Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi vis… gyvenim… pagrindas

  • View
    88

  • Download
    11

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi visą gyvenimą pagrindas. Turinys. Motyvacijos samprata Motyvo samprata Motyvo struktūra Sudominimo vaidmuo motyvacijoje Optimalių mokymo(si) sąlygų sudarymas Mokinių vystymosi ypatumų išmanymo įtaka motyvacijai Sąmoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas - PowerPoint PPT Presentation

Text of Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi vis… gyvenim… pagrindas

  • *

    Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi vis gyvenim pagrindas

  • *

    Turinys

    Motyvacijos samprata

    Motyvo samprata

    Motyvo struktra

    Sudominimo vaidmuo motyvacijoje

    Optimali mokymo(si) slyg sudarymas

    Mokini vystymosi ypatum imanymo taka motyvacijai

    Smoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas

    Bendrj gebjim ugdymas

    Mokytojo vaidmuo mokymosi motyvacijos formavime

    Vyraujantys mokymo metodai mokykloje

  • *

    Praneimo tikslas supaindinti su mokymosi motyvacijos formavimu, kaip vienu i keli, vedani ne tik mokymosi skm, bet ir skming tolimesn mogaus gyvenim.

    Praneimo udaviniai:

    1. Apibrti motyvo struktr, motyvacijos samprat.

    2. Paanalizuoti:

    2.1. sudominimo vaidmen motyvacijoje;

    2.2.optimali mokymo(si) slyg sudarymo tak motyvacijoje

    3. Smoningo ir aktyvaus mokymo(si) skatinimo vaidmen motyvacijoje.

    4. X mokyklos mokini tyrimo analizs Vyraujantys mokymosi motyvai pristatymas

  • *


    Kodl mokykloje reikia isiugdyti tvirt mokymosi motyvacij?

    1. ini visuomens atsiradimas.

    2. Sparti technologij kaita.

    3. Globalizacija.

    4. Aktyvi pilietin pozicija.

    Pagrindiniai veiksniai, skatinantys mog mokytis vis gyvenim, norint isaugoti konkurencingum darbo rinkoje.

  • *

    ET 2000 m. Lisabonoje paskelb ivad, kad :
    Skming perjim prie iniomis pagrsto kio ir visuomens turi lydti perjimas prie mokymosi vis gyvenim.

    ES siekiai, numatyti Lisabonos strategijoje integruoti formuojant nacionalin vietimo politik, planuojant investicijas mogikuosius iteklius.

    LR prioritetinmis sritimis ilieka:

    uimtumo, pramons konkurencingumo didinimas;

    intelektinio potencialo stiprinimas.

    Todl MVG tampa btinybe.

  • *

    KOKI GEBJIM XXI AMIUJE MES TURIME MOKYKLOJE IMOKYTI VAIKUS?

    EP 2006 M. rekomendacijos dl Bendrj vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim nurod 8 pagrindinius bendruosius gebjimus:Bendravimas gimtja ir usienio kalbomis;Matematiniai gebjimai ir skaitmeninis ratingumas;Mokymasis mokytis;Socialiniai ir pilietiniai gebjimai;Iniciatyva ir verslumas;Kultrinis smoningumas ir raika.
  • *

    KODL MOKYKLOJE REIKIA ISIUGDYTI TVIRT MOKYMOSI MOTYVACIJ?

    1. Nuolatinis mokymasis

    2. Kvalifikacijos klimas

    3. Nauj kompetencij gijimas

    garantuos mogui saugi finansin padt, didesn pritaikomum konkurencinje rinkoje nuolat kintant technologijoms.

  • *

    Motyvacija [pranc. motif veiksmo pagrindas]

    Psichofiziologinis procesas reguliuojantis asmenybs veikl ir santykius su aplinka motyv kaitos pagrindu.

    Jei dl kuri nors prieasi norima keisti mokini veikl ar elges, reikia keisti motyvacij.

    Norint suinoti prieastis, dl kuri pakito mokini veikla ar elgesys, reikia isiaikinti motyvacij.

    L. Jovaia. Enciklopedinis Edukologijos odynas Vilnius, 2007

  • *

    Motyvo samprata

    Motyvas [lot. movere judinti] smoninga ar nesmoninga veiksmo prieastis, kylanti dl asmenybs ir situacijos, tenkinanios jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus sveikos.

    Motyvas ne tik sukelia veiksm, bet ir suteikia jam krypt ir tam tikr jg.

    Motyv altiniai:- potraukiai- idealai

    - poreikiai- sitikinimai

    - interesai- inojimas

    - polinkiai- emocijos

    - vertybs- valia

    - poiriai- ketinimai

    Kai pasireikia bent vienas veiksnys, sakoma, kad asmenyb yra motyvuota.

  • *

    Motyvo struktra

    Motyvas gali paskatinti veikti, jei yra atitinkama reikm.

    Signalas

    Jo primimas ir

    vertinimas

    Elgsenos

    programa

    Skatulys

    Veiksmas

    Tikslas

    Imokt veiksm motyvacija sutrumpja:

    Signalas

    Veiksmas

    Tikslas

    L. Jovaia Enciklopedinis edukologijos

    odynas Vilnius, 2007

  • *

    Motyvavimas gebjimas paveikti klas, kad ji gyvendint ikeltus tikslus.

    Jo skm priklauso:

    nuo mokytojo veiksm ir nuostat,

    sugebjimo naudoti motyvacines priemones,

    pai mokini motyvacijos laipsnio.

    Jrat Valuckien Vadybos pagrinduose motyvacij apibr savs ir kit skatinim tam tikrai veiklai, siekiant individuali tiksl.

  • *

    Kad mokini elgsena bt tinkamai stimuliuojama, mokinys turi turti:

    Asmenin tiksl

    Stimul tikslui siekti

    Real veiklos tiksl

    Mokinys smoningai dirba, kai:

    1. suvokia veiklos tiksl;

    2. gali planuoti, kaip t tiksl pasiekti;

    3. gyvendina savo plan;

    4. kontroliuoja rezultatus.

    Stiprinti mokymosi motyvacij reikia vis pirm sudominti mokomu dalyku.

  • *

    Sudominimo vaidmuo motyvacijoje

    Anot N.M. Grenstad domjimasis skatina:

    1. mokini krybinius sugebjimus;

    2. savarankikum;

    3. kritin mstym.

    Todl btina:

    apgalvoti, kaip pasiekti, kad dalyko ar temos pradioje suadintas dmesys bt ilaikomas ir per dmesio duob.

  • *

    Optimali mokymosi slyg sudarymas

    Svarbus faktorius, takojantis mokymosi motyvacij yra optimaliai palanki ugdymosi slyg sudarymas:

    mokinio supratimas;

    mokytojo geranorikumas;

    teigiamos darbo atmosferos sukrimas.

  • *

    Skmingam ir aktyviam mokymui(si) btinas jausminis komfortas.

    Noras mokytis, anot G.Butkiens ir A.Kepalaits stiprja:

    1. mokykloje jauku ir malonu;

    2. mokinys nepervargsta ir visada yra darbingas;

    3. patiria skms ir bendradarbiavimo jausm;

    4. vis nauja mokymosi mediaga ir skirtingi mokymo(si) metodai;

    5. patenkinamas mokinio smalsumas.

  • *

    X mokyklos veiklos modelis

    Aiks, reals, pamatuojami

    tikslai

    Profesionali vadyba

    Moksleivi sitraukimas aktyvi veikl ir atsakomybs u rezultatus pasidalijimas

    Bendra filosofija, bendros vertybs

    Krybikas aktyvi mokymo (si) strategij taikymas ugdymo procese)

    Mokymosi motyvacijos krimas, palaikymas, stiprinimas

    Mokymosi vis gyvenim nuostatos formavimas

    BENDROS VIZIJOS KRIMAS, GYVENDINIMAS

    DMESYS MOKYMUI

    (SI)

    UGDYMUI

    (SI) PALANKUS KLIMATAS

    Bendrj gebjim ugdymas

    Mokytoj profesinis meistrikumas ir tarpusavio bendradarbiavimas

    Glaudaus tv ir mokyklos bendradarbiavimo siekimas

    Teigiamo moksleivi elgesio ir atsakomybs formavimas

    Saugios fizins ir psichologins aplinkos krimas

    Kiekvieno asmens pripainimas ir paskatinimas

  • *

    Mokini vystymosi ypatum imanymo taka motyvacijai

    Kitas svarbus faktorius motyvavime yra mokini vystymosi ypatum imanymas.

    Mokomosios mediagos pateikimas ir mokymo(si) proceso organizavimas turi atitikti realias mokini galimybes, kad jie nepatirt:

    1. intelektinio;

    2. moralinio;

    3. fizinio perkrovimo.

    .

  • *

    Mokytojas turt siekti smoningo ir aktyvaus mokymosi, nes jis susijs ne tik su stipria vidine mokinio motyvacija, bet ir su jo valios ypatybmis.

    Vidin motyvacija pagrsta:

    noru inoti;

    noru tobulti;

    noru uimti svarbi viet visuomenje.

    Valia pagrsta pasiryimu nugalti mokymosi sunkumus.

  • *

    Smoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas

    Mokymo tvirtumas anot J. A. Komenskio pasiekiamas mokiniams smoningai ir aktyviai dirbant. Todl akcentuojami savarankiki darbai, kuriuos siloma organizuoti 2 lygiais:

    Darbai, skirti mokini protinei

    veiklai, mokjimams, gdiams

    formuoti

    Darbai, skirti mokini

    krybiniam aktyvumui ugdyti

    - pratim atlikimas - plan, konspekt sudarymas

    - taisykli kartojimas - visi krybiniai darbai

    - eilrai mokymasis - nauj udavini sprendimas

    Smoningas ir aktyvus mokymas(sis) reikalauja, kad mokytojas imokyt mokinius savarankikai mokytis.

  • *

    Smoningas ir aktyvus mokymasis akcentuoja aktyvi mokymo strategij naudojim

    Smoningas ir aktyvus mokymasis skatina teigiam poir mokymsi.

    Jo metu:

    formuojasi supratimas, kad mokymasis yra procesas, o ne ini ar fakt siminimas;

    gytos inios ilgiau ilieka atmintyje;

    Didja savarankikumas;

    Susireguliuoja mokymosi motyvacija;

    Stiprja pasitikjimas savo jgomis.

    Mokymosi aktyvum ir smoningum lemia mokini mokymosi tikslo suvokimas.

  • *



    E.G. Chabardas sak : Vaiko mokymo tikslas yra iugdyti jo sugebjim toliau lavintis be mokytojo pagalbos

  • *

    Bendrieji gebjimai

    Mokymasis

    mokytis

    Nauj ini

    taikymas

    praktikoje

    Mokjimas

    valdyti save

    Ir kitus

    Mokjimas valdyti

    informacij

    Komunikaciniai

    sugebjimai

    Komandinio

    darbo

    gebjimai

    Problem

    sprendimo

    gebjimai

    Gebjimas

    adaptuotis

    Mokymosi

    vis

    gyvenim

    gebjimai

  • *

    Mokytojo vaidmuo mokymosi motyvacijos formavime

    Mokytojas privalo reaguoti vairialyps, besikeiianios moksleivi populiacijos poreikius, spari technikos paang ir tenkinti vis visuomens grupi keliamus tobulumo reikalavimus. Mokytojai kaip pokyi tarpininkai btina slyga norint ko nors pasiekti

    (Fullan, 1998).

    Mokytojo veikla tai raktas skming mokini gyvenim, skming visuomens ateit.