of 216/216
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Jolanta Paunksnienė, Aušra Liučvaitienė MIKROEKONOMIKA Mokomoji knyga Vilnius 2009

Paunksniene Mikroekonomika

  • View
    539

  • Download
    21

Embed Size (px)

Text of Paunksniene Mikroekonomika

Vilniaus Gedimino technikos uniVersitetas

Jolanta Paunksnien, aura liuvaitien

MIKROEKONOMIKAmokomoji knyga

Vilnius

2009

J. Paunksnien, A. Liuvaitien. Mikroekonomika: mokomoji knyga. Vilnius: technika, 2009. 216 p. [10,8 aut. l., 13,5 sp. l. 2009-06-07]mokomasis leidinys sudarytas kaip mikroekonomikos paskait ciklas, remiantis lietuvoje ir usienyje ileista literatra bei mikroekonomikos modulio programa. mokomojoje knygoje idstytos pagrindins mikroekonomikos svokos, gvildenamos problemos ir j sprendimo bdai. knyga skirta VGtu vadybos ir verslo administravimo specialybi neakivaizdini studij bakalaurantams. iuo leidiniu gali naudotis ir kit auktj mokykl bei kit studij form studentai.

leidin rekomendavo VGtu Verslo vadybos fakulteto studij komitetas

recenzavo: doc. dr. Birut romikaityt, Vdu ekonomikos katedra doc. dr. kstutis Peleckis, VGtu moni ekonomikos ir vadybos katedra

http://leidykla.vgtu.ltVGtu leidyklos technika 1058-s mokomosios metodins literatros knyga redaktor Rita Maliknien

isBn 978-9955-28-440-6 Paunksnien, J., liuvaitien, a., 2009 VGtu leidykla technika, 2009

TURINYSVadas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 1. ekonomikos tYrimo oBJektas ir metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 1.1. ekonomika ir ekonomikos teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 1.2. ekonomikos teorijos pagrindins svokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 1.3. ekonomini sistem vairov . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10 1.4. specializacija, mainai ir pinigai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11 1.5. mikroekonomika ir makroekonomika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 1.6. ekonomikos realyb ir ekonomikos teorija. mokslo metodai ir ypatybs. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 1.7. Pozityvin ir normatyvin ekonomika. ekonomikos politika ir jos tikslai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16 1.8. retumas, pasirinkimas ir ekonomins problemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17 2. rinka. Paklausos ir Pasilos analiZs PaGrindai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 2.1. rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22 2.2. rinkos struktros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25 2.3. Paklausa ir pasila . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28 2.4. Vyriausybs taka rinkos pusiausvyrai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37 2.5. rinkos mechanizmo ribotumai ir problemos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 3. Paklausos ir Pasilos elastinGumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 3.1. elastingumo samprata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 3.2. elastingumo rys, j grafin iraika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 3.3. elastingumo skaiiavimas. atskaitos tako problema. elastingumas ir kreivs nuolydis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 3.4. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 3.5. Paklausos elastingumas pajamoms. kryminis elastingumas . . . . . . . . . . . 46 3.6. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 3.7. Pasilos elastingumas ir jo veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48 3.8. elastingumo teorijos praktinis taikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 4. VartotoJo elGsena . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 4.1. Poreikiai ir naudingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 4.2. Vartotojo prioritetai ir indiferentikumo kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57 4.3. Biudetinis apribojimas ir biudetin ties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60 4.4. Vartotojo pusiausvyros analiz ir vaizdavimas indiferentikumo kreivi metodu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63 4.5. ribinis naudingumas ir paklausos dsnis. smito verts paradoksas . . . . . 65 4.6. Pajam ir vartojimo kreivs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66

3

5. GamYBos teoriJa. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71 5.1. Verslo organizavimo formos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71 5.2. Gamyba ir jos veiksniai. Gamybos funkcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 5.3. izokvantin kartograma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76 5.4. Gamyba trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77 5.5. Gamybos veiksni pakeiiamumas: ribin techninio keitimo norma . . . . 80 6. Firmos GamYBos ilaidos trumPuoJu ir ilGuoJu laikotarPiu. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 6.1. ekonomini ilaid samprata ir pelnas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 6.2. trumpojo laikotarpio ilaidos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88 6.3. izokostos. trumpojo laikotarpio ilaid minimizavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . 94 6.4. ilgojo laikotarpio ilaidos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95 6.5. ryys tarp trumpojo ir ilgojo laikotarpio ilaid . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 7. Firmos Pelno maksimiZaVimas toBulosios konkurenciJos rinkoJe. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .101 7.1. tobulosios konkurencijos rinkos bruoai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .101 7.2. konkuruojanios firmos pagaminto produkto paklausa. Firmos pajamos ir ilaidos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .102 7.3. konkuruojanios firmos gamybos apimties nustatymas ilguoju laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .109 7.4. tobula konkurencija ir efektyvumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .111 8. monoPolin rinka. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .118 8.1. Grynoji monopolija. jimo ak klitys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .118 8.2. monopolins firmos produkcijos paklausa. Bendrosios, vidutins ir ribins pajamos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121 8.3. monopolin firma ir ekonominiai jos sprendimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .123 8.4. monopolins galios matavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .127 8.5. monopolijos reakcija reguliuojam kain, mokesius, subsidijas . . . . .129 8.6. monopolijos neefektyvumas ir perteklinis nuostolis. . . . . . . . . . . . . . . . . . .131 8.7. kain diskriminacija monopolijos slygomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .133 9. monoPolin konkurenciJa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .140 9.1. monopolins konkurencijos rinkos bruoai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .140 9.2. Firmos pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . .141 9.3. Firmos pelno maksimizavimas ir pusiausvyra monopolins konkurencijos rinkoje ilguoju laikotarpiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .144 9.4. monopolins konkurencijos rinkos ekonominis efektyvumas. . . . . . . . . .145 9.5. nekainin konkurencija ir jos reikm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .147

4

10. oliGoPolin rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .153 10.1. oligopolins rinkos apibdinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .153 10.2. stabilios kainos modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .156 10.3. kartelio modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .158 10.4. Vyraujanios firmos (kain lyderio) modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .160 10.5. duopolija. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .163 10.6. loim teorijos taikymas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .166 10.7. ilaidos plius modelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .168 11. darBo JGos rinka ir darBo umokestis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .171 11.1. tobulosios konkurencijos darbo jgos rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .171 11.2. netobulos konkurencijos darbo jgos rinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .177 11.3. darbo umokesio diferenciacijos veiksniai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .182 11.4. darbo jgos rinkos efektyvumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .183 11.5. optimalus gamybos veiksni derinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .184 12. kit GamYBos Veiksni rinka ir PaJamos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .187 12.1. Palkanos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .187 12.2. ekonomin renta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .192 12.3. Pelnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .194 13. PaJam nelYGYB ir kitos rinkos ProBlemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .197 13.1. asmenini pajam diferencijavimo veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .197 13.2. Pajam nelygybs matai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .199 13.3. teisingumas ir lygyb. Pajam paskirstymas ir perskirstymas. . . . . . . .201 13.4. neturtas ir jo prieastys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .202 13.5. ekonomins neturto mainimo priemons . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .205 13.6. rinkos ribotumas ir j lemiantys veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .206 13.7. Vyriausybs vaidmuo ekonomikoje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .207 14. Visuomenins GrYBs ir iors PoVeikiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .210 14.1. Visuomenins grybs ir j savybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .210 14.2. efektyvi visuomenins grybs apimtis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .212 14.3. iors efektai ir j skirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .213 literatra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .216

5

VADASiuolaikinmis rinkos ekonomikos slygomis svarbu gebti vertinti ekonomin situacij ir numatyti veiklos perspektyv, taip pat svarbu naudojant mokslines prielaidas bei teorijas pagrsti mons priimamus sprendimus. mikroekonomikoje kin veikla nagrinjama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryius tarp j. Visi ekonomikos elementai kiniai vienetai, susieti vairiais ekonominiais ryiais ir santykiais. ekonomikos subjektai savo veikloje remiasi ekonominiu skaiiavimu, todl geba priimti racionalius sprendimus. ios mokomosios knygos tikslas imokti nustatyti svarbiausius mikroekonominius procesus, apskaiiuoti pagrindinius ekonominius rodiklius bei vertinti j poveik mons veiklai, suteikti praktini gebjim pritaikant teorin paskait mediag. leidinyje idstytos pagrindins mikroekonomikos svokos, problemos ir galimi j sprendimo bdai. mokomasis leidinys sudarytas kaip mikroekonomikos paskait ciklas, remiantis lietuvoje ir usienyje ileista literatra bei mikroekonomikos modulio programa. Jis skirtas VGtu neakivaizdini studij vadybos ir verslo administravimo specialybi bakalaurantams. nagrinjant kiekvien mikroekonomikos tem pateikiamos pagrindins svokos, taisykls ir dsniai, paskui svarbiausi temos klausimai ir praktins uduotys. leidinyje gausu lenteli ir grafik, aikinani ekonomini dsni ir dsningum tarpusavio sveik, ekonomini proces dinamik, rinkos subjekt elgsen kintaniomis rinkos slygomis. knyga skirta vadybos specialybi studentams, taiau ja gali skmingai naudotis ir kiti studentai bei praktikai, besidomintys mons ekonominiais procesais. Pateikta mediaga paranki mikroekonomikos kursui sisavinti, student teorinms ir praktinms ekonominms inioms pagilinti. Autors

6

1. EKONOMIKOS TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

1.1. Ekonomika ir ekonomikos teorijaekonomika gr. oikos bstas, kis; nomos valdymo, tvarkymo menas. odis ekonomika priklausomai nuo vartojimo konteksto turi dvi prasmes: 1) mokslo akos pavadinimas mokslo, nagrinjanio, kaip geriausiai panaudoti ribotus iteklius. 2) alies ar tam tikro kito kio vieneto sritis darbo, kapitalo, ems naudojimo mechanizmas siekiant tenkinti visuomens poreikius. ekonomika tai vis pirma materialins visuomens egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomenin gamyba (kin veikla). kin moni veikla vis ekonomikos moksl tyrim objektas. ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus iteklius, siekiant maksimaliai patenkinti materialius moni poreikius. Pasak Polo samuelsono, ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip mons ar visuomen pasirenka vien i galim ribot gamybini itekli vartojimo variant, siekdami gaminti vairius einamajam ar bsimajam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomens nari ir j grupi. kitaip pasakius, ekonomikos teorija sprendia, kaip efektyviausiai patenkinti poreikius sunaudojant maiausiai itekli. ekonomikos teorija ekonomikoje nagrinjama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryius tarp j. ekonomikos elementas tam tikras ekonomikos subjektas, priimantis ekonominius sprendimus gamindamas prekes, teikdamas paslaugas. ekonomikos subjektai savo veikloje remiasi ekonominiu skaiiavimu ir geba priimti racionalius sprendimus. ekonomikos subjektas tai santykinai atsiribojs vienetas, nes su turtu, kur turi ir valdo, jis susietas nuosavybe. nuosavybs teis tam tikr objekt reikia, kad savininkas su objektu gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos leidia visuomens statymai. kartu apribojamos kit individ galimybs tuo objektu pasinaudoti. ekonomikos teorij domina moni santykiai, kylantys i gamybos veiksni nuosavybs, nes nuosavyb tai visada ekonomin nauda ir atsakomy7

b, nuo jos priklauso mogaus padtis visuomenje, jo suinteresuotumas dalyvauti gamyboje ar kitoje veikloje, gaunamos naudos apimtis ir kt. Visi ekonomikos elementai kiniai vienetai, susieti vairiais ekonominiais ryiais ir santykiais, kurie savo ruotu susij su ekonomikos objekto turto judjimu.

1.2. Ekonomikos teorijos pagrindins svokosPoreikiai tai moni socialins ir biologins prigimties nulemtos reikms, tenkinamos naudojant darbo sukurtas paslaugas, prekes. Poreiki ypatyb yra ta, kad jie yra neriboti, nes utikrinant vien poreiki patenkinim, atsiranda nauj, sudtingesni. nei iandienin, nei ateities gamyba negali visikai utikrinti vis poreiki patenkinimo, nes jie yra neriboti, nuolat kinta. Poreikis yra visko pagrindas ir variklis, todl kins veiklos svarbiausias udavinys patenkinti iuos poreikius. Poreikius tenkina grybs (1.1pav.). Grybs gali bti: 1. laisvosios, bet j yra labai maai (atmosfera, sauls viesa, vjas, lietus). Jos tiesiogiai negali bti nei ekonomins veiklos rezultatas, nei objektas. 2. ekonomins grybs realiosios tikrovs objektas, tenkinantis moni poreikius (aliavos, vanduo, preks...). ekonomins grybs ir domina ekonomikos moksl. ekonominms grybms bdingi specifiniai bruoai: a) ribotumas: j turimas kiekis negali patenkinti vis poreiki. Jeigu bt j perteklius, lyginant su poreikiais, tai jos nebt nei vertingos, nei naudingos; b) vertingumas; c) naudingumas; d) jos btinai turi bti nuosavybs objektas; e) jos visada yra smoningos veiklos rezultatas, j gamybai skiriamos snaudos (ilaid); f) ekonomins grybs rinkoje turi tam tikr kain, nes turi paklaus. Poreikiai turi bti derinami su itekliais (1.1pav.). itekliai visa tai, kas naudojama grybi gamyboje (darbas, em, renginiai ir kt.). Beveik visi itekliai yra riboti. Jie dar vadinami gamybos veiksniais. skiriamos keturios gamybos veiksni grups: em; darbas; kapitalas; verslumas. em natralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nra moni veiklos rezultatas. taiau naudodamas em gamybos8

Neriboti poreikiai

G ryb s

Riboti itekliai ekonominiai gamybos veiksniai

Prek s Paslaugos Informacija

G ryb s

Darbas

em Kapitalas

Verslumas

1.1pav. Poreiki, grybi ir itekli tarpusavio ryys

procese mogus suteikia jai papildom savybi. ekonomistai supranta em ne kaip sklyp ar dirvoem, bet plaiau. em kaip gamybos veiksnys visi gamtos teikiami itekliai. tai ribotas gamybos veiksnys. Darbas bet kokia fizin ar protin (profesin) moni veikla, sukurianti visuomenei nauding gryb. tai ribotas iteklius, nes ribotas darbingo amiaus gyventoj skaiius, kiekvienas mogus gali dirbti tik tam tikr valand skaii per par. ribotum lemia ir tokie veiksniai, kaip moni kvalifikacija, profesionalumas, isilavinimas ir kt. Kapitalas turi bti mobilus. Paprastai kapitalas skirstomas: realus kapitalas, finansinis kapitalas, mogikasis kapitalas. realusis kapitalas tai renginiai, pastatai, gamyklos ir kitos anksiau pagamintos preks, naudojamos kit preki gamyboje. tuo kapitalas skiriasi nuo vartojimo preki, kurios tiesiogiai tenkina vartotoj poreikius (pvz., batai). Finansinis kapitalas tai fondai realiajam kapitalui sigyti, pvz., finansinei apyvartai (akcijos, obligacijos). realiojo kapitalo gamybos ir kaupimo procesas vadinamas investicijomis. mogikasis kapitalas mokymusi, darbu ir praktiniu patyrimu sukauptos inios bei meistrikumas, kurie didina moni veiklin produktyvum.9

Verslumas arba iniciatyva tai gebjimas sujungti visum tradicinius gamybos veiksnius, siekiant gauti kuo didesnius gamybos veiksni savininko veiklos rezultatus ir kuris btinai grindiamas ekonominiu skaiiavimu. Verslininko funkcijos: jis organizuoja gamyb, sujungia gamybos veiksmus tam, kad pagamint ir sukurt tam tikras prekes ir paslaugas; priiminja pagrindinius sprendimus, kurie lemia mons veiklos kryptis (kokias prekes ir kaip gaminti); stengiasi sukurti ir ileisti rink naujus produktus, technologijas ar net verslo organizavimo formas; tai rizikuojantis mogus, nes rinka ir konkurencija negarantuoja jam pelno. Jis gali prarasti ne tik savo, savo kompanion ar akcinink las, bet ir laik, reputacij ir t.t. Verslumas nauj verslo galimybi paiekos procesas, nauj technologij bei nauj kapitalo djimo sfer naudojimas, sfer stereotip ir rib veikimas.

1.3. Ekonomini sistem vairovekonomini sistem tipai: 1. Grynasis kapitalizmas. 2. komandin ekonomika. 3. mirioji ekonomika. Pagrindiniai grynosios kapitalistins sistemos bruoai: ekonomin sistema remiasi privaia nuosavybe; vyrauja ekonomin subjekt laisv; rinkos mechanizmas ir kain sistema koordinuoja ekonomin veikl bei valdo j; kiekvienas ekonomikos subjektas siekia gauti maksimalias savo pajamas ir naud, grindiamas tik savo individualiais interesais ir sprendimais; valstybs organai nesikia ekonomik. tokioje rinkoje veikia vadinamoji a. smito nematomoji ranka. a. smitas teig, kad kiekvienas subjektas paiso savo naudos, bet rinka priveria j funkcionuoti taip, kad bt padidinta visuomenin nauda. Komandin ekonomika. Jai esant visus sprendimus (k, kaip, kam) lemia vienas centras. Jos bruoai:10

kolektyvin (valstybin) nuosavyb; centralizuotas ekonominis planavimas: centrin valdia kontroliuoja gamybos veiksnius bei jais operuoja, vertina moni poreikius ir nustato, kuriuos i j reikia patenkinti ir kokiomis gamybos priemonmis bei metodais tai bus daroma. taigi centrin valdia vykdo tas funkcijas, kurias grynojo kapitalizmo slygomis atlieka rinkos mechanizmas, konkurencija bei kain sistema. Grynasis kapitalizmas, kaip ir komandin ekonomika teorins sistemos. realiosios ekonomikos tai mirios ekonomikos. Miri sistem bruoai: vyrauja privati nuosavyb; ekonomin laisv; asmeninis interesas ir nauda kaip elgsenos motyvas; konkurencija; rinkos ir kain sistema kaip ekonomikos funkcionavimo ir reguliavimo mechanizmas; dalinis valstybinis ekonomikos reguliavimas. alis laikoma vienokia ar kitokia pagal tai, kokia sistema vyrauja.

1.4. Specializacija, mainai ir pinigaiistorikai galima iskirti du pagrindinius kio tipus: 1) natrinis; 2) rinkos. natrinio kio ruoai: jis buvo labai artimas gamtai; absoliuiai vyravo ems kio gamyba ir buvo naudojami tik du gamybos veiksniai: em ir darbas; kiniai vienetai buvo universals: mogus arba eima turjo pagaminti visas reikalingas grybes, be to, buvo gaminami ir vartojami produktai, kurie tenkino fiziologinius moni poreikius; main tarp kini vienet nebuvo, kiekvienas kis buvo ne tik universalus, bet ir lokalinis, kiekvienas gamino sau. taiau su laiku darbo pasidalijimas, specializacija ir didjanti preki vairov sukl main isipltim. ioje stadijoje tai tik modifikavo natrin k, kuris gavo natrin form: mainams buvo skiriamas tik produkcijos perteklius bei main pobdis buvo natrinis.11

atsiranda pirmieji pinigai, bet tuo metu pinig vaidmen atlikdavo vairios preks (gyvuliai, gintaras, kriaukls). Vliau pinig vaidmen atlikdavo taurieji metalai (auksas, sidabras), taiau pinig ir kain vaidmuo buvo labai menkas, kis dar neprarado savo lokalinio ir universalaus pobdio. tik vlyvaisiais viduramiais, plintant darbo pasidalijimui, specializacijai, stiprjant gamybai ir finansinei sferai, atsiranda rinkos kio element. iuo etapu didjo kapitalo kaip gamybos veiksnio vaidmuo, keitsi gamybos pobdis (t.y. gaminti ne sau, o pardavimui ir gauti kuo daugiau pajam). taiau rinkos santykiai sitvirtino, o rinkos kis tapo vyraujaniu tik pramonins revoliucijos epochoje. Po pramonins revoliucijos gamyba tampa labiau specializuota, tai savaime reikia, kad turjo pltotis ir mainai be j specializacija neturi prasms. specializacija didina darbo produktyvum dl trij prieasi: kiekvienas mogus dl savo fizini ir protini sugebjim visada gali atlikti vien ar kit darb geriau nei kitas asmuo; kiekvienas mogus, vislaik atliekantis tam tikr darb, didina savo meistrikum, kvalifikacij, o tai suteikia jam galimyb tobulinti gamybos proces ir pan.; mogus, nuolat atliekantis tam tikr darb, nepraranda laiko pereidamas nuo vieno darbo prie kito. mainai gali bti tiesioginiai (barteriniai) ir netiesioginiai, t.y. tarpininkaujant pinigams. Barteriniai mainai yra labai nepatogs ir neefektyvs dl trij prieasi: 1) prarandama laiko; 2) jie reikalauja, kad main dalyvi poreikiai sutapt; 3) kyla nedalumo problema. ivardintos problemos inyksta, jei mainuose naudojami pinigai. Pinigai vis priimta preki ir paslaug main priemon. tai svarbiausia pinig funkcija, tarpininkas tarp pardavjo ir pirkjo. Pinigai verts matas: jais nustatomos kainos, bet kurioje valstybje jos nustatomos naudojant nacionalin valiut. atskirais atvejais, kai nacionalin valiuta dl sparios infliacijos pasidaro nepatikima, gali atsirasti vadinamosios dvejopos kainos. Jos rodo nacionalins valiutos nestabilum. Pinigai atlieka taupymo funkcij, bet tai nra tobula, nes infliacijos metu j perkamoji galia gali mati.

12

1.5. Mikroekonomika ir makroekonomikaekonomikos teorija dalinama dvi dalis mikro- ir makroekonomik. mikroekonomika nagrinja nam kio, firm, vyriausybs staig, kio ak bei kit savarankikai sprendimus priimani kio subjekt veikl ir elgsen rinkoje, atskir rink funkcionavim, itekli ir pajam paskirstymo problemas. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas taikant individuali ekonomini subjekt elgsenos teorija, nustatyti, kokios bus ios elgsenos pasekms bei rezultatai vairiose rinkose. mikroekonomikos teorijos objektai: 1. nam kis tai moni, kurie bendrai naudoja turimas pajamas, turi bendr nuosavyb ir kartu priima ekonominius sprendimus grup; nam kiai teikia gamybos veiksnius verslo organizacijoms, gauna pajamas, kurias ileidia prekms ir paslaugoms pirkti. 2. Firmos perka gamybos veiksnius ir naudoja juos prekms gaminti ir paslaugoms teikti. 3. Vyriausybs objekt veikla: seimas ir kt. institucijos, kurios reglamentuoja ekonomin veikl, teismai. 4. rinkos mechanizmas kio subjekto veiklos koordinatorius. rinka ekonomin sistema, utikrinanti preki ir paslaug pirkim bei pardavim, tai sudtingas mechanizmas, koordinuojantis ekonomini subjekt veikl. makroekonomika tiria bendr ekonomikos veikim, naudojant suvestinius (agreguotus) rodiklius, nagrinja ekonomin sistem kaip visum (the big picture). objektai: ekonominis augimas; nedarbas; infliacija. makroekonomikos turinys suprasti ir paaikinti ekonomikos kaip bendros sistemos, kuriai bdingi specifiniai dsniai ir dsningumai, funkcionavim. makroekonomika nagrinja gamybos apimi kitim ir kt. taiau iose abiejose ekonomikos teorijos srityse vartojamos tas paios svokos ir nagrinjamos kai kurios to paios temos

1.6. Ekonomikos realyb ir ekonomikos teorija. Mokslo metodai ir ypatybsekonomistams ir kit socialini moksl specialistams, palyginti su gamtos moksl specialistais, sunkiau formuluoti teorijas, patikrinti ir prognozuoti ekonominius reikinius. Problema labai sunku (dabar praktikai nemanoma) atlikti ekonominius eksperimentus. Be to, socialiniai mokslai yra susi13

j su moni elgsena, kuri nuolat keiiasi. kita vertus, ekonomikos teorijoje vartojama daugiau skaii, diagram nei kituose socialiniuose moksluose, nes tai materialinio gyvenimo sfera. realyb labai sudtinga, todl turi bti daromos analizs. Bet kuri teorija siekia logikai numatyti tam tikro realaus reikinio ateit. Pagrindinis ekonomist tikslas suprasti, kaip funkcionuoja ekonomika, o tai ypa vertinga todl, kad mechanizmo supratimas padeda atsakyti klausim: kas bus, jeigu...? ekonomistai, remdamiesi realaus gyvenimo stebjimais, stengiasi suformuluoti ekonominius principus, kurie taikomi konstruojant ekonomin politik. ekonomistai plaiai taiko modelius, nes isami tyrim atlikti nemanoma. modelis, kaip ir teorija, yra supaprastintas tikrovs atvaizdas. modeliai gali bti ireikti odiais, grafikais arba formulmis. dirbdami su modeliais, ekonomistai stengiasi atskleisti ir iskirti bendrus principus ir dsningumus, kuriuos galima naudoti analizuojant sudtingesnes realias situacijas. supaprastinimai reikalingi siekiant atsikratyti vairi nereikming veiksni, taiau labai svarbu netraukti model tik t veiksni, kurie ities neturi takos sprendiamai problemai. dirbdami su modeliais, ekonomistai paprastai naudoja realius duomenis (1.2pav.). tai btina norint vertinti, kurie modeliai yra naudingiausi, ir suprasti, ar modeli rezultatai neprietarauja faktams. tiriant ekonomikos procesus ir reikinius taikomi vairs metodai. metodai tai reikini tyrimo bdai. Pagrindiniai moksliniai metodai, taikomi ekonomikos moksle, yra ie: 1. mokslins abstrakcijos metodas. abstrahavimas suprantamas kaip tiriamojo objekto maiau reikming laikin atsitiktini bruo ryi bei veiksni ignoravimas norint iskirti ir susikoncentruoti svar-

Problema Iankstin analiz ir kruoptus duomen tyrimas Modelio (-i) sudarymas ir tobulinimas

Modelio patikrinimas naudojant naujus, papildomus duomenis

1.2pav. Modeli sudarymo schema 14

biausius tipikus ir pastovius objekto bruous bei veiksnius. abstrakcijos lygis gali bti skirP1 tingas (priklauso nuo tikslo). 2. Funkcins analizs (kintami P2 dydiai, priklausantys nuo kit kintam dydi). ekonomikoje D visi dsniai, veiksmai yra susij. taip pat yra daug susiQ1 Q2 Q, kiekis jusi reikini, kuriuos lemia dsningumai. kaip pavyzdys 1.3 pav. Funkcin priklausomyb tarp kiekio ir kainos (1.3 pav.) pateikta funkcin priklausomyb tarp kiekio ir kainos (QD = f(P)). realybje paklausa priklauso nuo daugelio veiksni (udarbio, mados...). siekiant iskirti priklausomyb, taikoma slyga ceteris paribus kai visi kiti veiksniai nekinta. 3. indukcija ir dedukcija. indukcija tai metodas, kai einama nuo atskirybs prie bendrybs, nuo fakt prie teorijos. Faktai surenkami, o vliau sisteminami ir analizuojami. dedukcija kai tyrintojas pradeda nuo teorijos sudarymo, kuri jis tikrina, atsivelgdamas faktus. 4. matematiniai metodai taikomi kiekybini parametr analizei. Jie padeda formalizuoti tam tikrus ekonominius dsningumus, ekonomikos subjekt elgsen, vertinti reali padt ekonomikoje. labai svarbu tai, kad matematiniai metodai padeda daryti ekonomines prognozes. 5. sistemins analizs metodas nagrinja ekonomik kaip sistem. 6. ekonominiai eksperimentai labai sunku juos naudoti ir ne visada jie padeda tiksliai prognozuoti rezultatus. svarbiausia, kad ekonominiai eksperimentai neturi keisti jau susiklosiusi ekonomini ryi ir mechanizm ar bandyti apriboti stichikai vykstanius rinkos procesus. Pagrindinis vaidmuo tenka netiesioginiams eksperimentams. Jie vykdomi ne su realiais tyrimo objektais, o su modeliais. 7. Grafik metodas. ekonomistai grafikus naudoja teorijoms ir sukurti, ir paaikinti. iuolaikinje ekonomikos teorijoje labai danai taikomi matematinis programavimas ir loim teorija. Juos taikant pagal pradinius duomenis modeliuojami skirtingi ekonomikos valdymo metodai, nustatoma optimali elgsenos strategija konfliktinse situacijose.P, kaina

15

1.7. Pozityvin ir normatyvin ekonomika. Ekonomikos politika ir jos tikslaiekonomikos teorija skirstoma pozityvin ir normatyvin. Pozityvin teorija nagrinja, aprainja faktin padt ekonomikoje, rodo, kaip ekonomika veikia. daugumos pozityvins teorijos teigini nereikia ginti jie akivaizds. dl normatyvinio poirio ekonomik tarp ekonomist praktikai visada atsiranda nesutarim. normatyvin teorija silo veiklos rezultatus, kurie remiasi subjektyviais poiriais bei vertinimais, ji nagrinja, kaip turi veikti ir kokia turi bti ekonomika, jos elementai ir reikiniai. normatyvin ekonomikos teorija yra labai susijusi su ekonomine politika. ekonomistai pradeda nuo fakt: apraomoji arba empirin ekonomin Faktai teorija, kai surinkinja faktus, susijusius su tam tikra ekonomine problema, paPrincipai (teorija) lygina hipotez ir faktus, kad patvirtint teorij (1.4 pav.). antrame lygyje ekonomikos teorija iaikina ekonomins Ekonomin politika elgsenos bendrus principus bei dsnin1.4pav. Normatyvins ir pozityvins gumus. treiame ekonomin politika teorijos ryys su ekonomine politika kontroliuoja bei veikia ekonomin elgsen ir jos pasekmes. Galutinis ekonomikos teorijos tikslas sukurti toki ekonomin politik, kuri likviduot arba sumaint visuomenje egzistuojanias problemas bei padidint visuomenin naud. norint paruoti ekonomins politikos program, reikia: aikiai apibdinti tiksl; tiksliai nustatyti kiekvienos alternatyvios programos pasekmes; reikia iskirti al su panaia ekonomika. iskirkime kelet pagrindini ekonomikos ir ekonomikos politikos tiksl: 1. ekonominis augimas utikrinti gyvenimo lyg dabartyje ir ateityje. 2. Visikas uimtumas. 3. ekonominis efektyvumas siekti maksimalios naudos minimaliais itekliais. 4. stabilus kain lygis. 5. teisingas pajam paskirstymas. 6. ekonomin laisv. 7. ekonominis saugumas. 8. tarptautins prekybos ir mokjim balansai.16

tai ne visos problemos ir ne visi ekonomikos tikslai. labai svarbios yra gamtos taros, ekonominio ir socialinio bei kitos problemos. Galutinis tikslas sukurti toki ekonomin sistem, kad mintos problemos bt isprstos ir bt utikrinta galimyb visuomenei gauti maksimali naud racionaliai naudojant turimus ribotus gamybos iteklius.

1.8. Retumas, pasirinkimas ir ekonomins problemos1.8.1. Pasirinkimo problema ir gamybos galimybi kreiv (PPF)kiekviena visuomen sprendia tris problemas: k, kaip ir kam gaminti, t.y. kokias grybes ir kiek reikia pagaminti, kad bt labiausiai patenkinti visuomens poreikiai. kiek itekli ir kokiomis proporcijomis naudoti, norint pagaminti maksimal produkcijos kiek. kaip paskirstyti pagamintus produktus visuomens nariams, siekiant pasiekti io paskirstymo efektyvum ir teisingum. Galutinis pasirinkimo tikslas maksimalus visuomens poreiki patenkinimas. Gamyba tai preki ir paslaug krimas moni poreikiams tenkinti, naudojant ribotus ekonominius iteklius. esminis gamybos bruoas jos technologija, t.y. bdai arba metodai, kuriais sukuriamos konkreios preks ir paslaugos. norint pavaizduoti retumo ir nepakankamumo problem ir btinyb rinktis, taikomas gamybos galimybi ribos modelis. modelio prielaidos: 1. ekonomikoje gaminamos tik dvi preks (a ir B). mes turime pasirinkti, kokius preks a ir kiek preks B kiekius gaminti. 2. Gaminant prekes a ir B naudojam itekli apimtys ir kokyb ilieka pastovs. 3. Gamybos technologija nekinta. Gamybos galimybi riba (PPF production possibility frontier) rodo, koki maksimali gamybos apimt galima pasiekti i turim ribot itekli ir esama technologija (1lentel, 1.5pav.). ekonomika funkcionuoja visiko uimtumo slygomis, t. y. sunaudojami visi itekliai ir pasiekiama maksimali gamybos apimtis. norint pagaminti daugiau vienos preks, reikia atsisakyti tam tikro kiekio kitos, nes itekliai yra riboti. kiekvienas gamybos galimybi kreivs (PPF) takas rodo maksimali dviej preki a ir B gamybos apimt, kuri gali bti pasiekta tik efektyviausiai naudojant visus turimus iteklius. Jokio tako, esanio u kreivs ribos, negalima pagaminti dl itekli stokos.17

Prek A

1 lentel. Gamybos alternatyvos Gamybos alternatyvos 1 2 3 4 5 A vnt. 10 9 7 4 0 B vnt. 0 1 2 3 4

10

PPF

D 5 C

2

4

Prek B

1.5pav. Gamybos galimybi kreiv

1.8.2. PPF, alternatyviosios ilaidos, efektyvumas ir ekonominis augimasitekli naudojimo alternatyva, kurios atsisakome gamindami tam tikr produkt, vadinama alternatyviosiomis ilaidomis. kitaip sakant, alternatyviosios ilaidos tai ilaidos, vertintos prarast geriausi galimybi atvilgiu. reikia paymti, kad PPF ireikia tris svarbius dalykus: 1. retum (takas D), kai preki gamybos deriniai u kreivs ribos yra negalimi dl itekli trkumo. 2. Pasirinkimo btinyb (reikia pasirinkti vien i tak). 3. PPF nuolydis rodo alternatyvisias ilaidas. ribotus iteklius perorientuodami vienos kurios nors preks gamyb, esame priversti maiau gaminti kitos preks. ia veikia alternatyvij ilaid didjimo dsnis. didjanios alternatyviosios ilaidos lemia PPF igaubtum ior koordinai pradios atvilgiu. alternatyvij ilaid didjimo dsn galima paaikinti tuo, kad ekonominiai itekliai nra visikai pritaikyti bet kokiai alternatyvi produkt gamybai ar bet kokiam alternatyviam naudojimui. alternatyvij ilaid didjimas rodo gamybai naudojam itekli ypatingum, btin specializacij. Jei ne visi itekliai sunaudojami, tai situacij rodo takas C (1.5 pav.). Galima pagaminti dar daugiau arba preks a, arba B, arba abiej. tokie takai nepageidautini, nes iliustruoja t fakt, kad itekliai ekonomikoje paskirstyti neefektyviai. tikrovje faktin produkcijos apimtis gali neatitikti ms galimybi. Pavyzdiui, esant dideliam nedarbui, darbo itekliai neinaudojami. Bna ir taip, kad samdomi darbininkai veltui leidia darbo laik. itekli paskirstymas ekonomikoje yra neefektyvus, jeigu ekonomikoje turint tam tikr itekli kiek yra galimyb pagaminti didesn kiek tam tikros preks,18

nesumainus kit preki bei paslaug gamybos. Jeigu mintos galimybs nra, tai itekli paskirstymas efektyvus. Visa gamybos galimybi kreiv rodo tokius takus, kurie rodo itekli paskirstymo efektyvum. Per tam tikr laik tokie takai, kaip D (1.5pav.), gali bti pasiekiami padidjus gamybiniam pajgumui ir iaugus ekonomikai. skiriami trys pagrindiniai ekonomikos augimo altiniai: 1. technologijos paanga, garantuojanti naujus, geresnius preki gamybos metodus. 2. kapitalo kiekio padidjimas (kapitalo kaupimas). 3. darbuotoj skaiiaus, taip pat j gdi bei isilavinimo lygio iaugimas. Augimas tai alies gamybinio pajgumo didjimas. J vaizduoja gamybos galimybi kreivs iorinis poslinkis. nauja tr ris leidia uauginti daugiau ir kviei, ir medvilns (1.6pav.). kita technologija gali padidinti tik vienos kurios nors preks gamybin pajgum (1.7pav.). Pavyzdiui, irasta nauja ligoms atspari kviei ris padidins tik j auginimo galimybes, medvilns auginimo galimybs nepasikeis. Visus iteklius panaudoj drabui gamybai, vis tiek negalsime j pagaminti daugiau, negu parodyta take F. taiau jei iteklius orientuosime kvieius, tai j galsime pagaminti daugiau: kreiv vir pasislinks nuo A iki B tako. kaip technologijos paangos alternatyva yra antrasis augimo altinis kapitalo kiekio didjimas (kapitalo kaupimas). kapitalo kiekis, kur tursime po deimties met, daug priklausys nuo to, kiek iandien turim savo itekli nusprsime artimiausiais metais skirti kapitalui kaupti, o ne btinj preki gamybai. dabartinis kapitalo kaupimas padeda numatyti, kokia gamybosMaistasPPF2 (po technologijos paangos)

Maistas

B A

B A

PPF3 (ivedus nauj kviei r)

PPF1 F E Drabuiai

PPF1 F Drabuiai

1.6pav. Technologijos paanga

1.7pav. Tam tikros preks gamybos technologijos patobulinimas 19

Kapitalas

PPF2016 F

Kapitalas

PPF2016

PPF2006 C Vartojimo prek s

PPF2006 Vartojimo prek s

1.8pav. Ekonomika orientuojama vartojimo preki gamyb

1.9pav. Ekonomika orientuojama kapitalo gamyb

apimtis bus ateityje. 1.8pav. parodyta alis, kuri daug produkcijos suvartoja dabar ir maai investuoja naujus kapitalinius renginius. todl alies ekonomika auga ltai. 1.9 pav. alis didel dal dabartins produkcijos paveria investicijomis, todl ios alies ekonomika auga spariau. kaip matome, kiekviena visuomen turi pasirinkti, kokios vartojimo dalies ji atsisako dabar dl to, kad galt daugiau vartoti ateityje.

Kartojimo klausimai1. kuo skiriasi normatyvin ir pozityvin ekonomika? 2. ar kasdienis vitamin vartojimas gali bti laikomas investicijomis mogikj kapital? 3. ar gryb gali bti ribota, net jeigu u j nereikia mokti? 4. ar vietimas yra laisvoji gryb, jei moksleiviai vidurinje mokykloje u moksl nemoka? 5. ar kaip gaminti? yra ne tik technologin, bet ir ekonomin problema?

Uduotys1. tropinio klimato saloje gyvena 5 mons. Jie pragyvena rinkdami kokoso rieutus ir vli kiauinius. Per dien kiekvienas mogus gali surinkti arba 20 kokoso rieut, arba 10 vli kiauini. a. nubrkite ios salos gamybos galimybi kreiv. B. tarkime, kad salos gyventojai sugalvojo darbo priemon, kuri palengvina kokoso rieut rinkim, todl dabar kiekvienas mogus20

per dien gali surinkti j po 28. Pavaizduokite grafike, kaip pasislinks salos gamybos galimybi kreiv. 2. tarkime, kad hipotetinje alyje gaminamos tik dvi preks: maistas ir drabuiai. Galimi gamybos variantai pateikti lentelje:drabuiai, vnt. maistas, vnt. 0 24 1 23 2 21 3 18 4 14 5 8 6 0

a. nubraiykite gamybos galimybi kreiv. kokie yra drabui gamybos padidinimo vienu vienetu alternatyviosios ilaidos, jei drabui gaminama 2 vnt.? B. tarkime, kad technologin paanga ems kyje leido padidinti maisto, tenkanio vienam ems kyje naudoto itekliaus vienetui, ieig. kaip tai paveiks drabui gamybos alternatyvisias ilaidas? 3. Per vienus studij auktojoje mokykloje metus studentas turs ileisti: mokesiui u moksl 9500 lt; mokymosi priemonms 900 lt; vainti pas tvus 800lt; bstui ir maistui 5450lt; asmeninms reikmms 1350lt. mokslo met trukm 9mn. Jei nestudijuot, jaunuolis galt dirbti ir gauti 1500lt per mnes alg. kiek kainuoja vieni metai studij auktojoje mokykloje? kokios t studij alternatyviosios ilaidos?

21

2. RINKA. PAKLAUSOS IR PASILOS ANALIZS PAGRINDAI

2.1. Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikojerinka tai prekini ir pinigini santyki visuma, preki ir paslaug mainai tarp pirkj ir pardavj, vykstantys pagal prekins gamybos ir cirkuliacijos dsnius. supaprastintas ekonomikos modelis irykina rinkos viet (2.1pav.). Ji bdama tarp verslo moni, nam ki utikrina pagrindini ekonomini klausim (k, kaip ir kam gaminti) sprendim. modelio prielaidos: udara ekonomika nra eksporto; nam kiai ileidia visas pajamas; grynai privati ekonomika; visi produktai suvartojami; procesas nuolat kartojasi. dl prielaid ekonominio augimo negali bti. itekli rinkoje nam kiai pasilos agentas, firmos paklausos, produkt rinkoje atvirkiai. is supaprastintas modelis vaizduoja sprendim primimo mechanizm, kurio metu formuojasi itekli bei produkt kainos, kurios savo ruotu yra paklausos ir pasilos sveikos rezultatas. nesant grynojo kapitalizmo sistemos, sikia vyriausyb (2.2pav.): 1, 2 rodo, kad vyriausyb perka i privai firm ginklus, kompiuterius, automobilius ir pan.;Pinigin s pajamos (renta, darbo umokestis, palkanos) Itekli rinka Itekliai Firmos Prek s ir paslaugos Produkt rinka Firm pajamos Vartotoj pajamos Gamybos veiksniai Nam kiai Prek s ir paslaugos

Snaudos

2.1pav. Itekli, produkt ir pajam apytaka 22

Itekli rinka 3 7 Firmos 6 1 2 Vyriausyb 8 4 5 Nam kiai

Produkt rinkos

2.2pav. Itekli, produkt ir pajam apytaka sikius vyriausybei

3, 4 rodo, kad vyriausyb perka darb (moka u darb seimo nariams, kareiviams ir pan.) bei em; 5, 6 rodo, kad vyriausyb teikia visuomenines grybes nam kiams ir firmoms; 7, 8 rodo, kad vyriausyb renka mokesius. Grynieji mokesiai tai mokesiai minus transferins imokos (nam kiams) ir subsidijos (firmoms). 1, 3 ilaidos; 4 itekliai; 2, 6 ir 5 preks ir paslaugos; 7, 8 mokesiai. ekonomistai rink supranta kaip sudting ekonomin reikin, apimant visus ekonominius ryius tarp pirkjo ir pardavjo, bei vairias organizacijas, kurios padeda preks pirkjui ir pardavjui susitikti vienam su kitu. rinka tai sudtingas mechanizmas, kuris padeda koordinuoti ekonomikos subjekt veikl. a. smitas dar 1776 m. teig, kad nematomoji ranka kontroliuoja ir koordinuoja ekonomikos subjekt veikl, kiekvienas siekia tik maksimizuoti savo naud, pagrindinis orientyras kain svyravimai. Btent kain mechanizmas priveria mones veikti taip, kaip btina visai visuomenei. Visuomenje nusistovi tvarka, visuomeninio produkto struktra daugiau ar maiau sutampa su visuomens poreikiais. rinkoje pirkjas sprendia, kiek jis nori ar gali mokti u prek, priklausomai nuo jos naudingumo, o pardavjas u koki kain jam apsimoka gaminti ir parduoti t prek. kainos nusistovi tokios, kad rinka susibalansuoja, t.y. norim pirkti ir parduoti preki kiekiai susilygina. Galima pasakyti, kad rinka tam tikras tarpininkas tarp pirkjo ir pardavjo. Pirkjai vartotojai, kurie perka prekes ir paslaugas, bei firmos, perkanios ekonominius iteklius. Pardavjai tai firmos, parduodanios savo prekes ir paslaugas, darbuotojai, parduodantys savo darbo jg bei kit gamybos veiksni savininkai, parduodantys savo darbo jg.23

ankstesns schemos rodo, kaip isprsti klausimus k, kaip, kam gaminti. Firm tikslas pelnas ir jos gamins tik tok produkt, kuris duos pelno. Pelnas priklauso nuo bendrj pajam ir bendrj ilaid, taiau ir bendrosios pajamos, ir ilaidos yra: TR= PP QP , TC= PR QP , (1) (2)

ia: TR bendrosios pajamos; C bendrosios ilaidos; P produkcija; Ritekliai. taigi kainos, nusistovjusios produkt ir itekli rinkoje, padeda isprsti klausim k gaminti?. rinka isprendia ir klausim kaip gaminti?: jeigu tam tikroje akoje kyla kainos, tai reikia laukti ios akos gamybos pagyvjimo. toki ak bus perkeliami itekliai i kit ak, jei maja atvirkiai. taigi, rinkos mechanizmas nukreipia iteklius tas akas, kuri produkcija turi paklaus, pakankam gamybos pelningumui utikrinti. rinka utikrina ir treiojo klausimo kam gaminti? sprendim: bet koks produktas paskirstomas tarp vartotoj atsivelgiant j galimybes ir norus sumokti u produkt tam tikr rinkos kain. Vartotojo galimybs sumokti nusistovjusi kain priklauso nuo gaunam pajam. Pajamos savo ruotu priklauso nuo to, kiek ekonomini itekli gamybos veiksni rinkoje ir u koki kain juos pardav nam kis. taigi kaina atlieka svarb vaidmen ekonomikoje. Pagrindins kain funkcijos: kainos suteikia informacij ekonomikos subjektams; kainos suderina ekonomikos subjekt sprendimus, lemianius gamyb ir vartojim; kainos apriboja vartojim ir signalizuoja apie netobul visuomens itekli naudojim; kainos atlieka skatinimo funkcij, parodo, kur gamintojas, investuodamas pinigus, gali gauti didesn peln, o vartotojas sutaupyti pinig, pradjs vartoti kit prek. rinka kain mechanizmu utikrina itekli, produkt ir pajam paskirstym ir naudojim ekonomikoje. rinkos funkcijos ekonomikoje yra tokios: 1. rinka utikrina racional ekonomini itekli paskirstym ekonomikoje. 2. rinka kaip tarpininkas tarp vartotoj ir gamintoj susieja gamyb ir vartojim bendr reprodukcijos proces (nuolat kartojasi). 3. rinka suderina vartotojo ir gamintojo interesus.24

4. rinkoje irykja preki ir paslaug visuomeninis naudingumas ir j gamybos ilaid visuomeninis pripainimas. 5. rinka gerina ekonomikos sveikat, nes paalina nuostolingas, nekonkurencingas mones. 6. rinka kain mechanizmu utikrina gamybos apimties ir struktros atitikt vartotoj paklausai. 7. rinka skatina technin paang, nes sukelia konkurencij tarp gamintoj. iuolaikinje visuomenje prekiniai santykiai tampa visuotiniais, yra rinkos ekonomikos pagrindas, o preks ir pinigai yra pagrindiniai jos elementai.

2.2. Rinkos struktrosFirm sprendimai dl kain ir gamybos apimties skiriasi priklausomai nuo to, kokioje akoje funkcionuoja firma. ekonomikoje iskirti kiekvien ak nemanoma, nes j labai daug ir skirting, todl ekonomistai iskiria kelet rinkos modeli arba vadinamj rinkos struktr. rinkos struktra tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos, tai yra svarbiausi rinkos poymi visuma, apibdinanti firm elgsen. svarbiausi rinkos struktros elementai firm skaiius ir dydis, gaminamos produkcijos pobdis, firmos poveikis kainai, jimo ak ir ijimo i jos slygos. Pagal iuos bruous skiriamos keturios pagrindins struktros (2.1 lentel): 1. Grynoji (tobula) konkurencija. 2. Grynoji monopolija. 3. oligopolija. 4. monopolin konkurencija. Tobula konkurencija kratutinis ir daugiau teorinis modelis, taiau artim rink yra, pvz.: kai kuri ems kio produkt rinkos, vertybini popieri bira, usienio valiutos rinka. is modelis turi didel teorin prasm, nes grynosios konkurencijos rinka tai standartas, kuris leidia vertinti kit rinkos struktr bei realiosios ekonomikos efektyvum. Grynosios (tobulosios) konkurencijos bruoai: daug dalyvi. akoje yra labai daug firm, jos visos maos, todl jos gamina ir parduoda tik ma akos produkcijos dal. Produkto homogenikumas (vienarikumas). Visi pardavjai silo standartizuot produkcij, t.y. vis firm produkcijos kokyb, pakuot, dizainas, pardavimo slygos ir kt. yra vienodos. Pardavjai tokiu atveju turi vienodas produkcijos realizavimo galimybes, nes pirkjams nesvar25

bu, i ko j pirkti. Produkto homogenikumas lemia tai, kad tobulos konkurencijos rinkoje nra nekainins konkurencijos. rinkos dalyviai neturi takos rinkos kainai. kiekviena firma ar pardavjas rinkoje yra kain gavjas, t.y. pardavjas rinkoje randa nusistovjusi kain, prie kurios turi prisitaikyti ir kurios negali pakeisti. jimo ir ijimo laisv. Grynoji monopolija antrasis kratutinis rinkos modelis. teisiniu poiriu monopolija iimtin teis tam tikram objektui (gr. mono vienas, polio parduoti). Bruoai: Vienintelis pardavjas. tokiu atveju viena firma atstovauja tam tikrai ekonomikos akai. monopolistas gamina unikal produkt. unikalus jis ta prasme, kad neturi artim substitut. tokiu atveju pirkjas neturi alternatyv, jis arba turi pirkti prek, arba jos atsisakyti. monopolin firma gali labai kontroliuoti produkto kain, nes ji gamina ir kontroliuoja bendr produkcijos pasilos kiek. monopolin firma nustato kain ir prie jos priderina tam tikr apimt. Pasireikia monopolin (rinkos) galia, kurios esm galimyb kontroliuoti kain lyg ir produkt prieinamum rinkoje. eiti monopolin rink praktikai nemanoma. Paprastai rinka vadinama monopoline, jei daugiau nei tredalis pasilos tenka vienam gamintojui. monopolijos legalios, kai yra teisikai patvirtintos (lietuvos patas), nelegalios tada, kai yra slapti susitarimai, kurie yra draudiami. Monopolin konkurencija tokia rinkos struktra, kai veikia gana daug nedideli firm, gaminani diferencijuot tos paios paskirties produkcij. Bruoai: Gana didelis firm skaiius. Produkto diferenciacija: vieno pardavjo siloma prek kuo nors skiriasi nuo konkurento tos paios paskirties preks. atskira firma turi nedidel tak produkto kainai. jimo ir ijimo laisv. kad prek tapt unikali ir pritraukt pirkjus, o gamintojas (pardavjas) tapt monopolistu, firmos plaiai naudoja reklam, pakuotes, firmos enklus, pirkj kreditavim, papildomas paslaugas (garantin prieira ir pan.). Parduodamos preks turi daug substitut, todl daug monopolizuoti negali. Oligopolija. tai ketvirta pagrindin rinkos struktra. tai tokia rinkos struktra, kurioje didel pasilos dalis tenka kelioms stambioms firmoms. Bruoai:26

2.1 lentel. rinkos struktros ir j bruoai Specifiniai bruoai Firm skaiius Produkt tipas Kain kontrols galimybs Nekainin konkurencija Pavyzdiai Grynoji konkurencija Labai daug ma Homogeniki (vienariai) Nra Monopolin konkurencija Daug Diferencijuoti Oligopolija Keletas stambi firm Homogeniki / diferencijuoti Didel Grynoji monopolija Viena Unikals

Labai maa

Labai didel

Nra Valiut rinka, vertybini popieri bira

Yra Paslaug rinka, mamenin prekyba

Yra labai plati Automobiliai, metalai

Nra Deimant korporacija Debirs

rinkoje dominuoja keletas tarpusavy konkuruojani rink. Gaminamas produktas gali bti arba homogenikas (aliuminio, plieno produkcija), arba diferencijuotas ir skirtis techniniais parametrais, pakuote, dizainu ir pan. (automobili, buitins technikos gamyba). oligopolins firmos gali labai kontroliuoti kainas, bet daniausiai nenori j keisti. jimas oligopolin rink yra labai sudtingas: nauja firma oligopolin rink gali eiti tik gamindama didel produkcijos kiek, tai jai leist sumainti bendrsias vidutines snaudas. tam savaime reikia labai dideli finansini itekli. Yra tik kelios firmos, tai reikia, kad gamyba akoje labai koncentruota. Pramons akos koncentracijos laipsnis paprastai nustatomas kaip keturi firm procentin dalis i pramons akos pardavimo apimties. Yra dar tokios rink struktros, kaip monopsonija, oligopsonija, duopolija ir dvipus (dvial) monopolija. monopsonija rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkjas (pvz., ignalinos ae), oligopsonija keli stambs pirkjai, duopolija du pardavjai, dvipus monopolija egzistuoja tik vienas pardavjas ir vienas pirkjas. efektyvios rinkos funkcionavimas be konkurencijos praktikai yra nemanomas. konkurencija (lot. concurrerre) bgti drauge.27

2.3. Paklausa ir pasila2.3.1. Paklausa ir paklausos kreivrinkos subjekt pirkjo ir pardavjo (vartotojo ir gamintojo) interesai rinkoje reikiasi pasilos ir paklausos forma. svarbiausi rinkos elementai yra paklausa, pasila ir kaina. tam tikros preks paklausos apimtis tai preks kiekis, kur pirkjas nori ir gali sigyti per tam tikr laikotarp. Paklausa priklauso nuo preks kainos bei kit veiksni: Q(D)= f(P, I, PS , PC , N, CT, ...), (3)

ia: Q(D) preks paklausos apimtis; P preks kaina; I vartotojo pajamos; PS preki substitut kaina; PC komplementari (komplektini) preki kaina; N vartotoj skaiius; CT vartotoj skonis, kiti, nepaminti, veiksniai. kaina pagrindinis veiksnys paklausos ir pasilos modelyje, kai galioja slyga ceteris paribus. ryys tarp kainos ir kiekio yra gana pastovus, todl vadinamas paklausos dsniu: paklausos apimtis paprastai kinta prieinga kainos kitimui linkme, pvz., jautienos paklausa tam tikrame lietuvos rajone (2.2lentel, 2.3 pav.).2.2 lentel. Jautienos paklausa Kaina, Lt/kg 10 12 15 18 Paklausos apimtis, tkst.kg 85 60 38 20P 18 15 10 20 38 85 D Q

2.3 pav. Jautienos paklausos grafikas

Paklausa tai visa kreiv. tai daugyb kiekvienos nustatytos kainos ir paklausos apimties kombinacij. Jeigu sudtume vis rinkos pirkj individualias paklausas, gautume visos rinkos bendr paklaus. Pvz., kai rinkos pusiausvyros kaina P = 10 lt, rinkos paklausos apimtis QDM = 10 + 15 + 20=45vnt. (2.4pav.). taiau jeigu kaina nukrist iki 8lt, kiekvieno vartotojo perkami kiekiai, taip pat ir rinkos paklausos kiekis keistsi (duomenys skliausteliuose).28

P 10 8

10(11) 15(16) 20(21) III I II pirk jas pirk jas pirk jas

45(48)

Q

2.4pav. Individuali ir rinkos paklausa

Paklausos dsn galima paaikinti: pagal majanio ribinio naudingumo dsn; remiantis pajam ir substitucijos efektais. Pajam efektas rodo, kad mogus gali sau leisti nusipirkti daugiau tam tikros preks vienet emesne kaina, neatsisakydamas kit alternatyvi preki. taip yra todl, kad preks kainos sumajimas reikia, jog padidjo vartotojo realiosios pajamos, t.y. u tam tikr pinig kiek jis gali sigyti daugiau preks vienet. substitucijos efektas reikia, kad kainai majant mogui atsiranda paskata sigyti pigesn prek vietoj analogik preki, kurios yra dabar santykinai brangesns. Pajam ir substitucijos efektas visada veikia kartu.

2.3.2. Paklausos kitimo veiksniaiPaklausos kiekio pokytis judjimas iilgai paklausos kreivs. Paklausos pokyius rodo paklausos kreivs poslinkiai koordinai sistemoje: paklausos padidjimas vaizduojamas paklausos kreivs poslinkiu P dein, sumajimas kair (2.5pav.). Pokytis AB kinB P1 ta paklausos apimtis, keiiantis A kainai, D0D1 kinta paklau- P0 D0 sa, esant tai paiai kainai. D1 tarkim, kad prek gamQ1 Q0 Q tins dujos. tada paklausos 2.5pav. Paklausos kiekio ir paklausos pokyiai funkcija:29

Q(D)= f(P, I, P(s), P(c), ...),

(4)

ia: P preks kaina; I vartotojo pajamos; P(s) preki substitut kaina; P(c) komplementari (komplektini) preki kaina. Galimi paklausos kitimo veiksniai: 1. Preki substitut kain kitimas (2.6 pav.). Padidjusi preks kaina padidina ios preks pakaitalo paklaus (sumajusi atvirkiai). atsisakant naftos ar jos kainai didjant, gamtini duj paklausa didja. 2. komplementari preki kain kitimas (2.7 pav.). Vienos i komplementari preki pabrangimas sumaina kitos preks paklaus. Gamtini duj paklausa maja, didjant duj rangos kainai, nes maja duj rangos paklausos kiekis. 3. oro slygos. altu oru paklausa didja (dujini krosneli, duj ir pan.). 4. Vartotoj pajam kitimas (2.8 pav.). Pirkjo pajam padidjimas didina normalios ir auktesns kokybs preki paklaus bei maina emesns kokybs preki paklaus. auktesns kokybs preke (normalP P

P1 D1 D0 Qdujos P0 0 Q1 Q0 D Qnaftos

2.6pav. Preki substitut kain taka paklausaP P

P1 D0 D1 Qdujos P0 0 Q1 Q0 D Qduj ranga

2.7pav. Komplementari preki kain taka 30

P

Blogesn s kokyb s prek

P

Auktesn s kokyb s prek

D0 D1 Q D0

D1 Q

2.8pav. Vartotoj pajam kitimo taka paklausai

goods) laikoma prek, kurios perkama daugiau, kai pajamos padidja (kiti veiksniai yra nekintami). emesns kokybs preke (inferior goods) laikoma prek, kurios perkama maiau, kai pajamos didja (kiti veiksniai yra nekintami). Pvz., margarinas keiiamas sviest, padvti drabuiai naujus ir pan. augant vartotoj pajamoms, preki paklausa gali ir padidti, ir sumati priklausomai nuo preki kokybs, kainos ir kt. veiksni. 5. ateityje laukiamos pajamos ir kainos: galima einamajam vartojimui ileisti daugiau pinig. Jei pirkjas tikisi, kad preks kaina padids, ta preke apsirpinama i anksto (tai padidina preks paklaus). 6. Vartotoj skaiiaus kitimas. 7. Vartotoj skonis, mada. 8. reklama, kiti veiksniai. Paklausos dsnis nusako preki kiekio ir kainos tarpusavio ry, taiau preks kaina nra vienintelis veiksnys, veikiantis paklaus.

2.3.3. Pasila ir pasilos kreivPreks pasilos apimtis preks kiekis, kuri pardavjas nori ir gali parduoti per tam tikr laiko tarp: Q(s)= f(P, PR, t, N, ), (5)

ia: Q(s) pasilos apimtis; P preks kaina; PR naudojam itekli kaina; T technologijos lygis; N gamintoj skaiius. Pasilos apimtis priklauso nuo kainos ir kit veiksni. Pasilos apimtis paprastai auga didjant preks kainai: kuo auktesn kaina, u kuri galima31

parduoti prek, tuo daugiau pelno gauna gamintojas, kai gamybos ilaidos nekinta. tai skatina gamintoj pateikti rink daugiau preki, be to, auktesns kainos ir pelnas pritraukia rink nauj gamintoj. ryys tarp kainos ir kiekio yra pastovus. Pasilos dsnis: pasilos apimtis paprastai kinta kainos kitimo linkme. Pasila vis kombinacij suma (2.3 lentel, 2.9pav.).2.3 lentel. Jautienos pasila Kaina,Lt/ kg 5 10 15 20 Pasilos apimtis, tkst. kg 2 20 50 7010 0 S

20 15

20

50

70

Q

2.9pav. Jautienos pasilos grafikas

Pasilos kreivs padt ir nuolydio kamp lemia preks gamybos ilaidos. Pasila paprastai negali bti padidinta, nepakeliant produkcijos vieneto gamybos ilaid. natralu, kad firmos nenors pristatyti preki, kol j kaina nepadengs vis gamybos ilaid. Pasilos kitim be kainos taip pat gali lemti: 1. naudojam itekli kainos. Jei didja itekli kainos, pasila maja. 2. technologija. Gerjant technologijai, gamybos ilaidos maja ir pasilos kreiv gali pasislinkti dein. 3. Gamintojo laukiami kain ir technologij pasikeitimai. Jei laukiama kain padidjimo, pasila sumas. 4. kredito gavimo galimybs. Jei palkanos maja, maja ir gamybos ilaidos, pasila iaugs. 5. mokesiai ir dotacijos. majant mokesiams, pasila didja. 6. kit preki kainos. kiaulienos kainai krintant, bus gaminama daugiau jautienos ir jos pasila dids. 7. Gamintoj skaiius. kuo daugiau gamintoj, tuo didesn pasila.

32

2.3.4. Pasilos ir paklausos sveika rinkos pusiausvyrarinkoje yra pusiausvyra (market equilibrium), kai preks kaina tokia, kad preki kiekis, kur gamintojai nori parduoti, sutampa su preks kiekiu, kur pirkjai nori pirkti. tai situacija, kai rinkos kaina tenkina ir gamintojus, ir pirkjus. rinkos kainos nustatomos atsivelgiant pasilos ir paklausos balans (2.4 lentel).2.4 lentel. Paklausos ir pasilos balansas Kaina (1) 4 8 12 16 20 Paklausos apimtis (2) 80 55 35 20 10 Pasilos apimtis (3) 5 20 35 50 60 Perteklin paklausa (4)= (2) (3) 75 35 0 30 50 Kainos kitimo kryptis (5) auga auga pastovi maja maja

kainai nukrypus nuo pusiausvyros, pradeda veikti rinkos jgos. Jei kaina kokiu nors bdu bt ufiksuota emame lygyje, tai u toki kain pirkjas nori pirkti daugiau negu pardavjai nori parduoti, t.y. paklausa virija pasil ir susidaro deficitas. Pirkjai nerast to kiekio, kur nort pirkti ir konkuruot tarpusavyje. tokia padtis vadinama gamintojo rinka. Jei kaina P Perteklin pasila (perteklius) S bt atitinkamai ufiksuota auktaP1 me lygyje, rinkoje atsirast preki perteklius ir pardavjai nerast paE kankami pirkj, kad galt realiPE zuoti vis silom produkcij. iuo atveju tarpusavy konkuruot pardavjai ir tokia padtis rinkoje vadiP2 nama vartotojo rinka. Pusiausvyros D Perteklin paklausa (trkumas) kaina PE tokia kaina, kai pasilos Q Q0 QE Q1 apimtis lygi paklausos apimiai ir i apimtis vadinama pusiausvyros ap- 2.10pav. Rinkos pusiausvyros modelis imtimi QE (2.10pav.). (Alfredo Maralo kryius)33

Jei mes laikysime visus parametrus pastoviais (iskyrus kain), tai paklausos ir pasilos lygtys yra paklausos ir pasilos kreivi algebriniai ekvivalentai. Pusiausvyra bus pasiekta, kai rasime kain, kuri sulygins pasilos ir paklausos apimtis: (6) QD= QS, ia: QD paklausos kiekis; QS pasilos kiekis. Jeigu kaina atitinka slyg QD=QS, tai tokia kaina panaikina preki pertekli ir trkum. rinkos pusiausvyra yra dinamika, nes pusiausvyros kain ir pusiausvyros kiek veikia paklausos ir pasilos pokyiai. laisvosios rinkos slygomis pertekliai ir trkumai paprastai vienas kit eliminuoja. kaina vienintelis ekonominis dydis, darantis tak tiek paklaus, tiek pasil. Voratinklio teorema Paklausos, pasilos ir kainos dinamik galima paaikinti taikant supaprastint model, kuris vadinamas voratinklio teorema. Pirkj reakcija naudojamos preks pinigins verts pasikeitim gali bti greita, todl galima teigti, kad paklausos dydis yra preks kainos funkcija. Gamintojas paprastai negali momentaliai reaguoti kainos pasikeitim pasilos kiekio didinimu, nes gamybos apimiai pakeisti reikia tam tikro laiko periodo (pvz., ems kyje tam reikia itis met). todl realu ireikti preks verts ir pasilos ry rinkoje, jeigu laikytums prielaidos, kad pasila priklauso nuo prajusi met kainos arba i met kainos lemia ir ateinani met pasilos dyd. Jeigu esam met kaina yra P1, ateinani met pasila bus Q2 (2.11pav.,a). taiau is kiekis bus nupirktas tik esant kainai P2. dar kitais metais pasila sumas iki Q3 Bet toks kiekis, kaip matome i grafiko, bus nupirktas u didesn kain P1.P P1 S P P1 P3 PE P2 D a 0 b 0 P2 D S

Q3

Q2

Q

Q3

QE Q 4 Q 2

Q

2.11pav. Voratinklio modelis 34

toliau nagrindami slygin pavyzd matysime, kad kaina svyruoja tarp P1 ir P2, o parduodam ir perkam daikt kiekis tarp Q2 ir Q3. modifikuotas voratinklio modelis rodo savaimin kainos artjim pusiausvyros tak. Grafike (2. 11 pav., b) pavaizduotas kainos ir paklausos bei pasilos kiekio svyravimas, kai pasilos kreiv yra maiau pasvirusi negu paklausos kreiv (i kreivi pasvirimo reikm ir veiksniai aikinami elastingumo teorija). kai kaina yra P1 ji lemia pasilos dyd antraisiais metais Q2 bet jis bus parduotas maesne kaina P2, taiau i kaina lems dar kit met pasilos kiek, kuris bus lygus Q3. Bet toks kiekis, parduotas kaina P3, dar kitais metais paskatins pasilos kiekio kitim iki Q4. tokie gstantys paklausos pasilos kiekio ir kainos svyravimai neivengiamai artja tak, kuriame kaina lygi PE, o kiekis QE. tai ir yra pusiausvyros kaina ir kiekis.

2.3.5. Pasilos ir paklausos kitimasPusiausvyros kaina nra greitai nustatoma ir ilgai isilaikanti. Jeigu kinta bet koks veiksnys, iskyrus kain, kinta ir paklausa, ir pasila arba abi kartu. Paklausos arba pasilos, arba abiej poslinkis sukelia pusiausvyros kainos ir pusiausvyros produkcijos apimties pokyius. Paklausos kitimas (kai nekinta pasila, bet keiiasi paklausa, tarkime, dl kintani pajam). majant vartotoj pajamoms, paklausa maja, o pasila nekinta (2.12pav.). esant kainai P0, paklausos apimtis sumat nuo Q0 iki Q2. taigi kainos sumajimas veikia kaip amortizatorius, nes tada paklausos apimtis sumaja tik iki Q1. Paklausos sumajimas ir paklausos kreivs poslinkis kair sukelia du efektus: pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties sumajimo. Paklausos padidjimas ir paklausos kreivs poslinkis dein taip pat sukelia du efektus (2.13pav.): pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties padidjimo. ivados: 1. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos padidjim ir atitinkamai paklausos kreivs poslink dein, padidina pusiausvyros kain ir produkcijos pusiausvyros apimt, esant pastoviai pasilai. 2. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos sumajim ir atitinkamai paklausos kreivs poslink kair, sumaina pusiausvyros kain ir produkcijos pusiausvyros apimt, esant pastoviai pasilai. Pasilos kitimas (kai nekinta paklausa, bet keiiasi pasila, tarkime, dl kintani gamybos ilaid).35

P

S E E1 D0 D1 Q0 Q

P S

P0 P1

P1 P0 E Q0

E1 D1 D0 Q1 Q

Q1

2.12pav. Paklausos majimas

2.13pav. Paklausos didjimas

esant pradinei kainai P0, atsiranda perteklin paklausa (skirtumas tarp Q0 ir Q2), todl kaina auga nuo P0 iki P1 (2.14pav.). nauja pusiausvyra nusistovi take E1, kur paklausos apimtis Q1. Pasilos sumajimas ir pasilos kreivs poslinkis kair sukelia pusiausvyros kainos padidjimo efekt ir pusiausvyros apimties sumajimo efekt. Jei kaina nepadidt, tai pasilos apimtis sumat nuo Q0 iki Q2. taiau jei pasila padidt (2.15pav.), tai padidjimas ir pasilos kreivs poslinkis dein sukelt pusiausvyros kainos sumajimo ir pusiausvyros apimties padidjimo efektus. ivados: 1. Visi veiksniai, mainantys pasil ir stumiantys pasilos kreiv kair, padidina pusiausvyros kain ir sumaina pusiausvyros apimt. 2. Visi veiksniai, sukeliantys pasilos augim ir stumiantys pasilos kreiv dein, sumaina pusiausvyros kain ir padidina pusiausvyros apimt. Pasilos ir paklausos kitimas: kadangi rinkos pusiausvyra yra dinamika (nes pusiausvyros kain ir pusiausvyros kiek veikia paklausos ir pasilos pokyiai), pusiausvyros takasP E1 P1 P0 E0 D S1 S0 P E0 P0 P1 E1 D S0 S1

Q2

Q1

Q0

Q

Q0

Q1

Q

2.14pav. Pasilos majimas 36

2.15pav. Pasilos didjimas

gali keisti savo padt, veikiant vairiems veiksniams. todl rekomenduojama ianalizuoti ir tokius rinkos pusiausvyros pokyius: kai pasila didja, o paklausa maja; kai pasila maja, o paklausa didja; kai ir paklausa, ir pasila didja; kai ir paklausa, ir pasila maja. Preki kainos ir paklausos bei pasilos priklausomyb danai vadinama kain arba rinkos mechanizmu.

2.4. Vyriausybs taka rinkos pusiausvyraiPaklausos ir pasilos model galima naudoti kain reguliavimo pasekmms analizuoti. Jeigu Vyriausyb nustato kain, tai perteklius ar trkumas sudaromas dirbtinai ir sugriaunama rinkos pusiausvyra. Paprastai vyriausyb nustato minimalias ar maksimalias kain ribas. Paklausos kreiv D pasislenka dein D1 padt (2.16pav.). Vyriausybs nustatyta minimalioji kaina P1 tampa pusiausvyros kaina (susidaro nauja pusiausvyra E1). Vyriausybs nustatyta minimalioji kaina (price floors) reikia, kad negalima parduoti pigiau negu ia kaina. daniausiai minimalioji kaina nustatoma ems kio produkcijai ir darbo umokesiui. Ji garantuoja kininkams btinas pajamas, o dirbantiesiems minimal gyvenimo lyg. minimalioji kaina yra pagalbos gamintojui forma. i kaina yra nustatoma aukiau pusiausvyros kainos, nes vartotojai perka maesn preki kiek (QD 1. laikoma, kad paklausa yra elastinga kainos atvilgiu, iuo atveju norimo pirkti preki kiekio santykinis pokytis yra didesnis u kainos santykin pokyt. kainai sumajus 20proc. (nuo 5lt iki 4lt) paklausos apimtis padidja dvigubai, t.y. 100proc.: E=5. 4. Vieneto elastingumas. iuo atveju paklausos elastingumo koeficientas E=1. E = 100 % / 20 % = 5 P Vienetinis elastingumas tai padtis, kai A 5 kainos procentinis pokytis sukelia tok pat B 4 paklausos kiekio procentin pokyt (3.4 pav.). 5. Santykinis neelastingumas situQ 20 40 acija, kai kainos procentinis pokytis sukelia maesn pasilos ar paklau- 3.3pav. Santykinis paklausos sos apimties pasikeitim (3.5pav.). elastingumas41

P5 4

E = 20 % / 20 % = 1 A B

P5 4

E = 5 % / 20 % = 0,25 A B

20 24

Q

20 21

Q

3.4pav. Vienetinis paklausos elastingumas

3.5pav. Santykinis paklausos neelastingumas

kai 0