Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (2)

7/28/2019 Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (2)

1/74

I. LDK LUGIMAS

Archeologijos, taip pat ir kit taut ra-ytiniai altiniai liudija, kad lietuvi pro-

tviai baltai nuo neatmenam laik gyveno nuo Baltijos iki Vyslos, ikiVolgosOkos ir Maskvos upi, iki Pripets ir anapus jos. Ir gyveno ne ur-vuose, ne vien luotas mokjo riti, bet net su Romos imperijos krataisprekiavo ir savo ginkluote, rankiais bei gyvenimo lygmeniu nenusileidokaimyninms tautoms ir valstybms.

Nuo penktojo amiaus po Kr. lietuvi geni balt emes m ver-tis slavai, kuri ypa daug sikr emse tarp Kijevo, Pskovo, Naugardu-ko. ia i balt ir ateivi slav susiformavo krivii, dregovii ir kitosgentys, X a. sikrusios ernigovo, Polocko, Pskovo, Naugarduko ir kitosekunigaiktystse. T kunigaiktysi pltimuisi Vakarus prieinosi lietu-vi gentys, ypa sitvirtinusios apie Gardin, iusin, Lyd, Krv, Bres-

lauj ir kitur.1Su pietvakari slavais lenk protviais pirmiausia susidr lietuvi

gentis jotvingiai (sduviai) daugiausia Krokuvos (vliau vadintos Ma-ja Lenkija) ir Gniezno (Didiosios Lenkijos) kratuose. German gentimsypa atkakliai pradjus vertis lenk geni emes, daugel j nuo X a.msi jungti Gniezno Piast gimins kunigaikiai. Vienas pirmj i jminimas kunigaiktis L. Mieka (963992 m.). Jo valstyb buvo tarp Ode-rio ir Vyslos upi. Vliau prie jos dar buvo prijungta Maoji Lenkija (Kro-

kuvos kratas), iki tol valdyta ekijos kunigaiki. 966 m. kunigaiktisL. Mieka, vesdamas ekijos kunigaiktyt Dobrov, sutiko vis krat ap-kriktyti, ir pirmuoju vyskupu buvo paskirtas Dobrovos kapelionas ekvienuolis Jordanas. Vyskupijos centru jis pasirinko Poznan. Beveik tuopaiu laiku krikionyb prim ir didel dalis ryt slav Kijevo ir greti-m kunigaiktysi. Gerokai anksiau, nuo VII a., kriktijosi slavai Balka-nuose, bulgarai. Nuo XI a. vidurio Kijevo kunigaiktyst m silpnti dlvidini nesutarim ir prasidjusi mongoltotori antpldi.

Pirmoji paintis su lenku

1Zinkeviius Z. Pietryi Lietuva nuo seniausi laik iki i dien // Lietuvos Rytai. V.,1993.


2/74

10 LIETUVI TAUTA

Lenk kunigaikiai vieni pirmj Ryt Europoje msi pajungti krik-ionyb savo interesams. Tam tikslui jie pasisteng atskirti Lenkijos ba-nyi nuo Magdeburgo (kryiuoi) ir kr Gniezno arkivyskupij, kuriosarkivyskupas 1025 m. be Popieiaus ir imperatoriaus Henriko II pritarimovainikavo kunigaikt Boleslov pirmuoju Lenkijos karaliumi. Tuo Lenki-

ja pasiek savo politin ir banytin nepriklausomyb nuo Vokietijos im-perijos. Lenkija m silpti po to, kai karalius Boleslovas III 1138 m. padalijoal savo snums ir testamentu nustat sosto paveldjimo tvark. Tuo te-stamentu jis sukr ir atskiras Silezijos, Mazovijos, Vakarins DidiosiosLenkijos ir Rytins Maosios Lenkijos (su Sandomeu) paveldimas kuni-gaiktystes, valdomas jo sn ir bsim j pdini, o Centrin Lenkij(nuo Krokuvos iki Pamario) paskyr valdyti vyriausiajam amiumi Piasteimos nariui, kuris turjo bti laikomas ir vyriausiuoju visos Lenkijos ku-nigaikiu (dux totius Poloniae). Taiau po alies padalijimo prasidjo ne-santaika tarp valdov, dl to ji toliau skaldsi vis smulkesneskunigaiktystes. Po keleto deimtmei nuo Lenkijos atskilo Pamario (su

Balt gentys XIII a. pradioje.

I. LDK LUGIMAS


3/74

11JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

sostine ecinu), Silezijos kunigaiktysts, kurios pateko vokiei takonir buvo germanizuotos. O Mozr kunigaiktis Konradas (11911247 m.),svajodamas apie savo sigaljim lietuvi geni prs ir jotvingi em-se, bet dangstydamasis pagoni apkriktijimo ir krikionybs platinimoskraiste, pasikviet Pavysl Kryiuoi ordin (tuo metu po pralaimt

kar Palestinoje sikrus Vengrijos Transilvanijoje, Srebenbrge) ir pa-sil jiems sikurti prslietuvi pasienyje, atiduodamas j inion visKulmo srit ir j nukariautas prs emes, kaip jo, Mozr kunigaikio,len. Ta idavikika lenk valdovo Konrado sutartis su grobikuoju Vokie-i ordino magistru Hermanu fon Zalca (Hermann von Salza) buvo suda-ryta 1226 m. Taiau Ordinas apgavo ir lenkus: sutartyje nebuvo usimintaapie Mozr kunigaikio suverenitet ir pavaldum jam. Tuo pasinaudo-damas Ordino magistras tais paiais metais pasira sutart su Vokietijosimperatoriumi Frydrichu II. Ta sutartimi pripaino jo valdi ir gavo privi-legij valdyti visas nukariautas prs, tarp j ir lenk kunigaikio Konra-do emes, Kulm. Kitaip sakant, pagal t sutart prs ir mozr ems

Lietuvi geniprs sukilimas 12601274 m. (Gustaitis A. Kunigaikio Radvilosemlapis. 1990. P. 89).

ALGIMANTAS LIEKIS


4/74

12 LIETUVI TAUTA

turjusios priklausyti Vokietijos imperijai (ventosios Romos imperijai).Maa to, privilegij Ordinui valdyti nukariautas pagoni prs emes su-teik ir Popieius. Kitaip tariant, lenk iniciatyva ir buvo sukurta kryiuo-i vokiei valstyb, j verimosi rytus, lietuvi ir slav emes atramosbaz.

1230 m. kunigaiktis Konradas, vil-

damasis didesns Ordino paramos,pats patvirtino Kulmo ir jo emi perdavim jam. Vokieiai siek naujosegautose ir nukariautose prs emse sitvirtinti statydami naujas pilis, ikuri, dangstydamiesi apkriktijimu, nuo 1230 m. m vertis toliau pr-s, jotvingi emes. Vokiei kryiuoi ordino riteriams, puolantiems Pr-sij, Lietuv, talkino Mozr kunigaiktis Konradas, lenk Pamariokunigaiktis Sventopolkas. Bet po keleto met, kai Ordino riteriai mpulti ir lenk vyskupo Kristijono valdas, udyti ar ivaryti nelaisvn ir apsi-

kriktijusius prsus, lenkus, kai Ordinas ugrob lenk Pamar su Vyslosiotimis ir tuo atkirto Lenkij nuo Baltijos jros, lenk kunigaikiai su-prato, kad kryiuoi sileidimas buvo klaida. Bet buvo vlu. 1247 m. mi-

Kryiuoi keliai emaiius XIV a.

Lenk suokalbis su kryiuoiais


5/74


rus Konradui, jo valdytas emes pasidalijo sns, dl to kratas dar men-

kiau bepajg prieintis vokieiams. Padt dar labiau sunkino stiprjan-i lietuvi kunigaiki puldinjimai, o XIII a. viduryje krat labainusiaub siverusios mongoltotori ordos (buvo sudeginti Sandome-o, Krokuvos ir kiti miestai). XIV a. pabaigoje ekijos karalius Vaclovas IIum dar laisv Lenkijos dal ir 1300 m. vainikavosi jos karaliumi, prisi-jungdamas Lenkij kaip ekijos provincij. Taiau neilgam. 1305 m. mi-rus ekijos ir Lenkijos karaliui Vaclovui II, o po met ir sosto paveldtojuijo snui Vaclovui III, lenk Kujavijos kunigaiktis Vladislovas Lokietka(Wadysaw okietek) um Maj Lenkij, Silezij ir pasiskelb didiuo-ju kunigaikiu. 1314 m. jo valdion pateko ir Didioji Lenkija. 1320 m. jisvainikavosi Lenkijos karaliumi. Lenkija vl tapo nepriklausoma valstyb.

Lietuvi ir kryiuoi kov laukas XIIIXIV a.


6/74

14 LIETUVI TAUTA

Nordamas sustiprinti savo ir Lenkijos padt, karalius Vladislovas Lo-

kietka 1320 m. savo dukr Elzbiet ileido u Vengrijos karaliaus KarolioRoberto Anu (dAnjou), o 1325 m. sudar sjung ir su Lietuvos Didiuojukunigaikiu Gediminu.

Gediminas, savo dukr Aldon ileis-damas u lenk karaliaus Vladislovo Lo-

kietkos snaus Kazimiero, Lenkijos sosto pdinio, pagal kai kuriuosaltinius, t vedyb proga paleido ir kelet tkstani lenk belaisvi, pa-imt vairi mi metais.1

Tai bene pirma inut istorijoje apie lenkus Lietuvoje (tik neaiku, kiekt lenk belaisvi buvo ir liko). Beje, lietuvi susidrimas su lenkais prasi-djo tik kryiuoiams pavergus prsus, o ypa po 1283 m., kai kryiuoiaiir lenkai galutinai veik jotvingius (sduvius) ir j krat pavert dykra prsai ir sduviai iki tol lietuviams buv tarsi skydas nuo lenk ir german.

Apie lietuvi protvius sduvius (jotvingius) Kryiuoi ordino kroni-ninkas Petras Dusburgietis Prs ems kronikoje (Chronicon terraePrussiae) rao, kad sduviai buv ypa taurs ir garsj ne tik savo kil-

Naugarduko pilies griuvsiai.

Lenk belaisviai Lietuvoje

1Liekis A. Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). V., 2002. P. 31.

I. LDK LUGIMAS


7/74


niais paproiais, bet ir turtais, savo galybe. Jie greitai galj sukviesti net6000 gerai ginkluot raiteli.1

J gyventa teritorija dabartin Unemun (Sduva), taip pat dalis

Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos. Stambiausia j buvein Naugardukopilis.

Lietuvius nuo savo gentaini prs,jotvingi (sduvi) likimo igelbjo tai,

kad jie gebjo sudaryti centralizuot savo valstyb, kurios valdovas Min-daugas 1253 m. buvo karnuotas karaliumi. Taiau ta valstyb dar nepaj-g igelbti nuo vokiei, lenk savo giminaii prs ir sduvi

(jotvingi).Taiau Lietuva, nordama atsispirti dviej vokiei ordin Kryiuo-

i (i prs ir lenk emi) ir Kalavijuoi (i giminaii latvi emi)pastangoms, prisidengus krikionybs platinimu, pavergti j, buvo pri-versta iekoti paramos savo protvi balt emse, pleiant valstybsribas jau apkriktytus ryt slav kratus, kuriems Lietuva buvo isigelb-jimas nuo totorimongol ord. Tad karaliai Mindaugas ir Gediminastaip lengvai iplt Lietuvos valstybs ribas gud, ukrainiei ir kit ryt

slav emes.

I ryt ir iaurs Lenkij juosianti visstiprjanti pagonikoji Lietuvos valstyb

gsdino ir kartu ramino Lenkij. Gsdino, kad gali patekti jos valdion,ramino, kad saugo nuo totori ir mongol ord, kad drsiai gindamasinuo vokiei ordin laik sukausiusi j jgas ir tuo saugojo Lenkij. Ta-iau paioje Lenkijoje padtis buvo nerami, ypa po to, kai 1370 m. mirus

karaliui Kazimierui III Didiajam, naujuoju irinkus Vengrijos karali Liud-vik I Anu, Lenkija sudar personalin unij su Vengrija. Bet naujasiskaralius beveik nesidomjo Lenkija, palikdamas jos valdym savo motinaiElzbietai ir jos lenk ponams bei bajorams. ie tuo pasinaudojo ir mstiprinti savo gali valstybje. Tuos j siekius teisino savo privilegijomis irkaralius vengras, bijodamas, kad nebt jo atsisakyta. 1382 m. mirus kara-liui Liudvikui I Anu, po ilg gin Lenkijos sosto pdine buvo pasirinktamirusio karaliaus jauniausia dukra dvylikamet Jadvyga (g. apie 1371 m.).

1 Tautaviius A. Jotvingiai, dainaviai, sduviai, poleksnai // Lietuvos sien raida. Sud.A. Liekis. V., 1997. T. 2, p. 143.

Karalius Mindaugas

Pirmosios lenk unijos

ALGIMANTAS LIEKIS


8/74

16 LIETUVI TAUTA

Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas.Gim apie 1200 m., mir 1263 09. Lietuv vald 12511263 m.Jo vaikai: Vaielga, Daumantas, Ruklys, Rupeikis.Dail. A. akalys.

Medaliai karaliui Mindaugui atminti.

LIETUVOS VALDOVAI


9/74

17JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAILIETUVOS VALDOVAI


10/74

18 LIETUVI TAUTA

Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas (sena gravira).

LIETUVOS VALDOVAI


11/74


1384 m. i Vengrijos ji atvyko Krokuv ir ia buvo karnuota Lenkijoskaraliene. Valdia ir toliau liko lenk pon rankose. Taiau jaunajai kara-lienei reikjo karaliaus. Dar vaikystje Jadvyga buvo suieduota su Habs-

burgo sosto paveldtoju Vilhelmu (tiems laikams tai buvo bdingossimbolins suieduotuvs) tvams siekiant sav interes. Suieduotuvipuota trukusi 14 dien. Po suieduotuvi Jadvyga buvo isiusta auklti Vienos dvar.

Lenk ponai iekojo sau ir Lenkijai naudingesni vedyb. Ir ia dau-geliui atrod naudinga itekinti savo karalien u galingiausio LietuvosDidiojo kunigaikio Algirdo snaus Jogailos (g. apie 1351 m., mir1434 m.). Metraiai byloja, kad Algirdas ir Kstutis buv susitar, jog po

juodviej mirties j sns Jogaila ir Vytautas irgi brolikai valdys Lietuv,kaip ir jiedu. Taiau tas, kuris valdys sostin Vilni, bus ir Lietuvos Didysiskunigaiktis. O kadangi Jogaila gyveno Vilniuje, tai jis tuo metu, kai lenkaidairsi savo karalienei vyro, ir buvo vardijamas Didiuoju Lietuvos kuni-gaikiu. inia apie lenk pon sumanym itekinti u jo Jadvyg buvomaloni Jogailai. Bet tuo paiu metu atvyko ir pirliai i Maskvos su sily-mu vesti caro Dmitrijaus Donieio dukr Sofij. i inia Jogailai irgi buvomaloni. Juk ir jo tvas pagonis Algirdas net du kartus taip pat buvo veds

rusaites.1

Lietuvos valstybs kelias bt buvs ki-toks, jeigu Jogaila bt susigiminiavs su

Maskvos caru. Taiau nerasta daugiau duomen dl t pirlyb. Be abejo-ns, ta inia privert lenk ponus greiiau apsisprsti dl vyro Jadvygaiparinkimo. Tartis dl vedyb su lenkais Krokuv 1385 m. sausio pradio-je nuvyko Jogailos brolio Skirgailos (Jogaila turjo 6 brolius Skirgail,

Karibut, Lengven, Karigail, Vygant, vitrigail ir 3 seseris Joan,Aleksandr, Teodor) vadovaujama delegacija, kurioje buvo ir i Ordinoneseniai sugrs pusbrolis kunigaiktis Vytautas. Lenk ponai, pamatlabai garbingus pasiuntinius, i Jadvygos apartament slapta ikraust josvaikysts suadtin Austrijos princ Vilhelm Habsburg ir, pritariant Jad-vygos motinai Elzbietai, susitar dl dukros Jadvygos itekinimo u Jogai-los ir unijos tarp LDK ir Lenkijos sudarymo. Tik Jadvyga, anot kai kuri

1 Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1956. T. 9, p. 4421; Ivinskis Z. Lietuvos istorija ikiVytauto Didiojo mirties / Amerikos lietuvi katalik mokslo akademija (toliau

ALKMA). Roma, 1938. P. 230.

Jaunamart Jadvyga


12/74

20 LIETUVI TAUTA

altini, ilgai spyrusis, kad j atskyr nuo jos mylimojo Vilhelmo ir veriaitekti u gerokai senesnio pagonio i Lietuvos. Nakt es norjusi netpabgti i pilies. Tik sargyba vargel sugavusi. Taiau kai po kurio laiko su

gausia palyda pilyje pasirod Jogaila, Jadvyga nustebusi koks auktas, dai-lus ir be kanop vyrikis. Tiesa, jau kiek ilsteljs, bet iaip aunus vyras.

Jogailai patiko Jadvyga, bet labiausiai jos karna, kuria jis labai norjopasipuikuoti prie savo brolius ir Maskv. Lenkija Jogailos, kaip ir dauge-lio jo patarj, nebaugino: ji ir gerokai maesn negu Lietuva, apimta ne-tvarkos. Ir atrod, nebus jokio pavojaus Lietuvai, jeigu j apkriktys Lenkija.Tai juk ne vokiei ordinai, kurie krikionyb siejo su apkriktyto kratoprisijungimu.

Lenk pon reikalavimas u Jadvyg pasirayti unij nebaugino. Ne-patiks nutrauks. Juk ir Lenkija jau daug kart toki unij buvo nutrau-kusi su ekija, Vengrija.

Lenk ponus ileisti Jadvyg u Jogailos skatino viltis, kad Lietuva pri-siimsianti pagrindin karo su kryiuoius, mongolaistotoriais nat, kadturs neaprpiamas erdves naujiems savo dvarams kurti, kad pagaliau irpasauliui, ir Popieiui gals girtis, jog apkriktijo galingiausi Ryt Euro-pos valstyb Lietuv, kurios jau daugiau kaip imtmetis negali veikti

Kalavijuoi ir Kryiuoi ordinai. Galiausiai lietuviai ne vokieiai, e-kai, kurie stengdavosi jiems atitekusius lenkus nutautinti, lietuviai dar irsavo rato, savo kunig bei vienuoli neturi.

Jogaila diaugsi galimybe usidti Lenkijos karn ir priedo prie josturti jaun mon Jadvyg.

Ji tarp Lenkijos pon ir Jogailos buvopasirayta 1385 m. rugpjio 14 d. Akt dar

pasira jo broliai Skirgaila, Kaributas, Lengvenis ir pusbrolis kunigaiktisVytautas. Sutartyje buvo nurodyta, kad Jogaila su visais kunigaikiais, ba-jorais ir visa tauta apsikriktys lotynikomis apeigomis (tok paad jis 1382 m.buvo davs Dubysos sutartyje ir kryiuoiams). Lietuva turjo grinti Len-kij visus jos belaisvius, sumokti Jadvygos suadtiniui Vilhelmui 200 000florin dl netesyb, o Lenkijai sugrinti jos prarastas emes ir pan. 1

1386 m. sausio 12 d. Liubline Jogaila buvo irinktas Lenkijos karaliumiir Lietuvos Didiuoju kunigaikiu. Prie tai dar buvo Gniezno arkivysku-po pakriktytas Vladislovo vardu. Kartu tada buvo pakriktyti jo palydovai

Krvos sutartis

1 Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1938. T. 8, p. 93.

I. LDK LUGIMAS


13/74


Kryiuoiai krikionybs skelbjai Lietuvoje.Dail. J. Kosakas.

Skirgaila, Lengvenis ir kiti, antr kart apsikriktijo ir Vytautas (prie me-tus jis buvo kriktytas kryiuoi).

1386 m. vasario 18 d. Krokuvos pilies katedroje vyko Jogailos ir Jad-vygos vestuvs, o kovo 4 d. jis karnuotas Lenkijos karaliumi.

Lenkai visur m skelbti, kad jie padar tai, ko nepajg kalavijuoiaiir kryiuoiai apkriktijo Lietuv. O kadangi jie apkriktijo, tai turjobti iauktinta ir t kriktytoj svarba. Ir lenkas Popieius Jonas Paulius II

ALGIMANTAS LIEKIS


14/74

22 LIETUVI TAUTA

tokiu Lietuvos apkriktijimo apatalu nurod Jogailos pai Jadvyg, pa-skelbdamas j ventja. Ji taip pat paskelbta ir sujungtos Europos globja.2010 m. pabaigoje i Lenkijos, i Vavelio, kur palaidota Jadvyga kartu su

savo kdikliu po neskmingo gimdymo ir laikyta variniame karste, atve-tas jos kaulo gaballis Vilni ir padtas saugoti Prancikon banyioje.Be abejo, istorikai itirs, kada ir kur ventoji Jogailos mona apatalavotarp pagoni lietuvi.

Krvos sutartimi pirm kart Lietuvos valstyb apribojo savo nepri-klausomum, atvr duris paversti bejge valstybs krj lietuvi taut.Nors, beje, Krvos sutartyje tie apribojimai buvo ireikti tik paadu, kadLDK, t. y. Lietuvos ir Rusijos ems, amiams prisilies prie Lenkijos

karalysts. Tas teiginys ir skyr Krvos akt nuo ankstesni Lenkijos unijakt su Vengrija, ekija: juose tebuvo dviej partneri susitarimas kovotibendromis jgomis. Todl ir po daugelio met lenk teisininkai buvo linkKrvos unij aikinti kaip savarankik Lietuvos prisijungim prie Lenki-jos, kaip LDK sijungim Lenkijos karalyst, nes Vakar Europoje kuni-gaiktyst, kad ir didioji, laikyta emesne negu valdoma karnos.Taiau ir po Jogailos vedyb Lietuva dar kelet deimtmei buvo vardija-ma kaip savarankika valstyb ir viena kariavo su kryiuoiais, su totoriais,

mongolais, pasiraydavo su kitomis valstybmis sutartis. Ir kryiuoiai te-beskelb, kad jie ne su Lenkija, o su Lietuva kovoja. Krvos unijos aktasnebemintas nei Lietuvos, nei Lenkijos valdov. Valdant Vytautui Didia-jam Lietuva drauge su Lenkija kaip sjungininks algirio laukuose ne tiksumu kryiuoius, bet j imta vardyti kaip vien galingiausi Ryt Eu-ropos valstybi.

T met Lietuvos ir jos valdovo Vytau-

to Didiojo galyb ir gars patvirtina1626 m. Samuelio Daugirdo eils i jo Genealogijos, arba trumpo didi-j Lietuvos kunigaiki ir j didi bei narsi karo ygi apraymo:

Narsi tauta lietuvi, love idabinta,Lyg auksu lietos sienos kedro medio spindi,I kunigaiki kraujo veda savo kilm,Tauri, prakilni [].

Gentis viena lietuvi, jotvingi ir prs [],Ir lenkas, ir mozras trauksi al, baiminos galios.

Eils Vytauto garbei


15/74


Kalba viena ir ribos bendros itai rod,Ir bdas, paproiai, ir apdaras vienodas,Tik kunigaikiai em taip pasidalino

Viena tvyn. []

O Lietuva lovinga taip isipltojo,Kad sienos drieks ten, net kur Ugra plaioji.Nuo Kijevo Putivilis myli eiasdeimt,Nuo Polocko, Moaisko net atuoniasdeimt []. Lietuv vaiavo Perekopo skitaiIr nuolankiausiai pra jiems valdov skirti [].

Su Lenkija narsioji Lietuva kovojoIlgai, kol tai brolyst jai padovanojo []1

Beje, S. Daugirdas tas eiles XVII a. pradioje ra apimtas nevilties,matydamas taip sumenkusi ir svetimj, ir savj sulenkjusi bajorengiam lietuvi taut, jos sukurtos valstybs virtim Lenkijos provincija:1629 m. Lenkijos karalius Zigmantas Vaza net buvo udrauds platinti tuometu ispausdint Krokuvos universiteto profesoriaus Jono Inocento Pet-

ricijaus parayt ikikrikionikosios Lietuvos istorij kaip eidiani len-k irdis, griaunani abiej valstybi bajor vienyb.2 Dl lietuvivaldanij pasidavimo lenk kalbai ir kultrai mintasis S. Daugirdas taipkreipsi savo aminink:

O nn, garbingas aini, aini vertas ito,Igirds, kokie dids protvi tie ygiai,Kaip j narsa, verlumas niekad nesiliov,

Atne jiems ir garb, ir diding lov,Tu niekad nepraraski, savyje neiokiT deimant skaiiausi, turt brang tok,

Kur krauju savuoju protviai gijoIr saugot tau paliko tvai mieli j,Paliko tau ir laisv, dor taip loving,Kad tik vieni pasauly buvo taip laimingi,

1Daugirdas S. Genealogija, arba trumpas didij Lietuvos kunigaiki ir j didibei narsi karo ygi apraymas. V., 2001. P. 129.

2 Ten pat. P. 8.


16/74

24 LIETUVI TAUTA

LDK Vytauto Didiojo laikais.

I. LDK LUGIMAS


17/74


Ir diaugs jie, fortnos sns numylti, Ji myje neleido niekad pralaimti.Dabar, deja, jai prie didel galyb,Kiek ant galvos plauk tau, tiek visur j slypi,Iplti i tavs jie nori laisv brangi,Tironik vergij tau udti rengiasi [].

Ir dargi negarbingai, vogiomis jis kenkia,Vis stengiasi paemint, lov tavo menkint,

Kodl tu vis dar lauki, ssk ant irgo, vykis,aibu priok prie jo taip, kaip tavasis Vytis.Tu pamatysi: veikiai pakratys jis kaulus

Lietuvos karalius Vytautas DidysisGim 1350 m., mir 1430 10 27.

Tvas Kstutis, motina Birut. mona Ona Vytautien, Julijona Alnik.Vaikai: dukra Sofija. Vald 14011430 m.Dail. A. akalys.

ALGIMANTAS LIEKIS


18/74

26 LIETUVI TAUTA

Ir galas bus jam regzti pinklms ir apgaulei.Tu alis plaisias n nesidairyki,

irk tik savsias vliavas meilingas [].

Tikiu: suteiks tau Vytis dvigubo narsumo,Daugiau nei leidia jgos prigimtins kno []1

Taiau daugelis savarankikos Lie-tuvos patriot jaudinosi dl 1569 m.

Liubline tarp Lietuvos ir Lenkijos pasiraytos unijos, pagal kuri Lietuvanebeturjo teiss net rinkti savo valdovo. Po jos pasaulyje Lietuva imtaminti jau tik kaip viena i Lenkijos provincij. Naujoji unija lenkams su-

dar slygas kurtis lietuvi emse (iki tol lenkai dvarininkai Lietuvojegaljo dirbti tik valstybs staigose), pirmiausia sostinje Vilniuje.

teisinti Krvos unijos idj sudaryti bendr Lietuvos ir Lenkijos vals-tyb lenk ponai, j valdoma Katalik banyia siek nuo Jogailos kar-navimo dienos. Taiau daug lietuvi didik, bijodami prarastisavarankikum, didesnio valstybi suartjimo veng ir dar mgindavo ro-dyti, kad Lietuva ir Lenkija tik bendraygs prie bendrus prieus. Taiypa mginta pagrsti dar Vytauto Didiojo po algirio pergals 1413 m.

Horodlje bendrai su Jogaila pasiraytu aktu, kad Lietuva yra savaranki-ka valstyb, kad karalius ir didysis kunigaiktis gali bti renkamas tik abie-j valstybi bajor sutarimu, kad abiej valstybi bajorai turi tokias paiasteises ir pan. Taiau lenk ponai visaip neig t lygyb, didino savo takLietuvai ir, kai Vytautas Didysis prie mirt nutar usidti karaliaus kar-n (o tai bt reik Lietuvos savarankikum), pagal kai kuriuos altiniuslenkai pagrob j, o Vytautas Didysis netrukus mir nesulauks naujoskarnos atgabenimo.

Po Vytauto Didiojo mirties (1430 10 27)isivaduoti i lenk takos ir atsikratyti nuo

vis su jais sudaryt sutari mgino Jogailos brolis vitrigaila, pasiskel-bs Didiuoju Lietuvos kunigaikiu. Jis, susitars su Vokiei ordinu(1431 m.) ir remiamas pirmiausia rusikj emi kunigaiki ir didik,m siekti Lietuvos karaliaus karnos ir atgauti lenk pagrobtus Podols,Volyns kratus. Tai Lenkijos ponams ir Katalik banyios hierarchams

1Daugirdas S. Genealogija, arba trumpas didij Lietuvos kunigaiki ir j didibei narsi karo ygi apraymas. V., 2001. P. 130.

Ant lenko eafoto su savo virve

vitrigailos ygis


19/74


sukl didel nerim: laimjus vitrigailai, Lietuva gali ne tik atsiskirti nuoLenkijos, bet ir priimti staiatikyb. Tad jie visur m raginti Lietuvos Di-diuoju kunigaikiu rinkti Vytauto Didiojo brol septyniasdeimtmet y-

gimant. is, kalbtas lenk pon, remiamas j kariuomens ir daliesLietuvos didik, pradjo kar prie vitrigail. 1435 m. lemiamame my-je prie Ukmergs vitrigailos kariuomen pralaimjo ir jis buvo priverstaspasitraukti savo valdomas slaviksias emes (Kijevo, Polocko, Vitebsko,Smolensko, Lucko ir kitas). ygimantas, bijodamas staiatiki nepasiten-kinimo, paskelb, kad teiss bsianios sulygintos su katalik, kad Lietu-vos Didiuoju kunigaikiu bus renkamas tas, kur pasilys Lenkijos karaliusir kt.

Ivarius vitrigail valdyti slavik-j Lietuvos emi, lenkams pagaliau

pavyko suskaldyti Lietuvos valstyb dvi dalis, kad lengviau galt j val-dyti, paversti savo provincija. Vliau karalius ygimantas, suprats lenkpon ir Katalik banyios hierarch klast, m tartis su vitrigaila, suLivonijos valdovais dl paramos, kad galt atkurti Lietuvos savaranki-kum ir vientisum, bet lenk nipai, tai suod, atuoniasdeimtmet Len-

kijos karali ir Lietuvos Didj kunigaikt ygimant 1440 m. kovo 20 d.nuud Trakuose, besimeldiant koplyioje. ygimantas su didelmis i-kilmmis buvo palaidotas Vilniaus katedroje alia Lietuvos Didiojo kuni-gaikio Vytauto.

Savarankikos Lietuvos alinin-kai, neatsiklausdami Lenkijos kara-

liaus Vladislovo, nauju Didiuoju kunigaikiu 1440 m. irinko jaunesnj

karaliaus Jogailos (jis buvo mirs 1434 m.) sn Kazimier. Jis Lietuvosdidik, ypa Gotaut, reikalavimu vald Lietuv nepriklausomai nuoLenkijos, bet, uvus karaliui Vladislovui (1444 m.), lenkai, bijodami pra-rasti tak Lietuvai, karaliaus karn pasil vieninteliam likusiam Jo-gailos snui Lietuvos Didiajam kunigaikiui Kazimierui. is 1447 m.buvo karnuotas Krokuvoje, bet lenkams nedav joki paad dl Lietu-vos valdymo ar jos priklausomybs nuo Lenkijos. Kazimieras buvo prisie-ks Lietuvos didikams saugoti ir ginti Lietuv Vytauto Didiojo Lietuvosteritorijos ribose. Vietininku Lietuvai jis paskyr savo sn Aleksandr,kur, 1492 m. mirus karaliui, Lietuvos didikai, neatsiklausdami lenk, isi-rinko Didiuoju Lietuvos kunigaikiu, pasil Lenkijos ponams isirinkti

Karaliaus ygimanto tis

Bgimas nuo lenk brolybs


20/74

28 LIETUVI TAUTA

savo karaliumi vyresnj Aleksandro brol Jon Albert. Jiems j isirin-kus, juridiniu poiriu Lietuva atsiskyr nuo Lenkijos ir tapo savarankikavalstybe. Lietuvos ponai privert Aleksandr pasirayti privilegij: pasia-

dti saugoti Lietuvos savarankikum ir visus sprendimus priimti tik pasi-tars su Pon taryba ir kt. Taiau Aleksandras, iaukltas lenkikojeaplinkoje, buvo unijos su Lenkija alininkas. Amiaus pabaigoje pradjus Lietuvos emes vertis labiau agresyvjaniai, isivadavusiai i mongoltotori jungo Maskvos kunigaiktystei, vykstant karams su totoriais, Lie-tuva kreipsi lenkus karins paramos, bet ie pareik, kad sutiksi paremtiLietuv, jeigu ji atnaujins unij su Lenkija. 1501 m. mirus Lenkijos kara-liui Jonui Albertui, Lietuvos Didysis kunigaiktis sutiko su lenk pasi-

lymu uimti karaliaus sost, kiek vliau, 1503 m. spalio 23 d., Melnikepasira su lenkais ir sutart, pagal kuri Lietuva ir Lenkija vl turiniossusijungti vien nedalom valstyb, kuri valdys vienas valdovas kara-lius, renkamas abiej valstybi atstov, turs bti sudarytas ir bendrasabiem valstybms seimas. Buvo numatyta, kad viena valstyb rems kitkariuomene ir kitokiais bdais. Taiau Lietuva, kovodama su Maskva,jokios paramos i lenk ir po tos eminanios sutarties pasiraymo taipir nesulauk. Lietuva tik gavo i lenk pon pasilym susitaikyti su Mask-

va. Be to, lenkai silsi atsisti savo atstovus tas derybas su maskvie-iais. Dar kart nusivyl lenkais, Lietuvos ponai t sutart su lenkais buvopaskelb negaliojania.

Aleksandras mir 1506 m. Kartu su juo Vilniaus katedroje buvo palai-dota ir viltis bti Lietuvai savarankika valstybe. Vis labiau spaudiamastiprjanios Maskvos, Lietuva vl buvo priversta iekoti paramos pas len-kus, kurie, lyg neblogi biznieriai, paaddavo padti kovojaniai Lietuvaitik siekdami egoistini sumetim prisijungti Lietuv, paversti j savo

provincija. Dalis Lietuvos valdanij toms lenk umaioms dar ilgai prie-inosi.Po Aleksandro mirties Lietuvos didikai, patyr lenk dviveidikum ir

savanaudikum, vl j neatsiklaus, Didiuoju Lietuvos kunigaikiu i-sirinko jo brol ygimant II (Senj). Lenkai, baimindamiesi Lietuvossavarankikumo, j irgi isirinko savo karaliumi. Lietuviai su tuo sutiko,gav i jo paad, kad jis karaliaudamas saugos ir gins Lietuvos savaran-kikum. Taiau nesiliaujantys karai su Maskva ir totoriais dl rytini Lie-tuvos emi sekino Lietuv, kuriai teko pagrindin t kar nata.

Nusenus karaliui ygimantui II, nors dar tebesant jam gyvam, Lietu-vos Didiuoju kunigaikiu 1544 m. buvo irinktas jo snusAugustas, o po

I. LDK LUGIMAS


21/74


Lietuvos Didysis kunigaiktis Treniota, g. 1210 m., mir 1264 m., vald 12631264 m.(sena gravira).

LIETUVOS VALDOVAI


22/74

30 LIETUVI TAUTA

Pastaba. Nerasta toliau valdiusio (12671268 m.) LDK varno paveikslo.

Lietuvos Didysis kunigaiktis Vaielga, g. 1223 m., mir 1267 m., vald 12641267 m.

LIETUVOS VALDOVAI


23/74


Lietuvos Didysis kunigaiktis Traidenis, mir 1282 m.,vald nuo 1268 ar 1269 iki 1283(?) m.

Pastaba. Nerasta toliau valdiusio kunigaikio Daumanto (12831285 m.) , Butigeidio(12851291 m.) ir Butvydo (12911295 m.) paveiksl.

LIETUVOS VALDOVAI


24/74

32 LIETUVI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Vytenis, g. 1260 m., vald 12951315 m.

LIETUVOS VALDOVAI


25/74


Lietuvos Didysis kunigaiktis Gediminas g. 1275 m., mir 1341 m.mona Olga Smolenskait. Vaikai: Algirdas, Kstutis, Liubartas, Jaunutis, Montvydas,

Narimantas, Karijotas, Elbieta, Marija, Eufenija, Aldona.Vald 13161341 m. Pirmtakas Vytenis.Dail. A. akalys.

Pastaba . Lietuvos Didiojo kunigaikio Jaunuio (g. 1300 m., valdiusio 13411345 m.) paveikslo nerasta.

Medalis ir pato enklelis Gediminui atminti.

LIETUVOS VALDOVAI


26/74

34 LIETUVI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Algirdas, g. 1296 02 11, mir 1377 05 24.Tvas Gediminas. monos Marija ir Julijona.

Vaikai: su Marija: Andrius, Dmitrijus, Konstantinas, Vladimiras, Fiodoras, Fedora,Agrepina; su Julijona: Elena, Aleksandra, Jadvyga, Jogaila, Kena, Kaributas, Karigaila,

Lengvenis, Marija, Skirgaila, vitrigaila, Vytautas, Vilgaid.Vald 13451377 m.Dail. A. akalys.

LIETUVOS VALDOVAI


27/74


Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila g. apie 1351 m., mir 1434 06 01.Tvas Algirdas, motina Julijona. monos Jadvyga Anujiet, Ona, Elbieta Granovska,

Sofija Alnik. Vaikai: Vladislovas Varnietis, Kazimieras Jogailaitis.Lietuvos Didysis kunigaiktis 13771392 m., Lenkijos karalius 13861434 m.

LIETUVOS VALDOVAI


28/74

36 LIETUVI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila.Biustas jo marmurins statulos antkapyje Krokuvos katedroje.

Jogailos antspaudas.

LIETUVOS VALDOVAI


29/74


ketveri met jis irinktas ir Lenkijos karaliumi. Tai buvo paskutinis iGedimino palikuoni Lietuvos ir Lenkijos valdovas. Jo motina karalienBona buvo labai valdinga moteris, grietai auginusi ir bsim karali, ku-riuo jis ir taps vengdavo reikti savo nuomon, nors iaip buvs isilavi-

ns, mokjs lenk, lotyn, ital, vokiei kalbas, bet ne lietuvi. Lietuvosdidikai, ygimant August rinkdami Didiuoju kunigaikiu, vylsi, kadygimantas Senasis grins lenk pagrobt Vytauto Didiojo karaliaus ka-rn, kad ja galt karnuoti jo sn August. Taiau ygimantas Sena-sis, lenk ponai su tuo nesutiko, bijodami Lietuvos atsiskyrimo nuoLenkijos. Tuo metu Lietuva ir toliau kovojo su Maskvos kunigaiktyste,taiau, nors Augustas buvo irinktas ir Lenkijos karaliumi, enklesns pa-ramos lietuviai i lenk beveik nesulauk.

Pamils lietuvait, bet ne Lietuv. Karalius ygimantas Augustas istori-jos myltoj daniausiai prisimenamas kaip Trak vaivados St. Gotauto na-ls Barboros Radvilaits vyras, kuri paimdamas savo monas bene tvienintel kart ir pasirod ess karalius, turintis savo nuomon, o ne vientik savo motinos karaliens Bonos ir lenk pon imperialist valios vykdy-tojas. Jis menamas ir kaip paskutinis Lietuvos Didysis kunigaiktis dar dlto, kad, naudodamasis ypa sunkia Lietuvos padtimi, privert Lietuvos di-dikus sutikti su 1569 m. Liubline su lenk padiktuotu Lietuvos prijungimoprie Lenkijos aktu. Lietuvai tuomet pasirinkimo nebuvo:puolama Maskvosir Krymo totori, Lietuvos valstyb buvo atsidrusi prie praties ribos, odidel dalis kar nualint lietuvi bajor patikjo lenk nipais, kad

Vilniaus emutins pilies rmai XVIII a. pabaigoje.

ALGIMANTAS LIEKIS


30/74

38 LIETUVI TAUTA

vienintelis isigelbjimas tai susi-jungti su Lenkija bendr valstyb,vieno lenk karaliaus valdom: tuo-

met jau tikrai lietuviams nebereik-si vieniems kariauti su Maskva. Jieto susijungimo m reikalauti i Lie-tuvos didik, kariuomens vad. Pri-jungti Lietuv prie Lenkijos labaistengsi pats karalius ygimantas Au-gustas, bijodamas, kad Lietuvos didi-kai neisirinkt naujo savo Didiojo

kunigaikio.1569 m. pradioje Liubline prasi-

djo mintos unijos projekt svarsty-mai. Bet lenkai lietuvi parengtunijos sutarties projekt atmet ir dlto lietuvi delegacija vasario mne-sio pabaigoje paliko Seim ir groLietuvon, Liubline likus tik pakanc-

leriui Eustachui Valaviiui. Lenkai,nordami priversti lietuvi delegaci-j sugrti Liublin, 1569 m. kovo24 d. ugrob Lietuvos valstybs dal Volyns, Palenks, Kijevo emes irpareikalavo i tenyki dvarinink irbajor prisiekti itikimyb Lenkijai,pagrasinus, kad neprisiekusij bus

konfiskuoti turtai. Ir daugelis prisie-k. Prisiek ir net LDK pakanclerisE. Valaviius, turjs Palenkje kele-t seninij. Tik su pastaba, kad pri-siekis vien kaip krato seninas, betne kaip Lietuvos pakancleris.

Lenk ugrobimas dalies Lietuvos teritorijos sukl didel pasipiktinim.Lietuvoje Pon taryba paskelb apie numatom visuotin bajor aukim

kar prie grobikus lenkus. Taiau daug kur bajorai, besirpindami tik savointeresais, diaugsi, kad ir jie kaip Lenkijoje (pagal Liublino unijos projek-t), o ne tik didikai, gals valdyti valstyb, turs tokius pat kaip ir Lenkijoje

Lietuvos Statutas 1588 m. ir atminimuimedalis.


31/74


herbus. Raginimams kilti kar prie lenkus jie liko abejingi. Ypa prie karsu lenkais stojo jau sulenkjusi Katalik banyia. Jos hierarchai buvo ne tikbendros su lenkais banyios, bet ir valstybs alininkai, kaip Lenkijos hierar-

chai. Krokuvos vyskupas F. Podnevskis (Podniewski), vos prasidjus derybomsdl unijos, pareik, kad Lietuv Lenkijai padovanojs dar Jogaila ir kad Lie-tuva buvusi atskirai valdoma tik i lenk karali malons.1

Lietuvai teko susitaikyti su tuo, kad Lenkija ugrob dal jos teritorijos,nes grs naujas karas su Maskva. Be to, karalius ygimantas Augustas pa-skelb ataukis Lietuvoje bajor mobilizacij kar prie Lenkij. Lietuvosdidikai pakluso, nes nesiryo kariauti dviem frontais: prie Maskv ir Lenkij.Be to, i lenk Seimo ir karaliaus atjo ini, kad Seimas pasirengs atsivelgti

lietuvi reikalavimus. LDK delegacija, vadovaujama emaii senino Jo-no Jeronimo Chodkeviiaus, 1569 m. birelio pradioje vl nuvyko Liublin.Bet i pradi lietuviai njo bendrus posdius su lenkais, o tik karalius daly-vaudavo ia vien, ia kit posdiuose. Lietuviai reikalavo, kad lenkai i jugrobt Lietuvos emi skubiai ivest savo karinius dalinius ir ten paskirtussavo vietininkus. Taiau lenk ponai ir karalius rodinjo, kad Seimas yra susi-rinks sprsti unijos, o ne seninij ar dvar klausim. Lietuvos delegacijkaralius ramino, sakydamas, kad jam vienodai rpi tiek lenk, tiek lietuvi

klausimai. Taiau atjus inioms, kad Maskvos kariuomen vl veriasi RytLietuvos emes, lietuvi delegacija birelio pabaigoje pasidav karaliaus beilenk pon spaudimui ir sutiko pritarti lenk pateiktam unijos aktui. Birelio27 d. Seimo posdyje J. Chodkeviius pasak graudi kalb, maldaudamaskarali ygimant August neskriausti savo tv krato, to paties maldavoant keli suklupusi ir visa Lietuvos delegacija. Tai buvo bene pirmas ir toksgdingas Lietuvos istorijoje tarptautins sutarties pasiraymas. Net mongoltotori ord vadams taip nesiemindavo j nukariaut taut vadai. Tad esant

tokiai komikai graudiai scenai, kai tokios galingos valstybs atstovai lyg ko-kie elgetos, o ne kaip lygs partneriai, maldauja malons, pasimet ir karaliusir jis m raminti lietuvius, kad, girdi, visa tai daroma tik Lietuvos labui, rpi-nantis jos gerove ir galybe. Liepos 1 d. bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seimoposdyje patvirtintas unijos aktas. Jame rayta: [] 3. Nuo iandien Lenki-jos Karalija ir Lietuvos Didioji Kunigaiktija yra vienas nedalomas vienalytisknas, o taip pat vienalyt, viena ir bendra Respublika, kuri i dviej valstybiir dviej taut susidjo ir susijung vien taut ir vien valstyb []. 4. Skel-biama, kad sujungtosios valstybs turs visada vien bendr valdov, abiej

1 Lietuvos istorija. Red. A. apoka. K., 1936. P. 224.


32/74

40 LIETUVI TAUTA

taut kartu renkam Lenkijoje ir karnuojam Krokuvoje. Jei kuri pus elekcij neatvykt, tai isirinkimo negali sutrukdyti. Per karnacij Krokuvojenaujasis valdovas turi bti paskelbtas ir Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju

kunigaikiu [] 5. [] negali bti jokios elekcijos, joki didiuoju kuni-gaikiu paklimo ikilmi Lietuvoje. 6. [] Jei ygimantas Augustas turtkokias paveldjimo teises LDK, tai jos negali trukdyti elekcijos, nes tas teisesjis perleido Lenkijos karnai []. 7. [] naujai irinktas valdovas abiej kratteises ir privilegijas turi tvirtinti vienu bendru aktu. 8. [] Seimas ir senatasturi bti bendras, koks dabar yra Lenkijoje. 9. [] Abiej valstybi luomaipasiada vieni kitus remti, kad valdovas nesumaint abiej valstybi privile-gij, dignitorij, teism ir pan. 10. [] Vis dabartini Lietuvos urd bei

dignitori priesaikos galioja, o ateityje jos turi bti duodamos karaliams irLenkijos karnai []. 14. [] Bet kokius Lenkijoje ir Lietuvoje ant keliimtus muitus Jo Karalikoji Didenyb panaikina. 15. [] Bet kokie Lietuvo-je veik nuostatai, kurie draud lenkams sigyti ten dvarus, panaikinami kaipprieingi teisei, teisingumui, brolikai meilei bei unijai, kad toliau tiek lenkuiLietuvoje, tiek lietuviui Lenkijoje bt galima dvar laisvai sigyti bei valdytipagal atitinkamo krato teises []. 17. [] Ateity karalius neauks atskirLenkijos ir Lietuvos seim, bet tik bendrus Lenkijoje, tokioje vietoje, kuri

karalius ir abiej valstybi senatoriai ras tinkamiausia. 18. Visi urdai ir dig-nitorijos ateity bus dalijamos Lietuvoje tik tiems, kurie prisieks karaliams irnedalomam knui Lenkijos karnai [] Ir t. t.1

Liublino unijos aktas tai galutinis Lietuvos inkorporavimas Lenkijossudtin, pavertimas jos provincija. Tai pabriama ir teiginiais apie vienvalstyb, vien jos kn, kurio irdis tik Lenkija, nes tik jos sostinje arteritorijoje turjo bti sprendiami ir visi Lietuvai svarbs klausimai.

Aktas baigiamas teiginiu, kad nuo jo pasiraymo Lenkijos karalyst ir

LDK yra tik viena valstyb ir kas ksintsi t sutart lauyti, bt abiej jprieas. Nutraukti, panaikinti tos sutarties negali vienaalikai nei kara-lius, nei joks luomas ir ji gali bti panaikinta tik abiem pusms susitarus.Vis t Lietuvos jungimo Lenkij akt savo paraais patvirtino Lenkijosir Lietuvos atstovai, o j paraus patvirtino karalius.

Nuo Liublino akto pasiraymo Lietuva kaip savarankika valstyb nu-stojo egzistavusi. Ir net Europos, pasaulio emlapiuose beymta tik kaipLenkijos dalis, nes pagal Liublino akt ir visa valstyb su Lietuva turjobti vadinama tik Lenkijos karalyste.

1 Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1958. T. 16, p. 335, 336.

I. LDK LUGIMAS


33/74


Unijos akto nuostatos dar negreitbuvo gyvendintos. Ir Lietuva tebesi-vadino Lietuvos Didioji kunigaiktys-

t, turjo savo kariuomen, daugeliu atveju savo nuoira skelb karus irtaik karuose su rusais, vedais, toliau savarankikai tvark savo vidaus eko-nomik ir kt. Tad ir po Liublino akto pasiraymo nebuvo dar vienos valsty-bs. Seimuose ir senatuose Lietuvos ir Lenkijos atstovai daniausiai gindavotik savo ali interesus. Lietuvoje ir toliau tebegaliojo Lietuvos Statutas.Statutas tai ne tik auktos teisins kultros, bet ir visos visuomens kult-ros, kio veiklos rezultatas. Jis padjo apsaugoti Lietuv nuo masinio lenkklimosi Lietuv, nuo lenk takos kiniam ir politiniam gyvenimui.

Statuto pirmoji laida pasirod 1529 m. Jame bene pirm kart RytEuropoje vairios valdios privilegijos, nutarimai buvo suvesti vien geraiapgalvot sistem. Visas Statutas turjo 13 skyri, o ie 282 straipsnius.Kiekvienam skyriui atskiras dalykas: vienas valdovas ir nusikaltimai jam,kitas valstybs gynimas, treias bajor ems teiss, ketvirtas pavel-djimo teiss, penktas vairiausi kriminaliniai nusikaltimai ir t. t.

Lietuvos Statuto parengimui vadovavo kancleris Albertas Gotautas.Statutas nuolat buvo papildomas naujais teiss aktais. Atsivelgus juos,

1566 m. parengtas ir ileistas antrasis jo variantas. Taiau po Liublino uni-jos (1569 m.), pasikeitus bajorijos teisms ir sumajus valstybs savaran-kikumui, 1588 m. ijo treioji, paskutin jo laida. Visos trys Statuto laidosparaytos senja gud kalba, tik vliau iverstos lotyn ir lenk kalbas.Statutas veik ir lugus Lenkijai ir Lietuvai patekus Rusijos imperijossudt.

Ir po Liublino unijos Lietuvoje to-

liau posdiaudavo bajor seimeliai,kad parengt silymus Seimui Varuvoje. Jie priimdavo daug nutarim,kurie labai nepatikdavo lenk ponams ir karaliui. Pavyzdiui, 1593 m. lie-tuvi bajor atstov suvaiavimas Vilniuje nutar: i kiekvienos vaivadijospaskirti ginkluotus brius Lietuvos sienoms saugoti; neleisti karaliui pa-skirti Vilniaus vyskupu lenko. Jei toks ir bt paskirtas, tai neleisti jamatlikti pareig.1

1638 m. tokiame suvaiavime Vilniuje buvo priimtas nutarimas udraus-ti Lenkijos kariuomenei perengti Lietuvos sienas, o 1655 m. nutarime

Supaniota, bet nenugaltaLietuva

aidimas bajor demokratija

1Vanseviius S. Feodalins Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. V., 1986. P. 67.

ALGIMANTAS LIEKIS


34/74

42 LIETUVI TAUTA

nurodoma elgtis su lenk daliniais Lietuvoje kaip su plikais ir juos nai-kinti, jeigu tie nerodys, kad eina padti Lietuvai.1

Tokiais lietuvi bajor seimeli nutarimais, kaip minta, buvo nepa-tenkinti nei karaliai, nei Seimas Varuvoje. Ir jie pasiek, kad XVII a. ant-rojoje pusje Lietuvos bajor nutarimai neturt jokios teisins galios.

Ir po Liublino unijos lenk ponai danai nesuteikdavo adtos para-mos karuose su Maskva, inoma, neretai taip pasielgdavo ir Lietuvos po-nai, kerydami lenkams u pagrobtsias LDK emes Volynje, Podolje.

v. Onos ir Bernardin banyios Vilniuje (XVI a.).

1 Ten pat.


35/74


Karalius ir lenk ponai budriai se-k Lietuvos didik elges, negailda-vo pastang juos supjudyti ypa su

bajorija. Juk nesant sutarimo lengviau valdyti. Antai karalius Jonas Kazi-mieras, paskyrs Jonu Radvil etmonu, lauko etmonu paskyr sau pa-klusn lenk V. Gasevsk (W. Gasiewski), kuriam suteik teis samdytikariuomen ir jam perdav pinigus, skirtus tam reikalui.

Lenk pastangas silpninti Lietuvos gali ir tak jaut daugelis kitLietuvos kariuomens vad. Tad prasidjus Lenkijos karui su vedija,1655 m. rugpjio 17 d. Jonuo Radvilos kariuomens stovykloje prie K-daini Lietuvos senatoriai pasisil pasiduoti vedijos valdion, sudaryti

su ja sjung. Ir 1655 m. spalio 20 d. Kdainiuose buvo pasiraytas Lietu-vos sjungos su vedija aktas, kuriuo buvo nutraukiama unija su Lenkija.Lietuvos Didiuoju kunigaikiu pripaintas vedijos karalius. Akt pasi-ra Vilniaus vaivada ir didysis etmonas J. Radvila, emaii vyskupasP. Parevskis, Vilniaus vyskupo galiotinis J. Bialozoras ir apie 1000 suva-iavimo dalyvi. Pagal akt Lietuvoje turjo bti palikta esama santvarka,luomins ir religins bajor laisvs.1

Lietuvos savarankikumo nuo XVIII a. pradios siek ir Lietuvoje si-

galjusi didik Sapieg gimin. Kazimieras Sapiega buvo gavs etmonopost, brolis Benediktas paidininkio, Aleksandras maralkos. Jie ta-rsi ir su kit valstybi valdovais dl Lietuvos atsiskyrimo nuo Lenkijos,apdjo mokesiais katalik vyskupus kaip lenkus vietininkus, grasino jiemsVyriausiuoju tribunolu dl neteisto turt sigijimo. Tai sukl nerim Len-kijos banyios hierarchams. Tad vyskupai Senato posdyje Varuvoje ap-kaltino Sapiegas separatizmu ir unijos idavyste. Kunigai ir vyskupai lenkaiprie Sapiegas kovoti sukurst nemaai Lietuvos bajor. 1700 m. lapkriio

17 d. per m su bajorais, vadovaujamais Radvil, Sapiegos pralaimjo.Laimj bajorai prim nutarim atkurti LDK ir paskirti Didiuoju kuni-gaiki tuometin Lenkijos karali August II. nutarim pasira didi-kai Radvilos, Pacai, Vyniaveckiai. Bet karalius, bijodamas lenk pon irnetekti karnos, patariamas Rusijos caro Petro I, Vilniaus bajor nutari-m panaikino.2

Apskritai kovotoj dl Lietuvos savarankikumo, dl pratingosiosLiublino unijos akto panaikinimo buvo daugyb. Ir vairi mginim bta

1Dundulis B. ved feodal siverimas Lietuv XVIIXVIII a. V., 1977. P. 4554.2 Ten pat. P. 77.

Nauji mginimai isivaduotinuo savo grandini


36/74

44 LIETUVI TAUTA

daug. Bet, nepaisant vis pastang, lenk Lietuvoje, ypa Vilniuje ir apiej, sikurdavo vis daugiau, vis labiau m sigalti ir lenk kalba, ypa tarpbajorijos, taip pat valstybinse staigose, teismuose, kariuomenje, Vilniaus

akademijoje, jau nekalbant apie katalik banyias ir j mokyklas.

Bendri abiem valstybms valdymoorganai pradti steigti nuo XVIII a.

antrosios puss, ypa po pirmojo Lenkijos padalijimo 1772 m. Tada ir bu-vo sudaryta bendra Edukacin komisija, po to, 1775 m., Nuolatin valdy-mo taryba, bendros kariuomens ir usienio reikal komisijos, taip patbendros policijos, ido, usienio reikal ir kitos komisijos, buvo suvieno-

dinti ir mokesiai. Taip Lietuva vis labiau virto Lenkijos provincija. Vislabiau menkjo ir lietuvi atstov balsas Seime. XVIII a. viduryje i 170 jonari, tik 48 balsavo i Lietuvos emi; Senate i 140 tik 27 nariai iLietuvos (5 ministrai, 2 vyskupai, 12 vaivad ir 8 katelionai). Tiesa,veik liberum veto teis kiekvienas Seimo narys, nepatenkintas vienuar kitu Seimo priimamu nutarimu, galjo nutraukti posd. Pavyzdiui, i16521763 m. vykusi 77 seim posdi Varuvoje 37 buvo nutraukti pa-sinaudojus ta teise.1 Tai sudar slygas valstybs valdym kitis ir usienio

valstybms, papirkus Seimo narius, taip pat didik ir net bajor savivalei.

Lietuvos etmono Mykolo Radvilos (16251680) atvykimas Rompas Popiei Inocent XI.

Vieningos Lenkijos krimas

1Vanseviius S. Feodalins Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. V., 1986. P. 43.

I. LDK LUGIMAS


37/74


Tuo tarpu kaimyninse valstybse Rusijoje, Austrijoje, Prsijoje kaip iranksiau tebevyravo vienvaldikumas.

Lenkijai (inoma, kartu su Lietuva) buvo vis sunkiau pasiprieinti agresy-viems ir stipriems kaimynams, ginti savo emes. 1772 m. susitar kaimynai Rusija, Prsija, Austrija atsiriek po nema gabal nuo bendrosios Res-publikos. Carin Rusija tuomet prisijung rytins Lietuvos slaviksias e-mes iki Dauguvos ir Dniepro upi; Austrija dal Maosios Lenkijos,Galicijos, o Rusija Pavysl ir Varmijos vyskupyst. Prie Baltijos Lenkijaibuvo paliktas tik Dancigas (Gdanskas). Visoje alyje siautjo Rusijos, Aust-rijos ir Prsijos kariuomens. aliai valdyti Rusijos nurodymu buvo suda-

ryta Nuolatin taryba i 18 senatori ir 18 atstov (tarp j 2/3 Lenkijos irtik 1/3 Lietuvos). Taryba vadovavo 5 departamentams (ido, karo, usie-nio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo). Karaliui buvo paliktatik teis patvirtinti Tarybos bals dauguma priimtus nutarimus. Bet ka-dangi Tarybos daugum sudar lenkai, tai Lietuvos atstovai i tikro niekonesprend savo valstybs naudai. Tas pat pasakytina ir apie 1772 m. kurtEdukacin komisij, kurioje 70 proc. nari irgi turjo bti i Lenkijos. Tad,nepaisant kai kuri ger darb pertvarkant valstybs vietimo, mokslo sis-

temas, apskritai Komisija tik sustiprino lenkinim, paversdama lenkinimoidiniu ir Vilniaus universitet.

Dl to, kad karaliaus, Seimo ir Nuo-latins komisijos veikl kontroliavo ir vis klausim sprendim kiosi Rusija,

i tikrj viskas priklaus nuo cariens Jekaterinos II malons. Tai kl irlenk, ir lietuvi nepasitenkinim. 1787 m. Rusijai pradjus kar su Turkija,

o po to su vedija, atsirado galimybi vl paimti valdi savo rankas, sustip-rinti centrin Respublikos valdi. Jekaterina II, vykdama jos kariuome-ns uimt Krym, pakeliui susitiko su jai labai patikusiu meiluiu karaliumiStanislovu Augustu Poniatovskiu (17321798) ir pritar jo praymui leistisustiprinti Lenkijoje centrin valdi, pirmiausia padidinti jo, kaip karaliaus,vienvaldikum. Tam pritardama carien vylsi, kad Lenkija, valdoma joskaraliaus, taps visikai pavaldi jai ir sijungs kar su Turkija. Tad po susitiki-mo su savo meilue karalius leido Seimui Varuvoje pradti svarstyti valsty-bs valdymo sistemos pertvarkymo klausimus. Seimo dauguma atmetJekaterinos II silym sudaryti su Rusija karin sjung. Svarstyta daugybsu valstybs valdymo pertvarkymu susijusi klausim, kuri sprendimai po

Pirmasis valstybspadalijimas

Bajor demokratijospasmerkimas

ALGIMANTAS LIEKIS


38/74

46 LIETUVI TAUTA

Lietuvos valstybs padalijimai.

ketveri svarstym met buvo surayti ir 1791 m. gegus 3 d. Seimo patvir-tintoje Lenkijos konstitucijoje. Ta konstitucija siekta Lenkij paversti stip-ria, vieno monarcho valdoma lenk valstybe, dl to ir nebeminta Lietuva, oLietuvos Didioji Kunigaiktyst turjo tapti tik viena i Karnos provinci-j, greta Didiosios ir Maosios Lenkijos provincij. Tad ir konstitucijojetekalbama tik apie vien lenk taut feodal luom.


39/74


Ta konstitucija valstyb vl buvomginta sugrinti ankstyvuosius vi-duramius: deklaruojamas valdovo

sosto paveldjimas (iki tol monarchas buvo renkamas paprastai Lietuvoje Didiuoju kunigaikiu, Lenkijoje karaliumi). Dl to konstitucija buvoir vienas netolerantikiausi valstybini dokument kit religij ir pa-ir atvilgiu. tai pirmame jos straipsnyje Viepataujanti religija skai-tome: Tautos viepataujanti religija yra ir bus Romos katalik ventastikjimas su visomis jo teismis. Perjimas i viepataujanio tikjimo(suprantama, katalik A. L.) kur nors kit yra draudiamas ir bau-diamas kaip apostaz [...] Kitame straipsnyje Bajorai ir emvaldiai

parayta: [...] bajor luomui ikilmingiausiai utikriname visas teises,laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privaiame ir vieajame gyvenime,o ypa patvirtiname, utikriname ir nelieiamais pripastame statymus,statutus ir privilegijas.

Tik bajor luomui buvo garantuojamos visos laisvs ir teiss. SkyriujeValstieiai ir valsionys nurodyta, kad jei dvarininkas sudar kokias su-tartis su savo emi valsionimis, jau niekas negals t sutari pakeisti.Ir toliau: Tokiu bdu dvarininkams garantav visokeriop naud, kuri

jiems teikia valsionys, ir nordami veiksmingiau paskatinti krato mo-ni skaiiaus gausjim, skelbiame visik laisv visiems monms, tieknaujai atvykstantiems, tiek tiems, kurie [...], vos eng lenk em, turivisik laisv usiimti savo amatu. Kitaip sakant, tik atvykliams amati-ninkams buvo adama laisv usiimti savo amatu.

Kaip sakyta, prajusiais laikais dvelk ir straipsnis apie karali: [...]Lenkijos sost norime turti ir nusprendiame bsiant renkam i kilmin-gos gimins visiems laikams [...]. Bsimj Lenkijos karali dinastija pra-

sids Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus, asmeniu, kuriovyrikos lyties pdiniamsde lumbis (gimusiems) skiriame Lenkijos sost.Po tvo sostan turi engti vyriausiasis viepataujanio karaliaus snus. Ojeigu dabartinis Saksonijos elektorius neturt vyrikos lyties palikuoni,tada vyrikos lyties pdinysts linij Lenkijos soste turi pradti vyras, kurelektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai [...]. Karaliaus asmuo yraventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prietaut u niek negali bti atsakingas. Jis privalo bti ne pavaldiu, bettautos tvu ir galva, ir tokiu j statymas bei i Konstitucija pripasta irskelbia [...]. Visi vieieji aktai, tribunolai, teismai, magistrantros, mone-tos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu. Ir t. t.

Gegus 3-iosios konstitucija Lietuvai pratis


40/74

48 LIETUVI TAUTA

KstutisGim 1297 m., mir 1382 08 15.

Tvas Gediminas, mona Birut. Vaikai: Patrikiejus, Butautas, Vytautas, Tautvilas,Vaidotas, Vaivilas, ygimantas, Marija, Ona, Elbieta. Vald 13811382 m.

Dail. A. akalys.

LIETUVOS VALDOVAI


41/74


KstutisBirut

Kstuio antspaudas

LIETUVOS VALDOVAI


42/74

50 LIETUVI TAUTA

Vytautas Didysis

LIETUVOS VALDOVAI

Vytauto Didiojo antspaudas.

Didiojo magistro antspaudas.


43/74


Vytautas Didysis algirio myje (dail. J. Mateikos (Matejko) pav.).

LIETUVOS VALDOVAI


44/74

52 LIETUVI TAUTA

vitrigailaGim 1370 m., mir 1452 m.

Tvas Algirdas, motina Julijona.Vald 14301432 m., Kijevo kunigaiktis 14351440 m.

LIETUVOS VALDOVAI


45/74


ygimantas KstutaitisGim 1350 m., mir 1440 m.

Tvas Kstutis, motina Birut. Vaikai: Mykolas ygimantaitis.

Vald 14321440 m.

ygimanto Kstutaiio antspaudas.

LIETUVOS VALDOVAI


46/74

54 LIETUVI TAUTA

Tuose aktuose tebuvo Lietuvosvalstybs inkorporavimo Lenkijvalga. Gegus 3-iosios konstitucijo-je tai jau pabriama kaip vyks fak-

tas ir jau bekalbama tik apie Lenkijos karalystir lenk taut. Taipatvirtinama 2001 m. Vilniuje ileistos 1791 m. gegus 3 d. konstituci-jos paaikinime Gegus 3-iosios epocha, kuriame skaitome: Danaiteigiama, jog Gegus 3 d. Konstitucija panaikino Lietuvos valstybin at-skirum, Lenkijos ir Lietuvos unij ir trauk Lietuv Karnos sudt.Ities n vienas Valdymo statymo straipsnis nemini Lietuvos, taiau taip

Vytauto laik valstybs gyventojai: 1 lietuviai, 2 miriai lietuviai ir nelietuviai,3 rytiniai slavai, 4 daugiausia klajokliai totoriai.

Konstitucija Lietuvai buvosavotika Liublino unijos

akt gyvendinimo rezoliucija

I. LDK LUGIMAS


47/74


pat n vienas straipsnis nekalba apie Lietuvos panaikinim. Tekste danaiminima Lenkija, taiau taip pat kalbama ir apie Respublikos valsty-bes, bendr Tvyn ir krato konstitucij. Karalius turjo bti ben-dras: bendri turjo bti seimas ir pagrindins valdymo institucijos.Stanislovas Augustas taip pat buvo vieningos valstybs alininkas.

Lietuviai puola Narv (1358 m.).

Lietuviai turmuoja Polock (1563 m.).

ALGIMANTAS LIEKIS


48/74


49/74


Kazimieras JogailaitisGim 1427 11 30 Krokuvoje, mir 1492 06 07.

Tvas Jogaila, motina Zofija Alnik. Vaikai: Aleksandras, v. Kazimieras,Jonas Albrechtas, ygimantas Senasis, Vladislovas, Fridrikas, Jadvyga Bavar,Zofija Brandenburgiet, Pamario kunigaiktien Ona, Barbora Saks, Elbieta.

LDK vald 14401492 m., Lenkijos karalius 14471492 m.

Kazimiero Jogailaiio antspaudai.

LIETUVOS VALDOVAS IR LENKIJOS KARALIUS


50/74

58 LIETUVI TAUTA

AleksandrasGim 1460 10 5 Krokuvoje, mir 1506 08 19.

Tvas Kazimieras, motina Elbieta Habsburgiet.LDK vald 14921506 m., Lenkijos karalius 15011506 m.

Aleksandro antspaudai.



51/74


ygimantas SenasisGim 1467 01 01, mir 1548 04 01.

Tvas Kazimieras Jogailaitis, motina Elbieta Habsburgiet.monos Barbora, Bona Sforca. Vaikai: Ona, Jadvyga, ygimantas Augustas, Izabel

Jogailait, Ona Jogailait, Kotryna Jogailait.LDK ir Lenkijos karalius 15061548 m. Karnuotas 1507 m. sausio 24 d.



52/74

60 LIETUVI TAUTA

ygimantas AugustasGim 1520 08 01, mir 1572 07 07.

Tvas ygimantas Senasis, motina Bona Sforca, mona Barbora Radvilait,Barbora Giza. Vaikai: Barbora.LDK ir Lenkij vald 15441572 m.



53/74


Barbora Radvilait ir ygimantas Augustas

Barbora Radvilait ir ygimantas Augustas slapto pasimatymo metu (J. Mateikos pav.).



54/74


55/74

63JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAIALGIMANTAS LIEKIS


56/74

64 LIETUVI TAUTA

Tuo metu Rusija, pabaigusi kar suTurkija, vl m regzti tinklus, kad juos

tvirtai bt painiota atsigaunanti Lenkija. Tad ji msi remti ir Gegus

3-iosios konstitucijos prieininkus, kurie, 1792 m. gegus 19 d. susirink Targovic miestel (Ukrainoje), paskelb akt, jog jie pakils kov, kadsusigrint Seimo pamintas laisves, ir jog j sjungininkai yra rusai, jogtik Rusija turi bti Respublikos globja1. Tuo metu Respublikos emesjau versi rus kariuomen, kuri greitai um Gardin, Lyd, beveikvis deiniojo kranto Ukrain. Birelio mnes buvo okupuotas Vilnius.Faktiniu krato valdovu rusai paskyr Livonijos vyskup J. Kosakovsk, oetmonu jo brol S. Kosakovsk. J pagalbininku tapo ir Vilniaus vysku-

pas I. J. Masalskis. Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatov-skis, rusams pareikalavus, pasmerk Gegus 3 d. konstitucij ir sutikoprisidti prie konfederat.

Konstitucijos ir Respublikos savarankikumo gynj neparm n vie-na usienio valstyb. Atsisak padti ir Prsija, su kuria vos prie metusbuvo sudaryta taikos ir draugysts sutartis. Mat Prsija tikjosi, kad Rusijajai leis uimti Gdansk ir Torun.

Rusai savo durtuvais ikl valdion konfederatus, kurie panaikino be-

veik visus Ketveri met seimo nutarimus.Rusijos carien Jekaterina II, skelbdamasi Respublikos laisvi gynja,1793 m. sausio 23 d. Petrapilyje pasira sutart su Prsija ir Austrija dlantrojo Respublikos padalijimo, sau pasiskirdama apie 250 tkst. kv. kmLietuvos emi, tarp j Kijevo, Braclavo, Podols, Bresto, Minsko vaiva-dijas ir Vilniaus vaivadijos rytines emes. Prsijai atiteko maiau 58 tkst.kv. km vakarini lenk emi su Gdansko, Toruns, Poznans rajonais,Austrijai, kuri tada kariavo su revoliucine Pranczija, buvo paadta atsi-

lyginti vliau prancz emmis. Kad pateisint savo agresij, Rusija,kaip ir 1772 m., didel dal Respublikos seimo nari prievarta suveusi Gardin ir vos ne prie kiekvieno j pastaiusi po savo kareiv, pareikalavovienbalsiai ratifikuoti nauj antrj Respublikos padalijim ir pareik,kad atkuriama ta valstybs santvarka, kuri buvo taip pat rus nurodymuSeimo patvirtinta po 1772 m. padalijimo. Be to, Respublikai buvo udraustapriimti bet kokius nutarimus, kol jiems nepritars Rusija. Leista jai turtitik ne daugiau kaip 15 tkst. kari, Lietuvoje buvo galima laikyti 5 tkst.

Konfederat paklydimas

1 Lietuvos istorija. Red. A. apoka. K., 1936. P. 435; Lietuvos TSR istorija. Nuo se-niausi laik iki 1917 met. V., 1985. T. 1, p. 224.


57/74


HenrikasValua, Lietuvos Didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius

Gim 1551 09 19 Pranczijoje, mir 1589 08 08.Tvas Henrikas II, motina Kotryna Medii. Vald 15741589 m.

LENKIJOS KARALIUS


58/74

66 LIETUVI TAUTA

Steponas Batoras, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1533 09 27, mir 1586 12 12.

mona Ona Jogailait. Vald 15761586 m.

LENKIJOS KARALIUS


59/74


Zigmantas Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1566 06 20 vedijoje, mir 1632 04 30.

Tvas Jonas III, motina Kotryna Jogailait, turjo 2 vaikus.Vald 15871632 m.

LENKIJOS KARALIUS


60/74

68 LIETUVI TAUTA

Vladislovas Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1595 06 09 prie Krokuvos, mir 1648 04 20.

Tvas Zigmantas Vaza, motina Ona Habsburgait.Vald 16321648 m.

LENKIJOS KARALIUS


61/74


Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1609 03 22, mir 1672 12 16.

Tvas Zigmantas Vaza.Vald 16481668 m.

LENKIJOS KARALIUS


62/74

70 LIETUVI TAUTA

Mykolas Kaributas Vinioveckis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1640 07 31 Ukrainoje, mir 1673 11 10.

LENKIJOS KARALIUS


63/74


Jonas Sobieskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1629 08 17, mir 1696 07 17.

Vald 16741696 m.

LENKIJOS KARALIUS


64/74

72 LIETUVI TAUTA

Augustas II Stiprusis, Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaiktisGim 1670 05 12, mir 1733 01 31.

Vald 16971733 m.

LENKIJOS KARALIUS


65/74


Stanislovas Leinskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1667 10 20, mir 1765 02 23.Vald 17041709 ir 17331736 m.

LENKIJOS KARALIUS


66/74

74 LIETUVI TAUTA

Augustas III Saksas, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1696 10 17, mir 1763 10 05.

Vald 17331763 m.

LENKIJOS KARALIUS


67/74


Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktisGim 1732 01 17, mir 1798 02 12.

Vald 17631795 m.

LENKIJOS KARALIUS


68/74

76 LIETUVI TAUTA

Vilniuje ir Varuvoje buvo kurdin-tos rus kariuomens gulos laisvmsginti. Taiau daug kas vylsi, kad

konfederatai pads atkurti Lietuvos valstybs savarankikum, bet pamattikrj okupant veid, atsitokjo ir neskubjo vykdyti j sakym. Imta reng-tis ginkluotam sukilimui, kad ivijus i krato gelbtojus. Tarp toki buvo irmintasis Vilniaus vyskupas Ignas Jokbas Masalskis (g. 1729 07 22). Jo tvaskunigaiktis Mykolas Juozapas Masalskis buvo vyriausiasis Lietuvos kariuo-mens vadas (didysis etmonas), jis rm LDK savarankikum nuo Lenkijos,grietai kritikavo Liublino unij kaip nauding tik Lenkijai ir prating Lie-tuvai. Tad neatsitiktinai Lietuvos savarankikum visur rm ir snus Ignas

Jokbas, kuris, vos taps vyskupu (1763 m.), m rodinti ne tik priklauso-mumo nuo lenk pratingum Lietuvai, bet dar ygi, kad ir Lietuvos Ka-talik banyia bt atskirta nuo Lenkijos, kurta atskira Lietuvos banytinprovincija, kurios arkivyskupas turt Lietuvos primo titul ir bt pavaldustik Popieiui. Ne kart jis savo projektus svarstyti buvo pateiks LenkijosLietuvos Seimui, taiau lenkai visokiais pretekstais jiems ukirsdavo keli.

Nuo pirmj vyskupavimo dien I. J. Masalskis nurod parapij kuni-gams steigti parapines mokyklas, kad jose galt mokytis visi, nepaisant

luom (tam jis paskyr savo 23 tkst. auksin), 1765 m. jis sak kad Vil-niaus kunig seminarijoje bt dstoma Lietuvos istorija, o po deimtme-io jo pastangomis Vilniuje kurta mokytoj seminarija (jai ilaikyti vyskupaspaskyr 25 tkst. auksin); tais paiais metais vyskupo iniciatyva steigtalietuvikiems vadovliams rengti draugija, kuri iki 1790 m. pareng ir i-leido j daugiau kaip 15 tkstani egzempliori.

Vyskupo pastangomis Vilniuje 1775 m. steigtos feleri ir akuerimokyklos v. Roko ligoninje (jai vyskupas buvo atidavs savo rmus Se-

reikikse). Daug l ir energijos paaukojo Vilniaus katedros perstaty-mui, vyskupo rm N. Verkiuose projektavimui ir statybai, savo lomisilaik Lietuvos kariuomens pulk (apie 1200 kari) ir t. t. Tai buvo vie-nas rykiausi t met savarankikos Lietuvos patriot, tuo tikslu jis prisi-djo ir prie konfederat, prietaravusi Gegus 3-iosios konstitucijai, betpatikjo, kad Rusija, remdama juos, nori ne dar labiau susilpninti bendrsu Lenkija valstyb, o padti Lietuvai atgauti savarankikum. Tuo patik-jusi, kaip minta, buvo daug. J nuostatas i dalies rodo ir stojanij konfederacij priesaika: A [...] stodamas konfederacij [...], prisiekiu,jog visomis jgomis neleisiu lenk karaliaus valdios ipltimo, naikinsiutuos, kurie prie lktos laisves, u sosto paveldimum [...]

Vyskupo Igno JokboMasalskio klaida

I. LDK LUGIMAS


69/74


Prie rus gulas ir j vietinius tal-kininkus 1794 m. prasidjo generoloTado Kosciukos vadovaujamas gin-

kluotas sukilimas. Jis gim 1746 m. vasario 12 d. Lietuvoje, Slomino ap-skrityje, Kosovsk parapijoje, Mereioviznos dvarelyje, neturtingo lietuvibajoro eimoje. Moksi vairiose karinse mokyklose, ivyks JAV daly-vavo Nepriklausomybs karuose, peln ten brigados generolo laipsn.1784 m. sugro Lietuvon, apsigyveno tv dvarelyje, po to vadovavo Res-publikos daliniams kovose su konfederatais ir juos remiania rus kariuo-mene. Pralaimjus kuriam laikui buvo pasitrauks Saksonij, bet 1794 m.pradioje vl buvo pakviestas vadovauti ginkluotam sukilimui prie rus

gulas ir jos rmjus.1 Lietuvoje sukilimui vadovavo ininierius pulkinin-kas Jokbas Jasinskis. Buvo sudaryta ir sukilli vadovyb Tautin auk-iausioji taryba.

Prasidjus sukilimui, Varuvojebuvo ir vyskupas I. J. Masalskis. Jis,kaip ir daugyb kit, nepritarusi tai

konstitucijai, rmusi LDK savarankikum, buvo suimti, daugelis j be

teismo nuudyti. Apie lietuvi vyskupo I. J. Masalskio nuudym 1794 m.birelio 28 d. (prie tai, gegus 9 d., Varuvoje taip pat be jokio teismobuvo pakartas Livonijos vyskupas Juozas Kazimieras Kasakauskas) Var-uvos priemiestyje, vadinamojoje Krokuvoje, prieais Bernardin bany-i, rus istorikas N. Kostromarovas (Kostromarov) ra: [] I laikinaisteigto kaljimo Bruehlio namuose Varuvoje Masalsk ived skerdius,girtuoklis Klinovskis. Jo vadovaujama i pasitenkinimo klykianti lenk mi-nia virvmis suraiiot vyskup temp kartuvi link, dauydami j paga-

liais, kumiais, dl ko jis visas kruvinas apalpo dar iki kartuvi neprijs.Bet pakl vl dau pagaliais, kumiais, spard kojomis, kol ukl pokartuvmis ant suolelio, unr virv ant vyskupo kaklo. Tuomet mrinin-kas Dolgertas usliuog ant kartuvi, pririo virv ant j skersinio, o sto-vintieji apaioje kojomis imu suolel i po vyskupo koj ir jis pakibo...

Susidorota su vyskupu kaip su tariamai valstybiniu ir banytiniu sepa-ratistu buvo inant paiam sukilimo vadui T. Kosciukai, taip pat, kaip at-rodo, lenk Katalik banyios hierarchams pritariant (I. J. Masalskis, kaip

Didis lietuvis, pasiaukojsLenkijai

1Liekis A. Lietuvi tautos lietuvi kalbos likimas. D. 3: Lietuvis Amerikoje. V., 2005.P. 1415.

Vyskupo I. J. Masalskioegzekucija Varuvoje

ALGIMANTAS LIEKIS


70/74

78 LIETUVI TAUTA

sakyta, norjo atskirti Lietuvos Banyi nuo lenk). Taip buvo pasielgtair su kitais separatistais (Lietuvos kariuomens etmonu Simonu Kasa-kausku, lenk nuudytu kiek anksiau balandio 25 d. Vilniuje sukillivado Jokbo Jasinskio sakymu), rmusiais Lietuvos savarankikumo at-

krimo idjas. Beje, unijininkui T. Kosciukai ir jo vadovaujamiems dau-giausia lenk ovinistams prieu greitai tapo ir jo paskirtas vadovautisukilliams Lietuvoje pulkininkas Jokbas Jasinskis, jo sudaryta LaikinojiLietuvos vyriausyb (Vyriausioji taryba, kurios vadovaujami lietuviai ganaskmingai buvo ivadav Vilni i rus kariuomens). Beje, J. Jasinsk irjo vadovaujam Vyriausij taryb lenkai i Varuvos apkaltino irgi sepa-ratizmu, siekimu savarankikumo Lietuvai, ir birelio 1 d. T. Kosciukossakymu J. Jasinskis buvo atleistas i Lietuvos kariuomens vado pareig,

jo vieton paskirtas lenkas ovinistas generolas Michalas Velhorskis (Mi-cha Wielhorski). Buvo ivaikyta ir Vyriausioji taryba, paskelbus, kad bustik viena Vyriausioji taryba Varuvoje. Visa tai gerokai pakirto lietuvikovos dvasi ir pristabd tautikumo raid.

Sukilliai Lietuvoje ir Lenkijoje pra-laimjo ir daugiau nei por imtmei gy-

vavusi LenkijosLietuvos valstyb lugo; Lietuva atiteko Rusijai. Sukilimometu daugelis glen lietuvybs elmen buvo sunaikinti ne tik prieo, betbene daugiausia savj, lenk ovinist. Po sukilimo ir bet koki lietuvi-kumo iraik imta skelbti kaip talkinim okupantams rusams. Tik visa,

Vytauto Didiojo pastatyta Kamenece Podolske pilis(Piet Ukraina, prie Moldavijos sienos).

Respublikos lugimas


71/74


kas lenkika, skelbta patriotika. Bet ar Rusija bt pripainusi Lietuvosvalstybingum, jeigu konfederatai bt laimj? I inom archyvuose do-kument nematyti, kad Rusija bt k nors rimta adjusi Lietuvai. Rusi-ja kurst konfedaratus tik tam, kad dl vidini kov valstyb dar labiaunusilpt ir j bt lengviau okupuoti. Kita vertus, nebuvo aikiai nusistatdl Lietuvos ateities ir ymiausi to meto Lietuvos veikjai: daugelis j irprieinosi Gegus 3-iosios konstitucijai tik dl baims, jog ji gali suvarytij laisves, sumenkinti turim valdi daugelis tuometini valdanij iLietuvos buvo prarad ne tik lietuvio tautin savimon (arba i viso jos netu-rjo), bet neturjo ir Lietuvos, kaip savarankikos valstybs, valgos.

Paminklas Ukmergs (Pabaisko) miui atminti.


72/74

80 LIETUVI TAUTA

Sukilimui pralaimjus Respubliktreij kart pasidalijo Rusija, Prsi-ja ir Austrija. Beveik visa Lietuva ati-

teko Rusijai, iskyrus tik Unemun kairiajame Nemuno krante, kuriatiteko Prsijai ir ibuvo jos valdioje iki Napoleono laik. Karaliui Sta-nislovui Augustui Poniatovskiui carien Jekaterina II atidav Gardin, ojai mirus (1796 m.) jis persikl Petrapil. ia ir mir 1798 m.

Daugelis buvusi Lenkijos veik-j, sukilimo organizatori, jei ne uvoir nebuvo itremti, daniausiai pasi-

trauk Pranczij. Sukilimo vadas gen. Tadas Kosiuka i pradi buvoudarytas Petrapilio Petrapavlovsko kaljim. Mirus Jekaterinai II ir ca-ru tapus Povilui II, jis i kaljimo buvo paleistas. Naujasis caras T. Kos-ciukai pasil dvar su 1500 valstiei, grino kard, bet didysis karvedysjam atsak, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturs tvyns, ir pasipra,kad leist jam grti JAV. Caras leido. 1796 m. pabaigoje T. Kosciukaiplauk ir 1797 m. pradioje apsigyveno Filadelfijoje. Taiau jis ia pasi-juto svetimas nerads sen kovos draug, pamats, kad visur vietoje idea-

list sitais sukiai, kyininkai pradinis kapitalizmas. Nepakeldamas to1798 m. gegus pradioje paliko JAV ir sugro Europ, Paryi, tur-damas uduot atstovauti JAV Pranczijoje.

Naujasis Pranczijos imperatorius Napoleonas Bonapartas kvietT. Kosciuk dirbti pas save, vadovauti jo kariniams daliniams. Bet T. Kos-iuka atsisak, nesutikdamas su imperatoriaus planais sukurti vieningEurop, inoma, tik jo, Napoleono valdom.

Napoleonui pralaimjus kar su Rusija ir jos sjungininkais, T. Kos-

ciuka 1814 m. Paryiuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I, tikinjo jgrinti Lenkijai laisv. Po to su caru dar susitiks Vienoje, gavo i jo paa-d, kad bsianti kurta Lenkijos karalyst. T. Kosciuka vylsi, kad jis bsispaskirtas karalysts kariuomens vadu, bet caras savo vietininku paskyrbrol Konstantin. domu, kad T. Kosciukos pokalbiuose su caru neran-dame net uuomin apie savo tvyn Lietuv. Matyt, ir didiajam vaduiLietuva jau buvo nebeatsiejama nuo Lenkijos, nors visur pokalbiuose patsteigdavo ess lietuvis, to neumiro paymti ir jo biografai i JAV, Angli-jos. tai 1883 m. JAV, Niujorke, leisto urnalo Extra 86 numeryje V. Evan-sas (W. Evans), kurio tvas Amerikos nepriklausomybs karo laikaistarnavo T. Kosciukos dalinyje, rao: T. Kosciuka gim 1746 m. vasario

Lenkijos karalius rus bernas

Caras T. Kosciukaisugrina kard

I. LDK LUGIMAS


73/74


27 d. Lietuvoje, senoje ir garbingoje lietuvi bajor eimoje [] Panaiairao ir New International Encyclopedia. 1920 m. Anglijoje ileistoje Mo-nikos Gardner knygoje apie T. Kosciuk skaitome: [] Jei T. Kosciuka

yra kam skolingas u suteikt jo tyram gyvenimui tak laikytis pastovumoir pasiaukojimo, tai tik Lietuvos kaimo gyvenimui su jo laisvmis ir papro-iais, kurie atsispindi iame moguje. Tautos vadovyb, karaliki titulai bu-vo T. Kosciukos rankose, bet jis visuomet likdavo paprastas Lietuvoskareivis, dvjo kaimikus drabuius ir draugikai sugyveno su kariais kai-mieiais, visur juos laik sau lygiais broliais.

Jo meil tvynei Lietuvai, lietuviams atsispindi ir jo laikuose. 1790 m.vasario 7 d. raytame laike generolui Mesiolovskiui (Miesiolowski) T. Kos-

ciuka praosi perkeliamas Lietuv: [...] A praau js nusisti maneatgal Lietuv, jei nenorite visikai mane atmesti ar laikyti netinkamu tar-nybai. A esu tik lietuvis. [] Jei js nepareikalausite Seime, kad manegrint, Dievas ino, k a galiu sau padaryti, nes mane ima pyktis, kaipamanau, jog a, lietuvis, tarnauju Karalystei (Lenkijai A. L.), kai ten,Lietuvoje, Js turite tik tris generolus1

T. Kosciuka mir 1817 m. spalio 15 d. veicarijoje nukrits nuo irgoir sunkiai susieids. Jo knas buvo palaidotas Krokuvos Vavelio katedro-

je greta Jono Sobiesko ir kit garbingiausi LietuvosLenkijos valstybsmoni.

Gen. T. Kosciukos pavyzdys, kaip tik-ras lietuvis, didvyris tapo Lenkijos patrio-

tui ir nebeatsiejo savs nuo jos, ne nuo Lietuvos, ne nuo besirpinanijjos valstybingumo atkrimu ir gynimu. Pirmiausia todl, kad prarado savolietuvikj savimon, perm svetimj kalb bei kultr ir j valstybin-

gumo krimo idjas. I dalies tai paaikina, kodl viena galingiausi RytEuropoje valstybi Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, sudariusi sjungasu kur kas maesne ir silpnesne Lenkija, per kelet imtmei i partnerstapo paprasta Lenkijos provincija ir lugo drauge su ja. Ir ne tik tai, bet irt galingj LDK sukrusi lietuvi tauta pamau liko name savo valstyb-je ir buvo net nustumta prie praties ribos. O juk atrod, kad viskas tur-jo bti atvirkiai, nes nuo Jogailos laik Lenkijos karaliais daugiausia buvorenkami LDK didieji kunigaikiai. Tad, atrodo, ne Lietuva turjo bti

1 T. Kosciukos laikas. Kongreso biblioteka. Washington, Nr. DK-435-5 // Lietuva.1941 m. sausis. Nr. 1, p. 9.

Pamstymai

ALGIMANTAS LIEKIS


74/74

82 LIETUVI TAUTA

sulenkinta, o Lenkija sulietuvinta. Bet ne. Kunigaiki ir unijin Lietu-v Lenkija savo takon pajung, polonizavo ne ginklu ir prievarta, o gud-rumu ir agresyviu savo tautikumu. Tai, kad lenkai buvo ne tik savo tautos,

bet ir valstybs patriotai, lm ir tokia aplinkyb, jog j valstyb formavositik pai lenk gimini emse, jog Katalik banyia buvo paversta vals-tybine Lenkijos banyia, lenk valdov nagiu, net pati religija tapo tarsilenkika, jog lenk valdantysis luomas feodalizmo laikais bajorai, didikaiiliko lenkikai kalbantys ir lenk kultros gynjais, tad ir lenkai, kata-likai, Lenkija buvo tap sinonimais vis luom monms valdantiemsir valdomiems.

Lenkija, kaip ir Rusija, kaip ir kitos didelmis tautomis ir valstybmis

tapusios, vartojo tik vien kalb, vien Diev garbino ir vienam valdovuitarnavo. Lietuvoje toleruotos visos kalbos ir religijos, ir tai ved irgi pra-tin. Tad ir tas tolerantikasis lietuvis, pateks lenk terp, taps kad irkaraliumi, ypa sigalint bajor luomo demokratijai, bdavo priverstas, kaipsakoma, giedoti j giesm, tikti lenkams. I dalies dl to daugelis i lie-tuvi kilusi lenk karali, karo vad, mokslo vyr labiau imdavo rpintisLenkija negu savo gimdytoja Lietuva. Kita vertus, daugelis lietuvi val-danij teturjo menk tautins savimons jausm. Daugelis j buvo dr-

ss kariai, bet dl to menko tautinio jausmo lengvai pasiduodavo svetimjtakai. Tam turjo reikms, kad lietuvi tautos ikilieji, valdydami kelis-kart didesnes tautas, buvo priversti laviruoti, kalbti vietini kalba ir netperimti j tikjim. Tad Lietuvos valdantieji, susijung su Lenkija, nematnieko pavojingo perimdami jiems jau gerai pastam lenk kalb, labaijau panai t pai slav gud, rus, ukrainiei kalb. Lietuvos val-dantieji nesuvok savo lietuvi kalbos reikms, atidav svetimaliams len-kams ir banyias, nesukr savos, lietuvikos vietimo ir studij sistemos.

Per kelet imtmei Lietuvos valdantieji prat, kad svarbiausia yravalstyb, jos dydis, i dalies ir sjung su Lenkija irjo kaip savotiksavo teritorijos padidinim, siek bet kokiomis slygomis gauti sost, onepais, ar dl to sustiprs Lietuvos valstyb ir jos branduolys lietuvitauta; taut sivaizdavo tik kaip valdanij luom tai bajorai ir didi-

Documents

Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai (2)