Rizikos Grupiu Vaiku Tipai

8/13/2019 Rizikos Grupiu Vaiku Tipai

1/46

Rizikos grupi vaiktipai


2/46

RIZIKOS GRUPS VAIK APIBDINIMAS

Juodaityt A. (2002) teigia, kad dl socialinspatirties stokos ir galimybi tik ateityje taptisavarankikais socialiniais individais arsocialini grupi nariais, vaikai yra visikaipriklausomi nuo suaugusij, kurieapsisprendia dl vienoki ar kitoki vaikgyvenimo ir ugdymo slyg, j psichins,socialins, kultrins raidos krypties. Tokiu bdu

ugdant vaikus galima suformuoti itis kartsocialiai visaveri ar ne visikai visaverimoni.


3/46

Pasak Ignotaviiens S., ir ukauskiens R.(1999) rizikos grups vaikams galima priskirtibeglobius (gatvs) vaikus, asocialiose,nedarniose arba nepilnose eimosegyvenanius vaikus, kurie nuolatos patiriapsichologin, fizin arba seksualin prievart,taip pat agresyvius ir bendraami atstumtusvaikus bei vaikus, kurie jau yra padar smulkiprasiengim arba nusikaltim.


4/46

Kvieskien G. (1999) teigia, jog svarbu atkreipti dmes vaiko nusiengimo prie statymus faktori, t. y. jdelinkventikum. Kvieskiens G. (1999) teigimu, itaivaik grupei daniausiai priklauso:

Vaikai, kurie atliko bausm aukljimo ir drausmsstaigose arba kuri bausms vykdymas yra atidtasteismo sprendimu (socialins pedagoginsreintegracijos arba reabilitacijos metodikos).Vaikai, padar teiss paeidim, fiksuot vidaus reikalinstitucijose (socialins pedagogins reintegracijosarba reabilitacijos metodikos).Vaikai, turintys pedagogini nuobaud, fiksuotmokyklos dokumentuose (pagalbos prevencijosmetodikos).


5/46

Vaikai, turintys asocialaus elgesio poymi,

tvams papraius ir klass vadovui pritarus(pagalbos prevencijos metodikos).Beglobiai, valkataujantys, iuklyn, asocialieim vaikai, pripainti vaik teisi apsaugos

tarnyb arba pedagogini institucij (socialin pedagogin reabilitacija). Vaikai, gyvenantys ypa sunkiomismaterialinmis slygomis, kurios gali skatinti

delinkventikum, tai patvirtinus socialinsrpybos skyri, vaik teisi apsaugos tarnyb,mokykl vadovams (pagalbos prevencija).


6/46

Vaikai, turintys kriminogenins rizikos poymi(pagalbos prevencija).Vaikai, padar nusikaltim ar kit teiss

paeidim (socialin pedagoginreabilitacija).Vaikai, patyr seksualin prievart ir kitprievart, rekomenduoti mokykl psicholog,psichologini tarnyb ar vaik psichiatr.


7/46

Rupiens L. teigimu (2000), nemaa dalis,,problemik vaik iauga eimose, kurimikroklimat galima apibdinti kaip blog (tokioseimos dar vadinamos Lietuvoje nedarniomis).O prastas eimos mikroklimatas vaikus nuteikiaprie suaugusius, skatina nepagarb monms,nedrausmingum, nenor mokytis, formuojaliguistai udar ir negebani bendrautiasmenyb.


8/46

Ignataviien S., ir ukauskien R. (1999)besiremianios savo darbo praktika, iskiriaiuos rizikos grups vaikams bdingus bruous:

ie vaikai daniausiai bna nedrausmingi,nemandags, ls su suaugusiais, nes

namuose nra imok deramai elgtis. Vaikams bdingas nepasitikjimas savimi, dl to jie labai greitai sieidia, reaguoja kiekviensuaugusij (tv, mokytoj) ar bendraamipastab keiksmaodiais, mutynmis, vairiaisugauliojimais arba tiesiog pabgimu i klass. ie vaikai daniausiai jauia baim, nerim, yranervingi. Tai veria juos iekoti stipri draug,lyderi, kurie gali juos apginti nuo vairi pavoj.


9/46

Vaik kalba daniausiai primityvi, odynas skurdus,kalboje jie vartoja daug keiksmaodi, danai grasinasavo bendraamiams, erzina ir pravardiuoja vieni kitus. ie vaikai turi vair mokymosi sunkum, sunkiaisukaupia dmes, nesugeba ilgesn laik intensyviaidirbti, greitai pavargsta ir isenka, todl suformuoja

neigiam mokymosi motyvacij, jie praleidinja pamokasarba visai nustoja lankyti mokykl. ie vaikai link meluoti, apgaudinti, danai isigalvojanebt dalyk, kad isisukt nuo bausms arba sukeltgailest ir uuojaut, gaut vienokios ar kitokios naudos.Jie gali meluoti, nordami nuslpti eimos problemas,pateisinti savo tv netikus elges, nordami patysisisukti nuo bausms ir pan.


10/46


11/46

Jie nepasitiki suaugusiais, labai tars, greitaipastebi tikrsias suaugusij nuostatas,negerbia ir niekina pedagogus, jauianius tik

gailest ar paniek tokiems vaikams. Vaikai yra nestabilios psichikos, nesugebavaldyti savo emocij, greitai supyksta ir dl togali bti labai agresyvs, visada pasiruo pultiarba gintis nuo upuoljo


12/46

Kvieskien G. (1999) teigia, jog rizikos grupsvaikams yra priskiriami ir vaikai, kurie sitraukia tabako, alkoholio ir narkotik vartojim, vaikai,kurie patyr traumuojani igyvenim, tai:brendimo kriz, tv skyrybos, smurtas,seksualin skriauda, reketas. Pasak KvieskiensG. (1999) tokie vaikai yra greitai paltantys, jiebijo prayti pagalbos, todl lengvai pasiduodaalingai takai, pradeda vartoti narkotinesmediagas.


13/46

Didel jaunimo rizikos grups dal sudaro vaikai,neturintys pakankam socialini ir atsparumoalingai takai gdi (Ignataviien S.,ukauskien R., 1999). Tokie paaugliai sunkiauigyvena stresines situacijas, link savemenkinti, nemoka bendrauti, daryti sprendim,siekti tiksl. Nesugeba pasiprieinti neigiamaiaplinkini takai. Kvieskien G. (1999) teigia, jogtokie paaugliai renkasi pasyvaus elgesio stiliarba renkasi agresyv elgesio stili.


14/46

Pasyvus elgesio stilius pasireikia tuo, kadpaaugliai nesugeba pasirpinti savimi ir jausdamiesi nepakankamai vertingi, jie bijopaaip, todl stengiasi neatsilikti, nemoka tvirtaipasakyti ne neprarasdami draug, todlrenkasi sutikti su daromu spaudimu (KvieskienG., 1999). O agresyvaus elgesio stiliauspaaugliai grubiai atsikerta, eidinja ar upuolakit asmen, tai yra pastangos kompensuotinesaugumo ir nepasitikjimo savimi jausm.


15/46

RIZIKOS GRUPS VAIK TIPAI 1.Gatvs vaikai

Kvieskien G., Merfeldait O. (2001)teigia, jog gatvs vaikas tai bet kuris

elgetaujantis, valkataujantis, pabgs inam nepilnametis, kuriam gatv (plaijaprasme traukus ir visus negyvenamusnamus, iluminius mazgus ir t. t.) tapopastovia gyvenimo vieta arba kurioje jispraleidia didij dal dienos.


16/46

Ignataviien S., ukauskien R. (1999) gatvs

vaikus skirsto 3 grupes: vaikai, kurie gyvena gatvje, bet palaikopastovius ryius su savo eima; tokie vaikai galibti vadinami vaikai gatvje, vaikai, kurie ir gyvena, ir dirba gatvje; vaikai igatvs. Jei ryiai su eima egzistuoja, vaikai

juos vertina negatyviai ir kontakt su eima

palaiko nereguliariai,vaikai, kurie yra apleisti ar patyr prievart,smurt. Jie nepalaiko joki ryi su savo tvais,gyvena visikai savarankikai.


17/46

Pasak Bulotaits L. (1999), rkimas, alkoholis irnarkotik vartojimas yra labai paplit tarpgatvs vaik ir tampa j gyvenimo dalimi. ievaikai yra bent kart band udytis. Autormano, kad vaikai daniausiai atsiduria gatvje

dl tv alkoholizmo, netinkamo vaik aukljimo(prievarta, nesirpinimas) ar sunkiosekonomins eimos padties (neutenka pinigmaistui ir vaikai veriami elgetauti ir vagiliauti).

Kai kurie vaikai ima vis daugiau laiko praleistigatvje ar bga i nam, nes nori rkyti,ibandyti vairius narkotikus (Bulotait L., 1999).


18/46

Remiantis gatvs vaik veikla, juos slygikai

galime suskirstyti tokias kategorijas (pagalKvieskiene ir Merfeldaite, 2001):Elgetaujantys.

Pardavinjantys save. Dirbantys atsitiktinius darbus.Valkataujantys.Iekantys maisto ir pragyvenimo altinio. Vagiiai. Reketuotojai.


19/46


20/46

Mokyklos socialinis pedagogas, siekdamasukirsti keli gatvs vaik elgesiui, pirmiausiaatlieka prevencin darb. Klass valandli,vairi usimim metu su mokiniais kalba apieprieastis ir pasekmes, tokio elgesio poveikasmenybei, jos socializacijai. Mokyklojeorganizuojami vairs renginiai, akcijos,skatinanios vaikus lankyti ugdymo staig,pasirinkti saug ir turining laisvalaik.


21/46

Socialinis pedagogas renka informacij apiegatvs vaikus. Jis klass valandli metubedraudamas su mokiniais suino apie vaikus,kurie gyvena gatvje. Mokytojai, inantys apiesavo aukltini elges, taip pat informuojasocialin pedagog. Jis ufiksavs fakt, jogkonkretus mokyklos mokinys elgetauja, pradedasprsti problem. Pirma, surenka vis manominformacij apie vaiko eim (tv vardai irpavards, vaik skaiius eimoje, j amius,eimos tiksli gyvenamoji vieta, telefono numeris,tv darboviets, vaiko elgetavimo prieastys irt.t.). Antra, informuoja VTAT apie gatvs vaik irpateikia vis surinkt informacij.


22/46

Socialinis pedagogas bendradarbiauja su gatvs vaikotvais. Specialistas informuoja juos apie tai, jog j vaikasdidiaj dal laiko praleidia gatvje. Tvbendradarbiavimas sprendiant vaiko problem gali btidvejopas:Tvai nepripasta elgesio kaip problemos ir nesiekia josisprsti;

Tvai noriai teikia informacij ir siekia isprsti vaikoproblem. Pirmuoju atveju socialinio pedagogo darbas yraapsunkintas, nes gatvs vaiko tvai nuo problemossprendimo nusialina (tarsi ikrenta i anksiau mintos

komandos). Antruoju atveju, bendradarbiavimas yraglaudus, grindiamas pagalba vaikui. Socialinispedagogas teikia informacij apie problemos sprendimoeig, konsultuoja, skatina tvus artimesniambendravimui su vaiku, kartu siekia paalinti sukeltaseigiamo elgesio pasekmes.


23/46

2. Vaikai patyr smurt Daugelis tv, aukldami savo vaikus i visgalim poveikio priemoni pirmenyb teikiafizinei prievartai ir grietoms fizinmsbausmms. Nepaisant to, kokiais amiaustarpsniais tvai taiko tok aukljim, jis visuometsukelia negatyvius efektus (Valickas G., 1997).Blays V., Kuinskas V. ir Kuinskien R.,Leligien I., ukauskien R. iskyr tokiassmurto ris:

Fizin prievarta; Emocin prievarta; Seksualin prievarta;

Apleistumas (Blays, 2001).


24/46

Blays V., (2001) teigia, jog fizin prievarta tai tv ar globj sukeliamas vaiko iki18 m. fizinis sualojimas ne nelaimingoatsitikimo metu ar leidimas tokiam vykiuivykti. Taiau V. Blays (2001) pabria,

jog i svoka per siaura ir teigia, jog geriauprievarta prie vaikus suprantama, jeiaikinama kaip besitsiantis vaiko fizinis

alojimas patologiniame tv vaiko ireimos ryi kontekste. Vadinasi, prievartadaniausiai yra besitsiantis procesas.


25/46

Vaiko ivaizdoje stebimi enklai:

- Mlyns ar sumuimo yms ant veido ir kno (ypaatkreipti dmes, jei sumuimai yra skirtingose gijimostadijose, neprasto isidstymo bei form, padarytikakokio instrumento ir isidst daugelyje kno viet); - Nudegimai (cigaro ar cigarets palikti nudegimai,

pirtins ar kojins formos nudegimai galnse, spurgosformos psls ant sdmen ar bet kokie kiti nudegimai,i kuri formos galima atpainti naudot instrument); - Liai ir kaul skilimai (spiraliniai ilgj kaul liai,kuri negalima paaikinti kakokios sukamosios jgosveikimu, daugybiniai kaul liai skirtingose gijimostadijose, bet koks kaulo lis vaikui iki dviej met); - Vidiniai sueidimai; - Pltins aizdos ir nubrozdinimai (ypa aplink burn,lpas, akis ar iorinius lyties organus); - mogaus kandimo yms.


26/46

Kdikio akys padeda atpainti fizin prievart Vieno tyrimo duomenimis, kdikio akys galipadti nustatyti fizins prievartos prie j fakt.Kraujosruvos akies tinklainje (kaip vidiniokraujavimo pasekm) gali liudyti apie vien ifizins prievartos form, kuri labai sunkuatpainti, - purtomo kdikio sindrom. Tokityrimo ivad Amerikos oftalmologijos (aki lig)akademijos leidiamame urnale"Ophthalmology" paskelb Viskonsino medicinosuniversiteto tyrj grup, kuriai vadovavoprofesor Jane D. Kivlin.


27/46

Kdikis, kuriam diagnozuojamas purtomokdikio sindromas, buvo purtomas ir kratomaspaprastai siekiant, kad jis nustot verkti.Purtymo bei kratymo metu kdikio smegenysnevaldomai okinja" kaukolje. Smegenpavirius susidauo ir itinsta, dl pakitusioslgio prasideda vidinis kraujavimas smegenyseir tuo paiu galinje akies tinklains dalyje. Taigali bti aklumo prieastimi. Taip pat tai galinulemti pastovius paeidimus smegenyse ir sutuo susijusius sutrikimus, nes purtymo bei

kratymo metu paeidiamos kraujagysls,aprpinanios smegenis deguonimi ir kitomis joms reikalingomis mediagomis.


28/46

Fizins prievartos pasekmes lengviau suvokti, kai jos

poveikis nagrinjamas tam tikram vaiko raidos aspektuiar etapui. Galima iskirti tris svarbiausias vaiko raidossritis:

- Elgesio sritis (pvz., agresija, silpna savikontrol);

- Socialin emocin sritis (pvz., saugaus prisiriimo irsantyki raidos sunkumai); - Socialin painimo sritis (pvz., painimo ir moralsraida).

Toliau kiekvien i pamint srii aptarsime atskirai.


29/46

Elgesys

- Fizin prievart patyr vaikai agresyvesni savobendraami atvilgiu, ir tokia elgsena bdinga jauikimokyklinukams;- Mokytojai ir tvai tokius vaikus apibdina kaip sunkiausuvaldomus, socialiai nebrandius, nesugebaniuspasitikti kitais; - Bendraamiai fizins prievartos aukas danai atstumiair j nepaiso dl pastarj socialini gdi stokos,emos socialins kompetencijos ir negebjimo umegztibei palaikyti santykius su bendraamiais; - Nemaa dalis prievart savo nusikaltimuosenaudojani nusikaltli vaikystje patys patyr fizinprievart (vieno tyrimo duomenimis 44 procentainusikaltli, patyrusi fizin prievart, savonusikaltimuose vartojo prievart, kai fizins prievartosnepatyrusi grupje prievart naudojo tik 16 procentnusikaltli).


30/46


31/46

Socialin painimo sritis

- Smurtaujantys prie vaikus tvai neimoko j rpintisbei atsivelgti kit moni gerbv; - Prievart patyr vaikai savo nusiengimus vertina daugatlaidiau nei savo bendraami panaias nuodmes".Vieno tyrimo duomenimis, tokie vaikai buvo sitikin, jog

jiems padaryta didesn ala nei bendraamiams, kurielygiai tokiu pat bdu tyrimo metu buvo nuskriausti"; - Pastebti kognityvins raidos sutrikimai (Hoffman-Plotkin ir Twentyman 1984 metais ufiksavo skirtum

tarp fizin prievart patyrusi ir jos nepatyrusiikimokyklinuk intelekto vertinimo rezultat); - Fizin prievart patyr vaikai matematikos ir verbalinigebjim srityse dviem metais atsilieka nuo savobendraami (Salinger ir kt., 1984).


32/46


33/46

Nacionalinis prievartos prie vaikus ir vaikneprieiros centras (JAV) emocin prievartapibria kaip: "tv arba globj veiksmus araplaidum, kuris sukl ar galjo sukelti sunkiuselgesio, kognityvinius, emocinius ar psichiniussutrikimus". Kai kuriais emocins prievartosatvejais btinas vaiko teisi apsaugos tarnybsikiimas dl tv arba globj veiksm, kuriedar neturjo akivaizdi padarini vaikopsichinei ir fizinei sveikatai.


34/46

Pasak Kuinsko V., Kuinskiens R., (2000), emocinprievarta danas arba nuolatinis vaiko eminimas, joignoravimas, kuris gali sutrikdyti vaiko elges ir jopsichikos raid. Bet koks vaiko skriaudimas yra emocinis

traumavimas. Tvai, ugdytojai, suaugusieji danaipamirta, kad vaikas, veikdamas atkakl vidinprieinimsi vykdyti reikalavimus, keisti reim ir pan.,susietas su emocine prievarta.www.children.lt

Biblioteka/straipsniai apie emocin prievart.
http://www.children.lt/http://www.children.lt/


35/46


36/46

Neprieira

Neprieira danas sistemingas arbavisikas nesirpinimas vaiku, kuris ne tik

smarkiai aloja vaiko sveikat, stabdo joaugim, padaro j pedagogikai apleistu.Skaudiausia vaiko neprieira eimoje,niekuo nepateisinama vaiko neprieiramokykloje ir visuomenje (Kuinskas R.,Kuinskien J., 2000).


37/46

Paprastai kalbama apie nesirpinim vaikoporeikiais:

- Fiziniais poreikiais (maistas, drabuiai,pastog); - Intelektualiniais poreikiais (mokymas,vietimas); - Psichologiniais poreikiais (asmenybs raida,pasitikjimas savimi, savigarba, brandumas); - Socialiniais poreikiais (buvimas grups nariu,draugyst, bendravimo gdiai, santykiumezgimas ir palaikymas).


38/46

Valickas G. (1997) nurodo, jog neprieira daniausiaipasireikia tuo, jog tvai nesirpina savo vaikais,nesidomi j veikla, interesais, ateitimi, leidia vaikuielgtis nepriimtinu bdu ir pan. iuo atveju tvo ir motinosfunkcijos neretai apsiriboja elementariausi pareigatlikimu: materialiniu aprpinimu. Taiau kartais tvaineatlieka net i pareig, ignoruoja vaik dvasin pasaul,nesirpina vaik materialiniu aprpinimu, nesudaropaprasiausi slyg aisti, mokytis, nepatenkinasergani vaik poreiki (Valickas G., 1997). Neprieira

gali reiktis kartu su nekritiku poiriu vaikus, j elges.Vadinasi, kai eimoje nra prieiros ir kontrols,tiktina, jog vaikai neimoks kontroliuoti savo impuls,pateks asociali asmen poveikio zon.


39/46

3. Piktybikai paeidiantys elgesio normasvaikai

Ignataviien S., ukauskien R. (1999) teigia, kad tokievaikai, kuri elgesys neatitinka visuomenjenusistovjusi elgesio norm ir traktuojamas kaipbaustina veikla, nusikaltimas. Piktybikai paeidiantys

elgesio normas vaikai apibdinami kaip nevisuomeniki,abejingi visuomeniniams santykiams ar kenkiantysvisuomenei, jiems bdingas nesugebjimas savsatskleisti ir panaudoti savo galimybi visuomeneipriimtinais bdais, nepakankamas dalyvavimassocialiniame gyvenime, menkavertikumo jausmas,menki socialiniai interesai, nesugebjimas ir nenorasbendrauti su kitais monmis, nesugebjimas tapti visnauj grupi nariu ir bendradarbiauti su aplinkiniaismonmis.


40/46

Vaik nusikalstamumas, pasak Tarozos L.,(1998), Vaiiuliens A., (2004), Bajorino Z.,(1997), ir Kvieskiens G. (1999) tai socialinproblema, susijusi su valstybs ekonominepadtimi, jos vykdomomis socialins apsaugos,gerovs ir vaik uimtumo programomis.Leligien I. (2003) mano, kad nusikalstamumoaugimas slygojamas gerbvio augimo ir jo

pasekmmis stresais, susietais su mokslu,netinkamu aukljimu eimoje, inykusiomistradicinmis vertybmis eimoje,individualizavimo pasireikimu.


41/46

Bajorinas Z. (1997) aikina, kad neteisingasakyti, jog vaik teistvarkos paeidj tvaivisikai nesirpina vaik aukljimu. Jie taip patrpinasi j aukljimu, bet yra sunkesnjepadtyje, palyginti su kontrolini vaik tvais(kuri vaikai nra nusikalt), nes j vaikaisunkiau pasiduoda tv poveikiui. Daug daugiaunepilnamei teistvarkos paeidj tv, negunepaeidusi teistvarkos tv, prisipasta, kad

jiems tenka priekaitauti, bartis, turti konfliktsu vaikais dl vairiausi dalyk. Anot Bajorino

Z. (1996), daugelio tv ir vaik santykiai yraabejingi, susvetimj, todl vaik ryiai su tvaisbna silpni ir epizodiki. Daugelis eim neturil kultriniams poreikiams tenkinti.


42/46


43/46


44/46


45/46


46/46

Documents

Rizikos Grupiu Vaiku Tipai