Vaikas ant asfalto – “rizikos” vaikas

Dr. Audronė Juodeikaitė, socialinė pedagogė metodininkė

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Bet koks rizikos faktorius visuomenėje patį vaiką paveikia labiau nei suaugusįjį, nes::

Vaiko priskyrimas prie „rizikos grupės” yra aiškinamas kaip žiūrėjimas į jį pro padidinamąjį stiklą, tokiu būdu nesąmoningai formuojant jo paties negatyvų požiūrį į save (Astroth, 1993; Quarterly, 2004; Gildson, 2006 ir kt.).

„Gatvės arba rizikos vaiko“ sąvoka taip pat yra apibrėžiamas vaiko aktyvus gyvenimas bendruomenėje, t.y. „už šeimos ribų“. Šis išreikštas nerimas yra aiškinamas tuo, kad išsiplėtus vaiko veiklos erdvei, ypač mieste, atsiranda ir stipresnė jo sandūra su toje bendruomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei tos aplinkos įtakoje vaiko pasirinktais „vertybiniais sprendimais“.

Aktualumas

rizikos grupei priskiriamo vaiko, gyvenančio mieste, sampratos apie jį supančią socialinę aplinką, atskleidimas.

Straipsnio objektas – „rizikos“ vaikas mieste.

Straipsnio tikslas –

7 neformalaus ugdymo institucijos, veikiančios Z teritorinėje bendruomenėje;

13 neformalaus ugdymo programų; 12 neformalaus ugdymo institucijose

dirbančių specialistų; 98 rizikos grupei priskiriami vaikai.

Tyrimo imtis

aplinkos koncepcinė nuostata, kad visi asmenybę ugdantys veiksniai sudaro vientisą socialinė edukacinę sistemą su daugeliu struktūrinių elementų ir bendrai veikdami siekia laipsniškai sumažinti asmenybės ir ją supančios aplinkos atitrūkimą.

Straipsnio metodologinį pagrindą sudaro

Socialinio fenomeno koncepcija (pagal H. Shibata, 1998)

Ketinimai/norai

problemaDiskusijų objektas

sprendimas

Priežastys

Graffiti

Graffiti

Prevencinių programų charakteristikosKriterijus Dimensija Lietuvos subimtis Vakarų šalių subimtis

Orientacija į rizikos grupės vaiką

Auditorija Vaikas ir jo šeimaVaikas, jo šeima,

bendruomenės nariai

Veiklos turinys Statiškas – orientuotas į mokymosi rezultatus

Mišrus - orientuotas į mokymosi rezultatus ir tarpusavio santykius

Veiklos kryptysBūdingas problemų individualizavimas

Problemos sprendžiamos socialiniame kontekste

(vaikas aplinkoje)

Orientacija į procesą

Programų tęstinumas

Vykdomas atskirose (pvz.: mokyklose, dienos centrai, labdaringos organizacijos,

policija ir kt.) institucijose ir valstybės mastu

Vykdomas įvairiose institucijose tiek

bendruomenės, tiek ir valstybiniu mastu

Programų tipai Vyrauja tikslinės programosVyrauja ankstyvosios

prevencijos programos

Aplinka Auklėjančioji - ugdomoji Palaikančioji - ugdomoji

Tarpinstituciniai ryšiai

Specialistų komanda, vietos savivalda

Specialistų komanda, bendruomenė, vietos

savivalda

Veiklos rūšys

Laisvalaikio organizavimas

Šeimos konsultavimas

Elgesio modeliavimas

Prevencinės

programosUgdymas

• Žaidimai • Kelionės/ekskursijos , • Sportas• VF peržiūra• Individuali

veikla• Išvykos/Poilsis• Pramogos

ir kt..

• Individualūs pokalbiai

• Grupiniai pokalbiai

• Švietimas teisiniais klausimais

• Situacijos analizė

• Specialistų konsultacijos

• Laikinoji/nuolatinė globa

• Moralinė ir materialinė parama ir kt.

• Labdara

• Specialistų pagalba

• Meno terapija

• Paskaitos• Situacinė

analizė• Įvairi

darbinė veikla

• Individualus ar grupinis konsultavimas

• Pokalbiai • Įdarbinimo

problemų sprendimas ir kt.

• Informacijos sklaida

• Projektai• Vaikų teisių

Ombudsmenas (pagalbos telefonas)

• Projektai• Konkursai/

viktorinos• Parodos• Išvykos• Informacinia

i leidiniai• Vaikų

užimtumo didinimas

• Medicininė priežiūra ir kt.

• Pamokų ruoša

• Socialinių įgūdžių ugdymas

• Programų individualizavimas

• Asmens higiena

• Popamokiniai renginiai

• Projektai• Išvykos• Dieninės

vasaros poilsio stovyklos

• Nemokamo maiti- nimo ir vienkarti- nių pašalpų orga-nizavimas ir kt.

Socioedukacinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

InstitucijosKriterijai

A Bi C Di Qi W Фi

1. Bendradarbiavimas vyksta tarp įvairių institucijų

+ + + + + + +

2. Bendradarbiavimas vyksta tik tarp kelių institucijų

- - - - - - -

3. Visiškai tarpusavyje nebendradarbiaujama

- - - - - - -

Socioedukacinių institucijų veiklos vertinimas (n=98)

7,006,005,004,003,002,001,000,00

Socioedukaciniu instituciju veiklos vertinimas

40

30

20

10

0

Freq

uenc

y

32

64

23

16

17

Mean =3,6327Std. Dev. =1,92856

N =98

Histogram

Asmenys, padedantys spręsti socioedukacines problemas mokykloje

Vaiko, gyvenančio mieste priskyrimas prie rizikos grupės, yra susijęs su keliomis priežastimis: per mažu suaugusiųjų pasitikėjimu juo ir netinkamai

atrinkta bei vaikui perteikta informacija apie gyvenimo realijas;

didėjančiais socialiniais kontaktais už šeimos ribų ir su tuo susijusiu sparčiu įvairių rizikos faktorių gausėjimu, dėl per menko vaiko laisvalaikio užimtumo ir veiklos planavimo;

susilpnėjusiais vaiko ryšiais su seneliais; tėvų netinkamai atliekamomis pareigomis bei funkcijomis.

Išvados

Vaiko nesaugumas ir nepasitikėjimas jį supančia aplinka yra būdingas visiems, ne tik rizikos grupei priskiriamiems vaikams. Šiandien vaiko pagrindinės bendravimo formos visuomenėje yra: bėgimas nuo problemų, žalingų įpročių toleravimas ir savo jėgos demonstravimas prieš kitus.

Daugiausiai įvairių prevencinių ir socialinės pagalbos programų yra vykdoma mokykloje bei NVO. Vis dėlto minėtos institucijos, dėl savo tiesioginės paskirties ar atsižvelgimo į visuomenės narių poreikius, dažniausiai vykdo edukacines (pvz.: mokymo, švietimo, informavimo ir kt.) funkcijas.

Išvados

Per mažą vykdomų prevencinių programų efektyvumą galima sieti su atskirų visuomenės narių, ypač rizikos grupei priskiriamų vaikų, dirbtino išskyrimo iš jį supančios aplinkos.

Išvados

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!