Algimantas LIEKIS

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGAISTORIJOS APVALGA

(IKI 1939 M.)(IKI 1939 M.)

juodiejilietuvos istorijos puslapiai

i-ii

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA

(IKI 1939 M.)

M. K. iurlionis. Aukuras

ISSN 1392-8465ISBN 978-9986-795-67-4

2PRATARM

Apie Lietuvos ir Lenkijos valstybi santykius daug paskelbtamokslo ir populiari darb. Taiau iki iol beveik nenagrinti tiesantykiai lietuvi Tautos ir jos sukurtos Lietuvos valstybs, lenk irLenkijos vaidmens lietuvi Tautai ir savarankikai Lietuvos valsty-bei poiriais lietuvi Taut ir jos Valstybs savarankikum lai-kant svarbiausiu visos veiklos matu. Daugeliui lenk istorijos tyrj,velgiani tuos laikus, kai Lietuva susijung su Lenkija, pro savotautos ir valstybs prizm, tai klestjimo ir didybs laikai, o lietu-viams j valstybs ir paios lietuvi tautos lugimo metai. Lietu-vi beveik nenagrinta, ar Lietuvai tokia sjunga su Lenkija i visobuvo btina. Kas j nulm ir k i tos sjungos laimjo lietuvitauta ir jos sukurta valstyb, kiek buvo ir yra pagrstos lenk ovinis-t pretenzijos Ryt Lietuvos emes? Ir daugel panai klausimatsako istorikas dr. Algimantas LIEKIS veikalo JUODIEJI LIE-TUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI pirmuose dviejuose tomuose(T. I: Lenk skriaud lietuviams istorija (iki 1921 m.). Vilnius,2011. 506 p.; T. II: Lenk skriaud lietuviams istorija (19211939 m.). Vilnius, 2011. 458 p.), jau ileistuose mokslo knyg (kn.XIV ir XV) serijoje Lietuvi tauta.

Knygos parengtos remiantis archyviniais ir literatriniais alti-niais ir, be abejons, praturtins ne tik painim, bet ir pads moksli-ninkams, politikams, mokytojams ir visiems kitiems, kurie domisilietuvi ir lenk santykiais, pads ir paiai lenk tautinei mau-mai suvokti, kas ji buvo ir yra lietuvi emse, Lietuvos valstybje.

Kadangi knygoms nepasisek surasti rmj, jos ileistos tik pokelis imtus egzempliori tirau, todl daugelio skaitytoj pageida-vimu ioje knygelje ir perspausdiname i mint pirmj dviejAlgimanto Liekio knygos tom Baigiamuosius pamstymus, ku-rie, manytume, atskleidia veikalo turin ir atliktos lietuvi ir lenksantyki raidos tyrim esm ir vertinimus.

Leidjai

3LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOSAPVALGA (IKI 1921 M.)

Tv, broli, seser, kaip ir kaimyn, daniausiai nepasiren-kame. Ir jie yra tokie, kokie yra. Tik galime nusprsti, ar bend-rauti su jais ar ne. Kiek sudtingiau tautoms ir valstybms. Maty-ti, Praamiui kakuo nepatiko lietuviai, kad j, seniausios Euro-pos tautos, kaimynystje leido sikurti slav geniai lenkams,turintiems unaro, ambicij daugiau negu, kaip sakoma, amu-nicijos. O gal Praamis man, kad gyvendami kaimynystje susi-biiuliaus ir i t toki skirting taut gal kas gero ir ieis. Benenuo X a. jis jau leido kartkartmis ir patiems vieni kitus dau-giau painti.

Lietuvi bta labai drsi neretai j raiteli briai perskros-davo skersai ir iilgai lenk gyvenamas emes. Daug apsikrikti-jusi lenk nusprend keryti lietuviams ir 1226 m. pasikviet pa-gal sien su jais ir lietuvi bendrageniais prsais Mozrijoje, Kul-mo emje sikurti Palestinoje gerokai sutalyt Kryiuoi ordi-n, kad gint lenkus ir i lietuvi grobt turtus. Kita vertus, len-kai vylsi, kad kryiuoi kardu jie ne tik sigals didiulse lie-tuviprs emse, bet ir pelnys Romos popiei malon.

Popieius Inocentas II apkriktytoje Europoje 1141 m. pa-skelb bul, kuria kviet visus riterius kar prie pagonis pr-sus, lietuvius, o po keleto met naujasis Popieius Inocentas IIIsavo bule pareikalavo i krikionik Europos valdov net ne-parduoti lietuviams, prsams geleies ir prane, kad ukariau-tas lietuvi ir prs emes paveda valdyti lenk Gniezno arkivys-kupui (neaiku, kas ir kada popieiams suteik teis skirstyti, kamvaldyti svetim krat emes). O ir vliau popieiai vos ne kas-met skelb vis naujus kryiaus ygius prie lietuvius ir prsus.

Lietuvius i iaurs puol ir kitas krikioni ordinas kalavi-juoi, sitaiss gentaini latvi emse. Taip i vienos puss spau-diami kalavijuoi, i kitos lenk ir kryiuoi, vis labiau jiems

4pralaimint jotvingiams ir prsams, besikurianiai Lietuvos valsty-bei vienintelis talkininkas ir teliko ryt slav tautos, sikrusios bu-vusiose balt emse, kurioms taip pat teko kovoti su besiverian-iomis i piet ir ryt mongol totori ordomis. Ir nors tos tau-tos, kaip ir lenkai, buvo jau X a. pabaigoje apsikriktijusios, betsuprato, kad tik vienoje valstybje su lietuviais pajgs apsiginti.

Ir ne tik nuo mongol totori. Vis labiau gras ir VakarEuropos valstybs, klusnios Romos Popieiui, kuriam Konstan-tinopolyje sikrs atsiskyrusios vadinamosios Ryt krikioniBanyios patriarchas buvo prieas, kaip ir jam paklususios rytslav tautos. O kadangi dalis j, kaip gud, rus, ukrainiei, bu-vo Ryt krikionybs staiatikybs ipainjos ir jo Lietu-vos valstybs sudt, tai ji ir tapo klitimi Romos popieiams, ku-rie plt savo valdas ir tak ryt slav tautose. Ir nuo 1260 m.popiei bulse jau kvieiami riteriai kar ne tik prie pagonislietuvius (prsus jau baigiant nukariauti), bet ir prie kitatikiusrusus, o jau 1264 m. Popieius Urbonas IV net paada ekijoskaraliui atiduoti jam visas lietuvi, rus emes, kurias tik jis nu-kariaus (koks dosnumas!). I dalies tai paaikina, kodl kryiuo-iai versi Lietuv, ud ir naikino krat, bet niekur nepasta-t n vienos banyios jie siek tik sunaikinti, pavergti Lietu-vos valstyb, nes tik jai lugus buvo galima tiktis Romos popie-i valdion sugrinti ir ryt slavus.

Lietuva buvo katalikybs raktas, o kartu ir Vakar valstybitakos pltros Rytus raktas. Tai puikiai suprato Lietuvos kara-lius Mindaugas, kuris nors ir prim krikionyb ir daug kratogyventoj apkriktijo, pastat banyi ir kr net atskir Lietu-vos Katalik banyios provincij, bet dl to nesusilpnjo kry-iuoi ir lenk verimasis Lietuvos valstybs emes kataliky-bs apatalus piktino, kad krate nepersekiojami kitatikiai, kadvalstybs ryt emse klesti staiatikiai, kad daugelis lietuvi ku-nigaiki vietinink ypa rytini slav emse ir patys priimastaiatikyb; dar neapsikriktij didikai ir bajorai, pirmiausia e-

5maii, buvo nepatenkinti, kad karalius Mindaugas dav daugemi katalik vyskupui ir kunigams. Ypa emaiiai, bijodami,kad krate nesigalt svetimaliai kunigai, vyskupai, vienuoliai,ir organizavo smoksl prie karali Mindaug. Bet, pagal dau-gel istorini altini, uvus jam kaip smokslo aukai, krikiony-b, pirmiausia staiatikyb, Lietuvoje plito ir toliau. Stiprjo irLietuvos valstyb. Tuo tarpu kaimyn Lenkija buvo draskoma vi-dini nesutarim, silpo. Maa to, ji nesulauk tiktos paramos iKryiuoi ordino, kuris tik plt savo valdas, prisijungdamas Vys-los emup, daugel teritorij pagal Baltijos jr, m grasinti irpaios Lenkijos ilikimui.

Nelabai gerai Lenkijai klostsi reikalai ir su ekija, Vengrija,nors su jomis ir turjo unijines sutartis, bet n viena j nesilaikir elgsi taip, kaip pirmiausia tik joms paioms bdavo naudinga.Ypa tokia padtis jaudino lenk Katalik banyios hierarchus,kurie skelbsi Romos popiei atstovais kovoje prie pagonis iratskilusius nuo popiei Ryt slavus. Popieiui ir lenkams ypanerimo kl tai, kad 1317 m. Lietuvos Didiojo kunigaikio Ge-dimino ir jo snaus Liubarto pastangomis buvo steigta LietuvosDidiosios Kunigaiktysts staiatiki metropolija su centru Nau-garduke. J 1353 m. atkr kiek pertvarks Didysis kunigaiktisAlgirdas. Tuo metu jau per 40 LDK kunigaiki su pavaldiniaisbuvo prim staiatikyb.

Taip Lietuvai baigiant islysti i Romos krikionybs sferos,pamaius, kad ginklu neveiks lietuvi, Popieiui laiminant lenkhierarchai msi vykdyti nauj iaurs ir ryt politik: siektiveikti stiprjani Lietuvos valstyb taikiu bdu, pajungti jsavo ir popiei interesams, o kartu pajungti popiei valdiaiir ryt slav tautas, priklausiusias Lietuvai. Tam turjo pasitar-nauti senbernis Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila jis apves-dinamas su dvylikamete Lenkijos karalaite Jadvyga, mirusio Len-kijos karaliaus Liudviko i vengr dukra. Tiesa, ji nuo vaikystsbuvo suieduota su Austrijos sosto paveldtoju Vilhelmu, bet tuo

6metu lenk vyskupams ir ponams, taip pat Popieiui buvo svar-biau pajungti savo takon Lietuv.

Atjojusi Vilni lenk vyskup ir pon pasist pirli si-lymas sudomino Jogail: jauna mona ir dar priedo Lenkijos ka-rna Tiesa, u t monel, kaip buvusi austr princo Vilhel-mo suadtin, teks sumokti 200 000 auksin netesyb, taip patperduoti Lenkijai dal ukrainiei emi, sujungti Lietuvos Di-dij Kunigaiktyst su Lenkijos karalyste, leisti lenkams apkrik-tyti dar neapsikriktijusius lietuvius. Visa tai kiek baugino.

Jogailai monas dar sil savo dukr Maskvos Didysis kuni-gaiktis. Taiau patarjai, tarp kuri buvo ir neseniai i Kryiuo-i ordino sugrs pusbrolis kunigaiktis Vytautas, brolis Skir-gaila ir kiti, labiau pritar lenk silymui: pirmiausia, sivaizduo-ta kad, Lietuvai susijungus su katalikika Lenkija, Lietuva taippat taps krikionika karalyste, tuomet jos nebegals pulti kry-iuoiai kaip pagonikos ir valstyb taps dar galingesn (Jogailasak: koks skirtumas kuri valstyb prie kurios prisijungia), neskaralius bus lietuvis ir t. t. Be to, kaip nemaai kas ir iandiensako, pagal an met paproius, mirus mariai jos turtai turda-vo likti jaunikiui ir uovei. Kadangi Jadvyga buvo karalien, taiir Lenkija, bent pus jos emi turjo atitekti Lietuvos valstybei Lenkijos uovei. Ar buvo pasirayta t vedyb sutartis, taip patdl abiej valstybi sjungos, ar tik buvo Jogailos vedybiniai si-pareigojimai Jadvygos motinai Vengrijos karalienei Elbietai, kolkas nerasta nei viena, nei kita patvirtinani dokument.

Apie tai, kad Krvoje (1385 m.) buvo pasirayta ne tarpvals-tybin, o tik personalin vedyb sutartis, iandien sutinka dau-gelis tyrj. Apie tariamai buvusi tarpvalstybin sutart lenkhierarchai ir ponai pradjo kalbti prasidjus Lietuvos lenkini-mui, ypa Liublino unijos pasiraymo metais, kad pateisint Len-kijos siekim inkorporuoti Lietuv savo sudt. Kad Krvos uni-jos dokumentai surayti taip, kaip reikjo lenk vyskupams, ku-rie i tikro tuomet ir vald Lenkij, lyg patvirtint, jog kai kurios

7uuominos apie juos rastos Krokuvos kapitulos, bet ne karaliaus,valstybs, kaip kiti svarbs valstybiniai aktai, archyve.

Bet tai, kad Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila gavo Lenki-jos karn ir monas karalien Jadvyg, kad sutiko, jog lenkkunigai ir vienuoliai apkriktyt (1387 m.) dar neapsikriktiju-sius kai kuriuos Lietuvos valstybs kratus, abejoni lyg ir neke-lia. Kaip nekelia abejoni, kad ir pagonys lietuviai apie krikio-nyb gerai inojo dar nuo karaliaus Mindaugo laik, kad didiojij dalis jau buvo apsikriktij Ryt krikioni banyiose.

Tik kai Jogaila sileido lenk dvasininkus Lietuv, jie ir jmetratininkai, nordami ikelti savo svarb Europai ir Popie-iui, m skelbti, kad es jie buvo pirmieji apatalai pagonikojeLietuvoje, nutyldami, jog daugiau kaip prie imtmet, kara-liaus Mindaugo laikais, daug karalysts moni buvo prim irRomos katalik tikjim. Deja, ir popieiams, ir pasiglemti Lie-tuv svajojusiems lenkams tai prisiminti buvo nenaudinga. Irjie stengsi falsifikuoti diding Lietuvos praeit, kad rodyt tuostariamus savo nuopelnus apkriktijant lietuvius. Ir lenk hie-rarchai stengsi lietuvius popieiams ir Vakar valdovams pavaiz-duoti vos ne laukiniais, o save svarbiausiais katalikybs gynjaisRyt Europoje. Bet, n vieno nesurad nukankinto (ypa lenko)dl krikionybs, tuoj po Jadvygos mirties (1399 m.) msi jventja, apatale, pagoni lietuvi kriktytoja skelbti. Nors ir te-inoma bene apie vienintel jos apsilankym Lietuvoje.

Karalien Jadvyg padaryti ventja pirmiausia msi arki-vyskupas Zbignevas Olesnickis (Zbigniew Olenicki) (tas, kurispo trij deimtmei, spjama, organizavo Vytauto Didiojo ka-rnos pagrobim). Jis Romon nugabeno reikalingus dokumen-tus, bet po jo, ypa Lenkijos valdovams toliau nepasirpinus, Jad-vygos kanonizacija buvo umirta ir tik 1949 m. balandio 22 d.lenk kardinolas Adomas Sapiega, i dalies nordamas sovietamsir j sjungininkams priminti apie tariamai buvusios Lenkijos ga-lyb, Romoje i naujo ikl karaliens Jadvygos, kaip Lietuvos

8kriktytojos, kanonizacijos byl. Irlenkas Popieius Jonas Paulius IIdar pirmaisiais savo popieiavimometais (1987 m.) paskelb Jadvy-g palaimintja, o po deimtmeiovl tas pats lenkas Popieius(1997 m. birelio 8 d.) Krokuvojepaskelb j ir ventja. 2010 m. pa-baigoje jos kaul gaballis atve-tas ir padtas Vilniuje Pranciko-n banyios altoriuje.

Lietuvos valdovai,tardamiesiKrvoje su lenkais, elgsi neapgal-votai: jie tarsi su jais ne kaip sulygiais partneriais, o kaip kuni-

gaiktysts, tegu ir Didiosios, atstovai su karalysts atstovais.O tuo metu Vakaruose kunigaiktyst traktuota kaip karalys-ts dalis, vadinasi, ir Lietuva lyg sutiko eiti Lenkijos karalystssudt; sutiko leisti ir savo krato apkriktijimu, vietimu rpintislenk kunigams ir vienuoliams ir pan. Tad tok susitarim dauge-lis lenk, pirmiausia dvasinink, suprato kaip Lietuvos sulenki-nimo susitarim. Todl ir Lietuv atvyk lenkai dvasininkai r-pinosi ne tiek Kristaus mokslo skelbimu, kiek krato lenkinimu,sau turt kaupimu.

Tkstanius hektar ems ir imtus valstiei Lietuvos valdo-vai dovanojo vyskupams ir kunigams. daugel kit ali kataliky-b atjo kaip varg gynj religija, o Lietuv kaip pon, feoda-l lenk viera. Bet kadangi daug kur apie krikionyb jau buvonuo seno inoma, tai, kaip ir emaitijoje, mons reng sukilimusne prie krikionyb, bet prie jos skelbjus feodalus vyskupus,kunigus, vedanius dar iki tol neregto sunkumo baudiav.

Vis didjant lenk katalik hierarch ir pon kiimsi Lie-tuvos valstybs vidaus reikalus mat ir Vytautas Didysis ir, jaus-

ArkivyskupasZbignevas Olesnickis

9damas savo klaid, kad iki to reikiamai lenkams nepasiprieino,ypa po pergals algiryje, m iekoti bd, kaip atkurti Lietu-vos nepriklausomyb, atskirti Lietuvos Vilniaus, emaitijos vys-kupijas nuo pavaldumo lenk Gniezno arkivyskupui.

Atkurti Lietuvos valstybs savarankikum Vytautas Didy-sis kai kuri Vakar Europos valdov silymu nutar vainikuo-damasis karaliumi. Karalyst nebna pavaldi kitai karalystei.Ta inia sukl didel nerim lenk ponams, o ypa Katalikbanyios hierarchams, Popieiui: Lietuvai atsiskyrus nuo Len-kijos, sustot staiatiki vertimas katalikais, o gal ir vl net im-t plstis j taka Vakarus. Maa to, Lietuvos karalystje irKatalik banyia turt bti paskelbta atskira provincija. Ta-da, itrkus i lenk hierarch valdios, liautsi ir krato lenki-nimas, o ir pati Lenkija vl tapt nebereikminga nei Europai,nei Popieiui.

Lietuvos savarankikumo atgavimas bt reiks tarsi rakto ryt slav emes praradim, Popieiaus plan lugim ir jo di-plomatijos pralaimjim. Tad ir imtasi visokiausi intrig priekarali Vytaut Didj, Lietuv, bet pamaius, kad visos jos ma-areikms, tuomet, anot kai kuri istorini altini, mintasisGniezno arkivyskupas, kardinolas Zbignevas Olesnickis (kara-liens Jadvygos paskelbimo ventja iniciatorius), gavs Popie-iaus pritarim ir organizavo karaliui Vytautui veamos karnospagrobim. O jos neatveus, teko ataukti ir Vytauto Didiojokarnavimo ikilmes. Netrukus jis mir (1430 10 27).

Karaliaus Vytauto Didiojo siek ilaisvinti Lietuv nuo ry-i su Lenkija mgino gyvendinti naujasis Lietuvos Didysis ku-nigaiktis Jogailos brolis vitrigaila. Bet prie j buvo mesta Len-kijos ir unijai itikimos Lietuvos kariuomens dalis ir 1435 m. m-yje netoli Ukmergs (Pabaiske) buvo veikta vitrigailos sava-rankikos Lietuvos alinink kariuomen ir Didysis kunigaiktisbuvo priverstas gelbtis jis pabgo savo pilis Gudijoje ir Uk-rainoje. Daugelis t, kurie rm vitrigail, kurie prietaravo Lie-

10

tuvos sjungai su Lenkija, buvo nuudyti, itremti, udaryti ka-ljimus. Valdia Lietuvoje vl atiteko unijininkams. Kai LietuvosDidysis kunigaiktis ygimantas Kstutaitis pamgino tsti Vytau-to Didiojo Lietuvos savarankikumo atkrimo politik, jis 1440 m.kovo 20 d. 1enk smokslinink buvo nuudytas besimeldiantisTrak pilies koplyioje (pagal kai kuriuos altinius prie smoksloypa daug prisidjo lenk Katalik banyios hierarchai).

Sustiprjus Maskvos kariuomens verimuisi rytines Lietu-vos emes, buvo vis sunkiau apginti jas. Lenk ponai ir hierar-

Lietuvos Didioji Kunigaiktyst (13921430 m.).

11

chai vis atkakliau m reikalauti i Lietuvos pasirayti sutart dlabiej valstybi su vienu valdovu sujungimo. Tik po tokio susi-jungimo lenkai adjo padti lietuviams kovoti su Maskvos ru-sais.

Maskvos Didioji Kunigaiktyst (14251462 m.).

12

Apie abiej valstybi susijungimo btinum lenk hierarchnurodymu buvo skelbiama i katalik banyi sakykl. Skleistiir gandai, kad tas, kas prie unij, tas ir prie katalikyb, tas Maskvos nipas.

Katalik banyia negailjo pastang, kad Lietuva sijungt Lenkijos sudt ir todl, kad tai stabdyt spariai Lietuvoje plin-tant protestantizm. Daug moni, nepaisydami kunig ir vie-nuoli grasinim, pereidavo protestantizm, ypa Vilniuje ir e-maitijoje, dl to, kad protestant kunigai ir ventj Rat skel-b, ir vaikus mok lietuvikai, nebuvo tarp j toki feodal kaiptarp katalik kunig ir vyskup. Tas tikjimas viskuo buvo de-mokratikesnis u katalik, tai buvo paprast moni religija. Betkartu su protestantizmu plito ir prieikumas Lenkijai, kaip len-k vieros prievartinei nejai, baudiavos gynjai.

Ilaikyti Lietuv katalikik buvo galima tik esant stipriai jossjungai su Lenkija. Toki nuomon rm ir popieiai. Tad tarpuoliausi Lietuvos (kurioje, be staiatikybs, m spariai siga-lti ir protestantizmas) jungimo Lenkijos sudtin alinink ir buvolenk Katalik banyia, jos agentai Lietuvoje vyskupai, kuni-gai, vienuoliai. Tad lenk hierarch, pon iniciatyva, panaudojusvisus t laik propagandos ir papirkimo metodus, dl tariamaiabiej valstybi sujungimo btinumo ir didels naudos, kuri poto patirs pirmiausia Lietuva, 1569 m. liepos 4 d. Liubline Lietu-vos atstovai, spaudiami ir Lenkijos karaliaus ygimanto Au-gusto, buvo priversti pasirayti gding ir prating Lietuvossavarankikumui unijos akt, pagal kur Lietuva jau tapo Len-kijos provincija, neturinti teiss net savo valdovo rinktis, ir te-buvo tik Lenkija vadinama. Liublino akto 3 paragrafe nurody-ta, kad po jo pasiraymo Lenkija ir Lietuvos Didioji Kunigaik-tyst tapo vienalytis knas, taip pat viena bendra neiskiriamavalstyb, kuri i dviej valstybi ir taut susidar ir susijung vien taut... 5 paragrafe tvirtinta, kad LDK panaikinamas Di-diojo kunigaikio rinkimas, klimas ar inauguracija. Negana

13

to, pagal akto 4 paragraf karaliaus rinkimai galjo vykti tik Len-kijoje ir jis vainikuojamas tik Krokuvoje. Kitaip sakant, Lietu-va turjo tapti paprasta Lenkijos provincija. O 14 paragrafe nu-rodyta, kad vadovaujantis abipusika meile lenkai gali Lietu-voje sigyti emi ir kito turto, uimti bet kurias valstybines vie-tas, kaip ir lietuviai Lenkijoje (iki tol lenkams, kaip svetimaliams,dirbti ir sigyti ems Lietuvoje draud Lietuvos Statutas, norsformaliai jis liko veikti Lietuvoje ir po Liublino unijos pasiray-mo). Ir t. t. Aktas baigtas grasinimais, kad jei kas nenort laiky-tis tos sutarties, tai prie toki al, prie tok asmen stosimekaip prie ms sujungt taut prie. Visa tai priesaika parei-gojame save ir ms palikuonis daryti, laikytis ir ipildyti. O visiia nutarti dalykai negali bti niekada lieiami, keiiami nei JoKaralikosios Didenybs, nei pon taryb, nei vis luom ir e-mi pasiuntini, nei pagal bendr susitarim, nei atskirai, bet am-ini, nepakeisti ir galiojantys turi bti. Dar Liublino akto pasira-ymo dienomis Lenkija ugrob ir dideles LDK teritorijas dabar-tins Ukrainos ribose.

Liublino unijos aktas savo esme prilygo po keleto imtmeiLietuvos pasiraytai sutariai su hitlerine Vokietija dl pastarajaiperleidimo Klaipdos ir jos krato ir su SSRS dl jos karini ba-zi, o vliau jungimo SSRS sudt dokumentams.

Nuo Liublino unijos pasiraymo Lietuva kaip valstyb i tik-ro inyko i pasaulio emlapi ir tarptautini dokument. Jibuvo minima jau tik kaip Lenkija, nors dar kai kuri autono-mini teisi isaugojo. Bet ir j bt netekusi, jeigu bt sigal-js Lenkijos seimo 1791 m. gegus 3-ij patvirtintas Valdymostatymas, vliau lenk ovinist pavadintas konstitucija. Jospaskelbimo data veniama Lenkijoje. Nuo 2010 m. ir LietuvosRespublikos Seimo nutarimu tarp atmintin dien Lietuvoje irginurodyta minti vadinamj Gegus 3-iosios konstitucij ir tpai met spalio 20-osios Abiej taut sipareigojimus, nestie dokumentai es reikmingi ir XXI a. Lietuvai, ir Europos

14

Pirm

j g

alin

gosi

os L

ietu

vos

vals

tyb

s e

mi

ap

ipja

usty

m

pad

ar

bro

liai

lenk

ai k

aral

ius

yg

iman

tas

Aug

usta

s(1

520

1572

m.)

, nor

s ir

kil

s i

ged

imin

aii

, b

et g

yn

tik le

nk

inte

resu

s. L

enka

i, pa

sina

udoj

su

nkia

is li

etuv

i k

arai

ssu

rus

ais,

156

9 m

. lie

pos

prad

ioj

e ka

raliu

s le

ido

lenk

ams

okup

uoti

Lie

tuvo

s U

krai

n ir

pri

vert

L

ietu

vos

atst

ovus

Liu

blin

e pa

sira

yti

pra

tin

gj

unijo

s ak

t, p

agal

kur

Lie

tuva

neb

etek

o ne

t te

iss

rin

kti s

avo

vald

ovo.

15

Po L

iubl

ino

unijo

s ak

to p

asir

aym

o tik

Len

kija

ben

urod

yta

Eur

opos

em

lap

iuos

e ir

tar

ptau

tiniu

ssa

ntyk

ius

regl

amen

tuoj

ani

uose

dok

umen

tuos

e, ir

isto

rijo

s da

rbuo

se. G

alut

in L

ietu

vos

vals

tybi

ngum

ou

dusi

nim

tu

rjo

tei

sint

i vad

inam

oji 1

791

m. g

egu

s 3

d. k

onst

ituci

ja.

16

Sjungai, ir pasauliui. Taiau i tikrj daugeliui lietuvi tie do-kumentai ir jiems atminti skirtos dienos tai tik savotikos Pad-kos dienos Aukiausiajam, kad tie dokumentai nebuvo gyven-dinti, nes gegus 3 d. statymas praktikai turjo galutinai gy-vendinti Liublino unijos sumanytoj tikslus: sulenkinti, itrintii istorijos lietuvi taut, ugniauti dar dalies jos vaik siekiusturti savo valstybingum.

Gegus 3-iosios konstitucija buvo ingsnis atgal ir teisinsminties poiriu, palyginti su daugiau kaip imtmetis senesniuLietuvos Statutu (bt buv rimiau, jei ms Seimas atminti-n dien sra bt trauks Lietuvos Statuto primim), su Va-kar Europos ir pasaulio teisins minties paanga: toje lenk kon-stitucijoje toliau buvo teisinta luomin santvarka, bajor viepa-tavimas, tuo tarpu visame pasaulyje jau gana garsiai tada dekla-ruotos mogaus laisvs ir taut apsisprendimo teiss. Pavyzdiui,1789 m. Pranczijoje paskelbta mogaus ir pilieio teisi de-klaracija; Anglijoje jau prie imtmet buvo gyvendintos parla-mentizmo idjos ir pan.

Gegus 3-iosios statymu mginta valstyb vl sugrinti viduramius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimum (iki tol, ikiLiublino unijos jis bdavo renkamas Lietuvoje Didiuoju kuni-gaikiu, Lenkijoje karaliumi).

Tai buvo ir vienas netolerantikiausi valstybini dokumentir kit religij atvilgiu. Pirmame jos straipsnyje Viepataujantireligija skaitome: Tautos viepataujanti religija yra ir bus Ro-mos katalik ventas tikjimas su visomis jo teismis. Perjimasi viepataujanio tikjimo (suprantama, katalik A. L.) kurnors kit yra draudiamas ir baudiamas kaip apostaz. Antra-me straipsnyje Bajorai ir emvaldiai parayta: [...] bajor luo-mui ikilmingiausiai utikriname visas teises, laisves, prerogaty-vas bei pirmenybes privaiame ir vieajame gyvenime, o ypa pa-tvirtiname, utikriname ir nelieiamais pripastame statymus,statutus ir privilegijas .

17

Tik bajor luomui buvo garantuojamos visos laisvs ir teiss.Skyriuje Valstieiai ir valsionys nurodyta, kad jei dvarininkassudar kokias sutartis su savo emi valsionimis, jau niekasnegals t sutari pakeisti. Ir toliau: Tokiu bdu dvarininkamsgarantav visokeriop naud, kuri jiems teikia valsionys, ir no-rdami veiksmingiau paskatinti krato moni skaiiaus gausji-m, skelbiame visik laisv visiems monms, tiek naujai atvyks-tantiems, tiek tiems, kurie [...], vos eng lenk em, turi visi-k laisv usiimti savo amatu. Kitaip sakant, tik atvykliams ama-tininkams buvo adama laisv usiimti savo amatu.

Kaip sakyta, prajusiais laikais dvelk ir straipsnis apie kara-li: [...] Lenkijos sost norime turti ir nusprendiame bsiantrenkam i kilmingos gimins visiems laikams [...]. Bsimj Len-kijos karali dinastija prasids Frydricho Augusto, dabartinio Sak-sonijos elektoriaus, asmeniu, kurio vyrikos lyties pdiniams delumbis (gimusiems) skiriame Lenkijos sost. Po tvo sostan turiengti vyriausiasis viepataujanio karaliaus snus. O jeigu da-bartinis Saksonijos elektorius neturt vyrikos lyties palikuoni,tada vyrikos lyties pdinysts linij Lenkijos soste turi pradtivyras, kur elektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai [...].Karaliaus asmuo yra ventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savai-me nieko nedarydamas, prie taut u niek negali bti atsakin-gas. Jis privalo bti ne patvaldiu, bet tautos tvu ir galva, ir tokiuj statymas bei i Konstitucija pripasta ir skelbia [...]. Visi vie-ieji aktai, tribunolai, teismai, magistrantros, monetos, antspau-dai privalo eiti karaliaus vardu [...]. Ir t. t.

Gegus 3-iosios vadinamoji konstitucija buvo priimta tikdalyvaujant maai daliai atstov i Lietuvos, ja, kaip rayta, siek-ta visikai panaikinti LDK kaip valstyb. Tai sukl didel pasi-piktinim Lietuvoje, ir todl lenk seimas ir karalius StanislovasAugustas, nordami kiek nuraminti Lietuv, t pai met spa-lio 20 d. prim mintj dokument Abiej taut tarpusaviosipareigojimai, kuriame nurod, kad kai kuriose centrinse

18

bendrosios valstybs institucijose dirbt po lygiai atstov i Len-kijos ir Lietuvos. Tai Ido, Karo komisijos, o Policijos tredalisi Lietuvos. Bet sipareigojimuose nebuvo n odio apie LDKsavarankikum. Tik Lenkijos ir nurodyta, kad bus daroma tiktai, kas naudinga bendrai ir nedalomai Respublikai, ir kad uni-jos aktai yra nelieiami, kaip gegus 3-ij priimtas Valdymostatymas. Vadinasi, vl buvo patvirtinta , kad teisin gali teturivadinamoji konstitucija. O pagal j visa statym leidiamoji ga-lia priklaus tik Lenkijos seimui, o karaliui vykdomoji. Tad, ne-pakeitus anksiau priimtos konstitucijos, neapibrus LDK vals-tybingumo bendroje valstybje, nenurodius, kad tos valstybssuverenas yra ne tik lenk tauta, bet ir lietuvi, paskelbtieji spa-lio 20-osios sipareigojimai buvo tik pigus lenk pon ir hie-rarch triukas pagonims nuraminti. O tai, kad spalio 20 d.sipareigojimuose jau paadama ir LDK leisti kai kuriose val-dios institucijose po lygiai su lenkais nari, parodo, jog jau tadalenkai irjo Lietuv kaip savo provincij, o ne kaip partne-r. Kokia nepriklausoma valstyb pakst kit valstybi nurody-mus, kiek kurioje savo institucijoje turti darbuotoj? Net SSRSokupacij metais Kremlius neribojo daugelio valdymo institucijdarbuotoj skaiiaus.

Diskutuotini atrodo ir mintojo LR Seimo balsavimo mai-nos sutampuoti argumentai, jog t Gegus 3-iosios konstitu-cij btina teisinti, kad galtume pretenduoti LDK palikim,kaip tariamai buvus labai paang. Taiau kas tik rimiau susi-pasta su tuo dokumentu, pamato, kad jis daugiau rodo tuome-tin net valstybs valdymo sampratos atsilikim, moni beteisi-kum negu paang. Be to, dabar auktinami tie Gegus 3-io-sios dokumentai ne sustiprina teisi LDK paveld, bet dar su-menkina, nes juk teisiniu poiriu, kaip minta, sudarius Liubli-no unij (1569 m.) Lietuva prarado nepriklausomyb, nepaisant,kad daugelyje srii dar ir tvarksi savarankikai. Kita vertus,kai kas mano, kad ms rinktieji atstovai, savo statymu paskelb-

19

dami Gegus 3-ij atmintina diena, kartu tartum prats tosunijos su Lenkija galiojim ir tuo idav ms Nepriklausomyb,paneig Vasario 16-osios Akt, jo nuorod, kad atkuriama Lie-tuvos valstyb su sostine Vilniuje, kad Lietuva yra atskiriamanuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis.

Remiantis Vasario 16-osios nuostatomis buvo priimta ir pa-tvirtinta ir dabartin Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tad irgirdti nuomoni, kad seimnai, nubalsav Gegus 3-iosios Val-dymo statymo primimo dienos paskelbim atmintina, kaipir jos propagandistai istorikai globalistai ir lenkintojai, paeidir iandienin Lietuvos Respublikos Konstitucij ir todl turtbti baudiami, kaip ir tie, kurie Lietuvos isigelbjim mattarybini taut eimoje, kurie auktino ir auktina 1940 m. lie-pos 21 d. ir vlesnius vadinamojo Lietuvos liaudies seimo nutari-mus dl Lietuvos stojimo TSRS taut eim, LTSR konsti-tucijos paskelbimo ir pan. Kitaip sakant, pateisina savarankikovalstybingumo sunaikinim.

Dl istorijos propagandos supolitinimo, jos pajungimo atitin-kamiems globalikiems didij taut ir valstybi interesams, ESinteresams, vis kartojant, kad tarsi mums didiausias pavojus vistebegresia tik i Ryt, i dalies atbukina budrum prieintis irpasitaikaniam blogiui i Vakar. tai ir iandien nemaai kasvaizduojasi vos ne patriotai es, nors j pastangomis ir buvo pri-imti globalistiniai mokslo, studij, vietimo statymai ir nutari-mai, reikalavimai, kad mokslo darbai bt raomi usienio kal-bomis, kad vaikai jau bt mokomi anglikai ar vokikai, per-ant mint, kad tautikumas, lietuvikumas, girdi, moderniajameiandieniniame pasaulyje yra atgyvena. Tad tokiems lietuviams,kuriems ateities Lietuva ES bern ir merg gimdykla, turgus,labai reikalingos ir naudingos tokios mintos atminimo dienos,propagandos skleidimas apie buvusi daugiakalb unijin, s-jungin Lietuv, nors tos valstybs krja lietuvi tauta tojeunijoje sjungoje ir buvo pasmerkta praiai.

20

Neteko girdti, kad pranczai, anglai, vokieiai, vedai, nor-vegai ar kiti gerbiantys save, savo Taut ir jos nepriklausom vals-tyb priimint statymus dl atmintin dien, susijusi su sve-timomis tautomis ir valstybmis, nors kadaise kartu su jomis irgyventa. Galingos Lietuvos valdov beslygikas susidjimas suLenkija, savo kalbos ir kultros atmetimas, aklas lenk ir kitsvetimtaui toleravimas, pataikavimas jiems i dalies ir lm,kad lugo galingoji LDK, o lietuvi tauta buvo atsidrusi antties ribos.

Tad ir Gegus 3-iosios statym turtume prisiminti tik to-dl, kad ianalizuotume tas klaidas, kurias padar ms prot-viai savo valstyb Lietuv sujung su Lenkija, o ne skelbti ventelietuvi tautos ir jos valstybs sulugdymo dokument formini-mo datas. Tegul tos atmintinos dienos tampa apmstym die-nomis, kad praeities klaid nepakartotume iandien, bdami nau-joje sjungoje ES, kad vl neprarastume Nepriklausomybs,svarbiausiojo Tautos aminumo garanto savo, lietuvi kalbos,neprarastume suangldami, sugermandami ar ir vlei sulenk-dami, surusdami, o visur iandien ir aminai siektume, kad m-s lietuvi tauta, ms nepriklausoma Lietuva bt istorijos k-rja, o ne tik jos stebtoja, svetimj valios vykdytoja.

Gegus 3-iosios konstitucija tai beveik po pusantro imtomet SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos aktpreliudija.

Lietuvoje tada viesesni moni nenuramino ir mintieji spa-lio 20-osios sipareigojimai, ir net valdios represijos prie jprieininkus. inoma, nemaai daliai valdanij atrod, kad tuodokumentu suvaromos j teiss (buvo panaikinta seimuose ve-to teis, sugrta prie karaliaus sosto paveldimumo, iplstosmiestiei teiss). Bet kai kurie dar visai nesulenkj Lietuvosdidikai ir bajorai nenorjo sutikti su LDK savarankikumo pa-naikinimu, lietuvi tautos jungimu lenk taut ir valstyb. Taddaug toki nepatenkintj, sudar Targovicuose (Ukrainoje) kon-

21

federacij, naiviai patikjo Rusijos agentais, kad carien Jekate-rina II yra pasirengusi apginti j teises, suteikti ir LDK savaran-kikum. Tariamai gindama sensias teises ir laisves, konfede-ratus, Rusijos kariuomen um Gardin, Lyd, Vilni ir dau-gel kit bendrosios valstybs krat, paskirdama didiuoju et-monu S. Kosakovsk, taip pat valdion Vilniaus vyskup I. J. Ma-salsk, Livonijos vyskup J. Kosakovsk ir kitus.

Imperator, matydama didel alies nepasitenkinim dl joskariuomens vedimo ir valdymo, 1793 m. sausio 23 d. Petrapily-je kartu su Prsijos ir Austrijos atstovais, pasira sutart dlantrojo Lenkijos (Lietuvos) pasidalijimo (pirmasis buvo1772 m.). Didel Lietuvos dalis, beveik visa slavikoji, pateko Ru-sijai, nemaa Lenkijos teritorija apie 60 tkst. kv. km atitekoPrsijai, o Austrijai vliau paadta perduoti Pranczijos valdo-m emi. Be to, Rusija udraud Lietuvai turti daugiau kaip5000, o Lenkijai 15 000 kareivi.

Prie toki kaimynini valstybi savival 1794 m. iem pra-sidjo sukilimas. Lenkijoje jam vadovavo buvs JAV generolasTadas Kosciuka, o Lietuvoje ininierius pulkininkas JokbasJasinskis. Vilniuje buvo sudaryta Tautin sukilimo taryba, i ku-rios ilikusi dokument matyti, kad ji visai nepritar mintaiGegus 3-iosios konstitucijai. Turta vilties atkurti savaranki-k LDK. Taiau tai atrod idavikika centrinei sukilimo tary-bai Varuvoje ir ji birelio mnesio pradioje, pai kov prieokupacin rus kariuomen kartyje, ivaik Tautin sukilimotaryb Vilniuje, paalino i vado pareig plk. J. Jasinsk, norsjam sumaniai vadovaujant Vilnius ir jo apylinks buvo ivaduotinuo rus kariuomens. Sukilimui vadovauti i Varuvos buvo at-sisti lenkai.

Sukilimas pralaimjo, nepaisant daug kur kovotoj rodomotikro didvyrikumo. Pralaimta ne tik todl, kad teko kovoti priedaug galingesn prie, bet ir todl, kad sukilimo tikslai buvo sveti-mi dar nesulenkjusiems valdanij luomo nariams. Didiausi

22

netekt sukilimo metu patyr savarankikos LDK alininkai: daugj buvo iudyta pai sukilli, tariamai kaip Rusijos nipai. Itoki buvo didysis LDK etmonas Simonas Kosakovskis (sukil-li pakartas Vilniuje), Varuvoje buvo pakartas Livonijos vysku-pas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (etmono brolis), taip patVilniaus vyskupas Ignas Jokbas Masalskis, kuris reikalavo netik LDK savarankikumo, bet ir sudaryti atskirai nuo Lenkijosnepavaldi jai Lietuvos Katalik banyios provincij. Kiek ga-lima sprsti i inom altini, Lenkijos Katalik banyios hie-rarchai n odeliu neutar separatistini nuostat vyskup irleido juos lyg kokius gatvs vagis pakarti. Nutyljo apie lenkvykdytas Lietuvos vyskup udynes ir Popieius.

Po sukilimo jau retas kas ir i valdanij luomo beidrs-davo net usiminti apie galimyb atkurti savarankik LDK, nestik tie, kurie kalbjo lenkikai, kurie rm vieningos Lenkijosatkrim, laikyti patriotais, tikrais ir Katalik banyios vai-kais. Sulenkjusi Lietuvos didik ir bajor, inteligent idavys-t rodo ir tai, kad kai Napoleonas, krs Lenkijos karalyst,1812 m. ygio Rusij metu ums Vilni, pasil Lietuvoje at-kurti LDK, tegu ir ne visose turtose emse, ms tautos ir vals-tybs tuometin grietinl, Katalik banyios hierarchai at-sisak, pareikdami, kad jie neatsiskirs nuo savo broli lenk.

Tik dl Lenkijos, dl lenk vieros kovojo ir uvo bajoriko-ji grietinl ir 1831 m. sukilimo prie al valdanius rusus die-nomis. Tiktai jau 1863 m. sukilime naujos kartos kovotojai, da-niausiai i lietuvyb ilaikiusi valstiei kilusieji, be socialini,m kelti ir lietuvi tautos, jos valstybingumo atkrimo klausi-mus.

Svetimas lietuvi tautai ir jos valstybingumui buvo ir 1579 m.Vilniuje jzuit kurtas Universitetas (akademja). Jis pirmiausiair buvo kurtas kaip kovos centras su plintania reformacija; kar-tu kovota ir su lietuvi separatizmu, skyrimusi nuo lenk, nuoj valdomos Katalik banyios. O kadangi ir Universiteto stei-

23

gjai ir profesoriai daugiausia buvo lenkai ar kiti atjnai, taijie pirmiausia ir stengsi sigalti Universitete ir Lietuvoje, betne rpintis lietuvi tautos, jos valstybingumo ar panaiais rei-kalais.

Ne Vilniaus, ne Lietuvos hierarchai, o Karaliauiaus univer-sitetas, protestant dvasininkai buvo lietuvi kalbos dstymo, mo-kymo, ratijos pradininkai, lietuvi literatros tyrjai ir krjai.Ir tai lm, kad protestantai Dievo od pirmiausia stengsi skelbtigimtja moni kalba, kad Lietuv, ypa emaitij, protestan-tizmas atjo ne kaip pon, feodal, o vis moni religija. Ir jitikriausiai bt istmusi katalikyb, jei valdovai nebt msipastarosios ginti ir persekioti protestant, deginti j knyg ir nam.

Kovotoj su protestantais vliav ne jzuitai. Su j kurdi-nimu Lietuvoje, sprendiant i dokument archyvuose, staigakrate atsiranda begals ragan, prasideda j teismai, daniau-siai jzuit pirmininkaujami, o doriesiems vaikams ir seneliamsima rodytis ventieji ir ventosios. Bet viskas vlei baigiasi taipnetiktai, kaip prasidj, kai protestantizmas Lietuvoje buvo veik-tas ir kai Popieius apie XVIII a. vidur paskelb, kad jau reikianutraukti ragan persekiojimus ir kankinimus.

Taiau nerasime n vieno Universiteto mokslininko, kaip irymiausi veikj, pasisakymo prie t laik pasaulietini ir ba-nytini feodal kvailybes ir neteisybes. Nepaisant Universitetenuveikt grai mokslo darb, iugdyt mokslinink ir kit vei-kj, jis buvo ir liko tik savo maitintoj staiga, labiau globalis-tin lenkika. Ir jame nebuvo kurta net lietuvi kalbos kated-ros. O bdamas atsakingas ir u vis krato vietimo sistem, jisj buvo paverts grynai lenkika, kaip ir leidyb. Tad dar iki Len-kijos lugimo beveik visose Lietuvos mokyklose, net parapinseir tebuvo mokoma tik lenkikai, iskyrus kai kurias daugiausiaemaitijos parapines mokyklas. Taip buvo ir Lietuvai patekus Ru-sijos valdion, tik dar nuomiau sulenkj mokytojai persekiojonet lietuvikai prakalbusius. Taip buvo ir kunig seminarijose.

24

Ypa plaios lenkintojams galimybs atsivr po pralaimto1863 m. sukilimo, po to, kai rusai udraud lietuvik spaud,lietuvikas mokyklas. Lenkai, uuot padj lietuviams leisti savospaud, lietuvikai mokyti, visur bruko tik savo, lenkik spaud,maldaknyges. Neinoma n vienos lietuvikos knygels, kuri taissunkiais laikais bt ileid lenkai. Tik lenkikai kalbanius irraanius vadino patriotais, o lietuvikai daniausiai rus ni-pais. Tad paioje Lenkijoje monms irdis drask vienas grobi-kasis erelis rus, o lietuvius persekiojo, be rus, dar ir lenk, irsulenkjusios Katalik banyios kunigija. Ir tik kai rusai vis at-kakliau m mones versti staiatikybn, rusinti, daugiausia e-maii kunigai, suvok, kad staiatikyb tuo greiiau sigals, kuodaugiau moni perims rus kalb, m rpintis lietuviko o-dio, lietuvi spaudos ir mokyklos isaugojimu. Toki suvokian-i daugjo tarp katalik kunig, nepraradusi tautins savimo-ns. Vienas rykiausi pavyzdi buvo emaii vyskupas Mo-tiejus Valanius, organizavs lietuvikos spaudos leidyb usie-nyje, Prsuose, ir jos atgabenim bei platinim po krat. Tailm, kad pamau lietuvi kalba, lietuvika spauda, o ne lenk irlenkika m tapti patriotizmo rodikliu.

Baudiavos panaikinimas sudar slygas ir i lietuvi valstie-tijos kilusiems vaikams baigti mokslus, bti ir kunigais, ininie-riais, o ne kaip iki tol vien tik i vieno luomo bajor, kuris ypaRyt Lietuvoje buvo visikai sulenkjs, nebesuvokis, kad lietu-vi tauta gali turti savo valstyb, kurti kultr. Ir ia adinattautos atmint, tikjim ir pasitikjim ypa didelis vaidmuo tekoPrsuose leidiamai ir po vis Lietuv platinimai lietuvikajaiAurai (nuo 1883 m.), jos redaktoriams ir leidjams dr. J. Ba-sanaviiui, J. lipui ir daugeliui kit, suvokusi, kad lietuvitautos ilikimas ir klestjimas tai jos savarankikas valstybin-gumas, kad unijos su galingesnmis, agresyvesnmis tautomis,leidimas joms kurtis ir pirktis emes (kaip vyko su lenkais ypaRyt Lietuvoje) pratingas, kaip kad bt neperspektyvios ir

25

pastangos atkurti LDK, nes, be abejons, anksiau ar vliau im-tsi kurti savo valstybingum ir j sudaranios tautos.

Dl savo tautini valstybi sukrimo tada kovojo ir Balkantautos. Nuo tada, kai nekilmingieji lietuviai m skelbti apiesavo tautos lygiateisikum su kitomis tautomis, apie savo valsty-bs atkrim, j ypa dideliais prieais tapo lenk viesuoliai,lenk ar sulenkjusi bajorija ir dvarininkija, kunigija, vadinda-mi tai litvoman imone ar net rus nip, Katalik bany-ios prie darbu.

Lenkai kaip ir ankstesniais amiais skelbsi lietuvi broliaistol, kol jiems, lenkams, bdavo naudinga, kol tai sudarydavo ge-resnes slygas inkorporuoti Lietuv, sulenkinti lietuvi taut. Kur-ti Lietuvos valstyb tik lietuvi etninse emse, kurti tautin,demokratin valstyb, o ne federacij, ne atkurti Lietuv kaipLenkijos provincij buvo didelis lietuvi tautos Prisiklimo a-dintoj ir vadov minties pasiekimas. Ta mintis buvo toliau plto-jama rus draudiamoje lietuvi spaudoje, ypa Varpe, lietuvipolitinse partijose ir organizacijose, Didiajame lietuvi seime Vil-niuje (1905 m.), Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvi pabgliorganizacijose Rusijoje, taip pat lietuvi ieivi susibrimuose JAVir kitose alyse. 1917 m. rugsjo 1822 d. Vilniuje vykusioje Lietu-vi konferencijoje buvo nuymtos gairs, kaip sukurti toki tau-tin, demokratin Lietuvos valstyb, buvo irinkta Lietuvos Tary-ba (vliau Lietuvos Valstybs Taryba), turjusi vykdyti Konfe-rencijos nutarim: paskelbti nepriklausom Lietuvos valstyb nu-traukiant bet kokius buvusius teisinius ir kitokius ryius su kito-mis valstybmis (Lenkija, Rusija ir kitomis).

Tai, kad lietuviai nebesidjo su lenkais, kl didiausi lenkpykt ir j veikjai dar visk, kad pasauliui ir okupantams vokie-iams Lietuvoje rodius, jog lietuvi tauta yra ta pati lenk tau-ta, tik kiek kitaip kalbanti, kad Lietuva nuo ami neatskiriamaLenkijos dalis ir ji turi bti prijungta prie Vokietijos kaizerio irAustrijos imperatoriaus 1916 m. lapkriio 5 d. sukurtos Lenkijos

26

karalysts. Tad lenkai grietai atsisak eiti Lietuvos Taryb. Beje,ilgokai veng j eiti ir yd bendruomens atstovai, nebdamitikri, ar Lietuva gals tapti Nepriklausoma. ydai visada galvo-davo apie savo bizn, kur lengviau pltoti buvo didelje valsty-bje. Tai paaikina, kodl jie rm carins Rusijos, kaizerins Vo-kietijos okupacines valdias, o i pradi ir Lenkijos (kol ji ne-pradjo yd persekiojim).

Pamau keitsi okupant vokiei poiris Lietuv, painusjos istorij ir kultr, o i dalies ir dl nusivylimo lenkais, Lenki-jos karalyste: nors jai vokiei ir austr valdovai buvo leid suda-ryti gana didel kariuomen, bet vos kart kit jie buvo ilindprie rusus, taiau stipriai nuo j gav kaulus toliau visaip misisukinti nuo dalyvavimo kare prie Antant ir Rusij, o i tik-rj lauk, kas laims kar Antant ar Vokietijos blokas? Tuo-met prie laimtoj prisids lenkai ir pasiskelbs sjungininkais.

Lietuvos Valstybs Taryba, prieingai negu Lenkijos vadu-kai, nesulaukusi i okupant vokiei sutikimo kurti savo ne-priklausom valstyb, ryosi ir 1918 m. vasario 16-j paskelbNepriklausomos Lietuvos Atkrimo Akt. Bet praktikai j gy-vendinti galjo pradti tik Vokietijai kapituliavus Vakar fron-tuose. Tuomet, 1918 m. lapkriio vidury, tegaljo sudaryti savoLaikinj vyriausyb, pradti kurti valstybines struktras, orga-nizuoti kariuomen. Tad nra mato, kuriuo bt galima palygintituometin Lenkij ir Lietuv: Lenkija jau turjo daugiau kaippuss milijono kariuomen (gro jos pulkai ir i Pranczijos),veik valdymo struktros, vietimo ir mokslo institucijos ir eko-nomikai buvo maiau apiplta negu Lietuva, kurioje net pradi-nms mokykloms lietuvik vadovli neturta. Nepriklausomapasiskelbusiai Lietuvai visose srityse reikjo, kaip sakoma, pra-dti nuo nulio. Taiau ir broliai lenkai, kaip jau daugyb kar-t buvo praeityje, uuot ities pagalbos rank, m iekoti b-d, kaip smeigti peil Lietuvos nugar.

1918 m. pabaigoje Lietuv siverus Soviet Rusijos kariuo-

27

menei ir artjant prie sostins Vilniaus, Lietuvos Laikinoji vyriau-syb papra Lenkijos padti apsiginti nuo tos kariuomens, o pir-miausia apginti sostin Vilni. Bet lenkai atsisak, nes planavo,kad raudonarmieius ivijus jiems, kaip ivaduotojams, atitekt netik Vilnius, bet ir visa Lietuva. Lenkijos virininkas Juzefas Pil-sudskis (Jzef Pisudski) rengsi prie Lenkijos prijungti vis bu-vusi LDK iki padalijim (1772 m.), tariamai federacins Lenki-jos atkrimui.Tiesa, jo planai kiek nesutapo su koleg lenk tauti-nink R. Dmovskio (Dmowski) ir kit, kurie planavo, kad visostautos, taip pat ir lietuvi, toje federacijoje turt bti sulenkintos,J. Pilsudskis buvo kiek malonesnis ir sutiko su tuo, kad jungtostautos turt ir ioki toki kultrins autonomijos teisi.

Tik didvyrikomis lietuvi savanori pastangomis sulaikiusraudonarmiei verimsi (jie buvo okupav jau vos ne 70 proc.nepriklausomos Lietuvos) ir pradjus juos stumti i Lietuvos,1919 m. balandio antroje pusje J. Pilsudskio sakymu lenkkariuomen, net neinformavusi Lietuvos, veikusi raudonarmie-i pasiprieinim, um Vilni ir didesn dal jo krato, mvertis toliau Lietuv, okupavo piet ir pietvakari Lietuvosdal Suvalkus, Seinus ir kt. Lietuviams baigiant istumti ruskariuomen u Dauguvos, prie Daugpilio turm, lenk kariuo-men um j, siekdama, kad Lenkija, okupavusi Vilni ir jokrat, turt tiesiogin susisiekim ir su Latvija.

T kruvin mi su bolevikins Rusijos, su imperialistinsLenkijos kariuomene laikais, 1919 m. vasar, i iaurs Lietuvi Latvijos siver beveik poros deimi tkstani gerai gin-kluot vadinamj bermontinink rus baltagvardiei vo-kiei jungtin kariuomen, suformuota padti Rusijos baltag-vardiei kariuomenei, vadovaujamai gen. N. Judeniiaus(Judeni), planavusio uimti bolevik valdom Petrograd, betm veikti savarankikai, ketindama vl prijungti prie Rusijosnepriklausomas Baltijos alis; pagal kai kuriuos altinius prieVokietijos ar net ... Lenkijos. I dalies tai patvirtint, kad kai

28

29

Lietuva papra Lenkijos paramos kovai su nauja grsminga j-ga, Lenkija sutiko su slyga jei Lietuva netrukdys lenk ka-riuomenei dl tariamos gynybos btinumo uimti Kaun ir ki-tus miestus. Lietuvai pasilius Lenkijai pirma pripainti Lietu-vos valstybingum de jure, Lenkija atsisak. O be tokio pripai-nimo sileisti svetim kariuomen, tai sutikti su krato inkorpo-racija. Ir bermontinink planuose buvo Kauno umimas.

Lietuvai neliko nieko kita, kaip rengtis lemiamam miui subermontininkais. Bet Lenkijos virininkas J.Pilsudskis, pamats,kad nepriklausoma Lietuva ir toliau drsiai ir sumaniai ginasi nuoi vis pusi puolani vanag, sak vykdyti jo seniai rengt gin-kluot POV (Lenk karini organizacij POW) sukilim prienepriklausomos Lietuvos Vyriausyb, kad j ivaikius ir suda-rius sau klusni valdi, kuri ir paprayt jo ir Lenkijos seimojungti Lietuv Lenkijos sudt.

Perversm Kaune ir visoje nepriklausomoje Lietuvoje lenkaiplanavo vykdyti 1919 m. rugpjio pabaigoje. Perversmininkamspadti i Vilniaus krato turjo atskubti lenk kariuomen. Ta-iau dka okupuotojo Vilniaus lietuvi drsos ir patriotizmo, Lie-tuvos saugumo darbuotoj operatyvumo i lenk valgybos tarny-b Vilniuje buvo igauti visi to sukilimo dokumentai, net sukillisraai, inios apie ginkl sandlius ir, likus dienai iki sukilimo,didel dalis jo rengj ir nari (dalis j spjo pabgti lenk pa-grobt Vilni) buvo suimti, surasti ir j ginkl sandliai.

Lenkijos virininko ir jo gaujos organizuoto nepriklausomo-je Lietuvoje ginkluoto smokslo prie Lietuv ir jos Vyriausyblugimas buvo ne tik jaunosios Lietuvos pergal prie lenk im-perialistus, bet ir j senosios ideologijos unijins, luomins,nukreiptos prie lietuvi taut pralaimjimas. Tai buvo tautinsir demokratins Lietuvos krj pergal.

Lietuva su lenk smokslininkais ir vietiniais j rmjais daugiausia bajorais ir dvarininkais pasielg gana humanikai: ne-suaud kaip idavik ar udik, o tik nuteis po kelet met

30

kalti. Kita vertus, daugelis nusikaltliais tapo patikj Lenkijosvaldia ir jos virininku J. Pilsudskiu, tik jam vadovaujant, tiksusijungus su Lenkija galimas laisvesnis ir geresnis gyvenimas vi-soje Lietuvoje.

Lenk ovinistai dar ne kart mgino smokslais veikti Lie-tuv, bet neskmingai. Apsigynusi nuo Soviet Rusijos, kiek su-stabdiusi lenk ginkluot ord verimsi i j okupuoto Vil-niaus ir krato, i piet ir pietvakari, 1919 m. lapkriio mnesLietuva, sutelkusi jgas, nugaljo ir bermontininkus prie Lin-kaii, iauli, Radvilikio ir privert juos evakuotis Vokietij.

Lietuvi tautai, savanori krauju apgynusiai savo Nepriklau-somyb (nors ir ne visoje Lietuvoje) nuo bolevikins Rusijos, im-perialistins Lenkijos, nuo bermontinink ir lenk smokslinink,

Nepriklausoma Lietuva prie apsuptyje (1919 m. spalio mn.).

31

prisireik dideli pastang, kad ir didiosioms, pirmiausia Pir-mojo pasaulinio karo laimtojoms Antants valstybms rodiussavo teis gyventi. Tai buvo ypa akivaizdu ir nuo 1919 m. sausio18 d. Paryiuje vykusioje Antants valstybi Taikos konferencijo-je, kurioje Lenkija, nepaisant, kad karo metais ji buvo VokietijosAustrijos pralaimtoj sjunginink, gebjo sitrinti jau kaip nu-galtoja ir joje turti sprendiam bals. Ta teise lenkai naudojosiir mgindami rodyti, kad Lietuva neatskiriama Lenkijos dalis.

Lietuvos delegacija konferencij buvo sileista tik kaip be-bals stebtoja. Lenkams daug padjo ir JAV dviveidikumas, josprezidento V. Vilsono (W. Wilson) 1918 m. sausio 18 d. paskelb-ta taut apsisprendimo deklaracija, kaip atsakas bolevik vadoV. Lenino (Lenin) 1917 m. lapkriio 15 d. analogik Rusijos tau-t teisi deklaracij. JAV prezidentas savo deklaracijoje teis su-kurti nepriklausomas valstybes numat tik Lenkijai ir Suomijai,o kiek vliau slaptuose savo pasitarimuose su Rusijos baltagvar-diei atstovais pritar j reikalavimams, kad nugaljus bolevi-kus prie Rusijos bt prijungtos Latvija, Estija, Ukraina, o Lietu-v, jeigu ji nenort, prijungti prie Lenkijos. Kad ir kaip btkeista, bet savo Nepriklausomyb ginaniai Lietuvai Vakar alyssudar tokias slygas, jog bolevikins Rusijos ilikimas tapo irnepriklausomos Lietuvos ilikimu, prieingu atveju ji, kaip min-ta, pagal Vakar valstybi planus turjo grti ar Rusijos imperij,ar vl tapti imperialistins Lenkijos toliau virkinama provincija.

Kadangi bolevik valdoma Rusija ne tik ne lugo nuo An-tants ali remiam baltagvardiei smgi, bet m ir stiprti,daugelis Antants ali, pirmiausia Pranczija, m sutikti su tuo,kad reikia sukurti stipri Lenkij, jungus jos sudt ir Lietuv,kaip utvar Vakarams nuo sovietins Rusijos. Tad ir Lietuvos Vy-riausybs skundai dl Lenkijos kariaunos okupuot Lietuvos Rytir sostins Vilniaus, dl bermontinink invazijos ir nauj lenk ag-resijos akt nesulaukdavo rimtesnio Antants ali dmesio.

Daugiausia lenk imperialist interesus gyn ir atsiuniamos

32

Lietuv prancz, angl karins misijos. Tik tokiu poiriu Va-kar imperialistini ali buvo svarstomi ir Maosios Lietuvospraymai susijungti vien valstyb su Didija Lietuva. M. Lie-tuv Konferencijoje pretenzijas m kelti ir Lenkija. Bet Vakaraiapkarpydami Vokietij, nenorjo visai jos susilpninti, vildamiesi,kad ji galt tapti atsvara prie Soviet Rusij, tad ir stengsiisaugoti jai placdarm vadinamj Ryt Prsij, o Lietuvai su-tiko grinti tik menk jos dal Klaipd ir jos krat. Ir tik poto, kai Lietuv pripains kitos alys, o iki tol perdav administ-ruoti Pranczijai. Taigi Taikos konferencija i tikro neisprendn vieno Lietuvai, jos Nepriklausomybei svarbaus klausimo. Va-kar imperialistins valstybs vadovavosi vien savo interesais. TikSoviet Rusija, puolama ir ignoruojama pirmiausia Antants vals-tybi, buvo suinteresuota, kad jos pasienyje (nepajgus trij Bal-tijos valstybi vl jungti Rusijos sudt) bt kad ir nepriklau-somos, bet jai draugikos Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybs. Tadnetrukus, kai Lietuvos kariuomen istm rus bolevikus uDauguvos ir baig mius su jais, 1919 m. gruodio 31 d. buvopasirayta sutartis dl mi nutraukimo tarp Lietuvos ir SovietRusijos, kuri tuo pripaino ir Lietuvos valstyb de jure.

Soviet Rusija jau nuo 1919 m. lapkriio 11d. sil Baltijosalims taikos derybas. Estai pirmieji nuo 1919 m. gruodio 4 d.pradjo jas, o 1920 m. vasario 2 d. pasira Taikos sutart. Pagalj Soviet Rusija pripaino Estijai visas etnines emes, imokjo15 milijon aukso rubli, grino karo metais igabentus archy-vus ir bibliotekas, be to, leido isikirsti daugiau kaip 100 000 ha.miko Rusijoje ir kt. Bet Estija pasira ir slapt sutart, kadneleis savo teritorijoje telkti svetim valstybi kariuomeni, nu-kreipt prie Soviet Rusij. Lietuvos Vyriausyb ilgai svyravodl Rusijos silymo pasirayti analogik sutart (vylsi, kad galVakar alys pasilys k geresnio, garant nuo Lenkijos agresi-jos), bet nesulaukusi, o lenkams dar agresyviau puolant, Lietuvanuo 1920 m. gegus 7 d. pradjo derybas su Soviet Rusija.

33

Soviet Rusijos atstovai paskelb ne tik pripast Lietuvosvalstybingum, bet ir tai, kad jai, be Vilniaus ir Kauno, turi pri-klausyti ir Gardino, Suvalk, Balstogs ir kitos lietuvi etninsems. Oficialios Lietuvos ir Soviet Rusijos atstov derybos pra-sidjo 1920 m. gegus 7 d. Dar prie j pradi Rusija pateikLietuvos valstybs de jure pripainimo akt svetimj valstybipirmj nepriklausomos Lietuvos valstybingumo pripainimo ak-t. Derybos baigsi ir Lietuvos RTFSR Taikos sutartis buvopasirayta liepos 12 d., kuria buvo ne tik pripastamas nepri-klausomos Lietuvos valstybingumas, bet ir didioji dalis lietu-vi etnini emi, grinami pabgliai, turtas ir atlyginama Lie-tuvai u patirtus nuostolius ir kt. Sutartis buvo analogika suEstija pasiraytajai ir baigiamai pasirayti su Latvija (su ja pasi-rayta rugpjio 11 d.). Bet Lietuvai Soviet Rusija sutiko sumo-kti tik 3 mln. aukso rubli (penkis kartus maiau negu Estijai,Latvijai penkis milijonus aukso rubli).

Beje, kad Soviet Rusija sutiko pripainti didel dal etninilietuvi emi Rytuose, nemaos reikms turjo, kad delegacijo-se ir i vienos, ir i kitos puss buvo yd. Kai kurie Rusijos atsto-vai, taip pat j vadovas A. Jof (Joffe) m prietarauti P. Klimuidl Ryt Lietuvos sienos. Tuomet Lietuvos atstovas S. Rozenbau-mas pasak: Na, o dabar pakalbkime, kaip ydas su ydu

Po Sutarties pasiraymo Lietuva pasijuto jau nebe tokia vie-nia tarptautiniame plik, smokslinink ir melagi mike.Ta Sutartis ypa siutino J. Pilsudsk, toliau rezgus tinklus, kaipokupuoti vis Lietuv ir atkurti Lenkij su iki padalijim (1772 m.)jai priklausiusia LDK. Bet visos Lietuvos umimui, agresijai prieRusij, Gudij, Ukrain prietaravo Lenkijos globja Pranczijair kai kurios kitos Antants valstybs, jau praradusios nemaaisavo kapital, remdamos M. Koliak (Kolak), A. Denikin(Denikin), N. Judenii, P. Vrangel (Vrangel) (kilus nuo Zara-s) ir kitus baltagvardiei kariuomeni vadus, usimojusius btiRusijos imperatoriais.

34

Patogi proga pradti agresij Rytus lenk ovinistui J. Pil-sudskiui buvo vienas i bolevik ivaikytos ukrainiei vyriausy-bs vad atamanas, buvs Ukrainos karo ministras Simonas Pet-lira, kuris su negausiais savo kariuomens likuiais laiksi Uk-rainos pietvakariuose prie Kamenec Padolsko. Susitiks su juoLenkijos virininkas J. Pilsudskis paadjo jam padti ne tik ivy-ti bolevikus, bet ir gal atsissti Ukranos prezidento kd. Vyraisutar ir 1920 m. balandio 22 d. pasira sutart dl Lenkijos irUkrainos sjungos. Mojuodamas ja J. Pilsudskis balandio 25 d.dav kariuomenei sakym pradti ivaduoti Ukrain ir gegu-s 6 d. lenk kariuomen, veikus raudonarmiei pasipriei-nim, um Kijev, versi toliau siekdama okupuoti vis Uk-rain, Gudij, uimti Maskv ir paskelbti, kad lenkai igelb-jo pasaul nuo bolevizmo.

Apie ikilusi nauj Lenkijos grsm suvok Soviet Rusijosvadai ir paskelb Vakar front (su Lenkija) svarbiausiu, pa-skirdami jam vadovauti jaun, bet labai talenting karved M. Tu-chaevsk (Tuchaevskij), permetus Vakar front dalinius ifronto prie besitraukiani A. Koliako kariuomen. Birelio 12 d.raudonarmieiai ivijo lenkus i Kijevo, i kit Ukrainos miest.

Lenkijos virininkas, pamats, kad prie Raudonj armijilgai neatsilaikys, atsiunt Kaun savo patiktinius, kad kalb-t Lietuvos Vyriausyb irgi paskelbti kar Soviet Rusijai. Taiaukai Lietuvos Vyriausyb pareikalavo, kad Lenkija pirma pripa-int Lietuv de jure ir grint okupuotj sostin Vilni, lenkaiatsak, jog tokioms deryboms netur galiojm. Bet nepaisydamato, Lietuvos Vyriausyb paskelb, kad Lenkijos Soviet Rusi-jos kare Lietuva laikysis neutraliteto.

1920 m. liepos 4 d. gen. M. Tuchaevskio vadovaujama ka-riuomen perjo kontrpuolim prie lenkus, okupavusius Gu-dijos ir Lietuvos emes, taip pat Ukrain. Antants ali atsto-vai, susirink Belgijos mieste Spa, pamat, kad okupuota lenkRyt Lietuva gali atitekti sovietams, liepos 10 d. savo nutarime

35

nurod Lenkijos vyriausybei, pripainti Vilni ir jo krat ne-priklausomai Lietuvai ir skubiai j uleisti tikriesiems eiminin-kams lietuviams. Taiau lenkai nutyljo t sprendim, o Rau-donajai armijai ivejant juos i Lietuvos, trukd Lietuvai vestisavo kariuomen, o liepos 14 d. prie Vievio lenk kariuomennet puol lietuvi dalinius, ygiuojanius savo sostin Vilni.

Pagal Taikos sutart su Rusija Vilnius, kaip ir kiti krato mies-tai bei gyvenviets, buvo pripaintas Lietuvos valstybei. Taiauraudonarmieiai visaip dels perduoti j uimtas vietoves Lietu-vos kariuomenei. O kai Vilni net sugro daugiau kaip priemetus buvusios sovietins valdios veikjai V. Mickeviius-Kap-sukas, Z. Angarietis ir daugelis kit, jie msi organizuoti sovie-tin valdi, bet mons jau kart buvo pajut, kas ji tokia, ir jrmj gretos nelabai didjo.

Lenkams, kuriems padjo Pranczija ir kitos Antants alys,sumuus Raudonj armij prie Varuvos ir prasidjus jos trau-kimuisi, rugpjio 26 d. Raudonoji armija galutinai uleido lietu-viams Vilni ir dar kai kurias vietoves. O tuo metu, rugpjiopabaigoje, lenk kariuomen priartjo prie Lietuvos sienos, prieSuvalk, Augustavo, Sein ir kit senj lietuvi etnini emicentr. Kadangi Lietuva karo metu laiksi neutraliteto, tai ne-daug ir savo kariuomens tuose kratuose tebuvo sutelkusi. Ta-iau lenkai nepais Lietuvos neutraliteto ir m vertis nepri-klausom Lietuv, atakuodami Lietuvos kariuomen Augusta-vo, Suvalk ir kituose rajonuose.

Dl naujos agresijos Lenkijos vyriausyb nereagavo Lietu-vos protestus ir, kai okupavo didel dal Piet ir Pietryi Lietu-vos, tik rugsjo 14 d. sutiko dertis su Lietuva Kalvarijoje. I de-ryb nieko neijo, nes lenk atstovai m kaltinti Lietuv, kadji, prasidjus karui su Soviet Rusija, praleidusi per savo teritori-j Raudonj armij. Bet i tikrj raudonarmieiai pirma ivijolenkus i j okupuotos Ryt Lietuvos ir laipsnikai grino Lietu-vai didij to krato dal, nurodyto Lietuvos ir Soviet Rusijos

36

Taikos sutartyje. Po to lenkai agresoriai m reikalauti uleistijiems vos ne visas Lietuvos pietines emes, nes tai, girdi, jos bti-nos strateginiams planams prie bolevikus vykdyti. Derybos nu-trko. Lietuva kreipsi pagalbos Taut Sjung.

Lenkija agresij ts, okupavo vis naujus Lietuvos rajonus.Bet kasdien lietuviams vis atkaliau prieinantis ir pasaulyje dau-gjant Lenkij smerkiani bals, Lenkijos virininkas J. Pil-sudskis nutar griebtis savo dar prie Pirmj pasaulin kar,kai vadovavo traukini ir bank plik gaujai, naudotos tak-tikos vykusio fakto, t. y. pirma pagrobti, uimti, o paskuijau tegu kas nori aikinasi. Tad jis sutiko lietuvi ir usieniovalstybi silymui sprsti ikilusias problemas derybomis: josprasidjo rugsjo 30 d. Suvalkuose. Po keleto dien jas stebtiatvyko Taut Sjungos Tarptautins kontrols komisijos nariai.Sutartis buvo pasirayta spalio 7 d. Vilnius ir jo kratas buvopripainti Lietuvai.

Sutartis turjo sigalioti nuo spalio 10 d. Tuo ir buvo numatspasinaudoti didysis vykusio fakto meistras J.Pilsudskis: jis jau anks-iau buvo parengs plan (1919 m. vasaros pabaigoje lugus jo POVsmokslui), kaip Vilni ir jo krat, o po to ir vis Lietuv okupuo-ti... pai lietuvi rankomis, t. y. suformavus karinius dalinius taria-mai i to krato kilusi moni ir paskelbus juos sukilliais.

Dar prie derybas Suvalkuose J. Pilsudskis su savo sbrais trau-kinyje Balstogje sireng bsimo ginkluoto sukilimo Lietuvossostinje Vilniuje ir jo krate tab, jam vykdyti slaptai sutelkkariuomen, paskyrs jai vadovauti sen savo draug gen. Liuc-jan eligovsk (Lucjan eligowski), taip pat kilus i Ryt Lie-tuvos. Spalio 8 d. beveik 20 tkstani lenk kari, taip pat ka-valerijos, artilerijos pulkai pradjo yg ugrobti Vilni, jo kra-t, o gal ir vis Lietuv. Kadangi lietuvi jgos krate buvo gero-kai menkesns, jau kit dien lenk okupacin kariuomen irum Vilni, versi toliau Lietuv. Tuo metu J. Pilsudskis irvisa lenk valdia Varuvoje melavo pasauliui, kad jie nieko dti

37

dl Vilniaus ir krato okupacijos, kad vyks tik to krato monisukilimas ir nuverts nekeniam lietuvi valdi.

Lenkai, okupav Vilni ir jo krat, visas valdios kdes su-sodino dar Varuvoje J. Pilsudskio, L. eligovskio pasirinktus as-menis, o virininko nurodymu kariuomen, kasdien papildomavis naujais daliniais i Lenkijos, versi toliau Lietuv. Ir tik lap-kriio mnesio antroje pusje lietuviai dideli savo auk kainasustabd lenk grobik pulkus prie irvint ir Giedraii, perjo kontrpuolim ir lapkriio 21 d. privert okupantus lenkus susavo vadu J.eligovskiu bgti atgal. Taiau skming lietuvi puo-lim sustabd atvyk Taut Sjungos komisijos nariai, pareika-lav taikiai isprsti Vilniaus klausim. Lietuva pakluso ir lap-kriio 29 d. Kauno geleinkelio stotyje, reikalaujant TS, pasira- su lenk atstovais paliaub sutart ir demarkacins linijostarp kariuomeni nutiesim. Lietuvos kariuomens vadai ir Vy-riausyb vl naiviai patikjo, kad lenkai ir be mi grins Lie-tuvai senj jos sostin Vilni ir vis ugrobt Ryt Lietuv.

Lenkija ir negalvojo grinti Lietuvai jos sostins ir krato.Paliaubos jai buvo reikalingos, kad sustabdyt isivaduojamj lie-tuvi yg ir patys okupantai sitvirtint ugrobtame Gediminomieste ir visame krate, o paskui galt trimituoti pasauliui, joglenkai visada yra pasireng bet kokius klausimus sprsti taikiai,gerbiant kit taut teises. Bet i tikrj lenk ovinistams impe-rialistams moral, garb, teis ir teisingumas kaip ir senaisiais,taip ir naujaisiais laikais buvo ir liko n motais.

Lietuvos valdovai, kurdami Lietuvos imperij, per maai gal-vojo apie jos ilgaamikum, apie tos imperijos sukrj lietu-vi taut, jos kultros, takos stiprinim, per daug buvo toleran-tiki kit kalboms ir religijoms. Tuo tarpu lenk valstyb, nors irbuvusi kur kas menkesn u Lietuvos, bet kurta kaip tautin, vie-na kalba kalbanij ir vien religij ipastanij, stiprjo visdaugiau pasiglemdama ir savo sjungininks Lietuvos emi,vis labiau lenkindama tos valstybs gyventojus, nors, rodos, turjo

38

bti atvirkiai Lenkijos karaliais daugiausia buvo renkami lie-tuvi kilms mons. Bet daugelis j, patek lenkik terp,supami lenk patarj ir dvasinink, imdavo labiau rpintis len-k, o ne lietuvi reikalais. Lietuvi valdantysis bajor luomas,prats toleruoti vis valstybje gyvenusij taut kalbas, leng-vai patikjo lenk misionieriais ir kunigais, kad lietuvi kalbaesanti pagoni, o kadangi visi norjo greiiau pasirodyti euro-pieiais, perm ir lenk kalb, o pamau prarado ir Lietuvosvalstybs savarankikumo isaugojimo svarbos suvokim.

Unijins Lietuvos Lenkijos sukrju ir valdovu buvo bajorir Katalik banyios dvasinink luomas. Bet jei Lenkijoje jis vi-s laik iliko lenkikas, kovotoju dl lenk ir Lenkijos valstybs,tai Lietuvoje, atsisaks savo kalbos, kultros, tapo abejingas irpaios Lietuvos valstybs savarankikumui. Kai valdantieji, inte-ligentija praranda savo tautin savimon, tokia tauta ir valstybneivengiamai atsiduria ant praties ribos.

Tik naujos kartos, kilusios i nekilmingj, daugiausia lie-tuvi valstiei, prisimindamos galingos Lietuvos valstybs lai-kus, vl ryosi atkurti savo valstybingum, bet, kaip sakyta, bebuvusi prating unijini ryi. Taiau to nesuvok ir vl vals-tybingum atgavusios Lenkijos veikjai J. Pilsudskis, L. eli-govskis ir juos panas, kurie, persim savo luomo lktideologija, msi atkurti unijin Lenkij (su Lietuva), nekreip-dami dmesio lietuvi tautos siekius, umirdami, kad jau de-mokratijos, o ne feodalizmo, vieno luomo valdymo amius.

Lenkijos vad ir j tarn pastangos sustabdyti istorijos rat irdar j atsukti atgal susilauk patriotikosios lietuvi tautos visuo-tinio pasmerkimo. Jie smerkiami ir iandien, minimi kaip karonusikaltliai, prisimenami kaip nuomiausi lietuvi Tautos irnepriklausomos Lietuvos prieai.

Laisv ir Nepriklausomyb nedovanojama, ji tik ikovojama,isaugojama kasdienine kova ir kiekvienoje vietoje, dirbant dljos, saugant j nuo svetimj.

39

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJA(19211939 M.)

Lenk ovinistai savo tariam teis okupuotsias emes ne-retai mgino pagrsti tuo, kad krate yra ar buvo daug lenkikaikalbanij, ar net tuo, kad, girdi, kapinse yra daug lenkikaisuraais paminkl ir pan. Bet taip grindiant savo teises, gali-ma rodyti, kad, pavyzdiui, Krokuva turt priklausyti Vokieti-jai ar Izraeliui, nes XVIIXIX a. tarp jos gyventoj vyravo ydaiir vokieiai, kad Volgogradas vokiei miestas, nes jo apylink-se palaidota keletas imt tkstani Antrojo pasaulinio karo me-tais uvusi Hitlerio kareivi ar pan. Vilniaus ir jo apylinki ka-pinse yra daug paminkl su lenkikais uraais, bet tame kratesigaljus lenkikai Katalik banyiai, jos kunigai ir neleido sta-tyti lietuvik paminkl; kar metais daug uvusi lietuvi buvolaidojami j gimtinse, tik atjnai lenkai, kaip ir Napoleono ka-riai pranczai, rusai ir kiti laidoti ir Vilniaus bei jo apylinki ka-pinse.

Kaip rayta pirmame tome, okupantai lenkai ypa stengsipagrsti savo teis, igaudami tarptautini organizacij pritari-m, pateikdami vienpusikus klaidinanius duomenis ar prisi-dengdami kokios svarbios ideologijos gynimu. LDK klestjimoamiais lenkai skverbsi Lietuv dangstydamiesi kovos priepagonyb ir katalikybs gynimo, gelbjimo nuo staiatikybs,rusifikacijos, o po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos ar net vi-sos Vakar civilizacijos gynybos nuo bolevik ir pan. skraiste.Neatsitiktinai lenk taut daug kas tapatina su yd, su rustautomis, visais amiais sivaizduojaniomis atliekant pasaulio gel-btoj, mesij uduot, nors ir siekt egoistini, ovinistini tiks-l. Tad net tarptautiniuose forumuose Lenkija, kai tik igirsdavopriekaitus ir dl Vilniaus ir jo krato okupacijos, skubdavo ro-dyti, kad tai tik pai lietuvi ir lenk reikalas, kad lenkai neoku-pav, o patys to krato mons pareikalav susijungti su motin-

40

le Lenkija (kaip iki tol aikindavo ir carins Rusijos politikai s matukoi Rasijei). Bet ypa lenk diplomatai stengdavosi, kadpriimamose rezoliucijose bent nebt griet reikalavim nedel-siant ivesti okupacin kariuomen.

Kad palenkus savo pus kit ali diplomatus, komisij na-rius, buvo negailima ir kyi, apdovanojim jiems. Ir nemaaikas tuo susigundydavo ir imdavo veikti Lenkijos naudai. Taip bu-vo ir su garsiuoju Taut Sjungos Tarybos pirmininko P. Himan-so (Hymans) projektu dl Vilniaus problemos isprendimo.

Lenkijai Suvalkuose pasiraius sutart su Lietuva ir nors jaipripainus Vilni ir jo krat Lietuvai, J. Pilsudskio sakymuL. eligovskio vadovaujama lenk kariuomen, okupavusi Vil-ni ir jo krat, visur susodino vietos ir krato valdios kdessavo patiktinius lenkus ovinistus, kurie ir paskelb apie Vidu-rins Lietuvos krim. Lietuvai nesistaikstant su tokiu okupan-t lenk melu ir reikalaujant ir per tarptautines organizacijaspriversti lenkus okupantus palikti Vilni ir jo krat, Lenkijosvirininkas J. Pilsudskis su savo draugu gen. A. Bobianskiu(Bobiaski), pritariant lenk Katalik banyios hierarchams ir,kai kuriais duomenimis, net Romos Popieiui, talkinant Vilniausir Kauno lenk dvarinink komitetui pareng Lietuvos pertvar-kymo plan paversti j federacine valstybe veicarijos pavyzdiui dviej autonomini kanton Vilniaus (Vidurins Lietuvos)ir Kauno, kuri i tikro vis darb turjo koordinuoti Lenkija.

Savo esme tai buvo naujas Liublino unijos variantas. Bet len-k vadai kalbjo TS Tarybos pirminink P. Himans j paskelbtikaip savo parengt tariamai talkinant Anglijos ir Pranczijos di-plomatams ir pareikalavo i Lietuvos Vyriausybs, kad ji t planpriimt, o prieingu atveju TS daugiau nebesvarstys Vilniaus pro-blemos.

Plikas siver svetimus namus ir ima reikalauti sprstit nam priklausomumo problem. P. Himanso planas sukl pa-sipiktinim visoje Lietuvoje. Ir po to, kai P. Himansas su lenk

41

utve kiek patais j, iplsdami Lietuvos teises, buvo atsisakytaj pasirayti. Tada korumpuotoji imperialistins morals Taut S-jungos Taryba, besiskelbianti taut sine 1922 m. gegus 12 d.paskelb, kad Vilniaus problemos nebra, atauk savo Kontro-ls komisijos narius ir nurod tarp Lenkijos ir Lietuvos ivesti de-markacin linij. Tai patvirtino ir Ambasadori konferencija1923 m. kovo 14 d. Tok sprendim bt galima sulyginti su Hitle-rio ir Stalino, jiems okupavus Lenkij, kreipimusi koki tarp-tautin organizacij reikalaujant pripainti j okupacij teista.

Lietuva pareik protest dl t nutarim ir atsisak juosvykdyti, nes Taut Sjunga ir neturjo teiss priimti tokio sprendi-mo ji galjo bti tik tarpinink sprendiant dl Lenkijos vykdy-tos dalies Lietuvos okupacijos. Tik vienintel Soviet Sjunga pa-smerk TS Taryb, Ambasadori konferencijos nutarimus dl to-ki imperialistini j nutarim, o notoje Lenkijos vyriausybei ai-kiai nurod, kad Vilnius ir jo kratas priklauso tik nepriklausomaiLietuvai ir SSRS grietai laikysis Taikos sutarties su Lietuva nuo-stat, o tai reik, kad jei Lenkija pult Lietuv, SSRS j gint.

Kaip bevertintume SSRS tuometin usienio ir vidaus politi-k, bet ji tada, kaip ir 1920 m., igelbjo nepriklausom Lietuvnuo naujo karo su Lenkija, nuo inkorporavimo jos sudt.

Beje, kad TS Tarybos, Ambasadori konferencijos nutarimai,pripastantys okupantams lenkams j melu ir smurtu ugrobtLietuvos sostin Vilni ir jo krat, buvo neteisti, neturintysteisinio pamato ir yra negaliojantys, 1928 m. gegus 1 d. pa-skelb Tarptautinis teiss institutas Paryiuje.

Joks okupantas negyja teiss okupuotj krat, nepaisantkiek ilgai ta okupacija trukt, ir Vilnius, kaip ir jo kratas, kaippriklaus, taip ir toliau turi priklausyti tik vieninteliam suvere-nui lietuvi tautai ir jos sukurtajai nepriklausomai valstybei.Bet okupantams lenkams buvo n motais teis, teisingumas irmoral. Ir jie visomis priemonmis stengsi sitvirtinti lietuviemse.

42

Lenk ovinistams vis laik labai viliojaniu ksneliu buvoir Paryiaus Taikos konferencijos Lietuvai pripainta Klaipdair jos kratas, bet laikinai pavesti administruoti Pranczijai.

J. Pilsudskis dar Suvalk sutarties pasiraymo dienomis, reng-damas Vilniaus ir jo krato ugrobimo planus, tarsi ir su Lenki-jos globjais pranczais, kaip atimti i lietuvi ir Klaipd ir joskrat. Ir sutar, kad uost ir krat reikia paskelbti laisvaisiais,valdomais ne tik prancz, bet ir lenk, o i nepriklausomos Lie-tuvos dar pareikalavo, kad ji leist Lenkijai Nemunu netrukdo-mai plukdyti savo prekes ir naudotis kai kuriomis geleinkeliolinijomis.

Lietuvos valgybai atskleidus lenk ir prancz rengiamnauj smoksl, kuriuo siekiama pagrobti Klaipd ir jos kra-t, nepaisant to krato suvereno valios, nepaisant ir ParyiausTaikos konferencijos nutarim, Lietuva nutar paremti kratomoni ginkluot sukilim, kad, bendromis jgomis isivadavusnuo prancz, bt susijungta vien nepriklausomos Lietuvosvalstyb. Ginkluotas sukilimas 1923 m. pradioje laimjo, pran-cz kariuomen buvo priversta evakuotis.

Klaipda ir jos kratas j tikrj gyventoj valia tapo nepri-klausomos Lietuvos valstybs dalimi. Tai buvo didelis smgis len-kams i j nasr islydo toks skanus ksnelis. Ir vl, bdamiypa patyr intrigantai ir tarptautini vanden drumstjai, lenkaiskundais uvert Taut Sjung, Ambasadori konferencij, An-tants ali vyriausybes, kad ne Lietuvai turi priklausyti tas kra-tas, kad Klaipdos uostas turs bti laisvu, kad jo valdyme tu-rinti dalyvauti ir Lenkija ir t. t. Taiau TS, Ambasadori konfe-rencija, jau apsijuokusios sprsdamos Vilniaus ir krato gr-inimo Lietuvai klausim, kart Lenkijos pretenzijas pasi-irjo objektyviau ir Klaipd ir jos krat pripaino neatski-riama nepriklausomos Lietuvos dalimi.

Nepaisydami to, lenk imperialistai ir toliau nerimo: jie vlvisose tarptautinse organizacijose skund Lietuv, pra j pa-

43

galbos prie j, mat ji skriaudianti juos, neleisdama Nemunuplukdyti savo preki, naudotis joms perveti Lietuvos geleinke-liais. Patenkinti lenk reikalavimus Lietuvai rekomendavo TautSjunga. J. Pilsudskio klika m grasinti Lietuvai ir nauju karu.Bet tarptautinio teisingumo teismas Hagoje 1931 m. spalio 15 d.paskelb nutarim, kad nei Taut Sjunga, nei Lenkija, nei jo-kia kita valstyb neturi jokios teiss reikalauti, kad nepriklau-soma Lietuva praleist tranzitu kit valstybi prekes, kad leistjoms naudotis savo geleinkeliais ir uostais.

Hagos teismo sprendimas privert lenk imperialistus atsi-sakyti pretenzij Klaipdos uost.

Nepriklausomai Lietuvai susidrus su save demokratinmisskelbusi Vakar valstybi abejingumu ir vienaalikumu, su jkorumpuota politika ir Lenkijos ovinistiniu imperializmu, tikSSRS ir toliau rm Lietuv, kaip ir kitas Baltijos valstybs, lauk-dama patogaus laiko, kai gals pati jas praryti.

SSRS, vaizduodama save maj valstybi gynja, stiprino sa-vo tarptautin autoritet, taip pat neleido sigalti jai prieikaiLenkijai ir kitoms imperialistinms valstybms.

Po 1926 m. gegus mnes Lenkijoje J. Pilsudskio vykdytovalstybinio perversmo ir pasiskelbimo diktatoriumi, j ir kitas lenkkareivas nuo ygio prisijungti nepriklausom Lietuv sulaikt met rugsjo 28 d. Maskvoje pasirayta Lietuvos ir SSRS Ne-puolimo ir neutraliteto sutartis, kurioje vl buvo pripastamosLietuvai 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi nustatytos sienos irnepriklausomos Lietuvos sostine pripaintas Vilnius. Atald len-k imperialistus ir 1933 m. gruodio 14 d. Lietuvos pasirayta su-tartis su SSRS upuolimo svokai apibrti, pagal kuri SSRSturjo ateiti pagalb Lietuvai, upuolus j treiajai aliai ir pan.

J. PilsudskioL. eligovskio lenk ovinistini ord vykdytaVilniaus ir jo krato okupacija ir inkorporacija lietuviams buvodaug sunkesn ir labiau udanti negu carins ir bolevikins Rusi-jos, vokiei: lenk okupantai stengsi ne tik inaikinti, itremti,

44

udaryti kaljimus jiems nepalankiuosius, bet ir visus pavergtidvasikai, sulenkinti, veriant net umirti, jog jie lietuviai ir jogkratas lietuvi buvs. Tai matyti ir i knygoje spausdinamos len-k okupuotos Ryt Lietuvos kronikos.

Beveik nebuvo dienos, kad okupantai nebt lietuvi areta-v, kankin, itrm nepriklausom Lietuv, konfiskav j tur-to, lietuvikos literatros. O lietuvikos spaudos ir lietuvikojoodio, lietuvikj mokykl padt galima palyginti tik su pa-dtimi, kokia ji buvo Muravjovo (Muravjov)-Koriko valdymo, oypa lietuvikos spaudos ir mokykl draudimo metais. Okupan-tai lenkai Vilniuje ir jo krate ved nuomi lietuvikos spaudoscenzr, redakcijoms u maiausi tiesos odel apie okupantlenk niekybes ar teigiam inut i nepriklausomos Lietuvosgyvenimo tekdavo sumokti dideles baudas, lietuviai redaktoriai

Lenk okupantai, 1924 m. spalio 28 d. upuol lietuvi nalaii prieglaudVilniuje, Prancikon namuose, ugrob juos, ivar vaikuius

ir imet j turt gatv.

45

neieidavo i teism dl jiems kurpiam byl; tarp pavojingiau-si lietuviui darb buvo lietuvi mokykl mokytoj darbas: jienuolat tardyti, persekioti ir mokiniai, ir kasdien dl menkiausiprieasi buvo udaromos lietuvikos mokyklos, pasitelkus ka-riuomen ir policininkus buvo ugrobiami ir lietuvikj mokyk-l pastatai, o paskui perduodami lenkikoms mokykloms ar ki-toms j staigoms.

Vykdyta ir sparti kolonizacija dl vien ar kit prieasiatmus i lietuvio valstiei em, ji bdavo perduodama pir-miausia i Lenkijos atsiklusiam lenkui, o nacionalizuot dvarems irgi tik lenkams bdavo parduodamos. Pagal kai kuriuosaltinius per beveik 19 okupacijos met Vilni ir vis RytLietuv buvo atkelta per 100 tkst. lenk kolonizatori i vai-ri Lenkijos rajon.

Okupantai Ryt Lietuvoje buvo sukr toki sekimo sistemkaip ir kagbist SSRS visur buvo paskiriami dirbti slaptiejilenk agentai, kurie periodikai informavo lenk saugumo staigasvos ne apie kiekvieno lietuvio veikl ir elges. Visose okupantstaigose buvo galima tik lenkikai kalbti ir tik lenkikai ray-tus laikus tepriimdavo; masikai buvo lenkinamos ir monipavards, vietovardiai lenkai okupantai Vilniuje ir jo krateelgsi taip, kaip po Antrojo pasaulinio karo SSRS okupuotameKaraliauiaus (Kaliningrado) krate: ukariautojai perkrik-tijo rusikais visus vietovardius, tuo nordami rodyti lyg taskratas nuo ami buvs rusikas, o lenk ovinistai kad Vil-nius ir jo kratas nuo ami tik lenk gyventas ir kad ne jie, otarsi lietuviai bt buv atjnai. I dalies tai atspindjo ir oku-pant lenk organizuoti tariami rinkimai ir Vilniaus valdi, ir Lenkijos seimo narius. Lietuviai, taip pat tautins gud ir ydmaumos atsisak juose dalyvauti. Bet tai netrukd lenkams oku-pantams pasauliui skelbti, kad demokratikai irinkta tariamosVidurins Lietuvos atstovyb nusprendusi sijungti Lenkijossudt, vadovautis tik Lenkijos valstybs aktais. Ir, girdi, Lenkija

46

nieko dta dl Vilniaus ir jo krato sijungimo vietos gyven-tojai nepanoro toliau bti valdomi Kauno valdios.

Okupantai lenkai, neigdami visus jiems nepalankius faktus,vadovavosi vagi ir plik patirtimi: atkakliai kartojamas me-las virsta lyg tiesa. Melagi melagiu buvo pirmiausia pats Lenki-jos virininkas J. Pilsudskis. Jis, dana proga primindamas, jogkils i lietuvi, visur rezg pinkles, kad pasmaugt lietuvi tautir nepriklausom Lietuv; priminimu, kad ess lietuvis, tas itikrj lietuvi tautos igama siek pateisinti ne tik savo, bet irlenk padarytus ir daromus nusikaltimus lietuvi tautai, kuriiandien turinti bti tik lenkika, Lenkijos sudtyje, nepaisantgarbingos jos praeities. Tai matyti ir i jo 1922 m. balandio 20 d.kalbos lenk mitinge Vilniuje, skirtame Vidurins Lietuvos in-korporavimo imperialistins Lenkijos sudtin: [] Kalbsiuprie jus kaip Lenkijos valstybs vadovas ir kaip vilnietis []. Pir-miausia kalbsiu apie praeit. Kadangi laikausi principo, kad tas,kuris negerbia ir nevertina savo praeities, tas nevertas pagarbosdabar ir neturi teiss ateiiai []. Negaliu pamirti, kad tarp tsostini buvo ir brangus, mylimas Vilnius, ikeltas sostini ran-g galima tai pasakyti atvirai ne lenk rank, bet didijlietuvi tautos pastangomis, kai i tauta kovojo su visu j supan-iu pasauliu, neiskiriant ir Lenkijos []. Trys ketvirtadaliai m-s didiausio genijaus, kurio vard kartoja kiekvienas vos prabi-ls lenk vaikas, darbo, sakau, trys ketvirtadaliai to darbo, yrasusij su buvusios Lietuvos istorija, kovomis, kaniomis ir nelai-mmis. O didiojo poeto genij iandien tolimuose Lenkijos va-kar pakraiuose sisavina maas vaikas kartu su svetimai skam-baniais vairi Grain, Aldon, Valenrod ir kitais vardais [].Negaliu pamirti, kad tose apylinkse kova buvo stipresn, kruvi-nesn, atkaklesn. Ir kai ne tik ia, bet ir karalystje, Varuvoje,kova pasibaig, emaii sukilimas vis dar tssi, savo galia pa-traukdamas vis naujas aukas ir naujus mius imtus moni,kurie lenkikai kalbti nemokjo []. Vilnius dabar eng nauj

47

gyvenim. gyvenim, kuris formuojasi kitaip, ne toks, kok lmjo istorin praeitis []. Taiau gerbdamas praeit, gerbdamasdrauge praliet krauj, iandien didiojo triumfo, lenk triumfodien, kuri visi ia susirink taip kartai igyvena, negaliu permus skiriani sien neitiesti rankos tiems ten, Kaune, kurie gal-bt i dien, ms triumfo dien, laiko pralaimjimo ir gedulodiena. Negaliu neitiesti rankos ragindamas santarvei ir meilei.A negaliu j nelaikyti broliais

Daug kas i J. Pilsudskio kalb prilygino krokodilui, kuris,prie prarydamas gazel apsiverkis i jo aki tariamai imariedti aaros, kuri isiskyrim paskatina skrandis.

J. Pilsudskiui ir jo utvei Lietuvos dalies okupacija tebuvotik jo dvarelio emi ploto padidinimas. T okupant virininkokalb ir j pat, kaip ir vis imperialistin Lenkij, tuomet verti-no inomas lenk teisininkas Mykolas Rmeris savo laike Len-kijos virininkui, kuriame jis ra i Kauno: Skaitau, Pone, Ta-vo kalb, sakyt Vilniuje. Perskaiiau j Kaune. Iksk, Pone, kTau Lietuvos snus ir pilietis pasakys []. Savo kalba, Pone, Tukonstatavai, kad priklausai ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos istori-jai, todl ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai priklauso Tavo veiksmai.Todl istorijos akivaizdoje Tu turi atsakyti ir prie Lietuv [].Tavo odiai negali bti suprasti kitaip, kad Vilnius buvo lietuviir Lietuvos iki ms, kol mes (suprask, lenkai) ia atvykome, irbus ia Lietuva, kad ir k stengtume ia daryti (arba kai i iaieisime). Kitais odiais, Vilnius Lietuvos krinys ir sostin yrair lieka tuo, k sukr didiul kart ir tautos valia: visos kitoskombinacijos grius, visi spekuliatyvs mginimai sufabrikuoti ki-toki Vilniaus prigimt per prijungimo akt, Seimo nutarim irt. t. sugrius kaip nevyks iuolaikinis namas, iuolaikini lenkstatytas dl pelno Varuvoje ar tame paiame Vilniuje. Nebusms bus mikas: Vilnius atgaus savo pozicij, sugr prie ryisu Lietuva, kaip teista josios sostin, jos sukurta [...]. Taiau fak-tas, kad tai pasakyta Lenkijai minint Vilniaus atplim nuo Lie-

48

tuvos ir dar ikilmse, kuriose paneigiama toji gili tiesa apie Lie-tuv ir Vilni, ikilmse, kurios vainikuoja lenk tautini spalvatsiradim vir Vilniaus, be to, pasakyta Lenkijos valstybs vado-vo! O tai ir Tavo kalbos pabaiga, kurioje Tu sveikini [...], neturijokio loginio ir psichinio ryio su pirmja dalimi. Kaip galima lai-dotuvi akt, kas yra giliausioji Vilniaus esm, vadinti vardadie-niu? [...]. Tavo kalbos, Pone, pabaiga, yra lietuvi idavysts ak-tas, paneigimas to, k pats suvokei ir ireikei pirmoje dalyje, yraTavo elgesio pasmerkimo aktas: iksk, kad tai Tau sakau, Pone,nes jeigu Tu pasakei tos kalbos pirmj dal, Tu jau pasivadinailietuviu. Antrj kalbos dal galjo pasakyti tik lenkas [...] ir josnegaljo sakyti lietuvis, kuris pasak kalbos pirmj dal [...]. Irtai i lietuvio, patenkindamas Lenkijos valstybs vadovo pozici-j, savo kalbos pabaigoje Tu tapai lenku. Ir tuomet, neigdamastai, k Tu ireikei anksiau, Tu dar tiesi rank lietuviams, vadin-damas juos broliais.

Pirmosios kalbos dalyje atrod, jog esi j brolis, taiau patspabaigoje Tu t brolyb nutraukei. Kaipgi Tu nori, kad ranka b-t priimta juk Tu ne k kita tuo minjimu ventei, o Vilniausatmim i Lietuvos. Ar tai tinkamas aktas brolybei skelbti! [...]Ir todl Tu, Pone, kuris buvai didingas, kurdamas nepriklausomLenkij ir kuris turjai aukso rag Lenkij ygiui suburti, Lietu-vos byloje esi silpnas ir amiams nugaltas. Tavo Ryt politikaturjo lugti ir Tavo didiosios federacijos idjos vykdymas nearo skrydis, o nyktuko trypiojimai [...]. Tu atsistoji lietuviu, oatsisdi lenku. Pradedi aro skryd, o trypioji eme kaip nyktu-kas [...]. Viso darbo rezultatas paprasiausio Lenkijos naciona-lizmo krinys. Tai ne Dmovski krinys, o .... arkivyskup Teodo-rowiczi ir juos panai darbas, o Tu ar nori, ar nenori, esi jtarnas. Todl netinka Tau tie odiai, kuriuos sakei pirmojoje ta-vo Vilniaus kalbos dalyje, lietuvio odiai apie didij Vilniausdram. A, Pone, kovojau Tau vadovaujant dl Lenkijos nepriklau-somybs. Kovojau tikdamas, kad toji nepriklausomyb yra kelias

49

ir mano tvyns Lietuvos nepriklausomyb ir jos garantija [...].Tavo veiksmai Vilniuje realizuoja Teodorowiczi spekuliacijas irtik prisidengia aro plunksnomis [...]. Sakau Tau tai, nes pats pasi-vadinai lietuviu, lietuviku odiu kalbjai, taigi bsi teisiamas Lie-tuvos [...]. Kelias, kur pasirinkai, veda tik prie paprasiausio lenknacionalizmo viepatavimo, mginim umuti Lietuv.

Kaip teisingai ra M. Rmeris, J. Pilsudsk ir vis jo klikturi teisti kaip karo nusikaltlius, kaip lietuvybs naikinimo or-ganizatorius ir vykdytojus Lietuvos teismas, tarptautinis teismas,kaip kad buvo teisiami kiti budeliai Hitleris ir jo pagalbinin-kai, Stalinas ir bolevik partija. Turt bti udrausti ir lenkovinist okupant enklai, vliavos.

Neinoma pasaulyje valstyb, kuri saugot savo okupantbudeli palaikus, o Lietuva tebesaugo J. Pilsudskio ird vienojei veniausi lietuvi tautai viet Vilniuje, Ras kapinse. Irta vieta yra tapusi lenk ovinist, tebesvajojani sulenkinti Lie-tuv, lankomiausia vieta, nesantaikos tarp lietuvi ir lenk kurs-tymo idiniu. Tokias mintis lyg patvirtina ir vos ne kasdien prieto betono luito su betonuota jame Lenkijos diktatoriaus irdimibesilankantys lenkai, j turist ir maldinink grups, iklusiosdanai ir Lenkijos vliavas bei herbus, giedanios Lenkijos him-n, pamaldiai lyg apie kok ventj kalbanios apie J.Pilsudsk,jo mon, apie tai, lyg Vilnius buvs tik lenk miestas.

Po savotik pamald prie to lietuvi tautos ir jos Nepriklau-somybs budelio apeinami Ras kapinse palaidot lenk veik-j kapai. Taiau io rainio autoriui, kaip ir daugeliui kit, nratek matyti, kad lenk grups bent stabtelt prie dr. J. Basanavi-iaus ar kito lietuvi tautos ar nepriklausomos Lietuvos krjopaminklo; neteko girdti, kad jiems gidai paaikint, kaip lenkimperialistai buvo okupav Vilni ir beveik vis Ryt Lietuv arpan. Prieingai, daniausiai atvykliams ar vietos vitgaidiams(tiems, kurie, bdami lietuviai, vadino ir vadina save lenkais) ai-kinama, kad tas kratas nuo ami tik lenkams tepriklauss ir

50

pan. Tok spd dar mginama sustiprinti ir tuo, kad prie Raskapini yra sitais tik lenkikos literatros pardavjai, tik lenkdavatkos su lenkikais ventukais.

Lenkija turt jausti gd, kad savo Vavelyje greta karali irdidik palaik saugo savo vado J. Pilsudskio palaikus be irdiesir smegen (jie buvo perduoti mokslininkams itirti). Kadangipats J. Pilsudskis skelbsi ess lietuvis, tad tik lietuvi tauta irturi nusprsti, kiek jis vertas prisiminti Lietuvoje. O kadanginemaai daliai lenk jis didvyris, tad tegu jie ir isivea t savodidvyr Lenkij, dl kurios jis tiek daug blogo lietuvi tautai irLietuvai yra padars.

Nemaai kas dl lenkinimo ir okupacijos kaltina ir lenkikjKatalik banyi, jos kunigus ir vyskupus, neretai palygindamijuos su sovietmeio bolevikais ir kagbistais, turjusiais ilaikytiviening ir rusik SSRS. Ta dvasininkija siena stojo u neda-lom Lenkij (su jungta sulenkinta Lietuva), nors kadaise for-maliai lyg federacine buvusi valstyb. Ir tai lm, kad Lenkijojehierarchais popieiai skyr valstybs valdov ir pon silymudaniausiai j snelius ar kitus artimus giminaiius, neretai tuos,kurie popieius apdovanodavo gausesnmis dovanomis.

Postai Banyios hierarchijoje buvo taip pat perkami ar par-duodami kaip ir mokslo, kariniai laipsniai ir vardai, kaip ir luo-miniai titulai. Lenkijoje ta prekyba turjo tik vien apribojim:perkantysis dar daniausiai turjo bti lenkas. Ir to mato laiky-tasi vis laik. Kai J. Pilsudskis atvyko J. eligoskio armijos oku-puot Vilni, tai susipains su jame dirbaniu vyskupu J. Matu-laiiu (Matuleviiumi) savo patarjams nurod: kadangi vysku-pas ne lenkas, o lietuvis, btina, kad jis greiiau palikt Vilniausvyskupij.

1925 m. Lenkijos pasiraytame konkordate su Vatikanu bu-vo nurodyta, kad vyskupai ir kiti hierarchai privalo prisiekti Len-kijos valdiai, kad vykdys jos politik. Tai lyg irgi patvirtina taskalbas, kad Lenkijos Katalik banyia prilygo valstyb valdan-

51

iajam luomui. Tiesa, socialistinje Lenkijoje hierarchai jau ne-begaljo bti valdios rankiai.

Kaip matyti i kai kuri altini, lenk Katalik banyios hie-rarchai ir Popieius nulm, kad Lenkijos karalienei Jadvygai vy-ru buvo parinktas Lietuvos Didysis kunigaiktis senbernis Jogai-la. Ir parinktas todl, kad pamat, jog pasinaudojusi Lietuva netik pati sustiprs, bet ir pelnys popiei malon, kaip jos krik-tytoja, nors Lietuva jau ir paino krikionyb nuo karaliaus Min-daugo laik, nors didesn dalis kunigaiktysi jau buvo apsi-kritijusios tik Ryt krikioni banyiose (staiatiki).

Popieiams ir j valios vykdytojams kryiuoiams ir kalavi-juoiams buvo svarbu ne tiek dar pagonys prsai ir lietuviai, oryt slav tautos, atitekusios Popieiaus prieininkui Konstanti-nopolio patriarchui. Bet kadangi didel dalis t Ryt slav tautpriklaus Lietuvai, tai ir pirmiausia j reikjo sunaikinti.

Susidrus su didvyriku lietuvi pasiprieinimu ir buvo nu-sprsta nugalti Lietuv taikiai paveriant j klusnios popie-iams Lenkijos provincija, udjus ant Jadvygos vyro galvos Len-kijos karn, nors ir toliau paliekant vis valdi Banyios hie-rarch ir lenk pon rankose.

Tarp didiausi klaid, kurias padar Lietuvos valdovai, su-darydami t vedybin sandr, buvo sutikimas leisti lenk kuni-gams ir vienuoliams, nemokantiems lietuvikai, kurtis Lietuvo-je, suteikus jiems teis steigti ir mokyklas. Kituose kratuose Kris-taus mokslas skleistas vietini taut kalbomis. Lietuvoje atvirk-iai patys lietuviai pradti versti imokti svetimali misionie-ri kalb, jiems paskelbus, kad lietuvi kalba tai pagoni kalbair ja kalbantieji yra prakeikti.

Kitose alyse krikionyb plito kaip varg religija, teisingumogynja, o Lietuvoje kaip karaliaus ir kunigaiki, kaip pontikjimas (nesikriktijantys iauriai bausti) . Be to, visiems at-jnams kunigams, vyskupams Lietuvos valdovai skyr daug e-ms ir jai apdirbti valstiei. Taip i karto Katalik banyios

52

piemenys tapo galingais feodalais, savo turtais neretai pra-lenkiantys ir didikus, jau nekalbant apie bajorus. O ir tapti tuopiemeniu, kaip minta, galjo pirmiausia lenkai ar bent len-kikai mokantys ir jau priklausantys valdanij luomui.

Lenkinim skatino pirmiausia Gniezno arkivyskupija, kuriaipagal karaliaus ir Popieiaus vali buvo priskirtos ir naujos Lie-tuvos vyskupijos Vilniaus ir emaii, o ir j kapitul nariaisbuvo paskirti i Lenkijos atvyk dvasininkai.

Taip dl Lietuvos valdanij abejingumo, nesuvokimo savokalbos ir kultros, savo kalbos puoseljimo svarbos ir krikiony-b lietuviams tapo ne j kultros, j mentaliteto ugdymo, o lietu-vybs lugdymo religija. Ypa lenk vadinamieji apatalai lietuviapkriktijim siejo su j sulenkinimu, vieningos sukrimu Len-kijos. I knygoje pateikiam vyskup srao, j biografij matyti,kad tik vienas kitas pateisino savo, kaip ganytojo pareigas.

Tarp emaii toki vyskup pirmiausia mintinas i lietu-vi valstiei kils Motiejus Valanius, organizavs spaudosdraudimo metais lietuvikos spaudos leidyb Prsuose, jos slaptplatinim po Lietuv tai buvo bene pirmas kartas istorijoje,kai imtai lietuvi valstiei ir bern buvo prisim mirtinai pa-vojing knygnei darb.

Daug ko lenk okupant engiami lietuviai vylsi ir i 1918 m.pabaigoje Vilniaus vyskupu paskirto Jurgio Matulaiio. Bet jisstengs tikti tik lenkams, o ne paremti lenk persekiojamus lie-tuvius, veng dalyvauti lietuvi veikloje ir beveik nieko nedar,kad pamokslai bt sakomi lietuvikai, kad Vilniaus kapitulojenebeviepataut ovinistin lenk dvasininkija, kad bt leidia-mos lietuvikos maldaknygs, o vaikai katekizmo mokomi lietu-vikai ir pan. Taiau ir pataik