V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA

Mikroekonomika4 tema. Rinkos paklausa ir pasiula

Dmitrij CELOV

October 3, 2013 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paskaitos turinys

Rinka: formos sandorio sanaudos

Paklausa ir pasiula: funkcija desnis veiksniai kiekis kreive individualioji rinkos

Rinkos pusiausvyra: vartotojo ir gamintojo

perviriai

pertekliniai nuostoliai

Lyginamoji statika ir jostaikymai rinkos pusiausvyrosanalizei

Valstybinis reguliavimas:

kainos reguliavimas

mokesciai ir subsidijos

reguliavimo pasekmes

Elastingumas:

kainai

pajamoms

kryminis

Skaidre 2/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Rinkos vaidmuo, transakcines sanaudos Rinka (angl. market) savanorika ir lygiaverte pirkeju ir

pardaveju saveikos sistema, kuomet vienodu gerybiu kainos turitendencija greitai isilyginti pasirinkimo laisve, lygios galimybes, bet didele verslo rizika ekonomikos agentai pagrindiniai saveikos subjektai mainai ivyksta jei pavyksta susitarti del kainos savanorikai perteikiamos nuosavybes teises sandoris svarbu tiksliai nusakyti kam kas priklauso

Sandorio (angl. transaction) sanaudos (R. Coase): informacijos paieka ir derybu procesas kokybiniu ir kiekybiniu gerybes parametru nustatymas nuosavybes teisiu nustatymas ir sandoriu ivykdymas

Rinkos kainos enklas del visuminiu poreikiu paskatosiekoti ir taikyti efektyvesnius gamybos budus, teikti rinkaitrukstamas gerybes

Rinkos perskirsto iteklius efektyviausiai veikiantys e.a.Skaidre 3/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Rinkos formos

Tiesioginis kontaktas

Kainos i ankstonustatytos

Galutinio naudojimoprekes ir paslaugos

Lokalios Nacionalines Tarptautines

Gamybos veiksniu

Kainos nustatomosderybu metu

Netiesioginiskontaktas

Skaidre 4/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos puse Individu (namu ukiu) ekonominiai poreikiai motyvuoja vykdyti

ekonomine veikla pajamos ileidiamos prekems ir paslaugoms poreikiu intensyvumas veikia kainas, formuoja paklausa

Prielaida: individai yra racionalus savanaudiki optimizuotojai Norimas isigyti gerybes kiekis prie tam tikros kainos paklausos

kiekis (angl. quantity demanded) praktikoje noras (pasleptas) gali viryti galimybes paklausos kiekis srautas (kiek i viso pagaminta lygis) tai kiekis, kuri pirkejas nori ir gali isigyti per tam tikra laikotarpi,

esant tam tikrai kainaiN.B. danai klaidingai tapatinama su paklausa Paklausa (angl. demand) ryys tarp gerybes kiekio, kuri

pirkejas nori ir gali isigyti, ir gerybes kainos paklausos kiekis tai paklausos reikme prie duotos kainos

Bendroji rinkos paklausa gaunama, sumuojant tiesioginesindividualias paklausos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizont.)

Skaidre 5/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos desnis Empikai pastebetas desningumas (nera aksioma!) kainai

maejant pirkejai nori isigyti daugiau gerybes kiekio ceterisparibus kitoms salygoms esant vienodoms

Paklausos desnis (angl. law of demand) (normaliosios)gerybes kaina ir paklausos kiekis atvirkciai proporcingi

i desni patogu atvaizduoti gerybes kiekio (Q) ir kainos (P)ploktumoje statine paklausos kreive laikas yra fiksuotas

ceteris paribus fiksuoja kitus paklausa lemiancius veiksnius

Kokie tai veiksniai?

Skaidre 6/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos veiksniai Paklausa patogu nusakyti per tiesiogine paklausos funkcija

(angl. demand function) : Q = D(P, I,T ,E ,S,Ppak ,Ppap,N, . . . )

Q nagrinejamos gerybes paklausos kiekisP gerybes kaina (angl. price) paklausos desnis D

P < 0, atvirktine paklausos funkcija P(Q)

Kiti veiksniai judina paklausos kreive Q ir P ploktumoje:I pajamos (angl. income) normalios gerybes, jei tiesiogine

priklausomybe, prastesnes kokybes (angl. inferior ), jei atvirktineT skoniai (angl. tastes), mada, su laiku keiciasi: psichologija,

sociologija, tradicija (pvz. sijonu ilgis)E lukesciai (angl. expectations), optimistine ar pesimistine ateities

prognoze: laukiamos pajamos, tiketini kainu pasikeitimaiS sezonikumas (angl. seasonality ), priklausomybe nuo metu laiko

Ppak pakaitalu (angl. substitutes) kainos, tiesiogine priklausomybePpap papildiniu (angl. complements) kainos, atvirktine priklausomybe

N bendras pirkeju skaicius, tiesiogine priklausomybe

Skaidre 7/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Sezonikumo poveikis paklausai

Pvz. 4.1. Kaip orai veikia paklausa? Gaivieji gerimai, ledai, karti gerimai, elektros ir ilumos

vartojimas oro temperaturos Po 2 sauletu dienu dviraciu, rieduciu paklausa dideja, taciau

apsaugos kremais nuo saules pasirupinama daniausiai bentsavaite prie karcius

Gaiviuju gerimu pardavimai oro dregmes Prastos oro salygos gali kaip mainti (maiau vairuojama) taip ir

didinti (rizikingiau) draudiminiu ivykiu skaiciu

Statybininkai megsta audras ir potvynius daugiau darbo

Kokie butu jusu pastebejimai?

Skaidre 8/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Veiksniu poveikis paklausos kreivei

Pasikeitimu analize yra statine domina galutine padetis, kryptis, nepats judejimas, jo greitis, pasikeitimo kiekis kokybines analizespriemone lyginamoji statika (angl. comparative statics)

Skaidre 9/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Pasiulos puse Pagrindinis ekonominis agentas firma, naudoja gamybos

veiksnius, kuriuos transformuoja i galutinio naudojimo gerybes

Racionalios firmos daniausiai pelna siekiancios max Firmos teikia rinkai paslaugas ir pagamintas prekes, ju pateiktas

kiekis pasiulos kiekis (angl. quantity supplied) kiekis, kurifirma nori ir gali pateikti rinkai, esant duotai kainai

Pasiula (angl. supply ) ryys tarp gerybes kiekio, kuri firma noriir gali parduoti, ir gerybes kainos

Empirinis pastebejimas firmos linkusios siulyti didesni gerybeskieki kylant kainai pasiulos desnis (angl. law of supply ) firmos siulomas gerybes kiekis yra tiesiogiai susijes su jos kaina

Pasiula vaizduojama Q ir P ploktumoje kaip pasiulos kreive

Bendroji rinkos pasiula gaunama, sumuojant tiesiogines firmupasiulos funkcijas, t.y. kiekio kryptimi (horizontaliai)

Skaidre 10/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Pasiulos veiksniai

Pasiula patogu nusakyti per tiesiogine pasiulos funkcija (angl.supply function) : Q = S(P,Pgv ,A,E ,S,M, . . . )

Q nagrinejamos gerybes pasiulos kiekisP gerybes kaina (angl. price) pasiulos desnis S

P > 0

Kiti veiksniai judina pasiulos kreive Q ir P ploktumoje:Pgv gamybos veiksniu (angl. production factors) kainos atvirktine

priklausomybeA technologine paanga (lygio kintamasis), paangesne

technologija didina gamybos apimtisE lukesciai del kainu, paklausos pasikeitimo atsargosS sezonikumas: statybu darbai, emes ukisM bendras konkurentu skaicius didina rinkos pasiula

Skaidre 11/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Veiksniu poveikis pasiulos kreivei

Tiek paklausos, tiek pasiulos kreives padeti veikia vieojo sektoriaussprendimai ekonomine (fiskaline ir pinigu) politika

Skaidre 12/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Pasiula ivairiais laikotarpiais

Trys laikotarpiai:a) momentinis trumpiausias, staigiai padidinti ar sumainti pasiulos

kiekio negalima, laikoma, kad pasiulos kiekis pastovus kaipbesikeistu kaina (pvz. butu skaicius, iu metu derliaus kiekis)

b) trumpalaikis kai kurie gamybos veiksniai kintami, todel ir pasiulaatsako i kainos pasikeitimus (pvz. kiek pomidoru galima iaugintiviename vazonelyje?)

c) ilgalaikis praktikai visi veiksniai kintami, todel nedidelis kainospasikeitimas reikmingas pasiulos kiekio pasikeitimas

Skaidre 13/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Rinkos pusiausvyra Rinkoje yra pusiausvyra (angl. market equilibrium), kai rinkos

(pusiausvyros) gerybes kaina yra tokia, jog gerybes paklausoskiekis, kuri pirkejai nori ir gali pirkti, sutampa su pardavejugerybes pasiulos kiekiu, kuri jie gali ir nori parduoti QS = QD = QE , PS = PD = PE

Kaip ir kodel konkurentines jegos veda paklausos ir pasiulossistema prie pusiausvyros?

L.Walras rinka atlieka racionalizavimo funkcija, perskirsto gerybes tiemskas jas vertina labiausiai nuo QD QS skirtumo, taciau keiciama rinkos kaina derybos,

arba tie kas gavo pigiau perparduoda, tiems kas vertina brangiautrumpalaike, nes kainos koreguojamos greitai

A.Marshall rinka atlieka perskirstymo funkcija, rodo kur geriausiai nukreiptigamybos iteklius nuo PD PS skirtumo, taciau keiciama rinkos pasiula teigiamas

skirtumas daugiau paskatu ieiti i rinka, neigiamas firmosbankrutuoja ilgalaike, nes pasiulos (kiekio) pasikeitimai trunka

Skaidre 14/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Kaip nustatoma pusiausvyros kaina

pagal L.Walras pagal A.Marshall

Rinkos (A. Smith, nematomos rankos) mechanizmas didinaitekliu panaudojimo efektyvuma

Skaidre 15/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Santrauka Rinka tai socialinis irankis siejantis pirkejus ir pardavejus, efektyviai

mainamos sandoriu sanaudos, skatina efektyvesni itekliupanaudojima ir visuminiu poreikiu patenkinima

Paklausos desnis sieja paklausos kieki ir kaina per atvirktinepriklausomybe, o pasiulos per tiesiogine

Kiti veiksniai keicia paklausos (pajamos, pakaitalu ir papildiniu kainos,skoniai, . . . ) ir pasiulos (technologija, gamybos veiksniu kainos, . . . )kreiviu padetis gerybes kainos ir kiekio ploktumoje naudingasanalizes irankis lyginamoji statika

N.B. Kreiviu pasikeitimus reikia skirti nuo kiekiu pasikeitimu pasikeitimaiiilgai paklausos ar pasiulos kreiviu

Rinkos paklausa ir pasiula gaunamos sudedant tiesiogines individualiaspaklausos ir firmu pasiulos funkcijas

Konkurentines isivysciusiu rinku jegos stumia pardaveju ir pirkejunorus ir galimybes prie pusiausvyros, tam naudojamas trumpalaikisL.Walras derybu procesas, arba ilgalaikis A.Marshall gamybos veiksniuperskirstymo mechanizmas

Skaidre 16/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Savokos

rinka rinkos formos sandoriu (transakcines)

sanaudos paklausos kiekis paklausa rinkos paklausa tiesiogine ir atvirktine

paklausos funkcija pajamos normalioji gerybe prastesnes kokybes gerybe

pakaitalai

papildiniai

lyginamoji statika

pasiulos kiekis

pasiula

rinkos pasiula

tiesiogine ir atvirktine pasiulosfunkcija

rinkos pusiausvyra

racionalizavimo funkcija

perskirstymo funkcija

Skaidre 17/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Rinkos pusiausvyros stabilumas Analogija su sistemu dinamikos pusiausvyros stabilumu Dinamika rinkos kaina yra funkcija nuo laiko P(t) Sistema pakl. ir pas. lygtys kartu su pusiausvyros tapatybe Pusiausvyros stabilumas:

absoliutusis konverguojama prie vienos kainos santykinis konverguojama prie kainu intervalo globalusis konverguojama i bet kurios pradines kainos P0 0 lokalusis konverguojama, kai P0 [P1,P2]

Voratinklio modelis (angl. cobweb model) ekonomikoje, rodokaip gamintojai keicia gamybos apimtis QS,t = S(Pt1)

Skaidre 18/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Deficitas ir perteklius Konkurentines rinkos pusiausvyra Pareto efektyvi negalima

pagerinti kieno nors geroves nepabloginus kitu geroves Ar visada rinkos yra pusiausvyroje?

noras pirkti emesnis nei noras parduoti PS > PD arba QD < QS vartotojai kainos dideles, gamintojai supirkimo kainos maos valstybinis kainu reguliavimas perteklius arba deficitas rinkoje,

Pareto neefektyvu

Kuo rizikuojama reguliuojant kainas?

Skaidre 19/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Valstybinis reguliavimas Pusiausvyroje

vartotojo mokama pusiausvyros kaina yra emiau rezervavimokainos vartotojo perteklius

gamintojo pardavimo kaina didesne nei bendrosios gamybossanaudos gamintojo perteklius

Vyriausybes vykdoma ekonomine politika rinkos pusiausvyraveikia, reguliuojant kainas: tiesiogiai nustatant minimalias (angl. floor ) ir maksimalias (angl.

ceiling) kainasjei Pmin < PE deficitas, jei Pmax > PE perteklius

netiesiogiai per mokescius ir subsidijas Mokesciai ir subsidijos:

kiekio mokesciai (subsidijos) kiekvienas vienetas nepriklausomainuo kokybes apmokestinamas ar kompensuojamas vienoda suma(PD = PS + t , PD = PS s), akcizai

vertes mokesciai (subsidijos) proporcingai apmokestinamas,kompensuojamas kiekvienas vienetas (PD = PS(1 + ),PD = PS(1 ))

Kas i tikruju moka mokescius ar gauna subsidijas?Skaidre 20/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Lyginamosios statikos taikymo pavyzdys L.s. analizei nesvarbu kas pagal istatyma moka mokescius ar

gauna subsidijas svarbu, kad kakas juos sumoka ar gauna

PD(QE) = PS(QE) + t PD(QE) t = PS(QE)

Pusiausvyros kiekis, vartotojo ir gamintojo perviris nuoistatyminio priskyrimo nepriklauso

Vartotojams ir gamintojams svarbu kieno nata didesne, ir kasfaktikai kencia nuo reguliavimo

Pvz.4.1. Tiesines paklausos ir pasiulos funkcijosD(p) = a b p, S(p) = c + d p, a > c, i D(p) = S(p) p = acd+b ,q = ad+bcb+d , tas pats iplaukia i atvirktiniu funkciju PD(q) =

aqb ir

PS(q) =qc

d lygybesMokescio t poveikis pusiausvyrai:PD = PS + t a b (PS + t) = c + d PS PS =

acbtd+b ,

PD =ac+dt

d+b mokestis veikia tiek PD , tiek PS

Skaidre 21/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos ir pasiulos elastingumas Ar pusiausvyra bus stabili, kas i tikruju sumoka mokescius ar

gauna subsidijas priklauso nuo paklausos ir pasiuloselastingumo kiekiu jautrumo kainos atvilgiu

P.S. Tinka visiems paklausos ir pasiulos veiksniams, ne tik kainai Paklausos ir pasiulos elastingumas (angl. elasticity ) kurio nors

veiksnio atvilgiu rodo santykini (procentini) paklausos arpasiulos kiekio pasikeitima veiksniui pasikeitus 1 procentu

Santykinis kava i automato pabrango 1Lt, o jei dviracio kaina? Paklausos elastingumas kainos atvilgiu:

EDP =QD(P)QD(P)

: PP =QDP

PQD

I paklausos desnio EDP 0, todel patogiau lyginti |EDP | Elastingumas gali buti skaiciuotas intervale (P/QD dalis):

lankinis elastingumas atkarpos viduryje, (P1 + P2)/(QD,1 + QD,2)) imant kaina ir kieki pasikeitimo pabaigoje

Jei funkcija tolydiai diferencijuojama take (QD,P) takiniselastingumas QD(P)

PQD

logaritmine ivestine

Skaidre 22/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos elastingumas kainaiPvz. Tiesine paklausos funkcija: EPD = b

PQD

, E = |EPD |:

|EPD | = absoliuciai elastinga|EPD | > 1 (santykinai) elastinga|EPD | = 1 vienetinio elastingumo (svarbu esant rinkos galiai)|EPD | < 1 (santykinai) neelastinga|EPD | = 0 absoliuciai neelastinga

Pvz. Pastovaus elastingumo paklausos funkcija:QD(p) = apb EPD = b

Skaidre 23/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos elastinguma lemiantys veiksniai Pakaitalai kuo daugiau gerybe turi pakaitalu tuo jos paklausa

elastingesne gerybes rinkos apibreimo

Pvz. 4.2. Kuomet apibreimas svarbus. . . Empirika druskos paklausa neelastinga kainai

I tikruju druska (NaCl) sudetinga pakeisti

Ekstra ruies druska jau pakeist lengviau paklausa elastingesne

Ekstra druska parduodama Rimi parduotuveje dar lengviau

detalesnis atvejis nutoles nuo bendro druskos apibreimo

Poreikio lygmuo prabangos (elastinga, automobilis 1,8,restoranai 2,3) ar pirmojo butinumo (neelastinga, maistas 0,15, elektra 0,2)

Poreikio intensyvumas utenka pinigu patenkinti (maa dalisvartojimo krepelyje) neelastinga, atsargos elastingiau

Laikas, lukesciai ilgesniame horizonte atsiranda daugiaupakaitalu, efektyvesne gamyba, didesnes pajamos kaiptaisykle elastingesne (elektra ilguoju laikotarpiu 2)

Skaidre 24/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Kryminis elastingumas, ryys su pajamomis Kryminis paklausos elastingumas (angl cross elasticity of

demand) rodo kaip pasikeitus kitos gerybes kainai pasikeicianagrinejamos gerybes paklausa:

EDx,y =QX (P)QX (P)

: PYPY =QXPY PYQX

EDx,y > 0 pakaitalai (tobulieji, jei)EDx,y < 0 papildiniai (tobulieji, jei )EDx,y = 0 nera susije

N.B. kryminiam elastingumui (kaip ir koreliacijoms) interpretuotisvarbu paalinti pajamu poveiki veliau nagrinesime

Firmoms turincioms rinkos galia siulomas kiekis veikia rinkoskaina (pvz. monopolija) aktualu bendras pajamas (angl. totalrevenue) TR = P(Q) Q susieti su elastingumu:

EDP > 1 tuomet, kai P TR nedideli PEDP < 1 tuomet, kai P TR empirine taisykle, monopolistas stengiasi

negaminti neelastingoje srityjeEDP = 1 yra TR maksimumo takas

Skaidre 25/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paklausos elastingumas pajamoms Paklausos elastingumas pajamoms atspindi procentini

paklausos kiekio pasikeitima, pajamoms pasikeitus 1 procentu:

EDI =QD(I)QD(I)

: II =QD

I I

QD

EDI < 0 blogesnes kokybes (angl. inferior ) gerybiu (nepatrauklios) makaronai, lapi dera, bulves, pigus rubai vartotojas kaip

kokybikesniu gerybiu pakaitalus pasirenka del labai emu pajamu yra toks pajamu lygis nuo kurio pajamu dalis skiriama blogesnes

kokybes gerybems maeja

EDI > 0 normaliosios gerybes0 < EDI < 1 butiniausios (angl. necessities) gerybes, padengia pirminius

poreikius didejant pajamoms pasiekia prisotinimo taka (duona,druska, degtukai)

EDI 1 prabangos (angl. luxury ) gerybes, neturi prisotinimo tako butiniausiu ir prabangos gerybiu suskirstymas nuo konteksto

E.Engel desnis butinajai gerybei, kurios 0 < EDI < 1, butinai yraprabangos gerybe EDI 1 visos gerybes negali tenkinti vienpirminius poreikius

Skaidre 26/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Pasiulos elastingumas kainai Procentinis pasiulos pokytis gerybes kainai pasikeitus 1

procentu:

ESP =QS(P)QS(P)

: PP =QSP

PQS

I pasiulos desnio ESP 0 Pasiula lemiantys veiksniai:

Laikas:

ESP = 0 momentinis, didejant paklausai gamintojas nepajegus atsakytiESP > 0 trumpalaikis, dalis gamybos veiksniu gali buti pakeisti

ESP >> 0 ilgalaikis, praktikai visi gamybos veiksniai, firmu skaicius kinta

Pakaitalai didesnis pakaitalu ir konkurentu skaicius elastingesne

Atsargos erdve spekuliacijoms greitai gendantys produktaimaiau elastingi nei esant galimybei atideti pardavima delpaklausos pasikeitimo lukesciu ateiciai

Skaidre 27/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Elastingumas ir valstybinis kainu reguliavimas Kas daugiausiai nukencia del kainu reguliavimo (mokesciu)? Vartotoju ir gamintoju perviriu pasikeitimai paklausos ir pasiulos

elastingumu palyginimas

Nata perkeliama tam kieno elastingumas maesnis pasiula absoliuciai (ne)elastinga kas moka visa mokesti?

Net jei surinkta mokescio nata visa atiduodama kaip kompensacijavartotojams ir gamintojams perteklinis nuostolis visu nepagamintu irnesuvartotu prekiu verte

ekonomines ir socialines politikos teigiami ioriniai poveikiai turi atsvertiperteklinius nuostolius, reguliuoti ten kur butina

Skaidre 28/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Santrauka Sistemos dinamika ir voratinklio modelis leidia itirti rinkos

pusiausvyros stabiluma: absoliutus, santykinis, lokalus ir globalus Rinkos nebutinai yra pusiausvyroje neivystytos rinkos, nuokrypiai

deficitas ar perteklius gali buti dirbtinai sukurtas del valstybinioreguliavimo tiesiogiai arba per subsidiju ir mokesciu sistema

Paklausos ir pasiulos jautrumo veiksniu pokyciams analizei svarbipriemone yra elastingumas parodo santykini (procentini) kiekio pokytipaklausos ar pasiulos veiksniui pasikeitus 1 procentu ceteris paribussalygomis lyginamoji statika

Elastingumas padeda ruiuoti ir apibudinti gerybes ir ju savybes:pakaitalai ir papildiniai, kokybes, butinumo prasme, laiko atvilgiu,leidia nustatyti mokesciu nata (subsidiju nauda) didesne tiemskieno elastingumas maesnis

Mokesciai (subsidijos) duoda negraintina perteklini nuostoli Paretoneefektyvumo altinis ekonomikai (naudos-sanaudu analizes)pagrista ekonomine ir socialine politika turi pasverti ias alternatyviasiassanaudas su alternatyviaja nauda iores ilgalaikiais ir trumpalaikiaisteigiamais poveikiais

Skaidre 29/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Savokos

sistemos dinamika pusiausvyros stabilumas voratinklio modelis Pareto efektyvumas vartotojo perteklius gamintojo perteklius kainu reguliavimas kiekio mokestis kiekio subsidija vertes mokestis vertes subsidija

elastingumas

lankinis elastingumas

takinis elastingumas

tiesine paklausa

pastovaus elastingumopaklausa

kryminis elastingumas

pakaitalai

papildiniai

perteklinis nuostolis

Skaidre 30/31 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 4 tema