Mikroekonomika - 11 tema. Gamybos veiksniu rinkosuosis.mif.vu.lt/~celov/dest/Mikro/11 Paskaita.pdf · pinigu˛ politikos pasaulio˛staigaii – analitikas nelemia tiek daug Skaidre

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S M A T E M A T I K O S I R I N F O R M A T I K O S F A K U L T E T A S

EKONOMETRINES ANALIZES KATEDRA

Mikroekonomika11 tema. Gamybos veiksniu rinkos

Dmitrij CELOV

September 3, 2016· 11 tema


Paskaitos turinys

• Gamybos veiksniu rinkos: paklausa, veiksniai

• Darbo jegos užmokestis ir jo formavimo veiksniai

• Konkurencines firmos darbo jegos paklausa

• Pasirinkimas tarp darbo ir poilsio

• Žmogiškasis ir fizinis kapitalas

• Profsajungos, ju vaidmuo, dvipuses monopolijos

• Ekonomine renta

• Lorenzo kreives, Gini koeficientas

• Kapitalas, palukanos, investicijos

• Grynoji dabartine verte, vidine atsipirkimo norma

• Tarplaikinis pasirinkimas

• Žemes nuoma ir jos kaina

Skaidre 2/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema


Gamybos veiksniu rinkos ypatumai• Iš ekonominio apytakos ciklo⇒

• gamybos veiksniu rinkose namu ukiu ir firmu vaidmenys pasikeicia• namu ukiai formuoja gamybos veiksniu pasiula• firmos nustato koks yra gamybos veiksniu poreikis (paklausa)

• Skirtumas tarp ekonominiu ištekliu ir gamybos veiksniu:• ekonom. išteklius galima potencialiai panaudoti gamybos procese• gamybos veiksniai tiesiogiai naudojami gamybos procese, o

netiesiogiai tenkina poreikius⇒ naudingi, vertingi tiek, kiekpadeda gaminti gerybes⇒ gamybos veiksniu paklausa seka išekonominiu gerybiu paklausos, todel yra antrine (išvestine)

• Trumpuoju laikotarpiu kapitalas fiksuotas, gamybos funkcija nuodarbo⇒ firma formuoja paklausa: MRPL = MR ·MPL• ribines darbo pajamos = ribines pajamos x ribinis darbo produktas• tobulos konkurentines rinkos atveju: MR = p⇒ firma samdo tol, kol MRPL = w , cia w (angl. wage) – darbo

užmokestis, taigi ribines darbo jegos pajamos turi susilyginti suribinemis sanaudomis arba iš pelno maksimizavimo: MPL = w

p

⇒ ribinis produktas susilygina su realiuoju darbo užmokesciuSkaidre 3/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema


Gamybos veiksniu firmos paklausa• Toki pat ribini principa turime kitiems gamybos veiksniams:

• kapitalui: MR ·MPk = rk , rk – kapitalo rentos kaina• žemei: MR ·MPt = rt , rt – žemes rentos kaina• iš visu salygu⇒ MR = w

MPL= rk

MPk= rt

MPt

• iš ribinio principo MR = MC ⇒ nors nera vieningos gamybosveiksniu rinkos, visos jos labai glaudžiai susijusios per technologijair firmos priimamus sprendimus

• Gamybos veiksnio paklausos pasikeitimo šaltiniai:• galutinio produkto paklausa – gaminio kaina• technologija – ribiniai produktai, MTEP pakeicia proporcijas• gamybos veiksniu kainos – keicia naudojimo proporcijas• ribinis firmos produktas – kaip ir kaina veikia visas proporcijas

• Gamybos veiksnio paklausos elastingumas kainai:• veiksnio ribinio produkto kitimo tempas – letesnis didina• galutinio produkto paklausos elastingumas kainai – didesnis didina• gamybos veiksniu pakeiciamumas – didesnis didina• ištekliu bendruju sanaudu dalis – mažesne mažina



Darbo jegos paklausa: darbo užmokestis• Darbo jegos kaina (angl. wage) – šiuolaikines ekonomikos

teorijoje kaina, mokama už samdomojo darbuotojo panaudojima• Darbo užmokescio vertinimo metodai:

• laiko – už dirbta laika, srautas, valandine, dienine, savaitine,menesine alga

• vienetine (sutartine, akordine) – už atlikto darbo apimti (pvz.autorine sutartis, programu skaicius ir t.t.), paprastai numatoatlikimo terminus

• Nominalusis darbo užmokestis – samdomojo darbuotojo gautapinigu suma (i rankas)

• Realusis darbo užmokestis – prekiu ir paslaugu visuma, kuriagali nusipirkti už šiuos pinigus atsižvelgus i ju perkamaja galia

• Makroekonominiame pjuvyje darbo jegos dalis gamybosveiksniu pajamose yra 2/3-3/4 išsivysciusioms šalims, oLietuvoje, ši dalis mažesne: apie 56 proc. veiksniu pajamose irapie 47 proc. nuo bendrosios pridetines vertes



Darbo užmokescio formavimosi veiksniai• Pagrindinis veiksnys – darbo jegos panaudojimo efektyvumas

• tiesiogiai matuojamas kaip darbo jegos našumas Y/L• atvirkštinis santykis rodo darbo imluma L/Y

P.S. tokie pat vidutiniai rodikliai nustatomi ir kitiems veiksniams:tiesioginiai rodo ištekliaus graža, o atvirkštiniai – imluma

• Prielaida – ištekliu kainos atspindi ju kokybe (tobula informacija)⇒ Galutine darbo jegos kaina butu siejama su:

• funkcionaliais veiksniais: fizine sveikata, bendrasis ir specialusisišsilavinimas, darbo, vadovavimo patirtis, destymas, publikacijos

• sunkiai matuojamais veiksniais: moralines vertybes, socialinis,psichologinis tipai ir klimatas – svarbu dirbant kolektyve

Pvz.11.1. Kai nepinigine nauda daug didesneJAV FRS vadovas Alan Greenspan dirbdamas analitiku Wall Streetuždirbdavo kelis kartus daugiau nei sutikus vadovauti itakingiausiaipinigu politikos pasaulio istaigai – analitikas nelemia tiek daug



Konkurencines firmos darbo jegos paklausa

• Ilgame laikotarpyje konkurentines firmos darbo jegos paklausaproporcinga vidutiniam darbo jegos našumui

Pvz. Cobb-Douglas (AKαL1−α) technologijai: wp = (1− α)Y

L• del mažejancio ribinio produkto aksiomos, tobulos konkurencijos

atveju, gamybos veiksnio kaina formuojasi taip pat kaip bet kokioskitos gerybes – ∀ specialybei savo rinka (ekonometru, finansistu)

⇒ ∀ darbuotojas už ta pati darba gauna vienoda atlygi(nepriklausomai nuo ji samdancios firmos)

⇒ firma yra darbo jegos kainos gaveja, o isivaizduojama firmospaklausa yra absoliuciai elastinga kainai

• darbo užmokestis atspindi maksimalu galima rezultata: MRC = wSkaidre 7/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema


Pasirinkimas tarp darbo ir poilsio• ∀ darbingo amžiaus žmogus sprendžia:

1 ar iš viso isitraukti i darbinius santykius? arba kokia yra rezervinekaina – minimumas pradeti dirbti (pvz. kvazitiesinis naudingumas)?

2 jei taip, tai kiek laiko skirti darbui, o kiek palikti poilsiui?P.S. modeliuojant svarbu atskirti klausimus, jei apsisprendimo riba

priklauso ne tik nuo darbo užmokescio• Kitos prielaidos:

• tegul daugiausiai galima uždirbti B euro per 24 valandas• didžiausias galimas laisvalaikis yra 24 valandos• tegul darbas parduodamas už normalia kaina (nera premijos už

viršvalandžius)• kraštinis sprendinys B fiziškai neimanomas, nes mes nesame

robotai ir visiškai be poilsio 24 val. per diena nuolat niekas negalidirbti⇒ faktiškai nera parduodamas/perkamas darbuotojas, operkamas jo darbo laikas H < 24, nes butina ilsetis

• kadangi pajamos yra reikalingos vartojimui patenkinti(biudžetinio apribojimo dalis), tai naudingumo funkcija yrau(C,L), C – vartojimas (= B), L – laisvalaikis (H = 24− L)



Pajamu ir pakeitimo efektai

• Biudžetines tieses nuolydis sutampa su darbo užmokesciu w⇒ naudingumo maksimizavimo optimalumo salyga MRSCL = w• Darbo užmokescio pasikeitimo poveikis:

A. Kai pakeitimo poveikis didesnis nei pajamu, tai laisvojo laikoatsisakoma vardan didesniu pajamu (pasiulos desnis)

B. Paros laikas ribotas ir nekinta 24 val., todel atsiranda momentas,kai pakeitimo efektas tampa mažesnis nei pajamu⇒ tolesnisalgos augimas mažina darbo valandu pasiula (darboholikai, CD?)

C. Tipine individualioji darbo laiko pasiulos funkcijaSkaidre 9/26 - Dmitrij CELOV - Mikroekonomika - 11 tema


Laisvalaikis ir jo verte• Iš pateiktos analizes⇒ kai pajamos auga, tai auga ir laisvalaikio

(vartojimo proceso) verte, auga alternatyviosios darbo sanaudos• Atsiranda momentas kai pajamu augimas skatina mažiau dirbti,

formaliai kai w →∞ laisvalaikis arteja prie 24• Per pastaruosius 160 metu darbo savaite sumažejo nuo 70

valandu iki 40 (Prancuzijoje dar mažesne) reikšmingai išaugusrealiajam darbo užmokesciui⇒ ilgame laikotarpyje pajamupoveikis dažniausiai (vidutiniškai) viršija pakeitimo

• laisvalaikis 6= nieko nedarymas, nes sportuojama, mokamasi,lankomi kulturiniai renginiai⇒ be vartojimo svarbu kiek laikoskiriama žmogiškajam kapitalui (palyginti su fiziniu kapitalu),darbo jegos kokybes didinimui (JAV taip, o Lietuvoje?)

Išlaidu rušys JAV Lietuva1970 1980 1990 2000 2010

Švietimas 50 42 55 44 32Sveikatos apsauga 54 63 101 27 21Socialinis aprupinimas 90 107 162 16 14Iš viso: 194 212 318 87 67



Žmogiškasis kapitalas ir jo svarba• Išsivysciusios šalys didina investicijas i žmogiškaji kapitala (angl.

human capital) palyginus su fiziniu kapitalu, priešingai neiekonomikos dar pilnai neišnaudojusios pramoninio laikotarpio• del investiciju gražos, nuvertejimo ž.k. yra fizinio kapitalo analogija• skirtumai: neatsejama, paslepta žmogaus dalis, negalima užstatyti

• Žmogiškojo kapitalo svarba paremta pastaruju keliu dešimtmeciuempiriniu pastebejimu (naujoji tradicine nuostata):• bendrosios aukštojo išsilavinimo ir pradinio išsilavinimo sanaudos

skiriasi santykinai apie 1 : 3• tu paciu grupiu viso gyvenimo vidutines pajamos apie 1 : 2• žmogiškojo kapitalo svarba nuolat dideja, nes atlyginimu dalis

gamybos veiksniu pajamose auga 1 : 2⇒ 1 : 3pvz. JAV žmogiškojo kapitalo kasmetine graža jau 1980 metais tapo 14

kartu didesne nei dividendu graža, be to žmogiškasis kapitalasamortizuojasi daug leciau (apie 2 proc. per metus)

• Empirikoje sudetinga vertinti, matuoti – atlyginimai, išsilavinimostruktura, išlaidos išsilavinimui dažnai netinka



Monopsonija

• Tobulai konkurencijai priešingybe yra monopsonija• daug mažu miesteliu yra palydoviniai (gamykla, jegaine)• strategija yra išsunkiancioji (angl. exclusive) – sumažinti

idarbinima (darbo paklausa) ir sanaudas tam, kad gauti viršpelni• tipiniai pvz. profesionalus sportas (NBA, NHL, futbolas, e-sportas)• Užduotis: max

d{p · f (d)− w(d) · d}

• Optimalumas: MCd = w(

1 + 1Ew

d

)⇒ darbo kaina yra w∗ < MCd

⇒ Pagal Pareto monopsonine firma gamina neefektyviame taške



Profsajungos darbo rinkoje• Noredami ginti savo interesus darbuotojai jungiasi i darbo

sajungas (angl. unions) – kolektyvinis ekonomikos agentas,turintis teise (ir derybine galia) deretis su darbdaviais del darbosalygu, sudarant kolektyvines sutartis; buna 2 tipu:• profesines sajungos – vienija tos pacios ar giminingos profesijos

darbuotojus (policininkai, medikai, destytojai)• šakines sajungos – vienija tos pacios ukio šakos, skirtingu

profesiju darbuotojus (švietimo, statybos)• Konkurencineje rinkoje tipines darbo sajungu strategijos yra:

arba didinti darbo paklausa• prisidedant prie gerybiu paklausos didinimo (reklama, lobi, . . . )• didinti darbo kokybe ir našuma (mokymai, stebesena, ekonomija, . . . )⇒ paklausa stumiasi i dešine, strategijos efektyvumas priklauso nuo

darbo pasiulos elastingumo – elastingesne mažinaarba riboti darbo pasiula

• darbo sajungu rinkos galia leidžia deretis ir lobinti: veikloslicencijavima, viršvalandinio darbo draudima ir ribojima, darbosavaites trumpinima, draudima dirbti imigrantams, pensinio amžiausmažinima – darbo kodekso straipsniai ir pataisos

• efektyvumas taip pat priklauso nuo darbo pasiulos elastingumo



Minimalusis darbo užmokestis

Pvz. 11.2. Kam naudinga minimalioji alga?• Vienas iš darbo sajungu veiklos krypciu yra istatyminis darbo

normavimas ir reguliavimas• Be jau minetu ribojimu derybos vyksta ir del minimaliosios algos• Tikslas – nustatyti minimalia alga virš tobulos konkurentines

pusiausvyros⇒ darbo užmokestis auga kartu su užimtumo kritimu

• Kodel tai naudinga darbo sajungoms?• Dažniausiai nedarbas liecia nekvalifikuota darbo jega, jaunima ir

nepatyrusius specialistus: nedarbo lygis 16-24 metu tarpemaždaug 3-4 kartus didesnis nei 25-40 meciu

• Sajungu nariai – patyre profesionalai, kvalifikuoti specialistai, todeljiems nedarbas gresia mažiausiai

• Be to minimalios algos didinimas veikia visu atlyginimu pakeitimadidejimo link



Monopoline darbo rinka

• Kas bus jei darbo sajunga yra grynoji monopolija?• Derybine galia bus sajungos rankose – siekiama apriboti pasiula

Pvz. Aukšti profesiniai reikalavimai tapti klubo nariais, brangi naryste• Grynoji monopolija yra retybe, taciau, pvz., JAV darbo sajungu

nariai (apie 20 proc. visu užimtuju) uždirba vidutiniškai 10-15proc. daugiau, tiesa diskriminacija gaunama nesajungos nariusaskaita, kurie uždirba mažiau nei butu pusiausvyroje



Dvipuses monopolijos baigme?

• Kuo baigtusi saveika tarp monopsonijos (pirkejo) ir darbosajungos monopolijos (pardavejo) – dvipuse monopolija• Tobulos konkurencijos pusiausvyra E1 su užimtumu Lc , alga wc

• Firma-monopsoniste siekia sumažinti darbo užmokesti iki wm iružimtuma iki Lm, o sajunga-monopoliste siekia sumažinti užimtumaiki Lu , bet didinti užmokesti iki wu

⇒ nors Lm ir Lu skiriasi nedaug wm ir wu tikslai priešingi, kuo baigsisderybos del algos neaišku (gali buti ir arti wc)



Ekonomine renta

• Kaina, už kuria ∀ individualus darbuotojas sutinka dirbti,vadinama rezervine kaina (darbo užmokestis)• Konkurentineje rinkoje visi darbuotojai gauna vienoda kaina wc

• Jei rezervine kaina žemiau wc darbuotojas gauna ekonomine renta• Ilguoju laikotarpiu ekonomine renta pritraukia naujus darbuotojus ir

turetu mažinti senbuviu perspektyvas uždirbti, taciau jei patirtis,specifines savybes leidžia išlaikyti skirtumus, tai ekonomine rentagali likti – aktoriai, dailininkai, dainininkai (unikalus)



Pajamu pasiskirstymas ir perskirstymas

• Skirtingi veiklos rezultatai lemia netolygu pajamu pasiskirstyma• Lorenz pasiule atideti pajamu ir gyventoju procentiliu grafike• Kuo toliau nuo istrižaines, tuo pasiskirstymas netolygesnis• Gini koeficientas leidžia matuoti netolyguma G = A

A+B , cia A –plotas tarp istrižaines ir Lorenzo kreives, B – likes plotas

• Lietuvoje netolygumas perejimo prie laisvosios rinkos metais ↑• Vyriausybe aktyviai dalyvauja pajamu perskirstyme per mokesciu ir

subsidiju sistema (žmogiškasis kapitalas vargesnems)⇒liberališkoje interpretacijoje suteikia pilieciams vienodas galimybeskonkuruoti (ne rezultatus)



Kapitalas ir palukanu norma• Kapitalas (angl. capital) – placiaja prasme, bet kuris išteklius,

sukurtas, siekiant gaminti ekonomines gerybes• fizinis, žmogiškasis (neatsejama darbo jegos dalis), finansinis• pagrindinis – pastatai, mašinos ir irengimai, programine iranga

naudojami gaminti kitus produktus; apyvartinis – ištekliainaudojami kiekviename gamybos cikle

• produktyvusis – kiek leidžia efektyviai gaminti palyginti su naujuoju,patobulintu; grynosios pagrindinio kapitalo atsargos – tiesinis arbageometrinis nusidevejimas (angl. depreciation) likutine rinkos verte

• naudojamas kapitalas teikia kapitalo paslaugas arba pats kapitalosavininkas naudoja arba kam nors skolina

• Palukanu norma (angl interest rate) – mokestis už naudojimasiskolintu kapitalu – analizeje kapitalas išreikštas pinigais• nominaliosios – faktiškai sumoketos palukanos• realiosios – palukanos be infliacijos poveikio• paprastoji ip = B−D

D·n 100%, sudetine is = B1/n−D1/n

D1/n 100%, cia B –busima verte, D – dabartine, n – laikas metais

• palukanu mokejimo priežastys: kompensacijos už atidetavartojima, rizika, mažesni likviduma (negalima naudotis kapitalu)



Investiciniai sprendimai• Ukine veikla yra susijusi su investicijomis (angl. investments) –

kapitalo placiaja prasme kurimo arba papildimo procesas• firmos gali pritraukti kapitala per kredita arba per vertyb. popierius⇒ investicijoms gali buti naudojamos ir skolintos lešos• veikiancios firmos sprendžia ar finansuoti atsisakant dalies pelno

(re-investicijos) ar per skolintus pinigusPvz. Lietuvoje kreditu finansuojamos apie 45 proc. investiciju• investiciju tikslingumui nustatyti skaiciuojama ju grynoji dabartine

verte (angl. net present value, NPV ): NPV (i) =∑n

t=0πt−It(1+i)t , cia i

– diskonto norma, πt – t-ojo periodo ukines veiklos grynasispelnas , o It – t-ojo periodo investicijos• ar verta imti paskola (investuoti i projekta) leidžia atsakyti vidine

investicinio projekto atsipirkimo norma (angl. internal rate ofreturn) – tokia diskonto norma i0, kad NPV (i0) = 0, skirtingusprojektus galima lyginti⇒ jei i – skolinamo kapitalo palukanunorma ir i0 > i , tai investicinis sprendimas pagristas, i0 < i nebuspagristas, i0 = i neduos nei pelno nei nuostolio

P.S. Galutinis sprendimas visgi priklausys nuo daugelio veiksniu (pvz.,neapibrežtumo ir rizikos laipsnio, investuotojo požiurio i rizika)



Skolinamojo kapitalo pasiula

• Tarplaikinis vartotojo pasirinkimas – dabartinis vartojimas galibuti sumažintas (taupymas) tik jei jis bus kompensuotas• ribine tarplaikines pirmenybes norma (angl. marginal rate of time

preference, MRTP) – ateities vartojimo kaina, reikalinga sumažintidabartini vartojima vienu vienetu

• biudžetines tieses nuolydis yra −(1 + i), kai i – realioji palukanunorma, kuriai augant taupymas ↑ – priklauso nuo tarplaikiniupirmenybiu, pusiausvyroje MRTP = −(1 + i)

• santaupos arba formuoja palaikomasias atsargas (juodajai dienai,angl. buffer-stock ) arba yra investuojamos



Pusiausvyra kapitalo rinkoje• Skolinamojo kapitalo (kredito) paklausa yra susijusi su kapitalo

efektyvumu – technologijos apribojimo dalis• kredito paklausa lemia investiciniu vienetu kokybe (pvz.

matuojama vidine atsipirkimo norma)• kapitalo (jo atskiru rušiu) ceteris paribus ribinis pajamu produktas

yra mažejantis⇒ kapitalo paklausos kreive neigiamai priklausonuo palukanu normos

• Skolinimo kapitalo pasiula susijusi su kredito istaigu elgsena:• Namu ukiai retai betarpiškai gali dalyvauti kreditavimo veikloje• Šia funkcija atlieka finansinio tarpininkavimo firmos: bankai,

investiciniai ir pensiniai fondai, kredito unijos• Stambiausi lošejai yra bankai, kuriu elgsena procikline:

ekonomikos pakilimo busenoje pasiula praktiškai neribojama, opaskolos kuriamos lyg iš oro (Enter paspaudimas), nuosmukioatveju – dideja šalies ekonomikos neapibrežtumas⇒ smarkiaiauga palukanu normos, o pasiula mažeja

• Kapitalo kaina taip pat priklauso nuo baziniu palukanu(tarpbankiniu LIBOR, valstybes iždo vekseliu), kredito trukmes,rizikos laipsnio, užstatomo turto vertes



Žemes ir naturaliuju ištekliu renta• Del savo ypatumu skiriasi nuo kitu gamybos veiksniu rinku

• Kaip gamtinis gamybos veiksnys žeme susideda iš:a) nuolatines dalies: klimatas, reljefas, naturali kokybeb) kintamos: derlingumo, reljefo gerinimas naudojant darba ir kapitala

• Žeme nera gaminama, jos atsiradimas tarsi dovana• Jai budingas nuolatinis išdestymas erdveje – pasiula ribota• Naturalus gamtos ištekliai (naudingos iškasenos, miškai, vandens

ir biologiniai ištekliai, . . . ) irgi yra gamtiniai veiksniai:• atgaminami – sodinami miškai, veisiamos žuvys, stumbrai, . . .• neatgaminami – nafta, ruda, . . .

• Žemes ir naturaliuju ištekliu paklausa susideda iš:• tiesioginio naudojimo: žemes ukio paskirties skatina poreikis maistui,

drabužiams, iškasenu – pramoniniu produktu poreikiai• infrastrukturinio: keliai, pastatai, vamzdynai – miestu centre daug

brangesne• spekuliatyvioji: del riboto naudojimo kaina dažnai ↑

• Žemes renta – griežtai ribotos pasiulos žemes ir jos ištekliunaudojimo kaina, kapitalizuota žemes renta apibrežia žemeskaina: limj→∞

∑j

Rj(1+i)j =

Ri



Santrauka• Gamybos veiksniu paklausa yra išvestine iš galutiniu gerybiu paklausos,

formuojasi remiantis naudos-sanaudu principu.• Darbo užmokescio apimtis siejama su funkcionaliais ir socialiniais

veiksniais. Tipine darbo valandu pasiula iš pradžiu dideja kartu su alga,o paskui ima mažeti, nes auga vartojimo (laisvalaikio) verte.

• Monopsonines firmos siekia apriboti užimtuma ir sumažinti alga, oišsunkiancios darbo sajungos tuo paciu apribojimu siekia padidinti alga

• Kita darbo sajungos strategija aktyviai isitraukti i gamybine veikla irdidinti darbo paklausa per darbo našuma.

• Našesnio ištekliaus savininkai gauna ekonomine renta, žemes renta –kai naudojamas griežtas ribotas veiksnys.

• Pajamu pasiskirstymo netolygumai vaizduojami Lorenzo kreive irmatuojami Gini indeksu. Per valdžios biudžeta (mokescius ir subsidijas)siekiama sumažinti netolygumus, suteikiant lygias galimybes dirbti irinvestuoti i žmogiškaji kapitala.

• Pagrindiniam kapitalui formuotis reikia investiciju, kurios daromos arbaiš skolintu lešu arba iš pritrauktu finansu rinkose. Skolinimuisinaudojamos sutaupytos namu ukiu lešos. Patrauklumui, rizikingumuimatuoti naudojamos palukanu normos.



Savokos

• gamybos veiksnio paklausa

• ekonomine renta

• darbo užmokestis

• ribinis darbo produktas

• darbo našumas

• darbo imlumas

• monopsonija

• darbo sajunga

• profesine sajunga

• šakine sajunga

• išsunkiancioji sajunga

• itraukiancioji sajunga

• žmogiškasis kapitalas

• Lorenco kreive

• Gini indeksas

• kapitalas

• palukanos

• palukanu norma

• investicijos

• diskontavimas

• grynoji dabartine verte

• vidine atsipirkimo norma

• tarplaikinis pasirinkimas

• renta

• nuomos kaina

• žemes kaina


Documents

Mikroekonomika - 11 tema. Gamybos veiksniu rinkosuosis.mif.vu.lt/~celov/dest/Mikro/11 Paskaita.pdf · pinigu˛ politikos pasaulio˛staigaii – analitikas nelemia tiek daug Skaidre