Atn teiss altiniai

Atn teiss altiniai

Antikos (graik ir romn) civilizacija susiformavo Europos pietuose, viduriemio jros baseine ir savo apogj pasiek I tkst. Pr. Kr ir I tkst. po Kr pradioje. iuo laikotarpiu graikai ir romnai pasiek spding laimjim visose visuomeninio gyvenimo sferose, tarp j ir politikos bei teiss srityse. nedideli vienas nuo kito izoliuoti miestai-valstybs graik vadinti poliai (takingiausias buvo Atnai). Taigi Graikijoje nebuvo vientisos valstybs ir teisins sistemos. T. raida antikinje Graikijoje nepereng poli rib, pltojosi vietos paproi ir tradicij pagrindu, pasiymjo t. partikuliarizmu. Labiausiai ipltota senovs Graikijos t. sistema buvo Atnuose. Seniausias t. altinis At. buvo paproiai, taiau anksiau nei kitur (jau nuo VIIa. pr. Kr. pab.) pagrindiniu t. alt. tapo st.: kuriantis Atn valstybei (I tkst pr kr) tauta buvo nustumta eupatrid (kilmingj), kurie pasisavino ir sutelk vis valdi savo rankose. Todl demosas (tauta) reikalavo urayti paproius.

621 m pr kr pasirodo pirmasis uraytas paprotins teiss rinkinys-Drakono statymai. is statymas pasiymjo grietumu ir tapo iaurumo simboliu. Drakono statymai iki ms dien neiliko. Nepaisant iaurumo drakono statymai buvo vertinami teigiamai. Tai buvo laikoma tam tikra demoso pergale prie eupatridus. Drakono statymai apribojo kraujo kert. Didelis dmesys skiriamas skiriamas savinink interesams, udik siekiama apsaugoti nuo kankinim kerijant. Numatyta bauda (skaiiuojama jauiais), teisi atmimas, mirties bausm.

VI a pr kr pradioje (594) pasirod Solono statymas. Solonas buvo irinktas archnotu kaip ir Drakonas. Solonas atjo valdi esant dideliems prietaravimams tarp praturtjusi nekilmingj ir kilmingj. Nekilmingieji tuo metu negaljo turti valdios. Solonas atliko seisachtij (natos naikinimas), t.y skolins vergovs panaikinimas, skol numetimas, taip pat teisino ems paveldjimo teis ir kt. likvidavo monopolin eupatrid galimyb eiti valstybines pareigas, reglamentavo naujus civilinius teisinius santykius. st. paskatino prekybos ir amat pltr. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus kelet nuostat dl nuudym. Solono reformos iki ms dien taip pat neiliko bet apie jas daug ra senieji istorikai.

V a pr kr pabaigoje antikiniame pasaulyje prasideda demokratijos klestjimas. Visi pilieiai dalyvauja valstybs valdyme. Didel reikm gauna statymai ir juos jau turi kurti tauta. statym leidyba sutelkiama tautos rankose. Tautos susirinkime galjo dalyvauti visi pilnateisiai vyrai nuo 20 m. statymus galjo silyti bet kas, o j projektus svarst 500 taryba, burt keliu sudaroma 1 metam. Tautos susirinkime priimti statymai patekdavo helij tvirtinimui. Helija sudaroma burt keliu 1 metam.

Teis asocijavosi su imintim. Atnuose demokratija buvo vergvaldin. Ji liet tik tikruosius Atn pilieius, kuri buvo ymiai maiau nei verg. Be to Atnuose gyveno laisvieji svetimaliai- metekai, kurie irgi nedalyvavo tautos susirinkime. Tautos susirinkimas priimdavo daug statym kurie deja bdavo labai prietaringi. Taiau galima daryti ivad, kad kai kurie teiss institutai (nuoma, prekyba, jreivysts teis) pasiek gana aukt lyg.

Antikos teis

Nuosavybs ir valdymo teis (spec.term.nebuvo)

Valstyb aktyviai dalyvavo kiniame gyvenime

Valstybs turtas buvo atiduotas naudotis privatiem asmenims.

em galjo ir valstybin ir privati.

ems ir nekilnojamo turto negaljo turti metekai.

Prievolin teis

Buvo skiriama prievoles, kylanias i sutari (laisvsias) ir prievoles kylanias i delikt, paeidim (nelaisvsias)

Svarbiausios sutartys sudaromos ratu.

Sutarties vykdymui utikrinti i pradi buvo naudotas savs keitimas, vliau tik turtas.

Iskirtin reikm hipotekai- ems keitimui.

Populiariausia pirkimo pardavimo sutartis.

Nuomos sutarties objektas, kilnojami ir nekilnojami objektai- vergai, galvijai, em, pastatai.

Plaiai paplitusi paskolos sutartis.

Reglamentuojamos ir kit ri sutartys: samdos, rangos,panaudos,bendrovsSantuokos teis

Santuoka sudaroma sutartimi, kurios alys- jaunikis ir nuotakos eimos galva.

Jaunikis u nuotak turdavo sumokti jos tvams, nuotaka gaudavo krait.

Daugpatyst nebuvo leidiama, moralikai smerktinas ir nesantuokinis gyvenimas.

Vyrui ituoka laisva, moteriai daug sunkiau gyvendinama.

Mirusiojo turt po lygiai pavelddavo jo sns, nesant- dukros, ir j nesant- oniniai giminaiiai.

Nuo Solono laik buvo inomas paveldjimas pagal testament. Jo sudaryti negaljo nepilnameiai ir moterys, asmenys, turintys teist vyrikos lyties vaik, nes visas turtas turdavo atitekti jiems.

Nusikaltimai ir bausms

Nusikaltimai ir bausms Atnuose reglamentuoti primityviai, kartais leistas net kraujo kertas ir savaiteismis.

Skyr nusikaltimus valstybei ir asmeniniams interesams.

Sunkiausi nusikaltimai: valstybs idavimas, ksinimasis demokratin valdymo tvark, neteisti silymai tautos susirinkimui, diev eidimas, bedievyst, ventyklos turto vagyst.

Nukentjus valstybs ar asmens interesams teisminis persekiojimas buvo pradedamas nukentjusiojo ar bet kurio kito pilieio iniciatyva.

U sunkius nusikaltimus grs mirties bausm

Kno bausms taikytos tik vergams

Plaiai taikyta ATIMIJA (gda-polit.teisi atmimas)

Populiariausios bausms buvo baudos ir turto konfiskavimas

kalinimas tik kardomoji priemon.

ROMN TEIS

Romn teis - tai teis, suvaidinusi didel vaidmen Europos ir pasaulio teiss istorijoje. Tai tobuliausia, vientisa, universali, pritaikoma vairiomis istorinmis slygomis teisin sistema. Tai teis, kurios negalima pavadinti vergvaldine. Rornen teiss lygis buvo labai auktas. Romos imperijos teritorij buvo jungta daugyb to meto kultros centr, kurie buvo panaudoti romn teiss raidai Romn teis nebuvo trumpalaikis reikinys. Jos vystymasis skaiiuojamas nuo Va. pr. Kr. iki Va. po. Kr. Romn teiss raidai daug takos turjo teiss mokslas. ymus teisininkai - Gajus, Modestinas, Papinjanas. Skiriami 4 romn t. raidos laikotarpiai: seniausias (VI-IIIa.pr.Kr.) teis archain, primityvi, siaurai tautin polio, neipltota. Seniausia teis vadinta kvirit teise (pagal kvirit genties pavad.), vliau ji m galioti visiems Romos pilieiams ir buvo pavadinta civiline. Prekiniai-piniginiai santykiai buvo menkai ipltoti, todl romn teis ypatingai neisiskyr i kit senovs ali t.. ikiklasikinis (III-Ia.pr.Kr.); (kartais neskiriamas) amiams bgant pltsi prekiniai-piniginiai santykiai, primityvi teis m trukdyti jiems engti priek. Pretoriai civilin teis m taikyti naujiems gyvenimo poreikiams, taip Romoje pradjo kurtis naujovika teis. Buvo pripainti teisinio santykio ali lygiateisikumo. teisingumo ir kt. principai taip buvo padti pamatai klasikinei Romos teisei. klasikinis (I a.pr.Kr.-IIIa.) teis tampa tobuliausia ir l. ipltojama. Teis pritaikoma naujoms kintanioms gyvenimo normoms, romn teis tampa rykiu Europos civilizacijos elementu. i teis dav pradi t. kultui ir pagarbai visuomenje, laikytis statym tampa garbs reikalu. Kyla teisins valstybs idja. Ipltota romn teis tampa universalia t. sistema, kurios pagrindas yra privatin nuosavyb ir rinkos santykiai. poklasikinis (IV-Via.)- tai t. sisteminimo pabaiga. Pagrind. t. altiniai seniausias romn t. altinis buvo paproiai, kaip teisinio pobdio taisykls, atsirandanios ir tobuljaniospaiame tautos gyvenime. Taiau spjama, kad jau karalikuoju laikotarpiu (apie VII-V a.pr.Kr.) tam tikr vaidmen ima vaidinti karali statymai, apie kuriuos nedaug inoma. Laikui bgant statymai, kaip t. altiniai, gyja vis didesn reikme. Ypa svarbs Va. pr. Kr. pasirod 12 lenteli statymai.Ilgainiui Roma tapo didiule valstybe teritorine prasme. Atsirado daug turting laisv vergvaldi, taiau neturini pilietybs ir negaljusi naudotis civiline teise. Todl Romoje ima formuotis jus gentium - taut teis. Taut teis neteko prasms, kai 212m. imperatorius Kalakala savo sprendimu visiems provincijos gyventojams suteik pilietyb.

PAGR. ROMN TEISS ALTINIAI:

Paprotin T - pirmasis ir seniausias T alimis.Pagal

romn koncepcij paprotin T yra tyli tautos valios iraika.Vystantis civilizacijai paprotine T bandoma kodifikuoti.Romoje tai buvo XII Lenteli statymai, sudaryti 450 m.pr.m.e.ia buvo uraytos ne tik privatins, bet ir vieosios T normos.Taiau paproiai turjo toki pai teisin gali kaip ir statymai.

statymai respublikos laikotarpiu reik tautos susirinkimo priimt akt. Iki tol tai buvo urayti paproiai. statym priimdavo tautos susirinkimas magistratui pasilius.

Senato nutarimai. Respublikos laikotarpiu senat sudarydavo princepsas. Senatas tvirtino tautos susirinkimo priimtus statymus.

Imperatori konstitucijos. Imperatoriaus statymleidysts teiss iaugo principato laikotarpiu, o imperatoriaus leidiami norminiai aktai buvo vadinami bendruoju konstitucij vardu, nors j teisin forma buvo vairi:

1) EDIKTAI - bendrojo pobdio imperat norminiai aktai, forma ir turiniu labai panas st.;

2) MANDATAI-imperatoriaus instrukcijos provincij vietininkams ir kitiems valdininkams;

3)DEKRETAI - imperatoriaus, kaip aukiausiojo teisjo, sprendimai;

4)RESKRIPTAI - imperatoriaus atsakymai teisj, valdinink ar eilini piliei teisinio pobdio klausimus.

Pretori ediktai (pret. - teismo pareig.)pr.skelbiami tam tikri manifestai, kuriuose idstyti valdiniams j bsimojo valdymo programos. Pretorius rinko tautos susirinkimas vieniems metams. bsimi pretoriai skelbdavo ediktus - savo busimos veiklos taisykles, kurios neturjo statym galios ir nebuvo privalomos. Pretoriai juos vykd, taip m formuotis pretorin teis, kuri padjo pritaikyti "Dvylikos lenteli statymus" naujai padar juos lankstesnius. Vliau, postklasikiniame romn teiss istorijos laikotarpyje, civilin ir pretorin teis visikai susiliejo.Dvylikos lenteli statymai - sutvarkytos paproi t. rinkinys. Jam pasirodyti padjo nuolatin patricij kova su plebjais, nes patricijai laisvai interpretavo neraytas paproi normas, neatsivelgdami plebj interesus. Nuosavybs apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia kilmingj turtiniai santykiai, o valstieio turto apsauga ignoruojaa. Valstyb aktyviai dalyvauja kiniame gyvenime, pati turjo daug dirbamos ems. Toks turtas buvo dalinamas privatiems asmenims u tarnyb ar kitokius nuopelnus. em buvo privati ir valstybin, bet jos negaljo sigyti vergai ir svetimaliai.Vyravo tik elementarios sutartys: pardavimas, pirkimas, paskola. Skyr prievoles kylaniasi sutari ir u t. paeidimus. Sutartys sudaromos pasiadjimu, retai ratu. Kaip laidasvimas naudojamas turto keitimas, bet daniausiai pasikliauta fizinmis bausmmis. Aptikus pirkto daikto defekt, buvo galima sutart nutraukti. Prievol uz t. paeidim reikalaudavo pinigins kompensacijos. eimos teisje sutartis daroma tarp jaunikio ir nuotakos eimos galvos. Moteris joki teisi neturjo, buvo sutarties objektas, itekjusi papuldavo visik vyro priklausomyb. Vyro neitikimyb nebaudiama, o moteris u tai bdavo vejama i nam. Labai danai leidiamas saviteismis, jeigu rodoma, kad nusikaltusiojo veiksmai buvo teisingi. Skiriami nusikaltimai valstybei ir asmeniniams interesams. Sunkiausias nusikaltimas buvo valstybs idavimas, diev eidimas. Mirties bausm taikoma danai, kno bausms paplitusios tik verg nusikaltimuose. Taip pat populiari bausm - turto konfiskavimas. Svarbiausias bruoas: beslygikai klausyti respublikos statym yra ne tik pareiga, bet ir garbs reikalas.Pirmieji romn t. rinkiniai yra Romos teisinink Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai. Jie sudaryti IIIa - IVa. Ten surinkti Romos imperatori konstitucij aktai, ileisti 196-365m. 438m. pasirod Teodosijaus II pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija. Kodeksas suskirstytas 16 knyg, kiekvienas j titulus. Kiekviename titule imperatori statym tekstai idstyti chronologine tvarka, praktikai nepakeistu pavidalu. Bet isamiausia kodifikacija nuo XII lenteli statymo iki paskutini imperatori buvo ileista 528-534m. Tai uvo atlikta Justiniano.Kodeksas baigtas 529,bet buvo tobulinamas, Rmsi Teodosijaus, kit imperatori veikalais, bei teisinink darbais. Kodeks sudar Digestai ir Institucijos(pagrindai). Digestai dalijami 50 knyg, o jie- titulus,ie- fragmentus. Daugiausia dmesio skiriama privatinei teisei. Pagindai - elementarus romn t. vadovlis pradedantiems teisininkams ir t. mokykl mokiniams. Institucijos skirstytos 3 dalis: asmen teisin padtis, daiktai ir proceso formas. Kaip ir digestai, institucijos pskelbtos 533 metais."Vulgarioji" romn teis

Vidurami teis daug perm i antikos kultros, taiau lugus R. imperijai, nusilpo ir romn teis. lugusios R. Imp. teritorijoje greta paproi t. galiojo ir romn teis, taiau ji buvo gerokai subarbarinta, sutrumpinta, supaprastinta, suvulgarinta.

Romos vestgot statyma 506m.: (Xa. Pavadintas Alaricho inynu)Tai inomiausias romn teisynas, kuris buvo supaprastintas ir populiarinamas karali, kurie siek padti teismams. Skirtas vestgot karalystje gyvenantiems romnams;Komentuojami ymi romn t. atstov altiniai;Gana tobula lotyn kalba;Struktros poiriu primena Justiniano t. Paminkl;Paplito u vestgot karalysts rib, buvo pavydiu kitiems;Anuliuotas 654m. Taiau juo ir toliau buvo remiamasi. Frank neukariautuose karalysts rajonuose jis ir toliau liko autoritetingas t. altinis, nekart pataisytas ileistas skirtingais pavadinimais ir teikytas kelet imtmei; iverstas ispan kalba.Panaaus pobdio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas. Visuose mintuose teisynuose buvusi t. paprastai vadinama vulgarija romn teise. Jai bdingas primityvus t. svok aikinimas, joje neliko tiksliai nugludintos civilins t. institut sistemos, painiojami vairs sutari tipai ir pan.Jau po VI a. I romn t. sistemos, tebeklestjusios Bizantijoje, Vakar Europoje buvo ilik tik fragmentai: net supaprastinta romn tais atrod esanti pernelyg sudtinga. Nemaai rom. t. liekan isaugojo ir banyia.

Romn t. Renesansas

XI-XII a. Gerokai pagyvjo VE ekon. gyvenimas, ypa prekyba, bet tolesnei jo raidai labai didel klitis buvo senoji paproi t., pritaikyta udarai visuomenei.Pukiausi galimybi ikilusiems udaviniams sprsti galjo suteikti romn t.. Pagrindiniai rom. t. altiniai buvo digestai (autentikas altinis). Rastas Digest rankatisstaiga atkreip save vis dmes. Senieji romn t. tekstai pirmiausia buvo perrayti, o paskui jie imti studijuoti. tekstai buvo parayti senja romn kalba, juose minima daugyb jau pamirt t. institut ir problem, todl paprastam skaitytojui jie buvo sunkiai suprantami. Teisininkai buvo sitikin, kad j stuijuojamuose senuosiuose t. tekstuose ufiksuota t. nepraradusi reikms, esanti universali ir nekintanti.

Pirmieji universitetai Italijoje. T. mokyklos buvo paavdintos universitetais,ir tai turjo reikti, kad isilavinim jose galjo gauti visi norintieji. Atsirad . Italijoje, universitet t. fakultetai greitai m plisti vakar Europoje, atkreipdami save, ypa P. Pranczijoje, vis daugiau visuomens dmesio. Pirmosiose io pobdio V. Europos t. mokyklosegana ilgai mokytasi galiojanios praktins t., nes jo, kaip sistemos, faktikai dar ir nebuvo. I pat pradi romn t. buvo vienintelis universitetuose studijuojamas dalykas. Studij pagrind sudar Justiniano kodifikacija, kuri, mus kurtis uniersitetams, jau nuo XII a. Koll kas neoficialiai imta vainti Civilins t. svadu Corpus juris civilis. I sudedamj kodifikacijos dali svarbiausia laikyti Digestai. Mokytasi lotyn kalba. Dl sudtingumo ir sunkumotekstus aikinavo profesoriai (glosavo). Mokymasis vadintas paskaitomis, j bdingas bruoasdisputai. universitet studij program traukiama ir Kanon t. Ji buvo galiojanti, nuolat papildoma popiei r banyios susirinkim nutarim. Dar buvo papildoma nacionaline t., naujomis pasaulietins t. problemomis. Univ. krimosi reikm: m rastis teisinink profesional sluoksnis, pasirod pirmieji t. traktatai.

Glosatoriai ir konsiliatoriai.

Glosatoriai tai dstytojai,kurie buvo taip vadinami dl savo dstymo stiliaus(glosavimo).Glos. nekreip dmesio istorines savo nagrinjam t. altini atsiradimo aplinkybes, nesidomjo rom.t. istorija, todl jiems buvo sunku suvokti vairi institut reikm. Jie net nemgino lyginti Digest su galiojanios t. normomis.Glos. pasireik ne tik savo moksline veikla bet ir iskirtiniais pedagoginiais gabumais. J vadovaujami, studentai moksi vidutinikai 7 metus. Glos.tixlas buvo savo mokslo mediagos pagrindu iauklti puikiai isilavinusius teisininkus ir intelektualus. Glos pastangomis vyravo sitikinimas, kad galima tapti mokytu teisininku imanant tik rom. teis ir kad savo galiojani partikuliarin teis galima drsiai ignoruoti. Pirmj rom.t. profesori glosos netrukus gijo ne maesn autoritet nei pats j aikinamas tekstas. Glos.ra t. vadovlius ir savarankikas studijas. Apie 1250 m. ileistas vieno ymiausi glos. Akursijaus aikinim rinkinys susiteminta glosa tapo visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu.Akursijus savo veikalu, iki iol tebelaikomas t. mokslo klasika, i esms baig milinik glosatori darb. Po jo atsirado nauja t. inov karta, komentuojanti ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas. Tai dar postglosatoriai arba kitaip vadinami konsiliatoriai (patarjai, konsultantai). Jie neretai nutoldavo nuo pirmini rom.t. konstrukcij, bet padar didel dab suderindami j su kanon, miest ir paproi t. normomis labai daug dmesio konsiliatoriai taip pat skyr eksperimentinei veiklai:teisinia politini, administracini, privatins t. aktualij vartinimui.ymiausiu konsiliatoriumi laikomas ital vidurami teisininkas Bartolusas de Sasoferatas, o jo darbas bubo Justiniano kodifikacijos komentaras, pavadintas Opera omnia.

GENI TEIS

Esminiai bruoai.

Primityvi;I pradi galiojo nerayta paprotin t., negausus vietins valdios ileisti aktai, banytins t. Normos;Nedidelis skaiius paprasiausi termin (paveldti i romn).;Nebuvo teisinink, prof. t.j, teism hierarchijos.;Asmeninis t. taikymas kiekviena gentis , jusi Frank valstyb, turjo savo teis, taigi kiekvienas narys gyveno pagal savo genties paproius.;kariautiems romnams buvo leista naudotis savo teise (jos laiksi ir banyia).;Susidrus interesams, pirmenyb teikiama atsakovo ar kaltinamojo teisei, barbar t. viresn u romn.;Uraym paspartino romn t. pavyzdys, uraymas leido karaliams jiems palankiai koreguoti statymus, kl karaliaus autoritet, dav gyventojams stimul laikytis t.;T. urayta lotyn kalba su german priemaia;Svarbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant aktus;Taikinamoji t. Funkcija;Asmens t. nebuvo skiriama nuo kolektyvins;T. reguliavo neplai visuomenini santyki sfer.

Salij teisynas.

Ileistas Frank valstybje karaliaus Chlodvigo 496 m. Didelis vaidmuo bsimoje Europos teisje Salij taisykl ems paveldjimo t. suteikiama tik vyrams. i norma buvo net paskelbta pagrindiniu Pranczijos konstitucins t. principu.

Nuosavyb(Nra vienareikms sampratos)Skiriamas kilnojamas turtas nuo ems (neminimas jos pirkimas ir pardavimas ).

Skiriama eimos valdoma em (ji statymu saugoma daugiau) nuo kolektyvins.

ems savininkus laiko lygiais.

Nuosavybs objektas ir vergai.

Sutartys.

Sutartiniai santykiai menkai ivystyti (nes maai paplit prekiniai piniginiai santykiai). Tik paprasiausios buitins sutartys.

Susitarimo objektas viskas, iskyrus em.

Santuoka, eima.

eimos patriarchalins.

Dl santuokos tarsi jaunikio ir nuotakos tvai.

Iki 7-9 a. nebuvo klii santuokai nutraukti. Banyia vliau ved santuokos sudarymo tvark, santuoka nenutraukiama.

Paveldjimas.

Nustatytos bendros taisykls pirmiausiai paveldti kvieiami sns, jei nra mirusiojo motina, jei nra brolis arba sesuo, motinos sesuo, kiti.Neinomas testamentinis paveldjimas. Reglamentuojama dovanojimo sutartis afatomija

Nusikaltimai ir bausms.

T. paeidimas skriauda asmeniui ar ala turtui.

Kompozicijos sistema pinigin kompensacija.

Nenorta kraujo kerto, utat norta taikos vesta atsakomyb. Taikytas ivarymas i bendruomens. Ivaryto turtas atitekdavo iekovui, numatytos baudos padedantiems ivarytam.

inomos kalt mainanios (prisipainimas) ir sunkinanios (garb eminantys veiksniai, gaujos nusikaltimas) aplinkybs. Kalts laipsnis priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne.

Atskiros bausms u kurstym, ksinimsi, bendrininkavim.

Kai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusiojo giminaiiams vergeld. Jis priklaus nuo nuudyto amiaus, lyties, soc. Padties.

Detaliai reglamentuotas vairi ri kno sualojimas (didiausia bausm u mogaus ikastravim).

Turtiniai nusikaltimai reglamentuojami, ypa vagysts jos buvo paprastos (bausms dydis priklaus nuo vagysts objekto) ir klasifikuotos (su silauimu ar raktu padirbimu).

Teismo procesas.

Iekovo reikalas iekoti vogto daikto, kviesti teism atsakov ir liudytojus.

Detalus reglamentavimas, daug formali reikalavimu.

rodymai ordalijos,parodymai liudytojSaks statymas (Lex Saxonum) 803m. Susidjo i 66 straipsni, pagrind sudar kai kurie kiti barbar statymai ir Karolio Didiojo nutarmai Kapituliarijos. Rodo paangi feodalini santyki pltr, privaios neribojamos ems nuosavybs ir socialins diferencijacijos didjim. statymas kelb teistos sutarties (dovanojimo ir pardavimo) nepaeidiamum. mona yra perkama i savo tv u 300 solid. em galjo paveldti tik snus. Buvo taikyta mirties b.Labai konkr. reglamentavo nusik.sudtis ir baudas u juos. Baudos dydis skyrsi priklausomai nuo nukentjusiojo soc. padties.

Bavar statymai.

Individuali nuosavyb ne tik laukai, bet ir pievos ir mikai.Bendro pobdio sutartinius santykius reglamentuojanios nuostatos: dl sutarties, sudarytos ratu, slyg nepakeiiamumo, dl prievarta sudarytos sut. negaliojimo. Aptarinjamos ir slygos.Baudos u vagystes buvo lygios daikto vertei, padidintai 9 kartus.

ANGLSAKS BENDRINS TEISS YPATYBS:

Angl teiss istorijos pradia 5a. padjus vertis anglosaks-german kilms angl, jut ir fryz gentims. Rayta senja angl kalba (ne kaip kontinente lotyn), todl nra romn t. takos.Reglamentavo tik negausius visuomeninius santykius, svarbiausia baudos, t. paeidimai.Dmesys banyios teisinei padiai.

Etelberto statymas anglosaks karaliaus Etelberto (560-616) teisynas yra seniausias Anglijos teiss paminklas:

Pagrindas paproi teis, taiau nustatytos didesns baudos u nusikaltimus karaliui ir banyiai;

Susidjo i 90 trump frazi;

Didiausias dmesys - nusikaltimams ir bausmms;

iek tiek reguliuojami santuoka ir paveldjimas;

Labai detaliai iskaiiuoti pai vairiausi mogaus sualojim tarifai;

Rpinosi aptverto kiemo saugumu;

Ins statymas valdant karaliui Inei (688-695) urayta vakar Vesekso saks paprotin teis:

Ileistas, siekiant utikrinti teising teis ir teising valdi;

Tai-pakoreguot paproi rinkinys;

pareigojo dvasininkus laikytis kanon, o visus gyventojus-tautos paproi reikalavim;

Plaiai reglamentavo turtinius nusikaltimus.

Alfredo Didiojo statymas pirmojo suvienytos Anglijos karaliaus Alfredo (871-899) sudarytas teisynas:

Surinkti ir sutvarkyti iki tol galioj statymai, atmetant tai, kas netinka;statymas karaliaus taikai ir banyiai saugoti;Pagal luomin nukentjusio ar nusikaltlio padt, nustatom bausmi statymas nediferencijavo;Kovojo prie kraujo kerto atgyvenas;Daug dmesio nuudymams;vertino moni, gavusi ems karaliaus aktu, nuosavyb ir ribojo priklausom moni perjim i vieno eimininko pas kit.Eteistano statymas pasirod Xa. Primoje pusje:

pareigojo gyventojus mokti gyvuli ir gauto derliaus deimtin;

pareigojo persekioti vagis ir j pagalbininkus;

U vagyst turjo atsakyti asmenys iki 12met, pavog vertybi ne maiau kaip u 8 pensus;

Detaliai reglamentuojama ordalij (Dievo teismo) tvarka;

Reikalavo karalystje naudoti tik tas paias monetas ir niekam, be karaliaus, nekaldinti.

Knuto statymai karaliaus Knuto statymai, pasirod XIa.pirmoje pusje:

Grupuojami banytinius ir pasaulietinius;

Formuluoja kelet bendr taisykli,kaip turt bti gyvendinamas teisingumas;

Skiriami nusikaltimai padaryti tyia, netyia ar kam nors veriant;

Neleista atsipirkti u svetimo namo sugriovim, padgim, slapt nuudym, itikimybs savo ponui sulauym;

Patar trei kart nusikaltusiajam ilupti akis, nupjauti nos, ausis ir virutin lp arba j nuskalpuoti.

Teritorinio t. taikymo sigaljimas. Iki tol vyravo nusistatymas, kad t. susijusi su priklausymu geniai.. Dl ilgalaikio gyvenimo greta, primus krikionyb prasidjo german geni susiliejimas asimiliacija, m susidaryti viena tauta, bendra kalba ir paproiai. Vietoj primityvios geni t. m kurtis teritorin paproi t.. Frank valstybje IX a. atsirado nebe gentiniai, bet srii, teritorij paproiai, galiojantys visiems ten gyvenantiems monms. Suaktyvjusi karali statym leidyba, banyios taka VIII IX a. taip pat ved prie teritorinio t. taikymo ir istm asmenin t. taikym.

KANON TEIS

vairiais vidur raidos etapais V.E. karali ir Ba sant buvo nevienodi. Krikionyb pradjo formuotis I a. pradioje Romos imp. teritorijoje. I pr. krikionys buvo iauriai persekiojami. Imp Konstantinas 313 m. ediktu leido vieai ipainti krik.lugus V. Romos imperijai ten buvusi banyiai ilaik romn tradicijas, moksl ir civilizacij, kunigai virtopaangiausiu to meto visuomens sluoksniu.

* Ankstyvaisiais viduramiais banyia dar labiau sustiprjo: padidjo jos privilegijos ir taka visuomenei. Ji po truput virto stambiu ems savininku.*Valdant Karolingams banyia m reikalauti deimtins.

*Vyskupai ir auktieji dvasininkai um auktas vietas besiformuojanioje feodalinje hierarchijoje, posdiavo pasaulietinse institucijose.*Iki XIa. Valstybi teritorijoje banyiai vadovavo karaliai, o tiesiogiai - vyskupai (Va. Romos vyskupas Romos popieius).*IX-Xa. i vyskup rinkim karaliai dvasininkus greitai istm.*Investitra - vyskupo, abato paskyrimas eki Banytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietin turt (len). *Popiei rinko Romos dvasininkai dalyvaujant pasaulieiams.*1054m. - Didioji Schizma (skirtinga politin ir ekonomin raida, Romos popiei ir Konstantinopolio patriarch varybos, banyi dogmatikos, organizacijos ir apeig skirtybs);*XI a manyta, kad Dievas skyrs 2 valdias: dvasin (banyiai) ir pasaulietin (valdovams).

*Plintant feodaliniam susiskaldymui, didjo popiei ambicijos.*1075m popieius Grigalius VII paskelb politine ir teisine popieiaus virenyb, nepriklausomum nuo pasauliei. (Grigaliaus VII reformos / Popiei revoliucija): Pasikeitimai po Pop.rev.:

Banyios galva oficialiai paskelbtas popieius;

Tik pop.galjo aukti ba. susirinkimus ir sankcionuoti j nutarimus;

Panaikinta pasaulietin hierarch investitra. Dvasininkai gaudavo valdi tiesiogiai i po.;

Europos monarchai karnuojami pop. aktu

Ban. pradta laikyti visus tikiniuosius jungiania monarchija;

Dvasininkija virto savarankiku aukiausiuoju feodalins visuomens luomu.

Kova tarp popieiaus ir imperatoriaus baigsi 1122m. Vormso konkordatu. Pagal j asmenis dvasininko pareigoms skiria'popieius, o imperatorius priima dvasininko priesaik ir teikia jam pasaulietin valdi. Didiausi gali Banyia pasiek XIIIa. valdant popieiui Inocentui III. Tokia padtimi Banyia naudojosi iki XIYa., kai pergal prie Popiei pasiek Pranczijos karalius, pripainti karaliaus vireny,tvarkant pasaulietinius reikalus. prasidjus centralizacijai, karaliai m prietarauti popiei politikai ir absoliutins monarchijos laikais popieius neteko savo didels valdios. Dar labiau banyios pozicijas susilpnino XVI a. prasidjusi reformacija.

Kanon teiss atsiradimas, raida ir altiniaiKT - banyios.nustatvtos ir teisintos dogmos, taisykls.Slygos kanon teisei kurtis susidar IVa., kai krikionyb tapo valstybine Romos imperijos religija. Banytins normos imtos tvirtinti imperatori statymuose, banyios susirinkim nutarimuose. Kanon teis pltojo popiei nutarimai dekretalijos ir reskriptai. Kanon t. visa, kas jai atrod reiklainga ir tinkama, perm i romn t.. Todl ypa civilins t. institutai sutapo su romn teisinink idjomis. Banyios t. svokas veik ir lygia greta gyvavusi german geni t.Dvasininkija buvo ratinga, todl i karto buvo sukurta raytin t.. Ji atsirado kaip bendra visai krikioni banyiai, bet pastarajai suskilus atsirado dvi savarankikos kanon t. akos. Ryt banyios t., surinkta nomokanonus.KT tenka iskirtin vieta kuriantis Europos teisinei kultrai. Kanon t. isiskyr eksteritorialumu ji buvo vienintel t. sitema, veiksnys, jungaintis lokalias skirting Europos ali t. sistemas, jos normos galiojo visose katalikyb primusiose alyse. Kanon t. taip pat isiskyr universalumu, nes ji labai greitai pereng banyios vidaus t. ribas ir m reguliuoti plat visuomenini santyki, kylani ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleks. Kanon t. dar didiul tak dar ir dl to, kad buvo plaiai inoma, jos mok universitetuose greta romn t..

Kanon t. altiniai siekia ventj Rat, pradedant Senuoju Testamentu, taip pat kit ankstyvj krikionikj literatr. Popiei revoliucijos metu ir vliau pagrindiniu kanon t. altiniu tapo Grigaliaus VII ir jo pdini leidiami aktai konstitucijos, apataliniai laikai, buls, enciklikos, brevs ir kt., beje laikomi visai naujais nuostatais, sudaraniais taip vadinam popiei teis (ius pontificum), taip pat visuotini banyios susirinkim nutarimai. itaip atsirado ir kanon t. periodizacija, skirainti senj (ius antiquum) ir naujj (ius novum) teises.

Pirma, nors ir neoficiali kanon t. kodifikacija atlikta Bolonijos vienuolio Gratiano apie 1140 m. Buvo surinkta apie 4000 katalik kanon tekst, jie perdirbti, pavadinta Nesuderinam kanon harmonija;laikomas senosios kanon t. apibendrinimu ir jos sujungimu su naujja kanon teise. Rinkin prie pasaulietins t. priartino tai, kad jame t. nejungiama su teologija. 1582 m. vien rinkin sujungti keli kanon rinkiniai ir pavadinti corpus juris canonici. Kanon t. svadas tapo pripaintu oficialiu Romos katalik banyios kanon t. altiniu. Reikmingiausias kanon t. vaidmuo skeldiant Vakar Europoje pai teisingumo idj.Popiei revoliucijos metais baigsi kurtis kanon t. kaip savarankika Vakar Europos visuomens t. Sistema.

XIIIa. popieiaus Grigaliaus IX nurodymu pradtas oficialus KT kodifikavimo darbas. 1918m. - ileistas KT kodeksas, ir tokiu pavadinimu eina ir toliau. KT suvaidino vaidmen skleidiant pai teisingumo idj. Tridento susirinkimas (1545-1563m.) nutar susiaurinti banytins jurisdikcijos sfer, pakoregavo kai kurias KT normas. KT labiau isaugojo savo pozicijas tik alyse, kur katalikyb isilaik kaip valstybs religija.

Kanonu teises struktura.

KT sistemos pagrindas - konstituciniai banyios politins organizacijos principai. XII-XIIIa, kanonistai tvirtino vyriausij popieiaus valdi. Jo visokeriop valdi ribojo banyios vadovo renkamumo principas, kardinol irkt. auktj dvasinink taka ir kt. Pirmieji st. leidybos susirinkimai Europoje - visuotiniai banyios susirinkimai (aukiami popieiaus). Po Popiei revoliucijos vyskupai tapo pavalds popieiui, o kol jis nesikidavo, savo vyskupijose turjo aukiausi valdi (st. leidjai, valdytojai, teisjai). Iki XVI-XVa. vyskupai renkami, bet paiu dvasinink. Nuo XIa. dar turjo prisiekti itikimyb popieiui.

Nuosavybe ir sutartys*Disponuodama didiuliais turtais, banyia savo teiss normomis reglamentavo banytins nuosavybs .status ir banyios emi valdymo bei naudojimosi rem. Nustat teises ir pareigas, susijusias su pasaulietine nuosavybe(k parapija moka banyiai - KT, k banyia senjorui - pasaulietins teiss jurisdikcija); *Banyios nuosavyb buvo korporacin, t.y. priklaus ne asmeniui, o banytinei bendruomenei. *Dauguma banyios emi i- pastat nuo XI-XVa. ja griklaus valdymo teise (fundatorius dovanojo Dievui ar banytinei korporacijai; fundatorius galjo isaugoti teis gauti rent ir kt. feodalines prievoles); *Banytin nuosavyb nuo pasaulietins kyrsi tuo, kad ji danai buvo atleidiama nuo feodalini prievoli. *Banyia gyn turto valdyme teises, prisidjo prie taikos tarp emvaldi saugojimo;

Santuoka, seima ir paveldejimas

*Pirmiausia kanon teis msi reglamentuoti dalykus, susijusius su tikyb sakramentais, todl reglamento dalyku apo eimos dalykai; *Banyia..pritar monogaminei. abipusiu sutuoktini sutikimu pagrstai santuokai, bet jai pradioj buvo sunku guiti sisenjusius paproius (vaik "iankstinis" sutuokimas. ituoka); *I pradi manyta, kad santuokai nereikia formalum, bet nuo XVa. Tridento visuotinis banyios susirinkimas leido tuoktis tik dalyvaujant kunigui ir 2-3 liudininkams (kitu atveju - santuoka niekin); *Nuo XII-XIIIa. svetimautojas, sudars su partnere santuok, laikytas ipirkusiu savo kalt, kaip ir pargobjs. Prie tai ilaisvins pagrobtj; *1139 m. vestas celibatas;*teista santuoka nenutraukiama iki vieno i sutuoktini mirties;

*nesantuokini vaik teiss suvarytos-kol tvai nesusituok, vaikinti - gauna teises kaip tikrieji; eimos pagrindas-santuoka;*XIIa. KT sukr nauj testamento teis; teistas testamentas -mirtaniojo "paskutiniai odiai"", paprasti mirtaniojo pareikimai girdint dvasininkui ir 2 liudytojams. *Banyia skyr privaloma, dali sudarant testament: sutuoktiniui, vaikams ir Kristui (lygi vaikams tenkaniai daliai); *KT ved testamento vykdytojo institut,. *Mirtis be testamento - nuodm; tokio mogaus turto likim turjo sprsti banyios teismas; privalomoji dalis sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo ir be testamento; kiti giminaiiai iki XVIa. nepavelddavo nieko, vliau -gaudavo valdyti teismui priirint; *ems paveldjimo, klausimu Banyia pasidav pasaulietinei teisei.Baudziamoji teise

*XI-XIIa. kanonistai sukr nauj baudiamosios teiss sistem; Iki to laiko nusikaltimas = nuodm, galioje eptimiju (banytini bausmi., skiriam u kai kuriuos nusikaltimus, sraas: KT numat ne tik bausmes u nusikaltimus, bet ir vie atgail u nuodmes

Inkvizicija ir inkvizicinis procesas

Banyios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui erezija, ventvagyst, raganavimas.

Banyios teismai tenkinosi kalts nustatymu, skriti bausm ir vykdyti nuosprend paliko pasaulietiniams teismams. Toks jurisdikcijos pasidalijimas plaiai taikytas kovojan su eretikais.

iam tikslui XIIIa. Ban. Sukr banytini tribunol sistem-inkvizicija, bet mirties nuosprendius vykd pasaulietin valdia. Vliau ban.hierarchija perm persekiojim u nuodmes, o valstybei teko rpintis bausti u pasaulietini statym paeidimus.

Inocento III iniciatyva 1215m. IV Laterano susirinkimas dieg inkvizicij kovoti su kitatikiais.

I pradi tai buvo skirta ne procesui skirtam nusikaltimams, religiniam eretiko ar nusidjelio sielos igelbjimui. Inkvizijos tikslas-ne rodyti kalt o iekoti bd igelbti siel. Sukurta speciali institucija-inkvizijos tribunolas. J vykd spec.popeiaus deleguoti teisjai(prancikonai,domininkonai). Tardymas buvo slaptas; kaltino spec kaltintojas; kaltinumo pagrindui uteko paskalos padarius nusikaltim;lemiamas vaidmuo priklaus teisemojo pareikimams ir prisipainimui. Inkvizija paskelb kaltumo prezumcij iaurisu teisiamojo kankinimus bet atmet ordalijas ir formali rodym sistem.Nusikaltliui prisipainus ir gailintis-jo siela igelbta, kitu atvju mirtis ant lauo. XVa. Kaltinamj proces baig istuti inkvizicinis:baudiamoji byla keliama praneim ir skund pagrindu, valstybs iniciatyva; tesimo tardytojas renka ratikus rodymus; formali rodym teorija; parengtinis tardymas ir teisminis nagrinjimas iliks iki i dien; teisinti kankinimai Len ir dvar t.

Vasaliteto-siuzereniteto sistemos

Neformals, paproi teisei pavalds senjoro ir vasalo santykiai Vakar Europoje susiformavo ir plaiai paplito IX-Xa., bet tada dar neturjo tesins iraikos. I t. sistemos m skirtis tik XI-XIIa. Teisi ir pareig, atsirandani esant senjoro (siuzereno) ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem apie XIIa. Imta vadinti len, arba feodaline, teise.Frank gentims VI-VIIa. ugrobiant Galij, frank rankas pateko daug gal ir romn dvar. Tokie frankai tapo stambiais dvarininkais. Jau VIIa. iaurs Galijoje m rastis dvar su bdingu ems skirstymu dvarinink ir valstiei emes. Turtiniu atvilgiu laisvieji diferenciavosi smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus litus.Anglosaks is procesas buvo ltesnis. Vykstant turtinei diferenciacijai, VIIa. m skirtis giminin gentin diduomen (erlai), laisvieji bendruomens nariai (kerlai), pusiau laisvieji (kerlai) ir nam tarnai-vergai.Ypa audringai feodaliniai santykiai pltojosi VII-IXa. Per laik visur sitvirtino stambioji feodalin emvalda, o daug buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir ems.VIIIa. viduryje vis daugiau nuskurdusi valstiei m atsiduoti didiaemi globai.Mint proces reglamentavo jau vlesni barbar statymai-Bavar statymas, Aleman statymas. Po frank valstybs valdytojo Karolio Mertelio beneficij reformos, tarp beneficijos, o vliau feodo, teikjo ir gavjo atsirasdavo siuzereniteto ir vas. santykiai.Vienas pagrindini vasalo sipareigojim senjorui buvo jo dalyvavimas senjoro karo ygiuose. Tipikomis senjoro teismis IX-Xa. Tapo senjoro t. engti vasalo valdomo leno teritorij, gauti vasalo pinigin pagalb, reikalauti dalyvauti savo taryboje ir teisme. Senjoras sipareigodavo vasalui neviryti savo teisi ir ginti j nuo visokiausios grsms.

Len (feodaline) T imta vadinti T ir pareig, atsirandani esant senjoro ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem

Dvar (manor) T buvo glaudiai susijusi su len, reglamentavo dvarininko ir valstieio santykius bei apskritai feodalinio dvaro gyvenim.

Feodalin emvalda. Tokia feodalins nuosavybs forma, kai em suteikiama laikinai slygikai naudoti, buvo vadinama BENEFICIJA (B):

B sistemos pagrindu Frank valstybje susidar kokybikai nauja feodalin (lenin) kariuomen;

B daniausiai sudar tam tikra ems valda, kitas turtas arba pareigyb, privilegija;

jausdami savo reikm, B turtojai pasiek, kad po j mirties B bt teikiamos j pdiniams.

Alodas ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais.

Feodas ems nuosavybs forma, kur valdymas yra slyginis, bet neterminuotas. Feodas tapo pagr. ir vienintele feodalins ems nuosavybs forma.

Alodas-tai ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais ribojimais.

Beneficija-feodalins nuosavybs forma, kai em suteikiama laikinai slygikai daudoti. Beneficijos buvo teikiamos monms, sipareigojusiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti br kari. Pradioje gautos beneficijos negalima buvo perleisti treiajam asmeniui, o po beneficijos turtojo mirties beneficij sudaranios vertybs grdavo jos davjui. Taiau greitai buvo pasiekta, jog beneficijos tapt paveldimos. Kartu laikinas slyginis valdymas virto tik slyginiu, bet ne terminuotu. Tokia nauja feodalins ems nuosavybs forma imta vadinti feodu. Netrukus feodas tapo pagrindine ir net vienintele feodalins ems nuosavybs forma.

Omaas procedra, kai bsimasis vasalas turjo prisiekti senjorui itikimyb ikilmingu ritualu.Investitra - po omao senjoro atliekamas leno perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinmis apeigomis kokio nors daikto, vliavos, kryiaus, rakto, iedo teikimas.Imunitetiniai ratai - nuo VIa. Priklausomiems monms karali dalijami ratai, kurie reik j turtojams politinio ir ekonominio savarankikumo j valdose suteikim. Jais emvaldi naudai karaliai atsisak nemaai savo gali. Jie padjo magnatams karaliaus vardu sutvirtinti savo valdi priklausomiems monms.Senjor teism veikla visoje VE buvo panai. Profesionalaus teisingumo tradicijos nebuvo iki XIa. pabaigos. ST turjo sprsti tik vasalo ir paalinio mogaus arba vasal, priklausani skirtingiems senjorams, ginus. Iki XIIIa. ST buvo kaip rodymai buvo pripastomos ordalijos ir teismo dvikova. Savo ST sprendim vasalas galjo sksti pateikdamas apeliacij auktesniojo senjoro teismui. ST buvo susirinkimai, tarybos, patarianios senjorui ir sprendianios vairius visiems rpimus klausimus. Pranczijoje dl vis ST sprendim XIVa. leista pateikti apeliacij Paryiaus parlamentui, sugriovusi princip dl senjor justicijos, suverenumo.Prekariumas - ratas, suraomas atliekant procedr, kai laisvasis valstietis, atidavs savo ems sklyp banyiai, vliau u naudojimsi juo turjo mokti in.Komendacija sutartis, kuria valstietis atsiduodavo asmeninei magnato banytininko ar pasaulieio globai. Sutarties padarinys turtins ir asmenins priklausomybs ems magnatui nustatymas.Prekariumas ir komendacijos buvo sudaromos pagal parengtus pavyzdius formuliarus. Cenzas - fiksuota ems renta, pagalvs mokestis.Talja vairs reguliars ir vienkartiniai mokesiai.

Servus saist ir gausios prievols, susijusios su banalitetu feodo T (pvz., rinkliava u naudojimsi keliais, vynuogi spaudim.).

Vis didesn reikm gyja priklausom valstiei - Serv sluoksnis. Jie beslygikai nepriklauso eimininkui. Jie neperkami, gali tuoktis, patys apsirpina maistu ir drabuiais, turi teis em ir turt, bet yra prirayti prie ems: turi eiti la, mokti duokles.XI XII a. suformuluota teisin servao (Anglijos servai - vilonai) samprata (servaas-teisi ir pareig dalykas), patvirtintos, o kartu apribotos senjoro t.. Servo pareigos (darbo prievols, natraliosios rentos, paprotins duokls) fiksuotos, imtos reguliuoti (laas apribotas arba pakeistas piniginmis mokomis, vienintelis servo turto paveldtojas - senjoras). Svarbiausia servo pareiga materialin prievol: moki pinigus gali gyventi u senjoro jurisdikcijos rib (tik i miesto gali parsiaukti). Pranczijoje iliko negausus laisvj valstiei vilan sluoksnis; Vokietijoje inininkai ir nuomininkai (pirmieji buvo dvarininko ems laikytojai, pareigoti mokti in, kai kurie galjo j perduoti paveldjimo bdu ar parduoti, antrieji naudojosi eme trumpalaiks nuomos slygomis). Anglijoje sokmenai (galiojo tik senjor teism valdia).Valstieio padtis ir laisvs statusas paveldimas pagal motinos linij.XII a. jau visi valstieiai krikionikoje Europoje turjo statym saugomas teises (svarbiausia t. tam tikromis slygomis laikyti senjoro em ir naudotis jo globa ir apsauga). Pleiantis miestams, plintant prekiniams piniginiams santykiams, servaas ima nykti: XIV a. servai visur gijo teis isipirkti ir tapti laisvi. Iki 1450 met servaas anaikintas beveik visose Vakar Europos srityse: servai tapo cenzininkais.LEN TEISS ALTINIAI

Krsi paproi teiss pagrindu, bet isiskyrimui savarankikas teiss akas takos turjo XI XII a. prasidjs paproi teiss uraymas;

I pradi paproiai uraomi traukiant chartijas ir privilegij ratus;

XI a. Umbertas de Ortas Feod paproiai, Feod knyga 1 kart susistemino len paproi teis, tai buvo len teis bendra Vakaram ir tinkanti feodaliniams santykiams apskritai;Kiti privats paproi teiss rinkiniai, kuriuose susisteminta dauguma fundamentali len teiss princip 1200 m. Normandijos kutiumai, XIII a. P. de Bomanuaro Bovs kutiumai;Anglijoje, o i dalies ir Pranczijoje teisins normos, reguliavusios len santykius, buvo glaudiai susijusios su kt. feodalins teiss normomis. Vokietijoje len teis tradicikai buvo atskiriama nuo emi teiss (Saks veidrodis).Vliau feodalins emvaldos teis susiliejo su besipleiania karali teise. Bajorija udaras luomas, paveldimas tik pagal tvo linij;Visoje Europoje feodo paveldjimo teis ilgainiui perjo pirmagimiui (majorato principas), atsirado vasalo teis perleisti feod sumokjus senjorui reljef, senjoro teis susigrinti vasalu parduot feod (retrakto teis), apribotos senjoro teiss (negali nuvaryti nuo ems, atimti kilnojamojo turto);Len teiss reguliavimo objektas ir len teiss paveldjimo tvarka, senjoro ir vasalo sutarties slyg nesilaikymo padariniai ir kt.

MIEST IR PREKYBOS TEIS

Miest atsiradimas VE ir j kova u savarankikum.

dauguma romn miest.Vakaruose greitai nusmuko ir iki IXa.praktikai inyko.Todl tik labai nedaugelio vidurami Vakar Europos miest pradia siekia Romos laikus.Iki 1050m visoje Europoje tebuvo du miestai-Venecija,Londonas, turintys daugiau nei 10 tkst. gyventoj. sigaljus natraliajam kiui, pirmaisiaisvidurami imtmeiais gamyba pirmiausia buvoskirta paties gamintojo ir jo eimininkofeodalo poreikiams tenkinti, todl gamybos produkcija nebuvo prek. Negauss amatininkai profesionalaiiekodami darbo, paprastai keliaudavo i vienos vietos kit. Prajus kuriam laikui- Xa.pab.- XIa.prad.- mus tolydio atsiskirti amatams nuo emdirbysts, amatams ir prekybai plisti patogesnse vietose, t.y. prie natrali susisiekimo keli jr, upi, pili, ir pan,feodal emse m rastis nauj miest uuomazg.Dl tuo laikotarpiu prasidjusio spartaus ems kio naumo kilimo susidar slygos atsirasti kaimo gyventoj pertekliui ir aprpinti miestus maisto produktais ir gamybo aliava.ios aplinkybs atvr galimybes intensyviai pltotis gamybai ir prekybai, teigiamai veikiantiems miest augim.Labiausiai miestai suklestjo XIa.pab-XIIa.Per du imtmeius Vakar Europoje atsirado tkstaniaidideli gamybos ir prekybos centr, kai kuri i jgyventoj skaiius virijo 100 tkst. moni.Miestai juto feodalins tvarkos poveik. Miest bendruomen ilgai gyvavo emse,buvusiosekarali, pasauliei senjor, vienuolyn ir kitokia nuosavybe, todl ir miestai laikyti senjor nuosavybe; j gyventojai i pradi asmenikai buvo pavalds senjorams, privaljo jiems atlikti tokias paias prievoles kaip valstieiai -la, duokles natra ir pinigais.Politiniame gyvenime miestieiai buvo link labiau orientuotis ilgus metus bvusi umirt antikin demokratin tvark,o ne feodalinius valdymo metodus.Europos miest istorija- tai miest gyventoj kova tiek u asmens ir kitas laisves bei privilegijas, tiek u politinsavivald, kartais- ir u visik nepriklausomyb.i kova ypa akivaizdi XI-XIII a., kai dar nebuvosibgjusi politin valstybi centralizacija. Politin miest autonomija feodaliniame pasaulyje buvo gyjama vairiomis priemonmis nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos. Politinis ir teisinis vairi ali miest statusas priklausomai nuo konkrei storini aplinkybi, karaliaus valdios stiprumo ir kit veiksni buvo labai nevienodas. Pranczijoje didiausi politin autonomij pasiek miest bendruomens, gijusios komunos, t.y. visikos savivaldos, status. Komunos gaudavo imunitet, panau t,kokiu naudojosi feodalai. Kai kuriems iaurs Italijos miestams dl silpnos centrins valstybins valdios pavyko gyti savarankiko miesto valstybs status ir pagal valdymo form virsti miestais respublikomis. Siekdami gauti j param, Vokietijos imperatoriai XI-XII a. Italijos miestams m dovanoti chartijas, suteikianias plai savivald, o j gyventojams-vairias laisves. Ekonomine raida Italijos miestai sugebjo aplenkti kit Europos ali miestus. Reikming savarankikumo laimjim pasiek kai kurie Vokietijos miestai, pirmiausia vadinamieji imperijos ir laisvieji. Imperijos miestai (Liubekas,Bremenas, Hamburgas, Niurnbergas ir kt.)- tiesioginiai imperatoriaus vasalai- turjo savo teismus, kariuomen, pinigus; jie turjo bti itikimi imperatoriui ir atvykus tinkamai priimti. Laisvaisiais miestais laikyti senieji vyskupij centrai (Maincas, Kelnas, Triras ir kt); naudodamiesi imperatori ir kunigaiki banytinink suteiktomis privilegijomis, jie nemokjo mokesi ir buvo atleisti nuo karo tarnybos. Gindamiesi nuo feodal savivals ir siekdami plsti privilegijas, Vokietijos miestai XIIIa m jungtis sjungasAnglijos miestai, esant stipresnei centrinei karali valdiai, nepasiek tokio savarankikumo, ir buvo priversti nuolat pirkti karaliaus chartijas, kurias buvo traukiamos tik kai kurios prekybins miest privilegijos. ios chartijos nuolat buvo atnaujinamos. Miestams jos suteik teis isaugoti savo paproius.

Miest savivaldos institucijos.Miestuose buvo sukurtos institucijos j visikai arba dalinei savivaldai gyvendinti.Daugum nauj mist vald vis piliei susirinkimas- jis prim statymus ir rinko pareignus.Tautos dalyvavimas valdant miest XI- XII a. apm ir teisdmo valdi: daugelyje viet dalyvauti teismo darbe imti rinkti gyventoj atstovai.Taiau XII- XIII a. visoje Europoje irykjo tendencija visuotin susirinkim keisti maesns sudties institucija- taryba.itaip atsirado miest tarybos, disponuojanios karinmis pajgomis, tvarkanios miesto finansus, prekybos ir amat organizavim.Tarybai vadovavo taip pat renkamas pareignas(Vokietijoje vadintas Dimnistru, Pranczijoje - meru, Italijoje podesta).Miest gyventojai idealizavo Romos respublik, todl danai miest galvos vadintos konsulais, miesto taryba -senatu. Teismo funkcijas vykd miesto taryba arba tam tikra renkam skubin (efen) kolegija.

miest teiss altiniai, palyginti su dvar teiss, buvo negauss, bet paios teiss lygis - nepalyginti auktesnis. Miest teis m kurtis XI-XII a. dideliuose Italijos miestuose, atsirandant taisyklms, teisikai reguliuojanioms amatins gamybos ir prekybos santykius. Tos taisykls daugiausia kurtos teismuose, o kadangi j funkcijas atliko auktajai miest administracijai priklausantys asmenys, j sprendimai danai gydavo bendrosios teiss normos reikm. Vliau Italij su profesiniais reikalais atvyk Pranczijos ar Vokietijos pirkliai ias normas atsive savo kratus ir daugel j stengsi diegti pas save. ia tos normos pirmiausia fiksuotos karali ir kit senjor miestams dovanotose chartijose, ireikianiose tam tikr i feodal ir miest gyventoj susitarim: jos raytos senjor, bet beveik visada miestiei reikalavimu, todl neivengiamai apm abiej socialini jg interesus. Chartijomis rmsi miest statutai. Tiek chartijose, tiek statutuose plaiau ar siauriau reglamentuojama feodal ir miest santykiai, miest valdymas,civilin ir baudiamoji teis, teismo procesas, kitos visuomens gyvenimo sritys. Miest teis reglamentavo vidurami teisje apskritai nefiksuojamas specifines miestiei teises ir laisves (teis gyvyb ir turt, bsto nelieiamum ir kt.). Savarankikos miest teiss sistemos krsi ir i sprendim, kuriuos priimdavo miest tarybos vienu ir kitu reikalu; tie sprendimai, traukti protokol (miesto knyg) ir vertinami kaip precedentas, tolydio virto privalomomis elgesio taisyklmis.Nemaai miest teis veik romn teis. Miest teis vis laik daniausiai buvo raytin teis.Miest teiss eimos.

Miest teiss kokyb buvo labai nevienoda. Dideliuose niestuose su ipltota gamyba, prekyba ir jreivyste teis atsirado anksti, rmsi romn teise irba savo teiss aktais ir pasiek labai aukt lyg. Vla miest teis buvo daug primityvesn. Jie danai kreipdavosi paangius prekybos centrus su praymu leisti naudotis j teise. itaip keliolikos vokiei miest (Magdeburgo, Liubeko ir kt.) teis tapo pavyzdiu ir oficialiai buvo priimta imtuose kit auj Centrins ir Ryt Europos miest, atsiradusi XIIXIV a. ir ireikusi pageidavim naudotis au esama senesni miest teise. Tipiku atveju tai reik, kad naujo miesto feodalinis senjoras suteikia am, pavyzdiui, Magdeburgo teis, tvirtinani :eis turti savo valdi (magistrat, patiems reguliuoti amatus ir prekyb. Paskui to miesto valdios atstovai vyko Magdeburg ir ten gaudavo nauj galiojani jo statym, kuri normas vliau dieg pas save, rinkin, t statym komentarus, itaip susidar didels, tos paios teiss vienijamos miest teiss eimos.Prekybos teis centrai ir altiniai

Nuo Romos im.lugimo laik prekybos sant. VE buvo labai riboti. Prekybos teisei atsirasti padjoluominis to meto visuomens pobdis ir prasidjusi intensyvi prekybos ir verslo pltra. Atsirandantis pirkli luomas savo profesinje veikloje vadovavosi paproiais, besiklostaniais pirmiausia pirkli korporacij viduje. itaip pamau krsi prekybos apyvartos teis. I pradi ji skirta ne prekybos santykiams reguliuoti, o pirkli luomo moni veiklos taisyklms nustatyti ir todl vadinosi prekybinink teise. Pleiantis miestams, plintant mugms ir bankininkystei, pltojantis jr ir sausumos prekybai, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuojanias konkreius veisio santykius. Todl nuo miest teiss tolydio atsiskyr ir XI-XII a. susikr naujj laik Vakar prekybos teiss pagrindins svokos ir institutai. Pleiantis korporacij ir miest komerciniams ryiams, juose galiojusios prekybos taisykls po truput suartjo, prekybos teis m ieiti u vieno miesto rib. Ir pirmiausia tai pasakytina apie jr prekybos paproius, nes jr prekyba tada praktikai buvo vienintel kiek pastovesni prekybos ryi tarp toliau vienas nuo kito nutolusi miest galimyb. Prekybos teiss raid labai veik iaurs Italijos miestai. Milane 1216 metais pasirod pirmasis prekybos paproi rinkinys Paproiu knyga".reguliuoti prekybos santykius statymais mginta XVII a. Pranczijoje. Tokios kodifikacijos pagjindas buvo prekvbos_ir jreivysts paproiai, tuo metu jau pakankamai nusistovj ir apimantys vairias prekybins veiklos sferas. Tai buvo didel reikm kaip prekybos teiss altinis turjs 1673 metais ileistas prancz Prekybos ordonansas, parengtas to meto Pranczijos valstybs veikjo ir mokslininko . B/Kolbero; gerokai suvienodinusiu gana marg prancz prekybos teis. Kolbero ordonansas pinn kart visoje valstybs teritorijoje ved bendr prekybos teis, kartu sankcionavo prekybos teiss, kaip savarankikos teiss akos, gyvavim. 1673m. Prekybos ordonansas, buvo nuostat, reglamentuojani aktualiausius prekybos reikalus -prekybos mokymsi, agent ir makleri veikl, pirkli ir bankinink prekybos knyg tvarkym, bendroves, vekselius, palkanas, turto padalijim, prievoli nevykdym, turto perleidim kreditoriui, bankrotus, prekybos teismus. Prekybos T sistema galiojo skyrium nuo kanon, len, dvar, miest, karali t., nors ir buvo su jomis glaudiai susijusi. Tai kapitalistin t.. Prekybos T smsi mediagos i romn t., nes ten buvo puiki sutari sudarymo norm sistema. Ji taip pat buvo ll valstybi centralizavimosi tendencij. Pereng net politines sienas.

Magdeburgo miesto teis LietuvojeLietuvos didieji kunigaikiai, nordami sudaryt palankias slygas amatams ir prekybai pltoti;miestuose, suteikdavo jiems savivald Magdeburge mesto teiss pagrindu. 1387m. Jogaila suteiktoki teise Vilniui, o XVa. j gavo Trakai, Brestas.. XVIa. i teis gavo ir maesni miestai. Magdeburgo miesto teis buvo suteikiama privilegija, pagal kuri miestieiai gaudavo pajam altini, bdavo atleidiami nuo valstietik prievoli, nuo vaivados ar senino teismo ir teiss norm, prietaravusi Magdeburgo teisei. Civilines ir baudiamsias bylas mieste sprend vaitas su burmistrais ir tarjais, nam upuolimo, padegimo, sualojimo vaivada. Kai kur miestas skyrsi taryb ir miestiei teism-suol. Taryba (burmistras+tarjas) tvark civil. bylas ir kinius reikalus, o suolas (vaitas+ prisiekusieji suolininkai) baudiamsias. Magdeburgo teise privaljo vadovautis visi miesto gyventojai. Tiktai ydai turjo prie sinagog savo bendruomenes, kurios rinko seninus, o ie vadovaujami rabino, sudar kolegij.

Magdeburgo teiss altiniai buvo Saks veidrodis ir Magdeburgo miesto normos. Lietuv i teis pateko i Lenkijos miest, kurie padar joje pakeitim, ir dar buvo papildyta Lietuvos miest paproiais, todl ne visos normos atitiko galiojusias Magdeburge. Teiss subjektai buvo patys miestai ir pilnameiai j gyventojai, cechai ir pirkli draugijos, ligonins ir vaik prieglaudos. Nuosavybs teis. Buvo aikiai skiriama nuosavybs teis ir turto valdymo teis. Pirmasis nuosavybs teiss gijimo bdas buvo turto uvaldymas pasibaigus senaties terminui, kuris kilnojamajam turtui buvo vieni metai, o nekilnojamajam tiek, kiek siek mogaus atmintis. Pasibaigus senaties terminui, nebuvo galima sigyti valstybs ir Banyios turto. Miestieiai turjo alodine nuosavybs teis ems sklypus, bet nuosavybs teis neapm ems gelmi. Buvo skiriama paveldta ir gyta nuosavyb, gytu turtu buvo galima disponuoti laisvai, o parduodant paveldt turt, reikjo gauti pdiniu sutikimu. Udrausta parduoti nekilnojamj turt dvasininkams ir bajorams. Nuosavybs teis kilnojamj turt buvo perleidiama.Buvo inomi ir servitutai, kurie atsirasdavo sutarties arba senaties pagrindu. Plaiai praktikuotas turto keitimas. Turtas guljo bti keistas su teise valdyti arba be valdymo teiss.

Prievolin teis. alys laisvai sudarydavo sutartis ir nustatydavo j vykdymo slygas. Kreditoriaus teiss buvo garantuojamos kaitu ir laidavimu. alys susitardavo dl mokjimo sumos ir prievols vykdymo vietos. Prievol pasibaigdavo ne tik tada, kai j vykdydavo, bet ir prievole pakeitus arba atleidus nuo jos, taip pat jei prievols nebuvo galima vykdyti ne dl skolininko kalts. Plaiai buvo paplitusios pirkimo-pardavimo paskolos, nuomos ir rangos sutartys. Buvo inomos ir darbo sutartys. Teiss normos draud ieiti i darbo prie termin. Samdytojas atsak u al, padaryt tretiesiems asmenims pas j dirbani moni. Buvo inomos bendrovs, veimo ir pasaugos sutartys, kurios atsirado pleiantis prekybai. Baudiamoji teis. Nusikaltimai buvo skirstomi vieus ir privatinius, gdingus ir negdingus. Kiekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas tyiniu. Tai, kad nusikalstamos valios nebuvo, turjo rodyti pats kaltinamasis. Buvo inomos tyios, neatsargumo ir atsitiktinumo svokos. Sumanymas padaryti valstybin nusikaltim buvo laikomas nusikaltimu, o kit nusikaltim atvejais sumanymas nebuvo laikomas nusikaltimu. Faktin klaida paalindavo atsakomyb o juridin - nepaalindavo. Vaikai iki 12 met; u savo nusikaltimus neatsak. U vaiko veiksmus materialiai atsak tvai arba globjai. Atsakomyb buvo asmenin. Girtumas nuo atsakomybs neatleido. eimos nari interesai nukentdavo tik valstybini nusikaltimu atvejais, nes konfiskuojamas turtas. Bausms, kaip ir nusikaltimai, buvo skirstomos vieas ir privatines. velnesn bausms buvo skiriama, kai nuo nusikaltimo prajo daug laiko, nusikaltliskilmingo luomo, jam atleido nukentjs asmuo, bloga nusikaltlio sveikata, nia moteris ir pan. Sunkinanios aplinkybs buvo ios: nusikaltimu suardyta vieoji tvarka, veika, nukreipta prie giminait, virinink, tarnybikai auktesn arba auktesnio luomo asmen, padaryti dideli nuostoliai, sugautas nusikaltimo vietoje, pakartotinis nusikaltimas Nusikaltlis, atsipirkus nuo mirties bausmes ar kne sualojimo bausms, netekdavo garbs. Pirmiausia numatyti nusikaltimai miestui. U idavim, mait buvo baudiama mirties bausme ir konfiskuojamas turtas. U religinius nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant. Nemaai vietos buvo skiriame nusikaltimams gyvybei ir sveikatai. Bausmi paskirtis buvo garantuoti saugum nukentjusiam ir visuomenei. Bausms buvo vykdomos vieai turjo luomin pobd. Turtingieji buvo baudiami daniausiai pinigine bauda, o neturtingi plakami, enklinami ir ivaromi i miesto.Karali teisePranczija

t. ioje alyje susidjo i daugybs t. sistem,kurios buvo skirtos ne tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors konkrei,danai nedideli teritorijos dali gyventojams.Frank valstybei subyrjus nebeliko bendr visai valstybs teritorijai t. altini.Visai teritorijai buvo bendra tik banytin t.,taiau ir ji tada dar netvark pasauliei gyvenimo.Plaiausiu t. altiniu liko 10-11a. Paproiai.Pranczijoje barbar paproi t. apie 10a.jau inyko.J istm daugybje atskir rajon susiformav skirtingi teritoriniai t. paproiai.Jie vadinami Kutiumais.Pagal paproi t. ypatumus Pranczijos teritorija dalijama iaurin,arba paproi t. srit ir pietin,arba raytins t. srit.iaurinje dalyje kutiumai reiksi grynu pavidalu,paproiai ia formavosi odine forma.Paproi t. atitiko daugumos interesus,dar nebuvo paveikta valstybs valdios.Todl jos nustatyt norm daniausiai buvo laikomasi savanorikai.Pietinje dalyje svarbiausiu t. altiniu tapo romn t.,kadangi Galij buvo ukariavs Julijus Cezaris. Todl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn t..Pradedant 7a.kutiumai Pranczijoje imti urainti.Labiausiai inomi 1280m. urayti Bovs kutiumai.ie kutiumai turjo galios Bovs grafystje bei taikyti visoje iaurs ryt Pranczijoje.Spjama ,kad is rinkinys buvo pirmasis mginimas kurti Pranczijos teis.Taigi Pranczijos teritorijos, pagal galiojusi t. altini pobd, dalintos kutium ir romn t. veikimo sritis.Paproi t. nevienodumas kliud kurtis bendrai nacionalins t. sistemai.Tai buvo pagrindin feodalins Pranczijos teisei bdingo reikinio,paprastai vadinamo t. partikuliarizmu,reikusiu sritin t. pobd,prieastis.

mus stiprti karali valdiai pradjo atsigauti karali t. akt,kuriems reikjo karaliaus kurijos(stambij feodal),pritarimo,leidyba.Karali leidiami t. aktai buvo vadinami ordonansais. Sudtingesniems t. klausimams sprsti kurij imti kviesti teisininkai profesionalai.Nuo 13a. Pranczijos karali aktai jau akivaizdiai brovsi anksiau galiojusi teis ir j keit.Tobulinant karali t. akt leidyb,i karaliaus kurijos iskirtos specializuotos centrins inybos,tarp j-maoji karaliaus taryba,kaip nuolatin patariamoji institucija,su kuria,leisdamas t. aktus,paprastai tarsi karalius.Vyriausybs institucij veikl koordinuojania institucija tapo karaliaus kanceliarija,vadovaujama kanclerio,kuri,be to,redagavo karaliaus aktus,teik juos karaliui pasirayti ir tvirtino antspaudu.Karali aktai buvo svarbs mginant sukurti bendr nacionalin teis.12a.kelet kart per metus imtos aukti periodikos karaliaus kurijos teismo sesijos-parlamentas.Karaliaus t. akt leidybai pleiantis,be ordonans,tarp t akt dar pasitaikydavo edikt,ileist paties karaliaus ir lieiani koki nors konkrei institucij,deklaracij-akt,aikinani anksiau ileist akt arba nustatani alutins reikms dalykus. Nepaisant gausumo,karali t. aktai reglamentavo palyginti neplai visuomenini santyki sfer,todl negaljo daruti didesnio poveikio Pranczijos t. sistemai ir veikti jos partikuliarizmo.Taiau,nepaisant t. partikuliarizmo,vis dlto joje bta ir nemaai bendrj bruo,leidiani apibdinti svarbiausius feodalinje Pranczijoje galiojusios t. institutus.

Parlamentas buvo sudarytas kaip specialus teismo organas,ms posdiauti kaip nuolatin institucija su karaliaus skiriamais teisjais profesionalais-kutium ir romn t. inovais ir pavadintas Paryiaus parlamentu.Jis susidjo i keleto tardymo rm ir vadinamj didij rm ir rezidavo Paryiuje.Kartais Paryiaus parlamentas veik kaip pirmosios instancijos teismas,bet daniausiai tai buvo apeliacin instancija hercog,graf ir kit feodal teism sprendimams.Paryiaus parlamento t. neapsiribojo tik teism veikla.Sprsdamas ginus dl dalyk,reglamentuojam valstybins t.,jis neretai nustatinjo karaliaus valdios ribas ir plt savo paties teises.Buvo nustatytas reikalavimas Paryiaus parlamente registruoti karaliaus leidiamus t. aktus,nes teismai ir kit region parl.,priimdami sprendimus,turjo remtis tik registruotais karali aktais.

Nuosavybs t.: Pranczijos karali t. grietai skyr em ir kilnojamj turt, taip pat nuosavyb ir valdym.Feodalinje visuomenje t. em paprastai reik valdymo teis, todl iskirtinis dmesys teismuose ir buvo skiriamas valdymui ir jo paeidimams, ypa susijusiems su prievarta, apgaule ar kitais neteistais, bet nevartojant jgos, veiksmais, paalini kiimusi valdym ir t.t.ems savininko nekilnojamas turtas laikomas eimos ar gimins nuosavybe ir iki 13 a. reikalauta grietos gimins kontrols ja disponuojant.Vliau is reikalavimas suvelnintas, tepaliekant giminaiiams teis parduot eimos turt per metus isipirkti (retrakto t.). Pirmenyb teistai sigyti vasalo parduodam em turjo senjoras. Iki Pranczijos Didiosios Revoliucijos buvo inomos bendruomenins ems (pievos, mikai, pelks ir t.t.), Naudojamos valstiei darbams, taiau sitraukusi prekinius piniginius santykius ir negaldama cenzinink nuvaryti nuo emi, bajorija 16 a. m grobstyti bendruomenines emes ir i praktika buvo legalizuota (bajorai gavo teis apsitverti).

Prievolin t.: vyraujant udaram feodaliniam kiui, pirkimas ir pardavimas buvo retas reikinys. 10-11 a. labiau buvo paplitusi turto dovanojimo sutartis, kuria bdavo maskuojami pirkimas ir pardavimas, o taip pat danai net ir paveldjimas.Todl dovanojimas tai buvo dvial ir atlygintina sutartis.mus plisti pirkimo ir pardavimo sutartims, jos buvo gyvendinamos vieai, siekiant garantuoti sutarties laikymosi. Nuo 12-13 a. sutartys imtos forminti ratu, o dar vliau jas reikjo tvirtinti notarine tvarka. I pradi sutartis sigaliodavo tik perdavus perleidiam objekt, bet ilgainiui sutartis m gyti gali nuo jos sudarymo momento, o jos objektu galjo tapti dar net nepagaminti daiktai.

16-18 a. palito dvarinink plaiai praktikuota ems nuomos sutartis, sudaroma vairiam terminui.

Svarbi buvo paskolos sutartis. Kanon teisei draudiant palkanas, buvo praktikuojama, kad skolininkas sipareigot i anksto imokti kreditoriui tam tikr sum, kuri nebuvo laikoma palkanomis, arba skolininkas keisdavo em. 14-15 a. jau atvirai m plisti lupikavimas.

eimos t.: santuokos ir eimos santykius reglamentavo nuo 10 a. kanon t. normos. Nuo 9 a. atsisak ituokos, isituoks sutuoktinis neturjo t. sudaryti nauj santuok. 16-17 a. santuokos sudarymas kiek nutolo nuo ban. reglamentuojam norm: nors vis dar buvo registruojama ba. knygose, taiau pradta vertinti jau ne tik kaip ba.sakram., bet ir kaip civilinis aktas, be to santuokai sudaryti buvo btinas tv sutikimas.Itekjusi moteris visoje Pranczijoje buvo pavaldi svo vyrui. Turtinius sutuoktini santykius daugiausia reglamentavo vietos t.. I pradi iaurinje Pranczijoje turtas buvo laikomas bendru, nors juo disponavo vyras, taiau vliau turto bendrumas nustojo bti privalomas. Pietuose buvo atvirkiai: i pradi sutuoktini turtas laikytas atskiru ir tik monos kraitis buvo valdomas vyro, taiau ilgainiui monos turtins t. m mati ir ji negaldavo net sudaryti sandor be vyro sutikimo.

Paveldjimas: pietuose vis to paties giminysts laipsnio giminaii paveldjimo t. buvo vienodos, o iaurinje dalyje galiojo kutium nustatyta vairi paveldjimo t., bet bendras jos bruoas buvo tas, kad ji buvo skirtinga trims turto kategorijoms:

gimininiai diduomens dvarai buvo paveldimi laikantis majorato tess (pavelddavo vyriausias snus).nekilnojamas turtas, gautas i tvo gimini atitekdavo artimiausiam giminaiiui pagal tvo linij, i motinos-pagal motinos linij.

kilnojamasis arba paties palikjo sigytas nekilnojamasis turtas daniausiai paveldimas artimiausi giminaii, iskyrus nesantuokinius vaikus ir likus gyv sutuoktin.Testamento sudarytojo laisv iaurinje dalyje buvo labiau ribota nei pietuose.

Teismo procesas: karaliaus teismuose proceso taisykls visoje Pranczijoje buvo panaios. Civilinis ir baudiamasis procesas prasiddavo nukentjusios alies iniciatyva, pats procesas buvo vieas, vyko odiu, laikantis nustatytos tvarkos. Proceso alys turjo vienodas teises rungtis pateikdamos rodymus (rungimosi procesas). Civilinse bylose procesas prasiddavo iekovo ar jo atstovo aukimu.alims nedalyvaujant, teismas sprsti negaljo, taiau juos galjo atstovauti kiti mons. Per teismin nagrinjim i iekovo reikalauta smulkiai idstyti savo skund, o atsakovui suteikta t. idstyti savo prietaravimus. Remtasi vairiais rodymais (priesaika, prieingos alies pripainimai, teismo ivados), plaiai taikyti liudytoj parodymai. Faktui rodyti reikjo bent dviej teist liudytoj parodym. rodymu laikyta prezumpcija kurio nors fakto pripainimas pagrstu, kol nerodytas jo nepatikimumas. Iimtiniais atvejais, kaip rodymas, buvo leidiama ali dvikova teisme.

Bylas dl sunki baudiamj byl nagrinjo feodal arba karali teismai. Baudiamasis procesas kur laik akivaizdiai buvo kaltinamasis (rungimosi). Kanon t. veikiamas, 13 a. karalius Liudvikas IX udraud taikyti ordalijas. Netrukus dl romn, o ypa kanon t. takos m rastis inkvizicinio teismo elementai, kurie teisikai buvo tvirtinti keletu konkrei karali akt. Teismins bylos imtos kelti valstybs iniciatyva. Tardymas ir teismas tapo udari, vykdomi ratu. Bylos dokumentai danai sudaromi teisiamajam neinant. Didjo parengtinio tardymo reikm ir j atliekant stengtasi kankinimu igauti kaltinamojo prisipainim. Teisminiame bylos nagrinjime pirmenyb imta teikti mediagai, surinktai kvotos metu, liudytoj parodymai buvo skaitomi. Teisiamajam beveik neliko senj galimybi gintis, procesas neteko rungimosi pobdio. Procese remtasi formali rodym teorija: visaveriais rodymais, be teisiamojo, laikyti dviej vert pasitikjimo liudytoj parodymai, priesaika ir kt. Iki 13 a. teismo nuosprendiai laikyti galutiniais. Tik vliau nusistovjo teisiamojo t. bet kur senjor teismo sprendim sksti karali teismui.Auk. apeliaciniu teismu civilinse ir baudiamosiose bylose tapo Paryiaus parlamentas.

Vokietija

Apskritai vidurami Vokietijos t. gali bti suprantama dvejopai, nes Vokietijos imperijoje egzistavo daugyb savarankik valstybi: 1) visos imperijos t. (bendra t.) 2) kiekvienos atskiros ems hercogysts ar kunigaiktysts, jusios imperijos sudt, t. Sugriuvus frank imperijai, raytin teis pakeit nerayta teritorin vietos paproi t.. Kunigaiki valdios atsiradimas, o paskui visikas centrins valdios nusilpimas lm didel imperijos t. partikuliarizm. Iki 12 13 a. bendrosios vokiei (imperijos) t. formaliai nebuvo, taiau ilgainiui Vokietijoje m galioti kai kurie bendrieji t. principai ir nuostatai. Ypa reikmingi buvo 12 15 a. ileisti vairs imperatori taikos statutai, kuriuose leisdamiesi karo ygius imperatoriai paprastai skelb taik savo alies viduje. Juose taip pat bta nemaai naujos t. norm, vyravo baudiamosios t. normos, numatanios atsakomyb u nusikaltimus, kelianius didiausi grsm valdini taikai.Pirmasis imperijos taikos statutas (1103 m.) daugiausia dmesio skyr nuosavybs ir gyvybs apsaugai. Pamau taikos paeidim turinys pltsi, o statut normos numat atsakomyb u vis vairesnius nusikaltimus nuosavybei ar asmeniui.Taikos stat. buvo nustatyta atsakomyb u nepaklusnum banyios jurisdikcijai, pinig padirbinjim, valstybs idavim ir kt.Bausms dydis priklaus nuo nusikaltimo pobdio ir nusikaltlio asmenybs. 14 16 a. imta aktyviai naudotis romn teise. Kiek perdirbti Justiniano Digestai buvo pripainti pagrindiniu t. altiniu Imperijos rm teismui. Romn teis privaljo inoti visi teismai. Netrukus romn t., pritaikyta vokiei visuomeninio gyvenimo reikmms, gijo imperijos autoritet ir tapo vienu svarbiausi bendrosios t. altini. Imperijos t. altiniais taip pat laikyti Reichstago nutarimai, imperatori rinkim kapituliacijos, vairios tikybins ir taikos sutartys, taiau j galios efektyvumas priklaus nuo t norm pripainimo emse.

1532 m. ileistas vienintelis imperijos teisynas Karolina. Jis priimtas Reichstago, valdant Karoliui V ir ne svarb indl kuriant visos Vokietijos baudiamosios t. ir baudiamojo proceso principus. Nors ileista kaip imperijos statymas ir skelbusi imperijos t. virenyb konkrei emi teisei, Karolina kunigaikiams leido ir toliau naudotis j teisingais paproiais. Taiau praktikai Karolina buvo pripainta visose emse ir galiojo iki 1870 m. t.y. iki Vokietijos suvienijmo.Karolinos preambulje kalbama apie vienod teisingum beturiams ir turtingiesiems, taiau daugelyje teisyno straipsni, prietaraujant iai nuostatai, baudiamoji atsakomyb nustatoma atsivelgiant nusikaltlio ir nukentjusiojo socialin padt.Atsakomyb, pagal Karolin, atsirasdavo tik esant kaltei tyiai ar neatsargumui. Atsakomyb velninania aplinkybe laikyta tyios nebuvimas (nevikrumas, lengvabdikumas, nenumatymas), nusikaltimo padarymas sikariavus ar supykus. Vagysts atveju velninania aplinkybe buvo laikomas jaunas nusikaltlio amius (iki 14 m.) ir badas. Kalt sunkino vieas, ventvagikas, grupinis nusikaltimo pobdis, kartotinumas, padaryta didel ala, savo eimininko interes paeidimas, bloga reputacija ir pan.Teisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadijas. U pasiksinim baudiama taip pat kaip u baigt nusikaltim. Teisynas skyr bendrininkavim iki nusikaltimo padarymo, nusikaltim darant ir nusikaltim padarius. Nusikaltimai nuosavybei: vairios vagysi rys, nesiningas disponavimas patiktu turtu. Specialiai buvo aptariama vagyst banyioje. Buvo baudiama u raganavim ir burtininkavim. Taip pat u nusikaltimus, nesiderinanius su krikioni morale. Iskiriami nusikaltimai valstybei (idavyst, maitas), asmeniui (vairi ri nuudymai, saviudyb), ir teisingumui (melagingas liudijimas). Bausms siek bauginti. Karolinoje buvo numatyta mirties bausm, kn alojanios bausms, kno bausms, gdingos bausms, udarymas kaljim, bauda, alos atlyginimas. Papildomai galjo bti skiriamas turto konfiskavimas ir kankinimas.Teisyne tvirtintas Vokietijai naujas inkvizicinis procesas, nors dar liko kai kuri kaltinamojo proceso element. Remtasi formali rodym teorija. Teisynas smulkiai reglamentavo, kiek koki rodym tam tikslui reikia. Tik turdamas kelet netiesiogini kali teisjas galdavo imtis kankinimo.Teisiamojo prisipainimas neturjo lemiamos reikms. Kankinim tvarkos ir bd Karolina nereglamentavo.Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti kaltinamasis, paliekantis tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu. T. sksti nuosprend nebuvo numatyta.

VOKIETIJOS EMI TEIS:

Konkrei emi t.-bendros visiems kunigaiktysts gyventojams normos,pagal kurias veik tos ems teismai.emil teisje civilins,eimos ir kit daugiausia ,,nevie t. ak norm.I ems t. altini ypa isiskyr keletas vietos paproi t. rinkini,plaiai inom tuo,kad padar didiul tak ne vien konkreios ems,bet ir regiono,o karatis-net visos Vokietijos t. raidai.I toki t. rinkini paymtinas ,,Saks veidrodis Tai susistemintas t. norm ir princip rinkinys,kurio altiniai daugiausia buvo urayta ir susisteminta Saksonijos ir i dalies kai kuri .Vokietijos srii paproi t.,kai kurie vokiei imperatori statymai;i mediag papild kanon t.,ypa tie jos komponentai, kurie liet popieiaus jurisdikcij,eimos teis ir kt.Taip pat akivaizdi romn t. taka.. 2dalis.Pirmojoje dalyje,pavadintoje ,,ems teis,daugiausia dmesio skiriama konstitucinei teisei,luominiam visuomens susiskirstymui ir su tuo susijusiems alykams,nusikaltimams ir bausmms,teism santvarkai ir procesui. Pripastama popieiaus vierenyb.Tarp svarbiausi konstitucins t. nuostat-imperijos koncepcija.,,Saks veid pripaino imperatoriaus teis visur,kur jis bebt,vykdyti teisingum. Tiktai nepajgdamas visur bti jis graf teismo galiojimus perdav kunigaikiams.,,Saks veid reglamentavo gausias sutari ris. bet apskritai sutartiniai santykiai dar menkai teipltoti.Nemaai dmesio emi t. skyr santuokos ir eimos santykiams teisikai reguliuoti.Jai bdinga emesn moters padtis eimoje. Be pinigins baudos ar vergeldo buvo nustatyta ir toki mirteis bausms ri kaip kaul lauymas ratu,sudeginimas laue,pakorimas,galvos nukirtimas;nustatytos luoinamosios bausms.Teisjas tinkamai nenubauds nusikaltlio u padaryt nusikaltim,pats turjo bti nubaustas tam nusikaltliui skirtina bausme.Antrojoje ,,Saks veid dalyje-,,Len teis-reglamentojami siuzereniteto ir vasaliteto santykiai.Taip pat plaiai buvo inomas ir ,,vab veidrodis,pasirods apie 1275-1282m.ir atspindjs pietini Vokietijos taut-bavar ir aleman-statymus,taip pat imperatori kapituliarijas,romn ir kanon,iek tiek paproi teis.is taip pat privataus asmens sudarytas rinkinys greitai gavo oficialaus t. altinio gali p.Vokietijoje.

Kodifikuoti teis Prsijoje ir kartu vykdyti jos reform ryosi karalius Frydrichas II.Jo pavedimu atlikto darbo dka 1794m.pasirod,,Prs ems teisynu.Teisynas apm visas pagrindines t. akas:valstybin,administracin,civilin,

baudiamj,proceso.Nors Frydricho reikalavimu statymai turjo bti ,,trumpi ir neplats,suderinti tai su umoju smulkmenikai reglamentuoti vis visuomens gyvenim buvo nemanoma. Kad teisynas bt visiems prieinamas,i jo paalinti specials t. terminai ir jis neteko tikslumo ir apibrtumo.Nepaisant rengeju dideli pastang gigantikos apimties,,Prs ems teisynas ne tik netapo statym leidybos meno pavyzdiu,bet ir buvo sunkiai taikomas praktikai. buvo luomins visuomens statym svadas,apimantis skirtingas kiekvienam luomui taisykles. Tokio pobdio teisynas patvirtino individo priklausomyb nuo valstybs valdios. Civilinio teisinio santykio subjektais teisynas pripaino ne tik fizinius asmenis,bet ir draugijas. Nuosavyb teisyne vertinama kaip svarbiausia turtin asmens t. ir j irima kaip pagrind,kuriuo remiasi visa civilin t..Nuosavyb galjo bti ne tik privatin,bet ir valstybin.,,Prs ems teisynedaug dmesio skiriama bendriems prievolini santyki dalykams ir beveik nieko nekalbama apie konkreias prievoli ar sutari ris.Teisyne atsispindjo visuomenje plintantis reikalavimas vertinti santuok ne kaip banytin institut,o kaip civilin sutart,kuri alys gali nutraukti savo susitarimu.Tam tikslui buvo nustatytas valstybinis ituokos procesas. Ilgai baudiamoji t.,kaip ir civilin,Prsijoje pltojosi teism praktikos padedama,ir todl statymuose apstu kazuistini nuostat.I baudiamosios t.: ksinimas.,bendrininkavimas ir pan.nebuvo i vis nusikaltim sudi iskiriami ir reglamentuojami. io teisyno nustatomos bausms iaurios-galvos nukirtimas kalaviju,kartuvs,sudeginimas ir kt.

Pobdio ir turinio atvilgiu ,,Karolina panaus 1768m. Austrijoje pasirods Marijos Teress teisynas ,,Tereziana ,kaip ir ,,Karolina,skirtas baudiamajai teisei ir procesui.Nusikaltimai ,,Terezianoje grupuojami vieuosius,privaius ir ,mirius.Pagal nusikaltimo objekt iskiriami nusikaltimai ir religijai,valstybei,nuosavybei,vieai tvarkai,sveikatai ir gyvybei bei kt.Pagal skiriamas bausmes nusikaltimai grupuojami labai sunkius(u juos skiriama kvalifikuota mirties bausm.) sunkius(skiriama mirties b.arba kaljimas iki gyvos galvos)ir lengvus.,,Terezianojejau ryki tendencija riboti kaltinamojo kankinim. galiojo neilgai,.j pakeit naujas b. t. rinkinys,imperatoriaus JuozapoII gerbei pavadintas ,,Jozefiana

Prie reikming XVIIIa.pab.-XIXa.prad. Europos teisyn greta ,,Prs ems teisyno priklauso ir 1812m.Austrijos civilinis kodeksas. Austrijos civilinis kodeksas,yra ymus XVIII-XIXa. Sandros kodifikacijos paminklas.Tai kodeksas valstybs,kurioje monarchija,neigyvenusi revoliucini sukrtim,pati savo valia tvirtino pilietin lygiateisikum ir luomins santvarkos likvidavim.Austrijos civ.kod.norm turiniui didel tak padar romn t.,bet jame taip pat buvo tvirtinta daugelis t vietos paproi ir provincij t. Institut. T. technikos poiriu austr civ.kod.gerokai lenk prs teisyn.Neabejotinas jo privalumas-teksto trumpinimas.Struktrikai kod. Susidjo i trumpos angos,kurioje dstomi bendrieji statymo galiojimo principai,ir 3dali,skirt atitinkamai asmenims,daiktinei teisei ir nuostatams,reglamentuojantiems teisi apsaug,j teismins gynybos bdus,specifin dvarinink ir valstiei tarpusavio santyki reguliavim.Nuosavyb kodekse vertinama kaip vientisas institutas,apimantis vis kategorij turt ir visus j turinius asmenis.Prievolins t. pagrindu kodeksas laik susitarimo laisvs princip.Santuoka,kaip ir pranc.teisje,laikoma pirmiausia sutarties dalyku. Austr.civil.kod.nustat skirtingas santuokos sudarymo taisykles katalikams,kit krikionik religij ipainjams ir iskirtines-ydams.Vis religij krikioni santuoka su nekrikionimis buvo neleidiama.Kodekse buvo tokie paveldjimo t. institutai kaip substitucija,numatanti antrinio pdinio paskyrim tuo atveju,jei pirmasis dl kuri nors prieasi nepriimt palikimo,arba fideikomisas,t.y.palikjo pavedimas pdiniui i palikimo iduoti kuri nors turt 3 asm.Kod.sigaliojus,Austri.imperijoje neteko reikms romn t, jos dstymas astr univ.buvo apribotas.ANGLIJA

VilhelmoI Ukariautojo metu imtini ir grafysi reikalus,taip pat teismo bylas sprend atitinkamai imtins ir grafysts susirinkimai,kuriuose galjo dalyvauti visi laisvieji mons.Teisingum ie susirinkimai vykd remdamiesi vietos paproiais,laikydamiesi grieiausio formalizmo,taikydami ordalijas ir teismo dvikov.Taiau netrukus po ukariavim imtini ir grafysi teismus savo inion pamau perm feodaliniai normand senjorai ir todl jie virto dvar ir baron teismais,kur laik ir toliau veikusiais vietos paproi pagrindu.Tik banytinse sferose vadovautasi kanon teise. Karaliai tik retkariais leido statymus,paprastai pritariant artimiausiams patarjams. vyriausiasis justiciarijus ,atsovavo karaliui visais klausimais, ir jam nesant veik kaip regentas;buvo taip pat justiciarijui pavaldus kancleris,vadovaujantis karaliuas sekretoriatui;padti tvarkyti karaliaus finans ir teismo reikalus skirti ido baronai.Tokia i j susidedanti patariamoji institucija buvo vadinama Karaliaus kurija. Ji buvo kartu ir seniausias Anglijos teismas nors teisj profesional ioje institucijoje nebuvo. Karaliaus valdios stiprjimui ir jo t. raidai didiausi tak padar btent jo teismas.Slygas tam sudar karalius Henrikas I, atliks Angl. valstybs valdymo sistemos reform.I Karaliaus kurijos buvo iskirtos ir susikr kelios savarankikos inybos:1) kanceliarija 2) valstybs idas 3) auktasis teismas,vykds teisingum. Auktasis teismas susidjo i Ido teismo,nagrinjanio bylas,lieianias karaliaus finansus,Karaliaus suolo teismo,steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais susijusius ginus, ir Bendrj civilini iekini teismo, kurio kompetencij,atvirkiai jo bylos dl gin,tiesiogiai nesusijusi su karaliaus interesais,

daugiausia dl ems ir kito nekil.turto nuosavybs,taip pat skol.Po kurio laiko tokio kompetencijos pasiskirtymo atsisakyta,kiekvienas i3karaliaus teism galjo nagrinti visas bylas,priklausanias karaliaus jurisdikcijai.Visi ie karaliaus teismai pagal nuolatin savo rezidavimo viet Vestminsteryje danai vadinami Vestminsterio teismais.HenrikoII steigti teismai buvo pirmieji nuolatiniai profesionals centriniai teismai Anglijoje.Be to jis baig tvarkyti vainjani karaliaus teisj institut.Buvo grietai apibrtos j f-jos, buvo nustatyti reguliars j marrutais. Paskui,XIIIa.,buvo nustatytas teisj vainjimo periodikumas,XIVa. Susiklost daugiau specializuotos vainjanios komisijos,i kuri isiskyr Asiz teismai,nagrinj ginus dl len valdymo,speciali komisija mait byloms ir kaljim tikrinimo komisija.Sukurdamas karali teim sistem,HenrikasII kartu sukr karali jurisdikcij ir karali teis ir ji pradta taikyti baudiamosiose ir civilinse bylose.Stiprdama,karaliaus valdia nesirengh remtis luom atstovais,o plt savo admin. Ir valdinink valdi.Tikra luomams atstovaujanti institucija-paralamentas-Anglijoje susikr XIIIa.Jis buvo sukurtas luom iniciatyva,karaliaus valdiai supratus politinio susitarimo su vis rang feodalais ir miest virne btinum,siekiant politinio valstybs stabilumo. Iki XIVa.vid.visi luom atsovai parlamente posdiavo bendrai,o paskui isiskyr 2rmus:renkami riteriai,kartu su tokiais pat miestieiais,m posdiauti Bendruomeni rmuose,atskirdami nuo asmenikai kvieiam didij magnat,sudarisi Lord rmus.1330m.Vestminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi rinktis kart per metus,o prireikus-ir daniau.Taip nuo viraus iki apaios vieninteliais teisngumo organais po truput tapo karali teismai.

Privats asmenys patys tiesiogiai karaliaus teism kreiptis negaljo,tai buvo laikoma privilegija,kurios kaskart reikjo prayti karaliaus.Nuo HenrikoII laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti karaliaus,o praktikai-lordo kanclerio special sakym,leidianti j gino nagrinjim! Perkelti karalikj teism.sakymai remiantis vienaaliu iekovo praymu ir sumokjus teismo rinkliav buvo iduodami karaliaus vardu ir su jo anspaudu.sakymuose buvo trumpai idstoma bylos esm ir teismo valdininkui pavedama inagrinti iekin. Kiekvienam konkreiam iekiniui raant kaskart vis kit sakym,greitai tapo akivaizdu,kad iekovai savo iekini reikalavimams pagrsti naudoja tuos paius nuolat besikartojanius argumentus.Todl i aplinkyb paskatino parengti standartinius sakym tekstus pagal iekini ris,sakymai virto i anksto parengtais. Daugjant variant,sakymai pradti grupuoti. Susikaupus daugiau sakym,XIIIa. pasirod pirmieji bendrosios t. inynai,savotiki sakym registrai,kur jie buvo fiksuojami tikslia teisine forma. Karaliaus sakymai XII-XIIIa. Suvaidino didel vaidmen kuriantis angl bendrajai teisei.Bet pagrindinis jos altinis-karaliteism sprendimai.Nuo XIIIa. Tokie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose ,,Byl ritinliuose,o netrukus ir ,,Metraiuose.i mediaga tolesnei teismo praktikai i pradi buvo naudojama vienam ar kitam konkreiam paproiui patvirtinti.Bet ilgainiui ia susiklost precedento taisykl: kart priimtas tos paios grandies arba auktesni teism sprendimas imtas laikyti privalomu pvz visiems vlesniems byl,kuriose yra panai faktini aplinkybi,sprendimams.Greta bendrosios t. atsirado vadinamoji teisingumo t.. Kaip ir bendroji, angl teisingumo t. yra precedentin, tik precedentai ia susikr kitu bdu ir apm kitus santykius nei bendroji t.. Taikyti teisingumo teis taip pat tegaljo teisingumo, t.y. tik Lordo kanclerio teismas.Teisingumo t. neturjo tikslo pakeisti bendrj teis, ji teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio gyvenimo sferose, kuri nereglamentavo bendrosios t. normos. Lordo kanclerio teismo veiklos sferai greitai pleiantis, daugjo bendrosios ir teisingumo t. norm kolizij. Tokios kolizijos karaliaus Jokbo I nurodymu turjo bti sprendiamos teikiant virenyb teisingumo t. normai.

Kad ir vyraujant tarp Anglijos t. altini teismo precedentui, svarbs ia buvo ir statymai, sudarantys dar vienos t. sistemos, vadinamosios statutins t. pagrind. Karali leidiami aktai ioje alyje vadinami vairiai- asizais, hartijomis, ordonansais, statutais. I pradi akto pavadinimas vienos reikms neturjo.Parlamento priimti ir karaliaus pasirayti aktai imti vadinti statutais. Tiksliai statuto svoka buvo apibrta Henriko VII laikais, XV a. pabaigoje: tai karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios abiej rm sutikimu. Skirtingai nuo kit akt, statuto teistumas negaljo bti svarstomas teismo tvarka, anksiau ileisto statuto turin galjo keisti tik naujai ileistas statutas. Dl to ilgainiui, sigaliojus principui, kad t. neturi bti keiiama be karaliaus ir parlamento sutikimo, teisj kaip t. krj, vaidmuo kiek sumenko.Statutins t. taka darsi vis reikmingesn.

Teisin santuokos ir eimos santyki reglamentavim labai veik kanon t.. statymai tvirtino tokias kanon t. nustatytas taisykles, kaip privalom banytin santuokos sudarymo forma, dvipatysts draudimas. Anglijos eima buvo patriarchalin. Itekjusios moters padtis buvo suvaryta, negaljo savarankikai sudaryti sutari, dalyvauti teisme gindama savo teises. Gerokai platesns t., nustatytos paproi t., buvo tik valstiei, amatinink ir pirkli mon. Jos galjo valdyti savo turt, sudaryti sutartis, verstis prekyba.Anglosaks paproi t. ituok pripaino.Nesantuokiniai vaikai nebuvo pripastami, nebuvo galima j ir teisinti vlesne tv santuoka.

ems vald paveldjimas sigaljo neikarto, nes i pradi po ems valdytojo mirties em tekdavo Lordui, o mirusiojo pdiniai turdavo j iprayti atgal. XII a. pabaigoje sigaljo pirmagimysts t., t,y. turto perjimas vyresniajam snui.Laisvai disponuoti, suraant testament, nekilnojamuoju turtu pirm kart buvo leista tik 1540 metais.

Baudiamoji t.. Nusikaltimu i pradi laikyti nusikalstami veiksniai- nuudymas, plimas, vaik pagrobimas, prievarta prie moter, vagysts su silauimu. Manyta, kad jie visi gali bti vykdomi tiktai tyia. Neveikimas nebuvo laikomas nusikaltimu. Bet jau nuo XII a., veikiant romn ir kanon teisei, atsakomybs pagrindu imta laikyti kalt. Nuo XIV a. nuo atsakomybs imta atleisti silpnaproius ir beproius, savigynos atveju. nusikaltimai pradti klasifikuoti 3 grupes : idavyst, felonija, misdeminorai, i klasifikacija sitvirtino ir virto tradicine.Sunkiausia i j buvo idavyst. Idavyst, pagal bendrj teis, galjo bti padaryta arba valdiniui paeidiant itikimybs pareig karaliui, ir tai vadinta didija idavyste, arba bet kuriam kitam mogui- itikimybs pareig savo ponui. 15a idavysts svok trauktas ir monetos padirbimas.

Teismo procesas. Prisiekusieji talkino karaliaus skirtiems vainjantiems teisjams. Posdinink iuri susidjo i 12 pilnateisi moni ir imtins ir 4 pilnateisi moni i kiekvieno kaimo, kurie prisiek atvykusiam teisjui turdavo praneti apie imtinje vykdytus nusikaltimus, prie tai patys apklaus apie juos k nors inanius mones. Gyventoj dalyvavimas karaliaus teisme tapo bdingu angl vietos valdymo sistemos bruou.

Henriko II laikais atsirad prisiekusieji posdininkai atliko liudytoj arba kaltintoj, bet ne teisj vaidmen. Btent tuo is institutas skyrsi nuo vlesni laik prisiekusij. Apie XIV a. prisiekusieji tapo vadinamja Maja iuri, susidedania i 12 prisiekusij posdinink, o j kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu teisjas teisiamajam skirdavo bausm, btinai turjo bti priimtas vienu balsu.Vliau j sudtis pasipild naujais nariais, susiformavo 23 nari kaltinamoji, arba Didioji iuri, virtusi institucija, vertinani kaltintojo argumentus, tikrinania kaltinimo mediagos patikimum ir tuo pagrindu perduodania byl teismui.XII-XIII a. procesui buvo bdingas kaltinamasis pobdis, bylos eiga rpinosi nukentjusysis, o teisjo vaidmuo reiksi patarimais kaltinamajam ir sekimui, kad nebt paeistos jo t.. Bendrosios t. teismuose rodymus rinko paios alys. Lordo kanclerio ir banytiniuose teismuose byl tyr pats teisjas, o tai buvo inkvizicinio teismo elementai.

Parengimo tardymo stadija Anglijoje neatsirado, nors kai kurie proceso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami.

Rusijos t.

Tiesiogiai rusai su Bizantijos teise susipaino per karo ygius, sudarindami taikos sutartis, prekiaudami. Bet didiausia Bizantijos taka Rusijos teisei pasireik per krikionybs primim. I pradi vienintelis t. altinis buvo paproiai. Pirmasis raytinis t. altinis atsirado ikaro po krikto tikintis kad tai pads sustiprinti banyios tak. Tai buvo Kijevo ems paproiai, papildyti kunigaiki statymais ir teism sprendimais. Surinkti 11 a ir pavadinti rus tiesa. Yra trys redakcijos: Trumpoji, pati seniausia; Plaioji, kunigaiki t. norm susistemintu rinkinys ir Sutrumpintoji i plaiosios, t. pritaikyta pakitusiems poreikiams. Svarbus skirtumas nuo raytini barbar altini buvo tas kad rus tiesoje urayta teise buvo teritorin o ne gentin. Trumpojoje redakcijoje daugiausia straipsni buvo skiriama nusikaltimams ir bausmms, vlesnse redakcijose daugiau dmesio skiriama civilinei teisei. Tuo laikotarpiu nebuvo bendro termino nuosavybs teisei nustatyti, taiau nuosavybs t. buvo skiriama nuo turto valdymo. Nuosavybs t. objektais buvo pripastama tiek kilnojamas tiek nekilnojamas turtas. I pradi pagrindiniai ems sigijimo bdai buvo laisv emi dirbimas, vliau j imta tiesiog ugrobinti i bendruomeni. Pamau tokia em virto paveldima ir vadinosi tvonija. Daug dmesio skiriama prievolms atsirandanioms i sutari. Sutartys buvo sudaromos odiu, jei sutarties vert didesn nei 3 grivinos, vieai. Pirkimo pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas ir daikto perdavimas. Rus tiesoje minimas bankrotas, jis gali bti trij ri: atsitiktinis, piktybinis ir neatsargus. Paskolos nuo panaudos statymai neskyr. statymikai buvo numatytos palkanos, kurios priklausomai nuo objekto vadinosi skirtingai. Paskolos objektai daniausiai bdavo ems kio produktai arba pinigai. Paskola kreditoriui suteikdavo teis skolinink. Samdos sutartis suteikdavo samdytojui teis samdinio asmen. Santuokos ir eimos teis reguliavo bizantijos t. normos. Buvo slygos galiojaniai santuokai: amius, laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats asmuo galjo turti ne daugiau 2 santuok. mona patekdavo vyro valdion, jos atsinetas turtas po jos mirties tekdavo pdiniams. Ituoka buvo leidiama dl neitikimybs arba sutuoktinio dingimo. eimos turt pavelddavo tik sns. Nesant sn priklauso