of 296/296
IGORIS PANOVAS MIKROEKONOMIKA Vadovėlis Vilnius 2013 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

17 910 Mikroekonomika - MRU

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of 17 910 Mikroekonomika - MRU

17 910_Mikroekonomika.inddRecenzavo: prof. dr. Romas Lazutka, Vilniaus universitetas prof. dr. Gediminas erniauskas, Mykolo Romerio universitetas doc. dr. Algis Dobravolskas, Mykolo Romerio universitetas
Autoriaus indlis: lekt. Igoris Panovas – 11,8 autorinio lanko
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Eko- nomikos katedros 2012 m. birelio 7 d. posdyje (protokolo Nr. 1EK-7) pritarta leidy- bai.
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto tarybos 2012 m. birelio 14 d. posdyje (protokolo Nr. 2EFV-15) pritarta leidybai.
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Finans ekonomikos studij programos komiteto 2012 m. birelio 21 d. posdyje (protokolo Nr. 1EK-8) pritarta leidybai.
Mykolo Romerio universiteto Mokslini-mokomj leidini aprobavimo leidy- bai komisijos 2012 m. lapkriio 14 d. posdyje (protokolo Nr. 2L-38) pritarta leidybai.
Visos knygos leidybos teiss saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali bti dauginama, taisoma arba kitu bdu platinama be leidjo sutikimo.
© Mykolo Romerio universitetas, 2013ISBN 978-9955-19-506-1
3
tuRINyS
vadas ......................................................................................................................9
4 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
4. VARTOTOj ELGESYS .................................................................................69 4.1. Vartotoj pirmenybs .......................................................................69 Abejingumo kreivs ..............................................................71 Ribin keitimo norma ...........................................................74 Vartotojo naudingumas ........................................................77 Ordinaliojo ir kardinaliojo naudingum palyginimas ....79 Naudingumo funkcija ...........................................................82 4.3. Biudeto apribojimas ........................................................................84 4.4. Vartotojo pasirinkimo optimizavimas ...........................................88 Vartotojo racionalumas ........................................................88 Vartotojo pusiausvyra ...........................................................89 Matematinis rodymas .........................................................90 Vartotojo perviršio pasisavinimas .......................................91 4.5. Vartotojo reakcija biudeto apribojimo pokyius ......................93 Pinigini pajam pokytis ....................................................93 Kain pokytis .........................................................................95 Vartotojo paklausos kreiv ...................................................96 Pajam ir keitimo efektai ......................................................98 Gifeno preks .......................................................................102 Paklausos kreiv ir vartotojo perviršis ..............................103 Apibendrinimas ...................................................................105
11. BENDROjI PUSIAUSVYRA ......................................................................238 11.1. Ekonominio efektyvumo svoka ................................................239 Tobula konkurencija ir efektyvumas bendrosios pusiausvyros modelyje ........................................................240 Gamybos efektyvumas ........................................................241 Vartojimo efektyvumas .......................................................243 Gamybos galimybi kreiv .................................................245 Vartojimo galimybi kreiv ..............................................247 Apibendrinimas ...................................................................251
8 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Literatra ................................................................................................292
9
Vadas
Šis vadovlis skirtas susipainti su ekonomikos teorijos pagrindais. Teorija yra abstraktus, apibendrintas dalykas, o ekonomikos proble- mos, atvirkšiai, – visada realios ir konkreios. Todl neretai pasigirsta nuomoni, kad realias problemas geriau sprsti praktiniais metodais, nes teorija per daug nutolusi nuo gyvenimo. Taiau tokio poirio ša- lininkai pamiršta, kad neišmanant teorijos nemanoma netgi suformu- luoti praktini problem sprendimo bd, nes btent teorijoje gldi bet kokio supratimo šaknys. Tam tikra prasme kiekviena teorija – tai lyg specifin sav odyn turinti kalba, kuri suprantama tik susipai- nusiems su ja.
Vadovlyje pasistengsime atskleisti, kodl, norint suprasti prak- tines ms pasaulio problemas, svarbios teorins inios ir kokie yra teorinio ekonomikos painimo metodai. Laikui bgant ir kaupiant i- nias, šie klausimai darysis vis aiškesni. Susipainsime su pagrindin- mis ekonomikos teorijos svokomis ir naudosims jomis aiškindamiesi praktines problemas – taip atskleisime gilumin j prasm, kuri yra nesuvokiama tiems, kas ekonomik laiko nepraktišku mokslu.
Pirmiausia turime apsibrti ms tyrim objekt ir galinius iš- kilti pagrindinius klausimus.
11
1.1. Kas yra ekonomika
Ekonomika1 kaip socialinis mokslas egzistavo gerokai anksiau nei pasigirdo pirmieji bandymai apibrti, kas yra ekonomika. Šiuo klausimu yra vairi nuomoni ir neretai jos viena kitai prieštarauja. Kartais juokaujama: „Ekonomika yra tai, kuo usiima ekonomistai.“
Šiuolaikinis ekonomikos apibrimas orientuotas mogaus elge- sio aspektus, kai mogaus norai – beribiai, o prieinami ištekliai, lei- diantys tuos norus patenkinti, – riboti. Ekonomistas Lionelis Robinsas (Lionel Robbins) – pirmasis, pasils ekonomikos objekto nustatymo problem pradti nagrinti nuo beribi nor ir ribot ištekli santy- kio  – raš: „Ekonomika – tai mokslas, nagrinjantis mogaus elges kaip mogaus sieki ir ribot ištekli jiems pasiekti ryš, kai ištekliai gali bti naudojami vairiais bdais.“2
Dauguma šiuolaikini ekonomikos apibrim tik detalizuoja ir išpleia š L. Robinso sukurt apibrim. Štai daniausiai naudojamas ekonomikos apibrimas, sukurtas Nobelio premijos laureato Polo Sa- muelsono (Paul Samuelson): ekonomika – mokslas apie tai, kaip ver- tingoms grybms pagaminti ir joms paskirstyti monms visuomen naudoja retus išteklius.3
1 odis „ekonomika“ lietuvi kalboje turi dvi reikšmes – kis ir ekonomikos teorija. 2 Robbins, L. The Nature and Significance of Economic Science. London: Macmillan &
Co., 1935, p. 16. 3 Economics is the study of how societies use scarce resources to produce valuable
commodities and distribute them among different people. Samuelson, Paul A., William, D. Nordhaus: Economics -16th ed. 1998, McGraw – Hill, p. 4
12 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
1.2. Esmin ekonomikos problema
Mes tiesiog nepajgs esam ribot ištekli paversti tomis pre- kmis ir paslaugomis, kurias nortume vartoti. Gamybos efektyvumas arba nauj ištekli atsiradimas ir gausa šiuo atveju ypatingos reikšms neturi – ms norai visada lenkia ms galimybes.
Ekonomika danai vadinama niriu mokslu. Tai iš dalies teisin- ga, bet ne todl, kad šis mokslas bt nuobodus. Greiiau atvirkšiai. Mokslas, nagrinjantis tokius domius klausimus, negali bti nuobo- dus. Ekonomik pavadinti niria galima tik viena prasme – dl ištekli ribotumo mums vis tenka atsisakyti daugelio dalyk, kuriuos nortu- me turti. Todl tam tikra prasme ekonomika yra panaši pasiuntin, atnešus blog ini. O daugelis moni ekonomins analizs rezulta- tams priešinasi dl tos paios prieasties kaip ir karalius, saks nukirs- ti pasiuntiniui galv. Kad ir kaip bt gaila, bet tai atneštosios inios prasms nekeiia.
Trkumas lemia, kad mums nuolat tenka rinktis, o bet koks pa- sirinkimas yra susijs su kaštais. Kaskart pasirinkdami koki nors g- ryb, kitos mes turime atsisakyti, o tos kitos grybs vert ir yra ms padaryto pasirinkimo kaštai. Ekonomisto siuniama inia yra tokia: kiekvienas pasirinkimas yra susijs su kaštais. Ši mint labai gerai iš- reiškia tarp ekonomist populiarus posakis: „Nemokam piet neb- na“.
Nordami priimti protingus ekonominius sprendimus, btinai turime numatyti ir suskaiiuoti praleistas alternatyvias galimybes ir j kain.
Aiškus kiekvienos kio sistemos tikslas – ribotus išteklius naudoti ten, kur j rezultatas pats vertingiausias iš vis galim. Taigi trku- mo problema virsta ribot ištekli nukreipimo veiklos sritis, kuriose jie geriausiai bt panaudojami, problema. Tam turime inoti ištekli vert kiekvienu iš galim j panaudojimo variant. Tik tada galima suinoti, kokie yra kiekvieno sprendimo dl ištekli panaudojimo al- ternatyvs kaštai. Tai reiškia, kad ištekliai turi bti naudojami ten, kur jie sukuria didiausi vert arba kur j vert viršija kaštus.
131. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
1.3. Mikroekonomika
Mikroekonomika – ekonomikos teorijos šaka, kuri ekonomikos sistemoje mikrolygiu (t. y. atskiro pirkjo, gamintojo arba preks ly- giu) sprendia retumo problem. Šiame vadovlyje daugiausia dmesio skirsime sprendimus priimantiems ir sav tiksl siekti bandantiems monms. Vartotoj ir gamintoj elgesio bei j sveikos supratimas pads susigaudyti, kas ir kaip sprendia – kokios preks bus gaminamos, kas jas gamins, kaip gamins ir kaip jos bus paskirstytos. Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos atsako mikroekonomin analiz.
Nors mikroekonomin analiz iš esms nagrinja atskir indivi- d elges, jeigu mes juos irtume kaip izoliuotus vienas nuo kito, daugyb klausim likt nuošalyje. Beveik visos ekonomins veiklos r- šys reikalauja daugelio moni bendradarbiavimo ir koordinuot j pastang. Pavyzdiui, kad ms parduotuvse bt drabui, darniai dirbti turi tkstaniai moni. Kad js galtumte nešioti drabuius, nesuskaiiuojama daugyb moni naftos perdirbimo monse, ems kio laukuose, transporto bendrovse, siuvimo monse, parduotuv- se, sandliuose ir kitur turi suderinti savo veiksmus, kad pagamint silus, audinius, sukurt drabui modelius, teikt transporto ir par- davimo paslaugas ir t.  t. js sprendimo nusipirkti kostium, batus, televizori, automobil ar kuri nors kit iš tkstani galim preki skm priklauso nuo begals kit moni sprendim, priimt taip, kad jie sutapt su js planais. Lygiai taip pat kiekvieno skmingo gamin- tojo sprendimai turi bti koordinuojami su tkstani (danai – mili- jon) vartotoj ir kit gamintoj planais.
Kaip milijon individ, kuri kiekvienas vadovaujasi palyginti ribota informacija ir savo siaurais interesais, ekonominiai sprendimai tampa koordinuoti? Kas leidia t koordinacij palaikyti? Atsakymas – rinka ir kainos. Tai pagrindiniai visuomenins kontrols mechanizmo elementai, kurie tarpusavyje nesusijusi veiklos rši veiksmus nu- kreipia sutartiniu koordinuotu srautu. Vienas iš svarbiausi mikroe- konomikos studij tiksl – suprasti, kaip rinkos (arba kain) sistema koordinuoja ekonomin veikl.
Vis dlto kartais rinkos mechanizmas pasirodo neveiksmingas, tada išteklius manoma perskirstyti taip, kad vien rinkos dalyvi pa-
14 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
dtis pagert, o kit – nepablogt. Mikroekonomikos rankiai pade- da suprasti rinkos yd prieastis ir numatyti jas reguliuojanios politi- kos priemones.
Kiekvienos ekonomikos sistemos veiklai takos turi ir valstybs, ir rinkos institucijos. Skirtingose ekonomikos sistemose valstybs ir rinkos takos deriniai yra nevienodi. Bet net ir daugiausia rinkos eko- nomikos principais paremtos sistemos iš esms veikia politins struk- tros suformuotomis slygomis.
Nors mikroekonomika tyrinja individuali sprendim primimo procesus ribot ištekli slygomis, ji taip pat paaiškina, kodl kartais individai yra link priimti kolektyvinius sprendimus. Mikroekonomi- ka taip pat naudinga tyrinjant politini metod efektyvum, skirstant ribotus išteklius gamintojams ir vartotojams.
1.4. Normatyviosios ir pozityviosios ekonomikos teorijos
Ekonomikos teorijas galima susisteminti ir išskirti pozityvisias ir normatyvisias. Pozityviosios teorijos paaiškina ekonomikos reiš- kinius – kas yra, kas buvo ir kas bus; normatyviosios – nurodo, kaip turi bti. Kai vertinant vien ar kit reiškin ekonomist nuomons išsiskiria, ieškodami argument jie remiasi pai susikurtomis subjek- tyviomis egzistuojani fakt interpretacijomis. Normatyvij teorij šaknys gldi etikos ir morals principuose, todl jos iš prigimties ne- gali bti paremtos moksliniais faktais. Nesutarim dl normatyvini teigini, toki kaip, pavyzdiui, „benzino kainos turi bti nustatomos teisingai“, moksliniais metodais išsprsti negalima. inoma, galima ap- skaiiuoti benzino kain, bet remiantis racionaliais kriterijais nusprs- ti, ar ji teisinga, ar ne – nemanoma.
1.5. Ekonomikos modeliai
151. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
suprasti, kad mus pirmiausia domins mikroekonomikos modeliai, su- kurti remiantis tam tikromis prielaidomis apie individ elges ir nau- dojami moni reakcijai ekonomini slyg pokyius prognozuoti.
Mikroekonomikos modelius priimta skirstyti bendrosios pu- siausvyros ir dalins pusiausvyros modelius. Prieš pradedant nagrinti j skirtumus, verta susipainti su pusiausvyros svoka. Pusiausvyra – tai bsena, kai nusistovi priešing jg pusiausvyra. Paimkime pavyz- d iš fizikos. Sferinio indo dugne esantis rutuliukas yra pusiausvyros padtyje, nes priešingomis kryptimis veikianios jgos yra lygios. jei- gu išorin jga rutuliuk iš tos padties išjudins, jai nustojus veikti, po kurio laiko rutuliukas vl grš pradin pusiausvyros padt. To- kia pusiausvyra yra laikoma stabilia arba tvarija pusiausvyra (angl. stable equilibrium). jeigu pusiausvyros padt negrtama – taip bt, jei rutuliukas stovt ant sferinio indo, pusiausvyros padtis laikoma nestabilia arba netvaria.
Kalbant ekonomikos kalba, pusiausvyra pasiekiama tada, kai visi rinkos dalyviai neturi vidini paskat keisti savo elges. Ši idja dauge- liu atvej yra ekonomins analizs pagrindas ir toliau ji bus nagrin- jama išsamiai, taip pat bus pltojama rinkos pusiausvyros koncepcija.
Bendrosios pusiausvyros modeliuose viskas priklauso nuo visko. Pavyzdiui, benzino kaina yra veiksnys, turintis takos ne tik nuperka- mam benzino kiekiui, bet ir visiems kitiems modelio elementams: nuo pagaminam automobili kiekio ir kain iki led kiekio ir kainos. Tai vis rink ryšio rezultatas. Nesunku numatyti, kad padidjusios ben- zino kainos veria mones ir nam kius taupyti degalus. Išsyk peršasi sprendimas – reikia pirkti lengvesnius automobilius, nes jie naudoja maiau degal. Lengvesni automobiliai paprastai reikalauja maiau darbo snaud ir mediag, todl ir kainuoja maiau. Pageidaujamos automobili kokybs pokytis darys tiesiogin tak ne tik automobili gamintojams, bet kartu ir j tiekjams, ir tiekj tiekjams, ir t. t. Kuo toliau tolstama nuo padidjusios benzino kainos tiesiogiai paveikt rink, darosi vis sunkiau nuspti galimus pokyius. Be konkrei tyri- m sunku pasakyti, kuris iš veiksni bus vyraujantis, vadinasi, sunku prognozuoti, kaip pasikeis led paklausa ir kaina. Galime tik konsta- tuoti, kad pasikeitusios benzino kainos kaip nors paveiks ir led kain.
16 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Bendrosios pusiausvyros analiz leidia ekonomistams pavelg- ti viso rinkos ekonomikos mechanizmo funkcionavimo vid. Ben- drosios pusiausvyros analiz ekonomistai naudoja siekdami atsakyti klausim, ar laisvosios rinkos ekonomika yra pusiausvira ir jeigu taip, tai ar ši pusiausvyra yra stabili. Vliau panagrinsime vien poir bendrosios pusiausvyros analiz ir jo taikym sprendiant tam tikras problemas.
Be bendrosios pusiausvyros modeli, ekonomistai nagrinja ir dalin pusiausvyr, kai tyrinja vien ar kelis individus, mones arba atskirt nuo visos ekonomikos rink. Dalins pusiausvyros modeliai sukuriami remiantis neakivaizdia prielaida – visi kiti elementai lieka pastovs (lot. ceteris paribus). Ši prielaid galima interpretuoti ir taip: atskiras individas, mon ar rinka nepasiduoda visos ekonomikos po- veikiui ir atvirkšiai. Iš to, k suinojome anksiau, galime sprsti, kad taip neturt bti. Vis dlto daniausiai išvadose, padarytose remiantis nesikeiiani vis kit slyg prielaida, klaidos bna tokios menkos, kad jas galima nekreipti dmesio.
jeigu, vertindami OPEC (tarptautin organizacija, vienijanti naft eksportuojanias valstybes) parduodamos naftos kainos poveik ben- zino kainai, neatsivelgsime automobili ir led rink sveik, ms išvad tikslumui tai neturs beveik jokio poveikio. Vis dlto tai ne visa- da akivaizdu. Pavyzdiui, padidjus OPEC parduodamos naftos kainai, kai visos kitos slygos nepakinta, benzino kaina padids ir tai leidia prognozuoti, kad:
1) dideli, daug kuro sunaudojani automobili pardavimas sumas,
2) ma, ekonomišk automobili pardavimas padids. Šios prognozs paremtos neakivaizdia prielaida, kad OPEC
kontro liuoja didij dal pasaulins naftos gavybos ir kad kiti naftos gavjai gavybos nepadidins. Tokia prielaida gali bti teisinga kalbant apie trumpj laikotarp. Ilguoju laikotarpiu didesns kainos greiiau- siai skatins naftos gavybos padidjim OPEC nepriklausaniose šalyse ir kartu kain sumajim, o tai savo ruotu gali pakeisti ma ir dide- li automobili gamybos santyk.
171. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
Vadinasi, jei ekonomistai siekia tiksliai numatyti ateit, jie turi i- noti, kokie veiksniai yra nekintami, kodl jie laikomi nekintamais ir kiek laiko padarytoji prielaida galioja. Remiantis alternatyviu poiriu (iš bendrosios pusiausvyros pozicij) kuriami sudtingi ekonominiai modeliai, j pagrindu daryti tikslias ekonomines prognozes sunku. To- dl dauguma ekonomini analizi yra atliekamos neperengiant dali- ns pusiausvyros struktr rib.
Mikroekonominius modelius dar galima skirti dinaminius ir sta- tinius. Statiniai mikroekonomikos modeliai apibdina pusiausvyros bsen, t. y. padt, išliekani tol, kol visos jgos, kurios yra dmesio objektas, yra lygios. Lyginamoji statika leidia palyginti pradin pu- siausvyros bsen su statine pusiausvyros bsena, susidarania paki- tus vienam iš pradins pusiausvyros veiksni. Šiuo atveju mus nelabai domina, kas vyksta paties proceso viduje, kai pereinama nuo vienos bsenos prie kitos. Transformacijos iš vienos pusiausvyros bsenos kit procesui tirti pasitelkiami dinaminiai mikroekonominiai mode- liai. Dauguma ms nagrinjam modeli yra statins pusiausvyros modeliai ir lyginamieji statiniai modeliai, skirti vykstantiems poky- iams tirti. Šie palyginti paprasti modeliai leidia išnagrinti daugum svarbiausi ekonomikos problem.
1.6. Metodologija
Ekonomika, kaip ir bet kuris kitas mokslas, taiko vairius metodus modeliams kurti ir patikrinti, kaip jie veikia. Metodologijos problem tema vairias nuomones danai išsako ir inomi ekonomistai. Aptarsi- me pagrindinius šiuo metu aktualius poirius.
Dedukcinis metodas pagrstas tam tikru prielaid ir aksiom, ku- rios laikomos akivaizdiomis ir nereikalaujaniomis logika paremto rodymo arba paneigimo, rinkiniu. O teorija kuriama jau priimtoms aksiomoms taikant logikos taisykles.
Šios metodologijos šalininkai teigia: jeigu teisinga pirmin aksio- ma , tai ir visi logiškai dedukcijos bdu iš jos išvesti teiginiai bus tei- singi. XX a. didiausias dedukcinio metodo šalininkas buvo Austrijos
18 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
mokyklai atstovaujantis ekonomistas Liudvikas Mizesas (Ludwig von Mises). Remdamasis viena pagrindine aksioma – mons atlieka s- moningus veiksmus nordami pasiekti iš anksto numatytus tikslus – jis sukr ekonomikos teorij. L. Mizesas taip pat teig, kad, norint empiriškai patikrinti bet kuri ekonomikos teorij, susiduriama su to- kiomis didelmis problemomis, kad toks patikrinimas tampa beveik nemanomas. Vadinasi, pagal ši metodologij bet kokiai ekonomikos teorijai pritarti arba j atmesti galima tik remiantis dedukciniais samp- rotavimais.
Indukcinio metodo pagrindu sukurtos teorijos pagrstos realiame pasaulyje vykstani proces stebjimu. Šios metodologijos šalinin- kai teigia, kad dedukciniai samprotavimai, paremti „tam tikra funda- mentalia prielaida“ arba „principu“ apie ekonomin elges, daugiau ar maiau nenaudingi vien dl to, kad jokia protinga „fundamentali prielaida“ šiuolaikini ini pasaulyje negali bti priimta. Tikrovje priimamiems sprendimams pagrsti naudojam ekonomikos teorij krimas reikalauja ymaus ekonominio mstymo poslinkio – nuo de- dukcinio, apriboto siaur aksiom, tyrimo iki skrupulingo empirinio tyrimo.
Abu šiuos metodus jungia loginio pozityvizmo metodologija. La- biausiai paplits Nobelio premijos laureato Miltono Fridmano (Milton Friedman) poiris pavadintas „ekonominiu pozityvizmu“. jis leidia kurti teorijas, hipotezes ir modelius, kurie paaiškina arba prognozuoja praeities arba ateities vykius. Tam gali bti naudojama begal vairi modeli, todl reikia kokio nors metodo, kuris padt surasti pat ge- riausi model. Loginio pozityvizmo metodologija pagrsta idja, kad vienintelis bdas sitikinti bet kokio modelio patikimumu yra praktiš- kai patikrinti, kaip tiksliai jo išvados sutampa su realiais faktais. Aišku, šis kriterijus negarantuoja, kad to vienintelio modelio rezultatai visais atvejais bus geresni nei kurio kito. Tam tikr galutin rezultat vieno- dai tiksliai gali išpranašauti dvi ar kelios teorijos. Paprastesne laikoma ta teorija, kuriai reikia maiau informacijos vykio baigiai numatyti. Teorijos produktyvumas matuojamas reiškini, kuriems ji gali bti taikoma, kiekiu ir ribomis, jos apsibriamos ieškant tolesni tyrimo bd. Ekonominio pozityvizmo metodologijoje pirmenyb teikiama paprastumui, o ne sudtingumui, produktyvumui, o ne apibrtumui.
191. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
1.7. Ekonomikos teorijos prielaidos ir apribojimai
Modeliai yra tikrovs abstrakcija. Kitaip tariant, teorijos kuriamos taip, kad dmesys bt sutelktas ties paiais svarbiausiais veiksniais, paaiškinaniais stebjimo duomen rinkini ryšius. Pavyzdiui, kur- damas msaini paklausos model, ekonomistas prads nuo apibr- im rinkinio: „Msainio kaina – tai pinig suma, u kuri galima nusipirkti vien msain“ ir „Msainis yra prek-pakaitalas, jeigu jis gali pakeisti kit prek“ (pvz., dešrain). Toliau ekonomistas daro ke- lias prielaidas, pavyzdiui: „Kiekvienas rinktsi ne maiau, o daugiau msaini“ ir „Vis kit preki kainos nekinta“. Dabar iš šio modelio dedukcijos metodu galima daryti išvadas. Pateikto pavyzdio išvada galt bti tokia: msaini kainai majant, bus perkama daugiau m- saini ir maiau dešraini.
Pavyzdyje išklme prielaid, kad vis preki, išskyrus aptaria- mj, kainos nekinta, nepasydami fakto, kad tikrovje taip nebna. Pirm kart su ekonomikos mokslu susiduriantys studentai paprastai protestuoja prieš tok teorini prielaid ir tikrovs nesutapim. Bet, jeigu pabandytume sukurti model, kai atsivelgiama vis preki kai- n pokyius, mums prireikt tiek informacijos, kad bt labai sunku, o gal išvis nemanoma atskirti, kokie veiksniai iš ties lm padidjus msaini vartojim. „Nepastebdami“ vis kit kain pokyi, lyg ir teigiame, kad jie neturi reikšms ms tyrimo tikslui. Tokias prielai- das galima laikyti kintamj, kurie kontroliuojamajame eksperimente išlieka nepakit, analogais; tai mums leidia savo dmes sutelkti ties mus labiausiai dominani veiksni poveikiu. Ekonominio pozityviz- mo metodologijos atvilgiu sukurtos teorijos paprastumas tiesiogiai priklauso nuo teorijos prielaid tikslumo.
Dedukcins metodologijos atvilgiu ekonomini modeli pri- taikomumas arba nepritaikomumas priklauso nuo to, ar pagrindins prielaidos yra realistiškos, ar ne, esant slygai, kad jose nra logini klaid. Loginio pozityvizmo šalininkai teigia, jog toks poiris yra ydingas todl, kad iš esms bet kurios teorijos prielaidos yra „nerealis- tiškos“. Kaip vliau išsiaiškinsime, esminiai ir svarbiausi ekonominiai modeliai yra pagrsti labai apytiksliais vaizdiniais apie tikrov.
20 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Kad teorija bt laikoma reikšminga, ji turi apimti didel reiški- ni vairov. Taiau kuo tikroviškesns darosi prielaidos, tuo labiau siaurja reiškini, kuriuos apima tikslios teorijos išvados, ratas. Š rat siaurina tikrovišk prielaid keliami reikalavimai. inoma, tai visai ne- reiškia, kad „netikroviškomis“ prielaidomis paremti modeliai btinai yra reikšmingi.
Kai sakome, kad vien ar kit model reikia atmesti, nes jo prie- laidos pernelyg netikroviškos, turime galvoje, kad mes taip galvojame arba, ms nuomone, prielaidos turt bti tikroviškesns. Kitas kriti- kas gali teigti, jog tas pats modelis turi bti atmestas, nes jo prielaidos yra pernelyg ribojanios arba pernelyg tikroviškos. Vadinasi, mes ne- galime vertinti, kurios prielaidos yra korektiškos, o kurios – ne. Kiek- vien model galima vertinti tik pagal tai, kuriuo iš j remiantis pada- rytos prognozs yra patikimesns ir tikslesns.
Tokia metodologija yra pozityviosios ekonomikos teorijos esm, nes btina, kad teorija pateikt tokias prognozes, kurias bt galima empiriškai patikrinti, bent jau didij j dal. Teorija, kuri negali bti patikrinta, negali bti ir paneigta.
Ekonomikoje sunku pasakyti, kad koks nors modelis yra klaidin- gas vien todl, kad jo autoriai negaljo savo teorijos patikrinti kontro- liuojamo eksperimento slygomis, t. y. kai visi kiti veiksniai, išskyrus tiriamuosius, iš ties nekinta. jeigu eksperimento prognozs neteisin- gos, tai dar nereiškia, kad neteisinga pati teorija – gali bti, kad vienas iš pastoviais laikyt veiksni iš ties pasikeit. Ribotos galimybs at- likti kontroliuojamus ekonomini tyrim eksperimentus nubria tam tik ras ribas ir empiriniams ekonominiams tyrimams iškelia ypatingas uduotis, kurios yra specializuotos ekonomikos šakos – ekonometri- kos – tyrim objektas.
1.8. Matematin ir grafin analiz
Ši laik ekonomistai savo teorijoms sukurti ir joms paaiškinti danai naudoja matematins ir grafins analizs rankius. Šie rankiai vis pripaintais ir naudojamais tapo dl to, kad paprastai jie utikrina
211. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
tiksliausias logines pagrindinio pradini prielaid rinkinio išvadas. Be to, ekonomist tyrim rezultatus kitiems perteikti paprasiausiai, t. y. greiiausiai ir aiškiausiai, galima btent matematine ir grafine forma.
Funkcijos
Kaip jau minjome, ekonomikos teorija yra bandymas paaiškinti vairi reiškini tarpusavio ryšius tam, kad bt galima iš anksto nu- matyti kiekvieno iš kintamj pokyius. Pavyzdiui, tarkime, kad Y yra priklausomas kintamasis, o X – nepriklausomas. Taigi Y priklauso nuo X. Matematikai šiuo atveju sako, kad Y yra X funkcija, ir simboliškai š funkcin ryš išreiškia formule:
Y = f(X) , (1.1)


Y X < 0 (1.3)
ia DX reiškia kintamojo X pokyt, kuris išreiškiamas kaip pradins ir galins kintamojo X (jis visada teigiamas) reikšmi skirtumas. DY nu- statomas analogiškai.
jeigu didjant X, didja ir Y, tai DY bus teigiamas, vadinasi, DY/ DX taip pat bus teigiamas. Šiuo atveju kintamj ryšys yra tiesioginis.
jeigu didjant X, Y maja, tai DY, atitinkamai ir santykis DY/DX, bus neigiami. Šiuo atveju kintamj ryšys yra atvirkštinis. Tarkime, funkcinis kintamj X ir Y ryšys išreikštas formule
(1.4)
22 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Naudojant ši informacij galima sudaryti lentel, pateikti joje X ir Y atitinkamas reikšmes ir nubraiyti didjimo grafik.
Nors lygi grafikai suteikia daug naudingos informacijos, jais sunku naudotis, jei turime daugiau negu du kintamuosius. jeigu pri- klausomas kintamasis Z yra dviej kintamj X ir Y funkcija, kuri galima išreikšti formule
Z = Z(X,Y) , (1.5)
tai jos grafikas bus trimatje erdvje esanti figra. Tokias figras pa- vaizduoti plokštumoje gana sunku, o dar sunkiau jas interpretuoti. Lai- mei, dauguma pagrindini ekonomikos koncepcij grafiškai gali bti išreiškiamos dvimatmis figromis.
Vienas iš trimats erdvs išraiškos dvimatje plokštumoje bd yra pasiskolintas iš geografini emlapi. Geografai, nordami pa- vaizduoti aukštumas, braio tame paiame aukštyje esanias linijas – kontrines linijas. T pat daro ir ekonomistai.
231. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
Kaip nustatomas grafiko nuolydis
Tiesins funkcijos yra pastovaus nuolydio, kuris nustatomas pa- gal DY/DX santyk. Netiesins funkcijos nuolydis nustatomas pagal liestins nuolyd tam tikrame taške, t. y. kreivs nuolydis keiiasi. Nuo- lydis apskaiiuojamas kaip funkcijos išvestin tam tikrame taške.
1.9. Ubgant priek
Vienos svarbiausi ekonomins analizs svok yra paklausos ir pasilos svokos. Formalisias mikroekonomikos studijas pradsime nuo fundamentali idj, naudojam nagrinjant paklaus ir pasil, tyrinjimo ir praktiško j pritaikymo. Vliau išsamiau aptarsime, kas sudaro grafinio paklausos vaizdo (kreivs) pagrindus, taip pat gamy- bos model, atsivelgdami tai, kad moni veikl riboja technologi- j prieinamumas ir išlaidos gamybos ištekliams. Remdamiesi šiomis bendromis nuostatomis, sukursime moni preki pasilos modelius skirtingose rinkos struktrose. Galiausiai aptarsime gamybos veiksni paklaus ir pasil bei mons pajam paskirstymo skirtingiems veiks- niams mechanizm.
Ekonominio efektyvumo problem nagrinsime bendrosios pu- siausvyros analizs kontekste. rodysime, kad rinkos ekonomika ne visada sukuria slygas didiausiam efektyvumui pasiekti – pateiksime kelet teorini ir praktini pavyzdi, atskleidiani rinkos mecha- nizmo trkumus ištekli paskirstymo atvilgiu, ir pasilysime tam tik- rus sprendimus, leidianius sušvelninti dl to kylanias problemas.
apibendrinimas
Pirmajame skyriuje suinojome, kad ekonomika – tai socialinis mokslas apie tai, kokius sprendimus mons priima paskirstydami ri- botus išteklius savo neribotiems norams tenkinti.
Taip pat susipainome su mikroekonomikos svoka. Mikroeko- nomika – teorija, tirianti pavieni moni arba vartotoj sprendim
24 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
primimo proces, kai jie siekia savo usibrt tiksl. Visi priimti sprendimai yra susij su kaštais (snaudomis). Suinojome, kad me- nami, arba alternatyvs, kaštai – tai alternatyvaus pasirinkimo kaštai arba, kitaip sakant, neišnaudot galimybi kaina.
Pozityvisias ekonomikos teorijas apibrme kaip tyrinjanias tai, kas buvo, yra ir bus, o normatyvisias – kaip tyrinjanias tai, kas turt bti. Nordami pasiekti normatyvij tiksl, esame priklausomi nuo pozityvij teorij, nes kad ir kokie kilns ir teisingi yra ms ke- tinimai, savo tiksl nepasieksime, jeigu praktins rekomendacijos bus paremtos klaidingu tikrovs suvokimu.
Ekonomistai kuria modelius siekdami suvokti ir nusakyti tikro- vs reiškinius. Aptarme metodologijas, kuriomis kuriami ir vertinami vairs ekonominiai modeliai ir skirtingos teorijos. jie gali bti pagrsti dedukciniu ar indukciniu metodais arba loginio pozityvizmo metodu. Loginio pozityvizmo atmaina yra ekonominio pozityvizmo metodolo- gija, grindiama prielaida, kad ekonomini teorij patikimum lemia j sugebjimas tiksliai nuspti vyki eig, o abejojimas ekonomini prielaid tikroviškumu tik sukelia nereikalingus ginus.
Paiais bendriausiais bruoais apibdinome pusiausvyros ir tva- rumo svokas. Suinojome, kad mikroekonomikos modeliai skirsto- mi bendrosios ir dalins pusiausvyros bei statinius ir dinaminius modelius. Bendrosios pusiausvyros modelyje kiekvienas veiksnys yra priklausomas nuo vis kit veiksni, o dalins pusiausvyros modelis pagrstas prielaida „kai visos kitos slygos lieka tokios paios“. Statiniai modeliai apibdina pusiausvyros bsen. Lyginamoji statin analiz leidia palyginti pradin statins pusiausvyros padt su pusiausvyros padtimi, kai vienas iš veiksni pasikeiia. Dinaminiai modeliai paaiš- kina proces, kaip pereinama iš vienos pusiausvyros padties kit.
Kitame skyriuje rinkos pusiausvyros svok panagrinsime pla- iau, taip pat pamatysime, kaip lyginamoji statin analiz taikoma sprendiant tam tikras praktines problemas.
251. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
Klausimai pasikartoti
1. Kaip apibdinamas ekonomikos mokslo objektas? 2. Kaip apibrtumte ribas tarp ekonomikos ir kit socialini
moksl: teiss, politikos, sociologijos, psichologijos ir t. t.? 3. Ekonomikos teorija nagrinja pasirinkimo problem, atsiran-
dani dl vienos prieasties. Kokia ta prieastis? 4. Kuo skiriasi normatyvins ir pozityvins ekonomikos teori-
jos? 5. Sugalvokite tris svarbi poreiki, iki šiol nepatenkint netgi
turtingiausiose šalyse, pavyzdius. 6. Kiekvien dien darome daug pasirinkim. Kodl negalime
išvengti btinybs rinktis? 7. Loterijoje laimjote 10 mln. eur. Ar bsite laisvas nuo eko-
nominio retumo? 8. Ekonomikos modeliai atspindi kai kuriuos, bet ne visus tikro-
vs aspektus, todl jie ne iki galo atspindi tikrov. Ar toki modeli taikymas priimtinas?
9. Ar manoma sukurti bendr, universal ekonomikos teorijos metod? jei taip, kokios yra jo savybs? jei ne, tai kodl?
10. Kas yra tiesioginis ryšys? Kokia jo grafin išraiška? Kas yra atvirkštinis ryšys?
11. Kur slypi ekonomini eksperiment sudtingumas? 12. Kas svarbiau – ar kad modelis bt paremtas pagrstomis
prielaidomis, ar kad jis galt tiksliai numatyti ateities vy- kius?
13. Raskite ndienos iniasklaidos pateikiamose naujienose ne- patenkint poreiki pavyzdi.
14. Paaiškinkite ceteris paribus prielaid. Kodl ekonomistai j naudoja?
15. Iš savo gyvenimo pateikite tris svarbi pasirinkim atvejus, kai jums reikjo priimti sprendimus.
26 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
16. Paaiškinkite dvi pagrindines rinkos yd prieastis ir pateikite kiekvienos pavyzd.
17. Ar gali ekonominis modelis tiksliai aprašyti tikrov? 18. Paaiškinkite, kur slypi ekonomin problema, kai: a) šeima
priima sprendim pirkti nauj automobil; b) parlamenta- ras svarsto, ar balsuoti u biudeto išlaid švietimui padidi- nim; c) mons prezidentas svarsto, ar statyti nauj gamykl; d) profesorius svarsto, kiek laiko skirti naujam vadovliui rašyti.
Situacijos apsvarstyti
• Svarstote, ar eiti atostog. Dauguma atostog išlaid (lktuv bilietai, apsigyvenimas, negautas darbo umokestis) yra ma- tuojamos pinigais. Atostog nauda yra malonumas. Kaip ga- lima palyginti atostog naud su j kaštais?
• Planuojate per vasar usidirbti pinig sumokti u studijas, bet draugas silo vaiuoti prie jros. Kokie yra kelions prie jros kaštai? Tarkime, planuojate praleisti vasar biblioteko- je rašydamas baigiamj darb. Kokie yra kelions prie jros kaštai šiuo atveju? Paaiškinkite.
• Šiandien Vincento Van Gogo tapybos kriniai parduodami u milijonus doleri kiekvienas. Taiau pats menininkas par- dav vos kelis savo paveikslus ir gyveno labai skurdiai. Ar galite pasakyti, kad Van Gogas gavo teising atlyg u savo darb? Kodl taip manote?
• Trys UAB „Dzkijos mineralinis vanduo“ vadovai svarsto galimyb padidinti gamyb. Kiekvienas savaip supranta, k reikt inoti pieš priimant š sprendim.
Algis: „Turtume išsiaiškinti, ar padidinus gamyb ms bendrovs darbo našumas padids, ar kris.“
Bronius: „Turtume išsiaiškinti, ar padidinus gamyb mons kaštai padids, ar sumas.“
271. Mikroekonomikos dalykas ir metodai
Jonas: „Turtume išnagrinti, ar padidinus gamyb papildo- mos pajamos iš papildomo butelio vandens bus didesns, ar maesns u papildomus kaštus.“
Kaip manote, kuris iš j yra teisus? Kodl? • jei preks pasila yra ribota, turi bti koks nors bdas pa-
skirstyti ši ret prek. Štai keletas toki metod pavyzdi: „Pirmas atjo – pirmas gavo“; aukcionas, kortels. Kokie yra ši metod pranašumai ir trkumai?
• Išsamiai paaiškinkite, kaip rinkos mechanizmas „normuoja“ retas prekes ir paslaugas?
Test pavyzdiai:
Pagal Miltono Fridmano idj ekonominis modelis yra pranašes- nis, jei:
a) geriau numato ateities vykius; b) paremtas realesnmis prielaidomis; c) geriau matematiškai pagrstas; d) yra paprastesnis.
Retumo problema gali bti išsprsta, jeigu: a) mons atsisakys konkurencijos dl bendradarbiavimo; b) bus atrasti nauji, beveik neišsenkantys energijos šaltiniai; c) visame pasaulyje sigalios postindustrin visuomen; d) visa tai, kas išdstyta, yra neteisinga.
Ar teisingi šie teiginiai:
• Yra toki ekonomini grybi, kuri kiekis yra neribotas. • Technikos paanga neturi rib, kaip ir berib visata. Vadinasi,
teiginys apie ištekli ribotum yra klaidingas: jei ems ištek- liai išseks, mogus j ras kosmose.
28 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
• Visuomenei vystantis, fiziniams moni poreikiams paten- kinti reikaling grybi dalis maja, o dvasinius moni po- reikius tenkinani grybi dalis – didja.
• Ištekli ribotumo problema svarbi tik atskiram individui, o ne visai visuomenei.
• Visi ekonominiai ištekliai yra ekonomins grybs, bet ne vi- sos ekonomins grybs yra ištekliai.
• Alternatyvioji vert – tai preks ar paslaugos vert, kuri ap- skaiiuoja Lietuvos statistikos departamentas.
• Mokymosi universitete alternatyvieji kaštai susideda iš mok u moksl ir išlaid vadovliams.
29
Šiame skyriuje aptarsime dvi paias svarbiausias mikroekonomi- kos svokas – paklaus ir pasil. Teoriškai šios svokos yra gana pa- prastos, taiau teisingai jas suprasti labai svarbu ir naudinga praktinje veikloje.
Paklausos ir pasilos analiz, kaip rankis, kartais naudojama ne- korektiškai, dl to pateikiamos klaidingos analizs išvados. Taigi ne- tikslus paklausos ir pasilos svok supratimas, kaip ir bet kurio daly- ko pustinas išmanymas, gali bti pavojingas.
Atjusieji universitet studentai daniausiai jau turi vienok ar kitok supratim apie paklaus ir pasil. Šio skyriaus tikslas – pasiekti, kad studentai mintsias kategorijas gerai suprast ir, atlikdami anali- z, jas naudot protingai ir tinkamai.
2.1. Paklausa
Daugyb veiksni lemia, kiek per tam tikr laik atskiras mogus nusprs vartoti kokios nors preks. Sakykime, nusprendiame sudary- ti sraš vis veiksni, lemiani vieno vartotojo kiaulienos paklaus. š sraš turtume traukti tokius veiksnius kaip religiniai sitikinimai, geografin padtis, tradicijos, pajamos, vis kit preki kainos, kiau- lienos kaina… inoma, tai neišsamus srašas ir norint j išplsti daug išradingumo nereikia. Be to, šis pratimas bt nieko vertas, jei ms tikslas – išsiaiškinti, kaip vartotojai reaguos mus dominani veiks- ni pokyius. Taigi šiuo atveju bt protinga kreipti dmes tik tuos kintamuosius, kuriuos laikome paiais reikšmingiausiais savo tikslui pasiekti, o kitus laikyti nekintamais veiksniais.
30 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Veiksni pasirinkimas priklauso nuo ms sprendiamos prob- lemos tipo. Pavyzdiui, kultros istorijos specialist greiiausiai do- mint, kaip vartojim veikia religiniai sitikinimai, socialinis statusas ar bendras kultros lygis. Nenuostabu, kad ekonomistus labiau domi- na grynai ekonomini kintamj, toki kaip kainos ir pajamos, taka vartotoj paklausai. Visus veiksnius, kurie domesni kultrologams, psichologams ar kitiems ne ekonomikos specialistams, ekonomistai sujungia vien svok „pirmenybs“ ir laiko juos nekintamais. Tai ne- reiškia, kad ekonomistai pirmenybes ir visa, kas jas lemia, laiko nesvar- biais dalykais. Taip jie tiesiog supaprastina problem, kad bt galima susitelkti ties svarbiausiais veiksniais, leidianiais protingai vertinti ekonomini kintamj tak vartotoj paklausai. jau minjome, kad tokio poirio problemos sprendim teikiama nauda visai nepriklau- so nuo to, ar vartotojo pirmenybs iš ties lieka nepakitusios. jos, aiš- ku, keiiasi. Ar teisinga remtis tokiu poiriu, galima sprsti iš to, kaip tiksliai, juo remiantis, galima paaiškinti ir numatyti mus dominanius vartotojo poelgius. Šiuo atveju mus domina vartotojo pajam ir kain taka vartojamam produkto kiekiui.
Patogiausia iš pradi nusibraiyti mus dominanios preks var- totojo paklausos kreiv. Preks pavyzdiu pasirinkime kav (galima pasirinkti bet kuri kit prek). Kadangi paklausos kreivs paprastai braiomos dvimatje erdvje, apsiribosime dviem kintamaisiais. Da- niausiai paklausos kreiv vaizduoja dviej kintamj – preks kainos ir jos kiekio, kur tam tikru laikotarpiu vartotojas pasirengs pirkti, ryš. Paymtina, kad paklausos kreiv visada susieja kain ir paklausos apim t, t. y. per tam tikr laikotarp vartojam preks kiek.
2.1 pav. pavaizduota hipotetin kavos paklausos kreiv. Verti- kalioje ašyje – kavos kilogramo kaina litais (P), horizontalioje – per metus suvartojamas kavos kiekis kilogramais (Q). Kreiv D rodo, kiek kavos vartotojas pirks, esant skirtingoms jos kainoms. Normalu bt daryti prielaid, kad kuo maiau kava kainuos, tuo daugiau jos bus var- tojama. Tai vadinamasis paklausos dsnis, kur vaizdiai atkartoja krei- vs D nuolydis. Braiant paklausos kreives, tokias kaip kreiv D, kit preki kainos, individ pajamos, vartotojo pirmenybs laikomos ne- kintamais veiksniais ir j taka grafike neatsispindi. Paklausos kreiv D
312. Paklausa ir pasila
rodo, kad krintant kavos kainai jos vartojimas didt, esant slygai, kad kit preki kainos ir vartotojo pajamos nepasikeist. Vadinasi, btent santykin kavos kaina, t. y. kavos kaina, palyginti su kitomis kainomis, yra svarbi norint nustatyti individual kavos paklausos lyg. tai rei- kt atkreipti ypating dmes. Pati kavos kaina maai k pasako apie kavos vartojimo kaštus. Vieno papildomo kavos puodelio vartojimo kaštai priklauso nuo verts t grybi, kuri mums tenka atsisakyti dl papildomo puodelio kavos. Šiuos kaštus apskaiiuoti galima tik inant kit preki, kuri galima nusipirkti vietoj kavos puodelio, kain.
2.1 pav. pavaizduota, kad kavos kaina, palyginti su kit preki kai- nomis, nukrito nuo p1 iki p2. Kitaip tariant, dl papildomo puodelio kavos reikjo atsisakyti maesnio kiekio kit preki, todl noras vartoti kav padidjo nuo q1 iki q2. Taigi tiksliau suformuluotas paklausos ds- nio apibrimas yra: kuo maesn santykin preks kaina, tuo didesnis trokštamas jos vartojimo lygis.
Nors sakome, kad braiant vienos preks paklausos kreiv vis kit preki kainos laikomos pastoviomis, tai nereiškia, kad visiškai ne- atsivelgiama j tak. Danai reikia išsiaiškinti, kaip vienos preks kainos pokytis paveikia kitos preks paklaus. Tokiu atveju prireikia nusibraiyti daugiau nei vien paklausos kreiv. 2.1 pav. paklausos kreiv D nubraiyta remiantis fiksuot preki kain (išskyrus kavos
32 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
kain) ir fiksuot vartotojo pajam deriniais. jei vienas iš ši veiksni pasikeist, pasikeist ir pati kreiv. Pavyzdiui, galima tiktis, kad pa- didjus arbatos kainai kavos paklausos kreiv pasislinkt, t. y. kad ir kokia bt kavos kaina, vartotojas nort pirkti kitok jos kiek, nei rodo kreiv D. O poslinkio kryptis priklausys nuo ši dviej preki ry- šio. Ms pavyzdyje ryšys akivaizdus. Paprastai mons tuo pat metu ir kavos, ir arbatos negeria, jie keiia vien grim kitu. Vadinasi, ga- lima tiktis, kad padidjus arbatos kainai tipinis vartotojas jos vartos maiau, o kavos kaip arbatos pakaitalo – daugiau. Taigi kava ir arbata yra laikomi prekmis-pakaitalais. jeigu kavos kaina santykinai (paly- ginti su arbatos kaina) sumaja, esant bet kokiai jos kainai, norimas vartoti kavos kiekis padidja (palyginti su laikotarpiu, kai arbatos kaina dar nebuvo pakilusi). 2.1 pav. pavaizduota, kaip pabrangus arbatai pa- sislenka kavos paklausos kreiv D1.
Analogiškai galima panagrinti, kaip kavos paklaus paveikt pa- didjusi cukraus kaina. Tokios preks vadinamos prekmis-papildais. Padidjusi cukraus kaina kai kuriuos mones gali paskatinti jos vartoti maiau. jei mogus geria kav su cukrumi, natralu bt manyti, kad jis vartos ir maiau kavos, esant bet kokiai jos kainai. Vadinasi, šokte- ljus cukraus kainai, kavos paklausos kreiv pasislinks (2.1 pav. kreiv D2).
Daniausiai nemanoma nustatyti, kaip pasikeitusi vienos preks kaina paveiks kitos preks paklaus. Tokios preks kaip kava ir arbata, kava ir cukrus yra preks-pakaitalai ir preks-papildai, dl to rezultat lengva prognozuoti. O kaip js manote, ar gali pasikeitusi skutimosi peiliuk kaina turti takos kavos paklausos pokyiams? Šios preks nelaikomos nei prekmis-pakaitalais, nei prekmis-papildais. Grei- iausiai bsime teiss sakydami, kad skutimosi peiliuk kainos po- kyiai neveikia kavos paklausos. Tai nereiškia, kad nra jokios takos, veikiausiai toji taka yra tokia silpna, kad galima j neatsivelgti.
jeigu pakyla vienos individo vartojamos preks kaina, o visa kita lieka nepakit, tai realiosios to vartotojo pajamos akivaizdiai sumaja, nes tiek pat preki jis nusipirkti negali. Realiai sumajusios pajamos paveikia vis preki paklausos kreives. inoma, išlaidos tokiai prekei kaip, pavyzdiui, skutimosi peiliukai sudaro tik nedidel dal bendrj
332. Paklausa ir pasila
vartotojo išlaid, dl to ir šios preks kainos pokyiai realioms vartoto- jo pajamoms didels takos nedaro. Taiau visai k kita galima pasaky- ti apie brangi preki, toki kaip, pavyzdiui, bstas, kain pokyius. Bsto kain pokyiai gali turti didel tak vartotojo kavos paklausos kreivei ne todl, kad šios preks pakeist ar papildyt viena kit, o to- dl, kad bsto kaina gali labai reikšmingai paveikti realisias vartotojo pajamas. Taigi galima sakyti, kad per vartotojo pajamas visos preks yra viena su kita susijusios kaip preks-pakaitalai.
2.1 pav. pavaizduotas kreives galima naudoti norint aprašyti var- totojo pajam pokyio tak jo paklausos kreivei. Galima tiktis, kad vartotojo pajamoms padidjus padids ir preks paklausa, t. y. varto- jimo lygis padids, esant bet kokiai preks kainai. jei ši prielaida tei- singa, tai ms pavyzdyje vartotojo kavos paklausos kreiv šiuo atveju pasislinkt nuo D iki D1. Vis dlto taip yra ne visada. Visiems ino- ma, kad didjant pajamoms didja ir toki preki kaip, pavyzdiui, kelions, brangs kostiumai, aukštasis išsilavinimas paklausa. Taiau kai kuri preki (pvz., duonos ir bulvi) paklausa didjant pajamoms maja. Pirmj preki rš ekonomistai vadina normalios ršies pre- kmis (angl. normal goods), o antrj – emesns ršies prekmis (angl. inferior goods). Didjant vartotojo pajamoms, emesns ršies preki paklausos kreivs slinks kair, kaip pavaizduota 2.1 pav. – kreiv D pasislenka D2 padt.
Paymtina, kad kalbdami apie paklausos pokyius turime ome- nyje visos paklausos kreivs poslinkius veikiant išoriniams, ne kainos, veiksniams. Paklausos pokytis reiškia, kad vartotojas nors pirkti kito- k preks kiek, neatsivelgdamas jos kain. Taigi paklausos pokytis ir paklausos dydio pokytis yra skirtingos svokos. Paklausos dydis kinta btent dl preks kainos pokyio. Kitaip tariant, reikia atskirti kreivs poslink nuo judjimo paia kreive. Grafinis abiej pokyi vaizdas pa- teiktas 2.2 pav.
34 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Gali pasirodyti, kad pernelyg pabriame paklausos ir paklausos dydio pokyi skirtingum, bet tai išties svarbu. Vliau pamatysime, kad galima padaryti lemting klaid, jei paklausos ir pasilos teorija taikoma praktikoje neatsivelgiant š skirtum.
Rinkos paklausa
Iki šiol buvo kalbama apie individualaus vartotojo paklausos krei- v. Taiau daugeliui ekonomins analizs udavini vieno vartojo re- akcija kain ar pajam pokyius ypatingos reikšms neturi. prastai ekonomistai domisi bendra dideli vartotoj grupi reakcija. Pavyz- diui, prognozuodami, kaip pasikeis kavos vartojimas, jei jos kaina santykinai padids, palyginti su arbatos kaina, mes negaltume tiksliai pasakyti, kaip reaguos kiekvienas pirkjas atskirai. juk mogui, kuris visai negeria arbatos, bet kavos gaminimo ir grimo procesas teikia di- diul malonum, bet kokie kavos kainos pokyiai didels takos netu- rs.
Aišku, tai nepaneigia ankstesni ms samprotavim apie kavos paklausos kreiv. Dauguma moni iš ties, padidjus kavos kainai, ims jos vartoti maiau, o pavieniai kavos mgjai jos gali pradti vartoti daugiau. Taigi nenustebkite, kad norint suinoti, kaip padidjusi kavos kaina atsiliepia bendrajai jos paklausai, tenka ignoruoti atskir varto-
352. Paklausa ir pasila
toj „nejautrum“ – kavos paklausos kreiv gauna neigiam nuolyd. Visumins, arba rinkos, paklausos kreiv teoriškai nesunku nubraiyti iš individualios paklausos kreivi. Esant bet kokiai pasirinktai kainai, preks rinkos paklausos kreiv rodo bendr preks kiek, kur per pasi- rinkt laikotarp panors nupirkti visi vartotojai, t. y. qm = q1 + q2 + q3. Grafiškai tai atrodo kaip horizontaliai susumuotos visos individualios paklausos kreivs (2.3 pav.).
2.2. Pasila
Dabar kalbsime apie antrj paklausos ir pasilos analizs kom- ponent – pasil – ir aptarsime, k reikia inoti, norint nustatyti par- duoti silomos preks kiek.
Aišku, esminis veiksnys ia yra preks kaina. Savo peln siekian- ios maksimizuoti mons sprendimai pasilos atvilgiu bus paremti preks gamybos kašt ir pajam iš jos pardavimo palyginimu. mo- ns pasilai takos turi ir kiti veiksniai: kit preki kainos, gamybos ištek li, technologij kainos. Taiau pasilos, kaip ir paklausos, kreivs braiomos plokštumoje, todl galima naudoti tik du veiksnius. Tradi- ciškai tai – preks kaina ir jos pasilos apimtis, arba silomas parduoti preks kiekis. Esant tokiai pasilos kreivei visi kiti veiksniai laikomi ne- kintamais. Taigi vienos mons preki pasilos kreiv rodo, kiek savo preki mon sieks parduoti, esant vairioms manomoms kainoms, jei visi kiti veiksniai liks pastovs.
36 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
2.4 pav. pavaizduota pasilos kreiv S. Vertikalioje ašyje paym- tos skirtingos preks vieneto kainos, horizontalioje – per tam tikr lai- k mons silomas preki kiekis. Kylanti kreiv rodo, kad kuo didesn yra preks kaina, tuo daugiau jos pagaminama. Pateiktame pavyzdyje, kai kaina padidja nuo p1 iki p2, per tam tikr laik pasilos dydis padi- dja nuo q1 iki q2. Pasilos dydio pokytis yra reakcija kainos pokyt, ji pasireiškia judjimu pasilos kreive. Tik nepainiokime pasilos dy- dio pokyio su paios pasilos pokyiu. Skirtumas yra toks pat kaip ir paklausos dydio pokyio ir paios paklausos pokyio skirtumas. jei pasikeiia pasila, pasislenka visos pasilos kreiv. Šis poslinkis vyks- ta tada, kai pasikeiia kuris nors iš pasilos veiksni, išskyrus preks kain.
Kaip jau minta, vienos preks pasilai gali turti takos kit pre- ki kainos. Pavyzdiui, norint suinoti galvij kepen pasilos lyg rinkoje, naudinga inoti jautienos kain. Kodl? juk jeigu jautienos pa- klausa ir rinkos kaina yra didels, tai didel ir galvij kepen pasila, nes jautienos ir galvij kepen produkcija aiškiai susijusi. Tokios pre- ks vadinamos gamybos papildais.
Aptarkime ir prekes, vadinamsias gamybos pakaitalais. kinin- kui, kuris turi tam tikr ribot dirbamos ems plot, tokie javai kaip mieiai ir kvieiai bus gamybos pakaitalai. Kuo didesnis plotas apsja- mas mieiais, tuo maiau jo lieka kvieiams ir atvirkšiai. Vadinasi, jei
372. Paklausa ir pasila
pakyla vienos iš preki gamybos pakaital kaina, kitos preks pasila sumaja.
Pasilos kreivs vien ar kita pus pasislenka ir tada, kai keiiasi gamybos veiksni kainos bei technologijos. jei gamybos veiksni kaina padidja, tai preks, kurios gamybai šie veiksniai reikalingi, pasilos kreiv pasislenka kair. Kuo labiau kyla gamybos veiksni kaina, o kartu ir gamybos kaštai, tuo didesn turi bti preks kaina, kad mon nort išlaikyti tok pat jos gamybos lyg.
Tobuljanios gamybos technologijos taip pat veikia vis pasi- los kreiv. Tobulesn gamybos technologija leidia sumainti gamybos kaštus, vadinasi, padidinti pasil. Šiam teiginiui patvirtinti galima pa- teikti daugyb pavyzdi. Pastaruoju metu nuolat tobuljant technolo- gijoms labai padidjo televizori, kompiuteri, fotoaparat, telefon ir kit prietais pasila. Didinti ši ir daugybs kit preki visais mano- mais kain lygiais pasil mones veria btent technologij paanga.
Dauguma pasilos veiksni galioja ir vienai atskirai monei, ir rinkos pasilai. Preks rinkos pasilos kreiv rodo, kok bendr tos preks kiek, esant tam tikrai jos kainai, sieks parduoti visos rinkoje esanios mons. Taiau iš individualios pasilos kreivi nubraiyti rinkos pasilos kreiv ne taip paprasta. Galima bandyti paprasiausiai horizontaliai susumuoti visas individualias pasilos kreives – kaip ir rinkos paklausos atveju, bet išvada gali bti klaidinga. Niekada nepa- mirškime, kad vienos mons individuali pasilos kreiv rodo, kaip padidja pasila padidjus kainai, esant slygai, kad kiti veiksniai lieka nepakit. Kai kalbama apie vien mon, priimtina prielaida apie kit veiksni pastovum – vienos mons veiksmai, tiktina, didels takos tiems veiksniams nedaro. Kalbant apie rinkos pasilos kreiv, reikia at- sivelgti vis tos kio šakos moni veiksmus. jeigu pasikeiia kurioje nors kio šakoje gaminamos preks kaina ir visose šakos monse pra- sideda poslinkiai ta paia kryptimi, tai naivu tiktis, kad kiti veiksniai liks nepakit. Pavyzdiui, jeigu kuris nors javus auginantis kininkas, padidjus j pardavimo kainai, nusprs padidinti t jav pasil di- dindamas j auginimo plot ir gausiau tršdamas, jo veiksmai didels takos nei ems, nei trš kainai neturs. Taiau jei visi jav auginto- jai, padidjus j pardavimo kainai, išpls jav auginimo plotus ir pirks
38 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
daugiau trš, tai ši gamybos veiksni kainos padids. O joms padi- djus ir individualios pasilos kreivs pasislinks iš pradins padties. Tokiu atveju paprastai susumav individualias pasilos kreives, kurios apskaiiuotos esant maesnms ems ir trš kainoms, gausime ne- teising rezultat.
Šiuos samprotavimus lengva paaiškinti, jeigu prieš akis turime pa- veiksl. 2.5 pav. pasilos kreiv S rodo kininko X uaugint kviei pasil iki tol, kol ems ir trš kainos nebuvo pasikeitusios. ji rodo skirtingus kviei kiekius, kuriuos kininkas X pasilys esant vienokiai ar kitokiai kviei pardavimo kainai, kai gamybos veiksni kainos ne- sikeiia. Pavyzdiui, jei kviei kaina bus p1, tai tam tikru laikotarpiu kininko X silomas parduoti j kiekis bus q1. jei kviei kaina pakils iki p2, o kitos kainos liks tos paios, šis kininkas pasil padidins iki q3. Taiau jeigu ir kiti kininkai padidins kviei pasil, kartu padi- dindami ir gamybos ištekli paklaus, šoktels gamybos veiksni kaina ir kininko X kviei pasilos kreiv pasislinks kair. Taigi padidjus gamybos veiksni kainoms ir kitiems kininkams prisitaikius prie di- desns kviei kainos p2, kininko X kviei pasilos kreiv bus kreiv S1. Iš vis kinink reakcijos kviei kainos pokyt matome, kad dl kainos šuolio nuo p1 iki p2 kviei pasila tam tikru laikotarpiu pasi- keiia nuo q1 iki q2. Tokiu atveju kininko X pasilos kreiv bt krei- v S2. jeigu taip svarstant bt galima apskaiiuoti kiekvieno atskiro
392. Paklausa ir pasila
pardavjo pasilos kreives, tai jas horizontaliai sudj gautume rinkos pasilos kreiv.
jeigu visa kio šaka padidina gamyb, kai kuriais atvejais bna manoma pasiekti kašt ekonomijos. Dl to moni individualios pa- silos kreivs gali pasislinkti dešin (didja pasila). Tokiu atveju gra- fin analiz bt tokia pati kaip ir pavaizduotoji 2.5 pav. Taiau dl padidjusios pasilos pasislinkusi individualios pasilos kreivi nuo- lydis bt ne toks status nei tuo atveju, kai išlaikoma slyga dl kit veiksni pastovumo.
2.3. Pusiausvyra
Preks paklausos kreiv rodo, kok preks kiek vartotojai panors pirkti, esant skirtingoms jos kainoms. Kuo maesn kaina, tuo didesnis geidiamas vartojimo lygis.
Preks pasilos kreiv rodo, kok preks kiek gamintojai nors parduoti, esant skirtingoms jos kainoms. Kuo didesn kaina, tuo di- desn geidiama pasila.
Sakoma, kad rinkoje nusistovjusi pusiausvyra, kai norim preks kiek visi vartotojai gali nusipirkti, o visi gamintojai – parduoti. Tik to- kioms slygoms esant, visi rinkos dalyviai gali elgtis taip, kaip patys yra suplanav, todl jiems nra reikalo keisti savo elges rinkoje.
Pusiausvyros kaina ir pusiausvyros kiekis
Norint, kad rinkoje sigaliot pusiausvyra, joje turi susiformuo- ti tam tikra preks kaina. Preks rinka gali bti pusiausvira tik tada, kai tos preks kaina yra tokia, kad geidiamas vartojimo lygis yra ly- gus geidiamam pasilos lygiui. Pusiausvira preks rinka pavaizduota 2.6 pav., kuriame nubraiyta paklausos kreiv D ir pasilos kreiv S. Tik tuo atveju, jei kaina lygi p’, geidiamas vartoti preks kiekis q’ ir geidiamas parduoti preks kiekis q’ yra lygs. Preks kaina p’ ir jai adekvatus preks kiekis q’ vadinami pusiausvyros kaina ir pusiausvyros kiekiu. Pusiausvyros kaina ir pusiausvyros kiekis pavaizduoti paklau- sos kreivs D ir pasilos kreivs S susikirtimo taške (2.6 pav.).
40 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Nustat paklausos funkcij D(p) ir pasilos funkcij S(p) matome, kad pusiausvyros slygos gauna matematin išraišk D(p) = S(p). i- nome, kad pirmoji funkcija yra majanti, o antroji – didjanti, todl galime rodyti, kad ši lygyb turi vienintel manom sprendim.
Svarbu atkreipti dmes vien stebukling pusiausvyros kain ypatyb – jos milijonams vartotoj ir gamintoj, iš kuri kiekvienas atskirai priima savo sprendim dl vartojimo ar gaminimo, suteikia toki informacij, kad priimtieji sprendimai pasirodo es tarpusavyje suderinti. Kai kuris nors individas nusprendia, kiek preks jis ketina pirkti, jo sprendimas gali bti skmingai gyvendintas tik tuo atveju, jei jis yra suderinamas su nesuskaiiuojama aibe kit moni priimt vartotojišk ir gamybini sprendim. Tie mons gyvena skirtingose šalyse, kalba skirtingomis kalbomis ir tarpusavyje savo sprendim ne- derina, nors kasdien gyvendina ekonominius savo planus, apimanius daugyb vairiausi produkt. Šis stabus reiškinys paaiškinamas tuo, kad pusiausvyros kainos apima vis reikiam informacij, leidiani utikrinti atskir moni sprendim suderinamum, o tikrosios rin- kos kainos iš esms yra artimos pusiausviroms.
jei preks kaina nelygi pusiausvyros kainai, pradeda veikti jgos, kurios stengiasi pusiausvyr atkurti. Pavyzdiui, kaip matyti iš 2.6 pav.,
412. Paklausa ir pasila
jeigu preks kaina bt p1, t. y. maesn u pusiausvyros kain p’, tai vartotojai nort nusipirkti didesn jos kiek (q1) nei gamintojai – pa- gaminti (q2). Tokiu atveju vartotoj planai bt sutrikdyti, nes jiems tekt sumainti vartojim, o sumajimas bt lygus q2 – q1 skirtumui. jeigu preks kaina bt didesn u p’, tai pasilos lygis bt didesnis u paklausos lyg, šiuo atveju q2 – q1 skirtumui lygaus preks kiekio ga- mintojai negalt parduoti. Abiem atvejais rinka bt nepusiausvira.
jei rinkos padtis nepusiausvira, vartotoj arba gamintoj nepa- sitenkinimas skatina veiksmus, kurie stumteli kain ir kiek link j pusiausvyros padties. jei kaina yra p1, t. y. maesn u preks pusiau- svyros kain, vartotojai gali nupirkti tik preks kiek q2, nors nort nupirkti kiek q1. Paklausos kreivs aukštis ties tašku q2 rodo, koki kain u prek yra pasireng mokti kai kurie vartotojai, kad vienu vienetu padidint savo vartojim, kai manomas vartojimo lygis yra q2. Šie vartotojai gamintojams u prek pasilys didesn nei p1 kain tikdamiesi gauti didesn jos kiek. Atsakydami tai gamintojai prads daugiau gaminti ir padidins pasil. Tada vartotojams atsiras galimyb vartoti daugiau. Taip gamyba, kaina ir vartojimas dids tol, kol preks kaina ir kiekis pasieks pusiausvirus dydius.
jei preks kaina yra didesn u pusiausvyros kain, pradeda veikti tos paios jgos, tik priešinga linkme, o rezultatas bna tas pats – kaina ir kiekis grta pusiausvirus dydius.
Pusiausvyros pokyiai
Nors rinkos jgos veikia pusiausvyros kain nustatymo linkme, tai nereiškia, kad tikrovje visada vyrauja pusiausvyros kainos. Ms pa- vyzdyje pateiktoms paklausos ir pasilos kreivms vienintelis svarbus nekintamu nelaikomas veiksnys yra preks kaina. Taiau laikui bgant ir nekintamais laikomi paklausos ir pasilos veiksniai pakinta. Tai pa- sireiškia paklausos ir / ar pasilos kreivi poslinkiais. Tai reiškia, kad geidiamam vartojimo lygiui takos turi ir išorins slygos, nesvarbu, kiek prek kainuoja. Kol rinkos jgos veikia kain pusiausvyros linkme, pats pusiausvyros taškas slankioja priklausomai nuo paklausos ir pa-
42 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
silos kreivi poslinki. Taigi rinkos kaina nuolat seka paskui judant tiksl – pusiausvyros kain, kuri negali išlikti nekintama bent kiek il- gesn laik.
Nors rinkos pusiausvyra retai kada pasiekiama, o tvari išsilaiko dar reiau, atliekant analiz naudinga atsivelgti stacionarias pusiausviros rinkos padtis kaip orientyrus, kuri linkme veikia rinkos jgos. Pana- šiai jros lyg mes suvokiame kaip ties, nors tikrovje taip nra. Eko- nomin analiz daniausiai reiškia pusiausvyros padi – prieš eko- nomini slyg pokyt ir po jo – lyginim. Paiam perjimo iš vienos pusiausviros padties kit procesui skiriama maiau dmesio. Kaip minta pirmajame skyriuje, šis procesas vadinamas lyginamja stati- ne analize. odis „statin“ rodo, kad pirmiausia mus domina stabils pusiausvyros taškai, o ne dinaminiai perjim nuo t tašk procesai.
Paprastas lyginamosios statins analizs pavyzdys: panagrinki- me, kaip keiiasi kainos ir kiekio pusiausvyra, kai paklausos ir pasilos kreivs pasislenka.
2.7 pav. paklausos kreiv D ir pasilos kreiv S sudaro pusiau- svyr, kai kaina yra p’, o kiekis q’. jei kuri nors iš ši kreivi dl kokios nors prieasties pasislinkt, susidaryt nauja pusiausvyros padtis. Tarkime, dl padidjusi gamybos kašt preks pasilos kreiv pasi- slenka padt S1. Tada naujoji pusiausvyros padtis susidarys ties di-
432. Paklausa ir pasila
desne preks kaina p1 ir maesniu jos kiekiu q1. Atsitiktinis stebtojas gali pamanyti, kad padtis, kai preks paklausa krinta, o kaina kyla, prieštarauja sveikam protui, juk turt bti atvirkšiai. Tai klaidingas sivaizdavimas, atsirandantis dl to, kad nesuprantama, kuo skiriasi pa- klausos apimties majimas (judjimas paklausos kreive) nuo paios paklausos majimo (visos paklausos kreivs poslinkis).
Analogiškai nagrinti reikia ir tada, kai pasikeiia bet kuris kitas (ne kaina) paklausos veiksnys. Bet kuriam iš j pasikeitus, pasislenka visa paklausos kreiv D ir pusiausvyros taškas atsiduria kitoje vietoje, kur susikerta pasilos S ir naujosios paklausos D1 kreivs.
Rinkos efektyvumas
Egzistuoja trys skirtingi poiriai rinkos mechanizmo efektyvum. Pirmoji teorija, inoma kaip Hajeko hipotez, pavadinta ekono-
mikos srities Nobelio premijos laureato Fridriko Hajeko (Friedrich August von Hayek) vardu, teigia: „Rinkos mainai yra efektyvs net ir tada, jei kiekvienas pirkjas (pardavjas) vertina tik savo preks viene- to vert (gamybos kaštus) ir ino rinkoje vykdom sandori slygas.“ Ši hipotez domi tuo, kad jeigu ji teisinga, tai norint pasiekti rinkos pusiausvyr utenka turti labai maai informacijos, o daugyb rinkoje vykstani main akt visada sukuria optimali konkurencing aplink.
Antroji teorija – sutikimo su kaina hipotez – skelbia: „Konkuren- cinga pusiausvyra gali bti pasiekta tik tada, kai rinkoje yra tiek daug pardavj ir pirkj, kad vienas individas negali juntamai paveikti rin- kos.“ Ši teorija apibria slygas, kuriomis gali bti gyvendinti konku- rencingos rinkos pusiausvyros pranašumai.
Treioji teorija – beslygiško informuotumo hipotez – teigia: „Konkurencinga pusiausvyra gali bti pasiekta tik tada, kai rinkos da- lyviai gali prognozuoti vis paklausos ir pasilos veiksni tak.“ i- nodami, kad tiksliai prognozuoti rinkos pokyi beveik nemanoma, galime teigti, jog ši teorija atmeta galimyb pasiekti konkurencing pusiausvyr.
Eksperimento bdu patikrinti vis hipotezi teisingum msi ekonomistas Vernonas Smitas (Vernon Lomax Smith). eksperimen-
44 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
tus buvo trauktas kain nustatymas dvigubo aukciono bdu, panašiai kaip biroje kotiruojamos vertybini popieri ar preki kainos. Šiuo atveju buvo nuolat skelbiamos kainos, u kurias pardavjai pageidauja parduoti, o pirkjai pirkti. Bandymai tssi ir pagal kiekvienos hipo- tezs ypatybes sukuriant informacijos ribojimo slygas. Visais atvejais rinka vienodai greitai grdavo pusiausvyr. Tai reiškia, kad pusiau- svyrai pasiekti reikalingos informacijos atvilgiu rinka veikia kaip veiksmingas mechanizmas, nereikalaujantis joki ypating slyg4. Vliau V. Smitas buvo apdovanotas Nobelio premija.
Išsiaiškinome, kad rinkos kainos pernelyg nenutolsta nuo pusiau- svyros kain, dl to paklausos ir pasilos dydiai išsilygina. Tai nereiš- kia, kad visuomen visada teisingai supranta š mechanizm. Dauguma moni mano, kad j perkam preki kainos per didels, o parduoda- m – per maos. jei visuomenje vyrauja nuomon, kad kurios nors rinkos kainos yra per didels ar per maos, politikai, veikiami visuome- ns spaudimo, gali vesti kain reguliavim. Panagrinsime pavyzd, kas vyksta rinkoje, kai nustatyta viršutin kainos riba yra emiau u pusiausvir rinkos kain.
Kain lubos: deficitas ir švaistymas
2.8 pav. pavaizduotos tam tikros preks paklausos ir pasilos krei- vs; kad bt paprasiau išsiaiškinti, tarkime, kad toji prek yra kom- piuteris. D – paklausos kreiv, S – pasilos kreiv, p1 – pusiausvyros kaina, q1 – preks pusiausvyros kiekis. Dabar sivaizduokime, kad yra nustatomos preks kainos lubos – ties p3 riba, t. y. draudiama parda- vinti kompiuterius u didesn nei nustatyta riba kain. Tiktina, kad ši padtis turt tenkinti pirkj. Kompiuteri paklausa, jiems kainuo- jant maiau u pusiausvir kain, padids iki qd (2.8 pav.). Taiau tuo metu gamintojai, atsakydami kain reguliavim, sumains kompiu- teri gamyb, nusprend, kad gamybos išteklius naudingiau nukreipti kit preki gamybai. Tai matyti iš teigiamo pasilos kreivs nuolydio,
4 Smith, Vernon L. Markets as Economizers of Information. Experimental Examination of the “Hayek Hypothesis”. Economic Inquiry, 20, No. 2 (April 1982), 165–179.
452. Paklausa ir pasila
jei kaina sumas nuo p1 iki p3, tai kompiuteri pasila sumas nuo q1 iki qs (2.8 pav.).
Akivaizdu, kad ribojant kainas vartotoj ir gamintoj veiksmai yra tarpusavyje nesuderinami, be to, nukreipti priešingomis kryptimis. Dl to atsiranda preki deficitas, ms pavyzdyje deficitas bt lygus qd – qs skirtumui. Deficitas pasireiškia dviem formomis: vartotoj ne- pasitenkinimu ir neteisinga reakcija ištekli ribotum.
Danai svokos „retumas“ ir „deficitas“ laikomos sinonimais, bet ekonomist odyne tai skirtingas reikšmes turintys odiai. Retum ekonomistai supranta kaip prieinam ištekli ir technini ini nepa- kankamum tam, kad bt pagaminta viskas, k mes nortume turti. Retumas reiškia, kad padidjus kurios nors vienos preks vartojimui automatiškai sumaja kit preki vartojimas, kitaip sakant, tai – ga- mintoj galimybi ir vartotoj reikmi nesutapimas. Deficitas atsiran- da dl paklausos ir pasilos nesutapimo, kuris priklauso nuo vartotoj pajam ir preki kain suderinamumo.
Nesunku suprasti, kodl šiuo atveju vartotojai bus nepatenkinti – nes paklausa viršys pasil ir dauguma pirkj tiesiog neturs galimy- bs nusipirkti kompiuterio.
O štai nordami suinoti, kodl šiuo atveju susidursime su ne- adekvaia reakcija ištekli ribotum, turime grti prie 2.8 pav. Atkreipkime dmes, kad veikiant kain apribojimui ir pasilai esant
46 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
qs lygio btinai atsiras vartotoj, pasirengusi u kompiuter sumokti p2 kain. Kaina p2 šiuo atveju rodo papildomo kompiuterio vert. Kita vertus, ties qs riba papildomo kompiuterio gamybos kaštai nepanau- dot alternatyvi galimybi prasme yra lygs p3. Tai paaiškina, kodl gamintojas, esant p3 kainai, nesuinteresuotas mainti gamybos emiau qs ribos. Nusileisti emiau šios ribos gamintojui neapsimoka, nes tada alternatyvs papildomo kompiuterio gamybos kaštai (arba negautos pajamos iš kitos preks gamybos) bt maesni u kain p3. Kašt ir pasilos ssajas smulkiau aptarsime kituose skyriuose.
Palyginus papildomo kompiuterio vieneto vert ir jo gamybos iš- laidas, galima vienareikšmiai vertinti, ar verta didinti gamyb virš qs ribos. Gaminant daugiau kompiuteri ir maiau alternatyvi preki gamybos ištekliai perskirstomi taip, kad daugiau j tenka toms sritims, kuriose ištekli panaudojimo vert yra didiausia. Riboti ištekliai per- skirstomi remiantis btent šiuo principu. jeigu to padaryti nepavyksta, tai reiškia, kad visuomen savo išteklius švaisto tušiai. Kain riboji- mo slygomis gamintojas gauna iškreipt informacij apie papildomo kompiuterio vert (p2), dl to ištekliai paskirstomi neefektyviai, t. y. švaistomi.
jei kain ribojimas išnyks, išnyks ir deficitas, nes tada gamintojas turs tiksli informacij apie papildomo kompiuterio vieneto vert ir stipri paskat plsti j gamyb tol, kol bus pasiekta pusiausvyra, t. y. kaina apribos gamybos ir vartojimo mastus abipuss atitikties lygiu.
„Legali“ reakcija kain ribojim
Panagrinkime, kaip prisitaikoma prie deficito tada, kai kain ri- bojimo slygomis pirkjas ir pardavjas negali laisvai susitarti dl juos abu tenkinani sandrio slyg. jeigu neveikia kaininis ištekli per- skirstymo mechanizmas, turi egzistuoti kiti perskirstymo bdai.
„Pirmas atjai – pirmas gavai“ vartojim riboja eils, nes prie pre- ks kainos prisideda dar ir laukimo eilje laikas. Galima daryti prie- laid, kad laukimo laiko „kaina“ yra pusiausviros kainos ir dirbtinai nustatytos kainos skirtumas.
Favoritizmas ir diskriminacija. Komunistin reim išgyvenusiai visuomenei ši svok nereikia aiškinti, kaip nereikia aiškinti ir kit
472. Paklausa ir pasila
spekuliacija
Susiformavs stereotipas, kad spekuliantai – tai atstumiantys tipai, neturintys visuomenje gerbtinomis laikom savybi. jie perka ne tam, kad patenkint savo reikmes, o tam, kad perparduot u didesn kai- n. Nors spekuliantas iš esms rizikuoja savo paties pinigais, bet laimti jis gali tik tuo atveju, jei kainos ateityje padidja, t. y. vartotoj sskaita. Spekuliantas, supirkdamas prekes, maina esam pasil ir tikisi, kad ateityje ji dar labiau mas. Nors spekuliantai veikia vedami išimtinai savanaudišk interes, vis dlto j veikla yra naudinga visuomenei.
Bandydami supirkti prekes tuo metu, kai kaina yra palyginti maa, ir parduoti vliau u didesn kain, jie tik utikrina, kad kain svyravi- mai tam tikru laikotarpiu išsilygins. Iš esms spekuliantas yra valgus mogus, prisiimantis rizik dl bsimos visuomens gerovs.
Teigiam spekuliacijos tak visuomens gerovei rodo paklausos ir pasilos kreivi analiz. ems kyje derlius daniausiai nuimamas vien kart per metus. Yra greitai gendani produkt, kuriems sau- goti reikia pernelyg daug snaud. Tokius produktus reikia suvartoti greitai, kitaip jie tiesiog prapuls. Taiau didel dal ems kio pro- dukcijos galima saugoti nepatiriant dideli snaud. Tai reiškia, kad reikia apsisprsti – koki derliaus dal skirti vartojimui, o koki – ati- dti vlesniam laikui. Pavyzdys – ems kio produktas, kurio derlius nuimamas kart per metus, – kvieiai. 2.9 (a) pav. pavaizduotos kviei paklausos ir pasilos slygos ruden, numus derli. Kreiv Dc rodo, kiek kviei bus nupirkta esant skirtingoms kainoms, kreiv S – pasi- los dyd, lyg nuimtam derliui. jeigu visas met kviei derlius bt nupirktas u pusiausvyros kain p1, tai pavasar, visiškai nesant pasi- los, hipotetiškai j kaina galt pakilti iki p2 (2.9 (b) pav.).
48 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Praktikoje taip neatsitinka, nes yra moni, kurie toki padt nu- mato ir vertina galimyb gauti peln dl kain skirtumo (p2 – p1) ru- den ir pavasar, esant slygai, kad saugojimo snaudos bus maesns nei šio skirtumo dydis. inoma, ruden supirkindami derli jie didina paklaus (kviei paklausos kreiv pasislenka padt Ds+c) ir kartu kain p1; o vliau pardavindami – sukuria pasil ir kartu maina kai- n p2. Spekuliacija vyks tol, kol abi kainos susilygins iki kainos p3, kuri skaiiuotos grd saugojimo snaudos.
2.9 pav. matomas spekuliacijos kvieiais rezultatas. Nepriklauso- mai nuo spekuliatyvios paklausos, iškart, kai tik nuimamas derlius, kviei paklausos kreiv yra kreiv Dc. Pridjus spekuliatyvi paklaus, visa paklausos kreiv pasislenka dešin ir yra Ds+c, tada pusiausvyros kaina tampa kaina p3, o pasilos dydis tuo metu sumaja iki ribos qc. Pavasar atsiranda pasila, kurios dydis yra lygus qs, o kaina nusistovi ties p3 riba.
Aišku, spekuliacijos rezultatai ne visada tokie geri kaip ms pa- vyzdyje. Tarme, kad yra inoma, kokia bus paklausa pavasar. Iš tikr- j spekuliantas negali bti tikras, kad jo prognoz dl paklausos ateityje pasitvirtins. Kai padtis yra neapibrta, galimos klaidos. Vliau dar kalbsime apie kitus tokios veiklos aspektus ir jos galimybes.
492. Paklausa ir pasila
Antrajame skyriuje aptarme teorinius pagrindus, kuriuos reikia inoti norint operuoti dviem paiais galingiausiais ekonomins ana- lizs rankiais – paklausos ir pasilos svokomis. Btina nepamiršti, kad egzistuojaniai paklausos / pasilos kreivei visi paklausai / pasilai takos turintys veiksniai, išskyrus kain, yra laikomi nekintamais. Toks poiris leidia sutelkti dmes paties svarbiausio kintamojo, kai šis yra atskirtas nuo kit veiksni takos, darom poveik paklausai / pa- silai. Taip pat reikia aiškiai skirti:
1) judjim paklausos / pasilos kreive, kur lemia kainos poky- iai;
2) visos paklausos / pasilos kreivs poslink, vykstant dl kit veiksni, ne kainos, pokyi.
Tiksliai apibr paklausos ir pasilos kreives, galime aptarti svar- bias preks pusiausviros kainos ir pusiausviro kiekio svokas, taip pat kit veiksni, ne kainos, sukeltus pusiausvyros pokyius. Preks kainos ir jos kiekio pusiausvyros dydi palyginimas prieš pokyt su tos paios preks kaina ir kiekiu po pokyio yra puikus lyginamosios statins ana- lizs pavyzdys.
Paklausos ir pasilos analizs rankius panaudojome, siekdami suinoti bandym kontroliuoti kainas, kai nustatomos kain lubos, rezultatus. Išsiaiškinome, kad visada, jei preks kaina reguliuojama, rinkoje bus tos preks deficitas. Deficitas atsiranda dl neveiksmingo ištekli paskirstymo. Dl deficito susidaro eils, imama ieškoti preki per paintis, smunka preki kokyb, gyvuoja juodoji rinka ir pan.
Paklausos ir pasilos analize taip pat naudojoms nordami pana- grinti spekuliant vaidmen rinkoje. Matme, kad spekuliantas atlieka iš esms svarbias ekonomines funkcijas – tuo metu, kai rinkoje yra tam tikr preki perteklius, jas iš rinkos „išima“, o kai j pradeda trkti, grina.
Paklausos ir pasilos analiz yra apgaulingai paprastas reikalas. Nors pagrindins svokos yra gana paprastos, taiau atliekant analiz lengva pridaryti klaid per neatidum. Santykinai paprasta paklausos ir pasilos analiz gali duoti labai vaisingus ir praktiškai naudingus ekonominius ir socialinius rezultatus, kurie, deja, danai suvokiami klaidingai.
50 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
Klausimai pasikartoti
1. Suformuluokite pasilos dsn. Kodl kaina yra tiesiogiai su- sijusi su pasilos dydiu?
2. Suformuluokite paklausos dsn. Kodl kaina yra atvirkšiai susijusi su paklausos dydiu?
3. Kodl tik ekonominius veiksnius apimanti pasilos / paklau- sos analiz gali bti neišsami?
4. Kodl rinkos pusiausvyra yra stabili?
Situacijos apsvarstyti
• Daugelyje besivystani šali prie oro uost stovi ilgos taksi eils, o taksistai klient danai laukia dvi ar tris valandas. K tai sako apie taksi paslaug rinkos kainas tose šalyse? Atsaky- kite pasitelkdami pasilos ir paklausos kreivi analizs me- tod.
• Kodl vasar kyla lktuv biliet kainos? Grafiškai iliustruo- kite savo atsakym.
• Tarkime, pirkti ir parduoti kvieius einamiesiems poreikiams statymas leidia, bet draudia juos pirkti spekuliaciniais tiks- lais. Kok poveik toks statymas darys kviei kain svyravi- mams?
Ar teisingi šie teiginiai:
atsiranda preki deficitas, o pirkj ir pardavj gerov su- maja.
• Paklausos dsnis reiškia, kad, padidjus preks kainai, šios preks paklausa taip pat didja.
512. Paklausa ir pasila
• jei, sumajus benzino kainai, padang pardavimas padid- ja, kai kitos slygos lieka nepakitusios, ekonomistai pasakyt, kad padangos ir benzinas yra preks-pakaitalai.
• jei ceteris paribus preks paklausa didja didjant vartotoj pajamoms, šis produktas yra klasifikuojamas kaip „normali prek“.
Test pavyzdiai
jei pasilos kreiv pasislenka dešin, tai reiškia, kad: a) pasila padidjo; b) paklausa sumajo; c) pasilos kiekis padidjo; d) pasilos kiekis sumajo.
Drabui kaina gali padidti, jeigu: a) drabui pasila padids; b) tekstils fabrikuose padids darbo umokestis; c) atsiras nauji renginiai, mainantys gamybos snaudas; d) sumas drabui paklausa.
Paklausos didjimas, kai preks kaina didja, vadinamas: a) pajam efektu; b) Gifeno paradoksu; c) Engelio paradoksu; d) keitimo efektu.
Paklausos kreivs poslinkis kair, ceteris paribus, veda prie: a) pusiausvyros kainos sumajimo; b) pusiausvyros kainos padidjimo; c) senosios pusiausvyros kainos; d) pasilos kiekio padidjimo.
jei dvi preks yra pakaitalai, pirmos preks kainai padidjus: a) antros preks paklausa sumas; b) antros preks paklausa padids;
52 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
c) antros preks paklausos kiekis padids; d) antros preks paklausos kiekis sumas.
Praktin uduotis
Tarkime, kad paklaus apibdina lygtis P = 10 – 0,2Qd, o pasil – P = 2 + 0,2Qs; Qd ir Qs paklausos ir pasilos kiekiai, P – kaina.
inodami pusiausvyros slyg Qs = Qd, išsprskite lygt ir nusta- tykite pusiausvyros kain ir pusiausvyros kiek. Nubraiykite atsaky- mus, iliustruojanius grafikus.
Paklausos ir pasilos lygtys: Qd = 200 – 5P, Qs = –160 + P. Nustatykite pusiausvyros parametrus; ar šios rinkos pusiausvyra
yra stabili?
3. elAStINGuMAS
Kain mechanizmas neturt prasms, jeigu paklausos ir pasilos dydiai nebt jautrs kain pokyiams. Vis dlto inojimas, kad pa- klausa ir pasila reaguoja kainos pokyius, dar nieko nesako, kiek ta reakcija stipri. Danai labai naudinga mokti t reakcij vertinti kie- kybiškai.
Geriausia bt reakcijos dyd išreikšti skaiiumi. Pairj pa- klausos kreivs grafik matome, kad kainai pasikeitus vienu vienetu paklausos kiekis pakinta DQ dydiu. Š dyd ir bt galima laikyti kie- kybine paklausos reakcijos pasikeitusi kain išraiška. T. y. paklausos jautrum matuoti paklausos kreivs nuolydio kamp vertikalios ašies atvilgiu. Matematiškai kreivs nuolydis išreiškiamas DQ/DP santykiu, ia DQ – paklausos prieaugis, o DP – atitinkamas kainos prieaugis. No- rint išmatuoti paklausos jautrum remtis grafiko nuolydiu ne visada
54 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
patikima, nes, koks bus tas nuolydis, labai priklauso nuo pasirinkt kai nos ir paklausos matavimo vienet.
Pavyzdiui, benzino paklausos kreiv gali bti panaši kaip 3.1 pav., jeigu kaina išreiškiama doleriais, o kiekis – bareliais. Bet jei kai- n išreikšime litais, o kiek – tonomis, tai paklausos kreivs nuolydis bus daug statesnis. Galimas ir atvirkštinis variantas. juo labiau kad skirtingos preks matuojamos skirtingais vienetais, todl jei taip ma- tuotume skirting preki paklausos reakcijos intensyvum, j lyginti tarpusavyje negaltume. Btent todl ekonomistai nesinaudoja kreivs nuolydiu nordami išmatuoti paklausos reakcijos intensyvum kai- nos pokyt. Vietoj to daniausiai naudojama bemat santykinio kiekio prieaugio (išreikšto procentais), padalinto iš santykinio kainos prieau- gio (procentais), reikšm. jeigu elastingum paymsime raide E, tai formul bus:
Minuso enklas prieš trupmen padtas vien dl patogumo – tam, kad E reikšm visada bt teigiama. Lygindami skirting preki pa- klausos elastingum, vis tiek lyginame absoliuias E reikšmes, todl patogiau iškart atmesti minus, kuris neišvengiamai atsirast dl e- mjanio paklausos kreivs pobdio.
3.1. Paklausos elastingumas kainos atvilgiu taške ir intervale
Elastingumo formul naudojant praktikoje, gali kilti nesusipra- tim, susijusi su Q ir P reikšmi pasirinkimu. Nes DQ = q1 – q2, o DP = p1 – p2, o tai reiškia, kad jeigu P atitikmeniu imsime reikšm p1, gausime vienok rezultat, o jei p2 – galimas visai kitas rezultatas. Tai susij su tuo, kad elastingumas skirtinguose paklausos kreivs taškuose yra nevienodas.
Todl, kai kalbama apie elastingum paprastai galvoje turimas elastingumas taške, t. y. DP ir DQ reikšms yra be galo maos. jeigu paklausos elastingum reikia išmatuoti esant dideliems kain ir pa-
(3.1)
553. Elastingumas
klausos pokyiams, naudojamasi kompromisiniu variantu – imamos ne galins P ir Q prieaugi reikšms, o j vidurkiai: P = 1/2 (p1 + p2); Q = 1/2 (q1 + q2).
Šiuo atveju formul tokia:
Daniausiai galima pastebti, kad paklausos elastingumas taške kainos atvilgiu skirtinguose paklausos kreivs taškuose bna skirtin- gas. Tai bus lengva pamatyti šiek tiek pakeitus elastingumo formul:
jeigu nagrinjame tiesin paklausos funkcij, tai akivaizdu, kad santykis DQ/DP = const., t. y. reikšm visuose taškuose yra pastovi. Vadinasi, elastingumas keisis tiktai priklausomai nuo to, kaip pasikeis kainos ir paklausos apimties santykis. Taigi, judant paklausos kreive emyn ir dešin, elastingumas kuo toliau tuo labiau mta, t.  y. A taške (3.2 pav.) elastingumas bus didesnis nei B taške, nes p‘/q‘ > p“/q“.
Kuo ariau prie kainos arba paklausos aši, tuo labiau elastingu- mas atitinkamai arts prie begalybs arba prie nulio, t. y. elastingumo pokyi diapazonas yra nuo ∞ iki 0. Negalima tiktis, kad paklausos kreiv visada bus pavaizduota kaip tiesi linija, greiiau atvirkšiai. To- dl verta aptarti ir netiesins paklausos funkcijos atvej. Prie kiekvienos kreivs, bet kuriame jos taške galima prijungti j lieiani ties, pagal kurios nuolyd ir apskaiiuojamas DQ/DP santykis. Iš esms remiams prielaida, kad elastingumas kuriame nors kreivs taške, kuriame susi-
(3.2)
(3.3)
56 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
jungia liestin ties ir ms kreiv, yra toks pats kaip tiesins paklausos elastingumas. Maa to, galima teigti, kad bet kokios paklausos kreivi, turini bendr slyio (bet ne susikirtimo) tašk, šiame taške elastin- gumas yra vienodas.
Paprastai netiesini paklausos kreivi elastingumo formul ura- šoma taip:
ia dQ ir dP – be galo mai paklausos ir kainos prieaugiai. Bt natralu daryti prielaid, kad ir netiesins funkcijos elastingumas nra konstanta, juolab jis irgi greiiausiai turi mati slenkant paklausos kreive emyn ir dešin. Vis dlto visai nesunkiai galima nubraiyti pastovaus elastingumo paklausos funkcij.
3.2. Paklausos elastingumo kainai empiriniai vertinimai
Praktikoje pagal produkto kain labai sunku tiksliai vertinti to produkto paklausos elastingumo dyd. ia pati didiausia problema – kaip nubraiyti reali paklausos kreiv, nes sunku vertinti ir pašalinti
573. Elastingumas
pasilos ir paklausos poslinki tak kainos ir paklausos dydio ryšiui. Ši problema apibriama kaip identifikacijos problema ir nagrinjama atliekant regresin ekonometrikos analiz. Net ir nubraiius konk- retaus produkto paklausos kreiv dar reikia parinkti tinkam kainos reikšm, nes bendrai elastingumas labai priklauso nuo vyraujani kai- n. Šie sunkumai tyrintojams nesutrukd apytiksliai nustatyti vairi preki paklausos elastingum ir tie vertinimai daniausiai neprasilen- kia su sveiku protu.
Galima numanyti, kad skirting moni poiris usienio ke- liones gali labai skirtis, todl reakcija ši paslaug kain pokyius gali bti jautri. Ir elastingumo vertinimai parod, kad kainai pakitus 1  proc. paklausos dydis kinta 4,1  proc. Taip pat galima tiktis, kad kuri nors konkrei vaisi, pavyzdiui, persik, paklausa bus daug jautresn kain pokyiui nei paklausa apskritai vis vaisi kain poky- iui, nes persikus galima pakeisti kitais vaisiais. Nenuostabu, kad toki produkt, kurie laikomi kasdienio vartojimo prekmis (pvz., pienas), paklausa pasirod maai elastinga kainos atvilgiu.
Usienio kelions 4,1 Medicinos paslaugos ir draudimas 3,6 Šviei alieji irneliai 2,8 Konservuoti alieji irneliai 1,6 Persikai 1,5 Visi vaisiai 1,1 Televizori remontas 1 Automobiliai 0,8–1,5 Elektros energija privatiems vartotojams 0,2–1 Pienas <1 Kiaušiniai <1 Laidojimo paslaugos <1 Benzinas ir nafta <1
58 Igoris Panovas. MIkROekONOMIkA
3.3. Bendrosios pajamos ir kain elastingumas
Tarp paklausos elastingumo kainos atvilgiu ir bendrj pajam (kaina, padauginta iš produkcijos kiekio: R = PQ) yra svarbus ir domus ryšys. Kainai majant, pajamos gali didti arba mati – tai prikklauso nuo paklausos elastingumo. jeigu elastingumas yra didesnis u vienet, kainai majant, didja paklausa ir to padidjimo utenka, kad padi- dt bendrosios preks pardavimo pajamos. jeigu elastingumas lygus vienetui, tai neyms kainos pokyiai bet kuri pus bendrosioms pa- jamoms takos neturi. jeigu elastingumas yra maesnis u vienet, tai sumainus kain mas bendrosios pajamos . Tai galima rodyti.
Tarkime, MR (ribins pajamos) – pajam prieaugis, pardavus pa- pildom preks vienet, Q – produkcijos kiekis.
Išvestin P(Q)×Q nuo Q lygi
P iškl prieš skliaustus, gauname
inodami, kad gauname
Iš to išeina, kad MR > 0, jei E > 1; MR = 0, jei E = 1 ir MR < 0, jei E < 1.
Ši padt galima vertinti ir neformaliai, vadovaujantis sveiku protu. Prisiminkime elastingumo formul, kuri galima suprasti kaip paklausos apimties procentin prieaug, atitink