NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. vasario 3–9 d. nr. 4 (142)

sielos delikatesų pardavėjaČia nerasite viso asortimento, kurį galima aptikti didžiuosiuose šalies knygynuose. Knygyno „Jauku“ dirigentė Oksana Bori-sova-Kuncienė orientuojasi į visiškai kitą skaitytojų, perkančių nevienadienę knygą, kurią po kurio laiko norės vėl perskaityti ar pavartyti, segmentą.

Plačiau 4 p.

pinigai iš kojinių – automobiliamsPraėję metai Lietuvos automobilių rinkai buvo rekordiniai. Drąsiai galima teigti, kad ši rinka atsigavo po krizės, o prieš įvedant eurą Lietuvoje tikimasi dar aktyvesnio pardavimo. Pernai šalyje užfiksuota 388,5 tūkst. naujų ir naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei 2008-aisiais, kurie iki šiol buvo vadinami rekordiniais.

Plačiau 6–7 p.

atlyginimai 2014: džiaug-sis geidžiamiausi Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine.

Plačiau 8–9 p.

Bankų sąjunga kuriama iš jos šmėklosEuropos Parlamento kadencijai einant į pabaigą paskutiniu akordu taps bankų sąjungos sukūrimas. Nuo įtampos su kitomis svarbiausiomis Senojo žemyno ins-titucijomis styga gali ir trūkti. Vis dėlto yra sakančių, kad bankų sąjungos simfonija jau buvo pradėta groti, kol Super Mario dar nebuvo paėmęs batutos.

Plačiau 10 p.

Užs. nr. 142 tiražas: 20 000

ŠIAME NUMERYJE

a. sapiras: Kipro istorija apie žlugusius bankus net nebūtų pasiekusi pirmųjų puslapių, jei tai būtų atsitikę JAV.

ž. mauricas: Šiuo metu jau yra mažiau nei 10 tūkst. bedarbių iš nekilnojamojo turto sektoriaus – kaip per statybų piką.

Plačiau 10 p.

kur apsipirkti, negąsdinant

piniginės

Plačiau 2–3 p.

Prekybos tinklų reitingas

Plačiau 8–9 p.

Savaitės temaSavaitės tema 32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 142

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Dabar beveik pusė Lie-tuvos gyventojų šiuos kišenėse tūnančius prietaisus įsigudrino vadinti išmaniaisiais

telefonais arba tiesiog išmaniaisiais. Kas galėjo pagalvoti, kad vos per ke-lerius metus po stalu vos telpantis skaičiuoklis virs į nediduką stačia-kampį, leidžiantį naudotis visomis gremėzdo teikiamomis galimybė-mis. Išmanumas lėtai įsliūkino į mūsų kišenes.

Įdomu, kad pastaruoju metu žodis „išmanusis“ vis dažniau tampa ver-balinės infliacijos įrankiu – paskai-tykite pirmą pasitaikiusią reklamą ir pabandykite nerasti šio mūsų dešimtmetį apibrėžiančio termino. Išmanieji langų rėmai, išmanieji pa-puošalai, išmanieji batai, išmanieji drabužiai – atrodo, kad kiekvienas aplinkos objektas taikosi „mąstyti“ greičiau nei juo besinaudojantieji.

Prieš kelerius metus panašios aplinkybės gaubė ekologijos gerbė-jus, kai supanti aplinka staiga tapo ekologiška. Tokia ekologiška, kad šiam terminui įrodyti prireikė aibės sertifikatų ir patvirtinimų, įrodan-čių natūralią produkto kilmę ir lei-džiančių kliento piniginę paploninti

nemenku antkainiu. Tikra išma-nioji rinkodara.

Remiantis „Google“ statistika, nuo 2010 metų žodis „išmanusis“ paieš-kos sistemoje vedamas kone dvigubai dažniau kiekvieną mėnesį – pamažu tampame išmaniąja tauta. Vaikyda-miesi reklamos madų, galime sukurti naują terminą – išmanusis lietuvis.

Ne, kalbama ne apie mokesčius slepiantį, darbuotojų negerbiantį verslininką, o apie išmanumą pabal-nojusį startuolį. O išmanumo mūsiš-kiams tikrai netrūksta – praėjusią savaitę pranešta, kad drabužių pre-kybos platforma manodrabuziai.lt, užsienyje geriau žinoma „Vinted“ pavadinimu, sulaukė net 69 mln. litų siekiančios investicijos. Galima tik priminti, kad išmanieji lietuviai, sukūrę renginių bilietais keistis leidžiančią mobiliąją programėlę „YPlan“, dar praėjusią vasarą su-laukė bemaž 30 mln. litų investicijų.

Pasisemkime apsukrių prekybi-ninkų išmonės ir būkime išmanūs – tam nereikia išmaniųjų kopėčių, sumaniųjų lėkščių ar protingųjų užuolaidų. Iš pradžių apsistokime ties išmaniaisiais įrenginiais, daiktų internetu ir nuolatos maloniai stebi-nančiais išmaniaisiais lietuviais.

Lietuvos technologijų fanatikai, užaugę su Ernesto Janušo laida NKTV, dar prisimena dienas, kai

šmaikštumo nestokojantis vedėjas prognozavo, kad per kelerius metus nespalvotus telefonus pakeis

plačia spalvų palete išmarginti ekranai, primenantys kompiuterį, o ne telefoną senąja šio žodžio prasme.

nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

Išmanusis lietuvis

»Lyginant atskirų dalių kainą, gal ir galima įžvelgti pigimą, tačiau dabar kiaulienos kaina yra didžiausia per kelerius metus. tai lemia nuolat augančios gamybos išlaidos.

Zofija CironkienėLietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorėasmeninio albumo nuotr.

algis Baravykas Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

»kainų augimą labiau siečiau su sezoniškumu nei su kitais veiksniais. Juolab kad šiemet europoje skaičiuojamas mažiausias bulvių derlius per pastarąjį dešimtmetį.

»trečdalis viso pieno eksporto kliūva rusijai, ir vis tiek nebuvo fiksuojama pieno kainos mažėjimo – duomenys rodo kainų augimą.

vadimas ivanovas „verslios Lietuvos“ Eksporto departamento

vyr. ekspertasFotodiena.lt

NUOMONĖ

Fotodiena.lt

Kur apsipirkti, negąsdinant piniginės2014-ieji piešiami pačiomis gražiausiomis augimo ir atsigavimo spalvomis, tačiau neabejojama, kad perkant kasdienes prekes atidžiai skaičiuoti išlaidas teks dar ne vienam. „Ekonomika.lt“, kaip ir kasmet, lankėsi didžiausiuose prekybos centruose ir išsiaiškino, kur apsipirkti pigiausia.

Lietuvos statis-tikos departa-mento vertinimu, 2013-ieji nepasi-

žymėjo kainų šuoliais – metinė infliacija siekė vos 1 proc. Turint omenyje, kad vidutinis atlyginimas augo daugiau nei 6 proc., galima teigti, jog pernai turtėjome, o kainos liko stabilios. Bent jau taip rodo statistika.

Visai kitokios nuotai-kos aplanko išsiruošus į parduotuvę – net įvairiau-siomis spalvomis švie-čiančios ir apie nuolaidas skelbiančios etiketės ne-praskaidrina ūpo matant, kad to paties pinigų kiekio pakanka vis mažesniam skaičiui produktų įsigyti.

Siekdami išsiaiškinti, kur apsipirkti pigiausia, lankėmės prekybos cen-truose „Rimi“, „Maxima“, „Prisma“, „Norfa“ bei „Iki“ ir lyginome tų pačių produktų kainas. Turint omenyje didelę nuolaidų ir išpardavimo paletę bei konkurencinę kovą, rezul-tatai kiek nustebino.

kainos augo 6 proc.Remiantis Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų vidu-tinės mažmeninės kainos Lietuvos prekybos cen-truose pernai ūgtelėjo be-veik 6 proc.

Ir tai dar ne viskas – kai kurių maisto produktų kainos šoktelėjo daugiau nei 20 proc. Skaičiuojama, kad kilogramo lietuviškų bulvių kaina per metus šoktelėjo net 64 proc. De-šimtadaliu šoktelėjo pieno (8,9 proc.), varškės (9,8 proc,), batono (12,3 proc.) kaina. Tiesa, galima pasi-džiaugti net penktadaliu (-21,56 proc.) sumažėjusia 10-ies kiaušinių ir kilo-gramo morkų (-19,9 proc.) kaina bei 10 proc. kritusia prekybos centruose par-duodamos kiaulienos kilo-gramo kaina.

renkasi didžiausią Savaitraštis „Ekonomika.lt“ klausė skaitytojų, kur šie dažniausiai įsigyja bū- tiniausių maisto prekių. Beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė pirmenybę teikiantys di- džiausiam prekybos tink-lui Lietuvoje – „Ma-xima“.

Antroje vietoje yra „Iki“ – šiame prekybos tin-kle maistą ir buities pre-kes perka 22 proc. respon-dentų. Panašus skaičius apklausos dalyvių renkasi prekybos centrus „Norfa“ ir „Rimi“ – atitinkamai 13 proc. ir 12 proc. Vos 1 proc. apklaustųjų teigė prekes dažniausiai perkantys

suomiško kapitalo preky-bos centre „Prisma“.

Sostinės centre gyve-nantis Tadas leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo dažniausiai apsiperkan-tis prekybos centre „Iki“. Vaikinas teigė, kad tokį pasirinkimą lemia dides-nis prekių asortimentas ir tvarkingos parduotuvės. „Prekės kokybiškos, o ir asocialių žmonių, kurių galima sutikti kitose par-duotuvėse, nėra“, – dali-josi savo nuomone pašne-kovas.

Viename Vilniaus mie-gamųjų rajonų gyvenanti Kotryna pirmenybę teikia parduotuvėms „Maxima“. „Iš tikro „Maxima“ man prie pat namų, bet ir kai-nos nesikandžioja, paly-ginti su kitomis prekybos vietomis“, – sakė jauna vilnietė.

Beveik 7 litų skirtumasLygintos to paties ženklo arba tos pačios kategorijos prekių kainos. Siekiant objektyvumo, į sąrašą ne-įtraukta prekių, pažymėtų specialiu prekybos tinklo ženklu. Jei vienai ar kitai prekei buvo taikoma nuo-laida, pateiktoje lentelėje kainą matysite būtent to-kią. Nuolaidų vienoms ar kitoms prekėms buvo vi-suose prekybos centruose.

viLiUs petkaUskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

»kainų korekcijų galima tikėtis, tačiau ateityje šios vis tiek didėtų, taigi mažėjimo tendencijos galimos tik trumpuoju laikotarpiu

Faktai

prekyBos tinkLai

• Statistikos departamento duomenimis, vidutinė me-tinė infliacija pernai Lietu-voje siekė 1 proc.

• Leidinio „Ekonomika.lt“ duomenimis, skirtumas tarp pigiausio ir brangiau-sio prekybos centro prekių krepšelio siekia 6,8 lito

• Skaičiuojama, kad pernai daugiausia brango alkoho-liniai gėrimai ir tabako ga-miniai, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos bei maisto produktai

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

kainų paLyginimas mažmeninės prekyBos vietose

Aplankius minėtas prekybos vietas ir su-darius bendrą pirkinių krepšelio sąrašą, galima daryti išvadą, kad visų prekybos tinklų kaino-dara yra panaši. Nors mažiausiai buvo galima išleisti prekybos centre „Norfa“ (119,55 lito), skir-tumas tarp sumos, kurią reikėjo pakloti šioje par-duotuvėje, ir didžiausios, fiksuotos prekybos cen-tre „Iki“ (126,35 lito), tėra 6,8 lito.

Iš 26 pateiktų prekių 11 pigiausiai galima įsigyti parduotuvėse „Maxima“, 10 – „Rimi“. Tinkluose „Prisma“ ir „Norfa“ aptikome po 5 pigiausias prekes, „Iki“ – 4. Kitaip tariant, kad ir kurį prekybos tinklą pasirinktumėte, didžiau-sias nuostolis, kurį galite patirti, neviršija 6 proc. viso krepšelio vertės. Jei į bendrą kainą įskaičiuo-tume kelionės išlaidas, spūstyse prarastą laiką, komforto faktorių ir pan., išeitų, kad apsipirkimo sprendimą lemti galiau-siai turėtų prekių pasi-rinkimo galimybė ir ats-tumas nuo namų.

eksporto draudimai neturi įtakosSavaitraščio kalbinti ekspertai maisto prekių kainų mažėjimo tenden-cijų neįžvelgė. Lietuvos daržovių augintojų asocia-cijos (LDAA) direktorė Zo-fija Cironkienė teigė, kad palyginti su pastaraisiais mėnesiais, kainos išlieka stabilios, tačiau tokie pro-duktai kaip bulvės gali brangti.

„Pamažu auga pa-klausa – sulaukiame eks-portuotojų skambučių, to-dėl kainos, ko gero, didės“, – teigė LDAA atstovė. Pašnekovė pridūrė, kad situaciją labiausiai keistų atverta Rusijos rinka.

Teigiama, kad eksportui ir prekybos tinklams tin-kamų bulvių kiekis yra ri-botas, todėl atverta rinka išaugintų šių paklausą – taigi ir kainą.

Lietuvos kiaulių augin-tojų asociacijos direkto-rius Algis Baravykas sakė nemanantis, kad kiaulių maras paveiks kiaulienos kainas Lietuvoje. „Jei dėl maro reaguos eksporto rinkos, korekcijų galima tikėtis, tačiau ateityje šios vis tiek didėtų, taigi mažėjimo tendencijos galimos tik trumpuoju laikotarpiu“, – sakė A. Baravykas.

Panašios nuomonės laikosi ir „Verslios Lie-tuvos“ Eksporto departa-mento vyriausiasis anali-tikas Vadimas Ivanovas. Jo teigimu, Lietuvoje nėra kiaulienos rinkos pertekliaus, o nemažai žaliavos yra importuo-jama, todėl kainos gali ne mažėti, o kilti.

„Sumažėjus vietinės žaliavos pasiūlai, kainų kritimui vietos nematau, – aiškino ekspertas. – Ta-čiau reikia atkreipti dė-mesį ir į tai, kad kiaulių maras registruotas ne vi-soje šalyje, o tik viename regione, tad jei stambieji augintojai susitelkę kitose vietose, didelės grėsmės neturėtų kilti.“

V. Ivanovas savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ pasa-kojo, kad mažą eksporto draudimų įtaką vidaus rinkos kainoms rodo ir pieno produktų kainos didėjimas Rusijai uždrau-dus lietuviškų pieno ga-minių importą. „Įmonės išpardavė greitai gendan-čius produktus, tačiau vėliau, nujaučiu, tiesiog buvo sumažintas gamy-bos mastas, mat nebūtų logiška gaminti tiek pat, mažėjant paklausai“, – sakė ekspertas.

prekė Forminė balta „Sumuštinių“ duona (500 g) 3,19 Lt 3,99 Lt 3,99 Lt 3,99 Lt 3,99 LtBulvės (1kg) 1,29 Lt 1,15 Lt 1,59 Lt 1,15 Lt 1,29 LtPomidorai (1 kg) 5,99 Lt 4,99 Lt 5,89 Lt 5,45 Lt 5,99 LtIlgavaisiai agurkai (1 kg) 6,99 Lt 6,99 Lt 6,99 Lt 6,95 Lt 6,99 LtObuoliai (1 kg) 1,49 Lt 1,59 Lt 1,89 Lt 2,49 Lt 2,29 LtBananai (1 kg) 3,69 Lt 4,59 Lt 4,49 Lt 4,09 Lt 4,59 LtApelsinai (1 kg) 2,69 Lt 2,79 Lt 2,69 Lt 2,95 Lt 3,99 LtPienas (2–2,5 proc. riebumo, 1 litro tetrapakas) 3,19 Lt 2,19 Lt 2,89 Lt 3,09 Lt 3,09 Lt„Rokiškio“ sviestas (200g) 5,19 Lt 5,19 Lt 5,19 Lt 5,19 Lt 5,19 LtPuskietis fermentinis sūris (200 g) 4,8 Lt 4,5 Lt 4,7 Lt 4,5 Lt 4 LtJogurtas (350 g) 2,79 Lt 2,89 Lt 2,89 Lt 2,89 Lt 2,89 LtPieniškas šokoladas „Vilniaus pergalė“ (100 g) 2,69 Lt 2,19 Lt 2,19 Lt 2,19 Lt 2,99 LtVištienos krūtinėlės filė (1 kg) 16,99 Lt 14,98 Lt 14,99 Lt 14,99 Lt 13,99 LtPieniškos „Klaipėdos“ dešrelės 3,35 Lt 4,79 Lt 4,29 Lt 3,99 Lt 4,79 Lt (280 g) (280 g) (240 g) (260 g) (280 g)

Malta kiauliena (1 kg) 10,49 Lt 10,49 Lt 9,99 Lt 10,49 Lt 10,49 LtMiltai „Malsena“ (1 kg) 2,59 Lt 2,59 Lt 2,59 Lt 2,29 Lt 2,59 LtItališki „Spaghetti“ (500 g) 2,79 Lt 2,99 Lt 3,49 Lt 2,45 Lt 2,99 Lt„Obelių“ aliejus (1 l) 6,99 Lt 6,89 Lt 6,99 Lt 6,99 Lt 6,99 Lt„Daumantų tradicinis“ kečupas (0,5 kg) 2,89 Lt 2,89 Lt 2,99 Lt 2,99 Lt 2,89 Lt„Vilniaus“ majonezas 3,39 Lt 3,25 Lt 3,25 Lt 3,39 Lt 3,39 LtKiaušiniai (rudi 10 vnt.) 2,99 Lt 2,99 Lt 3,79 Lt 3,09 Lt 3,09 LtCukrus (1 kg) 2,69 Lt 2,99 Lt 2,59 Lt 2,69 Lt 2,99 LtDruska (1 kg) 0,95 Lt 1,19 Lt 1,39 Lt 1,29 Lt 1,19 LtJuodoji arbata „Dilmah 30“ 3,39 Lt 3,39 Lt 3,49 Lt 3,49 Lt 3,39 LtPlikoma kava „Paulig“ (500 g) 14,79 Lt 14,49 Lt 14,79 Lt 10,99 Lt 14,79 LtApelsinų sultys „Cido“ (100 proc., 1 l) 5,49 Lt 5,39 Lt 5,49 Lt 5,49 Lt 5,49 Lt

Iš viso: 123,77 Lt 122,36 125,51 Lt 119,55 Lt 126,35 Lt

Projektai 5Savas verslas4 nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

»pamažu vėl tampa madinga skaityti ir eiti į mažą knygyną

www.ek.ltnaUJienos

tavo versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Sielos delikatesų pardavėja

■Čia nerasite viso asorti-mento, kurį galima aptikti didžiuosiuose šalies kny-gynuose. knygyno „Jau-ku“ pagrindinė dirigentė oksana Borisova-kuncie-nė orientuojasi į visiškai kitą skaitytojų, perkančių nevienadienę knygą, kurią po kurio laiko norės vėl perskaityti ar pavarty-ti, segmentą.

Knygyno, esančio sos-tinės Žvėryno mikrora-jone įkūrėja, nesikuklina ir drąsiai teigia, kad tai – išskirtinė vieta. Pasak jos, su kiekvienu klientu čia bendraujama, užmez-gamas asmeninis kon-taktas. „Pasisveikinti ir paklausti, kaip sekasi klientui ieškoti knygos, privaloma“, – savo verslo ypatumus atskleidžia O. Borisova-Kuncienė.

alternatyva bibliotekaiKnygynas išskirtinis ir tuo, kad čia galima įsigyti ir senų knygų. „Žmonės patys pradėjo jas nešti, – apie išskirtinį ryšį su klientais pasakoja versli-ninkė. – Pradėdami veiklą neplanavome prekiauti senomis knygomis.“

Pasak „Jauku“ savi-ninkės, tokiam klientų elgesiui įtakos turėjo ir uždaryta Žvėryno bib- lioteka.

„Poreikis skaityti nie-kur nedingo, tad mes knygas ir nuomojame, – apie knygyno lankstumą pasakojo O. Borisova-Kuncienė. – Senas knygas mėnesiui išnuomojame po 3 litus, užsiimame net naujų knygų nuoma, tik prašome palikti užstatą, kurio dydis lygus knygos vertei.“

madinga skaitytiLaikais, kai internetas tapo kiekvieno žmogaus

kasdienybe, knygos ne-retai nustumiamos į nuošalę. Tačiau knygyno „Jauku“ savininkė mano kitaip.

„Pastebiu, kad žmonės grįžta prie knygų, – tikina verslininkė. – Pamažu vėl tampa madinga skaityti

giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

prisidėjus prie didelių socialinės atsakomybės projektų, – kalbėjo žurna-listės išsilavinimą turinti knygyno savininkė ir pri-sipažino, kad šis darbas jos netenkino. – Visada kirbėjo mintis užsiimti sau miela veikla.“

Visą gyvenimą knygas mėgusi moteris tikino, jog per dvejus metus su-brandinta idėja galiausiai virto kūnu. „Nuspren-džiau, kad tai turėtų būti vieta, kur būtų ne tik par-duodamos išliekamąją vertę turinčios knygos, bet ir vykdomi rengi-niai“, – teigė pašnekovė.

Knygyne šiandien nuolat vyksta parodos, rengiami vieši skaitymai ir kiti šviečiamieji ren-giniai, net sodininkystės kursai.

trūko praktinių žiniųMoteris pripažįsta, kad didžiausias iššūkis verslo pradžioje – su apskaita susiję dalykai.

„Visada buvau labiau žodžio žmogus, – tvirtina moteris. – Nei mokykloje, nei universitete manęs niekas nemokė, kaip tvar-kyti buhalteriją.“

Trūkstamų žinių ji se-miasi iš interneto. Prak-tinių patarimų prašo ir aplinkinių. „Kartais trūksta ne tiek teorijos, kiek praktinių žinių“, – atvirauja O. Borisova-Kuncienė.

Kuriame prekybos centre dažniausiai

apsiperkate?

Šaltinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 268 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASPanašu, kad tragedija Latvijoje prekybos tinklo „maxima“ klientų Lietuvoje neišgąsdino – jį renkasi daugiausia apklaustųjų. antroje ir trečioje vietoje atitinkamai yra prekybos tinklai „iki“ ir „rimi“.

1

2

5 6

3

4

ir eiti į mažą knygyną.“ Pašnekovė pastebi, kad kol kas tai būdingiau Va-karų Europos didmies-čiams, tačiau ši tenden-cija pamažu keliasi ir į Lietuvą.

Hobį pavertė darbuPrieš įkurdama knygyną moteris visą savo profe-sinį laiką praleido televi-zijoje.

„Mano darbas televizi-joje buvo susijęs su rinko-daros, savireklama, esu

pusmetį veikiančio knygyno savininkė o. Borisova-kuncienė džiaugiasi užmezgusi ryšį su klientais. ruslano Kondratjevo nuotr.

savybės, kurias turi geriausi vadovaimotyvuodamas komandą, kad ji siektų geriausių rezultatų, vadovas turi pasižymėti tam tikromis sa-vybėmis. Inc.com pastebi, kad geriausi vadovai pasi-žymi bent keliomis jiems visiems bendromis savybė-mis. vadovai ir pavaldiniai skiriasi, tad darbdaviai tai turi suprasti.

kaip tapti „tikru“ versluPradedantieji verslininkai dažnai save pozicionuoja kaip „tik pradedančiuo-sius“. Taip patys užsiblo-kuoja. Tuomet pokyčiai, ve-dantys prie verslo augimo, trunka daug ilgiau. malonu prisiminti ir kalbėti apie tai, kaip jūsų verslas išsiplėtė per kelerius metus, bet tai negali tęstis amžinai.

sėkmės kūdikius Lietuvoje vienija vienodos taisyklėsLaikas verslo pasaulyje yra reikšmingas tiek pat, kiek plaukimo baseine. Kartais gali neužtekti magnato Warreno Buffeto patarimų ar rūtos meilutytės greičio norint pasiekti maksimalų rezultatą. Kalbant apie sėkmę, kiekvienas turi savo herojų, į kurį žvelgia su pagarba.

1) „Maxima“ 48 %2) „Rimi“ 12 %

3) „Iki“ 22 % 4) „Norfa“ 13%5) „Prisma“ 1 %

6) Kitur 4 %

nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (nma) specialistai pabrėžė, kad pareiškėjai per 2007–2013 metų programinį laikotarpį įgijo paraiškų rengimo patirties, todėl jas parengia vis geriau.

iki 2015 m. birželio 30 d. paramos gavėjai turi pa-baigti įgyvendinti projek-tus pagal daugumą kpp investicinių priemonių ir pateikti nma paskutinius mokėjimo prašymus.

viJa pakaLnytė

Abi miškų įveisimo prie-monės buvo populiarios tarp pareiškėjų per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį. KPP laikotarpio pabaigoje norin-tiesiems gauti paramą pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ buvo suteikta papildoma gali-mybė. Paramos buvo galima

vis geriau parengiamos paraiškos sparčiau vertinamos

dar kreiptis 2013 metų pabai-goje – nuo lapkričio 4 dienos iki gruodžio 6 dienos. Per antrą 2013 metų paraiškų rinkimo etapą, kuris truko mažiau negu mėnesį, buvo surinkta 213 paraiškų.

pareiškėjai daro pažangą Paraiškos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio pa-skirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės ap-želdinimas mišku“, gautos per antrą paraiškų rinkimo etapą, buvo įvertintos per itin trumpą laiką – 14 dienų, nors vertinimui paprastai skiriami 3 mėnesiai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Že-mės ūkio ministerijos (NMA) specialistai pabrėžė, kad pareiškėjai per 2007–2013 metų programinį laikotarpį

įgijo paraiškų rengimo pa-tirties, todėl jas parengia vis geriau. Džiugina, kad į antrą kvietimą atsiliepę pareiš-kėjai geranoriškai ir greitai reagavo į raginimus patiks-linti paraiškas arba atsiųsti trūkstamus dokumentus elektroniniu paštu. „Toks efektyvumas – sklandaus pareiškėjų, NMA darbuotojų ir kitų valstybinių institucijų atstovų bendradarbiavimo rezultatas“, – sakė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkys-tės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė.

Paskutinė reprezentacinė visuomenės apklausa rodo, jog gerokai padaugėjo pa-reiškėjų, kurie mano, kad KPP paraišką parengti buvo paprasta. Visuomenės nuomonės tyrimo metu buvo apklausta 1 000 NMA administruojamos paramos pareiškėjų ar gavėjų. Kad paraišką parengti paprasta, 2012 metais manė 67 proc. respondentų, o 2013-aisiais jų padaugėjo iki 77 proc.

Pasak specialistų, tokį rezul-tatą iš dalies galėjo lemti ir pernai atsiradusi naujovė: paraiškas miškui įveisti klien-tai galėjo pateikti ir elektro-niniu būdu informaciniame portale adresu https://por-tal.nma.lt. Elektroniniu būdu pateikta 131 paraiška (pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apžel-dinimas mišku“ – 42, pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – 89 paraiškos).

ir pareiškėjams, kurių miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas ver-tinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje. Tokioje žemėje norintieji įveisti mišką atitiko ketvirtą pirmumo kriterijų. Penktas pirmumo kriterijus buvo tai-komas pareiškėjams, kurių žemės sklypai miškui įveisti suformuoti žemės konsolida-cijos projekte. Šeštą pirmumo kriterijų atitiko pareiškėjai, kurie yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo nariai. Septintas kriterijus, nurodytas priemonės įgyven-dinimo taisyklėse ir taikytas tik per antrą kvietimą, buvo pareiškėjo prašoma mažesnė paramos suma.

Pagal KPP priemonę „Pir-mas žemės ūkio paskirties že-mės apželdinimas mišku“ per 2007–2013 metų laikotarpį iš viso patvirtintos 1 664 pa-raiškos ir išmokėta daugiau kaip 75,4 mln. litų paramos. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir ap-leistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ patvirtintos 2 296 paraiškos ir išmokėta daugiau kaip 122,7 mln. litų paramos.

■iki šių metų pradžios buvo įvertintos visos paraiškos, gautos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (kpp) priemones „pirmas žemės ūkio pa-skirties žemės apželdinimas mišku“ ir „pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

pasak a. valskytės, pareiškėjai geranoriškai ir greitai reaguoja į raginimus patikslinti paraiškas arba atsiųsti trūkstamus doku-mentus elektroniniu paštu.Juliaus Kalinsko nuotr.

Leonas BiJūnas

mokėjimo prašymus reikia pateikti laikuNMA Projektų administra-vimo skyriaus vedėja Geno-vaitė Beniulienė patarė pa-ramos gavėjams neatidėlioti projektų įgyvendinimo. Iki 2015 m. birželio 30 d. pa-ramos gavėjai turi pabaigti įgyvendinti projektus pagal daugumą KPP investicinių priemonių ir pateikti NMA paskutinius mokėjimo pra-šymus. „Pareiškėjai turėtų racionaliai planuoti darbus, atsižvelgdami į visas įma-nomas kliūtis. Pasitaiko, kad įsipareigojimų nevykdo rangovai, prireikia pažymų iš kitų institucijų, tad pa-skutinės dienos laukti tikrai nevertėtų. Mokėjimo pra-šymus rekomenduojama pateikti anksčiau, nelaukiant mokėjimo prašymų teikimo termino pabaigos“, – patarė G. Beniulienė.

investicinius projektus būtina baigti iki kitų metų liepos

Paramos gavėjai, kurie yra įgyvendinę projektus arba baigia juos įgyvendinti, kartu su galutiniu mokėjimo prašymu turi pateikti ir galu-tinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Taip pat kiekvie-nais metais iki balandžio 30 dienos pareiškėjai turi pateikti baigto projekto me-tinę ataskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius ataskaitinius metus.

Specialistė priminė, kad mokėjimo prašymą reikia teikti NMA teritoriniams paramos administravimo skyriams, o ataskaitas – Projektų administravimo skyriui. Paminėtina, kad paramos gavėjai turi pildyti naujai patvirtintas ataskaitų formas, kurias galima rasti interneto svetainėje www.nma.lt (parama / Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa / Dokumentų

formos / Mokėjimo prašymų ir kitos dokumentų formos).

pakeitimus būtina derinti su nmaG. Beniulienė paramos ga-vėjams patarė atkreipti dė-mesį ir į pirkimų procedūras. „Rangos ar prekių tiekimo sutartį ir bet kokius jos pa-keitimus privalu derinti su NMA teritoriniais padali-niais. Jei pirkimo dokumen-tacija bus nesuderinta arba jei teritorinis padalinys ras trūkumų, gali būti taiko-mos sankcijos“, – pabrėžė ji. Su NMA paramos gavėjai turėtų derinti ir bet kokius kitus su projektu susijusius pakeitimus. „Nesvarbu, ar keičiasi projekto įgyvendi-nimo vieta, ar investicijos, ar paramos dydžių paskirsty-mas projekto įgyvendinimo etapuose, ar įmonės vado-

tyto rodiklio, jis NMA turėtų pateikti paaiškinimų, pagrin-džiančių dokumentus, kodėl taip nutiko“, – pasakojo G. Beniulienė. Pasak specia-listės, jei projektui buvo tai-komi pirmumo kriterijai, tai pirmumo kriterijų pasiekimą NMA vertina ypač atidžiai. Jų nepasiekus, gali tekti grąžinti ir visą paramą.

svarbu pasirūpinti tinkamu finansavimo šaltiniuNMA specialistė atkreipė dė-mesį, kad kai kurių priemo-nių įgyvendinimo taisyklėse numatytas reikalavimas iki paramos sutarties pasi-rašymo ne vėliau kaip per pusę metų nuo sprendimo skirti paramą dienos pateikti paskolos sutartį, o jei pareiš-kėjas to neatlieka, jis gali prarasti teisę į paramą. „Pa-reiškėjai, kurie nėra pasirašę paskolos sutarčių, turėtų suskubti pasirūpinti tinkamu finansavimo šaltiniu“, – pa-brėžė specialistė.

KPP investicinių priemonių paramos gavėjai turi laikytis ir kitų bendrųjų reikalavimų: saugoti visus su parama su-sijusius dokumentus, visam

projekto priežiūros laikotar-piui apdrausti įsigytą turtą. Nuo paramos sutarties pa-sirašymo / sprendimo skirti paramą, kaip nustatyta kon-krečiose priemonės įgyvendi-nimo taisyklėse, iki projekto priežiūros laikotarpio pabai-gos be rašytinio NMA suti-kimo pareiškėjai įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyven-dinimo reikalavimų ir nuo-savybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti projekte numa-tytos veiklos, nekeisti pro-jekto įgyvendinimo vietos.

Dalyvaujantieji KPP inves-ticinėse priemonėse turėtų žinoti, kad pas juos visus me-tus gali būti vykdomos patik-ros: tikrinami paramos pa-raiškoje, mokėjimo prašyme ir kitur pateikti duomenys, taip pat tikrinama, ar laiko-masi teisės aktuose nurodytų reikalavimų bei prisiimtų įsipareigojimų. Jei kyla bet kokių su projektų administra-vimu susijusių klausimų, pa-reiškėjai gali konsultuotis su projekto administratoriumi.

Užsakymo Nr. 03022014

■paramos gavėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (kpp) investicinėse priemonėse, privalo laikytis tam tikrų įsipareigojimų ir projektus įgyvendinti laiku. nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (nma) specialistai primena svarbiausius paramos gavėjų įsipareigojimus.

>G. BENIuLIENė PATARIA MOKėJIMO PRAŠyMuS PATEIKTI ANKSČIAu, NELAuKIANT Jų TEIKIMO TERMINO PABAIGOS.Juliaus Kalinsko nuotr.

vyko prioritetinis vertinimasPer antrą kvietimą priemo-nei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apžel-dinimas mišku“ buvo skirta kiek daugiau nei 12 mln. litų. NMA specialistai teigė, kad prašoma paramos suma pa-gal šią priemonę jau kelerius metus – apie 45 mln. litų kas-met, todėl buvo taikomas pri-oritetinis paraiškų vertinimas. Taip pat buvo vertinamos ir per antrą kvietimą gautos paraiškos. Atlikus prioritetinį vertinimą, dėl lėšų trūkumo finansavimas nebuvo suteik-tas 86 pareiškėjams.

Paraiškos, pateiktos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, buvo vertinamos pagal 7 pirmumo kriterijus, išrikiuotus mažė-jančio svarbumo tvarka.

Pirmą pirmumo kriterijų atitiko pareiškėjai, kurie iki šiol nebuvo gavę ES para-mos miškui veisti, antrą – tie, kurių veisiamas miškas yra fiziniams asmenims nuo-savybės teise priklausančioje žemėje, trečią – tie, kurie veisė negreitai augančių me-džių želdinius.

Prioritetas buvo teikiamas

vas, – visus pakeitimus reikia derinti su NMA. Šis įsiparei-gojimas yra tęstinis ir galioja per visą projekto priežiūros laikotarpį“, – pabrėžė NMA Projektų administravimo skyriaus vedėja.

privalu pasiekti numatytus rodikliusDalyvaudami KPP investici-nėse priemonėse, paramos gavėjai įsipareigoja pasiekti tam tikrus projekto priežiūros rodiklius, pavyzdžiui: padi-dinti pajamas, sukurti naujų darbo vietų, padidinti sutarti-nių gyvulių (SG) skaičių. „Jei pareiškėjas nepasiekė numa-

6 Ratai nr. 42014 m. vasario 3–9 d. Ratai 7nr. 4

2014 m. vasario 3–9 d.

Pinigai iš kojinių – automobiliams

Praėję metai Lietuvos automobilių rinkai buvo rekordiniai. Drąsiai galima teigti, kad ši rinka atsigavo po krizės, o prieš įvedant eurą Lietuvoje tikimasi dar aktyvesnio pardavimo.

Pernai šalyje už-fiksuota 388,5 tūkst. naujų bei naudotų auto-

mobilių pirkimo ir par-davimo sandorių. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei 2008-aisiais, kurie iki šiol buvo vadinami rekordi-niais.

Kitais žodžiais tariant, automobilį pirko arba par-davė kas aštuntas Lietu-vos gyventojas. Be to, į šalį buvo įvežta net 147,8 tūkst. naudotų automobilių. Tai tris kartus daugiau nei į Latviją. Jeigu skai-čiuotume naujai įvežtų

automobilių ir gyventojų skaičiaus santykį, Lietuva kaimynę lenkia du kartus.

Vienas naujai į mūsų šalį įvežtas automobilis teko 20-čiai gyventojų, o Latvijoje ir Estijoje – tik apie 43-ims.

Kaimynė Latvija šiais metais fiksuoja dar di-desnį automobilių rinkos atsigavimą. Autoplius.lt atlikto tyrimo duome-nimis, pernai Latvijoje buvo parduota net 36,1 proc. daugiau naujai į šalį įvežtų naudotų automobi-lių nei 2012 metais. Tai la-bai didelis šuolis, kuriam įtakos turėjo faktas, kad Lietuvoje greitai bus įves-tas euras.

„Nauja valiuta dalį mūsų kaimynų privertė peržiūrėti santaupas ko-jinėse ir jas išleisti“, – mano autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Dauk-šas.

Iš viso į Latviją buvo įvežta 46,4 tūkst. auto-mobilių, labiausiai iš-augo 6–10 metų amžiaus mašinų importas. Šio amžiaus grupės įvežtų automobilių skaičius, palyginti su 2012 metais, išaugo beveik dvigubai – 46 proc. Būtent tokio senumo automobilių per-

nai į Latviją buvo impor-tuota daugiausia – beveik 20 tūkst. Fiksuojant tokius stulbinamus pokyčius ša-lyje kaimynėje, natūraliai kyla klausimas, ar 2014 metais Lietuvoje bus fik-suojami nauji rekordai?

V. Daukšas įsitikinęs, kad prieš įvedant šalyje eurą dalis žmonių norės išleisti grynuosius pini-gus, tad automobilių rin-koje numatomas augimas. „Tačiau ne toks žymus kaip Latvijoje“, – patiks-lina autoplius.lt plėtros vadovas.

populiarumas pamažu slopstaŠiais metais dar labiau iš-ryškėjo nauja tendencija – lietuviai vis dažniau ieško naudotų benzininių auto-mobilių.

Išanalizavus 3 mln. au-toplius.lt atliktų paieškų pagal degalų tipą per 2013 metų ketvirtą ketvirtį ir palyginus su tuo pačiu lai-kotarpiu prieš dvejus me-tus, pastebima, kad ben-zinu varomų automobilių paklausa pamažu auga, o dyzelinu mažėja. „Per dve-jus metus dyzelinių auto-mobilių paieškų skaičius sumažėjo 7,2 proc., o ben-zininių padidėjo 6,9 proc.“, – pasakoja V. Daukšas.

Tokiam pokyčiui įtakos galėjo turėti ir nuo 2012 metų pavasario Lietuvoje įsigaliojusi griežtesnė dy-zelinių automobilių tech-ninė apžiūra, ir ištirpęs skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų.

Vertinant autoplius.lt atlikto barometro duo-menis, galima teigti, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį dyzeliniai automobiliai išliko nuo 11,9 iki 63,2 proc. bran-gesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 metų senumo dyze-liniai automobiliai kai-nuoja 1,5 tūkst. litų, arba 69,9 proc., daugiau už to-kio paties amžiaus varo-mus benzinu.

Kitose Baltijos šalyse galima pastebėti prie-šingą tendenciją. Latvijoje naudoti dyzeliniai auto-mobiliai populiarėja. Čia iš visų praėjusiais metais įvežtų automobilių net 80,4 proc. buvo dyzeliniai. Estijoje tokių automobilių buvo 77,1 proc.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau popu-liarėja benzinu / dujomis varomi automobiliai. Pas-tarųjų kasmet įvežama vis daugiau. Pernai tokių au-tomobilių į Lietuvą įvežta 4 tūkst. vnt., į Latviją – 1,3 tūkst. vnt., o į Estiją – tik 60 vnt. Palyginti su 2012 metais, šių automobilių į Lietuvą pernai įvežta 23,4 proc. daugiau.

auga populiarumasLietuvoje ir toliau auto-mobilių rinkoje naudoti automobiliai šluosto nosį naujiems. Pernai naujų automobilių parduota už 0,99 mlrd. litų, o nau-dotų – už 3,978 mlrd. litų. Kitais žodžiais tariant, iš salono tiesiai į gatves išriedėjo apie 20 proc. visų praėjusiais metais automobilius pirkusių vairuotojų.

Daugiausia buvo par-duota 11–15 metų amžiaus naudotų automobilių. Na-tūralu, kad augant sando-rių skaičiui, didėjo ir nau-dotų automobilių kainos. Autoplius.lt vertinimu, ketvirtąjį metų ketvirtį vidutinė naudotų auto-mobilių kaina buvo 10,8

tūkst. litų, t. y. 302 litais di-desnė, palyginti su tuo pa-čiu 2012-ųjų laikotarpiu. Populiariausių jau mi-nėtų 11–15 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina per metus paaugo 191 litu ir metų pabaigoje vidutinė jų kaina siekė 7,3 tūkst. litų.

„Didėjančioms kai-noms įtakos turėjo ir at-sigaunanti ekonomika, – kalbėjo V. Daukšas. – Lie-tuviai apie automobilio keitimą svarsto kur kas trumpiau nei iki šiol, to-dėl drąsiau perka patikusį automobilį.“

Naujesni, iki 5 metų amžiaus, automobiliai 2013-ųjų paskutinį ket-virtį, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotar-piu, atpigo. Pastarųjų kaina vidutiniškai siekė 30,7 tūkst. litų, arba 1 525 litais mažiau nei prieš

tapdama es nare, Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą. Fotodiena.lt

»Lietuviai vis dažniau ieško naudotų benzininių automobilių

»Lietuvoje ir Latvijoje vis labiau populiarėja benzinu / dujomis varomi automobiliai

»gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

19 Į VILNIAuS GATVES IŠRIEDėJO DAR 19 NAuJų EKOLOGIŠKų AuTOBuSų „SOLARIS uRBINO 12 CNG“

nauji akcininkai■oro linijų bendrovė „air Lituanica“ didina savo kapitalą iki 11,276 mln. litų. kompanijos ak-cininku tapo aB Lietuvos pašto antrinė kompanija „Baltic post“, kuri inves-tavo 86 tūkst. litų ir tapo tiesiogine „air Lituanica“ akcininke.

„Nauji akcininkai ne tik atveria naujas galimybes,

„Baltic post“ tapo „air Lituanica“ akcininke. Fotodiena.lt.

bet ir rodo investuotojų pasitikėjimą kompanija“,– komentuoja „Air Lituanica“ valdybos pirmininkas Kęstu-tis Binkauskas.

Vykdydama savo planą, artimiausiu metu „Air Litu-anica Club“, jungianti dau-giau nei 40 fizinių ir juridi-nių asmenų, dar investuos 660 tūkst. litų ir pasieks bendrą 4,1 mln. litų investi-cijų dalį.

d. Budrys bendros Baltijos valstybių „rail Baltica“ projekto įmonės tikisi balandį. Fotodiena.lt

neringos savivaldybė pritarė tilto į kuršių neriją statybai. Fotodiena.lt.

Bendra įmonė – balandįžalia šviesa tiltui■Bendra Baltijos valstybių projekto „rail Baltica“ įmonė galėtų būti įsteigta balandį, teigia naujai įkur-tos „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „rail Baltica statyba“ vadovas dainius Budrys.

„Jeigu susitarsime dėl bendros akcininkų sutarties, kuri yra, sakykime, pirmas šio projekto kuolelis, tikiu, kad

■neringos savivaldy-bės taryba pritarė tilto į kuršių neriją statybos idėjai. teigiama, kad tiltas palengvintų gyventojams keliones, sumažintų ava-ringumą, greičiau atvyktų greitoji pagalba, operaty-viau būtų gesinami gaisrai.

Miesto politikų nuomone, tiltas būtų daug ekologiš-kesnė susisiekimo priemonė

projektas turės ekonominę naudą. Galbūt pavyktų ben-drą įmonę įsteigti dar balan-džio mėnesį“, – interviu BNS sakė D. Budrys. Kada galima tikėtis tolesnių veiksmų, kol kas neaišku. Bendra Baltijos valstybių įmonė turėjo būti įkurta dar sausio pradžioje, tačiau dėl Vilniaus prijun-gimo prie transeuropinės vėžės tarp šalių kilo nesuta-rimų.

nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sude-gina šimtus tonų dyzelino, o į aplinką išmeta teršalus. Anot tarybos narių, nėra ko bai-mintis, kad dėl tilto padaugės transporto priemonių – tai galima reguliuoti. 98 kilome-trų ilgio pusiasalis nusidrie-kęs Lietuvos ir Rusijos terito-rijose. Nuo 2000-ųjų Kuršių nerija yra įtraukta į uNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Faktai

Autoplius.lt Barometras

• Apie 600 tūkst. automo-bilių Lietuvoje yra neperėję techninės apžiūros

• ES pernai parduota 11,85 mln. naujų automobilių, arba 1,7 proc. mažiau nei 2012 metais

• Naujesni nei penkerių metų automobiliai sudarė 15,5 proc. visų rinkos san-dorių

• Latvijoje, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, popu-liarūs „Volvo“ automobi-liai. Jų užregistruota beveik 6 tūkst.

• Prabangūs „Audi“ ir „BMW“ automobiliai mėgstami visose Baltijos šalyse

metus. Naujų automo-bilių vidutinė kaina per metus smuktelėjo 426 litais ir dabar siekia 69 tūkst. litų.

„Nauji, nors ir atpigę, automobiliai kol kas įperkami labai mažam skaičiui žmonių. Todėl aktyviausiai prekiaujama prieš 11–15 metų pagamin-tais automobiliais“, – pa-stebi V. Daukšas.

Lyderiauja vokiški automobiliaiPirkėjai praėjusiais me-tais labiausiai vertino vokiškų markių automo-bilius. Autoplius.lt atlikto barometro duomenimis, net 9 iš 10 populiariau-sių naudotų automobilių

Lietuvoje – vokiški. Dau-giausia praėjusiais metais nupirkta „Volkswagen Passat“ automobilių, t. y. 9,9 tūkst. vnt.

„Jau daug metų šio Vo-kietijos gamintojo auto-mobiliai neužleidžia lyde-rio pozicijų“, – atkreipia dėmesį V. Daukšas.

Mūsų šalyje populiarūs ir „Opel“ markės mode-liai. Į šalį buvo įvežta net 21 tūkst. šios markės au-tomobilių. Kaimyninėse Baltijos šalyse šio gamin-tojo automobiliai nėra tokie populiarūs. Populia-riausias naujas parduo-damas automobilis Lie-tuvoje praėjusiais metais buvo „Fiat 500“. Pastarųjų parduota 783 vnt.

Lyginant kitų Balti-jos seserų automobilių rinką pastebima, kad Latvijos naudotų auto-mobilių rinkoje taip pat dominavo Vokietijos ga-mintojų modeliai. Estijos populiariausių naudotų automobilių dešimtuke – daugiau įvairovės ir pra-bangos. Vis dėlto, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje, populiariausi yra vokiški automobiliai. Taip pat į dešimtuką patenka šve-diškas „Volvo V70/XC70“, amerikietiškas „Ford Mondeo“ ir japoniškas „Toyota Avensis“.

Kalbant apie Estijos au-tomobilių rinką, galima pastebėti ir tai, kad estai rieda prabangesniais au-tomobiliais nei lietuviai ar latviai.

Jie dažniau renkasi bangesnius automobilius „Audi“, „BWM“ ir „Mer-cedes-Benz“.

praėjusiais metais penktadalis nupirktų automobilių – nauji. scanpix

Karjera 9Karjera8 nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

nr. 42014 m. vasario 3–9 d.

Atlyginimai 2014: džiaugsis geidžiamiausi

Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine.

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Faktai

darBo Užmokestis

•Daugiausia pernai augo statybos (20 proc.), finan-sų (10 proc.) ir gamybos (8 proc.) sektorių darbuotojų atlygio lūkesčiai

•2013 metais vidutinis darbo užmokestis didėjo maždaug 6,5 proc.

•Vidutinis bruto darbo už-mokestis trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje siekė 2 305 litus

•2013-ųjų pabaigoje dar-bo neturėjo 11,1 proc. visų darbingo amžiaus lietuvių

Lietuvos prekybos įmo-nių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas kalbė-damas apie atlyginimo au-gimą buvo kiek kuklesnis. Jo teigimu, didelė dalis daugiausia darbo jėgos Lietuvoje samdančio sek-toriaus darbuotojų jau dabar uždirba daugiau nei MMA, todėl uždarbio šuolio tikėtis nevertėtų. „Darbo vietų skaičius yra nemažas, o ir kaita gana didelė, todėl atlyginimus iš esmės lemia objektyvios rinkos sąlygos“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo L. Vilimas. Pašnekovas taip pat pridūrė, kad sek-torius dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio – nors išleidžiama daugiau, nu-perkama mažiau.

dangus – specialistamsVis dėlto šiemet, kaip ir kelerius pastaruosius me-tus, geidžiamiausi išliks savo srities specialistai. Stebėtis tokia situacija ne-vertėtų – prarastos darbo jėgos trūkumo stoką at-skleidžia beveik dvižen-kliai nedarbo rodikliai.„Pirmiausia didėjančio atlyginimo gali tikėtis tie, kurių trūksta darbo rin-koje. Tai siauros srities profesionalai, inžinieriai, meistrai“, – aiškino darbo

skelbimų portalo „CV On-line“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Pasiteiravus, kokios situacijos gali tikėtis pas-laugų sektoriaus darbuo-tojai, R. Karavaitienė ti-kino, kad šiame sektoriuje išlieka darbuotojų pertek-lius. „Pavyzdžiui, įvairių administravimo specia-listų paruošiama labai daug, jie intensyviai kon-kuruoja dėl darbo vietų, todėl įmonės neturi moty-vacijos kelti algas tiems, kurie pasiryžę sutikti su bet kokiomis darbo sąlygo-mis“, – sakė ekspertė.

Panašios nuomonės lai-kosi ir „Swedbank“ atsto-vas. „Atlyginimo kilimą daugiausia siečiau ne su vieno ar kito sektoriaus at-sigavimu, o su darbuotojų stoka. Pavyzdys – trans-porto sektorius, kuriame prieš porą metų atsiradus darbuotojų trūkumui kilo ir atlyginimai“, – aiškino N. Mačiulis.

Ž. Mauricas pridūrė, kad verta atsiminti, jog augti pradeda ir euro zona, todėl užsienio kalbų mokantys specialistai taps gardžiu kąsneliu ne tik vie-tos verslui, bet ir specia- listų stokos ilgą laiką ap-sėstoms Vakarų Europos įmonėms.

»kalbinti ekspertai šviesesnį rytojų žadėjo visą krizės įniršį pajutusiam statybos sektoriui ir jo darbuotojams

Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos daly-viui tenka pa-

tirti laimę, kai atlyginimo augimą lemia 9 aukščiau-sio rango teisėjų verdik-tas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių privalo paklusti rinkos letenai.

Kai kuriems valstybės tarnautojams, kaip krizės nualintiems tautos išrink-tiesiems, darbo užmokes-tis šoktels net 2 tūkst. litų – daugiau nei vidutiniu statistinio Lietuvos dar-buotoju atlyginimu, arba 26 proc. Verta paminėti, kad dėl minimalaus mėne-sinio atlyginimo (MMA) augimo pernai kai kurių sektorių darbuotojams jis didėjo kone perpus ma-žiau – 10 proc.

Praūžus naujametėms šventėms, pasipylė finan-sų institucijų kruopščiai kurptos ataskaitos, ku-riose daroma išvada, kad

vidutiniškai atlyginimas Lietuvoje 2013-aisiais augo maždaug 6,5 proc. Tiesa, ne visų sektorių darbuotojų kišenes minimi procentai pasiekė. Šiemet progno-zuojamas atlyginimo po-kytis turėtų viršyti 5 proc. Įdomu, kad šiais metais statistikos nedarkys padi-dėjęs MMA dydis.

pernykštį augimą lėmė mmaEkspertai skaičiuoja, kad prašliaužusiais Gyvatės metais teigiamą statistiką daugiausia nulėmė vienas ištesėtų valdančiųjų pa-žadų – MMA padidinimas iki 1 000 litų. „Pernai vi-dutinis atlyginimas augo 6,5 proc., tačiau didele dalimi tai buvo pasiekta dėl padidinto minimalaus atlyginimo“, – savaitraš-čiui pasakojo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pašnekovas pridūrė, kad MMA augimas turėjo nemažai įtakos teigiamai atlyginimų statistikai ten,

kaip ir kelerius pastaruosius metus, didesnio atlygio 2014-aisiais gali tikėtis savo srities profesionalai ir specialistai. scanpix

kodėl jie nori dirbti 90 valandų per savaitę

■daugeliui susidaro įspūdis, kad vis dažniau kalbant apie persidirban-čius volstrito darbuotojus jį gali palikti patys talen-tingiausi, rašo businessinsider.com.

Tačiau taip nėra. Atėję čia dirbti jaunieji stažuotojai žino, kur eina. „Tai mūsų kartos bruožas“, – naujienų portalui pasakojo vienas 24 metų Volstrite dirbantis jaunuolis. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai ne-racionalu tiek daug laiko skirti darbui ir žinoti, kad esant didelei konkurencijai pavienis darbuotojas nela-bai terūpi. Vis dėlto, kaip pastebi jaunas vyras, bankai pamažu pradeda įvertinti jų indėlį.

sumažėję atlyginimaiPalyginti su prieš krizę mo-kėtais atlyginimais, kuriuos gaudavo Volstrite dirban-tys žmonės, šiuo metu jie yra mažesni. Žinoma, žmonėms, plušantiems ne investiciniuose bankuose,

net liežuvis nesiverčia pa-sakyti, kad 300 tūkst. JAV dolerių metinis atlyginimas yra mažas. Kaip rašo nau-jienų portalas, Harvardo verslo mokyklos absol-ventų, pradedančių karjerą investiciniuose bankuose, atlyginimas, gaunamas per metus, yra 70–90 tūkst. JAV dolerių.

Dėl sumažėjusių atly-ginimų kai kurie Volstrite dirbantys žmonės išeina į didžiąsias technogijų kom-panijas. Tiesa, tokių nėra daug.

Remiantis naujienų por-talo skaičiavimais, prieš

krizę sumažėjo Harvardo absolventų, kurie pasi-renka finansų analitiko profesiją ir karjeros kelią. Prieš krizę tokių žmonių skaičius nukrito 15 proc. To negalima pasakyti apie pastaruosius kelerius me-tus. Absolventų, pasiren-kančių finansininko kar-jerą, daugėja.

nebijo darbo valandųVienas finansų analitikas teigia, kad tie, kurie palieka Volstritą, anksčiau ar vėliau tai būtų padarę.

„Čia dirbantieji tikrai nebijo ilgų darbo valandų.

Jeigu jaunuosius stažuotojus vilioja tik didelės karjeros perspektyvos ar faktas, kad dirbi pačiame JAV finansų simbolyje – Volstrite, jie anksčiau ar vėliau vis tiek neatlaikys“, – rašoma verslo naujienų portale.

Dirbant investiciame banke reikėtų būti pasiruo-šus plušėti iki paryčių bei sa-vaitgaliais. Kita vertus, ištvė-rus kelerius metus Volstrite ir palikus šią darbo vietą įgyta patirtis atvertų duris į bet ku-rią kitą darbovietę.

Tai ir yra pagrindinė prie-žastis, motyvuojanti dirbti net 90 val. per savaitę.

Jaunieji stažuotojai, atėję dirbti į volstrito finansų gigantus, žino, kur eina. scanpix

kur daugiausia darbuo-tojų uždirba tokio tipo atlyginimą – statybos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose. Vis dėlto kažin ar minima-laus atlyginimo augimas privertė išspausti laimės šypsnį tokį atlygį gaunan-tiesiems. Nepakitus ap-mokestinimo principams, Lietuva ir toliau lieka tarp didžiausią mokesčių naštą darbuotojams taikančių valstybių.

„Šiuo metu darbo jėgos apmokestinimas yra vie-nas didžiausių ES – net 42 proc. Taigi MMA gaunan-čio darbuotojo atlygini-mas į rankas yra 845,5 lito, tačiau jo darbo vieta darb-daviui kainuoja net 1 311,8 lito“, – mokesčių bazės vingrybes aiškino Lietu-vos laisvosios rinkos ins-tituto jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė.

N. Mačiulis tvirtino, kad išaugęs MMA gali turėti ir kitokį poveikį. „Sumažėjus atotrūkiui tarp užmokes-čio kvalifikuotą ir nekvali-fikuotą darbą dirbantiems asmenims, galima tikėtis, kad darbuotojai, turintys geresnius įgūdžius, ilgai-niui ims reikalauti dides-nio atlyginimo“, – svarstė ekonomistas.

pilnesnės statybininkų kišenėsSavaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai šviesesnį rytojų žadėjo visą krizės įniršį pajutu-siam statybos sektoriui. Lietuvos statistikos de-partamento duomenimis, baigtų statyti naujų butų skaičius 2008–2012 metų laikotarpiu sumažėjo net 66 proc., todėl nesunku suprasti, kad statybų sek-toriaus darbuotojams atly-

ginimo kilimas pastaruo-sius kelerius metus buvo veikiau svaja nei realybė.

„Nemaža dalis kvalifi-kuotų statybos sektoriaus darbuotojų emigravo. Skaičiuojama, kad šiuo metu jau yra mažiau nei 10 tūkst. bedarbių iš nekil-nojamojo turto sektoriaus – kaip per statybų piką“, – pasakojo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas ir pridūrė, kad neišvengiamai teks su-sidurti su kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi, todėl darbuotojus bus bandoma prisivilioti iš konkurentų ir emigracijos, o geriausia viliotinį šokti, pirštu ro-dant į didesniais skaičiais papuoštą darbo sutartį.

Gerėsiančią statybos sektoriaus darbuotojų padėtį rodo ir išaugę sta-tybos sektoriaus atstovų atlyginimo lūkesčiai. Spe-cialistų paieškos portalo „CV Market“ atstovo Po-vilo Kytros teigimu, per-nai statybos sektoriaus atstovų atlyginimo lūkes-

čiai išaugo daugiausia – net 20 proc. „2013-aisiais sektoriuje netrūko nau-jienų apie rekordinį butų ir kitų objektų pardavimą, silpstančią pasiūlą ir at-sirandančias galimybes, – pasakojo P. Kytra. – Kita vertus, statybų ir nekilno-jamojo turto srityse atlygi-nimai buvo bene stipriau-siai paveikti nuosmukio.“

vidaus rinka prisikeliaKelerius metus iš eilės strimgalviais į viršų šuo-liavusi eksporto kreivė džiugino ir su eksporto prekių gamyba susijusius darbuotojus. Tačiau, pa-mažu atsigaunant vidaus vartojimui, pradės augti ir į vidaus rinką orientuotų sektorių darbuotojų atly-ginimas. „Be jau minėto statybos sektoriaus, ga-lėčiau išskirti medžio ap-dirbimo ir netgi prekybos sektorius, – teigė Ž. Mau-ricas. – Galima net plika akimi matyti, kad preky-bos centruose daugėja dar-buotojų.“

Projektai 11nr. 42014 m. vasario 3–9 d. Užsienyje10 nr. 4

2014 m. vasario 3–9 d.

Bankų sąjunga kuriama iš jos šmėklos

Europos Parlamento (EP) kadencijai einant į pabaigą paskutiniu akordu taps bankų sąjungos sukūrimas. Nuo įtampos su kitomis svarbiausiomis Senojo žemyno

institucijomis styga gali ir trūkti. Vis dėlto yra sakančių, kad bankų sąjungos simfonija jau buvo pradėta groti, kol Super Mario dar nebuvo paėmęs batutos.

karoLis BirgiLaskarolis.birgilas@ekonomika.ltSpecialiai leidiniui „Ekonomika.lt“ iš Briuselio

Faktai

eUropos ekonominė sąJUnga

• Euro zonoje veikia maž-daug 6 tūkst. bankų

• 150 bankų turtas yra di-desnis nei 30 mlrd. eurų

• Jie sudaro 80 proc. viso euro zonos bankų sekto-riaus

• Bendras pertvarkymo mechanizmo fondas sieks 55 mlrd. eurų

šiandien bankų sąjunga laikoma geriausiu sprendimu krizei spręsti, tačiau ji tinkamai pradėtų veikti tik po dešimtmečio. scanpix

Šiandien nebūsi laikomas įžval-giu ekspertu, jei pasakysi, kad pa-

saulinė finansų krizė prieš keletą metų prasi-dėjo nuo vieno – „Leh-man Brothers“ – banko griūties. Šiuo klausimu ekonomistai galėjo tikėtis tik tokios sėkmės, kurios sulaukia menininkai. Di- džiulio pripažinimo, bet po mirties. „Nuo 2003 metų varsčiau EP duris ir sakiau, kad reikia keisti mūsų finansų sistemą, nes ji veda į niekur. Ko-vojau partizaninį mūšį, kol griuvo „Lehman Brot-hers“ bankas. Tada tapau populiarus“, – Briuselyje vykusioje diskusijoje apie krizės pamokas kalbėjo fi-nansų ir plėtros ekspertas Sony Kapooras.

Prasidėjus krizei, S. Kapoorą į Briuselį buvo pradėta kviesti vis daž-niau. Čia jis dalyvaudavo Parlamento komitetų po-sėdžiuose ir kituose pasi-tarimuose.

pilkoji bankų sąjungaDar prieš Kalėdas Lietu-vos finansų ministras Ri-mantas Šadžius paskelbė,

kad Lietuvos pirmininka-vimas Europos Tarybai padėjo pamatus bankų są-jungai. S. Kapooras nesu-tinka su tokiu požiūriu ir teigia, kad sąjungos užuo-mazgos egzistavo jau anks-čiau, o politikai, kurie ją dabar kuria, yra atsakingi už šios sąjungos, nors ir neinstitucionalizuotos, griūtį.

„Kiekvienas veikėjas jautė, kad egzistuoja šešė-linė bankų sąjunga, taigi pinigai ir kapitalas tarp Europos bankų judėjo laisvai. Tai buvo iliuzija, kuria visi gyveno. Tada at-ėjo politikai ir ją sudaužė. Bendra sistema buvo, ta-čiau ji sukėlė burbulus Ispanijoje ir Portugalijoje, o Graikiją nuvedė į skolų krizę“, – tvirtino jis.

Anot S. Kapooro, krizė Europoje prasidėjo,nuo Airijos bankų, gavusių paskolų iš Prancūzijos. Pradėjus griūti finansų sistemai, tapo nebeaišku, kurios šalies mokėtojai turi atsakyti. Galiausiai tai sukėlė begales aršių debatų ir sukiršino vy-riausybes ne tik tarpusa-vyje, bet ir su rinkėjais.

žodžių krizėSu šiuo požiūriu nesutiko Briuselio laisvojo univer-siteto ekonomikos profe-sorius Andre Sapiras.

„Mes nesiėmėme kuopti savo finansų sis-temos griuvus „Lehman Brothers“, todėl įklim-pome į skolas. Nesutik-čiau su Sony, kad krizė prasidėjo Airijoje, o ne Graikijoje. Žvelgiant į krizės ištakas, o ne prie-laidas, pirmoji šalis, susi-dūrusi su problemomis, buvo Graikija. Tada į Ispa-nijos ir kitų šalių proble-mas žiūrėta per Graikijos prizmę. Juk Ispanijoje ir Airijoje viskas prasidėjo sprogus nekilnojamojo turto burbului“, – pabrėžė profesorius, kalbėti pa-kviestas kaip bankų są-jungos krikštatėvis.

Krizės metu S. Kapo-orui idėja, kad bankai gali būti atskirti nuo na-cionalinių vyriausybių, pasirodė reali. Tai ir yra pagrindinė dabar kuria-mos bankų sąjungos ašis, dėl kurios sutinka visos Europos Sąjungos institu-cijos. Tačiau šiandien eks-pertas taip nebegalvoja. Jo manymu, vyriausybės dėl šalies bankų pateko į keblią padėtį, o finansų krizė tapo fiskalinė dėl ži-niasklaidos dėmesio.

viešas silpnumasDėl žiniasklaidos vaid-mens sutiko ir A. Sapiras, tačiau jis pabrėžė, kad Ki-pro istorija apie žlugusius

bankus net nebūtų pasie-kusi pirmųjų puslapių, jei tai būtų atsitikę JAV.

Kipro sukuriamas bendrasis vidaus (BVP) produktas buvo 20 mlrd. eurų, o tai yra perpus ma-žiau nei vien Briuselio. A. Sapiro skaičiavimais, du kritę Kipro bankai eko-nomine verte prilygo vi-sos šalies BVP. Mažesnių JAV bankų kapitalas yra didesnis nei pagrindinių Kipro bankų, tačiau jei šiuos ištiktų nelaimė, tuo tyliai pasirūpintų Fede-ralinė indėlių draudimo korporacija ir istorija atsi-durtų 4 kv. centimetruose 17-ajame „The Financial Times“ puslapyje. S. Ka-pooro teigimu, tuo metu Europos centrinio banko (ECB) vadovas turėjo vie-šai pareikšti, kad yra pla-nas, kaip išgelbėti euro zonos bankus, tik svarbu nepanikuoti. Planas, skai-tant tarp eilučių, buvo.

„viską, ko reikės“Taip 2012 metų liepą tvir-tino ECB vadovas Mario Draghi, atsakydamas, ko-kių priemonių dar reikės imtis gelbstint Senojo že-myno ekonomiką.

A. Sapiro, kuris 2005–2009 metais dirbo Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuelio Barroso pa-tarėju ekonominiais klau-

»kiekvienas veikėjas jautė, kad egzistuoja šešėlinė bankų sąjunga, taigi pinigai ir kapitalas tarp europos bankų judėjo laisvai

simais, teigimu, iškart po Kipro bankų griūties Briu-selio koridoriuose buvo galima matyti susirūpinu-sių specialistų, kurie jau nebe puse lūpų prasitar-davo apie bankų sąjungą. „Negalima sakyti, kad M. Draghi tai teigė be pa-grindo. Laikotarpis labai trumpas, taigi tai negalėjo atsirasti politiniame vaku-ume“, – skambiąją frazę aiškino profesorius.

Šiandien tokia despera-cija yra primetama EP, ku-ris iš esmės nesutinka su ECB ir EK siūlomu bankų sąjungos projektu. Jei sprendimas nebus pasiek-tas iki gegužės – EP rin-kimų, jis gali nusitęsti iki metų pabaigos arba netgi iki to laiko, kai klausimas taps tiesiogiai svarbus ir eurą įsivesti žadančiai Lietuvai – 2015-ųjų.

greito poveikio nebusNeabejotinai šiandien bankų sąjunga laikoma geriausiu sprendimu kri-zei spręsti, tačiau, anot EP atstovų, ji tinkamai pra-dėtų veikti tik po dešim-tmečio, kai į Stabilumo mechanizmo fondą bus

surinkta 55 mlrd. eurų. ECB teigia, kad fondas pradės veikti po 6 metų, ir taip siekia raminti ne tik finansų rinkas, bet ir nuskurdusius Europos indėlininkus. „Nuo pat pradžių projektas kėlė paniką, o idėja buvo par-duota kaip vaistas šiandie-nai, ne ateičiai. Visiška ne-sąmonė, kad sprendimas padės šiandien. Manau, kad buvo pasirinkta bloga atšaka bankų sąjungos kū-rimo kelyje“, – padėtį kri-tiškai vertino S. Kapooras.

Jeigu EP pritartų EK projektui, ECB pirmiau-sia atliktų visų euro zonos bankų streso testą. Vis dėlto, pasak A. Sapiro, da-bar tam yra labai netinka-mas laikas. Įprastai bankų streso testai atliekami, kai ekonomika yra pasiekusi piką, taigi galima progno-zuoti, kas atsitiktų, jei, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos kristų penk-tadaliu. Ekonomikai esant nuosmukyje rezultatai gali būti neprognozuo-jami.

S. Kapooras teigė, kad žodžiais paniką rinkoje galima sumažinti, ką ir padarė M. Draghi, tačiau atlikus bankų streso testą dabar, to gali neužtekti.„Nėra blogai nustatyti piktžaizdę Italijos banke, blogai yra ją nustatyti ir nesugebėti nieko daryti“, – situacijos trapumą api-būdino jis. Pranešėjui taip pat kėlė nerimą, kad dėl bankų sąjungos kūrimo nebuvo atlikta nė viena są-naudų ir naudos analizė, o visi „tiesiog sudėjo viltis į laivą ir jį paleido“.

Kalbant apie bankų są-jungą yra aiškus tik vie-nas dalykas – šiandien ji krizės neišspręs.

Aušra Poderytė

Jungtys privačiam versluiLietuvoje „Rail Baltica“ drieksis 330 km. 120 km ilgio ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno greta rusiško standarto 1 520 mm pločio vėžės bus nutiesta nauja arba sugre-tinta 1 435 mm europinė vėžė.

Ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos projektuo-jama esamos geležinkelio vėžės rekonstrukcija, o tuose ruožuose, kur nu-tiestas vienkelis geležin-kelis, projektuojami dvi-keliai, leisiantys padidinti linijos pralaidumą ir iš-vengti vadinamojo butelio kaklelio efekto.

Nuo Lenkijos ir Lietu-vos sienos iki Kauno bus rekonstruota ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Bus sutvarkytos 6 geležinkelio stotys, 18 peronų, 61 kelynas. Šiuos dvejus metus truksian-čius darbus atliks apie 1 tūkst. darbuotojų, dirbs 700 vienetų technikos.

Projektuojant „Rail Baltica“ numatyta pri-sijungimo prie vėžės galimybė ir privačiam verslui, t. y. nuo tam tikrų vėžės taškų verslininkų iniciatyva ir lėšomis ga-lės būti nutiestos papildo-

„rail Baltica“ traukiniai važiuos jau 2016-aisiais

mos geležinkelio atšakos iki jų valdomų objektų – sandėlių, cechų, ga- myklų.

įvertinti aukso medaliais14 km ruožo nuo Lenki-jos ir Lietuvos sienos iki Mockavos rekonstruk-cijos projektą parengė „Eisenbahn und Baupla-nugsgesellschaft“ kartu su UAB „Tiltų ekspertų centras“.; 7 kilometrų ruože vėžę nuo Mockavos

iki Šeštokų suprojektavo VĮ „Geležinkelių pro-jektavimas“. 36 km gele-žinkelio ruožo Marijam-polė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos projektą „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu parengė UAB „Kelprojektas“. 33 km ruožo Šeštokai–Mari-jampolė projektą – UAB „Sweco Lietuva“. Pasta-rieji du projektai kasmet Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiame

konkurse „Lietuvos metų gaminys“ įvertinti aukso medaliais.

nauda ir keleiviams, ir vežėjamsKalbant apie projekto „Rail Baltica“ naudą, pa-prastai minima nauda ke-leiviams – „Rail Baltica“ važinėjantys traukiniai iš tiesų sudarys galimybę Lietuvos gyventojams greitai, patogiai ir saugiai pasiekti Latviją, Estiją bei Vakarų Europos vals-tybes. Tačiau naujasis geležinkelis duos naudos ir krovinių pervežėjams, gabenantiems krovinius konteineriais.

Pasak Sauliaus Sta-siūno, AB „Lietuvos ge-ležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direk-toriaus pavaduotojo plė-trai, „Rail Baltica“ atvers kelią logistikos sekto-riaus atstovams skirtingų krovinių rūšių gabeni-mui pasirinkti skirtingą transportavimo būdą –

kelius, geležinkelius, jūrų transportą ar jų derinį ir pasiūlyti rinkai optimalią logistinę paslaugą.

pagrindinis mazgas – kaune„Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sie-nos iki Kauno pagrin-diniu mazgu taps 2014 metais Palemone pradė-siantis veikti Kauno inter-modalinis termi-nalas.

Anot S. Stasiūno, tai bus pirmasis dviejų vėžių susikirtimo taškas, ku-riame kroviniai vos per kelias valandas bus per-kraunami nuo europietiš-kos vėžės ant rusiškos ir galės judėti į Rytų pusę (Baltarusiją, Rusiją, Ka-zachstaną) ar „europine“ vėže Šiaurės šalių (Latvi-jos, Estijos, Suomijos) link.

Paminėtina, kad in-termodalinio transporto plėtrą remia ir Europos Sąjunga. Europos Komi-sija 2011 metais išleistoje baltojoje knygoje yra nu-

mačiusi, kad iki 2030-ųjų net 30 proc. visų krovi-nių, vežamų ilgesniu nei 300 km atstumu, turi būti gabenama vidaus van-denų arba geležinkelių transportu. Skatindama gabenti krovinius vidaus vandenimis ar geležinke-liu, Bendrija siekia suma-žinti neigiamą transporto poveikį aplinkai – oro taršą, triukšmą, avarin-gumą ir t. t.

projektas svarbus ne tik LietuvaiLR Vyriausybė projektą „Rail Baltica“ 2010 metų balandį yra oficialiai pri-pažinusi svarbiu ekono-miniu projektu, o 2011-ųjų spalį ypatingos valstybi-nės svarbos projektu jį pripažino ir LR Seimas. Europos Komisija į visai Europai svarbių projektų sąrašą šią geležinkelio li-niją įtraukė dar 2004 me-tais.

Komisijos sprendimas įtraukti „Rail Baltica“ į transeuropinio trans-porto tinklo TEN-T (angl. Trans-European Trans-port Network) transporto tinklų plėtros programą leido Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasinau-doti Europos Sąjungos pa-rama, sudarančia didžiąją projektui reikalingų lėšų dalį. Likusią skiria LR Vy-riausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Vykstant geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sie-nos iki Kauno statyboms, Lietuva, Latvija ir Estija derasi ir dar dėl vieno tarptautinės reikšmės projekto – „Rail Baltica 2“.

Jį įgyvendinus, 2024 me-tais europinio standarto geležinkelio linija sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvi-jos, Estijos sostines. Įjun-gus maršrutą keltu, „Rail Baltica“ nusidriektų ir iki Suomijos sostinės.

Užsakymo Nr. 01302014

Europinio standarto geležinkelis „Rail Baltica“ 2015 metais pasieks Kauną. Šiuo metu baigti jau visi ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno projektavimo darbai, o atkarpa nuo laikinosios sostinės

iki Lietuvos ir Latvijos sienos baigiama projektuoti.

projektuojant geležinkelį „rail Baltica“ numatyta prisijungimo prie vėžės galimybė ir privačiam verslui. „rail Baltica“ archyvo nuotr.

Lietuvoje „rail Baltica“ drieksis 330 km. „rail Baltica“ archyvo nuotr.

Užsienyje 13nr. 272013 m. gruodžio 9–22 d.

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė specializuojasi lengvųjų automobilių techninės priežiūros srityje ir šiuo metu darbui vilniuje ieško

serviso vadovo (meistro)

veiklos pobūdis:• Serviso paslaugų teikimo organizavimas klientams;• Pavaldžių darbuotojų darbo organizavimas ir kontrolė;• Vadovavimas veiklos procesui: planavimas, organizavimas ir serviso paslaugų veiklos analizavimas;• Naujų klientų pritraukimas, nuolatinių ryšių su VIP klientais palaikymas.

reikalavimai:• Būtina sėkminga analogiška ar panašaus darbo patirtis;• Rusų kalbos žinios, anglų būtų pranašumas;• Puikūs organizaciniai, derybiniai įgūdžiai;• Veržlumas, iniciatyvumas, atsakingumas, gebėjimas daryti pozityvią įtaką kitiems žmonėms;• Ambicingumas, stipri vidinė motyvacija, orientavimasis į rezultatą;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo:• Atsakingą darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje;• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes;• Geras darbo sąlygas ir skatinančią atlyginimų sistemą;• Galimybę savarankiškai organizuoti darbą ir priimti sprendimus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – daugiau kaip 18 metų Lietuvoje sėkmingai veiklą vykdanti statybos įmonė prie savo komandos vilniuje kviečia prisijungti

administratorĘ (-ių)

darbo pobūdis: • Sklandaus biuro darbo užtikrinimas;• Vadovo pavedamų užduočių atlikimas,• Korespondencijos ir informacijos srauto valdymas;• Personalo dokumentacijos vedimas ir tvarkymas;• Įsakymų, raštų bei kitų įmonės dokumentų rengimas.

reikalavimai:• Aukštasis / aukštesnysis išsilavinimas;• Būtina sėkminga panašaus darbo patirtis;• Anglų ir rusų kalbų mokėjimas;• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai;• Atsakingumas, iniciatyvumas, organizaciniai gebėjimai;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas (nuosavas automobilis būtų privalumas).

įmonė siūlo:• Atsakingą ir įdomų darbą stabilioje įmonėje;• Darbą draugiškame kolektyve;• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Cv-online klientė – UaB „Lex ano“ – didmenine prekyba vaistiniais preparatais ES ir kitose rinkose užsiimanti įmonė, augdama ir siekdama vystyti prekybinius santykius su naujais regionais, šiuo metu darbui vilniuje ieško.

tarptaUtinės didmeninės prekyBos vadovo (FarmaCiJa)

darbo aprašymas:• Vaistinių preparatų pirkimas iš užsienio tiekėjų;• Prekių pardavimas užsienio klientams;• Pirkimo, pardavimo dokumentų ruošimas;• Tarptautinės prekybos vystymas trijose užsienio valstybėse;• Tiekėjų ir klientų lankymas (kartą per metus).

reikalavimai:• Išsilavinimas farmacijos / medicinos / prekybos srityje;• 2 ir daugiau metų tarptautinės prekybos darbo patirtis farmacijos ar susijusioje srityje;• Verslumas, orientacija į rezultatus, savarankiškumas;• Būtinas geras anglų kalbos mokėjimas;• Kitų užsienio kalbų žinios – privalumas;• Vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

kompanija siūlo:• Darbą dinamiškoje ir smarkiai augančioje didmeninės prekybos rinkoje;• Galimybę dirbti kartu su didelę patirtį sukaupusiais ir ambicingais kolegomis;• Darbą, kuriame vertiname dėmesį detalėms ir norą tobulėti;• Profesinio ir asmeninio augimo galimybes.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

vaLentinas kondrataviČiUs

■praėjęs pusmetis Lietuvai buvo ypatingas – pirmą kartą istorijoje šalis pirmininkavo es tarybai. šiuo laikotarpiu, kai reikė-jo ypatingos atsakomybės, žinių bei darbo, socialinės apsaugos ir darbo srityje pasiekta rezultatų, svarbių tiek es, tiek Lietuvai.

geresnė darbuotojų apsaugaLietuvos pirmininkavimą ES Tarybai socialinės apsaugos, užimtumo, jaunimo srityse ir vadovavimą ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybai vainikavo visų ES šalių narių pritarimas komandiruojamų darbuotojų direktyvai. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pa-bedinskienės, tai svarbu ir naudinga visoms valstybėms narėms, nesvarbu, ar vals-tybė narė yra „siunčiančioji“, ar „priimančioji“ koman-diruojamus darbuotojus. Pasak ministrės, ši direktyva kėlė daug nerimo šalims narėms,ir jau keletą metų vis nepavykdavo rasti visiems

gausus socialinių sprendimų pusmetis

tinkamų nuostatų. Tai vis dėlto paskutinę minutę pa-vyko Lietuvos specialistams.

Priėmus šią direktyvą, bus pagerinta komandiruo-jamų darbuotojų apsauga, užkirstas kelias teisių pa-žeidimams, palengvintas tarpvalstybinių paslaugų tei-kimas, prisidėta prie sąžinin-gos konkurencijos.

dėmesys jaunimuiLietuvai pirmininkaujant labai daug dėmesio skirta užimtumui, ypač jaunimo. Priimtos Tarybos išvados dėl nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvau-jančių jaunų žmonių. Jomis pateikiama keletas politikos iniciatyvų, apimančių pre-venciją, švietimą, neforma-lųjį mokymąsi, užimtumą, ypač daug dėmesio skiriant perėjimui iš švietimo siste-mos į darbo rinką. Taip pat suformuluotas bendras Ta-rybos požiūris dėl valstybinių užimtumo tarnybų bendra-darbiavimo pagerinimo. Jis prisidės prie jaunimo ne-darbo problemos sprendimo visoje ES.

Vienas iš svarbiausių pasiekimų, prisidėsiančių prie jaunimo užimtumo di-

dinimo, – spalį priimta Lie-tuvos parengta deklaracija dėl Europos pameistrystės aljanso. „Jaunimo nedarbo lygis daug mažesnis ten, kur įdiegtos efektyvios mokymo darbo vietoje schemos, išplė-tota pameistrystės profesinio mokymo forma, taip jau-nimui nuo pirmųjų mokslo metų sudarant sąlygas dirbti, mokytis ir įgyti praktinių profesinių įgūdžių. Jaunimo nedarbas valstybėse, kuriose išplėtotos mokymosi darbo vietoje sistemos, mažiausias ES“, – sakė ministrė A. Pabe-dinskienė.

investicijų skatinimasVienas iš Lietuvos pirminin-kavimo prioritetų buvo socia-linių investicijų skatinimas: tam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo įvairias diskusijas dėl Sociali-nių investicijų paketo įgyven-dinimo, ypač daug dėmesio buvo skirta investicijoms į vaikus. Siekiant mažinti skurdą ir pagerinti socialinę sanglaudą, pavyko sutarti su Europos Parlamentu dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įsteigimo.

Anksčiau parama maisto

produktais buvo skiriama pagal ES maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims prog-ramą, kurios įgyvendinimas nutraukiamas nuo 2014 metų vasario 28 dienos. Naujojo Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondo tikslas – skatinti socia-linę sanglaudą ES, padedant siekti strategijos „Europa 2020“ tikslo – sumažinti žmonių, kuriems gresia skur-das ir socialinė atskirtis, skai-čių bent 20 mln., remiant nacionalines sistemas, pagal kurias, pasitelkus partnerių organizacijas, teikiama nefi-nansinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims. Lietuvoje parama – maistas ir (ar) būtiniausios prekės

pirmininkavimo es tary-bai metu socialinės apsau-gos ir darbo srityje:

• priimta deklaracija dėl Europos pameistrystės al-janso – jauni žmonės galės efektyviai ir kokybiškai įgyti reikalingos darbo praktikos bei įgūdžių;

• įgyvendinta „Jaunimo garantijų“ iniciatyva – visi jaunuoliai iki 29 metų per keturių mėnesių laikotarpį, kai neteks darbo arba baigs formalųjį mokymąsi, gaus pasiūlymą dirbti arba toliau mokytis;

• pagerinta komandiruo-jamų darbuotojų apsauga ir labiau užkertamas kelias tei-sių pažeidimams;

• pagerintos laisvo dar-buotojų judėjimo galimybės, užtikrinant migrantų teisių laikymąsi ES lygiu;

• sutarta dėl Europos pri-sitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) bei Europos pagalbos labiausiai skurstantiesiems fondo įsteigimo;

• priimtos Tarybos išva-dos, kuriomis identifikuoti bendri valstybėms narėms veiksmai lyčių lygybės institu-cinių mechanizmų efektyvu-mui didinti, kad būtų sparčiau pasiekti lyčių lygybės de facto tikslai kaip įnašas į „Europa 2020“ strateginius siekius;

• patvirtintos Tarybos re-komendacijos dėl romų integ-racijos priemonių gerinimo.

praėjusiais metais sadm vadovei teko derybomis siekti visų es šalių narių sutarimo įvairiais socialinės politikos klausimais. sadm nuotr.

– pasieks gyventojus, kurių vidutinės mėnesio pajamos – iki 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų (t. y. 525 litai) su galimomis išimtimis. Tokių asmenų, kurie galėtų gauti fondo paramą, būtų apie 400 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, supras-dama, kad fondo parama la-biausiai skurstančiuosius turi pasiekti kuo anksčiau, rengia laikinąją tvarką ir kitus teisės aktus, pagal kuriuos būtų ga-lima pradėti organizuoti vie-šuosius pirkimus produktams įsigyti bei kitus būtinus veiks-mus, kad parama žmones pasiektų jau antrą ketvirtį. Lietuva 2014–2020 metų lai-kotarpiu tam turės daugiau nei 260 mln. litų.