys. Kaip ži-nia, žmogų sutinka pagal rūbą, palydi

pagal protą. Tačiau kalbant apie tuos, kurie nesilaiko net menkiausių apran-gos reikalavimų – nesinori net ir sutikti. Būkime biedni, bet teisingi ir elkimės bei renkimės taip, kad sudarytumėm kitiems tik gerą įspūdį.

Etiketas juk nebuvo sugalvotas iš neturėjimo ką veikti. Tai svarbus da-lykas kiekvieno žmogaus gyvenime, ypač to, kuris yra socialiai aktyvus, visur dalyvaujantis, dirbantis ar tiesiog besi-rūpinantis savimi. Sutikime, yra keista, kai nueini į viešą renginį, kad ir knygos pristatymą, o ten pamatai tai, ko geriau nebūtum pamatęs. Čia jau kaip F.Nyčė sakė: „Aš noriu – kartą visiems laikams, – daug ko nežinoti. – Išmintis nustato ir pažinimo ribas.“ Ogi viešame rimta-me renginyje, kur publika specifinė (tas pats knygos pristatymas), renkasi rimti žmonės, studentai, rašytojai, žurnalistai

ir panašiai. Šalia jų sėdi jaunutė mergai-tė, sijonukas trumpas, vos visi žinome ką dengiantis, tačiau tai dar nėra tokia jau bėda, nors... O panelės kojos – lyg vasaros ražiena (mat be pėdkelnių). Ži-noma, kvailas nepastebės – protingas nepasakys (ypač garsiai), bet, be abejo-nės, nusistebi visi. Kitas atvejis – moky-kla. Mokytojai yra pavyzdys jaunimui, tačiau situacija analogiška, tik sijonas kiek ilgesnis. Šį kartą moteris gavo įspė-jimą iš kito mokytojo. Manote ji pasiju-to smagiai? Taigi, kaip mes rengiamės namuose, darže ar prie jūros – atskira tema, tačiau aprangos kodas ir etiketas viešose vietose yra privalomas visiems be išimties.

Apranga mieste

Kaip jau supratote, etiketas yra tam tikros visuotinai priimtos taisyklės (ap-

Aprangosetiketas

Ne vieną kartą mieste, renginyje ar darbe esame nužvelgę kitų žmonių išvaizdą, analizavę jų aprangą. Tiesą sakant, tą darome kone kiekvieną dieną. Į mūsų aprangą taip pat sminga šimtai žvilgsnių. Tad ką žinome apie etiketą? Ką žinoti apie aprangą privalu kiekvienam? Performuluojant posakį apie įstatymus – etiketo neišmanymas taip pat neatleidžia nuo atsakomybės.


Mūsų rūpesčiai


P��r��i�� m��mą�� m�l��!L��n�n�y� ž�i��m�� i��ė�

UAB el. p.: [email protected],Metalo g. 6A, Vilnius, 8-652-39753

rangos, elgesio, bendravimo ir t.t.).

Tvarkingi ir prižiūrėti turi būti ne tik rūbai, o ir pats žmogus. Tiek mote-rys, tiek vyrai neturėtų kramtyti nagų, į tai atkreipia dėmesį beveik visi. Nagų kramtymas yra ne tik prasto tono žen-klas, bet ir psichologo konsultacijos vertas sutrikimas. Taigi nagai turi būti švarūs ir nevalgomi. Kojų nagai taip pat ne atskira respublika, jais reikia rūpintis. Tai aktualiausia moterims, avinčioms atvirą apavą. Nėra baisiau, kai sutinka-me moterį, kurios kojų nagai primena daržus ar priešistorinį žmogų. Jei jau renkamės atviras basutes, tai reikia ras-ti laiko ir pedikiūrui. Nagų neturėtų ap-leisti ir vyrai.

Kai jau esame pasirūpinę savo kū-nais, galime galvoti ir apie aprangą. Kalbant apie tai, jūsų stilius nėra tiek svarbus, kiek atrodymas tvarkingai. Tai reiškia, kad jūsų rūbai turi būti švarūs, prižiūrėti, nenublukę, visos sagos turi būti vietoje, taip pat ir siūlai. Jeigu esa-te ne mažas vaikas, o suaugęs žmogus

– rekomenduojama taip ir atrodyti. Moterims, mėgstančioms šiltą dieną į miestą eiti su ilgesniais ar trumpesniais sijonais, vertėtų susirasti pėdkelnes. Suprantama, kad vasarą būna karšta, o rudens pradžioje dar gana šilta, bet juk niekas neliepia mūvėti žieminių pėdkelnių, juolab, kad šiais laikais yra ir itin plonų. Gerą toną išmananti moteris niekada į gatvę neišeis taip, kaip į pa-plūdimį ar daržą. Pagal etiketą nedera avėti avalynę be kojinių, taip pat kaip ir pėdutes, kurios kyšo iš basučių ar bate-lių. Jei renkatės atviras basutes, pėdkel-nės yra nereikalingos, tačiau kojos turi būti išpuoselėtos, o kitais atvejais pėd-kelnės privalomos netgi vasarą. Žino-ma, tai negalioja prancūzėms, kurios ir esant nedidelei minusinei temperatū-rai pėdkelnių nemūvi, tačiau to krašto etiketas ir mados kiek skiriasi nuo lietu-viškojo. Etiketo taisyklėse užsimenama ir apie viršutinės kūno dalies aprangą. Kad ir kaip mėgstate rūbus giliomis iš-kirptėmis, jei nenorite būti palaikyta tokia, kokia nesate, didelė iškirptė (kai visi lobiai taip ir veržiasi pirmiau jūsų)

nėra jūsų draugė. Tai ne tik neetiška, bet ir ne visada patrauklu (ypač su am-žiumi). Vyrai taip pat neturėtų miesto gatvėmis žygiuoti plačiai atsagstytais marškiniais, kurių viena dalis vis dar nesėkmingai sukišta į kelnes, ypač jei tai nėra jūsų „vizitinė kortelė“ ar išskir-tinumo dalis. O jei jau avite atvirus va-sarinius batus dar kartą perskaitykite pastraipą apie kojų priežiūrą.

Miesto gatvės ar parduotuvės eilė neįpareigoja taip stipriai, kaip viešas renginys ar darbo aplinka. Tačiau jei norite, kad jus sutiktų (kad ir pagal rūbą) ir apie jus galvotų tinkamai, sten-kitės taip ir atrodyti. Viskas turi savus vardus: moteris, vyras, suaugęs žmo-gus ir t.t. Kiekvienas vardas reprezen-tuoja jo turėtoją, taigi, jei norite būti moterimi, o ne merga, moterėle ar dar blogiau, atrodykite kaip moteris. Ta pati taisyklė galioja ir vyrams.

Parengė Ringailė Stulpinaitė

Aliaskos malamutai kilę iš šalto, nepalankių klimato sąlygų kraš-to – Aliaskos (JAV). Šie šunys gyveno kartu su šiaurės vakarų pakran-tėse įsikūrusiomis inuitų gentimis. Stiprūs ir prieraišūs gyvūnai atliko labai svarbų vaidmenį genčių gyvenime – buvo nepakeičiami stam-baus grobio (ruonių, baltųjų lokių) medžioklėje ar gabenant sunkius krovinius kinkiniais. Aliaskos malamutai vieni seniausių šiaurės kin-komų šunų. Traukti roges – pagrindinė šių šunų paskirtis. Labiausiai malamutai buvo vertinami dėl didelės jėgos ir ištvermės – lyginant su smulkesniais šunimis buvo lėtesni, bet sugebėdavo atlikti nepa-lyginimai sunkesnį darbą ir įveikti kur kas ilgesnius atstumus. Puikūs pagalbininkai ir ištikimi draugai buvo saugomi ir gerai prižiūrimi, o susirgę – gydomi taip pat atidžiai, kaip žmonės. Pirmieji į regioną atvykę tyrinėtojai buvo sužavėti Aliaskos malamutų stiprybės ir di-delio prisirišimo prie šeimininkų. 1896 metais regioną užplūdo gau-sybė pašaliečių, ieškančių aukso. Atvykėliai rengdavo įvairių veislių šunų svorio traukimo konkursus, lenktynes. Veislės buvo maišomos viena su kita, stengiantis atrasti tinkamesnius lenktynėms šunis arba tiesiog išlaikyti pakankamą kiekį pagalbininkų aukso ieškotojams. 1920 metais vienam Naujosios Anglijos šunų lenktynių entuziastui ėmus veisti tradicinius Aliaskos malamutus nebeliko pavojaus išnykti šiai veislei. O jau 1935 metais šie augintiniai sulaukė Amerikos Ken-nel klubo pripažinimo.

VIDUTINIŠKASAUKŠTASVIDUTINIŠKASVIDUTINIŠKASDOMINUOJANTISSĄLYGIŠKAI DRAUGIŠKASLABAI DRAUGIŠKASVIDUTINIŠKASNETINKAMASVIDUTINIŠKASVIDUTINIŠKAPUIKUSŽEMAS

EnergingumasKrūvio poreikisŽaismingumas

Prieraišumas Elgesys su kitais šunimis

Elgesys su kitais gyvūnais Elgesys su nepažįstamaisiais

Dresavimas Sarginis šuo

Gebėjimas saugoti Priežiūra

Atsparumas šalčiuiAtsparumas karščiui

Šunys.ALIASKOS MALAMUTAS

Žiūrėkite naujausias „Dogs 101“ laidas

lapkričio mėn. darbo dienomis

17.20 val.

www.morgana.lt - nuot.


Svajojantys įsigyti Aliaskos malamutą turėtų pamiršti apie idealią tvarką na-muose ar pedantiškai išpuoselėtą kiemą. Šios veislės šunų augintojai galėtų

papasakoti begales linksmų ir jau ne tik juoką keliančių istorijų apie savo judriuosius augintinius. Ne iš vienų lūpų išgirsite apie duobėtu lauku tapusį kiemą, gyvenimą aš-triuose nasruose baigusius brangiai kainavusius augalus, kurmiarausiais pavirtusius ilgai puoselėtus gėlių darželius. Mylimam augintiniui atleidžiama viskas. Net jei ten-ka verkti dėl lūžusio tuose pačiuose namuose gyvenančios katės šonkaulio ar pačiam skaičiuoti mėlynes ir žaizdas, atsiradusias po netikėtos dar neįgudusio šeimininko ir jauno, bet jau labai stipraus, neklaužados žaidimų baigties.

Parengta bendradarbiaujant su Animal Planet ir veislynui „Šiaurinė Žvaigždė“

Veislyno „Šiaurinė Žvaigždė“ nuot.

Priežiūra ir sveikataAliaskos malamutai sunkiai ištveria vie-

natvę ir neveiklumą. Šiuos šunis įmanoma laikyti ir mieste, tačiau gyvenimą nedide-lių plotų būstuose ir pasivaikščiojimus vien miesto aplinkoje vargu ar pavadinsi tinka-miausia šiai veislei aplinka. Įkalintas mažo-je erdvėje judrus šuo gali prikrėsti nemažai šunybių ir gerokai „pagražinti“ interjerą. Protinei ir fi zinei malamutų veiklai palaikyti būtini ilgi ir dažni pasivaikščiojimai, o jeigu yra galimybių – kinkymas į roges, lenktynės.

Šiltas kailis leidžia Aliaskos malamu-tams džiaugtis šaltu oru, tačiau šie šunys sunkiai pakelia karštį. Taigi akivaizdu, kad idealiausiai malamutai jaučiasi šaltuoju metų sezonu, o vasarą jų priežiūra gali kelti sunkumų.

Šios veislės šunys išgyvena 10-12 metų. Būdingos ligos: klubo sąnario displazija, ne-užaugimas (nykštukas), hemolitinė anemi-ja (raudonųjų kūnelių nepakankamumas), įgimtos inkstų ligos.

Aliaskos malamutai nereikalauja daž-no maudymo, o jų kailį pakanka kartą per savaitę (arba net rečiau) pašukuoti šepečiu. Gyvūno šėrimosi etapu reikalingas dažnes-nis šukavimas, o trimingavimas (pešimas) rekomenduojamas tik kojų tvarkai ir švarai plaikyti.

46 MAMA ir TĖTIS 2012 Rugsėjis

Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami emocinės šilumos, saugumo, saviraiškos ir kiti poreikiai. Mažyliai bendravimo pagrindų išmoksta stebėdami ir komunikuodami su savo tėvais. Todėl vaikams labai yra svarbūs pirmieji bendravimo įspūdžiai. Tyrinėdami ir stebėdami savo aplinką mažyliai bendrauti mokosi ne tik kalba, bet ir gestais. Atlikti psichologiniai

tyrimai parodė, jog žodiniu būdu žmonės perduoda tik 20-40% informacijos, o 60-80% atitenka nežodiniam bendravimui. Nors bendravimas iš pirmo žvilgsnio atrodo labai nesudėtingas procesas, neretai nutinka taip, kad tėvų ir vaikų sąveika nėra tokia, kokios jie norėtų. Kodėl taip nutinka?

Neretai tėvai, norėdami išugdyti savo mažylius kuo mažiau priklausomus nuo jų pačių, nepatenkina jų bendravimo ir emocinės šilumos poreikių, pvz.: kai mažylis verkia, stengiasi neimti jo ant rankų, nemyluoti, kad vaikas išmoktų pats nurimti, o kai guli ramus lovytėje, taip pat tuo nepiktnaudžiauja siekdami, kad vaikas išmoktų pabūti vienas. Taip mažylis kasdien gauna vis mažiau tėvų šilumos, nepatenkina bendravimo poreikio ir laikui bėgant supranta, kad ką bedarytų, norimo dėmesio iš tėvų nesulauks. Tokiose sąlygose užaugę vaikučiai turi silpnesnius bendravimo įgūdžius, nes nemoka tinkamai reaguoti į kitų žmonių jausmus. Taigi norint išmokyti vaiką tinkamai bendrauti, reikia ir patiems to nuolat mokytis. Pastebėkime patys save ir pasakykime sau ar mes išties bendraujame su savo mažyliais? Ar mes stebime juos, pastebime jų poreikius ir sugebame juos patenkinti?

Lankymasis žaidimų kambariuose, atrakcionų parkuose ar žaislais užverstas vaiko kambarys nėra kokybiško tėvų ir vaiko bendravimo ženklas. Kokybišką bendravimą reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek laiko tėvai praleidžia su vaiku, o pagal tai, kas tuo metu įvyksta tarp jų. Abiem pusėm bendra ir maloni veikla visiems suteiks daugiau džiaugsmo.

Tėvai ir vaikai bendravimo meno turi mokytis visą gyvenimą. Bendravimo sėkmę lemia noras ir pastangos suprasti kitą žmogų, domėjimasis juo ir skiriamas dėmesys jam, pastangos suprasti jį ir jo vidinį pasaulį, išgyvenimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas egocentrizmas (vaikams sunku suprasti kito žmogaus požiūrį), tad bendraudami tėveliai turi suvokti, jog jų mažylis egoistiškai kartais elgiasi nesąmoningai. Jis tiesiog labai nori pabendrauti su jumis ir todėl, nesuvokdamas to, gali pradėti pokalbį užstodamas televizorių, kai jūs žiūrite žinias, ar pertraukinėti jus, kai dirbate virtuvėje.

Todėl bendraujant su mažu vaiku reikia prisiminti, kad toks elgesys atspindi jo pažintinį ribotumą. Bendraudami nepamirškime ir to, kad ikimokyklinukams lengviau laikytis pozityvių nurodymų negu negatyvių. Tą tėvai neretai pamiršta ir sukonfliktuoja su savo mažaisiais. Vaikai negeba kontroliuoti savo elgesio kaip suaugusieji. Kai vaikai išlieja maistą, nereaguoja į pastabas, draudimus,- jie tai daro nepiktavališkai ir nesąmoningai.

Norint efektyviai bendrauti su vaiku šeimoje yra svarbu tinkamai pasinaudoti įvairiomis bendravimo priemonėmis. Bendraudami su vaiku žiūrėkite jam į akis, kalbėkite trumpais sakiniais, palaikydami kontaktą su jais, kartais prisiliesdami. Taip vaikai jaučia, kad bendraujama tik su jais ir dėl to jaučiasi saugiau bei patys išmoksta tinkamai atsakyti į jūsų bendravimą. Skambus žodis, atidus klausymasis, šmaikšti replika, metafora, laiku pavartota mimika ar gestas bendravimą daro įtaigų ir paveikų.

„Tėveliai, pabūkit su manimi...“Psichologija

2012 Liepa MAMA ir TĖTIS 47

MUS RASITE: Vilnius PPC AKROPOLIS, Ozo g. 25 PC MANDARINAS, Ateities g. 91 Kaunas PPC AKROPOLIS, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėda PPC AKROPOLIS, Taikos pr. 61 Šiauliai PPC AKROPOLIS, Aido g. 8 Panevėžys PC Babilonas I, Savitiškio g. 61

SmartMax konstruktoriai pirmą kartą buvo pristatyti Norvegijoje 2010 metais ir pripažinti geriausiu gaminiu savo kategorijoje bei tapo metų žaislu. Tėveliai sako, kad SmartMax konstruktorių įdomu dėlioti ne tik jų vaikams, bet ir jiems patiems. Iš pradžių vaikai tyrinėja magneto galimybes, žaisdami jungia detales tarpusavyje. Pasitelkus mokomąją knygelę galima sudėti daugybę įvairių konstrukcijų – pradedant geometrinėmis � gūromis, raidėmis, skaičiais ir baigiant erdviniais statiniais tokiais kaip bokštas, tiltas ar piramidė. Tėveliai džiaugiasi, kad jų vaikai gali dėlioti ir statyti be vyresniųjų pagalbos - detalės tvirtai pritraukia viena kitą, lengvai formuojasi, bei išsiardo.

Detalės atitinka pačius griežčiausius saugumo reikalavimus. Nepraryjami magnetiniai burbulai ir sijos pagamintos pasitelkus specialiąją plastiko lydimo technologiją tam, kad detalės nelūžtų ir vaikai nesusižeistų.

Lavinamieji magnetiniai konstruktoriai SmartMax - tai ypatingi konstruktoriai, kurie sukuria galimybę vaikams jau nuo 1 metų saugiai patirti magneto kuriamą stebuklą bei konstravimo ypatumus. Didelės detalės ir idealiai atitaikytas magnetų stiprumas leidžia lengvai surinkti ir išardyti statinius. Spalvotai iliustruotos mokomosios knygelės, esančios kiekviename rinkinyje, žingsnis po žingsnio demonstruoja skirtingų konstrukcijų galimybes bei padeda įsisavinti magneto veikimo principus. O visų svarbiausia - SmartMax konstruktoriai žadina vaiko vaizduotę ir suteikia galimybę jai pasireikšti.galimybę jai pasireikšti.

vaikai nesusižeistų. vaikai nesusižeistų.

SmartMax – viskas tam, kad vaikai žaistų saugiai,

smagiai ir kūrybingai.Patarimai tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus:

q Stebėdami savo vaikus tiek žodžiais, tiek mimika reaguokite į jų elgesį. q Bendraudami palaikykite kontaktą (akių, fizinį). q Susiraskite abiem pusėms mėgstamą veiklą, kad kartu praleistas laikas būtų malonus abiem. q Žaisdami su vaiku skirkite visą dėmesį jam neužsiimdami pašaliniais darbais. q Žaisdami su vaiku leiskite jam pasirinkti žaislą, skatinkite jo iniciatyvą. q Žaisdami matykite ir įvardinkite ką matote, nebūkite vien stebėtojais. q Pagirkite (pvz.: „Šauniai sugalvojai“). q Domėkitės (pvz.: „Ar lėlytė nealkina? Gal ją reikėtų perrengti?“). q Pagelbėkite, jei vaikas prašo pagalbos. Per anksti jos nesiūlykite - būkite kantresni. q Nekritikuokite vaiko, jei jam nepavyksta atlikti vienos ar kitos žaidimo užduotėlės, paskatinkite pabandyti dar kartą, pasiūlykite pagalbą. q Veiklai paįvairinti prisiminkite savo vaikystės žaidimus (karpinius, lipdinius iš tešlos, popierines lėles, statinius iš dėžučių, t.t.), kurie nebuvo brangūs, tačiau puikiai lavino fantaziją. q Nebarkite vaiko, jei jis piešdamas staiga mes į šalį pieštukus ir pareikš norą šokti ar žaisti su lėlėmis. Paskatinkite užbaigti piešinį ir tada leiskite užsiimti kita veikla. Maži vaikai trumpai išlaiko dėmesį, greitai pavargsta, tad veiklos kaita padeda iš naujo susikaupti ir susidomėti

Parengė Šiaulių m. PPT psichologė Ieva Jurevičienė


DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS.

Pagal DK 129 str., 3d. 4 punktą, tei-sėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti santuokinė ir šeiminė padėtis; pagal 4 d., darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atve-jais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Pagal 132 str., darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gim-dymo atostogoms, išskyrus atvejus, kai pasibaigia trumpalaikė terminuota su-tartis. Su darbuotojais, auginančiais vai-ką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Remiantis DK 135 str., pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, turi asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų.

DARBO LAIKAS.

Pagal 146 str. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės laikas nustatomas pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maiti-nančiajai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ar darbuotojui, vie-nam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arbą neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Darbas ne viso darbo laiko sąlygo-mis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuo-jant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją ir kitų teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirb-tam laikui arba atliktam darbui.

Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pa-mainą (147 str.). Nėščios, neseniai pagim-džiusios, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei vieni auginantys vaiką iki ke-turiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aš-tuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti

Mūsų rūpesčiai

Ką turi žinoti dirbančiosm a m o s ?

Šiais laikais turėti gerą ir patinkantį darbą yra prabanga, o auginti vaikus ir sėkmingai dirbti – gyvenimo

sėkmė. Žinoma, nelengva suderinti sėkmingą karjerą ir laimingą šeimą. Labai dažnai mamos tempia sergančius

vaikus į darželį arba neramia širdimi palieka vienus namie. Pasiseka, jei po ranka yra močiutė arba patikima kaimynė. Juk ne kiekvienam darbdaviui paaiškinsi, kad

vaikas svarbiau už darbą. Mūsų šalyje dar mažai įmonių, įstaigų ar organizacijų, kur įrengti vaikų kambariai ir

vaikutis visą dieną gali praleisti šalia mamos. Pasitaiko darbdavių, kurie, priimdami į darbą, smulkiai išklausinėja apie šeiminę padėtį, vaikų amžių ar ketinimą tapti mama.

Maži vaikai gali tapti kliūtimi įsidarbinti, o mažylių mamas kartais taikomasi atleisti ir tokia diskriminacija Lietuvoje dar mažai viešinama. Taigi, kokias garantijas pateikia LR

Darbo kodeksas (toliau – DK)?

viršvalandinius darbus tik jų sutikimu (150 str.). Pagal 154 str., nėščios, neseniai pagimdžiusios, krūtimi maitinančios mo-terys, darbuotojai auginantys vaiką iki trejų metų, arba vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį bei poilsio dienomis (161 str.) tik jų sutikimu.

POILSIO LAIKAS.

Pagal 166 str., darbuotojams, vie-niems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiamos kasmetinės minima-liosios trisdešimt penkių dienų atostogos. Remiantis 169 str., nesuėjus šešiems ne-pertraukiamojo darbo mėnesiams, dar-buotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, o teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi nėščios moterys ir darbuoto-jai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat vyrams jų pageidavimu, žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Pagal 179 str., moterims suteikia-mos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo, gimus dviem ar daugiau vaikų – sep-tyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos suteikiamos visos, nepaisant iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Pagal 179.1 str., vyrams suteikiamos tė-vystės atostogos – laikotarpiui nuo vai-ko gimimo dienos iki jam sukaks vienas

mėnuo. Remiantis 180 str., pagal šeimos pasirinkimą motinai, tėvui, seneliams ar kitiems giminaičiams, faktiškai augi-nantiems vaiką, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Per šį atostogų laiką paliekama darbo vieta, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.

LR DK 184 str. reglamentuoja nemo-kamų atostogų suteikimą. Darbuoto-jams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikia-mos iki keturiolikos kalendorinių dienų; darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisde-šimties kalendorinių dienų; moters nėštu-mo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atos-togų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų ben-dra trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

Pagal DK 214 str., darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuo-niolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma po-ilsio diena per mėnesį (vadinamieji ma-madieniai) arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį, arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui vidutinį darbo už-mokestį.

Įstatymai taip pat rūpinasi moti-nystės sauga. Nėščių, neseniai pagim-

džiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant to-kioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį mo-ters ir kūdikio sveikatai. Tokių sąlygų ir veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Nesant galimybės neseniai pagim-džiusią ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų per-kelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jai ar kūdikiui, tokiai mote-riai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų numatytos moti-nystės socialinio draudimo pašalpos. Įstatymas taip pat numato kas tris valandas pusvalandžio trukmės per-traukas kūdikiui maitinti, be to, per-traukas galima sujungti ar pridėti prie bendros poilsio pertraukos. Pertrau-kos kūdikiui maitinti apmokamos pa-gal darbuotojos vidutinį darbo užmo-kestį. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar kūdikį maitinančios moterys gali vykti į komandiruotes tik jų pačių su-tikimu.

Kaip ginti savo teises? Pirmiau-siai – kalbėtis su darbdaviu, remiantis įstatymais. Darbuotojų teises gina profesinės sąjungos arba darbuotojų atstovai, greitai ir išsamiai į klausi-mus atsako ir Valstybinė darbo ins-pekcija. LR Darbo kodekso įstatymai yra imperatyvi forma ir jų pakeisti negalima, bet pagal įmonės ar orga-nizacijos kolektyvinę sutartį galima numatyti ir daugiau lengvatų.

Parengė Jūratė Stulpinienė


Kryžiažodis

Praeito kryžiažodžio, 2012 Rugsėjis-Spalis/ Nr.5(8) atsakymas – Debesėlis

30 Lt kvietimus pavalgyti Fokus Picerijoje laimėjo: Vitalija Trimonienė, Živilė Mieliauskaitė-Pavliukovič, Renata Grigianecienė. Laimėtojus kviečiame susisiekti el.p.: [email protected] arba tel. 8 605 56444

Vertikaliai: Kabikai. Rokada. Mitai. Vėsia. Garas. Akmuo. Pasas. Norvilas. Gitana. Dargana. Abot. Vaga. Ringas. Insulė. Asveja. „Ikea”. Traktoriai. Aspirantas. Dilemos. „Kodak”. „Iliada”. Atosa. Asama. Horizontaliai: Tango. Idėja. Kava. Boikotas. Rombas. Mirta. Arija. Uoga. Kvadriga. Svotas. Ainai. Vila. Nina. Ignas. Atsakas. Sesule. Varpa. Dėka. Tirai. Uola. Lada. Ringetas. Fiat. Moka. Adatos. Šias. Saga. Sudoku:Horizontaliai: 578621943. 142893756. 396547182. 869372415. 435186279. 217954638. 624738591. 753219864. 981465327.

Laisvalaikis


www.acorus.lt

„Žolynėlio“ arbatų pasaulis atvėrė duris mažyliams ir jų mamytėms.� Kvapnių žolelių pagalba virškinimui, maitinančioms mamytėms, imunitetui,

nuo peršalimo, geram miegeliui... � Jokių dažiklių, jokių kvapiųjų medžiagų! Tik tai, kas natūraliai užauginta

mūsų žemėje ir šio linksmo pienės pūkučio pateikta Jums. � Mėgaukitės lietuviškos žolelių arbatėlės skoniu ir nauda

„Žolynėlio“ arbatų pasaulis atvėrė duris mažyliams ir jų mamytyliams ir jų mamytyliams ir jų mam ėms.� Kvapnių žolelių pagalba virškinimui, maitinančioms mamytėms, imunitetui,

Documents

Mama ir Tėtis