of 30 /30
Spausdinti Išsaugoti į failą Versija spausdinimui: 1 modulis. Ekonomikos teorijos įvadas Failas: Ekonomin÷s minties raida 1.1. Ekonomin÷s minties raida Tikslas: šio skyriaus pabaigoje Jūs gal÷site apibūdinti pagrindines ekonomin÷s minties raidos pakopas, žinosite iškiliausius ekonomin÷s minties atstovus ir gal÷site apibr÷žti ekonomikos sąvoką. Pretestas: apibūdinkite, kas tai yra ekonomika. Terminą “Politin÷ ekonomija“ prad÷jo taikyti prancūzų merkantilistas Antuanas Monkretjenas 1615 m., išleidęs veikalą “Politin÷s ekonomijos traktatas skirtas karaliui ir karalienei”. Prieš merkantilistus ekonomikos teorija buvo vadinama įvairiai: ūkio mokslu, nacionaline ekonomija, valstyb÷s ekonomika, valstyb÷s ūkiu ir t.t. Pagrindiniai merkantilistų (it. mercante – prekybininkas, pirklys) principai : 1.Auksas ir turtai kaip turtingumo esm÷s išraiška (turtas tapatinamas su pinigais). 2.Tarptautin÷s prekybos reguliavimas norint pritraukti į šalį auksą ir sidabrą. (siekimas pinigus kaupti šalies viduje) 3.Pramon÷s palaikymas importuojant pigias žaliavas. 4.Protekciniai tarifai importuojamoms pramonin÷ms prek÷ms. 5.Eksporto skatinimas, ypač galutin÷s produkcijos. 6.Gyventojų skaičiaus augimo skatinimas, norint palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį. Merkantilizmo šerdis - aktyvaus prekybinio balanso doktrina, kaip būtina tautos gerov÷s sąlyga. Dauguma merkantilistų galvojo, kad tautų ekonominiai interesai abipus priešingi, tarsi pasaulyje būtų fiksuotas išteklių kiekis, kuriuos viena šalis gali gauti tik kitos šalies sąskaita. Tod÷l merkantilistai nesig÷dijo ginti “kaimynų skurdinimo” politikos arba pasisakyti už vidaus vartojimo sumažinimą kaip nacionalin÷s politikos tikslą. V÷liau politin÷s ekonomijos terminą naudojo fiziokratai (gr. physis – gamta, kvatos – j÷ga, galia). Šios mokyklos įkūr÷jai – Fransua Ken÷ (1694-1774), parašęs veikalą “Ekonomin÷ lentel÷”, kuriame ekonominius tyrimus perk÷l÷ iš cirkuliacijos (prekybos), į gamybos sferą, bet apsiribojo žem÷s ūkiu; Žakas Tiurgo (Turgot Jacques) (1727-1781). Fiziokratai kritikavo merkantilistus ir reikalavo panaikinti muitinius barjerus, įvesti prekybos laisvę. Fiziokratai akcentavo žem÷s ūkį. Fiziokratų programa buvo nukreipta įveikti viduramžių kaimo atgyvenų sustingimą, racionalizuoti fiskalinę sistemą mokesčių ir rinkliavų suvedimu į vieną bendrą rentos mokestį, mažų žem÷s valdų suliejimu ir prekybos išlaisvinimu nuo visų protekcionizmo apribojimų. Taip pat politin÷s ekonomijos terminą naudojo ekonomistai klasikai . Pagrindiniai klasikų atstovai: Adam Smith (1723-1790), parašęs “Tautų turtą” (1776 m.), David Ricardo 2009.12.18 WebCT …liedm.lt/…/cobaltMainFrame.dowebct 1/30

Mikroekonomika. 1 modulis. Ekonomikos teorijos įvadas

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Ekonomikos teorijos įvadas

Text of Mikroekonomika. 1 modulis. Ekonomikos teorijos įvadas

  • Spausdinti Isaugoti fail

    Versija spausdinimui: 1 modulis. Ekonomikos teorijos vadas

    Failas: Ekonomins minties raida

    1.1. Ekonomins minties raida

    Tikslas: io skyriaus pabaigoje Js galsite apibdinti pagrindines ekonomins

    minties raidos pakopas, inosite ikiliausius ekonomins minties atstovus ir galsite

    apibrti ekonomikos svok.

    Pretestas: apibdinkite, kas tai yra ekonomika.

    Termin Politin ekonomija pradjo taikyti prancz merkantilistas AntuanasMonkretjenas 1615 m., ileids veikal Politins ekonomijos traktatas skirtas karaliui irkaralienei. Prie merkantilistus ekonomikos teorija buvo vadinama vairiai: kio mokslu,nacionaline ekonomija, valstybs ekonomika, valstybs kiu ir t.t.

    Pagrindiniai merkantilist (it. mercante prekybininkas, pirklys) principai: 1.Auksas ir turtai kaip turtingumo esms iraika (turtas tapatinamas su pinigais).2.Tarptautins prekybos reguliavimas norint pritraukti al auks ir sidabr. (siekimas

    pinigus kaupti alies viduje)3.Pramons palaikymas importuojant pigias aliavas.4.Protekciniai tarifai importuojamoms pramoninms prekms.5.Eksporto skatinimas, ypa galutins produkcijos.6.Gyventoj skaiiaus augimo skatinimas, norint palaikyti em darbo umokesio lyg. Merkantilizmo erdis - aktyvaus prekybinio balanso doktrina, kaip btina tautos gerovs

    slyga. Dauguma merkantilist galvojo, kad taut ekonominiai interesai abipus prieingi, tarsipasaulyje bt fiksuotas itekli kiekis, kuriuos viena alis gali gauti tik kitos alies sskaita.Todl merkantilistai nesigdijo ginti kaimyn skurdinimo politikos arba pasisakyti u vidausvartojimo sumainim kaip nacionalins politikos tiksl.

    Vliau politins ekonomijos termin naudojo fiziokratai (gr. physis gamta, kvatos

    jga, galia). ios mokyklos krjai Fransua Ken (1694-1774), paras veikalEkonomin lentel, kuriame ekonominius tyrimus perkl i cirkuliacijos (prekybos), gamybos sfer, bet apsiribojo ems kiu; akas Tiurgo (Turgot Jacques) (1727-1781).Fiziokratai kritikavo merkantilistus ir reikalavo panaikinti muitinius barjerus, vesti prekyboslaisv. Fiziokratai akcentavo ems k. Fiziokrat programa buvo nukreipta veikti viduramikaimo atgyven sustingim, racionalizuoti fiskalin sistem mokesi ir rinkliav suvedimu vien bendr rentos mokest, ma ems vald suliejimu ir prekybos ilaisvinimu nuo visprotekcionizmo apribojim.

    Taip pat politins ekonomijos termin naudojo ekonomistai klasikai. Pagrindiniai

    klasik atstovai: Adam Smith (1723-1790), paras Taut turt (1776 m.), David Ricardo

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 1/30

  • (1772-1823), ileids Politins ekonomijos ir apmokestinimo principus, John Stuart Mill(1806-1873), kurio ymiausias veikalas yra Politins ekonomijos principai. Tai rinkosekonomikos, laisvos verslininkysts politikai. Jie gyn valstybs nesikiimo ekonomikprincip (laissez faire).

    A. Smitas suformulavo Nematomos rankos princip. is principas teigia, kad

    kiekvienas mogus, kinje veikloje siekdamas savo asmenini tiksl, vedamas nematomosrankos, duoda naud ir kitiems. Rinkos sistemoje rpinimasis savimi tarnauja ir kitiems.Pardavjas gauna naud tik suteiks naud pirkjui. Abipus nauda skatina efektyvi kinveikl, ekonomin paang. Siekdami tik naudos sau, mons nematomos rankosnukreipiami auktesniems visuomens tikslams. io apmstymo esm - bendrai visosvisuomens interesai - tai paprasta j sudarani asmen interes suma. Kiekvienas mogus,jei jam duotume laisv, didins savo turtingum, taigi, visi mons, jei jiems netrukdysim, didinsbendr turtingum. Nematoma ranka yra ne kas kita, kaip konkurencins rinkos automatinispusiausvyros mechanizmas. A. Smitas sugebjo suprasti, kad esant atitinkamomsvisuomeninms slygoms individuals interesai gali harmoningai susiderinti su visuomensinteresais. Rinkos ekonomika veikia pagal grietas veiklos taisykles. Vieno mogaus poveikisrinkai nejauiamas, bet vis atskir veiksm visuma nustato kainas, kiekvienas atskiraspirkjas paklsta kainoms, o paios kainos paklsta vis individuali reakcij visumai. Taiprinkos nematoma ranka utikrina rezultat, nepriklausant nuo atskiro individo.

    A.Smitas kvieia laisvai prekiauti. Jis pateikia asmeninio intereso stimulo pavyzd,

    nordamas parodyti, kad visuomens gerov auga greiiausiai nesant importo ir eksportoapribojim. Su rinkos Nematoma ranka A. Smitas siejo laissez - faire (laisvs veikti)doktrin. Taiau jis pateisina protekcionizm kaip nauj, dar silpn ak gynim ir kaipatsakomj priemon kit ali tarifus. Ginami navigaciniai Anglijos statymai, nes aliesgynyba kur kas svarbesn, nei turtas, o visika prekybos laisv pripastama kaip utopinsvajon. A. Smitas pastebi, kad valstyb turi tris labai svarbias pareigas: karinio saugumoutikrinim, teisingumo vykdym ir pareig kurti ir ilaikyti visuomeninius pastatus ir staigas,kuri sukrimas ir ilaikymas negali bti naudingi atskiriems asmenims arba nedidelmsgrupms, nes j pelnas niekada negals atlyginti nedidels grups ar atskiro asmens ilaid,nors ir gals, net danai su pertekliumi atlyginti visos visuomens ilaidas. A. Smitui buvoaiku, kad neribota laisv turi tik prielaidas visuomenins gerovs maksimizavimui, bet nevis jos pasiekimo program.

    A. Smito nepatenkino deklaracija, kad laisva rinkos ekonomika apsprendia geriausi

    gyvenimo sutvarkym. Jis labai daug dmesio skyr apibdinti tai institucinei struktrai, kurigarantuot geriausi rinkos jg veikim. Bet A. Smito nuomon apie klasinius interesus irpan. rodo, kad individuals interesai gali ir trukdyti, ir padti visuomens gerovs augimui,rinkos mechanizmas nustatys harmonij tik tada, kai jis bus trauktas atitinkamus teisinius irinstitucinius rmus.

    Jeigu A. Smit vertintume pagal analitini priemoni standartus, jis ne pats didiausias

    XVIII amiaus ekonomistas, bet jam nra lygi nei XVIII, nei XIX amiuje pagal sugebjimtaip giliai ir tiksliai siskverbti ekonominio proceso esm, pagal ekonomin imint.

    Dabar yra naudojamas terminas ekonomika (angl. economics). termin naudojo

    keinsistai Alfred Marshal (1842-1924), jo mokinys anglas John Maynard Keynes (1894-

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 2/30

  • 1946). Ekonomika nagrinja rinkos mechanizm: paklaus, pasil, elastingum, kain

    nustatym, konkurencijos formas, klitis, ribinius rodiklius ir kt. Taikoma matematin,geometrin analiz.

    Yra pateikiami vairs ekonomikos apibrimai. tai keli j: 1.Ekonomika yra tyrimas t veiklos ri, kurios apima preki gamyb ir mainus.2.Ekonomika mokslas apie turt.3.Ekonomika yra pokyi visuotiniame kyje analiz.4.Ekonomika - mokslas apie moni kin veikl, kurios metu, naudojant vairius iteklius,

    tenkinami moni poreikiai.5.Ekonomika - tyrimai, kaip visuomen pasirinktinai naudoja retus gamtinius iteklius

    (em, darb, kapital) gaminti prekes ir paslaugas einamajam ar bsimajam vartojimui irskirstyti juos tarp vairi moni grupi.

    6.Ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip mons ir visuomen pasirenka vieni vairi galim ribot gamybini itekli naudojimo variant, siekdami gaminti vairiusesamam ir bsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomens natribei j grupi.

    Ekonomika nagrinja visuomenines, taip pat politines, socialines ir kt. problemas. Savikontrols klausimai:

    1. Apibdinkite fiziokratizmo pagrindinius bruous.2. Ivardinkite pagrindinius klasikins ekonomikos teorijos atstovus.3. Apibrkite ekonomikos svok. Atsakymai

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 3/30

  • Atsakymai:

    1. Ekonominius tyrimus perkl i cirkuliacijos (prekybos), gamybos sfer, bet

    apsiribojo ems kiu; pasisak u prekybos laisv.2. A. Smith, D. Ricardo, J. S. Mill.3. Ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip mons ir visuomen pasirenka vien

    i vairi galim ribot gamybini itekli naudojimo variant, siekdami gaminti vairiusesamam ir bsimam vartojimui reikalingus produktus ir paskirstyti juos tarp visuomens natribei j grupi

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 4/30

  • Failas: Pagrindins ekonomikos mokslo svokos

    1.2. Pagrindins ekonomikos mokslo svokosTikslas: baig skyri galsite apibdinti pagrindines ekonomikos moksle

    naudojamas svokas.

    Pretestas: ivardinkite tris klasikinius gamybos veiksnius.

    Poreikiai - tai moni biologins ir socialins prigimties slygotos reikms, vartojantdarbu sukurtas prekes ir paslaugas. J ypatyb yra ta, kad utikrinus vien poreikipatenkinim atsiranda kit, sudtingesni poreiki, todl bendra poreiki apimtis nuolat

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 5/30

  • patenkinim atsiranda kit, sudtingesni poreiki, todl bendra poreiki apimtis nuolatdidja.

    Pagrindinis poreiki klasifikavimas - tai Maslow poreiki hierarchijos teorija. Maslowyra psichologas ir i teorij sukr daugel met stebjs ir tyrs klinikoje pacientus. Maslowteigia, kad poreikiai atsiranda pakopomis:

    1.Fiziologiniai poreikiai - tai oro, slgio, ilumos, vandens, maisto, sekso poreikiai.

    2.Saugumo poreikiai - tai poreikiai jaustis emocikai ir fizikai saugiam, turti namus,rbus, atsiriboti nuo rpesi.

    3.Socialiniai poreikiai - tai poreikiai draugauti, mylti.

    4.Pagarbos poreikiai - tai poreikiai bti gerbiamam, pripaintam, pastebtam,kitokiam nei kiti.

    5.Saviraikos poreikiai - tai poreikiai realizuoti save, tapti tuo, kuo tik asmuo gali tapti.

    1 pav. Maslow poreiki piramid

    Maslow teigia, kad pirmiausia yra tenkinami emesnio lygio poreikiai, o tik paskuiauktesnio. i hierarchija galioja amerikietikai kultrai. Tokiose alyse kaip Japonija,Graikija ar Meksika, kur netikrumo vengimo tendencijos yra rykios, saugumo poreikis galiatsidurti ios hierarchijos viruje. alyse, kuriose gyvenimo kokybs rodikliai yra labai svarbs- tokiose kaip Danija, vedija, Norvegija, Olandija ir Suomija - hierarchijos virnje gali btisocialiniai poreikiai.

    iuos poreikius galima patenkinti vairiomis prekmis ir paslaugomis. Vis gi daugiausiapreki ir paslaug yra teikiama emiausio lygio poreiki patenkinimui.

    Itekliai - visa tai, kas naudojama moni poreikiams patenkinti. Dauguma j yra riboti,jie vadinami ekonomikos itekliais arba gamybos veiksniais. Yra iskiriami ie klasikiniaiItekli tipai: em, darbas ir kapitalas.

    em - visi gamtos teikiami itekliai: pati em, mikai, vandenys, ikasenos ir pan.Visi jie riboti, dauguma j neatkuriami.

    Darbu vadinama moni fiziniai ir protiniai sugebjimai, panaudojami preki gamybojeir paslaug teikime, siekiant ekonomini tiksl. Darbas taip pat yra ribotas iteklius, j ribojagyentoj amius, kvalifikacija, skaiius ir kt.

    Kapitalas - visa tai, kas sukurta moni darbu ir yra naudojama prekms ir paslaugomskurti. Kitaip tariant kapitalas - visos moni darbu sukurtos darbo priemons, naudojamoskinje veikloje.

    I pradi didiausia reikm teko emei, vliau kapitalui (vystantis technikai), dabar darbui. Danai iskiriamas dar vienas, ketvirtas gamybos veiksnys informacija arbainios, kai kurie mokslininkai mini krybikum.

    Gamyba - tai gamybos veiksni naudojimas kuriant prekes ir paslaugas moniporeikiams tenkinti.

    Ekonomini institut ir nusistovjusi veiklos form visuma kartu su ekonominiaismoni santykiais sudaro visuomens ekonomin kio sistem.

    Istoriniai ekonomini ki sistem tipai:

    Natrinis kis arba tradicin ekonomika, kuriai esant nam kyje yra pasigaminamospraktikau visos reikalingos preks. is tipas bdingas kai kurioms izoliuotoms valstybms

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 6/30

  • Azijoje, Afrikoje.

    Centralizuotai valdomas kis, dar vadinamas komandine arba planine ekonomika.Jame dominuoja kolektyvin nuosavyn, itekliai skirstomi centralizuotai. Tokio kio tipopavyzdys buvusi TSRS, Kinija, Kuba, Korja.

    Rinkos kis. Jis remiasi paklausos ir pasilos dsniais, privatine nuosavybe, pelnosiekiu.

    Gryn nra. Vyrauja mirus tipas. Tai daugelio demokratini ali ekonomikos sistema,joje dominuoja rinkos ir valstybs elementai. Skirtingose alyse dominuoja skirtingi elementai,taiau vis gi efektyviausia ekonomikos sistema yra ta, kurioje dominuoja rinkos elementai.Miraus tipo ekonomikos sistemos pavyzdiai JAV, D.Britanija, Japonija, Vokietija ir kt.

    Savikontrols klausimai:

    1. Ivardinkite poreiki hierarchij pagal Maslow.

    2. Ivardinkite tris klasikinius gamybos veiksnius.

    Atsakymai

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 7/30

  • 2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 8/30

  • Atsakymai:

    1. Fiziologiniai poreikiai, saugumo poreikiai, socialiniai poreikiai, pagarbos poreikiai,saviraikos poreikiai.

    2. em, darbas ir kapitalas

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 9/30

  • Failas: Mikroekonomika ir makroekonomika

    1.3. Mikroekonomika ir makroekonomika Tikslas: io skyriaus pabaigoje js galsite vardinti mikroekonomikos ir

    makroekonomikos skirtumus.

    Pretestas: kokius ekonomikos aspektus nagrinja mikroekonomika? Ekonomika susideda i dviej pagrindini dali: mikroekonomikos ir makroekonomikos.

    Mikroekonomika tiria atskir kio komponent elgsen: atskir gamybos veiksni (darbo,ems, kapitalo), atskir vartojimo preki, vertybini popieri rink funkcionavim, tobulos irnetobulos konkurencijos mechanizm. Ypatingas vaidmuo tenka kainai.

    Makroekonomika nagrinja alies kio kaip visumos funkcionavim. Pagrindiniai

    nagrinjami klausimai: alies nacionalinio produkto nustatymas, visumin paklausa ir pasila,makroekonomin pusiausvyra, ekonominiai ciklai, nedarbas, infliacija, valstybs ekonominpolitika.

    Makroekonomikos pradininkas anglas John Maynard Keynes. Remia valstybins

    valdios kiimsi rink, teigia, kad ji turi taisyti rinkos ydas. Savikontrols klausimas: Kuo skiriasi mikroekonomika ir makroekonomika? Atsakymas

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 10/30

  • Atsakymas:

    Mikroekonomika tiria atskir kio komponent elgsen, o makroekonomika nagrinjaalies kio kaip visumos funkcionavim.

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 11/30

  • Failas: Pozityvin ir normatyvin ekonomika

    1.4. Pozityvin ir normatyvin ekonomika Tikslas: io skyriaus pabaigoje galsite vardinti pozityvins ir normatyvins

    ekonomikos skirtumus.

    Pretestas: kas yra pozityvin ekonomika? Pozityvin ekonomika aprao, analizuoja faktus, parodo, kaip veikia ekonomika. Tiesiog

    analizuojamas reikinys jo nevertinant. Remiamasi faktais. Konstatuojama faktin bsena.Pavyzdiui, konstatuojama, jog alies bendrasis produktas per metus iaugo 5%; uimtumolygis sumajo 10%, taiau neaikinama, kokios i reikini pasekms.

    Normatyvin ekonomika siekia nustatyti, ar nagrinjamas reikinys teigiamas, ar ne, k

    jis duoda atskiroms moni grupms. Normatyvin ekonomika ieko geriausi versloorganizavimo form, nagrinja j privalumus ir trkumus, rekomenduoja tam tikr veiklos bd.

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 12/30

  • organizavimo form, nagrinja j privalumus ir trkumus, rekomenduoja tam tikr veiklos bd.Nurodo, kokie reikiniai pageidautini, o kokie ne. Pavyzdiui, teigiama, kad aliesekonomin padtis gerja, dl to kyla vis visuomens nari gerov ir pan.

    Ekonomistai labiau vieningi pozityvins ekonomikos klausimais, o normatyvins

    ekonomikos klausimais labiau nesutariama. Pozityvin ir normatyvin ekonomikos tarpusavyje yra glaudiai susijusios. Kuo

    ekonominiai tyrimai isamesni, tuo didesn tikimyb, kad normatyvin ekonomika bus geriaupagrsta, nes norint vertinti kok tai reikin, reikia turti duomenis, kuriais galima remtis. Taippozityvin ekonomika daro tak normatyvinei. Normatyvin ekonomika taip pat daro dideltak pozityvinei, nes vertinant kok tai reikin kyla poreikis j pagrsti faktais arba paneigti tvertinim sukaupus atitinkamus duomenis ir analiz.

    Savikontrols klausimas: Kuo skiriasi pozityvin ir normatyvin ekonomika?

    Atsakymas

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 13/30

  • Atsakymas:

    Pozityvin ekonomika aprao, analizuoja faktus, nevertinant fakt ar reikini, o

    normatyvin ekonomika vertina reikinius.Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 14/30

  • Failas: Pagrindins ekonominio painimo problemos

    1.5. Pagrindins ekonominio painimo problemos Tikslas: ios skyriaus pabaigoje galsite ivardinti pagrindines ekonominio

    painimo problemas. Pretestas: ivardinkite ekonominio painimo problemas. Paprastai susiduriama su iomis pagrindinmis ekonominio painimo problemomis: 1.Tyrime sunku laikytis reikalavimo kitos slygos vienodos. Analizje, kada

    nagrinjamas vienas reikinys, kiti reikiniai laikomi pastoviais. Pvz., norint nustatyti prekskainos pokyio tak preks perkamam kiekiui, reikia laikyti pastoviomis pirkj pajamas,gimining preki kainas, pirkj skon, reklamos poveik ir kt. Tik tokiu atveju analiz buspatikima. Paeidus reikalavim daromos klaidos ekonominiame painime, neteisingaiapibdinamas ekonomini reikini ryis. Taiau realiai ekonomikoje visi kiti veiksniai kinta.Labai sunku arba nemanoma atlikti ekonomini eksperiment, dl ko gali bti daromosklaidos. Gamtos moksluose galima atlikti laboratoriniai tyrimus, eksperimentus, taiauekonomikoje tokie eksperimentai negalimi.

    2.Tiesiog koreliacinio ir prieastinio ryio maiymas. Jei vykis A vyko prie vyk B,tai dar nereikia, kad A slygojo B. Koreliacija apibdina ry tarp vairi reikini, taiau taiplatesn svoka nei prieasties ryys. Koreliacinis ryys gali bti atsitiktinis, o prieasties-pasekms ry nustatyti yra sunkiau. Pavyzdiui, jeigu alyje didja uimtumas ir majanedarbas tai ko gero prieasties pasekms ryys, taiau jeigu alies ekonomikai augantaugt ir gyventoj emigracija tai atsitiktin koreliacija, nes ekonomikos augimas negalipaskatinti moni emigruoti, emigracij iuo atveju skatina kiti veiksniai.

    3.Visuma ne visada yra sudedamj dali suma. i problema rodo, kad reikia skirtimikroekonomik ir makroekonomik. Kas tinka mikroekonomikai ne visada tinkamakroekonomikai. Makroekonomika nra mikroekonomikos suma. Pvz., atlyginimo

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 15/30

  • paklimas vienam darbuotojui yra priimtinas, bet jeigu padidt vis darbuotoj darboumokestis, o produkcija nesikeis, tai sukels infliacij ir gyvenimo lygis nepagers. Kitaspavyzdys: jeigu atskiras kininkas gaus didesn derli, jo pajamos ir pelnas padids, taiaujeigu vis kinink derlius iaugs, jo kainos kris ir kininkai negaus didesnio pelno.

    4.Subjektyvumas. Ekonominis painimas remiasi tam tikromis teorijomis ir priklausonuo teorij. Prisiriimas prie vien teorij trukdo painti kitas, naujas ir paangias teorijas.Teorijos tarnauja painimui bet kartu gali j stabdyti. Pavyzdiui, ilg laik dominavo klasikinteorin mintis, buvo manoma, jog ji tinkama ir teisinga visais atvejais, taiau vykus pasaulineidepresijai, i teorija nebegaljo paaikinti susidariusios situacijos ir atsirado terp kitoms(keisistinei) teorijoms. Be to atskiri mons skirtingai vertina t pat reikin.

    5.Neapibrtumas (netikrumas) ekonomikoje. Ekonomikoje sunku numatyti bsimusvykius, ateit, nes:

    -Trksta reikiamos informacijos. Rinkos ekonomika pagrsta konkurencija, o esant

    konkurencijai, informacija nepateikiama, egzistuoja informacijos slaptumas, komercinspaslaptys. Todl priimant kinius sprendimus turime tik dalin informacij. Ekonomikoje didelvaidmen daro taip pat intuicija ir rizika.

    -kinei veiklai daro tak vairs atsitiktinumai, katastrofos. Dl ios prieasties kinveikla yra rizikinga. Reikia atsivelgti ekonomikos neapibrtum (ligos, ems drebjimai,potvyniai, teroro aktai ir kt.). Tyrimui taikoma tikimybi teorija, loim teorija, matematinstatistin teorija, kin veikla draudiama.

    Savikontrols klausimai:

    1. Ivardinkite pagrindines ekonominio painimo problemas.2. Kas slygoja neapibrtum ekonominiame painime? Atsakymai

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 16/30

  • Atsakymai:

    1. Tyrime sunku laikytis reikalavimo kitos slygos vienodos, tiesiog koreliacinio ir

    prieastinio ryio maiymas, visuma ne visada yra sudedamj dali suma, subjektyvumas,neapibrtumas.

    2. Neapibrtum slygoja informacijos trkumas bei atsitiktinumai.

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 17/30

  • Failas: Gamybos galimybi riba

    1.6. Gamybos galimybi riba

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 18/30

  • Tikslas: io skyriaus pabaigoje galsite paaikinti gamybos galimybi kreivs

    form, jos veiksnius bei ivardinti pagrindinius ekonomikos augimo veiksnius.

    Pretestas: k parodo gamybos galimybi kreiv? Pagrindin ekonomikos problema yra pasirinkimo btinyb. Mes negalime turti visko, ko

    panorsime, nes: 1.Ms materialiniai poreikiai yra begaliniai.2.Ekonominiai itekliai yra riboti. Taigi, mes turime rinktis. Nepakankamumo problem ir btinyb rinktis galima

    pavaizduoti gamybos galimybi kreive. Ji parodo, k galima pagaminti i turim itekli ir suesama technologija. Nors ms itekliai riboti, bet galima pasirinkti, kokias prekesgaminsime ar kokias paslaugas teiksime.

    Sakykime, kyje yra gaminamos dvi preks, pvz. drabuiai ir maisto produktai.

    2 pav. Gamybos galimybi kreiv

    1 lentel. Pasirinkimas tarp maisto ir drabui vienet gamybos

    Pasirinkimvariantai

    Drabuikiekiovienetai

    Maistokiekiovienetai

    Maisto kiekio vienetai, kuri reiktatsisakyti, norint gaminti papildomdrabui kiekio vienet (drabui gamybosalternatyviniai katai)

    A 0 20 B 1 19 1C 2 17 2D 3 14 3E 4 9 5F 5 0 9

    Ms pasirinkim iliustruoja gamybos galimybi kreiv. Takas A rodo kratutin padt,

    jog visi itekliai yra naudojami maisto gamybai. Kitas prieingas atvejis (F) - kai visi itekliaiyra naudojami drabui gamybai. Nei viena, nei kita padtis ms netenkina, nors ir yramanoma, nes pirmuoju atveju mes gerai pavalg, bet nuogi, antruoju - gerai apsireng, betalkani.

    Take A visi itekliai yra naudojami maistui pagaminti. Norint pagaminti vien vienet

    drabui, reiks atsisakyti dalies maisto, nes dalis itekli bus nukreipiama gamintidrabuiams. Taigi, norint pagaminti vien vienet drabui, atsisakome vieno maisto vieneto.Taiau norint pagaminti antrj drabui vienet, atsisakome jau dviej maisto vienet.Vadinasi, antrojo drabui vieneto alternatyviniai katai yra didesni nei pirmojo. Kuo daugiaugaminame drabui, tuo didesni alternatyviniai katai. Ypa dideli paskutiniojo drabuivieneto gamybos alternatyviniai katai.

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 19/30

  • Alternatyviniai katai - tai itekli naudojimo alternatyva, kurios atsisakome gamindami

    produkt. Pavyzdiui, drabui vieneto alternatyviniai katai yra maistas, kurio netenkamegamindami drabui vienet.

    Didjantys alternatyviniai katai slygoja kreivs ilinkim iorn. Jeigu abiem

    produktams gaminti vienodai tinka gamybos itekliai, tai gamybos galimybi kreiv bus tiesi. Gamybos galimybi kreiv parodo maksimaliai manom dviej preki derinio gamyb.

    Taiau tikrovje faktin produkcijos apimtis gali neatitikti gamybos galimybi. Gali btinepilnai panaudojami gamybos itekliai (pvz., dl nedarbo darbo jga) arba dirbantysdarbuotojai gali veltui leisti laik. Tai atspindt visi takai, esantys kair nuo kreivs. Takai dein nuo kreivs nepasiekiami.

    Taigi, gamybos galimybi kreiv atspindi retum, pasirinkim ir alternatyvinius katus. Retumas - preki gamybos deriniai u kreivs rib nepasiekiami dl itekli trkumo. Pasirinkimas - kadangi negalima gaminti preki derinio u gamybos galimybi kreivs

    rib, todl reikia pasirinkti vien i pasiekiam iuo metu tak gamybos galimybi kreivje. Alternatyviniai katai - juos vaizduoja gamybos galimybi kreivs nuolydis. Kai iteklius

    nukreipiame tam tikros preks gamybos padidinimui, reikia mainti kitos preks gamyb. Taiau ilgame laikotarpyje takai, esantys dein nuo kreivs gali bti pasiekti. Tai

    vyksta padidjus gamybiniam pajgumui ir iaugus ekonomikai. Yra trys pagrindiniaiekonomikos augimo altiniai:

    1.Technologin paanga, garantuojanti naujus, geresnius preki gamybos metodus.2.Kapitalo kiekio padidjimas (kapitalo kaupimas).3.Dirbanij skaiiaus, j isilavinimo lygio bei gdi iaugimas. Augant ekonomikai, t.y. didjant alies gamybiniam pajgumui, galimybi kreiv slenka

    dein. Jeigu technologin paanga gali padidinti gamybin pajgum tik vienai kuriai prekeigaminti, tai slinks ne visa kreiv, o keisis tik jos padtis vienos aies atvilgiu. Pvz., jeigutechnologin paanga padidint gamybin pajgum tik maistui gaminti, gamybos galimybikreiv darytsi statedn (A takas slinkt vir).

    Savikontrols klausimai:

    1. Kas slygoja gamybos galimybi kreivs ilinkim nuo ordinai aies pradios?2. Ivardinkite pagrindinius ekonomikos augimo altinius. Atsakymai

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 20/30

  • 2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 21/30

  • Atsakymai:

    1. Didjantys alternatyviniai katai.2. Technologin paanga, kapitalo kaupimas, darbo jgos kiekybs ir kokybs

    augimas.

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 22/30

  • Failas: Specializacija, mainai, pinigai

    1.7. Specializacija, mainai, pinigai Tikslas: io skyriaus pabaigoje Js galsite pagrsti specializacijos, main ir pinig

    poreik bei naud.

    Pretestas: kokie yra pagrindiniai main tipai? Trys svarbiausi ekonomikos vystymosi elementai yra ie: 1.Specializacija.2.Mainai. Specializacija reikalauja main.3.Pinigai. Specializacija ir mainai gali vykti sklandiai tik pinig dka. Gamybos specializacija didina darbo naum. Specializacijos prieastis yra lyginamasis

    pranaumas. Dar A. Smitas nagrinjo darbo pasidalijimo privalumus, kurie suprantami kaip funkcin

    specializacija pramons mons viduje. Visos pirmosios knygos pagrindas - visuomeniniodarbo pasidalijimo idja: savo esme ekonomin sistema - didiulis ryi tinklas tarpspecializuot gamintoj, kuriuos sieja polinkis mainyti, prekiauti, keisti vien daikt kit.

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 23/30

  • Utikrinimas galimybs vis savo darbo produkto pertekli, kuris virija savo vartojimpakeisti kit moni t dal, kurios gali reikti, skatina kiekvien mog pavsti savespecializuotai veiklai ir toje specializuotoje srityje iki tobulumo ivystyti savo prigimtiniustalentus.

    Prek yra gaminama toje vietoje, kuri labiausiai tinka jos gamybai. Taigi, prek

    gaminama tame rajone, kuris turi absoliut pranaum jos gamyboje. alis turi absoliutpranaum tam tikros preks gamyboje, jeigu ji gali pagaminti t prek su maesniaisitekliais nei kita alis.

    Taiau danai gyvenime susiduriame su lyginamuoju pranaumu. Specializacija ir mainai

    suteikia abipus naud. Taiau absoliutinis pranaumas nra btinas abipusiai naudingaispecializacijai.

    Lyginamojo pranaumo princip suformulavo XIX amiaus brit ekonomistas David

    Ricardo, aikindamas, kaip alys iloia tarptautins prekybos dka. Taiau principgalima taikyti ir alies viduje.

    Udavinys: Tarkime, kad:1.Per 1 val. teisinink gali pasodinti 20 gli.2.Per 1 val. sodininkas gali pasodinti 10 gli. (Vadinasi, teisinink turi absoliutin

    pranaum sodininkystje).3.Teisininks udarbis, dirbant juridin darb, lygus 100 $/val.4.Sodininko udarbis, tvarkant sod, lygus 10 $/val. Klausimas: Kaip teisinink gali pasodinti 20 gli? Sprendimas Yra du main tipai: 1.Tiesioginiai (barteriniai) mainai.2.Mainai naudojant pinigus. Tiesioginiuose mainuose pinigai nenaudojami. Kiekvienas gamintojas turi surasti kit

    gamintoj, su kuriuo galt apsimainyti savo gaminiais. Taigi, yra daugyb dvipusi sandri:siuvjas - kirpjas, msininkas - stalius ir pan. Toks main tipas yra neefektyvus:

    1.Labai daug laiko sugaitama iekant mogaus, turinio tau reikiam prek ir norinio u

    j mainais paimti tavo gamin.2.Tiesioginiai mainai reikalauja reikmi (nor) atitikimo: kiekvienas, dalyvaujantis

    tiesioginiuose mainuose, turi turti produkt, kurio pageidauja kiti.3.Taip pat ikyla nedalumo problema. Bet kokia prek turi bti nupirkta i karto, o ne

    dalimis.

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 24/30

  • ymiai paprastesni mainai kai naudojami pinigai. ia nebtinai turi sutapti norai.Pinigams bdinga visuotina perkamoji galia, t.y. jie gali bti panaudoti bet kokios pateiktospreks ar paslaugos pirkimui. Be to galima sudaryti sudting sandr tarp daugeliopartneri. Sandriai gali bti labai sudtingi, netgi su imtais dalyvi.

    Taip pat naudojant pinigus nelieka nedalumo problemos. Tiesioginiai mainai nepatogs, todl atsiranda poreikis kok tai daikt laikyti pinigais.

    Pinigais vairiais laikais buvo laikomi vairiausi daiktai: kortos, cigarets, vinys, karoliai,delfino dantys, ryiai, druska, kriaukls, vri kailiai, akmenys, galvijai ir netgi genio kaukolsbei iraf uodegos.

    Tiesiogini main ekonomikoje nra skirtumo tarp pirkjo ir pardavjo, tarp gamintojo ir

    vartotojo. Kiekvienas parduodamas prek ar paslaug yra ir kitos preks ar paslaugospirkjas. Tuo tarpu monetarinje ekonomikoje yra aikus skirtumas tarp j.

    Pirmosios i sidabro ir aukso kaldintos monetos atsirado 520 m. pr. m. e. auks ir

    sidabr buvo vis daugiau maioma pigesni metal, o galiausiai atsirado ir popieriniaipinigai. Pinigai laikomi pinigais dl i prieasi:

    1. Jie yra visuotinai pripastami,2. Main ir mokjimo gali jiems suteikia valstyb,3. J kiekis ribotas. Pinig funkcijos: 1. Main (cirkuliacijos) priemon,2. Apskaitos vienetas.3. Verts matas.4. Kaupimo priemon. Savikontrols klausimas: kokia yra pinig naudojimo nauda? Atsakymas

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 25/30

  • Sprendimas: 1 variantas. Pasodinti paiai, paaukojant tam 1 val. Ilaidos: ji atsisako 100 $, kuriuos

    galt udirbti per 1 val., dirbdama juridin darb. 2 variantas. Verstis juridine veikla, o 20 gli pasodinti pasamdyti sodinink. Ilaidos: dvi

    sodininko darbo valandos po 10 $. I viso: 20 $. Sprendimas: Pasirenkamas antrasis variantas. Btina 1 val. paskirti juridinei veiklai norint

    usidirbti 100 $. Reikia pasamdyti sodinink u 20 $. Grynoji antrojo varianto nauda, lyginantsu pirmuoju, lygi 80 $ (100-20). i suma gali bti panaudota kit preki sigijimui.

    Ivada: Teisinink turi lyginamj pranaum juridinje veikloje. Specializuodamasi joje

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 26/30

  • teisinink gauna daugiau preki ir paslaug u 80 $. Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 27/30

  • Atsakymas:

    Naudojant pinigus mainuose nebtinai turi sutapti norai; pinigams bdinga visuotina

    perkamoji galia, be to galima sudaryti sudting sandr tarp daugelio partneri; nranedalumo problemos.

    Grti atgal

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 28/30

  • Failas: 2 pav. Gamybos galimybi kreiv2pav2.gif

    Failas: 1 pav. Maslow poreiki piramid11pav.gif

    Media bibliotekos rinkinys: 1 modulio skaidrsEkonomikos teorijos vadas

    1 modulio skaidrs:Ekonomikos teorijos vadas

    Priedai:i modulis.ppt

    Vertinimas: 1 modulio savikontrols testas

    Uduotis: 1 modulio uduotisNurodymai:1.Nubraiykite lietuvikam mentalitetui bding poreiki piramid. 2.Pagrskite jos hierarchij.3.Pateikite poreiki pavyzdi. 4.Pateikite iuos poreikius tenkinani preki ir paslaugpavyzdi.

    Priedai:

    vykdymo terminas:etadienis, 2009, Spalio 31 12:00

    Bendradarbiavimo tipasAsmuo

    vertinimo kriterijus:raidinis skaitinis paymys

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 29/30

  • Spausdinti Isaugoti fail

    2009.12.18 WebCT

    liedm.lt//cobaltMainFrame.dowebct 30/30