1 T E M A

B A U S M ĖBausmės sąvoka ir požymiai. Bausmės esmė, turinys ir elementai.

Kriminalinė bausmė- skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ir apribojanti nuteistojo teises. Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri turi savo esmę ir turinį. LR BK ,kuris priimtas 1961 m. / su vėlesniais pakeitimais ir papildymais/ 21 str. nustatė, kad bausmė yra prievartos priemonė. Bausmės esmė yra nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas. , o bausmės turinį sudaro tam tikrų teisių ar laisvių atėmimas arba apribojimas. 2000 metais patvirtinto LR BK 41 str.1d. nustato“ Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.“

Nubaudimas- kuris sukelia kančias ir suvaržymą yra objektyvus bausmės požymis. Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis- laisvės atėmimu bauda, viešaisiais darbais ir kt., o nubaudimas- asmens fizinės laisvės apribojimu, teisės pasirinkti darbą apribojimu ir kt.

Bausmės kurios trunka tam tikrą laikotarpį / laisvės atėmimas, viešieji darbai/ turinį sudaro; kiekybinis elementas ir kokybinis elementas.Kiekybinis elementas parodo kuriam laikui apribojamos teisės ar laisvė. Kokybinis bausmės turinio elementas , parodo kokios teisės ar laisvės turi būti apribotos ar atimtos, kaip šie apribojimai įgyvendinami ir kokia jų apimtis. Bausmės kurios įvykdomos iš karto jų turinį sudaro tik kokybinis elementas.

Kriminalinė bausmė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais. Kriminalinė bausmė išsiskiria iš kitų valstybės prievartos priemonių – administracinių nuobaudų, procesinių prievartos priemonių/ suėmimo, baudos, priverčiamųjų medicininių priemonių./ Svarbiausias požymis bausmės skyrimo pagrindas ir tvarka, jos viešumas, bei sukeliamos teisinės pasekmės.Bausmė gali būti paskirta tik už baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo padarymą. Kaltininkui gali būti skiriama tik bausmių sistemoje ir straipsnio pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir dydis. Asmenį pripažinti kaltu nusikaltimo padarymu ir paskirti jam bausmę gali tik teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendis priimamas valstybės vardu, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Bausmė skiriama viešai, net ir tais atvejais kai būna teismo procesas uždaras. Rezoliucinė nuosprendžio dalis skelbiama viešai. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms privačioms įstaigoms, įmonėms, visiems pareigūnams ir turi būti vykdomas visoje LR teritorijoje. Nuteistąjį atleisti nuo bausmės gali tik teismas įstatymų numatytais atvejais, Seimas amnestijos aktu ir Respublikos Prezidentas malonės tvarka. Bausmė skiriama tik asmeniui, kuris padarė nusikaltimą. Bausmė negali būti skiriama kaltininko šeimos nariams ir kitiems asmenims. Teismo paskirtą bausmę privalo atlikti pats nuteistasis. Teismo paskirtos bausmės atlikimas nuteistajam užtraukia procesines pasekmes- teistumą. Savo visas teises nuteistasis atgauna tik išnykus teistumui.

Kiekviena bausmė pasižymi ir subjektyviais požymiais. Iš kurių svarbiausia yra jos efektyvumas. Bausmės efektyvumas tai bausmės tikslų pasiekimas.

Bausmės paskirtisBausmės paskirtis tai galutinis rezultatas, kuriuo nustatydama ir taikydama

bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirties nustatymą nulemia nusikalstamumo būklė, baudžiamosios politikos kryptingumas, vyraujant bausmės teorija. . Bausmės paskirties įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme turi principinę reikšmę, nes tai leidžia sudaryti bausmių sistemą, nustatyti atskiroms bausmių rūšims keliamus tikslus, bei įvertinti bausmių efektyvumą. LR BK 41 str.2 dalis

nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Asmenų sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas bendrąja prevencija. Bendrosios prevencijos poveikis pasireiškia baudžiamojo įstatymo, nustatančio nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ir bausmę, priėmimu, bausmės skyrimu ir atlikimu. Šie veiksniai žmogaus psichikoje formuoja motyvaciją nedaryti nusikaltimų.

Siekimas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, baudžiamosios teisės teorijoje vadinama- specialiąja prevencija. Specialiosios prevencijos poveikis pasireiškia teisių ar laisvių atėmimu arba apribojimu, kurie atlieka bauginimo funkciją ir atima galimybę daryti naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą Specialiosios prevencijos tikslas yra pažangiausias, nes valstybė įsipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones, kurios kiekvienai bausmei yra skirtingos.

Bausmių sistema

Bausmių sistema- tai baudžiamajame įstatyme tam tikra tvarka išdėstytas, išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas.

Bausmių sistema parodo valstybės baudžiamosios politikos kryptingumą, daro įtaką bausmių vykdymo teisės efektyvumui. Bausmių sistemą turi sudaryti įvairios savo turiniu ir griežtumu bausmės. Visas bausmes LR bausmių vykdymo kodeksas klasifikuoja į nuteistųjų turtinių teisių apribojimo bausmes, nuteistųjų asmeninių teisių apribojimo bausmes, bausmes, kurioms apribojama nuteistųjų laisvė. Naujasis BK priimtas 2000 metais neskirsto bausmių į pagrindines ir papildomas, kaip tai buvo padaryta Bk priimtame 1961 metais. Dabartiniu metu tarptautinėje baudžiamojoje teisėje daug dėmesio skiriama alternatyvioms laisvės atėmimo bausmėms ar poveikio priemonėms, pvz. Lygtiniam nuteisimui, viešiesiems darbams ir kt.

BAUSMIŲ VYKDYMO POLITIKA1. Bausmių vykdymo politikos sąvoka

2. LR baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos santykis

Bausmių vykdymo politika tai grupės asmenų arba visos tautos koncentruotų idėjų visuma. LR politika tai LR piliečių ir kitų Lietuvos gyventojų politinių partijų ir visuomeninių organizacijų visuma, kurias konstitucinėmis formomis bei metodais valstybės vadovas ir aukščiausiosios valdžios vykdo valstybės viduje ir santykiuose su užsienio valstybėmis.

Baudžiamoji politika yra sudedamoji valstybės vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudžiamųjų įstatymų pagrindu apsaugoti jos gyventojus nusikaltimų kėsinimusi. Baudžiamosios politikos objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reiškinys, kuriam valstybė daro poveikio priemones. Valstybės nusikalstamumo kontrolės politika, realizuojama bausmių vykdymo srityje, vadinama valstybės bausmių vykdymo politika. Baudžiamoji politika nusikalstamumui įtakoja baudžiamąsias teisines poveikio priemones: baudžiamąją atsakomybę, jos pagrindus, apibrėžia bausmių tikslus, sistemą, rūšis, turinį. Bausmių vykdymo politika turi kitokį, nei baudžiamoji politika turinį. Ji įtakoja bausmių vykdymo, taikant nuteistiesiems pataisos priemones, tikslus, principus.

Valstybės bausmių vykdymo politika nustato- vadovaujantis kokiais principais, siekiant kokių tikslų ir kokiomis formomis bei metodais kriminalinės bausmės turi būti vykdomos. Bausmių vykdymo politika daro aktyvų poveikį baudžiamajai politikai. Šis poveikis pasireiškia

nustatant bausmių sistemą. Bausmių skyrimo ir vykdymo politika vykdoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:

1. Remiantis demokratinės valstybės vertybėmis bei principu, kad kiekvienas individas yra unikalus ir vertingas.

2. Siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo sistemą, kurios pagrindinis tikslas atkurti buvusią padėtį tarp nusikaltimo paveiktų subjektų-aukos, nusikaltėlio, visuomenės.

3. Atsižvelgiant į valstybės ekonomines išgales, ieškoma naujų laisvės atėmimo bausmės atlikimo formų/ laisvės atėmimas ne darbo dienomis, po darbo ir panašiai/ siekiant išlaikyti vertingus nuteistojo socialinius ryšius su visuomene.

4. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigų taip pat lygtinio nuteisimo taikymas turi būti siejami su organizacine prasme veiksmingu probacijos tarnybų tinklo sukūrimu.

5. Liberali valstybės baudžiamoji politika asmenims, padariusiems nesunkius ir neatsargius nusikaltimus, derinama su griežtomis bausmėmis ir izoliavimu nuo visuomenės asmenų, padariusių sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus.

6. Siekiant užtikrinti asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, grįžimą į visuomenę, imamasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas bent minimalus laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų aprūpinimas darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduotų.

7. Neturintiems profesijos , ar nemokantiems jokio amato laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims pagal išgales suteikiamas profesinis išsilavinimas.

8. Siekiant sumažinti vidinę įtampą laisvės atėmimo vietose, bei ugdyti vidines laisvės atėmimu nuteistų asmenų vertybes, skatinamas kalinių švietimas ir mokymas, taip pat kultūros, mokslo programavimas laisvės atėmimo įstaigose.

3. Bausmių vykdymo politikos elementai

Bausmių vykdymo politikos tikslai ir principai šioje srityje pakankamai stabilūs,

kadangi grindžiami tarptautinės bendrijos nuostatomis dėl elgesio su nuteistaisiais asmenimis, tarptautiniais teisės aktais ir mokslo pasiekimais.

Bausmių vykdymo politikos elementai, kurie daro jai poveikį;1. Visuomenės socialinė ir politinė būklė.2. Visuomenės ekonominė būklė3. Visuomenės moralinė būklė4. Tradicijos, religija ir papročiai5. Nusikalstamumo dinamika ir struktūra6. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai7. MokslasVisuomenės ekonominė gerovė tiesiogiai veikia valstybės bausmių vykdymo politiką.

Ekonomiškai stipri valstybė pajėgi sukurti bausmių vykdymo sistemos materialinę bazę, kad būtų įgyvendinti valstybės uždaviniai ir tikslai. Formuojant bausmių vykdymo politikos strategiją būtina jos pagrindu pasirinkti ekonomiškai pagrįstas priemones šiai politikai įgyvendinti.. Bausmių vykdymo politika dažniausia priklauso nuo visuomenės moralinės būklės bei visuomenės teisinės sąmonės lygio. Įvairios žmonių grupės gali turėti ryškų prieštaringumą valstybėje skelbiamoms ir propaguojamoms vertybėms. Tokiomis sąlygomis visuomenės požiūris į nuteistuosius tampa daugiau pakantesniu ir tai per valstybės valdžios ir visuomenės struktūras daro poveikį formuojant bausmių vykdymo politiką. Esant socialinių santykių įtampai susilpnėja visuomenės moralinių nuostatų galia, o tai paaštrina prieštaravimus tarp žmonių, formuoja negatyvų požiūrį į nuteistuosius ir neigiamai veikia formuojant bausmių vykdymo politiką.

Poveikį formuojant bausmių vykdymo politiką daro visuomenės tradicijos, religija ir papročiai.. Tradicijos yra tampriai susiję su religija ir papročiais. Poveikį formuojant bausmių politiką daro nusikalstamumu dinamika ir struktūra. Esant stabiliam nusikalstamumo lygiui, arba mažėjant nusikalstamumų darymui, bausmių vykdymo politika tampa humaniškesnė. Jeigu daugėja daromų nusikaltimų ypač sunkių ir pirmoje eilėje smurtinių, tai neigiamai veikia moralinę ir teisinę visuomenės sąmonę stimuliuoja griežtesnių politinių sprendimų priėmimą taip pat ir bausmių vykdymo srityje. Nacionalinių įstatymų poveikis yra grįžtamojo pobūdžio; bausmių vykdymo politika įtakoja baudžiamuosius ir bausmių vykdymo įstatymus. Tarptautiniai teisės aktai dėl žmogaus teisių bei elgesio su nuteistaisiais asmenimis daro esminį poveikį bausmių vykdymo politikai. Visuotinai pripažinti principai ir tarptautinės teisės normos yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis. Principų suformuluotų tarptautiniuose susitarimuose ir bendrųjų žmogaus teisių apsaugos bei elgesio su nuteistaisiais nuostatų reikšmė, formuojant bausmių vykdymo politikos tikslus ir uždavinius, pasireiškia tuo, kad jie yra tarpvalstybinio pobūdžio, stabilūs, nejautrūs socialinės ir politinės konjunktūros poveikiui , kuris daromas konkrečioje valstybėje ir dėl to yra aiškūs bausmių vykdymo politikos, teisėkūros ir įstatymų taikymo tobulinimo orientyrai.

Dar vienas faktorius, kuris daro įtaką bausmių vykdymo politikai- tai mokslo, kuris ne tik sprendžia kovos su nusikalstamumu problemas, įvertina pasiekimus, bet ir nagrinėja nuteistųjų pataisos problemas.

3 T E M ABAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖ IR MOKSLAS

1. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SAMPRATA, POŽYMIAI, DALYKAS,METODASLR bausmių vykdymo teisė- tai pagrįstų bausmių vykdymo politikos principais teisės

normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius visų kriminalinių bausmių vykdymo ir pataisos poveikio priemonių taikymo metu, visuma. Bausmių vykdymo teisė – tai savarankiška teisės šaka.

Bausmių vykdymo teisės požymiai yra šie:1.teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius visų

kriminalinių bausmių vykdymo ir pataisos poveikio priemonių taikymo metu, visuma.Ši bausmės vykdymo teisės normų visuma organizuota į bausmių vykdymo teisės

normų sistemą. Šioje teisės normų sistemoje yra pagrindiniu teisės aktu LR bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002-06-27 įstatymu. Šis kodeksas reglamentuoja visų bausmių nustatytų LR BK, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu 42, 43 str. vykdymą. Kitus teisės aktus, susijusius su įvairių tvarkų ir nuteistųjų laisvės atėmimu bei areštu materialinio aprūpinimo normomis nustatymu, priima LR vyriausybė. Teisingumo ministras tvirtina įsakymu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurios reglamentuoja asmenų nuteistų terminuotu laisvės atėmimu ir asmenų nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, laikymo pataisos įstaigose tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių, pareigų, kurias nustato LR bausmių vykdymo kodeksas užtikrinimo ir realizavimo tvarką. Teisingumo ministras taip pat savo įsakymu tvirtina Areštinių vidaus tvarkos taisykles. Kitos LR ministerijos taip pat gali priimti atskirus teisės aktus, reglamentuojančius atskirus klausimus, susijusius su bausmių vykdymu, savo kompetencijos ribose. Teisingumo ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija, privalo kartu patvirtinti pataisos inspekcijos ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę, tvarką.

2.Bausmių vykdymo teisės normos yra pagrįstos bausmių vykdymo politikos principais.

3. Bausmių vykdymo teisės normos nustato institucijų, vykdančių kriminalines bausmes veiklos, susijusios su pataisos poveikio priemonių taikymo formas, metodus ir priemones.

4. Bausmių vykdymo teisė kaip savarankiška teisės šaka, turi savo dalyką ir metodą.

Dalykas – tai ką teisės normos reguliuoja. Bausmių vykdymo teisės dalyką sudaro;1. Bausmių vykdymo bendros nuostatos ir principai;2. Bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos bei poveikio priemonių taikymas

nuteistiesiems.3. Institucijų ir pareigūnų veiklos, susijusios su kriminalinių bausmių vykdymu,

tvarka;4. Valstybės bei savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir kitų

organizacijų bei piliečių dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese tvarka;5. Nuteistųjų paleidimo iš bausmės vykdančių institucijų ir socialinės paramos jiems

teikimo tvarka.Bausmių vykdymo teisės dalykas – tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant

kriminalines bausmes. Čia visada yra dvi šalys, bausmę vykdanti institucija ir nuteistasis.Metodas- graikų kalbos terminas, reiškiantis pažinimo arba tyrimo kelią.Bausmių vykdymo teisės metodas- tai nustatyto bausmių vykdymo teisės normomis

poveikio, taikant nuteistiesiems pataisos priemones, būdas.. Pagrindiniu bausmių vykdymo metodu yra nuteistojo valią paveikiantis metodas, kuris dar vadinamas imperatyviniu metodu. Imperatyvinio metodo esmė yra ta, kad bausmę vykdanti institucija paveikia nusikaltėlio sąmonę, atlieka jo elgesio motyvų korekciją.

Bausmių vykdymo teisės paskirtis yra nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad nuteistasis atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslą siektų teisėtais būdais.

Bausmių vykdymo teisės principų sąvoka ir klasifikacijaBausmių vykdymo teisės principų pagrindas yra bendrieji teisės ir jos šakų,

kurių normos reguliuoja kovą su nusikalstamumu principai. Pirmiausiai tai baudžiamosios teisės principai. Ypatingą svarbą principai įgauna teisinės reformos eigoje, todėl, kad jie turi normatyvinių savybių, tampa privalomais formuojant teisės šakas ir institutus. Principų ignoravimas visuomenei padaro didelę moralinę žalą bei žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus visose visuomeninių santykių srityse. Principų nesilaikymas teisėkūroje ir taikant įstatymus davė visuomenei tragiškus rezultatus. Socialinio teisingumo ir teisėtumų principo pažeidimas kriminalinės justicijos institucijų veikloje, skyrimas aiškiai neadekvačių padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmių ir neteisingas jų dydžių nustatymas, žiaurus elgesys su nuteistaisiais pagimdė žiaurumą žmonių santykiuose.

Teisės principų esmėje yra bendražmogiškos vertybės. Apie tai liudija daugelis tarptautinės teisės aktų.

Bausmių vykdymo teisė turi sistemą principų; bendrateisinių ir specifinių.1.Bausmių vykdymo teisė grindžiama šiais bendrateisiniais principais:1. Teisėtumas Bausmių vykdymo teisėje teisėtumo principas išreikštas įstatymo, reguliuojančio

bausmės vykdymą, viršenybėje, reguliuojančius visuomeninius santykius minėtoje srityje. Teisingumo principas įgyvendinamas bausmes vykdančių institucijų, dalyvaujančių šiame procese, griežtai laikantis bausmių vykdymo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Šis principas reiškia, kad bausmių vykdymo įstatymai turi būti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visose bausmes vykdančiose institucijose. Nekokybiškai parengtas įstatymas , įstatymų spragos gali sudaryti palankią dirvą piktnaudžiauti jais.

2.HumanizmasBausmių vykdymo įstatymai privalo įtvirtinti humanišką elgesį su nuteistaisiais.

3.Demokratizmas

Demokratizmo principas atsispindi daugelio bausmių vykdymo teisės institutų ir normų turinyje. Šis principas įgyvendinamas pripažįstant nuteistąjį šios teisės šakos subjektu. Šios nuostatos socialinė reikšmė yra ta, kad nuteisus asmenį /pirmiausiai laisvės atėmimu/ apribojamos jo teisės ir dėl to nuteistasis turi būti socialiai apsaugotas.

4. Piliečių lygybė prieš įstatymą.Žmogaus teisių negalima varžyti ir teigti jam privilegijų dėl jo lyties, tautybės, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, ar pažiūrų pagrindu. Nuteistųjų lygybė prieš įstatymą nereiškia, kad jiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos bausmei atlikti. Bausmės atlikimo sąlygos nuteistiesiems priklauso nuo jo pavojingumo visuomenei laipsnio ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, bei nuteistojo elgesio.

Bausmių vykdymo principų reikšmė Bausmių vykdymo teisė grindžiama specifiniais principai.Teisėtumo principas, kaip bendrasis teisės principas, įtvirtintas LR bausmių

vykdymo kodekse, įgauna specifinių bruožų, būdingų bausmių vykdymo teisės šakai;1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus , pareigas nustato tik LR įstatymai;3.Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo

institucija gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis.4. Bausmių vykdymo institucijų pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūra atlieka teismai,

prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija.Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas – yra

konstitucinis principas, kurio esmė yra tai, kad „ visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės, ar turtinės padėties ir kt.

Humanizmo principas- įtvirtintas bausmių vykdymo teisėje kaip konstitucinio žmogaus asmens neliečiamumo principo išraiška. Šiuo principu siekiama, kad nuteistiesiems būtų sudaromos kuo humaniškesnės bausmės atlikimo sąlygos. Šiuo principu siekiama, kad atliekant bausmę nebūtų siekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas- jis numato, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose LR bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas- jis numato, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir mokymąsi reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones BK, BPK ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Nuteistųjų diferenciacijos bausmės atlikimo metu principas- vienas iš bausmių vykdymo diferenciacijos metodų yra nuteistųjų klasifikacija, kuri įteisinta naujo LR BK . Bausmių vykdymo teisės nuteistųjų diferenciacijos principas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios teisės atsakomybės diferenciacijos principu.

Demokratizmo principas- nuteistasis yra pripažįstamas bausmių vykdymo teisinių santykių subjektu. Nuteistieji netiesiogiai, bet pasinaudodami teise kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus su pasiūlymais, prašymais, skundais gali kontroliuoti bausmes vykdančių institucijų veiklą, teikti pasiūlymus dėl jos tobulumo ir pan. Pagal bausmių vykdymo kodeksą nuteistųjų arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos, jos padeda pataisos įstaigoms organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus.

Įtikinimo ir prievartos derinimas- teisės normos išreiškia valstybės valią, nustato elgesio modelius. Pats teisės normų rinkinys, įformintas įstatymu, yra tam tikras įtikėjimas elgtis

taip, o ne kitaip. Kartu numatomos ir prievartos priemonės jeigu nesilaikoma teisės normomis reikalaujamo elgesio.

Psichoterapinio ir socialiai reabilituojamojo poveikio stiprinimo vykdymo procese principas- įgalina bausmių vykdymo teisės normomis reguliuoti ne tik grynai juridinius bausmių vykdymo klausimus, bet ir socialinės reabilitacijos procesą. Socialinės reabilitacijos procesas ir psichologinė terapija stiprinama arba lėtinama. Ypač socialinės reabilitacijos procesas stiprinamas prieš paleidžiant nuteistuosius iš pataisos įstaigų ir nenorintiems keisti savo neigiamo elgesio bausmės atlikimo metu.

Nuteistųjų teigiamos iniciatyvos ugdymo ir skatinimo principas- nurodo pataisos įstaigos administracijai, kad reikia suteikti galimybę ir sąlygas nuteistiesiems užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kita veikla.

Pataisos priemonių poveikio rezultatų įtvirtinimo principas- mato, kad nuteistųjų pataisos priemonių taikymas turi būti nuolat stebimas, fiksuojamas, analizuojamas. Nuo to, kaip nuteistajame įsitvirtins pataisos priemonių taikymo rezultatai, priklausys nuteistojo elgesys po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Šie principai, kuomet jais vadovaujamasi kompleksiškai, duoda teigiamą efektą pataisant nuteistuosius.

4 T E M A BAUSMES VYKDANČIOS INSTITUCIJOS, NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS

Bausmes vykdančių institucijų sistema ir jos elementai

Valstybės prievartos, kurios ryškiausia forma yra kriminalinė bausmė, realizavimas reikalauja, kad valstybė nuolat kontroliuotų kaip taikomi nuteistiesiems skirti baudžiamojo pobūdžio apribojimai. Tuo tikslu kriminalinių bausmių vykdymas yra išskirtinė valstybės funkcija, kuriai vykdyti steigiamos specializuotos valstybės institucijos- bausmes vykdančios institucijos.

Kai kuriose valstybėse, pvz. JAV, Anglija laisvės atėmimo bausmės vykdymą leista taip pat vykdyti privačioms pataisos įstaigoms, tačiau nuosprendžių vykdymą kontroliuoja valstybės institucijos.

Reikia skirti sąvokas;“ bausmių sistema“,“bausmių vykdymo sistema“,“ bausmes vykdančių institucijų sistema“,“ bausmę vykdanti institucija“. Pakankamai ilgą laikotarpį bausmes vykdančios institucijos

Pakankamai ilgą laikotarpį daugelis Lietuvos bausmes vykdančių institucijų veikė būdamos pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas, Lietuva numatė bausmių vykdymo institucijas perduoti Teisingumo ministerijos pavalduman.

Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu subjektus, vykdančius kriminalines bausmes galima suskirstyti į:

1.Specializuotas valstybės institucijas, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė veikla yra vykdyti kriminalines bausmes.

2.Kitus bausmių vykdymo teisinių santykių dalyvius, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su kriminalinių bausmių vykdymu.

Specializuotos valstybės institucijos, kurių tiesioginė paskirtis ir pagrindinė veikla yra vykdyti kriminalines bausmes yra šios;

1.Pataisos įstaigos. Vykdo kriminalines bausmes.2. Areštinės. Vykdo arešto bausmę3. Pataisos inspekcijos Vykdo laisvės apribojimo bausmes.Valstybės institucijos ir kitų bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviai, kurių

pagrindinė veikla nėra susijusi su kriminalinių bausmių vykdymu yra šios:

1.Kardomojo kalinimo vietos/ suimtųjų namai/.Pagal LR bausmių vykdymo kodekso 68 str.1d. nuteistieji, kuriems pirmą kartą

paskirtas laisvės atėmimas ir šią bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus.

Nuteistiesiems, vykdant laisvės atėmimo bausmę, be išimčių, turi būti daromas įstatymo numatytas poveikis t.y. pataisos priemonės. Kardomojo kalinimo vietos administracija turi būti profesionaliai pasirengusi ir nuteistiesiems, kurie palikti dirbti ūkio darbus, taikyti pataisos poveikio priemones.

2.AntstolisLR bausmių vykdymo kodekso 16 str. nustato, kad priverstinai išieško baudą. Taip pat

antstolis vykdo bausmes- juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo.3.PolicijaBausmių vykdymo kodekso 19 str.1 d. nustato, kad laisvės apribojimo bausmę vykdo

pataisos inspekcijos, bet šio str. 2d. į šios bausmės vykdymo procedūrą įtraukia ir policiją, kuri , kontroliuoja nuteistajam paskirtą draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Kiti bausmių vykdymo santykių dalyviai yra nuteistojo darbdavys, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kt.

LR bausmių vykdymo kodekso 34 str.1d. nustato, kad nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija gavus nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą dieną nutraukia su nuteistuoju darbo sutartį, arba atleidžia iš valstybės tarnybos jeigu nuteistasis dirba darbą, kuris uždraustas teismo nuosprendžiu.Socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal nuosprendį užrašo, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kokį darbą arba pareigas jam atimta teisė dirbti

LR bausmių vykdymo kodekso 44 str., nustato, darbdavių pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigas, įpareigoja darbdavį kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu.

LR CK įteisina teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių privalomumą.LR BPK įteisina teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių privalomumą. Įsiteisėjęs

teismo nuosprendis privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi. Prokuroras įpareigotas kontroliuoti nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą. Nuosprendį gavusi vykdyti įstaiga ar institucija, įmonė ne vėliau kaip kitą dieną praneša, apie tai pateikusiam vykdyti teismui. Bausmes vykdančių institucijų sistema kriminalinių bausmių vykdymo procesą turi organizuoti tam, kad atlikęs nuteistasis bausmę savo gyvenimo tikslą siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Bausmių vykdymo institucijų pagrindiniai uždaviniai1.Teismų nuosprendžių vykdymas2.Nuteistųjų pataisos proceso organizavimas ir vykdymas3.Atliekančių bausmę nuteistųjų sulaikymas nuo nusikaltimų darymo4.Kitų asmenų sulaikymas nuo nusikaltimų darymo.

Kalėjimų departamento teisinė padėtis pagrindiniai uždaviniai ir funkcijosKalėjimų departamentas yra Teisingumo ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga.

Kalėjimų departamentas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Vykdo uždavinius, kurie nustatyti LR bausmių vykdymo įstatymuose.

Šis departamentas įsteigtas 2000 metais rugsėjo 1d. Kalėjimų departamentas yra įstaiga, kuri organizuoja kardomojo kalinimo/ suėmimo/ ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą.

Kalėjimų departamentui nuostatuose , patvirtintuose 2000-09-01 teisingumo ministro įsakymu yra nustatyta šie uždaviniai:

1.Organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą.2.Sudaryti LR įstatymais nustatytas sąlygas laikyti asmenims, kuriems teisėjo ar

teismo nutartimi, nuosprendžiu kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas/ suėmimas/.

3.Užtikrinti teismų nuosprendžių, kuriais nuteista laisvės atėmimu vykdymą.4.Užtikrinti teismų nuosprendžių, kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo,

atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą , nuosprendžių, kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų vykdymą.

5.Sudaryti įstatymais numatytas sąlygas kriminalinei bausmei vykdyti/ atlikti/ ir organizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems.

Kalėjimų departamentui nuostatuose, patvirtintuose 2000-09-01 teisingumo ministro įsakymu yra nustatytos šios funkcijos:

1.Teisingumo ministerijos pavedimu ir savo iniciatyva rengti įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;

2.Organizuoti naujų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų statybą, jau veikiančių tokio tipo įstaigų rekonstravimą;

3.Teikti teisingumo ministerijai siūlymus steigti reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, pataisos inspekcijas ir kt.

4.Teikti Teisingumo ministerijai tvirtinti departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų įstatus;

5.Sudaryti ir nustatyta tvarka teikti Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai Kalėjimų departamento biudžeto projektą bei buhalterinę apskaitomybę.;

6. Kaupti, analizuoti ir prognozuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą;

7.Teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių ūkinę veiklą, atlikti jų finansines revizijas;

8.Užmegzti savarankiškai arba padedant Teisingumo ministerijai ir plėtoti ryšius su užsienio valstybių bausmių vykdymo sistemų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, organizuoti darbuotojų stažuotes bei pažintinį lankymąsi užsienio valstybių bausmių vykdymo institucijose;

9.Organizuoti kartu su teisingumo ministerija arba savarankiškai tarptautines konferencijas bausmių vykdymo klausimais;

10.Organizuoti ir kontroliuoti laisvės atėmimo vietų veiklą, sprendžiant jose laikomų asmenų pataisos bei reabilitacijos klausimus;

11.Organizuoti ir kontroliuoti personalo pasirinkimą dirbti kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, personalo mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

12.Organizuoti kvalifikacinių kategorijų suteikimą visiems Kalėjimų departamento pareigūnams, pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vyriausiesiems ir vyresniesiems pareigūnams, kontroliuoti kvalifikacinių kategorijų suteikimą pareigūnams ir jaunesniems pareigūnams;

13.Teikti metodinę bei praktinę pagalbą rengiant kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos bei kalinamųjų ir nuteistųjų priežiūros planus, organizuoti šių planų įgyvendinimą;

14.Organizuoti nuteistųjų skirstymą į laisvės atėmimo vietas, kalinamųjų bei nuteistųjų etapavimą/ pervežimą/;

15.Organizuoti Teisingumo ministerijos sprendimų pagal LR tarptautines sutartis dėl nuteistųjų perdavimo iš Lietuvos arba į Lietuvą įgyvendinimą;

16.Sudaryti inžinierinių techninių apsaugos priemonių diegimo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose planus, organizuoti ir kontroliuoti šių planų vykdymą;

17. Kaupti ir analizuoti statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomus ir pataisos inspekcijų įskaitoje įrašytus asmenis, įstatymų nustatyta tvarka teikti šiuos duomenis LR institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;

18.Organizuoti ir kontroliuoti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų veiklą užkardant rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikti šiuo klausimu minėtoms įstaigoms praktinę pagalbą;

19.Teikti metodinę bei praktinę pagalbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijai rengiant su policijos ir kitoms VRM valdymo sričiai priklausančiomis įstaigomis bendrų veiksmų specialiuosius planus užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

20.Organizuoti kartu su policijos ir kitų VRM valdymo sričiai priklausančių įstaigų bei kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų vadovais šių įstaigų pareigūnų bendras mokomąsias pratybas užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

21.Organizuoti Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms reikalingų antspaudų, spaudų gaminimą, teikti joms pagalbą aprūpinant dokumentų blankais bei apskaitos žurnalais;

22. Nagrinėti LR įstatymų LR Vyriausybės ir teisingumo ministro nustatyta tvarka pareiškimus, pasiūlymus ir skundus bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais, imtis reikiamų priemonių jiems spręsti;

23.Tvirtinti išlaidų sąmatas Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms bei paskirstyti gaunamus asignavimus kontroliuoti skirtų biudžetinių lėšų panaudojimą;

24. Atlikti kompiuterizuotą Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimo sistemą“ Navision“ Kalėjimų departamentu asignuotų biudžeto išlaidų sąmatą pakeitimus, mokėjimo paraiškų bei buhalterinės apskaitos įrašų importą išKalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir eksportų Finansų ministerijos iždo departamentui;

25.Teikti pagalbą Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms apsirūpinant maisto produktais, kietu ir minkštu inventoriumi, įrengimais, kontroliuoti šių vertybių apskaitą naudojimą ir nurašymą;

26.Organizuoti kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimą pagal nustatytas normas koviniais ir sportiniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, asmens saugos, aktyviosios ginties, radiacinės, cheminės saugos priemonėmis bei Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniformine apranga, kontroliuoti šių materialinių vertybių apskaitą, naudojimą ir saugojimą, organizuoti jų remontą;

27.Organizuoti teikti metodinę ir praktinę pagalbą bei kontroliuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių civilinės saugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos tarnybų veiklą;

28.Organizuoti ir kontroliuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, higienos normų reikalavimų vykdymą, kaupti ir analizuoti statistinius duomenis ir informaciją apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikatos būklę, mirtingumą, autoagresijas;

29.Organizuoti pataisos inspekcijų veiklą, teikti joms metodinę ir praktinę pagalbą, Teisingumo ministerijos pavedimu rengti probacijos programas ir organizuoti jų įgyvendinimą;

30.Organizuoti ir kontroliuoti valstybės įmonių prie pataisos įstaigų veiklą, teikti metodinę ir praktinę pagalbą ieškant užsakovų, gaminamai produkcijai ir siūlomoms paslaugoms, atnaujinant gaminamos produkcijos asortimentą, diegiant naujas technologijas, rengti, derinti reikiamomis institucijomis ir per Teisingumo ministeriją teikti LR Vyriausybei teisės aktų, numatančių palankesnes sąlygas nuteistųjų gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.

Pataisos įstaigų rūšys ir šių įstaigų vidaus struktūra. Pataisos įstaigų teisinė padėtis

Pataisos įstaigos yra sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, šios sistemos elementai. Šių įstaigų veiklą reglamentuoja LR bausmių vykdymo kodeksas. Terminuoto laisvės atėmimo ir iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmes vykdo pataisos įstaigos-pataisos namai, kalėjimai. Pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai,nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos taip pat šioms pataisos įstaigų rūšims prilyginama ir laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, ligoninė. Pataisos įstaigos yra pavaldžios kalėjimų departamentui, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai asmenys. Pataisos įstaigų nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Pataisos įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja LR Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu. LR bausmių vykdymo įstatymų paskirtis- nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią įstatymo nuostatą turi įgyvendinti pataisos įstaigos. Pagrindinis pataisos įstaigos uždavinys sudarymas reikiamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos. Šį uždavinį pataisos įstaigos gali įvykdyti tik realizavus LR bausmių vykdymo kodekse numatytas nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemones, t.y.

1.Užtikrinus laisvės atėmimo bausmės režimą;2.Įtraukus nuteistuosius į darbą;3.Organizavus nuteistųjų socialinę reabilitaciją;4.Organizavus nuteistųjų bendrąjį lavinimą bei profesinį mokymą.Kiekviena pataisos įstaiga turi savo vidinę organizacinę struktūra, kuri susideda iš

įvairių tarnybų. Struktūros apimtis priklauso nuo to, kokias užduotis vykdo konkreti pataisos įstaiga. Kiekviena pataisos įstaiga privalo turėti šią tarnybą, kurių būtinumą lemia anksčiau minėtas uždavinys;

1.Apsaugos ir priežiūros;2.Gamybos organizavimo;3.Socialinės reabilitacijos;4. bendrojo lavinimo mokyklą5.Specialiąją profesinę mokykląPataisos įstaigos taip pat turi personalo, sveikatos priežiūros ir kt. Tarnybas.

Pataisos inspekcijosPataisos inspekcijos yra sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, šios sistemos

elementai. Pataisos inspekcijas steigia, reorganizuoja, likviduoja Teisingumo ministerija. 2000-

08-21 Teisingumo ministro įsakymu įsteigta 52 miestų ir rajonų pataisos inspekcijos. Įsteigtos pataisos inspekcijos neturėjo viešojo ir juridinio asmens teisių, o buvo tiesiogiai pavaldžios Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Jose buvo 97 pareiginiai etatai. Šių inspekcijų įskaitoje buvo apie 14 tūkstančių nuteistųjų bausmėmis nesusijusiomis su laisvės atėmimu ir asmenų lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų. 2000-09-01 įsigaliojo 2000-04-18 LR Tarnybos kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas, todėl pataisos darbų inspekcijos, kurios iki 2000-09-01 buvo miestų ir rajonų policijos komisariatų pavaldume, nuo šios datos perėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pavalduman ir tapo pataisos inspekcijoms. Teisingumo ministro įsakymu dėl darbo instrukcijos patvirtinimo, nustatė, kad Pataisos inspekcijos darbų instrukcija reglamentuoja Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos inspekcijų veiklą organizuojant bausmių nesusijusių su laisvės atėmimu vykdymą, asmenų įrašymo ir išbraukimo iš pataisos inspekcijų įskaitos, taip pat darbo su šiais asmenimis bei šių inspekcijų bendradarbiavimo su policija, kitomis valstybės institucijomis ir savivaldybėmis tvarką. Regionų pataisos inspekcijų direktorius į pareigas skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Pataisos inspekcijos vykdo šias kriminalines bausmes;

1. Teisės dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą;2. Viešųjų teisių atėmimą;

3. Laisvės apribojimą Vykdo baudžiamojo poveikio priemonę- nemokamus darbus;1. Kontroliuoja kaip vykdomi įpareigojimai, kurie teismo paskirti nuteistiesiems;2. Kurie lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų3. Kurie atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.

ANTSTOLISAntstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų

dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Vykdomieji dokumentai yra šie;1.Vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių

pagrindu;2.Teismo įsakymai3.Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinės teisių pažeidimų bylose tiek, kiek

jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;4.Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka

nustato įstatymai.Teismo pavedimu dokumentai perduodami ir įteikiami LR Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Antstolis fizinių ar juridinių asmenų prašymu įteikia dokumentus kitiems LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Dokumentų perdavimo tvarką įsakymu tvirtina teisingumo ministras. Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiant užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.Tarpininkavimu siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę, ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas.

Antstolis vykdo šias kriminalines bausmes;1.Priverstinai išieško baudą;2.Juridinio asmens veiklos apribojimą;Juridinio asmens likvidavimą.Antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka suteikia teisę teigti šias paslaugas;1. Saugoti turtą vykdymo procese;2 Konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus LR esantiems

fiziniams ir juridiniams asmenims;3.Teikti teisines konsultacijas išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą

santykiuose su trečiaisiais asmenimis;4.Aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;5.Tarpininkauti vykdant turtines prievoles.Už paslaugų teikimą naudojantis įstatymo suteikta teise antstolis dėl apmokėjimo

dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį.Antstolius skiria teisingumo ministras.Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka

kontroliuoja teismas. Antstolių darbą tikrina teisingumo ministerija. Antstoliai savo blankuose ir iškaboje naudoja Lietuvos valstybės herbą.

5 T E M A NUTEISTŲJŲ TEISINĖ PADĖTIS Nuteistųjų teisinės padėties samprata

Lietuvos Respublikos piliečiai naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis bei vykdo visas jiems nustatytas pareigas, o tai reiškia, kad niekam negalima atimti šios teisės.

Asmens teisių ir pareigų apimtis pasikeičia jeigu jis padaro nusikaltimą ir nuteisiamas kriminaline bausme. Tai reiškia, kad teismas valstybės vardu pasmerkia asmens nusikalstamą elgesį ir jį patį. Nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis netenka tam tikrų galimybių. Dėl nuteisimo kriminaline bausme per jos atlikimo laikotarpį keičiasi asmens teisinė padėtis. Tokie asmenys turi atitinkamą teisinę padėtį.

Priimta kalbėti apie 3 asmens teisinio statuso rūšis; 1. Bendras visų piliečių teisinis statusas;2. Kokios nors piliečių kategorijos specialus teisinis statusas;3. Piliečio individualus teisinis statusas.Nuteistųjų teisinė padėtis- ji skirstoma į nuteistųjų atliekančių skirtingas bausmes

statusą. Teisių apribojimų pobūdis priklauso nuo nuteistajam skirtos bausmės rūšies. Pvz. Laisvės atėmimas atima galimybę nuteistajam pasirinkti gyvenamąją vietą, darbo pobūdį, laisvai bendrauti su artimaisiais.

Nuteistųjų specialaus statuso išskirtiniu bruožu yra- šio statuso baziniu statusu yra bendras visų piliečių teisinis statusas, kadangi asmenys nuteisti už padarytas veikas nepraranda LR pilietybės.

LR pilietybės turėjimas nuteistiesiems padeda;1.Užtikrinti teisėtumą vykdant kriminalines bausmes. Matyti nuteistajame asmenyje

ne tik nusikaltėlį, bet ir pilietį, kuris turi tam tikras teises ir pareigas.2.Didinti bausmių auklėjamąjį potencialą, kuris iš esmės leidžia apeliuoti į nuteistųjų

pilietinius jausmus, tai stiprina bausmių auklėjamąją funkciją.3.Nuteistiesiems naudotis bendromis piliečiams suteikiamomis teisėmis bei nustato

bendras pareigas. Po nuteisimo ryšium su atsirandančiais apribojimais nuteistųjų padėtis tampa

blogesne palyginti su kitų asmenų padėtimi. LR bausmių vykdymo kodekso 10 str. nustato, kad bausmes atliekantys LR piliečiai turi visas LR piliečiams įstatymų nustatytas teises laisves ir pareigas.

Nuteistojo teisinė padėtis priklauso nuo;1. Bausmės tikslų; 2. Bausmės rūšies; 3.Nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.. Nuteistojo teisinė padėtis priklauso nuo bausmės tikslų. Kuo valstybė labiau

ekonomiškai ir teisiškai išsivysčiusi, tuo tobulesnė joje demokratija, tuo pilnesnė ir tobulesnė nuteistojo teisinė padėtis t.y. tuo daugiau jis turi teisių ir laisvių. Netobulai išsivysčiusioje valstybėje nuteistojo teisinė padėtis yra skurdesnė pareigų santykis yra žymiai didesnis negu teisių ir laisvių.. Nuteistojo teisinė padėtis priklauso ir nuo bausmės rūšies. Kuo bausmė griežtesnė, tuo labiau yra apribota nuteistojo teisinė padėtis. Nuteistojo teisinė padėtis priklauso ir nuo jo elgesio bausmės vykdymo metu.

Nuteistųjų teisės ir pareigos skirstomos į 4 grupes;1. Konstitucinės 2. Pilietinės; 3. Specialiosios.Konstitucinės teisės , laisvės ir pareigos yra bendros visiems LR gyventojams taip pat

ir asmenims atliekantiems kriminalines bausmes.Pilietinės teisės yra bendros LR piliečiams ir atliekantiems bausmes LR piliečiams.Nuteistųjų teisinė padėtis yra-tai konstitucinių, pilietinių nuteistiesiems bausmių

vykdymo įstatymų suteiktų bendrųjų ir specialiųjų teisių visuma, priklausanti nuo paskirtosios bausmės rūšies, jos tikslų ir nuteistojo elgesio bausmės vykdymo/ atlikimo/ metu.

Nuteistųjų, atliekančių kriminalines bausmes, teisinės padėties turinį sudaro nuteistųjų; 1. Teisės; 2. Teisėti interesai; 3. Pareigos.

Tai savarankiški nuteistojo teisinės padėties elementai.Nuteistųjų subjektyvi teisė- tai įstatymo įtvirtinta ir valstybės garantuojama

nuteistojo atitinkamo elgesio ir naudojimosi socialinėmis gėrybėmis galimybė, kuri užtikrinama teisinėmis pareigūnų ir institucijų, vykdančių kriminalines bausmes dalyvių pareigomis.

Teisėtų interesų turinį sudaro šie 3 elementai.1.Polinkis gauti įstatymo numatytą socialinę gėrybę kaip materialinę / pvz. Nuteistojo

noras gauti papildomų pašto ir perduodamų siuntinių nei priklauso jų gauti pagal įstatymą per 1 metus/ taip ir dvasinę/ pvz. gauti papildomų pasimatymų, telefoninių pokalbių/.

2.Daugumai nuteistųjų teisinių interesų būdinga tai, kad jų realizavimas yra susijęs su ir priklauso nuo nuteistųjų elgesio įvertinimo/ pvz. koks yra požiūris nuteistųjų į darbą, mokymąsi/ Todėl antruoju teisėtų interesų elementu yra tarpininkavimo prieš atitinkamus įstatymo įgaliotus subjektus galimybė dėl jų atitinkamų veiksmų, kad būtų įgyvendinti nuteistųjų teisėti interesai/ pvz. bausmę vykdančios institucijos teikimas apylinkės teismui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos/.

3.Nuteistųjų galimybė kreiptis į kompetentingas institucijas ir pareigūnus, kad būtų apginti nuteistųjų teisėti interesai.

Nuteistųjų teisėti interesai- tai teisės normose įtvirtintas nuteistųjų konkretaus veiksmo siekis pasinaudoti tomis ar kitomis gėrybėmis, kurios galimos tik po bausmių vykdymo institucijos administracijos ar teismo atitinkamo nuteistųjų elgesio įvertinimo.

Nuteistųjų teisinės pareigos- tai įpareigojančiose ir draudžiamosiose teisės normose įtvirtinta nuteistojo būtino elgesio bausmės atlikimo metu riba, užtikrinanti kriminalinės bausmės tikslų įgyvendinimą

Nuteistųjų teisinių pareigų esmė išreikšta jų turinyje ir struktūroje, kuri susideda iš 2 elementų.

1.Būtinumo nuteistiesiems atlikti tam tikrus veiksmus/pvz. asmens, nuteisto bauda, pareiga įstatymo nustatytu laiku sumokėti baudą/.

2.Būtinumo sulaikyti nuteistuosius nuo įstatymo numatytų veiksmų/ pvz. nuteistiesiems draudžiama laisvės atėmimo vietose turėti su savimi pinigų, vartoti alkoholinius gėrimus/.

Paleidimas asmens iš laisvės atėmimo vietų nutraukia teisinius santykius, susijusius su bausmės vykdymu, panaikina ypatingą nuteistojo teisinį statusą.

Bendrosios nuteistųjų teisės, laisvės ir pareigos

Bendrosios nuteistųjų teisės skiriasi nuo specialiųjų tuo, kad bendrąsias teises turi visi nuteistieji nepriklausomai kokia bausmės rūšimi jie nuteisti, kokie jos tikslai ir koks nuteistojo elgesys bausmės vykdymo / atlikimo metu.

Nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka gali pasinaudoti šiomis bendrosiomis teisėmis;1.Gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei

pareigas. Šią informacija bausmių vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, kurią nuteistasis supranta;

2. Kreiptis su pasiūlymais ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ir įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją taip pat į kitas įmones;

3.Gauti medicininę pagalbą;4.Gauti teisinę pagalbą;Nuteistųjų, nepriklausomai kokios bausmės rūšimi jie nuteisti, bendrosiomis teisėmis

taip pat galima priskirti nuteistųjų teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje

Nuteistųjų bendrosiomis laisvėmis galima priskirti;1. LR bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą nuteistųjų tikėjimo ir sąžinės laisvę;2. LR Konstitucijoje įtvirtiną žodžio laisvę.

Bendrosios nuteistųjų pareigos nuo specialiųjų nuteistųjų pareigų skiriasi tuo,kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato LR bausmių vykdymo kodekso skyriai, reglamentuojantys atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.

Bausmių vykdymo kodekso 12 str. įtvirtina šias bendrąsias nuteistųjų pareigas nepriklausomai kokia bausme jie nuteisti;

1.Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių;

2. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

NUTEISTŲJŲ TEISINĖS PADĖTIES ŠVELNINIMAS ARBA GRIEŽTINIMAS

Naujame baudžiamajame kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių/ pvz. dėvėti nuosavus drabužius ir pan./ ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisiniai padėčiai pagal principą: geras elgesys- daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys- mažiau lengvatų.

Nuteistojo teisinė padėtis bausmės atlikimo metu, priklausomai nuo jo elgesio gali būti švelninama arba griežtinama.Pvz. Jeigu nuteistasis vengia sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas vadovaudamasis BK 47 str. antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuteistieji kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu viešųjų darbų baudą gali pakeisti areštu arba bauda.

Vykdant / atliekant/laisvės atėmimo baudą nuteistojo teisinė padėtis gali keistis;1. Toje pačioje pataisos įstaigoje;2. Perkeliant nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą.Nuteistojo teisinė padėtis toje pačioje pataisos įstaigoje priklausomai nuo jo

elgesio, požiūrio į darbą keičiama pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pvz. už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą reabilitacijos programose ir kt., atlikusiems ne mažiau kaip 1 m., o nepilnamečiams atlikus ne mažiau kaip 6 mėnesius paskirtos bausmės, gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės; perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir perkėlimas iš drausmės grupės į paprastąją grupę. Bausmių vykdymo kodekse taip pat nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda- kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki 15 parų.

Nuteistojo teisinė padėtis perkeliant jį į kaitą pataisos įstaigą keičiama apylinkės teismo nutartimi. Pvz. kalėjimuose pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistojo teisinė padėtis perkeliant nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą keičiama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos teikimu. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad nuteistieji nuo 18 iki 21 metų sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus atlikti bausmę paprastoje grupėje.

Kai nuteistojo teisinė padėtis keičiasi ne dėl jo elgesio, bausmės vykdymo/atlikimo / metu bet dėl kitų priežasčių pvz. dėl nuteistojo materialinės padėties. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudai, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Nuteistojo teisinė padėtis gali keistis priklausomai nuo jo fiziologinės būklės. Pvz. bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad nėščiomis moterims ir turinčių vaikų iki trijų metų motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui

sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos namų direktoriaus nutarimu. Dėl šios priežasties keičiasi jų teisinė padėtis, gali turėti grynųjų pinigų, paskambinti telefonu , turėti neribotą kiekį pasimatymų.

Nuteistųjų užsieniečių teisinės padėties ypatybėsPagal bausmių vykdymo kodeksą bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį

nustato LR įstatymai. Šie įstatymai reglamentuoja šių asmenų teises ir pareigas.Užsieniečiai- tai asmenys kurie turi kitų valstybių pilietybę, kurie nuolat ar laikinai

būna LR teritorijoje. Asmenys be pilietybės- tai asmenys praradę kitų valstybių pilietybę, kurie nuolat ar

laikinai būna Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai ir asmenys be pilietybės bausmės atlikimo metu nėra beteisiai. LR konstitucija ir kiti įstatymai jiems garantuoja gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo apsaugą, nuosavybės ir būsto neliečiamumą ir kt. Bausmes atliekantys užsieniečiai turi teisę per LR Užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis., bei tarptautinėmis organizacijomis. Tarptautinių sutarčių numatytais atvejais kai užsieniečiai būna nuteisti laisvės atėmimo bausme jie užsieniečiai gali būti perduoti bausmės atlikti į kitą valstybę.

SPECIALIOJI DALISBausmių nesusijusių su laisvės atėmimu vykdymas

6 T e m a

Nuteistųjų turtinių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos

Baudos vykdymo būdaiLR BK 42 str.1d. yra įteisinta kriminalinė bausmė-bauda. Bauda yra kriminalinė

bausmė kuri skiriama asmeniui už padarytą nusikaltimą. Vykdant šią bausmę nuteistajam netaikomos pataisos priemonių poveikis. Kriminalinė bausmė bauda neapriboja nuteistojo laisvės. Jis gali savo nuožiūra pasirinkti gyvenamąją vietą, darbą. Bauda skiriama skaičiuojant minimaliais gyvenimo lygiais. Minimali bauda yra 1 MGL. Bauda nustatoma; 1. Už baudžiamąjį nusižengimą- iki 50 MGL; 2. Už nesunkų nusikaltimą- iki 100 MGL; 3. Už apysunkį nusikaltimą- iki 200 MGL; 4. Už sunkų nusikaltimą- iki 300 MGL; 5. Už neatsargų nusikaltimą- iki 75 MGL; BK įvesto 1961 m. bauda buvo galima nuteisti tik fizinius asmenis, juridinių asmenų nuteis9imas bauda nebuvo numatytas.

Vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodeksu baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Teismas paskelbęs nuosprendį išaiškina nuteistajam arba juridiniam organui ar jo atstovui, kad jis turi baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas sumokėti baudai gali nustatyti ir kitą laikotarpį. Teismas privalo paimti iš nuteistojo parašą, kad jeigu iki nustatyto laiko nebus sumokėta bauda ji bus išieškota priverstinai. Nuteistasis sumokėjęs baudą kvitą turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinei. Jeigu nuteistasis per jam skirtą laiką nesumokėjo visos baudos, kita baudos dalis, išdavus vykdomąjį raštą vykdoma

priverstinai. Bauda turi būti išieškota į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja mokesčių inspekcija. Antstolis pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą neįteikęs raginimo iš karto taiko

priverstinio poveikio priemones.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudos sumokėjimui, antstolis rašo teismui teikimą ir

bauda gali būti pakeista į viešuosius darbus.

Pagal LR CPK turi būti vykdomi antstolio reikalavimai, pateikti informaciją kokia yra skolininko turtinė padėtis, susipažinti su sprendimo vykdymui būtinais dokumentais. Antstolio reikalavimai turi būti įvykdomi per jo nustatytą laiką. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.

Vykdant priverstinį baudos išieškojimą vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kurie išduoti teismo nuosprendžių, sprendimų, nutarčių, nutarimų pagrindu. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo aptarnaujamoje teritorijoje. Pradėjus vykdymo veiksmus antstolis vykdymą gali tęsti ir kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Antstolis šiuo atveju turi surašyti motyvuotą patvarkymą, šį patvarkymą rezoliucija turi patvirtinti apylinkės teismo teisėjas, kurio teritorijoje teritorijoje yra vykdantis sprendimą antstolis. Jeigu yra realus pavojus, kad gali būti turtas paslėptas antstolis vykdyti veiksmus kitoje teritorijoje gali ir be teisėjo leidimo. Gali areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Tokiu atveju kitą dieną raštu apie tai turi pranešti teisėjui.

Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys surašo raštu ir pateikia antstoliui. Gavus taikos sutartį antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir ne vėliau kaip per tris dienas sutartį perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Jeigu šalys nemoka lietuvių kalbos antstolis privalo kviesti vertėją, kuris privalo dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Vykdymo procese gali dalyvauti išieškotojų ar skolininkų advokatai, jų atstovai, kurie turi įgaliojimus.

Atliekant vykdymo veiksmus antstolis gali kviestis kviestinį. Ne daugiau kai po vieną kviestinį taip pat turi teisę pasikviesti skolininkas ir išieškotojas.. Kviestinis yra būtinas kaip į skolininko būsta patenkama jam ar jo šeimos nariams nedalyvaujant. Šiuo atveju antstolis turi kviesti ne mažiau kaip du kviestinius. Kviestiniai tusi būti nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi. Asmuo, kuris antstolio yra pakviestas kviestiniu be svarbių priežasčių atsisakyti dalyvauti negali. Už atsisakymo dalyvauti be svarbių priežasčių vykdymo procese, asmuo gali būti nubaustas bauda iki 200 litų.

Kai skolininko nežinoma gyvenamoji vieta išieškotojas turi teisę prašyti teismo, kad būtų paskirtas kuratorius. Tokį prašymą teismas privalo išspręsti per 5 dienas. Kuratorium asmuo gali būti paskirtas tik jam sutikus. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias teises kaip ir skolininkas išskyrus turėti atstovą. Kuratorius turi teisę gauti atlyginimą. Jam atlyginimas mokamas iš lėšų gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto. Skolininko turtas gali būti parduotas iš varžytinių.

Dėl vykdymo išlaidų antstolis išsiunčia skolininkui raštišką siūlymą, nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per tam tikrą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis gavus gyvenamoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimą turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis atsisakoma įleisti į gyvenamąsias ar kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūnus, bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamasis arba kitas patalpas.

Vykdant sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti jo paiešką per policiją.

Priverstinis baudos išieškojimas1.išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto;2.Išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;3.Uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą arba vykdyti

skolininkui kitas prievoles;4. Dokumentų patvirtinančių skolininko teises paėmimas;5.Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir kitų jo pajamų;6.Teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas

išieškotojui;

7. Skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;

8.Skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;9. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;10.Kitos įstatymų numatytos priemonės.Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu

išieškotojas nurodo iš kokio turto ar skolininko pajamų išieškoti pirmiausiai, šis nurodymas antstoliui yra privalomas.

Į turtą negalima nukreipti išieškojimo, jeigu skolininkas nurodo išieškomą pinigų sumą, iš kurios galima daryti išieškojimus 6 mėnesių laikotarpyje.

Turtas į kurį gali būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas

Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto kuriame jis gyvena galima tik tuo atveju jeigu išieškoma suma viršija 3000 litų.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų , išieškojimas negali būti nukreiptas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas i visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, maisto produktus, pinigų sumą neviršijančią 1 MGL, asmeninius nebrangius darbo įrankius,reikalingus skolininko profesiniam darbui. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą. Vykdant išieškojimą iš asmenų, kurių pagrindinis verslas žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, sėklą, reikalingai eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra vieną telyčią.

Vykdant išieškojimą iš biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.

Teismo antstolio veiksmai vykdant priverstinį baudos išieškojimą.

Antstolis savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti,ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais;1.Skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį

asmenį, kuris yra skolininkas, ar išieškotojas2. Skolininkui netekus veiksnumo;3. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju

vykdomieji dokumentai persiunčiami bankroto bylą iškėlusiam teismui.4. Kai fiziniam ar juridiniam asmeniui apribojamos nuosavybės teisės, ar areštuojamas

turtas jeigu jis areštuojamas BK nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus.

5. Kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo,jeigu išieškoma iš įkeisto turto;6. gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;7. Kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti.Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti

vykdymo veiksmus šiais atvejais;1.Kai raštu prašo išieškotojas; 2. Kai skolininkas gydosi ligoninėje; 3. Skolininkui

sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška- gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 4.Kai paskelbta skolininko paieška; 5. Teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

Vykdomos bylos nutraukiamos šiais atvejais;Jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2. Jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė

taikos sutartį; 3. Jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba

pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėju; 4. Jeigu išieškojimui pasibaigė senaties terminas;5. Jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindu; 6. Reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį jeigu negalimas teisių ar pareigų perėmimas; 7. jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8. Jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį; 9. Jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

Vykdomąją bylą antstolis nutraukia savo patvarkymu. Išskyrus tą atvejį kai sudaroma taikos sutartis. Tada antstolio patvarkymą tvirtina teisėjas savo rezoliucija.

Vykdomoji byla laikoma baigta;1.Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2. Nutraukus vykdomąją bylą; 3.

Persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui.; 4. Vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą ir kt.; 5. persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymasKriminalinė bausmė juridinio asmens veiklos apribojimas ir juridinio asmens

likvidavimas. Tokios bausmės skiriamos asmeniui kuris padarė nusikalstamą veiką. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė. Teismas priėmęs nuosprendį apriboti juridinio asmens veiklą arba jį likviduoti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia antstoliui ir praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. Antstolis per 7 dienas išsiunčia raginimą vykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma kokio juridinio asmens veikla turi būti nutraukta, arba koks juridinio asmens padalinys turi būti uždarytas. Nustatomas terminas per kokį laikotarpį turi būti tai padaryta.. Juridinis asmuo atlikęs nurodytus veiksmus apie tai praneša antstoliui. Antstolis patikrinus padarytus veiksmus turi surašyti nuosprendžio vykdymo aktą . Jeigu juridinis asmuo per nustatytą laiką negali įvykdyti raginime nurodytų veiksmų, jo prašymu antstolis gali terminą pratęsti. Jeigu antstolis atsisako pratęsti terminą, jo patvarkymas gali būti apskųstas teismui. Jeigu juridinis asmuo per nustatytą laiką neįvykdė raginime nurodytų veiksmų antstolis atlieka nuosprendžiui vykdyti būtinus veiksmus.Taip pat antstolis per nustatytą laikotarpį kontroliuoja kaip juridinis asmuo vykdo nustatytą veiklos apribojimą.

Juridinio asmens likvidavimo bausmės vykdymasAntstolis per 7 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio gavimo dienos išsiunčia

juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius. Taip pat atlikti kitas likvidavimo procedūras ir juridinį asmenį išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Taip pat raginime nurodomas terminas per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas likvidavimo vykdymo planas. Jeigu per nustatytą terminą nepaskiriamas likvidatorius antstolis per 10 darbo dienų patvarkymu skiriamas antstolis arba kitas asmuo, kuris atitinka likvidatoriui keliamus reikalavimus. Apie juridinio asmens likvidavimą likvidatorius paskelbia viešai. Juridinio asmens organo arba likvidatoriaus prašymu antstolis savo patvarkymu terminą gali pratęsti.

Vykdant juridinio asmens veiklos apribojimo arba juridinio asmens likvidavimo bausmes, antstolis turi specialiąsias teises;

1. paskirti arba pakeisti už juridinio asmens apribojimo vykdymą atsakingą asmenį;2. Paskirti arba pakeisti juridinio asmens likvidatorių.3. Gauti iš atsakingo asmens ir likvidatoriaus atliktų veiksmų rašytinę ataskaitą;4.Įpareigoti juridinį asmenį per antstolio nustatytą terminą parengti ir pateikti

preliminarų juridinio asmens apribojimo arba likvidavimo vykdymo planą.5. Tikrinti kaip vykdoma juridinio asmens likvidavimo arba veiklos apribojimo

bausmė.Po juridinio asmens veiklos apribojimo ar jos likvidavimo bausmės įvykdymo

antstolis praneša teismui priėmusiam nuosprendį.

8 T E M A

NUTEISTŲJŲ ASMENŲ TEISIŲ APRIBOJIMO BAUSMIŲ

TVARKA IR SĄLYGOS Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos

Yra įteisinta taip pat kriminalinė bausmė teisė atimti dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą.

Tokia bausmė skiriama kai kaltininkas padaro nusikaltimą darbinės ar profesinės veiklos srityje, arba kaip teismas padaro išvadą kad nuteistajam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Tokia teisė gali būti atimama nuo 1 iki 5 metų. Laiką nustato teismas skirdamas bausmę. Jeigu teisė atimta dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla skiriama kartu su laisvės atėmimu arba areštu ji taikoma visą laisvės atėmimo arba arešto laiką. Teismas paskelbęs nuosprendį tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės atlikimo tvarką sąlygas, jo teises ir pareigas. Jeigu skirta teisė atimti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla teismas įsiteisėjusį nuosprendžio nuorašą išsiunčia nuteistojo darbovietei ir šias bausmes vykdančiai institucijai. Jeigu atimta teisė užsiimti tam tikra veikla nuosprendžio nuorašas išsiunčiamas taip pat institucijai kuri išduoda tokiai veiklai leidimus. Teismas privalo įsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti per 3 darbo dienas pataisos inspekcijai, o jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pridedamas apeliacinio teismo nutarties nuorašas.

Pataisos inspekcija gavus iš teismo nuosprendį vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną praneša nuosprendį pasiuntusiam vykdyti teismui.

Teismas įsiteisėjusį nuosprendį kuriuo atimta teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, jeigu skirta laisvės atėmimo ar arešto bausmė išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. Kai nuteistasis atlieka bausmę arba paleidžiamas anksčiau termino iš laisvės atėmimo vietos pataisos įstaigos arba areštinės administracija nuosprendžio nuorašą išsiunčia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

Laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems paskirta teisė eiti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla pataisos įstaigos ar areštinės administracija neturi teisės leisti dirbti darbą arba užsiimti veikla taip pat eiti skiriamas ar renkamas pareigas.

Nuteistojo darbdavys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos. Socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal nuosprendį įrašo kokiu pagrindu jis atleistas. Institucija kuri išduoda leidimą užsiimti tam tikra veikla gavus teismo nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas apie tai pranešama nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą privalo;

1.Sužinojus , bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo, kad nuteistasis įsidarbino, arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo darbdaviui apie įsiteisėjusį nuosprendį.

2. vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nustatytų draudimų.3.Ne rečiau kaip vieną kartą į pusė metų patikrinti kaip nuteistojo darbdavys vykdo

nustatytas pareigas.Jeigu asmuo nuteistas bauda, laisvės apribojimo bausme, arba jeigu laisvės atėmimo ar

arešto bausmės vykdymas atidėtas, bausmė teisės atėmimo dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veika vykdoma po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Jeigu nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės pakeičiant švelnesne bausme arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, bausmė teisės atėmimo dirbti vykdoma nuo bausmės pakeitimo švelnesne dienos.

Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas sustabdomas jeigu bausmės vykdymą teismas buvo atidėjęs, o vėliau panaikino , jeigu paskirta bauda arba viešieji darbai keičiami areštu, teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla vykdoma tada kai nuteistasis atliko laisvės arba arešto bausmę.

Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygosBK yra įteisinta kriminalinė bausmė viešųjų teisių atėmimas. Viešųjų teisių atėmimas

yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Šią bausmę teismas skiria kaip nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Teismas skirdamas bausmę viešųjų teisių atėmimą nurodo kokia teisė atimama. Viešosios teisės gali būti atimamos nuo 1 iki 5 metų. Apie viešųjų teisių nuteistajam atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbiama dienraštyje arba Interneto tinklapyje. Teismas tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo išaiškina nuteistajam viešųjų teisių atėmimo bausmės turinį ir terminą. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmę vykdančiai institucijai.

Teismas paskyręs viešųjų teisių atėmimo bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu nuosprendžio nuorašą pirmiausiai išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. Kai nuteistasis atlieka bausmę tada nuosprendžio nuorašą pataisos įstaigos ar areštinės administracija išsiunčia viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

Laisvės atėmimo bausmę ar areštą atliekantiems asmenims, kuriems paskirta viešųjų teisių atėmimo bausmė pataisos įstaiga ar areštinės administracija neturi teisės leisti eiti skiriamas ar renkamas pareigas, kurios uždraustos teismo nuosprendžiu.

Nuteistojo darbdavys gavęs nuosprendžio nuorašą ne vėliau kaip kitą dieną nutraukia su nuteistuoju darbo sutartį arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis eina pareigas kurios uždraustos teismo nuosprendžiu. Nuteistojo socialinio draudimo pažymėjime tiksliai pagal nuosprendį kokiu pagrindu ir kokiam laikui ir kokį darbą ar pareigas jam uždrausta dirbti arba eiti. Atlikusiam viešųjų teisių atėmimo bausmę arba nuo šios bausmės atleistam asmeniui ne vėliau kaip per 7 dienas išduodamas socialinio draudimo pažymėjimo dublikatas be įrašo apie bausmę.

Viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą privalo;

1.Sužinojus, kad nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje ne vėliau kaip per dvi darbo dienas privalo pranešti nuteistojo darbdaviui apie įsiteisėjusį nuosprendį.

2. vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nustatytų draudimų.3.Ne rečiau kaip vieną kartą į pusė metų patikrinti kaip nuteistojo darbdavys vykdo

nustatytas pareigas.Viešųjų teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo

dienos nepaisant to, ar ji paskirta kartu su kita bausme. Vengiantys atlikti viešųjų teisių atėmimo bausmę nuteistieji, taip pat pareigūnai kalti dėl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis, atsako pagal LR įstatymus.

Viešųjų darbų vykdymo tvarka ir sąlygosLR baudžiamajame kodekse yra įteisinta kriminalinė bausmė- viešieji darbai.Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju , jeigu nuteistasis sutinka. Viešieji darbai

skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Nuteistas asmuo atlikti viešuosius darbus įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 val.per mėnesį . Viešųjų darbų atlikimo laiką bei darbo valandų skaičių nustato teismas.Tačiau laikas negali būti ilgesnis nei 480 val. kai bausmė skiriama už nusikaltimą ir iki 240 val. kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

Paskelbęs nuosprendį teismas iškarto išaiškina nuteistajam viešųjų darbų atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas.

Įsiteisėjusį nuosprendį teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos gražinimo iš apeliacinės instancijos teismo išsiunčia bausmės vykdymo institucijai. Jeigu apeliacine tvarka buvo nuosprendis pakeistas pridedama ir apeliacinio teismo nutarties nuorašas.

Nuosprendį gavusi bausmės vykdymo institucija ne vėlai kaip kitą darbo dieną apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui. Viešųjų darbų bausmė pradedama vykdyti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos nuosprendį vykdančioje institucijoje. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija arba apskrities viršininko administracija. Darbas parenkamas kiek tai įmanoma pagal nuteistojo specialybę. Bausmė vykdoma tik su rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jeigu nuteistasis atsisako atlikti viešuosius darbus bausmę vykdanti institucija kreipiasi su teikimu į nuosprendį priėmusį teismą, kad būtų viešieji darbai pakeisti kita bausme. Nuteistasis kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė privalo per teismo laiką neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Įmonė, įstaiga kurioje nuteistasis atlieka viešųjų darbų bausmę turi užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingose darbo sąlygose. Jeigu nuteistasis dėl ligos neišdirbo teismo paskirtų jam dirbti valandų, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką Į šią bausmę įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo, kardomosios priemonės suėmimo, arešto laikas jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas, byla nutraukta ikiteisminio tyrimo ir kt. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetencija

Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė įskaitą, kontroliuoja kaip nuteistasis atlieka bausmę, kontroliuoja ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų. Kai nuteistasis kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė tampa 1 arba 2 gr. invalidu arba sulaukia pensinio amžiaus , moteris išeina neštumo ir gimdymo atostogų bausmės vykdymo institucijos teikimu teismas vietoj viešųjų darbų gali paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Darbdavių pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigosDarbdavys pas kurį atliekama viešųjų darbų bausmė privalo;1.Kontroliuoti nuteistųjų elgesį darbo metu; 2. Pranešti bausmę vykdančiai institucijai

apie nuosprendžio gavimą, apie nuteistųjų vengimą atlikti bausmę, apie jų susirgimus, susižalojimus ir mirtį; 3.Aprūpinti nuteistuosius reikalingais įrankiais ir specialiais drabužiais;4. Tvarkyti nuteistųjų darbo laiko apskaitą ir šiuos duomenis kartą per mėnesį pateikti viešųjų darbų bausmę vykdančiai institucijai; 5. Laikytis kitų LR bausmių vykdymo kodekse nustatytų pareigų.

Viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos Paskatinimo priemonės ir nuobaudos.Už gerą elgesį nuteistiesiems viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos pareigūnai

gali skirti paskatinimo priemonę – padėką. Už vengimą atlikti viešuosius darbus gali paskirti nuobaudą- įspėjimą. Nuteistasis paskirtą nuobaudą gali per 5 dienas apskųsti aukštesniam pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą panaikina jeigu ji paskirta nuteistajam kuris nepadarė nusižengimo arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus. Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus bausmę vykdanti institucija jį įspėja. Jeigu asmuo po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą gali pakeisti į baudą arba areštą.

BAUSMIŲ, KURIOMIS APRIBOJAMA NUTEISTŲJŲ LAISVĖ, VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

9 T E M A

Laisvės apribojimo ir arešto bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos

Laisvės apribojimas- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai nauja kriminalinė bausmė nustatyta naujame BK patvirtintam 2000-09-26 įstatymu. Nors laisvės apribojimo bausmė įeina į LR bausmių vykdymo kodekse numatytų bausmių kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, areštas, terminuotas laisvės atėmimas grupę, tačiau ji skiriasi tuo, kad jos esme nėra nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės. Laisvės apribojimo bausmė taip pat turi pasiekti tikslus, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujus nusikaltimus ir kt. Laisvės apribojimo bausmė leidžia diferencijuoti nuteistųjų atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Teismas skirdamas bausmę turi galimybę iš visų kriminalinių bausmių sąrašo pasirinkti tokią bausmę, kuri labiausiai atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei teisiamojo asmenybę. Laisvės apribojimo bausmė yra alternatyva bausmei kaip terminuotas laisvės atėmimas. Ši bausmė mažina terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistiesiems atvejus, ypač asmenims kurie padarė nesunkias nusikalstamas veikas, kurios neturi didelio pavojingumo visuomenei. Laisvės apribojimas įstatymo numatytais atvejais veikia kaip baudžiamoji teisinė priemonė stimuliuojanti nuteistojo elgesį. Ši bausmė gali būti skiriama nuteistajam neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne bausme. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo; 1. Be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2. Vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3. Nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Asmeniui kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus.

Teismas gali uždrausti; 1.Lankytis tam tikrose vietose; 2. Bendrauti su tam tikrais asmenims ar asmenų grupėmis; 3. Turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.

Teismas gali įpareigoti; 1.Tam tikru laiku būti namuose; 2. Atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; 3. Pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 4.gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ir venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 5. Neatlygintinai išdirbti iki 200 val. per teismo nustatytą , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingiems asmenims. Paskyrus šią bausmę asmenys neizoliuojami nuo visuomenės. Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija

Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcija. Policija kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Teismas paskyręs laisvės apribojimo bausmę įsiteisėjusį nuosprendį išsiunčia pataisos inspekcijai. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo nuosprendžio gavimo pataisos inspekcijoje gavimo dienos. Nevėliau kaip per 5 darbo dienas išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka. Nuteistasis kviečiamas privalo atvykti į pataisos inspekciją. Jei nuteistasis šios pareigos nevykdo jam gali būti skiriamos nuobaudos.

Nuteistasis kuriam paskirtas laisvės apribojimas bausmės atlikimo metu privalo laikytis nustatytų draudimų ir vykdyti įpareigojimus. Kartą per 3 mėnesius atsiskaityti dėl draudimų ir duotų įpareigojimų pataisos inspekcijai. Pataisos inspekcijos pareigūnai privalo lankytis tokių nuteistųjų gyvenamojoje vietoje ir tikrinti kaip jis laikosi nustatytų draudimų ir duotų įpareigojimų taip pat nuteistajam teigti socialinę paramą. Policijos pareigūnai turi teisę lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti kaip jis laikosi draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus.

Nuteistasis privalo ne mažiau kaip prieš 7 dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui, o teismas privalo pranešti pataisos inspekcijai.

Pataisos inspekcija atlieka šias funkcijas;1.tvarko personalinę nuteistųjų įskaitą; 2. Kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus. 3. Skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; 4. Vykdo kitas Bausmių vykdymo kodekse numatytas pareigas.

Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems Skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos

Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą pataisos inspekcijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias paskatinimo priemones;

1.Padėka; 2. Prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą.Už vengimą atlikti apribojimo bausmę pataisos inspekcijos pareigūnai nuteistiesiems

gali skirti šias nuobaudas;1. Įspėjimą; 2. Griežtą papeikimą. Vengiantiems atlikti nuteistiesiems laisvės apribojimo bausmę apylinkės teismas pataisos inspekcijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu. Arešto bausmės tvarka ir sąlygos

Areštas tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama už nusikaltimą ar baudžiamą nusižengimą padariusiam asmeniui. Tai nauja kriminalinė bausmė nustatyta naujame BK patvirtintame 2000-09-26. Areštas yra viena iš laisvės atėmimo rūšių, jos esmė kaip ir terminuoto laisvės atėmimo yra fizinis nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės. Arešto bausmė yra būtina, kadangi ji padeda sumažinti terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejus pereinant prie trumpalaikio laisvės atėmimo. Šios bausmės nustatymas padeda išspresti pataisos namų nuteistaisiais perpildymo sistemą. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto laikas skaičiuojamas paromis. U nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų, o už baudžiamąjį nusižengimą- nuo 10 iki 45 parų. Jeigu skiriama areštas iki 45 parų teismas gali nustatyti jį atlikti poilsio dienomis. Jeigu nuteistasis pažeidžia tvarką teismas gali pakeisti atlikti areštą įprastine arešto atlikimo tvarka. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir asmenims auginantiems vaikus iki 3 metų. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto.

Nuteistųjų kuriems paskirtas areštas, pataisos priemonės Arešto taikymas už nesunkias nusikalstamas veikas turi užtikrinti , kad būtų pasiekta

specialiosios ir bendrosios prevencijos tikslai. Areštu galima laikyti baudžiamąja profilaktine priemone, kuria siekiama paveikti nuteistuosius už nesunkias nusikalstamas veikas. Šis tikslas gali būti pasiektas ne tik taikant pataiso poveikio priemones, bet ir valstybės prievartą, apsieinant be privalomo nuteistųjų darbo,bendrojo lavinimo , nes ji pati savaime gali padaryti teigiamą poveikį nuteistiesiems areštu. Atliekant arešto bausmę negali būti taikomas atleidimas nuo bausmės prieš terminą, arba neatliktos arešto dalies pakeitimas švelnesne bausme. Arešto bausmę vykdo areštinė. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį į kitą areštinę galima tik išimtinais atvejais.

Į areštines atlikti bausmės priimami;1. Iš kardomojo kalinimo vietų- nuteistieji, kuriems nuosprendis, kuriuo paskirtas

areštas, įsiteisėjo kardomosios priemonės-suėmimo kardomojo kalinimo vietoje metu.2. Nuteistieji, kurie po nuosprendžio, kuriuo buvo paskirtas areštas, įsiteisėjimo buvo

suimti.3. Nuteistieji kurie po nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas nustatant atlikti jį poilsio

dienomis, įsiteisėjimo susitarė dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų.Areštinėje vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuotai

vieni nuo kitų. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų turi būti ir asmenys jau kartą atlikę arešto arba laisvės atėmimo bausmę, buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros

institucijų pareigūnai. Nuteistųjų areštu pataisos priemonės yra arešto bausmės atlikimo režimas bei socialinė reabilitacija.

Režimas tai arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai režimo reikalavimai yra šie- būtina nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai vykdytų savo s pareigas. Nuteistųjų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuota jų elgesys visą parą ir nustatytas nuteistųjų poilsio laisvalaikis pasivaikščiojimo ir socialinės reabilitacijos laikas. Areštą atliekantys asmenys laikomi užrakintose kamerose.

Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos.Areštą atliekantys asmenys turi teisę;1.Vieną trumpalaikį iki 4 valandų pasimatymą per 30 parų su sutuoktiniu,

sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ar kitais asmenims;2. per 30 parų gauti vieną pašto siuntą, taip pat gauti smulkių paketų su spauda.3. Kasdien gauti ne trumpesnį kaip vienos valandos, o 1 ir 2 grupės invalidai,

nepilnamečiai ir ligoniai – ne trumpesnį kaip 2 valandų pasivaikščiojimą.4. Leidus areštinės direktoriui, išvykti į namus dėl itin svarbių šeimyninių aplinkybių.Areštą atliekantis nuteistasis gali dirbti, jei areštinės administracija pasiūlo darbą ir

nuteistasis sutinka. Areštinės administracija turi teise areštą atliekantį asmenį įtraukti į darbą už jį nemokėdami tik areštinės ir gretimų teritorijų tvarkymo.

Areštą atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja areštinės administracija.

Pagrindinės socialinės reabilitacijos formos yra;1.Individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais dirbamas atsižvelgiant į areštą

atliekančių asmenų asmenybę, lytį, išsilavinimą ir kita taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

2. Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai;3.Pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas4. paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Kiekvienoje areštinėje veikia psichologinė tarnyba , kuri atlieka šias funkcijas;1.Tiria areštą atliekančius nuteistuosius ir pateikia rekomendacijas areštinės

administracijai dėl socialinės reabilitacijos krypčių;2.Konsultuoja areštinės administraciją darbo su nuteistaisiais klausimais.3. Atlieka individualų ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją.Poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumaiArešto bausmę nuteistasis gali atlikti savo poilsio, švenčių dienomis ir savo atostogų

metu. Po nuosprendžio kuriuo paskirta arešto bausmė poilsio dienomis nuteistasis per 7 dienas privalo susitarti su kalėjimų departamentu. Apie susitarimo sąlygas departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė administracijai bei prokurorui. Ginčą dėl bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas nuteistojo prašymu arba kalėjimų departamento teikimu.

Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimoPriemonės ir nuobaudos.`Už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti

skiriamos šios paskatinimo priemonės;1.Padėka; 2. galiojančios nuobaudos panaikinimas; 3.Pasivaikščiojimo laiko

pailginimas viena valanda.Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems

gali būti skiriamos šios nuobaudos;

1. Įspėjimas; 2. Griežtas papeikimas; 3. Pasivaikščiojimo laiko prailginimo panaikinimas; 4. Uždarymas į karcerį iki 10 parų, o nepilnamečiams- iki 5 parų; 5. Poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka.

10 T E M ALAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO TVARKAIR SĄLYGOS

Laisvės atėmimo bausmės sąvoka turinys ir elementai.Terminuotas laisvės atėmimas- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama

nusikaltimą padariusiems asmenims. Tai nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas tam tikram laikotarpiui specialiojoje įstaigoje , remiantis teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Terminuota laisvės atėmimo bausmė tai valstybės prievartos priemonė. Ši bausmė skiriama už pavojingus nusikaltimus.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskirtis yra;1.Sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2. Nubausti nusikalstamą veiką

padariusį asmenį;3. Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4. Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5. Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinis asmens izoliavimas, o turinį- tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės turinį apibūdina kokybinis ir kiekybinis elementai. Kiekybinį šios bausmės turinį baudžiamasis įstatymas atskleidžia išsamiai. Terminuotas laisvės atėmimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Jeigu skiriama bausmė kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki 25 metų laisvės atėmimas. Nepilnamečiui terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmė skaičiuojama metais, mėnesiais, dienoms. Teismas skiriamas bausmę, jeigu jam buvos kardomasis kalinimas suėmimas, privalo jį įskaityti į paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo parai. Ši bausmė vykdoma pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose . Kokios rūšies nuteistasis atliks bausmę nustato teismas.

Pagal bausmių vykdymo kodeksą nuteistieji suskirstomi;1.Pataisos namuose- į paprastąją, lengvąją ir drausmines grupes;2. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose- į paprastąją, lengvąją, ir drausmės grupes;3.Nepilnamečių pataisos namuose- paprastąją ir lengvąją grupes;4.Kalėjimuose- į paprastąją ir drausmės grupes.Pagal bausmių vykdymo kodeksą už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą

reabilitacijos programose, stropų darbą gali būti perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją.Nuteistieji taip pat gali būti perkelti pataisos namuose už režimo reikalavimų

pažeidimą iš lengvosios grupės į paprastąją grupę arba iš paprastosios į drausminę grupę. Į nuteistųjų terminuotu laisvės atėmimu ir laisvių apribojimų, kurie sudaro šios

kriminalinės bausmės turinio kokybinį elementą, ratą įeina;1. Judėjimo laisvės apribojimas; 2.Gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimas;

3.Darbo teisių apribojimas; 4. Ryšių su išoriniu pasauliu apribojimas; 5. Gyvenimo būdo reglamentavimas; 6. Priežiūra; 7. Civilinių ir valstybinių teisių apribojimas; 8. Ypatingų prievartos priemonių taikymo galimybės.

Baudžiamosios ir penitencinės bausmių vykdymo teisės teorijose terminuotos laisvės atėmimo bausmės turiniu laikomas tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ar pareigų nustatymas.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės turiniu taip pat laikomas pataisos poveikio priemonių kompleksas, veikiantis šios bausmės vykdymo laikotarpiu LR BK 41 str. tarp kitų bausmės tikslų yra įteisintas tikslas „ nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį“ Patvirtina teiginį, kad be nubaudimo nebūna bausmės.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka vietos. Nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose sąlygos ir ypatumai.

Į konkrečią pataisos įstaigą nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės pavojingumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo sveikatą, amžių, turimą specialybę..Po nuosprendžio įsiteisėjimo,nuteistasis kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė suimamas. Ne vėliau kaip po 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis nusiunčiamas į pataisos įstaigą.

Nuteistieji pataisos įstaigose laikomi atskirai arba izoliuotai. Tokio laikymo tikslas yra; 1. atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2. Palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3. Padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūra ir jų saugumą; 4. Padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Jeigu yra tokia galimybė izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą, nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus, nuteistieji užsieniečiai, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros ir valdymo institucijų pareigūnai, pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, 1 ir 2 gr. invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius.

Jeigu nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų pataisos įstaigos direktorius turi teisę savo nutarimu jį perkelti į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį vieną arba kartu su kitais nuteistaisiais kurie pareiškė tokį patį prašymą.

Nuteistieji kurie pasiųsti tiesia į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigą taikomos pataisos namuose paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Nuteistieji kurie perkelti į gydymo įstaigą iš laisvės atėmimo vietų taikoma tų grupių kurioms nuteistieji buvo priskirti.

Pataisos namuose paprastajai ir lengvajai grupei priskirti nuteistieji gyvena bendrabučiuose, o drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei tie nuteistieji kuriems pataisos namuose suėjo 18 metų ir jie palikti šiose pataisos įstaigose. Nuteistieji kuriems suėjo 18 metų ir kurie aiškiai pradėję taisytis gali būti palikti nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet neilgiau iki to laiko kol jiems sueis 21 metai. Tačiau jiems taikomas pilnamečiams nustatytas režimas, laikymo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos.

Nuteistieji nuo 18 iki 21 metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą gali būti perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus atlikti bausmės paprastojoje grupėje.

Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Vienoje kolonijoje gali būti laikomi nuteisti vyrai ir moterys.

Atvirose kolonijose nuteistieji; 1. laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; 2. Nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę vaikščioti nustatytoje teritorijoje; 3. Gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų , be apribojimų naudotis pinigais; 4. Gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir

perduodamus siuntinius, skambinti telefonu; 5. Jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; 6. Kolonijos administracijos sutikimu gali išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik LR teritorijoje, jeigu to reikia dėl gydymosi ar mokymosi; 7. Jeigu neturi galiojančių nuobaudų kartą per savaitę gali iki 2 parų ne darbo metu parvykti į namus; 8. jeigu neturi galiojančių nuobaudų į namus gali parvykti kasmetinių atostogų metu. Ši išvyka leidžiama kolonijos direktoriaus įsakymu.

Moterų ir nepilnamečių laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatybėsMoterys kurios pataisos įstaigose tapo nėščios iš pataisos namų arba kalėjimo

perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų namus. Nėščioms moterims ir iki 3 metų turinčioms vaikus pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai. Toks leidimas įforminamas pataisos namų direktoriaus nutarimu. Šios nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų jiems priklausančiose arba nuomojamose patalpose ir yra nuolat pataisos namų administracijos prižiūrimos. Jos turi teisę; 1. Turėti grynų pinigų ir neribotai juos naudoti; 2. Paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, pasimatymų; 3. Nustatytu laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje. Su teritorijos ribomis nuteistoji supažindinama pasirašytinai.

Nuteistoji kuri sistemingai pažeidinėja nustatytus režimo reikalavimus, arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos teritorijoje panaikinama.

Vaikų iki 3 metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus. Šios motinos gali būti apgyvendinamos kartu su vaikais pataisos namų vaikų namų patalpose. Nuteistosios kurių vaikai laikomi vaikų namuose turi teisę kasdien ne mažiau kaip po 2 val. pasimatyti su savo vaikais.

Nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems atlikusiems ne mažiau kaip 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės gali būti leidžiama išvykti be palydos už pataisos namų teritorijos, jeigu to reikia dėl profesinio ar bendrojo lavinimo arba dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdymo tvarka ir SąlygosLaisvės atėmimas iki gyvos galvos- tai viena iš kriminalinių bausmių, kuri skiriama

nusikaltimą padariusiam asmeniui. Nuo 1991m. spalio mėn. buvo papildyta nuostata dėl mirties bausmės pakeitimo įkalinimu iki gyvos galvos. Nors laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė yra savarankiška kriminalinė bausmė, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ji yra gimininga terminuoto laisvės atėmimo bausmei. Abiejų bausmių esmė yra ta pati- nuteistųjų fizinis nuo visuomenės izoliavimas. Panašus ir abiejų bausmių turinys- tai tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės požymiai yra nebūdingi kitoms kriminalinėms bausmėms, kurios susijusios su nuteistųjų izoliavimu nuo visuomenės. Ši bausmė neribojama terminais, be to ją vykdant neiškeliamas uždavinys pataisyti nuteistąjį, ji turi tik specialios ir bendros prevencijos tikslą. Nuteistiems iki gyvos galvos taip pat nėra privalomas darbas, kuris yra privalomas terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir kuris yra vienas iš pataisos priemonių. Jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis kaip 25 metai. Nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. 10 metų kalėjime atlikę bausmę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Kalėjimuose šie nuteistieji kamerose laikomi po vieną , o jų sutikimu po du. Pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Asmenų nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinė padėtis

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šias specialiąsias teises; 1. Už asmeninės sąskaitos turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2.Už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus; 3. Gauti įstatymo nustatytais kiekiais ir atitinkamais laiko intervalais bei priklausomai nuo to ar kalėjime ar pataisos namuose laikomas nuteistasis trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis; 4. Neribotai gauti smulkiuosius paketus su spauda, bei perduodamus siuntinius pagal įstatymo nustatytus kiekius ir laiko intervalus;5. Naudotis nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais; 6. Turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę; 7.Gauti ir siųsti pinigines perlaidas; 8.Siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų; 9.Kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijų pareigūnus bei tarnautojus su pasiūlymais, prašymais ir skundais; 10. Gauti teisinę pagalbą; 11. Paskambinti telefonu pagal įstatymo nustatytą kiekį ir atitinkamais laiko intervalais ir priklausomai nuo to ar kalėjime ar pataisos namuose atlieka bausmę.; 12. Kasdien pasivaikščioti gryname ore LR bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais; 13. Atlikti religines apeigas; 14. Sudaryti santuoką; 15.Sudaryti civilinius sandorius; 16. Palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais, jeigu nuteistasis yra užsienietis

12 T E M A

NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU KLASIFIKACIJANuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo samprata, paskirtis ir kriterijai

Bausmių vykdymo teisinėje literatūroje galima sutikti nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo sampratas.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas- tai jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal skirtingus kriterijus siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų kiek galima efektyviau pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslus.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas- tai jų suskirstymas į giminingas kategorijas priklausomai nuo nusikalstamos veikos charakterio ir pavojingumo visuomenei laipsnio, ankstesnių teistumų, lyties, amžiaus ir kitų asmenybės ypatybių.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis/uždaviniai/ yra;1.Nuteistųjų laisvės atėmimu skirtingų grupių izoliavimas tam, kad labai visuomenei

pavojingi nusikaltėliai negalėtų daryti neigiamo poveikio mažiau visuomenei pavojingiems nusikaltėliams; 2. Racionalios laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų sistemos sukūrimas; 3. Individualizuota pataisos poveikio priemonių ir metodų taikymas; 4. Optimalaus santykio tarp visuomenei pavojingos veiklos ir nusikaltėlio bei nubaudimo priemonių, sudarančių bausmės turinį nustatymas; 5. Tinkamų sąlygų laisvės atėmimo bausmei vykdyti sudarymas.

Baudžiamoji teisė ir bausmių vykdymo teisė numato tiktai nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikaciją. Pagal baudžiamosios teisės normas nusikaltėliai klasifikuojami pagal padarytas nusikalstamas veikas. 1. Padarę nesunkius nusikaltimus; 2. Padarę apysunkius nusikaltimus, 3. Padarę sunkius nusikaltimus; 4. padarę labai sunkius nusikaltimus; 5. Padarę baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal asmenybės pavojingumą visuomenei nusikaltėliai baudžiamojoje teisėje klasifikuojami taip; 1. Recidyvistai kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą; 2. Pavojingi recidyvistai. Nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3. Pirmą kartą padaręs nusikaltimą.

Pagal amžių nuo kurio atsirado baudžiamoji atsakomybė , nusikaltėliai klasifikuojami;

1. Suaugę nusikaltėliai; 2. Nusikaltėliai kuriems dar nesuėjo 18 metų.Pagal kaltės formas nusikaltėliai klasifikuojami;1.Kurie padarę tyčinę nusikalstamą veiką; 2. Nusikaltėliai kurie padarė nusikalstamą

veiką dėl neatsargumo.Pagal teistumą nusikaltėliai klasifikuojami;1.Nusikaltėliai, kurie turi teistumą; 2. Nusikaltėliai, kurie neturi teistumo.Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal teisinį kriterijų- tai

visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į grupes, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo visuomenei laipsnio bei nusikaltėlio asmenybės pavojingumo.

Pagal šį kriterijų nuteistieji skirstomi; 1.Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; 2. Kurie anksčiau atliko

laisvės atėmimo bausmę; 3.Už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; 4. Už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; 5. Pavojingi recidyvistai; 6. Kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal biologinį kriterijų- tai visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal lytį, amžių, sveikatos būklę.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis klasifikavimas pagal profesinės veiklos kriterijų- tai visų nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas į buvusius ar esamus politikus, teisėsaugos, prokuratūros valdymo institucijų pareigūnus.

Nuteistuosius laisvės atėmimo bausmėmis galima klasifikuoti pagal psichologinį kriterijų- tai nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal asmens savybes remiantis psichologijos mokslu ir charakterio tipų klasifikacija.

Nuteistuosius laisvės atėmimu galima klasifikuoti pagal pedagoginį kriterijų- tai nuteistųjų laisvės atėmimu suskirstymas pagal grupes priklausomai nuo to, kokius pedagoginius uždavinius spręs pataisos įstaigos administracija.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacijos ir šios bausmės vykdymo sąlygų skirtingoms nuteistųjų grupėms diferenciacijos santykis.

LR baudžiamosios teisės nusikaltėlių ir bausmių vykdymo teisėje klasifikacijos iš esmės sutampa, tačiau jos skiriasi pagal tikslą. Pagrindinis baudžiamosios teisės nusikaltėlių klasifikavimo tikslas, kad būtų teisingai sprendžiamas nusikaltėlio patraukimas baudžiamojoje atsakomybėje ir bausmės dydžio nustatymo klausimas. Kad paskirtos bausmės dydis atitiktų nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą visuomenei bei nusikaltėlio asmenybę.

Nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacija duoda reikiamus pradmenis laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų diferenciacijai. LR pataisos įstaigų sistema yra organizuota nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikacijos, teisinio, biologinio ir šių asmenų esamos ar buvusios profesinės veiklos kriterijų pagrindai. Kai kurių pataisos įstaigų pvz. pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų vidinės organizacinės struktūros yra pedagoginio ir psichologinio kriterijaus pagrindu. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas tai laisvės atėmimo vykdančių bausmių institucijų sistemai reikėtų priskirti ir areštines. Areštinėse atlieka asmenys bausmes už padarytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.

Subjektai, vykdantys nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimą ir diferencijavimą.

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės klasifikavimą atlieka teismas, skirdamas bausmę, Kalėjimų departamentas ir pataisos įstaigos vykdančios laisvės atėmimo bausmes. Pagal LR BPK 297 str. priima teismai. Teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę nustato kur ją atlikti pataisos namuose, ar atviroje kolonijoje, arba kalėjime. Kalėjimų departamento direktorius nustato pataisos

įstaigos ir nuteistųjų laisvės atėmimu kriterijas, pagal kurias jie bus skirstomi į konkrečias pataisos įstaigas. Į konkrečią pataisos įstaigą, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, 1 ir 2 grupės invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius.

13 T E M A PATAISOS ĮSTAIGŲ REŽIMAS Laisvės atėmimo režimas kaip viena pataisymo priemonių Pataisos įstaigų režimo samprata ir funkcijos

Bausmės vykdymo režimas- tai asmenų nuteistų laisvės atėmimo bausmėmis, laikymo tvarka kuri užtikrinama pataisos įstaigų administracijos veikla atitinkančia laisvės atėmimo bausmių paskirtis.

Bausmės vykdymo režimas laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose- tai įstatymu nustatyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, užtikrinanti nuteistųjų apsaugą ir izoliavimą, nuolatinę priežiūrą , kiekvieno nuteistojo ir kiekvieno administracijos atstovo saugumą, atskirą ir izoliuotą skirtingų nuteistųjų kategorijų laikymą, skirtingas nuteistųjų laikymo sąlygas priklausomai nuo teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies bei bausmės vykdymo sąlygų pakeitimą.

Režimas- tai diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių areštą nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.

Psichologiniu aspektu laisvės atėmimo bausmių režimas tai sutinkamai su įstatymų reikalavimais visų nuteistųjų gyvenimo organizavimas. Režimo dėka nuteistiesiems nustatomos jiems galimo elgesio ribos ir taip apibrėžiama nuteistųjų teisinė padėtis.

Laisvės atėmimo bausmių režimo normų paskirtis yra užtikrinti šių režimo funkcijų realizavimą; 1. Baudžiamosios; 2. Auklėjamosios; 3. Aprūpinamosios; 4. Socialinės kontrolės.

Režimo auklėjamoji funkcija- laisvės atėmimo režimas yra viena iš 5 nuteistųjų pataisos priemonė. Režimo tikslas ugdyti nuteistųjų laisvės atėmimu drausmę, išauklėti nuteistuosius sąmoningai elgtis, kad jų elgesys atitiktų visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Drausminančio poveikio reikia kiekvienam nuteistajam laisvės atėmimu. Drausminančio poveikio procese nuteistasis išmoksta nepažeisti teisėtvarkos ir visuomenės elgesio normų. Bausmės atlikimo režimas priverčia laikytis nustatytų elgesio taisyklių tuos nuteistuosius kurie sąmoningai nenori to daryti.

Režimo arūpinamoji funkcija- yra teisinė atrama visam auklėjamojo ir profilaktinio poveikio priemonių komplekso realizavimui, nes pataisos procesas turi prievartinį pobūdį. Režimo reikalavimai lemia nuteistųjų įtraukimo į darbą tvarką ir darbo organizavimą. Režimo normos nustato nuteistųjų laisvės atėmimu materialinio buitinio aprūpinimo ir sveikatos priežiūros tvarką.

Jeigu režimo baudžiamoji ir auklėjamoji funkcijos liečia tiktai nuteistuosius laisvės atėmimu, tai aprūpinamoji funkcija skirta taip pat ir kitiems bausmių vykdymo teisinių santykių subjektams, pavyzdžiui areštinėms ir pataisos įstaigų lankytojams.

Režimo socialinės kontrolės funkcijos paskirtis yra- užkardyti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriuos gali padaryti kaip nuteistieji laisvės atėmimu, taip ir kiti asmenys, kurie įeina į areštinių ir pataisos įstaigų teritorijas. Nuteistiesiems ši funkcija vykdoma apimant jų darbinę veiklą, jų gyvenimą buityje, elgesį viešose vietose. Pagrindinės nuteistųjų elgesio socialinės kontrolės formos yra: valstybinė nuteistųjų priežiūra; specialių taisyklių, taikomų bausmės atlikimo metu, nustatymas. Kuo griežtesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tuo intensyviau realizuojama režimo socialinės kontrolės funkcija. Pataisos įstaigos administracija turi teisę inicijuoti asmenų, kurie perdavė nuteistiesiems laisvės atėmimu draudžiamus turėti daiktus, patraukimą administracinėn atsakomybėn. Areštinių ir pataisos įstaigų administracija turi teisę patikrinti įeinančių į šias įstaigas ir išeinančių iš jų asmenų daiktus ir drabužius, taip pat patikrinti įvažiuojančias transporto priemones.

Pagrindiniai bausmės atlikimo režimo reikalavimaiRežimo taisyklės turi tikslų užtikrinti- nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis

izoliavimą, šių asmenų apsaugą ir nuolatinę priežiūra; atskirą skirtingų nuteistųjų priklausomai nuo lyties, amžiaus, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir nusikaltėlio asmenybės laikymą; nuteistųjų socialinių ryšių su jų šeimų nariais, artimaisiais giminaičiais pagal jų gyvenamąją vietą palaikymo organizavimą.

Pagrindiniai režimo reikalavimai yra šie; 1. Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė priežiūra; 2. Reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; 3. Skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės reiškia jo prievartinį įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu uždarymą į atitinkamos rūšies pataisos įstaigą. Izoliavimo laipsnis priklauso nuo pataisos įstaigos kurioje nuteistasis laisvės atėmimu atlieka bausmę. Maksimalus nuteistųjų izoliavimas nuo visuomenės yra kalėjimuose ir areštinėse, minimalus atvirose kolonijose. Izoliavimo laipsnis priklauso nuo nuteistojo laisvės atėmimu elgesio.

Nuteistųjų izoliavimo tikslas- atskirti juos nuo kriminogeninio poveikio, kuris galimas iš anapus saugomos pataisos įstaigos teritorijos, bei izoliuoti visuomenę nuo nusikalstamo poveikio, kurį gali daryti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose. Izoliavimas tai nereiškia, kad nuteistieji atskirti nuo procesų, kurie vyksta visuomenėje ir valstybėje. Jie turi teisę neribotai prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Nuteistieji areštu, ribotu laisvės atėmimu arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos turi teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje. Areštinių ir pataisos įstaigų apsaugą vykdo šių įstaigų pareigūnai. Išimtis taikomos tik atviroms kolonijoms, kuriose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi. Asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro; 1. Nuteistųjų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; 2. Nuteistųjų patikrinimai ir skaičiuotės; 3. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų užkardymas; 4. Nuteistųjų turinčių teisę išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; 5. Nuteistųjų ir pataisos įstaigų gyvenamosios teritorijos bendrosios apžiūros ir kratos; ir kt.

Nuteistieji atliekantys laisvės atėmimo bausmes privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos pareigūnų nurodymus ir įsakymus.

Nuteistųjų laisvės atėmimu bausmės atlikimas grindžiamas dviem svarbiais principais; 1. nuteistasis kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; 2. laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam pakeitimas vienoje pataisos įstaigoje arba perkeliant į kitą.

Pirmuoju principu siekiama, kad būtų sudarytos sąlygos nuteistojo laisvės atėmimu asmenybei ištirti ir atitinkamai su jos ypatybėmis būtų galima taikyti individualizuotas pataisos priemones bei grupinio poveikio formas.

Antruoju principu siekiama stimuliuoti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį bausmės atlikimo metu. Įstatymo leidėjas numatė priemones paskatinimą ir nuobaudas, kurių skyrimas nuteistiesiems gali iššaukti jų teisinės padėties pokyčius.

Bausmės atlikimo režimą užtikrinančios priemonėsBausmių vykdymo teisės materialinės normos, kurios apibūdina režimo turinį ir

požymius, nulemia procedūrinių normų komplekso buvimą. Jos skirtos visiems bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviams, tačiau pirmiausia – pataisos įstaigų administracijai.

Režimo užtikrinimo priemones galima suskirstyti į dvi grupes- bendrojo pobūdžio ir specialiąsias. Bendrojo pobūdžio priemonės- tai auklėjamojo pobūdžio priemonės, užtikrinančios įstatymams paklusnų elgesį ir bausmių vykdymo teisinių santykių subjektų ir dalyvių laikymąsi. Specialiosios priemonės – tai bausmių vykdymo įstatymais ir kitais teisės aktais

numatyti poveikio metodai, užtikrinantys pataisos įstaigose profilaktiką, nusikalstamų veiksmų ir kitų pažeidimų užkardymą.

Režimo užtikrinimo bendrojo pobūdžio priemonės. Režimas užtikrinamas jeigu jo reikalavimus vykdo pataisos įstaigų personalas Griežtas įstatymo reikalavimų laikymasis, korektiškas elgesys ir pedagoginis taktas sudaro reikiamas prielaidas režimo užtikrinimui, pasiekiama, kad jo reikalavimus pradeda vykdyti nuteistieji. Tam, kad nuteistųjų teisės ir laisvės ir teisėti interesai būtų gerbiami ir saugomi personalas savo veiklą turi vykdyti vadovaudamasis humanizmo principu t. y. Bausmės vykdymu nesiekti žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis. Bausmės vykdymo institucija gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis. Naujai priimti į darbą pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos namų darbuotojai duoda rašytinį pasižadėjimą dėl įstatymų reikalavimų laikymosi santykiuose su nuteistaisiais. Šie asmenys turi laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios;1.Pataisos įstaigų apsauga; 2. teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas;

3.Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; 4.Pataisos įstaigų vidaus tvarka; 5. Dienotvarkė; 6. pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Teisės bei pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencija daugiau ar mažiau užsiima visos tarnybos, dirbančios su nuteistaisiais. Kiekvienoje pataisos įstaigoje veikia vidaus tyrimų tarnyba, kuri užsiima teisės pažeidimų atskleidimu.

Pataisos įstaigose yra nustatytas leidimų režimas. Leidimų režimas- tai į pataisos įstaigas įeinančių iš jų išeinančių asmenų, įvežamų krovinių ir išvažiuojančių transporto priemonių išleidimo, įleidimo tvarka. Leidimų režimo paskirtis- užkardyti nuteistųjų, laikomų pataisos įstaigose pabėgimus, neleisti, kad jiems patektų draudžiami turėti daiktai. Leidimų rūšys yra šios; vien kartiniai leidimai, nuteistojo kuriam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, išėjimo iš pataisos įstaigos leidimas. Prireikus pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti įeinančių ir išeinančių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus LR prezidento, Seimo ar Vyriausybės narių, teisėjų, advokatų, prokurorų bei kitų pataisos įstaigų kontrolę atliekančių pareigūnų.

Pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija

Nuteistųjų laisvės atėmimu dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologiniai terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigų direktoriaus įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

Jeigu nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus pataisos įstaigos direktorius privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius apie tai turi nedelsiant pranešti Kalėjimų departamentui ir imtis įmanomų priemonių, teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius turi teisę įsakymu laikinai sustabdyti; 1. Nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat laiškų, spaudos įteikimą nuteistiesiems; 2. Pasimatymų suteikimą nuteistiesiems; 3. Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą; 4. Paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems; 5. Leidimą paskambinti telefonu.

LR bausmių vykdymo kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės; antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. Šaunamieji ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais, kai

visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.

14 T E M ALAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ, ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA

Socialinė reabilitacija kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu priemonių. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos samprata tikslai ir formos.

Socialinė reabilitacija yra viena iš penkių pataisos priemonių.Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija- tai pataisos įstaigų

administracijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų,o taip pat pačių nuteistųjų pagal įstatymus organizuotą formuočių veikla panaudojant nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programos bei atskiras priemones, nukreipta tam, kad atlikęs bausmę nuteistasis būtų integruotas į visuomenės gyvenimą , o savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

LR bausmių vykdymo kodekso 137 str. nustato šiuos pagrindinius nuteistųjų laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos tikslus;

Padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; 2. Išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3. Sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reitegruotis į visuomenė.

Pagrindinės nuteistųjų laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos formos yra šios; 1. Individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesio bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;2. Ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; 3. Nuteistųjų socialinių dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;4. Pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; 5. Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; 6. Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinės reabilitacijos programos

Pagal Europos kalinimo įstaigų taisykles priėmus nuteistąjį į pataisos įstaigą reikėtų kaip galima greičiau pradėti jį rengti išėjimui į laisvę. Todėl reikėtų skatinti socialinių darbuotojų pagalbą pataisos įstaigos personalui, siekiant nuteistųjų socialinės reabilitacijos. Taisyklės rekomenduoja kiek galima greičiau po nuteistųjų priėmimo į pataisos įstaigą parengti išsamų raportą ir svarbią informaciją apie kiekvieną kalinį, kuriam paskirta atitinkamos trukmės bausmė, bei programą rengiančią jį galutiniam paleidimui, kuri perduodama viršininkui susipažinti arba patvirtinti.

Kiekvienoje pataiso įstaigoje sudaromos, koreguojamos pagal poreikį bei vykdomos šios bazinės nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos.

Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. 2. Nuteistųjų pataisos programos. 3. Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Šių programų pagrindu sudaromas kiekvieno nuteistojo individualus pataisos planas, kuriame numatomas jo dalyvavimas atskirose programose, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės ypatybes, išsilavinimą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes. Visos šios socialinės reabilitacijos programos kiekvieno nuteistojo atžvilgiu gali būti pradėtos vykdyti kartu. Pagrinde viskas priklauso nuo nuteistojo

bausmės trukmės ir galimybės jam taikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą arba neatliktos bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.

Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Socialinė adaptacija- tai žmogaus pritapimas naujoms naujos bendruomenės gyvenimo taisyklėms ir normoms. Kiekvienam nuteistajam laisvės atėmimu tenka tris kartus pritapti; 1. atvykus- bausmės atlikimo režimo reikalavimams, darbo sąlygoms, nuteistųjų bendruomenei, pataisos įstaigos vidiniam gyvenimui ir buičiai; 2. Pasikeitus bausmės atlikimo sąlygoms- naujoms pataisos įstaigos buities ir darbo sąlygoms, režimo reikalavimams , vidaus tvarkos taisyklėms ir pan. 3. Dėl paleidimo iš pataisos įstaigos- gyvenimo laisvėje sąlygoms, darbui laisvų žmonių kolektyve, gyvenimui šeimoje ir pan.

Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programos tikslai yra; 1. Nuteistojo asmenybės pažinimas ir objektyvių jo poreikių nustatymas; 2. Informacijos suteikimas nuteistajam apie bausmės atlikimo sąlygas; 3. Psichologinės medicininės materialinės ir kitokios pagalbos suteikimas siekiant palengvinti nuteistojo adaptaciją laisvės atėmimo vietoje. Informacija apie nuteistąjį ir jo poreikius renkama ir analizuojama remiantis jo asmens byloje esančia dokumentine medžiaga, duomenimis sukauptais asmeninių pokalbių, bendraujant su nuteistojo artimaisiais, bei kitais teisėtais būdais.

Naujai atvykusiam nuteistajam į pataisos įstaigą nuteistajam turi būti kiek galima greičiau suteikiama objektyvi ir išsami informacija apie jo teisinę padėtį ir bausmės atlikimo sąlygas. Tinkamiausias nuteistųjų informavimo būdas- įteikti kiekvienam nuteistajam atmintinė, kurioje būtų pateikta aktuali informacija. Nuteistajam susipažinus su atmintinės tekstu socialinės reabilitacijos specialistas ar kitas paskirtas pareigūnas turi išsiaiškinti ar nuteistasis tinkamai suprato jam pateiktą informaciją, jei nesuprato atsakyti į iškilusius klausimus. Pageidautina, kad atmintinė jam būtų paliekama visam laisvės atėmimo laikui. Nuteistasis turi patvirtinti parašu, kad jis susipažino su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Naujai atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis patiria didesnį ar mažesnį stresą galintį nulemti reakcijas į susidarančias naujas bauginančias situacijas. Siekiant kiek įmanoma mažinti streso padarinius, adaptaciniu laikotarpiu tiesiogiai kontaktuojantys su nuteistaisiais pareigūnai turi teikti pirmenybę individualaus darbo formoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti galimoms konfliktinėms situacijoms, Šių atvejų prevencijai pataisos įstaigose gali būti vykdomos atskiros programos, kur pagrindinis dėmesys skiriamas nuteistųjų psichologiniai terapijai. Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa paprastai vykdoma nuteistiesiems esant karantine ir 1-3 mėnesių laikotarpyje po paskyrimo į būrį. Pataisos įstaigose gali būti steigiami specialūs adaptaciniai būriai..

Nuteistųjų pataisos programos- nuteistųjų laisvės atėmimu specialių pataisos programų taikymas turi tapti vienu pagrindinių pataisos įstaigose atliekamos socialinės reabilitacijos principų. Programų taikymas tiesiogiai susijęs su objektyviais nuteistųjų poreikiais, kurių patenkinimas įgalintų asmenį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, sugebančiu savarankiškai siekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų ir spręsti iškylančias problemas. Pagal pataisos programas nuteistųjų laisvės atėmimu užsiėmimas vyksta grupėmis Tai suteikia jiems galimybę mokytis ir įgyti svarbių praktinių įgūdžių, kurių prireiks ateityje gyvenant savarankiškai. Aktyvus nuteistųjų dalyvavimas pataisos programose gali būti visokeriopai skatinamas Atskiros pataisos programos vykdomos tam tikrą laikotarpį ir taikomos tiems Siekiant daryti teigiamą poveikį nuteistiesiems organizuojami socialinio, dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimai. Šie užsiėmimai organizuojami mokymo periodais, paprastai sutampančiais su mokslo metų laikotarpiu ir vykdoma ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, siekiant į mokymus įtraukti ko daugiau nuteistųjų. Nuteistųjų dalyvavimas pataisos programose turi atsispindėti nuteistuosius charakterizuojančiuose dokumentuose, bei socialinės reabilitacijos tarnybų statistinėse ataskaitose Prieš kiekvieną mokymo periodą sudaromas socialinio orientavimo , dorovinio auklėjimo užsiėmimų teminis planas, kurį tvirtina pataisos įstaigos direktorius. Plane turi būti numatomos užsiėmimų datos, temos ir lektoriai.Pareigūnai atsakingi už socialinio orientavimo,

dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimų organizavimą bei vedimą turi atidžiai sekti kintančią teisinę, socialinę ir kitą aktualią informaciją ir pagal poreikius koreguoti užsiėmimų tematiką.

Pagal LR bausmių vykdymo kodeksą nuteistųjų arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose išskyrus kalėjimus gali būti steigiamos nuteistųjų tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus. Pataisos įstaigose išskyrus kalėjimus nuteistieji įstatymų numatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas. Nuteistųjų kolektyvo tarybų veikla neturi prieštarauti darbo, mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.

Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa. Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa išskirtina savo vieta bausmės atlikimo laike bei konkrečiu turiniu. Nuteistiesiems atliekantiems ilgas laisvės atėmimo bausmes, turi būti sudarytos galimybės pradėti dalyvauti programoje anksčiau, laipsniškai įsisavinant jos turinį. Vykdant programą ypatingas dėmesys skiriamas nuteistųjų supažindinimui su teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų paleistų iš laisvės atėmimo vietų teisinę padėtį bei socialinės paramos jiems teikimo tvarką. Pageidautina, kad paleidžiantiems nuteistiesiems būtų įteikiama rašytinė informacija su minėtų teisės aktų išrašais reikalingų įstaigų adresais ir kita aktualia informacija. Rengiant nuteistuosius paleidimui būtina aktyviai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, darbo biržomis, pataisos inspekcijoms, nuteistųjų giminaičiais. Nuteistieji turi būti mokomi spręsti buitines ir socialines problemas, bendrauti su valstybės savivaldybių institucijų atstovais bei kitais asmenimis.

Nuteistųjų laisvės atėmimu psichologinės terapijos samprata.Pataisos įstaigų psichologinių tarnybų veiklos pagrindinės

kryptys.Kad nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija būtų sėkminga reikia spręsti ir jų

psichologines problemas. Izoliacija sukelia stresą, kuris aštrina psichologines problemas ir sukelia naujų. Asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę paprastai neišvengia neigiamos kalėjimo įtakos. Besirengiančio išeiti į laisvę asmens lauks nauji sunkumai, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, kalėjime įgyta patirtis netiks laisvėje, baugins aplinkinius. Neigiamas visuomenės požiūris buities sunkumai , biurokratiniai barjerai dar labiau pažeis ir taip ne itin stabilią asmens pusiausvyrą, nes išspręsti kad ir paprasčiausią klausimą laisvėje reikės pastangų ir atsakomybės. Neišsprendus psichologinių problemų neįmanoma efektyviai spręsti praktinių ir socialinių nuteistųjų resocializacijos problemų.

Pataisos įstaigose veikiančių psichologinių tarnybų pagrindinės veiklos kryptys yra šios; 1. Nuteistųjų asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas; 2. Individuali ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija; 3. Nuteistųjų ir pataisos įstaigų administracijos konsultavimas; 4. Išvadų dėl nuteistųjų perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas. Pataisos įstaigų didžiausia šiandienine problema yra tai, kad socialinių darbuotojų ir psichologų santykis yra nepakankamas.

Paskatinimo priemonės ir nuobaudos bei jų skyrimo nuteistiesiems laisvės atėmimu tvarka

Svarbia nuteistųjų įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančia priemone yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra paskatinimo priemonės ir nuobaudos. Jos sukuria nuteistųjų laikymo sąlygų sistemą, kuri numato esant pozityviam nuteistojo elgesiui atskiras lengvatas arba esminius pokyčius jo laikymo sąlygų į gerąją pusę, net galimybę būti atleistam lygtinai prieš laiką nuo laisvės atėmimo bausmės. Pažeidus laisvės atėmimo bausmės nustatytą tvarką- atskiras pasekmes taip pat ir nuteistojo laikymo sąlygų pakeitimą į blogąją pusę. Tokia sistema leidžia valdyti nuteistųjų elgesį, nukreipti nuteistąjį į naudingo visuomenei gyvenimo būdo pusę.

Pagal LR Bausmių vykdymo kodeksą nustatyta paskatinimo priemones;1.Padėką; 2. Premija už geriausius darbo rezultatus; 3. Suteikimo teisės vieną kartą

papildomai paskambinti telefonu; 4. Leidimą papildomai gauti 3 pašto arba perduodamus siuntinius; 5. Suteikimą 3 papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymą per vienerius metus; 6. Panaikinimą paskirtos nuobaudos prieš terminą; 7. Pasivaikščiojimo laiko prailginimą iki 2 val kalėjime laikomiems nuteistiesiems; 8. Leidimą nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, artimaisiais giminaičiais metu išeiti iki 8 val. už nepilnamečių pataisos namų teritorijos.; 9. Leidimą atostogų metu parvykti į namus; 10. Suteikimą trumpalaikės išvykos į namus; 11. Atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams atlikusiems ne mažiau kaip 6 mėnesius paskirtos bausmės- perkėlimą iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir iš drausmės grupės į paprastąją grupę; 12.Leidimą nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą sporto varžybas ir kita; 13. Perkėlimą nemažiau kaip pusė paskirtos bausmės laiko atlikusius nuteistuosius kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams įstatymų numatyta tvarka pagal teikimą iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės paprastosios grupės laikymo sąlygomis; 14. Teikimą nuteistųjų kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė įstatymų nustatyta tvarka lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.

Visas šias paskatinimo priemones galima paskirstyti į dvi grupes;1. Moralinio organizacinio stimuliavimo priemones. 2. Materialinio piniginio stimuliavimo priemonės.

Moralinio organizacinio stimuliavimo priemonės yra šios; Žiūrėti aukščiau paskatinimo priemonės- 1, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14.Materialinio organizacinio stimuliavimo priemonės yra šios;2, 4, 11, 13.Jeigu nuteistasis nenori būti paklusnus įstatymams, pažeidinėja bausmės atlikimo

režimą, jam gali būti skiriamos šios nuobaudos. 1. Įspėjimas. 2. papeikimas. 3. Pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. 4. Teisės gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. 5. Atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų arba nepilnamečių uždarymu į baudos izoliatorių iki 10 parų. 6. kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki 15 parų. 7. Pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 6 mėnesių. 8. Kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo 2 iki 6 mėnesių. 9. Perkėlimas iš lengvosios į drausmės grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę.

Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki 3 metų motinoms 5 ir 8 punktuose nurodytos nuobaudos neskiriamos.

Skiriant nuobaudas vadovaujamasi šias principais;1.Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. 2. atsižvelgiama į anksčiau paskirtų

nuobaudų kiekį ir pobūdį. 3. Atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo. 4.Skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. 5. Nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. 6. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda kuri nebuvo pradėta vykdyti vieno mėnesio laikotarpyje nebevykdoma. Nuobaudos skiriamos žodžiu, raštu tam paskirto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Drausmės komisija sudaroma pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Ši komisija yra direktoriaus patariamoji institucija.

15 T E M A

NUTEISTŲJŲ DARBASNuteistųjų laisvės atėmimu darbas kaip viena iš nuteistųjų

pataisos priemonių

Analizuodami penkių pataisos priemonių numatytų įstatyme eiliškumą, nuteistųjų darbas įrašytas antrąja po laisvės atėmimo režimo pagal eiliškumą pataisos priemone. Bausmės vykdymo teisės moksle vyksta ginčas- kurioje vietoje tarp pataisos priemonių turėtų būti nuteistųjų darbas, antroje po laisvės atėmimo režimo ar trečioje po socialinės reabilitacijos. Tai svarbus klausimas nes nuo jo išsprendimo priklauso nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos strategija, kuri turi didelę visuomeninę reikšmę. Nuteistųjų darbas turi auklėjamąją ir socialinę reabilitacinę reikšmę patiems nuteistiesiems. Darbo procese nuteistasis įgyja įprotį- pastoviai dirbti, gerbti darbą ir jo rezultatą. Nuteistasis turi būti sudomintas darbu ir jo rezultatais. Darbas neturi būti bausmės elementu- nubaudimu. Darbas kaip pataisos priemonės efektyvus tada kai jis skiriamas su kitomis pataisos priemonėmis.

Nuteistųjų įtraukimo į darbą tikslai bei įtraukimo į darbą principai ir formos. Tikslai yra šie;

1.Auklėjamasis ir socialinis reabilitacinis tikslas. 2. Ekonominis tikslas Dirbdami nuteistieji sukuria nacionalinį produktą, kurie naudoja patys ir visuomenė. 3. Socialinis tikslas. Tai siekis nuteistiesiems išugdyti darbinius įgūdžius, suteikti darbinę specialybę , kelti darbinę kvalifikaciją, kurių jiems prireiks atlikus bausmę.4. Sveikatingumo tikslas. Dirbdami nuteistieji palaiko savo fizinę galią, nes be fizinio darbo žmogus doroviškai ir fiziškai degraduoja.

Įtraukimo į darbą principai ir formosKiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam

darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos darbų įstaigos administracija turi užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir turimą specialybę. Nuteistieji kurie yra invalidai į darbą gali būti įtraukti tik gavus jų rašytinį sutikimą.

Nuteistųjų darbo apmokėjimas tvarka yra nustatyta BVK . Nuteistųjų pareiga laikytis darbo drausmės. Darbo drausmė tai; darbo dienos režimas, stropus darbas, saugos darbe taisyklių laikymasis.

Nuteistųjų laisvės atėmimu įtraukimas į darbą turi įvairias formas;1.Nuteistųjų darbas gamyboje. Pagal BVK nuteistiesiems darbą parenka pataisos

įstaigos administracija. Ne pataisos įstaigose nuteistieji laisvės atėmimu dirba kontrahentiniuose objektuose. Kontrahentiniu pagrindu organizuotas nuteistųjų darbas tai kuomet nuteistieji dirba gamyboje, kurią organizuoja ir žaliava priklauso ne pataisos įstaigai, bet kitų žinybų ar privačiam kapitalui priklausančiai įmonei.

2. Nuteistųjų palikimas atlikti ūkio darbus. Nuteistieji kurie pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimo bausme gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus. Atlikti ūkio darbus nuteistasis paliekamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas.

3. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla.Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose

lengvosios grupės laikymosi sąlygomis, nuteistiesiems jiems pageidaujant gali būti sudarytos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigose metu. Nuteistieji pataisos įstaigos direktoriaus leidimu gali ja užsiimti aptvertoje tvora atviros kolonijos teritorijoje. Leidus atviros kolonijos administracijai dėl užsiėmimo individualia darbine ar kūrybine veikla išvykti iš kolonijos teritorijos ribų ir toliau nei 5 kilometrai.

Nuteistųjų galimybė užsiimti moksline, menine ir kita veikla.Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems , mokslininkams, aukštos

kvalifikacijos specialistams, vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla. LR BVK nustato laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamų

dirbti darbų ir draudžiamų eiti pareigų sąrašą. Šiems nuteistiesiems draudžiama dirbti; 1. Dauginimo aparatais., radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais. 2. pardavėjais, buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais. 3. Medicinos srityje.4. Fotografais, televizijos ir kino operatoriais. 5.

Lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojais. 6. Eiti pareigūs kur būtų pavaldūs pataisos įstaigos darbuotojai.

Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo sąlygos ir darbo apmokėjimas. Išskaitos iš nuteistųjų bendrojo darbo užmokesčio. Atleidimas nuo išskaitų į pataisos įstaigos sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Laisvės atėmimu nuteistiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip 8 val. darbo diena. Gydymo –pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo pabaigą ir pradžią nustato pataisos įstaigos direktorius. Nuteistiesiems suteikiamos 2 poilsio dienos per savaitę. Jie negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymais numatytais atvejais. Tokiu būdu poilsio diena suteikiama kitomis dienomis.

Nuteistieji už jų darbo laiką privalomai draudžiami vadovaujantis socialinio draudimo įstatymu.

Atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji, kurie stropiai dirba turi teisę į 14 kalendorinių dienų nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomos į laisvės atėmimo bausmę. Jos suteikiamos nuteistajam atlikus 11 mėnesių bausmės jeigu jis neturi drausminių nuobaudų. Atostogos suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Nuteistieji kurie atlieka bausmę lengvosios grupės laikymo sąlygomis ir nepilnamečiai atostogų metu gali būti išleidžiami parvykti į namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba artimieji giminaičiai.

Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis , i jų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepaisant visų išskaitų ne mažiau kaip 20 procentų , o nuteistųjų 1 ir 2 grupių invalidų sąskaitą ne mažiau 30 procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. Į nepilnamečių asmeninę sąskaitą ir nuteistųjų kurie atlieka bausmę atvirose kolonijose , turi būti įrašoma nepaisant visų išskaitų ne mažiau 50 procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio- į pataisos įstaigos sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma- atvirose kolonijose 10 procentų, pataisos namuose, gydymo pataisos namuose bei kalėjimuose- 25 procentai, nepilnamečių pataisos namuose 20 procentų bendro darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos neišskaičiuojamos iš atlyginimo dalies už nustatytą išdirbio normų viršijimą ir premijų.

Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą-laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paprastosios ir lengvosios rupių laikymo sąlygomis atliekantiems nuteistiesiems taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio amžiaus asmenims ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems gydymo pataisos namuose kurių asmeninė sąskaita yra mažesnė nei 1 MGL pinigų suma pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki laisvės atėmimo atlikimo laiko pabaigos gali būti nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis.Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu

nedraudžiami, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Jie gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu. Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaičiuojama į darbo stažą.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos įskaitomos į jų asmenines sąskaitas. Senatvės pensijos sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.

16 T E M ALaisvės atėmimo bausmę , atliekančių nuteistųjų

bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas

Nuteistųjų bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas kaip viena iš nuteistųjų pataisos priemonių.

Bendrasis lavinimas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Bendrasis lavinimas plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį, kelia intelektą, sudarydamas kliūtį nusikalstamos veikos recidyvui. Kuo aukštesnis žmonių išsilavinimo lygis tuo rečiau jie daro nusikalstamas veikas. Nuteistųjų pataisos procesas bus sėkmingesnis tuomet, jei jie turės žinių apie gamtos ir visuomenės vystymosi pagrindus. Tokias žinias nuteistiesiems duoda bendrasis lavinimas. Bendrasis lavinimas yra ir nuteistųjų auklėjimo procesas.Ką besimokytų nuteistasis jis visais atvejais plės savo akiratį, formuos savo dorovinį ir estetinį požiūrį į visuomenę. Nuteistųjų bendrasis lavinimas yra tiesiogiai susijęs su kitomis šių asmenų pataisos priemonėmis. Kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo geresni darbo gamyboje rezultatai, tuo geresnė drausmė ir tvarka pataisos įstaigoje. Nuteistieji kurie mokosi palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai dalyvauja pataisos programose, doroviniame teisiniame švietime. Bendrojo lavinimo metu nuteistieji įgija savybes kaip užsibrėžto tikslo siekimas, mokėjimas nugalėti sunkumus ir nesekmes, mokėjimas deramai organizuoti savo laiką. Tokiu būdu bendrojo lavinimo procesas vertinamas kaip nuteistųjų pataisos priemonė.

Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose. Mokyklų ir konsultacinių punktų steigimas pataisos įstaigose. Pataisos įstaigos ir mokyklos santykiai. Nuteistųjų priėmimas į mokyklą ir mokymosi organizavimas.

Organizuojant nuteistųjų laisvės atėmimu bendrąjį lavinimą Lietuvos pataisos įstaigose BV kodeksas nustato, kad pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki 16 metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų invalidų ir ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.

Priklausomai nuo mokinių skaičiaus pataisos įstaigose gali veikti šie bendrojo lavinimo organizavimo vienetai;

1.Mokyklos- valstybinio bendrojo lavinimo mokyklas pataisos įstaigose steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių viršininkai. Šios procedūros pradedamos esant rašytiniam Kalėjimų departamento rašytiniam prašymui.

2.Klasės- Kai yra 5-80 moksleivių iki 16 metų , nebaigusių pagrindinės mokyklos, nepilnamečių pataisos namuose steigiamos klasės, kurios yra bendrojo lavinimo mokyklos, veikiančios už nepilnamečių pataisos namų ribų, sudėtinė dalis.

3. Švietimo konsultaciniai punktai- Švietimo konsultacinis punktas pataisos įstaigoje steigiamas, kai yra ne mažiau kaip 30 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Šiame punkte nuteistieji gali mokyti pagal mokymo programą, tiek kai kurių disciplinų.

Tarp pataisos įstaigos ir bendrojo lavinimo mokyklos teisės aktais nustatomi santykiai.Pataisos įstaigos administracija privalo;1.Tvarkyti norinčių mokytis nuteistųjų apskaitą. 2. Sudaryti sąlygas mokyklai veikti-

skirti jai patalpas, šias patalpas remontuoti, turi jos atlikti visus reikalavimus. 3. Užtikrinti mokytojų, mokyklos vadovybės bendradarbiavimą su pataisos įstaigų tarnybų darbuotojais, nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 4. padėti pedagogams susipažinti teisine ir metodine dokumentacija, reglamentuojančia pataisos įstaigos veiklą, nuteistųjų mokymo ir

socialinės reabilitacijos klausimais. 5. Užtikrinti mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje. 6. Per mokslo metus nekelti nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą.

Pataisos įstaigos administracija turi teisę;1.Lankytis pamokose, dalyvauti vykstančiuose po pamokų renginiuose, patarti

mokytojams nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 2. pasitelkti mokyklos darbuotojus renginiams, skirtiems nuteistiesiems socialiai reabilituoti. 3. Dalyvauti mokyklos pedagogų posėdžiuose. 4. Uždrausti įeiti į pataisos įstaigos teritoriją mokyklos darbuotojui, pažeidusiam teisės aktus.

2. Mokyklos vadovai ir mokytojai privalo;1.Rengti nuteistuosius gyventi atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą

LR pilietį. 2. Laikytis žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų. 3. Padėti auklėti ir socialiai reabilituoti nuteistuosius. 4. Laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse bendravimo su nuteistaisiais taisyklių tvarkos. 5. Tausoti mokyklos inventorių , vaizdines mokymo priemones, įrangą. 6. Padėti pataisos įstaigos darbuotojams tobulintis pedagogikos bei psichologijos srityse.

3.Mokyklos vadovai ir mokytojai turi teisę;1.Turėti pedagoginį kūrybiškumą užtikrinančias darbo sąlygas. 2. Teikti pasiūlymus

dėl pedagogų kolektyvo ir pataisos įstaigos administracijos bendradarbiavimo nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 3.Reikalauti, kad pataisos įstaigos administracija užtikrintų mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje.

4.Nuteistieji į mokyklą priimami – pagal turimus išsimokslinimo dokumentus. Jų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su pataisos įstaigos direktorium ar jo pavaduotoju socialinei reabilitacijai.

5. Mokymo organizavimas- mokykla dirba pagal švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus planus ir programas. Mokslo metai pradedami rugsėjo 1-ąją dieną. Jų trukmė nustatyta mokymo planuose.Jeigu nuteistieji dirba dviem pamainom ir neįmanoma visų norinčiųjų mokytis pirmoje pamainoje, mokyklos darbas taip pat turi būti organizuojamas dviem pamainomis. Pamokų ir pertraukų trukmę nustato mokyklos vadovas įsakymu. Besimokantys nuteistieji, kurie perkelti dėl nuobaudos į kameros tipo patalpas į mokyklą nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savaran kiškai.. Besimokantiems nuteistiesiems kurie uždaryti į baudos izoliatorių ar karcerį nuobaudos atlikimo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės į kameras nenešami. Nuteistiesiems baigusiems 9 klases ir 12 klasių ir išlaikiusiems egzaminus išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentai. Šie dokumentai saugomi nuteistųjų asmens bylose ir išduodami jiems išeinant į laisvę. Kad pasirengtų brandos egzaminams nuteistieji atleidžiami nuo darbo prieš egzaminą 6 dienas prieš kiekvieną egzaminą.

Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimas pataisos įstaigose. Profesinių mokyklų, skyrių, moksleivių pareigos ir teisės.Profesinės mokyklos skyriaus vadovai pedagogai, jų pareigos ir teisės, atsakomybė. Pataisos įstaigos administracijos veikla pareigos ir teisės.

LR BVK nustatyta, kad profesinis mokymas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Didelę reikšmę nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos procese turi profesinis mokymas. Neturėjimas darbinės specialybės, neužimtumas naudinga darbine veikla yra kriminologinis faktorius, dažnai stumiantis asmenis užsiimti nusikalstama veika.. Nuteistųjų įgijimas darbinės specialybės ir profesinės kvalifikacijos kėlimas vertinamas kaip efektyvi priemonė teisės pažeidimų darymo bausmės atlikimo metu ir po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.Vadovaujantis LR BV kodeksu pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas.. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.. Nuteistųjų invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas jų pageidavimu. Nepilnamečių profesinis mokymas organizuojamas neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės. Pagal LR profesinio mokymo įstatymą specialiąsias profesines

mokyklas pataisos įstaigose steigia ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, eėsant Kalėjimų departamento rašytiniam prašymui.

Moksleivių ugdymas- Specialiose profesinėse mokyklose steigiamos pirmosios ir ketvirtosios pakopų grupės. Į pirmosios pakopos grupes priimami nuteistieji nebaigę pagrindinės, taip pat vidurinės bendrojo lavinimo mokyklų arba jas baigę. Į šias mokyklas nuteistieji priimami Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais moksleivių priėmimo į profesines mokyklas normatyviniais dokumentais bei pataisos įstaigos pasiūlymais. Mokslo metai pradedami rugsėjo 1-ąją – 15 dienomis. Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai dėl paskirtos nuobaudos perkelti į kamerų tipo kameras nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Nuteistiesiems moksleiviams uždarytiems į baudos izoliatorių ir karcerį, nuobaudos atlikimo metu mokymo priemonės nenešamos. Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviams, atlikusiems mokymo plane nurodytas užduotis, suteikiama teisė laikyti baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus. Nuteistiesiems moksleiviams suteikiama 6 dienų atostogos pasirengti kiekvienam baigiamajam egzaminui ir jį išlaikyti. Darbo užmokestis per šį laikotarpį nuteistiesiems neskaičiuojamas. Nuteistiesiems baigusiems specialiąsias profesines mokyklas išduodami nustatyto pavyzdžio kvalifikacijos pažymėjimai. Jie saugomi nuteistųjų asmens bylose ir išduodami juos pakleidžiant į laisvę.

Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai privalo;Nuolat ir stropiai mokytis. 2. Pagarbiai elgtis ir bendrauti su pedagogais bei kitais

mokyklos darbuotojais, kreiptis į juos žodžių „ jūs“ tamsta“ arba pagal jų einamas pareigas. 3. Laikytis LR įstatymų specialiosios profesinės mokyklos nuostatų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. 4. Tausoti mokyklos turtą, įstatymų nustatyta tvarka atlyginti dėl jų kaltės padarytą žalą.

Specialiųjų profesinių mokyklų moksleiviai turi teisę;1.Įgyti valstybinį standartą atitinkantį profesinį išsilavinimą. 2. Mokytis sveikoje ir

saugioje aplinkoje.3. Naudotis specialiosios profesinės mokyklos vadovėliais , biblioteka, kabinetais, dirbtuvėmis ir laboratorijomis. 4. Kreiptis į specialiosios profesinės mokyklos vadovus arba pateikti jiems klausimus, prašymus žodžiu ar raštu ir gauti atsakymą.

Už šiurkščius ir nuolatinius specialiosios mokyklos ar pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimus, susijusius su ugdymu specialiojoje profesinėje mokykloje nuteistieji pedagogų tarybos sprendimu šalinami iš specialiosios profesinės mokyklos. Specialiosios profesinės mokyklos vadovą skiria Švietimo ir mokslo ministerija.

Specialiosios profesinės mokyklos vadovai ir pedagogai privalo;1.Rengti nuteistuosius gyventi atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą

LR pilietį. 2. Laikytis žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų.3. Padėti nuteistuosius auklėti, socialiai reabilituoti, jiems pasitaisyti. 4. Laikytis pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos bendravimo su nuteistaisiais tvarkos. 5. Tausoti specialiosios profesinės mokyklos bei pataisos įstaigos inventorių, vaizdines mokymo priemones , įrangą.

Specialiosios profesinės mokyklos vadovai ir pedagogai turi teisę;1.Turėti pedagoginį kūrybiškumą užtikrinančias darbo sąlygas. 2. Teigti pasiūlymus

dėl pedagogų ir pataisos įstaigų administracijos bendradarbiavimo nuteistųjų mokymo , auklėjimo, socialinės reabilitacijos ir pataisos klausimais. 3. Reikalauti, kad pataisos įstaigos administracija užtikrintų specialiosios profesinės mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje. Už visos specialiosios profesinės mokyklos veiklą atsako jų vadovai.

Pataisos įstaigos administracija privalo;1.Tvarkyti nuteistųjų, norinčių įsigyti profesiją apskaitą. 2. Sudaryti sąlygas

specialiajai profesinei mokyklai veikti, suteikti jiems patalpas ir komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi pataisos įstaiga. 3. Užtikrinti mokymo priemonių, kurias draudžiama turėti nuteistiesiems pagal LR BVK 1 priedą, apsaugą ir kontroliuoti, kaip šios priemonės naudojamos. 4. Rūpintis specialiosios profesinės mokyklos vadovybės bei pedagogų ir pataisos įstaigos administracijos bendradarbiavimu nuteistųjų mokymo, auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 5. Padėti pedagogams susipažinti su teisine bei metodine dokumentacija, reglamentuojančia pataisos įstaigos

veiklą nuteistųjų mokymo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 6. Užtikrinti specialiosios profesinės mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje. 7. Nekelti besimokančių nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą iki jie nebaigia mokyklos, jeigu nėra režimo būtinumo.

Pataisos įstaigos administracija turi teisę;1.Pedagogui sutikus lankytis teorijos bei praktikos pamokose, patarti pedagogams

nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais. 2. pasitelkti specialiosios profesinės mokyklos darbuotojus renginiams, skirtiems nuteistiesiems socialiai reabilituoti, organizuoti. 3. Susitarimo pagrindu dalyvauti specialiosios profesinės mokyklos pedagogų susirinkimuose, rengiamose konferencijose, pedagogus atestuojant. 4. Uždrausti įeiti į pataisos įstaigos teritoriją specialiosios profesinės mokyklos darbuotojui, pažeidusiam pataisos įstaigos vidaus tvarką, reglamentuojančius teisės aktus ir kelti klausimą dėl šio darbuotojo pakeitimo.

20 TE MA Atleidimas nuo bausmės atlikimoNuteistųjų atleidimo nuo bausmės atlikimo sąvoka reikšmė ir pagrindai.

Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigia bausmės vykdymo procesą., leidžia įvertinti pataisos poveikio priemonių, taikytų nuteistajam rezultatus, o esant pagrindui- spręsti klausimą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Nepriklausomai nuo to ar pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslai, nuteistasis turi būti paleistas pasibaigus bausmės vykdymo terminui. Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais; 1. Atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.2. Amnestijos aktu. 3. Malonės tvarka. 4. Kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas iki teisminis tyrimas. 5.Kuriems paskirta bausmė, sumažinta iki atlikimo bausmės laiko; 6. Lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. 7. Susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį. 8. Kitais LR įstatymų numatytais pagrindais.

Atleidimo nuo bausmės rūšis galima suskirstyti į 2 grupes; Paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. 2. Atleidimas neatlikus

teismo paskirtos bausmės. 3. Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos. 4. Paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veiklos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis ir taikymo proceso reglamentacija.

Kai kuriais atvejais įstatymas numato lygtinio atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės galimybes. Tai įmanoma tada kai pasiekti bausmės vykdymo tikslai. Įstatymas numato šias atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis;

Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. 2. Neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme. 3. Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies amnestijos aktu. 4. Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies malonės tvarka. 5. Atleidimas nuo neatliktos bausmės nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga. 6. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus ir neštumo.

Pirmuoju, pagrindiniu ir bendru visoms nuteistųjų kategarijoms pasitaisymo rodiklis yra- jų požiūris į padarytą nusikaltimą, kaltės ir teisingos bausmės, skirtos už padarytą nusikalstamą veiką suvokimas; neigiamai vertinama padaryta nusikalstama veika; šia veika padarytos žalos suvokimas Nusikaltėlis gali pripažinti nusikalstamos veikos padarymo faktą, bet neduoda jos įvertinimo visuomenės atžvilgiu. Apie nuteistojo savo kaltės įvertinimą galima spręsti pagal jo kai kuriuos poelgius basmės atlikimo metu: nuoširdus prisipažinimas padarytoje nusikalstamojoje veikoje, kuri teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinoma, pranešimas apie

nepatrauktus baudžiamojon atsakomybėn bendrininkus, stengimasis savo iniciatyva atlyginti padarytą žalą nukentėjusiam ir pan.

Antruoju bendru pasitaisymo rodikliu yra- nuteistųjų teisingas požiūris į bausmės atlikimo režimo reikalavimus taikomus jiems bei visą pataisos priemonių kompleksą, numatytą LR BVK, vykdomą jų atžvilgiu. Tie nuteistieji kurie pažeidžia nustatyto režimo reikalavimus, nedrausmingi, nedalyvauja nuteistųjų pataisos programose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, vengia darbo ar mokymosi, jeigu tai jiems privalu, negali būti įvertinti kaip pasitaisę. Tačiau visų nuteistųjų pasitaisymo laipsnis turi būti įvertinamas nevienodai. Tai turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistojo asmenybę. Nuteistųjų lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turi du pagrindus- materialųjį ir formalųjį.

Materialusis pagrindas- rodo nuteistojo laisvės atėmimu pasitaisymo laipsnį. Įstatymas numato galimybę nuteistajam laisvės atėmimu taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, jeigu teismas pripažins, kad dėl nuteistojo pasitaisymo jam nereikia atlikti visos teismo paskirtos bausmės. Apie tai ar nuteistasis pasitaisė sprendžiama pagal jo elgėsi; 1. Visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino, arba įsipareigojo per tam tikrą laiką visiškai ją atlyginti. 2. Savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė , kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Formalusis pagrindas- įstatyme numatyta, kad nuteistąjį galima atleisti lygtinai prieš terminą nuo laisvės atėmimo bausmės jeigu šis atliko; 1. Nemažiau kaip pusė atliktos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. 2. Atliko ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkią nusikalstamą veiką. 3. Atliko ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą arba jeigu asmuo yra recidyvistas. 4.Ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas turintis vaiką iki 7 metų, kai jam tėvų valdžia nėra apribota.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas pavojingiems recidyvistams, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė tyčinį nusikaltimą.

Teismas lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą gali paskirti vieną ar kelis įpareigojimus; 1. Atlyginti arba pašalinti padarytą žalą. 2. Atsiprašyti nukentėjusiojo asmens. 3. Teikti nukentėjusiajam pagalbą kol šis gydosi. 4. Pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. 5. Pradėti mokytis arba tęsti mokslą. 6. gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos. 7. Be pataisos inspekcijos nekeisti gyvenamosios vietos. 8. Neatlygintinai atidirbti iki 300 val. viešųjų darbų, kai nuteistasis sutinka.

Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtus įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės pakeitimas švelnesnia bausme- išskyrus baudą. Įstatymas formuluoja šiai atleidimo nuo neatliktos bausmės atleidimo prieš terminą tokį patį materialųjį ir formalųjį pagrindą kaip ir lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.

Amnestijos aktas- tai viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės prieš terminą rūšių. Asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo LR Seimo priimtu amnestijos aktu.

Malonė- pagal LR BK79 str. nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės, jeigu LR Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. Malonės suteikimo tvarką nustato LR Prezidentas.

Nuteistųjų atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijosTrečioji atleidimo nuo bausmės grupė yra atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos.

Kai kasacinės instancijos teismas panaikina ar pakeičia teismo nuosprendį ar nutartį. Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis,

jo gynėjas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas apelasiciniu skundu. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį, bei pakeisti teismų nutartis ir bylą nutraukti.

Asmeniui kuris teismo reabilituotas turi būti nedelsiant atstatytos visos jo teisės. Jis gali pasinaudoti galimybėmis ir garantijomis. Pagal LR CK žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo ir kita , atlygina valstybė visiškai, nepaisant iki teisminio tyrimo pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.

Nuteistųjų paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Tai yra ketvirtoji atleidimo nuo bausmės grupė. Jeigu asmeniui už nusikalstamas veikas iki 2003-05-01 galutinė bausmė buvo paskirta pagal senojo BK straipsnių taisykles, galutinė bausmė neperžiūrima, išskyrus tuos atvejus, kai naujajame BK už tokias veikas numatyta bausmė yra švelnesnė, o galutinė bausmė buvo paskirta visiško bausmių sudėjimo būdu arba kai galutinė neatitinka naujojo LR BK reikalavimų.