2012.01.30

Civilinės teisės santykiai

Turtiniai santykiai – tai tokie santykiai, kurių dalykas yra turtas plačiuoju požiūriu, t.y daiktai, turtinės teisės ir pareigos, vertybiniai popieriai, pinigai ir t.t. Turtiniai santykiai visada turi piniginę išraišką.Su turtiniais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai – tai tokie santykiai, kurių dalykas yra intelektinės veiklos rezultatas, t.y. mokslo, literatūros, meno kūriniai. Šių santykių ypatumas yra tas, kad plėtojant intelektinę veikla atsiranda ne tik asmeninės neturtinės, bet ir su jomis susijusios turtinės teisės. Šiuos santykius civilinis kodeksas reglamentuoja tiek, kiek jų nereglamentuoja spec. įstatymai.Asmeniniai neturtiniai santykiai – tai civiliniai santykiai, kurių dalykas yra asmeninės neturtinės vertybės, t.y. vertybės neturinčios piniginės išraiškos (garbė, orumas, reputacija).

Civilinio kodekso reglamentuojami turtiniai santykiai, su turtiniais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai, asmeniniai neturtiniai santykiai. Šie santykiai civiliniame kodekse reglamentuojami neatsižvelgiant į tai, kas yra šių santykių subjektai.Ne visus turtinius santykius reglamentuoja civilinė teisė, kai kuriuos reglamentuoja viešoji teisė.Pvz.: mokesčiai, rinkliavos, tai kas susiję su valtybe (šalys nelygiavertės).

Viešosios teisės subjektu laikomi santykiai, kurie užsimezga tenkinant viešuosius (bendruosius) interesus, privatinės teisės – privačiuosius interesus. Esminis skirtumas tarp šių santykių yra tas, kad privatūs santykiai – tai santykiai dėl privačios nuosavybės, bei asmeninio pobūdžio vertybių formuojasi tarp autonomiškų ir laisvų asmenų, kurių padėtis yra teisiškai lygi. Viešieji santykiai formuojasi tarp bendruomenės viešiesiems interesams atstovaujančios bei juos įgyvendinačios institucijos ir asmens.

Teisės sistemos

1. Kontinentinės teisės sistema – jai didelę įtaką turėjo privatinė teisė. Išsivystė Europoje.2. Bendrosios teisės sistema – išsivystė Anglijoje.

Civilinės teisės reglamentavimo metodas

Civilinės teisės paskirtis – reglamentuoti asmenų turtinius santykius.Civilinės teisės tikslas – apsaugoti privačią nuosavybę ir užtikrinti sutarčių laisvę.

Civilinės teisės funkcijos:1. Reglamentavimo – tai valstybės nustatytomis teisės normomis nustatomos civilinės teisės dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos. Ši funkcija vykdoma pasitelkiant ne tik teisės normas, bet ir bendruosius teisės principus, teismų praktiką ir doktriną. Būdinga dispozityvių normų dominavimas. Imperatyvios normos taikomos tik išimtinais atvejais – siekiant apginti viešąjį interesą.2. Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo – valstybė minimaliai kišasi į privačius asmenų santykius. Prievartos priemones gali rinktis patys civilinės teisės subjektai. Prievartos priemonės nukreiptos ne į pažeidėją, o į jo turtą, nes tikslas yra ne nubausti pažeidėją, o atlyginti

1

nukentėjusiajam žalą, todėl ir pagrindinės sankcijos yra turtinio pobūdžio (netesybos, bauda). Taip pat nuostoliai yra priteisiami ne valsybei, o nukentėjusiajam.3. Informavimo – teisės aktai turi būti visiems prieinami. Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai aktai. Jie negalioja atgaline data.

Civilinės teisės reglamentavimo metodas – tai valstybės nustatytų ar leistinų būdų ir priemonių sistema, kuria siekiama paveikti civilino teisinio santykio dalyvių valią, siekiant įgyvendinti civilinės teisės paskirtį ir tikslus konkrečiuose teisiniuose santykiuose. Pagrindiniai teisinio reglamentavimo metodo elementai yra teisinio poveikio būdai ir teisinio poveikio priemonės. Poveikio būdas išreiškia poveikio asmens valiai, esmę (liepimai, draudimai, leidimai, rekomendacijos). Poveikio priemonės – tai teisinio poveikio būdo išraiškos forma, konkretus teisinio reglamentavimo instrumentas.

Civilinio teisinio reglamentavimo metodo bruožai:1. Civilinės teisės subjektų autonomiškumas – tai reiškia, kad civilinės teisės subjektai yra 1 nuo kito nepriklausomi tol, kol jie neprisiima įsipareigojimų kito asmens naudai.2. Teisinė nepriklausomybė 1 nuo kito (nepavaldumas) – t.y civilinės teisės subjektų lygybė.3. Civilinėje teisėje vyrauja teisės normos, su santykinai apibrėžta dispozicija – t.y suformuojama bendra elgesio taisyklė, tačiau paliekama galimybė šalims laisvai elgtis savo nuožiūra. 4. Normose daug vertinamųjų sąlygų – paliekama daug laisvės tiek teismams, tiek šalims vertinti vienas kito poelgį.5. Nustatyta daug prezumpcijų – tai tam tikros prielaidos, kurios laikomos įvykusiomis, jei nėra nurodyta kitaip.6. Civilinės teisės atsakomybė yra turtinio pobūdžio, o civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė.

Civilinės teisės principai

Civilinės teisės principai yra susiję su civilinės teisės objektu ir metodu. Objektas – parodo ką reguliuoja civilinė teisė, metodas – kaip reguliuojami santykiai, o principai – kodėl pasirinktas toks reguliavimo būdas ir priemonės.

2012.01.31

Kitam seminarui atsinešt:

LAT 2004.06.14 d. bylos nr. 3K-3-364/2004LAT 2001.03.21 d. bylos nr. 3K-7-180/2001LAT 2004.02.13 d.LAT 1999.04.26 d. bylos nr. 3K-3-92/1990LAT 2000.10.31.d bylos nr. 3K-7989/2000

Konstitucinio nutarimas 2000.12.06 d.

Kiekvienas civilinės teisės principas turi savo funkciją:

2

1. Reglamentavimo;2. Interpretavimo;3. Teisės spragų užpildymo;4. Kolizijos šalinimo;

Pagrindinė funkcija reglamentavimo. Ji reiškia, kad valstybė reglamentuodama civilinius santykius turi paisyti komentuojamoje normoje išdėstytų principų. Įtvirtindamas šiuos principus civiliniame kodekse jis įsipareigoja ir toliau juos gerbti ir laikytis.

Interpretavimo funkcija. Ji pasireiškia aiškinant ne tik civilinę teisę, bet ir jos pagrindu sudarytas sutartis, bei kitus teisinius dokumentus. Normas privalu aiškinti ir taikyti remiantis civilinės teisės principais ir komentuojamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų. Visas civilinio kodekso normas reikia aiškinti sistemiškai.

Teisės spragų užpildymo funkcija. Ši funkcija reiškia, kad susidūrus su teisės spraga ir nesant galimybės taikyti įstatymo analogiją, ginčą reikia spręsti remiantis civilinės teisės principais.

Kolizijos šalinimo funkcija. Ji reiškia, kad esant dviejų civilinio kodekso kolizijai, tai tada pirmenybė teikiama tai normai, kuri labiau atitinka civilinės teisės principų esmę. Esant konkrečios civilino kodekso normos ir civilinės teisės kolizijai, tai tada norma aiškinama pašalinant prieštaravimą principams. Kai reglamentuojant arba įgyvendinant teisinį santykį, susiduria keli principai vadinama civilinės teisės principų konkurencija. Nei vieno principo įgyvendinimas negali būti pagrįstas kito principo paneigimu. Tokia situacija vadinama teisės principų pusiausvyra.

Civilinis kodeksas skiria bendruosius principus:

1. Teisinio reglamentavo principai;2. Civilinių teisių įgyvendinimo principai.

Teisinio reglamentavimo principai (1.2 str.):

1. Subjektų lygiateisiškumo – draudžiant elgesį panašiais atvejais ir vienodą elgesį ne vienodais atvejais.2. Nuosavybės neliečiamumo;3. Sutarties – įtvirtina kiekvieno asmens teisę apsispręsti ar sudaryti sutartį ar ne, ir kokią;4. Nesikišimo į privačius santykius – šis principas saugo asmens neturtines vertybes;5. Proporcingumo principas – pagrindinė paskirtis yra, kad valdžios institucijos užtikrintų tinkamą proporcingumą, tarp tikslų, kuriuos reikia pasiekti ir priemonių, kurias galima panaudoti siekiant šių tikslų. Privačiuose santykiuose išlaikoma civilinio teisinio santykio šalių interesų pusiausvyra.6. Teisėtų lūkesčių – šis principas reiškia, kad galiojantys įstatymai ir jų taikymo praktika suteikia prielaidas asmeniui tikėti, kad jis veikdamas galiojančiais įstatymais gali siekti tam tikrų tikslų ir tokie asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. (Pvz., kad pasibaigęs MRU gausiu diplomą);7. Teisės apibrėžtumo – šio principo įgyvendinimu yra svarbios 2 pagrindinės nuostatos: 1) Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti įstatymai ir kiti civilinius sanytkius reglamentuojantys teisės aktai; 2) Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neveikia atgaline tvarka.8. Draudimo piknaudžiauti savo teise – šis principas siekia apsaugoti pareigą turinčią šalį nuo nesažiningų ir nepagrįstų reikalavimų.

3

9. Visokeriopos civilinių teisių teisminės ginybos principas – civilinėje teisėje asmenys laisvai naudojasi civiline teise, tame tarpe ir teise į gynybą. Subjektas savarankiškai sprendžia ar ginti savo teises ar ne ir kokiu būdu tai daryti.

Civilinio teisinio įgyvendinimo principai:1.Teisingumo;2.Protingumo;3.Sąžiningumo.

Civilinės teisės sistema

Sistema, tai savitarpio priklausomybės ryšiais susieti sistemos elementai sudarantys santykinai baigtinę visumą. Aukščiausia civilinių teisės normų susisteminimo forma laikomas civilinis kodeksas. Civilinis kodeksas, tai civilinės teisės įstatymas parengtas kodifikavimo būdu. Kodifikavimas pasižymi tuo, kad apima visą civilinės teisės šaką, o ne atskirą jos institutą. Civilinių įstatymų sistema (civilinės teisės struktūra), tai teisės normų išdėstymas norminiuose aktuose užtikrinant jų tarpusavio funkcinį suderinamumą reguliuojant civilinius santykius. Lietuvoje civilinės teisės struktūrą apibūdina civilinio kodekso struktūra. Civilinį kodeksą sudaro 6 dalys, 1 ir 2 – bendroji dalis, 3 – šeimos teisę apibrėžia, 4 – daiktinę teisę, 5 – paveldėjimo teisę ir 6 – prievolių teisė.

Civilinės teisės šaltiniai skirstomi į pirminius ir antrinius (1.3 str.)

Pirminiai civilinės teisės šaltiniai – konstitucija, civilinis kodeksas, įstatymai, poįstatiminiai aktai, LR ratifikuotos ir įsigaliojusios tarptautinės sutartys ir konvencijos.

Antriniai civilinės teisės šaltiniai – teismų praktika ir doktrina.

Poįstatiminiai aktai. Civilinis kodeksas leidžia netaikyti poįstatiminių aktų, jeigu jie prieštarauja civiliniui kodeksui. Tokiu atvėju reikia remtis civilino kodekso normomis.Europos sąjungos teisės. Šios teisės normos reglamentuoja ir vidinius valstybių santykius. Šių teisės aktų Lietuvoje nereikia ratifikuoti. Jie automatiškai tampa teisės dalimi. Tai yra privatinės teisės unifikavimo ir harmonizavimo pavizdys.

Unifikavimas – tai, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia nacionalinės teisės aktus atitinkamoje srityje. Tokio suderinamumo lygio paprastai reikalaujama srityse, kurios aiškiai priskiriamos išimtinei bendrijų kompetencijai.Harmonizavimas – tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai ES lygio sukuriamos vienodos teisinės prielaidos, kuriomis remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu.

ES aktai: Europos bendrijos sutartys ir protokolai (tai pirminis ES teisės šaltinis). Europos parlamentas leidžia antrinius teisės šaltinius, tai reglamentai šalims – narėms privaloma visuotinai, o normos taikomos tiesiogiai. Direktyvos – kiekvienai valstybei privaloma tiek, kiek reikalinga joje nurodyta rezultatų pasiekti. Valstybė gali pasirinkti kokius metodus ir formas taikyti ir direktyvų nuostatos yra įtraukiamos į nacionalinės teisės aktus. Rekomendacijos ir išvados – jos neturi privalomosios galios.

Europos teisingumo teismas, kuris užtikrina teisės laikymasi aiškinant ir taikant Europos bendrijos sutartį.

4

Tarptautinė privatinė teisė – ji yra nacionalinės teisės sudedamoji dalis. Ji yra nacionalinės privatinės teisės tąsa tiems privatinės teisės reguliuojamiems santykiams, kurie turi užsienio elementą. Tarptautinė teisė sukurta tarptautinėms situacijoms.

Koalizinės normos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams. Šių normų priemonėmis kitų valstybių civiliniai įstatymai gali būti taikomi Lietuvoje ir atvirkščiai. Koalizinės normos pačios tiesiogiai bylos šalių santykių nereguliuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios teisės normos turi būti taikomos santykiams.

Koalizinės normos gali būti: vienašalės – jos nurodo, kad visais atvėjais taikoma nacionalinė teisė. Dvišalės – nurodo dviejų ar daugiau valstybių teisės taikymo galimybę, joje yra numatyta pasirinkimo galimybė. Mišrios – nurodoma, kad taikoma vidaus teisė, tačiau numato atvėjus, kada gali taikyti užsienio teisę.

Kolizinės normos dar galima skirstyti į bendrąsias ir specialiąsias ir pagal įtvirtintų taisyklių privalomumą skirstomos į imperatyvias, dispozityvias ir mišrias.

2012.02.13

Civilinių teisių objektai

Civilinių teisinių santykių objektai yra materialinės ar kitokios vertybės, kurios reikalingos patenkinti asmenų individualius ar kolektyvinius poreikius. Civilinio kodekso 1.97 str. nurodo, kad daiktai, pinigai, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Civilino kodekso 1.114 str. nurodytos asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė. Tai būtų vardas, gyvybė, sveikata, asmens kūno neliečiamumas, garbė, orumas, autoriaus vardas ir kitos vertybės su kuriomis įstatymas sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą. Sąvoka turtas – reiškia daiktus, turtines teises ir pareiga, pinigus. Siauruoju požiūriu sąvoka turtas reiškia daiktą ar daiktų visumą. Plačiuoju požiūriu turtas, tai daitkai turtinės teisės, bei pareigos, žaliavos, prekės, juridinių asmenų pavadinimas ir panašiai.

Daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilonojamuosius, kiek prigimties, kiek ir įstatymo jiems nustatyto teisinio statuso požiūriu (1.98 str.). Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties, bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamojo daiktui teisiniam rėžimui būdinga: 1. Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į juos turi būti registruojamos;2. Prievolė, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas vykdoma jo buvimo vietoje;3. Nuosavybės teisei ir kitoms daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą taikoma jo buvimo vietos valstybės teisė;4. Nekilonjamojo daikto įgijamosios senaties terminas yra 10 metų;5. Sandoriams susijusiems su nuosavybėms ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą nustatoma privaloma nutarinė forma.

Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daitkais ir kitą

5

turtą. Daiktai kaip civilinės teisės subjektai skirstomi į daiktus apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius. Individualiais požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų. Individualiais požymiais apibūdinamus daiktus galima skirti vienus nuo kitų, šie daitkai yra nepakeičiamieji (pvz. nekilnojamasis turtas, meno vertybės). Rūšies požymiais laikomi apibūdinantys daitkai, kurie turi bendrus visai tai rūšiai požymius (Rūšiniai požymiai: svoris, spalva, kiekis ir panašiai), šie daiktai yra pakeičiamieji. Daiktai taip pat yra skirstomi į daliuosius ir nedaliuosius. Daliaisiais daiktai laikomi daiktai, kuriuos fiziškai juos padalijus nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas (pvz. batų raišteliai). Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių fiziškai juos padalijus pasikeičia tikslinė paskirtis ir dalieji pagal prigimtį, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (1.99 str.).

Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie panaudoti pagal paskirtį iškart sunaikinami, prarandami arba iš esmės pasikeičia. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie naudojami pagal paskirtį ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties. Daiktai skirstomi į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius. Pagrindiniai daiktai, tai galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Priklausiniais laikomi savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (pvz. pastatyta lauko virtuvėlė).

Pinigai (1.100 str.), kaip civilinių teisių objektai, tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai esanti teisėta atsiskaitymo priemonė. Lietuvos bankas nustato banknotų bei monetų vertę, taip pat jų dizainą. Galima atsiskaityti grynaisiais arba negrynaisiais pinigais. Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų. Jei šalys piniginę prievolę išreiškia užsienio valiuta, kai įstatymas tokios prievolės nenumato, tai ši aplinkybė automatiškai nedaro sandorio negaliojančio.

Vertybiniai popieriai (1.101 str.). Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, tai dokumentas patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtujui. Vertybinis popierius gali patvirtinti teisę gauti iš emitento palūkanų, dividentų, atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti, ar pakeisti kitus vertybinius popierius, teise gauti tam tikras pajamas ir kt. Vertybiniu popieriu taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesigiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekis), kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselis) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai) taip pat dokumentas patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atvėju, kai perleidžiamas pats vertybinis popierius, jei įstatymai nenumato kitaip (pvz. turto administravimas).

Vertybiniai popieriai yra pirminiai ir išvestiniai, taip pat gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Vertybiniai popieriai patys savaime yra civilinės apyvartos objektai, jie kaip daiktai yra perkami ir parduodami ar kitaip perleidžiami, tuo būdu perduodant ir teises kylančias iš to vertybinio popieriaus. Civilinė apyvarta – tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perėjimas iš vieno teisės subjekto kitam civilinio sandorio pagrindu.

2012.02.14

6

Turtinės teisės. Civiliniame kodekse 1.112 str. nustatytos 3 grupės turtinių teisių, kurios yra civilinių teisių objektu.1. Turtinės teisės, tai daiktiniai teisiniai santykiai reglamentuojami ir daiktinės teisės nustatomos civilinio kodekso 4 – ojoje knygoje. Daiktinės teisės yra laikomos turtinėmis teisėmis, nes daiktinės teisės turėtojas (valdytojas, savininkas ir panašiai) turi teisę įgyvendinti valdymo naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.2. Prievolinės teisės, jos yra reglamentuojamos Civilinio kodekso 6 – ojoje knygoje. Prievolės dalykų gali būti, bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat bet koks turtas.3. Teisės atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas yra pateiktas Civilinio kodekso 1.111 str., tai mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai, bei kiti intelektinės veiklos rezultatai išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir t.t.). Išradimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymo nustatyta tvarka. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. Tai būdinga visoms 3 grupėms įeinančioms į turtines teises.

Veiksmai ir jų rezultatai. Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir panašiai). Darbai gali būti ne tik darbo gamyba ir bet esamo daikto remontas. Patarnavimas (paslauga) reiškia veikla, kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis. Civilinių teisių objektu taip pat gali būti ir keleivių vežimas.

Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės. Civilinė teisė saugo asmenines turtines teises ir vertybes t.y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų ženklus) ir kitas vertybes su kuriomis įstatymais sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą, t.y. nebaigtinis sąrašas. Asmeninės neturtinės teisės gali būti paveldimos ar perduodamos tik įstatymų numatytais atvėjais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai, bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymo. Galima perduoti ar paveldėti tik tokios asmenines neturtines teises ir vertybes, kurios nėra neatskirimai susijusios su jų turėtoju. Pavyzdžiui teisinių prekių (paslaugų) ženklai yra asmeninės neturtinė teisė, kartu tai yra vertybė su kuria įstatymai sieja tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą ir registruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinei veiklai naudoti bet kokį žyminį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui, tapačioms prekėms ar paslaugoms. Teisės į prekių (paslaugų) ženklus galima perduoti ar paveldėti, tačiau negalima perduoti teisės į autoriaus vardą, negalima perduoti teisės į kūno neliečiamumą, nes tai prieštarautų geros moralės principams, taip pat, tai riboja įstatymai. (Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas - 2.20str., 2.22 str., 2.23 str., 2.24 str., 2.25 str., 2.26 str., 2.27 str.)

Civilinės teisės objektu gali būti informacija. Informacija laikoma komercine (gamybine paslaptimi), jeigu turi tam tirkrą ar potencialią komercinės (gamybinę vertę), dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjas protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informacija, kuri negali būti laikoma komercine gamybine paslaptimi nustato įstatymai. Komercinė paslaptis negali būti finansinės atskaitomybės rodikliai. Kokia kiekviena konkretaus subjekto turima informacija yra komercinė gali nuspręsti tik pats subjektas įvertinęs turimą informaciją ir atsižvelgdamas į įstatymų

7

reikalavimus. Komercinę gamybinę paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. Asmuo turėtų įrodyti, kokia reali grėsmė ir kokiu būdu būtų grėsusi visuomenės saugumui, jeigu jis nebūtų tos informacijos atskleidęs arba kokia reali grėsmė visuomenės saugumui pašalinta atskleidus komercinę (gamybos) paslaptį. Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus arba sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos atstovai (gydytojai, advokatai).

Terminai

Terminus lotyniškai – riba, siena. Civilinėje teisėje terminas, tai įstatymo ar sandorio nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminas suteikia stabilumo, aiškumo teisiniams santykiams, sudaro prielaidas tiksliai projektuoti verslą. Paprastai terminas yra naudingas abiem šalims, tačiau tai nėra tvirta taisyklė. Terminas gali būti nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvyktį. Pagal teisinius padarinius terminai skirstomi į atnaujinamuosius, įgijamuosius, naikinamuosius. Taip pat juos galime skirstyti pagal tai kas juos nustato. Tai gali būti skiriami įstatymo, teismo ar šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai ar šalys gali terminą pakeisti, skiriami įmperatyvūs, tai yra įstaymo nustatyti terminai, kurių šalys negali pakeisti ir dispozityvūs (galima keisti). Terminas gali būti nustatytas ir vienašaliu sandoriu.Atnaujinamasis terminas, tai toks terminas, kurį pasibaigusį teismas gali atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikoma – liga, komandiruotė ir panašiai, jei tai realiai trukdę asmeniui laiku įgyvendinti savo teises. Įgyjamasis – kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamasis – jam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga.

Terminų skaičiavimas. Tai Civilinio kodekso 1.118 str. 1 d. Vadinasi rytojaus dienos pradžia laikomas pusiaunaktis – 0.00 iš numatytos kalendorinės datos ar įvykio dienos į kitą, kitaip tariant numatytos kalendorinės datos ar įvykio diena pradedant skaičiuoti terminą neįskaitomą. Įstatymai gali numatyti, kad terminas prasideda nuo kito įstayme nustatyto momento. Vadinasi žinant termino pradžią galimą nustayti ir termino pabaigą, nes tai bus po nustayto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio to pačio kalendorinės dienos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Šis terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, jis gali prasidėti vienais metais ir baigtis kitais metais, tačiau jis netaps metais skaičiuojamu terminu.

2012.02.21

2012.02.27

Ieškinio senatis

Apibrėžimas yra civilino kodekso 1.124 str. Vadinasi pasibaigus įstatymo nustatytam terminui išnyksta teisė į ieškininę gynybą. Ieškinio senatis, tai laikas per kurį asmuo priverstinai t.y. valstybės padedamas gali apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senatis atsiranda suėjus ieškinio senaties terminui, vadinasi ieškinio senaties terminas yra juridinis faktas, o ieškinio senatis to juridinio fakto sukurta teisinė pasekmė. Pažeidus civilinius teisinius santykius teisės funkcija ir teismo uždavinys yra atstatyti teisėtvarką pagal suinteresuoto asmens ir to, kurio teisės pažeistos ieškinį. Tačiau, jeigu asmuo su ieškiniu nesikreipė labai ilgą laiką, tai teismui atstatyti pažeistus

8

santykius yra sudėtinga, dėl to, kad yra prarasti įrodymai pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau ir esant galimybei surinkti įrodymus pažeidimo pasekmių likvidavimas (restitucija) po tokio ilgo laiko sugriautų susiklosčiusius santykius ir pažeistų stabilumą visuomenėje. Ieškinio senaties termino pranykimas leidžia manyti, kad teisės turėtojas prarado interesą jai įgyvendinti. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.Įgijamoji senatis, tai nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 4.68 str. Ieškinio senaties terminą nustato civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai yra civilinio kodekso 1.125 str. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu t.y. išorinis ginčo šalies valinis pareiškimas. Tylėjimas negali būti laikomas reikalavimu taikyti senatį. Ieškinio senatis netaikoma iš: 1. Asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams išskyrus įstatymo numatytus atvėjus. 2. Indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas ir taip pat kitais įstatymo numatytais atvėjais 1.134 str.

Visus ieškinio senaties termino pagrindus galima suskirstyti į bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Specialieji – jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančiam reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jeigu prievolės įvykdimo terminas nenustatytas, tai ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną. Ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Konkreti ieškinio senaties termino pradžios diena turi būti nustatoma pagal 1.118 str. 1d. nustatyta taisyklę.

Svarbios aplinkybės atnaujintį ieškinį yra tokios:1. Reikia nustatyti ar šiam reikalavimui taikoma ieškininė senatis ir jeigu taikoma, tai kokios trukmės terminą nustato įstatymas;2. Kada prasidėjo ieškininės senaties termino eiga t.y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą;3. Ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta ar nutraukta;4. Ar nėra pagrindo ginti pažeistą teisę atnaujinus terminą, teismas gali atsisakyti ginti pažeistą teisę nustatęs, kad ieškininis senaties terminas yra praleistas ir negali būti atnaujintas nesant svarbių praleidimo priežasčių.

Iešknio senaties terminą nutraukia:1. Ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka;2. Skolininko atlitki veiksmai, kurie liūdija, kad jis pripažįsta prievolę.

Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas ir ieškinio senaties termino sustabdymas 1.121 str.

9

2012-04-16

Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas

Teisės įgyvendinimas – tai naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuždraustais leidimais, subjektinėmis teisėmis, vykdant tas teises įteisinančias pareigas.Teisės įgyvendinimą sudaro naudojimasis subjektinėmis teisėmis ir tą naudojimą įteisinančių pareigų vykdymas. Subjektinė teisė – asmens socialinio elgesio galimybė. Subjektinės civilinės teisės įgyvendinimas – tai galimybių, kurias suteikia atitinkama subjektinė civilinė teisė, realizavimas. Civilinių subjektinių teisių įgyvendinimas ir civilinių pareigų vykdymas yra 1 nuo kito neatsiejami veiksmai. Įgyvendinant subjektines teises, esminę reikšmę turi asmens, turinčio teisę veiksmai, atliekami realizuojant galimybes, sudarančias tam tikros teisės turinį. Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas. Subjektinė pareiga atliekama: a) pasyviu būdu (susilaikant nuo kažkokių veiksmų); b) aktyviu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus).

Civilinis teisinis santykis – tai civilinės teisės subjektų teisinis ryšys dėl materialinių (turto) arba asmeninių vertybių. Šis teisinis ryšys susaisto subjektus tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir pareigomis. Šių teisių ir pareigų įgyvendinimas užtikrinamas teisės normų numatytomis valstybės prievartos priemonėmis.

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų (sandorių), kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę, sukuria civilines teises ir pareigas.Civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir teismo sprendimu iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes, kaip intelektinės veiklos rezultatas, dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, dėl įvykių ar veiksmų (veikimo ar neveikimo) su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes 1.136 str.

Pagrindinės civilinės teisinių santykių rūšys:1. Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai (turtiniai ir asmeniniai neturtiniai);2. Absoliutiniai ir santykiniai civiliniai teisiniai santykiai. Absoliutiniuose teisiniuose santykiuose, teisę turinčiam subjektui, pvz. autoriui įpareigoti visi vadinamieji tretieji asmenys, iš kurių bet kas ar bet kuris gali pažeisti teisę turinčio asmens subjektinę teisę.Santykinių teisių subjektui atsako tiksliai apibrėžti asmenys (pvz. nuomos prievolėje: nuomotojas ir nuomininkas).

Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas ar jam prilygintas turtas, o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats, be kitos santykio šalies veiksmų.Prievolinę teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę į kitą teisinio santykio dalyvį (šalį). Vadinasi jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.

Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas

10

Šiuolaikinė civilinė teisė, kuri grindžiama žmogaus teisių saugojimo prioritetu, saugo ne tik subjektinių teisių turėtojo, bet ir subjektinių pareigų turėtojo teises ir interesus, taikydama abiejų teisinio santykio šalių veiksmams ir poelgiams vienodus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl šiuolaikiniai civiliniai įstatymai numato tam tikras civilinių teisinių įgyvendinimo ribas. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų.Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Piktnaudžiavimas savo teise – tai savarankiška, specifinė civilinių teisinių pažeidimo įgyvendinimo forma.Šio pažeidimo padariniai gali būti dvejopi: a) žalos padarymas kitiems asmenims, piktnaudžiaujant teise, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę;b) jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip asmens teisių pažeidimas arba savo teisės realizavimas, prieštaraujant tos teisės prigimčiai arba visuomenės moralės principams.

Civilinių teisinių įgyvendinimo ribos – tai įstatymais apibrėžtos asmens veikimo ribos, realizuojant galimybes, sudarančias subjektinės civilinės teisės turinį. Civilinių teisinių įgyvendinimo ribos nustatomos civiliniuose teisės aktuose: laiko ribomis (terminai), subjektyviomis ribomis (veiksnumas), reglamentuojant teisės įgyvendinimo būdus (nuosavybės teisės realizavimo būdai).

Civilinių teisinių įgyvendinimo laisvė ribojasi su kitų asmenų interesais, o taip pat ir visuomenės interesais. Ji nėra neribota 1.137str. 4 ir 5 d.

Subjektinių civilinių teisių apimtis nustatoma ne tik ribomis, nustatytomis teisės normų, bet ir civilinės teisės normomis, kurios nustato draudimus ir nurodymus, ribojančius subjektines civilines teises, pvz. 4.37 str.

Civilinių subjektinių teisių įgyvendinimo ribos nustatomos taisyklėmis, kurios:1. Leidžia arba draudžia įgyvendinti teises tam tikrais būdais;2. Asmenys gali naudotis tik teisės normomis nustatytomis gynybos formomis ir priemonėmis;3. Civilinių teisių įgyvendinimo ribas apibrėžia draudimas naudoti teises, turint tiesioginį tikslą padaryti žalos kitų asmenų interesams;4. Pagrindinis būdas, nustatantis subjektinių teisių ribas yra įstatymų draudimai nenaudoti visuomenei nenaudingų priemonių, būdų ir tikslų, įgyvendinant tas teises.

Visų nepageidaujamų Civilinių teisių įgyvendinimo būdų apibrėžti neįmanoma, todėl naudojamas bendrasis principas: 1.137str. 3d.

Civilinių teisių įgyvendinimo principai - tai civilinės teisės normose įtvirtinti teiginiai, nustatantys bendruosius reikalavimus subjektams, įgyvendinantiems civilines teises ir vykdantiems civilines pareigas. Civilinių teisių įgyvendinimo principai yra nustatyti 1.5 str. 1d., 1.137str. 1 ir 2d.

11

Šie principai reikšmingi:1. Nes įstatymai arba sutartis negali nustatyti visų civilinių teisių įgyvendinimo būdų ir variantų, todėl yra nustatyti bendrieji principai, kuriais vadovaujantis asmuo gali laisvai įgyvendinti savo teises;2. Principai padeda užpildyti įstatymų spragas;3. Yra kolizijų šalinimo priemonė ir jais vadovaujantis pašalinamos ir teisės normų ir šalių susitarimų tarpusavio kolizijos.

2012-04-17

Pagrindiniai civilinių teisių įgyvendinimo principai yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.Teisingumo – moralinė žmogaus nuostatą ir kriterijų pagal kurį vertinami visi asmenų poelgiai.Protingumo – reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečiu atvėju būtina vertinti pagal apdairaus rūpestingo, atidaus, racionalaus, protingo asmens elgesio tam tikroje situacijoje etaloną.Sąžiningumo – šis principas reikalauja, kad asmenys vykdytų prisiimtus įsipareigojimus. Preziumuojama, kad asmuo įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas elgiasi sąžiningai.Prievolės šalis aplinkybe, kad kita šalis buvo nesąžininga privalo įrodyti.

Protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai glaudžiai susiję su šalių bendradarbiavimo principu. Įgyvendindami teises ir vykdydami pareigas asmenys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis 6.38 str. 3 d. Laisvo naudojimosi savo civilinėmis teisėmis principas reiškia, kad asmuo naudodamasis savo teisėmis turi įvertinti savo galimus elgesio variantus neperžengiant turimų civilinių teisių ribų.

Civilinių teisių gynimas – tai prievartos priemonių taikymas pažeidėjui siekiant atstatyti pažeistas teises ir nutraukti pažeidimą 1.137 str. 1 d. Ši civilinio kodekso nuostata atspindi civilinės teisės subjekto autonomiškumą, kuris sąlygoja aktyvų jo paties veikimą savo interesais. Pasirenkant savo teisių įgyvendinimo ir gynimo būdus, tai pat išreiškia nesikišimo į privačius reikalus principą. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių gynimo garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. T.y. pasinaudoti ieškininę gynybą. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas neviršydamas savo kompetencijos šiais būdais:1. Pripažindamas tas teises;2. Atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; (495 str.)3. Užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, kelenčius pagrįsta grėsmę žalai atsirasti;4. Priteisdamas įvykdyti pareigą natūra;5. Nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį;6. Išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o įstatymų arba sutarties numatytais atvėjais netesybas;7. Pripažindamas negaliojančiais ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus prieštaraujančius įstatymams8. Kitais įstatymų numatytais būdais.

Civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami tam tikromis formomis, tai pagal subjektus skirstomi į teisminę formą (arbitražas) ir specialiąją formą (administracine tvarka), pagal teisę į gynimą (ieškinio forma ir neieškinio forma). Dar išskiriamos jurisdikcinė ir nejurisdikcinė teisių gynimo formos. Jurisdikcinė, tai civilinių teisių gynimas valstybinėmis arba įgaliotų valstybės institucijų

12

priemonėmis, tai reiškia apginti civilines teises teismo arba administracine tvarka. Nejurisdikcinė, tai įgalioto asmens savarankiški veiksmai atliekami nesikreipiant į valstybines arba kitas įgaliotas institucijas. Nejurisdikcine forma galima apginti civilines teises saviginos būdais.

Savigyna – civilino kodekso 1.139 str. (6.813 str. 4d.). Įstatymas savigynos būdų nenustato ir neapriboja. Pagrindinė savigynos funkcija yra civilinių teisių gynyba nuo pažeidimų. Savigynos būdas turi būti pasirinktas teisingai, nes nesilaikant nustatytų kriterijų galimas piknaudžiavimas teise (savivaldžiavimas). Naudojantis savigynos teise leidžiama pasitelkti įvairias technines priemones, pvz signalizacija.

Civilinė atsakomybė

Civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą ar sumokėti netesybas) (bauda, delspingius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą ar sumokėti netesybas) (bauda, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra 2 rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais išskyrus atvėjus, kai įstatymai nustato, kad delktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos susijusios su sutartiniais santykiais.

Civilinės teisinės sankcijos. Pagrindinė funkcija yra kompensacinė. Jos negali būti nukreiptos į pažeidėjo asmenybės vertybes, o tik į jo turtinę sferą. Pagrindinės sankcijų rūšys yra netesybos ir nuostatų atlyginimas. Civilinės teisinės atsakomybės bruožas yra turtinis pobūdis. Civilinės teisinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.Neteisėti veiksmai, tai neįvykdymas įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti veiksmus, taip pat pažeidus bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Žala yra asmens turto ar kitų vertybių netekimas ar sužalojimas.Neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir panašiai.Nuostoliai, tai žalos piniginė išraiška.Tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, tai negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs.Neturtinę žalą teismas įvertina pinigais atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusio asmens, padarytos žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, tai skirtos žalos prevencijai, susijusio su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

1.109 str. – su gyvūnais...

13

2012.04.24

Kooperatyvinės bendrovės

Sandoriai

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorio esmė, tai veiksmas, kuris atliekamas tikintis tam tikro teisinio rezultato, o teisė užtikrina jo realizavimą. Sandoris yra juridinis faktas. Su jo būvimu teisę sieja konkrečių teisinių santykių sūkurimą, pakeitimą ar panaikinimą. Sandorio esmę sudaro teisiniai veiksniai atliekami tikintis konkretaus teisinio rezultato. Sandoryje veiksmai visada sietini su asmens valia. Tik samoningas veiksmas, bei aiškiai suvokiamas teisinis siekis leidžia vertinti sandorį, kaip išskirtinai tikslingą valinį aktą. Veiksmai sukuriantys sandorį turi būti teisėti, neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šie požymiai leidžia sandorius atriboti nuo įvykio (įvykiai vyksta be žmogaus valios).

Sandoris – tai vieno ar kelių civilinės teisės subjektų laisvas, teisėtas valios pareiškimo aktas išreikšas įstatymams neprieštaraujančiu būdu ir forma, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai.Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (pvz. padovanoti). Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymu nustatytais atvėjais arba kai tie asmenys sutinka.Vienašaliams sandoriams prievolės ir sutartys reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai – sutartys.

Kitos sandorių rūšys.

Konsensualiniai ir realiniai.

Konsensualiniai, tai toks sandoris, kuriam pakanka abiejų šalių susitarimo. Sandoris laikomas sudarytu, kai šalys susitaria dėl esminių ir kitokių sutarties sąlygų ir tinkamai išreiškia savo suderintą valią Realiniai, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymų nustatyta forma patvirtia šalims savo suderintą valią. Realiniame sandoryje daikto perdavimas yra būtinas sandorio įsigaliojimo sąlyga (pvz. paskola).

Abstrakūs ir kauzaliniai.

Abstraktūs – juose nenurodytas jų pagrindas ir iš jų turinio negalima numatyti kokio teisinio tikslo siekia šalis. Abstraktūs sandoriai bus galiojantys tik tada, kaip pats įstatymas leis nenurodyti sandorio pagrindo (pvz. vekselis). Kauzaliniai – šiame sandoryje nurodytas jo pagrindas. Jeigu sandoryje pagrindas neišreiškiamas arba jis prieštarauja veikiančiai teisei, toks sandoris negali sukelti jokių teisinių padarinių. Kauzalinių sandorio teisinis pagrindas nustatomas pagal sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą (pvz. nuoma, paslauga).

Atlygintiniai ir neatlygintiniai sandoriai.

Atlygintiniai – būdinga tai, kad viena šalis atlikdama kokį nors veiskmą kitos šalies naudai įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį naudingą veiksmą arba gauna tam tikrą atlyginimą.

14

Neatlygintiniai – pagal kuriuos šalis perduoda kitai šaliai tam tikrą turtą arba atlieka jos naudai tam tikrus veiksmus.

Įprastiniai ir sąlyginiai.

Įprastiniai, kuriuose teisės ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo metu arba per numatyta laikotarpį.Sąlyginiai, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia dėl sandoryje numatytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.

Vartotojų, komerciniai ir fiducialiniai (anstoliai).

Sandorių elementai, tai turinys ir forma. Turinys suformuoja civilinio teisinio santykio turinį, tai yra šio santykio subjektines teises ir pareigas. Civilinio teisinio santykio atsiradimo pagrindas yra įstatyme numatyti įvairūs juridiniai faktai įskaitant ir sandorius. Sandorio turinį sudaro sandorio sąlygos, kurios nulemia civilinio teisinio santykio subjekto konkrečias teises ir pareigas.Sandorio forma – žodžiu, raštu ir konkliudentiniais veiksmais. Sandorio forma, tai sandorių sudarančių asmenų valios išraiška. Konkliudentiniai veiksmai rodo asmens valią sudaryti sandorį.

Žodinė forma. Visus sandorius, kuriems įstatymas nenustato rašytinės formos galima sudaryti žodžiu. Sandoris laikomas sudarytas žodžiu, jeigu jį sudarantis asmuo savo valią sudaryti sandorį išreiškia pasakydamas atitinkamus žodžius arba atitinkamai elgdamasis (konkliudentiniai veiksmai).

Rašytinė forma 1.73 str.

Notarinė forma 1.74 str. Notaras neatsako už sudaromo sandorio faktines aplinkybes, kurios jam nebuvo žinant sudarant sandorį ir neįeina į sandorio turinį, bet atsako už teisines sandorio sudarymo ir jo turinio aplinkybes. Sandorio šalimis gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo turėti įstatymų nustatytą subjetiškumą t.y. teisnumą ir veiksnumą. Suadarydamas sandorį asmuo gali turėti įvairiausių tikslų. Įstatymas negali numatyti kiekvieno sudaromo sandorio tikslo. Sandorio sudarymo motyvas, tai sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių poreikių tenkinimas. Tiesioginių teisinių pasekmių motyvai nesukuria, tačiau jie gali būti reikšmingi, kai sprendžiant teisminį ginčą remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

2012.05.01

Sandorio šalimis gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie privalo turėti įstatymų nustatytą subjektiškumą, t.y. teisnumą ir veiksnumą. Motyvas – sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių poreikių tenkinimas, interesai.

Sandorio galiojimo sąlygos: 1. Fizinis asmuo turi būti veiksnus, o juridinis asmuo turi turėti atitinkamą teisnumą;2. Valios išraiška turi atitikti sandorio dalyvio tikrąją valią;3. Sandorio turinys turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei;4. Sandoris turi būti išreikštas įstatyme reikalaujama forma.

Nutraukiant sandorį yra sudaromas naujas sandoris.

15

Negaliojantys sandoriai

Sandorio negaliojimo pagrindai glūdi pačiame sandoryje. Tai reiškia, kad sandoris buvo sudarytas su tokiais trūkumais, dėl kurių sandoris įstatymų nustatytais atvejais negalioja (niekinis sandoris) arba gali būti teismo pripažintas negaliojančiu.

Pagal teisinių padarinių kriterijų negaliojantys sandoriai skirstomi į:Niekinius – tai tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Tokius sandorius draudžia įstatymai. Jie negalioja nuo pat sudarymo momento. Kilus ginčui, teismas įvertinęs visas aplinkybes sandorį gali pripažinti jį negaliojančiu.

Vadinasi, niekiniais laikomi sandoriai kurie: 1. Prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms;2. Prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei;3. Tariami sandoriai, apsimestiniai sandoriai;4. Sandoriai, sudaryti nesilaikant įstatymų numatytos notarinės formos.

Nuginčijamus – tai tokie sandoriai, kuriuos pripažinti negaliojančiais būtinas teismo sprendimas. Nuginčijamų sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas su suinteresuoto asmens reikalavimu. Teismas savo iniciatyva tokio sandorio negali pripažinti negaliojančiu.

Vadinasi, toks sandoris galioja tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nepripažįstamas negaliojančiu. Šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, tačiau juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, neginčydami jų, nereikšdami reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais.Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo. Tai gali būti sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises pažeidžia toks sandoris.

Nuginčijamais sandoriais laikoma:1. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris (1.82str.);2. Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudarytas sandoris (1.83str.);3. Neveiksnaus fizinio asmens sudarytas sandoris (1.84str.);4. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais (1.85str.);5. Nepilnamečio nuo 14-18m. sudarytas sandoris (1.88str.);6. Savo veiksmų reikšmės negaliojusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris (1.89str.);7. Dėl suklydimo sudarytas sandoris (1.90str.);8. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl 1 šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris ar dėl susidėjusių aplinkybių sudarytas sandoris (1.91str.).

Nuginčijamas sandoris nuo jo sudarymo momento sukuria tokius pačius padarinius kaip ir paprastas sandoris. Tarp paprasto ir nuginčijamo sandorio skirtumas tas, kad šalis ar kitas įstatymų nurodytas asmuo išlaiko teisę tokį sandorį nuginčyti. Šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį nuginčyti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai jį įgijo galimybę sandorį nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų

16

sandorį, užtikrino kita šaliai savo prievolių įvykdymą, visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises. Įstatymas nenustato tokio patvirtinimo formos ir sąlygų. Toks patvirtinimas gali būti pareikštas per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą.

Sandorių negaliojimo pagrindai

Imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris (1.80str.). Įstatyme nustatyta daug taisyklių, kurios asmenų valia negali būti keičiamos. Tai imperatyvios teisės normos. Kai sandoris negalioja dėl to, kad prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, 1 šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką gavusi pagal sandorį (restitucija). Kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, šalis turi atlyginti vertę pinigais, jei įstatymas nenumato kitaip sandorio negaliojimo padarinių. Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo, 1 iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų.

Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris (1.81str.). Viešąją tvarką nustato LR Konstitucijos, AT ir kitų teisės šakų normos, tad sandoris turi joms neprieštarauti. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą. Negalima pripažinti sandorio negaliojančiu, vadovaujantis tautiniais, partiniais ar religiniais motyvais. Galimi atvejai, kai įstatymai nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, bet jei tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką, tai tokie sandoriai pripažįstami negaliojančiais.

Tariamas sandoris (1.86str.). Sudaromas neketinant sukurti teisinių padarinių. Jis dar vadinamas fiktyviu ir neturi jokių realių padarinių.

Apsimestinis sandoris (1.87str.). Toks, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo.

2012.05.14

Fiziniai asmenys

Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus. Tai natūralus subjektas. Fizinio asmens terminas civilinėje teisėje atsirado siekiant žmogų kaip subjektą atriboti nuo juridinio asmens. Fizinių asmenų teisinį subjektiškumą sudaro: civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas. Civilinio teisnumo samprata 2.1 str. Teisnumas įgyjamas nepriklausomai nuo jo turėtojo valios ir neatskiriamas nuo asmens. Teisnumas atsiranda gimimo momentu 2.3 str. 1 d. ir išnyksta asmeniui mirus 2.2 str. 1 d. Pradėtas, bet dar negimęs vaikas nepripažįstamas teisniu. 2.4 str. – fizinių asmenų civilinio teisnumo tūrinys. Tai asmens galimų turėti civilinių teisių ir pareigų visuma. Be šių teisių fiziniai asmenys gali turėti ir kitas civilines teises ir pareigas, kurias numato konstitucija, kiti įstatymai, tarptautiniai aktai. Mirties momentas yra nustatomas pagal 2.3 str. 2 d. ir žmogaus mirties įstatymo ir kritinių būklių įstatymu. Civilinis kodekas numato, kad kai asmens nėra ilgai jo gyvenamojoje vietovėje, asmuo gali būti paskelbtas mirusiu 2.31 str. Šie terminai skaičiuojami pagal 2.28 str. 2d. Taip pat asmuo gali būti skelbiamas mirusiu dėl karo veiksmų 2.31 str. 2 d. Paskelbimo mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas

17

paskelbti jį mirusiu. Asmens paskelbimo mirusiu teisiniai padariniai prilygsta asmens mirties padariniams. Asmuo paskelbiamas mirusiu, kai nėra įrodymų patvirtinančių jo mirtį konkrečiu laiko konkrečiomis aplinkybėmis. Kai išlieka tikimybė, kad asmuo gali būti gyvas, tokiu atvėju asmenį paskelbti mirusiu galima po 6 mėnesių (pvz. dingo laivas, lėktuvas). Tačiau, jeigu asmuo iškrito už borto, tai patvirtina liūdytojai, tačiau lavonas nerastas – nustatomas mirties faktas, konkrečiu laiku, konkrečiomis aplinkybėmis. Kreiptis į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu gali visi asmenys turintys teisinį interesą paskelbti asmenį mirusiu (šeimos nariai, kreditoriai, giminaičiai). Civilinio kodekso 2.32 str. 1 d. Vadinasi civilinio kodekso teisiniai padariniai atsiradę asmenį paskelbusį mirusiu lieka galioti. Jam reikia kreiptis į teismą ir įrodinėt, kad jis tas pats...

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis veiksnumas visiškai atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės t.y. 18 metų. Civilinis veiksnumas priklauso nuo 2 aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo psichikos būklės.

Veiksnumas tai asmens valinis ir intelektinis gebėjimas, tai įgimtos ir išugdytos savybės. Pagal veiksnumą civiliniai asmenys klasifikuojami:

1. Fiziniai asmenys turintys visišką veiksnumą;2. Fiziniai asmenys turintys dalinį veiksnumą;3. Fiziniai asmenys, kurių veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu.

Visiško veiksnumo atsiradimo sąlygos: pilnametystė, asmens nesulaukusio pilnametystės santuoka, emancipacija. Emancipuotu asmuo pripažįstamas teismo tvarka, tai būtų nepilnametis sulaukęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos institucijų), jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvėjais, kai nepilnametis pripažįstamas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. Taip pat teismas nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos, rūpybos institucijų pareiškimu gali panaikini tokią veiksnumo pripažinimą, jei nepilnametis savarankiškai gyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtams interesams. Nepilnamečiai pagal veiksnumo apimtį skirstomi į dvi grupes: nepilnamečiai nesulaukę 14 metų amžiaus 2.7 str. ir sulaukę 14 metų 2.8 str.

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu. Dėl psichinės ligos arba dėl silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir tai patvirtinta medicinos ekspertizės aktu. Asmenį pripažinti neveiksniu turi būti suinteresuoto asmens prašymas (sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos rūpybos institucija arba prokuroras). Kai yra prašymas pripažinti asmenį neveiksniu, tada teismas skiria ekspertizę ir remdamasis šia išvada teismas gali pripažinti tokį asmenį neveiksniu. Pripažintam neveiksniu asmeniui skiriama globa. Išnykus aplinkybėm, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas – teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Kai panaikinamas veiksnumas, tai panaikinama ir globa.

Paskaityt apie specifines asmens teises.

Juridiniai asmenys – išvestinis civilinės teisės subjektas. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ar turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Įmonė – tai susivienijimas užsiimantis ūkine, komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams. Įstaiga yra susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ir savivaldybės funkcijas ar susivienijimas, veikiantis socialinio švietimo, mokslo, kultūros ir kitose panašiose srityse, kurios tikslas tekinti tam tikrus viešuosius interesus.

18

Organizacija – bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusio narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti.

Pirminiai juridinio asmens požymiai:1. Organizacinis vieningumas, pasireiškia vidine struktūra ir struktūrinių dalių sujungimu į vieną visumą. Kiekvienas struktūrinis padalinys turi kompetencijos ribas ir saveikauja su kitu struktūriniu padaliniu nustatyta tvarka. Kompetencijos ribos ir sąveikos tvarka nurodoma bendrame kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos reglamente. Pagrindinis šaltinis nustatantis svarbiausius struktūrinių padalinių kompetencijos ribas ir sąveika yra steigimo dokumentai. Organizacinį vieningumą lemia tai, kad struktūriniai padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu. Kiekvienas susivienijimas turi turėti pavadinimą. Pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį. Pavadinimas yra išvestinis požymis. Išvestinis požymis yra ir juridinio asmens turtas. Turtas leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas.2. Civilinis veiksnumas ir teisnumas. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu t.y. įsteigus juridinį asmenį.3. Civilinis procesinis veiksnumas ir teisnumas. Tai civilinis procesinis teisnumas, galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas ir civilinis procesinis veiksnumas, tai galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą. Juridiniai asmenys yra ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Juridinio asmens steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas.

2012.05.22

Teisė į gynybą ir savigyna – visiškai skirtingos...

Daiktinė teisė ir nuosavybės teisė pasimokyt iš vadovėlio.

Asmens sandoris įsteigti juridinį asmenį yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius tarp steigėjų ir valstybės institucijų kontroliuojančių juridinių asmenų steigimą ir tarp steigėjo ir juridinio asmenų registro. Juridinio asmens steigimo būdas (tvarka), tai:Potvarkinė tvarka, tai įstatymas + registracija (valstybės institucijos numatytos įstatyme). Pvz nacionalinė teismų administracija. Leidiminė tvarka, steigiant tokį juridinį asmenį reikia turėti leidimą, sudaryti steigimo sandorį ir įregistruoti. Pareikštinė tvarka – pakanka steigėjo valios pareiškimo, pvz profesinės sąjungos.Pareikštinė normatyvinė tvarka – registruojant juridinį asmenį patikrinama ar dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus.

Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.

Viešieji ir privatieji pasiskaityt.

Atstovavimas

Tai civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik patys, bet ir per atstovus. Atsotvavimas, tai teisinis santykis, kuriame vienas asmuo – atstovas, veikdamas pagal sandorio,

19

teismo sprendimo, įstatymo arba administracinio akto suteiktas teises atskelisdamas atstovavimo faktą sudaro kito asmens (atstovaujamojo) vardu sandorį (ius), kuris tiesiogiai sukuria, pakeičia arba panaikina teises ir pareigas atstovaujamajame. Pagrindinis išskirtinis atstovavimo bruožas yra tas, kad atstovavimas yra trišalis teisinis atstovaujamojo atstovo ir trečiojo asmens santykis. Atstovavimo santykiai skiriami į: atstovavimo vidinius santykius ( tai astovo (įgaliotinio) ir atstovaujamojo (įgaliotojo) santykiai, kuriems būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas, bei pagarba interesams. Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atsotvaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atsotvaujamojo interesams, o atstovaujamasis turi pareigą bendradarbiauti su jo pavedimą vykdančiu atstovu, suteikti visą būtiną informacija, atlyginti pavedimo išlaidas, sumokėti atlyginimą, jei buvo atlyginamas pavedimo vykdimas.

Atstovavimo išoriniai santykiai, tai atstovo veikiančio atstovaujamojo vardu ir trečiūjū asmenų santykiai. Atstovavime dalyvauja 3 subjektai: atstovaujamasis, atstovas ir tretieji asmenys.

Atstovaujamasis (įgaliotojas), tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai remiantis jo paties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto suteiktomis teisėmis. Įstatymo leidėjas, leidžia per atstovus sudaryti visus sandorius išskyrus tuos, kuriuos dėl jų pobūdžio civilinės teisės subjektai gali sudaryti tik asmeniškai pvz. santuoka.

Atstovas (įgaliotinis), gali būti ne kiekvienas civilinės teisės subjektas 2.132 str. 3 d. Įstatymai gali numatyti atvėjus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys negali būti atstovai pvz. advokatūros įstatyme yra, kam negali atstovauti.Atstovo pareigos atstovaujamajame. Lojalumo pareiga – veikia atstovaujamojo interesais ir turi vengti interesų konflikto. Pareiga laikytis atstovaujamojo nurodymų (nurodymų turi laikytis tik protingų ir sąžiningų, etiškų). Pareiga veikti apdairiai ir kompetetingai. Pareiga informuoti, tai privalo nedelsiant informuoti visais svarbiais klausimais susijusiais su pavedimu. Pareiga pateikti ataskaita bei perduoti viską ką gavo vykdydamas pavedimą.

Tretieji asmenys, tai asmenys su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinėja sandorius arba atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Skiriamos dvi atstovavimo rūšys, tai savanoriškas atstovavimas ir būtinasis.

Atstovavimo atribojimo kriterijai. 1. Tais atvėjais, kai asmenys veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais, bet valią sudarydmos sandorius pareiškia pačios šalys, tokie asmenys nelaikomi atsotvais. 2. Tokie juridiniai veiksmai kaip partnerių paieška, tarpininkavimas, derybos nelaikytinos atstovavimo.

Atstovavimo rūšys.

Atsovavimo atskleidimas 2.133 str. 1d.Numanomas atsotvavimas 2.133 str. 2d.Tariamas atsotvavimas 2.133 str. 9d. Atstovavimas patvirtinus, kai sandorį kito asmens vardu sudaro asmuo neturintis tam teisės, toks sandoris sukelia teisinių padarinių atstovaujamajam tik tuo atvėju, kai pastarasis sandorį patvirtina. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t.y. jis galioja nuo sudarymo. Įgaliojimas. Įgaliojimų rūšys skiriamos priklausomai nuo įgaliojime išdėstytų įgaliojimų apimties ir turinio. Tai vienkartinis įgaliojimas, specialusis įgaliojimas (keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti arba vienaršiams sandoriams sudaryti pvz, atsotvauti teisme).

20

Generalinis (bendrasis) įgaliojimas. Išduodamas įvairiems sandoriams sudaryti ir kitiems veiksmams atlikti pvz. įgaliotojo turtą valdyti.

Pagal terminus skirstomi į terminuotus ir neterminuotus 2.142 str. 1 d. / 3 d. Jei terminas nenurodytas, tai nuo sudarymo datos jis galioja vienerius metus.

Prokūra 2.176 str.

Paveldėjimo

21