NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. kovo 10–16 d. nr. 9 (147)

verslui koją kiša kaimynai Kino teatro „Skalvija“ lankytojai džiau-giasi atgijusia „Planetos“ kavine, tačiau sėkmingai plėtoti verslą trukdo kaimynų nenoras gyventi draugiškai.

Plačiau 4 p.

korepetitorių paslaugoms siūlo alternatyvųBene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja.

Plačiau 6–7 p.

verslo emigracija: nenori, bet reikiaNeretai tenka išgirsti burnojant, kad šalyje prastėja verslo sąlygos. Išpūstas biurokratijos burbulas, pelną viršijantys mokesčiai ir panašūs veiksniai, rodos, turėtų paskatinti verslininkus krautis lagaminus ir tęsti veiklą užsienyje. Tačiau savaitraščio kalbinti verslo atstovai teigė siekiantys, kad šalyje būtų gerinama verslo aplinka, ir lagaminų krautis dar nežada.

Plačiau 8–9 p.

verslas griebiasi ir „greitukų“Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansa-vimo kelias.Plačiau 12–13 p.

Užs. nr. 147 tiražas: 20 000

ŠIAME NUMERYJE

i. staškevičius: Steigti kompanijas užsienyje yra brangu, tad apie verslo emigraciją racionaliai galvoti gali tik didelės bendrovės.

t. vizgirda: Didžiulė problema, kai vadovas aiškiai mato, jog jo kompanijos vizija nesutampa su akcininkų.

Plačiau 8–9 p. Plačiau 10–11 p.

dujų argumentas

krymo konflikte

Plačiau 2–3 p.

»konfliktas savaime per ateinančius 5 metus neatpažįstamai pakeis šalių tarptautinius santykius

Dujų argumentas Krymo konflikte

Savaitės temaSavaitės tema 32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 147

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Vašingtonas ir Krem-lius informavo, kad telefoninio pokalbio metu B. Obama ragino krizę Ukrainoje vis

dar bandyti spręsti diplomatiškai, o V. Putinas pabrėžė, kad būtent nuo Rusijos ir JAV santykių priklauso visas tarptautinis saugumas. Viskas skamba idiliškai, bet kiek kainuoja gražiai kalbėti su V. Putinu?

Ir namuose, ir užsienyje dėl savo vykdomos užsienio politikos kri-tikuojamas JAV prezidentas ne kartą kaltintas neryžtingumu ir nuolaidžiavimu Rusijos lyderiui. „Pasmerkė, išreiškė nerimą, bet ar priėmė nors vieną ryžtingą spren-dimą?“ – socialiniuose tinkluose pik-tinosi daugybė padėčiai Ukrainoje neabejingų žmonių.

Kritikuoti lengva, teisti taip pat, tačiau negalima pamiršti, kad dialo-gas šiuo atveju vyksta tarp skirtingų politinių sistemų. Tad nereikėtų stebėtis, kad absoliučiai skirtingi pamatiniai valstybių idealai trukdo joms susitarti. Juk negali tikėtis, kad budelio ir gėlių pardavėjos darbo etika būtų vienoda. Kitaip tariant, akivaizdu, kad demokratija kaip sis-

tema tampa pagrindiniu trukdžiu su Rusija kalbėti taip pat agresyviai, kaip tai daro V. Putinas. Todėl, pa-našu, B.Obamai telieka vienintelis kelias – tarsi kantriai mamai kalbėti su maištaujančiu paaugliu, kuris savo veiksmų adekvačiai nevertina.

Panašią retoriką praėjusią savaitę praradę kantrybę vartojo ir kitų valstybių vadovai. Angela Merkel, paskambinusi B. Obamai, atvirai pareiškė, kad, jos manymu, V. Putino veiksmai rodo akivaizdžiai prarastą ryšį su tikrove. Yra priežasčių sa-kyti, kad tokia retorika tarptautinėje bendruomenėje nedžiaugsmingai primena Šaltojo karo laikus.

Vis dėlto, nors Vakarai su JAV priešakyje sulaukė didžiulės kri-tikos už neryžtingumą ar delsimą, krizė Ukrainoje rodo, kad galima kalbėti apie tikrų demokratinių principų įsigalėjimą. Nekeisdami tono ir išlaikydami savo idealus bei vertybes, Vakarai sugebėjo su-valdyti maištaujantį V. Putiną ir priversti jį sėstis prie derybų stalo. Juk, kad ir kaip stipriai grasinęs, karo veiksmų tarptautinės politikos maištautojas imtis bent jau kol kas nesiryžo.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos galva Vladimiras Putinas antrąkart nuo

praėjusio šeštadienio, kai Rusija perėmė Krymo pusiasalio kontrolę, kalbėjosi telefonu.

nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

Vienoje pasaulio vietoje suplazdėję drugelio sparnai gali sukelti taifūną kitoje – tokia yra Drugio efekto teorija. Mosavimas ginklais pusiasalyje gali neturėti rimto atsako visame žemyne – tokia yra rusiško automato teorija.

Pasibaigus kruvi-nosioms Kijevo naktims, atrodė, kad Ukrainai be-

liko atsiriboti nuo Rusijos paskolų, sulaukti Europos pagalbos ir iš visų jėgų stengtis išlaikyti ekono-minį bei politinį šalies sta-bilumą.

Ne priklausomybės aikštėje 2004-aisiais įvyko pergalinga Oranžinė re-voliucija. Tada Europa suteikė paramą Ukrainai – palaikė Ruslaną „Euro-vizijos“ dainų konkurse. Galiausiai šalyje pradėjo trūkti dujų, tuometinis prezidentas Viktoras Juš-čenka nesugebėjo pritai-kyti efektyvios taupymo politikos, ir jo postą už-ėmė bendravardis Januko-vyčius. Rusija vykdydama dujų politiką pasiekė, kad į valdžią Ukrainoje ateitų prorusiška vyriausybė.

Šiandien Rusijos kariai Kryme kompensuoja Ne-priklausomybės aikštėje sugniuždytas Vladimiro Putino ambicijas. Aki-vaizdu, kad „Eurovizijos“ balsų neužteks, bet ar Vakarai pasirengę imtis rimtesnių priemonių ir kaip tai paveiks regiono ekonomiką?

es sankcijos„Labiausiai tikėtina, kad nebus jokių ekonominių

sankcijų arba jos bus sim-bolinės tam tikriems Ru-sijos piliečiams. Tai yra asmenims, kurie galbūt vienaip ar kitaip yra tie-siogiai susiję su žmogaus teisių ar suvereniteto pa-žeidimu Ukrainoje, jeigu bus galima tai įrodyti“, – mano „Swedbank“ vy-riausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Praėjusią savaitę dėl sankcijų Rusijai Briu-selyje susitiko Europos Sąjungos (ES) lyderiai, tačiau tikėtis bendro at-sako nereikėtų. Rusijos ir Ukrainos piliečių sąs-kaitų įšaldymas Europos bankuose pakenks ne tik jų turėtojams. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spie-gel“, britų ekonomika stipriai priklauso nuo turtingų rusų, todėl ji tu-rėtų būti apsaugota nuo bendro Europos atsako, susijusio su Ukrainos suvereniteto pažeidimu. Leidiniui taip pat pavyko gauti slaptą Didžiosios Britanijos informaciją dėl veiksmų prieš Rusiją ir jų pasekmių. Šios šalies premjerui Davidui Came-ronui buvo siūloma „ne-palaikyti sankcijų ir neuž-verti Londono finansinio centro rusams“.

Kaip teigė N. Mačiulis, šiuo klausimu bankai ga-lėtų būti ramūs, nes nėra būdo nustatyti, kurie Ru-sijos piliečiai galėjo turėti įtakos Krymo konfliktui. „Neįmanoma pasakyti, koks konkrečiai Rusijos pilietis yra atsakingas už tam tikrus pažeidimus.

Tad sunku tokiems asme-nims apriboti galimybes keliauti po ES. Vis dėlto manau, kad tai daugiau-sia, ką galėtų padaryti ES. Tačiau tai labai ma-žai tikėtina, nes yra labai sunku identifikuoti kon-krečius asmenis, kuriems tas sankcijas būtų galima taikyti“, – svarstė ekono-mistas.

Bijo šauti sau į kojąNereikia pamiršti, kad Rusija yra trečia didžiau-sia ES prekybos partnerė. Tokiu atveju galima su-prasti, kodėl hitleriškomis vadinamos V. Putino am-bicijos gali būti pagrįstos ekonomine drąsa ES at-žvilgiu, jei ne vienas svar-bus faktas. Senasis žemy-nas yra Rusijos prekybos partnerių sąrašo viršuje.

Nepaisant visų sukrė-timų, bene identiško Gru-zijos konflikto bei krizės, ES ir Rusijos ekonomikos išlieka labai glaudžiai su-sijusios. Kitaip tariant, į

Giedrė sankaUskaitė giedre@ekonomika.lt

karoLis BirGiLas karolis.birgilas@ekonomika.lt

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Pasaulinė inžinerinių pro-jektavimo sistemų lyderė kor-poracija „Bentley Systems“ Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) diegs naujausią programinę įrangą ir inžinerinio projektavimo technologijas, skirtas profe-siniam inžinierių rengimui. Numatoma atnaujinti pagrin-dines inžinerines VGTU studijų programas – architektūros, aplinkos, statybų, kelių ir ge-ležinkelių, pramonės, elektro-nikos inžinerijos ir kt.

Krymą nutaikytas šau-tuvas turi dar du vamz-džius: antras nukreiptas atgal į Rusiją, trečias – į ES.

ES į Rusiją eksportuoja mašinas, chemikalus ir žemės ūkio produktus, o iš Rusijos į ES importuo-jami žaliaviniai produk-tai. „Maža tikimybė, kad būtų nuspręsta apriboti prekybinius santykius tarp ES valstybių ir Ru-sijos. Bet kokie suvaržy-mai, bet kokie konfliktai būtų žalingi ir ES, ir Rusijai. Aišku, Rusija patirtų didesnę žalą, nes yra labai priklausoma nuo prekių, importuo-jamų iš ES. Tiek inves-ticinių, tiek daugelio vartojimo prekių, – teigė N. Mačiulis. – Parduo-dama energetinius ište-

klius ji gauna užsienio valiutos, kurios jai labai reikia. Apie 75 proc. Ru-sijos eksporto sudaro energetiniai ištekliai, va-dinasi, teoriškai ji galėtų terorizuoti Europą, už-drausdama energetinių išteklių eksportą į ES.“

dujų argumentas Istoriškai Ukraina visada buvo savotiška mem-brana tarp Rytų ir Va-karų, tačiau pastaruosius 20 metų ji buvo tranzitinė dujų šalis, per kurią ru-siškos dujos pasiekia ES valstybes. Vokietijoje ru-siškų dujų suvartojimas sudaro 36, Italijoje – 27, Prancūzijoje – 23 proc.

Šie skaičiai tiesiogiai susiję ir su šalių išsakyta kritika Rusijos atžvilgiu, nes kol kas Vokietijos kan-

„subway“ savo užkandines valdys lietuvių bendrovės „UCs Baltic“ programine įranga. Scanpix

korporacija „Bentley systems“ rengs vGtU studentus. vGTU nuotr.

dirbs drauge su lietuviais

didino milijardinę apyvartą Įmonių grupė „KG Group“ pernai sėkmingai įgyvendino užsibrėžtus tikslus ir pasiekė 1,52 mlrd. litų apyvartą – apie 10 proc. daugiau nei 2012 metais, kai apyvarta siekė 1,38 mlrd. litų. Šiemet „KG Group“ planuoja investuoti apie 50 mln. litų į įmonių mo-dernizavimo projektus ir ga-mybos bazių plėtrą. Taip pat planuojama išlaikyti stabilų augimo mastą ir Lietuvos, ir eksporto rinkose.

Netrukus duris Lietuvoje atversiantis JAV greitojo maisto tinklas „Subway“ savo užkandines šalyje valdys lie-tuvių bendrovės „UCS Baltic“ programine įranga „R–Kee-per“. Lietuvoje „Subway“ klientai galės atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais „Wora-Pay“, „MokiPay“, „Gifty“ bei naudodamiesi kitų bendro-vės partnerių technologiniais sprendimais. „R–Keeper“ Lietuvoje naudoja ir kitas JAV greitojo maisto užkandinių tinklas KFC.

ruoš inžinierius

clerė Angela Merkel Ru-sijos intervenciją Kryme vertino ne itin aštriai. Vis dėlto, pasak Vytauto Di-džiojo universiteto docento Arūno Molio, šis konfliktas savaime per ateinančius 5 metus neatpažįstamai pakeis šalių tarptautinius santykius. „Rusija priklau-soma nuo pajamų iš preky-bos energijos ištekliais, bet dujų eksportas šiai šaliai nėra toks svarbus kaip Europai dujų importas, o Ukrainai – dujų tranzi-tas“, – teigė ekspertas ir perspėjo, kad nuo JAV ir ES veiksmų priklauso, ar Rusija išvis nenutrauks dujų tiekimo. Realiausias scenarijus – stringančios sutartys su „Gazprom“. Tai praėjusią savaitę jau pajuto Lietuva, nesulau-kusi žadėto „Gazprom“ atsako dėl peržiūrėtų dujų kainų mūsų šaliai.

„Kol kas nemanau, kad tai turėtų paveikti gam-tinių dujų tiekimą ar jų kainas kitų Europos šalių

vartotojams, nes šie daly-kai yra fiksuoti sutartyse. Kol kas diskusijose, ku-rios vyksta ES tarp vals-tybių narių atstovų, nėra rimtai svarstomos sank-cijos, susijusios su ener-getinių išteklių prekyba“, – apie abipusį energetikos klausimo jautrumą kal-bėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vil-pišauskas.

kol kas karas – baisus žodisPolitologas atkreipė dė-mesį, kad karo baimė sėja investuotojų nepasi-tikėjimą Ukrainoje, ypač Kryme. „Tokio pobūdžio karinės intervencijos vi-sada smarkiai padidina riziką investuoti. Inves-tuotojai turi pagrindo ne-rimauti dėl nuosavybės. Dabar platinami praneši-mai, kad Kryme gali būti pradėta nacionalizacija“, – teigė R. Vilpišauskas.

Tiesa, investuotojai labai jautriai reaguoja ne tik į skaičius, bet ir į žodžius, taigi vis es-kaluojama karo tema į akcijų ir žaliavų rinkas jau įnešė tam tikrų ko-rekcijų. „Kalbant apie iškastinio kuro kainas konkrečiai, nors realūs kariniai veiksmai net ne-prasidėjo, tik padidėjo jų kilimo tikimybė, papras-tai pakyla naftos ir su jos kaina susietų energijos išteklių kaina“, – kalbėjo A. Molis.

Nepaisant Krymo val-džios inicijuojamo refe-rendumo, Europos rinka yra švelniai supurtyta, investuotojai dėl politi-nio nestabilumo Rusijoje gravituoja į Vakarus. Di-delių ekonominių sank-cijų didžioji kaimynė gali ir nesulaukti, bet Lietuva galės džiaugtis dėl SGD terminalo, o žodžius „saulės energija“ ir „ska-lūnų dujos“ išgirsime vis dažniau.

Kiek kainuoja kalbėtis

su V. Putinu Faktai

rUsijos dUjų importas

• 66 proc. visų Rusijos im-portuojamų dujų į Europą teka per vamzdynus Ukrai-noje

• Ukrainoje 58 proc. nau-dojamų dujų yra gaunama iš Rusijos

• Nuo rusiškų „Gazprom“ dujų mažiausiai priklauso-ma Belgija – 0 proc., Lietu-vos priklausomybė vertina-ma apie 90 proc.

»es, kiek galima spręsti iš vykusių diskusijų tarp užsienio reikalų ministrų ir šalių vadovų, kol kas nėra apsisprendusi dėl sankcijų taikymo. vis dar tikimasi diplomatiniais būdais įtikinti rusiją pradėti kalbėtis su laikinąja Ukrainos vyriausybe.

»nepataisomi optimistai galėtų ma-nyti, kad rusijai užėmus krymą sutrum-pėtų strateginio jos dujotiekio kelias ir išlaidos. tai galbūt atpigintų dujas, bet tikrai ne mums ir ne Ukainai, o toms šalims, kurias dujos pasieks be tarpininkų.

»apie 75 proc. viso rusijos eksporto yra energetiniai ištekliai, vadinasi, ji teoriškai galėtų terorizuoti europą, uždrausdama jų eksportą į es. Bet rusijai tai būtų žalinga, nes ji prarastų užsienio valiutų įplaukas.

NUOMONĖ

arūnas molis vytauto didžiojo universiteto docentas

Asmeninio albumo nuotr.

nerijus mačiulis „Swedbank“ vyr. ekonomistas

Fotodiena.lt

ramūnas vilpišauskasvU TSPmI direktorius Fotodiena.lt

nepaisant visų sukrėtimų, bene identiško Gruzijos konflikto bei krizės, es ir rusijos ekonomikos išlieka labai glaudžiai susijusios. Scanpix

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Projektai 5Savas verslas4 nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

nr. 82014 m. kovo 3–9 d.

www.ek.ltnaUjienos

tavo versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Verslui koją kiša kaimynai

■kino teatro „skalvija“ lankytojai džiaugiasi atgi-jusia „planetos“ kavine, tačiau sėkmingai plėtoti verslą trukdo kaimynų ne-noras gyventi draugiškai.

Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pačioje Vilniaus širdyje veikė sostinės kino teatras „Pla-neta“. Jam nutraukus vei-klą, nustojo veikti ir šalia veikusi kavinės tokiu pat pavadinimu. Praėjusių metų rudenį „Planeta“ vėl atvėrė duris. Nors kino teatras dabar vadinasi „Skalvija“, dar sovieti-nius laikus menantys ka-vinės lankytojai pastebi, kad „Planetos“ atmosfera beveik nesiskiria nuo tuo-metinės.

Kavinės įkūrėjai Jus-tas Gratulevičius ir Mo-nika Vasiljevaitė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad pradėti savą verslą nebuvo sunku. „Viskas plaukė iš idėjos“, – teigė Monika.

Pasak jaunųjų versli-ninkų, turint idėją, na-tūraliai atsiranda žmo-nių, padedančių plėtoti verslą. „Prisijungė ir dizainerė, kuri padėjo kurti 7–8 dešimtmečiu alsuojantį interjerą“, – leidiniui sakė M. Va-siljevaitė. Antikvarinių puodukų, lempų, netgi staliuką atnešė paprasti praeiviai, gatvėje išvydę

plakatus, raginančius tai daryti. „Mūsų verslas – paremtas visuomenės“, – džiaugėsi Justas.

paskendę informacijos jūrojeJokios patirties kuriant verslą neturintys jaunuo-liai leidiniui prisipažino iš pradžių jautę nemažą baimę. „Buvom prigąs-dinti, kad visi aplinkui kyšių reikalauja, tačiau kurti savo verslą nėra taip sunku, kaip atrodo“, – ti-kino Monika.

Verslininkai daug kon-sultavosi su pažįstamais, turinčiais verslo patir-ties, internete ieškojo in-formacijos. Pasirodo, jos rasti nėra labai paprasta.

„Informacijos yra daug, tačiau ji labai nesistemin-gai pateikta“, – pasakojo Justas ir pridūrė, kad eili-niam piliečiui, norinčiam verslą pradėti nuo nulio, labai sudėtinga tą infor-maciją atsirinkti.

nesutarimai su kaimynaisKiekvienam klientui, prieš kino seansą atėju-siam į kavinę, galima už-sisakyti kavos ar arbatos ir su antikvariniu puode-liu eiti į kino salę mėgau-

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

„Kaimynai turi kar-čios patirties, todėl nesu-tinka, kad prekiautume alkoholiu“, – apmaudo neslėpė Justas.

Verslininkai apgailes-tavo, kad sunku įtikinti kaimynus, jog „Planetos“ veiklos konceptas yra kitoks ir čia nebus ren-giami iki aušros trunkan-tys vakarėliai.

įžvelgia įstatymų spragąMonika ir Justas leidi-niui „Ekonomika.lt“ teigė įžvelgiantys įstatymų spragą. „Jeigu kaimynai duoda sutikimą, tai jis yra amžinas, visam laikui, ir jų valioje yra tik gali-mybė reguliuoti alkoho-lio pardavinėjimo laiką“, – teigė Justas. Alkoholio licencija nutrūksta tik vienerius metus nevyk-dant veiklos. „Būtent taip nutiko ir mums“, – apie susiklosčiusią padėtį pa-sakojo Monika.

Vis dėlto jaunuoliai nosies nenukabina. Pa-sak jaunųjų verslininkų, jeigu licencija nebus su-teikta, „Planeta“ vis tiek gyvuos ir bus nealkoholi-nių gėrimų baras.

„Tokios vietos Vilniuje dar nėra“, – bandydamas ieškoti išeities iš susiklos-čiusios situacijos kalbėjo Justas, o Monika pridūrė, kad rankų nuleisti jiedu neketina. „Šnekamės su kaimynais, visi mus jau žino“, – šypsodamasi teigė ji.

Ar pritariate didesniam krašto

apsaugos finansavimui kitų biudžeto išlaidų

sąskaita?

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 287 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASRusijai vis garsiau žvanginant ginklais Ukrainos teritorijoje, susirūpinta ir Lietuvos saugumu. Skaitytojų klausėme, ar jie pritartų lėšų krašto apsaugai didinimui iš biudžeto kitų išlaidų sąskaita.

15

4

3

tis filmu. Tačiau tie, ku-rie nori gurkšnoti vyną, nusivils. „Planetoje“ svaigiaisiais gėrimais ne-prekiaujama, nes kavinės šeimininkai dar neturi alkoholio licencijos.

Jaunieji verslininkai tvirtino, kad dėl šios li-cencijos turi nemažai vargo. Pasak jų, anksčiau veikusi kavinė rengė triukšmingus vakarė-lius, kaimynams dažnai teko kviesti policiją, kad nuramintų įsismarkavu-sius naktinio gyvenimo mėgėjus. Kad būtų su-teikta alkoholio licencija, daugiabutyje įsikūrusios „Planetos“ savininkai turi gauti daugumos gy-ventojų sutikimą.

jaunieji verslininkai bando įtikinti kaimynus, kad nerengs per naktis trunkančių triukšmingų vakarėlių. Ruslano kondratjevo nuotr.

verslininkas, nusivelkantis kostiumą fermojekelmės rajone ūkininkaujantis verslininkas Tadas dzvankus pasakoja, kad ūkininku tapo ir auginti triušius pradėjo ne tik iš meilės ilgaausiams. Ne-didelę siuvyklą valdantis versli-ninkas prisipažįsta nematantis šio verslo perspektyvų, todėl ėmėsi nuo vaikystės mielo užsiėmimo – auginti triušius.

išeitis mažosioms įmonėms Tyrimai rodo, kad Lietuvos konkurencingumas pasaulyje krinta – šiemet konkurencin-gumo reitinge nukritome per tris vietas. kaimynai latviai ir estai pakilo. Ramina, kad Lietuva pagal inovacijų die-gimą lenkia Europos vidurkį ir atsilieka tik nuo Estijos.

sąžiningas požiūris į darbuotojus2013 metais „metų vadovu“ tapo telekomunikacijų ben-drovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras masiulis. Skelbdama P. masiulį „metų vadovu“, komisija įvertino, kad per 11 jo vadovavimo „Tele2“ metų bendrovė daugiausia prisidėjo prie ryšio kainų mažinimo. „Tele2“ generalinis direktorius sakė savo darbe matantis didelę prasmę.

1) Visiškai pritariu 25 %2) Pritariu tik iš dalies, didinimas negali būti

drastiškas 25 %3) Neturiu nuomonės 5 %

4) Ne, dabartinio finansavimo pakanka 22 %5) Ne, jis galėtų būti ir mažesnis 24 %

»mūsų verslas – paremtas visuomenės

2

6 Lietuvoje nr. 92014 m. kovo 10–16 d. Lietuvoje 7nr. 9

2014 m. kovo 10–16 d.

Korepetitorių paslaugoms siūlo alternatyvųBene kiekvienas naujai Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjęs vadovauti politikas siekia didinti švietimui skirtą nacionalinio biudžeto dalį. Vis dėlto korepetitorių paslaugoms abiturientų tėvų išleidžiamos lėšos kasmet didėja.

Praėjusių metų pabaigoje Lie-tuvos mokslei-vių parlamento

atliktos apklausos duo-menimis, kiekvienas abi-turientas valstybiniams brandos egzaminams vi-dutiniškai ruošiasi 1 164,5 valandos.

Šis laikas praleidžia-mas ne tik pamokose ar ruošiant namų darbus, bet ir rengiantis egzami-nams papildomai, dažnai – naudojantis korepetito-riaus paslaugomis.

Savaitraštis „Ekono-mika.lt“ pakalbino 5 pas bent vieną korepetitorių besilankančius vienuo-liktokus bei dvyliktokus. Paaiškėjo, kad jaunuoliai papildomo mokymosi ne pamokų metu paslau-goms išleidžia vidutiniš-kai nuo 140 iki 400 litų per mėnesį.

Kodėl jaunimas dabar labiau linkęs pasitikėti privačiais mokytojais nei mokykloje suteikiamu išsilavinimu? Priežas-tys įvairios – nuo noro būti idealiai pasiruošus

pirmai rimtai egzaminų sesijai ir nepasitikėjimo savo gebėjimais pada-ryti tai savarankiškai iki atviro prisipažinimo ilgus metus tinginiavus mokykloje, todėl pasku-tiniais metais atsiradus poreikiui pildyti senas spragas.

„Savo istorijos moky-toją laikau autoritetu, mano ryšys su juo kur kas asmeniškesnis, jau-čiu, kad mokytojas ruošia mane ne tik egzaminui, o kur kas plačiau“, – pasa-kojo dvyliktokas Korne-lijus.

Yra ir kitaip manančių abiturientų – nesinau-dojantieji korepetitorių paslaugomis atvirai ne-vengia to pavadinti pi-nigų ir laiko švaistymu arba mados dalyku. „Esu tikra, kad mokytojai su-teikia visas reikiamas ži-nias. Jei žmogus mokosi ir stengiasi, jam nereikia jokių korepetitorių, – sa-vaitraščiui teigė dvylik-tokė Rūta. – Nepasaky-čiau, kad esu visiškai rami, tiesą sakant, nesu sutikusi nė vieno žmo-gaus, kuris prieš egza-minus jaustųsi visiškai ramiai, tačiau esu linkusi

tikėti, kad viskas bus ge-rai, ir prieš egzaminus stengiuosi per daug nepa-nikuoti.“

mokytojai vertina dvejopaiLietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Žirmūnų gim-nazijoje dirbanti Drąsutė Rajunčienė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, kad nėra linkusi neigia-mai vertinti ryškėjančios tendencijos paskutinėse

klasėse abitūros egzami-nams ruoštis su korepeti-toriumi.

„Moksleivių poreikiai yra skirtingi, kartais indi-vidualus darbas su asme-niniu pagalbininku gali padėti užpildyti kuriuo nors metu atsiradusias spragas“, – sakė moky-toja ir pridūrė, kad moks-leiviai dažnai yra linkę slėpti, jog papildomai lankosi pas korepetitorių. Ji mano, kad pedagogai

»kartais nekompetentingi arba mokykloje niekada nedirbę žmonės apsiskelbia galintys teikti korepetitoriaus paslaugas

»mokiniams per retai aiškiname, kad susidūrus su problemomis reikia ne ieškoti, kas jas išspręstų už tave, o stengtis pačiam tai padaryti

LaUra jUozaitytėlaura.juozaityte@ekonomika.lt

Faktai

švietimas

• Per pastarąjį dešimtmetį didžiausia suma švietimui iš nacionalinio biudžeto buvo pasiekta 2009 metais ir sudarė 7,3 mlrd. litų

• Paskutiniais duomeni-mis, korepetitoriams visoje šalyje išleidžiama nuo 20 iki 25 mln. litų

• Korepetitorių paslaugas teikiančių mokytojų skai-čius didžiausiuose Lietuvos miestuose svyruoja nuo 1 000 iki 3 000

• 2014 metais nacionali-niame biudžete švietimui numatyta dalis sudaro 14,7 proc., apytiksliai tai siekia 5,4 mlrd. litų.

neturėtų dėl to įsižeisti ar imti tokius mokinius ver-tinti kitaip.

„Kartais moksleivis per pertrauką ateina pa-sikonsultuoti dėl ne mano užduotų namų darbų, ta-čiau tokią situaciją pava-

dinčiau labiau komiška, manęs tai nepiktina“, – teigė D. Rajunčienė. Pa-šnekovei didesnį nerimą kelia tai, kad kartais ne-kompetentingi arba mo-kykloje niekada nedirbę žmonės apsiskelbia galin-tys teikti korepetitoriaus

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

200 tūkst.LIETUVIų „STARTUP‘AS“ „TRACKDUCK“ UŽSITIKRINO FONDų „KIMA VENTURES“ IR „PRACTICA CAPITAL“ INVESTICIJĄ, KURI SIEKIA 200 TūKST. EURų

ieško naujo administratoriaus■„snoro“ kreditorių komitetui patvirtinus sprendimą pradėti naujo banko bankroto adminis-tratoriaus atrankos proce-są, paskelbtas konkursas kandidatams.

Atranka vyks keturiais etapais. Kai naująjį „Snoro“ bankroto administratorių pa-tvirtins banko bankroto bylą nagrinėjantis teismas, jis ar

jau paskelbtas naujo „snoro“ bankroto administratoriaus konkursas. Fotodiena.lt

ji pakeis į pensiją išeinantį Neilą Cooperį. Tarptautinės „Snoro“ grupės bankrotui N. Cooperis vadovauja jau daugiau kaip dvejus metus.

Naujo „Snoro“ bankroto administratoriaus atrankos procedūros vykdomos pagal patvirtintus banko pirkimų reikalavimus Kad būtų pra-dėtos atrankos procedūros, „Snoro“ Kreditorių komitetas pritarė šių metų vasarį.

tarp novatoriškiausių šalių pateko danija, suomija, vokietija ir švedija. Fotodiena.lt

vandens kainos vilniuje augs trečdaliu. Fotodiena.lt

saikinga novatorėBrangs vanduo■Lietuva atsilieka nuo europos sąjungos (es) vidurkio pagal inovacijas ir šiemet vėl lieka saikin-gų novatorių grupėje, skelbia europos komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuvos rezultatai siekia 52 proc. ES vidurkio, tačiau 2006–2013 metais šalis padarė didelę pažangą. Lie-

■kainų komisija praėjusį ketvirtadienį vienašališkai nustatė trečdaliu aukštes-nes „vilniaus vandenų“ vandens tiekimo ir nuote-kų tvarkymo kainas.

Jos galios iki 2015 metų pabaigos. Nuo gegužės 1 dienos kubas vandens dau-giabučių gyventojams brangs 34,6 proc. – iki 5,88 lito (su PVM), individualių namų sa-

tuvos rezultatai mažesni nei ES vidurkis pagal daugelį ro-diklių.

Į saikingų novatorių grupę kartu su Lietuva pateko Kroa-tija, Čekija, Graikija, Vengrija, Italija, Malta, Lenkija, Portu-galija, Slovakija ir Ispanija. Latvija pateko į žemesnę – atsiliekančių novatorių – grupę, o Estija pralenkė Lietuvą ir pateko į vidutinių novatorių grupę.

vininkams padidės 22 proc. – iki 5,33 lito. „Vilniaus van-denys“ nurodė, kad kainos didėja dėl išaugusių elektros bei kuro kainų, minimalaus atlyginimo didėjimo, 2013–2015 metais numatytos dumblo įrenginių statybos.Pastarąjį kartą šalto vandens kainos Vilniuje keitėsi 2011 metų rugsėjį. Įmonė 2013–2015 metais ketina investuoti 247,261 mln. litų.

paslaugas. „Mokiniai turėtų būti itin atsargūs rinkdamiesi, į ką kreiptis individualios pagalbos“, – patarė ji.

Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė pas-taruoju metu itin papli-tusią tendenciją naudotis korepetitorių paslaugo-mis vertino kritiškiau. Jos teigimu, papildomas mokymasis už pinigus yra labiau mados da-

lykas nei reali pagalba mokiniams. „Kažkodėl pas korepetitorių va-žiuoti šeštadienį 9 val. ryto arba sekmadienį 19 val. yra tinkamas laikas, o individualiai pasikon-sultuoti su mokytoju mo- kykloje savaitės dieno-mis po pamokų, kad ir 16 val., nepatogu“, – svarstė ji. R. Krasauskienė čia įžvelgė ir mokytojų, ir tėvų kaltę – moksleiviai nėra mokomi savaran-

kiškai spręsti problemas. „Mokiniams per re-

tai aiškiname, kad susi-dūrus su problemomis reikia ne ieškoti, kas jas išspręstų už tave, o pirmiausia stengtis tai padaryti pačiam, nebijoti suklysti ir tik tada aiškintis, ką darei ne taip, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė direktorė. – Kartais ma-tau, kad moksleiviai per anksti nuleidžia rankas

ir nebesistengia ko nors suprasti ar išsiaiškinti patys. Tai, žinoma, liū-dina, bet priežastys yra kompleksinės.“

alternatyvūs projektai Brangioms korepetitorių paslaugoms Lietuvoje randasi alternatyvų. Jo-mis galima laikyti du naujus šiais metais pasi-rodžiusius projektus – eg-zaminatorius.lt bei vaiz-dopamokos.lt.

Praėjusią savaitę veikti pradėjusi interneto sve-tainė egzaminatorius.lt padės mokytis keturių dalykų – lietuvių kalbos, matematikos, istorijos bei biologijos. Išsipirkę 30, 60 dienų arba iki bir-želio 30-osios galiosiančią narystę abiturientai ga-lės patogiai ir šiuolaikiš-kai ruoštis baigiamųjų egzaminų sesijai.

Svetainėje bus galima rasti mokytojų ekspertų sudarytas užduotis, nau-dotis iškart šalia sudėto-mis nuorodomis į įvairius alternatyvius mokymosi šaltinius, „YouTube“ fil-mukus ir pan.

Kitas naujas projektas vaizdopamokos.lt siūlo žiūrėti pačių mokytojų nufilmuotas pamokas.

„Projekto vaizdopamo-kos.lt idėja gimė mums su bičiuliu mokytoju Mindaugu Breiva. Jis, pradėjęs dėstyti moky-kloje, pastebėjo, kad tokie dalykai kaip įvai-riausio pobūdžio vaiz-dinė medžiaga itin sudo-mina moksleivius, todėl su savo mokiniais ėmė naudoti įvairias ameri-kietiškas vaizdo pamokų svetaines. Tuomet kilo mintis pabandyti sukurti savo projektą.

Tokios teigiamos re-akcijos į jį net nesitikė-jome, – leidiniui „Ekono-mika.lt“ pasakojo vienas iš idėjos autorių Ginta-

ras Lukoševičius. – Žinia apie ne pelno siekiančią organizaciją vaizdopa-mokos.lt iš lūpų į lūpas tarp mokytojų sklinda taip greitai, kad nebe-spėjame visų norinčiųjų filmuoti.“

Paklaustas, koks yra pagrindinis projekto tiks-las, idėjos autorius teigė, kad siekiama kelių da-lykų. „Pirmiausia, norisi, kad į naujoves linkusių mokytojų pamokos būtų prieinamos kuo dides-niam moksleivių skaičiui visoje Lietuvoje, kad pro-vincijos mokiniai galėtų išvysti Vilniaus mokytojų pamokų ir atvirkščiai“, – sakė idėjos autorius.

Tai suteikia patogumo ir mokiniams, ir mokyto-jams.

„Mokytojas namų dar-bams gali užduoti pažiū-rėti trumpą pamoką, tada mokiniai jau ateina pasi-ruošę, o pamokos laikas išnaudojamas kokybiš-kiau“, – pasakojo G. Luko-ševičius.

Šiuo metu jau yra nufil-muotos 206 pamokos, jas įrašė 24 mokytojai, o vi-dutinis peržiūrų skaičius siekia net 3 000 kartų. Nė vienoje iš minimų moky-mosi sistemų nėra suda-ryta sąlygų nusirašinėti arba apgauti sistemą, tad moksleiviai gali ne tik savarankiškai mokytis, bet ir įvertinti realų savo žinių lygį.

Brandos egzaminams rimtai besiruošiantys abiturientai vis dažniau naudojasi privačiomis korepetitorių paslaugomis. Fotodiena.lt

Verslas 9Verslas8 nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

Verslo emigracija: nenori, bet reikia Faktai

LietUvos ekonomikos tyrimas

• LLRI prognozuoja, kad 2014-aisias Lietuvos eko-nomikos augimas bus spartesnis negu praėjusiais metais ir sieks 3,5 proc.

•2014 metais, nevertinant kainų pokyčio, darbo už-mokestis augs 6 proc.

•Rinkos dalyvių nuomo-ne, apie 41 proc. bedarbių negalėjo rasti darbo dėl vis dar esančios prastos eko-nominės padėties

•Griežtą darbo santykių reguliavimą bei per aukštą MMA kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 21 proc. apklaus-tųjų.

Neretai tenka išgirsti burnojant, kad šalyje prastėja verslo sąlygos. Išpūstas biurokratijos burbulas, pelną viršijantys mokesčiai ir panašūs veiksniai, rodos, turėtų paskatinti verslininkus krautis lagaminus ir tęsti veiklą užsienyje. Tačiau savaitraščio kalbinti verslo atstovai teigė siekiantys, kad šalyje būtų gerinama verslo aplinka, ir lagaminų krautis dar nežada.

verslininkai pripažįsta, kad už-sienyje steigti bendrovę brangiai atsieina. Scanpix

Praėjusių metų rudenį pasaulio banko „Doing Business“ reitin-

gas pateikė džiugių nau-jienų Lietuvai. Po rekor-dinio šuolio 10-čia vietų aukštyn Lietuva tapo ly-dere Vidurio ir Rytų Euro-poje ir 17-ta pasaulyje pa-

gal verslo sąlygas. Tąkart ekspertai džiaugėsi gerė-jančiomis aplinkybėmis. Tik akylesni tyrimo stebė-tojai atkreipėdėmesį, kad į šį reitingą nėra įtrau-kiami darbo santykių ro-dikliai, kurie galėtų smar-kiai pabloginti galutinius reitingo rezultatus.

padėtis blogėjaLietuvos laisvosios rin-kos instituto (LLRI) ne-

prognozuojama ir dažnai kintanti įstatymų bazė, aukštas biurokratijos ly-gis šalyje ir nepatikima investicijų apsauga nuo politinės rizikos.

Vertindamas Lietu-vos mokesčių aplinką, kaip vieną didžiausių problemų atlikto tyrimo vadovas Laurynas Reka-šius įvardijo per brangiai apmokestintą darbo jėgą. „Matome, kad apskritai ryškėja tendencija augti verslo emigracijai“, – sakė ekspertas.

dideli mokesčiai – ne viskasBiuro baldų gamybos įmonių grupės „Ergo-lain“ vadovas Romualdas Bėkšta įsitikinęs, kad di-deli mokesčiai tik iš da-lies lemia verslo emigra-ciją. „Mažoms įmonėms emigracija nėra labai aktuali, nes perkelti veik-lą pernelyg brangu“, –

leidiniui „Ekonomika.lt“ kalbėjo R. Bėkšta.

NDX valdybos pirmi-ninkas Ignas Staškevi-čius tikino, kad versli-ninkui daug patogiau verslą kurti savoje šalyje. „Steigti kompanijas už-sienyje yra brangu“, – su R. Bėkštos mintimis su-tiko I. Staškevičius ir pri-dūrė neįžvelgiantis labai drastiško mokesčių skir-tumo tarp Lietuvos ir už-sienio šalių. Jo teigimu, apie verslo emigraciją ra-cionaliai galvoti gali tik didelės bendrovės.

Baldų gamyba užsii-mančios įmonės „Audė-jas“ vadovas Jonas Kar-čiauskas savaitraščiui tvirtino, kad gamybos są-naudos mūsų šalyje yra labai didelės dėl aukštų energetikos kainų. „Pa-miršome pelną, kurį gaudavome prieš krizę. Dabar tenka galvoti, kaip žmonėms atlyginimus

laiku sumokėti, – teigė jis ir pridūrė, kad egzistuoja ir specialistų stokos problema, trukdanti plėtotis verslui ir sun-kinanti sąlygas šalyje. – Reikėtų daugiau inži-nerinių specialybių ab-solventų. Dabar susidaro įspūdis, kad ruošiami tik vadybininkai. Valstybė turėtų labiau reguliuoti šiuos dalykus.“

Laiko gaišimas„Lietuvoje labai ilgai trunka įvairios biuro-kratinės procedūros, – leidiniui teigė tyrimui vadovavęs LLRI eksper-tas L. Rekašius. – Realiai jos turėtų būti įvykdytos per 25 darbo dienas, ta-čiau fiksuojama atvejų,

kai prireikia nuo 1 iki 3 metų.“

Ekspertas apgailes-tavo, kad verslininkams tenka be reikalo vaikš-čioti po institucijas. „Vis dar nėra iki galo įgyvendintas vieno lan-gelio principas“, – biu-rokratines kliūtis, ky-lančias verslininkams, detalizavo L. Rekašius. Ekspertui pritarė ir vers-lininkas J. Karčiauskas. Pastarasis įsitikinęs, kad „išpūstas biurokratijos burbulas“ verslui tikrai nepadeda.

Didelės biurokratinės kliūtys, pasak LLRI spe-cialisto, sukuria puikią terpę šalyje kaip para-zitui veistis korupcijai. I. Staškevičius pabrėžė,

kad biurokratija, korup-cija ir nusikalstamumas lemia šalies patrauklumą investuotojams.

kenkia politikų retorikaBe ekonominių veiksnių, lemiančių verslininkų pasiryžimą krautis la-gaminus, ne ką mažiau svarbūs ir politiniai. L. Rekašius negailėjo kri-tikos Lietuvos politikos vairininkams. „Verslas vertina ne tik politikų darbus, bet ir kalbas“, – teigė jis. Skambi ir nepa-matuota retorika, pasak L. Rekašiaus, kuria pa-pildomą riziką.

„Politikų švaistymasis žodžiais, kai vieną dieną teigiama, jog nutrau-kiame santykius, pavyz-džiui, su Rusija, o kitą jau žadama to nedaryti, gąs-dina ne tik mūsų versli-ninkus, bet ir užsienio in-vestuotojus“, – politikams kritikos negailėjo tyrimo vadovas. Panašios nuomo-nės laikėsi ir „Ergolain“ įmonių grupės vadovas R. Bėkšta. Jo teigimu, kone kiekvieną dieną galima išgirsti iš poli-tikų lūpų apie ketinimus įvesti naujus mokesčius. „Pirma sukurkite verslui

sąlygas juos mokėti, ir jis mielai tai darys“, – leidi-niui tvirtino R. Bėkšta.

Kad politikai skatina neužtikrintumo ir nesta-bilumo jausmą, rodos, sutiko visi leidinio „Eko-nomika.lt“ kalbinti vers-lininkai. „Pagrindinė politikų klaida yra ma-nymas, kad verslininkai maudosi pinigų maiše, – apgailestavo J. Kar-čiauskas. – Jie tai daro ir dėl šalyje įsikerojusio populizmo. Tačiau jeigu nukentės verslininkai, nukentės ir biudžetas, va-dinasi, mažės darbuotojų atlyginimai ir kris bendri šalies ekonominiai ro- dikliai.“

„Audėjo“ vadovas atkreipė dėmesį, kad atliktas Lietuvos eko-nomikos tyrimas taip pat atskleidė, jog apie pusę įstatymų yra pri-imama skubos tvarka. „Akivaizdu, kad iki galo neišnagrinėjamas nei-giamas poveikis“, – teigė LLRI tyrimo vadovas ir pridūrė, kad itin trūksta diskusijų apie mokesčių naštos mažinimą.

„Tai paskatintų ir Lie-tuvą išeiti iš šešėlio“, – įsitikinęs L. Rekašius.

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

seniai paskelbtas šalies ekonomikos tyrimas atskleidė, kad 70 proc. rinkos dalyvių mano, jog per pastaruosius pen-kerius metus daugėjo priežasčių, susijusių su valdžios veiksmais, ku-rie paskatino įmones dalį savo veiklos arba visą ją perkelti į kitas šalis. Tarp pagrindinių veiksnių, lėmusių tokį sprendimą, buvo sunkiai

»procedūros realiai turi būti įvykdytos per 25 darbo dienas, tačiau fiksuojama atvejų, kai prireikia nuo 1 iki 3 metų

Vadyba 11nr. 92014 m. kovo 10–16 d.Vadyba10 nr. 9

2014 m. kovo 10–16 d.

LaUra jUozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

Faktai

LietUvos versLininkai

• VšĮ „Versli Lietuva“ vyk-dyto tyrimo duomenimis, 10 proc. Lietuvos įmonių atitinka vidutinius tarp-tautinius vadybos stan-dartus, 53 proc. atitinka minimalius standartus, o 37 proc. neatitinka net minimalių tarptautinių vadybos standartų

• 2013 metų duomeni-mis, 75 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių vado-vavo jų akcininkai

• 2014 metų sausio duomenimis, 24 proc. respondentų nurodė, kad norėtų pradėti savo verslą, o trečdalis iš jų verslo pradžiai ketintų imti paskolą.

„Labai blogai, jeigu akcininkai nepasitiki va-dovu, tačiau lygiai tokia pat didžiulė problema yra, kai vadovas aiškiai mato, jog jo kompanijos vizija nesutampa su akcininkų. Tokioje pozicijoje kartą buvau atsidūręs ir pats. Galiu patikinti, kad tai nepadeda tinkamai plėtoti verslo“, – tvirtino Tadas Vizgirda, Amerikos pre-kybos rūmų Lietuvoje val-dybos pirmininkas.

Interesų konflikto ri-zika egzistuoja visada. Nors ją numatyti ar vi-siškai užkirsti tam kelią gana sudėtinga, vis dėlto yra keli profesionalų siū-lomi būdai, kaip samdo-mas vadovas bei įmonės savininkas gali susitarti ir efektyviai vesti verslą į priekį.

„Tikrųjų savininko norų išsiaiškinimas, su-pratimas, kad savininko nepakeisi, konkretūs su savininku suderinti tikslai, periodiniai susiti-kimai ir reikalų bei arti-miausių planų aptarimai – tai keli konkretūs daly-kai, galintys padėti santy-kius padaryti racionalius,

viskam, ką matau bloga, susakyti, nes vėliau pats tapsiu viso to dalimi, ir žvilgsnis nebebus toks šviežias kaip pradžioje“, – apie lyderio krizę kalbėjo T. Vizgirda.

„Samdomas vadovas taip pat nėra absoliuti ga-rantija, kad jus aplankys sėkmė. Todėl būtina nuo-lat vadovą prižiūrėti ir, jei rezultatai ima sistemingai blogėti, reikia suprasti, kad atėjo metas arba persvarstyti kompanijos viziją, tam tikra pras-me „perprogramuoti“ vadovą, arba samdomą vadovą pakeisti nauju“, – teigė plataus vartojimo prekių prekybos įmonės „Vilandra“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas An-drius Samaitis.

teisiniai aspektaiPagal dabar veikiančią Lietuvos teisę yra nusta-tyta, kad krizės metu sam-dyto vadovo atsakomybę akcininkams papildo asmeninė atsakomybė kreditoriams. Tai labai dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl sam-domi vadovai pradeda bai-mintis drąsių sprendimų.

„Todėl pernai metų va-dovu išrinktas „Tele 2“ va-dovas Petras Masiulis ir yra geriausias – nors kom-panijai vadovauja vienuo-lika metų, vis dar stebina neįtikėtinais rezultatais, o tai veikiau yra išimtis iš taisyklės nei įprastai nu-sistovėjusi samdomų va-dovų ypatybė“, – tvirtino A. Samaitis.

Beje, verta pastebėti, kad Lietuvoje įmonių sa-vininkai su samdomais vadovais dažniausiai sudaro, kaip sako teisi-ninkas Robertas Juodka, banaliausias“ darbo su-tartis.

„Tai yra ganėtinai keista ir, sakyčiau, ru-siška praktika, nes, pa-vyzdžiui, Latvijoje ir Es-tijoje vis labiau įprasta sudaryti civilines sutar-tis, kuriose aiškiai nuro-doma, kokios bus sam-domo vadovo pagrindinės kompetencijos ir kur jos baigsis. Manau, kad tai kur kas adekvačiau, ir asmeniškai nelabai su-prantu, kodėl to vis dar neperima Lietuvos įmo-nės“, – Lietuvos versle nusistovėjusią praktiką komentavo R. Juodka.

verslininkai akcentuoja, kad svarbiausias dalykas, renkantis samdomą vadovą, yra pasitikėjimas ir bendras sutarimas, kokia yra pagrindinė plėtojamo verslo idėja. Fotodiena.lt

o įmonės rezultatus ge-resnius“, – konferencijoje kalbėjo teisininkas G. Ma-žeika.

Dažnai nutinka keista situacija, kai, pasamdęs vadovą, įmonės savinin-kas pageidauja, kad šis dirbtų tokiais pat meto-dais, kaip dirbo jis pats, tačiau kartu vos ne žai-biškai tikisi daug geres-nių rezultatų. „Stebuklų čia tikėtis nereikėtų. Kad ir kaip sunku iš pradžių būtų pasitikėti, laisvę naujam vadovui reikia su-teikti“, – aiškino 19 metų įvairaus pobūdžio vado-vavimo patirtį turintis G. Mažeika.

Verta pastebėti, kad samdomi vadovai turi ir vieną minusą – ribotą „galiojimo laiką“. „Man pradėjus dirbti įmonės vadovu, pagrindinis akci-ninkas atvirai pareiškė, kad turiu tris mėnesius

»net 37 proc. Lietuvos įmonių neatitinka minimalių tarptautinių vadybos standartų. tai pagrindinė priežastis, kodėl lietuviškas verslas nėra pakankamai konkurencingas

Didžioji dalis Lie-tuvos įmonių p r i s k i r t i n o s s m u l k i a j a m

arba vidutiniam verslui. Dažnai teigiama, kad bū-tent dėl šios priežasties jų savininkai nuspren-džia valdyti savo sukurtą verslą patys.

Atiduoti savo įmonę valdyti kitam nėra itin lengva ir emociškai. „Juk

Samdyti vadovą ar vadovauti pačiam

Ekonomikos sunkmečiu didžiojoje dalyje Lietuvos įmonių akcininkai patys stojo į samdomų vadovų vietą. Daugeliui tai padėjo greičiau priimti sprendimus, spręsti krizės sukeltas problemas ir taupyti. Ekonomikai atsigaunant svarstome, kas vis dėlto efektyviau geba valdyti įmonę – savininkas ar samdomas vadovas?

verslas Lietuvoje ir jav

Taip praėjusią savaitę vykusioje Vadovų kon-ferencijoje „EBIT 2014“ teigė JAV augęs komu-nikacijos agentūros „In-tegrity“ valdybos pirmi-ninkas Arūnas Pemkus.

„Ameriką visi įsivaiz-duoja kaip svajonių šalį, tai sukuria optimistiš-kesnes darbo sąlygas“, – teigė A. Pemkus. Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų Lie-tuvoje padėtis smarkiai pasikeitė, tačiau vis tiek prioritetas čia yra mokėti vietos kalbą ir žinoti kul-tūrą.

„Jei neatitiks šių rei-kalavimų, Lietuvoje verslininkui bus sunku, – konstatavo A. Pemkus. – JAV labiau vertinamos žinios ir noras mokytis.“

atlyginimą sieja su pelnuPasak „Integrity“ valdy-bos pirmininko, JAV nuo Europos skiriasi ir po-žiūriu į darbuotoją. „JAV skatinamas savanoriavi-mas, darbuotojai giriami, kad dirba po darbo“, – Vadovų konferencijoje pasakojo politologijos išsilavinimą turintis A. Pemkus ir pridūrė, jog darbuotojai ne tik gra-

pasak a. pemkaus, palyginti su jav, europos gyventojai susiduria su kur kas didesne biurokratija. Reuters

žiais žodžiais skatinami, bet ir įstatymų bazė vei-kia taip, kad geriausių darbuotojų atlyginimas būtų sujungtas su pelnu. „Taip pat darbuotojai skatinami laisvadie-niais ir papildomomis atostogomis“, – teigė „In-tegrity“ valdybos pirmi-ninkas.

Vis dėlto, pavyzdžiui, motinystės atostogos JAV trunka kur kas trumpiau nei Lietuvoje – tik 2–3 savaites. Ski-riasi ir verslo santykiai. „Amerikiečiai sprendžia ilgai, bet kai nuspren-džia, laikosi pozicijos ir juda greitai“, – teigė A. Pemkus.

Biurokratinės kliūtysDidelėmis biurokratinė-mis kliūtimis pasižymi ne tik Lietuva, bet ir Eu-ropa. Palyginti su JAV, Europos gyventojai susi-duria su kur kas didesne biurokratija. „Ameri-koje įmonę įkurti už-trunka vieną dieną“, – pasakojo „Integrity“ valdybos pirmininkas.

»ameriką visi įsivaizduoja kaip svajonių šalį, tai sukuria optimistiškesnes darbo sąlygas

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Lietuvos ir Amerikos verslo kultūrą skiria požiūris į darbą, darbuotoją bei mokesčių mokėtojus.

Pasak jo, europiečiams tenka mokėti ir daugiau mokesčių. „Skaičiuojama, kad mokesčių našta Lietu-vos darbdaviui yra net 12 proc. didesnė negu Ame-rikos“, – teigė A. Pemkus ir pridūrė, kad Amerikoje toli gražu ne viskas taip idealu, kaip gali pasiro-dyti. Šiame žemyne vers-lininkai yra apkrauti dide-liais pelno mokesčiais.

Anot „Integrity“ val-dybos pirmininko, JAV nėra įsigalėjusi tvarka, kad valstybė ir mokesčių mokėtojas turi išlaikyti visuomenę, todėl pridėti-nės vertės mokestis šalyje siekia vos 8–10 proc.

„Skatinu užsiimti ne tik savo verslu, bet ir lab-daringa veikla bei veikla savo visuomenėje, – baig-damas skaityti pranešimą teigė verslininkas. – Dirb-kite nacionaliniu lygiu ir imkitės iniciatyvos, nes tik taip galima keisti Lie-tuvą.“

A. Pemkus gimė ir už-augo JAV. Čikagoje baigė politologijos mokslų bei slavų kalbų ir literatū-ros bakalauro studijas, Vašingtone įgijo finansų apskaitos magistro laipsnį. 1988 metais pre-zidento rinkimus laimė-jus George’ui H. Bushui, A. Pemkus ėjo politinio pasitikėjimo pareigas Baltuosiuose rūmuose.

tai tam tikra prasme yra tavo kūdikis, matei, kaip jis gimė, stebėjai pirmuo-sius žingsnius, todėl lo-giška, kad atiduodant jį kam nors kitam į rankas susiduriama ir su rimta pasitikėjimo problema“, – teigė ISM Magistrų klubo prezidentas, „Remeks Lietuvos“ vykdomasis partneris Mindaugas An-tanaitis.

Vis dėlto dažnu atveju pasisamdyti profesionalų vadybininką, užuot val-

džius verslą pačiam, ap-simoka. Pavyzdžiui, 2011 metų „Creditinfo“ duome-nimis, įmonių, turinčių samdytą vadovą, pajamų augimas buvo vidutiniš-kai 9–10 proc. didesnis nei kitų bendrovių.

Laisvai samdoma verslo konsultante dir-banti Snieguolė Kerpienė ISM Magistrų klubo reng-toje konferencijoje dalijosi karčia patirtimi. „Laiku nesupratau, kad nesu gera vadovė, ir tinkamai

neįvertinau savo įgūdžių suvaldyti verslo, kuris augo žymiai greičiau, nei tikėjausi. Galiausiai nutariau pasamdyti pro- fesionalų vadovą, tačiau šis sprendimas buvo pavė-luotas. Kadangi savo klai-das suvokiau per vėlai, mano įmonė patyrė ban-krotą“, – kalbėjo verslo konsultantė.

Kad Lietuvoje egzis-tuoja būtinybė naujoviš-kiau valdyti verslą, rodo ir statistika. „Tyrimų

duomenimis, net 37 proc. mūsų šalies įmonių neati-tinka minimalių tarptau-tinių vadybos standartų. Tai yra pagrindinė prie-žastis, kodėl lietuviškas verslas nėra pakankamai konkurencingas“, – teigė Gintautas Mažeika, teisi-ninkų kontoros „Mažeika ir partneriai“ vadovau-jantysis partneris.

Didžioji dalis versli-ninkų suvokia, kad pro-fesionalūs vadybininkai, galintys į verslą žiūrėti

šviežiu žvilgsniu bei val-dymo srityje pritaikyti naujausius vadybos spren-dimus, įmonei gali atnešti daug naudos. Tačiau kaip pasirinkti?

pasirinkti nelengva Konferencijoje kalbėję savo srities profesionalai akcen-tavo, kad svarbiausias da-lykas, renkantis samdomą vadovą, yra pasitikėjimas ir bendras sutarimas, ko-kia yra pagrindinė plėto-jamo verslo idėja.

Įdarbinti pinigai 13Įdarbinti pinigai12 nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

Išgirdęs tokį pastebė-jimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys

Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįma-noma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juri-diniai asmenys gali sko-lintis iš greitųjų kreditų bendrovių.

ieško skolinimosi alternatyvųPernai komercinių bankų verslo paskolų portfelis mažėjo, bet nežymiai. Na-tūralu būtų, jei tai vyktų traukiantis ekonomikai, tačiau dabar ūkio padėtis kaip tik gerėja. Šiuo metu smulkiojo ir vidutinio verslo, vieno iš šalies eko-nomikos ramsčių, atstovai vis dažniau kreipiasi ne į komercinius bankus, bet į kredito unijas.

„Tai yra specializuota skolinimo institucija, fi-nansuojanti greitus, ope-ratyvius projektus. Tokia yra jų specializacija ir ne-reikia to painioti su grei-tųjų kreditų bendrovėmis, – teigė S. Kropas. – Kredito unijoms taikomi atsa-kingo skolinimo, kreditų identifikavimo reikalavi-mai. Jos prižiūrimos kaip ir kiekvienas bankas. Kre-dito unijos daugiau finan-suoja smulkiojo verslo segmentą ir nėra kuo nors išskirtinės, nes tai jų spe-cializacija.“

Greitųjų paskolų rinka dar nėra iki galo insti-tucionalizuota, taigi čia galima lengviau pasisko-

pabaigoje arba prieš pa-šalpų mokėjimo dienas prekes parduoti į skolą. Deja, tiekėjai elektroninių pinigų eroje skolos lapelių nepriima ir dažniausiai grasina nutraukti tie-kimą.

„Verslininkas susidu-ria su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau privalo atsiskaityti bazėms. Tuo- met kreipiasi į greitųjų

Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi

trečiasis verslo finansavimo kelias.

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

versLo paskoLos

• 2013 metų lapkritį ko-mercinių bankų teikiamų verslo paskolų portfelis susitraukė 85,11 mln. litų

• Šiuo metu bankai griež-tesnius skolinimo reikala-vimus taiko NT ir logisti-kos sektoriams

• Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių verslo subjektų

• LSVKA vienija 12 grei-tųjų vartojimo kreditų bendrovių.

Ukrainos užkratas plėsis

„Didžiausią nerimą šioje situacijoje kelia už-krato rizika, kurią lemia investuotojų baimės, kad panašioje geografinėje padėtyje esančios vals-tybės gali susidurti su panašaus pobūdžio pro-blemomis, todėl finansų rinkų dalyviai skuba parduoti ne vienos kon-krečios šalies, o viso regiono akcijas ar kitą finansinį turtą, siekdami apsisaugoti nuo galimų nuostolių. Tokio elgesio apraiškas matome ir da-bar, investuotojams ne-rimaujant dėl eskaluoja-mos įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pristaty-damas „Swedbank“ 2014 metų I-ojo ketvirčio in-vestavimo apžvalgą sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas.

Prognozės Ukrainoje yra labiau susijusios su politika, bet į jas finansų rinkos reaguoja atitin-kamai. Praėjusį pirma-dienį stebuklų nebuvo, ir biržose vyko korekcija. Kai kur indeksai krito dešimtimis procentų.

prognozės Ukrainoje yra labiau susijusios su politika, bet į jas finansų rinkos reaguoja atitinkamai. Scanpix

Verslas griebiasi ir „greitukų“

»smulkieji verslininkai daugiau naudojasi kredito unijų paslaugomis nei komercinių bankų, nes šie su smulkiaisiais verslininkas kalba labai mažai

»Greitųjų paskolų rinka dar turi daug baltųjų dėmių, nesijungia į asociacijas, o jų būklė nėra aiški

„Nesiimu vertinti, ar tai per stipri rinka, bet čia tikrai yra investuo-tojų sentimentų aspek-tas, galintis paveikti visas rinkas. Lietuvos pieno rinka reagavo skaudžiausiai, nes čia esksportuojama di-džiausiu mastu. Kitos rinkos „nuvažiavo“ paskui šią“, – Lietuvos rinką apžvelgė M. Igno-tas.

Pasak jo, Rusija nie-kada nebuvo šalis, į kurią investuota be baimės. Taip yra dėl politinio nestabilumo. Pernai dėl to visos ak-cijų ir obligacijų rinkos smuko, o visi investuo-tojai bėgo iš šalies. Pas-tarieji Rusijos manev-rai tikrai nepagerins šios padėties, bet, anot M. Ignoto, lieka klausi-mas, ar kas nors užims išėjusių investuotojų vietas.

linti, net jei įplaukos nėra aiškios. Kol kas, pasak LBA prezidento, šios sko-linimo bendrovės dar turi daug baltųjų dėmių, nesi-jungia į asociacijas, o jų būklė nėra aiški.

„Abejoju, kad koks nors verslas turėtų inte-resą skolintis iš greitųjų paskolų bendrovės ir ga-lėtų uždirbti tokias palū-kanas. Gali būti tik labai išskirtiniai atvejai tiems, kurie prekiauja turguose, kai reikia trumpam lai-kui pinigų. Tai negali būti oficialus registruo-tas verslas, mokantis vi-sus mokesčius. Tokiam verslui aš nematau pras-mės naudotis greitaisiais kreditais“, – pabrėžė S. Kropas.

Gaisrų gesinimasVis dėlto greitųjų kreditų vis dažniau griebiasi bū-tent smulkusis prekybos verslas. Kaip teigia Lietu-vos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos val-dybos pirmininkas (LS-VKA) Liutauras Valic-kas, verslininkai greitųjų paskolų prašo. Ir gana dažnai.

„Paprastai kreipiasi in-dividualią veiklą vykdan-tys ar su patentais dirban-tys smulkieji verslininkai. Jie užsiima smulkia pre-kyba maisto produktais, tiekia prekes į regionines maisto parduotuvėles“, – pasakojo L. Valickas.

Ko gero, ne vienas yra matęs, kaip mažose par-duotuvėse vedami sąsiu-viniai su vardais ir skai-čiais. Ten, kur pardavėja pažįsta visus gyventojus, įprasta praktika mėnesio

atsigaunant ekonomikai, verslas pinigų plėtrai ieško ne tik bankuose. Fotodiena.lt

»artimiausiu metu rinkose vyraus didesnis nei įprasta neapibrėžtuma

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

kreditų bendroves. Ži-noma, pateikia visą in-formaciją, reikalingą mo-kumui įvertinti, ir ima kreditą. Taip įgyja gali-mybę atsiskaityti su savo tiekėjais“, – apie kraštu-tinius finansinius ma-nevrus pasakojo LSVKA vadovas.

Pasak jo, šiuos kredi-tus savo pavarde ima par-duotuvėlių vadovai, nes

jie patys „skrandžiu ir kitais vidiniais organais“ išgyvena įmonių veiklą.

kraštutinis pasirinkimas„Tokios paskolos nėra orientuotos į plėtrą ar vys-tymąsi, nes šios paslaugos kainos yra didesnės. Gal-vojantieji apie plėtrą ren-gia verslo planus ir su jais kreipiasi į bankus“, – teigė L. Valickas ir pabrėžė, kad

šios paskolos imamos tik prekybai palaikyti, o ne smulkesnei plėtrai, kuri galėtų atnešti ir greitą grąžą.

Šiuo metu sunku nusta-tyti, kokį vidutinio dydžio kreditą ima verslininkai, nes remiantis galiojančia fizinių asmenų kredita-vimo duomenų baze neį-manoma atsekti, kam yra naudojamos lėšos. Kitaip

tariant, statistikoje 200 litų paskola studentiškam vakarėliui ar norint susi-mokėti už cukraus siuntą yra tolygios. Vis dėlto L. Valickas pateikė duo-menų, kad skolinamasi mėnesiui arba trumpes-niam laikotarpiui.

Užstatas rodo verslo tvarumąKalbant apie verslo pra-džią arba bent jo plėtrą, mažasis ir vidutinis vers-las daug pasirinkimo ne-turi ir prieš krizę buvusia finansine laisve nesidžiau-gia. „Anksčiau, jei turėjai užstatą, galėjai imti pi-nigus ir daryti su jais ką nori. Dabar reikia turėti verslo planą, srautus, susi-tarimus“, – apie pasikeitu-sias bankų skolinimo tai-sykles kalbėjo S. Kropas.

Smulkusis verslas ne-gali parodyti įspūdingų savo veiklos lentelių, finansinių srautų ir tva-rių verslo planų. Taip pat, anot Lietuvos smu-kiųjų verslininkų ir pre-kybininkų asociacijos (LSVPA) vadovės Zitos Sorokienės, smulkiajam

verslui komerciniai ban-kai niekada nebuvo pa-lankūs. „Smulkieji versli-ninkai daugiau naudojasi kredito unijų paslaugomis nei komercinių bankų, nes šie su smulkiaisiais kalba labai mažai“, – teigė Z. Sorokienė.

Tiesa, LSVPA vadovė patikino neturinti infor-macijos, kad smulkiojo verslo savininkai nau-dotųsi greitųjų paskolų bendrovių paslaugomis. Pasak jos, taip yra dėl to, kad būtent šio segmento verslininkai palūkanas ir išlaidas skaičiuoja itin kruopščiai.

Lengvesnio skolinimosi nesitikiKrizė, apnuoginusi neat-sakingą bankų skolinimą, įnešė ir atsakingo skoli-nimosi taisykles. Pasak S. Kropo, smulkusis vers-las kol kas negali tikėtis lengvesnio skolinimosi iš

komercinių bankų. „Tas smulkusis verslas, kuris turi istoriją ir yra veikian-tis, gali skolintis palan-kiomis sąlygomis ir atei-tyje tikėtis kreditavimo. Naujam, besisteigiančiam verslui, kuris neturi ga-limybių parodyti savo fi-nansinių srautų, abejoju, kad atsirastų palankesnės galimybės skolintis“, – teigė LBA prezidentas.

Tiesa, pagal naujuo-sius Bazelio bankų rei-kalavimus smulkiajam verslui yra taikoma rizi-kos kompensacija. Taip pat yra tam tikrų valsty-binių programų, kurios teikia garantijas kredi-tuojant smulkųjį verslą, tačiau iš esmės lengves-nio kelio ieškant finansa-vimo tikėtis nereikia, nes bent jau valstybės garan-tijos dabar taikomos daž-niausiai „startup‘ams“, o ne prekių ir paslaugų sektoriui. Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik

sustiprina neigiamą ivestuotojų požiūrį į visas besivystančias rinkas, kuriose

politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Laukiant galimos ato-mazgos tarp konfliktuo-jančių valstybių, tikėtina, kad artimiausiu metu rin-kose vyraus didesnis nei įprasta neapibrėžtumas, todėl investuotojams pa-tartina nuosaikiai reguoti į galimus portfelio vertės pasikeitimus ir kurį laiką nedidinti rizikingų atyvų svorio investicijų portfe-liuose.

„Gerieji investavimo laikai eina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pra-nešimo leitmotyvas“, – apžvelgdamas globalią in-vesticijų aplinką kalbėjo M. Ignotas.

Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežy-miai brango, tačiau šie-met tokios tendencijos nebesulauksime. „Akcijų rinkos šiandien neturi jo-kio impulso judėti į viršų arba į apačią, skirtingai nei praėjusiais metais. Ko gero, tokia tendencija iš-liks visus 2014-uosius. Be-sivystančios rinkos nuvi-lia, nes toliau rodo mažą grąžą. Suprasta, kad Centrinė ir Rytų Europa (CRE) susijusi su euro zona, taigi tai nebėra besi-vystanti rinka“, – tvirtino investicijų ekspertas.

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – „Promet Safe“ – yra viena iš didžiausių seifų ir metalinių baldų gamintojų Rytų Europoje.Šiuo metu darbui vilniuje reikalingas

pardavimo vadyBininkas (-ė)

darbo aprašymas:• Įmonės produktų ir paslaugų pardavimas visoje Lietuvoje (bankai, prekybos tinklai, degalinės, finansinės organizacijos);• Pardavimo ataskaitų, sutarčių rengimas, klientų konsultavimas;• Aukštos klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimas.

reikalavimai:• Būtina patirtis tiesioginio pardavimo srityje;• Būtinos geros anglų arba rusų kalbos žinios;• Puikūs planavimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai, orientacija į rezultatą;• Gebėjimas išklausyti, patarti, profesionaliai reprezentuoti kompanijos produktus;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo: • Dinamišką ir atsakingą darbą tarptautinėje augančioje ir tobulėjančioje kompanijoje;• Draugišką kolektyvą ir visapusišką kolegų pagalbą;• Realią karjeros galimybę tapti Baltijos šalių pardavimo vadovu;• Fiksuotą atlyginimą ir priedus, priklausančius nuo rezultatų.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

aGnė vaitkevičiūtėUAB „Lexpro“ teisininkė

Projektai14 Paskutinis puslapis 15nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

nr. 92014 m. kovo 10–16 d.

Laidavimas – plačiai naudojamas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Jis ypač popu-

liarus tais atvejais, kai kre-ditorius, įvertinęs skolininko mokumą, nėra garantuo-tas, kad turimo skolininko turto pakaks prievolei vi-siškai įvykdyti. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito as-mens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Paprastai skolininko ir laiduotojo at-sakomybė kreditoriui yra solidari, jei kitaip nenuma-tyta laidavimo sutartyje, t. y. jeigu skolininkas neįvykdo prievolės ar jos dalies, kre-ditorius turi teisę pasirinkti, į ką pirmiausia nukreipti išieškojimą – į skolininką ar laiduotoją. Tikėdami savo

pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nu-mato ką kita;

5. Skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perke-liama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už nau-jąjį skolininką;

6. Jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.

Lietuvos Respublikos civi-liniame kodekse numatytos dvi laidavimo rūšys, t. y. terminuotas ir neterminuo-tas laidavimas, tačiau prak-tikoje laidavimo sutartyse dažniausiai pasitaikanti lai-davimo pabaiga yra siejama su visišku ir tinkamu pagrin-dinės prievolės įvykdymu, t. y. numatoma, kad „laida-vimas galioja iki visiško pa-skolos grąžinimo“. Ši sąlyga reiškia, kad laidavimo san-tykiams negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civili-

nio kodekso 6.89 straipsnio nuostata, jog laidavimas baigiasi, „kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba už-tikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prie-volės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieš-kinio“, o laidavimas galios tol, kol bus grąžinta visa pa-skola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių pa-darinių.

Su problema susiduriama tuomet, kai bendrovės sa-vininkas perleidžia savo akcijas trečiajam asmeniui, nebedalyvauja bendrovės veikloje, tačiau pagal lai-davimo sutartį vis dar lieka atsakingas pagal bendrovės prievoles, kurias jis užtikrino laidavimu. Šiuo atveju lai-duotojas atsiduria keblioje situacijoje, nes galiojantys teisės aktai numato baig-tinį laidavimo pabaigos są-rašą, kuriame nėra aptarta

laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo iš esmės pasikei-tus skolininko ir laiduotojo tarpusavio santykiams. Taigi laiduotojas šiuo atveju lieka solidariai atsakingas už tin-kamą pagrindinės prievolės įvykdymą, jeigu laidavimo sutartyje nenumatyta ki-taip, o skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti paten-kinamas iš viso laiduotojo turto. Kaip minėta, kredi-torius turi teisę pasirinkti pirmiausia pareikšti reika-lavimą skolininkui ar lai-duotojui, o laiduotojui (jei reikalavimas pirmiausia buvo pareikštas pastarajam) nevykdant prisiimtų įsipa-reigojimų, kreditorius įgyja teisę imtis priemonių, kad įsipareigojimas būtų įvykdy-tas priverstine tvarka. Kre-ditorius turi teisę išieškoti skolą iš laiduotojo turimų sąskaitų, taip pat apriboti laiduotojo teisę disponuoti turimu turtu ir nukreipti iš-ieškojimą į jo turtą.

Nors skolininko ir laiduo-tojo atsakomybė pagal pa-grindinę prievolę kredito-riui yra solidari, priešingai nei bendraskolių atveju, laiduotojas, jei reikalavi-mas padengti įsiskolinimą buvo nukreiptas pirmiausia į jį, įvykdęs prievolę kredi-toriui, įgyja regreso teisę į skolininką. Vadinasi, lai-duotojas, įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų visą kreditoriui sumokėtą sumą, ir pats tampa kreditoriumi.

Aukščiau aptartas laida-vimo pabaigos atvejis, kai laidavimas pasibaigia vi-siškai ir tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę, turi išimčių. Bendrovei skolinin-kei iškėlus bankroto bylą laikoma, kad visi bendro-vės įsipareigojimų terminai pasibaigė, todėl šiuo atveju laidavimo teisiniai santy-kiai, o kartu ir laiduotojo at-sakomybė pasibaigia, jeigu kreditorius per 3 mėnesius

nuo bankroto bylos iškėlimo nepareiškia laiduotojui ieš-kinio. Nors visos prievolės, išregistravus juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, laikomos pasibaigusiomis, t. y. paprastai pasibaigia ir laidavimo teisiniai santy-kiai, šiuo atveju laiduotojas gali patekti į dar keblesnę situaciją, jeigu ieškinio lai-duotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas ne-buvo likviduotas ir išregis-truotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibai-gusi, vadinasi, kreditorius, pareikšdamas ieškinį lai-duotojui, pareikalauja, kad nepasibaigusią pagrin-dinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skoli-ninkas. Tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pa-reiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko li-kvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, kai pagrindinio sko-lininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Esant šioms aplinkybėms laiduotojas pri-valo atsakyti už skolininko prievoles net tuo atveju, kai jos jau yra pasibaigusios, o didžiausia problema atsi-randa dėl to, jog, įvykdęs prievolę už nebeegzistuo-jantį, t. y. iš juridinių as-menų registro išregistruotą juridinį asmenį – skolininką, jis, nors ir turi teorinę re-greso teisę, bet faktiškai ja pasinaudoti nebeįma-noma. Siekiant išvengti šių ir kitų galimų neigiamų padarinių, tikslinga prieš sudarant laidavimo sutartis pasitarti su šios srities spe- cialistais. Iškilusius klausi-mus maloniai padėsime išspręsti asmeninės konsul-tacijos metu.

Užsakymo Nr. 03052014

Laidavimas – prievolė iki gyvos galvos?

Taigi kokių poten-cialių grėsmių kyla kuriant verslą su draugu

ir ar jos nusveria privalu-mus?

Maudymosi kostiu-mėlių modeliui Nell Ro-binson ir mados mania-kei Ann Marie Clarke didžiausia rizika kuriant įmonę „Bang Swimwear“ buvo prarasti draugystę. „Daugiausia rūpinomės, kad negatyvūs dalykai, nutinkantys versle, nepa-kenktų draugystei“, – tei-gia A. Clarke.

Iš pradžių moterys viena prieš kitą „vaikš-čiojo ant pirštų galų“, tačiau galiausiai nutarė tapti brutaliai atviros ir ieškoti geriausio ke-lio savo verslui. „Bang Swimwear “ – jauna, ta-čiau perspektyvi kompa-nija. Jos modelių jau yra įsigijusios supermodelis Cara Delevingne ir daini-ninkė Rihanna.

neaiškios linijosAlexis Miesen ir Jennie Dundas yra draugės nuo studijų laikų. Moterys kartu įkūrė ledų gamybos

ar draugai gali kurti verslą kartu?

kompaniją „Blue Marble Ice Cream“. „Draugystėje ir versle kartais linijos išnyksta, ir nežinai, kur vienas prasideda, o kitas pasibaigia“, – sako A. Mie-sen.

Bičiulės tvirtina, kad draugystei niekada ne-buvo iškilęs pavojus,

tačiau pripažįsta, jog iš pradžių teko patirti nema-žai streso. Pasak draugių, daugiausia nesutarimų kildavo dėl estetinių ir di-zaino klausimų. Ilgainiui jos išmoko profesionaliai bendrauti ir draugystę atidėjo į šalį.

raštiškas susitarimasPrieš dvejus metus A. Mie- sen ir J. Dundas kompa-nija tapo pirmąja Niu-jorke, gaminančia organi-nius ledus. „Verslo imtis reikia tik tada, kai turi tvirtą bendrą viziją“, – teigia J. Dundas. Pasak

jos, kad ir kokia tvirta būtų draugystė, kiekvieną verslo punktą reikia už-fiksuoti raštiškai ir pata-riant teisininkui.

Vis dėlto A. Miesen pri-pažįsta, kad nėra nieko smagiau, kaip turėti šalia ką nors brangaus ne tik tada, kai verslas sekasi, bet

ir tada, kai susiduriama su rimtais sunkumais.

papildomi įgūdžiaiIlgametės draugės Au-drey Carden ir Eleanora Cunietti, kartu įkūrusios dizaino kompaniją „Car-den Cunietti“, teigia, kad svarbu vertinti viena ki-tos skirtumus. Pasak E. Cunietti, tai gali būti labai sunki užduotis, kartais le-mianti ne tik verslo, bet ir draugystės pabaigą.

A. Carden turi kana-dietiško, o E. Cunietti – škotiško kraujo. Draugių kuriamas namų dizainas, pasak BBC, yra iškirtinis. A. Carden dažniausiai pradeda projektą, nes pui-kiai bendrauja su žmonė-mis, o E. Cunietti padeda galutinį tašką jį įgyven-dinat, nes yra itin dėme-singa detalėms.

Draugės ne tik po lygiai pasiskirsto darbo krūvį, bet ir kartu su savo vy-rais keliauja atostogauti. „Žinoma, kartais Au-drey varo mane iš proto. Aš irgi galiu ją išvesti iš kantrybės, bet galiausiai susitaikome, kaip susi-taiko sesės“, – džiaugiasi E. Cunietti.

verslo sėkme verslininkai nesusimąstydami laiduoja už įmonę ir rizikuoja visu savo turtu.

Savo prigimtimi laidavi-mas yra papildoma prievolė, kuria užtikrinamas pagrindi-nės prievolės įvykdymas. Tai reiškia, kad laidavimas yra priklausomas nuo pagrindi-nės prievolės ir pasibaigia kartu su pagrindine prie-vole. Įstatymas pateikia lai-davimo pabaigos pagrindų sąrašą. Pagal bendrąsias taisykles laidavimas pasibai-gia, kai:

1. Pasibaigė pagrindinė, laidavimu užtikrinta prie-volė;

2. Laiduotojas mirė;3. Kai skolininkas ir lai-

duotojas sutampa, laidavi-mas lieka galioti, jeigu kre-ditorius suinteresuotas, kad laidavimas išliktų;

4. Iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduo-tojo sutikimo padidėja jo at-sakomybė arba atsiranda ki-tos laiduotojui nepalankios

Daugeliui draugų parama kuriant verslą yra labai svarbi, bet draugystės dėsniai ne visada sutampa su verslo logika, rašo BBC.

kokių potencialių grėsmių iškyla kuriant verslą su draugu ir ar jos nusveria privalumus? Fotodiena.lt

CV-Online klientė – UAB „Lex ano“ – didmenine prekyba vaistiniais preparatais ES ir kitose rinkose užsiimanti įmonė, augdama ir siekdama plėtoti prekybinius santykius su naujais regionais, šiuo metu darbui vilniuje ieško didmeninės prekybos regiono vadybininko darbui užsienio rinkose.

tarptaUtinės prekyBos vadyBininkas (-ė)

darbo aprašymas:• Vaistinių preparatų pirkimas iš užsienio tiekėjų;• Prekių pardavimas užsienio klientams;• Pirkimo, pardavimo dokumentų ruošimas;• Tarptautinės prekybos vystymas trijose užsienio valstybėse;• Tiekėjų ir klientų lankymas (kartą per metus).

reikalavimai:• Išsilavinimas farmacijos / medicinos srityje;• Didelė motyvacija dirbti prekybos srityje, panašaus darbo patirtis – privalumas;• Verslumas, orientacija į rezultatus, savarankiškumas;• Būtinas geras anglų kalbos mokėjimas, kitų užsienio kalbų žinios – privalumas;• Vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

kompanija siūlo:• Darbą dinamiškoje ir smarkiai augančioje didmeninės prekybos rinkoje;• Galimybę dirbti su didelę patirtį sukaupusiais ir ambicingais kolegomis;• Darbą, kuriame vertinamas dėmesys detalėms ir noras tobulėti;• Profesinio ir asmeninio augimo galimybes.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai neretai kreipiasi į kreditavimo įstaigas dėl papildomo finansavimo siekiant plėtoti verslą, tačiau kreditavimo įstaigos nepatikliai žiūri į naujai įsteigtas, neturinčias nuosavo turto bendroves, todėl neretai smulkiųjų bendrovių savininkams tenka asmeniškai prisiimti dalį įmonės

prievolių ar laidavimu užtikrinti, kad jos bus tinkamai įvykdytos.

UAB „Medžio stilius“ – perspektyvi, sparčiai auganti įmonė, prekiaujanti medinėmis grindimis, durimis ir laiptais bei teikianti šių produktų įrengimo paslaugas. Įmonė turi salonus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šiuo metu darbui vilniuje reikalingas:

pardavimo vadyBininkas (-ė) (medžio stiLiUs)

darbo aprašymas:• Įmonės produktų ir paslaugų pardavimas (naujų klientų paieška);• Bendradarbiavimo sutarčių sudarymas;• Pardavimo ataskaitų, sutarčių rengimas, klientų konsultavimas;• Aukštos klientų aptarnavimo kokybės užtikrinimas.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas;• Būtina bent 2 metų pardavimo patirtis statybinių medžiagų srityje;• Puikūs planavimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai, orientacija į rezultatą;• Gebėjimas išklausyti, patarti, profesionaliai reprezentuoti kompanijos produktus;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo:• Dinamišką ir atsakingą darbą augančioje ir tobulėjančioje kompanijoje;• Draugišką kolektyvą ir visapusišką kolegų pagalbą;• Konkurencingą atlyginimą ir priedus, priklausančius nuo rezultatų.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@infoera.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

a. vaitkevičiūtė: laiduotojas privalo atsakyti už skolininko prievoles net tuo atveju, kai jos jau yra pasibaigusios. Ruslano kondratjevo nuotr.