Gydytojas Kazimieras Vitkauskas apie gimdymo tak indymuiGalynjams su pavasario ligomisPirmoji pagalba vaiko akytmsVaikas darelyjeSveiki miltiniai patiekalaiKaip pavasar atgauti jgas?

2015 m. pavasaris Rpinkims vaiko sveikata

Mamos figra ir vaiko sveikata

Daugiau informacijos vaistinse arba www.vaistas.lt

3MaM istorijos Mamos figra ir vaiko sveikata

PaVasario LiGos Kaip igydyti bronchit?

Kad paprastas peralimas nevirst rimtesne liga

BkiMe sVeikuiai Koki vitamin reikia vaikui?

Mai pilveliai nori draugauti su gerosiomis bakterijomisPirmoji pagalba vaiko akytms

sVeika MitYBa Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kuri nenutuksime

Prieira ir uGDYMas Darelyje kaip namie tik su draugais

Kaip vaikui susidraugauti su naktipuodiu

kDikis Koki kosmetik perkame kdikiui?

Kvieia eim mokykllKad vara namuose bt sveika

Pirmieji ingsneliai

MaMYtGimdymo taka indymui

Viduri ukietjimas daugelio nij problemaKaip pavasar atgauti gro ir jgas?

Turinys

www.mamairvaikas.lt sveikatos urnalas internete

Virelio nuotraukoje kineziterapeut Erika Taicien su dukrelmis

2015 m. Nr. 1 (22)Nemokamas urnalas

Leidjas MB Mama ir vaikasinfo@mamairvaikas.lt

Leidin pareng Dalia Petrutyt, Ieva Grabauskien, Undin Gil

Maketuotoja Graina Putelien

reklamaIeva Tumnait, tel. 8 659 59596El. patas ieva@mamairvaikas.lt

Projektas Mama ir vaikas vadov Neringa Grabauskien, tel. 8 659 58686El. patas neringa@mamairvaikas.lt

Dl vaist vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. U reklamos turin ir kalb neatsakome.

Gydytojas Kazimieras Vitkauskas apie gimdymo tak indymuiGalynjams su pavasario ligomisPirmoji pagalba vaiko akytmsVaikas darelyjeSveiki milti niai pati ekalaiKaip pavasar atgauti jgas?

2015 m. pavasaris Rpinkims vaiko sveikata

Mamos gra ir vaiko sveikata

Suaugusij ir vaik dant gydymasvis ri protezavimas

estetinis plombavimasortodontinis gydymas

dant balinimasburnos higiena

chirurgija

iaurs pr. 37, Vilnius(Naujoji Vilnia, alia, PC NORFA)

Tel. +370 526 75458Mob. +370 609 94566

El. p. alidenta.info@gmail.comw w w . a l i d e n t a . l t

Daugiau informacijos vaistinse arba www.vaistas.lt

4

68

101214

16

1820

22242526

283032

4MA

M

ISTO

RIJO

S

Kodl pasirinkote btent badminton? Gal visa js eima laisvalaikiu sportuoja kartu?

Laisvalaikio ms eima turi maai. Daugiau-siai laiko kartu praleidiame savaitgal. Tuomet isiruoiame pasivaikioti park, kino teatr, vaiuojame aplankyti seneli arba tiesiog visi kartu leidiame vakarus namuose. Kaip kineziterapeut, inoma, galiau daugiau dmesio skirti savo vaik laikysenai, bendram fiziniam pasirengimui, bet vis pritrksta laiko.

Badminton jos pradjo aisti tik iais mokslo metais. Anksiau abi lank oki brelius. Bad-minton pasirinkome todl, kad tai dinamikas, smagus aidimas. Jis stiprina virutin kno dal, kojas, lavina oklum ir koordinacij. is aidimas tinka visai eimai, deja, sportuojam daniausiai visi atskirai. Vyras aidia krepin, a sportuo-ju namuose, jokio sporto klubo nelankau, nes pati galiu susidaryti pratim kompleks. Svarbu nepatingti ir rasti laiko sau.

Sako, kad tradicikai dukros labiau prisi-riusios prie tio, o sns prie mamos, o kas didesnis autoritetas ir dukreli draugas js eimoje?

I ties taip ir yra. Dukroms ttis eimos tvirtov, u kurios mes visos trys jauiams labai saugios ir ramios. A darb baigiu gana anksti, todl vaik uklasine veikla daniausiai tenka r-pintis man. Taigi ir nam ruoos darbai paprastai atitenka man, nes ms ttis labai daug dirba.

Man svarbu dukras imokyti savarankikumo.

Noriau, kad jos mokt ir valg pagaminti, ir susitvarkyti namuose, ir savimi pasirpinti.

Visos dar ir pieiate, gal ir kit pomgi turite?

Manau, kad reikia lavinti ir menin dukr skon. Marija ir Ieva jau treius metus lanko dails brel Trys mzos Nacionalinje M. K. iurlionio men mokykloje. Man patinka tapyba, ypa aliejiniais daais.

Labiausiai mgstu gaminti saldumynus. Pyra-gus ir tortus pradjau kepti augindama dukras namuose. Dabar turiu didiul segtuv vairiausi recept. Visoms eimos ventms tort stengiuosi ikepti pati. Mergaitms skaniausias mork pyra-gas bei tortas Angelo aaros.

Dar vienas mergaii mgstamas usimi- mas Shih-Tzu veisls uniuko Argo aukljimas ir aidimai su juo. Mergaits rpinasi augintiniu paeiliui: vien dien unelio reikalus tvarko viena, kit dien kita.

Spaudoje gausu sveikos gyvensenos patarim, o fizinis aktyvumas vienas svar- biausi sveikatos veiksni. K galtum patarti kitoms mamoms kaip kno kultros specialist?

Dviej dukreli mama Erika Taicien ir kno kultros specialist, ir kinezi-terapeut, ir bsima sveikatos politi- kos specialist (dabar Erika studijuoja magistrantroje). Todl nenuostabu, kad sportas vis eimos nari die-notvarks dalis. Abi dukrels pamgo badminton, o vyras aidia krepin. Pati Erika nuo mokyklos laik lank lengvj atletik. Tik dabar rimtai spor-tuoti nebra kada, bet itaikiusi laisvo laiko bendrus lavinamuosius pratimus moteris btinai atlieka.

Mamos figra ir vaiko sveikata

5MA

M

ISTO

RIJO

S

iuolaikiniai vaikai vis maiau laiko aidia kieme ir vis ilgiau usisdi prie kompiuterio. Vaikai dar tik auga, formuojasi, tad btent dabar svarbu pasirpinti j sveikata, kad neuklupt problemos ateityje. Juk geriau augti sveikam, negu vliau gydytis. Per pirmuosius penkerius gyvenimo me-tus gytus tam tikrus gebjimus vliau vaikas tik tobulina. Sveikas vaikas fizikai aktyvus turi bti visas 7 savaits dienas. Judjimas didina orga-nizmo itverm, stiprja raumenys, raiiai bei sausgysls.

Mamoms patariau atkreipti dmes vaiko laikysen. Stebkite, kaip vaikas juda ir sdi. Taisykling laikysen galima iugdyti. Tai padaryti pads tinkama vaiko darbo aplinka, pagal ami ir sudjim pritaikyta kuprin. vairs fiziniai prati-mai tobulina judesi graktum, plastikum, vai-kas imoksta taisyklingos laikysenos. Atsikratyti lengv negalavim gali padti masaas. Be to, masaas puikus malonumas ir mamytms, ir

tveliams.Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduo-

ja, kad vaikai kiekvien dien bt fizikai aktyvs ne maiau kaip vien valand. Nesijaudinkite, kad vaikas bgioja i vieno sporto brelio kit. Taip jis bando atrasti domi veikl. Gal iandien j avi krepinis, po mnesio jis nors aisti futbol, o gal labai patiks tenisas ir jis taps puikiu teniso aidju, bet mgstam usimim vaikas turi atrasti pats, ibands kuo vairesnes sporto akas.

Mamytms veikiausiai taip pat domu i-girsti apie tai, kaip padailinti savo kno lini-jas. Ar daug reikia prakaituoti sporto salje, kad pasiektum norimo rezultato?

Vieno recepto visoms mamytms nra, nes kiekvienos organizmas skirtingas: kas tinka vie-nai, visikai gali netikti kitai moteriai. Bet sportuo-ti reikia visoms, nes manktos, pratimai ir kitoks fizinis aktyvumas gerina savijaut, darbingum ir nuotaik, padeda ivengti lig. Be to, sporto salje galima puikiai praleisti laisvalaik: pabendrauti, pa-sidalinti patarimais, spdiais. Manau, kad spor- tas eimoms turi tapti proiu. Mes su vyru pavasar ir vasar drauge bgiojame. Dar labai svarbu tin-kamai maitintis.

Norint pasiekti rezultat, pirmiausia reikia i-noti, ko sieki, ir kokie bdai veiksmingi. Jei norite tikrai ger rezultat, patariau sportuoti su treneriu ar kineziterapeutu, nes netinkamai atlikdama pra-timus galite sau net pakenkti.

Moterims labai naudinga rytin gimnastika. Pirma, ji padeda atsibusti ir suteikia valumo. Antra, padeda dailinti figr. Treia, rytini pratim kompleksas gerina moters sveikat padeda paalinti i organizmo toksinus ir lakus, pagrei-tina kraujo apytak, gerina irdies, kraujagysli, nerv bei judjimo sistem veikl.

Kalbjosi Ieva Grabauskien

6PAVA

SARI

O L

IGO

S

kuo skiriasi bronchitas nuo paprasto kosulio? Bronchitu sergantis vaikas atkosja gleivi ir

pakyla temperatra. Tai pagrindinis ios ligos ko-sulio skirtumas nuo kit virutini kvpavimo tak lig laringito, tracheito arba faringito. Vaikams m bronchit daniausiai sukelia virusai (gripo, adenovi-rusas), reiau bakterijos (streptokokai, pneumoko-kai), grybelins infekcijos arba alergenai.

Tik susirgus bronchitu kosulys bna sausas. Udegimas sustiprina bronch valymosi refleksus, todl kosulys stiprja. Vliau, kai susidaro daug skrepli, vaikas pradeda juos atkosti. Jeigu vaikas kosja, jo krtinje girdisi gurgimas aunu, vadi-nasi, ieina laukan skrepliai.

kodl perals vaikas suserga? Bronchitas tai apatini kvpavimo tak bron-

ch gleivins udegimas. mus bronchitas da- niausiai prasideda pasigavus virusin infekcij. Gerkls udegim suklusi infekcija nusileidia gi-liau ir paeidia bronchus.

Suals, sulaps kojas arba prisikvpavs alto oro vaikas pasikvieia sveius infekcij tai puikios slygos bronch udegimui vystytis. Tai pat pavojingas ir perkaitimas bei skersvjis.

Mat peralus susilpnja imunitetas ir infekcija i karto tuo pasinaudoja. Tuomet agresyvs tampa ir savi normaliomis slygomis taikiai gyvenantys mi-kroorganizmai.

Taigi, bronch gleivinje prasideda udegimas ir ima gausiai isiskirti sekretas. Vaiko kvpavimas pasidaro garsesnis. Dl pagausjusio sekreto kv- pavimas tampa vilpiamas, vaikas vokia. Apka-binusi vaik jauti, kaip jo viduje kakas gurguliuo-ja tai skrepliai. Sveiko vaiko organizme taip pat susidaro skrepliai, kurie yra puikiai gamtos su-kurtas apsauginis barjeras, turintis antimikrobini ir antivirusini savybi. Bronchai atlieka drenao funkcij jiems besivalant sekretas pakyla ir neju-ia praryjamas. Sveikas mogus io mechanizmo nepajunta. Susirgus labai pagausja skrepli, kurie kaupiasi kvpavimo takuose ir ukema smulkius ir vidutinius bronchus.

Dl to sutrinka plaui ventiliacija, susidaro sstovis bronchai nebepajgia apsivalyti.

Bronchito gydymas ir inhaliacijos Gydyti vaik dert gydytojo skirtais vaistais

ir vadovautis jo rekomendacijomis. Gydymas da-

niausia apsiriboja simptom malinimu. Kartais ski- riami atsikosjim lengvinantys vaistai, kurie skys-tina kvpavimo tak sekret. Auktesnei negu 38 laipsni temperatrai slopinti vaikui prireikia pa-racetamolio arba ibuprofeno preparato. Bronchitu sergantis vaikas turi gerti pakankamai skysi, kad kvpavimo tak sekretas netapt klampus.

Ligoniuko savijaut greitai pagerina inhaliaci-jos. Kvpavimas garais pads greiiau suskystinti gleives, o tokio pavidalo jos lengviau pasialins i kvpavimo tak. Inhaliuojami vaistai bronchus patenka aerozolio pavidalo ir ikart nukeliauja al-veoles. Be to, kvpavimo tak gleivin sudrkinama. Todl atkosti sekret vaikui i karto pasidaro leng-viau. Inhaliacijoms tinka visi gydytojo skirti vaistai. Kol pateksite pas gydytoj, vaikui pads inhaliacijos su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Inhaliuojami vaistai, suskaidyti maiausias da-leles, nukeliauja tiesiai ligos idinio viet, jie nepa-tenka krauj, taigi nesukelia paalini reikini. ias procedras patogu daryti ir sdiniam, ir gu-liniam mayliui.

Staiga upuolusi mayl liga pasirengusi tv neimu i vi. Inhaliatori verta turti nam vaistinlje su juo greitai palengvinsite maojo ligo-niuko bkl. Be to, is prietaisas ateis pagalb su-sirgusiam bet kokio amiaus eimos nariui. J galima naudoti net naujagimiui. Inhaliacijos pads greiiau igydyti vairius kvpavimo tak udegimus: slog, laringit, tracheit, gerkls udegim, palengvins serganiojo astma, plaui udegimu bkl.

svarbu leisti vaikui pasveikti Virusiniu bronchitu sergantis vaikas pavojingas

aplinkiniams, nes jie lengvai usikreia per or. Ne tik kosdamas, bet ir kalbdamas, ligoniukas pa- skleidia virusus madaug 10 metr atstumu. Ne-visikai pasveikusio vaiko negalima leisti darel dar ir dl to, kad jeigu jis suals arba perkais, bron-chitas vl atsinaujins. Vaikai, kuriems tvai neleidia sirgti tiek, kiek dert, nepajgia visikai pasveikti ir tampa nuolatiniais ligoniukais. Tinkamai gydomas mus bronchitas praeina per 2 3 savaites. Tik ser-gantis vaikas turi gydytis namuose ramioje aplin-koje, iltoje lovoje, gerdamas arbatl.

Netinkamai gydomas bronchitas gali virsti ob- strukciniu, kai dl bronch spazm susiaurja kv-pavimo takai ir sutrinka kvpavimas, liga gali tapti ltin. Be to, bronchitas gali komplikuotis plaui udegimu.

Pareng Dalia Petrutyt

iem sivaiavusios peralimo ligos nesitraukia ir pavasar. Greiiausiai altojo sezo-no negalavimai pakerta vaikus. Skersvjai, nuovargis ir draugyst su bendraamiais darelyje ar mokykloje labai palanks virusams. Perals vaikas retai kada atsiperka paprasiausia sloga, danai gyvenim apkartina giliau nikusi liga, kurios labai bijo tvai, bronchitas. Vaikas ima be perstojo kosti ir atrodo, kad jam nepadeda jokie vaistai.

Kaip igydyti bronchit?

6

PAVA

SARI

O L

IGO

S

PAVA

SARI

O L

IGO

S

7

Galingas kompresorius

Lengvasir

tylus

Gydyti inhaliacijomis puikus pasirinkimas visai eimai!

Iekoti vaistinse, medicinos technikos parduotuvse ir interneto parduotuvsewww.ringitas.lt

CompAIRTM NE-C28PNE-C28P-E

CompAIRTM NE-C801NE-C801S-E, NE-C801 KD

V.V.T. technologijaMicroAIRTMNE-U22-E

Tinklelin technologija

Danas kosulys, voktimas, dusulys, skausmas krtinje, astma ar tiesiog peralote...

Omron inhaliatoriai pads suvelninti iuos simptomus.

Naudojami namuose pro laktikai ir bronch astmai (ypa vaikams), laringitui, bronchiniams negalavimams ir kitoms kvpavimo tak ligoms gydyti.

Neiojamas ir praktikai

begarsis

V.V.T. technologija

Dl naujos V.V.T. Virtuali votuv technologijos vaistai iskaidomi maas daleles, kurios patenka reikiam kvpavimo tak viet. Dalels didesns nei 5 m pasiekia tik burnos, gerkls ir nosies ertmes. Maesns nei 5 m dalels gali pasiekti apatinius kvpavimo takus. Jos yra btinos gydant bronch ir plaui ligas. Galingi Omron inhaliatoriai yra sukurti profesionaliam gydymui per trump inhaliacijos laik.

8PAVA

SARI

O L

IGO

S

Puikios slygos virusams plisti pavasario drgm ir iluma. Saul, kuri vasar naikina lig sukljus, pavasar dar blyki ir danai nelepina. Turi takos ir temperatr kaita: sukaitus saulje vaik staiga gali perpsti altas vjas, o ukluptas lietaus arba pastypsojs baloje vaikas sulampa kojas. Taigi pakanka iek tiek peralti ir virusai kaipmat apninka. Palanki virusams ir smulkesn vaiko kno sandara, todl net ir nedidelis gleivins paburkimas ublokuoja kvpavimo takus. Pera-limas lengvas bdas vaikui susirgti sloga, rykls udegimu, laringitu, bronchitu, kuriuos sukelia rino-virusai ar kiti virusai.

Pirmieji poymiai, kad vaikas pasigavo virus ir susirgo, visiems tvams gerai pastami: sloga ir ugulta nosis, pertinti gerkl, kosulys, pakilu-si temperatra. Tinkamai gydoma peralimo liga praeina be joki komplikacij, kitaip virutini kv-pavimo tak infekcija gali pereiti sunkesn form arba tapti ltin.

temperatra, gerkls skausmas ir sloga Labai auktos temperatros peralimas ne-

sukelia. Jeigu vaiko temperatra maesn negu 38 laipsni, neskubkite jos malinti vaistais, nes neleisite vaiko organizmui kovoti su upuolusiais virusais.

Tradicinis peralimo simptomas sloga. La- biausiai sloguojant vaik ar kdik vargina sutri-ks kvpavimas per nos. Todl usikimusi nos reikia btinai ivalyti. Imokykite vaik tinkamai nirpti nosyt, pakaitomis uspaudus vien ner-v. Higienikiausios vienkartins nosins. Kad infekcija nuo j neiplist, viensyk panaudot nosinait reikia i karto imesti. Jeigu isinirpti maylis pats negali, iskyras reikia isiurbti specia-lia pompa. Tvams nedera pamirti, kad negalima piktnaudiauti kraujagysles siaurinaniais laais, nes jie gali paeisti nosies gleivin. Nepageidauja-mo poveikio neturi, pavyzdiui, jros vandens pre-paratai.

Jeigu perals vaikas skundiasi gerkls skausmu, nupirkite jam rykl dezinfekuojant pre-parat. iulpiamosios pastils arba purkiamieji vaistai turi antiseptini savybi. Juos geriausia pradti vartoti ikart peralus. Tuomet liga bus lengvesn ir vaikas greiiau pasveiks. Kai kurie i vaist slopina udegim ir ramina rykls skausm. Tik nepamirkite, kad po i vaist 2 -3 valandas nedera valgyti ir gerti. Skaudam gerklyt galima skalauti ramunli arba medetk nuovirais.

kosulys vaiko apsauga Kosulys daniausiai infekcijos simptomas.

Tvams pravartu mokti atpainti skirting lig kosul, kad inot, kaip padti vaikui, kada skubiai reikia gydytojo. Kosulys nra blogai, tai vaiko organizmo gynyba. Jis padeda paalinti kvpavimo takuose dl udegimo susikaupusius plius. Vai-kas pradeda kosti, kai sudirginami jo kvpavimo tak receptoriai. Daugiausia j yra gerklose ir tose trachjos vietose, kuriose ji isiakoja du bronchus. Labiausiai ios vietos dirginamos sergant laringitu, patekus svetimkniui ar dl gleivi nutekjimo i nosiarykls, pavyzdiui, sergant sloga, faringitu, sinusitu, adenoiditu (tonzili udegimu). Net jeigu susirgs sloga maylis moka isinirpti nos, vis tiek gleivs gerkls sienelmis nuteka apai ir patenka virutinius kvpavimo takus, o vaikas pradeda kosti, kad jos pasialint. Taigi drauge su kosuliu svarbu gydyti ir slog, ir gerkls udegim.

Peralimo pradioje kosulys paprastai bna sausas vadinamasis neproduktyvus kosulys. Po keli dien jis pasidaro drgnas ir vaikas ikosja skreplius. Gydytojai sako, kad nei sauso, nei drgno kosulio daniausiai slopinti negalima. Mat vaikas ikosja ne tik dl udegimo bronchuose susikaupusias gleives, bet ir mikrobus bei bakteri-jas. Kai bronchai isivalo, udegimas praeina. Todl ir saus, ir drgn kosul reikia minktinti bei skys-tinti gleives ir skatinti j pasialinim i kvpavimo tak. Vaistai intensyvina bronch liauk veikl

Kad paprastas peralimas nevirst rimtesne ligaAtrodyt, pavasario saul turt leisti tvams lengviau atsikvpti nuo altojo sezono lig. Deja, peralimo ligomis vaikai danai serga ne tik iem, bet ir pavasar. Ruden ir iem vaiko organizmas sunkiai darbavosi, nes reikjo atremti padanjusias virus atakas, o neatsilaiks ma-ylis ieikvojo daug jg pasveikti nuo vienos ar kitos virutini kvpavimo tak infekcijos. Taigi nuvargs orga-nizmas nusilpo, taip pat ir imunitetas.

8

PAVA

SARI

O L

IGO

S

PAVA

SARI

O L

IGO

S

9

Kad paprastas peralimas nevirst rimtesne liga

bei kvpavimo tak gleivins virpamojo epitelio blakstienli, kurios stumia nereikalingas gleives laukan, judjim. Slopinti kosul gydytojai pataria tik tuomet, kai labai kamuoja sausas ir draskantis kosulys, ypa nakt.

Kosiniam mayliui patariama duoti kartos mlyni, aviei arbatos, vaiko kambarys dr- kinamas. Vaistinse galima sigyti kosul skatinan-i ir lengvinani vaist, kurie stimuliuoja kosulio refleks ir padeda pasialinti gleivms. Vaikui galite duoti augalin preparat, pavyzdiui, sirup, kurio sudtyje yra gebeni lap ekstrakto. I gebeni lap gaminami vaistai kvpavimo tak ligoms gy-dyti. Juose yra mediag, gerinani bronch sekrecij ir dirginani kosulio centr, todl jie lengvina atsikosjim. iame augale esanios mediagos slopina spazmus, naikina bakterijas ir grybelius. Gebens preparatai vartojami kaip pagalbin priemon net plaui udegimui gydyti.

kai peralimas komplikuojasi Kai virusas kvpavimo takais nukeliauja gi-

liau, pakits kosulys pranea apie rimtesn lig, kuri komplikuojasi paprastas peralimas. Vie-na i i lig bronchitas. Juo sergant vaik i pradi kamuoja sausas kosulys, po to jis tampa drgnas ir gilus. Smulkij bronch udegimas bronchiolitas kdikiams labai panaus plaui udegim: kdikis dsta, plauiuose girdimi karka-lai ir jam reikia skubios medik pagalbos. Burnos

sausumas, gerkls pertjimas, ukims balsas ir sauso, lojamo kosulio priepuoliai laringito (gerkl udegimo) poymiai. Sunkesn laringito komplikacija netikras krupas. Dl paburkusios gerkl gleivins atsiranda spazmai, todl vaiko kvpavimas pasunkja ir pasidaro triukmingas, jis pradeda dusti, gali prarasti bals, o bklei blogjant maylis pamlynuoja ir sutrinka smon. Jei pastebjote pirmuosius netikro krupo poymius, reikia skubiai kviesti gydytoj, o kol jis atvyks, su-teikti vaikui galimyb pakvpuoti garais.

Jeigu vaik paryiais kamuoja stiprus kosu-lys, tai gali bti tracheitas (trachjos gleivins u-degimas). Tuomet kosulys sausas, garsus, skauda u krtinkaulio ir atrodo, kad kosjantis vaikas dsta. Toks kosulys kyla staiga arba kvpus alto oro. Kokliuu sergant vaik kosulys danai itinka nakt, jis upuola priepuoliais. Vaikas ilgai ir garsiai kvpia, kosdamas gali net vemti. Sunkios per-alimo komplikacijos sinusitas (prienosini ani udegimas) ir plaui udegimas, kur gali nustatyti tik gydytojas.

Kad nekilt rimtesni negalavim, peralim reikia pradti gydyti nedelsiant. Jeigu peralimo simptomai nepraeina per savait, sveikata pras-tja bei laikosi temperatra, tsiasi kosulys ir ne-maja sloga, galite tarti peralimo komplikacij ir btina kreiptis gydytoj.

Pareng sveikos gyvensenos edukolog Ieva Grabauskien

Jei vargina kosulys, gamta Jums pataria: Hedelix

Rinkodaros teiss turtojas ir gamintojas:

Krewel Meuselbach GmbH, Krewelstr. 2, 53783 Eitorf, Vokietija.

Hedelix 8 mg/ml sirupas (100 ml) Hedelix lengvina atsikosjim sergant peralimo ligomis

arba ltiniu bronchitu Hedelix sudtis: veiklioji mediaga yra gebeni lap tirtasis ekstraktas. 1 ml sirupo yra 8 mg Hederae helicis L. folium (gebeni lap) tirtojo ekstrakto (2,2-2,9:1). Ekstrahentas: 50 % (V/V) etanolis, propilenglikolis (98:2). Pagalbins mediagos yra makrogolglicerolio hidroksistearatas, vaigdanyi eterinis aliejus, hidroksietilceliu-lioz, skystasis sorbitolis (nesikristalizuojantis), propilenglikolis, glicerolis, igrynintas vanduo. Gatavame produkte nra alkoholio (etanolio). Hedelix sirupo vartojimas: vaikai iki 1 met: 2,5 ml (1/2 matavimo aukto) gerti 1 kart per par. 1-4 met amiaus vaikai: 2,5 ml (1/2 matavimo aukto) gerti 3 kartus per par. 4-10 met amiaus vaikai: 2,5 ml (1/2 matavimo aukto) gerti 4 kartus per par. Suaugusieji ir vyresni nei 10 met vaikai: 5 ml (vienas matavimo auktas) gerti 3 kartus per par. Kontraindikacijos: padidjs jautrumas gebeni lap preparatams arba bet kuriai pagalbinei Hedelix mediagai, argininsukcinatsintetazs trkumas (metabolin lapalo ciklo liga). Specials spjimai: 5 ml sirupo yra 1,75 g sorbitolio. Sorbitolis gali neymiai laisvinti vidurius.

Hedelix s.a. 40 mg/ml geriamieji laai, tirpalas (50 ml) Vartojamas atsikosjimui lengvinti sergat peralimo ligomis ir ltiniu bronchituHedelix s.a. sudtis: Veiklioji mediaga yra gebeni lap tirtasis ekstraktas. 1 ml tirpalo (31 lae) yra 40 mg Hederae helicis L. folium (gebeni lap) tirtojo ekstrakto (2,2-2,9:1). Ekstrahentas: 50% (V/V) etanolis, propilenglikolis (98:2). Pagalbins mediagos yra propilenglikolis, glicerolis, vaigdanyi eterinis aliejus, eukalipt eterinis aliejus, mentolis, pipirmi eterinis aliejus. Hedelix s.a. geriamj la vartojimas: 2-4 met amiaus vaikai: po 16 la tris kartus per par. 4-10 met amiaus vaikai: po 21 la tris kartus per par. Suaugusiems ir vyresniems nei 10 met vaikai: po 31 la tris kartus per par. Kontraindikacijos: padidjs jautrumas gebeni lap preparatams arba bet kuriai pagalbinei mediagai, argininsukcinatsintetazs trkumas (metabolin lapalo ciklo liga). Negalima vartoti kdikiams ir vaikams iki 2 met amiaus, vartoti draudiama pacientams, sergantiems bronchine astma ar kita kvpavimo tak liga, dl kurios yra padidjs kvpavimo tak jautrumas.

Prie vartojant vaistus, praom dmiai perskaityti pakuots lapel ir vaist vartoti kaip nurodyta. Dl vaist vartojimo ar galimo alutinio poveikio btina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei simptomai nepraeina ar atsirado alutinis poveikis, dl tolesnio vaisto vartojimo btina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

PAVA

SARI

O L

IGO

S

10

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

svarbiausi vitaminai ir mineralaiJAV Nacionalins moksl akademijos publi-

kacijose teigiama, kad vaikas kasdien turi gauti daugiau nei 40 biologikai aktyvi mediag. Dau-guma j vitaminai ir mineralins mediagos.

Vaiko organizme dauguma vitamin atlie-ka funkcijas, kurios nebdingos jiems patekus suaugusio mogaus organizm. Taip yra dl to, kad, skirtingai negu suaugusiojo, vaiko organizme auga ir formuojasi vairs audiniai ir organ siste-mos. iems vystymosi procesams btinos vairios mediagos.

Vitamino A reikia ne tik geram regjimui, bet ir skeleto formavimuisi, gleivins atkrimui, plaui ir virkinamojo trakto vystymuisi, taip pat vaiko augimui.

Vitaminas B1 taip pat padeda regjimui. Dar is vitaminas reguliuoja angliavandeni apykait ir btinas protinei veiklai. Btent B1 suteikia vaikui

energijos vystymuisi, aidimams bei mokslams.Vitaminas B2 dalyvauja mediag apykaitoje,

skatina augim, jo reikia odai, plaukams ir nagams. Nuo vitamino B6 priklauso vaiko imunitetas ir

raudonj kraujo kneli formavimasis. io vita-mino neturi pritrkti nerv sistemai. Vitaminas B9 svarbus apsaugai nuo maakraujysts ir gerai odos bklei. Jis ypa btinas serganiam vaikui, nes ska-tina apetit. Vitaminas B12 aktyvina nerv sistemos veikl ir yra kraujodaros komponentas.

Nepakeiiamas vitaminas C pagrindin vaiko apsauga nuo alingos aplinkos, taip pat nuo aler-gij. is vitaminas reguliuoja imunins ir nerv sis- temos veikl, normali energijos apykait, maina nuovarg, turi reikms vaiko psichikai. Jo dka susidaro pakankamai kolageno, kuris btinas kau-lams ir kremzlms, odai ir kraujagyslms, dantims ir dantenoms. Be to, vitaminas C gerina geleies pasisavinim ir apsaugo lsteles nuo oksidacijos.

Vitaminai ir mineralai vieni pagrindini vaiko sveikatos, harmoningo vystymosi ir energijos altini. i mediag reikia skeleto, nerv sistemos formavimuisi, dar-niam vis vidaus organ sistem darbui. Vaikas turi gauti vis vitamin be iimties. Auganiam vaikui reikia daug energijos, todl vitamin atsargos greitai isenka. Vai-kas kaipmat ieikvoja net tuos vitaminus, kuri netrksta maiste ir retai reikia papil-domai suaugusiesiems.

Koki vitamin reikia vaikui?

Kad maylis augt sveikas!

12 svarbiausi vita-min, 8 mineralins mediagos, inozitolis ir cholinas. Skans. I aukiausios ries aliav.

ChildLife Essentials Multi Vitamin & Mineral, 237 ml

15,00 / 51,79 Lt

ChildLife Essentials Liquid Calcium / Magnesium, 474 ml

Optimaliai pasisa-vinamos organins kalcio, magnio, cinko druskos citratai. Su vitaminu D3.

19,98 / 68,99 Lt

Usisakykite internetinje parduotuvje www.e-yourlife.euTelefonas: +370 688 02826. El. patas: informacija@e-yourlife.eu

krepel krepel

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

1111

Vitaminas E padeda norma-liam nerv, raumen vystymuisi ir didina organizmo atsparum. Be vitamin E ir K nemanomas normalus kraujotakos sistemos funkcionavimas. Vitaminas H pagrindinis sveikos odos altinis.

Vitaminas PP svarbus me-diag apykaitai ir padeda pasi-savinti visas btinas mediagas: riebalus, baltymus, angliavande-nius, mineralus ir kitus vitaminus.

Auganiam vaikui ypatin-gai svarbus kalcis, kurio reikia kaulams ir dantims. Pastarieji pa- siima 99 proc. organizme esanio kalcio. Liks 1 proc. ios mine-ralins mediagos padeda perduoti nerv impulsus ir atitenka raumen veiklai, yra kraujo sudtin da-lis, svarbi normaliam kraujo krejimui. Taip pat kal-cis reikalingas lsteli dalijimuisi. Bet kalcis nepa-sisavinamas ir neisilaiko kauluose, jeigu trksta vitamino D.

Taigi vaiko kaulams ypatingai svarbus ir vi-taminas D, kuris dar padeda reguliuoti magnio kiek. Taip pat vitamino D reikia lsteli daliji-muisi. Atsivelgdama io vitamino svarb, Ame-rikos pediatrijos akademija padvigubino jo reko- menduojam paros norm. Visi kdikiai nuo gi-mimo, vaikai ir paaugliai turt gauti ne maiau kaip 400 TV (10 g) vitamino D. Motinos piene vi-tamino D kiekis svyruoja nuo 25 iki 78 TV/l, todl indomiems kdikiams io vitamino gali neutekti. Lietuva vitamino D deficito alis, nes mus maai lepina saul. Medicinos diagnostikos ir laboratorini tyrim asociacijos nari laboratorijose atlikt ben-drojo vitamino D tyrim rezultatai parod, kad lietu-viams jo trksta: ityrus 240 medikus besikreipusi pacient krauj paaikjo, kad net 86 proc. vitami-no D turjo per maai.

Cinkas btinas normaliai painimo funkcijai, maistini mediag, angliavandeni, riebal rgi apykaitai, DNR ir baltym sintezei, plaukams, na-gams, odai. Magnis reikalingas nerv sistemos veiklai, energijos apykaitai, elektrolit pusiausvyrai, kaulams ir dantims.

Btini i vitamin ir mineralini mediag kiekiai priklauso nuo vaiko amiaus. Geriausiai vi-taminais aprpins specials vaikiki multivitamin maisto papildai: atskiroms amiaus grupms gami-nami skirtingi vitamin kompleksai. Jeigu vaikas serga liga, dl kurios sutrinka tam tikr mediag pasisavinimas, vitamin preparat reiks parinkti individualiai.

kodl reikia maisto papild?Tyrimai liudija, kad labai nuskurdo dirvos mi-

neralin sudtis, todl ems kio produktuose darovse, vaisiuose, uogose, piene ymiai su-

majo svarbiausi maisto mediag. Be to, dau-guma vaik nemgsta darovi, todl valgo kalo-ringus, bet menkaverius produktus. Saldiais konditerijos gaminiais, trakuiais besmaliaujantis vaikas tikrai negaus pakankamai btin mediag. Tvai ne visada gali kontroliuoti, k valgo vaikas, pavyzdiui, darelyje ar mokykloje.

Dl itin padidjusio aplinkos utertumo per or, vanden, maist organizm patenka imtai toksin. Todl vaiko imuninei sistemai reikia papil-domos apsaugos, t.y. antioksidant.

Vitamin gali greitai pritrkti pavasar, kai per-mainingi orai palanks visokiausiems virusams ir maiste vitamin dar maiau. Jeigu vaiko imunite-tas silpnas ir jis danai serga infekcinmis ligomis, parinkti vitaminus tvai turt ypatingai atidiai. Daugiau j reiks antibiotikus grusiam arba serganiam kurio nors virkinimo organo liga vai-kui. Mat dl to slopinamas gerj arnyno bakterij augimas, o nuo j priklauso daugelio vitamin gamyba. Labai svarbs vitaminai k tik igijusiam ligoniukui, taip pat patyrusiam kaul lius, po operacijos.

Vaikai dirba dvigubai daugiau negu suaugu- sieji. Jiems ne tik tenka atlaikyti i dien ikius. Augantis organizmas tarytum didel judri sta-tybviet: formuojasi ir vystosi organai, j sistemos, funkcijos. Taigi labai svarbu, kad utekt kokybik statybini mediag.

tablets ar skysti maisto papildai? Vaikuiams rekomenduojami skysio pavidalo

vitaminai. Mat tabletes pridta daug pagalbini mediag, kurios yra papildomas cheminis krvis vaiko kepenims. Skystus maisto papildus orga-nizmas gerai sisavina. Juos lengva dozuoti pagal vaiko ami.

Pareng sveikos gyvensenos edukolog Ieva Grabauskien

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

12

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

Kiekvieno mogaus organizme gyvena de-vynios galybs bakterij. Kai jos gyvuoja tam tikru santykiu, organizmas funkcionuoja normaliai. Svar-biausios j bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Jos neleidia prasiskverbti alingiems mikro-bams ir toksinams, padeda stiprinti imunitet. Be to, geroji mikroflora btina normaliam virkinimui. Ji padeda pasisavinti vitaminus, mikroelementus, sin-tezuotis biologikai aktyvioms mediagoms. Gero-sios bakterijos gamina fermentus, kurie padeda organizmui pasiimti ir tinkamai panaudoti baltymus, riebalus, angliavandenius, sintezuoti nukleino ir tulies rgtis.

Bifidobakterijos, laktobakterijos ir E. coli sudaro pagrindin dal mikrofloros, kurioje yra ir slyginai patogenini mikrob. Pastarieji, veikiami nepalan- ki faktori, pavyzdiui, stres, traum, susilpnju-sio imuniteto, gali paskatinti ligas. organizm gali patekti ir patogeniniai mikroorganizmai, kuri nor-maliomis slygomis jame nra. Prasiver vid jie taip pat sukelia arnyno infekcijas.

i kur atkeliauja bakterijos Kai sutrinka bakterij pusiausvyra, t. y. suma-

ja gerj bakterij ir atsiranda patogenins mik-rofloros, vadinama disbakterioze. Ypatingai greitai is negalavimas isivysto vaikams.

Iki gimimo kdikio arnynas sterilus. Bakteri-jos kdikio arnyn atkeliauja i gimdymo tak, aplinkos, kuri jis patenka, i indanios mamos organizmo. Maitinimas krtimi geriausias bdas kdikiui gauti daug gerj bakterij ir ivengti arnyno negalavim ateityje. Dirbtinai maitinamo kdikio gaunamoje mikrofloroje kurios nors ries bakterijos nevyrauja.

kodl pasitraukia gerosios bakterijos? Viena i disbakteriozs prieasi virkinimo

organ: kepen, skrandio, arnyno ligos, taip pat kai kurie gimti sutrikimai. Disbakterioz sukelia ir infekcins arnyno ligos (salmonelioz, dizenterija ir kitos). is negalavimas itinka danai virusinmis infekcijomis serganius vaikus, taip

pat jis ateina drauge su bronchine astma, diabetu, sunkiomis traumomis. Sunaikinti gersias bakteri-jas gali neracionaliai vartojami vaistai, ypa an-tibiotikai. Todl, gydant kuri nors vaiko lig, reikia pasirpinti ir normalia arnyno mikroflora.

ioms bakterijoms takos turi aplinka: prasto-mis ekologinmis slygomis gyvenantis vaikas la-biau rizikuoja netekti gerj arnyno pagalbininki. udo jas ir nuolatiniai stresai, pavyzdiui, konfliktai eimoje, kai vaikas nuolat sitemps, nervinasi ir verkia.

Viena i disbakteriozs prieasi netinkama mityba. Ypa vengtini angliavandeniai, kuri vai-kas prisivalgo su saldumynais, taip pat gyvulini riebal ir baltym gausa.

k jauia gersias bakterijas prarandantis vaikas? I pradi pablogja apetitas, arnyne ima

kauptis dujos (meteorizmas), vaik kamuoja tai u-kietj viduriai, tai viduriavimas. Vaikas maiau pri-auga svorio, tampa neramus ir irzlus. Kiek vliau, kai arnyno mikrofloroje jau atsiranda patogenini bakterij, irykja vairias ligas primenantys simp-tomai. indomas kdikis atpila, vemia, jam puia pilvuk. Pavalgs, po pusantros dviej valand, kdikis pasidaro neramus, rieia kojytes prie pil-vo, sutrinka miegas, maylis nepriauga reikiamo svorio.

Vyresnio vaiko disbakterioz gali bti panai gastrit (skrandio udegim). Tik pavalgiusiam vaikui ima skaudti ir psti pilv, pykina, jis gali raugti ir vemti. Jam nuolat maudia pilvo viruje, kaupiasi daug duj, ukietja viduriai.

Disbakterioz gali priminti ir enterito (plonojo arnyno udegimo) poymius. Tuomet vaikas da- nai viduriuoja, skauda pilv, kamuoja meteorizmas. Maylis tampa irzlus ir nusilpsta, greitai nuvargsta, skundiasi galvos skausmu.

Disbakterioz patiriantis vaikas netenka ape-tito nebenori net itin mgstamo maisto. Be to, sutrinka virkinimas, todl vaikui ima trkti vitamin ir mineralini mediag.

Mai pilveliai nori draugauti su gerosiomis bakterijomisDisbakterioz vaikus kamuoja danai. iam negalavimui takos turi primai-tinimas, nepalanki ekologija, antibiotikai ir dar daug kit prieasi. Kodl disbakterioz pavojinga ir kaip su ja susidoroti?

IE

MO

S V

ENT

SMai pilveliai nori draugauti su gerosiomis bakterijomis

Probiotikai yra gerosios bakterijos, ku-rios natraliai egzistuoja virkinimo sistemoje. ie mikroorganizmai pade- da virkinti maist, pasisavinti mais-tingsias mediagas, ukerta keli blo- gj bakterij sitvirtinimui, palaiko sveik virkinamj trakt ir stipri imunin sistem. ie faktoriai gali

turti takos bakterij balansui arnyne: antibiotikai, gimimo bdas natralus ar po cezario pjvio, mityba krtimi ar pieno miiniais, stresas toks kaip pasiruoimas dareliui, mokyklai.

Tai gali sukelti virkinimo sistemos disbalans, todl gali atsirasti disbioz, viduriavimas, egzema, pilvo ptimas.

PROTEXIN RestoreRestore yra specialus produktas vaikams, galintis padti atstatyti sveik mikroflor po antibiotik kurso ar esant virkinimo sutriki-mams. PROTEXIN Restore sudtyje yra net 7 skirtingos rys gerj bakterij, kuri viena B. infantis yra speciali, nuo gimimo kdiki ir vaik arnyne aptinkama bakterija. Produkt paprasta naudoti tik vien pakel beskoni milteli per dien itirpdius vandenyje, piene, sultyse ar sumaiius su maistu. Bakterij nereikia laikyti aldytuve.

PROTEXIN probiotikai, pagaminti ekspert

Jau daugiau kaip 20 met Protexin specializuojasi auktos kokybs probiotik produkt gamyboje. ie produktai atitinka aukiausius standartus ir efektyvum.Probiotikai yra apsaugoti nuo skrandio rgi, todl praj skrandio terp skmingai kolonizuojasi ir toliau dauginasi arnyne. Sudtyje yra prebiotik gerj bakterij maisto altinio, padedanio joms igyventi ir augti arnyne.

Daugiau informacijos www.arimeda.lt

Sunki disbakteriozs forma, kai mikrofloroje sitvirtina daug vairi ri patogenini mikrob, gali sukelti rimt problem. Mayliui periodikai pakyla temperatra, kreia altis, danai skauda galv. Taip pat kamuoja pilvo skausm priepuo-liai, vaikas danai vemia ir viduriuoja.

kaip gydyti disbakterioz? Svarbu paalinti bakterij pusiausvyros su-

trikim suklusias prieastis ir vaik tinkamai maitinti. Kaip gydyti negalavim suklusi lig bei kuo maitinti ligoniuk, geriausiai patars gy-dytojas. Dert vengti ali darovi ir vaisi, iskyrus bananus. Taip pat nereikt vaikui duoti pieno produkt, suli ir gazuot grim. Tinka-miausia msa liesa vitiena ir triuiena. Vai-kas gali valgyti ryi, kukurz koes. I grim tinka arbatos, diovint vaisi kompotai (tik be uog), kisieliai.

Disbakteriozs kamuojamam vaikui gydy- tojas patars duoti probiotik preparat. Su-augusij arnyno mikroflora skiriasi, todl vaikams pagamintuose gerj bakterij pre-paratuose yra btent nesubrendusiai maylio mikroflorai reikaling gerj bakterij ri. Tai Lactobacillus, Bifidobacterium ir Strepto-coccus, taip pat Bifidobacterium infantis, kuri yra tik kdiki ir vaik arnyne. arnyn patekusios gerosios bakterijos gali paalinti patogenines bakterijas ir taip padeda atkurti mikroflor. Gerosios bakterijos skmingai si-tvirtina arnyne ir dauginasi.

Probiotikai vaikui pravers ir profilaktikai. Mat vaik mikroflora jautresn negu suaugusij ir danai sutrinka, todl pablogja virkinimas, vaikai neretai viduriuoja arba atvirkiai juos vargina viduri ukietjimas, pilvuke kaupiasi dujos. Gerosios bakterijos pads atsikratyti i negalavim. Nepakeiiamos jos gydantis anti-biotikais, kurie vaikams danai sukelia viduria-vimus, todl kartu su antibiotikais gydytojai pa-taria vartoti ir probiotik preparat. Rotavirusu usikrtusiam vaikui gerosios bakterijos padeda greiiau sureguliuoti tutinimsi.

Darelyje ir mokykloje vaikai greiiau u-sikreia vairiomis skrandio infekcijomis, viru- sais, danai perla. Atsilaikyti prie ia tykan-ius pavojus padeda ir normali arnyno mikro-flora. Tyrimais rodyta, kad gerosios bakterijos, aktyvindamos antikn gamyb, stiprina apsau-g nuo vairiausi lig.

Pareng Undin Gil

14

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

Aki negalavimai sukelia nemalonius poj- ius: vok sunkum, svetimknio pojt, pert- jim arba nieul. Nordamas atsikratyti i ne-malonum, vaikas taip pat trina akis rankytmis, kurios ne visada bna idealiai varios. Infek-cija patenka akytes ir gali sukelti vairias ligas, pavyzdiui, konjunktyvit akies obuolio ir vo- k jungins udegim, aki vok lig mie. Stenkits pratinti vaik nietinias akytes ma-sauoti varia nosinaite. Jei tai nepadeda, jas galima profilaktikai iplauti, geriausia specialiu aki plovimo skysiu.

Nustatyti akyi lig ir skirti tinkam gydym, inoma, turi gydytojas. Taip pat gerai, kai patys tvai sugeba atpainti aki negalavimo pobd ir suteikti mayliui pirmj pagalb.

Jeigu vaiko akytes pateko ems ar kit smulki svetimkni, pirmiausia nuprauskite vaik ir iplaukite akytes variu vandentiekio arba virintu vandeniu (inoma, geriausia tai daryti specialiu vaistinje sigytu skysiu akims). Pavyzdiui, gali-ma gausiai plauti OCUflash tirpalu, nes jis saugus kdikiams, vaikams, niosioms ir indyvms. Vaik paguldykite ant nugaros, vidin akies kamput lainkite aki plovimo skysio, po to pa-sukite maylio galvyt taip, kad skystis itekt per iorin akies krat. i procedr pakartokite kitai akytei. Po procedr keliolika minui vaikas turt pagulti umerktomis akytmis.

Jeigu akytje aikiai matote smlio ar emi daleli, pasistenkite jas paalinti vandeniu su-vilgytu vatos tamponliu. Ant skaidrios ragenos patekusi teral savarankikai alinti nereko-menduojama, nes galima paeisti ragen ir gali patekti infekcija.

Jeigu akyts negalavimas nra rimtas ir leng-vai praeina (smulkus svetimknis, lengvas sudir-ginimas), pakanka vaikik aki la, pavyzdiui, OCUflash. Jei akyi skausm sukelia rimtesnis infekcinis susirgimas, gydym turi paskirti oftal-mologas.

Patekus akis bet kuriai cheminei mediagai, reikia skubiai nuprausti vaiko veiduk ir gerai iplauti akytes specialiu aki skysiu. Jei nam vaistinlje jo neturite, tiks varus vanduo. Plau-

nant akytes, vokai turi bti iskleisti. Lengvai prieinamus chemins mediagos likuius reikia paalinti sudrkintu vatos tamponliu. Suteikus i pirmj pagalb, vaik reikia skubiai nuveti pas oftalmolog.

Susieidusiam akyt vaikui (kai nepaeisti audiniai), reikia udti vs kompres: vandenyje arba aki la skystyje suvilgyt vatos tampon arba nosin, ir skubiai kreiptis gydytoj.

Atriu daiktu, pavyzdiui, peiliu, akute, stiklo uke, akyt susieidusiam vaikui jokiu bdu ne-sistenkite patys suteikti pirmj pagalb. iuo at-veju reikia skubios gydytojo pagalbos. Skaudam akyt tegalima apriti steriliu tvarsiu arba variu audiniu.

Persialdiusiam arba sloguojaniam vaikui gali prasidti ir akies gleivins udegimas kon-junktyvitas. Ypatingai vertt susirpinti, jeigu i aki liga prasidjo ne dl peralimo ir raudonuoja akies baltymas bei susidaro pliai. Dl konjunk-tyvito bet kuriuo atveju reikia kreiptis gydytoj.

Vaiko akytms pads oCuflash OCUflash puikiai tinka ir vaikams, ir suau-

gusiesiems akims plauti esant visoms nekompli-kuotoms j bklms (usikrtus, patekus iukli ir t. t.), taip pat naujagimiams, sergantiems da-kriocistitu.

i la sudtyje yra Euphrasia rostkoviana itraukos, slopinanios akies udegim ir veikian-ios sutraukiamai (sutraukiamasis preparatas, adstringentas). Euphrasia rostkoviana nuo seno vartojama aki negalavimams gydyti ir kaip pa-laikomoji neukreiamo aki vok bei jungins udegimo gydymo priemon.

OCUflash vaistinje sigysite be recepto. Tai idealus plaunamasis tirpalas, kuriuo paalinsite i akies svetimknius. Juo galima trump laik plauti akis, lainti jo akis arba vartoti kaip vok kompres. is preparatas tinka esant vairiems aki negalavimams (deginimui, dilgsjimui, nie-uliui, svetimknio pojiui).

OCUflash saugus vartoti niosioms ir in-dyvms, naujagimiams ir kdikiams.

Pareng Undin Gil

Pirmoji pagalba vaiko akytmsMayliai mgsta trinti akytes prie umigdami, dauguma vaik pirtukais trina ir nosyt bei ausytes. Kiti tai daro dl to, kad besikalant dantukams maudia dantenas. Nuo pirtuk akytes patek nevarumai ir dulks gali sukelti vairius negalavimus.

14

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

15

Pirmoji pagalba vaiko akytms

16

SVEI

KA

MIT

YBA

16

I koki milt kepate mgstamus vaiko bly-nus ar lepinate eim gardiais naminiais sau-sainukais? Jeigu perkate aukiausios ries miltus, naudos nesuteikiate nei maam, nei dide- liam eimos nariui, taiau toki milt reikia koky- bikiems kepiniams. J kepiniai viess ir mink-tuiai, bet smulkiai malt rafinuot grd miltai beveik nebeturi organizmui btin mediag juose geriausiai ilieka tik kalorijos. Tokiuose kepiniuose nra ir virkinimui btinos lstelienos pagrindinio gerj bakterij maisto. Vertingi vis grdo dali (rupi) milt patiekalai. Be to, jie ne-kenkia ir figrai.

Vis grdo dali miltus malant akmeninmis girnomis ilieka visos vertingosios grdo dalys: gemalai, slenos, endospermai. Tokiuose mil-tuose gausu skaidulini mediag, mineral ir vitamin, j angliavandeniai lengvai pasisavinami. I vis grdo dali milt pagaminsite sveikus ir naudingus patiekalus, o, ruodamos patiekalus i skirting grdini kultr ri, eimos meniu pavairinsite vis kitokiais skoniais.

I vis grdo dali rugini milt, pridjusios natralaus raugo, ikepsite namin duon, ska-nias bandeles, paplotlius, sausainius, blynus. Iskirtin i milt savyb, kad juose gausu mi- neral, vitamin, krakmolo, amino rgi, skai-dulini mediag, B grups vitamin, raumenims btino kalio.

I kvietini vis grdo dali milt isikepsite blynus, pic pagrindus, duon, pasigaminsite kol- dnus. Jie tinka vairiomis sklomis, vaisiais, rie- utais pagardintiems kepiniams. Papildyti patie-kalus maistingosiomis mediagomis galite ne tik visikai atsisakiusios prast milt, bet ir dal j pakeitusios vis grdo dali miltais.

Dl rupios i milt struktros i kvietini viso grdo dali milt pagaminti patiekalai sots. Ak-meninmis girnomis sumaltuose tokiuose miltuose gerokai daugiau nei prastuose kvietiniuose mil-tuose vertingj grdo dali: mineral, vitamin, skaidulini mediag.

aviiniai vis grdo dali miltai gaminami i Lietuvoje uaugint rinktini avi grd veisli, o kruopiai atrinkta j skla atkeliavo i Skandi-navijos ali. i milt sudtyje gausu skaidulini mediag, ypa beta gliukan (100 g milt j yra

2.4 g), kurie maina cholesterolio kiek kraujyje, skatina mediag apykait. Per par pakanka suvartoti 3 g beta gliukan, kuriuos gauname i avi, avi slen, miei, miei slen.

Sots aviiniai vis grdo dali miltai tin-ka vairiems patiekalams, jais galima pakeisti dal prast milt. I aviini milt uminkysite drgnesn tel ir patiekalai ilgiau iliks minkti. ie miltai salsvo ir rieut prieskonio.

Iskirtiniai vis grdo dali spelt miltai. Spelt kviei grdai genetikai sveiki ir atspars aplinkos teralams, nes ios ries kvieiai nepa-sisavina mineralini tr. Mat nuo lig ir kenkj spelt grdus apsaugo iedavyni danga. ios iskirtins veisls kvieiai daniausiai auginami ekologiniuose ems kiuose.

Dar viena puiki spelt grd savyb, kad kepiniai i i milt ne tukina, o atvirkiai pa-deda sureguliuoti svor. Mat juose esanios maistins mediagos puikiai tirpsta, todl orga- nizmas jas lengvai pasisavina. Geleies, balty- m, B grups vitamin iuose miltuose dau- giau nei paprast kviei.

Spelt grd patiekalai dl kitokios glitimo struktros tinka alergikiems monms. Nustaty- ta, kad pusei tiriamj, jautri kit veisli kviei glitimui, speltos nesukl alergins reakcijos.

Malsenos viso grdo spelt kvietiniai miltai malami rank darbo akmenini girn malnu pa-gal visas senovines tradicijas. Juos galima ver-tinti kaip autentik produkt. Akmenini girn malnas dirba ltai, todl grd gemal nealoja pernelyg didel temperatra, sukelianti riebal oksidacij, jie neapkarsta. Be to, rupiai malami miltai maiau veikiami deguonies, todl juose i-lieka daugiau maistini mediag.

Viso grdo dali spelt kvietiniai miltai yra iskirtinio rupumo, birs, juose matomos smulkios spelta kviei slenls. ie miltai baltai gelsvi dl ilikusi spelta grdo sudtini dali.

Malsenos viso grdo dali miltai paenklinti Europos Sjungoje registruotu preki enklo simboliu Rakto skylut. iuo simboliu ymimi naudingi sveikatai produktai, kuriuose yra gero-kai maiau soij riebal, cukraus, druskos ir daugiau maistini skaidul.

Visos puikiai inome, kad grdiniai produktai sveikos mitybos pagrindas. Bet danai atsisakome i maisto produkt patiekal, nordamos nepakenkti figrai. Tik pamirtame, kad minktut bandel ir rupaus malimo milt duona skiriasi ne tik poveikiu figrai, bet ir maistingosiomis mediagomis.

Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kuri nenutuksime

SVEI

KA

MIT

YB

A

KDIKIS

17

Sveiki miltiniai patiekalai, nuo kuri nenutuksime

http://www.sam.lt

Rakto skylut valstybinis, nekomercinis, savanorikai taikomas, nemokamas, pozityvus maisto produkt sudties enklas. Simboliu paymtuose produktuose yra gerokai maiau soij riebal, cukraus, druskos ir daugiau maistini skaidul.

18

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

jaukus privatus darelis, bet nebrangus Dviej vaik mama Migl epetien sako, kad

ileidusi pirmagim Dom darel vis pamstyda-vo, kad i staiga galt bti panaesn nam aplink. inoma, yra toki privai dareli, bet j paslaugos brangios ir viduriniosios klass atsto-vams neprieinamos. Jaunos mamos patirtis buvo verslo pradios stimulas. Antrajam snui Markui tebuvo du mnesiai, kai moteris m iekoti tin-kam dareliui patalp ir kurti verslo planus.

Dabar eiems Mini dar- eliams vadovaujanti M. e- petien sako: Norjau steigti ma ir jauk darel, kuria-me vaiko prieira ir ugdy-mas nekainuot taip bran-giai, kaip kituose privaiuose dareliuose, bet paslaug ko-kyb bt analogika. Mnuo Mini darelyje kainuoja 190 eur, maitinimas 2,9 eurus per dien.

versl vadov pirmiau- sia iri kaip mama, o jos s-

ns taip pat eina Mini darelius. Juos darel ileidau nuo pusantr met, sako vieosios s-taigos "Vaik akademija", vadov Migl epetien. Kaip mama pajutau, kad tokio amiaus vaikui jau reikia rimtesni usimim, veiklos ir bendravimo su bendraamiais.

rams tveli nervai Tveliams patogu, jeigu darelis arti nam

arba darboviets, nes vaiko veiojimas toli sukelia papildom rpesi. Kasdien tolokai veiojamas

Maylis spariai auga ir jam reikia imokti daugybs dalyk, kuriuos visus mamai per- teikti jam sunku, nes vairios gyvenimo sri- tys spariai vystosi, kinta ir reikalauja vis nauj ini. Vaiko asmenybs brandai rei- kia bendravimo su kitais vaikais, pratin-tis sprsti vairias problemas. Be to, ateina laikas, kai mama pajunta, kad metas grti darb juk iuolaikinei moteriai svarbu sitvirtinti ir profesinje veikloje. Todl tvai pradeda dairytis darelio. Ileisti mayl darel nelengva, nes isiskyrimas su r-pestinga mama ir pirmieji savarankiki ingsniai sunkus ibandymas pusantr trej metuk vaikui. Todl svarbu, kad darelis pasilyt ne tik tveliams patraukli ugdymo program, bet ir aplink, ku-rioje vaikui bt gera, saugu ir jis jaustsi laukiamas.

Darelyje kaip namie tik su draugais

18

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

19

vaikas turi anksiau atsikelti, labiau nuvargsta. Todl Mini dareliai kurti gausiai apgyvendin-tuose naujuose miesto rajonuose: iaurs mieste-lio daugiabui komplekse ir Ozo nam kvartale, esaniame prie Siemens arenos. Tai nedidukai vienos grups dareliai. Vien grup lanko tam tikro amiaus vaikai.

Visi dareliai sikr jaukiose 100 kv. m patal-pose, kuriose vaikai krybikum lavina aisdami su daugybe domi aisl bei aidim. Trijuose iaurs miestelio dareliuose lauke mayliai saugiai aidia udarame kieme, kasdien pramogauja ir kvpuoja grynu oru alia esaniame puinlyje. Puiki vieta darelius Ozo nam kvartale lankani vaikui aidimams alia esantis parkas ir pieva. ia jie smagiai leidia laik priirimi aukltoj.

darb skubantiems ar namo grtantiems t- veliams patogu vaikus ilaipinti i automobilio ir palydti darel. alia kiekvieno darelio yra au-tomobili stovjimo aiktels.

Palikusiems vaik darelyje tveliams rpi jo saugumas. Kiek-vien Mini darelio grup lanko iki 15 vaik, o dvi pedagogin isilavinim turinios aukltojos bei j asistents ir patalpose, ir lauke nenuleidia aki nuo maj ir puikiai moka su jais sutarti. Beje, jos nuolat tobulinasi vairiuose kvalifikacijos klimo kursuose.

Lavinimas ir pramogos Vaikams Mini darelyje nuo-

bodiauti nra kada. Die- na darelinukams prasideda manktele, po to jie geria arbatl. Vliau mayli dmes prikausto vairs usimimai: muzika, dail, keramika, okiai, etikos pamokls. Su muzikos pasauliu vaikuius supaindi-na etnokultros mokytoja, kuri groja kanklmis, armonika ir savo rankomis i vairiausi daikt padarytais muzikos ins-trumentais. Trej met vaikai jau pradeda mokytis angl kalbos.

Visus drauge suburia domios pra-

mogos: stalo aidimai, pieimas ant viesos stal, ekskursijos, svei pasakojimai. Pavyzdiui, dar-el atjusi stomatolog paaikina vaikuiams apie dantuk prieir, okjas supaindina su savo darbu, policininkas litukas su policininko veikla. Vasar vaikai pasisveiuoja tikrame lietuvikame kaime, strui fermoje, jaunj gamtinink centre, bibliotekoje. Grs namo maylis tikrai turi k pa-pasakoti tveliams. O kiek emocij sukelia darelyje besisveiuojantys gyvnliai: kats, unys, inilos, iurknai ir kt. Juos atnea tveliai, kad ir kiti vaikai susipaint su vairiais gyvnais bei j veislmis.

Darelis gimtadienio ventei Savaitgal Mini darelis gali virsti pasakiko

gimtadienio vieta. Jo patalpose galima surengti nepaprast vaiko gimtadienio vent. iaurs miestelyje esanio darelio patalpas gali suguti 20 vaik ir tiek pat suaugusij. vents metu rezer-vuotose patalpose eimininkauja tik maieji sveiai ir j tveliai. Vaikai smagiai gali paaisti su vairiais

aislais, pabgioti udarame kieme-lyje. O vais ir spdingas gimta- dienio tortas tveli imon. Taip pat tveliai gali pasikviesti mylimiausi vaiko persona, pa-vyzdiui, Mik Pkuotuk, peliuk Mik, pasak fj, pirat.

V "Vaik akademija"J. Balikonio g. 3, Vilnius LT-08247el. patas info@minidarzeliai.lttel. +370 641 51255, +370 605 07844

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

20

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

Dauguma vaik tutintis ir lapintis puoduk imoksta treiaisiais gyvenimo metais. Pus-antr met vaikas jau gali ilaikyti lapim pslje por valand, bet pediatrai pataria pradti mayl pratinti prie puoduko tada, kai jis ima suprasti, kad tuoj tutinsis ar lapinsis. Vaikas turi bti tiek subrends, kad galt suvokti, ko i jo nori tvai ir gebt vykdyti paprasiausius praymus: nusimauti kelnytes, atsissti ant puoduko. Jeigu padsite vaik sodinti ant puoduko per anksti, efektas bus atvirktinis uuot tutinsis naktipuod, gali imti jo vengti. Kaip ir sdti ar vaikioti, taip ir sstis ant naktipuodio kiekvienas vaikas pasiruos skirtingo amiaus.

Kaip vaikui susidraugauti su naktipuodiu

kada vaikui domu?Kaip tvams suprasti, kad vaikas nori lapintis?

Tuomet jis, pavyzdiui, surimtja, nutyla, iupinja kelnytes arba pasako. Kai mama pastebi, kad vai-kas pasiruos mokytis naudotis puoduku, metas j sigyti. Vaiko dmes gali atkreipti domesns formos naktipuodis: klozet panaus puodukas - kdut, automobilio formos vaikikas tualetas. Yra ir mantri muzikini naktipuodi.

Leiskite mayliui apirti puoduk, pasdti ant jo. Pastatykite naktipuod maylio kambaryje, kad vaikas su juo apsiprast ir imokt ant jo sdti. I pradi leiskite jam ant puoduko sstis su drabuiais. Paaikinkite, kam is daiktas reikalingas. Vaikas lengviau tai suvoks, jeigu matys, kaip naktin puoduk lapinasi ar tutinasi vyresnis broliukas, sesut ar kiti vaikai lopelyje. Nesitikkite, kad vai-kas tuojau pat ims naudotis puoduku ir neverskite jo. Sdti ant puoduko vaikui turi bti malonu, tuo metu jis gali vartyti knygut ar aisti. Leiskite vaikui sdti iki valios ir nenukelkite per prievart. Skm visa-da skatinkite pagyrimu, o neskmes nekreipkite dmesio ir maiau apie jas kalbkite. Jeigu gdinsite ar barsite vaik, paskatinsite nepasitikjim savimi arba jam kils noras prieintis bet kokiam js pagei-davimui.

Vaikas lapinasi daug kart per dien, todl imokyti tai daryti puoduk nelengva. Gera proga sodinti vaik ant puoduko pasirodius pirmie- siems laeliams. Galite pasilyti puoduk, kai ma-ylis ilgiau nesilapina.

Lengviau vaik imokyti tutintis puoduk. Mat jis tutinasi tik vien ar du kartus per dien ir

suaugusiesiems lengviau suprasti, kada jis ruoiasi tai daryti. Puodukas turt bti prastoje vietoje, kad sptumte i karto pasilyti vaikui j pasitutinti. Padkite nusimauti jam kelnytes ir atsissti ant puoduko. Tik neverskite besiprieinanio maylio, nes per prievart jis to nedarys. Jeigu vaikui ne-pavyko pasitutinti, nebarkite jo, o patikinkite, kad pavyks kit kart. Pagirkite skmingai pasitutinus mayl ir pasakykite, kad jis jau didelis.

Svarbu mokytis ir kit higienos proi: nusi-luostyti upakaliuk, pasinaudojus tualetu visada nusiplauti rankas. Nepamirkite, kad mergaits luostytis upakaliuk turi i priekio atgal.

Trej met sulauks maylis paprastai jau atsisveikins su sauskelnmis ir skmingai naudo-jasi naktiniu puoduku.

k daryti prispyrus reikalui ne namiePagjus mayl galima daug kur pasiimti kartu:

parduotuv, pas draugus, kelion. Ivykos danai utrunka ir didiausia problema, su kuria susiduria tvai, tampa tualetas.

Pirmaisiais gyvenimo metais maylis lapinasi daniau. Naktiniu puoduku besinaudojantis trej met maylis galbt jau moka naudotis ir bendru tu-aletu. Tik jam dar reikia specialios unitazo sdyns ir pakylos pasilypti ant jos.

Vaikas nuo pat maens turi bti mokomas elg-tis vieuosiuose tualetuose (parduotuvi, kavini, poliklinik). Paaikinkite, kad sstis vieajame tua-lete ant klozeto nehigienika ir pavojinga, nes ant jo gali tykoti mikrobai. Ten gamtinius reikalus reikia

PRIE

I

RA

IR U

GD

YM

AS

21

Kaip vaikui susidraugauti su naktipuodiu

atlikti pusiau stovint arba kruopiai apvyniojus unitazo kratus popieriumi. Vanden svetimame tualete reikia nuleisti apsukus pirt tualetiniu po-pieriumi.

Svarbu, kad ten, kur einate, vaikas turt kur atlikti savo reikalus. Vieosiose vietose apsi-irkite, kur yra tualetas, nedelskite, jei maylis nori lapintis. ivykas pravartu pasiimti naktin puoduk. Vaikui itin apmaudu prilapinti kelnytes, kai jis jau moka to nebedaryti.

K daryti gamtiniams reikalams prispyrus vaik aidim aiktelje, papldimyje, prie basei-no, parke, umiesio sodyboje, automobilyje, trau-kinyje, lktuve? Juk daug kur tualetas toli arba ne-pritaikytas vaikams. Ne kiekvienas maas vaikas sugeba atlikti visus gamtinius reikalus sddamas ant didelio klozeto, ne visada patogu ir manoma tai padaryti, pavyzdiui, parko krmuose. inoma, galima susitarti, kad maylis pakentt, bet tai

daryti ilgai jis tikrai nesugebs, o ir nelaim gali itikti nejuia. Apsilapins vaikas patirs gd ir baim, kad tai gali pasikartoti ateityje. Jeigu maylis pras sulaikyti tutinimsi, gali ukietti viduriai. Todl vliau jam bus sunku pasitutinti, dl to pleiasi storoji arna, atsiranda nevalingas imat nelaikymas. Todl geriausia turti vaiko naktipuod, bet visur neiotis j labai nepatogu.

Neiojamas naktipuodis tolimesn kelion, pavyzdiui, automobiliu,

nebus keblu pasiimti ir prastin naktipuod. Tik gali bti nepatogu j iplauti. Vaiktinti mieste ar parke su gana didele manta tikrai ne geriausia ieitis. Toli nuo nam pravers specialus kompaktikas vienkartinis vaiko puodukas. inoma, jis turt bti ne tik lengvas, uimti maai vietos, bet dar patogus ir patvarus.

Pareng Undin Gil

Naktipuodis mamos rankinjePirmasis pasaulyje vienkartinis

vaikikas naktipuodis

TRONKomfortas ne tik vaikui, bet ir tvams

Be streso u nam rib!

Panaudojus galima paprasiausiai imesti iukliad, nes TRON pagamintas i biologikai skaidi mediag.

* kelion arba ivyk nereiks vetis nepatogius daugkartinius vaikikus naktipuodius ir plauti j. * Naktipuodio TRON klotas puikiai sugeria skyst ir paveria j tirtu geliu, puikiai sugeria kvapus. * Naktipuodio nereikia surinkti arba sumontuoti. Armonikos tipo konstrukcija lengvai isiskleidia ir sutvirtinama vos spusteljus ranka. * Panaudot naktipuod galima saugiai ir higienikai nugabenti iki artimiausios iukliads.

TRON naktipuod visada galite turti po ranka: automobilio daikti- nje, rankinje, kuprinje, netgi kienje. Jis uima tiek pat vietos, kiek okolado plytel.

UAB Maluta, tel. + 370 68510102 www.maluta.ltwww.facebook.com/maluta.lt

22

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

Kdiki prieiros bei gydomosios kosmeti-kos priemoni prekybos centruose ir vaistinse gausyb. Kaip mamai nepasimesti ir isirinkti geriausi vaikik krem, ampn, losjon, aliej? Kodl taip svarbu naujagimio ir kdikio odels prieirai naudoti natralias kosmetikos priemo-nes?

Naujagimio odel ypatinga Tinkamai priirti kdikio, ypa naujagimio,

od labai svarbu: jautriai odelei reikia ne tik varos, bet ir papildomos apsaugos nuo aling aplinkos faktori. 9 mnesius dar negims maylis gyvena mamos pilvelyje esaniame vandenyje. Ten jo oda padengta varkine mase, kuri saugo nuo vaisiaus vanden paeidimo ir suvelnina gimusio naujagi-mio adaptacij. Perneioti naujagimiai beveik neturi io apsauginio odos sluoksnio, todl ilgai ibuvusio vandenyje neineiotuko oda sausa, pleiskanoja, imirk padai ir delnai.

Gims vaikas i vandens patenka oro ap-link. Jo oda madaug dvi savaites bna sau-sa ir erpetoja. Todl naujagimio odelei reikia maitinamj ir drkinamj kosmetikos priemoni. Priirdama naujagimio ir kdikio odel, mama turt atsivelgti tai, kad maylio oda labai glena, lengvai paeidiama, o jos apsaugins funkcijos dar silpnos ir nesustiprjs vaiko imunitetas. Todl bet koks odels paeidimas sukelia udegim, kuris gali iplisti po vis kn. Taigi higiena kdikiui ypatingai svarbi. Irinkite tinkam kosmetik, nepamirkite jos laikymo slyg, stenkits, kad maylio drabuliai ir patalyn bt visada idealiai vars.

Maudyns Kdik ir ma vaik prauskite tik su vaikiku

prausikliu. Jautriai mayli odai iekokite i natrali mediag pagamint prausikli. Pavyzdiui, prau-sikliai su medaus ir kviei gemal proteinais bei pantenoliu pads isaugoti natrali odos drgm, be to, j suminktins bei nuramins. Tokie prausikliai paprastai tinka ir galvytei plauti, geriausia rinktis to-kius, kurie dar ir nedirgina aki.

Svarbu, kad prausiklis tikt jautriai odelei. Gal-vytei nupirkite veln maai putojant ampn, kuris nesudirgins kdikio akyi. Natralus vaikikas ampnas padeda isaugoti fiziologin galvos odos

pH, ramina jautri vaik ir kdiki od.Imaudyt naujagim ar kdik gerai nusau-

sinkite. Tik stipriai netrinkite glenos odels. luos-tykite j velniais judesiais, tapnodamos minktu rankluosiu arba vystyklu. Kdikio rankluosius skalbkite maksimaliai kartame vandenyje ir btinai ilyginkite. I karto po maudyni kdikio kn galite patepti kremu, balzamu ar aliejumi. Nepamirkite perskaityti kosmetikos priemons naudojimo ano-tacijos.

kdikio odos prieira po maudyni Kdikio odelei po maudyni tinka specials

aliejai, kurie j drkina, maitina velnina, suteikia elastingumo. Aliejuku patepta odel maiau bijo dirginim ir reiau parausta. Tokie yra migdol, makadamij ir simondsij aliejai, kurie paprastai yra vaikikos odos prieiros kosmetikos sudtyje. Aliej galima naudoti ir vaik bei kdiki masaui. Jeigu odel labai jautri ir sausa, maudydamos kdik, aliejuko galite pilti voni. Aliejuku suvilgy-tais delnais velniai masauokite kdikio od su-kamaisiais judesiais, kol jis sigers. Aliejukas gerai sigers odel ir nepaliks riebios plvels, jeigu juo itepsite kdik per 5 minutes po maudyni. Ge-riau sigeria od kno kremai, emulsijos, pieneliai arba sviestmedio sviestas. Aliejukas gali sutepti rbelius. Aliejus pads ir nuo pleiskan: juo itept kdikio galvyt po dviej valand iukuokite tan-kiomis ukomis.

Taip pat galite rinktis su vairiais aliejais pa-gamint kno balzam. Jeigu kdikio odel ypa-tingai jautri, raudonuoja, paeista atopinio, alerginio arba kontaktinio dermatito, pravers specialus rami- namasis kremas. Pavyzdiui, su beta gliukanais (natrals polisacharidai), kurie skatina odos atsi- naujinim, padeda gyti aizdelms, ramina ir dr-kina saus od.

Priirdami naujagimio od vadovaukits ia taisykle: nauju kremu ar balzamu pirm kart ne-tepkite didelio odos ploto i pradi j ibandykite maame lopinlyje. iek tiek kremo utepkite ant vidins vaiko dilbio dalies. i viet apirkite po 20 minui ir po 24 valand. Jeigu odel neparau-do, i kosmetikos priemon galite drsiai naudoti ji alergijos vaikui nesukels.

Visos moterys imano apie savo kremus, serumus ir tonikus. Apie kosmetik groiu besirpinanti moteris daug prisiskaiiusi, o ar kiekviena jauna mama imano apie kdikio prieiros kosmetik? Ar ino, kad glenai jo odelei svar-biausia natralumas. Paprastai mamos pradeda domtis natralia kosmetika, kai atsiranda kdikis. Tuomet suvokia, kad maam moguiui tik ji gali suteik-ti visk, kas geriausia ir sveikiausia, ir maist, ir drabulius, ir prieiros priemones.

Koki kosmetik perkame kdikiui?

22

K

DIK

IS

B

KIM

E SV

EIK

U

IAI

23

Didiausias dmesys upakaliuko odelei Kdikio tarpkojis nuolat drksta nuo lapimo

ir imat, todl odel greitai iunta ir gali pra-sidti udegimas. Sauskelni nuolat apgaubt upakaliuk reikia tepti apsauginiu kremu ar los-jonu su cinku. Toks kremas minktina bei ramina sudirgusi od ir dezinfekuoja problemines kno vietas, apsaugo odel nuo dirgikli. Oda greiiau atsinaujins ir sugis, jeigu iame kreme yra medetk ekstrakto. Rpestinga mama suras jos mayliui tinkamiausi upakaliuko krem, kuris neisausins odos ir jos nedirgins.

apsauga lauke Vsi ir vjuot dien nepamirkite apsau-

goti vaiko veiduko, kitaip odel gali parausti ir erpetoti. Tam tinka apsauginis natrali mediag kremukas. Jis pamaitins, sudrkins, suminktins ir nuramins saus od, be to, sudarys barjer, apsaugant nuo nepalankaus oro.

kuo vadovautis perkant kosmetik kdikiui? Rinkdamiesi kosmetik kdikiui ar maam

vaikui, pirmiausia pasidomkite, ar ji saugi ir nesukels alergijos. Turite bti tikra, kad nuo kre-mo ar balzamo vaiko neibers ir neatsiras odos udegimas. Todl patariama rinktis i natrali aliav pagamint ir ekologik kosmetik, kurios sudtyje nra kenksming chemini mediag, daikli, kvapikli ir konservant. Natralios kos-metikos struktra artima mogaus kno lsteli struktrai, todl oda gerai pasisavina joje esanias mediagas. I sintetins chemijos pagaminta kosmetika tarsi svetimknis, kur oda blogai to-leruoja. Todl vaik iberia, atsiranda paraudim. Be to, chemins mediagos turi neigiamos takos odos bklei ateityje.

Taigi atidiai skaitykite krem, losjon ir prausikli etiketes ir tikrai nepasimesite j gau-sybje. Dar vienas dalykas, kurio mamai pamirti nevalia, kad kremai, losjonai, aliejukai ir prausikliai galioja tam tikr laik, o vliau juos naudoti nesau-gu. Laikyti kosmetik geriausia sausoje, vsioje ir tamsioje vietoje.

Pareng Undin Gil

Vaikai ms didiausias turtas. Tai supranta ir NATURA HOUSE gamykla, turinti 45 met patirt, natralios kosmetikos ir papild pradinink Italijoje ir silo jums, brangios mamyts, unikalius jums ir js vaikui skirtus produktus Cucciolo.

Natrals, sertifikuoti, saugs ir efektyvs produktai - i paios gamtos irdies!

K

DIK

IS

Kvieiame mamytes ir tvelius apsilankyti eim mokyklljeVilniaus visuomens sveikatos biuras vykdo program, skirt nij ir pagimdiusi moter vietimui bei sveikatinimui. Bsimos ir esamos mamos konsultuojamos aktualiais klausimais. paskaitas kvie-iamos eimos, besilaukianios arba auginanios vaikuius. Visos paskaitos ir usimimai nemokami.

Paskait grafikas:

Visos paskaitos vyks Vilniaus visuomens sveikatos biure, Polocko g. 12 (Uupis). Iankstin registracija: renginiai@vvsb.lt arba tel. 8 5 205 3417.

Daugiau informacijos: www.vvsb.lt arba FB profilyje (Vilniaus visuomens sveikatos biuras).

Vaik infekciniai susirgimai. Vaik skiep kalendorius kovo 2 d. 15.30-17.00 val., Lektor eimos gydytoja J. Grig. balandio 27 d. 15.30-17.00 val.Vaik profilaktini skiep kalendorius Lietuvoje bei rekomenduojami, bet valstybs lomis nekompensuojami skiepai. Infekcini lig statistika Lietuvoje ir pasaulyje. Vaik infekciniai susirgimai: lig poymiai, komplikacijos, gydymo bei profilaktikos bdai. Pateikiama sezoninio gripo statistika, ukrtimo keliai, ligos poymiai, komplikacijos, gydymo bdai, profilaktikos svarba motinos ir kdikio sveikatai.

Niosios ir vaiko burnos sveikata kovo 10 d. 12.00 - 13.30 val., gegus 12 d. 13.00 - 14.30 val.Gydytoja odontolog Daiva Akinyt. Paskaitos metu suinosite, kaip kovoti su nij danten udegimu, kada ir kaip danai galima ir reikt kreiptis gydytoj odontolog ntumo metu, kokias procedras saugu atlikti niosioms, kaip priirti kdikio burn, kada turi dygti dantys, kaip taisyklingai juos priirti, k daryti, jei vaikas susirgo stomatitu. Praktikai mokysims taisyklingos burnos prieiros gdi, padsiani isaugoti mamos ir vaiko burnos sveikat.

Mityba ntumo ir indymo metu. Niosios organizmo pokyiai. kovo 18 d. 15.00 - 16.30 val., Vaik lig gydytoja ir vaik endokrinolog Lina Orlovskaja. gegus 20 d. 14.00 - 15.30 val.Maisto taka ntumo eigai. Rekomenduotini ir vengtini produktai ntumo ir indymo metu, naujausia sveikos mitybos piramid.

Kdiki ir ma vaik geleies stokos maakraujyst ir jos profilaktika kovo 19 d. 15.30 - 17.00 val.Vaik lig ir hematologijos gydytoja Audron Muleviien. gegus 14 d. 15.30 -17.00 val.Mitybin maakraujyst, kai dl netinkamos mitybos kraujyje sumaja raudonj kraujo kneli skaiius ir / arba hemoglobino kiekis, sutrinka deguonies apykaita organizme, yra dana kdiki ir ma vaik problema. Susitikimo metu bus nagrinjamos svarbiausios mitybins maakraujysts pasekms, efektyviausios profilaktikos priemons.

Prieraiioji tvyst vaiko raidos ir ugdymo(si) poiriu kovo 23 d. 10.00 - 11.30 val. Psicholog Vilma Petrikien. Kas yra prieraiumas? Prieraiumo tipai. Kas yra prieraiioji tvyst? Pagrindiniai prieraiiosios tvysts principai? Kada formuojasi prieraius santykis ir kuo tai svarbu vaiko raidai? Prieraiumo taka vaiko ugdymui(si).

Smoninga tvyst balandio 14 d. 13.00 - 14.30 val.Lietuvos perinatalins psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas, gydytojas Romualdas emeta.Pasiruoimas vaiko pradjimui: kaip susilaukti sveiko vaiko, kodl reikia ruotis vaiko pradjimui. Pirmieji vaiko auginimo metai, daniausiai pasitaikanios klaidos. Fizinis ir intelektinis vaiko ugdymas.

Kdiki ir vaik alergija maistui balandio 15 d. 15.00 - 16.30 val.Vaik lig gydytoja ir vaik endokrinolog Lina Orlovskaja. Paskaitos metu aptariamos daniausiai vaik itinkanios nelaims namuose: virtuvje, kambariuose, vonios kambaryje. Paskait konsultacij metu susipainsite su alergijos maistui atsiradimo prieastimis, maisto alergenais. Kdiki ir vaik alergija maistui, alergij gydymu ir profilaktika.

Mankt kalendorius besilaukianioms ir pagimdiusioms moterims

Saugios kdiki ir vaik aplinkos krimas balandio 21 d. 13.00 - 14.30 val.Visuomens sveikatos stiprinimo specialist Ala Cholopova. Paskaitos metu aptariamos daniausiai vaik itinkanios nelaims namuose: virtuvje, kambariuose, vonios kambaryje. Bsimoms mamoms ir maylius auginantiems tvams patariama, kaip apsisaugoti nuo nelaiming atsitikim namuose. Patariama, kaip automobilyje saugiai veti vaikus. Per paskait mokoma suteikti pirmj pagalb uspringusiam kdikiui. Mokoma tinkamai suteikti pirmj pagalb nudegimo atveju.

Skmingas indymas arba indymo mokslas paprastai gegus 6 d. 15.00 - 16.30 val.Tarptautin laktacijos ir indymo valdymo konsultant Daiva niukait - Adner. Paskaitos metu susipainsite su mokslo rodytais indymo privalumais kdikio ir mamos sveikatai. Aikinsims, kaip pasinaudoti gamtos numatytomis galimybmis, nepadaryti klaid ir skmingai indyti.

Motinysts melancholija ar jau pogimdyvin depresija. Kas tai? Ir kaip jos ivengti. gegus 18 d. 10.00 - 11.30 val.Psicholog Vilma Petrikien. Kas yra pogimdyvin depresija, kaip j atpainti? Kas lemia, kad moter itinka pogimdyvin depresija, jos taka besilaukianios ar jau pagimdiusios moters sveikatai. Pogimdyvins depresijos poveikis kdikio vystymuisi. Pogimdyvins depresijos gydymo svarba bei bdai. K daryti, kad motinysts pradia bt sklandi?

Manktos besilaukianiomsPirmadieniais 16.00 val. 16.50 val.Antradieniais 15.30 val. 16.20 val. ir 17.00 val. 17.50 val.Treiadieniais 18.00 val. 18.50 val.

Manktos pagimdiusiomsPirmadieniais 14.30 val. 15.20 val. ir 18.00 val. 18.50 val.Treiadieniais 15.00 val. 15.50 val. ir 16.30 val. 17.20 val.

Visos manktos vyks Vilniaus visuomens sveikatos biure, Polocko g. 12 - 2 (Uupis).Iankstin registracija manktas: Milda Navaslauskait, tel. 86 23 59901, el.p. milda.navaslauskaite@vvsb.lt

Frosch valikliai nam vara be chemijos

Vienas i svarbiausi mamos rpesi va-rios grindys. liauiojantis kdikis btinai susirinks burnyt trupinius, paragaus nuo grind paimt aisliuk. Kdik auginanti mama grindis turt plauti drgna luoste du kartus per dien, geriausia apsieiti be joki valikli, ypa chemini, arba nau-doti ekologikus natralius valiklius ir po to vis tiek perplauti grindis tik vandeniu. Nepamirkite drgna luoste nuvalyti dulki, nes vaikas turi kvpuoti variu oru.

Su batais namus atsineame daug purvo ir bakterij, todl alia dur verta patiesti kiliml, kuris sulaikys teralus. Bt gerai, kad tok kiliml bt galima skalbti.

Kiekvienos nam eimininks dmesio centre virtuv. Ne tik dl to, kad j bet kuriuo metu gali siverti maylis, bet ir todl, kad maisto gaminimo patalpa labiausiai usiteria, o gaminti maam vai-kui valg ir maitinti mayl varioje aplinkoje labai svarbu. Virtuvje darbo mamai tikrai netrksta: ia reikia ne tik nuolat plauti grindis ir kriaukl, bet ir valyti plyteles, virykl, spinteli dureles.

Vonia, kurioje maudote kiek pagjus kdik, taip pat turi spindti idealia vara. Nors grind ia neplausite taip danai kaip virtuvje, bet plyteles,

iaupus, vonios kriauk- l ir pai voni va-rinsite kone kasdien.

Be buitins chemi-jos palaikyti var vir-tuvje ir vonioje labai sunku. iuolaikiniai plovikliai ir valikliai geriausi mamos pagalbininkai, tik reikia pasirinkti tinka-mus, kurie nepakenks vaiko sveikatai. Nenaudo-kite sintetini chemini valikli, nes kenksmingos mediagos pateks vaiko organizm, o jos gali sukelti kvpavimo tak ligas ir alergijas. aplink patekusios chemins mediagos gali sukelti slog, astmos priepuol, apsunkinti kvpavim, sudirginti akis.

Saugs mayliui i natrali mediag paga-minti valikliai, kuriuose nra fosfat, chloro, foral- dehido, stipri kvapikli. Tinkamiausi vaiko varai valikliai, kuri mediagos biologikai suyra. Rinki-ts inom gamintoj valiklius i augalini ir mi- neralini mediag, pagamintus vadovaujantis Eu- ropos Sjungos rekomendacijomis. Informacij apie valikli sudt rasite etiketse. Tokie valikliai brangesni u kenksmingus cheminius, bet ekono-mikesni j sunaudosite maiau.

Kad vara namuose bt sveikaKai namuose maas vaikas, vara tampa ypatingai svarbi, nes nuo jos priklauso maylio sveikata. Pradjs liauioti kdikis kia burnyt ne tik k tik per grindis tapnojusius delnus, bet ir vairius lengvai pasiekiamus daiktus. K tik atsistojs ir engiantis pirmuo-sius ingsnelius pyplys gali dar daugiau... Taigi namuose visi pavojus mayliui keliantys daiktai turi bti paslpti, o namai nuolat valomi.

Universalus sodos valiklis

* Valiklis dl natralios aktyviosios mediagos sodos efektyviai alina nevarumus.

* Soda yra natralus produktas, todl valiklis gali bti puikiai nau-dojamas virtuvje ir nepakenks maisto produktams.

* Paprasta naudoti: priemons upurkkite ant utert paviri, palikite kuriam laikui veikti, vliau nuvalykite drgna kempinle arba nuplaukite ir nusausinkite sausa luoste.

FROSCH valikliai pagaminti pagal ES rekomendacijas

Natrali vyno rgi (gaunam i vynuogi) vonios ir duo valiklis

* alina kalki nuosdas, purv, vandens nuosdas ir muilo likuius tiek vonioje, tiek kituose kambariuose, duuose.

* iame valiklyje dera stipri valomoji galia ir natralios mediagos, nekenkianios aplinkai.

* Be to, FROSCH vonios ir duo valiklis naikina blog kvap ir po valymo lieka viei vaisi aromatas. Jo sudtyje visikai nra fosfat, formaldehido ir tirpikli.

* Upurkkite valiklio ant nevaraus paviriaus, palikite kelet minui veikti, po to drgna luoste paalinkite purv bei kalki nuosdas arba nuplaukite vandeniu, o vliau nupoliruokite paviri su sausa luoste.

Frosch valikliai nam vara be chemijos

K

DIK

IS

26

KDIKIS

Pirmj ingsneli belaukiantKai vaikas imoksta tvirtai stovti, laukite

pirmj ingsneli. I pradi kdikis bando atsistoti laikydamasis u atramos, po to bando judti pagal sien arba iilgai lovels. Kitas svarbus maylio pasiekimas, kai jis imoksta stovti nesilaikydamas.

Skatinkite kdik liauioti, nes tai labai nau-dinga mankta, kuri formuoja tinkam laikysen, stiprina nugaros, koj, rank, pilvo preso, kaklo rau-menis. Paokdinkite kdik laikydamos j u paast, kad, stovdamas ant pd, jis imokt ilaikyti kno svor. Mamos prilaikomas kdikis gali paokinti ant didelio pripuiamo kamuolio. Stenkits sudo-minti vairiausiais aidimais. Tik neverskite vaiko daryti pratimus visi usimimai turi jam suteikti tik diaugsm.

Mankta ir dienos reimas Jg ir energijos vaikui suteiks tinkama mityba,

gimnastika, masaas ir dienotvark. Fiziniai prati-mai pads sustiprinti kdikio raumenis, masaas normalizuos j tonus. Pieno produktai, kuriuose gausu kalcio, uvyje esanios polinesoiosios rie-bal rgtys parpins raumen, kaul sistemoms ir smegenims reikaling mediag. Grynas oras ir geras miegas sustiprins nerv sistem.

Lieknesni kdikiai pradeda vaikioti anksiau, nes dar nesutvirtjusiems kaulams ir raumenims sunkiau ilaikyti didesn svor.

kad vaikas greiiau pradt vaikioti inoma, suprantate, kad pernelyg skubinti

nedera. Vaikiojimas sudtingas veiksmas, ku-riam vaiko organizmas turi subrsti. Tam turt bti pasireng vaiko galvos ir nugaros smegenys, peri-

feriniai nervai, perduodantys impulsus raumenims. Taip pat kaulai, raumenys ir snariai, pusiausvy-ros centras vidurinje ausyje.

Darbo galime imtis tuomet, kai kdikis gerai ilaiko pusiausvyr. Galite paskatinti vaik eiti, jeigu istumdysite baldus kambaryje taip, kad jis galt apkeliauti didel plot. Daugiau vaikiojanio vaiko pusiausvyra greiiau lavja ir jis ima pasitikti savo jgomis. Tik inekite i kambario nestabilius baldus, kurie vaikui sikibus gali nuvirsti. Jei maasis tingi-nys juda nenoriai, skirtinguose kambario kampuose idliokite jo mgstamiausius aisliukus. Tinka ir ge-rai inomas aidimas Ateik pas mam. Atsistojusi per kelis ingsnelius nuo vaiko ir pakvietusi mayl, tuojau pat sulauksite savarankikais ingsneliais mamos glb atpuolusio maylio. Pirmieji ingsneliai netvirti, o kad ilaikyt pusiausvyr, vaikas plaiai iskeia rankas ir kojas krypuoja kaip aniukas.

Geriausia basomis Vaikui mokantis vaikioti nereikt auti batu-

k. Basa pda jis geriau jauia paviri, dirginamos pdose esanios nerv galnls ir jam lengviau ilaikyti pusiausvyr. Jei grindys per altos, ap-maukite kojinytes neslidiu padu.

Pasirpinkite vaiko saugumu Judrus kdikis nuolat griuvinja, todl namuose

neturi bti atri kamp. Pavojingus stal, spinteli ir kit daikt kampus geriausia apsaugoti specia-liomis apsaugomis. J galite sigyti prekybos cent-ruose ir interneto parduotuvse. ios apsaugos ne-gadina bald, o vliau jas lengvai nuimsite.

Pareng Undin Gil

Kai tik maylis pats imoksta atsis-toti, tvai ima nekantrauti, kada gi jis engs pirmuosius ingsnelius. tai jau jis pradjo nedrsiai ingsniuoti laiky-damasis u bald ar sikibs mamos rank, o savarankikai vaiktinti vis bijo. Jeigu tokiam mayliui jau sujo vieneri, vis tiek nerimauti neverta. Vie- ni vaikai pradeda vaikioti devyni mnesi, o kiti kone pusantr met abiem atvejais viskas gerai. Tvai nekantriai laukia kiekvieno naujo k- dikio pasiekimo, o savarankiki ings-neliai didelis vykis. J galima iek tiek paspartinti.

Pirmieji ingsneliai

KDIKIS

27

28

MAMYT

Dievas sukr mones laukinje gamtoje, kurioje nebuvo virkt, akuerini repli ir sintetinio oksitocino. Per milijonus met moterys vaikus gimd be jokios chemijos ir daniausiai skmingai. Nors civilizuotas gyvenimas patogiuose bu-tuose su visa infrastruktra labai skiriasi nuo laukini diungli ar pirmyki geni urv, taiau ms moter ir naujagimi genuose vis dar urayta ta pati gamtikoji programa.

Gimdymo taka indymui

28

Gimdymas pagal gamt Natral gimdym diriguoja natrals hor-

monai. Atsiliepdamas nervais atkeliaujani in- formacij i atsidarani gimdymo kanalo vart, hipofizis pasiunia krauj oksitocino bangas. Pasiekusios gimd, jos ijudina ir kelia vis stip-rjanius susitraukimus srmius. O gimdyvs smegenyse oksitocinas jungia signal isiskirti endorfinams, kurie dar vadinami diaugsmo hor-monais. ie veikia tarsi gerieji narkotikai pade-da gimdyvei optimistikai nugalti baim ir iksti skausmus.

Kdikiui judant emyn gimimo kanalu, ref-leksikai, kaip natralus atsakas nervini recep-tori dirginim, motinos kraujyje labai pagausja ir energijos hormon - katecholamin (adrenalino, dopamino). Per placent abiej diaugsmo ir energijos hormon gauna ir kdikis. Taigi natralus gimdymas baigiasi valaus naujagimio ir energingos mamos diaugsmingu pasisveikinimu!

Pasiruoimas indymuiIr tai vyksta pagal gamtos programos uraus

genuose. Jau ketvirtj ntumo mnes moters krtys pradeda gaminti priepien. Jo bna nedaug, nes gausesn pieno gamyb, kol vaikas nepa-gimdytas, stabdo placentos progesteronas. io hormono veikimas toks stiprus, jog net nedidels placentos dalys, usilikusios po gimdymo, gali ir vliau trukdyti pienui rastis. Taiau, kai pasialina visa placenta, pieno gamyba nebevaroma.

indymui ruoiasi ir vaikas. Jau gimdoje jis treniruojasi sdamas savo nykt ir mokosi ryti

vaisiaus vandenis. Vos gims kdikis geba ins-tinktyviai iekoti spenelio pagal kvap, ropoti prie jo ir burna gerai priglusti prie krties. Paguldy-tas ant mamos pilvo, naujagimis savo svoriu slegia gimd, o rankomis, paskui ir burna, lies-damas spenelius, stimuliuoja refleksik oksito-cino isiskyrim i motinos hipofizio. Oksitocinas sutraukia gimdos raumenis, taip palengvindamas placentos atskyrim ir paalinim i gimdos bei saugodamas nuo gausaus kraujavimo. Be to, oksitocinas skatina ir aplink alveoles bei spene-liuose esani raumenini lsteli susitraukimus pienas pastumiamas tekti latakliais i krties gelmi link kdikio burnos, o speneliai pailgja. Kdikiui indant, refleksikai i motinos hipofizio jos krauj isiskiria ir kitas hormonas prolaktinas, skatinantis naujo pieno gamyb krtyse.

Skming indym trikdo viskas, kas kdikiui ir motinai sukelia baim, skausm, nuovarg ir ap-temdo smon.

Vaistai nuo skausmoGimdymo skausmams malinti daniausiai

taikoma epidrin nejautra ir/arba narkotiniai an-algetikai vaistai nuo skausmo. Jie daro gimdym daugiau ar maiau nenatral, nes moteris negali igyventi normalaus hormon balanso paveiktos savijautos gimdant ir pagimdius kdik. Abiem atvejais ir vaikutis per placent gauna dal i medikament. Kdikis darosi vangesnis. Jam gali nepavykti, tiek gimdymo metu, tiek k tik gimus, aktyviai dalyvauti ir gerai atlikti gamtos programo-je numatyt vaidmen. Gims prislops, kdikis

28

29

MAMYTnegals iekoti krties ir sti j aktyviai, kaip gali

vaikai, kurie gim nepaveikti joki medikament. Moters knas tarsi negauna signalo, kad vai-kutis jau gim. Motinos krtys nesuskumba ruoti priepienio daugiau, vaikeliui jo ima trkti. Tai gali turti takos ir tolimesnei indymo eigai.

Neretai po vaist nuo skausmo naudojamos gimdymo veikl skatinanios priemons nes danu atveju prislopusi mama ir prislopintas kdikis nebepajgia gyvai ir energingai bendradar-biauti gimdymo veikloje.

Dirbtinis gimdymo skatinimasDaniausiai medikamentinis gimdymo veiklos

skatinimas atliekamas sintetinio oksitocino pre-paratais. ie, skirtingai negu natraliai organizme atsirandantis oksitocinas, nepraeina per kraujo-smegen barjer. Hipofizis nestimuliuojamas i- skirti endorfinus diaugsmo hormonus. Be en- dorfin gausos teikiama skausmo malinimo pa-galba. Moterys, kuri gimdymo veikla skatinama sintetiniu oksitocinu, yra labiau linkusios prayti nuskausminamj vaist ir epidurins anestezi-jos. Taikant epidrin nejautr, nebelieka ne tik skausmo, bet ir kit jutim. Dl to natraliai atsi-randanio oksitocino dar labiau sumaja, taigi gimdymo veiklai tsti prireikia didesni sintetinio oksitocino dozi.

Iminiai sako: GIMSTA VAIKAS, o mama jam tik padeda. Gimstanio kdikio elges regu-liuoja situacij atitinkantys instinktai ir hormonai. Viskas vyksta palaipsniui. Atjus gamtos paskirtj gimimo laik pirmiausia pajunta btent vaikas. Ir pradjs keliauti gimimo keliu, jis instinktyviai su-vokia savo padt ir refleksyviai atlieka prie kelio slyg prisitaikanius judesius ir poskius. Jeigu vaikas vejamas lauk, jis gali susipainioti, daryti klaidingus veiksmus, ir net... strigti beviltikai. Tada gali prireikti skubios pagalbos su akueriniais instrumentais ar chirurgins operacijos.

instrumentins intervencijosGimdymo metu naudojant instrumentus

akuerines reples arba vakuumin ekstraktori suspaudiama kdikio galva. Vaikelis gali ksti stiprius galvos skausmus, o kaukols onuose

esani nerv pakenkimai gali slygoti apatinio andikaulio raumen parez ir sutrikdyti kdikio gebjim sti. Visa tai savo ruotu trikdo kdikio prigludim prie krties bei nor ir gebjim sti.

Instrumentinis gimdymas gali sualoti moters gimdymo takus ir didinti pogimdymini komplika-cij rizik. Papildomus skausmus sukelia ir epi- ziotomija (chirurginis tarpviets kirpimas), kuri kar- tais atliekama, kad bt galima vesti instrumen-tus. Skausmo kentimas gali sunkinti mamos ga-limyb rpintis naujagimiu ir pradti j skmingai indyti.

Apie chirurginio gimimo bdo tak tolesnia-me ios knygos skyriuje INDYMAS PO CEZARIO PJVIO.

Geriausia profilaktika iniosDaniausiai mones gsdina neinia, tai, ko

jie nepasta, neimano. Moterys kartais svarsto: Girdjau, kakam gimdant labai skaudjo, tai gal ir man geriau gimdyti su vaistais, epiduriniu nus-kausminimu? Kakas pabijojo gimdyti natraliai gal ir man geriau rinktis operacij?...

Motinos pasitikjimas savimi gimdant ir pa-sitikjimas savimi indant turi tas paias aknis ir, be abejo, yra susij tarpusavyje. Kuo mama la- biau pasitiki tuo, jog, bdama pati gamtos vaikas, ji ir savo kdik pagimdys gamtikai natraliai, tuo ramesn ir labiau utikrinta ji jauiasi. O kuo labiau atsipalaidavusi ji yra, jei neturi uslopint baimi ar tamp, tai paprastai, tuo natraliau ir lengviau ji kdik pagimdo. Nenusikankinusiai gimdymo metu mamai ir nepervargusiam kdikiui yra lengviau po gimdymo atrasti vienam kit, umegzti nauj ry, pradti skming indym. Taigi pirmiausia kad neprireikt vaist ir operacij, gimdyvei reikia pasitikjimo ir drsos. O tai suteikia inios. Btent dl to taip svarbu, kad moteris dar prie gimdym domtsi gimdymo ir indymo temomis ruotsi bti mama ne mgja, o profesionale. Tada ir motinysts pradia labiau diugins ir indymas bus skmingas.

Itrauka i Kazimiero Vitkausko knygos Kdikio indymas:

nepakeiiamas kaip motinos meil

Isamioje 360 puslapi monografijoje rasite mokslo ini apie nau-jagimio ir kdikio maitinim bei daug nauding patarim mamai ir eimai.Naujausioji ketvirtoji knygos laida papildyta trimis skyriais: Gimdymo taka indymui, Neineiotuko maitinimas ir Pirtas kdikio burnoje.i knyga bt puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukianiai mamai ir eimai. Veriau mokti, negu splioti. Juk indyti prade-dama vos pagimdius!

Daugiau apie knyg ir autori www.zindyk.lt

30

MAMYT

Ntumo metu, veikiamas hormon, per- sitvarko visas moters organizmas. ie pokyiai lemia ir dan nij ne-galavim viduri ukietjim. Tai nra liga, o labiau ntumo fiziologijos nulem-tas simptomas.

Viduri ukietjimas daugelio nij problema

Viduri ukietjimas ntumo periodu susijs su su-majusiu virkinamojo trakto raumen tonusu, dl kurio liau slenka arn turinys. Be to, iuo pe-riodu storojoje arnoje sumaja vandens, dl to arnyno turinys sausja, dista, kietja. Dar vie-nas veiksnys gimdos didjimas: mat ji stumia ir spaudia arnyn, taip trikdydama jo veikl.

Niosios arnyno veikla priklauso ir nuo mitybos proi (maistini skaidul, skysi varto-jimo), fizinio aktyvumo, emocij. Daugelis moter, besilaukdamos vartoja geleies papildus, prepara-tus rmens grauimui slopinti, kurie taip pat gali skatinti viduri ukietjim. Yra duomen, kad ukietj viduriai vargina net 50 % nij. Vienoms tai atsitinka pirmojo ntumo tredalio metu, kitoms ntumo pa-baigoje, o dar kitoms viduriai kietesni ir ntumo pradioje, ir pabaigoje. Usitsus iam negalavimui, pablogja apeti-tas, atsiranda leiktulys. Didjant spaudimui ma-ajame dubenyje, ypa tutinimosi stang metu, pleiasi hemorojiniai mazgai ieinamosios angos ir tiesiosios arnos srityje. Dl to vystosi hemorojin liga, gali atsirasti ieinamosios angos pl. Besilaukianti moteris daugelio vaist vartoti ne-gali, taigi viduri ukietjim reikia mainti fiziolo- giniais bdais. Pirmiausia ir svarbiausia kore-guoti mityb. Nioji turt gerti pakankamai van-dens (1,52 litrus per dien). Btina judti, rytais daryti lengv mankt, plaukioti, vaikioti tai naudinga ne tik arnyno veiklai stimuliuoti, bet ir bendrai moters savijautai. Saugiausi ir fiziologikiausi laisvinamieji yra lsteliena (maistins skaidulos), esanti dar-ovse, vaisiuose, uogose, grdinse kul- trose, rupaus malimo duonoje, papildy- toje saulgromis, slenomis. Maistins skaidulos gali bti vairios kilms, tirpios bei netirpios nuo to labai priklauso j veiksmingumas. Vienos pai efektyviausi smiltyninio gysloio skaidulos, kuri poveikis

itin velnus. Be to, jos sugeria daugiau vandens nei bet kurios kitos net 20 25 kartus daugiau nei sveria paios. Dar viena iskirtin smiltyninio gysloio skaidul savyb, kad jose nra fitat, kuri gausu kvieiuose esaniose skaidulose. Fitatai slopina mineralini mediag sisavinim, todl ntumo periodu patartina j vengti.

Dar viena skaidul ris, kuri veikia skirtin-gai nei smiltyninis gyslotis, taiau taip pat nau- dinga ukietjus viduriams inulinas. Jo daugiau-sia akniavaisiuose svognuose, cikorijose, artiokuose, poruose. Virkinant daug inulino tu-rint maist, jo skaidulos nuslenka plonja arna visikai nesuskaidytos, o pasiek storj arn jos virsta bifido bakterijomis viena svarbiausi pieno rgties bakterij kultr, kurios natraliai yra mogaus arnyne. Pieno rgtie