NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. spalio 14–27 d. nr. 23 (133)

Jei nesibelsi, durų niekas neatidarysSpontaniškai gimusi mintis kurti glaustinukes po poros mėnesių virto kūnu – buvo pristatyta pirmoji „Body Talk“ kolekcija. Itin greitai susira-dusios siuvyklą, partnerių ir medžiagų, prekės ženklo kūrėjos Rasa Malinauskaitė ir Veta Armonaitė neabejoja, kad pradedantiesiems verslininkams labai svarbu tikėti savo idėja.Plačiau 6 p.

Užsienio milžinai reklamai renkasi Vilnių„Filmavimai stabdys eismą kai kuriose Vilniaus gatvėse“, „Vilniuje pirmą kartą filmuojama...“ – tokias antraštes lietuviai žiniasklaidoje pastebi vis dažniau. Ar išmoksime iš to pasipelnyti?Plačiau 8–9 p.

dolerius pirmąkart dalys moterisEuropos piliečiams JAV Vyriausybės veiklos sustabdymas nėra labai reikšmingas. Lygiai taip pat Lietuvos feministėms nėra prasmės keisti himno žodžių. Labai tikėtina, kad už Atlanto greitai išvysime istorinį įvykį.Plačiau 12–13 p.

Biudžetas 2014: pasiruošimas rinkimams Kaip ir kasmet, įsibėgėjantis ruduo pasipuošia ne tik spalvas keičiančiais medžių lapais, bet ir raustančiais politikų veidais – artėja laikas pjaustyti biudžeto pyragą. Jo dalybose laimingų nebūna. Šie metai pirmą kartą po krizės bus kitokie – asignavimų alkį malšinti yra kuo.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 133 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100nsdQni225*

Rugsėjo 27 – spalio 11 (*10) d. duomenys

m. Jakulis-Jasonas: Žinant, kokia verslo pasaulyje svarbi žodinė rekomendacija, tikiu, kad ši investicija naudinga ne tik man, bet ir šaliai

m. Jacksonas: Šiandien ieškau tokių pradedančiųjų verslininkų, kurie suvokia,

kad yra stambių konkurentų, bet dėl to nesustoja kurti

Plačiau 14–15 p. Plačiau 18 p.

447,88 – 1,51%835,39 – 0,08%420,77 – 0,46%6,430.49 – 2,06%3,760.75 + 1,78%14,194.71 – 2,66 %

Plačiau 4–5 p.

pienu atskiestas stokholmo sindromas

Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų..

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 133tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ilžinė „Chevron“ – viena iš nedaugelio pasaulio kompanijų, turinčių patikrintą skalūnų dujų ga-vybos technologiją, todėl Žygaičių bendruomenė kartu su agrarinėje valstybėje gyvenančiu An-driumi Mamontovu bei per naktį žaliai nusidažiu-siu Linu Balsiu neturėtų skubėti ploti rankomis. Lo-gika pakaušyje rėkte rėkia, kad piktybinis paty-rusio investuo-tojo išgujimas naudos neatneš nei aplinkai, nei valstybei, nei tiems patiems Žygaičių gyventojams, „Google StreeView“ nuotraukose krintantiems nuo ugninio vandens, tačiau visai ne iš čiaupo.

Nuopelnų už piktybinį aplaidumą nevalia pagai-lėti ir Vyriausybei. Per vienerius kadencijos metus sugebėtas atlikti kosmetinį mokesčių reformos re-montą bei pakelti minimalią mėnesinę algą. Ir tiek. Visagino atominė elektrinė vis dar skęsta darbo grupių ir ekspertų jūroje, privatus pensijų kau-pimas dėl prikaišiotų pagalių ratuose stovi kaip įbestas, negana to, pirmą kartą per 5 metus išlaidas didinti leidžiantis biudžetas nukreipiamas į vienos visuomenės grupės atlyginimų kėlimą.

Palinkus prie šaltų radiatorių telieka lietuviškai

purkštauti, nes būstai vis dar nerenovuoti, šildy-mas vis dar brangus, o nuo sunkiai uždirbtos algos nuskaičiuoti mokesčiai papildys ne itin dideliu paslaugumu pasižyminčių institucijų darbuotojų kišenę. Tačiau dabar ne apie tai.

Dar kartą nuo politinės įtampos kenčia lau-kiantieji galutinio produkto. Opti-mistiniais skaičia-vimais, skalūnų dujų gavyba galėjo padėti Lietuvai panaikinti įsiskoli-

nimus, padidinti energetinę, o kartu ir politinę bei ekonominę nepriklausomybę nuo ne itin draugiškų jėgų. Tačiau turtingoji Lietuva, valdančiųjų akimis, turi laiko it neryžtingas vaikas trypčioti vietoje.

Nors „Chevron“ pasitraukimas toli gražu nereiš-kia, kad vakarietiškų baubų pabūgę „Gazprom“ ša-lininkai galės ir toliau ramiai džiaugtis Lietuvos gyventojų lėšomis, mokamomis už dirbtinomis i kainomis papuoštus išteklius, siunčiame rimtą signalą. Šiuo sprendimu Vyriausybė atsistojo in-vestuotojų priešakyje ir garsiai paskelbė apie savo silpnumą ir nekompetenciją. Tiek derybinę, tiek politinę. Įmušti į mūsų vartus nesunku, kai varti-ninkai snaudžia.

Lietuva – turtingas kraštas. Toks turtingas, kad milijoninės investicijos ir pajamos iš gamtinių išteklių mums visiškai nereikalingos. Ko gero, ne vienas, aktyviai besidomintis Lietuvos energetine

kova su Rytų titanais, pajuto iš nusivylimo linkstančius kelius, kai Vyriausybė pranešė, jog JAV bendrovė „Chevron“ traukiasi iš konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos. Nusivilti tikrai yra kuo.

M»investuotojo išgujimas naudos neatneš ir žygaičių gyventojams, „Google streeView“

nuotraukose krintantiems nuo ugninio vandens, tačiau visai ne iš čiaupo

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Kaip atsikratyti investuotojo per 10 dienų

»ieškome kitų rinkų, ypač Vidurinėje azijo-je, jau nekalbant apie europą. tačiau rusijos neketiname atsisakyti, nes čia jau mokame dirbti ir uždirbame nemažai pinigų. apskritai Lietuvos, ypač transporto srityje, potencialas yra didelis.

algimantas kondrusevičiuslietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „linava“ prezidentas

Savaitės tema4

sigitas Besagirskas lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir

finansų departamento direktorius

»Lietuviški produktai kokybe nenusileidžia kitų šalių gaminiams, tačiau didžiausias mūsų trūkumas – nemokėjimas parduoti. neturime nuosavo prekės ženklo tikslinėse rinkose, trūksta patirties.

NUOMONĖFotodiena.lt

Pienu atskiestas Stokholmo sindromasFotodiena.lt

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų.Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Ekonominei Lie-tuvos ir Rusijos įtampai apibū-dinti epitetų per

pastarąsias 4 savaites ne-trūko – Maskvos sprendi-mas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatina-mas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

Savaitraštis „Ekono-mika.lt“ šį reiškinį pa-vadintų Stokholmo sin-dromu. Nereikia turėti ekonomikos istorijos dak-taro laipsnio, kad atsimin-tume, jog abejotini Rusijos kaltinimai jau ne pirmą kartą stabdo lietuviškos produkcijos importą stra-

tegiškai ir politiškai svar-biais Lietuvai momentais.

Būtent todėl sunku suvokti, ką racionalūs verslininkai veikia nera-cionalioje rinkoje, kurios prievaizdai, Lietuvą pava-dinę naujadaru, be jokios priežasties gali nuostoliais paversti ne vieną užsa-kymą. Susidaro įspūdis, kad aukos jaučia simpatiją nusikaltėliui – politikų akyse šį gina ir net ragina kalbėtis nulenkta galva.

Nors padėtis kompli-kuota, tragedijos ji nesu-kels – lietuviškų pieno produktų importo apribo-jimai vargu ar atsispin-dės prekybos balanse, nes 2012 metais pienas ir pieno produktai, paukščių kiau-šiniai ir natūralus medus sudarė vos 3,8 proc. viso eksporto į Rusiją. Ir vis dėlto, ko gero, eksportuo-

tojams vertėtų pasiieškoti stabilesnių rinkų.

diversifikaciją atsimena po laikoPirmoji didelė lietuviškos pramonės produkcijos eksporto srovė nuo Rytų nusisuko dar praėjusiame tūkstantmetyje, kai Ru-sija, nesusitvarkiusi su viešaisiais finansais, išgy-veno nemenką krizę.

Eksporto statistika at-spindi iš esmės kiekvieną su Maskva kilusį nesuta-rimą, kuris pasibaigė eko-nominėmis sankcijomis, tačiau praėjus kuriam laikui Lietuvos verslas nuoskaudas užmiršta ir vėl puola Maskvai į glėbį.

„Rokiškio pieno“ direk-torius Dalius Trumpa sa-vaitraščiui teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos Rusijoje pienininkai yra

priversti ieškoti kitų par-davimo kanalų. Vienos di-džiausių pieno produktų gamybos įmonių Lietu-voje vadovas pripažino, kad planuoja daugiau pro-dukcijos išvežti į tas šalis, į kurias ji jau yra ekspor-tuojama.

„Planuojame didinti pardavimą Italijos, Olan-dijos rinkose, – teigė D. Trumpa. – Ten, kur jau eksportuojame pro-dukciją.“ Vis dėlto, pasak „Rokiškio pieno“ direkto-riaus, didinti pardavimo mastą nėra paprasta. Nors didelės konkurenci-jos tarp pienininkų neiš-vengta ir Rusijoje, padėtį Vakarų Europoje pašneko-vas vertino dar prasčiau. „Lietuviška produkcija Rusijos vartotojams jau asocijavosi su patikimu-mu, buvo žinoma, – aiški-no D. Trumpa. – Nors ES esame jau beveik 10 metų, čia mes dar naujokai.“ „Rokiškio pieno“ vadovas sakė, kad turės praeiti ne-mažai laiko, kol Vakarų Europos vartotojas at-pažins lietuvišką prekės ženklą.

Lietuvos mėsos perdir-bėjų asociacijos projekto vadovas Egidijus Macke-vičius kalbėdamas su sa-vaitraščiu „Ekonomika.lt“ buvo kiek skeptiškes-nis. Esą jau ne vienus me-tus ieškoma alternatyvių rinkų. Pasak jo, tai yra ilgametis projektas. „Pra-eina kokie ketveri metai, kad pati procedūra paju-dėtų“, – kalbėjo E. Macke-vičius.

Lietuvos mėsos perdir-bėjų asociacijos projekto vadovas savaitraščiui pa-sakojo, kad galvoja apie daugybę krypčių, kur galima eksportuoti lietu-višką produkciją – nuo ES iki Kinijos ar JAV. „Atei-tyje tikimės turėti daugiau rinkų, nors iš tiesų jų nėra tiek daug“, – pridūrė jis.

ilgametės es tradicijosKalbėdamas apie ES kaip naują eksporto kryptį, E. Mackevičius atkreipė

dėmesį, kad į šią rinką sunku įeiti dėl europiečių prisirišimo prie savo pro-dukcijos. „ES turi ilgame-tes, išvystytas tradicijas“, – rinką vertino Lietuvos mėsos perdirbėjų asocia-cijos projektų vadovas. Be to, jo pastebėjimu, norint į ES rinką įvežti lietuviškų galvijų mėsą sunkumų kiltų ir dėl kiek kitokios pačių galvijų rūšies.

„Vakaruose yra labiau prisirišta prie mėsinių veislių, – apie ES rinkos ypatumus kalbėjo E. Mac-kevičius. – Be to, mūsų ūkininkai neužaugina tiek mėsinių galvijų, kad juos galėtume pateikti konkurencingomis kaino-mis.“

Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besa-girskas pritarė, kad noras kreipti produkciją į kitas

»Gamintojams į prekės ženklo kūrimą rusijoje nepriklausomybės periodu investuoti iš esmės neteko

eksporto statistika atspindi kiekvieną nesutarimą su maskva. Fotodiena.lt

Savaitės tema 5

»nemanau, kad turėtų nutrūkti visas prekių srautas į rusiją. Greičiausiai taip nebus, juolab kad apribojimai anksčiau ar vėliau baigsis. Vis dėlto manau, kad rusijai teks vis mažesnė prekių dalis ir eksportuotojai pamažu persiorientuos į kitas rinkas. žinoma, viskas vyks ne iš karto – juk neužteks vienos dienos, kad pripratintume rinkas prie lietuviškos produkcijos.

Gitanas nausėda sEB banko prezidento patarėjas

Fotodiena.lt

Pienu atskiestas Stokholmo sindromas

ĮMONIŲ NAUJIENOS

„Chevron“ pasitraukė

„Bilietų pasaulis“ perėjo rusams

dėl H&m padaugėjo pirkėjų

„LHV Capital“ Rusijos bendrovei „Kassir.ru“ par-davė didžiausią Baltijos šalyse bilietų platinimo koncerną „Baltic Ticket Holdings“. Koncernas pla-tina bilietus į pramoginius,

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, pirkėjų srautas Vilniaus „Akropolyje“ išaugo iki 5 proc. Pagrindinė šio au-gimo priežastis – prekybos ir pramogų centre atida-ryta parduotuvė H&M, at-

naujintos „Mexx“ ir „Pull and Bear“ parduotuvės bei įrengtas antrasis Vilniaus „Akropolio“ aukštas. Duris prekybos centre neseniai atvėrė ir didžiausias Balti-jos šalyse knygynas – „Pe-gaso“ knygų namai.

JAV energetikos kom-panija „Chevron“ traukiasi iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Va-karų Lietuvoje. Korporacija pareiškė pasitraukianti iš konkurso dėl reikšmingų

sporto renginius ir teatrą Baltijos šalyse bei Baltarusi-joje. Jam priklauso „Bilietų pasaulis“ Lietuvoje, „Pile-tilevi“ Estijoje „Bilesu Ser-viss“ Latvijoje ir „Biletik“ Baltarusijoje.

pokyčių Lietuvos mokes-čių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. Skelbta, kad „Chevron“ 1,8 tūkst. kvad-ratinių metrų Šilutės–Tau-ragės plote turėjo investuoti ne mažiau nei 80 mln. litų.

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

„audimas“ atsinaujino„Audimas“ pradėjo at-

naujinti prekės ženklą, kon-cepciją bei pardavimo vie-tas. Į pokyčius 2013–2014 metais planuojama inves-tuoti apie 4 mln. litų. Per dvejus metus bus atidarytos

4 visiškai naujos ir atnau-jintos 4 „Audimo“ parduo-tuvės. Šiuo metu veikia 22 „Audimo“ mažmenos par-duotuvės, tarp jų – 13 nuo-savų ir 9 franšizės, iš viso 2 664 kv. m prekybos ploto.

atidaro viešbutį Lietuvoje

Lietuva sulaukė Pran-cūzijos viešbučių grupės „Louvre Hotels Group“ dėmesio. Įvertinusi mūsų šalies viešbučių rinkos po-tencialą lapkritį ji atidaro pirmąjį savo valdomo tin-

klo „Campanile“ viešbutį Lie-tuvoje. „Campanile Vilnius Airport Hotel“ bus pirmasis šios grupės viešbutis Baltijos šalyse. Jis duris atvers Pavil-nių parko pašonėje, Minsko plente.

„Louvre Hotels Group“ žengia į Lietuvą. Bendrovės nuotr.

„Chevron“ traukiasi dėl pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir regu-liavimo aplinkoje. aFp

Faktai

LietUVOs ekspOrtas į rUsiJą

• Lietuvos eksportas į Ru-siją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. litų, 2011 me-tais – 11,5 mlrd. litų.

• Iš jų gyvūninės kilmės eksportas 2012-aisiais su-darė 5,6 proc. viso ekspor-to, o 2011 metais – 7,1 proc.

• Pieno ir pieno produktų 2012 metais iš viso eksportuo- ta už 556,7 mln. litų, o 2011-aisiais – už 501,7 mln.

• Rusijos muitinė spalio pradžioje gavo nurodymą stabdyti Lietuvos pieno pro-duktų importą.

• Sugriežtinta Lietuvos krovinių kontrolė Rusijos pasienyje, pradėta rugsėjo 11 dieną, atšaukiama nuo spalio 10 dienos.

rinkas yra gyvas, tačiau tai padaryti nėra lengva.

„Jau kelerius metus matome, kad daugelis įmonių ieško alternatyvių rinkų gerokai toliau nei įprasta. Turiu omenyje net ne NVS regioną ar ES, o JAV, Lotynų Ameriką ir ypač patrauklų Azijos regioną“, – pasakojo LPK atstovas.

Panašia nuomone da-lijosi ir SEB banko prezi-dento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad dabartiniai Rusijos veiks-mai verslui siunčia aiškų signalą, kaip reikėtų elgtis toliau.

„Iš pradžių dar buvo ga-lima manyti, kad vienas ar kitas veiksmas yra at-sitiktinis, o dabar akivaiz-džiai matomos politinės šio Rusijos demaršo šak-nys, – kalbėjo ekonomis-tas. – Vadinasi, verslinin-kai turės paklausti savęs, ar verta toliau rizikuoti.“

naujas prekės ženklasNiekam ne paslaptis, kad lietuviški maisto produk-tai Rusijoje vertinami dar nuo Sovietų Sąjungos

laikų, todėl mūsų šalies gamintojams į prekės žen-klo kūrimą nepriklauso-mybės periodu investuoti iš esmės neteko. Pakeitus eksporto kryptį į kitas pasaulio valstybes, būtų naivu tikėtis, kad konku-rentai mus sutiks šiltai. Tačiau verslas todėl ir gražus, kad spaudžiamas sugeba efektyviai prisitai-kyti prie pokyčių.

G. Nausėdos nuomone, galimybių keisti eksporto kryptis yra. Kremliaus koridoriuose „laikinai ati-duota teritorija“ pramin-tos Lietuvos produkcija yra aukšto lygio ir atitinka griežčiausius pasaulyje ES standartus. „Naujose rinkose mūsų prekės tik-rai nebūtų tokios žinomos. Kad tokios taptų, reikėtų laiko ir investicijų, tačiau bent jau galėtume nesi-jaudinti dėl to, kad teks

sustoti muitinėse“, – dėstė ekonomistas.

S. Besagirskas leidiniui pasakojo, kad noro diver-sifikuoti rinkas netrūksta, tačiau yra tam tikri as-pektai, dėl kurių sunku tai padaryti. „Tikslinėse rinkose nėra nuosavo prekės ženklo ir trūksta patirties. Net vokiečiai ar prancūzai, pardavinė-dami JAV rinkoje, nekal-bant apie pasaulinio lygio prekės ženklus, susiduria su tokiomis pat problemo-mis“, – teigė LPK atstovas ir pridūrė, kad lietuviai, norėdami sužavėti kitas rinkas, turės tapti išskirti-niai. Kaip vieną patrauk-lumo formavimo būdų LPK atstovas įvardijo greitą ir kokybišką darbą.

„Lietuva turi prana-šumą, kad darbuotojai yra linkę dirbti viršva-landžius, todėl užsakymai gali būti atlikti ir savaitga-liais. Teko girdėti istorijų, kaip vokiečiai bei kiti Va-karų Europos verslinin-kai buvo sužavėti greitai ir kokybiškai sutektomis paslaugomis“, – aiškino LPK atstovas.

„Rokiškio pieno“ direk-torius sakė, kad įmonė Ru-sijos rinkoje jau buvo įsi-tvirtinusi, t. y. turėjo gerą įvaizdį, vartotojų pasitikė-jimą. „Lietuviška produk-cija jau buvo vertinama kaip kokybiška produk-cija, – kalbėjo D. Trumpa. – Mūsų prekės ženklas jau buvo žinomas.“

ekonominės žalos nejausimeEkspertų pasiteiravę, kada galime tikėtis rimtų Stokholmo sindromo per-sunktos blokados padari-nių, sulaukėme netikėto atsakymo – tokių išvis nebus. „Visų pirma rei-kėtų atkreipti dėmesį, kad pieno pramonė sudaro ne-didelę dalį visos mūsų pra-monės ar apdirbamosios pramonės. Maža to, pieno produktų gamintojai vi-soje eksporto ataskaitoje sudaro tik mažą detalę“, – pasakojo G. Nausėda.

Ekonomistas pridūrė, jog tam, kad blokados įtaką atspindėtų makroe-konominiai rodikliai, pri-reiks gero pusmečio ir pa-pildomų apribojimų. Čia svarbu paminėti, kad Ru-sija yra Pasaulio prekybos organizacijos, kurioje ES traktuojama kaip vienas darinys, narė, todėl bet koks prekių iš Lietuvos ribojimas prilyginamas kovai su visa ES – viena pagrindinių Maskvos rinkų. Todėl atsakomieji ekonominiai karai kur kas skaudžiau atsilieptų dabartiniam agresoriui.

Nenorint veltis į ka-rus, geriausia susikurti aplinką, kurioje nereikėtų bijoti politinių žaidimų. Noromis nenoromis Lie-tuvos verslui teks ieškoti naujų eksporto krypčių arba susitaikyti su nuola-tiniu nestabilumu. Politi-nės diskusijos su moder-nios politikos nepaliesta Maskva problemos neiš-spręs.

»Lietuvos verslas, užmiršęs nuoskaudas, vėl puola maskvai į glėbį

6 Savas verslas

sėkmės lydimų žmonių įpročiaiŽinios ir talentai yra nieko verti, jei apie juos niekas nežino. Galima kasdien lavinti savo įgūdžius ir žinias, tačiau kol to niekam nedemonstruojate, niekas ir nepastebės.

nuo bankroto iki milijardinio pelnodaugiau nei šimtą veiklos metų skaičiuojantis prekės ženklas „Converse“ nuo 2003-iųjų auga nežmonišku tempu – „Nike“ įsigijus devintojo dešimtmečio kultine avalyne vadintą ženklą, šis išgyvena atgimimą.

konkurencija skatina vertinti kolegas paslaptingas ir ne visiems suprantamas reklamos pasaulis už paslapties širmos slepia ne tik televizijos serialuose piešiamą žavesio kupiną pasaulį. Tai įnirtinga kova, lyg laivų mūšis, kurio kapitonai dėl grobio pasiryžę atlikti įmantriausius veiksmus.

www.ek.ltnaUJienOs

taVO VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Jei nesibelsi, durų niekas neatidarys

■spontaniškai gimusi mintis kurti glaustinukes po poros mėnesių virto kūnu – buvo pristatyta pirmoji „Body talk“ ko-lekcija. itin greitai susira-dusios siuvyklą, partnerių ir medžiagų prekės ženklo kūrėjos rasa malinaus-kaitė ir Veta armonaitė neabejoja, kad pradedan-tiesiems verslininkams itin svarbu tikėti savo idė-ja ir kuo greičiau pradėti ją įgyvendinti.

„Body Talk“ pirkėjos – jaunatviškos miestie-tės, vertinančios kokybę ir patogumą. „Panašios į mus“, – įsitikinusios jau beveik metus glausti-nukes pardavinėjančios merginos.

Jaunosioms verslinin-kėms drabužių gamyba ir kūrimas tėra papil-doma veikla. Abi mergi-nos dirba komunikacijos srityje ir pripažįsta, kad ne vieną savaitgalį paau-kojo papildomai veiklai. „Vadiname save mados rinkodarininkėmis, ne-slepiame, kad neturime dizaino specialybės iš-silavinimo“, – atvirauja R. Malinauskaitė.

„Mada visada domėjo-mės, tad mūsų požiūris kitoks“, – kolegę papildo V. Armonaitė.

Galimybė pritaikyti žiniasJaunosios verslininkės teigia neabejojančios, kad komunikacijos mokslai, įgyta patirtis viešųjų ry-šių agentūrose padėjo sėkmingai viešinti „Body Talk“ kaip prekės ženklą. „Patirtis komunikacijos srityje tikrai padeda, – sa-vaitraščiui „Ekonomika.lt“ prisipažįsta V. Armo-naitė. – Sulaukiame tei-giamų atsiliepimų, kaip mums puikiai sekasi vie-šinti prekės ženklą.“

Merginos nešykšti pa-tarimų jauniesiems dizai-neriams, kurie nori būti labiau atpažįstami. „Rei-

kia suprasti: jeigu nie-kur nesibelsi, tai niekas tau durų ir neatidarys“, – įsitikinusi R. Malinaus-kaitė. Pasak jos, reikia apie save pranešti, kurti spaudos pranešimus ir bendrauti su žinias-klaida, o ne jos vengti.

Vis dėlto, jaunųjų kū-rėjų nuomone, svarbiau-sia – gerai suprasti, kas

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

žių tipą, Lietuvoje dau-gėja. Jų įsitikinimu, tam įtakos turi socialiniai tinklai, internetas, tin-klaraščiai.

„Yra patogių plat-formų, padedančių apie viską sužinoti“, – apie vyraujančias tendencijas kalba V. Armonaitė bei priduria, kad įtakos tam turi ir pastebimi žmonių aprangos, kuri jau mažai besiskiria nuo Vakarų valstybių gyventojų, po-kyčiai. Taigi, pasak pa-šnekovių, ne tik mados tendencijos yra tokios pat ar bent panašios, daugėja ir žmonių, bandančių išsiskirti, ieškoti įdomes-nių drabužių.

maža pasiūlaIšsiskirti iš minios, ieš-koti ekstravagantiškes-nių detalių bando ne tik vartotojai, bet ir patys dizaineriai. Tai kelia dar vieną iššūkį – Lietuvoje maža siuvyklų, nedidelė medžiagų pasiūla.

„Dizaineriai, kurie nesisiunčia medžiagų iš užsienio, vėliau pra-deda naudoti tas pačias medžiagas kaip ir kiti“, – tvirtina V. Armonaitė. Pasak jos, tai yra viena iš priežasčių, kodėl „Body Talk“ pradėjo ieš-koti siuvyklos užsienyje. „Pagrindiniai iššūkiai – rasti gerą siuvyklą ir kokybiškų medžiagų“, – pritaria R. Malinaus-kaitė.

Kaip vertinate „Chevron“

pasitraukimą iš skalūnų dujų

gavybos konkurso?Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 213 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMASpraėjusią savaitę dėl mokesčių reguliavimo iš ska-lūnų dujų žvalgybos lietuvoje konkurso pasitraukė amerikiečių korporacija „Chevron“. portalo eko-nomika.lt skaitytojai bendrovės sprendimą vertina nevienareikšmiškai.

4 3

12

esi, į ką orientuojiesi ir kokios yra stipriosios tavo savybės, kurias ir reikia pabrėžti. Merginos pateikia savo pavyzdį, kaip šiuos patarimus pri-taikyti praktiškai.

„Body Talk“ – tai pre-kės ženklas, turintis vieną stiprią drabužių, t. y. glaustinukių, liniją. Nesiblaškome, tad ir apie drabužių kūrimą vyrams negalvojame“, – atvirauja V. Armonaitė ir priduria, kad nereikia „stengtis būti viskuo“.

P r a d e d a n č i o s i o s verslininkės atkreipia dėmesį, kad dizainerių, kuriančių vieną drabu-

»pagrindiniai iššūkiai – rasti gerą siuvyklą ir kokybiškų medžiagų

Jaunosioms verslininkėms drabužių gamyba ir kūrimas – tik papildoma veikla. Ruslano Kondratjevo nuotr.

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

1. Neigiamai 36 %

2. Teigiamai 30 % 3. Man nesvarbu 18 %

4. Sunku pasakyti, reikia atlikti daugiau tyrimų

dėl poveikio aplinkai 15 %

Rinkodara ir reklama8

Užsienio milžinai reklamai renkasi Vilnių „Filmavimai stabdys eismą kai kuriose Vilniaus gatvėse“, „Vilniuje pirmą kartą filmuojama...“ – tokias antraštes lietuviai žiniasklaidoje pastebi vis dažniau. Ar išmoksime iš to pasipelnyti?

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Faktai

FiLmų statistika

• 2013 metais iki spalio 10 dienos gauti 45 prašymai filmuoti filmus (į statistiką traukiami visi filmai, kurie buvo filmuoti viešoje er-dvėje: vaidybiniai, doku-mentiniai, televizijos filmai, televizijos serialai, trumpa-metražiai, studentų filmai).

• Leidimai išduoti 44 fil-mams.

• 2012 metais buvo gautas 51 prašymas. Leidimai buvo išduoti visiems.

• Reklamos į statistiką neį-trauktos.VšĮ Vilniaus kino biuro duomenys.

yra akivaizdus profesio-nalumo įvertinimas.“

Pasak jo, reklamos kū-rėjai ir gamintojai papras-tai taiko aukščiausius standartus, samdo geriau-sius režisierius, apšvie-timo, garso operatorius ir kitus specialistus. „30 sekundžių reklamos klipe reikia perteikti visus pro-dukto subtilybes, todėl viskas turi veikti labai tiksliai ir tobulai“, – sa-vaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakoja R. Buračas.

„Pasirinkimas filmuoti susijęs ir su gana aukštu prodiusavimo lygiu“, – jam pritaria KOMAA val-dybos pirmininkas G. Še- putis. Pasak jo, įmonės geba organizuoti ir įgy-vendinti pačius gamybi-nius projektus. Žinoma, kaip pastebi KOMAA val-dybos pirmininkas, įtakos turi ir tokie aspektai kaip aplinkos grožis. „Miesto ir gamtos grožis taip pat yra vienas iš aspektų, – pripa-žįsta jis ir prisimena, kad net sovietiniais laikais Lietuvoje buvo filmuo-jami Vakarai. – Vilniuje filmuodavo, kad veiksmas vyksta Amerikoje, Italijoje ar Prancūzijoje.“ Vis dėlto Lietuvos G. Šeputis nelin-kęs išskirti iš kitų Sovietų Sąjungai priklausiusių valstybių. Pasak jo, Lie-tuva yra įdomi, tačiau pa-naši į Rygą, su kuria dau-giausia ir konkuruojame.

Garsių užsienio kompanijų kuriamus reklaminius klipus galima išnaudoti ir bendram šalies ar miesto įvaizdžiui kurti. Fotodiena.lt

Neseniai Vil-niuje pirmą kartą savo rek-laminį klipą

filmavo ir vienas vertin-giausių prekės ženklų pa-saulyje „Coca-Cola“. Lie-tuva tapo pirmąja Baltijos ir Europos šalimi, kurią šiai reklamos kampanijai pasirinko gaiviųjų gėrimų milžinė.

Mūsų valstybėje fil-muotas reklaminis klipas, vos tik pasirodęs, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Garsus JAV rinkodaros ir komunikacijos nau-jienų portalas „Adweek“ Vilniuje filmuotą klipą išrinko kaip dienos rek-lamą.

„Coca-cola“ – ne vienin-telė pasaulinio garso kom-panija, kuri Lietuvą pasi-rinko savo reklaminiam klipui filmuoti. Šiemet mūsų sostinėje reklamą susuko ir puikiai žinomos Vokietijos automobilių gamintojos „Opel“ bei „Volkswagen“.

„Opel Insignia“ modelį reklamuojančiame vaizdo klipe architektu prisista-tantis vyras sako, kad jo dėmesį patraukia formos, detalės. Jis tvirtina, jog jam svarbi ne tik auto-mobilio išvaizda, bet ir pastatų architektūra. Tuo metu klipe rodomi Vil-niaus pastatai – Genera-linė prokuratūra, Nacio-nalinė dailės galerija.

Akivaizdu, kad Lie-tuva, ypač jos sostinė, už-sienio kompanijas domina kaip vieta, kurioje galima

filmuoti savo reklaminį klipą. Gal tokia reklamos klipų gausa galėtų prisi-dėti ir prie bendro šalies įvaizdžio kūrimo?

KOMAA (Lietuvos ko-munikacijos agentūrų asociacija) valdybos pir-mininkas Gintaras Šepu-tis sako, kad toks įspūdis gali susidaryti ne tik dėl didelio žiniasklaidos su-sidomėjimo. Pasak jo, tai gali būti siejama ir su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tary-bai. „Gali būti, kad tai ir pritraukia dėmesį“, – sam-protauja G. Šeputis.

kokybės ir kainos santykisKompanijos „Strictly Bal- tic“ vadovo Martyno Mic-kėno teigimu, užsienio gigantus į Lietuvą len-gviau prisikviesti padeda patrauklios kainos. „Iš es-mės didelės kompanijos čia atvažiuoja dėl kainos, – savaitraščiui sako M. Mic-kėnas. – Geografinė padė-tis joms ne tokia svarbi.“

Pasak kompanijos va-dovo, bendrovėms nėra jo-kio skirtumo, kur filmuoti reklamą – Serbijoje, Bul-garijoje ar Lietuvoje.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) eks-perto Ryčio Buračo tei-gimu, Lietuvos reklamos kūrėjus vertina ne tik garsios užsienio bendro-vės, bet ir šalys kaimy-nės. Pastarosios neretai tampa konkurentėmis. „Mus vertina ir kaimynai baltarusiai, ir kolegos iš Kazachstano, – sako LiMA ekspertų grupės narys. – Jei naudojamasi Lietuvos agentūrų paslaugomis, tai

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

pritraukė naujų klientų

sustabdžiusi pBk transliaciją „Cgates“ sulaukė naujų klientų. Fotodiena.lt

■kabelinė televizija „Cgates“, nutraukusi „pirmojo Baltijos kanalo“ (pBk) transliaciją, sulaukė naujų, palaikančių klientų.

„Pirmą kartą turime tiek palaikančių klientų – žmo-nės ateina ir užsisako mūsų paslaugų“, – portalui eko-nomika.lt sakė „Cgates“ ge-neralinis direktorius Paulius

Dambrauskas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečia-dienį nusprendė stabdyti per PBK rodomas Rusijoje reng-tas laidas. Toks sprendimas priimtas eteryje pasirodžius melagingai propagandinei laidai apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.

Po minėtos laidos „Cga-tes“ sustabdė PBK retranslia-vimą.

TIK SKAIČIAI

34 %KONKuRENCIJOS TARyBA LEIDO VERSLININKO BENO GuDELIO NETIESIOGIAI VALDOMAI BENDROVEI „BIG GROuP“ ĮSIGyTI 34 PROC. „LIETuVOS RyTO“ AKCIJų VALDANčIĄ ĮMONę „SNORAS MEDIA“.

»didelė kompanija atvažiuoja dėl kainos, geografinė padėtis jai nėra labai svarbi

Rinkodara ir reklama 9

Užsienio milžinai reklamai renkasi Vilnių

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

asociacijos vadovas Auri-mas Pukevičius.

LiMA valdybos pirmi-ninko Simono Bartkaus teigimu, reklamos klipų filmavimas dažniausiai suteikia pajamų opera-toriams, apšvietėjams, grimo specialistams ir kitiems darbuotojams. Ta-čiau vien pajamomis nau-dos neapskaičiuosi. Tai ir neįkainojama darbo patir-

reklamos mastas didėja■rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės tns Lt atlikta reklamos moni-toringo analizė parodė, kad šiemet sausio–rug-pjūčio mėnesiais bendras reklamos mastas Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., paly-ginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Lyderio pozicijas labiau-siai reklamuojamų produktų

grupėse visus šiuos metus išlaiko prekybos tinklai, greitieji kreditai ir mobi-liojo ryšio bendrovių mo-kėjimo kortelės. Didžiausių reklamos davėjų trejetuke išlieka telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, kompa-nijos „Studio Moderna“ bei „Procter&Gamble“, – sakė TNS LT Reklamos monito-ringo vadovė Giedrė Juro-nienė.

Bankrutavo■Ovidijaus Lukošiaus ir neriaus Gasparavičiaus šiemet perimtai įmonei „Baltic media Holding“, kuri valdo 50,15 proc. žiniasklaidos grupės „die-na media news“ akcijų, iškelta bankroto byla.

Vien Ūkio bankui ben-drovė skolinga beveik 23 mln. litų, o visos jos skolos yra 28 mln. litų. Vilniaus apy-

gardos teismas, išnagri-nėjęs Nerijaus Lukaičio ir bankrutuojančio Ūkio banko prašymus, „Baltic Me-dia Holding“ iškėlė bankroto bylą. N. Lukaitis nurodė, kad lengvatinių mokesčių zo-noje registruota bendrovė „PrimeField Capital“ 2012 metų balandžio 2 dieną jam perleido teisę į 5,113 mln. litų „Baltic Media Holding“ skolą.

reklamos mastas Lietuvoje padidėjo 3,4 proc. Fotodiena.lt

didžiausiai „diena media news“ akcininkei – bankrotas. Fotodiena.lt

tis, mokykla, dirbant su visame pasaulyje garsiais prekės ženklais.

Miestas, pasak S. Bart-kaus, kartu su reklamos gamintojais turi galimybę sniego gniūžtės principu pritraukti ir kitus rekla-mos gamintojus.

nekuria miesto įvaizdžioVis dėlto G. Šeputis nelin-kęs manyti, kad reklamos

klipai prisideda prie Vil-niaus įvaizdžio kūrimo.

„Savęs paklauskite, kiek, pamatę įdomią rek-lamą, susidomite vieta, kurioje ji nufilmuota“, – sako vyras. Pasak jo, tei-giamą įtaką labiau jaučia verslas.

LiMA valdybos pirmi-ninkas S. Bartkus pastebi, kad miesto įvaizdžio for-mavimu bet kokiu atveju turi užsiimti už turizmo skatinimą ir įvaizdžio for-mavimą atsakingos orga-nizacijos.

„Coca-Cola“ ar „Opel“ niekada neskelbia, ko-kiame mieste filmuotas

jų klipas“, – tvirtina S. Bartkus. Pasak jo, nuo pačių lietuvių priklauso, kaip garsių užsienio kompanijų reklamų fil-mavimą Lietuvoje jie iš-naudos populiarindami savo miestą ir keisdami jo įvaizdį.

M. Mickėnas teigia, jog reikia mokėti išnaudoti tai, kad garsios kompa-nijos pasirenka Lietuvą kaip šalį savo reklamos klipui filmuoti. Pasak jo, įvaizdžio formavimu aps-kritai mažai rūpinamasi. Jis pamini visai neseniai VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukurtą filmuką, kuriuo

skatinama pritraukti užsienio investuotojus. „Tokie filmukai turi daug įtakos kuriant bendrą šalies įvaizdį“, – sako M. Mickėnas.

„Strictly Baltic“ vado-vas atkreipia dėmesį, kad dažnas užsienietis net ne-įsivaizduoja, kokia šalis yra Lietuva. Pasak jo, dėl to kaltas silpnas šalies įvaizdis.

„Pavyzdžiui, daug skan-dinavų mano, kad čia yra Rusija – pilka, niūru. Jie net nežino, koks gražus, vakarietiškas miestas yra Vilnius“, – apgailestauja M. Mickėnas.

papildomos pajamosVisi savaitraščio pašneko-vai sutinka, kad užsienio kompanijų filmavimas Vilniuje ar kitame Lietu-vos mieste visų pirma tei-kia pajamų ir bent trum-pam sukuria papildomų darbo vietų. „Reklamos atneša pinigų, be to, tai ir papildomos darbo vietos“, – įsitikinęs Lietuvos rekla-mos kūrėjų ir gamintojų

aGnė pikšrytė

Spalio 16 dieną Lietuvos parodų ir kongresų cen-tre „Litexpo“

rengiama „Tarptautinė praktinė eksporto plėt-ros konferencija 2014“, sukviesianti įvairaus ly-gio vadovus bei eksporto specialistus. Konferencija skirta Lietuvos įmonių eksporto vadovams ir vadybininkams, atsakin-giems už eksporto pro-ceso organizavimą, naujų klientų paiešką bei eks-porto masto didinimą. Tai nepriklausomas verslo renginys, kuriame nagri-nėjami aktualiausi ekono-mikos, verslo ir eksporto klausimai, dalijamasi daugiamete verslininkų patirtimi eksportuojant ne tik į Europos, bet ir į

Lietuvos ateitis – prekyba

Pastaraisiais metais eksportas tapo pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu.

augančias pasaulio rin-kas.

Konferencijoje bus ga-lima susipažinti su nau-jausiomis rinkomis ir eksporto perspektyvomis, pagrindinėmis Lietuvos eksporto partnerėmis ne euro zonos šalimis. Pra-nešimus skaitys tarptauti-nio lygio pranešėjai, skai-čiuojantys 20 metų patirtį.

naujos galimybėsTarptautinės verslo plėt-ros konsultantas Sigitas Brazinskas, kuris kon-ferencijoje skaitys pra-nešimą tema „Prekybos plėtros modelis užsienio rinkų ir taikomų metodų kontekste: tradiciniai ir nauji požiūriai“, sako, kad prekyba yra viena iš stip-riausių Lietuvos pusių. „Kaip rodo „DHL Global Connectedness Index

2012“, pasaulis tapo nebe toks globalizuotas kaip 2007 metais, nes globalios sąsajos nukentėjo nuo fi-nansų krizės pradžios ir, nepaisant kuklaus augimo nuo 2009-ųjų, nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Tarptautinė prekyba ir keitimasis informacija yra esminiai globaliza-cijos veiksniai. Lietuva tyrime užima 55-ą vietą, o viena iš stipriausių jos pu-sių yra prekyba“, – sakė S. Brazinskas.

Lietuvos koziris – lankstumasPasaulyje keičiasi iki šiol vyravęs prioriteti-nis požiūris į eksporto skatinimą. Remiantis naujausiais tyrimais, in-vesticinių prekių impor-tas (įrenginiai, mašinos bei prekės, susijusios su

infrastruktūra) skatina našumą, kai pritaikomos naujausios technologijos. Todėl Lietuvos įmonės turi plačias tarptauti-nės prekybos privalumų pritaikymo galimybes bei gali lanksčiai taikyti skirtingas plėtros stra-tegijas atsižvelgdamos į konkrečias rinkas. Vie-nose, pavyzdžiui, gali būti didesnės galimybės plėsti savo vardą, kitose – pa-sinaudoti teikiamomis gamybinės kooperacijos galimybėmis.

„Birštono mineralinių vandenų“ plėtros vadovas Baltijos ir Skandinavijos šalims Nerijus Žlioba įsi-tikinęs, kad didžiausias iššūkis eksportuotojams yra konkurencija.

„Lietuvos eksportuoto-jai, eksportuojantys į arti-mas ES rinkas, visų pirma

susiduria su vietinės pro-dukcijos konkurencija. Konkrečiai maisto pramo-nėje dažnai susiduriama ir su tautiniais, skonių, po-žiūrio į pakuotę, rinkoda-ros priemonių veiksmin-gumo skirtumais, – sakė jis. – Skandinavijos šalyse ypač jaučiami mentaliteto skirtumai šiuo požiūriu. Tai, kas skanu lietuviams, gali būti visiškai nepriim-tina, tarkime, švedams ir atvirkščiai. Galbūt dėl to lietuviai sunkiai skinasi kelią į Skandinaviją šioje srityje.“

euras įneš stabilumoKalbant apie gėrimų, kon-krečiai, vandens, rinką Baltijos šalyse, kiekviena iš šalių turi savo, vadin-kime, istorinius prekės ženklus: lietuviai – „Vy-tautą“, latviai – „Man-

konferencijoje pranešimus skaitys tarptautinio lygio pranešėjai, skaičiuojantys 20 metų patirtį. alloverpress.ee

gali“, estai – „Värska“. Lygiai tas pats ir su kito-mis kategorijomis. Todėl, įeidami į šių šalių rinkas, verslininkai neturėtų nu-vertinti vietinių prekės ženklų, net jeigu Lietuvoje jų prekės ženklas yra itin vertinamas. N. Žlioba pri-dūrė manantis, kad euras šalies eksportui tikrai su-teiks dar daugiau stimulo augti.

„Gaila, kad mūsų po-litikai dažnai trypčioja vietoje, nenorėdami pri-imti svarbių sprendimų. Euras Lietuvoje verslui suteiktų finansinį stabi-lumą, lemtų mažesnes išlaidas, patrauklumą investuotojams, didesnę integraciją į ES. Visa tai reiškia tik viena – sta-bilesnį ir greitesnį au-gimą“, – sakė jis.

Lietuvoje10 nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

daugiau informacijos www.exportsummit.lt

Projektai 11nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

miškininkai investuoja į technikąVismantas žUkLeVičiUs

■pernai JaV Jeilio univer- sitetui paskelbus, kad Lie-tuva geriausiai prižiūri ir saugo miškus, šalies urė-dijos stengiasi dar labiau pasitempti bei neužleisti šio titulo kitai valstybei. norint ir toliau efektyviai prižiūrėti miškus, būtina investuoti ir į naują tech-niką. štai raseinių miškų urėdija neseniai įsigijo naują traktorių „Valtra“, kuriuos mūsų šalyje par-duoda UaB „rovaltra“.

pasitiki skandinaviška kokybePo Antrojo pasaulinio karo Suomijoje buvo atidaryta ginklų gamykla. Pasikeitus politinei padėčiai Europoje, sumanūs skandinavai iš ginklams skirto metalo pra-dėjo gaminti žemės ūkio ir miškininkystės techniką. Itin miškingoje Skandinavijos šalyje koncerno „Valtra Inc.“ išbandyti įvairių modifikacijų traktoriai jau daugiau nei dvi-dešimt metų rieda ir Lietuvos keliais. Suomiška produkcija sėkmingai dirba mūsų šalies žemdirbių laukuose. Dažnai ji matoma ir miškuose.

universalius traktorius „Valtra“ itin pamėgo mūsų šalies ūkininkai. Ne mažiau juos vertina ir kelininkai, ko-munalinių tarnybų darbuoto-jai. Šie patvarūs bei kokybiški traktoriai populiarūs ir tarp miškininkų. Raseinių miškų urėdijos vyriausiasis miškinin-kas Rimvydas Mikelaitis pasa-kojo, kad naująjį „Valtra T133 H“ rinkosi dėl skandinaviškos kokybės ir garantijų. „Suomi-jos klimatas atšiauresnis nei Lietuvos: šlapios dirvos, di-deli temperatūrų svyravimai, trumpos dienos žiemą. Suo-miai tokiomis sąlygomis savo technika miškuose dirba jau daugiau kaip 50 metų. Tai lėmė, kad pasirinkome šiau-riečių gaminį, – sakė R. Mi- kelaitis. – Gamintojas mus patikino, kad traktorius pui-kiai tinka miško darbams.“

miškininkai vertina „Valtros“ produkcijąKompanijos „Valtra“ trakto-riai naudojami vežant ir vel-kant medieną, ją smulkinant ar mulčiuojant bei atliekant kitus miško darbus bet kokio-mis klimato sąlygomis. Ra-seinių miškų urėdija taip pat įsigijo kartu su kitos suomių gamyklos inžinieriais sukurtą pakabinamą greiderį ATQ. Elektroniniu būdu valdomas 245– 315 cm darbinio pločio greideris sumontuotas ga-mykloje „Valtra“.

„Kasdien tenka važiuoti duobėtais miško keliais, o bet kokia duobė didina degalų sunaudojimą ir gadina tech-niką. Todėl padidėja miško darbų sąnaudos. Tvarkingi, lygūs, žvyruoti ar gruntiniai miškų ar laukų keliai bei ke-liukai padeda padidinti darbo našumą, važiuojant jais ma-žėja dinaminės technikos ap-krovos. Tai mažina ir remonto išlaidas. Galiausiai vairuotojai mažiau pavargsta, – džiau-gėsi vaizdingame Jurbarko krašte užaugęs miškininkas. – Dabar, vykdami į miškus, ga-lėsime lyginti prastus kelius ir pagerinti privažiavimą prie kirtaviečių.“

Naują pirkinį Raseinių miš-kininkai sakė naudosiantys įvairiems darbams. „Trakto-riumi ne tik lyginsime kelius. Lėkštine freza ruošime dirvą sausesnėse augavietėse. Žiemą iš rinktinių kirtimų, kur reikia daugiau manevruoti ir yra sudėtingiau pravažiuoti tarp medžių, juo trauksime mišką. Tai atlikti labai padės traktoriuje esantys du vaira-vimo mechanizmai. Norint važiuoti atgal, užtenka tiesiog apsukti vairuotojo kėdę ir sėsti prie gale esančio vairo. Todėl dirbti bus patogiau traktoriaus vairuotojui. Be to, šis traktorius su priekaba ma-nevringesnis už galingas aš-tuonrates medvežes, tad ne taip sužalos šalia augančius medžius, – traktoriaus „Val-tra T133 H“ privalumus, dėl kurių jis ir buvo įsigytas, nu-pasakojo R. Mikelaitis. – Kaip tik tokio traktoriaus Raseinių miškų urėdija ir norėjo.“

taupo degalus158 AG traktorius „Val-tra T133H“ sunaudoja iki 10 proc. mažiau degalų nei ankstesni suomių bendrovės produktai. Pasak R. Mikelai-čio, kitas svarbus traktoriaus pranašumas yra tai, kad jis

pritaikytas ir miškininkams.„Turėjome kitos firmos

traktorių, kurio degalų bakas – plastmasinis, tad po mišką važinėti jis netiko. Naujajame traktoriuje „Valtra“ įreng-tos visos būtinos apsaugos, itin reikalingos miškininkui: kabina turi apsauginį rėmą aplink stogą, o langai paga-minti iš smūgiams atsparios medžiagos. Be to, užpakali-nėje stogo dalyje įrengti stog- langiai, todėl matomumas į viršų yra daug geresnis, stoge įrengti papildomi venti-liavimo kanalai, tad nerasoja stiklai“, – naujo pirkinio pri-valumus vardijo miškininkas.

miško keliai bus lygesniTraktoriuje sumontuotas greideris „FMG ATQ-Hi“ yra kabinamas tarp priekinių ir užpakalinių ratų. Pasak uAB „Rovaltra“ vadovo Ro-mualdo Trainaičio, toks inži-nierių sprendimas priimtas siekiant sumažinti greiderio svyravimo amplitudę. „čia kaip autobuse: sėdint ant priekinių ar užpakalinių sė-dynių, kratys ir siūbuos, o sėdint per vidurį diskomforto nesijaučia. Taigi per vidurį pritvirtintas greideris – ge-riausias sprendimas norint kuo geriau išlyginti kelius. Traktorių vairuosiantis miš-kininkas tai, be abejonės, įvertins“, – sakė R. Trainaitis.

Lietuvoje kol kas vienintelė Raseinių miškų urėdija turės naujausią T serijos traktorių „Valtra“ su tarp ratų kabi-namu greideriu. „Rovaltros“ vadovui pritarė ir R. Mikelai-tis: „Smulkiems darbams, kai nereikia planiruoti, ly-ginti kelkraščių, šis greideris mums labai tiks. Galingesni, savaeigiai ar prikabinami greideriai yra brangūs, o trak-torių „Valtra“ su kompanijos „LLP Farm Machinery Group Oy“ pagamintu greideriu

galime įsigyti mums priei-nama kaina, – sakė Raseinių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas. – Planiravimo darbams samdome kelių tar-nybas, o vasarą, kai po lietaus atsiranda nedidelių duobių keliuose, dirbsime šiuo grei-deriu.“

Greitai išmontuojamasPasak „Rovaltros“ vadovo, prireikus greiderį galima grei-tai sumontuoti, o planuojant darbus tik miške – taip pat greitai išmontuoti. „Kai pri-reikia vilkti medžius ar atlikti kitus miško darbus labai ne-lygioje ar klampioje vietoje, vairuotojas, atsukęs 5 varžtus ir atjungęs 6 greitai sujun-giamas hidraulikos movas bei elektros laidų jungtį, gali paprasčiausiai palikti greiderį namuose, dirbtuvėse, garaže ar kur kitur“, – sakė R. Trai-naitis.

Verstuvo pjovimo, atakos ir skersinio pasvirimo kam-pas keičiamas, R. Trainaičio teigimu, elektrohidrauliniu būdu, o visi nustatymai ma-tomi monitoriuje. „Greiderio nustatymo kampai keičiami laipsniškai, o greitį pasirenka vairuotojas, kuris rodmenis mato ekrane ir gali juos keisti pagal aplinkybes. Baigęs darbą, miškininkas galės iš-saugoti nustatymus kompiu-terio atmintyje“, – pasakojo „Rovaltros“ vadovas.

patogu valdyti važiuojant atbulomisNaujame traktoriuje sumon-tuota hidrostatinė vairavimo sistema su dviem vairais: pagrindinis priekyje, o kitas yra gale. Pastarasis yra rever-sinės (atbulinės eigos) val-dymo sistemos „TwinTrac“ dalis. Sistema „Valtra Twin-Trac“ valdo visas kitas trak-toriaus sistemas: sankabą, stabdžius, atbulinę eigą ir kt. „Miško darbus sunku, o kai kada jų net neįmanoma at-likti traktoriumi be atbulinės

eigos valdymo sistemos“, – prasitarė Raseinių miškų urė-dijos vyriausiasis miškinin-kas, dar labiau pagirdamas naująjį pirkinį.

„Rovaltros“ vadovas pa-tikino, kad šis naujas trak-toriaus modelis turi naują sistemą „TwinTrack“, kuri suteikia daug daugiau kom-forto vairuotojui. „Norint vairuotojui persėsti prie šios sistemos vairo, nereikia net pasikelti nuo sėdynės, pa-kanka ja pasisukti. Vairuoto-

jas gali važiuoti traktoriumi tiek atgal, tiek į priekį,

darbuotis su tam skirtais prietaisais ir lengvai bei patogiai juos valdyti gerai ma-

tydamas viso darbo procesą“, – atbulinės eigos privalumus vardijo R. Trainaitis.

Pasak jo, važiuojant traktoriumi su gale paka-bintu agregatu atbuline eiga, jo apsisukimo spindulys yra kur kas mažesnis nei važiuo-jant į priekį. „Labai patogu ir lengva manevruoti dar-buojantis manipuliatoriumi, medžių smulkintuvu arba trupintuvu, kelmų freza arba žirklėmis, šakų rinktuvu ir kitais agregatais, sumontuo-tais traktoriaus gale. Be to, taip nesudėtinga apvažiuoti kelyje pasitaikančias kliūtis“, – tikino Raseinių miškus pri-žiūrintis miškininkas.

R. Mikelaitis prasitarė, kad naują traktorių „Valtra“ pirko su Telšių urėdijos re-komendacija – jos miškuose dirba jau trys iš „Rovaltros“ pirkti suomiški traktoriai, todėl apsisprendžiant įsigyti naują techniką kolegų pata-rimai išties padėjo.

Užsakymo Nr. 10-09-2013

traktorius „Valtra t133H“ įvertintas parodos medaliu.

„rovaltros“ kolektyvas parodoje džiaugėsi net 2 apdovanojimais. Bendrovės nuotraukos

„rovaltros“ vadovui romualdui trainaičiui apdovanojimus įteikė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

miškininkas r. mikelaitis gyrė „Valtros“ produkciją.

Dolerius pirmąkart dalys moteris

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Europos piliečiams JAV Vyriausybės veiklos sustabdymas nėra labai reikšmingas. Lygiai taip pat Lietuvos feministėms nėra prasmės keisti himno žodžių. Labai tikėtina,

kad už Atlanto greitai išvysime istorinį įvykį.

JAV Iždo de-p a r t a m e n t o teigimu, valsty-bės skola ribą

pasieks dar iki spalio 17 dienos ir šalis oficialiai taps nemoki. Demokratų ir respublikonų derybos primena virvės traukimo rungtį, tačiau abi koman-dos tik spiriasi kulnais į žemę, o virvė nejuda. Grei-čiausiai nugalėtojų čia ne-

bus ir JAV nebankrutuos. Pats vyriausybinio sek-toriaus sustabdymas taip pat nieko stebėtino nesu-kels, nes šalies istorijoje tokių buvo ne vienas. JAV pasaulio dėmesio sulaukė, kai Barackas Obama pa-skelbė, jog naująja Federa-linio rezervo fondo (FED) vadove norėtų matyti Janet Yellen. Jei šiai kan-didatūrai pritars Senatas, ji taps pirmąja moterimi, einančia šias pareigas.

moterys ekonomikos olimpeTokiame kontekste Lie-tuvos naujosios kairės moterų bandymas perdai-nuoti tautišką giesmę kei-čiant vyriškosios giminės žodžius, jei ne teismo su-sirūpinimas, atrodo kaip šauksmas tyruose. Ir visai nereikalingas, bent jau pa-sauliniame kontekste.

Žinoma, pavyzdžių toli ieškoti nereikia, nes mūsų šalies vadovė Dalia Gry-bauskaitė yra vadovavusi

Europos Sąjungos Eko-nomikos komisijai. Per-rinkta Vokietijos kanclerė Angela Merkel vadovauja didžiausiai Senojo žemyno ekonomikai, todėl jai pel-nytai tenka visos euro zo-nos gelbėjimo našta.

Tarptautinio valiutos fondo, nuo kurio iš esmės priklauso šalių skolini-mosi reitingas ir kuris gelbsti vargstančiuosius, šturvalas yra Christine Lagarde rankose. Jei 67 metų J. Yellen taps FED

vadove, svarbi pasaulio ekonomikos valdymo da-lis atiteks dailiosios lyties atstovėms.

Būsimoji JAV centri-nio banko vadovė taip ir nėra patekusi į žurnalo „Forbes“ sudarytą galin-giausių pasaulio moterų šimtuką, tačiau labai tikė-tina, kad greitai atsidurs tarp penkių pirmųjų. Jos pirmtakas Benas Ber-nanke vyrų sąraše šiemet nusileido popiežiui Bene-diktui ir atsidūrė šeštoje pozicijoje.

pasislėpusi profesionalėB. Obama pristatydamas kandidatę akcentavo, jog ją rinktis reikia dėl to, kad ši užaugo Brukline.

Kalbant rimtai, J. Yel-len JAV federalinių bankų sistemoje, leidinio „The Wall Street Journal“ duo-menimis, dirba jau bemaž keturis dešimtmečius. Ji yra laikoma geriausia analitike Federaliniame atviros rinkos komitete (FOMC). Ekonomistė dar 2005 metais numatė, kad pigaus skolinimo politika gali suformuoti nekil-nojamojo turto burbulą. Pastarasis sprogo kartu su „Lehman Brothers“ banko griūtimi, bangą pajuto visas pasaulis, o Europa vis dar nesugeba tvirtai atsistoti ant kojų.

nuobodūs uždaviniaiJei J. Yellen FED vadovės pareigas pradėtų eiti šian-dien, uždaviniai ir pagrin-

Užsienyje12

TIK SKAIČIAI

Vatikano bankas atsivėrė

Vatikano bankas pirmąkart paskelbė savo veiklos ataskaitą. Reuters

■katalikų Bažnyčiai vyk- dant naują skaidrumo vajų, kuris turi pagerinti skandalų aptemdytą šios institucijos įvaizdį, Vatikano bankas pirmąkart paskel-bė savo veiklos ataskaitą.

Religinių reikalų institutas (IOR) nurodė per 2012 metus uždirbęs 86,6 mln. eurų (299 mln. litų) – keturis kartus daugiau negu 2011-aisiais.

Pasklidus informacijai, kad Vatikano banke galbūt buvo plaunami pinigai, pastaruoju metu Italijos tarnybos buvo sutelkusios dėmesį į šią insti-tuciją. Ataskaitoje pateikiama ir kitų įdomių duomenų apie IOR: 2012 metais ši institucija turėjo 41,3 mln. eurų auksu, kitais metalais ir brangiomis monetomis, jai priklausė ne-kilnojamojo turto kompanija.

dinės problemos net nesi-skirtų nuo B. Bernanke darbotvarkės. Būsima vadovė pati įvardijo, kad svarbiausia dabar yra ma-žinti nedarbą ir atgaivinti ekonomiką.

Paskolas amerikiečiai ir toliau gaus pigesnes, nes ekonomistė yra eks-pansinės pinigų politikos šalininkė. Originalių ir kitokių sprendimų tikėtis neverta, nes ji jau trejus metus dirbo komandoje su dabartiniu FED vadovu.

JAV konservatoriai šiuos žmones yra ne vieną kartą pavadinę balan-džiais. Šis terminas vi-suomet atitenka liberalios fiskalinės ir monetarinės politikos atstovams. J. Yel-len pasižymi paprastumu, tačiau nereikia būti veido mikrogrimasų ekspertu, kad suprastum, kodėl to-kios pastabos jos nejau-dina.

Pirma, demokratai valdo 100 vietų Senatą, taigi prireiks tik 6 respub-likonų balsų, kad B. Oba-mos favoritė sėstų prie FED vairo.

žinios prieš politikąKita priežastis, kodėl dau-guma pasitiki J. Yellen jėgomis, yra tai, kad mote-ris yra įgijusi ekonomikos daktaro laipsnį Jeilio uni-versitete. Taip pat ji dėstė Kalifornijos ir Berklio universituose. Sudėjus šiuos faktus su ilgamete patirtimi FED ir darbu

800 tūkst.SuSTABDŽIuS JAV VyRIAuSyBėS VEIKLĄ, BE DARBO IR uŽMOKESčIO LAIKINAI LIKO 800 TŪKST. VALSTyBėS TARNAuTOJų.

Faktai

J. yeLLen šeima ir ekOnOmika

• J. yellen vyras Georgas Akerlofas yra Nobelio ekonomikos premijos laureatas.

• Šeimos turtas vertina-mas tarp 3,4 ir 7,4 mln. JAV dolerių.

• 1971 metais ji iš dalies buvo L. Summerso dės-tytoja Harvardo univer-sitete.

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

»Jei J. yellen pareigas pradėtų eiti šiandien, uždaviniai ir pagrindinės problemos net nesiskirtų nuo B. Bernanke darbotvarkės

B. Obamai tiko liberalas B. Bernanke, tačiau nepanašu, kad J. yellen stilius kardinaliai skirsis. Reuters

Užsienyje 13nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

šnipinės olimpiečius■Visi žiemos olimpiados, kuri vyks kitų metų vasarį rusijoje, sočio mieste, dalyviai bus šnipinėjami ir sekami, pranešė britų dienraštis „the Guardian“.

Kaip teigiama leidinyje, tai bus pirmas toks atvejis per visą olimpinių žaidynių istoriją. Remiantis dokumen-tais, kuriuos gavo „The Guar-dian“, Rusijos saugumo tar-

nybos per olimpiadą ketina viską fiksuoti ir užtikrinti, kad jokia komunikacija neliktų nepastebėta.

Vyriausybė įsigijo iš Rusi-jos komunikacijos kompanijų dokumentus, leidžiančius Rusijos saugumo tarnyboms šnipinėti telefonų pokalbius ir duomenų srautą per olim-pines žaidynes.

Visi olimpiečiai sočyje bus šnipi-nėjami ir sekami. aFp

rašybos klaida išpūtė skolą■ispanijos ekonomikos ministerija pripažino, kad rašybos klaida išpūtė vals-tybės skolos prognozę nei daug, nei mažai – 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų).

Praėjus keturioms die-noms, kai Ispanijos vyriau-sybė išplatino pranešimą apie valstybės skolos dydį, Ekonomikos ministerijos atstovė spaudai pranešė

apie įsivėlusią klaidą. Mi-nisterija pasitaisė prog-nozuojanti, kad Ispanijos valstybės skola 2014 me-tais sieks 98,9 proc. šalies BVP, o ne 99,8 proc. BVP, kaip buvo skelbta anks-čiau. Atstovės teigimu, skaičiuojant skolą klaidų nepadaryta, tačiau atsa-kingas asmuo sumaišė skaičius pateikdamas ga-lutinę prognozę.

rašybos klaida išpūtė ispanijos valstybės skolos prognozę. Reuters

buvusio JAV prezidento Billo Clintono komandoje, abejonių jos kompetencija kilti negali.

Naujas postas užkrauna ir didesnę atsakomybę, nes jai teks vadovauti vie-nai galingiausių institu-cijų JAV. Tam vien ekono-mikos žinių nepakaks.

Visų pirma, FED nerei-kia prašyti finansavimo iš Kongreso, mat lėšas ins-titucija gali valdyti pati. FED vadovas pagal JAV įstatymus yra ir FOMC valdybos pirmininkas. J. Yellen rankose bus su-telkta tiek fiskalinė, mo-kesčių, tiek pinigų poli-

tika, paprasčiau tariant, ji vadovaus visai valstijų ekonomikai.

„Balandiškai“ ekono-minei politikai neabejo-tinai stengsis oponuoti Kongreso „vanagai“. Tam reikėtų apriboti FED ga-lias, o Kongresas tokią teisę turi. Vis dėlto tam pirmiausia turi pritarti JAV Aukščiausiasis teis-mas, vadinasi, laukia, ilga politinė kova.

Kitas opozicijos ėjimas numatomas sausį, kai prie FOMC, kaip praneša CNBC, greičiausiai prisi-jungs du „vanagai“: Da-laso Federalinio rezervo

vadovas Richardas Fishe-ris ir Filadelfijos centri-nio banko vadovas Char-lesas Plosseris.

J. Yellen buvo viena iš tų, kurie patarė B. Ber-nanke nestabdyti vyk-domos JAV vertybinių popierių supirkimo prog-ramos. Labai tikėtina, kad sausį FED vadovė sulauks pasipriešinimo dėl šios politikos tęsimo motyvuo-jant tuo, kad gali stipriai išaugti infliacija.

ko laukia pasaulis?Atrodo, kad pasaulis atsi-pūtė, kai Senato demokra-tai aiškiai parodė, jog ne-

palaikys dabartinio JAV Iždo departamento vadovo Lawrenco Summerso kan-didatūros FED vadovo postui užimti. Taip yra todėl, kad kiekvienas FED vadovo sprendimas, pana-šiai kaip žymusis Drugio efektas, daro poveikį pa-saulio rinkoms.

„Kaip didžiausio pa-saulio centrinio banko, FED sprendimai pasižymi persiliejimo efektu kitoms pažengusioms ir besivys-tančioms ekonomikoms“, – interviu CNBC teigė Europos centrinio banko valdybos narys Joergas Asmussenas.

Pastaroji institucija dar pačiame krizės įkarš-tyje perėmė FED pavyzdį ir taikė pigių ilgalaikių paskolų strategiją gel-bėdama euro zonos aut-saiderius. Nereikia net priminti, kuri strategija pasiteisino labiau, tačiau šiandien aišku, kad euro zona išvengė katastrofos.

J. Yellen tęsiama eks-pansinė monetarinė po-litika duos teigiamų re-zultatų besivystančioms ekonomikoms, bent jau taip parodė istorija.

Užsienio investuotojai ypač vertina finansinį stabilumą šalyse, taigi

naujos FED vadovės pa-skyrimas neabejotinai yra gera žinia ieškantiesiems projektų JAV.

Peršasi mintis, kad J. Yellen visos karjeros ir vadovavimo FED garso takelis galėtų būti „Ste-ady As She Goes“. Sunku pasakyti, kaip būsimai vadovei seksis bendra-darbiauti su konserva-tyviaisiais ekonomistais arba kokia strategija bus naudojama atsigavus JAV ekonomikai. Vis dėlto JAV šiandieninės politinės aklavietės skersgatviuose geresnio sprendimo ir ne-galėjo priimti.

Verslo švyturiai14

Nepamatuota rizika priviliojo sėkmę

Šaltojo karo pabaiga. Niujorkas. Profesinė sėkmė ir pripažinimas. Skyrybos su žmona ir poreikis keisti gyvenimą iš pagrindų. Investuotojas, į Lietuvą pritraukęs pasaulinio garso viešbučių tinklą „Kempinski“, Marius Jakulis-Jasonas čia atsidūrė genamas troškimo viską pradėti iš naujo.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

Prieš kiekvieną susitikimą su rubrikos „Verslo švyturiai“ pašne-

kovais apima nedidelis jaudulys – niekada neži-nai, ko tikėtis iš žmonių, kuriuos lydi sėkmė. Vieni jų konkretūs ir šalti, kiti – linkę atvirauti, treti tie-siog kuklūs. Visi svarsty-mai dingsta vos tik susiti-kus su M. Jakuliu-Jasonu.

Vilniaus širdyje įsi-kūręs „Kempinski“ vieš-butis – tarsi skoningame filme: didelės ir puošnios

erdvės, gerą nuotaiką spinduliuojančios akys ir ramus verslininko veidas, puošiamas šiltos šypsenos.

Laukiant, kol prie po-kalbio prisijungs vers-lininko žmona suomė Liisa Leitzinger, M. Ja-kulis Jasonas atsimena susitikimą su tuometiniu JAV prezidentu George’u W. Bushu.

Verslininkas pasakoja, kad Lietuvoje viešinti prezidento delegacija išsinuomojo visą „Radis-son Blu Astorija“, todėl, norėdamas įeiti į savo valdomą pastatą, jis pri-

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

»retai su žiniasklaida bendraujantis verslininkas pasakoja, kad pradedant verslą ypač svarbu palaikyti tiesioginį ryšį su klientais

CV Marius Jakulis-Jasonas

Gimė Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijoje.

1992-aisiais Lietuvoje įsteigė teisės paslaugų firmą „AAA Baltic Service Company“.

1995 metais įsteigė pirmąjį viešbutį pavadinimu „Mano Liza“.

turtas vertinamas bemaž 70 mln. litų.

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

Verslininkų šeima tikina, kad svarbiausia pradedant verslą – palaikyti kontaktą su klientais. Ruslano Kondratjevo nuotr.

valėjo sulaukti specia-liųjų tarnybų leidimo.

„Su JAV prezidentu kal-bėjomės gal 10 minučių, tačiau juokingiausia, kad visi norintys su juo susi-tikti turėjo mokėti tam tikrus mokesčius, o kad pasikalbėtų su manimi, jis pats turėjo man sumo-kėti“, – juokdamasis apie įtakingiausio pasaulio žmogaus vizitą pasakoja pašnekovas.

sužavėjo nepriklauso-mybės dvasiaVerslininkas gimė Vokie-tijoje, tėvams bėgant nuo didžiausio pasaulio isto-rijoje karo. Jungtinėse

Amerikos Valstijose už-augęs M. Jakulis-Jasonas pasirinko teisininko kelią ir specializavosi intelekti-nės nuosavybės apsaugos srityje.

„Dirbau Niujorke, vie-noje teisės firmoje, buvau partneris“, – prisimini-mais dalijasi investuo-tojas. – Nors profesine prasme buvau laimingas, nesisekė asmeninis gy-venimas, todėl po sky-rybų su pirmąja žmona nusprendžiau, kad man reikia pokyčių. Kaip tik tuo metu Lietuva atgavo nepriklausomybę.“

Trijų Vilniuje įsikūru-sių viešbučių savininkas

pasakoja 1991 metų va-sarą pirmą kartą aplan-kęs tėvų gimtinę. Nuo pat pirmų dienų jį pakerėjo čia gyvenantys žmonės ir gamta. „Ko gero, di-džiausią įspūdį padarė laidotuvių procesija po Medininkų žudynių. Pa-menu, su tūkstančiais kitų žmonių nešini žvakė-mis ėjome palydėti žuvu-siųjų – tai neišdildomas

jausmas“, – prisimena M. Jakulis-Jasonas.

Antrą kartą į Lietuvą verslininkas atvyko tų pačių metų žiemą. Buvo šalta ir tamsu. Nors pirmą įspūdį formavo vasariška Lietuva, M. Jakulis-Ja-sonas teigia, kad žmonių meilė tėvynei padėjo apsi-spręsti likti atsikūrusioje valstybėje.

„Grįžęs į JAV prane-šiau viršininkui, kad palieku firmą ir vykstu gyventi į Lietuvą. Kaip jūs manote, ką jis man pa-sakė? – su šypsena klausia verslininkas. – Jis sakė, kad aš pakvaišau, tačiau tai buvo geriausias mano sprendimas.“

Gyveno ir dirbo ten patAtvykęs gyventi į Lietuvą verslininkas ėmėsi to, ką moka geriausiai – ilgai ne-laukęs įsteigė teisės firmą „AAA Baltic“, kuri padėjo spręsti intelektinės nuosa-vybės klausimus Baltijos šalyse. Verslininkas pasa-koja, kad darbo pradžia nuvedė ir į būsimos žmo-nos, su kuria susipažino Suomijoje vykusios konfe-rencijos metu, glėbį.

„Marius mane sužavėjo tuo, kad, skirtingai nuo kitų pranešėjų, daug kal-bėjo apie Lietuvą, kvietė ten apsilankyti, – puikia lietuvių kalba pasakoja

Verslo švyturiai 15

»Vieni žmonės mėgsta komfortą, kiti – atlikti suformuotas užduotis, o vadovas turi būti provokatorius, mėgstantis iššūkius

Faktai

aaa įmOnių GrUpė

• AAA įmonių grupės apy-varta vertinama 30 mln. litų.

• Į „Kempinski hotel Cat-hedral sqaure“ buvo inves-tuota apie 138 mln. litų.

•Per pirmuosius veiklos metus viešbutyje gyve-no daugiau nei 20 tūkst. klientų.

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad pirmųjų metų veiklos rezultatai smarkiai pranoko mūsų lūkesčius“, – „kempinski“ pasiekimais Vilniuje džiaugiasi m. Jakulis-Jasonas. Kempinski Hotel Cathedral square nuotr.

Suomijoje gimusi versli-ninko žmona. – Tuo metu žinojome tik Estiją, to-dėl nusprendžiau čia at-vykti.“

L. Leitzinger priduria, kad gerokai nustebo suži-nojusi, jog būsimasis su-tuoktinis gyvena ir dirba vieno Lazdynų mikrora-jono butų kambaryje.

M. Jakulis-Jasonas pa-sakoja, kad verslo pradžia nebuvo lengva, juolab kad siekė paslaugas suteikti greitai ir kokybiškai. „Dirbau nesustodamas. Aišku, prie to greičiausiai prisidėjo, kad gyvenau ir dirbau tame pačiame kambaryje“, – veiklos Lie-tuvoje pradžią prisimena investuotojas.

Retai su žiniasklaida bendraujantis verslinin-kas pasakoja, kad prade-dant verslą ypač svarbu palaikyti tiesioginį ryšį su klientais. „Dėmesys yra labai svarbus, ką jau kal-bėti apie pirmą klientui padarytą įspūdį“, – patir-timi dalijasi M. Jakulis-Jasonas.

atsakomybė motyvuoja darbuotojus Prabanga dvelkiančio vieš-bučio vestibiulyje įsitaisę sutuoktiniai pasakoja, kad norint, jog verslas būtų sėkmingas, privalu pasiti-kėti kolegomis ir darbuo-tojais. „Matydami gabius ir iniciatyvius žmones leidžiame jiems pajusti at-sakomybę. Nors klaidų pa-sitaiko visiems, pasitikėji-mas suteikia motyvacijos stengtis ir dirbti gerai“, – pasakoja L. Leitzinger.

M. Jasulis-Jasonas pri-duria, kad motyvuoti vien alga yra beprasmiška. „Kartu su manimi vado-vaujantys asmenys ilgai-niui tampa ir akcininkais, tai suteikia papildomai motyvacijos siekti, kad įmonės veikla būtų sėk-minga“, – įsitikinęs pašne-kovas.

Verslininkų šeima pasakoja, kad skandina-viška ir amerikietiška gy-venimo patirtis įskiepijo demokratišką komuni-kaciją. Pasak jų, žmonės, kuriems patikėta vienokia

ar kitokia atsakomybė, dažniausiai nustebina ge-resniais darbo rezultatais, nei tikėtasi. „Svarbiausia nebijoti klaidų – juk tai žmogiška. Klysta kiekvie-nas verslininkas, todėl ne-galima tikėtis tobulumo ir iš savo darbuotojų“, – sako į Lietuvą dar studijų me-tais atvykusi L. Leitzinger.

„kempinski“ pasiprašė patysSėkmė Lietuvoje paska-tino M. Jakulį-Jasoną ieškoti investavimo būdų, mat riziką mėgstantis verslininkas teigia nude-gęs nuo bankrutavusių jaunos valstybės bankų. Taip verslas pamažu ėmė krypti į nekilnojamąjį turtą. „Pirkome butus senamiestyje, o galiau-siai įsigijome pastatą ir įkūrėme pirmąjį verslo centrą Vilniuje. Vėliau jį pardavėme ir pasukome į

viešbučių verslą“, – pasa-koja pašnekovas.

Investuotojas prisi-mena, kad įsigijęs buvusį telegrafo pastatą, kuriame dabar veikia „Kempinski Cathedral square Vilnius“ viešbutis, dar nebuvo nu-sprendęs, ką su juo darys. Sprendimo naštą palen-gvino garsaus viešbučių prekės ženklo atstovų skambutis – jie, paste-bėję išskirtinėje Vilniaus vietoje esantį pastatą, pasiūlė atidaryti pirmą viešbutį regione. „Galiu pasidžiaugti, kad kol kas negirdėjau nė vieno blogo atsiliepimo, o ir pirmų metų veiklos rezultatai smarkiai pranoko mūsų lūkesčius“, – džiaugiasi verslininkas ir priduria, kad viešbutis prestižinio žurnalo „Conde Nast Tra-veler“ buvo įtrauktas į geriausių naujų pasaulio viešbučių sąrašą.

M. Jakulis-Jasonas sako, kad stengiasi prisi-dėti prie Lietuvos vardo garsinimo ir populia-rinimo. „Žinant, kokia verslo pasaulyje svarbi žodinė rekomendacija, tikiu, kad ši investicija naudinga ne tik man, bet ir šaliai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakoja vienas turtingiausių ša-lies žmonių.

riziką dalijasi pusiauPaklausti, ką patartų jauniems, idėjų ir ryžto kupiniems žmonėms, ne-žinantiems, kaip pradėti verslauti, sutuoktiniai atsako, kad svarbu įver-tinti savo galimybes ir palaikyti artimą ryšį su klientais.

„Svarbu, kad klientas visada būtų informuotas apie procesą ir visada jaustųsi svarbus. Žinoma, kaip teisininkas galiu pasakyti, kad patenkinti poreikius pasiseka ne visada, tačiau svarbu, kad klientas žinotų, kas vyksta ir kodėl“, – išmin-

timi dalijasi investuotojas.Pašnekovas priduria,

kad atvykęs į Lietuvą iš esmės neturėjo nieko, tik protą, praktiką ir ži-nias. Panašu, kad būtent ši kombinacija suteikia galimybę patekti į verslo olimpą. „Suprantu, kad pradedant verslą neretai trūksta lėšų, tačiau svarbu judėti pirmyn, susipažinti su tiksline savo rinka ir nesustoti. Prognozės ne visada būna tikslios, patys ne kartą įsitikinome, kad iš anksto smerkiama idėja gali sužydėti“, – mintimis dalijasi L. Leitzinger.

M. Jakulis-Jasonas priduria, kad investuoda-mas į naujas idėjas visada taiko formulę 50 su 50. „Per daug metų investuo-jant teko nudegti. Paste-bėjau, kad labai efektyvu į idėją investuoti kartu su jos sumanytoju, – po-kalbio pabaigoje pasakoja verslininkas. – Kiekvie-nas turi žinoti savo verslo vertę, o nerizikuodamas savo pinigais gali elgtis per daug oportunistiškai.“

Įdarbinti pinigai16

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Biudžetas 2014: pasiruošimas rinkimams Kaip ir kasmet, įsibėgėjantis ruduo pasipuošia

ne tik spalvas keičiančiais medžių lapais, bet ir raustančiais politikų veidais – artėja laikas

pjaustyti biudžeto pyragą. Jo dalybose laimingų nebūna. Šie metai pirmą kartą po krizės bus

kitokie – asignavimų alkį malšinti yra kuo.

Prasidedanti ru-dens sesija Seime verčia nekan-triai laukti aibės

visai valstybei svarbių valdančiųjų sprendimų – galutinės išvados dėl Visagino atominės elek-trinės projekto, mokesčių sistemos pokyčių, spren-dimo dėl pensijų kaupimo pokyčių ir daugybės kitų, kiekvieną mūsų tiesiogiai paveiksiančių atomazgų.

Retrospektyviai ap-žvelgiant Vyriausybės veiklos metus, kai kurių sprendimų vargu ar iš viso verta tikėtis, bet ru-dens iššūkius pradėkime nuo biudžeto, kuris pirmą kartą per 5 metus leis didinti išlaidas ir turės įtakos geidžiamiausios Europos valiutos keliui į mūsų pinigines.Remian-tis 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)

augimo prognoze, planuo-jama, kad 2014 metų biu-džetas, įskaičiavus Euro-pos Sąjungos paramą (ES) ir kitas įplaukas, sudarys 29,7 mlrd. litų. Žadama, kad dydžiu trigubai ma-žesnio už Harvardo uni-versiteto biudžetą Lietu-vos asignavimų pyrago net 332 mln. litų gabalas bus atriektas savivaldybėms.

Skirtingais vertini-mais, kitąmet Vyriausybė disponuos nuo 700 mln. iki 1,2 mlrd. litų didesnė-mis pajamomis, tačiau tikimasi, kad papildomos išlaidos neleis viršyti fis-kalinės drausmės norma-tyvų, o biudžeto deficitas kitąmet bus visu procentu mažesnis ir sieks 1,9 proc.

Grėsmės eurui nekeliaVienas pagrindinių Lietu-vos ekonominių tikslų ar-tėjančiais metais – įsivesti bendrą Senojo žemyno valiutą – eurą. Šio tikslo svarbą didina ir tai, kad

prie eurą jau turinčios Estijos nuo 2014-ųjų prisi-jungia kaimynė Latvija. Siekdami neprisikaišioti pagalių į ratus lenktynėse dėl investicijų, Vyriau-sybės atstovai privalės laikytis griežtų biudžeto deficito normatyvų.

„Swedbank“ vyriau-siojo analitiko Nerijaus Mačiulio manymu, 2014 metų biudžetas neturėtų tapti kliūtimi įsivesti bendrą Europos valiutą. „Jei būtų padidinamas biudžeto deficitas, sulauk-tume neigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, o kvietimo į euro zoną tik-rai negautume. Šioje situ-acijoje deficitas sumažėja visu procentu – iki 1,9 proc. BVP – tiek, kiek rei-kalauja fiskalinės draus-mės įstatymas“, – aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad kol kas nepanašu, jog Vyriausybė ketintų di-dinti deficitą, o įsipareigo-jimai yra vykdomi.

Lietuvos laisvosios rin-kos instituto (LLRI) vy-resnioji ekspertė Kaetana Leontjeva leidiniui „Eko-nomika.lt“ sakė, kad ją nustebino lėšų didinimo

faktas. Jos teigimu, biu-džetas auga, tačiau išlai-dos vėl didėja greičiau nei pajamos. „Jei vertintume išlaidų didėjimą, pagal pa-jamų dalį jau būtų galima mažinti PVM tarifą nuo 21 proc. iki 20 proc., nes ekonomikos augimas ir didėjančios biudžeto paja-mos jau leidžia sumažini šį tarifą, kurio didinimas turėjo būti laikinas“, – pa-sakojo K. Leontjeva.

Pašnekovė pridūrė, kad Vyriausybė, užuot geri-nusi visų Lietuvos šeimų padėtį mažesniais mokes-čiais, renkasi nepama-tuotą išlaidų didinimą.

investuojama į biudžetininkų algasPastaroji finansų krizė, lė-musi dviženklį šalies eko-

nomikos nuosmukį, kirto per piniginę kiekvienam šalies gyventojui – biudže-tinių įstaigų darbuotojai ne išimtis. Vis dėlto esmi-nis skirtumas tarp vieša-jame ir privačiame sekto-riuje dirbančių asmenų yra tai, kad pastarieji negali reikalauti, jog at-lyginimai būtų sugrąžinti į prieš krizę buvusį lygį, mat verslininkai linkę pasikliauti rinkos tenden-cijomis.

Tačiau rinkos dėsniai negalioja viešojo sekto-riaus darbuotojams. Ne vieną gyventoją žema pas-laugų kokybe stebinančių biudžetinių įstaigų bei teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimo didinimui kitąmet pla-nuojama atrėžti ketvirtį

»Užuot gerinusi visų Lietuvos šeimų padėtį mažesniais mokesčiais, Vyriausybė renkasi nepamatuotą išlaidų didinimą

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

milijardo litų – tokios su-mos pakaktų daugiau nei 13 tūkst. vidutinio dydžio butų renovacijai, 100 proc. padengiant visas išlaidas.

N. Mačiulio pasiteira-vus, ar tikslinga pirmas papildomas lėšas per pen-kerius metus skirti atly-ginimams, šis atsakė, kad tai kiekvienos Vyriausy-bės pasirinkimas. „Yra tam tikras įpareigojimas iš dalies atkurti praras-tas valstybės tarnautojų pajamas. Kita vertus, in-vesticijos visuomet yra tokia sritis, kad padidinus išlaidas pasekmės jaučia-mos ne vienerius metus, pavyzdžiui, gerinama infrastruktūra ne viene-riems metams pagerina verslo sąlygas“, – pasakojo N. Mačiulis.

Įdarbinti pinigai 17

Biudžetas 2014: pasiruošimas rinkimams

»privataus sektoriaus darbuotojai negali reikalauti, kad atlyginimai būtų sugrąžinti į prieš krizę buvusį lygį, mat verslininkai linkę pasikliauti rinkos tendencijomis

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

»kas yra negerai „reformos reformai“? tai, kad pertvarka ir vėl pradedama ne nuo to galo Nesvarbu, ar

tai būtų mo-kesčių, vals-tybinių įmo-

nių valdymo, pensijų, ar energetikos reformos. Pas mus neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuome-nei pateikiamas neaiš-kus hibridas, diskredi-tuojantis pačią reformos esmę.

Replikuoti į vieną naujesnių politinių pa-reiškimų, jog „pensijų fondus būtina naciona-lizuoti jau ateinančiais metais“, paskatino ne tiek korporacinė komu-nikacija, kiek kolegės iš akademinės visuomenės klausimas, kas gi dabar darosi toje Lietuvoje ir kodėl vėl norima nusa-vinti jos sukauptą pen-siją.

Tai, kad skambučio sulaukiau iš universiteto dėstytojos, griauna mitą, jog pensijų kaupimas rūpi tik bankų analiti-kams, nes tai jų atsto-vaujamo banko verslo dalis, ir gaunantiesiems dideles pajamas – taip, šių darbuotojų dalis gali sumažinti perskirsto-mąjį „Sodros“ elementą.

Kaupiamosios pensijų sistemos klausimas aktu-alus ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Tai, beje, rodo ir pasku-tiniai duomenys apie visuomenės pasirinkimą – likti prie kaupiamosios sistemos ar grįžti į „Sod-

neišsprendžiama reforma

ViOLeta kLyVienė„danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

ros“ glėbį. Mano kolegės argumentai buvo įvairūs, vienas jų – kodėl valstybė vėl atsisako savo pažadų ir griauna pasitikėjimą ta pačia „Sodra“, nors nacionalizavimas turėtų padėti ją išgelbėti?

Laikui bėgant, po-žiūris į reformas ėmė darytis daugiau oportu-nistinis. Jei buvusios re-formos analizė rodo, jog dėl objektyvių ar subjek-tyvių veiksnių viskas vyksta ne taip, kaip buvo sumanyta, manau, kad reformą galima refor-muoti. Tačiau tam būtina esminė sąlyga – tai turi būti naudinga didžiajai daliai reformos dalyvių. Taip tikrai nėra pensijų kaupimo atveju. Yra tik skirtingi ekonomistai, besiremiantys skirtingo-mis ekonominės teorijos kryptimis ir skirtingais požiūriais į pensiją bei finansų rinkas. Nors vienas garsus ekspertas sako, jog visos teorijos, išskyrus vieną, yra klai-dingos, tai nedaro tos vie-nos krypties absoliučia ir neginčijama tiesa.

Kas negerai tai „refor-mos reformai“? Tai, kad pertvarka ir vėl prade-dama ne nuo to galo. Šiuo metu jau reikia keturių pakopų ir asmeninių sąs-kaitų. Tačiau perėjimas prie asmeninių sąskaitų

– ne toks jau lengvas dar-bas politikams, o nema-žai ekspertų sako, kad be tos pačios politinės valios „Sodros“ „virtua-lizacija“ gali tapti gana brangiu ir mažai nau-dingu dalyku. Matema-tinio skirtumo tarp vir-tualių sąskaitų ir pagal tuos pačius principus (čia yra svarbiausias dalykas, kurį neretai pa-miršta paminėti lyginan-tieji dvi sistemas) sutvar-kytos „Sodros“ nėra.

Tai gal vis dėlto būtų prasminga pagaliau prieiti prie „Sodros“ re-formos? Didesnį efektą galima pasiekti pertvar-kius „Sodros“ pensijos formulę ir įstatymu įtvirtinus kertinius prin-cipus.

Šiandien manau, kad daugelis, pavargę nuo nesiliaujančių pažadų ir pertvarkų, balsuotų už tokį nepriklausomą „Sodros“ mechanizmą, net jei tai de facto reikštų ir didesnę socialinės sistemos riziką. Bet ar tai būtų lengvas ke-lias priimant politinį sprendimą? Tik laikas parodys. Žinoma, daug lengviau ir vėl ištraukti kokį elementą iš šios gana sudėtingos sis-temos bei „nacionali-zuoti“, nes taip galima užkamšyti skyles ir kurį laiką nieko nedaryti. O kaipgi visos „Sodros“ pertvarka? Juk ten kal-bama apie milijardus mūsų visų sumokėtų mokesčių. Ar tik nebus ir vėl – „pritrūko politi-nės valios“?

Pagrindinės Rusijos problemos – keliai ir kvailiai, o Lietuva turi vieną esminę problemą – reformas.

V. klyvienė: neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuomenei pateikiamas neaiškus hibridas. Fotodiena.lt

Pašnekovas pridūrė, kad kiekviena valdžia balansuoja ties sociali-nių reikalų skatinimu ir ilgalaikiu augimu ar eko-nomikos efektyvinimu. „Šiuo atveju panašu, kad vienintelis prioritetas – di-dinti valstybės tarnautojų atlygį ir tikėtis ekonomi-kos augimo bei gerovės“, – sakė ekonomistas.

LLRI atstovė teigė ma-nanti, kad viešojo sek-toriaus lėšos iš principo negali atsipirkti, nes daž-niausiai įsigyjamas ilga-laikis turtas. „Net inves-ticinės programos būna skirtos pastatų statybai, technikos įsigijimui ir at-naujinimui. Taip, įsigyja-mas ilgalaikis turtas, bet jis neneša pelno“, – pasa-kojo K. Leontjeva.

Vėl skolinasi augimo metu Prieš metus vykusioje Seimo rinkimų kampa-nijoje nė vienai partijai netrūko aršių lozungų dėl nuolatos augančios valsty-bės skolos. Buvo žadama mažinti valstybės įsiskoli-nimus, tačiau socialdemo-kratų vedama Vyriausybė renkasi skolos gilinimo kelią, nors valstybės biu-džetas ir yra pilnesnis.

Savaitraščio „Ekono-mika.lt“ kalbinti eksper-tai teigė, kad iš planuoja-mos pasiskolinti 11 mlrd. litų sumos 2 mlrd. litų yra nauja skola, kurios nega-lima laikyti senų įsiskoli-nimų padengimu.

Kam bus skiriama dvejų metų Vilniaus miesto biudžetui prilygs-tanti skola, kol kas nėra aišku, tačiau įdomu, kad jos našta ir toliau didi-

nama, nors, anot K. Leon-tjevos, biudžeto įplaukos auga kone 1,2 mlrd. litų.

„Matome, kad ekono-mika vėl ėmė augti, mo-kesčių pajamos didėja, tačiau vis tiek valdžia nesugeba susitvarkyti su išlaidų politika ir, vos tik atsiranda papildomos biu-džeto pajamos, skubama jas pravalgyti bei pasisko-linti dar daugiau“, – aiš-kino ekspertė.

K. Leonjevos teigimu, LLRI ekspertai suskai-čiavo, kad skolos palū-kanoms apmokėti trijų asmenų šeimai per metus atsieina tiek pat, kiek vidutinio dydžio būsto šildymas šaltuoju metu periodu.

„Swedbank“ ekonomis-tas pasakojo, kad skolini-mosi poreikis atsiranda dėl beveik 2 proc. siek-siančio viešojo sektoriaus deficito, kuriam padengti ir bus skiriami 2 mlrd. litų. „Padėtis finansų rin-kose įtempta kaip 2008 metais, pasiskolinti netu-rėtų būti labai sunku ar ypač brangu“, – pasakojo N. Mačiulis.

Užsitęsusi blokada gali pakenktiVisos kitų metų pajamos planuojamos atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozę, kad kitąmet ša-lies ekonomika ūgtels 3,4 proc., tačiau padėtis dėl lietuviškų prekių importo apribojimų Rusijoje bei

galbūt mažėsiančio JAV augimo gali šias progno-zes pakoreguoti.

N. Mačiulio teigimu, Rusijos blokada gali pa-veikti Lietuvos ekonomi-kos augimo perspektyvas, ypač jei ji tęsis daugiau nei vieną mėnesį, tačiau valstybės finansams tai turi nedidelę įtaką, nes eksportas negeneruoja mokesčių.

„Poveikis viešiesiems finansams atsirastų tik tada, jei būtų pradėti at-leisti darbuotojai. Bloka-dai reikėtų tęstis iki metų pabaigos ir, ko gero, tikri-nami turėtų būti ir kiti produktai, ne tik pienas“, – aiškino ekonomistas. Vis dėlto pašnekovas pri-dūrė, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas, nes Rusija yra pasaulio preky-bos organizacijos narė ir ilgai negalės taikyti tokių šiurkščių importo apribo-jimų ES valstybei.

savivaldybės tikėsis daugiauFinansų ministras Ri-mantas Šadžius tikino, kad didesnis pareigų skai-čius savivaldybių admi-nistracijoms suteiks joms papildomos atsakomybės ir savarankiškumo, ta-čiau Lietuvos savivaldy-bių asociacijos (LSA) di-rektoriaus pavaduotojas bei patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tikino, kad bus sie-kiama daugiau.

„Kol kas oficialios pozi-cijos LSA dar nėra patei-kusi, tačiau nujaučiu, kad bus siekiama sugrąžinti iki 2011 metų buvusią si-tuaciją, kai nacionalinis biudžetas su savivaldybės iždu dalydavosi gyventojų pajamų mokesčio prieau-giu“, – savaitraščiui teigė LSA atstovas.

Paklaustas, ar savival-dybės sugebės susidoroti su papildoma atsako-mybe, R. Čepas tikino, kad vietinės valdžios instituci-jos yra pasiruošusios nau-jiems krūviams.

„Visi pajėgumai yra ir susidoroti su krūviu suge-bėsime“, – leidiniui tvir-tino pašnekovas.

Faktai

LietUVOs BiUdžetas

• Kitais metais valstybės skolos priežiūra kainuos 2,2 mlrd. litų.

•Planuojama 37 mln. litų didinti išlaidas policijai.

• Investicijų programos krepšelis turėtų augti 322 mln. litų.

•Valstybės biudžeto įplau-kos be ES paramos kitąmet augs 0,6 proc.

pirmą kartą per penkerius metus biudžete naujoms išlaidoms skirta didesnė pyrago dalis. sCaNpiX

Į Baltijos regioną kapitalą traukia žmonės ir idėjos, bet

ne konkreti valstybė, įsitikinęs vienas „Skype“

įkūrėjų Michaelas Jacksonas.

CV Michaelas Jacksonas

nuo 2007 metų tarptauti-nės investicijų kompanijos „Mangrove Capital Partners“ partneris.

2004–2007 metais vado-vavo „Skype“.

2005–2007 metais ėjo vady-bininko pareigas kompanijoje „eBay“.

1996–2003 metais vadovavo įvairioms komandoms „Tele2” kompanijoje.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Baltijos šalys pa-sižymi puikiai išsilavinusiais aukšto lygio

ekspertais ir turi esminį pranašumą – bendrauja su nuolat augančia Ru-sijos rinka, mano vienos populiariausių bendra-vimo internetu programų sumanytojas.

Nuo 2007 metų prie in-vestavimo galimybes me-džiojančios „Mangrove Capital Partners“ prisidė-jęs M. Jacksonas duoda-mas interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo ieškantis ambicingų žmo-nių ir manantis, kad „Fa-cebook“ sėkmė yra vei-kiau išimtis, o ne taisyklė.

? turite daug patirties bendradarbiaudamas su

pradedančiaisiais verslininkais. ar yra tekę dirbti prie lietuviškų projektų?

Taip, yra tekę dirbti su lietuviais, tačiau tai buvo tik keli projektai. Jūsų specialistai padarė ne-blogą įspūdį.

? kuo jus sužavėjo Lietuva?Visų pirma patraukė

aukštas profesionalumo lygis ir žmonių išsilavini-mas. Manau, kad Lietuvoje prie to prisidėjo gera švie-timo sistema, tačiau yra ir kitų svarbių aspektų. Lietuva – maža šalis, todėl inovacijų ir verslo kūrėjai nuo pat produkto kūrimo pradžios turi galvoti, kaip jis bus pritaikytas dides-nei rinkai, nes vietos rinka bus per maža.

?davidas schwartzas iš wix.com teigia, kad

Lietuva tampa pradedančiųjų verslininkų šalimi. ką apie tai manote? ar Lietuva skiriasi nuo Latvijos ir estijos?

Šiandien yra papras-čiau įkurti įmonę, ypač

Išskirtinis interviu18

Idėjų rasti lengva, sunkiau – žmonių

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

jei ji veikia virtualioje erdvėje. Todėl iš esmės investuotojai nekreipia di-delio dėmesio į jų geogra-fiją. Vykdome projektus Ispanijoje, Airijoje, Suo-mijoje, Rusijoje, Izraelyje ir pan. Geografinė Lietu-vos padėtis iš esmės nesu-teikia pranašumų.

Vis dėlto yra istorinis kontekstas, turint ome-nyje Rusiją. Dirbdamas Estijoje supratau kompli-kuotą Baltijos šalių ir Ru-sijos istoriją, tačiau ma-nau, kad galite tai paversti pranašumu. Posovietinės valstybės lengviau už-mezga ryšius su Rusijos rinka, kurioje pardavimas internetu auga kaip ant mielių.

Vakarų verslui kur kas sunkiau užmegzti kontaktą su rusais – JAV investuotojai turi išanks-tinių nusistatymų, o kiti nepasižymi komunikaci-niu pranašumu.

? ar tiesa, kad geriau inves-tuoti į žmones, kurie turi

idėjų, bet ne į pačią idėją? Juk pastaroji gali žlugti ėmus ją įgyvendinti.

Taip, visiškai sutinku. Kiekvienas gali turėti puikią idėją, užrašyti ją popieriuje arba patrauk-liai pateikti. Tai lengva. Svarbiausia yra žmonės, suvokiantys, kaip idėjas įgyvendinti. Mes galime drąsinti žmones, kad jie kurtų idėjas. Aišku, yra ir tokių, kurie nežino, ką daryti su savo idėja.

Kalbėdamas apie Lie-tuvą, norėčiau pridurti, kad čia dar nėra akivaiz-džių lietuvių sėkmės is-torijų. Kai pradėjome Es-tijoje dirbti prie „Skype“ projekto, šalyje veikė ke-lios mažos bendrovės, bet sėkmei pasiekti ir nerei-kia milijono žmonių. Tam reikia ambicijų ir tin-kamo išsilavinimo. Tai ne-atsiranda lygioje vietoje,

taigi iš esmės nesvarbu, iš kur atėjo gera idėja ir pa-stangos.

? Jūsų nuomone, koks pra-dedantysis verslas šiandien

gali sulaukti tokios sėkmės kaip „skype“?

Jeigu žinočiau, kokia idėja po kelerių metų už-dirbs milijonus, imčiausi jos iškart ir investuočiau. Tačiau nežinau (juokiasi). Mes ieškome tokių pro-jektų, kuriuos pamatęs aikteli ir neabejoji, kad investicija pasiseks.

Iš esmės tai skatina ir technologijų pažanga. Vis daugiau eilinių žmonių noriai naudojasi inter-netu: užsisako atostogas ir kitas prekes. Kai pradė-jome dirbti prie „Skype“ 2003 metais, žmonės ne-matė būtinybės bendrauti internetu.

Vis dėlto įsitraukimo į tinklą tendencija ryškėjo, o tai ir lėmė mūsų sėkmę. Galiausiai mus pasirinko kitų industrijų vartotojai, mūsų atveju – mobiliojo

ryšio naudotojai. Manau, kad dabar panaši ateitis laukia inžinerinėje sri-tyje. Kad ir automobiliai, galintys važiuoti be vai-ruotojo. Daug žmonių šiandien kalba apie tai.

? pagal kokius kriterijus renkatės „startup‘us“, į

kurios verta investuoti?„Startup‘as“ privalo tu-

rėti ambicingą komandą. Tačiau ambicijos negali būti visiškai tuščios. „Skype“ atveju buvo pana-šiai. Šalia veikė telekomu-nikacijų bendrovė „Tele 2“, turinti milijonus kli-entų, kurie kiekvieną mė-nesį moka už paslaugas. Tai mūsų neišgąsdino, sėk-mingai konkuravome.

Šiandien ieškau tokių pradedančiųjų versli-ninkų, kurie suvokia, kad yra stambių konkurentų,

bet dėl to nesustoja kurti. Žmonės turi bent jau ži-noti, kad aplink visada bus stambių konkurentų, todėl labai vertinu tuos, kurie yra susipažinę su didelių korporacijų veik-la. Markas Zuckerbergas „Facebook“ pradėjo kurti nuo nulio ir buvo naujo-kas, tačiau jo aplinkoje greit atsirado puikiai suprantančių stambiojo verslo peripetijas. Tokius atvejus kaip „Facebook“ laikau tiesiog sėkmės is-torijomis, nes dažniausiai atsiperka patirtis ir sun-kus darbas.

? ar manote, kad Baltijos valstybės yra pajėgios

pritraukti stambų kapitalą? kokių pokyčių reikia norint tai pasiekti?

Manau, kad į Baltijos regioną kapitalą traukia

žmonės ir idėjos, bet ne konkreti valstybė. Netei-singa manyti, kad reikia kritinės masės kaip Ber-lyne ar Londone, kad po-litikai padėtų įgyvendinti tam tikrus projektus, kar-tais išties kvailiems. Iš ti-krųjų užtenka dviejų, ne-būtinai didelių projektų, kurie patrauktų inves-tuotojų dėmesį ir pelnytų pasitikėjimą. Svarbiau-sia, kad projektas būtų kokybiškas. Tik vėliau reikia atkreipti dėmesį į jo mastą.

Galiausiai nesvarbu, kur veikia pats projektas. Baltijos valstybės turi daug patirties. Iš Vilniaus gali pasiekti bet kurią Europos vietą taip pat pa-prastai kaip iš Stokholmo, todėl investuotojui iš ša-lies nesvarbu, ar projek-tas vykdomas Švedijoje, ar Lietuvoje. Juolab kad ir ekspertų lygis stipriai ne-siskiria. Pagaliau sėkmė neateina per naktį, taigi belieka laukti.

»šiandien ieškau tokių pradedančiųjų verslininkų, kurie suvokia, kad yra stambių konkurentų, bet dėl to nesustoja kurti

m. Jacksonas: „investuotojai nekreipia dėmesio į šalių geografiją.“ asmeninio albumo nuotr.

Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!

nr. 232013 m. spalio 14–27 d.

CV-Online klientei – sėkmingai veikiantis specializuotų mėsos krautuvėlių tinklas „Naminis dūmas“, prekiaujantis kokybiškais natūraliais mėsos gaminiais, plečia savo veiklą ir ieško naujų komandos narių. „Naminis dūmas“ yra nemasinės gamybos įmonė, propaguojanti natūralumą, senas gamybos tradicijas. Darbui parduotuvėje klaipėdoje (Prekybos centre „Banginis“) reikalingas (-a)

pardaVėJas-kOnsULtantas (-ė)

darbo pobūdis:• Aktyvus pirkėjų konsultavimas, pasakojimas apie produkciją;• Estetiškas prekių išdėstymas, prekių kokybės kontrolė;• Švaros ir geros atmosferos parduotuvėje palaikymas;• Darbas kasos aparatu, klientų aptarnavimas.

reikalavimai:• Patirtis klientų aptarnavimo srityje;• Puiki lietuvių kalba;• Komunikabilumas, pakantumas įnoringiems klientams, optimizmas;• Paslaugumas, tvarkingumas;• Sąžiningumas, atsakingumas;• Orientacija į rezultatą.

įmonė siūlo:• 1100 litų bazinį atlyginimą (atskaičius mokesčius);• Ketvirtinius priedus (iki 800 litų atskaičius mokesčius) nuo pasiektų rezultatų;• Darbą jaukioje atmosferoje;• Slenkantį darbo grafiką (4 darbo dienos, 4 laisvadieniai (darbo valandos 10–21 val).

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu atrankos@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas – nuolat auganti, finansiškai stabili įmonė, rinkos lyderė varžtų, sraigtų bei tvirtinimo elementų gamybos ir pardavimo srityje. Šiuo metu darbui Klaipėdoje reikalingas

pardaVimO VadyBininkas

darbo aprašymas:

• Glaudus bendradarbiavimas su esamais klientais bei naujų paieška; • Komercinių pasiūlymų ruošimas, sutarčių sudarymas; • Prekių pakrovimas ir pristatymas klientams.

reikalavimai kandidatui:

• Aukštasis išsilavinimas (gali būti paskutinių kursų studentas); • Būtina ne mažiau kaip 1 metų darbo patirtis pardavimo srityje;• Puikūs organizaciniai, planavimo, derybiniai, pardavimo įgūdžiai;• Strateginis mąstymas, atsakingumas, stipri vidinė motyvacija, orientavimasis į rezultatą;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Dirbti mūsų kliento įmonėje verta, nes kompanija daug dė-mesio skiria darbuotojų mokymams, savirealizacijai. Įgysite įvairiapusės patirties, išmoksite drąsiai pasitikti iššūkius, įsiliesite į draugišką ir geranorišką kolektyvą.

Savo gyvenimo aprašymą nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu: lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – inovatyvi mokslinė biotechnologijų kompa-nija, turinti savo aukštųjų technologijų laboratoriją.Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

pardaVimO / sUrinkimO kOOrdinatOriUs

darbo pobūdis:

• Įmonės paslaugų pristatymas; • Ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių sudarymas.

reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas (medicininis ar biotechnologijos srities būtų pranašumas);• Būtina sėkminga 2–3 metų pardavimo patirtis;• Būtinos rusų kalbos žinios, anglų būtų pranašumas; • Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Būtinos asmeninės savybės:

• Reprezentatyvumas, komunikabilumas, pozityvus mąstymas;• Puikūs planavimo, bendravimo ir derybiniai įgūdžiai, orientacija į rezultatą;• Gebėjimas išklausyti, patarti, profesionaliai reprezentuoti kompanijos produktus.

kompanija siūlo:

• Dinamišką ir atsakingą darbą augančioje ir tobulėjančioje kompanijoje;• Atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų;• Draugišką kolektyvą ir visapusišką kolegų pagalbą;• Galimybę tobulėti, siekti karjeros, semtis geriausios patirties;• Automobilį ir kitas darbui reikalingas priemones.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

11. Jus vedasi į pokalbių kambarį / kabinetą. Pasisten-kite per daug neatsilikti, bet ir neikite pirmas.

12. Kad ir kaip būtų neį-domu, visų pirma Jūsų gali būti paprašyta papasakoti apie save. Trumpai. Prieš ei-nant į pokalbį dėl darbo ga-lite mintyse pagalvoti, kaip galėtumėt prisistatyti. Nuo ko pradėsite? Ką svarbu pa-minėti, o ką ne.

13. Nusiteikite ir tam, kad Jums tikrai bus užduota „nepatogių” klausimų, pvz., kodėl išėjote iš darbo. Teks paaiškinti kiekvieno darbo keitimo priežastis.

14. Vardydami išėjimo iš darbo priežastis neverskite visos kaltės buvusiam darb-daviui, kolektyvui ar įmonės politikai. Apskritai išėjimo iš darbo priežastis reikėtų gerai apgalvoti, kad Jūsų paaiškini-mas nevirstų prokuroro kalti-namąja kalba.

15. Būkite pasiruošę atsa-kymus ir į tokius klausimus: „Jūsų stipriosios /gerosios savybės“, „Jūsų silpnosios/

CV-Online klientė – VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla – ne pelno siekianti viešoji įstaiga, teikianti ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo paslaugas pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Mokykla buvo įkurta 2004 metais grupės tėvų ir pedagogų iš Danijos, Suomijos, Lietuvos ir Jungtinių Valstijų. Šiandien mokykla prie savo kolektyvo Vilniuje kviečia prisijungti

BUHaLterĘ (-į)- administratOrĘ (-ių)

darbo aprašymas:

• Pirminių apskaitos ir kasos dokumentų tvarkymas, banko operacijų suvedimas;• Ilgalaikio turto apskaita;• Darbo užmokesčio skaičiavimas;• Įsakymų, prašymų ir kitų dokumentų ruošimas, tvarkymas;• Kanceliarinių prekių užsakymas;• Vadovybės teikiamos informacijos darbuotojams platinimas;• Įvairiapusiška pagalba mokytojams užsieniečiams;• Kiti finansų direktoriaus ir įstaigos direktorės deleguojami darbai.

reikalavimai:

• Pageidaujamas buhalterinės apskaitos / finansų srities išsilavinimas (gali būti paskutinių kursų studentas);• Būtina sėkminga darbo su pirminiais apskaitos dokumentais patirtis;• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai – MS Office paketas, buhalterinė apskaitos programa;• Būtinos anglų k. žinios, rusų k. mokėjimas – privalumas;• Kruopštumas, sąžiningumas, nuoširdumas, loginis mąstymas, noras bendrauti.

kompanija siūlo:

• Darbą tarptautinėje aplinkoje;• 1800 Lt netto atlyginimą (po bandomojo), kuris kasmet yra didinamas, priklausomai nuo darbo rezultatų;• Papildomas finansinės motyvacijos priemones;• Karjeros perspektyvas;• Kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ 2012 metais buvo įvertinta šiais aspektais: darbuotojų įsitraukimo, lyderystės, aukštos veiklos standartų kultūros, darbdavio patrauklumo ir žmogiškojo kapitalo stabilumo. Taip pat „Tele2“ vienintelė iš savo sektoriaus bendrovių pateko tarp geriausių darbdavių Lietuvoje. į „tele2“ komandą kviečiame įsilieti:

pardaVimO VadyBininką VersLO kLientams(UtenOs reGiOnas)

Jūs būsite atsakingas už:• Aktyvius pardavimus verslo klientams utenos regione;• Kokybišką esamų klientų aptarnavimą ir santykių su jais palaikymą;• Pardavimo tikslų vykdymą.

mes tikimės, kad Jūs:• Turite pardavimo verslo klientams patirties;• Mokate ir norite parduoti;• Esate iniciatyvus, pasiruošęs daug ir atkakliai dirbti ir užsidirbti;• Pasitikite savimi, turite gerus bendravimo ir derybų įgūdžius;• Turite vairuotojo pažymėjimą ir galite naudoti automobilį darbui.

mes Jums siūlome:• Patrauklų atlyginimą ir gerą motyvacinę sistemą (ne pažadus, o realias galimybes užsidirbti);• Galimybę dirbti įmonėje, kurioje dirbantys žmonės jaučia savo vertę ir savo atliekamo darbo svarbą. Ir dirba taip, kaip dirbtų sau;• Visapusišką pagalbą;• Galimybes save realizuoti.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu atrankos@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

kontrolinis sąrašas – atmintinė ruošiantis darbo pokalbiui (Tęsinys, pradžia Nr. 22)

Tęsinys kitame numeryje

blogosios savybės“. Nerei-kia meluoti ir vardyti tai, kas Jums nebūdinga. Gerai, jei akcentuosite tas savybes, kurios tiktų būsimo darbo specifikai, o savo silpnybes paversite stiprybėmis.

16. Nepertraukite vadovo, neskubėkite atsakinėti į klau-simą, kol jo pilnai nesufor-mulavo.

17. Per dažnai (o jei dar ir ne vietoj) naudojamas sar-kazmas, ironija ar anekdotų pasakojimas Jums tikrai ne-pridės vertės.

18. Pokalbio metu pasi-stenkite nemeluoti. Pasitaiko kandidatų, kurie ateina į po-kalbį piktžiugiškai norėdami apgauti darbdavį. Toks tikslas sunkiai suprantamas, tačiau pasitaiko. Kartais kandida-tams iš tikrųjų pavyksta tai padaryti. Tiesa išlenda grei-tai, per pirmas darbo savai-tes, kartais po kelių mėnesių, kai įmonei padaromi realiai apčiuopiami nuostoliai. Re-komendacijos toks kandida-tas tikrai negaus.