of 30/30
Ekonomika EKO0201 (Mikroekonomika + Makroekonomika) Doc., dr. Mindaugas DAPKUS http://fcim.vdu.lt/[email protected]

Ekonomika EKO 02 01 ( Mikroekonomika + Makroekonomika)

  • View
    161

  • Download
    2

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Ekonomika EKO 02 01 ( Mikroekonomika + Makroekonomika). Doc., dr. Mindaugas DAPKUS http://fcim.vdu.lt/[email protected] Atsiskaitymai 2 0 % - I kontrolinis darbas ( Savaranki škas darbas- priede) - PowerPoint PPT Presentation

Text of Ekonomika EKO 02 01 ( Mikroekonomika + Makroekonomika)

  • Ekonomika EKO0201 (Mikroekonomika + Makroekonomika)Doc., dr. Mindaugas DAPKUS

    http://fcim.vdu.lt/[email protected]

  • Atsiskaitymai20%- I kontrolinis darbas (Savarankikas darbas- priede)30%- II kontrolinis- koliokviumas (testas 20 uduoi- udaro tipo klausimai ir udavinliai Mikro)50%- egzaminas (testas 20 uduoi- udaro tipo klausimai ir udavinliai, 1 atviras klausimas MAKRO)LiteratraPUKELIEN V. ir kt. (9 bendraautoriai). Ekonomika: mokomoji knyga/ Vytauto Didiojo universitetas. Ekonomikos ir vadybos fakultetas. - Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto leidykla, 2006.SNIEKA, V. ir kt. Mikroekonomika: Vadovlis auktj mokykl studentams. Antrasis ir papildytas leidimas. Kaunas: Technologija, 1997-2003. WONNACOTT, P.,WONNACOTT, R. Makroekonomika. Moksl. red. Z.Lydeka. Kaunas: Litterae universitatis, 1993.

  • Mikroekonomika0. vadas: Ekonomikos tyrimo objektas ir metodai1. Paklausos ir pasilos analizs pagrindai2. Paklausos ir pasilos elastingumas3. Vartotojo elgsena 4. Firmos gamybos katai5. Firmos veikla tobulosios konkurencijos rinkoje6. Monopolija7. Oligopolin rinka30% koliokviumas (testas ~20 uduoi- udaro tipo klausimai ir udavinliai: 0-7 temos)

  • VADASEkonomika (economics)- tai mokslas, padedantis i vis ribot itekli panaudojimo alternatyv pasirinkti geriausi3 pagrindiniai ekonomikos klausimai:K? (vartotojo poreiki painimas)Kaip? (gamybos veiksni naudojimas)Kapitalas, darbas, emKam? (pardavimo bd parinkimas)Mikroekonomika (microeconomics)- nagrinja pagrindini ekonomik sudarani element individuali vartotoj, moni, itekli savinink, ekonomikos ak elgsen, bei tai, kaip i element sveika takoja kainas, gamyb ir pajamas

  • Modeli taikymas ekonomikojeTeorija arba modelis tai supaprastintas tikrovs atvaizdasRacionalaus elgesio prielaidaCeteris paribus prielaida...........................Modeliaiapraomieji modeliaiGrafiniaiMatematiniai

    PriminimasMatematiniai veiksmaiProcento skaiiavimas

  • Grafinio modelio pavyzdys: GGKGGK pasislinks nuo kooord.pradios.........................

    GGK pasislinks link kooord.pradios.........................

    GGK pasislinks asimetrikai.................................

  • I. PAKLAUSOS IR PASILOS ANALIZS PAGRINDAII.1 PaklausaPaklausa (Demand)- preks kiekio (Q), kur pirkjas nori ir gali pirkti, ryys su kaina (P), u kuri i prek perkama (ceteris paribus)I.1.1 Paklausos dsnis ir jos kreiv

    QD=b - aPDPD= m - kQD

  • I.1.2Paklausos veiksniaiPaklausos kiekis (quantity demanded) - preks kiekis, kur nori ir gali pirkti pirkjas per tam tikr laikotarp, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.Paklausos kiekio pokyiu (change in quantity demanded) vadiname judjim iilgai paklausos kreivs kainos pokyio poveikyje. Paklausos pokyius (change in demand) atspindi paklausos kreivs poslinkiai koordinai sistemoje nekainos veiksni poveikyje.Ne kainos veiksni taka paklausai:1. Pirkjo pajamos ir j kitimasNormalios kokybs preke (normal goods) laikoma prek, kurios perkama daugiau, kai pajamos didja (ceteris paribus). Blogesns kokybs preke (inferior goods) laikoma prek, kurios perkama maiau, kai pajamos didja.2. Kit preki kainos ir j kitimasJei dvi preks tenkina tuos paius poreikius ir keiia viena kit jas vartojant, jos vadinamos pakaitais (substitutes). Papildanios (complementary) viena kit preks vartojamos kartu kaip komplektas. 3. Vartojo lkesiaiJei pirkjas tikisi, jog preks kainos padids, jis apsirpina preke i anksto. Tai padidina paklaus.

  • I.2PasilaPasila (Supply) - tai preks kiekio Q, kur gamintojas silo parduoti rinkoje, ryys su kaina P, u kuri prek parduodama. I.2.1 Pasilos dsnis ir jos kreivPasilos kreiv (supply curve) - tai grafinis ryio tarp preks kainos ir pasilos kiekio per tam tikr laikotarp vaizdas.

    QS=b + aPSarba PS= m + kQS

  • I.2.2Pasilos veiksniaiPasilos kiekis (quantity supplied) - preks kiekis, kur nori ir gali pateikti pardavjas per tam tikr laikotarp (pvz., per mnes), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.Pasilos kiekio pokyiai (change in quantity supplied) - gaminamo ir silomo preks kiekio pasikeitimas pasikeitus preks kainai, ceteris paribus.Pasilos pasikeitim (change in supply) rodo pasilos kreivs padties koordinai sistemoje pasikeitimas nekainos veiksni poveikyje: pasilai didjant - dein, pasilai majant - kair. Ne kainos veiksni taka pasilai :Gamybos veiksni kain pokyi taka pasilai. Didjant g.veiksni kainoms, pasila ............................ Majant g.veiksni kainoms pasila .................................2. Paangi technologij naudojimasPaangi technologij taikymo efektas gamybos katams..........

    3. Preki gamybos ryi taka pasilaiJei preks yra pakaitai gamyboje, tai j gamybai naudojami tie patys itekliai (em naudojama vairioms kultroms auginti). Jei A ir B preks yra papildanios viena kit, tai gaminant A prek kaip alutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prek.

  • I.3 Rinkos pusiausvyra: Maralo kryiusI.3.1 Rinkos pusiausvyros susidarymas Jei rinkoje susidaro pusiausvyra (market equilibrium), kai nusistovi tokia preks kaina, kad preki kiekis, kur gamintojas nori parduoti, sutampa su preks kiekiu, kur pirkjai nori pirkti.

  • I.3.2 Paklausos ir pasilos pokyi taka pusiausvyros kainai ir kiekiui

  • I.3.3Rinkos pusiausvyros paeidimai vyriausybei nustatant minimalij ir maksimalij kainasVyriausybs nustatyta minimalioji kaina (price floors) reikia, kad negalima parduoti emiau ios kainos lygio. Minimalioji kaina paprastai nustatoma aukiau pusiausvyros kainos lygio. Vyriausybs nustatyta maksimalioji kaina (price ceilings), vadinamosios kain lubos, reikia, kad gamintojas savo prekes gali realizuoti emiau ios kainos lygio, bet viryti jos negalima.

  • II. PAKLAUSOS IR PASILOS ELASTINGUMASElastingumu bendru atveju ekonomikos kurse vadinsime rinkos subjekt reakcijos intensyvum reaguojant kurio nors ekonomins aplinkos veiksnio (kainos, pajam, ...) pasikeitim. II.1 Paklausos elastingumas: kain atvilgiuPaklausos elastingumas kain atvilgiu (price Elasticity of demand) matuoja norimo pirkti preki kiekio reakcij kainos pokyius:

    (normalioms prekms Ed

  • II.1.1 Paklausos elastingumo kain atvilgiu atvejai1. Santykinis paklausos elastingumas (|Ed|>1), kai | Qd | > | P |2. Santykinis paklausos neelastingumas (|Ed|> | P |.5. Absoliutusis paklausos neelastingumas (|Ed|=0)- kai preks kainos procentinis pokytis nepakeiia norimo pirkti preki kiekio rinkoje (Q%=0), t.y. kai | Qd |
  • II.1.2 Paklausos elastingum lemiantys veiksniaiAnalizuojam preki tarpusavio ryys: preks pakaitai (substitutai). Jeigu preks turi daug pakait, tai j paklausos elastingumas kain atvilgiu yra didesnis negu t preki, kurios neturi artim pakait. Paklausos kreiv vertikalesn ar horizontalesn? 2. Preks reikalingumo mogui laipsnis. Btiniausi preki paklausa santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui btiniausias prekes, pvz., maist, drabuius, avalyn, elektr, dujas, kur ir t.t. vartotojas visada pirks net padidjus kainoms. Prieingai, prabangos preki kainoms padidjus, galima sumainti j vartojim (paklausa elastinga kain atvilgiu).

    3. Vartotojo biudeto dalis, skirta prekms sigyti. Didjant biudeto daliai skirtai analizuojamai prekei sigyti elastingumas paklausos didja.

    4. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus preki kainoms, gali pakeisti savo elgsen, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti kainos pasikeitim. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespjama prisitaikyti prie kainos pokyi paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotoj paklausa tampa elastinga.

  • II.4 Pasilos elastingumas kain atvilgiuPasilos elastingumas kain atvilgiu (price Elasticity of Supply) rodo gamybos pokyi intensyvum reaguojant analizuojam preki kainos pasikeitim: kai 0 | Q |

  • II.4.2 Pasilos elastingum lemiantys veiksniai 1. Laiko tarpsnis.Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: ES>0. Ilgasis laikotarpis yra tada, kai mons padidina gamybos pajgumus, naujos mons gali eiti (arba palikti) ak (ES>>0).

    2. Preki pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos paius iteklius galima naudoti keli ri preki gamybai, vienos i i preki kainos padidjimas slygos itekli perklim jos gamybai, mainant kitos preks gamyb. Pakaitai gamyboje didina pasilos elastingum kain atvilgiu.3. Preki saugojimo galimybs. Jeigu preki negalima saugoti ilg laik, tai pasilos elastingumas kain atvilgiu bus nedidelis.

  • II.5Elastingumo kain atvilgiu tam tikrame intervale ir take apskaiiavimas1.Paklausos (pasilos) elastingumo kain atvilgiu koeficientas intervale: arba

    2. Paklausos elastingumo kain atvilgiu bet kuriame paklausos tiess D take nustatymas geometrikai: bet kuriame paklausos tiess D take yra lygus tiess D atkarpos, esanios emiau io tako, ilgiui, padalytam i tiess D atkarpos, esanios aukiau io tako, ilgio:

  • II.6 Elastingumas ir kreivs nuolydis

  • II.7 Praktinis elastingumo teorijos taikymas1. Prognozuojant preki pardavimus2. Valstybs pajam gaunam i mokesi prognozavimui3. Prognozuojant valstybs poveikio priemoni tak ekonomikos pusiausvyraiII.7.1Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybs pajamos a) kai |Ed|>1b) kai |Ed|
  • II.7.2 Pasilos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybs pajamomsc) kai ES>1d) kai ES
  • II.1.3 Paklausos elastingumo reikm moni sprendimamsTR=QPPirmas atvejis. Kai |Ed|1, majant kainai, bendrosios pajamos padidja, o didjant kainai, bendrosios pajamos mas.Treias atvejis. Kai paklausa turi vienetin elastingum, kain pokyiai (majimas, didjimas) nepakeiia bendrj pajam apimties.

  • III. VARTOTOJO ELGSENOS ANALIZIII.1 Naudingumo funkcija. Vienos preks modelisBendras preki ar paslaug vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (Total Utility): Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildom preks ar paslaugos vienet, vadinamas ribiniu naudingumu (Marginal Utility):

    Majaniojo ribinio naudingumo dsnis teigia, kad didjant vartojamos preks ar paslaugos kiekiui, ltja bendrojo naudingumo didjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos preks ar paslaugos vienetas teikia majant naudingum.

  • III.2 Dviej preki vartotojo elgsenos modelisIII.2.1 Vartotojo abejingumo kreivs vairi preki rinkinys, apimantis atitinkam preki kieki derin, vadinamas vartotojo preki krepeliu. Kreiv, rodanti du pasirenkam preki kieki derinius, kuri kiekvienas teikia vienod bendrj naudingum, vadinama vartotojo abejingumo kreive (Indifference curve). Abejingumo kreivi emlapis (kartograma) (indifference map) - susistemint abejingumo kreivi rinkinys, grafikai rodantis, kad suvartojs didesn preki kiek vartotojas gauna didesn naud.

  • Vartotoj abejingumo kreivi atvejai:

    1) dalini pakaital (hiperbol )

    2) visik pakait (tiess )

    3) piln komplekt

  • Abejingumo kreivi nuolydis ir ribinis naudingumasVienos rinkinio preks kiekis, kurio vartotojas atsisako nordamas padidinti kitos preks kiek rinkinyje ir ilaikyti t pat rinkinio naudingum, vadinamas ribine pakeitimo norma (Marginal Rate of Substitution):

  • III.2.2 Vartotojo biudetas ir naudingumo maksimizavimasPinigins pajamos, skirtos ir ileistos prekms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudetu (consumer budget):

    Biudeto ties rodo preki derinius, kuriuos gali sigyti vartotojas esant duotam pajam ir kain lygiui (budget line):

    Biudeto tiess nuolydiokoeficientas M=

    QA

    QB

    QBmax

    QB1

    QB2

    QAmax

    QA2

    MX

    MY

    MZ

    M

  • III.2.3 Vartotojo naudingumo maksimizavimasAbejingumo kreivs ir biudeto tiess lietimosi takas, kuriame maksimizuojama vartotojo nauda, vadinamas vartotojo pusiausvyros taku (consumer Equilibrium):

    Vartotojo pusiausvyros slyga:Ribin pakeitimo norma = Biudeto tiess nuolydio koef. arba arba

    QA

    QB

    QBmax

    I1

    I2

    QBE

    E

    I3

    QAmax

    I4

    0

    I5

    QAE

    K

    M

    Y

    X