Rizikos valdymas

Rizikos valdymas

I • Svertas ir force majeure

II • Komisinio įtaka

III • Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos

IV • Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo

V • Visų pasaulio pinigų neuždirbsi

VI • Aptarimas

I

• Force majeure • Svertas • 2008 metai

Force majeure (I)

• Nuo nieko nepriklausomas įvykis, kurį nuspėti ir jam pasiruošti realiai neįmanoma (pvz

gamtos reiškiniai)

• Tokie įvykiai nėra dažni, tačiau neišvengiami

• Todėl būtina įvertinti ir juos

• Kaip įvertinti dalyką, kuris neaišku ar iš vis nutiks ?

• Visuomet ruoštis blogiausiam

Rizikos valdymas 101 – būk visišku pesimistu ir visuomet ruoškis blogiausiam

Svertas ir force majeure

Force majeure (II)

• Svertinėje prekyboje visuomet naudoti stop loss (kad ir labai tolimus)

• Vienai pozicijai skirti tik dalį portfelio, skaičiuojant, jog jos gali ir nelikti (ne griežtai)

• Nedvejoti ir negalvoti, kad viskas gal bus gerai – jei kažkas nutinka close all @ MKT GTC

• Medžiai iki dangaus neauga, o geros pozicijos nėra amžinos

• Nesvarbu, kas ką žada ir sako; niekam neįdomu, ko Jūs norit

• Žemės drebėjimas, uraganas, Saulės audra, gamma ray burst’as

Force majeure neįmanoma numatyti, bet negalima ignoruoti


Flash crash


Svertas (I)

• Svertas tai nuosavų ir skolintų pinigų santykis

• Turite 10k, pasiskolinate 40k – svertas 1:5 (1 nuosavas, 4 skolinti, viso 5)

• Gali smarkiai padidinti pelną

• Gali išnešti pro stogą net nuo visiškai menko judesio

• Naujokai dažnai nesugeba įvertinti rizikos ir galvoja tik apie pliusus

• Profesionalai dažnai apsiriboja 1:5, per krizę kai kurios institucijos turėjo ir 1:25, naujokai

dažnai dirba su 1:500

• Išvados ?


Svertas (II)

Svertas 1:5 reiškia, kad:

1) Jei kaina pakils 20 procentų, uždirbsite 100 procentų ant investicijos

2) Jei kaina nukris 20 procentų, prarasite visus savo pinigus


Įdedate 10, pasiskolinate 40, nusiperkate už 50. Jei kaina pakyla 20 procentų, tuomet

uždirbate 50*0.2=10 arba 100 procentų ant investuoto kapitalo.

Jei kaina nukrenta 20 procentų, tuomet prarandate 50*0.2=10 arba visus savo pinigus.

O jei svertas yra 1: 500 ? Tuomet padvigubinti kapitalą užtenka 0.2 procentų judesio.

Tačiau prarasti viską taip pat užtenka 0.2 procentų kainos pokyčio.

Vidutinis EUR/USD dienos judesys siekia 0.3 proc; SPY 0.8 proc.

2008 metų krizė (I)

• Godumas

• Force majeure (Lehman, AIG)

• Per didelis svertas

• Per fire sale staigiai krito kainos ir rizikos modeliai neįvertino tokio kritimo, dėl ko

pradėjo sproginėti svertinės pozicijos

• Nedaug pilnai suvaldė riziką


Pradeda kristi NT kainos, atsiranda baimė

Su NT susijusių paskolų turėtojams vis sunkiau vykdyti įsipareigojimus

Išvestinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo NT paskolų vykdymo, praranda vertę dėl fire sales

Siekiant gauti likvidumo, rinkų dalyviai fiksuoja pozicijas akcijų ir obligacijų rinkose; kreditų rinka visiškai sausa, nes nėra pasitikėjimo

Sproginėja išvestinės priemonės, krenta akcijų kaina, visko vertė krenta, sprogsta fondai ir draudimo įmonės

2008 metų krizė (II)


100000

120000

140000

160000

180000

200000

220000

240000

260000

280000

1991-01-01 1994-01-01 1997-01-01 2000-01-01 2003-01-01 2006-01-01 2009-01-01

Naujo namo JAV kaina

2008 metų krizė (III)


0.11

0.97

0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

2000-01-04 2002-01-04 2004-01-04 2006-01-04 2008-01-04 2010-01-04 2012-01-04 2014-01-04

Treas MBS spread

Realus pelnas


• Reikėtų skaičiuoti ne svertinį pelną

• Jei naudojamas svertas 1:5 ir uždirbama 20 procentų ant kapitalo, realus pelnas po sverto

yra 4 procentai

• Kodėl ? Juk aš į kišenę gavau 20 procentų, tai tiek ir uždirbau !

• Šį kartą. Tačiau realiai iš rinkos judesių buvo uždirbti 4 procentai. Todėl Jūs sugebėjote iš

rinkos uždirbti tik 4 procentus

• Dalinai reikėtų kompensuoti rizikos valdymo įgūdžius

• Tačiau profesionalioje terpėje įdomu ne kiek įkrito į kišenę, o kiek ištraukta iš rinkos !

Džiaugtis kosminiais procentiniais uždarbiais galima nebent tarp su 1000 EUR

prekiaujančių naujokų. Profesionalams bus juokinga, nes 100 mio EUR taip neprisvertinsi

II • Komisinio įtaka • Komisinis su svertu

Komisas (I)

• Komisinis tai suma, kurią sumokate tarpininkui už pavedimo vykdymą, svertą, VP sąskaitos

tvarkymą ir kitas susijusias sąnaudas

• Komisiniai priklauso nuo rinkos, tarpininko, prekiaujamo aktyvo

• Komisiniai gali būti tiek fiksuoti, tiek besikeičiantys

• Dažnai iki tam tikros sumos komisiniai būna fiksuoti nominalu, o virš jos fiksuoti

procentaliai

• Todėl smulkiesiems dažniausiai prekiauti kainuoja brangiau

• Nepaisant to, komisinių įtaką jie dažniausiai nuvertina arba visai pamiršta

Komisinio įtaka

Komisas (II)

Pavyzdžiui taikomas minimalus 10 eurų mokestis iki 5000 EUR, o vėliau taikomas 0.2

procentų komisinis mokestis.

Tokiu atveju bet kuris pavedimas už 5000 EUR arba daugiau kainuoja 0.2 procento.

Tačiau bet kuris pavedimas iki 5000 EUR kainuoja daugiau, nei 0.2 proc

Komisinio įtaka

0

0.02

0.04

0.06

0.08

0.1

0.12

8

9

10

11

12

13

14

15

Komisas % komisas

Komisas (III)

Jei įvertinsime svertą, komisinių įtaka didės dar labiau.

Turima suma 1000 EUR. Finansinis svertas 1:50. Komisinių struktūra nesikeičia.

Atidaroma pozicija už 50 000 EUR. Komisinis 0.002*50000=100.

Nuo investuotos sumos 100/1000=10 procentų

VERTINANT TIK ATIDARYMĄ ! UŽDARYMAS KAINUOS TIEK PAT

Jei kaina pajuda į pliusą – valio, galima uždirbti daug.

Bet jei kaina juda į minusą, dar 10 procentų nuo turimų pinigų kainuos vien pozicijos

uždarymas.

Komisinio įtaka

Svertinis komisinis

Komisinio įtaka

0.00%

5.00%

10.00%

15.00%

20.00%

25.00%

0

50

100

150

200

250

1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100

Komisas Komisas %

Turima suma 1000 EUR. Komisinių struktūra nesikeičia.

Svertinis komisinis FX (I)

Komisinio įtaka

Turima suma 1000 EUR. Spreadas 2 pips.

0

0.00005

0.0001

0.00015

0.0002

0.00025

0.00%

0.50%

1.00%

1.50%

2.00%

2.50%

1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100

Komisas % Spread

Svertinis komisinis FX (II)

• Atrodytų visai nedaug ? Bet FX juda žymiai mažiau, nei akcijos

• Skatinama aktyvi prekyba

• Svertai žymiai didesni

• Su 1000 depozitu ir 1:500 svertu daugelis naujokų nemato problemų užeiti 1 lotu

• Tokiu atveju pozicijos atidarymas kainuotų 2 procentus ir uždarymas 2 procentus

• Arba 40 EUR

• Arba per 25 pozicijas susidarytų 1000 EUR

• Išvados ?

Komisinio įtaka

III

• Diversifikacija (klasika) • Diversifikacija (makro) • Hedge ir diversifikacija

Klasikinė diversifikacijos teorija (I)

• Diversifikacija yra portfelio skaidymas įvairiomis pozicijomis, siekiant minimalizuoti riziką

• Dažniausiai sakoma, kad reikėtų įvertinti standartinius nuokrypius ir koreliaciją

• Pavyzdžiui rinktis aktyvus taip, kad jų kainos judėtų į priešingas puses, tačiau nuokrypių

dydis būtų panašus

• Arba bent jau skaidyti portfelį per kuo įmanoma daugiau aktyvų, kurie turėtų kuo įmanoma

mažiau tarpusavio sąsajų

• Pavyzdžiui turint Daimler teoriškai geriau pirkti ne papildomai BMW, o Nestle – kuomet

ateis krizė, niekas nepirks prabangių mašinų, o nuo depresijos ris šokoladą

• Kartais diversifikacija būna per plati ir per didelė – stenkitės to vengti !

Kuo įmanoma daugiau skirtingų pozicijų, kurios turėtų tendenciją kilti, tačiau

kuomet rinka nerami judėtų į priešingas puses

Diversifikacija, vertinant iš makro perspektyvos

Klasikinė diversifikacijos teorija (II)


0

100

200

300

400

500

600

700

800

Valstybinių obligacijų fondo indeksas SPY indeksas Portfolio

Makro diversifikacija (I)

• Makro diversifikacija labiau priklausytų nuo makro tendencijų ir lūkesčių

• Diversifikuoti sektorių kartais neapsimoka, nes dėl tam tikrų priežasčių visų beta gali

artėti prie vieneto

• Taip pat kartais gali labai skirtis vieno sektoriaus ateities perspektyvos

• Pavyzdžiui Europos bankiniam sektoriui šviečiasi liūdnos dienos, o JAV – priešingai

• Todėl makro diversifikacija remiasi daugiau ateities lūkesčiais, paremtais makro

tendencijomis, nei istoriniais statistiniais duomenimis

Klasikinę diversifikaciją galima išmodeliuoti ir išskaičiuoti, o makro reikia

suprasti


Makro diversifikacija (II)

• Žaliavos nėra viena turto klasė

• Automobilininkai nėra viena pramonė

• Stilizuotos taisyklės ir statiniai praeities duomenimis paremti sąryšiai nebūtinai turi galioti

• Galima naudoti ir statistinius modelius

• Tačiau konstruojant optimalų portfelį neužtenka vien sumesti krūvą skaičių ir gauti

atsakymą – būtina ir suprasti, kas ir kodėl daroma

• Iš esmės, makro diversifikacija veikia kaip ir makro prekyba

• Bottom-down analizė, vertinant visą kontekstą, tendencijas ir lūkesčius

• Teoriškai statistiškai ir valstybinių obligacijų portfeliai yra konservatyvūs – kol nesam ties

monetarine žemiausia riba ir obligacijų kainos nėra arti teorinių maksimumų


Makro diversifikacija (III)


0

1

2

3

4

5

6

2006.01.06 2008.01.06 2010.01.06 2012.01.06 2014.01.06

INDU Index Dividend Yield 10 metų US VVP

Makro diversifikacija (IV)


-0.25

-0.2

-0.15

-0.1

-0.05

0

0.05

0.1

1983-01-07 1988-01-07 1993-01-07 1998-01-07 2003-01-07 2008-01-07 2013-01-07

Correl (US 10 VVP vs DJIA)

Makro diversifikacija (V)


80.00

90.00

100.00

110.00

120.00

130.00

140.00

02-01-2015 02-04-2015 02-07-2015 02-10-2015

Euro High Yield JNK index DAX index Portfolio eql w (Euro High Yield, DAX, short US High Yield)

Diversifikacija ir hedge

• Diversifikacija kaip ir hedge’inimas yra rizikos mažinimo technika

• Dažnai valdant riziką naudojami abu metodai

• Hedge dažniausiai naudojamas kaip visiškas draudimas nuo kainos pokyčių

• Kai diversifikuojant siekiama kuo įmanoma daugiau sumažinti atskirų aktyvų neigiamų

kainų pokyčių įtaką visam portfeliui

• Tačiau iš esmės abu reikalingi tam, jog rinkoms krentant, portfelio vertė keistųsi kuo

mažiau

• Todėl galima apjungti šiuos metodus, siekiant kuo daugiau sumažinti riziką ir išspausti kuo

daugiau pelno


Long-short portfolio


• Galima sudėti portfelį, kuriame vienos pozicijos kainos svyravimai atsvertų kitos

• Vieną poziciją perkame, kitą parduodame

• Svarbu, kad pozicijos turėtų tarpusavyje tam tikrą sąryšį

• Standartiškai naudojama koreliacija ir standartiniai nuokrypiai – neigiama (kuo artimesnė

vienetui) koreliacija ir panašūs standartiniai nuokrypiai

• Bet galima žaisti ir su dividendų išmokomis, rinkos tendencijomis etc.

• Pavyzdžiui pirkti JAV bankinį sektorių ir parduoti Europos; pirkti nikelį, parduoti geležį

•Tai nėra ilgalaikė strategija !

Konstruojant standartinį long-short portfelį įvertinami praeities statistiniai sąryšiai ir pagal

tai nusprendžiami svoriai; konstruojant makro long-short portfelį daroma prielaida, jog

svoriai turėtų būti panašūs, atsižvelgiama į mažiau statistinių istorinių duomenų.

Delta neutral theta positive


• Galima sudėti portfelį, kuris visiškai nesvyruotų kartu su rinka

• Tai yra susikonstruoti portfeliuką, kurio vertė nepriklausytų nuo aktyvų kainų pokyčių

• Kas iš to ?

• Galima uždirbti ne tik iš kainų svyravimo, bet ir iš draudimui naudojamų produktų !

1. Pasirenkame aktyvus, kurie turi kažkokį aiškų statistinį sąryšį (pvz koreliacija)

2. Filtruojame pasirinkimų sandorius ir jų kainas

3. Perkame ir parduodame įvairius pasirinkimo sandorius siekdami, kad per tam tikrą

laiką portfelio vertė (tiek įvertinus aktyvą, tiek pasirinkimo sandorius) nesikeistų

4. Pirkdami/parduodami pasirinkimo sandorius privalome suformuoti portfelį, kuriame

būtų daugiau opcionų pardavimo sandorių

5. Per laiką generuojame grąža iš theta (pasirinkimo sandorio nuvertėjimo per laiką)

Long-short portfelis


61.32

98.90

118.78

0

20

40

60

80

100

120

140

2015-06-01 2015-07-01 2015-08-01 2015-09-01 2015-10-01 2015-11-01 2015-12-01

Porsche index BMW index Portfolio

IV

• Tarpusavio susietumas • Potencialios rizikos • Rizikų mažinimas

Rinkos yra susijusios tarpusavyje (I)

• Pasaulinės rinkos yra susietos tarpusavyje

• Tiek skirtingos turto klasės, tiek geografiškai skirtingos rinkos

• Dėl priklausomybės nuo tų pačių faktorių

• Dėl investuotojų noro priskirti jų judėjimo priežastis tiems patiems faktoriams

• Dėl klasikinių diversifikacijos ir reikalavimų fondams taisyklių (pinigai out -> sell all)

• Bet ne tik dėl tiesioginių priežasčių

• Rinkos tarpusavyje smarkiai susijusios ir dėl išvestinių finansinių instrumentų

Nematomos rizikos kylančios iš globalinio tarpusavio susietumo

Rinkos yra susijusios tarpusavyje (II)


55

65

75

85

95

105

115

125

135

145

155

2015.01.02 2015.05.02 2015.09.02

Bayer Apple Daimler

Rinkos yra susijusios tarpusavyje (III)


0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

2.00

3.00

4.00

5.00

6.00

7.00

8.00

9.00

10.00

11.00

2009-12-30 2011-12-30 2013-12-30

Euro šiukšlinės JAV šiukšlinės Eurostoxx 50

Rinkos yra susijusios tarpusavyje (IV)

• Labai dažnai nuvertinamas susietumas per išvestinius instrumentus

• Smarkiai reguliuojama plain vanilla rinka ir kapitalo reikalavimai jai, tačiau ne išvestiniai

• Daug vilčių dedama į clearing houses, bet ir jie gali didinti sisteminę riziką

• Išvestinių produktų keliama sisteminė rizika yra milžiniška, bet ji kol kas apskaitoma labai

vangiai

• Įvertinus svertus ir išvestinių rinkos dydį, vieno didelio clearing house bankrotas gali

nulemti žymiai didesnę krizę, nei 2008 metais


Rinkos yra susijusios tarpusavyje (V)


100000

120000

140000

160000

180000

200000

220000

240000

260000

280000

-500.00

0.00

500.00

1000.00

1500.00

2000.00

Potencialios nematomos rizikos (I)

• Labai sunku nustatyti, kas iš kur gali kirsti

• Keli skalūninių naftos išgavėjų bankrotai gali nutempti žemyn Europos draudimo įmonę

• Šveicarų centrinio banko veiksmai gali nuskandinti JAV tarpininkus

• Krizė Graikijoje gali nukapoti šiukšlinių obligacijų rinką JAV

• Akcijų burbulas Kinijoje gali sugriauti visą išsivysčiusių valstybių rinką

• Užsilaikiusi žema naftos kaina gali priversti kristi visus akcijų indeksus

Visų potencialių rizikų žinoti ir iš anksto numatyti neįmanoma


Potencialios nematomos rizikos (II)


1579.48

63.94

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

1984.09.07 1989.09.07 1994.09.07 1999.09.07 2004.09.07 2009.09.07 2014.09.07

AIG

Rizikų valdymas ir mažinimas (I)

• Teisingai valdant pinigus

• Diversifikuojant portfelį

• Nelendant ten, kur nieko nesuprantat

• Neinant į pozicijas, kuomet negalit aiškiai sau pasakyti, kodėl ir kiek ten būsite

• Nebandant surasti kažkokio niekam nežinomo stebuklo


Nebandant surasti kažkokio niekam nežinomo stebuklo


0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2013-01-02 2013-07-02 2014-01-02 2014-07-02 2015-01-02 2015-07-02

Vestas Wind Systems

Rizikų valdymas ir mažinimas (II)

• Teisingas pinigų valdymas reiškia protingą pinigų alokaciją į kiekvieną poziciją

• Neteisingas pinigų valdymas gali būti esminiu skirtumu tarp bankroto ir didelio pelno

• Portfelis negali susidėti iš vienos pozicijos

• Kuo daugiau pozicijų - tuo mažiau individualios rizikos

• Tačiau per daug pozicijų irgi yra nesąmonė !

Prisiminkim komiso įtaką, galimybių kiekį, elgsenos finansus (požiūrį į sumas) ir

bus nesunku nuspręsti, kiek pozicijų turi sudaryti portfelį ir kiek racionalu skirti

vienai pozicijai.


Rizikų valdymas ir mažinimas (III)


109.18

-100

-50

0

50

100

150

200

Portfolio I (1:20 lev) Portfolio II (1:5 lev)

V

• Visų pasaulio pinigų neuždirbsi

• Pelno valdymas

Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (I)

• Nėra privalu rinkoje būti visada

• Nėra būtina išnaudoti kiekvienos progos

• Nėra būtina įlipti kuo anksčiau, siekiant uždirbti kuo daugiau

• Laimi tie, kurie neleidžia išbėgti nuostoliams ir fiksuoja protingus pelnus

• Ilgesnio periodo investavimas ir prekyba nereiškia mažesnių pelnų

• Daug sandorių yra efektyvu tik tuomet, kai dažnai liekama pelne

• Tačiau paradoksalu, bet kuo trumpesnis periodas, tuo sunkiau būti teisiam

• Nes trumpuoju periodu į rinką ateina daug iracionalių random sprendimų, o ilguoju

laikotarpiu dominuoja tendencijos ir realios priežastys

Visų pasaulio pinigų neuždirbsi

Visų pasaulio pinigų neuždirbsi (II)


0

20

40

60

80

100

120

140

2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01

Apple



0

20

40

60

80

100

120

140

2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01

Apple

Laikotarpis 30 min Diena Savaitė Mėnesis

Vid. Pokytis -0.0087 % 0. 1445 % 0.69 % 2.99 %



0

20

40

60

80

100

120

140

2009-01-01 2010-01-01 2011-01-01 2012-01-01 2013-01-01 2014-01-01 2015-01-01

Apple

Laikotarpis 30 min Diena Savaitė Mėnesis

Vid. Pokytis -0.0087 % 0. 1445 % 0.69 % 2.99 %

Pos chng/tot ~46 % ~52 % ~57 % Dirbant 20 dienų per

mėnesį, 8 valandas

per dieną

Avg pos chng 0.1158 % 0.71 % 1.94 %

Avg neg chng 0.125 % 0.565 % 1.252 %

Pelno valdymas (I)

• Kuomet pozicija tampa pelninga, pasiruoškite fiksuoti ties nuliu

• Nes jei kris žemiau, visuomet galėsite atpirkti pigiau arba už tą pačią kainą

• Labai paprasta – stop loss + limit order

• Nusistatykite tikslus kiekvienai pozicijai

• Galimybių yra daug – uždirbus iš vienos pozicijos, verta eiti ieškoti kitų

• Nebent investuojate labai ilgam laikotarpiui - tuomet kol nėra bankroto rizikos, tol neverta

išeidinėti

• Jei pasikeičia situacija, nelaukite su viltimi, kad pelno bus daugiau - > fiksuojam ir judam

toliau

• Bet koks pelnas yra gerai


Pelno valdymas (II)


138.58

154.04

90

100

110

120

130

140

150

160

170

2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04

Nike index EUR adj

Pelno valdymas (III)


145.36

162.69

90

100

110

120

130

140

150

160

170

2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04

Google index EUR adj

Pelno valdymas (IV)


138.58 133.41

154.04

90

100

110

120

130

140

150

160

170

2015-01-04 2015-05-04 2015-09-04

Nike index EUR adj

Pelno valdymas (V)


Bet koks pelnas yra geresnis už bet kokį nuostolį

Godumas žudo


Aptarimas ir klausimai

Susisiekite: Tautvydas Marčiulaitis 370 625 92066 [email protected]

Business

Rizikos valdymas