NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. sausio 27 – vasario 2 d. nr. 3 (141)

sielai, ausims, receptoriams ir virtuveiVienu metu dviejų kėdžių neužsėsi. Nesiginčijama, tačiau Lietuvos restoranų versle kuriama sinergija greitai leis teikti džiaugsmą ne tik savo, bet ir namiškių skonio receptoriams. Tuo pasirūpinti bandys restoranas „Soul & Pepper“.

Plačiau 4 p.

išlydint litą: visi taškai ant „i“Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia bei valiutos keitimo detalėmis. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus.

Plačiau 6–7 p.

įsijautę priima geriausius sprendimusGalinio vaizdo veidrodėliuose išvydę skubantį geltonais švyturėliais papuoštą ekipažą, daugelis vairuotojų jį praleidžia. „Ekskomisarų biure“ stengiamasi, kad darbuotojai klientų turtą saugotų lyg savo.

Plačiau 8–9 p.

davosas 2014: ieškant priešnuodžio krizės opomsTikimasi, kad šie metai džiugins geromis ekonominėmis naujienomis, tačiau finansų krizės paliktos piktžaizdės vis dar rėžia akį. Kas imsis žmonijos gelbėjimo, jei ne patys galingiausieji, susirinkę aukščiausiai įsikūrusiame Europos mieste.

Plačiau 10 p.

Užs. nr. 141 tiražas: 20 000

ŠIAME NUMERYJE

m. nocius: Viena sukurta darbo vieta mažame miestelyje yra gerokai vertingesnė nei dvi ar trys naujos darbo vietos sostinėje.

G. nausėda: Remiantis šalių kaimynių pavyzdžiu, tikėtina, kad euro įvedimas sukels euforiją, atsiras noro spekuliuoti NT kainomis.

Plačiau 5 p. Plačiau 6–7 p.

Bėgiuose dingusi Baltijos vienybė

Plačiau 2–3 p.

Savaitės temaSavaitės tema 32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 141

tiražas 20 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Deja, čia kalbama ne apie Baltijos šalis, o apie Beniliuksą, sudarytą iš Belgijos, Nyderlandų ir Liuk-

semburgo. Po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu suvokta būtinybė vienyti interesus, trys nedidelės Vakarų Europos valstybės ėmėsi vienijimo iniciatyvos. Ilgainiui Beniliukso šalys tapo pavyzdžiu visam Senajam žemynui – ne vie-nas teoretikas Europos Sąjungos šaknis įžvelgia būtent šių valstybių integracijos procese.

Rytiniame Baltijos jūros krante įsikūrę lietuviai, latviai ir estai, vienybės trimitą pučiantys dar nuo tarpukario dienų, kalba daugiau nei veikia. Išsivadavus iš sovietų jungo, it dūmas išgaravo ir Baltijos kelyje regėta vienybė.

Priespaudos akivaizdoje pečius surėmusios Baltijos sesės, įkvėpu-sios gaivaus laisvės oro, taip pa-nėrė į laisvos rinkos pasaulį, kad konkurencija užliejo ne tik ekono-minę, bet ir politinę logiką. Negana to, užgaida varžytis skaičių iš-raiška pateiktais pranašumais vis labiau primena ne tos pačios trobos išmintingųjų bendradarbiavimą, o apsiplunksnuoti nespėjusių kaimo mačo vyrukų lenktynes.

Pamanykit – Estijos BVP dides-

nis nei Lietuvos ir Latvijos. Ką jau kalbėti apie užsienio investicijų kiekį! Tačiau tai, kad Talinas daž-nam suomiui asocijuojasi su pre-kybos centru, neužsimenama. O ar daug kam žinoma, kad investicijų srautas Estijoje nusėda finansinių paslaugų sektoriuje – taigi į šalies ekonomiką įsilieja minimaliai?

Ilgai žavesį kėlę Latvijos bankų ir NT sektoriai visu grožiu atsi-skleidė, kai šaliai pagalbos teko kreiptis į Tarptautinio valiutos fondo atstovus, o Lietuvos eksporto garvežys jau pradeda rodyti iš maišo lendančią mažėjančios trąšų ir naftos gaminių paklausos ylą

Įdomu, kiek kartų dar turės pa-sikeisti, kol Baltijos valstybių va-dovų galvose įsižiebs regioninės vienybės šviesa. Prieš kelerius me-tus NATO aljansas šiaip ne taip su-kurpė regiono gynybos planą – ne atskirų šalių, o regiono. Todėl taip dažnai buksuojantys bendri ener-getikos ir infrastruktūros projektai tampa tiesiogine grėsme saugumui.

Laikymasis už rankų bei na-rystė tuose pačiuose politiniuose būreliuose – žavu. Vis dėlto, norint tvarios visuomenės, garantuotos dėl savo saugumo, reikia susimąs-tyti apie sužadėtuves ir parodyti nasrus šiepiantiems, kad Baltijos šalys gyvena ne šalia, o kartu.

Trys greta esančios valstybės kaimynų laikomos bendru regionu. Šias šalis sieja panaši istorinė ir ekonominė patirtis, o derinti interesus padeda iš

nacionalinių parlamentų atstovų suformuotas trišalis parlamentas.

nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

Baltiškas mačo sindromas

»Gražu, kad rūpinamės per vilnių einančiais bėgiais, bet vis kartojant, kad mes nenurimsime, kol į projektą nebus įtrauktas vilnius, galima likti be jokių bėgių. tai būtų istorinė klaida.

vytautas kudzysLPK generalinio direktoriaus pavaduotojas transporto ir logistikos klausimaisasmeninio albumo nuotr.

andrius kubilius opozicijos lyderis

»Jei į projektą vilnius neįtraukiamas arba įtraukiamas komplikuotai, naudos efektas gali būti neigiamas.

»Jau kalbėjome, kad studiją dėl vilniaus galima atlikti ir vėlesnia-me projekto etape, nes dabar yra paraiškų teikimo laikotarpis, kurio metu ir taip netrūksta darbų.

eligijus masiulis seimo narys

Fotodiena.lt

NUOMONĖ

Fotodiena.lt

Bėgiuose dingusi Baltijos vienybė Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams.

Nesugebėjimas suderinti inte-resus kainuoja nei daug, nei

mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko vykdomas projektas „Rail Baltica“. Palyginkime: carinei Ru-sijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst. kilometrų ilgio „trans–si-beria“ magistralė. Tiesa, darbuotojų ir aplinkos sauga ar kaina rusams tuomet darbų eigos ne-trikdė.

Kantrybės pritrūku-sio Estijos susisiekimo ministro dėka į viešumą sugrįžęs „Rail Baltica“ projektas turėtų suteikti Baltijos šalims galimybę integruotis į Europos gele-žinkelių tinklą, mat dabar esame priversti naudotis posovietinės erdvės pla-čiąja vėže.

Šįkart kibirkštį įžiebė Lietuvos noras prie „Rail Baltica 2“ projekto, skirto europine vėže sujungti Kauną su Talinu, žūtbūt prijungti Vilnių.

estai nori greičiausioDar praėjusių metų rug-sėjį Baltijos šalių, Lenki-jos ir Suomijos transporto ministrai, pasirašydami sutartį dėl bendros įmo-nės projektui „Rail Baltica 2“ plėtoti steigimo, sutiko, kad Vilnius būtų prijung-tas prie europinės vėžės.

Vis dėlto panašu, kad tariantis dėl sąlygų dalis esmės buvo pamesta jas

verčiant, mat Estijos su-sisiekimo ministerijos atsakymuose savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ reiš-kiama nuostaba Lietuvos veiksmais.

„Estija laikosi pozici-jos, kad Vilnius turėtų būti prijungtas prie „Rail Baltica 2“ projekto, tačiau nuo gruodžio mėnesio Lietuva pradėjo reika-lauti, kad ši sąlyga būtų neatsiejama projekto da-lis“, – rašoma atsakyme. Priduriama, kad Vilniaus sujungimas siaurąja vėže turėtų tapti atskiro pro-jekto dalimi.

Kad nėra poreikio Vil-nių įtraukti į projektą, estai iš esmės grindžia dviem argumentais. Pir-mas jų – Jungtinės Kara-lystės bendrovės „Aecom“ studija, kurioje tiesiau-sias kelias nuo Varšuvos iki Talino projektuojamas maršrutu per Kauną, Pa-nevėžį, Rygą ir Pernu.

„Mūsų duomenimis, tai trumpiausias maršrutas, kur maksimalus greitis siektų iki 240 km/h, o traukiniai vietoj kuro ga-lėtų naudoti elektrą“, – ra-šoma Estijos susisiekimo ministerijos atsakyme. Verta pridurti, kad greičio reikalavimas yra vienas pagrindinių, norint gauti Europos Komisijos suti-kimą finansuoti projektą.

Antrasis estų argumen-tas – naudingumo studijos dėl Vilniaus įtraukimo į „Rail Baltica 2“ stoka. Akyliau sekantys pro-jektą atmins, kad pirmoje praėjusių metų pusėje

buvo atliekama analizė, ar vėžei į Latviją tikslinga rinktis kelią pro Šiaulius, ar pro Panevėžį. Dėl Vil-niaus jokios studijos dar nėra atlikta.

Savaitraščio „Eko-nomika.lt“ žiniomis, nutarimą dėl studijos apie Vilniaus įtraukimo naudą Vyriausybė priėmė gruodį, tačiau kiek laiko ji bus rengiama – neaišku.

naudojasi geografine padėtimiKlausiantiems, kodėl Lie-tuvos Vyriausybė taip atvirai demonstruoja, kad neįtraukus Vilniaus į „Rail Baltica 2“ projektą derybos klostysis vis sun-kiau, atsakyti galima pa-prastai – Lietuva yra ar-čiausiai europinės vėžės.

Europinė vėžė artėja Kauno link jums skaitant šį straipsnį ir laikinojoje sostinėje atsidurs kitų metų pabaigoje. Ruožo, jungiančio Lenkiją su Lie-tuva, „Rail Baltica 1“ tie-simas iš esmės artėja prie pabaigos, tad net nesuta-rus dėl visas Baltijos šalis jungiančių bėgių Lietuva praloš mažiausiai.

Estijoje bėgiais dar toli gražu nekvepia. Dar dau-giau, Europos Sąjungai kone trigubai padidinus finansavimą infrastruk-tūriniams projektams 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu, pačiupinėti paramos lėšas norės visi. Lietuviams gaištant laiką ir svarstant Vilniaus klau-simą, Talino tikimybė per artimiausius 6 metus iš-

vysti ne tik planavimui skirtą finansavimo dalį menksta.

Turint omenyje tokį Lietuvos pareigūnų pasi-tikėjimą savimi, galima suprasti, kodėl „Rail Bal-tica“ projekto direkcijos vyriausiasis ekonomistas Saulius Poškus, paklaus-tas, ar atskiros studijos dėl Vilniaus įtraukimo į „Rail Baltica 2“ atliki-mas nepareikalaus papil-domų išlaidų dėl sugaišto laiko, atsakė, kad skubėti nėra kur.

„Projektas bus įgyven-dinamas ne vieną finan-sinį laikotarpį, bet Euro-pos Komisija buvo aiškiai įvardijusi, kad būtų ge-rai, jog tai truktų du fi-nansinius laikotarpius. Gerai mūsų ministras (R. Sinkevičius – aut. past.) ir pasakė, kad reikėtų gerai pasverti ir tik tada atkirpti, – teigė ekono-mistas. – Juk paraiškas norint gauti finansavimą galima pateikti ir šiemet,

ir 2015, ir 2016 metais.“Buvusio susisiekimo

ministro, Seimo nario Eli-gijaus Masiulio teigimu, papildoma studija atima brangų laiką. „Laiko dar yra, tačiau steigiant ben-drą įmonę reikia nudirbti daug darbų, o papildoma studija stabdytų progresą maždaug metams, vadi-nasi, projektas kuriam laikui tiesiog pakimba“, – dėstė politikas.

pamiršo kelią į kaunąĮgyvendinus visą „Rail Baltica“ projektą tik vienos valstybės sostinė neturėtų tiesioginės jungties bėginiu trans-porto koridoriumi – Lie-tuva. Vis dėlto, jei siekis įtraukti mūsų šalies sos-tinę nėra būdas sulaukti papildomų ES milijardų

strateginių tikslų sąs-kaita, keista, kodėl į trasą Vilnius–Kaunas pastaraisiais metais buvo investuota.

„Netrukus nuo Vil-niaus centro iki Kauno traukiniu bus galima nu-kakti per 35–40 minučių. Manau, tai, kad ateityje Kaune tektų persėsti į „Rail Baltica“ traukinį, nekeltų labai didelių ne-patogumų – panaši prak-tika priimtina daugelyje valstybių“, – teigė E. Ma-siulis.

Turint omenyje, kad ES lėšos auga visiems infrastruktūriniams pro-jektams, sunku suprasti, kodėl negalima moder-nizuoti esančią vėžę tarp Vilniaus ir Kauno, nesu-keliant papildomų sun-kumų kaimynams.

Kiek kitokios nuo-monės laikosi Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduoto-jas transporto ir logisti-kos klausimais Vytautas Kudzys. Jo manymu, ne-įtraukti Vilniaus į „Rail Baltica 2“ būtų nelogiš-kas žingsnis. „Naudoti reikės tokią vėžę, kokia yra, tačiau akivaizdu, kad Kaune lauktų per-krovimai, tai brangiai atsieitų, – sakė V. Kudzys. – Vilniuje sutelkta didelė dalis verslo, tad nenau-dinga palikti sostinę nuo-šalyje.“

išblėsusi vienybėDienos, kai Baltijos se-sių gyventojai rikiavosi susikibę už rankų, – pra-eityje. Tai jau ne pirmas kartas, kai užsienio galių vieningu regionu laiko-mos valstybės nepasida-lija strateginės svarbos objektais.

NATO oro bazės dis-

veržiasi į rusiją ženklui

„Vičiūnų grupei“ priklau-santis Kauno rajono fabrikas „Baltic fish export“ derasi su Rusijos verslininkais dėl pro-dukcijos eksporto. Kaip BNS sakė fabriko direktorius Virgi-nijus Kancleris, jo gamykloje perdirbama žuvis parduo-dama ir vietos rinkoje. Anks-čiau planuota, kad per mė-nesį įmonėje bus pagaminta apie 1 tūkst. tonų žuvies, o per metus ketinama perdirbti 14,5 tūkst. tonų šviežios ir šaldytos žuvies. Bendrovėje dirba apie 200 žmonių.

viLiUs petkaUskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

»Lietuviams gaištant laiką ir svarstant vilniaus klausimą, talino tikimybė per 6 metus išvysti ne tik planavimui skirtą finansavimo dalį menksta

ĮMONIŲ NAUJIENOSverslumą įsuks 10 mln. litų

Mokslo, inovacijų ir tech-nologijų agentūra pradeda naują technologinio vers-lumo projektą „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“. Bus skatinama Lietuvoje steigti technologines įmones. Naujo technologinio verslo kūrėjai galės pasinaudoti verslo pradžios, rinkodaros, administravimo, idėjų gryni-nimo, verslo plėtojimo ir kito-mis profesionalų konsultaci-jomis. Projektui skiriama 9,6 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

atgauna pasitikėjimą

Didžiausias Baltijos šalyse prekybos tinklas „Maxima“ atgauna Latvijos pirkėjų pa-sitikėjimą, šios šalies LNT te- levizijai pareiškė vienas „Ma-xima grupės“ akcininkų Ignas Staškevičius. Anot jo, po parduotuvės Rygoje griū-ties maždaug penktadaliu sumažėjusi tinklo apyvarta pamažu auga, tačiau tebėra kuklesnė nei prieš tragediją. Pirmąjį praėjusių metų pus-metį „Maxima Latvija“ pa-siekė 215,2 mln. latų (1,057 mlrd. litų) apyvartą – 11 proc. didesnę nei per tą patį 2012-ųjų laikotarpį.

„Latvijos pirkėjų pasitikėjimas grįžta, pardavimas gerėja“, – sako i. staškevičius. Fotodiena.lt

Faktai

„raiL BaLtica“

• Geležinkelio trasos ilgis nuo Varšuvos iki Helsinkio gali siekti apie 1 000 kilo-metrų

• Skaičiuojama, kad visas projektas kainuos apie 14 mlrd. litų

• R. Sinkevičiaus teigimu, „Rail Baltica“ Lietuvoje gali kainuoti apie 7 mlrd. litų

• ES fondai finansuos 85 proc. viso projekto vertės

• Europinės vėžės atšaka į Vilnių gali kainuoti apie 1 mlrd. litų

Baltijos šalis sujungti turėję bėgiai tik parodo, kokios atitolusios yra šalysFotodiena.lt

lokacija, suskystintųjų gamtinių dujų termi-nalo vieta, uosto pasirin-kimas JAV kariniams kroviniams, bendrų oro linijų klausimas – tik keli strateginiai projektai, dėl kurių Lietuva, Latvija ir Estija neranda bendros kalbos. Akivaizdu, kad nesugebėdamos susitarti kenčia tik pačios valsty-bės – kol priimami spren-dimai, praeina daug laiko, vadinasi, atimama visuomenei priklausanti nauda. „Rail Baltica“ vilkinimo atveju visų Baltijos šalių gyventojai netenka galimybės įsi-lieti į milžinišką Europos geležinkelių tinklą.

Kaip leidiniui „Eko-nomika.lt“ sakė Lietu-voje gerai žinomas „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas, ne-sėkmė statant „Rail Bal-tica“ būtų didžiausias pralaimėjimas Baltijos valstybėms nuo pat ne-priklausomybės atkū-rimo dienų.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Kitu žvilgsniu 5Savas verslas4 nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d

nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

agnė Bilotaitė, Seimo narė

„vienas iš prioritetų, skirstant Es paramą, yra tolygios regionų plėtros skatinimas. vis dėlto mažesnieji miestai dažnai neturi užtektinai gebėjimų rengti projektus, taigi didžiausi centrai teikia ir daugiausia projektų lėšoms panaudoti – taip ne nyksta, o tik didėja regioninė atskirtis.“

algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas

„Lietuvos regioninės politikos lygmeniu numatoma kurti regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo (universitetų, kolegijų) ir kitų dalyvių (inovacinių centrų, verslo inkubatorių ir pan.) pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti to regiono smulkųjį ir vidutinį verslą.“

NUOMONĖ

neužtenka gebėjimų kurs inovacines sistemas

Atskirties mažinimas rajonuose

Fotodiena.ltFotodiena.lt

www.ek.ltnaUJienOs

tavO versLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Sielai, ausims, receptoriams ir virtuvei■vienu metu dviejų kėdžių neužsėsi. nie-kas nesiginčija, tačiau Lietuvos restoranų versle kuriama sinergija greitai leis teikti džiaugsmą ne tik savo, bet ir namiškių skonio receptoriams.

Restoranas „Soul & Pepper“ įkūrėjai teigia, kad sprendimas įrengti parduotuvėlę ir restoraną toje pačioje erdvėje neat-ėjo savaime. „Norėjome tik restoranų, bet išėjo taip, kad patalpų savinin-kas padiktavo, jog reikės parduotuvės. Mes pagal-vojome, kad šiaip ar taip naudojame tuos produk-tus, ir nusprendėme ati-daryti parduotuvę. Nesve-tima tai, kuo prekiaujame, taigi atsirado sintezė“, – pasakoja restorano vado-vas Aurelijus Teisutis.

Lankytojai, pavalgę restorane, išeidami gali nusipirkti patikusio paš-teto, troškinio, deserto ar kito tą dieną gaminto maisto. Taip pat „Soul & Pepper“ galima įsigyti aliejų, sūrių, kurie yra naudojami restorano vir-tuvėje. Tiesa, parduotuvė pradėjo veikti jau spalį, o restoranas duris atvėrė nuo Naujųjų metų.

skirta miesto žmoguiA. Teisutis sako, kad ak-tyvios reklamos nesiėmė.

Pasak jo, kol kas užtenka socialinių tinklų kuriamo viešumo ir žmonių rekla-mos.

„Mūsų tipinis lanky-tojas yra miesto žmogus, todėl ir reklama turi būti „miestietiška“. Plius – ge-ras virtuvės šefas. Žmo-nės, kurie domisi, žino kas yra Gediminas ir ką jis gali“, – tikina jis bei priduria, kad miesto kavi-nėms reklama televizijoje nėra naudinga, nes jos ne-žiūri tikslinė auditorija.

muzika be koncertų„Organizavome Jurgio Didžiulio akustinį kon-certą, tai irgi pridėjo žinomumo“, – apie resto-rano populiarinimą kalba

„Soul & Pepper“ vadovas ir teigė planuojantis, kad savaitgaliais – penkta-dienį ir šeštadienį – bus rengiami gyvos muzikos vakarai, kurie neįparei-gos klausytis įdėmiai. Tai nebus renginiai, kuriems būdingas griežtas pra-džios ir pabaigos laikas, svarbiausia jų paskirtis – kurti foną lankytojams. Pasak A. Teisučio, sie-kiama kurti aplinką, kuri nereikalautų apsaugos ir į kurią žmonės galėtų at-eiti ramiai praleisti laiko.

vyno skonių ir kainų paletėRestorano interjeras jun-gia skirtingas epochas – prie senų pastato sienų

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas @ekonomika.lt

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

entai galės pasimėgauti vyno ir retesnių tekilos rūšių degustacija.

„Soul & Pepper“ vir-tuvėje ruošiami Vidurže-mio jūros regiono virtu-vės patiekalai, apimant ir, A. Teisučio teigimu, nepelnytai pamirštą Izra-elio bei Libano virtuvę. Kartu pagarba atiduo-dama ir lietuviškiems burokėliams, morkoms, raugintiems kopūstams, kurių žiemą gauti nėra sunku.

Vienas iš restorano vadovų Audrius Seliu-ginas pasakoja, kad tie-kėjų ir produktų paieška nėra lengvas procesas, bet kartu tai yra iššūkis, kurį tenka įveikti. Jis džiaugėsi, kad technolo-gijų pažanga leidžia nau-doti tokias nepopuliarias mėsos dalis kaip pažandė ar jaučio uodega. Res-torane pateikiami tik švieži produktai, todėl meniu keičiamas kas tris dienas. „Tarkime, ketvirtadieniais į Vilnių atvežama šviežia žuvis, vadinasi, tris dienas bus daugiau žuvies gami-nių“, – apie dviejų pus-lapių meniu pasakoja A. Teisutis.

Vasarą „Soul & Pep-per“ staliukai bus iške-liami ir į terasą. Tikėtina, kad iki to laiko restoranas ras ne tik savo gurmanų, bet ir namų šeimininkių, kurios ateis nusipirkti re-tesnio aliejaus ar pastos.

Ar pritartumėte liberalesnei

imigracijos politikai Lietuvoje?

Šaltinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 195 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMASPastaruoju metu matoma vis daugiau signalų, kad šalyje trūksta konkrečių sričių specialistų. Gausėjant diskusijų apie papildomos darbo jėgos įsileidimą, skaitytojų teiravomės, ar pritartų imigracijos politikos liberalizavimui.

12

34

5

derinami modernūs ir minimalistiniai baldai. „Soul & Pepper” vadovas pasakoja, kad prieš karą čia iš tikro veikė vyninė, o dabartinio restorano vynų sąrašą sudarė Lie-tuvos somelje čempionas Arminas Darasevičius.

„Mes nenorėjome tu-rėti itin brangių ir retų vynų, bet siekėme geros vyno pasiūlos už priei-namą kainą. Dabar tu-rime vynų, kurių kaina prasideda nuo 40 litų ir baigiasi ties keliais šimtais. Tai nereiškia, kad pigiausias yra pras-čiausias, o brangiausias – geriausias“, – teigia A. Teisutis. Pasak jo pla-nuojama, kad ateityje kli-

šefas G. albrichtas šviežių produktų su vadovu leidžiasi ir į turgų. ruslano Kondratjevo nuotr.

įpročiai, kurių reikėtų atsikratyti Jeigu kasdien kuriate privalomų padaryti darbų sąrašą, turbūt džiaugiatės puikiais rezultatais. verslo naujienų portalas busines-sinsider.com pataria rašytis ir dalykų, kurių nereikėtų daryti, sąrašą.

kaip derėtis dėl atlyginimoNaivu tikėtis, kad atsirastų žmogus, kuriam nepatinka gauti darbo pasiūlymą. užplūdus džiaugsmui dėl naujo darbo, dažnai pa-mirštama kritiškai įvertinti užmokesčio dydį. vis dėlto derybos dėl atlyginimo dydžio neturėtų būti labai komplikuotas uždavinys.

n. mačiulio prognozė Lietuvos versluiaugančiame pasaulyje BvP kreivės kilimas neapleis ir Lietuvos – „swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus mačiulio teigimu, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc. vis dėlto, pasak jo, nors Lietuvos augi-mas liks vienas sparčiausių Europos sąjungoje (Es), anksčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks.

Buvęs premjero Gedimino Kir-kilo patarėjas išskyrė du

svarbiausius prioritetus, kuriems skirs didžiausią dėmesį. Tai verslo skati-nimas regionuose ir Lie-tuvoje pamažu augančių startuolių skatinimo poli-tika.

? kaip vertinate pirmtako p. Lukausko darbą ir konf-

liktą su buvusia ūkio ministre B. vėsaite?

Negaliu būti visiškai objektyvus, nes nežinau visų niuansų. Kiekvienas turime savo požiūrį, bet aš negalėčiau šioje situ-acijoje pasakyti, kas yra teisus, o kas ne.

? vyrauja nuostata, kad ga-būs žmonės linkę nuvertinti

viešąjį sektorių. kaip manote, kodėl? kaip šią problemą spręsti? kokius įžvelgiate didžiausius viešojo sektoriaus Lietuvoje trūkumus? kokiomis priemonėmis žadate užtikrinti agentūros veiklos efektyvumą?

Norėtųsi, kad lietuviai į viešąjį sektorių žiūrėtų pozityviai, taip, kaip mūsų kaimynai skandina-vai. Kalbantis su jais ma-tyti, jog žmonės tiki, kad viešasis sektorius gina jų interesus.

Lietuvoje, deja, situ-acija dar kitokia, bet ji pamažu keičiasi. Tam įta-

Auksinės darbo vietos regionuose

Neseniai vadovo pareigas „Verslioje Lietuvoje“ eiti pradėjęs Mantas Nocius nemato didelių savo pirmtako, tuometinę ūkio ministrę Birutę Vėsaitę supykdžiusio ir vėliau atsistatydinusio Pauliaus Lukausko darbo

rezultatų trūkumo. Leidiniui „Ekonomika.lt“ M. Pocius teigė ketinantis tęsti buvusio vadovo pradėtus darbus.

kos turi kartų kaita. Ga-lima pastebėti, kad Rytų Europoje visada į viešąjį sektorių žiūrima ne taip pozityviai. Vis dėlto, jeigu paimtume biurokratijos pavyzdžius Pietų Europos šalyse, ten situacija yra gerokai prastesnė.

? ką daryti, kad visuomenė greičiau perimtų skandina-

višką požiūrį?Viešasis sektorius Lie-

tuvoje kartais nuvertina-mas, nes nėra galimybės darbuotojams mokėti kon-kurencingus atlyginimus. Nuo šito nepabėgsime – ir viešajam sektoriui rei-kėtų specialistų, kuriuos turėti brangiai atsieina. Manau, kad turėtume judėti ta kryptimi. Kita vertus, suprantu, kad dar-bas viešajame sektoriuje visada bus mažiau apmo-kamas negu privačiame sektoriuje.

? anksčiau vadovavote ben-drai verslumą ir investicijas

skatinančiai institucijai. kokius esminius skirtumus regite kaip jau atskirtos institucijos – „verslios Lietuvos“ – vadovas? kokia jūsų nuomonė apie galimą institucijų sujungimą?

Unikalaus recepto, kaip geriau, nėra. Vienos šalys labai sėkmingai dirba tu-rėdamos vieną agentūrą, tarkime, švedai ar estai. Kitos šalys, tokios kaip suomiai ar lenkai, džiau-giasi turėdami atskiras.

Lietuvoje atskyrus ins-titucijas atsirado nemažai

galimybių susitelkti į pa-grindines veiklas. Many-čiau, kad Lietuvoje būtų geriau palikti esamą sis-temą ir nieko nekeisti.

? kokius esminius trūkumus pastebėjote atėjęs dirbti

į „verslią Lietuvą“? kur būtų galima pasitempti?

Didelių keistinų dalykų nematau, bet pagrindinė kryptis – daugiau dėmesio skirti darbui su regionais. Žinoma, pagalba verslui Vilniuje irgi būtų nau-dinga, tačiau čia parama nėra gyvybės ar mirties klausimas, kaip yra re-gionuose. Viena sukurta darbo vieta mažame mies-telyje yra gerokai vertesnė negu dvi ar trys sostinėje. Vis dėlto darbo vietą nėra sunku sukurti, sunkiau rasti reikiamų specialistų.

Be to, jeigu suskaičiuo-tume visas išlaidas – kiek mokame bedarbio pašalpų ar išleidžiame depresijų, alkoholizmo gydymui, – esu tikras, kad rastume ekonominį pagrindą sub-sidijoms.

? kokių priemonių imsitės šiam tikslui pasiekti?

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje projektus vyk- dysime tik tada, jeigu jie bus išskirtiniai, inovaty-vūs.

Eisime į regionus. Tai gerokai pakeis situaciją. Jau kalbamės su vieti-niais verslininkais. Re- gionai turi nemažą poten-cialą, ypač kalbant apie gamybą. Didmiesčiuose geriau sekasi paslaugų sektoriui.

CV Mantas Nocius

Yra dirbęs Pasaulio banko energetikos ir infrastruktūros projektų koordinatoriumi, vėliau – Lietuvos skyriaus vadovu

Buvo premjero Gedimino Kirkilo patarėjas

vadovavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, pastaruoju metu ėjo „Deloitte Lietuva“ direkto-riaus verslo plėtrai pareigas

vadovavo Lietuvos ekonomi-nės plėtros agentūrai (LEPA), kuri buvo panaikinta 2010 metais įsteigus dvi atskiras įstaigas – „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“

? kurias eksporto sritis šiuo metu laikytumėte priorite-

tinėmis? kaip didinti lėtėjantį eksporto tempą?

Nenorime pastatyti vežimo priešais arklį – daugiau esame linkę eiti ten, kur verslas veda. Be to, šakų prasme tikrai negalime reguliuoti – in-žinerinę pramonę remti, o tekstilės neremti. Tad pasidėliojame, kurios rin-kos yra potencialiai geros, ir patariame įmonėms. Ta-čiau tai turi nuspręsti pats verslas.

Eksporto tempai lėtėja, nes namų rinkos darosi prisotintos. Kuo toliau, tuo sudėtingesnis darosi tas augimas.

Reikėtų paieškoti naujų rinkų. Manau, kad lietu-viai naujose rinkose turi

daugiausia potencialo plė-todami nišinį verslą.

? Lietuvoje bręsta startuolių rinka, ar neįžvelgiate čia

finansų trūkumų ir kaip ver-tinate tokių verslų steigimąsi mūsų šalyje?

Startuoliai yra antras mūsų prioritetas. Manau, kad tai suteikia puikių galimybių. Ekosistema jau formuojasi, aišku, dar toloka iki tokių centrų kaip Stokholmas ar Berly-nas. Judėjimas jaučiamas. Turim jau ir savų sėkmės istorijų.

Manau, kad finansų kol kas pakanka, šiuo metu svarbesnis dalykas yra idėjos ir gerų komandų kūrimasis. Pastebiu, kad Lietuvos jaunuolių vers-lumas auga ne dienomis, o valandomis. Tai įkvepia.

Lietuviai naujose rinkose turi daugiausia potencialo plėtodami nišinį verslą.ruslano Kondratjevo nuotr.

1)Taip, nes reikia pigesnės darbo jėgos 13 % 2) Taip, bet tik atskirų sričių specialistams 28 %

3) Ne, nes trūksta darbo vietų lietuviams 32 %

4) Kategoriškai nesutinku 20 % 5) Neturiu nuomonės 7 %

6 Įdarbinti pinigai

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d Įdarbinti pinigai 7nr. 3

2014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

Išlydint litą: visi taškai ant „i“Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia bei valiutos keitimo deta-lėmis. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus.

Faktai

eUrO zOnOs pLėtra

• 2004 metais tapdama ES nare, Lietuva įsipareigo-jo įsivesti bendrąją valiutą eurą, kai tik atitiks Mas-trichto kriterijus

• Estija eurą įsivedė 2011 metų pradžioje, Latvija – 2014 metų sausio 1 dieną

• Euras kaip nepiniginė at-siskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 metų sausio 1 dieną, o popieriniai pinigai pasirodė 2002-ųjų sausio 1-ąją

»įsitikinimas, kad didesnės valstybės išlaidos padeda sumažinti pajamų nelygybę, yra mitas

Papildoma šim-tinė litų ne-t u r t i n g a m gyventojui su-

teikia santykinai dau-giau džiaugsmo negu turtingam. Pavyzdžiui, jei minimalias pajamas gaunantis žmogus turi 100 litų, o turtingas – 1 000 litų, „atėmus“ šim- tinę iš turtingojo ir da-vus neturtingam, pas-tarojo pajamos, o kartu ir džiaugsmas padidės 2 kartus, o neturtingojo – sumažės vos 10 proc.

Modernioje visuome-nėje Robino Hudo vaid-menį skuba prisiimti viešasis sektorius, teig-damas, kad didesnis lėšų perskirstymas per biu-džetą padės mažinti gy-ventojų turtinę nelygybę. Mėgstama priminti, kad Lietuva pagal valstybės išlaidų ir BVP santykį yra priešpaskutinėje vie-toje ES, tad padidinus mokesčius ir juos išdali-jus neturtingiesiems pa-jamų nelygybė sumažės.

Pavyzdžiu dažnai pa-teikiamos Skandinavijos šalys, kuriose yra dideli mokesčiai ir maža pa-

robinui Hudui Lietuvoje reikėtų rankioti vokelius

žYGimantas maUricasBanko „Nordea“ ekonomistas

jamų nelygybė. Ryškiau-sias pavyzdys – Danija, daugiausia pajamų per biudžetą perskirstanti valstybė ES. Šios šalies gyventojai pagal Jungti-nių Tautų duomenis yra laimingiausi pasaulyje.

Tačiau Europos Są-jungos šalių duomenų analizė rodo, kad įsiti-kinimas, jog didesnės valstybės išlaidos padeda sumažinti pajamų ne-lygybę, yra mitas. Grai-kija, Italija ir Prancūzija taip pat aktyviai naudoja Robino Hudo principą, tačiau tai nemažina pa-jamų nelygybės ir nepa-daro šių šalių piliečių lai-mingesnių. Kita vertus, Šveicarija per biudžetą perskirsto mažesnę dalį pajamų negu Lietuva, ta-čiau šiojo šalyje pajamų nelygybė yra gerokai mažesnė negu Lietuvoje, o pagal laimės indeksą šveicarai nenusileidžia danams.

Tiesa ta, kad la-biausiai su gyventojų laime koreliuoja šalies korupcijos lygis. Ten, kur jis didelis, žmonės nepasitiki viešuoju sek-toriumi, tad bet kokie veiksmai stengiantis mažinti pajamų nely-gybę sulaukia priešiš-kumo.

Danijos gyventojai laimingi ne dėl didelių mokesčių ar socialinės paramos sistemos, o dėl itin mažo korupcijos ly-gio.

Lygybė taip pat ne-padaro žmonių laimin-gesnių, jei atsiranda „lygesnių už lygius“. Niekas nesipiktina, kad ilgametę patirtį turintis medikas ar inžinierius uždirba kelis ar net ke-liolika kartų daugiau negu nekvalifikuotas ir tik ką į darbo rinką įžengęs jaunuolis. Gy-ventojų pasipiktinimą kelia korupciniais ar nesąžiningais būdais įgytos pajamos.

Robino Hudo Lie-tuvai reikia, tačiau ne tam, kad „atimtų iš turtingųjų ir padalytų vargšams“, o tam, kad įkrėstų korumpuotiems ir nekompetentingiems valdininkams.

Europos Sąjungos (ES) šalių duomenų analizė patvirtina, kad ryšys tarp laimės ir nelygybės

egzistuoja. Lietuvos gyventojai yra vieni nelaimingiausių visoje ES – laimingesni jaučiamės tik už latvius, portugalus, rumunus, bulgarus ir vengrus. Visose šiose šalyse, išskyrus Vengriją, pajamų nelygybė yra didesnė negu Lietuvoje.

ekonomistas teigia, kad pagrindinis laimę lemiantis faktorius – mažas korupcijos lygis valstybėje Fotodiena.lt

Į skaitytojų klausi-mus atsako Lietuvos banko Komunika-cijos departamento

direktorius Giedrius Si-monavičius, DnB NORD grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka, SEB banko prezidento patarė-jas Gitanas Nausėda

? ar euro įvedimas turės tei-giamos įtakos investuotojų

susidomėjimui Lietuva?G. Simonavičius: Taip,

euro įvedimui nustatytų reikalavimų, kurie vadi-nami konvergencijos kri-terijais, vykdymas rodo, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę poli-tiką, dėl to didėja Lietuvos patrauklumas tarp vals-tybei skolinančių ir (ar) darbo vietas kuriančių investuotojų.

? ar galima tikėtis aktyves-nės prekybos su kitomis

euro zonos narėmis? G. Simonavičius: Eu-

ras turi teigiamą įtaką užsienio prekybai, o tei-giamos šio poveikio ban-gos nuraibuliuoja per visą ekonomiką – pradedant įmonių finansais ir bai-giant samdomų darbuo-

tojų piniginėmis. Daugiausia užsieniui

parduodamų Lietuvos prekių nuperka būtent euro zonos valstybės. Lietuvos banko eko-nomistų atliktas euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas rodo, kad per septynerius metus įve-dus eurą bendras mūsų šalies eksportas turėtų padidėti 5 proc. Kalbant absoliučiais skaičiais, tai būtų solidi suma: nuo 2015 iki 2022 metų papil-doma užsienyje parduotų prekių ir paslaugų suma sudarytų apie 34 mlrd. litų.

? kodėl ne visos es narės siekia pakeisti savo valiutą

euru? G. Simonavičius: To-

kį pasirinkimą lemia šių šalių ekonomikos struk-tūra, kai kainų stabi-lumo (pagrindinio pinigų politikos tikslo) patogiau siekti reguliuojant palū-kanų normas, o ne fik-suojant valiutos kursą. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, eko-nomiką yra atviresnė, t. y. labiau priklausoma nuo tarptautinės preky-bos. Baltijos valstybių rinkos ekonomikos patir-tis parodė, kad fiksuoto

valiutos kurso strategija geriausiai tinka siekiant užtikrinti ekonominį sta-bilumą.

? kokią įtaką euro įvedimas turės būsto kainoms?

J. Rojaka: Euro įvedi-mas negali tiesiogiai lemti būsto kainų. Euro įvedi-mas tik pagerins bendrus lūkesčius.

? ar įvedus eurą Lietuvoje brangs statybinės medžia-

gos?G. Nausėda: Tai sie-

jasi su statybų sektoriaus aktyvumu. Atsirandant didesniam statybinių

medžiagų poreikiui, ima augti ir statybinių žaliavų kainos. Išgyvename tokio verslo ciklą, kai statybi-nių žaliavų kainų augi-mas, nors ir nestaigus, bet įmanomas.

? kaip elgtis norintiesiems imti būsto paskolą?

G. Nausėda: Šioje vie-toje euras neturėtų vai-dinti lemiamos reikšmės. Tai labiausiai priklauso nuo žmonių finansinės padėties. Jeigu yra ne-stabilios pajamos, tai nei prieš įvedant eurą, nei jį įvedus nėra reko-

menduojama imti būsto paskolą. Jeigu kalbame apie jauną,

karjerą darančią šeimą, kur yra pajamų didėjimo garantijos, tuomet pats laikas pagalvoti apie NT įsigijimą.

? kokia Latvijos ir estijos padėtis, kalbant apie nt

kainas, ir kokią įtaką joms turėjo euro įvedimas?

J. Rojaka: Likus 1,5 metų iki euro įvedimo abiejose šalyse pastebė-jome NT rinkų suaktyvė-jimą. Tačiau taip atsitiko ne dėl euro, o dėl to, kad ša-lyse atsigavo ekonomika.

G. Nausėda: Remiantis šalių kaimynių pavyzdžiu, tikėtina, kad euro įvedi-mas sukels euforiją, atsi-ras noro spekuliuoti NT kainomis. Galima prog- nozuoti, kad Vilniuje tai gali lemti papildomą NT kainų augimą, bet vargu ar stiprų. Kiek tai priklau-sys nuo euro – sunku pa-sakyti.

? kaip bus perskaičiuojamos paskolos, paimtos litais ir

„pririštos“ prie viLiBOr?G. Simonavičius: Na-

cionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad visos teisės aktų, sutarčių ir kitų

dokumentų nuoro-dos į tarpbankines palūkanų normas

VILIBOR nuo euro įve-dimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR. Tai atitinkamai sumažins palūkanų normas, nes VI-LIBOR išlieka aukštesnė už EURIBOR. Palūkanų mažėjimas – gera žinia pa-skolas paėmusiems gyven-tojams.

? kokiu oficialiu kursu litai bus keičiami į eurus?

G. Simonavičius: Ga-lutinis, neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito per-skaičiavimo kursas bus nustatytas ir paskelbtas ECOFIN tarybos (Europos Sąjungos (ES) Tarybos, susidedančios iš ES vals-tybių narių ekonomikos ir finansų ministrų) spren-dimu. Jeigu Lietuva būtų priimta į euro zoną nuo 2015 metų, neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito kur-sas turėtų būti paskelbtas 2014-ųjų vasarą.

? kiek truks pereinamasis valiutos keitimo laikotarpis

ir kada litas galutinai nustos galiojęs?

G. Simonavičius: Litų banknotai ir mone-tos, centų monetos kaip teisėta, privaloma pri-imti mokėjimo priemonė galės būti naudojama 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, tai yra 2015 metų sau-sio 1–15 dienomis. Ban-kuose grynieji pinigai nuo euro įvedimo dienos bus išduodami ne litais, o eurais. Grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiu, atsiskaitant grynaisiais pinigais li-tais, grąža turės būti duo-dama tik eurais.

? ar įmanoma išvengti praradimų keičiant valiutą?

ar valstybė sukurs nuolaidų, padedančių išvengti komisinių mokesčių?

G. Simonavičius: Visi šalies gyventojai turės galimybę litus į eurus išsi-keisti be jokių mokesčių. Patogiausiais būdas – ne-grynųjų pinigų keitimas sąskaitose. Litų atsargos ar pinigų likučiai kredito

įstaigų sąskaitose bus au-tomatiškai ir nemokamai konvertuoti į eurus šios valiutos įvedimo dieną. Tačiau ir grynuosius litus į eurus daugybėje vietų bus galima išsikeisti ne-mokamai.

? ar Lietuvai įsivedus eurą valstybė privalės mokėti

didesnius mokesčius es?G. Simonavičius: Lie-

tuvos įmokos į ES biu-džetą dėl euro tikrai ne-priklauso, jos priklauso nuo pridėtinio mokesčio įplaukų ir nacionalinių pajamų.

? kur dedami iš apyvartos išimti pinigai?

G. Simonavičius: Bus laikomasi pasaulyje įprastos tvarkos: bankno-tai – susmulkinti, mone-tos susmulkintos, o me-talas parduotas. Žinoma, dalį grynųjų litų gyven-tojai pasilieka kaip su-venyrus, tačiau, kaip jau minėta, esant poreikiui, juos visada bus galima nemokamai išsikeisti į eurus Lietuvos banke.

Atsakymus į visus skai-tytojų klausimus skaity-kite šią savaitę naujienų portale ekonomika.lt.

tapdama es nare, Lietuva įsipareigojo įsivesti bendrąją valiutą. Fotodiena.lt

»per septynerius metus įvedus eurą bendras mūsų šalies eksportas turėtų padidėti 5 proc.

Verslo švyturiai 9Verslo švyturiai8 nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d

nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

Įsijautę priima geriausius sprendimusGalinio vaizdo veidrodėliuose išvydę skubantį geltonais švyturėliais papuoštą ekipažą, daugelis vairuotojų jį praleidžia. „Ekskomisarų biure“ stengiamasi, kad darbuotojai klientų turtą saugotų lyg savo.

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savinin-kai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

ekskOmisarų BiUras

• Pirmoji saugos kompa-nija Lietuvoje įkurta 1994 metais

• Šiandien „Ekskomisarų biure“ dirba apie 1,6 tūkst. darbuotojų

•Bendrovė turi apie 10 tūkst. klientų

•Partneriai veikia ES, Rytų Europoje, Kazachstane, JAV ir Kanadoje

•Abi šeimos turi po 50 proc. įmonės akcijų

„ekskomisarų biuro“ vadovas sutinka, kad vadovo atsakomybė yra našta, bet svarbiausia darbe jausti malonumą. ruslano Kondratjevo nuotr.

šeimos verslas – ne namaiPašnekovas minėjo tokias kompanijas kaip „Sam-sung“, „Ford“ ir „Toyota“, kurias su „Ekskomisarų biuru“ vienija šeimų verslo bruožas. Vis dėlto jis tvirtino, kad tai kelia papildomų iššūkių ir va-dovui, ir visai kompanijai.

„Šeimos versle pagrin-dinis iššūkis yra asmeninė atsakomybė klientams, partneriams ir visuo-menei. Šita atsakomybė, viena vertus, klientams yra pliusas, nes jie žino, kad už verslą yra asmeniš-kai atsakingi konkretūs žmonės, o ne bevardžiai fondai ar korporacijos. Kita vertus, darbuotojams yra uždedama didesnė atsakomybė, nes jie atsto-vauja savo šeimai, o nėra tiesiog akcininkai“, – teigė A. Sadeckas.

Kitas iššūkis, su kuriuo susiduriama vadovaujant saugos kompanijai, anot pašnekovo, yra nuolatinis darbas sprendžiant prob-lemas. „Privalai apsaugoti klientą nuo grėsmių. Tai yra visiškai kitaip nei, tarkime, gaminti žaislus ar kepti picas. Čia kiek-vieną valandą sprendi problemas ir kovoji su

grėsmėmis. Tai palieka antspaudą kasdieniame žmonių gyvenime“, – įžvalgomis dalijosi A. Sa-deckas.

Lietuvoje ramiau„Ekskomisarų biuras“ priklauso holdingui, ku-rio kitos kompanijos vei-kia kitose šalyse. Tačiau, pasak bendrovės vadovo, užsienyje kylantys iššū-kiai ir problemos nesiski-ria nuo kylančių namų rinkoje.

„Europos Sąjungos darbo santykių regulia-vimas suvienodina visų šalių verslo vadovams ky-lančius iššūkius. Tai dar-buotojų paieška, jų moky-mas ir motyvavimas. Jei imtume kitas šalis, mūsų Rytų kaimynus, Afriką, ten betarpiškai susidu-riama su kriminalinėmis, sveikatos grėsmėmis“, – atkreipė dėmesį jis.

Bendrovė svarstė ga-limybę plėsti savo veiklą Afrikoje, kur netrūksta darbuotojų, tačiau klien-tams kylančios grėsmės ten yra visiškai kitokios nei Lietuvoje.

tarpusavio supratimasReikia nepamiršti, kad kompanijoje svarbiausias darbas yra atliekamas

žmonių. Todėl itin svarbu tinkamai juos instruk-tuoti ir turėti kompeten-cijų. Pasak „Ekskomisarų biuro“ vadovo, darbo san-tykius palengvina lūkes-čių supratimas ir pateisi-nimas.

„Darbuotojas turi aiš-kiai žinoti, ko jis nori iš darbdavio. Darbdavys irgi turi aiškiai susidėlioti savo lūkesčius. Tuomet bendradarbiauti tampa žymiai lengviau. Darbuo-tojas gali ateiti ir sakyti, kad yra nesilaikoma susitarimo. Lygiai taip pat aš galiu sakyti, kad nesilaikoma susitarimo dėl saugojimo, per retai apeinama saugoma terito-rija, nes nuo to priklauso kliento saugumas“, – va-dovavimo patirtį apibū-dino A. Sadeckas.

klientas kaip artimasisPašnekovas kalbėdamas dažnai pabrėžė šeimos ir nuoširdžiai atliekamo darbo svarbą. Su tuo su-sijusi viena šioje kompa-nijoje taikoma taisyklė

– klientą stengiamasi įsivaizduoti kaip artimą žmogų.

„Mes siekiame, kad darbuotojas klientą įsi-vaizduotų kaip savo šei-mos narį. Jei ekipažo ne-praleidžiantys vairuotojai įsivaizduotų, kad saugos tarnyba skuba į jų namus, kitaip vertintų situaciją. Norime, kad darbuoto-jai įsijaustų į savo darbą, taip pasąmonėje gimsta natūraliai tinkami spren-dimai. Ne brangiausi, ne paprasčiausi, o optima-liausi“, – atskleidė vado-vas.

Tik įėjus į „Ekskomi-sarų biurą“ galima pa-stebėti geriausio mėne-sio darbuotojo portretą. A. Sadeckas pripažino, kad tokį išrinkti nėra len-gva, nors ir taikomos tam tikros taisyklės. Greitojo reagavimo ekipažuose yra įrengtos kameros, kurios leidžia fiksuoti, kaip atlie-kamos užduotys. Vadovas prisiminė prieš dieną bu-vusį iškvietimą, kai ap-saugininkas į objektą per

ir be pagrindinio vadovo, bet didesnes problemas narplioti tenka. Matyt, tai ir išskiria saugos kom-panijas iš visos rinkos“, – pasakojo A. Sadeckas ir atskleidė, kad dėl šios priežasties naktį jo mobi-lusis telefonas lieka įjung-tas.

kelionės padeda Apie laisvalaikį nenoriai kalbantis A. Sadeckas teigė, kad labai mėgsta keliauti. Jo manymų, jei tai galėtų daryti kiekvie-nas lietuvis, būtų daugiau geranoriškumo ir toleran-cijos. Pasak pašnekovo, platesnis akiratis ir savo ribų praplėtimas leidžia geriau pastebėti ir įmonės problemas.

„Man gėda dėl kai ku-rių ankstesnių sprendimų ir reakcijų, tačiau su-prantu, kad tai turiu išgy-venti. Įmonės, veikiančios ilgą laiko tarpą, savaime yra vertingos, nes turi su-siformavusias tam tikras tradicijas. Lygiai kaip ir žmogus – jei jam 30 metų, jis visai kitaip reaguos į situaciją nei 18-metis. Atsiranda atsakomybė, įgyjama profesionalumo“, – savikritiškai į seniausią šalies saugumo bendrovę žvelgė jos vadovas.

»norime, kad darbuotojai įsijaustų į savo darbą, taip pasąmonėje gimsta natūraliai tinkami sprendimai

Lietuvos nepri-k l a u s o m y b ė s aušroje nebuvo saugos kompa-

nijų, tačiau savo apsaugą verslininkams siūlė kri-minalinės struktūros. 1994-aisiais Lietuvos Res-publikos Vyriausybei re-glamentavus saugos ben-drovių verslą, įkuriama pirmoji oficiali saugos kompanija Lietuvoje.

„Du buvę pareigūnai, buvęs generalinis komi-saras Petras Liubertas ir Kriminalinės policijos vadovas mano tėvas Alvy-das Sadeckas įkūrė saugos tarnybą „Ekskomisarų biuras“. Buvome pirmi ir viską bandėme savo kailiu. Iš esmės bendrovė yra dviejų šeimų verslas. Tai turi savų iššūkių, savų pliusų ir minusų“, – pasa-kojo dabartinis bendrovės vadovas Alius Sadeckas.

nuo konsultacijų iki apsaugosRodydamas į kabinete ka-bantį žemėlapį, kuriame matomi visi „Ekskomi-

sarų biuro“ padaliniai Lietuvoje, A. Sadeckas tvirtino, kad per dvide-šimt veiklos metų kompa-nija tiek dydžiu, tiek pas-laugų pasiūla pasikeitė neatpažįstamai.

„Iš pradžių verslą atakavo reketas, skolos – buvo visai kitos grėsmės nei dabar. Mūsų biuro pa-slaugos buvo reikalingos besimezgančiam verslui. Pradėjome nuo teisinių konsultacijų, skolų išieš-kojimo, vėliau perėjome prie fizinės bei elektro-ninės apsaugos. Dabar turime apie 1,6 tūkst. dar-buotojų ir daugiau nei 10 tūkst. klientų. Per šiuos dvidešimt metų pavyko iš-sivystyti iš mažos konsul-tacijų įmonės iki didžiulės kompanijos, kurioje, deja, visų dirbančių žmonių veidų nepažįstu“, – pasa-koja jis.

Iš pradžių A. Sadeckas dirbo bankų sektoriuje, tačiau dviem šeimoms pradėjus kurti verslą, pasak jo, didelio pasirin-kimo dėl prisijungimo nebuvo. Kelias į vadovo postą jam prasidėjo nuo vadybininko pozicijos.

dieną važiavo penkiskart. Būtent penktą kartą va-gys ir bandė įsilaužti.

„Darbuotojas penktą-kart gauna iškvietimą į tą patį namą, jis pradeda keiktis, nes vėl reikia ten pat važiuoti. Vis dėlto jis nuvažiuoja, nuošir-džiai apžiūri tą namą, kiekvieną vartų kampelį ir pamato įsilaužimo po-žymius. Kad ir burnoda-mas, jis atliko savo darbą, užkardė nusikaltimą, o klientas išvengė daug didesnės žalos. Profesio-nalumas ir sąžiningumas atliekant darbą – būtinos visų profesijų savybės“, – pabrėžė A. Sadeckas.

naktį telefono neišjungiaVadovo kabinete neįma-noma nepastebėti legen-dinio automatinio šau-tuvo AK-74 kopijos. Kaip jis pats prisipažino, net pačiam tenka susidurti su tiesioginėmis klientų problemomis. Žinoma, šaudyti ar kitų priemonių naudoti netenka.

„Dirbi 24 valandas per parą. Skambučiai naktį yra gana dažnas reiškinys. Mūsų kompanijos įvairių grandžių vadovams tai yra įprasta. Smulkesni klausimai išsprendžiami

CV Alius Sadeckas

Gimė 1975 metais Vilniuje

mokyklą baigė sidabro medaliu

1999 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą

magistrantūroje studijavo Informacinių sistemų saugumo problematiką

„ekskomisarų biure“ dirba nuo 1995-ųjų, vadovauja nuo 2007 metų

»per šiuos 20 metų pavyko išsivystyti iš mažos konsultacijų įmonės iki didžiulės kompanijos, kurioje, deja, visų dirbančių žmonių veidų nepažįstu

a. sadeckas pastebi, kad pagrindinis iššūkis šeimų versle – asmeninė atsakomybė. r. Kondratjevo nuotr.

Užsienyje 11nr. 32014 m. sausio 27 – vasario 2 d. Užsienyje10 nr. 3

2014 m. sausio 27 – vasario 2 d.

Davosas 2014: ieškant priešnuodžio krizės opoms

Tikimasi, kad šie metai džiugins geromis ekonomikos naujienomis, tačiau finansų krizės paliktos piktžaizdės vis dar rėžia akį. Kas imsis gelbėti žmoniją, jei ne patys galingiausieji.

viLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Faktai

pasaULiO ekOnOmikOs FOrUmas davOse

• Pirmasis WEF susitiki-mas truko 14 dienų, da-bar jie trunka 3 dienas

• Forumo metu CO2 emi-sija Davose išauga 30 proc.

• Šiemet renginyje daly-vaus 40 valstybių vadovai

• Pirmasis forumas su-rengtas 1971 metais, jame dalyvavo 500 žmonių

•Davose gyvena kiek dau-giau nei 11 tūkst. gyventojų

Faktai

kazacHstanas

• Planuojama, kad Ka-zachstano BVP per metus padidės ne mažiau kaip 4 proc. Šalyje veikia daugiau kaip 800 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių

• Kazachstanas yra urano gavybos lyderis pasaulyje

mažame šveicarijos miestelyje vykstančiame forume patirtimi dalijasi įvairių sričių pasaulio elito atstovai. scanpix

»Gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

TIK SKAIČIAI

20 %BūSTO KAINA ESTIJOJE PER METuS ŠOKTELėJO NET 20 PROC.

negalėtų palikti rusijos■Buvęs JUkOs vadovas michailas chodorkovskis, jei grįžtų į rusiją, nebega-lėtų išvykti į užsienį, nes šalies aukščiausiasis teis-mas nusprendė nepanai-kinti sprendimo dėl 400 mln. eurų nesumokėtų mokesčių išieškojimo.

„Tai reiškia tik viena: virš M. Chodorkovskio ir toliau ka-bos Damoklo kardas – drau-dimas išvykti iš šalies, jeigu

aukščiausiasis rusijos teismas nusprendė palikti galiojanti ieškinį buvusiam JUkOs vadovui. scanpix

jis čia grįš“, – sakė Prezidento žmogaus teisių tarybos pirmi-ninkas Michailas Fedotovas.Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti žemesnių instancijų sprendimą dėl to civilinio ieškinio. M. Chodor-kovskis, kuris, suteikus jam malonę, išvyko į Vokietiją, baiminasi grįžti į Rusiją ir sako, kad dėl skolos paskui gali būti neišleistas iš šalies.

Kasmet aukš-čiausiai įsikū-rusiame Euro- pos mieste po-

litikos, verslo ir mokslo įta-kingiausieji susiburia pa-žiūrėti tiesai į akis ir bent jau pabandyti užlopyti di-džiausias žmonijos opas. Šiemet į Davoso mieste (Šveicarija) vykstantį Pa-saulio ekonomikos forumą (WEF) 43-ią kartą rinksis daugiau nei 2,5 tūkst. savo srities specialistų.

Kelerius metus iš eilės Davose vyravo finansų krizės tematika, tačiau, ekonomistams prabilus apie apčiuopiamą ekono-mikos atsigavimą, dėme-sys kryps į kasdienybę slegiančias socialines problemas. Nors BVP au-gimo kreivės pamažu lei-džia išspausti atokvėpio atodūsį, gerą nuotaiką ga-dina rekordinis nedarbo lygis ir vis labiau akis rė-žianti socialinė nelygybė.

šokis su „rolling stones“Siekiant geriau iliustruoti, kokio plauko išrinktieji tris dienas praleidžia Švei-carijos kalnuose, galima pasitelkti interneto encik- lopedijos „Wikipedia“ kūrėjo Jimmy Waleso pa-tirtį. Jis JAV žiniasklaidai yra pasakojęs, kad prieš

kelerius metus WEF užda-rymo vakarėlyje teko šokti pagal popmuzikos grupės „Maroon 5“ dainą „Moves like Jagger“. Tačiau J. Wa-lesą nustebino netikėtai į jį atsitrenkęs ne kas kitas, o „Rolling Stones“ vokalis-tas Mickas Jaggeris.

Vis dėlto neapsigaukite – pasaulio ekonomikai vaistų ieško toli gražu ne muzikantai. Šiemet WEF turėtų sulaukti tokių verslo pasaulio atstovų kaip „Yahoo“ įkūrėja Ma-rissa Mayer, investicinio banko „JPMorgan Chase & Co“ vadovas Jamesas Dimonas ir „Google“ va-dovas Ericas Shmidtas.

Politikos sunkiasvorių kategorijai atstovaus pir-masis Japonijos atstovas, skaitysiantis pranešimą WEF, – premjeras Shnzo Abe‘as, Jungtinės Karalys-tės galva Jamesas Came-ronas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir daugelis kitų. Nuošalyje nelieka ir žiniasklaidos atstovai – kalnų oru mė-gausis naujienų agentūros „Reuters“ vadovas Stevas Adleris, „The Wall Street Journal“ vyriausiasis redaktorius Gerardas Ba-keris bei kiti tarptautinės žiniasklaidos atstovai.

Be gausaus būrio ži-nomų investuotojų ir ban-kininkų, verta paminėti Tarptautinio valiutos fon-do vadovę Christine La-

garde, kuri jau tapo nuola-tine forumo lankytoja.

spyris nedarbui ir stagnacijaiPuse lūpų kalbama, kad vienas laukiamiausių šių metų pranešėjų Davose – jau minėtas Tekančios Saulės šalies vadovas A. Abe‘as. Pastarojo tai-kyta agresyvi pinigų poli-tika, gavusi atskirą „abe-nomikos“ pavadinimą, brutaliu pinigų spausdi-nimo batu išrovė Japo-niją iš du dešimtmečius trukusios ekonomikos stagnacijos. Paskatinęs centrinį Japonijos banką imtis tiesmukiškos mo-netarinės politikos, šalies vadovas galėjo pradžiu-ginti piliečius padidėju-siu infliacijos lygiu, kuris suteikė konkurencinį pranašumą japoniškoms

prekėms, parduodamoms užsienyje.

Ne paslaptis, kad vie-nas pilkiausių ekonomi-nės situacijos scenarijų gali tekti ir Senajam že-mynui – euro zonos šalys jau kelerius metus iš eilės pasižymi menku augimu ir defliacija, todėl bet koks šiaudas, leidžiantis ska-tinti augimą, atrodo ver-tas dėmesio.

Dar viena tema, nepra-slysianti pro galingųjų radarą, – užsitęsusi ne-darbo krizė. Paradoksalu, tačiau Lietuva, kenčianti nuo 10 proc. siekiančio nedarbo lygio, nepatenka į nuskriaustųjų gretas. Pietų Europos šalys grės-mingai artėja prie 30 proc. nedarbo lygio – skaičių, nematytų nuo Didžiosios depresijos dienų.

Vis dėlto Davose dau-giau dėmesio bus ski-

»visuomenė tiki, kad elitas gali išspręsti problemas. Jei nesutvarkys visko tobulai, bent jau neleis įsivyrauti chaosui

riama Afrikos ir Azijos nedarbo lygiui. Kadangi šiuose žemynuose nėra socialinės apsaugos sis-temos, gyventojai netekę darbo neretai netenka vie-nintelio pajamų šaltinių.

Grėsmingas populizmo šešėlisStruktūrinis nedarbas ir pilka pokyčių nedarbo rinkoje perspektyva kelia kitą grėsmę – ekstremis-tinių politinių judėjimų populiarumas nuolatos didėja. Nacionalistinės ir anarchistinės partijos vis aktyviau skinasi kelią prie nacionalinių parla-mentų durų ne kur kitur, o išsivysčiusiose šalyse.

Todėl globalių nuo-taikų nestokojančiame Davoso forume vertėtų tikėtis įžvalgų apie eko-nominių problemų ir so-cialinio nepasitenkinimo

sąlyčio taškus. Nerimą kelia, kad dabartiniam ekonomikos kilimui bū-tinas stabilumas, kurį įsivaizduoti degančiose gatvėse sunku.

Šiųmetinių lyderių susirinkime kylančias dilemas gerai iliustruoja vieno įtakingiausių eko-nomikos žurnalistų pa-saulyje, vieno iš „Finan-cial Times“ redaktorių Martino Wolfo mintys. Ekonomikos ekspertas teigia, kad dabartinė pa-dėtis primena Pirmojo pasaulinio karo išvakares lygiai prieš šimtmetį. „Vi-suomenė tiki, kad elitas gali išspręsti problemas. Jei ir nesutvarkys visko tobulai, bent jau neleis įsivyrauti chaosui, – teigė žurnalistas. – O šiuo metu elitui stengtis yra kur – kitu atveju visuomenė gali pratrūkti.“

anksčiau L. straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės tarnautoja. reuters

abi šalys sumokės po 750 mln. eurų, o „peugeot“ šeima atsisakys dalies akcijų ir papildomai investuos 100 mln. eurų. reuters

Latvijos premjere pasitikimakinai perima „peugeot“■Latvijos parlamentas trečiadienį uždegė žalią šviesą naujajai centro dešiniųjų koalicinei vyriau-sybei, kuriai vadovauja Laimduota straujuma, pirmoji šalies premjerė moteris.

už naujos vyriausybės pa-tvirtinimą balsavo 64 Seimo, kuriame posėdžiauja 100 deputatų, nariai. Prieš pasi-

■„peugeot-citroen“ koncerno valdyba pritarė siūlymui padidinti akcijų paketą iki 3 mlrd. eurų ir dalį jų parduoti kinijos įmonei „dongfeng“ bei prancūzijos valstybei.

Šis žingsnis taps nauju etapu didžiausio Prancūzijos automobilių koncerno istori-joje, mat jis dar nuo 1896-ųjų priklausė „Peugeot“ šeimai.

sakė 27 įstatymų leidėjai, o dar devyni susilaikė ar balsa-vime nedalyvavo. 62 metų L. Straujuma Seimo pritarimą jos suformuotam ministrų kabinetui užsitikrino praėjus dviem mėnesiams, kai Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę atsako-mybę dėl Rygoje įvykusios ne-laimės, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.

Įvykdžius šį planą, „Peu-geot“ šeima, Prancūzijos vy-riausybė ir Kinijos „Dongfeng” valdys koncerną lygiomis dali-mis ir nė viena neturės lemia-mos balsų daugumos. Rinkos analitikai šią kapitalizaciją sutiko skeptiškai. Jie mano, kad sandorio įgyvendinti nepavyks, nes kinai siekia kontroliuoti koncerną, o ne dalytis kontrole su Prancūzijos vyriausybe.

Benas atkOčiūnas

Lengvo pasivaikščiojimo nebusXXI amžiaus Kazachsta-nas – šalis, sukurta nuo „nulio“ vos per du dešim-tmečius. Pagal daugelį prognozių artimiausi 15–17 metų taps galimy-bių langu stambaus masto Kazachstano proveržiui į 30-ies labiausiai išsivys-čiusių pasaulio šalių są-rašą, bet lengvo pasivaikš-čiojimo tikėtis neverta.

Šiuo metu išsivystymo standartą pasaulyje de-monstruoja valstybės, priklausančios Ekono-minio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO). Jai priklauso 34 šalys, gaminančios dau-giau kaip 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Kandidatės stoti į EBPO yra dar 6 šalys – Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija, Rusija ir PAR. Visos Organizacijai pri-klausančios šalys nuėjo ilgą modernizacijos kelią, pasižymi aukštais inves-ticijų, mokslinių tyrimų, darbo našumo ir pragyve-nimo lygio rodikliais.

Planuojama, kad Ka-zachstano ekonomika pasieks ne mažesnį kaip 4 proc. metinį BVP au-gimą. Siekiant sukurti naujų, aukštomis techno-logijomis grįstų ekonomi-kos šakų, bus būtina di-dinti mokslo finansavimą ne mažiau kaip 3 proc. BVP. Negana to, tikimasi, kad iki 2050 metų bus pa-siekta, jog smulkusis ir vidutinis verslas gamintų ne mažiau kaip 50 proc. Kazachstano BVP. Šiuo metu šis rodiklis yra 20 proc.

Kazachstanas siekia tapti supervalstybeKazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas praėjusią savaitę kreipėsi į piliečius ir pristatė valstybės ateities viziją „Kazachstano kelias – 2050: Bendras tikslas, bendri interesai, bendra ateitis“. Pagal šią viziją amžiaus viduryje Kazachstanas planuoja įsilieti į pasaulio supervalstybių gretas.

žemės ūkio kompleksasValstybei, siekiančiai įsi-veržti į pasaulio lyderių gretas, pirmiausia reikia suformuoti žemės rinką, kurioje vyrautų skaidrūs kainodaros mechaniz-mai. Prognozuojama, kad žemės ūkio naudmenų nuoma padidins konku-renciją. Vis dėlto ūkinin-kams turi būti užtikrintas tiesioginis ilgalaikio fi-nansavimo ir realizavimo rinkų be tarpininkų priei-namumas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra yra pagrin-dinis Kazachstano indus-trinės bei socialinės mo-dernizacijos įrankis. Kuo bus didesnė smulkiojo ir vidutinio verslo dalis šalies ekonomikoje, tuo

stabilesnis bus Kazach-stano vystymasis. Šalyje veikia daugiau kaip 800 tūkst. smulkiojo ir vi-dutinio verslo įmonių, jose dirba 2,4 mln. Ka-zachstano gyventojų. Ne mažiau svarbu tikslingai sureguliuoti šio sekto-riaus bankrutavimo me- chanizmą.

transporto infrastruktūraTransporto infrastruk-tūra yra šalies ekonomi-kos ir visuomenės krau-jotakos sistema. Kelių infrastruktūros svarba Kazachstane milžiniška dėl to, kad šalis yra ne tik tarp Europos ir Azijos, bet ir tarp Šiaurės ir Pi-etų. Kelių tinklui sukurti šalies viduje pradėtos

tiesti naujos autostrados, kurios sujungs svarbiau-sius šalies miestus.

Siekiama, kad trans-porto koridoriai būtų maksimaliai išnaudoti Muitų Sąjungos terito-rijoje vežamų krovinių gabenimui. Greitai bus baigta koridoriaus „Va-karų Europa – Vakarų Kinija“ statyba, nutiestas geležinkelis į Turkmėnis-taną ir Iraną su išėjimu prie Persijos įlankos. Ka-zachstanas investuos į logistikos centrų kūrimą valstybėse, turinčiose pri-ėjimą prie jūros.

2015 metais naujas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio ge-ležinkelis Džezkazganas–Šalkaras–Beineu sujungs šalies rytinę ir vakarinę

dalis bei atgaivins daugelį centro rajonų. Ši magis-tralė leis per Kaspiją ir Kaukazą pasiekti Europą, o Rytuose – Ramiojo van-denyno uostą Lianjun-gangą. Dėl to jau yra susi-tarta su Kinijos Liaudies Respublika.

energetikos strategijaNeseniai pirmasis stam-biausių Europos Sąjungos bendrovių dešimtukas viešai pasisakė prieš ES energetikos strategiją, priimtą vadovaujantis žaliosios energetikos kon-cepcija. Per ketverius jos įgyvendinimo metus ES prarado 51 gigavatą ener-getikos pajėgumų.

Siekiant priartėti prie pasaulio galingųjų, Ka-

zachstanui reikia išeiti į pasaulinę rinką ir geolo-ginės žvalgybos srityje. Privalu pritraukti užsie-nio inžinerinių bendrovių investicijas, o tai pasiekti įmanoma tik supapras-tinus įstatymus. Šalyje egzistuoja nemenkas naf-tos perdirbimo gamyk- los poreikis – gaminti di-delius benzino, dyzelino ir aviacinių degalų kie-kius. Kartu – nepamiršti branduolinės energetikos plėtojimo perspektyvų. Ateityje pigios atominės energijos poreikis tiktai augs. Kazachstanas yra urano gavybos lyderis pasaulyje ir turi vystyti branduolinio kuro ga-mybą bei statyti atomines elektrines.

»kai kurios n. nazarbajevo kreipimosi tezės gali tapti svarbios ir Lietuvos ateičiai

XXi amžiaus kazachstanas – šalis, sukurta nuo „nulio“ tik per du dešimtmečius. scanpix

Užsienyje 13nr. 272013 m. gruodžio 9–22 d.

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – įmonė, užsiimanti didmenine prekyba vaisti-niais preparatais, darbui vilniuje ieško:

tarptaUtinės prekYBOs vadOvO/-ės

darbo aprašymas:• Vaistinių preparatų pirkimas iš užsienio tiekėjų;• Prekių pardavimas užsienio klientams;• Pirkimo, pardavimo dokumentų ruošimas;• Tarptautinės prekybos plėtojimas trijose užsienio valstybėse;• Tiekėjų ir klientų lankymas (kartą per metus).

reikalavimai:• Išsilavinimas farmacijos / medicinos / prekybos srityje;• 2 m. ir didesnė tarptautinės prekybos darbo patirtis farmacijos ar su ja susijusioje srityje;• Verslumas, orientacija į rezultatus, savarankiškumas;• Būtinas geras anglų kalbos mokėjimas;• Kitų užsienio kalbų žinios – privalumas;• Vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.

kompanija siūlo:• Darbą dinamiškoje ir smarkiai augančioje didmeninės prekybos rinkoje;• Galimybę dirbti kartu su didelę patirtį sukaupusiais ir ambicingais kolegomis;• Darbą, kuriame vertiname dėmesį detalėms ir norą tobulėti;• Profesinio ir asmeninio augimo galimybes.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – uAB „Axellus“, atstovaujanti vienam didžiausių maisto papildų gamintojų Skandinavijos šalyse ir siekianti suburti profesionalią komandą Lietuvoje, siūlo darbą panevėžio, šiaulių regionuose.

medicinOs atstOvUi/ -ei

darbo aprašymas:• Bendrovės platinamų produktų pristatymas vaistininkams ir gydytojams;• Produktų pristatymas konferencijose, parodose;• Pardavimo skatinimo programų įgyvendinimas.

reikalavimai:• Aukštasis universitetinis išsilavinimas (medicinos, farmacijos, biologijos srityse būtų privalumas);• Puikūs bendravimo įgūdžiai, organizaciniai gebėjimai;• Orientavimasis į rezultatą;• Atsakingumas, sąžiningumas;• Darbo patirtis farmacijos srityje būtų privalumas;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:• Įdomų darbą tarptautinėje kompanijoje;• Asmeninio tobulėjimo ir karjeros galimybes;• Optimalias darbo sąlygas.

Pageidautina, kad kandidatas gyventų Panevėžyje, Šiauliuose ar tame Lietuvos rajone.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųs-kite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – įmonė, jau 15 metų dirbanti tarptautinio transporto ir ekspedijavimo srityje.Jeigu norite dirbti savo srityje pirmaujančioje įmonėje, kuri suteikia kokybiškas darbo sąlygas, yra socialiai atsakinga ir itin dėmesinga klientams, šis skelbimas skirtas Jums.Įmonė darbui rygoje ieško verslaus ir iniciatyvaus

LatviJOs atstOvYBės direktOriaUs/-ės

darbo aprašymas:• Dalyvauti formuojant įmonės strategiją ir užtikrinti jos įgyvendinimą;• Rengti biudžetą ir kontroliuoti efektyvų lėšų panaudojimą;• Analizuoti teikiamų paslaugų rinką, konkurencinę aplinką, plėtoti įmonės veiklą sutartomis kryptimis;• Dalyvauti derybose su klientais, partneriais, vežėjais, sudarant generalines paslaugų sutartis;• Atstovauti bendrovei ir ją reprezentuoti, palaikant ryšius su valstybinėmis institucijomis bei verslo organizacijomis;• Vertinti darbuotojus pagal nustatytas metodikas, teikti siūlymus vadovybei darbuotojų vertinimo ir motyvavimo klausimais.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas;• Ne mažesnė kaip 3 metų sėkminga vadovaujamo darbo patirtis transporto srityje;• Darbo su NVS rinka patirtis – privalumas;• Orientacija į rezultatą, lyderystė, savarankiškumas, organizaciniai gebėjimai;• Geras rusų ir anglų kalbų mokėjimas;• Vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:• Darbą stabilioje ir savo srityje pirmaujančioje įmonėje;• Kokybiškas darbo sąlygas;• Konkurencingą atlyginimą;• Galimybę realizuoti save verslo plėtojimo srityje.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai