1

Projektas „Alternatyvusis ugdymas“

PRODUKTYVIOJO MOKYMOSI MODELIO DIEGIMO LIETUVOS

MOKYKLOSE SITUACIJOS ANALIZĖ

II-OJI TYRIMO DALIS

Parengė:

Dr. Asta Lapėnienė

Dangira Lukšytė

2014-09-28

Kaunas

2

Turinys Įvadas

Projekto aplinka ir kontekstas ..............................................................................................................4

Produktyviojo mokymosi modelio diegimo Lietuvos mokyklose situacijos analizės tyrimo (II dalis)

organizavimas .......................................................................................................................................6

Mokyklų patirtis:

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Kauno Rokų gimnazijoje: situacija

projekto pabaigoje

Tyrimo dalyvių charakteristika ...............................................................................................12

Praktinio mokymosi vietos ir jų pasirinkimas ........................................................................12

Bendravimo ir mokymosi aspektai produktyviojo mokymosi klasėje ...................................16

Požiūrio į profesinius planus ir apsisprendimus kaita ............................................................20

Mokinių pokyčiai ir mokytojų profesinis tobulėjimas ...........................................................21

Išvados ....................................................................................................................................24

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo

mokymo centre: situacija projekto pabaigoje

Produktyviojo mokymosi mokinių praktinio mokymosi patirtis ............................................27

Mokymosi ir bendravimo ypatumai produktyviojo mokymosi klasėje ..................................30

Mokinių mokymosi ir profesiniai planai bei jų kaita.............................................................33

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių asmeniniai pokyčiai .....................34

Produktyviojo mokymosi pedagogo veiklos ypatumai ..........................................................36

Išvados ....................................................................................................................................37

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Panevėžio rajono Paįstrtio Juozo

Zikaro gimnazijoje: situacija projekto pabaigoje

Produktyviojo mokymosi mokinių praktinio mokymosi patirtis ............................................40

3

Mokymosi ir bendravimo ypatumai produktyviojo mokymosi klasėje ..................................42

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių profesiniai planai ir jų kaita .........45

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių asmeniniai pokyčiai .....................46

Produktyviojo mokymosi pedagogo veiklos ypatumai ..........................................................50

Išvados ....................................................................................................................................51

Bendros įžvalgos ...............................................................................................................54

Rekomendacijos ...............................................................................................................56

4

Įvadas

Projekto aplinka ir kontekstas

Socialiniai pokyčiai pasaulyje − perėjimas nuo prekių gamybos link paslaugų teikimo

sektoriaus dominavimo, nuo lokalios pramonės link tarptautinės ekonominės integracijos ir

tarpusavio priklausomybės, nuo tradicinės kultūros link kultūrinės įvairovės − reikalauja naujų

kvalifikacijų ir įgūdžių. Mokyklinė sistema vis dar išlieka iš esmės nepakitusi nuo XIX amžiaus,

joje vis dar vyrauja specializavimusi pasižyminti dalykinė sistema, atspindinti industrinę

paradigmą, kurioje mokiniai patenka į savotišką industrinę dirbtuvę (Institute for Productive

Learning in Europe, 2009). Nepritapę prie šios sistemos jauni žmonės susiduria su milžiniškais

sunkumais, trukdančiais tapti visaverčiais visuomenės nariais ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Panaši

situacija stebima ir Lietuvos mokyklose.

V. Vaicekauskienė (2009) šiuolaikinę mokyklą apibūdina kaip tradicinę, industrinę su

aiškiomis ir griežtomis taisyklėmis. Pasak autorės, dabartinei mokyklai svarbu: žinios, o ne

mokymosi procesas; mokymasis sėdint, o ne pažįstant pasaulį įvairiais būdais; nustatytas

mokymo(si) ritmas be galimybės keisti pamokų ar pertraukų trukmę; instrukcijos ir atsiskaitymas

už jų vykdymą. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos vis dažniau susiduria su įvairaus pobūdžio

veiklos trukdžiais (didaktinėmis problemomis, vadovų ir pedagogų kompetencijomis, vaikų

socializacijos problemomis ir pan.), kurie skatina alternatyvų paiešką. 2010 m. buvo parengta

Netradicinių mokyklų koncepcija, 2007 m. parengtas Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje

gairių projektas (Targamadzė, 2011), tačiau iki šiol Lietuvos švietimo sistemoje alternatyviojo

ugdymo, kuris grindžiamas savita ugdymo filosofija (Targamadzė, 2010), pasirinkimas yra labai

nedidelis ir neatliepiantis mokinių ugdymosi poreikių ir galimybių įvairovės.

Lietuvoje 2009 m. pradėtas įgyvendinti „Mokyklų tobulinimo programos plius“

projektas „Alternatyvusis ugdymas“ prisideda prie Europos Sąjungos struktūrinės paramos

2007−2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą

gyvenimą“ uždavinio „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“ (priemonė: VP1-2.3-

ŠMM-02-V „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“) įgyvendinimo.

5

Projekto metu, siekiant tobulinti ugdymo procesą, kuriami ir išbandomi įvairūs

alternatyviojo ugdymo modeliai (produktyviojo mokymosi, tinklinio bendradarbiavimo,

komunikacinis modeliai), sudaromos sąlygos mokytojams įgyti kompetencijas, reikalingas

alternatyviojo ugdymo įgyvendinimui. Šio tyrimo II dalis skirtas produktyviojo mokymosi

modelio diegimo analizei.

Produktyviojo mokymosi organizavimo tikslas – tenkinti mokymosi sunkumų turinčių ir

mokymosi motyvaciją praradusių mokinių ugdymosi poreikius, didinti mokinių mokymosi

pasirinkimo galimybes, derinant jų mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, padėti

jiems įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Produktyviojo mokymosi organizavimo uždaviniai:

1. padėti mokiniui išsikelti asmeninius mokymosi tikslus ir pasirinkti tolesnį mokymosi

ir profesijos įgijimo kelią, suvokiant ir įvertinant savo norus, poreikius ir sociokultūrinės aplinkos

įtaką;

2. siekiant geresnės mokymosi mokykloje kokybės ir darbo rinkos poreikių atitikties ir

veiksmingesnės asmens integracijos į darbo rinką, įtraukti į mokinio ugdymo procesą įvairius darbo

rinkos dalyvius, perkeliant dalį mokymosi proceso į praktinio mokymosi vietas. (Produktyviojo

mokymosi organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-256).

Produktyvus mokymasis apima individualią mokinio veiklą, mokymąsi grupėje, mokymąsi

realioje gyvenimo aplinkoje projektiniu metodu, mokytojui padedant ir konsultuojant. Mokymosi

veikloje išryškinami individualūs mokinių mokymosi poreikiai ir gebėjimai. Mokiniai skatinami

pasirinkti jiems patrauklią veiklą konkrečioje darbo vietoje (Produktyviojo mokymosi modelis,

2011).

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas apima dvejus mokslo metus: 2012–2013 m.

m. ir 2013–2014 m. m. Produktyviojo mokymosi modelio diegimo procese dalyvauja trys

konkurso būdu atrinktos mokyklos – Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (buvusi

jaunimo mokykla), Kauno Rokų gimnazija (buvusi vidurinė mokykla), Panevėžio rajono Paįstrio

Juozo Zikaro gimnazija (buvusi vidurinė mokykla).

6

Produktyviojo mokymosi modelio diegimo Lietuvos mokyklose situacijos

analizės tyrimo (II dalis) organizavimas

Produktyviojo mokymosi modelio diegimo Lietuvos mokyklose situacijos analizės

tyrimas (II dalis) atliekamas antrųjų projekto įgyvendinimo metų pabaigoje. Tyrimas vykdytas

2014 m. gegužės − birželio mėnesiais.

Tyrimo objektas – Produktyviojo mokymosi modelio diegimo patirtis trijose skirtingose

Lietuvos mokyklose.

Tyrimo tikslas – numatyti tolesnio Produktyviojo mokymosi modelio diegimo

perspektyvas, išryškinant teigiamas patirtis ir tobulinimo galimybes.

Tyrimo uždaviniai:

• Atskleisti projekte dalyvavusių mokinių požiūrio į mokymąsi ir profesinius tikslus kaitą.

• Išryškinti mokinių tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su mokytojais ir

bendradarbiavimo praktikos vietose specifiką.

• Atskleisti mokymuisi palankios aplinkos kūrimo prielaidas diegiant Produktyviojo

mokymosi modelį.

• Parengti rekomendacijas sėkmingam Produktyviojo mokymosi modelio diegimui

Lietuvoje.

Situacijos analizės (II dalis) tyrimas vykdytas trijose skirtingose mokyklose,

dalyvavusiose Produktyviojo mokymosi modelio diegime Lietuvoje: Kėdainių suaugusiųjų ir

jaunimo mokymo centre, Kauno Rokų gimnazijoje, Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro

gimnazijoje.

Ataskaitoje skirtingų mokyklų situacijos analizės (II dalies) tyrimo duomenys pateikiami

ir analizuojami atskirai (pagal techninės užduoties reikalavimus), o rekomendacijos, numatant

tolesnio Produktyviojo mokymosi modelio diegimo perspektyvas, formuluojamos apibendrintai.

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti trijų skirtingų grupių tyrimo dalyviai kiekvienoje

projekte dalyvaujančioje mokykloje atskirai:

• produktyviojo mokymosi klasėje besimokantys mokiniai;

• produktyviojo mokymosi klasėje besimokančių mokinių tėveliai;

7

• produktyviojo mokymosi mokytojai.

Tokių tyrimo dalyvių grupių pasirinkimas grindžiamas šių asmenų nepertraukiamu ir

nuolatiniu įsitraukimu į modelio diegimo procesą: mokinių ir produktyviojo mokymosi pedagogų

– aktyviu dalyvavimu, tėvelių – požiūrio iš šalies. Kadangi tyrimo dalyvių grupės nebuvo didelės,

o apklausa organizuota elektronine forma, planuota atlikti ištisinį tyrimą, t.y. apklausti visus

projekte dalyvavusius trijų tikslinių grupių asmenis. Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas.

Tikslus tyrime dalyvavusių asmenų skaičius pateikiamas 1 lentelėje:

1 lentelė. Tyrimo dalyvių demografinės charakteristikos

Charakteristikos

Bendras tyrimo dalyvių skaičius 10 13 4 Mokiniai 8 9 2 Tyrimo dalyvių lytis

Mot. 4 6 2 Vyr. 4 3 -

Tėveliai - 2 - Tyrimo dalyvių lytis

Mot. - 2 - Vyr. - - -

Mokytojai 2 2 2 Tyrimo dalyvių lytis

Mot. 2 2 1 Vyr. - - 1

Tyrimui realizuoti pasirinkta kokybinio tyrimo metodologinė kryptis, aprašomasis tyrimo

tipas. Toks pasirinkimas grindžiamas:

• mažu modelio diegime dalyvavusių mokyklų skaičiumi ir jų skirtingumu (miesto – kaimo

mokykla, jaunimo – vidurinė mokykla);

• nedideliu tyrimo dalyvių skaičiumi skirtingose tiriamųjų grupėse (pvz.: produktyviojo

mokymosi pedagogų grupę sudarė šeši dalyviai, po du produktyviojo mokymosi pedagogus

iš kiekvienos mokyklos);

• pirmenybės teikimu žodinei duomenų rinkimo formai, orientuojantis į atskiras situacijas,

kurioms būdingas individualumas, unikalumas ir subjektyvus situacijos/veiklos vertinimas;

8

• tyrėjų tiesioginio susipažinimo su tyrimo dalyvių aplinka, svarbos pripažinimu. Tyrėjai,

rinkdami duomenis, vyko į projekto mokyklas ir tiesiogiai bendravo su tyrimo dalyviais jų

kasdieninėje mokymosi erdvėje.

Tyrimo metu tyrimo duomenims rinkti buvo taikomi grupinio interviu, pokalbio ir

apklausos raštu metodai.

• Grupinis interviu, kaip duomenų rinkimo metodas, buvo naudojamas siekiant atskleisti

kiekvienos mokyklos mokinių grupės, kaip visumos, nuomonę apie projekto metu įgytą

patirtį, išryškinant mokinių tarpusavio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su

mokytojais ir bendradarbiavimo praktinio mokymosi vietose specifiką.

Grupiniai interviu buvo vedami visose trijose modelį diegiančiose mokyklose 2014 m.

gegužės mėnesį. Tyrėjai derino mokiniams patogų interviu laiką su produktyviojo mokymosi

pedagogais. Kiekvieno grupinio interviu trukmė buvo nuo 30 iki 45 minučių. Grupiniuose

interviu atskirose mokyklose dalyvavo nuo dviejų iki devynių mokinių.

Grupinių interviu metu išsakytos mintys buvo įrašytos į diktofoną, vėliau įrašai buvo

transkribuojami ir talpinami atskirose laikmenose.

• Apklausa raštu naudojant atvirų klausimų klausimyną taikoma siekiant išryškinti

atskirų tyrimo dalyvių grupių; mokinių, jų tėvų bei produktyviojo mokymosi pedagogų

požiūrį į įvykusius pokyčius profesinių lūkesčių, mokinių mokymosi ir asmeninio

tobulėjimo srityse. Iš skirtingų tyrimo dalyvių grupių gaunama skirtinga, tačiau panašaus

pobūdžio informacija, galėjo būti lyginama tarpusavyje ir apibendrinama.

Tiek mokytojai, tiek mokiniai pradžioje buvo supažindinami su popierine klausimyne

pateiktų klausimų versija. Kadangi pati apklausa buvo vykdoma elektronine forma, tyrimo

dalyviai galėjo atsakyti į apklausoje pateiktus klausimus jiems patogioje vietoje ir jų pačių

pasirinktu laiku.

Tėveliai dalyvauti apklausoje buvo skatinami per vaikus ir mokytojus. Jiems sudaryta

galimybė į klausimyne pateiktus klausimus atsakyti jiems priimtiniausia forma. Tėveliai galėjo

pildyti tiek popierinę, tiek elektroninę klausimyno formas.

Surinktų kokybinių duomenų analizei taikyti kokybinės turinio analizės bei naratyvinis

metodai.

9

• Turinio analizės metodas. Taikant šį metodą, atsakymai buvo keletą kartų skaitomi ir

grupuojami pagal prasmę į atskiras grupes pagal atsakymų turinį. Tyrėjų grupė,

remdamasi savo ekspertine bei tyrimų metodologine patirtimi, įvertino teiginių prasminį

bendrumą ir išskyrė abstrakčias kategorijas, atskleidžiančias esmines nuomones apie

tiriamą reiškinį.

• Naratyvinis metodas naudotas kaip būdas siekiant užfiksuoti projekto patirtis ir sužinoti,

kaip savo veiklas projekte supranta ir aiškina patys tyrimo dalyviai, mokytojai ir

mokiniai, bei kokia tvarka dėliojami įvykiai bei situacijos pagal reikšmingumą. Svarbi ne

tyrėjo interpretacija, o autentiškas grupės narių pasakojimas (Lewis, 1961). Šiuo metodu

surinkti duomenys padėjo išryškinti skirtingų mokyklų veiklos trukdžius ir tobulinimo

perspektyvas.

Duomenys apibendrinami konstruojamuoju metodu, kai iš atskirų patirčių apibūdinimų

sukonstruojamas bendras patirties paveikslas.

Duomenų patikimumą buvo siekta užtikrinti:

• naudojant komunikacinės validacijos procedūras. Tyrimo instrumentų rengime numatomi

du taikymo ciklai. Pirmajame etape parengtų instrumentų pagrindu apklausiamas

nedidelis skaičius tyrimo dalyvių, vėliau organizuojama diskusija apie pateiktų klausimų

aiškumą ir suprantamumą. Šios diskusijos pagrindu koreguojami parengti tyrimo

instrumentai.

• taikant duomenų ir metodų trianguliacijos principus: tai reiškia, kad yra identifikuojami

galimi skirtingi informacijos šaltiniai atsakant į konkretų tyrimo klausimą, iš kiekvieno

informacijos šaltinio gaunama skirtinga, tačiau panašaus pobūdžio informacija, duomenys

iš skirtingų šaltinių lyginami tarpusavyje ir apibendrinami.

Realizuojant tyrimą buvo laikomasi šių etikos principų:

• konfidencialumo (neatskleidžiama visa apie asmenį pateikusį informacija, tyrimo

duomenys pateikiami apibendrintai, vardai neminimi);

• savanoriško dalyvavimo;

• tikslaus paaiškinimo principų (dalyviams tiksliai paaiškinama tyrimo tema, tyrimo būdas,

garantuojama, kad dalyviai nepatirs jokios rizikos).

10

Duomenys renkami ir grupuojami pagal tris sritis, betarpiškai susijusias su tyrimo

uždaviniais. Tai: profesinių lūkesčių, bendradarbiavimo ir mokymosi aplinkos kūrimo (2 lentelė).

2 lentelė. Duomenų analizės struktūra

Sritys Kategorijos

Profesinių lūkesčių sritis (asmeninis lygmuo)

Mokinių profesiniai planai ir jų kaita Mokinių mokymosi pokyčiai

Bendradarbiavimo sritis (tarpasmeninis lygmuo)

Mokinių bendradarbiavimas tarpusavyje Mokinių bendradarbiavimas su produktyviojo mokymosi pedagogais ir mokytojais dalykininkais Mokinių bendradarbiavimas praktikos vietoje

Mokymuisi palankios aplinkos kūrimo sritis (institucinis lygmuo)

Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas praktikos vietose Mokymo/si produktyviojo mokymosi klasėje ypatumai Produktyviojo mokymosi pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

Grupuojant teiginius pagal jų prasminį bendrumą kiekvienoje srityje išryškintos

kategorijos, atspindinčios skirtingus veiklos aspektus ir skirtingą įsitraukimo lygmenį (koncepcija

grindžiama Zastrow Ch. ir Kirst-Ashman K.K., 2010): institucinį (mezo), tarpasmeninį ir

asmeninį (mikro).

2013–2014 m. m. produktyviojo mokymosi mokinių rezultatai:

Bendras mokinių skaičius 2013–2014 m .m.

27

Rizikos grupėje „iškristi“ iš sistemos esančių mokinių skaičius

21

Pabaigusių mokslo metus mokinių skaičius 26 Išlaikė PUPP ir gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą (1 mokinys nedalyvavo PUPP)

23

Mokėsi pagal individualią mokymosi programą ir gavo ją atitinkančius pažymėjimus

2

11

Produktyviojo mokymosi mokiniai po programos baigimo:

Tęsia mokymąsi 11 klasėje savo mokykloje 9 Tęsia mokymąsi 11 klasėje suaugusiųjų mokykloje 1 Tęsia mokymąsi profesinėse mokyklose 13 Dirba 2

Literatūra:

1. Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje gairės (2007). Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija.

2. Lapėnienė, A. (2005). Mokymo(si) procesas mediacinėje priemonių sistemoje. Daktaro

disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

3. Produktyvaus mokymosi modelis (2011). Vilnius: LR ŠMM ŠAC. Prieiga per internetą:

http://www.alternatyvusisugdymas.lt/uploads/2009/12/Produktyviojo-mokymosi-

modelis.pdf

4. Institute for Productive Learning in Europe (2009). Productive learning – from Activity to

Education. A Contribution to School Reform in Secondary Education. Berlin

5. Targamadzė, V. (2011). Produktyvus mokymasis – pedagoginės sistemos bendrojo lavinimo

mokykloje kaitos akstinas// Acta Pedagogica Vilnensia, Nr.27, p. 91-101. - ISSN 1392-5016

6. Vaicekauskienė, V. (2009). Švietimo problemos analizė, Nr.3 (31), p. 12. - ISSN 1822-4156

7. Zastrow Ch. ir Kirst-Ashman K.K. (2010). Understanding Human Behavior and the Social

Environment (8th Edition). Brooks&Cole.

Teisės aktai:

1. Produktyviojo mokymosi organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas, Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-256 (Teisės aktų registras,

2014-04-03, Nr. 2014-04080).

12

Mokyklų patirtis: Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Kauno Rokų

gimnazijoje: situacija projekto pabaigoje

„Manau, reikėtų tai plėsti po daugiau mokyklų.

Smagu, kad tai pasiekė mane. Šis projektas

mane padarė visiškai laisvu žmogumi.

Įspūdžiai tik geri. :)“

Tyrimo dalyvių charakteristika

Tyrime dalyvavo devyni Rokų gimnazijos mokiniai, dalyvavę produktyviojo mokymosi

projekte: šešios merginos ir trys vaikinai. Taip pat tyrime dalyvavo dvi produktyviojo mokymosi

mokytojos. Į pateiktus klausimus taip pat sutiko atsakyti dviejų projekte dalyvavusių mokinių

tėveliai.

Praktinio mokymosi vietos ir jų pasirinkimas

Projekto metu mokiniai turėjo galimybę rinktis šešias skirtingas praktinio mokymosi vietas.

Tačiau tyrime dalyvavusių mokinių pasirinkimas apsiribojo penkiomis praktinio mokymosi

vietomis, „kadangi beveik visi atrado sau patinkančią praktinio mokymosi vietą, kurios nenorėjo

keisti“ (PM mokytoja). Praktinio mokymosi vietos pasižymėjo didele įvairove: nuo įvairaus tipo

parduotuvių iki įmonių, kultūros centrų ar net individualaus darbo „pas kalvį“. Tačiau ir tokia

praktinio mokymosi vietų gausa, tėvelių požiūriu, yra nepakankama: „Labai norėjau, kad dukra

pamatytų ir susipažintų su įvairesnių profesijų žmonėmis ir darbo specifika. Deja, mūsų kai kurie

vadovai nenori įsileisti tokių jaunuolių.“

Dažniausiai visų tyrime dalyvavusių mokinių minima praktinio mokymosi vieta – darbas

parduotuvėje ir vaikų darželyje.

13

1 lentelė. Praktinio mokymosi vietų įvairovė

Pasirenkant praktinio mokymosi vietą, išryškėjo tam tikros tendencijos, sietinos su mokinių

poreikiais ir pasirinkimo kryptingumu. Projekto įgyvendinimo pradžioje dažniausiai praktinio

mokymosi vietos pasirinkimas siejamas su mokinio pomėgiais. Pavyzdžiui, užfiksuotas atvejis, kai

net trys iš penkių pasirinkimų susiję su kūrybine-menine veikla, būdinga konkrečiam mokiniui. Kita

pasirinkimo tendencija – vis aiškesnis žinojimas, kokioje srityje norima dirbti: jei projekto pradžioje

renkamasi skirtingo pobūdžio praktinis mokymasis, tai vėliau pasirinkimai darosi kryptingesni,

pavyzdžiui, veterinarijos klinika, žirgynas, smulkiųjų gyvūnų klinika.

Visi tyrime dalyvavę mokiniai pažymėjo, kad bent pirmąsias praktinio mokymosi vietas

jiems padėjo susirasti mokytojos. Vienam iš mokinių patarė mama. Vėliau paieška vykdoma

savarankiškai arba kartu su draugais atsižvelgiant į konkretaus mokinio interesus.

Praktinio mokymosi vieta Dažnumas

Parduotuvė (maisto prekių, kanceliarinių prekių, kompiuterių, dailės

prekių)

10

Lopšelis-darželis 8

Viešbutis 5

Kirpykla 3

Muzikinis Kauno teatras 3

Konditerija 3

UAB „Rokų Keramika“ 2

Biblioteka 1

Pas kalvį 1

Drabužių dizaino studija 2

UAB „Poliplastas“ 1

Kauno Rokų kultūros centras 1

Gelių salonas 1

Veterinarijos klinika 2

Žirgynas 1

14

1 pav. Praktinio mokymosi vietos pasirinkimas

Iš tyrimo duomenų matyti, kad praktinio mokymosi vietos paieškos procesas svarbus

komunikacine prasme. Mokinys ne tik vykdo paiešką, priima tam tikrus sprendimus, įsivardija savo

tikslus, bet juos derina, aptaria ir pristato tiek mokytojui, tiek praktinio mokymosi vietoje

dirbantiems darbuotojams.

„Pati žiūrėjau kas man patinka ir ką pati norėčiau išbandyti, tai aš pasakydavau kokioje

srityje norėčiau išbandyti, produktyvaus mokymosi mokytoja susižinodavo ar ten mane priims, ar

turės laiko manimi užsiimti ten dirbantys asmenys (vis dėl to kitų darbas yra labai užimtas ir jie

negali savęs apsisunkinti papildomais dalykais, vis dėl to žmonės ten dirba, o ne šiaip). Ir jeigu

sutinka mane priimti, tada jau pati penktadienį nuvažiuoju į praktikos vietą ir pati prisistatau: iš

kur aš, kokiu tikslu ir ko norėčiau įgyti šioje srityje“.

15

2 lentelė. Teigiamos praktinio mokymosi vietos pusės

Teigiamos patirtys Įrodymai

Praktinio mokymosi vietos atitikimas

mokinio poreikiams

„Aš labiau linkęs prie informacinių technologijų

todėl ten ir patiko“

Šiltas malonus bendravimas „Man patiko maloniai priėmė, ir padėjo man“

„Darbuotojai pasitiko labai šiltai bei draugiškai“

Nuoseklus mokymas/is „Daug išmokom“

„...viską nuosekliai pasakodavo apie tą darbą, mus

mokino“

„Tikra“ praktika „Ten leido man operuoti gyvūnus, t.y. padėti juos

operuoti“

„Ten įgavau daugiausiai praktikos: dariau puokštes,

kurias paskiau dėjo į pardavimą, viską dariau su

tikromis gėlėmis, dariau kompozicijas, sužinojau

daug apie gėles. kaip kokį augalą reikia prižiūrėti ir

pan.“

Tyrime dalyvavę mokiniai pažymi, kad buvo įdomu ir reikšminga atlikti praktinę veiklą tose

institucijose, kuriose veikla buvo susijusi su mokinio poreikiais ir interesais. Prie teigiamų patirčių

praktinio mokymosi vietoje jie taip pat įvardija šiltą ir malonų bendravimą bei nuoseklaus

mokymosi galimybę. Ypač reikšminga buvo pasijusti „tikru darbuotoju“ ir dirbti su „tikromis

medžiagomis“.

3 lentelė. Neigiamo praktinio mokymosi vietos pusės

Neigiamos patirtys Įrodymai

Praktinio mokymosi vietos

neatitikimas mokinio

poreikiams

„Aš manau, kad tai tiesiog ne mano sritis“

„Nepatiko, nes reikėjo tvarkyti aplinką, darbas gal ir nėra

labai lengvas, bet man toks darbas nepatiko“

Bendravimo stoka, požiūris į „...labai nesiskaito su žmonėmis, niekados ten neisiu

16

besimokantįjį Nemaloniai bendravo“

„Dauguma darbdavių nepalankiai žiūrėjo į mane, dauguma

neturėjo laiko užsiimti, paaiškinti apie tą darbą, apie darbo

pobūdį“

Neįdomus, monotoniškas darbas „Nebuvo ko išmokti pernelyg aišku viskas buvo“

„Kiekvieną kartą liepdavo daryti tą patį“

Sunkus, varginantis darbas „Ten reikėjo daug dirbti, pavargdavau fiziškai“

„Ten mane statė grynai kaip į pilnai ten dirbančio žmogaus

vietą

mus laikė kaip tikras darbuotojas, o ne praktikantes“

Praktinio mokymosi vietos

pasirinkimas/radimas

„Nepatiko tie penktadieniai, kai reikėdavo važiuoti į

nemėgstamą praktikos vietą“

„Pabaigoje buvo sunku rasti praktikos vietą, nes daug kur

nepriimė“

Prie neigiamų patirčių tyrime dalyvavę mokiniai priskiria veiklą, neatitinkančią jų poreikių

ir interesų. Tačiau toks vertinimas nėra vienareikšmis. Užfiksuotas atvejis, kai į tokią praktinę

veiklą žiūrima kaip į galimybę dar mokykliniame amžiuje išbandyti save ir suprasti, ko nori.

Produktyviojo mokymosi mokytojos teigimu, „gerai įvertinti ir suprasti, kokia yra tau netinkama

profesija, taip pat padeda mokinio ateities sprendimams.“

Kaip neigiamą praktinio mokymosi vietos aspektą mokiniai pažymi bendravimo stoką,

nerimtą požiūrį į besimokantįjį. Tėveliai apgailestauja, kad kai kurie įmonių vadovai „nenori

įsileisti tokių jaunuolių į savo įmones“, dėl ko labai siaurėja galimų praktinio mokymosi vietų ratas.

Bendravimo ir mokymosi aspektai produktyviojo mokymosi klasėje

Visi tyrime dalyvavę mokiniai pažymi ypatingai šiltą ir atvirą bendravimą projekto metu su

produktyviojo mokymosi mokytojais. Jie išskiria šiuos bendravimo aspektus:

• „...bendravimas buvo daug artimesnis, nei su kitais mokytojais“;

17

• „Laikui bėgant bendravimas tik tvirtėjo, jie tapo kaip mūsų klasės auklėtojai“;

• „Bendravome ne kaip su mokytoju, o kaip su žmogumi kuris išklauso ir padeda“;

• „Mūsų abi P.M. mokytojos yra geros, šiltos, ir patariančios mums“.

Tyrimo dalyviai taip pat pažymi jiems svarbias funkcijas, kurias atliko produktyviojo

mokymosi mokytojai:

• „visada padėdavo, visada išspręsdavo problemas, kaip man būdavo sunku“;

• „padėdavo surasti praktikos vietas“;

• „visada pasipasakojame kaip sekasi, o kas nesiseka“;

• „Į juos galiu kreiptis bet kokiu klausimu, ar jis būtų gyvenimiškas, ar dalykiškas“;

• „Norėdavo, kad pusmečius baigtumėm puikiais pažymiais. Labai motyvavo“.

2 pav. Produktyviojo mokymosi mokytojo atliekamos funkcijos: mokinių požiūris

Tyrimo dalyvis pastebi, kad toks šiltas ir atviras bendravimas buvo galimas, nes veikla vyko

mažose produktyviojo mokymosi klasėse.

Kai kurie tyrimo dalyviai įvardija bendravimo tarp mokinių pokyčius, išryškėjusius

produktyviojo mokymosi projekto dėka:

18

„Gal pradėjom labiau komunikuoti, domėtis vieni kitais, pradėjom vienas kitą tik motyvuoti

į priekį, palaikyti. Daugiau tapo bendrų interesų, bendrų darbų, visi tapom komandiški.“

„Pradėjome bendradarbiauti. Kaip vienas už visus visi už vieną. Vienas kitam padedame

patariame. motyvuojam, kad stengtųsi mokintis, kad lankytų pamokas. Kuo toliau tuo labiau

suartėjome.“

Tyrime dalyvavusio mokinio nuomone, pritrūko bendravimo su kitų produktyviojo

mokymosi projekte dalyvavusių mokyklų mokiniais, todėl reikšminga būtų organizuoti dažnesnes

ekskursijas ir susitikimus su kitomis mokyklomis.

Tyrime dalyvavę mokiniai pastebi ne tik pasikeitimus bendravimo srityje, bet ir naujus

mokymosi aspektus: lengvesnį, įdomesnį, praktiškesnį sąsajoje su būsima profesija mokymąsi ir

pažymi bendradarbiavimo su mokytojais dalykininkais sunkumus.

4 lentelė. Mokymasis produktyviojo mokymosi klasėje privalumai

Mokymo/si apibūdinimas Įrodymai

Lengvesnis mokymas/is „tapo lengviau“

„mažiau pamokų“

„nereikdavo į mokyklą penktadieniais, čia jau pliusas“

Sąsajos su praktine veikla „Praktinis mokymasis“

„Man patiko toks mokymasis, nes 1 diena per savaite buvo

praktinis mokymasis“

„Mokiniesi ne tik teoriją, kurios gyvenime nelabai atsiminsi, o

praktiškai mokiniesi, kur tikrai įdomu ir gyvenime nepamirši“

Atsiradęs įdomumo, naujumo

pojūtis

„Kažkas buvo įdomiau, nei kaip visada eini ir kali tik teoriją“

„Mano mokymasis tapo įdomesnis“

„Patiko ne tik visą dieną sėdėti mokyklos suole, o kažką

įdomaus pamatyti, išmokti, pabendrauti“

„Smagu išbandyti ką nors naujo, neįprasto, visiems dar

neišbandyto“

Sąsajos su būsima profesija „galėjau atlikti praktiką ten, kur galbūt kažkada norėjau

19

dirbti“

„mes ne tik mokykloje mokėmės, bet ir pamatėme, kaip žmonės

dirba įvairiuose darbuose“

5 lentelė. Mokymosi produktyviojo mokymosi klasėje sunkumai

Sunkumai Įrodymai

Bendradarbiavimas su

mokytojais-dalykininkais

„reikejo daug eiti pas kitus mokytojus o sake kad 2 mokytojai

tave mokys, apgavo“

„Buvo sunku mokslai su matematika“

Laiko stoka „produktyvaus mokymo pradžia, kaip prasidėjo visi filmavimai,

ir nieko nesuspėdavom, stengdavomės iš paskutiniųjų“

Mokytojai išryškina organizacinio pobūdžio trukdžius. „Pradžioje buvo sunku susidėlioti

patį diegimo modelį, kuris tiktų mūsų mokyklai, parengti tvarkaraščius, suintegruoti pamokas,

pristatyti mokiniams ir tėvams galimybę mokytis kitaip. Nebuvo lengva surasti praktinio mokymosi

vietas mokiniams“. Mokytojai taip pat pažymi, kad modelio įgyvendinimo eigoje iškilo sunkumų

dėl mokytojų krūvių ir darbo vietų kaitos.

Nežiūrint tam tikrų sunkumų, visi tyrime dalyvavę mokiniai siūlytų kitiems mokiniams

dalyvauti produktyviojo mokymosi projekte. Jie įvardija keturias pagrindines priežastis, dėl ko verta

išbandyti tokį mokymosi būdą.

20

3 pav. Pagrindinės mokymosi produktyviojo mokymosi klasėje priežastys: argumentai

būsimiems mokiniams

Požiūrio į profesinius planus ir apsisprendimus kaita

Šeši iš devynių tyrime dalyvavusių moksleivių pažymėjo, kad produktyviojo mokymosi

dėka jų profesiniai planai keitėsi arba iš dalies keitėsi. Vienas dažniausiai minimas pasikeitimas,

kurį pažymi net trys tyrimo dalyviai, siejamas su pasirengimu profesijai, tai – atsiradęs siekis geriau

mokytis, „baigti gerais balais mokyklą, išlaikyti gerai egzaminus“, kas leistų vėliau pasirinkti ir

studijuoti. Kiti įvardijami pokyčiai siejami su tikslesniu žinojimu, ko nori, savęs supratimu,

atsirinkimu:

• „labiau atradau save, ir supratau ko aš noriu, ir kas man patinka;“

• „prieš tai norėjau dirbti vieną darbą, o dabar jau esu visai kitoje pusėje;“

• „Sis projektas padėjo atsirinkti, kas tikrai patinka ir ką iš tiesų norėtų studijuoti ir

gilintis. Žinoma muzika man yra neatsiejamas dalykas mano gyvenime. Tai galvoju

studijuoti kažką su muzika. o paskiau tesiu savo mokslus dar kokioje nors srityje, kad

gyvenime turėčiau iš ko rinkis. Kad ne man reikėtu, o, kad manęs reikėtų kitiems“.

21

Užfiksuotas atvejis, kai profesiniai planai buvo „baigti 10, likt bedarbiu, iš darbo biržos

išgyvent“. Tačiau tyrimo dalyvis pabrėžia, kad šie planai projekto eigoje truputį keitėsi: „tada

sugalvojau, kad galiu truputį padirbt lengvą darbą“.

Trys tyrime dalyvavę mokiniai pažymėjo, kad profesiniai planai nesikeitė, o tik sustiprino

jau turimą žinojimą. Taip pat atsirado supratimas, kad „norint mokytis reikia rodyti pačiai didelę

savo iniciatyvą, norą. Visada padės, jeigu matys, kad nori“.

Produktyviojo mokymosi mokytojos teigimu, „produktyvusis mokymasis suteikė galimybę

išbandyti save įvairiose mokinį dominančiose profesijose – tai galimybė padaryti tinkamą

pasirinkimą ateityje. Mokiniai praktinio mokymosi metu įvertino savo norus, galimybes, patikrino

ar jų pasirinkimas ir svajonės yra tikrai tinkančios jiems kaip asmenybei, ar mokinys gerai jaučiasi.

Pradėdami mokytis pagal PM modelį daugelis mokinių nežinojo, kokia jiems profesija yra tinkama.

Pasimokę keliose įmonėse, organizacijose, išbandę save keliose profesijose mokiniai galės

pasirinkti tik jiems tinkamą profesiją.“

Mokinių pokyčiai ir mokytojų profesinis tobulėjimas

Tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek tėveliai sutaria, kad projekto dėka pakito mokinių

komunikaciniai gebėjimai. Tėvams taip pat svarbu, kad vaikas „pamatė, ką reiškia gyvenimas, kaip

reikia sunkiai dirbti“. Kad ir kaip puikiai vertindami produktyviojo mokymosi teikiamas galimybes,

tėveliai abejoja, „ar tų dienų, kai mokiniai eidavo į gamybinį mokymą, neišklausytos pamokos

nepaliko spragų“, ir ar tai neturės įtakos tolimesnei vaiko karjerai (tai siejama su egzaminų

laikymu/išlaikymu). Taigi tėveliai šiame projekto įgyvendinimo etape į praktinio mokymosi vietą

dar nežiūri kaip į „tikrą“ mokymosi erdvę.

Tiek mokiniai, tiek mokytojai įvardija mokymosi ir pamokų lankomumo pokyčius. Reikia

pažymėti, kad berniukai savo asmeninius pokyčius dažniausiai sieja su mokymosi veikla, o

mergaitės – su komunikaciniais gebėjimais, drąsa, atsiradusiu pasitikėjimu savimi.

22

6 lentelė. Asmeniniai mokinių pokyčiai

Mokinių

pokyčiai

Mokinių požiūris Mokytojų požiūris

Mokyklos

lankymas

„Daugiau pamokų lankau“ „Berniukas pripažino: Aš noriu eiti į mokyklą,

man nėra sunku atsikelti ir galiu atlikti

užduotis“

„Mokiniai į mokyklą pradėjo eiti noriau. Vienas

iš mokinių buvo pakeitęs net septynias mokyklas,

kitas beveik nelankė aštuntos klasės.

Produktyviojo mokymosi (PM) klasėje jie atrado

save ir pradėjo ne tik lankyti mokyklą, bet ir

mokytis“

Mokymos

i pokyčiai

„Geriau pradėjo sektis

mokintis“

„Kalbant apie pažymius iš neigiamo rezultato

mokinys, iš tiksliųjų mokslų gavo septintukus, tai

sustiprino pasitikėjimą savimi ir mokinio

atsakomybę“

„Mokiniai pradėjo suprasti tuos dalykus, kurie

jiems sekėsi sunkiai“

„pradėjo labiau stengtis atlikti atsakingai

užduotis, domėtis jiems patinkančia sritimi“

„susidomėjo tiksliaisiais mokslais, nors iki to

laiko domėjosi tik literatūra. (daug skaitė)“

„...pradėjo šnekėti vartodamas daug chemijos,

fizikos sąvokų – kitiems grupės draugams

aiškino kompiuterio veikimo principus, gedimų

priežastis ir sakė, kad štai čia ir yra tikroji fizika

ir chemija“

23

Drąsa,

pasitikėji

mas

savimi

„Tapau drąsesnė

„Labiau moku išreikšti savo

nuomonę, pasitikiu savimi“

„Visapusiškai išlaisvėjau.

Supratau, ko reikia norint eit

toli, norint pasiekti savo tikslų“

Komunika

ciniai

pokyčiai

„Pradėjau geriau bendrauti,

išmokau labiau bendrauti su

suaugusiais žmonėmis“

„Pasijuto esąs autoritetas kompiuterių srity,

galintis patarti, padėti kitiems“

„Jis tapo kalbus“

Mokytojai įvardija keturias, jų manymu, reikšmingas priežastis, turėjusias įtakos mokinių

mokymosi pokyčiams. Tai individualus priėjimas, teorijos ir praktikos sąsajos, kurias sustiprina

atitinkamos užduotys, ir nuolatinė individuali ir grupinė refleksija.

4 pav. Mokinių pokyčių priežastys: mokytojų požiūris

24

Svarbi projekto pridėtinė vertė – produktyviojo mokymosi mokytojų rengimas ir jų

profesinis tobulėjimas. Produktyviojo mokymosi mokytojai išskiria šiuos profesiniam tobulėjimui

svarbius aspektus:

• suteiktą galimybę „pažinti kitų šalių švietimo sistemą, pabendrauti ir pažinti mokinius ir

mokytojus Vokietijoje, kurie dirba ir mokosi pagal PM modelį“;

• dalyvavimą vokiečių konsultantų vestuose seminaruose. „Du metus sėmėmės patirtį,

mokėmės ir tobulėjome iš tikrų PU profesionalų“;

• Mini kursinių darbų – atsakymų į laiškus rašymą ir užduočių atlikimą kas du mėnesius,

kuris „buvo labai gerai metodiškai apgalvotas ir tiesiog būtinas būsimam PM praktikui – tai

fantastiška kryptinga refleksija – ėjimas per kliūčių ruožą, išbandymas, atsivėrimas,

neįkainojamas individualus bendravimas su vokiečių konsultantais. Atsakinėdami į laiškus

giliau pažvelgėm į save, įvertinom savo patirtį, gebėjimus, mokėmės iš kitų situacijų ir

pavyzdžių“.

Mokytojų teigimu, produktyviojo mokymosi projekto dėka mokiniai ir mokytojai turėjo

galimybę mokytis kitaip, o pati „mokykla įgavo unikalumo ir išgarsino savo vardą ne tik Lietuvoje,

bet ir Europoje“.

Išvados

1. Atlikus tyrimo duomenų analizę, išryškėjo, kad praktinio mokymosi vietos

pasirinkimo/paieškos procesas svarbus tiek mokinių komunikacine, tiek profesinio

apsisprendimo ir tobulėjimo prasme. Pradiniame projekto įgyvendinimo etape praktinio

mokymosi vietos pasirinkimas vykdomas su produktyviojo mokymosi mokytojų, rečiau –

tėvų pagalba. Vėliau mokiniai skatinamai savarankiškai vykdyti paiešką, priimti tam tikrus

sprendimus, įsivardinti savo tikslus. Produktyvusis mokymasis suteikė galimybę išbandyti

save įvairiose mokinį dominančiose profesijose – tai galimybė padaryti tinkamą pasirinkimą

ateityje. Mokiniai praktinio mokymosi metu įvertino savo norus, galimybes, patikrino ar jų

pasirinkimas ir svajonės yra tikrai tinkančios jiems kaip asmenybei.

25

2. Tyrimo dalyvių teigimu, profesiniai planai ir apsisprendimai „Alternatyviojo ugdymo“

projekto dėka keitėsi arba iš dalies keitėsi. Įvardijami pokyčiai siejami su tikslesniu

žinojimu, ko nori, savęs supratimu, atsirinkimu. Dažniausiai minimas pasikeitimas, siejamas

su pasirengimu profesijai, tai – atsiradęs siekis geriau mokytis, „baigti gerais balais

mokyklą, išlaikyti gerai egzaminus“, kas leistų vėliau pasirinkti ir studijuoti norimą

profesiją. Užfiksuotas atvejis, kai profesiniai planai išliko tie patys, o veikla įvairiose

praktikos vietose sustiprino tą žinojimą.

3. Tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek tėveliai sutaria, kad projekto dėka pakito mokinių

komunikaciniai gebėjimai Vienas ryškiausių mokymo/si produktyviojo mokymosi klasėje

ypatumų, kurį pažymi visi tyrime dalyvavę mokiniai – ypatingai šiltas ir atviras

bendravimas projekto metu su produktyviojo mokymosi mokytojais. Mokiniai išskiria šias

produktyviojo mokymosi mokytojo atliekamas funkcijas: pagalba ieškant praktinio

mokymosi vietos, pagalba sprendžiant problemas, motyvavimas, veiklos

aptarimas/išklausymas. Taip pat įvardijami mokinių tarpusavio bendravimo pokyčiai,

siejami su vienas kito motyvavimu, palaikymu, bendrų interesų ir darbų atsiradimu. Tačiau

pažymima bendravimo su kitų produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokyklų

mokiniais stoka, todėl reikšminga būtų organizuoti dažnesnes ekskursijas ir susitikimus su

kitomis mokyklomis

4. Tyrime dalyvavę mokiniai pastebi ne tik pasikeitimus bendravimo srityje, bet ir naujus

mokymosi aspektus: lengvesnį, įdomesnį, praktiškesnį sąsajoje su būsima profesija

mokymąsi. Tiek mokiniai, tiek mokytojai įvardija mokymosi ir pamokų lankomumo

pokyčius. Berniukai savo mokymosi pokyčius dažniausiai sieja su konkrečiu mokomuoju

dalyku, pagerėjusiais mokymosi rezultatais, atrasta nauja domėjimosi sritimi, o mergaitės –

su komunikaciniais gebėjimais, drąsa, atsiradusiu pasitikėjimu savimi.

5. Įdiegiant produktyviojo mokymosi modelį išryškėjo tam tikri sunkumai. Mokytojai

išryškina organizacinio pobūdžio trukdžius: tvarkaraščių parengimą, pamokų integravimą,

mokymosi „kitaip“ galimybės pristatymą tėvams ir mokiniams, praktikos vietų suradimą.

Taip pat pažymima, kad iškilo sunkumų dėl mokytojų krūvių ir darbo vietų kaitos. Mokiniai

pabrėžia bendradarbiavimo su mokytojais dalykininkais sunkumus. Tėveliai iš esmės

26

teigiamai vertindami produktyviojo mokymosi modelį abejoja, ar toks mokymosi būdas

nepaliks spragų ir neatsilieps būsimų egzaminų rezultatams.

6. Nežiūrint tam tikrų sunkumų, visi tyrime dalyvavę mokiniai siūlytų kitiems mokiniams

dalyvauti produktyviojo mokymosi projekte. Jie įvardija šiuos aspektus, dėl ko verta

išbandyti tokį mokymosi būdą: naujumą, galimybę atrasti save, įgyti drąsos ir pasitikėjimo ir

galimybę daugiau sužinoti bei atrasti mokantis per praktiką. Mokytojai įvardija keturias, jų

manymu, reikšmingas priežastis, turėjusias įtakos mokinių mokymosi pokyčiams. Tai

individualus priėjimas, teorijos ir praktikos sąsajos, kurias sustiprina atitinkamos užduotys ir

nuolatinė individuali ir grupinė refleksija.

27

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo

mokymo centre: situacija projekto pabaigoje

„Taip man patiko mokytis. Buvo tikrai įdomu

ir smagu mokintis. Mes pamatėme mokslą kitu

kampu. Džiaugiuosi dėl to.“

(tyrimo dalyvis, Kėdainių suaugusiųjų ir

jaunimo mokymo centras)

Situacijos projekto pabaigoje tyrimas Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre

buvo atliekamas 2014 m. birželio mėn. Tyrime (apklausoje raštu ir pokalbyje) dalyvavo du

mokyklos produktyviojo mokymosi pedagogai ir aštuoni produktyviojo mokymosi projekte

dalyvaujantys mokiniai (keturios merginos ir keturi vaikinai).

Produktyviojo mokymosi mokinių praktinio mokymosi patirtis

Tyrime dalyvavę mokiniai, kaip savo praktinio mokymosi vietas, nurodė labai įvairaus

pobūdžio įmones, įstaigas ir organizacijas, viešajam sektoriui priklausančias švietimo įstaigas:

vaikų darželius (5 paminėjimai), Kėdainių profesinio rengimo centrą, Kėdainių krašto muziejų;

visuomenės saugumą užtikrinančias įstaigas: Kėdainių apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą,

policijos komisariatą; socialines paslaugas teikiantį Kėdainių bendruomenės socialinį centrą,

ligoninę, viešąją įstaigą „Laiptai į viltį“; privačiajam sektoriui priklausančias gamybos (3

paminėjimai), paslaugų (5 paminėjimai) ir prekybos (3 paminėjimai) įmones. Akivaizdu, kad

projekto vykdymo metu mokiniams buvo suteikta galimybė išbandyti labai įvairaus pobūdžio veiklą

skirtingo tipo įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Apibūdindami praktinio mokymosi vietų pasirinkimo procesą visi tyrimo dalyviai

minėjo, kad dalį vietų pasirinkti ir susirasti padėjo produktyviojo mokymosi pedagogai. Mokiniai

teigė, kad tai buvo itin svarbu projekto pradžioje („pirmas padėjo auklėtoja išsirinkti pagal mūsų

pomėgį, o kitas jau rinkausi pagal save“). Dera pastebėti, kad, kaip teigia tyrime dalyvavusi

28

mokinė, mokytojai padėjo pasirenkant, tačiau patiems mokiniams buvo suteikta galimybė priimti

galutinį sprendimą ir išbandyti save savarankiškai tariantis dėl priėmimo („buvo įdomu išbandyti,

pasitariau su auklėtoja, ir pati nuėjau pašnekėti, ar priims“; „per mokytojas, pasiūlė, ir aš

sutikau“). Draugai, bendraklasiai ir tėvai (po 1 paminėjimą) taip pat buvo įvardyti kaip prisidėję

prie praktinio mokymosi vietų paieškos proceso.

Apibūdindami teigiamą patirtį praktinio mokymosi vietose, tyrimo dalyviai, kaip

jiems patikusias, pažymėjo tas praktinio mokymosi vietas, kurios atitiko jų interesus ar buvo

susijusios su jų ateities profesiniais planais. Taip pat teigiamai vertinamas praktinis mokymosi

naudingumas, potenciali galimybė įsidarbinti įstaigoje ir geri tarpusavio santykiai su kitais

darbuotojais (1 lentelė).

1 lentelė. Teigiamos patirtys praktinio mokymosi vietose

Teigiamos patirtys Teiginiai

Ryšys tarp praktinio mokymosi vietos ir profesinių planų

„Kėdainių priešgaisrinėj tarnyboj, nes tai mano svajoniu darbas, ir buvo puiki progą pajausti tą darbą iš arčiau“. „UAB „Jurasta“, nes ji yra susijusi su profesija, kurią noriu mokytis toliau, ir bus lengviau susirast praktiką pabaigus profesinę.“

Darbo pobūdžio atitikimas interesams

„Patiko labiausiai tai vaikų darželis, man labai patinka vaikai, tam darželyje praktiką atlikau keliose vaikų grupėse, labai įstrigo man 1-2 metų vaikų grupė (viščiukų grupė) tikriausiai todėl, kad ta vaikų grupė buvo mažiausia.“ „Vaikų darželis „Obelelė“, nes man labai patiko bendrauti su vaikais.“

Galimybė įsidarbinti „Labiausiai patiko UAB „Texdan'', nes po to tenais pavyko isidarbint legaliai.“

Praktinis naudingumas „„Geri dviračiai“, ten man labai patiko, nes ten išmokau susitvarkyti pats sau dviratį, ir, manau, man tai pravers ateityje […].“

Geri tarpusavio santykiai su darbuotojais

„Dar patiko, nes labai malonūs darbuotojai.“

29

Vienas iš tyrime dalyvavusių mokinių pažymėjo jam didelį įspūdį palikusį bendravimą

su žmonėmis, turinčiais negalią, Bendruomenės socialiniame centre, padėjusį jaunuoliui geriau

suprasti negalią turinčius žmones ir ugdyti toleranciją:

„Socialinis bendruomenės centras. Man ten labiausiai patiko, nes pamačiau kitokių

žmonių, nei aš (su negalia), pamačiau, kad jie tokie patys, aš būčiau, aš maniau, kad jie visiškai

kitokie, man su jais patiko bendrauti“.

Neigiamos patirtys buvo susijusios su praktinio mokymosi vietos neatitikimu jaunuolių

lūkesčiams, darbo pobūdžiu – per sunkus ar nuobodus darbas, atstumu iki praktinio vietos, darbo

sąlygomis ir santykiais praktinio mokymosi vietoje (2 lentelė).

2 lentelė. Neigiamos patirtys praktinio mokymosi vietose

Neigiamos

patirtys

Teiginiai

Sunkus darbas „[nepatiko] [praktinio mokymosi vietos pavadinimas] – labai sunkiai teko

dirbt.“

Nuobodi praktinio

mokymosi vieta

„[nepatiko] praktinio mokymosi vietos pavadinimas], nes ten buvo labai

nuobodu, aš kaip ėjau tenai, galvojau, kad bus idomiau, o ten reikejo tik būt

su keliais vaikais o as norėjau įdomiau.“

Neatitinkanti

lūkesčių praktinio

darbo vieta

„Nepatiko [praktinio mokymosi vietos pavadinimas]. Tenai man davė darbo

ne tokio, kokio aš norėjau, aš norėjau būt barmenas, o man davė plaut indus,

buvau tenai kaip pagalbinis.“

„Gal kiek nepatiko [praktinio mokymosi vietos pavadinimas], nes ten

vykstančią veiklą įsivaizdavau kiek kitaip.“

Tolimas atstumas „Nepatiko [praktinio mokymosi vietos pavadinimas], nes reikėdavo toli

važinėt, ir dar žiaurus minusas, kad tenai smirdėdavo.“ Darbo sąlygos

Tarpusavio

santykių

problemos

„Nepatiko pati pirma, [praktinio mokymosi vietos pavadinimas]. Ten buvo

nesutarimu su direktoriaus žmona.“

30

Mokymosi ir bendravimo ypatumai produktyviojo mokymosi klasėje

Tyrime dalyvavę mokiniai pažymi, kad mokymasis produktyviojo mokymosi klasėje

tapo įdomesnis („Taip tapo įdomiau“). Kaip produktyviojo mokymosi privalumas taip pat buvo

įvardytas ir mažesnis mokymosi krūvis:

„o patiko nes būdavo mažiau pamokų“

„pasirinkus produktyvųjį mokymąsi man tapo mokytis įdomiau, man labai patiko jog

mokykloje reiks būti tik 4 dienas, o dar vieną dieną praleisti praktikos vietoje.“

Tačiau būtina pastebėti, kad ženkli dalis tyrimo dalyvių, įvardydami privalumu

mažesnį mokymosi mokykloje dienų skaičių, tuo pačiu akcentuoja paties praktinio mokymosi būdo

svarbą. Tai įrodo, kad jaunuoliai supranta, kad įprastai mokymuisi mokykloje skiriama diena, kurią

produktyviojo mokymosi mokiniai praleidžia praktinio mokymosi vietoje, nėra ta diena, kai tiesiog

„nesimokoma“. Jų pačių teigimu, tai diena, kai įgyjama kitokio pobūdžio, tačiau nemažiau svarbios

patirties, gebėjimų ir supratimo, reikalingų ateityje. Mokiniai labai teigiamai atsiliepia apie

alternatyvią mokymosi galimybę praktinio mokymosi vietose ir mato tokiame mokymesi daug

privalumų:

• „Tai, kad ne taip pavargsti nuo mokyklos, nes 5-kias dienas į savaitę mokytis labai

nuvargina, o praktika tai šiek tiek smagiau ir dar padeda išsirinkti ateities planus.“

• „Atlikdami praktiką įgaunam daugiau žinių, ateity pravers darbo paieškose, tikrai geriau

nei trint mokyklos suolą.“

• „Aišku, kad įdomiau, nes tai yra įdomiau nei sėdėti mokykloj ilgiausiai, o čia gali pats

patirti savom rankom, ką reiškia.“

• „Taip tapo įdomiau mokytis nes daug laiko praleidžiame įvairiose įmonėse ir įgauname

drąsos ir patirties asmeniniame gyvenime.“

Dar vienas iš tyrime dalyvavusių mokinių įvardija integruotas pamokas kaip vieną iš

produktyviojo mokymosi privalumų.

Pasak vieno iš tyrimo dalyvių, produktyvusis mokymasis netgi padėjo formuoti naują

požiūrį į visą mokymosi procesą:

31

„taip man patiko mokytis, buvo tikrai įdomu ir smagu mokintis. Mes pamatėme mokslą kitu

kampu, džiaugiuosi dėl to.“

Tyrime dalyvavę produktyviojo mokymosi pedagogai pažymėjo, kad „pagerėjo

mokinių mokymosi ir lankomumo rezultatai, [mokiniai] tapo atsakingesni, pareigingesni“.

Bendravimą produktyviojo mokymosi grupėje visi tyrimo dalyviai vertino labai

teigiamai ir pabrėžė jo visapusiškumą:

• „su klasės draugais buvo visko: ir pykomės ir taikėmės, bet šiuo metu su klase esame

neišskiriami“;

• „bendravimas buvo įvairus, pykdavomės, vienas kitam padėdavom, suartėdavome viens prie

kito, nutoldavome, laikui bėgant susibendravome labai puikiai, dabar mes esam beveik visi

geri draugai“.

Iš tyrimo dalyvių teiginių išryškėja, kad mokiniai produktyviojo mokymosi klasėje ne

tik draugiškai tarpusavyje bendrauja, bet ir padeda vieni kitiems mokymosi procese:

„kuo toliau tuo labiau suartėjom vieni su kitais, vienas už kitą užstojam, padedam per

pamokas, ko kas nesupranta, paaiškinam vieni kitiem“.

Pats bendravimas, tyrime dalyvavusių mokinių teigimu, projekto eigoje gerėjo, augo

pasitikėjimas vieni kitais:

• „bendravimas keitėsi, laikui bėgant tapome artimesni ir labiau pasitikintys vienas kitu“.

• „su kitais klasės mokiniais sekėsi bendrauti puikiai pastebėjau jog jie visi labai draugiški

linksmi, tas bendravimas laikui bėgant keitėsi, bet tik į gerąją pusę“.

Visi tyrime dalyvavę produktyviojo mokymosi mokiniai labai teigiamai apibūdina

savo bendravimą su mokyklos produktyviojo mokymosi pedagogais. Mokinių teigimu, bendravimas

su pedagogais Produktyviojo mokymosi modelio įgyvendinimo metu buvo įvairesnis ir apėmė

daugiau sričių, nei įprastas bendravimas mokykloje:

„Sekėsi visai neblogai, šis bendravimas buvo kitoks, nes tardavomės dėl praktikos

vietų, o senoje mokykloje visos kalbos sukosi vien apie mokslus.“

Mokiniai taip pat akcentuoja gavę jiems svarbią mokytojų pagalbą („nes mokytojos

visai kitaip elgiasi ir padeda“).

Vienas iš tyrimo dalyvių pabrėžia ženkliai išaugusį abipusį pasitikėjimą:

32

„Bendravimas buvo labai draugiškas ir pilnavertis, laikui bėgant gavau mokytojų

pasitikėjimą ir pradėjau tikėti jomis ir jų žodžiais bei patirtimi.“

Tyrimo dalyvių nuomone, bendravimas su pedagogais projekto eigoje taip pat gerėjo ir

tapo artimesnis:

• „laikui bėgant bendravimas ėjo vis geryn.“

• „su mokytojais per šitą 2 metų tarpą suartėjom, kaip su gerais draugais, kuriems galim

išsipasakot savo problemas ir visa kita, bendravimas kito į gerąją pusę;“

• „pasikeitė tuo, kad [...]daugiau veiklos, išvykų, su savo klase ir klases auklytėm tapom labai

artimi, kaip šeima."

1 pav. Bendravimo produktyviajame mokymesi ypatumai (mokinių požiūris)

Taigi produktyviojo mokymosi grupėje vyravo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti

mokinių santykiai tiek tarp pačių mokinių, tiek tarp mokinių ir pedagogų. Tokiu būdu buvo sukurta

labai pozityvi socialinė ir mokymosi aplinka.

33

Paprašyti įvardyti sunkumus, kilusius mokantis produktyviojo mokymosi būdu, keturi

mokiniai teigė sunkumų ir nepatikusių dalykų nepatyrę. Kiti tyrime dalyvavę mokiniai minėjo jiems

nepatikusį elgesį ar nesutarimus su bendradarbiais praktinio mokymosi vietoje:

• „nepatiko tai, kad nevisoje praktikoje elgdavosi kaip su lygiu (direktoriai

bendradarbiai), jie vis tiek laikydavo mane vaiku;“

• „pirmoji praktikos vieta, nes buvo nelengvas darbas ir su direktoriaus žmona nelabai

sutarėm.“

Vienas iš tyrimo dalyvių teigia, kad pradžioje susidūrė su iššūkiu adaptuojantis prie

naujų mokymosi sąlygų, tačiau vėliau sunkumų neliko: „iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie

tokių mokymosi sąlygų, bet sunku nebuvo“.

Mokinių mokymosi ir profesiniai planai bei jų kaita

Atskleisdami savo tolimesnius mokymosi ir profesinius planus, dalis tyrime

dalyvavusių mokinių pateikia labai konkrečius savo ateities įsivaizdavimus:

• „baigti 12 klasių ir stoti į ugniagesių mokyklą;“

• „planuoju studijuot psichologiją;“

• „stosiu į Kėdainių profesinio rengimo centrą mokintis kirpėjos specialybės.“

Dviejų tyrimo dalyvių planai yra menkiau apibrėžti:

• „mokytis profesinėje mokykloje;“

• „ieškotis darbo ir panašiai, nes reikia gyvent ir mokintis kažką naujo.“

Du tyrime dalyvę mokiniai savo galutinių planų teigia dar negalintys atskleisti:

• „dar nežinau;“

• „apie ateities planus negalvoju, nes dar viskas gali pasikeisti.“

Įsivertindami savo profesinių planų kaitą projekto įgyvendinimo metu, penki mokiniai

minėjo, kad jų planai nesikeitė („nesikeitė, nes planų neturėjau“, „nesikeitė nes nuo vaikystės

svajonė yra dirbti kirpėjos darbą“). Tačiau net ir pažymėję, kad profesiniai planai nesikeitė,

jaunuoliai pabrėžė, kad turėjo galimybę išbandyti pasirinktą veiklą: „Nesikeitė, tik per

Produktyviojo mokymosi projektą galėjau išbandyt darbą“.

34

Dar kitais atvejais mokymasis praktinėje mokymosi vietoje leido mokiniams

įsivertinti, ar tikrai jų pasirinkta profesija yra jiems tinkama. Užfiksuota skirtingo pobūdžio išvadų:

• „taip, nes prieš tai nebuvau įsitikinęs, kad noriu būt ugniagesiu, o po

praktikos buvau įsitikinęs;“

• „taip, jie keitėsi, daug aš rinkausi dalykų, aš rinkausi tokias profesijas,

kuriose įsivaizdavau save, bet, deja, pamačiau, kad aš toje srityje netinkamas.“

Kaip rodo tyrimo dalyvių teiginiai, mokymasis praktinio mokymosi vietoje leido

jaunuoliams realiai įvertinti ir įsitikinti, ar jų turimi profesiniai planai yra realūs, ar veikla, kurią jie

laiko patrauklia, ir realybėje atitinka jų lūkesčius. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie taip pat turėjo

galimybę kritiškai pažvelgti į save kaip asmenybę ir įsivertinti, ar jų asmeninės savybės ir turimi

įgūdžiai ir gebėjimai sudaro pakankamas prielaidas sėkmingai veikti bei realizuoti save pasirinktoje

srityje.

Tai patvirtina ir produktyviojo mokymosi pedagogai, teigiantys, kad projekto dėka

„mokiniai turėjo galimybę įvertinti darbo svarbą, išbandyti save skirtingose profesinėse srityse.

Dalis mokinių artimiau susipažinę su profesijomis suprato, ko norėtų siekti ateityje, ir kokios

profesijos mokytis.“

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių asmeniniai pokyčiai

Įvardydami savo asmeninius pokyčius, tyrime dalyvavę mokiniai mini, kad tapo

atsakingesni ir labiau subrendę. Tiesa, jaunuoliams sunku atskirti, ar tai projekto poveikis, ar

natūralios brandos pasekmė:

• „pats nelabai pastebėjau pasikeitimus, bet iš mokytojų ir giminių pusės sulaukiau daug

pozityvių dalykų, sako, kad surimtėjau, pasitempiau, pradėjau šnekėt kultūringiau, pagerėjo

fizinė būklė;“

• „išmokau įvairių dalykų, surimtėjau, pasidariau atsakingesnis, nežinau, ar tai brendimas, ar

padėjo šitas projektas;“

• „tapau atsakingesnė, supratau, kad reikia būti punktualiai, nevėluoti ir būti atsakingai.“

Dalis tyrime dalyvavusių mokinių pažymėjo tapę drąsesni bei labiau bendraujantys:

35

• „tapau drąsesnė;“

• „išmokau labiau bendrauti ir nebijoti;“

• „pasikeičiau taip, kad tapau labiau bendraujantis, nuoširdesnis, atviresnis.“

Išaugo jaunuolių pasitikėjimo savimi jausmas, noras siekti iškeltų tikslų:

„[...] supratau kad gyvenime galiu būti, kas tik noriu, tik to turiu siekti [...].“

Taip pat pažymima įgyta nauja patirtis („įgavau neišdildomos patirties, gavau naujų

pažinčių ir nepamirštamas akimirkas praleistas su klase, auklėtojom“) ir supratimai („supratau,

kad yra daug įdomių veiklų, supratau, koks man darbas tinka ir koks ne“).

Pedagogai ypatingai pažymi jaunuolių komunikacinių gebėjimų plėtotę:

„Tik prasidėjus projektui į klasę atėjo nauja mergaitė, kuri buvo be galo uždaro būdo, su

nieko nebendraudavo, sėdėdavo kamputyje sukryžiavus rankas. Atstumdavo klasės draugus,

neidavo į klasės valandėles į susitikimus su svečiais, į apskritojo stalo pokalbius, vengdavo

individualių pokalbių su ja. Tačiau prabėgus dvejiems metams pasiektas rezultatas mus be galo

džiugina, nes mergaitė puikiai integruojasi į visuomenę, dalyvauja renginiuose, atstovauja mokyklą

konkursuose, išvykose su kitomis mokyklomis. Noriai bendrauja su klasės draugais, nustojo vengti

didelių susibūrimų.“

„Viena mokinė tapo atviresnė, kita – buvusi tyli, nekalbanti – pradėjo kalbėti ne tik su

mokiniais, bet ir prieš auditoriją. Kiekvienam mokiny įvyko pokyčiai.“

Produktyviojo mokymosi pedagogų teigimu, mokiniai „tapo drąsesni, atsakingesni,

brandesni“, tobulėjo ir kitose srityse:

„Mokiniai tapo atsakingesni, rūpestingi, nuoširdūs, draugiški. Džiugina tai kad jie

tarpusavyje bendrauja labai draugiškai, sutaria vienas su kitu, laiką leidžia kartu ir po pamokų,

dalinasi savo rūpesčiais ir džiaugsmais kartu. Mokiniai patobulėjo daugelyje sričių, tapo drąsesni

vesdami renginius, nebijo viešumo, kalbėti viešai prieš auditoriją, laisvai reiškia savo nuomonę.“

Mokytojai pabrėžia, kad ypatingą vaidmenį šiame kaitos procese suvaidino naujos

mokymosi formos: „individualūs pokalbiai, įvairi veikla su mokiniais grupėse ne tik mokyklos

aplinkoje, apskriti stalai.“

Dera paminėti, kad visi tyrime dalyvavę mokyklos produktyviojo mokymosi mokiniai

pasiūlytų ir kitiems mokiniams pasirinkti produktyvųjį mokymąsi: „kiekvienas pats turi spręsti, ko

jis nori iš gyvenimo, ir tikrai siūlyčiau išbandyti tai“.

36

Argumentuodami, kodėl verta pasirinkti šį alternatyvų mokymosi būdą, tyrimo

dalyviai mini, kad taip tapo smagiau ir įdomiau mokytis (4 paminėjimai): „taip pasiūlyčiau, nes šis

mokymas truputi kitoks nei paprastas, ir, mano nuomone, daug įdomiau mokytis“. Jaunuoliai

pažymi, kad taip atsiranda daugiau įvairesnės veiklos, įgyjama praktinių įgūdžių: „nes daug

įdomesnė veikla negu, kad visada sėdėt pamokose, įgyji praktinių žinių, būna daugiau veiklos,

smagiau mokintis ir įdomiau.“. Vieno iš tyrimo dalyvių teigimu, toks mokymosi būdas ugdo

atsakomybę :„siūlau nes, tai tikrai paverstų jo gyvenimą įdomesnį ir atsakingesnį“. Taip pat

teigiama, kad toks mokymosi būdas leidžia mokiniams išsiryškinti būsimus profesinius planus:

„Taip, pasiūlyčiau, nes būtų ir jiems geriau, žinotų, ką jie norėtų dirbt ateityje, ir panašiai.“

Vienas iš tyrimo dalyvių perspėja, kad mokytis tokiu būdu nėra lengva ir siūlo šį

alternatyvų būdą pasirinkti tik drąsiems ir iššūkiams pasiruošusiems mokiniams:

„Pasiūlyčiau tik tiem, kurie yra drąsūs, nes čia toks projektas, kur reikia labai

susikaupt, ne tik praktika, bet ir mokymusi [sic!], kadangi lieka tik 3 dienos į savaitę mokytis, būna

sunku pasivyti kitas klases.“

Mokymosi būdo efektyvumui įvertinti vienas iš tyrime dalyvavusių mokinių siūlo

organizuoti patirties apsikeitimui skirtus susitikimus tarp naujų ir jau baigusių programą

produktyviojo mokymosi mokinių:

„Tiesiog būtų įdomiau, kad po kažkiek laiko susitiktų nauji projekto mokiniai su senais

ir apsikeistų patirtimi. Ir kad galėt duoti pastebėjimų ar nuomonių, [reikia] palyginti kelis metus

praktikos ne tik mūsų, bet ir kitų.“

Produktyviojo mokymosi pedagogo veiklos ypatumai

Įvardydamos savo apsisprendimo tapti produktyviojo mokymosi pedagogėmis motyvus,

mokytojos pažymėjo projekto pradžioje turėjusios mažai informacijos apie naują mokymosi modelį,

tačiau apsisprendimą nulėmė jų bendras domėjimasis naujovėmis ir projektine veikla. Vėliau, jau

geriau susipažinus su modeliu, pastebėta, kad esminės produktyviojo mokymosi nuostatos atitinka

pedagogių lūkesčius ir turimą mokymo/ mokymosi koncepciją. Pedagogės itin pabrėžė galimybių

37

geriau pažinti besimokantįjį, jo poreikius ir interesus svarbą, ką tradiciniame mokyme, jų nuomone,

dar sudėtinga įgyvendinti.

Pasak produktyviojo mokymosi pedagogių, veiklų spektras įsijungus į projektą

ženkliai pagausėjo, prisidėjo praktinio mokymosi vietų paieška ir bendravimas su darbdavių

atstovais, grupinės diskusijos (apskritieji stalai) ir individualus darbas su mokiniais.

Pagrindinis sunkumas profesinėje veikloje, kurį mini pedagogės – laiko stygius. Pasak

mokytojų, ypatingai sunku suderinti darbą visu etatu mokykloje ir produktyviojo mokymosi

pedagogo funkcijų atlikimą:

„Mokytojas norėdamas dirbti produktyviojo mokymosi mokytoju neturėtų dirbti pilnu etatu

mokykloje. Tai yra nesuderinama ir nuolat trūksta laiko veikloms atlikti.“

Kitas organizacinio pobūdžio sunkumas, su kuriuo, pedagogių teigimu, susidurta

mokykloje – patalpų skyrimas.

Apibūdindamos savo pasirengimo tapti produktyviojo mokymosi pedagogėmis patirtį,

svarbiausiomis asmeniniam profesiniam tobulėjimui veiklomis mokytojos įvardija individualių

užduočių rengimą mokiniams (1 paminėjimas) bei seminarus (2 paminėjimai):

„Asmeniniam tobulėjimui svarbūs buvo seminarai, kurių metu gautą medžiagą

pritaikėme darbui su PM klase. Gauti metodai padėjo darbui su mokiniais, padėjo juos geriau

pažinti praleisti daugiau laiko su jais. Taip pat gautą medžiagą puikiai pavyko pritaikyti ir savo

pamokų metu.

Tuo tarpu internetu vykusio bendravimo viena iš tyrimo dalyvių nelaiko veiksminga

kvalifikacijos tobulinimo priemone.

Išvados

1. Jaunuoliai akcentuoja produktyviojo mokymosi pedagogų pagalbą kaip labai svarbų

elementą praktinio mokymosi vietos pasirinkimo ir paieškos procese, ypač projekto

pradžioje. Tačiau reikia pastebėti, kad pedagogų vaidmuo šiame procese, kaip ir dera,

buvo tik patariamasis, o galutinio sprendimo priėmimas, pokalbis su „darbdaviu“

38

paliekami pačiam mokiniui. Tokiu būdu skatinamas savarankiškas mokinio

apsisprendimas ir atsakomybė už priimtus sprendimus.

Mokyklos mokiniai savo praktinio mokymosi vietomis rinkosi labai įvairaus pobūdžio

viešojo ir privataus sektoriaus įstaigas, įmones bei organizacijas. Jaunuoliai teigiamai

vertino tas praktinio mokymosi vietas, kurių veikla atitiko jų interesus ar buvo susijusi

su jų įsivaizduojama būsima profesija, taip pat buvo džiaugiamasi potencialia galimybe

įsidarbinti ir gerais tarpusavio santykiais su kitais darbuotojais. Mokiniai nepalankiai

vertino praktinę veiklą, kuri neatitiko mokinio turimų lūkesčių ar įsivaizdavimų, buvo

mokiniui neįdomi ar nuobodi. Taip pat reiškiamas nepasitenkinimas sunkiu darbo krūviu

praktinio mokymosi vietoje, fizine darbo aplinka ir nepakankamai rimtu darbuotojų

požiūriu į mokinį.

2. Tyrime dalyvavusių mokinių teiginiai, susiję su jų profesinių ir mokymosi planų kaita,

parodė, kad projekto metu buvo sudaryta galimybė šių planų neturėjusiems jaunuoliams

juos apmąstyti ir konkretizuoti, o juos turėjusiems – kritiškai įsivertinti. Dalis mokinių

pažymėjo, kad jų profesiniai planai keitėsi (arba atsirado). Kita dalis jaunuolių, išbandę

pasirinktas veiklas, praktiškai įsitikino savo apsisprendimų teisingumu, tačiau užfiksuoti

atvejai, kai jaunuoliai praktinio mokymosi metu suprato, kad pasirinktos veiklos sritys

nėra tinkamos jų savirealizacijai.

3. Visi mokiniai labai teigiamai vertino bendravimą tiek su besimokančiaisiais, tiek su

pedagogais mokymosi produktyviojo mokymosi grupėje metu. Bendravimas su kitais

mokiniais apibūdinamas kaip visapusiškas, pagrįstas artimais tarpusavio ryšiais, vienas

kitų motyvavimu, pagalba mokymesi. Tyrimo dalyvių nuomone, bendravimas su

produktyviojo mokymosi pedagogais projekto metu tapo artimesnis, pilnavertiškas,

pagrįstas išaugusiu abipusiu pasitikėjimu. Bendravimo ypatumai produktyviajame

mokymesi ženkliai įtakojo projekte dalyvavusių mokinių komunikacinių gebėjimų

plėtotę.

4. Apibūdindami mokymąsi produktyviojo mokymosi klasėje mokiniai pažymėjo, kad

mokytis tapo įdomiau, sumažėjo dienų, praleidžiamų mokantis mokykloje, skaičius, o

mokymąsi mokykloje papildantis praktinis mokymasis padėjo profesijos pasirinkime ir

leido įgyti pasitikėjimo darbo paieškos procese.

39

5. Išryškindami produktyviojo mokymosi sunkumus pedagogai mini mokinių vangumą ir

patalpų skyrimo problemas mokykloje.

6. Visi tyrime dalyvavę mokiniai rekomenduotų kitiems bendraamžiams rinktis šį

mokymosi būdą. Dažniausiai įvardijamos šios priežastys: įdomesnis mokymasis,

praktinis mokymosi naudingumas, įgūdžių ir patirties, reikalingų ateityje, įgijimas,

galimybė išsiryškinti profesinius lūkesčius.

7. Jaunuoliai pažymi mokymosi metu labiau subrendę, tapę atsakingesni, drąsesni, labiau

pasitikintys savimi ir kitais, supratę, kad gali pasiekti išsikeltų tikslų. Mokiniai siūlo

organizuoti patirties pasidalijimui skirtus seminarus, kuriuose dalyvautų ir dalintųsi savo

patirtimi buvę ir nauji produktyviojo mokymosi mokiniai.

8. Pasak pedagogų, didžiausią įtaką asmeniniam profesiniam tobulėjimui turėjo

individualių užduočių rengimas mokiniams ir produktyviojo mokymosi pedagogų

rengimui skirti seminarai.

40

Produktyviojo mokymosi modelio diegimas Panevėžio rajono Paįstrio Juozo

Zikaro gimnazijoje: situacija projekto pabaigoje

Situacijos projekto pabaigoje tyrimas Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro

gimnazijoje buvo atliekamas 2014 m. birželio mėn. Tyrime (apklausoje raštu ir pokalbyje) dalyvavo

du mokyklos produktyviojo mokymosi pedagogai ir dvi produktyviojo mokymosi klasės mokinės.

Produktyviojo mokymosi mokinių praktinio mokymosi patirtis

Įvardydamos savo praktinio mokymosi vietas tyrime dalyvavusios mokinės nurodė vaikų

darželį, gėlių saloną „Gėlių takas“, registratūrą, laboratoriją, biblioteką, valgyklą. Taip pat buvo

įvardytos praktinio mokymosi vietos „pas socialinę darbuotoją“, „medicinos seselę“. Taigi tyrimo

dalyvių įvardytoje praktinio mokymosi pasiūloje vyravo paslaugų teikimo sferos įstaigos. Dera

pastebėti, kad mokykla yra kaimo vietovėje ir dėl šios priežasties buvo susidurta su praktinio

mokymosi vietų įvairovės stygiumi. Tai produktyviojo mokymosi pedagogai įvardija kaip vieną iš

sunkumų įgyvendinant šį modelį mokykloje.

Kalbėdamos apie praktinio mokymosi vietų pasirinkimą, mokinės teigė, kad praktinio

mokymosi vietas joms padėjo surasti tėvai („man padėjo mama“; „iš pradžių ilgai galvojau, kur

reikia atlikti praktiką, bet ilgai netempusi laiko pagalvojau pasitarti su savo mama, kur galėčiau

atlikti praktiką. Jos patarimas man labai padėjo“).

Produktyviojo mokymosi mokinės, apibūdindamos joms patikusių praktinio mokymosi vietų

teigiamus ypatumus, įvardijo galimybę daug išmokti, pritaikyti įgytus įgūdžius kasdieniniame

gyvenime, įdomią veiklą ir praktinio mokymosi vietos atitikimą jų individualiems lūkesčiams,

interesams. Taip pat buvo pabrėžta teigiamų tarpasmeninių santykių, galimybės atvirai bendrauti su

praktinio mokymosi mentoriumi svarba (1 lentelė).

41

1 lentelė. Teigiamos patirtys praktinio mokymosi vietose

Teigiamos patirtys Teiginiai

Galimybė daug išmokti „Gėlės, nes ten labiausiai man patiko. Ir atradau

save. Manau, kad tinkamiausia man praktikos vieta.

Ten aš daug išmokau, galėsiu pritaikyti savo

gyvenime tai.“

Galimybė pritaikyti įgytus įgūdžius

kasdieniniame gyvenime

Praktikos vietos atitikimas asmeniniams

interesams, galimybė savirealizacijai

Įdomus veiklos pobūdis, jos įvairovė

„[...] buvo įdomios veiklos renginių organizavimas,

švenčių pasiruošimas, užduočių darymas,

bendravimas ir pan.“

Geri tarpasmeniniai santykiai su

mentoriumi

„Man labiausiai patiko pas socialinę darbuotoją.

Tenai buvo tas gerai, kad buvo tas žmogus su kuriuo

nuolat kalbėdavau, išsipasakoti galėdavau“

Kaip neigiamus (nepatikusius) praktinio mokymosi vietų aspektus mokinės minėjo

nuobodų veiklos pobūdį, o taip pat savo asmenines silpnybes, trukdančias gerai atlikti pasirinktą

praktinę veiklą – nepasitikėjimą savimi, sunkumus, kylančius bendraujant:

„Labai nepatiko bibliotekoje. Ten galbūt buvo nuobodu, liūdna, kartais niūru, toks

buvo nepasitikėjimas savimi, bendrauti be galo buvo sunku, tas pritapimas prie žmonių, na, manau,

kad bibliotekoje negalėčiau dirbti, nors ir labai patinka skaityti knygas, bet niekada negalėčiau būti

bibliotekos vedėja.“

Akivaizdu, kad pasirinkusi biblioteką savo praktinio mokymosi vieta mokinė galėjo įvertinti

ir aiškiai atskirti, kad nors knygų skaitymas kaip pomėgis jai yra labai artimas, tai dar neužtikrina,

kad su šia sritimi susijusi profesija ir darbo vieta atitinka jos asmeninius lūkesčius. Taip pat mokinė

galėjo įsivertinti, ar jos asmeninės savybės, gebėjimai ir įgūdžiai sudaro prielaidas tinkamai atlikti

pasirinktą veiklą.

42

Mokymosi ir bendravimo ypatumai produktyviojo mokymosi klasėje

Tyrime dalyvavusios mokinės teigimu, mokymasis nauju, alternatyviu būdu tapo

įdomesnis, kadangi buvo suteikta savarankiško pasirinkimo galimybė („pasirinkus tapo įdomiau

mokytis, norisi daugiau sužinoti“), nors pats pasirinkimo procesas yra apibūdinamas kaip gan

sudėtingas („Buvo sunku, kai tik atėjau į šią grupę, priprasti prie to, kad gali pasirinkti tai, ką nori

mokytis, ieškoti praktikos vietos“).

Taip pat tyrimo dalyvė pastebi, kad mokymasis tapo lengvesnis, įvyko konkreti

pažanga mokymesi, pagerėjo ir patys mokymosi rezultatai:

„Na, tiesa pasakius, koks čia įdomumas, tiesiog mokytis pasidarė lengviau, pažymiai pagerėjo,

raštingumas atsirado, mažiau klaidų darau ir pan.“

Produktyviojo mokymosi pedagogų teigimu, „produktyviojo mokymosi dėka mokiniai tapo

aktyviais mokymosi proceso dalyviais“, „atsirado pasitikėjimas / tikėjimas mokiniais“. Tai suteikė

didesnį savarankiškumą mokiniams („mokiniai išmoko mokytis patys, išmoko patys susirasti

informaciją ir mokėti mokytis“), o taip pat paskatino mokinius prisiimti atsakomybę („daugiau

atsakomybės perkėlimo mokiniui“) už savo mokymąsi ir jo rezultatus:

„Pasikeitė atsakomybės jausmas. Labiau suprato, kad mokosi sau, o ne mokytojams. Mokykla tapo

žinių gavimo vieta, o ne tik draugų ar patyčių patyrimo (keletui iš jų) vieta.“

Kaip teigiama, konkrečiu atveju galimybė veikti savarankiškai ir individualiai

priimtina mokymosi sparta leido mokinei pasiekti geresnių mokymosi rezultatų matematikoje:

„Mergaitei niekas nepateikė konkrečių nurodymų, kaip ir ką ji turi atlikti. Matematika

buvo paaiškinama bendrai, o vėliau sprendimus turėjo atlikti pati. Nebuvo geriau sprendžiančių ir

viską žinančių mokinių, mokytojos šalia nuolatos. Buvo laiko neskubant aiškintis pačiai. Vienas po

kito teisingi sprendimo būdai ir geresni įvertinimai įtakojo tai, kad mergaitė suprato, kad ji gali

spręsti uždavinius. Augo pasitikėjimo savimi jausmas...“

Kaip matyti, į individualius poreikius orientuotos mokymosi programos padėjo

produktyviojo mokymosi klasės mokiniams ne tik pagerinti atskirų mokymosi dalykų rezultatus, bet

ir sąlygojo išaugusį jų pasitikėjimą savo gebėjimu mokytis ir savivertės jausmą, itin svarbius tęsiant

mokymąsi bei kuriant ateities perspektyvas – planuojant tolesnį mokymosi ir profesinį kelius:

43

„Galėdami skirti individualų laiko kiekį atskiriems mokymosi dalykams, mokiniai užpildė žinių

spragas, atsirado pasitikėjimas savo gebėjimu išmokti ir toliau tęsti mokymąsi įvairiose mokymosi

įstaigose. Mokykla nebeliko vien tik pareigos ir rutinos buveinė, o tapo ta vieta, kurioje jie galėjo

matyti ir planuoti savo ateities perspektyvas.“

Produktyviojo mokymosi klasėje besimokiusios mokinės taip pat akcentuoja

socialinės sąveikos mokymosi metu svarbą. Ypatingai pabrėžiama dalyvavimo projekte dėka

įvykusi komunikacinių gebėjimų plėtotė:

„Iš tikro, iš pradžių buvo sunku bendrauti, nes labai nemokėjau bendrauti, tiesiog buvau

nedraugiška mergina. Na, tas bendravimas pasikeitė, metams bėgant pradėjau suprasti, kaip reikia

labiau bendrauti, išsikalbėti su žmonėmis, su mokytojais, mokydamasi šioje grupėje aš tapau daug

atviresnė, iškalbingesnė, draugiškesnė, o kol nesimokiau šioje grupėje manęs tiesiog nebuvo galima

suprasti, kas aš buvau per žmogus.“

„Bėgant laikui aš labiau pradėjau atsiverti, išsipasakoti daugiau bendrauti, kalbėti, iš

tikro mane pakeitė šis mokslas, tapau daug iškalbesnė ir labiau bendraujanti.“

Produktyviojo mokymosi mokinės labai teigiamai vertino bendravimą su

produktyviojo mokymosi pedagogais, teigdamos, kad bendravimas tapo atviresnis („atviresni

mokytojai“), artimesnis:

„Manau tas bendravimas su produktyviojo mokytojais yra geresnis nei su esančiais

mokyklos mokytojais. Tuo geresnis tas bendravimas su produktyviojo mokytojais, nes jie atrodo

atviri, mėgstantys bendrauti su vaikais [...], o mokykloje mokytojai atrodo labai uždari, na, aišku,

ne visi, bet kai kurie.“

Tai patvirtina ir pedagogai, kurių vertinimu, „santykiai labiau laisvesni, šiek tiek

daugiau konkretumo ir betarpiškumo; labiau atviresni, artimesni“.

Įvardydama sunkumus, su kuriais susidūrė produktyviojo mokymosi metu, viena

tyrime dalyvavusi mokinė mini bendravimo sunkumus:

„Na, nepatiko tai, kad buvo sunku pritapti, kartais kalbėti yra sunku. Aišku, aš kalbu apie

problemas, kurių turėdavau dažnai.“

Mokytojai taip pat įvardija atvejų, kai produktyviojo mokymosi dėka nepavyko iki

galo pasiekti lauktų rezultatų. Kaip galimos priežastys įvardijamas galimai per trumpas mokymosi

44

produktyviojo mokymosi grupėje laikas ar pernelyg vėlyvas mokinio įsijungimas į tokio pobūdžio

mokymosi procesą:

„Moksleivis Dalius1 nepasiekė žymių poslinkių atgaunant mokymosi motyvaciją, tačiau labiau

subrendo ir tapo atsakingesnis už savo veiksmus. Dalius beveik visą laiką mokykloje mokėsi pagal

individualią mokymosi programą ir, arba per vėlai, ar per trumpas buvo laiko tarpas produktyviojo

mokymosi grupėje motyvacijai sugrąžinti.“

Susidurta ir su tokiais atvejais, kai motyvacija krinta mokymosi proceso eigoje:

„Mokinys atėjo į 9 klasę tartum nusiteikęs mokytis. Pirmomis dienomis atrodė

vangokas, bet pasyviai dalyvavo grupės veiklose, mokymosi procese. Po savaitės kitos pradėjo

sirgti. Vėliau pradėjo meluoti, kad serga ir neiti į mokyklą. Atėjęs į mokyklą vengė mokytis ir visaip

sukdavosi, kad nieko nedaryti ir pabėgti. Jis greitai iškrito...“

Kaip priežastys, nulėmusios nesėkmingą mokinio integraciją į produktyviojo

mokymosi grupę, įvardijamos sudėtinga situacija mokinio šeimoje, nepakankamas paties mokinio

gebėjimas atsakingai pasinaudoti mokymosi metu suteikta pasirinkimo laisve, o taip pat klaidingos

nuostatos apie mokymosi būdą ir jo paskirtį susiformavimas aplinkoje: „kažkur kaime berniukas

išgirdo, kad šis mokymosi būdas tik „durneliams“. Šis pavyzdys įrodo, kad tiek mokiniams, tiek

visai mokyklos bendruomenei, o, esant galimybei, ir kuo didesnei vietovės (miestelio, kaimo)

bendruomenės daliai labai svarbu gauti kuo daugiau tikslios ir pakankamai išsamios informacijos

apie šį mokymosi būdą, jo paskirtį, tikslus ir rezultatus. Tokiu būdu būtų užkertamas kelias

klaidinančios, informacijos sklidimui mokinius supančioje aplinkoje ir krintančiai mokinių

motyvacijai mokytis alternatyviu būdu.

Organizaciniu aspektu pedagogai taip pat mini, kad sunkumų sudarant produktyviojo

mokymosi klases kilo dėl per mažo mokinių skaičiaus mokykloje, „kad susidarytų pakankamas

kiekis pretendentų mokytis tokiu būdu“.

1 Vardas pakeistas

45

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių profesiniai planai ir jų

kaita

Tyrime dalyvavusios mokinės nurodė konkrečius mokymosi ir profesinius planus ateičiai. Tyrimo

dalyvių teigimu, didelę įtaką jų apsisprendimui turėjo praktinio mokymosi vietoje įgyta patirtis:

„Aš manau, kad būsiu virėja, nes tai yra nuostabus darbas ir gan įdomus, tiesiog

galvoju, kad siekiu šio tikslo nuo tada, kai atėjau atlikti praktikos į valgyklą.“

Viena iš mokinių nurodo keletą alternatyvių mokymosi ir profesinės veiklos

galimybių: „Galvoju baigti kulinariją, bandyti baigti 12 klasių, jei baigsiu, tai planuoju būti

sesele.“ Mokinė teigia supratusi, kad siekiant profesinių tikslų „reikia noro, pastangų ir

užsispyrimo“.

Kalbėdama apie profesinių planų kaitą produktyviojo mokymosi metu viena iš tyrime

dalyvavusių mokinių nurodė iki projekto pradžios profesinių planų neturėjusi. Kita tyrimo dalyvė

teigė, kad mokymosi metu jos planai kito, tačiau jai pavyko apsispręsti dėl konkretaus tikslo:

„tiesiog galiu pasakyti kad mokydamasi šioje grupėje mano planai labai keitėsi ir jų turėjau

įvairiausių, tačiau nusprendžiau, kad rinktis nebėra iš ko, pasiimsiu tik vieną profesiją, apie kurią

jau svajojau [...].“

Produktyviojo mokymosi pedagogai taip pat pažymi, kad praktinio mokymosi dėka

mokiniai turėjo galimybę iš arti susipažinti su darbo santykių ypatumais ir konkrečių profesijų

specifika, kas leido jiems kritiškai įvertinti tiek pasirinktą profesinę veiklą ir jos atitikimą

asmeniniams lūkesčiams ir tinkamumą savirealizacijai, tiek savo pačių gebėjimus šiai veiklai atlikti:

„Lankydamiesi įvairiose praktikos vietose mokiniai susipažino su galimomis įsigyti profesijomis,

susipažino su jų specifika, suprato, kad ne visuomet patraukli iš pirmo žvilgsnio veikla gali tenkinti

asmeninius lūkesčius ir gebėjimus. Santykiai su darbdaviais leido geriau suvokti realaus gyvenimo

keliamus reikalavimus ir darbinius santykius.“

„Potyrių daug. Susidomėjimas didžiulis. Pritrūko drąsos ir laiko visoms profesijoms išbandyti,

kurias norėjo pabandyti. Jei prieš pabandant kokią nors profesiją jie galvojo, kad tai pati geriausia

profesija jiems, kartais buvo, kad realiai yra viskas kitaip. Suprato, kad ne visos profesijos yra

įdomios jiems.“

46

Pasak pedagogų praktinio mokymosi galimybė palengvino mokiniams profesijos

pasirinkimą, o keletui mokinių padėjo sąmoningai ir tvirtai apsispręsti dėl konkrečių tolimesnių

mokymosi ir profesinių planų:

„Lengviau rinkosi savo būsimą profesiją. Keletas vaikų pasirinko profesines mokyklas

tvirtai žinodami, kad šios profesijos jiems yra pačios tinkamiausios ir įdomiausios.“

Produktyviojo mokymosi projekte dalyvavusių mokinių asmeniniai pokyčiai

Tyrime dalyvavusi produktyviojo mokymosi grupės mokinė įvardija reikšmingus

pokyčius, atsiradusius dalyvavimo projekte dėka – išaugusį pasitikėjimą savimi ir kitais ir ženkliai

pagerėjusius komunikacinius gebėjimus:

„Aš pastebėjau tą, kad atsirado tas bendravimas šioje grupėje, pasitikėjimas savimi, gyvenimas

atrodo dabar kitoks, žmogumi pradėjau labiau pasitikėti, tapau draugiškesnė, atviresnė,

iškalbingesnė, dabar netrūksta iškalbingumo, atsirado daugiau minčių pas mane, žodžių netrūksta,

ko trūkdavo anksčiau.“

Taip pat minimas atsiradęs supratimas, kad mokymasis reikalingas siekiant tolimesnių

profesinių tikslų:

„[...] supratau, [...] kam galbūt reikalingas mokslas. Visada vadovaujuosi viena gyvenimo taisykle:

be mokslo ir nebūtų ir darbo. Supratau gyvenimo esmę, kad iš tikro jis nėra lengvas, jis bėga,

nestovi vietoje. Išmokau daugiau bendrauti ir patarti.“

Viena iš mokinių asmeninių pokyčių neįvardijo („manau, nepasikeičiau“).

Tyrime dalyvavusios mokinės teigė, kad pasiūlytų mokytis produktyviojo mokymosi

grupėje ir kitiems mokiniams, įvardydamos tokio mokymosi būdo teikiamą galimybę atsiverti,

intensyviau bendrauti, pasitikėti kitais ir įgyti daugiau įvairių žinių:

„Taip siūlau kitiems eiti į šią grupę vien dėl to, kad jis labai pakeičia žmogų, jis tampa

kitoks, manau, ir tai, kad jis daugiau išmoktų, labiau atsivertų, daugiau būtų to bendravimo,

draugiškumo pasitikėjimo vienas kitu. Mokslai: galbūt mokytis geriau pradėtų, įsilietų į žmoniją,

labiau kalbėtų ir tiesiog daugiau pasitikėtų savo artimiausiais žmonėmis.“

47

Produktyviojo mokymosi pedagogų teigimu, mokiniai tapo savarankiškesni, atsakingesni už

savo veiksmus ir įsipareigojimų vykdymą ir labiau pasitikintys savimi:

„Kaip asmenybės mokiniai tapo savarankiškesni ir labiau suprantantys savo

atsakomybę už duotų įpareigojimų vykdymą.“

„Mokiniai pasikeitė, sutvirtėjo pasitikėjimo savimi jausmas, tapo drąsesni, atsakingesni, labiau

suprantantys, kokią profesiją nori rinktis (ar nori tęsti mokslus).“

„Tapo drąsesni, atsakingesni. Padidėjo savivertės jausmas, pasitikėjimas savimi ir

kitais. Tapo savarankiškesni.“

Taip pat pažymima, kad mokiniai plėtojo komunikacinius gebėjimus, formavo savo

individualų supratimą apie visuomeninius procesus.

„Susiformavo tvirtesnę savo nuomonę apie visuomenėje vykstančius reiškinius, išmoko

reikšti savo mintis ir diskutuoti.“

Tokiu būdu jaunuoliai ne tik mokėsi, bet ir rengėsi būti aktyviais socialinio gyvenimo

dalyviais.

Taip pat pabrėžiama mokėjimo mokytis gebėjimų plėtotė, augantis mokinių

kūrybiškumas bei aktyvumas:

„Mokiniai išmoko mokytis patys, išmoko patys susirasti informaciją ir mokėti mokytis.“

„Kai kurie vaikai tapo kūrybingesni ir aktyvūs.“

Pedagogų nuomone, „mokinių ir mokytojų tarpusavio pagarba ir noras suprasti vieni

kitus“, mokinių tarpusavio bendravimo tolerantiškumas ir individualaus mokymosi galimybė buvo

tais lemiamais faktoriais, kurie leido mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir įgyti

pasitikėjimo savimi, o tai, savo ruožtu, sąlygojo norą padėti kitiems, suteikė sėkmingos adaptacijos

kitoje mokymosi aplinkoje galimybę:

„Moksleivis Vilmantas2 atėjo į produktyviojo mokymosi grupę turėdamas savyje

nepilnavertiškumo kompleksą, su susikaupusių viduje daug neigiamų emocijų. Dėl šeimos

socialinės padėties ir spragų žiniose buvo klasės draugų neretai pašiepiamas ir pažeminamas.

Produktyviojo mokymosi grupėje tolerantiškas mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimas leido

ramiai susikaupti ir rimtai mokytis, pamiršti buvusias nuoskaudas ir nebijoti tolesnių įžeidinėjimų.

2 Vardas pakeistas

48

Pradėjo domėtis jaunimo gyvenimu, labiau kreipti dėmesį į dominuojančius bendraamžių rate

pomėgius ir į juos įsijungti. Pasitikėjimas ir savo vertės suvokimas pakeitė jo paties elgesį ir išėjęs į

kitą mokymosi aplinką pilnai sėkmingai joje adaptavosi.“

„Tyli mergaitė, kuriai nesisekė matematika, mokslo metų pabaigoje suprato, kad

matematika yra įdomi ir gali būti lengva. Jai pradėjo sektis matematika (geresni pažymiai) ir ji,

niekieno neprašoma, pradėjo padėti spręsti ar paaiškinti matematikos uždavinius kitiems. Pamenu,

kai pirmą kartą ji atsisuko į kitą mergaitę ir sako, – leisk, aš tau padėsiu paaiškinti. Pokytis –

pasitikėjimas savimi, drąsa, geranoriškumas.“

Kaip teigia produktyviojo mokymosi pedagogai, vaiko brandą skatino galimybė

rinktis ir mokytis savarankiškai. Tam sėkmingai pasitelkiama ir mokymosi praktinio mokymosi

vietose patirtis:

„Nepaprastai svarbus yra mokėjimo mokytis, noro mokytis savarankiškai ir

pasirenkant pačiam, momentas. Tai įvardyčiau, kaip vieną iš svarbiausią privalumą. Vaikai greitai

tampa brandesni. Mokymasis praktikos vietose, atsakomybė už tai ką darai vaikus brandina kaip

asmenybes.“

Taigi tyrimo duomenys rodo, kad pedagogai itin palankiai atsiliepia apie

produktyviojo mokymosi poveikį projekte dalyvavusiems mokiniams – pažymima, kad mokiniai ne

tik plėtojo svarbius mokėjimo mokytis ir komunikacinius gebėjimus bei pasiekė geresnių mokymosi

rezultatų, bet įvyko ir ženklūs asmeninės kompetencijos pokyčiai (1 paveikslas).

49

1 pav. Mokinių asmeniniai pokyčiai

Pasak tyrime dalyvavusių produktyviojo mokymosi pedagogų, šis mokymosi būdas

„yra vertingas tam tikrai grupei moksleivių, kurie dėl įvairių priežasčių yra linkę palikti mokyklą,

neįgiję pagrindinio išsilavinimo. Vykdytas projektas-eksperimentas pasitvirtino, nes jis aiškiai

parodė tokio metodo efektyvumą ir reikalingumą.“

Vieno iš pedagogų teigimu, dalyvavimas produktyviojo mokymosi projekte

„mokiniams – keletui iš jų – išties tai buvo vienintelis būdas pabaigti mokyklą“.

Projekto įgyvendinimo dėka, „mokyklos bendruomenėje atsirado platesnis požiūris į

mokymo pobūdį (kad gali būti ir kitaip, ir kad tai išties veikia).“ Mokytojai ir mokiniai susipažino

su nauju alternatyviu mokymosi būdu ir galėjo įvertinti jo privalumus ir trūkumus.

50

Produktyviojo mokymosi pedagogo veiklos ypatumai

Siekis padėti mokiniams išlikti švietimo sistemoje ir siekti jiems svarbių mokymosi ir

profesinių tikslų, kai tradicinių mokymo bei mokymosi būdų veiksmingumas pasirodo esąs ribotas,

reikalauja naujo alternatyvaus požiūrio į patį mokymo procesą. Tyrime dalyvavę pedagogai teigė,

kad apsisprendimą įsijungti į projekto įgyvendinimą ir tapti produktyviojo mokymosi idėją

skleidžiančiu pedagogu nulėmė šios idėjos naujumas, įdomumas, atitikimas asmeniniam požiūriui į

mokymą ir mokymąsi, galimybė dirbti bendraminčių komandoje ir kitos susiklosčiusios darbinės

aplinkybės. Kaip pažymi tyrimo dalyvė, „pati idėja – fantastiška, kitoks požiūris į nusistovėjusį

mokymosi procesą“.

Apibūdindami savo profesinės veiklos pokyčius, įvykusius tapus produktyviojo mokymosi

mokytoju, pedagogai teigia, kad jų profesinė veikla ne tik pasipildė gausybe naujų papildomų

veiklų, tačiau pakito ir pats mokymosi procesas:

„Naujų veiklų atsirado daug: seminarai, ataskaitos ir pan., susijusios su PM modulio vystymu,

mokslu ir pan. Atsirado poreikis vėl iš naujo studijuoti 9-10 klasės mokymo programą. Atsirado

nauja veikla, tokia kaip darbdavių/ mentorių paieška, jų rengimas (neoficialus). Aplamai labai daug

visokių naujų dalykų atsitiko: viskas kitaip, tartum apverstai ir tuo pačių viskas lyg ir lengvai.

Jausmas panašus, kaip kad rūpintumeisi savo vaikais, tik ne mamos rolėje, kuri apkabina, o

mokytojos/ žmogaus, kuris kviečia.“

Nauja patirtis keitė pedagogų požiūrį į mokymą. Kontroliuojantį ir vertinantį mokytoją

keičia įsiklausantis į besimokantįjį pedagogas, kuris, atsižvelgdamas į konkretaus mokinio

poreikius, konstruoja mokymo turinį, „įkvepia“ bei veda mokinį taip, kad pastarasis galėtų pasiekti

savo paties išsikeltų tikslų:

„Asmeniškai man, visi šie pasikeitimai pakeitė požiūrį į mokymą. [...] Mokytoją augina taip pat.

Visur ir viską kontroliuojantis bei vertinantis mokytojas staiga supranta, kad tai nebeveikia. Man

naudinga buvo, kad išmokau matyti ir girdėti. Tai svarbiau nei kontroliuoti. Suprasti tai, kas svarbu

vaikui, ir sekti vaiko poreikius, matyti ir išrutulioti tai, kas jam įdomu perverčiant į mokymosi

discipliną.“

51

Kaip teigiama, „produktyvaus mokymosi modelis [...] atskleidė, kad mokymasis ir

mokymas gali būti ir lengvas, ir įdomus, ir veiksmingas.“

Mokytojai pabrėžia produktyviojo mokymosi pedagogų rengimo vaidmenį jų

profesinio tobulėjimo procese. Svarbiausiomis, didžiausią įtaką profesiniam tobulėjimui

turėjusiomis veiklomis laikomi seminarai, vedami Berlyne įsikūrusio Europos produktyviojo

mokymosi instituto dėstytojų, laiškų rašymas produktyviojo mokymosi konsultantams ir teikiamas

grįžtamasis ryšys, meno terapijos ir kiti seminarai. Labai svarbus ir praktinis darbas grupėje, kuris,

pedagogų teigimu, leido patikrinti teorines žinias praktikoje.

Tyrime dalyvavę pedagogai įvardija ir tobulinimo galimybių: jų nuomone, mokymai

neturėtų vykti savaitgaliais. Taip pat manoma, kad galėtų būti mažiau nuotolinių pokalbių. Siūloma

sudaryti mokytojams daugiau galimybių dalintis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų:

„Galima buvo mokytis mokytojams vieni iš kitų (pasidalijimo ar kitokiu būdu), nes

mokytojai skirtingų disciplinų ir pasidalijimas, manau, būtų turėjęs didelę naudą.“

Išvados

1. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad projekto metu sudaryta galimybė įgyti patirties praktinio

mokymosi vietose leido mokiniams tiesiogiai susipažinti su darbine veikla, įvertinti

pasirinktų profesijų specifikos atitikimą jų interesams, galimybes savirealizacijai, o taip pat

kritiškai įsivertinti jų pačių asmeninių savybių ir gebėjimų tinkamumą veiklai atlikti.

Mokiniai ypač teigiamai įvertino tas praktinio mokymosi vietas, kurios pasižymėjo veiklų

įvairove, gerais tarpusavio santykiais su mentoriumi ir atitiko asmeninius mokinių interesus.

Taip pat, kaip teigiamas aspektas, paminėta galimybė „daug išmokti“ ir panaudoti įgytus

įgūdžius kasdieninėje veikloje. Naujai įgyta praktinė patirtis suvaidino svarbų vaidmenį

jaunuoliams renkantis, apsisprendžiant ir planuojant konkretų tolesnį mokymosi ir

profesinės veiklos kelią.

Organizuojant praktinį mokinių mokymąsi, buvo susidurta su praktinių mokymosi vietų

pasiūlos stygiumi, kadangi mokykla yra kaimo vietovėje.

52

2. Dalyvavimo produktyviajame mokymesi dėka kito mokinių požiūris į mokymąsi – galimybė

savarankiškai pasirinkti ir apsispręsti, sudaryta individuali programa, galimybė mokytis

individualia sparta leido mokiniams pajusti mokymosi ir išmokimo džiaugsmą ir pasiekti

geresnių mokymosi rezultatų. Pats mokymasis tapo įdomesnis ir patrauklesnis

besimokantiesiems.

3. Geresnių mokymosi rezultatų, pedagogų teigimu, pasiekti padėjo tolerancija ir supratingumu

pagrįstas atviras mokinių bendravimas su produktyviojo mokymosi pedagogais bei

tarpusavyje, o tai leido sukurti palankų mokymosi klimatą produktyviojo mokymosi

grupėje.

4. Aktyviau bendraudami tarpusavyje ir su mokytojais, dalyvaudami diskusijose mokiniai ugdė

komunikacinius gebėjimus, o savarankiško mokymosi metu buvo plėtojami ne tik konkrečių

mokymosi dalykų, bet ir bendri mokėjimo mokytis gebėjimai.

5. Sulaukta sėkmė mokymesi, pagarbus bendravimas tarpusavyje sąlygojo mokinių asmeninius

pokyčius (asmeninė kompetencija). Jie tapo atsakingesni, savarankiškesni, drąsesni,

aktyvesni, kūrybingesni, pasirengę padėti kitiems, išaugo mokinių pasitikėjimas savimi ir

savivertė.

6. Pedagogų teigimu, produktyviojo mokymosi modelis yra ypač efektyvus ir reikalingas

motyvuojant tam tikrą grupę mokinių, linkusių palikti mokyklą, neįgijus pagrindinio

išsilavinimo. Daliai mokinių šis naujas mokymosi būdas buvo vienintelė galimybė įgyti

pagrindinį išsilavinimą.

7. Susidurta su modelio „įvaizdžio“ problema (nepagrįsta nuostata, kad tai „mokymasis

kvaileliams“). Tai įrodo, kaip svarbu kuo plačiau mokyklos (o, jei yra galimybė, ir vietos)

bendruomenėje skleisti tikslią ir išsamią informaciją apie produktyviojo mokymosi paskirtį,

tikslus ir siekiamus rezultatus, kad būtų galima išvengti realybės neatspindinčio ir neetiško

mokinių „stigmatizavimo“ juos supančioje aplinkoje.

8. Pedagogai pažymi, kad projekto įgyvendinimo metu ne tik pagausėjo atliekamų veiklų

spektras, bet kito ir požiūris į patį mokymo procesą. Pedagogai labai teigiamai vertina

projekto metu vykusį kvalifikacijos tobulinimo procesą, ypač pažymėdami seminarų, studijų

laiškų bei grįžtamojo ryšio svarbą savo profesinės veiklos pokyčiams. Siūloma daugiau

53

dėmesio skirti patirties pasidalijimui tarp pačių projekte dalyvaujančių produktyviojo

mokymosi pedagogų.

54

Bendros įžvalgos

• Apibendrinus visų mokyklų tyrimo duomenis išryškėjo trys mokinių profesinių planų

kaitos tendencijos. Jaunuoliai, jau iki projekto turėję aiškiai apsibrėžtus profesinius

planus, dažniausiai pasitvirtino savo profesinį pasirinkimą. Tačiau užfiksuoti atvejai, kai

veikla praktinio mokymosi vietose leido suprasti, kad būtina ieškoti kitų galimybių, nes

pasirinktas profesinis kelias neatitinka konkretaus jaunuolio lūkesčių.

• Kita grupė mokinių, iki projekto turėjusių gana platų profesinių pasirinkimų spektrą,

projekto metu konkretizavo savo profesinius planus arba susiaurino pasirinkimų ratą.

Neturėjusiems ar negalvojusiems iki projekto apie profesinius planus jaunuoliams

projekto metu buvo sukurtos prielaidos juos apmąstyti arba „atrasti“ asmenines profesines

perspektyvas.

• Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad projektas davė impulsą mokinių

mokymosi ir mokyklos lankomumo pokyčiams. Ryškiausios sąsajos, įvardijamos tyrimo

metu, – tarp mokinių konkrečių profesinių planų turėjimo ir siekio juos realizuoti geriau

mokantis. Grupei mokinių, linkusių palikti mokyklą, neįgijus pagrindinio išsilavinimo,

Produktyviojo mokymosi modelis tapo veiksminga priemone, skatinančia juos lankyti

mokyklą ir įgyti pagrindinį išsilavinimą.

• Tyrimo metu užfiksuoti ryškūs požymiai, atspindintys mokinių mokėjimo mokytis

gebėjimų plėtotę. Tai atsiradusi atsakomybė, pasitikėjimas savimi, mokymosi džiaugsmas

ir prasmė, gebėjimas siekti išsikeltų tikslų. kritiškai įsivertinti asmeninių savybių ir

gebėjimų tinkamumą veiklai atlikti. Šių gebėjimų plėtotei didelę reikšmę turėjo projekto

metu nuosekliai realizuojami mokymuisi iš patirties būdingi žingsniai: laisvė pasirinkti ir

prisiimti atsakomybę renkantis praktinio mokymosi vietą, praktiškai veikti – patirti joje ir

refleksyviai apmąstyti savo patyrimą.

• Vienas ryškiausių Produktyviojo mokymosi modelio diegimo akcentų – bendradarbiavimas

produktyviojo mokymosi klasėje. Bendradarbiavimas su kitais mokiniais apibūdinamas

kaip visapusiškas, pagrįstas artimais tarpusavio ryšiais, vienas kitų motyvavimu, pagalba

55

mokymesi. Tačiau pažymima bendradarbiavimo su kitų mokyklų, įgyvendinančių

Produktyviojo mokymosi modelį, mokiniais stoka.

• Visose projektą įgyvendinusiose mokyklose akcentuojamas ypatingai artimas ir šiltas

santykis su produktyviojo mokymosi pedagogais, kuris kuriamas suteikiant mokiniui

pagalbą praktinio mokymosi vietos paieškoje, sprendžiant problemas, motyvuojant,

aptariant veiklas, išklausant. Toks patariamasis suaugusiojo vaidmuo sukuria prielaidas

atvirai reflektuoti „produktyvumą“.

• Santykis su suaugusiuoju pačiose praktinio mokymosi vietose galėtų būti apibūdinamas

dvejopai: kaip prisidedantis prie palankios mokymuisi aplinkos kūrimo ir stokojantis

požymių, būdingų palankiai mokymuisi aplinkai kurti. Tose praktinio mokymosi vietose,

kuriose buvo skiriama pakankamai laiko ir dėmesio mokinių įvedimui į praktinės veiklos

situacijas ir jų nuosekliam mokymui, kuriose buvo demonstruojamas pasitikėjimas,

suteikiant mokiniui galimybę atlikti „tikrą darbą“, kuriamos prielaidos veiksmingam

mokymuisi. Tačiau užfiksuoti atvejai, kai mokomasi iš patirčių tose praktinio mokymosi

institucijose, kuriose santykis tarp mokinio ir mentoriaus nėra motyvuojantis mokytis.

Apibendrinant tyrimo duomenis išryškėjo šios sėkmingo mokinių mokymosi

produktyviojo mokymosi klasėje prielaidos: individualus priėjimas, praktikos ir teorijos

sąsajos bei nuolatinė individuli ir grupinė refleksija. Produktyviojo mokymosi pedagogų

rengimas ir nuoseklus kvalifikacijos tobulinimas – būtinas veiksnys, kad šios prielaidos

galėtų realizuotis.

56

Rekomendacijos

Remiantis kokybinių tyrimų įžvalgomis produktyviojo mokymosi organizavimas galėtų būti

patobulinamas:

• išsamesniu ir platesniu mokinių tėvų ir visuomenės informavimu apie produktyviojo

mokymosi tikslus, paskirtį ir naudą siekiant nugalėti tėvų baimes dėl „praleistų

pamokų“, nepasirengimo egzaminams ir įveikti modelio „įvaizdžio“ problemą

visuomenėje.

• Aktyvesniu mokinių tėvų įtraukimu ir dalyvavimu ne tik praktinio mokymosi vietų

paieškoje, bet ir įsitraukimu į vaiko mokymosi ir pažangos aptarimą (galėtų būti

parengtos labai paprastos, skatinančios komunikaciją tarp tėvų ir vaikų užduotys).

• Praktinio mokymosi vietų pagal mokinių profesinius lūkesčius stoka mažuose

miesteliuose galėtų būti kompensuojama parengiant mokinių mainų programą, į kurią

būtų įtrauktos viso Produktyviojo mokymosi modelį diegiančios mokyklos. Tokia

mainų galimybė ypač reikšminga tiems, kurie jau turi apsibrėžę konkrečius profesinius

planus ir norėtų įsivertinti jų tinkamumą praktikoje, tačiau jų gyvenamoje vietovėje nėra

vietų, kur galima būtų atlikti tokio pobūdžio praktiką.

• Didesniu dėmesiu mentorių atrankai, jų motyvavimui ir rengimui. Galėtų būti sukurta

mentorių praktinio mokymosi vietose skatinimo sistema savivaldybės lygmeniu. Tai

pasitarnautų užmegztų ryšių su praktinio mokymosi vietų institucijomis palaikymui ir

projekto tęstinumo užtikrinimui.

• Glaudesnį produktyviojo mokymosi klasės mokinių bendradarbiavimą su mokytojais

dalykininkais galėtų paskatinti pačių mokytojų „mini praktikos“ skirtingose praktinio

mokymosi vietas teikiančiose institucijose. Jų metu mokytojai susipažintų su konkrečia

praktinio mokymosi vietas teikiančios institucijos aplinka kaip mokymosi erdve

konkrečiam mokomajam dalykui.

• Siekiant išsamiau fiksuoti ir analizuoti mokinių profesinių lūkesčių ir mokymosi

pokyčius bei išryškinti pagrindinius trukdžius galėtų būti vedami mokinių mokymosi

57

dienoraščiai, o po pusės metų, projektui pasibaigus, atliktas pakartotinis mokinių

profesinių lūkesčių tyrimas.