BT Konspektas baudziamosios teises

5/26/2018 BT Konspektas baudziamosios teises

1/134

I skyrius. Bendr nuostatos. Bauiamasis statymas ir jo galiojimas

1tema. Baudiamosios teiss samprata

1. Baudiamosios teiss kaip teiss akos svokaBaudiamoji teis tai teiss aka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius atsirandaniusnusikalstamos veikos padarymo. Ne pozityvius, o negatyvius santykius kurie kyla asmeniui paebaudiamj statym. ati svoka !baudiamoji teis" gali b#ti vartojama keliais aspektais$ a% kaip taka teiss sistemoje& b% kaip statym' leidybos sritis (statymo leidjo ar )eimo%& *% kaip mokslo sritis.

Nusikalstamos veikos ir j' poymiai yra pirmoji baudiamosios teiss, kaip teiss akos, reguliavimo dsudedamoji dalis, nusikalstam' veik' padarymo teisiniai padariniai + antroji baudiamosios teiss dasudedamoji dalis. Taigi baudiamoji teis, kaip teiss aka, yra nusikalstam veik padarymo ir j teipadarini teis. audiamoji teis, kaip mokymo dis*iplina, yra teisin dis*iplina, kuri nagrinja nusikalsveik' poymius ir i' veik' padarymo teisinius padarinius.!iuolaikins baudiamosios teiss apibrimas - tai valstybs nustatyt' teiss norm' sistreglamentuojani' kokios veikos yra nusikalstamos, nustatanius bendrosios baudiamosios atsakompagrindus, valstybs prievartos priemoni' turin, slygas, kurioms esant bausms gali b#t pakeistos kitpoveikio priemonmis, atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. )voka baudiamoji kilo nuo obausti.

iterat#roje kartais / svokos turinys yra skirstomas dvi dalis$ baudiamj teis0 subjektyvine pra(ius puniendi% ir baudiamj teis0 objektyvine prasme (ius poenala%.

audiamoji teis subjektyvine prasme i esms turi atsakyti klausim dl valstybs teiss nubasmen, padarius nusikaltim. aymtina, kad valstybs teis nubausti pirmiausia atsiranda todl, kteiss norm' pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomenje. 1 piliei' reikalavimo utikrinti j' saugiplaukia valstybs pareiga utikrinti joje gyvenani' moni' interesus ir saugum. 2i valstybs pareigatsiradusi i jos paios paskirties. /eiss nustatytai tvarkai utikrinti panaudoja ir teiss paeidj' nubaubei taisym. 3tsivelgiant tai tam tikri nubaudimo teiss aspektai gyja savarankik prasm0 ir todbaudiamosios teiss sritis gali b#ti spe*ialiai ak*entuota.

audiamoji teis objektyvine prasme tai visuma statymo numatyt' draudim' ar pareigojim', kidstyti baudiamosios teiss normose. 2ios baudiamosios teiss normos apibria saugom' teigrybi' apimt ir jiems padaromos alos pob#d.

".Baudiamosios teiss dalykas ir metodai./ teisinio reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai atsirandantys dl nusikaltamos veikosnusikaltimo at baudiamojo nusiengimo padarymo. audiamosios teiss dalykas baudiamosios tnormomis nustatoma svarbiausi' visuomens gri' apsauga (vertybi' kurios deklaruotos 4 konstitu*ijo u padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis priemonmis./ teiss normos realizuojamos panaudojant imperatyvin metod. /ai reikia, kad jas reikia taikyti ntiksliai laikantis baudiamosios tess normose apibrt' reikalavim', bet ir panaudojant valstybs priev/aigi baudiamosios teiss dalykas yra tas, kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus minteresus (teisinius grius%, jos sank*ijos yra nukreiptos asmenis, padarius nusikaltim, kuriems dl padnusikaltim' remiantis iomis sank*ijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pob#dio suvarymaisuvarymai yra tiksliai apibrti, negali b#ti pakeiiami ali' (subjekt'% tarpusavio susitarimu irprivalomi ir taikyti, ir vykdyti.#. Baudiamosios teiss sistema

Baudiamosios teiss sistema tai baudiamosios teiss teiss kaip teiss akos sranga. 2i sissudaro dvi dalys$ bendroji ir spe*ialioji. 5os veikia sistemoje santykyje viena su kita.

audiamasis kodeksas turi savo strukt#r$ j sudaro endroji ir )pe*ialioji dalys. 2ios dalys ruotu yra suskirstytos skirsnius, o skirsniai + straipsnius. )traipsniai gali turti dalis ar punktu

audiamojo kodekso endrojoje dalyje yra nustatyta baudiam'j' statym' galiojimo tvnusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo 6ormos, asmen', traukiam' baudiamojon atsakomyamius, nurodomos kalts 6ormos ir atskleidiamas j' turinys, taip pat bausms, j' skyrimo ir atleidnuo j' tvarka.


2/134

)pe*ialiojoje dalyje ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais, ir nustatytos sank*ijobaudiamosios teiss norm' paeidim.

8 endroji ir )pe*ialioji dalys sudaro viening visum. 9anai )pe*ialiosios dalies normostaikomos kartu su endrosios dalies normomis. :;smins reikms atskleidiant 8 )pe*ialiosios dnorm' turini turi endrosios dalies normos-de6ini*ijos. ateikiant nusikaltimo, atsakomybs irpagrindini' baudiamosios teiss svok' apib#dinim statyme pasiekiamos vis' ios teiss akos novieningas supratimas. audiamojo statymo )pe*ialiosios dalies normos numato sank*ijas padaryto nusikaltimo pasekmes. /uo tarpu visa bausms skyrimo tvarka (konkreios bau

parinkimas pagal sank*ij, velnesns negu numato atitinkamo straipsnio sank*ija bausms paskyrisubendrintos bausms paskyrimas esant nusikaltim' sutapiai% ir kt. klausimai yra nustatyti baudiamkodekso endrojoje dalyje.

/aigi galima pasakyti, kad baudiam'j' statym' endroji dalis savarankikai 6unk*ionuot)pe*ialiosios dalies negali. /aiau ir )pe*ialiosios dalies norm' realizavimas praktikai nemanomaendrosios dalies.$. Baudiamosios teiss udaviniai3pibendrintai galima teikti, b.t. udaviniai nustatyti kokios veikos laikytinos nusikaltimaibaudiamaisias nusiengimais ir saugoti visuomen0 nuo t' nusikalstam' veik', taikant valstybs prievart%.Baudiamosios teiss spe&ialieji prin&ipai 'nullum crimen sine lege nullum poena sine lege, nulcrimen sine culpa, ultima ratio, non bis in idem ir kt.(.

2iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb0 % asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas?% in dubio pro reo(visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai%@% bausms ekonomijos prin*ipasA% ne bis in idem draudimas bausti = kartus u t pai veika prin*ipasB% nullum *rimen,sine lege *ulpa nra nusikaltimo be kalts prin*ipas.nullum *rimen, nulla poena sine lege- iuolaikini' statym' dauguma gana aikiai apibria stat

galiojimo laik pradi, pabaig, grtamojo galiojimo atvejus. Cstatyme yra kategorika nuorodastatymas neturi grtamosios galios. Nei#rint tai , kad baudiamieji statymai yra kodi6ikuoti, neretaiklausimas ar konkreti veika yra udrausta , dl statymo netikslumo , neaikumo ar blanketini' notaikymo .

atsakomybs neivengiamumo prin*ipas- io prin*ipo realizavimas reikia, kad kiekvienas, padnusikaltim privalo u j atsakyti.

asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas- prin*ipas reikia, kad baudiamosios tnormos turi utikrinti, kad baudiamojon atsakomybn b#t' traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarasmuo. /aiau vairiose valstybse yra taikoma ir kolektyvins atsakomybs prin*ipas. auindividualizavimas nra atribotas nuo aplinkos kaltininko nubaudimas daro tak kaltininko artimiesieimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. ausms individualizavimas reikmingas sienubaudimo teisingumo. /eisingumas reikia statymo nustatyt, optimal' pataisymui reikaling baudyd.

in dubio pro reo (visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai%- susietas su baudiampro*esu. Dis' aplinkybi', kurios ne visikai aikios ir tikslios, vertinimas ir atsisakymas lemia kaltinpagrstum. /aiau tas pats reikminga ir baudiamosios teiss prasme- yra visi statymo numnusikaltimo sudties poymiai ar ne negali b#ti joki' abejoni'. 8ai kyla abejoni' sprendiant ve


3/134

kvali6ikavimo klausimus, turi b#ti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinduomenis. Neturi b#ti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist' mogaus teisi'.

bausms ekonomijos prin*ipas turt' b#ti akivaizdiai ak*entuotas baudiamajame statyme. Cstatvirtintas bausms ekonomijos prin*ipas reikia, kad nustatytos tokios sank*ij' ribos, kurios leidia teiparinkti tokias minimalias bausmes, kuri' utekt' nuteistajam pataisyti.

). Baudiamosios teiss *unk&ijos.endriausia prasme baudiamoji teis vykdo apsaugin0 6unk*ij.

abiau spe*ializuotos / 6unk*ijos$7. endrosios preven*ijos$ audiamaisiais draudimais siekiama ukirsti kelia nusikaltimams apsk4ealus / statym' taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkam poveik kitiems, poten*linkusiems nusikalsti asmenims. ;sm$ ne bausmi' grietumas, o atsakomybs neivengiamumas.

=. 1n6orma*in$ ;sant tinkamai pateiktai in6orma*ijai apie /N nustatytus draudimus ir pareigojsiekiama$ 7% apsaugoti nuo neteist' veiksm' mones, kurie nelink0 nusikalsti (sulaikyti nusikaltl, b#tgintis ir t.t.%, =% / priemonmis galt' pasinaudoti nukentj0s asmuo, >% taip 6ormuoti statymui paklumoni' kategorij, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus.

>. 4epresin$ ;sm$ pagal / normose nustatytas sank*ijas daromi asmeninio ar turtinio pob#suvarymai nuteistajam.

?. 1ndividualios preven*ijos (pataisymo%$ Nusikaltusiam asmeniui taikant statym tikimasi jo elgpasikeitimo daugiau nedarys nusikaltim'. / poveikis priklauso nuo$ tinkamai pritaikyto statindividualizuotos bausms parinkimo, jos atlikimo organiza*ijos ir t.t.+. Baudiamosios teiss santykis su kitomis teiss akomis 'tarptautin, &ivilin, administrabaudiamojo pro&eso, bausmi vykdymo( ir dis&iplinomis 'kriminoligija, kriminalistika(.audiamoji teis kaip teiss aka, turi ssaj su kitomis teiss akomis. (konstitu*ine%. 8onstitu*numatytos esmins mogaus teiss ir laisvs, konstitu*ijoje jos deklaruotos. au. /eis yra kaip priemtas deklara*ijas apsaugoti. aud. teis siejasi ir ribojasi su administra*ine teise, nes kai kadministra*iniai nusiengimai ribojasi su nusikalstamomis veikomis. .t. susijusi ir su kitom teiss akkomer*ine, 6inans', *iviline ir t.t.

/ vieta teiss sistemoje gali b#ti aptariama dvejopai$7. ji gali b#ti analizuojama kit' baudiamojo pob#dio teiss ak' (b-ojo pro*eso ir bausmi' vykd

teiss% poi#riu,=. teiss sistemos apskritai poi#riu.7. / dar vadinama materialine teise, o baudiamasis pro*esas ir bausmi' vykdymo teis 6orma

teise. /ai reikia, kad tarp i' teiss ak' yra tiesioginis ryys. / apibria nusikalstam' veik' rabausmes u j' padarym. / nesprendia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turiinkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. 8votos, tardymo organ' bei vis' instan*ij' teveikla traukiant asmen baud. atsakomybn ir paskiriant bausm0 sureguliuota baud. pro*eso teausmi' vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi b#ti vykdyta teismo paskirta bausm u padnusikaltim. 2i teiss aka numato bausmi' vykdymo tvark ir juos vykdani' institu*ij' teises bei pareig

/aigi /, baud. pro*esas ir bausmi' vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai suregulvisus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskbausms realizavimu.

=.


4/134

susiklosiusia statym' leidybos praktika, konven*ij' nuostatai /-je taikomi tada, kai jie yra inkorporuietuvos 4espublikos baud.statymus.

Gaterialin ir pro*esin baudiamoji teis. Gaterialioji baudiamoji teis - tai baudiamoji teis,numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausm u nusikaltim' padarym. audiapro*eso ir bausmi' vykdymo teiss laikomos 6ormaliomis teiss akomis. Gaterialin baudiamoji trumpai gali b#ti apib#dinama taip$ tai teiss norm' visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamnumato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.

ausmi' vykdymo teis.

ausmi' vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi b#ti vykdyta teismo paskirta bausmpadaryt nusikaltim. 2i teiss akos normos nustato tvark, kaip turi b#ti vykdomos paskirtos bausmskartu b#t' pasiekti bausms tikslai. )varbi viet bausmi' vykdymo teisje uima laisvs atmimo bauvykdymas ir su tuo susij0 nuteist'j' teisins padties (j' teisi' ir pareig'%, mokymo, aukljimo, darbveiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. 2i teiss aka numato ir kit' bausmi' vykdymo tvark ir vykdani' institu*ij' teises bei pareigas.

audiamosios teiss atribojimas nuo kit' teiss ak'$ administra*ins, *ivilins teiss.3tribojimas yra per dalyk ir metod.audiamosios teiss mokslas spr0sdamas konkreius klausimus gana danai pasinaudoja toki

mokslo akomis kaip kriminologija, kriminalistika, teism' statistika, teismo pedagogika ir psi*HoloDertinant kai kuriuos klausimus, susijusius su kaltininko gebjimu atsakyti u padaryt veik,reikmingi yra teismins psi*Hiatrijos duomenys, o padarytos alos dydis mogaus sveikatai pa prvertinamas remiantis teismins medi*inos ivadomis.

/aigi baudiamosios teiss mokslas labai artimai yra susietas su dau geliu kit' mokslo ak'. 5' spe*tyrim' pagrindu galima tiksliau vertin ti padarytos nusikalstamos veikos poymius bei kaltinatsakomybs u juos ribas.

. Baudiamosios teiss mokslasaudiamosios teiss mokslas. /ai ini' visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reik

kaip nusikaltimas ir bausm. /uo ji skiriasi nuo baudiamosios teiss kaip teiss akos, nes mokslo dalyra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskirbausm.

Iana plaiai baudiamosios teiss teorija analizuoja nusikaltimo esm0, jo materialiuosiu6ormaliuosius poymius, nusikaltimo padarymo 6ormas. 2i analiz sudaro prielaidas tinkamai tabaudiamj statym. audiamosios teiss mokslas paprastai neapsiriboja dogmatine tei ss noanalize.

audiamosios teiss mokslas negali skmingai pltotis be atitinkamos praktikos analizs. /ikpagrindu galima padaryti prielaidas apie galiojani' baudiam'j' statym' taikymo e6ektyvpasitaikanias baudiamosios teiss spragas ir priemones joms paalinti. /aigi baudiamosios tmokslas tampa gana svarbiu tarpininku tarp Cstatym' leidjo ir praktikos. Gokslini' tyrim' pagrpateikiamos rekomenda*ijos ne tik baudiam'j' statym' taikymo praktikai tobulinti, bet ir statleidjui + tobulinti iuos Cstatymus.

2iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas neapsiriboja na*ionalini' statym' ir j' taikymo praktyrimais. /aip yra dl keli' prieasi'. Dis' pirma dalis nusikaltim' (narkobiznis, kontrabanda, tvagysts ir kt.% danai turi tarptautin pob#d. Fra nusikalstam' organiza*ij', kurios veikia ne vienbet keliose valstybse. /odl koordinuojant nusikalstamumo kontrols klausimus b#tina vertintitinkamus i' ali' Cstatymus ir esant reikalui juos suderinti. 8ita vertus, usienio ali' baudiamstatym' leidybos ir j' taikymo patirtis danai yra savotikas pavyzdys na*ionaliniams statymtobulinti.

/arptautinis valstybi' bendradarbiavimas sprendiant nusikalstamumo problemas pasireikia irkad kai kurie veiksmai (geno*idas, nusikaltimai taikai, monijai ir monikumui, kai kurie karnusikaltimai% yra pripainti tiesiog tarptautiniais nusikaltimais.


5/134

Dadinasi, galima manyti, kad pradeda 6ormuotis atskira baudiamosios teiss kryptis + tarptaubaudiamoji teis

audiamosios teiss mokslas visose alyse stengiasi itirti baudiam'j' statym' raid. /ik iraidos analizs galima suvokti kovos su nusikalstamumu tenden*ijas ir pateikti mokslines prognateiiai. /aigi baudiamosios teiss moksle slyginai galima iskirti tokias kryptis$ a% baudiamoteiss dogmatik& b% baudiamosios teiss so*iologij& *% lyginamj baudiamj teis0& d% tarptaubaudiamj teis0& e% baudiamosios teiss istorij audiamosios teiss mokslas, nagrinjnusikaltimo ir bausms klausimus, turi daug ryi' su kitomis mokslo akomis, kurios vienaip ar k

yra susijusios tarpusavyje. audiamosios teiss mokslas spr0sdamas konkreius klausimus gana dapasinaudoja tokiomis mokslo akomis kaip kriminologija, kriminalistika, teism' statistika, teismo pgogika ir psi*Hologija./aigi baudiamosios teiss mokslas labai artimai yra susietas su daugeliu mokslo ak'. 5' spe*iali' tyrim' pagrindu galima tiksliau vertinti padarytos nusikalstamos vepoymius bei kaltininko atsakomybs u juos ribas.

-. Baudiamosios teiss mokslo dalykas ir tyrimo metodaiaudiamosios teiss mokslas - tai ini' visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reik

kaip nusikaltimas ir bausm. /uo ji skiriasi nuo baudiamosios teiss kaip teiss akos, nes mokslo dalyra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskirbausm.

Gokslo rezultatai apskritai (ir baudiamosios teiss skyrium imant% daug priklauso nuo mokslanalizs metod'.

Nordamas nuodugniau itirti atskirus baudiamosios teiss institu tus ir baudiamosios tnormas, baudiamosios teiss mokslas naudoja gana vairius metodus. /arp j' pamintini$ sistemlyginamasis (komparatyvinis%, statistinis, so*iologinis, istorinis ir kt. )isteminis metodas gali panaudotas nustatant teiss normos viet, parenkam' bausmi' r#is ir dyd, sudarant atsbaudiamojo kodekso dalis ir kt. yginamasis (komparatyvinis% metodas paprastai naudojamas lygiskirting' ali' baudiamosios teiss atskirus institutus ar normas. )tatistinis metodas reikalivertinant padaryt', iaikint' nusikaltim', paskirt' bausmi' ir kitus kiekybinius rodiklius. 5is svanorint isiaikinti padaryt' nusikaltim' strukt#r, taikytas bausmes, nuteist'j' demogra6inius irodiklius, kurie gali b#ti vertingi baudiamiesiems statymams tobulinti. )o*iologini' mepanaudojimas padeda atskleisti spe*i6inius baudiamosios teiss klausimus, kurie reika lingi isampainimo. 3nketuojant baudiamsias bylas, apklausiant nuteistuosius ar nukentjusiuosius, teissadarbuotojus galima tiksliau paaikinti kai kuri' baudiamosios teiss institut' veikim (pvz., skirtbausmi' e6ektyvum%, kriminalins ar kitos statistikos patikimum ir kt. klausimus. anaudojant istmetod atskleidiama baudiamosios teiss norm' raida, vertinamos jos taikymo galimybs ir kt.

/yrimo metod' panaudojimas priklauso nuo konkreios mokslins uduoties, keliam' tiksl' ir /odl moksliniame darbe gali b#ti panaudotas ne kuris nors vienas, o keli metodai.

1.Baudiamosios teiss mokyklos../lasikin BT kryptis.2i kryptis pagrind vis' asmen' lygyb0 prie statym, b#tinum padaryti esmini' pakeitim' bausmi' sr(atsisakyti k#n alojani' bausmi', sumainti mirties bausms taikym, vykdyti kaljim' re6oatsisakyta bausti u kai kuriuos nusikaltimus tikybai ir ypa tariamus nusikaltimus, susijusius su raganavar kitais prietarais. 4ykus baudiamosios atsakomybs 6ormalizavimas 8-ai, numatydami nusikalpoymius, stengsi labai idi6eren*ijuoti nusikaltim' r#is ir tuo pagrindu konkretizuoti sank*ijas (vagysts numatoma apie =J sudi' su skirtingomis sank*ijomis%.2is laikotarpis pasiymi nemaais biologijos ir psi*Hologijos laimjimais, pradtais plaiais so*iologinusikaltli' ir bausms tyrimais.4eikm$ ios krypties svarbiausi teiginiai sudaro ir i' dien' demokratini' valstybi' / pagrind gyneoklasi*izmo ar kt bruo'.3tstovas$ K. ekarija jau nuo L1L a. yra laikomas vienu i pradinink' vadinamosios klasikins / teo5is ikl vien svarbiausi' iuolaikins baudiamosios teiss prin*ip'$ pagrindin vaidmen ukertant nusikaltimams turi ne bausms iaurumas, bet jos neivengiamumas.


6/134

0ntropologin kryptis.L1L a. M ame deimtmetyje rykiai ikyla antropologin ir so*iologin / kryptys .2ios kryptis tikslas ne iekoti baudiamosios atsakomybs pagrind', o nustatyti realias nusikaltimo prieastis.3tstovas $ K. ombrozo "mogus nusikaltlisO jo ivada nusikaltlis yra atskiras mogaus tipas, ksavybs lemia jo patologiniai nukrypimai (veido, aki', kaktos ir kt%, esantys nusikalstamo elgesio prieair kartu darantys asmen gimtu nusikaltliu. /aiau tie poymiai buvo gana b#dingi ir kitiems, statynenusiengusiems asmenims. /odl i kryptis jau io imtmeio pradioje beveik vieningai / teorebuvo pripainta nepagrsta.

4eikm$ 7. atkreip monijos dmes tai, kad nusikaltlio nubaudimas nra vienintelis valstybs r#p)varbu suvokti nusikaltim' prieastis ir jas alinti, tai visuomenei atsieit' pigiau. =. 5os pagrsusi6ormavo kriminologija, tyrinjanti nusikalstamumo prieastis ir nusikaltlo&iologin kryptis.3tstovas$ E. istas Disuomens kova su nusikaltimais gali b#ti vaisinga, jei 7% gerai inomos nusikalprieastys, =% taka, kuri daro valstybs skiriamos bausms nusikaltliams. agal ios krypties atsmokym / mokslas turi b#ti suskirstytas kelias akas, kurios sudaryt' viening moksl$ 7% baudiamoteiss dogmatika, =% kriminologija, >% baudiamoji politika (yra ir kitoks skirstymas%.2eoklasikin teorija (eekas%- atnaujinti klasik' teiginiai, su6ormuluota veikos svoka.3inteorija(Del*eris% - tiksl' klimas ir konkrei' tiksl' siekimas.!iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas apie nusikaltimkmnnvvvv&& ir baudiamj atsakomy2iuolaikin / teorija tampa daugiau pragmatine. Nubaudimo tikslai paprastai siejami su nusikaltasmens pataisymu, visuomens apsauga nuo nusikaltimo padarymo. Nusikaltim, nusikaltl ir bautyrinja v iuolaikinio mokslo akos.

" tema. Baudiamasis statymas

1.Baudiamojo statymo svoka ir pagrindiniai bruoaiaudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis. audiamosios teiss nor

kuriose 6ormuluojamos elgesio taisykls, yra priimamos, keiiamos ar naikinamos tik statymu. Disos baumosios teiss normos ar, kitaip sakant, visi galiojantys baudiamieji statymai ietuvoje yra kodi6iviename statyme. !is statymas vadinamas Baudiamuoju kodeksu.

ietuvos 4espublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis statymas, kurio paskirbaudiamosios teiss priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstinteresus nuo nusikalstam' veik'.

=. 2is kodeksas$7% apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, bei jas udraudia&=% nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u iame kodekse numa

veikas bei priveriamsias medi*inos priemones&>% nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, ku

nusikalstamas veikas padar0 asmenys gali b#ti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms.4 baudiamieji statymai turi toki paskirt$- udrausti veikas, kurios daro esmin0 al asmens,valstybs ar visuomens interesams arba kelia gr

tokiai alai atsirasti&- tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais&- nustatyti nusikalstam' veik' pavojingumo pob#d ir jas atitinkanias bausmes&- saugoti asmenis ir visuomen0 nuo nusikalstam' ksinim'si grasinant kriminalinmis bausmm

nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti.audiamuosiuose statymuose yra nustatyti draudimai arba pareigojimai nedaryti nusikalstam' ve

".Baudiamosios teiss altiniai.Baudiamosios teiss normos priimamos, kei5iamos ar naikinamos statymu, todl baudiam

statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis. P kadangi teis0 priimti statymus ietu


7/134

turi tik )eimas, tai galima daryti ivad, kad tik )eimas kuria ietuvos baudiamj teis0 kaip teiss akDyriausyb, nei kitos valstybs institu*ijos negali priimti, keisti ar naikinti baudiamosios teiss norm'.

audiamosios teiss norm' nustatyt' draudim' turi laikytis visi ietuvos pilieiai, taiau pripaintiasmuo paeid baudiamj statym ir taikyti baudiamosios teiss normose numatytas sank*ijas galgrau ne kiekvienas pilietis ar institu*ija. Teis taikyti baudiamuosius statymus suteikta tik teismampagal savo kompeten&ij kitoms institu&ijoms, kurios vardijamos kaip teissaugos institu&ijos, pareig6nams. e teism', baudiamuosius statymus pagal savo kompeten*ij taiko prokurat#ros prokuar Didaus reikal' ministerijos ikiteisminio tyrimo pareig#nai, )pe*iali'j' tyrim' tarnybos ikiteisminio ty

pareig#nai, Einansini' nusikaltim' tyrimo tarnybos ir kai kuri' kit' staig' ikiteisminio tyrimo pareig/aikant baudiamj statym yra apribojamos mogaus teiss (atimama laisv ar apribojama laatimama teis dirbti tam tikr darb ir pan.%, todl jam taikyti yra spe*ialus baudiamasis pro*esas, kurioskirtis laikantis tam tikr' taisykli' nustatyti, ar tikrai konkreiu atveju yra paeistas baudiamasis statymkas j paeid, o ios taisykls idstytos audiamojo pro*eso kodekse.

7ietuvos baudiamosios teiss altinis yra ir tarptautins sutartys. ietuva dalyvauja rengiant irimant tarptautines sutartis ir negali nesilaikyti i' institu*ij' priimam' teiss akt', nesivadovauti jais tk#rimo ir taikymo veikloje.

Tre5ias baudiamosios teiss altinis 8 7ietuvos 0uk5iausiojo Teismo pateikiami baudiamositeiss norm 8 baudiamj statym iaikinimai. 5ie pateikiami ietuvos 3ukiausiojo /eismo senanutarimuose arba audiam'j' byl' skyriaus teisj' kolegij' nutartyse. 1aikinimuose aikinami tbaudiamieji statymai ar j' dalys, dl kuri' kyla taikymo problem'#.7ietuvos /onstitu&ija ir 7ietuvos baudiamieji statymai.audiamieji statymai, kaip ir visi kiti ietuvoje galiojantys, neturi prietarauti ietuvos 4espub8onstitu*ijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss prin*ipus, bet ir tiesiog tvidaugel baudiamajai teisei reikming' nuostat'. ietuvos 8onstitu*ijos =J str. pirma dalis nustato!Niekas negali b#ti savavalikai sulaikytas arba suimtas. Niekam neturi b#ti atimta laisv kitaip, kaip topagrindais ir pagal tokias pro*ed#ras, kurias yra numat0s statymasQ, 8onstitu*ijos >7 str., be kitanustatyta, kad !ausm gali b#ti skiriama tik remiantis statymuQ. 8onstitu*ijos atitinkamuose straipsnigarantuojama mogaus teis gyvyb0 (7R str.%, laisvs nelieiamyb (=J str.%, asmens nelieiamyb (=7 mogaus privataus gyvenimo nelieiamyb (== str.%, nuosavybs nelieiamyb (=> str.% ir kt. C iet8onstitu*ijoje idstytas nuostatas privaloma atsivelgti ne tik kuriant ir tobulinant baudiamuostatymus, bet ir juos taikant, nes remiantis jos A str. 8onstitu*ija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas a/ai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statbet ir 8onstitu*ijos nuostatomis. /odl iuo aspektu konstitu*ins normos yra baudiamosios teiss altin$.Tarptautins sutartys ir 7ietuvos baudiamieji statymai./arptautins sutartys ietuvos baudiamosios teiss altiniu tapo tik atgavus nepriklausomyb0 7RRJ me7RR= m. ietuvos 4espublikos 8onstitu*ijos 7>M straipsnio > dalyje teigiama, kad tarptautins sutartys, krati6ikavo ietuvos 4espublikos )eimas, yra sudedamoji ietuvos 4espublikos teisins sistemos dalis. /nuo 7RR= met' tarptautins sutartys ietuvos teisje yra vienas i teiss altini'. 8albant apie tarptausutartis kaip baudiamosios teiss altin ir j' taikym ietuvos baudiamojoje teisje, kyla du svaklausimai, susij0 su tarptautini' sutari' ir vidaus baudiamosios teiss santykiu ir j' taikymu$ a% koktarptautini' sutari' taikymo ietuvos vidaus baudiamojoje teisje me*Hanizmas ir b% kaip sprendtarptautins ir vidaus teiss norm' kolizija.

9irmo klausimo esm yra tokia$ ar tarptautins sutartys ir i tarptautins sutarties iplaukiantys ;ur)jungos institu*ij' teiss aktai ietuvos baudiamojoje teisje gali b#ti taikomi tiesiogiai, o teispriimdami sprendim baudiamojoje byloje, gali remtis ne 8 nuostatomis, o tarptautine sutartimtarptautins sutartys gali b#ti taikomos tik tada, kai jomis remdamasis ietuvos 4espublikos )eimas pratitinkam baudiamj statym ir papildo ietuvos 4espublikos 8.

3tkreiptinas dmesys, kad tai yra globali teiss problema, kuri ilg laik nagrinjama dauvalstybi' teisinink'. 2ios problemos sprendimo atvilgiu pasaulyje susi6ormavusios dvi teorijos - dualiir monistin, kurios skirtingai vertina i' dviej' teisi' santyk. agal dualistin0 teorij tarptautin ir viteis yra atskiros teiss akos, ir tarptautins teiss normos paprastai gali b#ti taikomos vidaus teisj


8/134

valstybei sank*ionavus jas, t. y. jomis remiantis priimant vidaus statymus. Gonistins teorijos atsteigimu, jei valstyb prisijung prie tarptautins sutarties, nereikalaujama neivengiamai traukti sutnuostat' vidaus teis0. /arptautins sutartys vidaus teisje gali b#ti taikomos tiesiogiai.agrindinis tarptautini' sutari', susijusi' su baudiamja teise, taikymo ietuvos 4espublikoje byra t' sutari' rati6ikavimas ietuvos 4espublikos )eime ir j' nuostat' traukimas iet4espublikos 8. 8ol statym' leidjas to nepadar, tarptautins sutartys, kuriose yra baudiamoteiss nuostat', negali b#ti tiesiogiai taikomos ietuvos teism'. /oki ivad padar ir iet4espublikos 8onstitu*inis /eismas.

/aiau ivada apie tarptautini' sutari' traukim vidaus teis0, kaip vien i j' taikymo vidaus teslyg', nereikia, kad tarptautins sutartys apskritai baudiamojoje teisje negali b#ti taikomos tiesiogiai,ietuvos teismai negali savo sprendim' grsti rati6ikuotomis tarptautinmis sutartimis. /okia ivada taib#t' neteisinga. 8ai kuri' tarptautini' sutari' nuostatos, susijusios su baudiamja teise, gali b#ti tiesiotaikymo dalykas. /iesiogiai gali b#ti taikomos bendrojo pob#dio sutartys, lieianios mogaus teises, tai;uropos )jungos teiss aktai, kurie ivardyti 8 priede.

Diena i bendrojo pob#dio sutari' yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsakonvencija. 9alis ios konven*ijos nuostat' skirta baudiamajai teisei. Nors ietuva yra rati6ikavusi i ven*ij, taiau ne visos jos nuostatos detaliai trauktos ietuvos 4espublikos 8. Ginta konven*ijtiesiogiai taikoma konven*ija, ir tai yra visuotinai pripastama, todl ietuvos teismai gali j taikyti tiesibaudiamosiose bylose

taikymo galimyb.Nors teorikai tarptautins sutartys ir ;uropos )jungos teiss aktai gali b#ti taikomi tiesio

praktikai tarptautins sutartys, i j' ir ;uropos )jungos teiss aktai, gali b#ti tiesiogiai taikomi tik tais ajais, kai ietuvos baudiamieji statymai numato kitok teisin reguliavim negu tarptautin sutartis.0ntras svarbus tarptautini sutar5i ir vidaus teiss santykio klausimas 8 kaip sprendiama j koliNors ietuva derina vidaus statymus su tarptautini' sutari' normomis ir rati6ikuot' sutari' notraukia vidaus statymus, kolizij' ivengti nepavyksta. 8aip teismai turt' veikti, susid#r0 su situa*ijaS. irm kart aikus io klausimo sprendimas buvo teisintas 7RRR m. birelio == d. priimnaujame ietuvos 4espublikos tarptautini' sutari' statyme. 2io statymo 77 straipsnyje nustatytasigaliojusias ietuvos 4espublikos tarptautines sutartis ietuvos 4espublikoje privalu vykdyti. 5ei sigalsioje rati6ikuotoje ietuvos 4espublikos tarptautinje sutartyje nustatytos kitokios normos negu iet4espublikos statymuose, kituose teiss aktuose, galiojaniuose i sutart sudarant arba sigaliojusiuosios sutarties sigaliojimo, taikomos ietuvos 4espublikos tarptautins sutarties normos. 3iku, kad ietiek stodama ;uropos /aryb, tiek ;uropos )jung, sipareigojo suderinti savo teiss aktus suorganiza*ij' teiss aktais. /aiau, nepaisant tokio sipareigojimo, statym' kolizija manoma.

Irtant prie baudiamosios teiss reikia pabrti, kad tarptautini' sutari' tiesioginio taikymo sritisir esant kolizijai su ietuvos statymais, yra gana siaura. 5ei tarptautins sutartys 6ormuluoja normas, susijusu asmen' baudiamosios atsakomybs slygomis ir rekomenduoja valstybms gyvendinti jas vidstatymuose, o valstyb to nepadaro, sunku sivaizduoti, kad teismai vien remdamiesi tarptautins sutarnormomis gals asmen pripainti esant kalt ir nuteisti u padaryt veik net ir vadovaudamiesi nuostata, tokios sutartys yra sudedamoji ietuvos teisins sistemos dalis. 3ntai kai kurios tarptautins suta(konven*ijos%, skirtos kovoti su tam tikr' r#i' nusikaltimais, pareigoja valstybes nustatyti u tam tiveikas ne tik 6izini', bet ir juridini' asmen' baudiamj atsakomyb0. 5ei valstybs baudiamuosiustatymuose tokia atsakomyb nra numatyta, teismai negals tiesiogiai taikyti konven*ijos norm' ir nubajuridin asmen. P normos, kurios turi labiau pro*esin pob#d, gali b#ti be vargo taikomos tiesiogiai.

%. Baudiamj statym vystymasis 7ietuvoje po 1-- met.0pibendrinant baudiamosios politikos tenden&ijas statym leidybos srityje nuo 1-- m. iki priim" m. B/ ir jo sigaliojimo, t. y. "# m. gegus 1 d., galima aikiai skirti du reikmingus diamosios politikos poi6riu periodus; 1( nuo 1-- m. iki 1-- m. vidurio, "( nuo 1-- m. viduri


9/134

"8"# m., kai buvo priimtas ir sigaliojo naujasis Baudiamasis kodeksas. #dingosios io laikotbaudiamosios politikos tenden*ijos$

7. irmu periodu akivaizdus polinkis grietinti baudiamsias priemones, noras visas problemas spgrietinant bausmes. 3ntru periodu statym' leidjas ima po truput keisti baudiamj politik velninti, mainti 8 bendrosios dalies ir spe*ialiosios dalies sank*ijose numatytas bausmes.

=. Nors teiss teoretikai daug kalba apie veik' dekriminalizavimo b#tinum, statym' leidybos srvis laik dominavo veik' kriminalizavimo tenden*ijos. 9ekriminalizuoti daugiausia tie ekonompob#dio nusikaltimai, kurie prarado pavojingum pasikeitus ekonominms slygoms (spekulia*ija, p

moninink' veikla%. /aiau 8 atsirado gana daug nauj' straipsni'. 9augelis veik' pagrkriminalizuota dl nauj' nusikalstamumo tenden*ij' (nelegali' migrant' gabenimas, teroro aktas, premonmis% ar vykdant tarptautinius sipareigojimus (geno*idas, karo nusikaltimai, pinig' plovimas%.

>. 8ita ryki tenden*ija + sunki' nusikaltim' rato didinimas.?. 8ita ryki baudiamosios politikos tenden*ija statym' leidybos srityje - bausmi' grietinima

tenden*ija vyravo nuo 7RRJ m. iki 7RRM m. vidurio. /uo metu 8 buvo grietinamos bausms ir utikrus nusikaltimus, be to, buvo didinama minimali ir maksimali bausm 8 bendrosios dalies straipsnikuriuose 6ormuluojami tam tikr' bausmi' poymiai. Fpa padidjo laisvs atmimo bausms trukmbaudos.

@. 8etvirta baudiamosios politikos tenden*ija, matoma baudiam'j' statym' leidybos srbandymas baudiamaisiais statymais vykdyti ra*ionalesn0 ir iuolaikikesn0 baudiamj polivaduoti teissaugos institu*ijas nuo tuio, beprasmio darbo, ir, kita vertus, padti ioms institu*ijvykdyti baudiamj persekiojim. Kia kalbama apie statymus, kurie iplt nukentjusi'j' tbaudiamajame pro*ese nutraukti pro*es alims susitaikius, statymus, kurie iplt nukentjusiojo gintis upuolimo atveju, teis0 aktyvius veiksmus ir padaryti al nusikaltliui j sulaikant, taipstatymai, kurie skali no kaltininkus prisipainti, padti teissaugos institu*ijoms aikinti nusikaltnumatydami u tai jiems garantuotas privilegijas skiriant baudiamojo poveikio priemones.

A. enkta baudiamosios politikos tenden*ija b#dinga laikotarpiui nuo 7RRM m. vidurio iki priimant naaudiamj kodeks ir jam sigaliojant. 2iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausm, suvelnsank*ijos i pradi' nepilnameiams, padariusiems nusikaltimus, vliau ir kitiems asmenims. 2ie pakeiatspindjo nauj ietuvos statym' leidybos tenden*ij, siek velninti baudiamj represij.

Ne visas mintas baudiamosios politikos tenden*ijas galima vertinti teigiamai, taiau paymtinakiekviena baudiam'j' statym' leidybos tenden*ija gali b#ti pateisinama, nes statym' leidjas taip reagabesikeiianias gyvenimo slygas nepriklausomoje ietuvoje ir band spr0sti kylanias problemas.

). 7ietuvos


10/134

)kirtingai nei spe*ialiojoje dalyje, audiamojo kodekso bendrojoje dalyje nusikalstam' veik' sudne6ormuluojamos, o apraomos nuostatos, turinios visuotin pob#d ir taikomos ne vienai nusikalstveikai, o visoms ar daliai nusikalstam' veik', numatyt' 8 spe*ialiojoje dalyje. endrojoje dalyje tvirtinbaudiamosios atsakomybs pagrindai, 6ormuluojami baudiam'j' statym' galiojimo prin*ipai ir aplinkyalinanios baudiamj atsakomyb0. 2ioje dalyje pateikiami nusikalstam' veik' r#i' apibrimaklasi6ika*ija, kalts 6ormos ir j' apibrimai. e to, pateikiamas vis' bausmi' ir baudiamojo povepriemoni' sraas, atskleidiamas j' turinys, 6ormuluojamos bausmi' skyrimo teisme taisykls. /aiptvirtinamas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimo nuo bausms institutas, 6ormuluoja

atleidimo r#ys ir j' taikymo slygos, teistumo institutas. Nors, kaip minta, bendrosios dalies normnusikaltim' sudtys ne6ormuluojamos, tam tikri nusikaltimo sudties poymiai, kurie yra vienodi visnusikalstamoms veikoms, apraomi b#tent bendrosios dalies straipsniuose (pvz., baudiamosios atsakomamius, pakaltinamumas, kalts 6ormos ir r#ys%..

2uo "$ m. gegus 1 d. 7ietuvos ?gyvendinami @uropos jungos teiss aktaiA). 2iame priede vardijami ;uropos )jungos teiss aktakuriais suderintas ietuvos 4espublikos baudiamasis kodeksus. /aiau paiame 8 i' ;uropos )juteiss akt' turinys neatskleidiamas. 3tkreiptinas dmesys, kad priede nurodyti ;uropos )jungos teiss anepaisant 8 7 straipsnio > dalies nuostatos dl 8 suderinimo su ;uropos )jungos teiss akt' nuostatogalioja ir gali b#ti taikomi tiesiogiai. /odl asmuo, taikantis atitinkamas audiamojo kodekso normasb#ti susipain0s ir su priede nurodyt' teiss akt' turiniu..

Taikant Baudiamojo kodekso normas, labai svarbu vardyti ne tik tinkam B/ straipsn, bet dal. /aikant 8 spe*ialiosios dalies norm (tai vadinama nusikalstamos veikos kvali6ikavimu%, reikalaunurodyti ir 8 straipsn, ir jo dal, pagal kuri kvali6ikuojama nusikalstama veika. 8 straipsnio dnenurodius kaltinamajame akte, yra pagrindas grinti byl prokurorui patikslinti kaltinim, o jeistraipsnio dalis nenurodoma nuosprendyje, yra pagrindas, esant apelia*iniam ar kasa*iniam skundui, aukteinstan*ijos teismui panaikinti arba keisti emesnio teismo priimt nuosprend motyvuojant netinkbaudiamojo statymo taikymuR.

+.Baudiamojo kodekso spe&ialiosios dalies straipsnio strukt6ra)pe*ialiosios dalies straipsniai susideda i dviej' dali'$ dispozi*ijos ir sank*ijos. )traipsnio dispozi*apraomi teisikai reikmingi nusikalstamos veikos poymiai (nusikalstamos veikos sudties poymiasank*ijoje - bausms, kurias gali skirti teismas u padaryt nusikalstam veik. 8iekviena 8 straipsudedamoji dalis pradedama nauja pastraipa.. )pe*ialiosios dalies straipsniui nustato baudiamj atsakomyb0 u konkreius nusikaltimus. )pe*ialiodalie s skyriai nustato atsakomyb0 u nusikaltimus gyvybei, nuosavybei, ir pan audiamosios tnormos ir 8 straipsnio atskyrimas reikia, kad ne kiekviena baudiamosios teiss norma ir ne visusutampa su atitinkamais 8 straipsniais. 9auguma baudiamosios teiss norm', vardi jani' konkrdraudimus, yra idstytos 8 )pe*ialiosios dalies straipsniuose. /aiau norint visapusikai suvdraudimo esm0, neretai tenka pasitelkti ir endrosios dalies straipsnius. Fra 8 )pe*ialiosios dstraipsni', kuriuose idstytas ne vienas, o du ar net daugiau draudim'. P tai reikia, kad vienamestraipsnyje yra dvi normos.audiamojo statymo straipsnis turi dvi dalis$ dispozi*ij ir sank*ij. 8 straipsnio dispozi*ija + tai dalis, kuri apibria konkrei veik kaip nusikaltim. /aigi dispozi*ija nurodo veikos, kuri utrabaudiamj atsakomyb0, poymius ir slygas, kuriomis ji yra galima. Straipsnio sankcija bausms ir b#das u dispozi*ijoje nurodyt veik. 5ose atsispindi veikos pavojingumas. Disada nurodopagrindins bausms, gali b#ti ir papildomos (privalomos ir 6akultatyvios%..=ispo:i&ija ir jos r6ys.

BK Straipsnio dispozicija tai ta jo dalis, kuri apibria konkrei veik kaip nusikaltim. /dispozi*ija nurodo veikos, kuri utraukia baudiamj atsakomyb0, poymius ir slygas, kuriomis ji gal5i turi b#ti aiki, gerai atskleista, kad utikrint' statymo teisingum$ 8lasi6ika*ijos pagrindas - pavojiveikos poymio apraymo b#das straipsnio dispozi*ijoje.


11/134

aprastai yra manoma kad 8 straipsni' dispozi*ijos pagal idstym yra keturi' r#i'$ paprastoapraomosios, blanketins ir pasiuniamosios.1( paprastos tik vardina nusikalstam veik, bet neaikina jos poymi', taikoma, kai nusikaltimavisiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas& pvz.$ tyinis nuudymas, nuudymaneatsargumo&=% apraomosios yra tuomet, kai veika apib#dinama pakankamai tiksliai, nusakoma koki' poyvisuma sudaro nusikalstam veik.& pvz.$ valstybs idavimo esm&>% blanketins nra vis' konkrei' nusikaltimo poymi', o nesantiems nustatyti duodama nuoroda

norminius aktus. lanketinje dispozi*ijoje paprastai vardijamos tik postatyminio akto *Harakteristipasekms, kurios atsiranda dl nusikalstamos veikos.?% 9asiun5iamoji dispozi*ija skirta taip pat 8 tekstui trumpinti. 2i dispozi*ija neturi pagrindnusikalstamos veikos apraym' ir apie j' buvim galima spr0sti i daromos nuorodos kit 8 straipdal ar i viso kit straipsn.-.ank&ija ir jos r6ys.

)traipsnio sank*ija tai tos pasekms, kurios yra numatytos statymo u jame nustatyt' reikalavpaeidim. 4emdamasis sank*ija teismas asmeniui, padariusiam nusikaltim, skiria bausm0.

1 sank*ijos r#ies ir jos dydio paprastai sprendiama apie nusikaltimo ir nusikaltlio pavojingu)ank*ijos visuomet numato pagrindins bausms r# ir dyd. apildomos bausms sank*ijoje nurmos kaip privalomos ar 6akultatyvios.

Ialiojantis 8 baudos, kaip pagrindins ir taip pat papildomos bausms, dyd nustato bendrodalyje, o straipsni' sank*ijoje tik nurodoma, kad bauda turi ar gali b#ti paskirta kaip pagrindinpapildoma bausm. /urto kon6iskavimas kaip papildoma bausm apskritai yra nurodyta tik bendrodalyje, aptariant, u kokius nusikaltimus ji skiriama.

)ank*ijos gali b#ti absoliuiai ir santykinai apibrt os. 3bsoliuiai api brta sank*ija yra tuomet, jos negalima dozuoti (buvo mirties bausm, dabar nra%&. /oki' sank*ij' iuo metu galiojaniame nra.

)antykinai apibrtos sank*ijos numato bausms r# ir j' ribas. )antykinai apibrtos sank*ijos dviej' r#i'$ 7% nustatanios 8 straipsnyje tik virutin0 rib ir =% nustatanios apatin0 bei virutribas. 8ai 8 straipsnyje yra nustatyta tik virutin riba, jos apatin0 rib daniausiai nustato atitinkambendrosios dalies straipsnis.

9augumoje straipsni' yra numatytos alternatyvins sank*ijos , leidianios teismui pasirinkti viendviej' ar daugiau sank*ij'. 8ai 8 straipsnyje numatytos sank*ijos u padaryt vien nusikaltileidia paskirti daugiau nei vien bausm0 + pagrindin0 ir vien ar dvi papildomas, + tokios sank*ivadinamos komuliatyviomis.

1.2aujojo ir 1-)1 m. 7ietuvos baudiamj kodeks strukt6riniai skirtumai.;sminis naujojo 8 bruoas neabejotinai yra baudiamosios atsakomybs priemoni' Humanizavima

baudiamosios represijos velninimas. Nors naujojo 8 ?= straipsnyje, palyginti su 7RA7 met' 8, numdaugiau bausmi' r#i', tai nereikia, kad baudiamoji politika grietinama. 3pskritai naujojo 8 norpalyginti su 7RA7 met' 8, neabejotinai daugeliu atvej' numato velninti baudiamj atsakomyb0 unumatyt nusikalstam veik. /oki ivad bendriausiu poi#riu skatina daryti ios naujojo 8 nuostatos7. Naujajame 8 atsisakoma papildom' bausmi', o daugelis 7RA7 met' 8 sank*ij' numat

pagrindini' ir papildomas bausmes. T vien nusikalstam veik dabar galima tik viena bausm. 3tsisapapildom' bausmi' net ir tais atvejais, kai 7RA7 met' 8 jos buvo numatytos kaip alternatyvios$ tai statym velnesn.=. 9auguma naujojo 8 sank*ij' yra 6ormuluojama kaip alternatyvios. 9augelyje naujojo 8 straipsank*ij' greta laisvs atmimo bausms kaip alternatyvi bausm numatomas aretas ar su laisvs atmnesusijusios bausms. Cstatymas, numatantis alternatyvias bausmes, visada bus laikomas velnesniustatym, kurio sank*ija numato vien laisvs atmimo bausm0, nesvarbu, kokio dydio.>. eveik visuotinai maja minimalus bausms dydis spe*ialiosios dalies sank*ijose ar bendrosios dstraipsniuose dl bausms r#i'. /ai ypa turi takos laisvs atmimo ir baudos bausmms. Net ir palietok pat i' bausmi' maksimum apskritai naujas statymas bus laikomas velnesniu.


12/134

?. audiamojo kodekso spe*ialiojoje dalyje i esms sumajo kvali6ikuot' nusikaltim' sudi', nes atsisakyta toki' kvali6ikuojam'j' poymi', kurie yra bendri daugumai nusikalstam' veik' ir kartdaugelyje 8 straipsni'. /ai pasakytina apie nusikaltimo kartotinum, bendrininkavimo 6orm. 2poymiams suteiktas atsakomyb0 sunkinani' aplinkybi' statusas, paprastai nesiejant j' buvimo su li6ikavimu, o tik su bausm skyrimu. /aigi dl veik', kurios buvo kvali6ikuotos pagal mikvali6ikuojamuosius poymius, naujojo 8 normos yra velnesns.@. 4emiantis naujuoju 8 atveriamos galimybs plaiau taikyti bausms vykdymo atidjim. )enojo 8straipsnyje buvo numatyta galimyb atidti bausms vykdym tik pirm kart nuteistam asmeniui, b

padariusiam nesunk' nusikaltim ir nuteistam tik laisvs atmimo bausme, o =JJJ met' 8 numgalimyb atidti paskirtos bausms vykdym ne tik pirm kart nuteistajam, bet ir re*idyvistui, be to, atvykdyti paskirt bausm0 galima padarius nesunk' irapysunk nusikaltim bei nuteistajam laisvs atmaretu ar bauda. 8 R= straipsnyje nepilnameiui asmeniui numatomos dar liberalesns bausms vykdatidjimo slygos, palyginti su 7RA7 met' 8?B straipsnio nuostatomis.

A. Naujajame 8 labai ipleiamos teisins galimybs atsisakyti baudiamosios represijos atleidiant asmpadarius nusikalstam veik, nuo baudiamosios atsakomybs ir vietoj baudiamosios atsakompriemoni' taikyti jam baudiamojo poveikio priemones. 3tsiranda nauj' atleidimo nuo baudiamatsakomybs r#i', kaip antai$ atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs esant atsakomyb0 lengvinani'linkybi' (8 >R str.%, perduodant kaltinink pagal laidavim (8 ?J str.%. e to, atleidimo pagr6ormuluojami taip, kad daugja nusikalstam' veik', dl kuri' statymas suteikia teis0 atleisti asmenbaudiamosios atsakomybs, maesni reikalavimai keliami asmenybei (suteikiama teis atleisti atsakomybs ne tik pirm kart padariusius nusikalstamas veikas asmenis, bet ir asmenis, nusikaltpakartotinai%.8ita vertus, neb#t' galima teigti, kad naujajame 8 absoliuiai vyrauja atsakomybs velninimo tendenyra ir atsakomybs grietinimo pavyzdi'$

7. Irietja bausms skyrimo u kelis nusikaltimus taisykls, tvirtintos 8 A> straipsnyje. =.Irietja atsakomyb u smurtinius nusikaltimus, kaip antai$ tyin nuudym be kvali6ikuojapoymi' (8 7=R str. 7 d.%, tyin nuudym esant lengvinani' aplinkybi', neatsarg' gyvybs atmim, sir neym' sveikatos sutrikdym, kontraband, daugel nusikaltim' nuosavybei.

11.Baudiamj statym aikinimas, aikinim r6ys/ai intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti, jo prigimiai ir vietai t

sistemoje suvokti. 4#ys$7% aikinimas pagal subjektus$-autentikas aikina statymo leidjas. 4 8onstitu*ija nenumato spe*ialaus autentiko sta

aikinimo, kur atlikt' pats )eimas. /aiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojsvokas, kad nekilt' abejoni' dl j' turinio&

-teisminis gali b#ti$ norminis turintis normin0 gali (3ukiausiojo /eismo )enato aprobuoti tesprendimai, 8onstitu*inio teismo sprendimai% ir kazuistinis nagrinjant konkrei baudiamj byl&

-mokslinis (doktrininis% pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monogra6ijose, praneimuose (nprivalomosios galios, taiau paprastai j atsivelgiama sprendiant konkreias bylas%.

=% aikinimas pagal apimt$siaurinamasis arba pleiamasis nekeiia statymo turinio, o tik parodo jo tikrj prasm0, kuri, palyg

su teksto odine iraika, gali b#ti siauresn ar platesn.>% Cstatymo turinio aikinimo b#dus$-gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis&-sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j' dalis&-istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas&-loginis logikos taisykli' panaudojimas statymo turiniui atskleisti.rin*ipins aikinimo taisykls$7%jei kyla neaikum' dl statymo teksto ar jo taikymo pirmenyb turi b#ti atiduota tam, kas leng

teisiamajam&


13/134

=%pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb0 ar kitaip palengvinti kaltininko pad>%pleiamuoju aikinimu neturt' b#ti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar k

apsunkinama kaltininko padtis.1".7ietuvos


14/134

1$.Baudiamj statym galiojimas laike.inoti ietuvos 4espublikos baudiam'j' statym' galiojimo laiko atvilgiu nuostatas labai svarbu

atvejais, kai darant nusikalstam veik galiojo vienas baudiamasis statymas, o priimant pro*essprendimus + jau kitas baudiamasis statymas. 8lausimo esm + kuris statymas turi b#ti taikomas, pagalstatym kvali6ikuojama kaltininko veika ir ar ji apskritai gali b#ti kvali6ikuojama, jeigu padarant nusikalsveik galiojo vienas statymas arba jo nebuvo, o priimant atitinkamus pro*esinius sprendimus (pareitarim, suraant kaltinamj akt, priimant nuosprend% jau galiojo kiti statymai. agaliau koki tak asbaudiamajai atsakomybei turs tai, kad statymas pasikeit bylai esant apelia*ins ar kasa*ins instan*ijos

me ar nuosprend vykdant, t. y. asmeniui atliekant bausm0. Cstatym' leidjas baudiamuosius statymgaliojimo laiko atvilgiu skirsto tris grupes$ 7% statymai, lieiantys veik' nusikalstamum, =% statymai, lieiasmen' baudiamum, ir >% statymai, turintys takos asmen', padariusi' nusikalstamas veikas, baudiamteisinei padiai. /oks skirstymas pagrstas 8 > straipsnio nuostatomis. Deikos nusikalstamum lieiastatymai - tai statymai, nustatantys, keiiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudties poymius. ritokius statymus veikos gali b#ti kriminalizuojamos ar dekriminalizuojamos. 3smens baudiamum lieistatymai - tai statymai, keiiantys bausms u padaryt nusikalstam veik r# ar jos dyd. Cstatymai, turtakos asmens baudiamajai teisinei padiai, nekeiia veik' nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, taiaturi takos asmen, padarius nusikalstam veik, atleisti nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, lygatleisti nuo bausms, teistumo terminui, senaties eigai.

audiam'j' statym' taikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuoja 8 > straipsnis. 2io straipsndalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galioj0s tos vepadarymo metu. 2ioje statymo nuostatoje tvirtintas pagrindinis ietuvos 4espublikos baudiam'j' stagaliojimo laiko atvilgiu prin*ipas. 5is vardijamas taip - nusikalstamos veikos padarymo laiko prin&4emiantis iuo prin*ipu, neatsivelgiant j tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teismbylos nagrinjimas, asmens padaryt' veik' baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymas, galiojo padarant veik. 8artu paymtina, kad 8 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatos, kurios tvirtinabaudiam'j' statym' galiojimo laiko atvilgiu prin*ip. /eigiama, kad statymas, naikinantis vnusikalstamum, velninantis bausm0 ar kitaip palengvinantis asmens teisin0 padt, turi grtamj gali,taikomas veikai, padarytai iki jo sigaliojimo. /ai + grtamosios baudiamojo statymo galios prin&(9ar is prin*ipas vadinamas ir kitaip + atgalinio baudiamojo statymo galiojimo prin*ipas% 8ita vertus, gabendra taisykl$ statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm4 ar kitaip sunkinaasmens teisin4 padt, negali b6ti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos vepadarymo metu. /iesa, 8 > straipsnio > dalyje numatoma ir iimi'. /aigi 8 > straipsnyje tvirnuostat' ypatumas yra tas, kad asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt veik klausimas galisprendiamas ir pagal veik padarant galiojus baudiamj statym, ir kaltinamojo akto ar teisminio bnagrinjimo metu ar net apelia*ins ar kasa*ins bylos nagrinjimo metu ir net pagal nuosprendio vykdmetu sigaliojus baudiamj statym.3tsivelgiant tokias audiamojo kodekso nuostatas, norint tinkamai pritaikyti baudiamj stakonkreioje byloje, visada b#tina$ 7% nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik, =% statym, ga-lipadarant nusikalstam veik, >% statymus, kurie vliau pakeit statym, ir atlikti j' analiz0, ?% palypadarant nusikalstam veik ir vliau galiojusius statymus.

/ik atsakius visus iuos klausimus galima padaryti teising sprendim- parinkti tinkam asmbaudiamajai atsakomybei statym.1%.Baudiamj statym primimas, paskelbimas ir sigaliojimas.

3tkreiptinas dmesys ir tai, kad reikia skirti baudiamojo statymo primim, paskelbimsigaliojim.Nusikalstamoms veikoms kvali6ikuoti svarbi yra tik baudiamojo statymo paskelbimo ir liojimo, bet ne primimo data. Cstatymo primimo ir paskelbimo data niekada nesutampa., priimti statymab#ti skelbiami !Dalstybs inioseQ, statymas gali sigalioti jo paskelbimo dien, taiau gali sigalioti ir vjei tai nustatyta statyme.Naujasis audiamasis kodeksas buvo priimtas =JJJ m. rugsjo =A d., paske!Dalstybs inioseQ =JJJ m. spalio =@ d., o sigaliojo tik =JJ> m. gegus 7 d. primus spe*ial' statyskirt 8 sigaliojimui. aprastai nuo statymo paskelbimo iki jo sigaliojimo praeina keli mnesiai. 3iku, atveju susidaro tam tikras nelogikumas + jau paskelbtas naujas statymas, taiau byla sprendiama p


15/134

sen statym, kuris tuoj praras gali. /aiausteism' sprendimuose reikia nurodyti, kuris i statym'pritaikytas, jo redak&ija turi b6ti nurodyta pagal to statymo primimo, o ne jo paskelbimo sigaliojimo dat.ietuvos 4espublikoje statym' sigaliojimo tvark nustato 8onstitu*ijos BJ str., o j detalizuoja iet4espublikos statym' ir kit' teiss akt' skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas, kurio @ str. nustatytaietuvos 4espublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir !Dalstybs inioseQ o6i*ialiai pask4espublikos rezidentas, jeigu paiuose statymuose nenumatoma vlesn sigaliojimo data. /ais atvekai 4espublikos rezidentas 8onstitu*ijos B7 str. nurodytu laiku nesiunia )eimui statymo pakarto

svarstyti ir jo nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir !Dalstybs inioseQ o6i*ialiaskelbia )eimo irmininkas. 4e6erendumu priimtas statymas sigalioja jo o6i*ialaus paskelbimo !DalstinioseQ dien, jeigu paiame statyme nenustatyta vlesn sigaliojimo data./aigi ietuvos 4espublstatymai sigalioja$ a% paskelbimo!Dalstybs inioseQ dien& b% vliau t dien, kuri nurodyta pastatyme. /aiau statymo sigaliojimas ne visuomet reikia, kad jis beslygikai gali b#ti taikomas. )vnustatyti, ar asmuo objektyviai galjo susipainti su paskelbtu statymu. /arkim, in6orma*ija apie tainaujai priimtu statymu numatyta kaip nusikalstama veika paskelbtose !Dalstybs inioseQ, pasiek raspaudos platintojus ir valdios institu*ijas tik antroje tos paios dienos pusje, o naujai udrnusikalstama veika padaryta ryte. /okiu atveju nra pagrindo reikalauti baudiamosios atsakomybskaltininkas, net ir nordamas, negaljo inoti o6i*ialaus nustatyto draudimo teksto. 9l to iet3ukiausiojo /eismo senato =JJ= m. gruodio =J d. nutarimo Nr. >M !9l teism' praktikos taaudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiam'j' statym' galiojim laiko atvilgiuQR pupritariama tokiai teism' praktikai, pagal kuri baudiamasis statymas, jeigu jame nra nurodyta vsigaliojimo data, pradedamas taikyti kit dien po jo o6i*ialaus paskelbimo !Dalstybs inioseQ.audiamasis statymas baigia galioti, kai jis pripastamas netekusiu galios, pakeiiamas kitu statymunetenka galios sujus jo galiojimo terminui.1).Baudiamj statym sigaliojimas ir taikymas./eismai, taikydami baudiamj statym, turi atsivelgti ir ietuvos 4espublikos tarptautini' sutstatym, kuris nustato, kad jei kuri nors sigaliojusi rati6ikuota ietuvos 4espublikos tarptautin sutnustato kitokias normas negu ietuvos 4espublikos statymas, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutasudarymo metu arba sigalioj0 po ios sutarties sigaliojimo, taikomos ietuvos 4espublikos tarptausutarties nuostatos. 3tkreiptinas dmesys tai, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamubaudiamumui arba teisinei veik padariusio asmens padiai takos gali turti pakeitimai ir papildykituose statymuose ar teiss aktuose, kurie nepriskiriami prie baudiam'j' statym', pavyzduHalterins apskaitos statyme, 8eli' eismo taisyklse, Narkotini' ir psi*Hotropini' mediag' srapan., todl teismai turi kruopiai patikrinti, kaip dl toki' pakeitim' ir papildym' kituose norminiteiss aktuose pakito baudiamajame statyme numatyt' veik' nusikalstamumas, baudiamumas ar teveik padariusio asmens padtis. e to, teismai, spr0sdami baudiam'j' statym' galiojimo ir taikymo latvilgiu klausimus, turi vadovautis ir ietuvos 3ukiausiojo /eismo senato =JJ= m. gruodio =J d. nutaNr. >M !9l teism' praktikos taikant audiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiastatym' galiojim laiko atvilgiuQ.3smens baudiamoji atsakomyb yra neatsiejama nuo baudiamojo statymo galiojimo. BK 3 strnumato, kad asmuogali b#ti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudiamumas buvo nustatytas statysigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. agal BK 7 str. 7 d. veikos nusikalstamum ar baudiamnustato statymas, galioj0s ios veikos padarymometu. 2ia nuostata teismai privalo vadovautis visais atvejais, iskyrus tuos, kuriuos numato Konstitu107 str. 7 d. arba kuriems taikomosBK 7 str. = ir ? dalyse numatytos iimtys. ietuvos 4espublikosKonstitucijos 107 str. 7 d. nustato, kad ietuvos 4espublikos statymas (dalis% arba kitas )eimoaktas (ar jo dalis%, 4espublikos rezidento aktas, Dyriausybs aktas (ar jo dalis% negali b#ti taikomi nudienos, kai o6i*ialiai paskelbiamas 8onstitu*inio /eismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dprietarauja ietuvos 4espublikosKonstitucijai.
http://openstr%28%2742972%27%2C%273%27%29/http://openstr%28%2742972%27%2C%277%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://openstr%28%2742972%27%2C%277%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://server/Litlex/ll.dll?Tekstas=1&Id=5868&BF=1http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4#P5868_107_3%23P5868_107_3http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4#P42972_7_5%23P42972_7_5http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4#P5868_107_2%23P5868_107_2http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4#P42972_7_4%23P42972_7_4http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4#P42972_3_3%23P42972_3_3http://openstr%28%2742972%27%2C%273%27%29/http://openstr%28%2742972%27%2C%277%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://openstr%28%2742972%27%2C%277%27%29/http://openstr%28%275868%27%2C%27107%27%29/http://server/Litlex/ll.dll?Tekstas=1&Id=5868&BF=1


16/134

1+.9agrindinis baudiamj statym galiojimo laike prin&ipas.audiam'j' statym' galiojimo ir taikymo laiko atvilgiu bendrieji prin*ipai tvirtinti ;uropos moteisi' ir pagrindini' laisvi' apsaugos konven*ijos B str. bei /arptautinio pilietini' ir politini' teisi' paktstr., kuriuose nustatyta, kad !niekas negali b#ti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal j' padarmetu galiojusius valstybs statymus arba pagal tarptautin0 teis0 nebuvo laikomi nusikaltimaisQ. 2tarptautinse sutartyse nustatyta, kad tokio draudimo gali b#ti nesilaikoma tik tuomet, kai padaryta tveika, kuri pagal tarptautins bendrijos pripastamus bendruosius teiss prin*ipus buvo laik

nusikaltimu. 2iuos pradmenis ipltoja 8 > str. 7 dalis ir kiti statymai, reglamentuojantys baudiamoteiss norm' galiojim ir taikym laiko atvilgiu, pavyzdiui, audiamojo kodekso, audiamojo prokodekso ir ausmi' vykdymo kodekso sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas. audiam'j' stataikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuoja 8 > straipsnis. 2io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad vnusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galioj0s tos veikos padarymo metu. 2ioje stanuostatoje tvirtintas pagrindinis ietuvos 4espublikos baudiam'j' statym' galiojimo laiko atvprin*ipas. 5is vardijamas taip - nusikalstamos veikos padarymo laiko prin&ipas. 4emiantis iuo prinneatsivelgiant j tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmpadaryt' veik' baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymas, kuris galiojo padarant veik. 8paymtina, kad 8 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatos, kurios tvirtina kit baudiam'j' stagaliojimo laiko atvilgiu prin*ip. /eigiama, kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum, velninbausm0 ar kitaip palengvinantis asmens teisin0 padt, turi grtamj gali, t. y. taikomas veikai, padarytjo sigaliojimo. /ai + grtamosios baudiamojo statymo galios prin&ipas. (9ar is prin*ipas vadinamkitaip + atgalinio baudiamojo statymo galiojimo prin*ipas% 8ita vertus, galioja bendra taisykl$ statynustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm4 ar kitaip sunkinantis asmens teisin4 panegali b6ti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu.1.2usikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas/aikant baudiamj statym u padaryt nusikalstam veik,b#tina nustatyti jos padarymo lNusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikos (veikimo arba neveikimo% padarymo laikas. 5eigu vpadarymo metu galiojo vienas statymas, o padarini' atsiradimo metu - kitas, taikomas statymas, galveikos padarymo metu. /aiau 8 > str. 7 dalyje numatyta iimtis, susijusi su materialinmis nusikalstveik' sudtimis. 8ai darant nusikalstam veik, kuri statyme apibudinta kaip materiali, kaltininko tyianukreipta tam tikr padarini' atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t' padarini' atsiralaikas. /okiu atveju taikomas statymas, galioj0s padarini' atsiradimo metu.5eigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo la/0stins ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas lakai asmuo dar baudiamajame statyme numatytas veikas. /aiau i' nusikalstam' veik' padarymo atvtaikomas statymas, galioj0s tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nu traukta.5eigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutr#ko rengimosi arba pasiksinimo stadtaikomas jos nutr#kimo galioj0s statymas.endrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink' taikomas baudiamasis statymas, galioj0s tuo metubendrininkas, veikdamas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j' susilaik. 1imt sutokios bendrinink' padarytos nusikalstamos veikos, kuri' padarini' atsiradimo jie norjo kitu metu. /oatvejais visiems bendrininkams taikomas baudiamasis statymas, galioj0s padarini' atsiradimo metu5eigu baudiamojo statymo pakeitimai nekeiia padarytos veikos nusikalstamumo, jos baudiamumveik padariusioasmens teisins padties teismas taiko veikos padarymo metu galiojus statym.1-.Baudiamojo statymo grtamoji galia.Deikos nusikalstamum panaikinantis, bausm0 velninantis ar kitokiu b#du nusikalstam veik padarasmens teisin0 padt palengvinantis baudiamasis statymas turi grtamj gali. /ai reikia, kad nustbendros taisykls, jog asmuo atsako pagal statym, galiojus nusikalstamos veikos padarymo metu, ii5os esm yra tai, kad kaltininkui taikomas ne statymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vl


17/134

statymas, jei remiantis baudiamosios teiss doktrina ir teism' praktika jis pripastamas velnesniu. pasireikia Humanistinis baudiam'j' statym' pob#dis. #t' ne tik nepagrsta, bet ir neHumanika asmtoliau atlikti bausm0 u veik, kuri nauju statymu dekriminalizuota arba numato galimyb0 atleistibaudiamosios atsakomybs ar skirti velnesn0 bausm0 bei taikyti kitas bausms atlikimo slygas, kpalengvina nuteistojo padt. 8 aptariant grtamj baudiamojo statymo galiojim le! retro agitsiejamas su trimis aplinkybi' grupmis$ 7% veikos nusikalstamumo panaikinimu (dekriminaliza*ijabausms velninimu (depenaliza*ija%& >% kitokiu teisins nuteisto asmens padties palengvinimu.".Ceikos nusikalstamum nustatan5io ar panaikinan5io, bausm4 velninan5io ar grietina

kitokiu b6du nusikalstam veik padariusio asmens teisin4 padt palengvinan5io ar ksunkinan5io baudiamojo statymo &Darakteristika.C)/3/FGP, NT)/3/3NK1P 34 N3181N3NK1P D;18P) NT)183)/3GTGV, NT)/3/FG3)5ei statymas naikina veikos nusikalstamum, jis galioja atgal, t. y. taikomas asmenims, padariusveik iki sigaliojant tokiam statymui. /okiais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o jei yra nagrinjama teisme, priimamas iteisinamasis nuosprendis. 5ei asmuo jau nuteistas ir atl

bausm0 - sigaliojus statymui, naikinaniam veikos nusikalstamum, asmuo turi b#ti atleidianuo tolesnio bausms atlikimo. Disais atvejais nuosprendyje ar nutartyje remiantis nauju statdl veikos nusikalstamumo panaikinimo ir 8 > straipsnio 7 punktu.

Deikos nusikalstamumas gali b#ti panaikinamas keliais budais$ 7% panaikinant spe*ialiosios dalies straipsn& =% nepanaikinant 8 spe*ialiosios dalies straipsnio, bet vedant na

papildomus nusikaltimo sudties poymius ar pateikiant kitok o6i*ial' j' aikinim. 8atkreiptinas dmesys, kad 8 > straipsnio > dalyje nustatyta, jog statymas, nustatantis venusikalstamum, neturi grtamosios galios. /okiais atvejais baudiamojo statymo nuosnetaikomos, asmuo negali b#ti patrauktas baudiamojon atsakomybn u padaryt veik, nepaito, kad priimant sprendim dl padarytos veikos statymas toki atsakomyb0 numato.

/aiau 8 > straipsnio > dalyje numatyta ir iimi'. 5oje teigiama, kad iimt sudarokodekso normos, nustatanios atsakomyb0 u geno*id (RR straipsnis%, tarptautins tdraudiam elges su monmis (7JJ straipsnis%, tarptautins Humanitarins teiss saugom' asmudym (7J7 straipsnis%, okupuotos valstybs *ivili' trmim (7J= straipsnis%, tarptauHumanitarins teiss saugom'Wasmen' alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (straipsnis%, *ivili' ar karo belaisvi' prievartin panaudojim prieo ginkluotosiose pajgose straipsnis%, draudiam karo atak (777 straipsnis%.2D;N1N3NK1P 34 I41;/1N3NK1P 3)G;N) 3T913GTGV C)/3/FGP NT)/3/FG3)agal 8 > straipsnio = dal, jei naujas statymas velnina asmens baudiamum, toks statymasturi grtamj gali, t. y. veika kvali6ikuojama ar perkvali6ikuojama pagal statym, sigaliojusi ponusikalstamos veikos padarymo.Naujojo 8 normos, palyginti su 7RA7 met' 8, neabejotinaidaugeliu atvej' numato baudiamosios atsakomybs u 8 numatyt nusikalstam veik

priemoni' velninim. 1vada apie baudiamumo velninim darytina, jei$ a% naujajame statymenra papildomos bausms (daugelis 7RA7 met' 8 sank*ij' numat greta pagrindini' ir

papildomas bausmes%, b% naujajame statyme vietoje vienos laisvs atmimo bausms vedamaalternatyvi bausm (dauguma naujojo 8 sank*ij' yra 6ormuluojamos kaip alternatyvios$greta laisvs atmimo bausms alternatyviai numatomas aretas ar su laisvs atmimunesusijusios bausms%. Cstatymas, numatantis alternatyvias bausmes, visada bus laikomasvelnesniu u statym, kurio sank*ija numato vien laisvs atmimo bausm0 nepriklausomainuo jos dydio, *% sumajo minimal#s ar maksimal#s bausms dydiai spe*ialiosios daliessank*ijose ar bendrosios dalies straipsniuose dl bausms r#i'. Net ir paliekant tok pat i'

bausmi' maksimum statyme sumainus j' minimal' dyd, naujas statymas bus laikomasvelnesniu.

ausms velninimas nauju statymu gali b#ti 7% tiesioginis - keiiant tik statymo sank*ijnekeiiant dispozi*ijos, arba =% netiesioginis (sudtingas%. 3ntruoju atveju tiesiogiai nauju stat8 straipsnio, pagal kur kaltinamas asmuo, sank*ija lyg ir nekeiiama, bet statymas panainusikaltim kvali6ikuojant poym arba kitaip 6ormuluoja konstitu*ins nusikaltimo sud


18/134

poymius.3tkreiptinas dmesys dar vien dalyk$ tiereikia painioti statymo, velninanio asmbaudiamum, taikymo ir realaus bausms velninimo. /eismas, vadovaudamasis 8 > straipsnio = dalimi,kvali6ikuos veik pagal naujojo 8 straipsn, pagal to straipsnio sank*ij paskirs bausm0, taiau tai,taikomas 8 > straipsnis, nereikia, jog pati nauja paskirta kaltininkui bausm neivengiamai suvelns.

C)/3/FGP, 81/P81T X9T 9343NK1P C/38V 3)G;N) /;1)1N;1 39YK131 3;NID1N3NK1P 34 3)TN81N3NK1P%, NT)/3/FG3)2iuo atveju kalbama apie statymus, kurie pakeiia atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomslygas, senaties ar teistumo nuostatas.

Naujas statymas neb#tinai velnina asmens baudiamum. Nemaai nauj' statym' nekeiia spe*ialiosios dalies straipsni' sank*ij', o kai kuriais atvejais net jas grietina. /aiau sigalioj0s nabaudiamasis statymas tuo pat metu gali numatyti velnesnes lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ar nauj atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r#, kur i prin*ipo galt' b#ti taikoma kaltinamaj3tkreiptinas dmesys,jeigu baudiamojo statymo pakeitimai nekei5ia padarytos veikos nusikalstamujos baudiamumo bei veik padariusio asmens teisins padties, teismas vadovaujasi Bstraipsnio 1 dalimi ir taiko veikos padarymo metu galiojus statym. /okia nuostata iplaukia i straipsnio 7 dalies ir i ietuvos 3ukiausiojo /eismo senato nutarimo 77 punkto.Cstatymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm0 ar kitaip sunkinantis nusikalstam vpadariusio asmens padt, neturi grtamosios galios. Deikos nusikalstamum nustatantis statymas yrastatymas, kuriame numatyta nauja arba pakeista esanti nusikalstamos veikos sudtis ipleiant baudiamatsakomybs ribas. Irietinantis bausm0 statymas yra toks statymas, kuris padidina jos minimmaksimali arba abi ias ribas, numato nauj alternatyvi grietesn0 bausms r#, paalina velnbausms r#. /ais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas padidina minimali bausms rib ir sumaina jos maksimali rib, nustato nauj alternatyvi velnesn0 bausms r# ir kartu padidina grietebausms ribas, sumaina minimali bausms rib ir kartu padidina maksimali jos rib, vienareikmatsakyti, ar toks statymas yra grietesnis, negalima. 8itaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmpadt statymas yra toks statymas, kuris pakeiia nusikalstamos veikos r# ir klasi6ika*in0 nusikalgrup0, susiaurina galimybes atleisti veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs ir bausmsatidti jam paskirtos bausms vykdym, nustato asmeniui maiau palanki pataisos staigos r#, sutmaiau palankesnes baudos sumokjimo slygas, pailgina senaties, teistumo terminus ir pan."1.Calstybs baudiamoji jurisdik&ija. "".Calstybs baudiamosios jurisdik&ijos samprata.8iekvienos valstybs teisin kompeten*ija priklauso nuo to, koks valstybs poi#ris jurisdik*ij, kurjos suvereniteto iraika ir pagrindin ypatyb. Cgyvendinant jurisdik*ij dalyvauja ir statym' leidia(leidiant statymus% bei vykdomoji (galiojimai, susij0, pavyzdiui, su asmen' sulaikymu, sumaretuojant turt ir pan.% valdios. /aigi, jurisdik*ija tai valstybs suvereniteto iraika, kai kompetentivalstybs institu*ijos pagal savo galiojimus leidia teisinius aktus, teisikai vertina 6aktus, taiko sank*ijsprendia kitus teiss taikymo klausimus, kylanius dl asmen' veiklos alies teritorijoje arba u jos Diena i valstybs jurisdik*ijos 6orm' baudiamoji jurisdik*ija. Dalstybs baudiamoji jurisdineabejotinai susijusi su galiojimais leidiant baudiamuosius statymus (statym' leidybos jurisdik*nagrinjant baudiamsias bylas (teismin jurisdik*ija% ir sudarant slygas (prielaidas% nagrbaudiamsias bylas dl valstybs teritorijoje ir u jos rib' padaryt' nusikalstam' veik'. Dalstbaudiamoji jurisdik*ija gyvendinama vadovaujantis tam tikrais prin*ipais, kuri' tvirtinimas konkralies baudiamajame kodekse apibria ios alies baudiam'j' statym' galiojimo erdvje teisines r/aiau teritorinio prin*ipo gali' nepakanka, norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, kapadar0s nusikalstam veik u nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teritorijos rib' (nusikalsta valstybs teritorijoje arba vietoje, kuri pagal tarptautin0 teis0 nepriklauso n vienai suvereniai valstybvliau j sugrta. ;kstrateritorin jurisdik*ija yra teritorins jurisdik*ijos papildinys, nes valstybiplsti savo baudiam'j' statym' galiojimo teisin0 erdv0 ."#.Calstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipai. audiam'j' statym' galiojim erdvje apsprendia teritorinis, pilietybs (personalinis%, realinisuniversalinis prin*ipai, tvirtinti 8 ?-M str."$.Teritorinis valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas.


19/134

audiamojo statymo galiojimas visuomet yra ribojamas tam tikra teritorija, kurios ribose utikrinavalstybs suverenitetas. 8omentuojamo straipsnio 7 dalyje tvirtinta taisykl, pagal kuri !asmenys, panusikalstamas veikas ietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose suz ietuvos valstvliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeksQ. Cstatymo nuoroda asmen reikia,statymas, kuriame aptariamas teritorinis prin*ipas, nustato baudiamj atsakomyb0 nepriklausomai, asmuo - 6izinis ar juridinis padar 8 udraustas veikas ar 6izinis asmuo yra ietuvos pilietis, usienieasmuo be pilietybs (apatridas%, ar juridinis asmuo registruotas ietuvoje ar kitoje valstybje, kokia juridasmens 6orma, ir pan.

"%.7ietuvos teritorijos svoka.ietuvos valstybs teritorij apibria valstybs siena. agal ietuvos 4espublikos valstybs sienos iapsaugos statym - valstybs siena yra linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius, apibriantis iet4espublikos teritorijos ribas sausumoje, ems gelmse, oro erdvje, vidaus vandenyse, teritorinje j#rojos gelmse.

4 teritorija$7% ems pavirius ir gelms tarp valstybs sien',=% vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje>% teritoriniai vandenys,kuriems priklauso 7= j#rmyli' ploio altijos j#ros pakrai' vandenys,?% pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos,@% oro erdv vir sausumos ir vanden' teritorijos,A% j#r' laivai ir orlaiviai su 4 skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose.

)u valstybs teritorija yra glaudiai susijusios dar dvi svokos$!kontinentinis el6asQ ir !iimtin ekonomzonaQ.ietuvos baudiamieji statymai taip pat galioja, jeigu nusikaltimas padarytas ietuvai priklausankontinentiniame el6e. 8ontinentinis el6as + tai susietas su teritoriniais j#ros vandenimis iki tam tgylio j#ros pavirius ir jos gelms. Cvairi' statini' pastatymas j#ros dugne esanioms ikasenomspriklauso ietuvos valstybs jurisdik*ijai. /eiss paeidimai, susij0 su neteistais j#ros du /uo tiskirtin ekonomin zona pagal 5#ros aplinkos apsaugos statym yra !u teritorini' vanden' ribos ealtijos j#ros dalis, kurioje ietuvos 4espublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdik*ij ir parenustatytas pagal ietuvos 4espublikos statymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninvalstybmis nustato ietuvos 4espublikos tarptautiniai susitarimaiQ. agal pamintos 5#r' tkonven*ijos @A str. pakrants valstybs iskirtinje ekonominje zonoje turi$ a% suverenias teises, kuriremdamosi gali tyrinti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti tiek gyvuosius iteklius, tiek negyvosios gaturtus tuose vandenyse, kurie dengia j#ros dugn, arba j#ros dugne, jos gelmse esaniuose kloduose& bteis0 atlikti kitoki veikl, skirt iskirtinei ekonominei zonai tyrinti ir eksploatuoti, pavyzdiui, usenergijos gamyba panaudojant vanden, sroves, vj.ietuvos usienio diplomatini' atstovybi' teritorija ir diplomat' automobiliai, kuriais jie vainja, nelaiietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise$ juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Tsali' diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j' jurisdik*ijos klausimassureguliuotas Dienos konven*ijos 9l diplomatini' santyki' bei tarpvalstybinmis sutartimis. 9iplomaimunitetas yra dviej' r#i'$

7% diplomatini' atstovybi' imunitetas (eksteritorialumas% jos patalp' ir transporto nelieiamyb&=% asmeninis diplomat' imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diploma

pareigas, j' eimos nariai, nesantys 4 pilieiais ir gyvenantys su diplomatais%./ok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareig#nai, diplomatini' atstovybi' personalas

pat usienio valstybi' vadovai, parlamentarai, vyriausybini' delega*ij' nariai bei pagal dvipus susitarivairi' delega*ij' nariai bei j' bendradarbiai. /ok imunitet turintis asmuo, padar0s nusikaltim usiepaskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas.

/aip pat pagal 4 8onstitu*ij nelieiamyb0 turi rezidentas, )eimo nariai (sesij' metu%, 8onstituteismo teisjai, teisjai ir pan. jiems yra numatyta tam tikra pro*ed#ra").Teritorinio prin&ipo iimtys./aigi kontinentinis el6as ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir ietuvos 4espub


20/134

8onstitu*ijos ?B ? dal nra ietuvos valstybs teritorijos dalis. 3ptariant teritorin prin*ip, baudiamoji atsakomyb siesu ietuvos valstybs teritorija. /odl klausimo sprendimas galt' b#ti dvejopas$ a% nustatoma spe*iasakomyb u veikas, padarytas kontinentiniame el6e ir iskirtinje ekonominje zonoje (taippadariusios kai kurios valstybs,pavyzdiui, 4usija%& b% asmenys, padar0 veikas iose teritorijose, kiami baudiamojon atsakomybn remiantis ne teritoriniu, o kitais prin*ipais, pavyzdiui, pilietybs universaliniu, atsivelgiant padariusio veik asmens pilietyb0 arba paeisto teisinio grio spe*iiimtines ietuvos valstybs teises aptariamose teritorijose. /ai nulemia ir tarptautinse sutartyse nus

pakrants valstybs interesai, susij0 su pavojing' zon' tokiose vietose suk#rimu, toki' zon' turt' tyar naudojimu."+.Calstybs baudiamoji jurisdik&ija, nusikalstam veik padarius 7ietuvos j6ros, ups ar oro l'vliavos prin&ipas(.adarius nusikalstam veik j#ros laive, kuris yra atviroje j#roje, ar orlaivyje, kuris yra atvirojeerdvje, turiniame ietuvos valstybs vliav ar ietuvos valstybs skiriamuosius enklus, baudiaatsakomyb atsiranda pagal ietuvos 8, jeigu kitaip nenustatyta ietuvos 4espublikos tarptautsutartyje. 8artu b#tina atkreipti dmes kad tokia jurisdik*ija paprastai yra nustatoma tik *iviliniamslaivams ir orlaiviams. aivui ar orlaiviui, esaniam usienio alies teritorijoje, galioja tos alies statytaiau tai nerei-kia, kad jie automatikai bus taikomi, jei tame laive ar orlaivyje bus padaryta nusikalstama veika. jurisdik*ij' kolizijos atvejis sprendiamas remiantis tarptautinmis sutartimis, pavyzdiui, 8onven*ijkovos su neteistais veiksmais prie saugijur' laivyb, 8onven*ija dl nusikaltim' ir tam tikr' veikpadaryt' orlaiviuose, 8onven*ija dl kovos su neteistu orlaivio pagrobimu% ir pan., arba na*ionaline avyzdiui, numatyta, kad ietuvos 4espublika, remdamasi Dalstybs sienos ir jos apsaugos statymo Mtaiko baudiamj statym tik tada, kai$ ,,a% nusikalstamos veikos padariniai yra susij0 su iet4espublikos ar asmen' interesais& b% padaryta ar daroma nusikalstama veika trikdo ietuvos 4espubviej tvark arba paeidia taikaus plaukimo teritorine j#ra tvark& *% tokios priemons b#tinos, kad ukirstas kelias neteistai ginkl', audmen', sprogmen', sprogstam'j', narkotini', psi*Hotropini', pavojir (ar% kenksming' mediag' apyvartai& d% to prao plaukusio ietuvos 4espublikos teritorin0 j#r lkapitonas arba laiv registravusios valstybs diplomatinis atstovas arba konsulinis pareig#nasQ.adarius nusikalstam veik kariniuose j#r' laivuose ar orlaiviuose, baudiamoji atsakomyb daniaikyla pagal tos valstybs, kuri' na*ionalinei priklausomybei priklauso karinis j#r' laivas ar orlbaudiamuosius statymus, neatsivelgiant, kur jie yra. /okia taisykl taikoma todl, kad karini' j#r' lorlaivi' ir karinio kontingento atvykimas usienio valstybi' teritorij, uostus ar teritorinius vandeno6i*ialiais vizitais, karinms pratyboms ir pan. b#na i anksto tarp valstybi' suderintas tarptautinisusitarimuose, isprendiant ir kai kuriuos baudiamosios atsakomybs klausimus.".9ersonalinis valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas, jo skiriamieji bruoai ir taikslygos.@ strps. straipsnis teisina pilietybs (personalin% prin*ip, pagal kur ietuvos 4espublikos pilieiai ir kitnuolat ietuvoje gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal ietuvos 82ia taisykle spe*ialiai uprogramuojama keli' valstybi' baudiam'j' statym' jurisdik*ij' kolizijakuria siekiama, kad nusikalstam veik usienyje padar0s ietuvos 4espublikos pilietis ar kitanuolatinis ietuvos gyventojas neivengt' baudiamosios atsakomybs. 5os teisinim nulemitarptautini' savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose, ekstradi*ijos, baudiamojo persekiojimo ir pansutari' nuostatos, leidianios atsisakyti iduoti kitai valstybei savo piliet, neteikti teisins pagalboir pan. aymtina, kad u baudiamojo nusiengimo padarym usienyje ietuvos 4espublikos pilieioar kito nuolat ietuvoje gyvenanio asmens baudiamoji atsakomyb pagal ietuvos 8 negalima.

/reioje alyje padarius nusikalstam veik asmeniui, kuris turi ietuvos 4espublikos ir kitos valst(dvigub% pilietyb0, gali ikilti klausimas, pagal kurios valstybs baudiamuosius statymus jis galipatrauktas baudiamojon atsakomybn. 4emiantis tarptautine teise tokiais atvejais si#loma taikyti vadina!e6ektyvios pilietybsQ prin*ip, pagal kur nustatoma, kokios valstybs pilieiu asmuo laikytinas pirmi


21/134

atsivelgiant $ a% tikrj konkret' ry su tam tikra valstybe& b% nuolatin0 gyvenamj viet, kurioje gyvedirba jis ir jo eima& *% turto buvimo viet& d% valstybs, i kurios jis yra kil0s, teritorij ir pan.ietuvos 4espublikos pilieiai ar kiti nuolat ietuvoje gyvenantys asmenys gali b#ti nusikaltimo padarvietos valstybs teismo pripainti kaltais ir nubausti. /okiu atveju galioja 8 = str. A dalies norma, pagal niekas u t pat nusikaltim negali b#ti baudiamas du kartus"#bei 8 M str. = dalies norma, pagal kuri aspadar0s nusikaltimus usienyje, neatsako pagal ietuvos 8, jei atliko usienyje paskirt bausm0, buvo atlenuo visos ar dalies usienio valstybs teismo paskirtos bausms atlikimo, buvo iteisintas usienio valstteismo nuosprendiu, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senati

kitais toje valstybje numatytais teisiniais pagrindaisietuvos 4espublikos pilieiai ar kiti nuolat ietuvoje gyvenantys asmenys, atliekantys laisvs atmbausm0 usienio valstybje, ietuvos 4espublikos tarptautinse sutartyse numatytais pagrindais ir tvarkab#ti perduoti ietuvos 4espublikai, kad atlikt' likusi bausms dal.

"-.Calstybs interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas, jo skiriamiejbruoai ir taikymo slygos.A traipsnis. Esienie5i baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus 7ietvalstybeiEsienie5iai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos 7ietuvos


22/134

interes' apsaugos prin*ipas tvirtintas 4 8 A straipsnyje. Dertybs, kurias ksinamasi dnusikalstamas veikas, numatytas 4 8 77?-7=M straipsniuose, yra ideologins.

#1.Individuali interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas, jo skiriambruoai ir taikymo slygos./aikant individuali' interes' apsaugos prin*ip prapleiamos valstybs jurisdik*ijos ribos. 1ndividinteres' apsaugos prin*ipas 4 8 netvirtintas, nors abiej' 8 projekt' rengjai ir si#l tai padaryti.

prin*ipo reikm ta, kad j taikant galima gyvendinti savo baudiamj jurisdik*ij tuomet,nusikalstamos veikos padarymo vietos valstyb aplaidiai i#ri kitos valstybs piliei' teisi' apsaunesiekia dl toki' veik' gyvendinti savo baudiamosios jurisdik*ijos. /okiais paiais pagrindais valstbaudiamoji jurisdik*ija gali b#ti gyvendinama ir tuomet, kai nusikalstama veika padaroma teritorniekam nepriklausianioje suvereniomis teismis. Ialiausiai io prin*ipo pripainimas yra bpersonalinio prin*ipo pripainimo pasekm, nes tik tokiu atveju galima kalbti apie abipus valstybnuolat joje gyvenani' asmen' ry. Dis' pirma is prin*ipas gali b#ti taikomas tik tada, kai padnusikalstama veika baudiama ir pagal ietuvos, ir pagal nusikalstamos veikos padarymo vbaudiamuosius statymus (veikos abipusio baudiamumo apribojimas%. 2is reikalavimas netaikomatuomet, kai veika padaroma vietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai. 3ntra, taikant prinkaltininkas gali b#ti teisiamas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybs, neleidianios j iduoti nusikalstveikos padarymo vietos valstybei. 3bipusio baudiamumo reikalavimo pripainimas lemia tai, pirmiausia kaltininkas turi atsakyti pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybs statymus, nesant tokios galimybs gali b#ti realizuota nusikalstamos veikos aukos valstybs baudiamoji jurisdik/reia, taikant prin*ip turt' b#ti baudiami tik ietuvoje nuolatins gyvenamosios vietos neturusienieiai ir asmenys be pilietybs. /ai b#tina slyga norint prin*ip atriboti nuo personaIaliausiai engus ingsn io prin*ipo pripainimo link, reikia nustatyti, kad j taikant saugomi nietuvos pilieiai, bet ir kiti nuolatos ietuvoje gyvenantys asmenys. /aiau iuo atveju reikia pabrtikit' asmen' gynyba gali b#ti organizuojama tik tuomet, kai dl j' padaryt' nusikalstam' veik' usienyjeb#ti taikomas personalinis prin*ipas. /o nesant, negalimas ir atvirktinis valstybs ir asmens teisinis ryy

#".Eniversalus valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas, jo skiriamieji bruoai ir taikslygos.

B )traipsnis. audiamoji atsakomyb u tarptautinse sutartyse numatytus nusikaltimus7. 8omentuojamas straipsnis tvirtina baudiamosios teiss doktrinoje vadinamj universalinjurisdik*ijos prin*ip. 2io prin*ipo esm0 sudaro tai, kad valstyb nustato baudiamj atsakomyb0 u tamtikrus nusikaltimus, neatsivelgdama juos padariusi' asmen' pilietyb0 ir gyvenamj viet, taip panusikaltimo padarymo viet bei tai, ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo padarymo vietostatymus. 2ia taisykle spe*ialiai uprogramuojama keli' valstybi' baudiam'j' statym'jurisdik*ij'kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik padar0s asmuo neivengt' baudiamosios atsakomybs/radi*ikai tokiomis nuostatomis siekiama padti baudiamosios teiss priemonmis ukirsti kelitarptautiniams nusikaltimamsietuvos 4espublika universalin prin*ip taiko tik tiems nusikaltimams, kurie numatyti ietuvos 4espublikos tarptautinse sutartyse, pavyzdiui, nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai (8 RR-77>str.%, prekyba monmis (8 7?B str.% ir vaiko pirkimas arba pardavimas (8 7@B str.%Dienu i esmini' io prin*ipo poymi' yra tai, kad asmen, padarius tarptautin ar tarptautinio pob#dionusikaltim, numatyt 8 B str., patraukti baudiamojon atsakomybn ietuvoje galima net ir tuo atvejukai nusikaltimo padarymo vietos valstyb nenumato baudiamosios atsakomybs u tokias veikas.##.0tstovavimo valstybs baudiamosios jurisdik&ijos prin&ipas, jo skiriamieji bruoai ir taik

slygos.


23/134

3tstovavimo prin*ipo esm ta, kad usienietis, esantis prin*ip taikanios valstybs teritorijoje, u usiepadarytas nusikalstamas veikas (iskyrus tas, kurios baudiamos taikant valstybs interes' apsauindividuali' interes' apsaugos ir universal'j prin*ipus% atsako pagal valstybs baudiamuosius statymutuo atveju, kai kita valstyb prao j nubausti. Dalstybs neretai ieko j' teritorijoje arba u j' nusikalstam veik padariusi' asmen', siekdamos dl padaryt' veik' gyvendinti savo baudiajurisdik*ij. /aiau suradus iekom asmen, kartais susiduriama su jo idavimo teisinmis kli#t)iekdama, kad toks asmuo neivengt' baudiamosios atsakomybs, jo iekanti valstyb gali kreiptpraymu nuteisti kaltinink u nusikalstam veik, padaryt praomosios valstybs teritorijoje arba u

rib' pagal jo 6aktins buvimo valstybs teis0. Norint, kad toks praymas b#t' patenkintas, vis' pirma prikad praym gavusios valstybs baudiamieji statymai tvirtint' atstovavimo prin*ip. 3tstovavimo prinpagrindas ekstradi*ijos arba asmens perdavimo netaikymas arba negalimumas bei siekis utikatsakomybs neivengiamum. Nepaisant gantinai plai' atstovavimo prin*ipo galiojimo rib', leidiateigti, kad jis yra artimas universaliajam baudiam'j' statym' galiojimo erdvje prin*ipui, laikyti lygiaveriais negalima. 4 8 atstovavimo prin*ipas netvirtintas.3tstovavimo prin*ip apib#dinanios ir jo galiojimui b#tinos slygos$

7. 3tstovavimo prin*ipas turtu b#ti taikomas tik nuolatos ietuvoje negyvenantiems usienieiamasmenims be pilietybs, padariusiems nusikalstamas veikas u ietuvos teritorijos rib'.

=. 3tstovavimo prin*ipas turt' b#ti taikomas tik tuomet, kai dl kaltininko padarytos nusikalstaveikos negali b#ti gyvendinta ietuvos baudiamoji jurisdik*ija taikant vliavos, valstybs intapsaugos, individuali' interes' apsaugos arba universal'j prin*ipus. 2i atstovavimo printaikymo slyga galt' b#ti 6iksuojama ne j tirtanioje normoje, o straipsnio pavadinime.

>. /aikant norm kaltininkas turt' b#ti ietuvoje. /a pati slyga galioja ir iki teisminio tyrimo pradmomentui.

?. austi asmen taikant atstovavimo prin*ip galima tik tuo atveju, kai, vadovaujantis pasirtarptautine sutartimi arba na*ionaliniu statymu, kaltininkas negali b#ti iduotas arba perdkaltininko nubaudimu suinteresuotai valstybei arba toks praymas, inant, kad jis nebus patenkivisai nepateikiamas. #tent tokiais atvejais kaltininko nubaudimu suinteresuota valstyb gali krepraydama perimti i jos baudiamj persekiojim ir kaltinam asmen u jos teritorijoje arba urib' padaryt nusikalstam veik teisti pagal praomosios valstybs baudiamuosius statymus.

@. adaryta nusikalstama veika turi b#ti baudiama ietuvoje ir jos padarymo vietoje, o jei ji padvietoje, kurioje negalioja jokios valstybs statymai, tai gresianti kaltininkui bausm turi b#maesn kaip vieneri metai laisvs atm

#$.@kstradi&ija.#%.@kstradi&ijos samprata ir *ormos.#).@kstradi&ijos slygos pagal 7ietuvos tarptautines sutartis '1-%+ m. @uropos Tarybos ekstradi

konven&ija ir dvials 7ietuvos tarpvalstybins sutartys( ir 7ietuvos baudiamuosius statymus.

Nusikaltlio idavimas yra viena i tarptautinio solidarumo priemoni', ukertanti keli nusikaltima;kstradi*ija + nusikaltlio atidavimas tai valstybei, kurioje jis padar nusikaltim.@kstradi&ija tai tarptautiniais ir na*ionalinias teiss aktais reglamentuotas pro*esas, kurio metu viena kitai iduoda praom asmen, j teisti u nusikalstam veik arba gyvendinti bausm0 ( b.k. Rstr%.

Tsienio pilieiai, padar0 nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmtarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki' sutari' nra vadovaujantis 4 statymais. 4 pilietis, panusikaltim, negali b#ti iduotas usienio valstybei.Tsienio pilieiai neiduodami$7% jeigu j' veikos pagal 4 baudiamuosius statymus nelaikomos nusikaltimais&=% jeigu asmenims u veikas, dl kuri' jie buvo persekiojami usienyje ir pagal 4 baudiamuostatymus buvo suteikta prieglobsio teis& jie nebaudiami pagal 4 baudiamuosius statymus./arpvalstybini' sutari' apribojimai iduoti asmen$7% kai nusikaltimas buvo padarytas susitarianios alies, kuriai pateiktas praymas, teritorijoje&


24/134

=% alyje, kuriai pateiktas praymas baudiamasis persekiojimas negali b#ti pradtas arba nuosprvykdytas dl senaties ar kitu teistu pagrindu&>% kai alyje, kuriai pateiktas praymas, u t pat nusikaltim buvo

Documents

BT Konspektas baudziamosios teises