If you can't read please download the document
Upload
vodiep
View
236
Download
5
Embed Size (px)
Citation preview
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA
Mikroekonomika4 tema. Rinkos paklausa ir pasiula
Dmitrij CELOV
October 3, 2013 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paskaitos turinys
Rinka: formos sandorio sanaudos
Paklausa ir pasiula: funkcija desnis veiksniai kiekis kreive individualioji rinkos
Rinkos pusiausvyra: vartotojo ir gamintojo
perviriai
pertekliniai nuostoliai
Lyginamoji statika ir jostaikymai rinkos pusiausvyrosanalizei
Valstybinis reguliavimas:
kainos reguliavimas
mokesciai ir subsidijos
reguliavimo pasekmes
Elastingumas:
kainai
pajamoms
kryminis
Skaidre 2/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Rinkos vaidmuo, transakcines sanaudos Rinka (angl. market) savanorika ir lygiaverte pirkeju ir
pardaveju saveikos sistema, kuomet vienodu gerybiu kainos turitendencija greitai isilyginti pasirinkimo laisve, lygios galimybes, bet didele verslo rizika ekonomikos agentai pagrindiniai saveikos subjektai mainai ivyksta jei pavyksta susitarti del kainos savanorikai perteikiamos nuosavybes teises sandoris svarbu tiksliai nusakyti kam kas priklauso
Sandorio (angl. transaction) sanaudos (R. Coase): informacijos paieka ir derybu procesas kokybiniu ir kiekybiniu gerybes parametru nustatymas nuosavybes teisiu nustatymas ir sandoriu ivykdymas
Rinkos kainos enklas del visuminiu poreikiu paskatosiekoti ir taikyti efektyvesnius gamybos budus, teikti rinkaitrukstamas gerybes
Rinkos perskirsto iteklius efektyviausiai veikiantys e.a.Skaidre 3/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Rinkos formos
Tiesioginis kontaktas
Kainos i ankstonustatytos
Galutinio naudojimoprekes ir paslaugos
Lokalios Nacionalines Tarptautines
Gamybos veiksniu
Kainos nustatomosderybu metu
Netiesioginiskontaktas
Skaidre 4/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos puse Individu (namu ukiu) ekonominiai poreikiai motyvuoja vykdyti
ekonomine veikla pajamos ileidiamos prekems ir paslaugoms poreikiu intensyvumas veikia kainas, formuoja paklausa
Prielaida: individai yra racionalus savanaudiki optimizuotojai Norimas isigyti gerybes kiekis prie tam tikros kainos paklausos
kiekis (angl. quantity demanded) praktikoje noras (pasleptas) gali viryti galimybes paklausos kiekis srautas (kiek i viso pagaminta lygis) tai kiekis, kuri pirkejas nori ir gali isigyti per tam tikra laikotarpi,
esant tam tikrai kainaiN.B. danai klaidingai tapatinama su paklausa Paklausa (angl. demand) ryys tarp gerybes kiekio, kuri
pirkejas nori ir gali isigyti, ir gerybes kainos paklausos kiekis tai paklausos reikme prie duotos kainos
Bendroji rinkos paklausa gaunama, sumuojant tiesioginesindividualias paklausos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizont.)
Skaidre 5/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos desnis Empikai pastebetas desningumas (nera aksioma!) kainai
maejant pirkejai nori isigyti daugiau gerybes kiekio ceterisparibus kitoms salygoms esant vienodoms
Paklausos desnis (angl. law of demand) (normaliosios)gerybes kaina ir paklausos kiekis atvirkciai proporcingi
i desni patogu atvaizduoti gerybes kiekio (Q) ir kainos (P)ploktumoje statine paklausos kreive laikas yra fiksuotas
ceteris paribus fiksuoja kitus paklausa lemiancius veiksnius
Kokie tai veiksniai?
Skaidre 6/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos veiksniai Paklausa patogu nusakyti per tiesiogine paklausos funkcija
(angl. demand function) : Q = D(P, I,T ,E ,S,Ppak ,Ppap,N, . . . )
Q nagrinejamos gerybes paklausos kiekisP gerybes kaina (angl. price) paklausos desnis D
P < 0, atvirktine paklausos funkcija P(Q)
Kiti veiksniai judina paklausos kreive Q ir P ploktumoje:I pajamos (angl. income) normalios gerybes, jei tiesiogine
priklausomybe, prastesnes kokybes (angl. inferior ), jei atvirktineT skoniai (angl. tastes), mada, su laiku keiciasi: psichologija,
sociologija, tradicija (pvz. sijonu ilgis)E lukesciai (angl. expectations), optimistine ar pesimistine ateities
prognoze: laukiamos pajamos, tiketini kainu pasikeitimaiS sezonikumas (angl. seasonality ), priklausomybe nuo metu laiko
Ppak pakaitalu (angl. substitutes) kainos, tiesiogine priklausomybePpap papildiniu (angl. complements) kainos, atvirktine priklausomybe
N bendras pirkeju skaicius, tiesiogine priklausomybe
Skaidre 7/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Sezonikumo poveikis paklausai
Pvz. 4.1. Kaip orai veikia paklausa? Gaivieji gerimai, ledai, karti gerimai, elektros ir ilumos
vartojimas oro temperaturos Po 2 sauletu dienu dviraciu, rieduciu paklausa dideja, taciau
apsaugos kremais nuo saules pasirupinama daniausiai bentsavaite prie karcius
Gaiviuju gerimu pardavimai oro dregmes Prastos oro salygos gali kaip mainti (maiau vairuojama) taip ir
didinti (rizikingiau) draudiminiu ivykiu skaiciu
Statybininkai megsta audras ir potvynius daugiau darbo
Kokie butu jusu pastebejimai?
Skaidre 8/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Veiksniu poveikis paklausos kreivei
Pasikeitimu analize yra statine domina galutine padetis, kryptis, nepats judejimas, jo greitis, pasikeitimo kiekis kokybines analizespriemone lyginamoji statika (angl. comparative statics)
Skaidre 9/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pasiulos puse Pagrindinis ekonominis agentas firma, naudoja gamybos
veiksnius, kuriuos transformuoja i galutinio naudojimo gerybes
Racionalios firmos daniausiai pelna siekiancios max Firmos teikia rinkai paslaugas ir pagamintas prekes, ju pateiktas
kiekis pasiulos kiekis (angl. quantity supplied) kiekis, kurifirma nori ir gali pateikti rinkai, esant duotai kainai
Pasiula (angl. supply ) ryys tarp gerybes kiekio, kuri firma noriir gali parduoti, ir gerybes kainos
Empirinis pastebejimas firmos linkusios siulyti didesni gerybeskieki kylant kainai pasiulos desnis (angl. law of supply ) firmos siulomas gerybes kiekis yra tiesiogiai susijes su jos kaina
Pasiula vaizduojama Q ir P ploktumoje kaip pasiulos kreive
Bendroji rinkos pasiula gaunama, sumuojant tiesiogines firmupasiulos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizontaliai)
Skaidre 10/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pasiulos veiksniai
Pasiula patogu nusakyti per tiesiogine pasiulos funkcija (angl.supply function) : Q = S(P,Pgv ,A,E ,S,M, . . . )
Q nagrinejamos gerybes pasiulos kiekisP gerybes kaina (angl. price) pasiulos desnis S
P > 0
Kiti veiksniai judina pasiulos kreive Q ir P ploktumoje:Pgv gamybos veiksniu (angl. production factors) kainos atvirktine
priklausomybeA technologine paanga (lygio kintamasis), paangesne
technologija didina gamybos apimtisE lukesciai del kainu, paklausos pasikeitimo atsargosS sezonikumas: statybu darbai, emes ukisM bendras konkurentu skaicius didina rinkos pasiula
Skaidre 11/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Veiksniu poveikis pasiulos kreivei
Tiek paklausos, tiek pasiulos kreives padeti veikia vieojo sektoriaussprendimai ekonomine (fiskaline ir pinigu) politika
Skaidre 12/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pasiula ivairiais laikotarpiais
Trys laikotarpiai:a) momentinis trumpiausias, staigiai padidinti ar sumainti pasiulos
kiekio negalima, laikoma, kad pasiulos kiekis pastovus kaipbesikeistu kaina (pvz. butu skaicius, iu metu derliaus kiekis)
b) trumpalaikis kai kurie gamybos veiksniai kintami, todel ir pasiulaatsako i kainos pasikeitimus (pvz. kiek pomidoru galima iaugintiviename vazonelyje?)
c) ilgalaikis praktikai visi veiksniai kintami, todel nedidelis kainospasikeitimas reikmingas pasiulos kiekio pasikeitimas
Skaidre 13/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Rinkos pusiausvyra Rinkoje yra pusiausvyra (angl. market equilibrium), kai rinkos
(pusiausvyros) gerybes kaina yra tokia, jog gerybes paklausoskiekis, kuri pirkejai nori ir gali pirkti, sutampa su pardavejugerybes pasiulos kiekiu, kuri jie gali ir nori parduoti QS = QD = QE , PS = PD = PE
Kaip ir kodel konkurentines jegos veda paklausos ir pasiulossistema prie pusiausvyros?
L.Walras rinka atlieka racionalizavimo funkcija, perskirsto gerybes tiemskas jas vertina labiausiai nuo QD QS skirtumo, taciau keiciama rinkos kaina derybos,
arba tie kas gavo pigiau perparduoda, tiems kas vertina brangiautrumpalaike, nes kainos koreguojamos greitai
A.Marshall rinka atlieka perskirstymo funkcija, rodo kur geriausiai nukreiptigamybos iteklius nuo PD PS skirtumo, taciau keiciama rinkos pasiula teigiamas
skirtumas daugiau paskatu ieiti i rinka, neigiamas firmosbankrutuoja ilgalaike, nes pasiulos (kiekio) pasikeitimai trunka
Skaidre 14/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Kaip nustatoma pusiausvyros kaina
pagal L.Walras pagal A.Marshall
Rinkos (A. Smith, nematomos rankos) mechanizmas didinaitekliu panaudojimo efektyvuma
Skaidre 15/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Santrauka Rinka tai socialinis irankis siejantis pirkejus ir pardavejus, efektyviai
mainamos sandoriu sanaudos, skatina efektyvesni itekliupanaudojima ir visuminiu poreikiu patenkinima
Paklausos desnis sieja paklausos kieki ir kaina per atvirktinepriklausomybe, o pasiulos per tiesiogine
Kiti veiksniai keicia paklausos (pajamos, pakaitalu ir papildiniu kainos,skoniai, . . . ) ir pasiulos (technologija, gamybos veiksniu kainos, . . . )kreiviu padetis gerybes kainos ir kiekio ploktumoje naudingasanalizes irankis lyginamoji statika
N.B. Kreiviu pasikeitimus reikia skirti nuo kiekiu pasikeitimu pasikeitimaiiilgai paklausos ar pasiulos kreiviu
Rinkos paklausa ir pasiula gaunamos sudedant tiesiogines individualiaspaklausos ir firmu pasiulos funkcijas
Konkurentines isivysciusiu rinku jegos stumia pardaveju ir pirkejunorus ir galimybes prie pusiausvyros, tam naudojamas trumpalaikisL.Walras derybu procesas, arba ilgalaikis A.Marshall gamybos veiksniuperskirstymo mechanizmas
Skaidre 16/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Savokos
rinka rinkos formos sandoriu (transakcines)
sanaudos paklausos kiekis paklausa rinkos paklausa tiesiogine ir atvirktine
paklausos funkcija pajamos normalioji gerybe prastesnes kokybes gerybe
pakaitalai
papildiniai
lyginamoji statika
pasiulos kiekis
pasiula
rinkos pasiula
tiesiogine ir atvirktine pasiulosfunkcija
rinkos pusiausvyra
racionalizavimo funkcija
perskirstymo funkcija
Skaidre 17/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Rinkos pusiausvyros stabilumas Analogija su sistemu dinamikos pusiausvyros stabilumu Dinamika rinkos kaina yra funkcija nuo laiko P(t) Sistema pakl. ir pas. lygtys kartu su pusiausvyros tapatybe Pusiausvyros stabilumas:
absoliutusis konverguojama prie vienos kainos santykinis konverguojama prie kainu intervalo globalusis konverguojama i bet kurios pradines kainos P0 0 lokalusis konverguojama, kai P0 [P1,P2]
Voratinklio modelis (angl. cobweb model) ekonomikoje, rodokaip gamintojai keicia gamybos apimtis QS,t = S(Pt1)
Skaidre 18/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Deficitas ir perteklius Konkurentines rinkos pusiausvyra Pareto efektyvi negalima
pagerinti kieno nors geroves nepabloginus kitu geroves Ar visada rinkos yra pusiausvyroje?
noras pirkti emesnis nei noras parduoti PS > PD arba QD < QS vartotojai kainos dideles, gamintojai supirkimo kainos maos valstybinis kainu reguliavimas perteklius arba deficitas rinkoje,
Pareto neefektyvu
Kuo rizikuojama reguliuojant kainas?
Skaidre 19/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Valstybinis reguliavimas Pusiausvyroje
vartotojo mokama pusiausvyros kaina yra emiau rezervavimokainos vartotojo perteklius
gamintojo pardavimo kaina didesne nei bendrosios gamybossanaudos gamintojo perteklius
Vyriausybes vykdoma ekonomine politika rinkos pusiausvyraveikia, reguliuojant kainas: tiesiogiai nustatant minimalias (angl. floor ) ir maksimalias (angl.
ceiling) kainasjei Pmin < PE deficitas, jei Pmax > PE perteklius
netiesiogiai per mokescius ir subsidijas Mokesciai ir subsidijos:
kiekio mokesciai (subsidijos) kiekvienas vienetas nepriklausomainuo kokybes apmokestinamas ar kompensuojamas vienoda suma(PD = PS + t , PD = PS s), akcizai
vertes mokesciai (subsidijos) proporcingai apmokestinamas,kompensuojamas kiekvienas vienetas (PD = PS(1 + ),PD = PS(1 ))
Kas i tikruju moka mokescius ar gauna subsidijas?Skaidre 20/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Lyginamosios statikos taikymo pavyzdys L.s. analizei nesvarbu kas pagal istatyma moka mokescius ar
gauna subsidijas svarbu, kad kakas juos sumoka ar gauna
PD(QE) = PS(QE) + t PD(QE) t = PS(QE)
Pusiausvyros kiekis, vartotojo ir gamintojo perviris nuoistatyminio priskyrimo nepriklauso
Vartotojams ir gamintojams svarbu kieno nata didesne, ir kasfaktikai kencia nuo reguliavimo
Pvz.4.1. Tiesines paklausos ir pasiulos funkcijosD(p) = a b p, S(p) = c + d p, a > c, i D(p) = S(p) p = acd+b ,q = ad+bcb+d , tas pats iplaukia i atvirktiniu funkciju PD(q) =
aqb ir
PS(q) =qc
d lygybesMokescio t poveikis pusiausvyrai:PD = PS + t a b (PS + t) = c + d PS PS =
acbtd+b ,
PD =ac+dt
d+b mokestis veikia tiek PD , tiek PS
Skaidre 21/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos ir pasiulos elastingumas Ar pusiausvyra bus stabili, kas i tikruju sumoka mokescius ar
gauna subsidijas priklauso nuo paklausos ir pasiuloselastingumo kiekiu jautrumo kainos atvilgiu
P.S. Tinka visiems paklausos ir pasiulos veiksniams, ne tik kainai Paklausos ir pasiulos elastingumas (angl. elasticity ) kurio nors
veiksnio atvilgiu rodo santykini (procentini) paklausos arpasiulos kiekio pasikeitima veiksniui pasikeitus 1 procentu
Santykinis kava i automato pabrango 1Lt, o jei dviracio kaina? Paklausos elastingumas kainos atvilgiu:
EDP =QD(P)QD(P)
: PP =QDP
PQD
I paklausos desnio EDP 0, todel patogiau lyginti |EDP | Elastingumas gali buti skaiciuotas intervale (P/QD dalis):
lankinis elastingumas atkarpos viduryje, (P1 + P2)/(QD,1 + QD,2)) imant kaina ir kieki pasikeitimo pabaigoje
Jei funkcija tolydiai diferencijuojama take (QD,P) takiniselastingumas QD(P)
PQD
logaritmine ivestine
Skaidre 22/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos elastingumas kainaiPvz. Tiesine paklausos funkcija: EPD = b
PQD
, E = |EPD |:
|EPD | = absoliuciai elastinga|EPD | > 1 (santykinai) elastinga|EPD | = 1 vienetinio elastingumo (svarbu esant rinkos galiai)|EPD | < 1 (santykinai) neelastinga|EPD | = 0 absoliuciai neelastinga
Pvz. Pastovaus elastingumo paklausos funkcija:QD(p) = apb EPD = b
Skaidre 23/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos elastinguma lemiantys veiksniai Pakaitalai kuo daugiau gerybe turi pakaitalu tuo jos paklausa
elastingesne gerybes rinkos apibreimo
Pvz. 4.2. Kuomet apibreimas svarbus. . . Empirika druskos paklausa neelastinga kainai
I tikruju druska (NaCl) sudetinga pakeisti
Ekstra ruies druska jau pakeist lengviau paklausa elastingesne
Ekstra druska parduodama Rimi parduotuveje dar lengviau
detalesnis atvejis nutoles nuo bendro druskos apibreimo
Poreikio lygmuo prabangos (elastinga, automobilis 1,8,restoranai 2,3) ar pirmojo butinumo (neelastinga, maistas 0,15, elektra 0,2)
Poreikio intensyvumas utenka pinigu patenkinti (maa dalisvartojimo krepelyje) neelastinga, atsargos elastingiau
Laikas, lukesciai ilgesniame horizonte atsiranda daugiaupakaitalu, efektyvesne gamyba, didesnes pajamos kaiptaisykle elastingesne (elektra ilguoju laikotarpiu 2)
Skaidre 24/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Kryminis elastingumas, ryys su pajamomis Kryminis paklausos elastingumas (angl cross elasticity of
demand) rodo kaip pasikeitus kitos gerybes kainai pasikeicianagrinejamos gerybes paklausa:
EDx,y =QX (P)QX (P)
: PYPY =QXPY PYQX
EDx,y > 0 pakaitalai (tobulieji, jei)EDx,y < 0 papildiniai (tobulieji, jei )EDx,y = 0 nera susije
N.B. kryminiam elastingumui (kaip ir koreliacijoms) interpretuotisvarbu paalinti pajamu poveiki veliau nagrinesime
Firmoms turincioms rinkos galia siulomas kiekis veikia rinkoskaina (pvz. monopolija) aktualu bendras pajamas (angl. totalrevenue) TR = P(Q) Q susieti su elastingumu:
EDP > 1 tuomet, kai P TR nedideli PEDP < 1 tuomet, kai P TR empirine taisykle, monopolistas stengiasi
negaminti neelastingoje srityjeEDP = 1 yra TR maksimumo takas
Skaidre 25/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Paklausos elastingumas pajamoms Paklausos elastingumas pajamoms atspindi procentini
paklausos kiekio pasikeitima, pajamoms pasikeitus 1 procentu:
EDI =QD(I)QD(I)
: II =QD
I I
QD
EDI < 0 blogesnes kokybes (angl. inferior ) gerybiu (nepatrauklios) makaronai, lapi dera, bulves, pigus rubai vartotojas kaip
kokybikesniu gerybiu pakaitalus pasirenka del labai emu pajamu yra toks pajamu lygis nuo kurio pajamu dalis skiriama blogesnes
kokybes gerybems maeja
EDI > 0 normaliosios gerybes0 < EDI < 1 butiniausios (angl. necessities) gerybes, padengia pirminius
poreikius didejant pajamoms pasiekia prisotinimo taka (duona,druska, degtukai)
EDI 1 prabangos (angl. luxury ) gerybes, neturi prisotinimo tako butiniausiu ir prabangos gerybiu suskirstymas nuo konteksto
E.Engel desnis butinajai gerybei, kurios 0 < EDI < 1, butinai yraprabangos gerybe EDI 1 visos gerybes negali tenkinti vienpirminius poreikius
Skaidre 26/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Pasiulos elastingumas kainai Procentinis pasiulos pokytis gerybes kainai pasikeitus 1
procentu:
ESP =QS(P)QS(P)
: PP =QSP
PQS
I pasiulos desnio ESP 0 Pasiula lemiantys veiksniai:
Laikas:
ESP = 0 momentinis, didejant paklausai gamintojas nepajegus atsakytiESP > 0 trumpalaikis, dalis gamybos veiksniu gali buti pakeisti
ESP >> 0 ilgalaikis, praktikai visi gamybos veiksniai, firmu skaicius kinta
Pakaitalai didesnis pakaitalu ir konkurentu skaicius elastingesne
Atsargos erdve spekuliacijoms greitai gendantys produktaimaiau elastingi nei esant galimybei atideti pardavima delpaklausos pasikeitimo lukesciu ateiciai
Skaidre 27/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Elastingumas ir valstybinis kainu reguliavimas Kas daugiausiai nukencia del kainu reguliavimo (mokesciu)? Vartotoju ir gamintoju perviriu pasikeitimai paklausos ir pasiulos
elastingumu palyginimas
Nata perkeliama tam kieno elastingumas maesnis pasiula absoliuciai (ne)elastinga kas moka visa mokesti?
Net jei surinkta mokescio nata visa atiduodama kaip kompensacijavartotojams ir gamintojams perteklinis nuostolis visu nepagamintu irnesuvartotu prekiu verte
ekonomines ir socialines politikos teigiami ioriniai poveikiai turi atsvertiperteklinius nuostolius, reguliuoti ten kur butina
Skaidre 28/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Santrauka Sistemos dinamika ir voratinklio modelis leidia itirti rinkos
pusiausvyros stabiluma: absoliutus, santykinis, lokalus ir globalus Rinkos nebutinai yra pusiausvyroje neivystytos rinkos, nuokrypiai
deficitas ar perteklius gali buti dirbtinai sukurtas del valstybinioreguliavimo tiesiogiai arba per subsidiju ir mokesciu sistema
Paklausos ir pasiulos jautrumo veiksniu pokyciams analizei svarbipriemone yra elastingumas parodo santykini (procentini) kiekio pokytipaklausos ar pasiulos veiksniui pasikeitus 1 procentu ceteris paribussalygomis lyginamoji statika
Elastingumas padeda ruiuoti ir apibudinti gerybes ir ju savybes:pakaitalai ir papildiniai, kokybes, butinumo prasme, laiko atvilgiu,leidia nustatyti mokesciu nata (subsidiju nauda) didesne tiemskieno elastingumas maesnis
Mokesciai (subsidijos) duoda negraintina perteklini nuostoli Paretoneefektyvumo altinis ekonomikai (naudos-sanaudu analizes)pagrista ekonomine ir socialine politika turi pasverti ias alternatyviasiassanaudas su alternatyviaja nauda iores ilgalaikiais ir trumpalaikiaisteigiamais poveikiais
Skaidre 29/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema
V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S
Savokos
sistemos dinamika pusiausvyros stabilumas voratinklio modelis Pareto efektyvumas vartotojo perteklius gamintojo perteklius kainu reguliavimas kiekio mokestis kiekio subsidija vertes mokestis vertes subsidija
elastingumas
lankinis elastingumas
takinis elastingumas
tiesine paklausa
pastovaus elastingumopaklausa
kryminis elastingumas
pakaitalai
papildiniai
perteklinis nuostolis
Skaidre 30/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema