22
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS EKONOMETRIN ˙ ES ANALIZ ˙ ES KATEDRA Mikroekonomika 1 tema. Ekonominio m ˛ astymo principai Dmitrij CELOV September 20, 2015· 1 tema

Mikroekonomika - 1 tema. Ekonominio mastymo principaicelov/dest/Mikro/1 Paskaita.pdf · Mikroekonomika(angl. microeconomics) – ekonomikos teorijos (socialinio mokslo) dalis, nagrinejanti

Embed Size (px)

Citation preview

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA

Mikroekonomika1 tema. Ekonominio mastymo principai

Dmitrij CELOV

September 20, 2015· 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Paskaitos turinys• Mikroekonomikos dalyko lukesciai• Administraciniai reikalai

• pagrindine ir papildoma literatura• vertinimo kriterijai

• Patarimai kaip gauti puiku ivertinima• Mikroekonomikos problematika• Sanaudu-naudos sprendimo priemimo principas• Ekonomines teorijos vaidmuo• Povandeniniai sprendimo priemimo akmenys

• alternatyviosios sanaudos• neatgaunamos sanaudos• absoliutus ir ribiniai pasikeitimai• išores poveikiu sanaudos

• Homo economicus pabaisa• Dar šis bei tas apie mikroekonomika

Skaidre 2/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Mikroekonomikos dalyko lukesciai• Gana geri matematinio mastymo pagrindai (∼1 kursas)• Pradines ekonomikos žinios (nebutinos, palengvina gyvenima)• Noras išmokti mastyti kaip ekonomistas (butinas, kodel?)• Ekonominis mastymas padeda:

• tvirtai stoveti ant abeju (ekonomikos ir matematikos) koju⇒pilnaverciai profesionalai, konkurencinis pranašumas

• suprasti teoriju principus (bendrus) ir prielaidas (atskiri atvejai)• numatyti pasikeitimus ir teikti išvadas, interpretuoti rezultatus• formuluoti empiriškai testuotinus uždavinius, mikroekonominius ir

makroekonominius modelius⇒ ekonometrijos apvalkalas• principai bendri⇒ leidžia pažvelgti i bet kokius sprendimo

priemimo klausimus iš kito (ekonomikos) kampo• apmastyti svarbius gyvenimo pasirinkimus, tobuleti

• Savarankiškas ir kruopštus studijavimas• . . . arba gabus ir kurybingas studentavimas• Destytojo pagalba kai neaišku, ideta daug jusu darbo ir nesigavo

Skaidre 3/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Administraciniai reikalai

• Destytojas: dr. Dmitrij Celov

• Pratybos: lekt. Jurate Šliogere

• Susisiekti paštu: [email protected] seniunams – susisiekti su manimi del papildomosliteraturos ir apsikeitimo kontaktais

• Svetaine: http://mif.vu.lt/∼celov – patartina lankytis bent kartaper savaite, cia jus rasite:• jusu tarpinius ir galutinius rezultatus• aktualia paskaitu informacija

[N] atnaujinta paskaitu ir pratybu medžiaga

• Darbo laikas VU MIF:

II 18:00-21:00, 409 kab.III 16:00-19:00, 102 kab.

Skaidre 4/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Pagrindine ir papildoma literaturaPagrindine literatura:

• Varian H.R. (2010) Mikroekonomika: šiuolaikinis požiuris. – Šiovadovelio reikalingos ištraukos gali buti gautos iš R. Kuodžiomikroekonomikos kurso skaidriu http://www.ekonomika.org/

• Bergstrom T.C., Varian H.R. (1996) Workouts in IntermediateMicroeconomics. – pagrindinis (papildomu) uždaviniu šaltinis

• Paskaitu skaidres ( 6= konspektas) ir uždaviniu rinkiniaihttp://mif.vu.lt/∼celov

• Jusu konspektai – papildo skaidres, dalyvauja konkurse

Papildoma literatura:

• Frank R.H. (2008) Microeconomics and Behaviour.

• Mankiw N.G. (2011) Principles of Microeconomics.

• Pindyck R.S., Rubinfeld D.L. (1992) Microeconomics.

• Bet koks paskaitu konspektas

Skaidre 5/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Vertinimo kriterijai• Vertinama 10 balu sistemoje, atskiros dalys vertinamos taškais,

kurie galiausiai konvertuojami i 10 balu sistema

10% bandomieji testai – ∀ antrosios teorines paskaitos pabaigoje20% pratybos – išsprestu namu darbu pristatymas prie lentos30% tarpinis atsiskaitymas – testas ir uždaviniai40% egzaminas – testas ir uždaviniai

• Egzaminas ir tarpinis atsiskaitymas netikrina jusu atminties(savoku suvestine yra leidžiama), svarbiau gebeti savokastinkamai taikyti ir interpretuoti, išspresti tipinius uždavinius

• Nota Bene: egzaminas privalo buti išlaikytas!

• Kurso metu galima surinkti papildomus balus:• teikiant originalius testo klausimus, pavyzdžius, uždavinius• dalyvaujant pristatymuose, eksperimentuose• organizuojant diskusijas paskaitu ir pratybu metu

Skaidre 6/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Patarimai kaip gauti puiku ivertinima• Savarankiškai spreskite daug uždaviniu, sugalvokite panašius• Spresdami užduokite korekt. klausimus, siekit suprasti detales• Lankomumas – rizika praleisti aptarimu, kuriu nera skaidrese• Pavartykite pagrindine literatura prieš paskaita, konspektuokite• Išsimiegokite (gulkit 23:00, kelkites 7:00)• Mankštinkites bent pusvalandi• Nesistenkite mintinai išmokti medžiaga• Nekopijuokite išsprestu uždaviniu• . . . neduokite kopijuoti savu• Geriau paaiškinkite žingsnis po žingsnio kaip spresti• . . . aiškinti galite tevams, šuniukui, pliušiniam meškiukui• Venkite mechaninio “tipinio” uždavinio sprendimo• Spreskite kaip ekonomistas, o ne kaip matematikas• Tapkite ekonomikos naturalistais – tai labai idomu

Skaidre 7/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Mikroekonomikos problematika• Mikroekonomika (angl. microeconomics) – ekonomikos teorijos

(socialinio mokslo) dalis, nagrinejanti ekonomikos agentu(individu, namu ukiu, firmu, institutu, ir t.t.) racionaliuosiuspasirinkimus ir elgsena, esant ribotiems ištekliams

• Stygius, stoka, ribotumas (angl. scarcity ) – ištekliu kiekis, kitiapribojimai, kurie suvaržo ekonomikos agento pasirinkimus –ekonomikos buvimo prasme⇒ ar tai niurus mokslas?• Net jei materialiniu ištekliu kiekis perteklinis, visada ko nors truksta:

Pvz. Laiko, energijos, ištvermes, skrandžio apimties, sveikatos• Stygius mikroekonomikoje:

• gamybos ištekliu, energijos, finansu (biudžeto), laiko stoka• Del apribojimu priimant sprendima atsisakoma visu kitu

alternatyvu – prarasta nauda:• žmogaus pasirinkimai ka ir kiek vartoti, kiek ir kur mokytis, dirbti• firmu pasirinkimai ka, kiek ir kam gaminti, kiek idarbinti darbo jegos• valstybes biudžeto paskirstymas socialiniams dalykams, krašto

apsaugai, teisetvarkai, ekologijai, mokesciu politikaSkaidre 8/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Sanaudu-naudos sprendimo priemimo principasAr aš tureciau atlikti veiksma x?Jeigu B(x) > C(x), daryk x ; kitaip nedaryk jo.

• B(x) – nauda (angl. benefit), darant x• C(x) – sanaudos, kaštai (angl. costs) del to, kad darau x• Pinigai – naudinga (universali, bet nevienintele) priemone,

leidžianti ivertinti šiuos du dydžius

Pvz. 1.1. Ar tureciau išjungti kompiuteri?• po ilgos darbo dienos, galim jau lovoje, vaikas paleido youtube, bet

noras (ir mama sako) eit miegoti, . . .

• ar išjungciau kompiuteri, jei man sumoka (aš sumoku vaikui) 1 ct.

• . . . o jei 1000 Lt?

• kažkur tarp šiu skaiciu yra veiksmo abejingumo kaina

• rezervavimo kaina (angl. reservation price) – veiksmo x(ne)darymo abejingumo kaina, arba atvejis kai B(x) = C(x)

Skaidre 9/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Ekonomikos teorijos vaidmuo ir jo kritika• Sanaudu-naudos samprotavimu kritika – kas iš tikruju daro

tokius skaiciavimus?• Individu pasirinkimai rodo, kad taip elgiamasi intuityviai• Nobelio laureatas M. Friedmanas palygina tai su profesionaliais

biliardo žaidejas – daro smugius lyg puikiai apskaiciuodami pagalklasikines mechanikos desnius – kaip ranka išdesto ant stalo

• Tradicines mikroekonomikos prielaidu kritika: ekonomine teorijanaudinga, kuomet ji sugeba prognozuoti tikra žmoniu elgsena –empiriškai adekvati – paciu tradicines neoklasikinesmikroekonomikos atstovu analizes pagrindas• Prielaidos toli nuo placiai paplitusios tikrosios, altruistines,

draugiškos, laisvanoriškos, impulsyvios, demonstratyvios,prognozuotinai iracionalios, ribotu žiniu žmoniu elgsenos⇒elgsenos ekonomika, homo altruisticus, homo agnes, homoreciprocans, homo sociologicus modeliai

⇒ Ieškomas atsakymas ne ten kur tamsu, o ten kur žibintas stovi?

Skaidre 10/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Atsakymas i tradicines mikroekonomikos kritika• Racionalus individu pasirinkimai, tai naudingas modelis, rodantis

kaip turetu “sužaisti” profesionalus, išgrynintas tradicinesekonomikos subjektas – homo economicus• Realieji pasirinkimai rodo, kad kritiniu prieštaru šio modelio

išvadoms nera⇒ neoklasikine teorija paremti modeliai nerapaneigti (angl. refuted), nors prielaidos gincytinos

• Post-keinsistu kritikai kitos empiriškai modeliuotinos alternatyvos,suderintos su tais paciais empiriniais faktais nepateike, ji yravystymosi stadijoje

• Kadangi bendri principai veikia ir elgsenos ekonomikos remuose,todel jiems suvokti užtenka tradicines ekonomikos modelio

• . . . taciau atskiro atvejo analizeje iracionalios detales yra svarbios• Dažniausiai elgiames kaip pradedantieji biliardo žaidejai• Homo economicus “etalonas” suteikia žinias, informacija kaip

patobulinti musu gyvenimo kokybe, pasirinkimus – pereiti priesveiko savanaudiškumo, taciau svarbu nepersistengti

⇒ Tai papildoma nauda ir motyvacija mokytis (mikro)ekonomikosSkaidre 11/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Povandeniniai sprendimo priemimo akmenys• Sanaudu-naudos principas – pamatinis ekonominio mastymo

elementas⇒ gal jau mokame mastyti kaip ekonomistai?• Praktikoje, sanaudu (ir naudos) nustatymas yra daugiau menas

• Dalis sanaudu yra paslepta – alternatyviosios sanaudos• Kita “akivaizdžiu” sanaudu dalis pasirodo iš viso neturi reikšmes

priimant sprendima – neatgaunamos sanaudos (angl. sunk costs)

• G.N.Mankiw ekonomikos principai (individualus pasirinkimai):1 Žmones ieško kompromiso – Ar aš tureciau daryti x ar y?

• laikas panaudotas mikroekonomikai, nepanaudotas krepšiniui• noras atostogauti Tailande vercia daugiau dirbti⇒ mažiau poilsio• didesnes socialines garantijos ar spartesnis ekonomikos augimas

2 Veiksmo x sanaudos yra lygios tam ko atsisakoma (y verte)

• Alternatyviosios sanaudos (angl. opportunity costs) – verte visoto, ko atsisakoma, norint daryti veiksma x , ištekliu panaudojimogeriausios alternatyvos y prarastos naudos verte

⇒ Ekonomistai ir apskaitininkai sanaudu puse vertina skirtingai

Skaidre 12/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Alternatyviosios sanaudos

Pvz. 1.2. Važiuoti pažaisti krepšini ar ruoštimirkroekonomikos skaidres?• krepšinio nauda 55 Lt• tiesiogines sanaudos 30 Lt (sales nuoma, transportas)• skaidriu ruošimo kaina 30 Lt, ir taip patinka, kad darytumete ir

nemokamaiC(x) = 30 + 30 > 55 = B(x), todel dirbama prie skaidriu

Pvz. 1.3. Važiuoti pažaisti krepšini ar plauti indus?• krepšinio nauda 55 Lt• tiesiogines sanaudos 30 Lt (sales nuoma, transportas)• indu plovimo kaina 30 Lt, taciau plovimu neužsiimtumete mažiau

nei už 20 LtC(x) = 30 + 30− 20 < 55 = B(x), todel važiuojama žaisti

Skaidre 13/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Alternatyviosios sanaudosPvz. 1.4. Kokia draugystes kaina?• draugas prašo 3 menesiams paskolinti jam 1000 Lt• gražins visa suma, taciau be palukanu• jus planavote už tuos pinigus nusipirkti egluciu ir parduoti jas per

kitas Kaledas su 30 proc. graža• ar sutiktumete padeti draugui?

• Pagalvokime del dar vieno jums artimo apsisprendimo:

Pvz. 1.5. Geriau pradeti dirbti iš karto po vidurinesmokyklos ar iš pradžiu studijuoti universitete?• tiesiogines sanaudos: kokios?

• alternatyviosios sanaudos: kokios?

• kas svarbiau: didesne patirtis ar išsilavinimas?

• Tradiciškai susiformavo nuomone – geriau studijuoti universitete• Iš kur šios tradicijos?

Skaidre 14/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Neatgaunamos sanaudos• Ar iš tikruju visos sanaudos yra svarbios?

Pvz. 1.6. Važiuoti i Visagina su mašina ar traukiniu?• Atstumas – 200 km. 4 asm. (traukiniu 80 Lt)• Sanaudos 10 000 km.:

• Draudimo – 460 Lt• Lizingo – 1000 Lt• Kuro ir tepalo – 2540 Lt• Aptarnavimo – 500 Lt• Iš viso: ?

• Kokia km. kaina? Visos keliones? Ka daryti?

• Kokias dar (sa)naudas galejome (ne)itraukti?

• Neatgaunamos sanaudos (angl. sunk costs) – patirtos sanaudosar ju dalis, kurios negali buti atgautos

• Praeityje patirtos sanaudos nera reikšmingos dabarties irateities sprendimams

• Picos eksperimentas (all-inclusive) arba kaip nepersivalgyti?Skaidre 15/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Santykiniai, o ne absoliutus skirtumai• Santykine skale naudinga pvz. matuojant atstuma kiek dar

skristi iki namu• Sanaudu-naudos kontekste, tai problematiška

Pvz. 1.7. Ar verta keliauti i kita parduotuve?• Apsilankeme Akropolyje, kuriame pastebejome “Mados” lankstinuka su

ypatingomis akcinemis prekiu kainomis

• Lankstinuko kainas nesudetinga palyginti su “Maximos” prekemis

A Philips Virdulys“Maximoje” kainuoja 59,99 Lt, o nukeliavus iki “Mados” tokspat kainuos jau 49,99 Lt.

B Toje pacioje “Maximoje” Philips televizorius kainuoja 2999 Lt, o “Madoje”jau net 2989 Lt

• Jei kokybe ir garantinis aptarnavimas, atstumas vienodi, prekes reikia,ar važiuotumete i “Mada”? Kada?

• Kaip dabar Jus žiuresite i super-akcijas su iki 70 proc.nuolaidomis?

Skaidre 16/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Ribiniai ir vidutiniai pasikeitimai3 G.N.Mankiw principas – racionalus individai masto ribiniais

pasikeitimais

Pvz. 1.8. Kiek kavos aparatu pastatyti MIF-e?• tarkime kasdien kiekvienas aparatas kainuoja 100 Lt aptarnavimo

• ribines ir vidutines sanaudos tos pacios

• vidutines pajamos iš 1, 2, 3 ir 4 aparatu yra 300, 240, 200, 160 Lt

• ribines pajamos – 300, 180, 120, 40 Lt

• vidutiniu dydžiu palyginimas klaidinantis, ar taip?

• ribiniai – nagrineja papildomo vieneto grynaja nauda

• todel MIF-ui reikia: ?

⇒ Svarbu spresti del kiekvieno papildomo veiksmo ar vieneto atskirai,vidutiniai pasikeitimai reikalingi daugiau del statistikos

P.S. Kai nagrinejami tolydiniai dydžiai – vieta kur susikerta ribine nauda irsanaudos – pvz. kiek minuciu šneketi telefonu? (braižoma ant lentos)

Skaidre 17/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Išores poveikiu sanaudos

• Išores poveikiu sanaudos (angl. external costs) – sanaudostretiems asmenims, kurie tiesiogiai nesaveikauja su ekonomikosagentu, daranciu veiksma x

Pvz. 1.9. Ar aš tureciau deginti lapus savo kieme?• Lapu išvežimas kainuoja 20 Lt, o deginimas 10 ct.

• Kaimynai, kurie gyvena dumu kryptimi, yra astmatikai (serga)

• Dumai kenkia ju sveikatai, ir reikalauja maždaug 50 Lt papildomu išlaidu

• Visumoje bendruomenei naudingiau, kad lapai butu išvežti

• Kaip visiems padaryti naudingiau?

• Ribojantys istatymai, kompensavimo (skatinimo) mechanizmai

• Pvz. kaimynai galetu išpirkti teise i lapu išvežima, ivesti 50 Lt bauda, jeibus deginama – kurso pabaigoje sužinosime kaip kitaip galimareguliuoti išorinius padarinius

Skaidre 18/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Homo economicus pabaisa• Ekonominis žmogus – profesionalus išgrynintas ekonomistas,

savanaudiškas racionalus robotizuotas-velniukštis• nebalsuoja rinkimuose• negražina pamestos pinigines• vien asmeniniai interesai, savanaudiškumas viskas kas jam rupi• jis niekada nedirbs savanoriu• neišgelbes vaiko, skestancio upeje• neuždengs granatos savo kunu• laikysis pažado tik jei jam tai naudinga• sudegins visus lapus kieme, jei tai neuždrausta istatymais• . . . gerai, kad tokiu grynuju “žmoniu” nera

• Sveikas savanaudiškumas naudingas, taciau grynoje formojesocialineje aplinkoje tokie individai ilguoju laikotarpiu neišgyvena(nebent moka gerai apsimesti)

• Kaip modelis naudingas, laimei tikrove yra kitokia ir daugelisžmoniu turi ir homo altruisticus bei kitus iracionaliuosius bruožus

Skaidre 19/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Dar šis bei tas apie mikroekonomikos svarba• Kiti G.N.Mankiw (mikro)ekonomikos principai:

4 Žmones atsako i paskatas• kai degalu kainos auga, žmones perka taupesnes mašinas, važineja

kartu, naudojasi viešuoju transportu• kai cigareciu akcizai dideja, jaunimas ruko mažiau

5 Prekyba gerina individu gerove• žmones saveikauja tarpusavyje: specializacija, santykinis

pranašumas6 Rinka dažniausiai yra tinkamas mechanizmas reguliuoti

ekonominius santykius, taciau yra rinkos žlugimu7 Vyriausybes vaidmuo – lošimo taisykliu priežiura, rinkos žlugimu

reguliavimas (liberalinis minimumas)• Dar trys principai nagrineja ekonomika bendrai, visumoje –

makroekonomikos dalis, taciau P.Samuelsono teigimu žmogusmokantis tik viena ekonomines teorijos puse ekonomika suvokiamažiau nei per puse (sinergetinis poveikis)

⇒ Mikroekonominiai pagrindai labai svarbus šiuolaikineimakroekonomikai, o makroekonomikos ižvalgos padeda suvoktikaip spresti mikroekonomikos salygotus rinkos žlugimus

Skaidre 20/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Santrauka• Mikroekonomika – ekonomikos teorijos dalis, kuri nagrineja

racionaliuosius individu pasirinkimus, esant ribotiems ištekliams(medžiagos, laikas, energija).

• Ekonomistai dažniausiai sprendžia klausimus Ar verta darytiveiksma x?, tam taikant sanaudu-naudos principa – labaiuniversalus ir bendras, tinka bet kokiems veiksmams analizuoti

• Tinkamai matuoti nauda ir sanaudas yra menas, daromosklaidos: neatgaunamos sanaudos (nauda) itraukiamos, oalternatyviosios – ignoruojamos; nagrinejami santykiniai dydžiai,o ne absoliutiniai; vidutiniai dydžiai vietoj ribiniu pasikeitimu.

• Homo economicus naudingas etaloninis ekonominio žmogausmodelis, padedantis suprasti ekonominio mastymo principuesme; profesionalus išgrynintas ekonomistas; kritikuotinosprielaidos

• Mikroekonomika ir makroekonomika yra dvi neatsejamosekonomines teorijos dalys

Skaidre 21/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

Savokos

• mikroekonomika• ištekliu ribotumas• stygius• nauda• sanaudos• rezervavimo kaina

• ribinis pasikeitimas

• alternatyviosios sanaudos

• neatgaunamos sanaudos

• išoriniu poveikiu sanaudos

• homo economicus

Skaidre 22/22 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 1 tema