NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugsėjo 16–29 d. nr. 21 (131)

iššūkis – rasti gerą pardavėjąPasaulyje puikiai žinomo laisvalaikio ir sportinių batų prekės ženklo „New Balance“ produkcijos dar visi neseniai Lietuvoje nebuvo kur įsigyti. Vos prieš tris mėnesius šia avalyne pradėta prekiauti parduotuvėje „Springs“. Plačiau 6 p.

mobiliosios programėlės atsiperka lėtaiSparčiai augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius Lietuvoje, o kartu ir mobiliųjų progra-mėlių populiarumas verčia įmones ar organiza-cijas ieškoti naujų bendravimo su klientais būdų. Vis dėlto akivaizdūs programėlių privalumai turi tam tikrų minusų.Plačiau 10–11 p.

kiek šiaurės korėjai kainuoja Vakarų baimėČia nuolat ruošiamasi karui, todėl trūksta prekių. Visur kabo lyderio paveikslai, o per garsiakalbius skleidžiama propaganda. Pilna ap-leistų daugiabučių, tačiau valdžios rūmai tviska. Šiaurės Korėjos gyventojai niekada nesužinos, kad šiandien gyvena kaip romane „1984-ieji“.Plačiau 12–13 p.

aukštoji pensijų matematikaSakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa. Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 131 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

rugpjūčio 31– rugsėjo 13 (*12) d. duomenys

a. Babrauskas: Visada sakau, kad darbdaviui sunku rasti gerą specialistą, tačiau geram specialistui dar sunkiau rasti gerą darbovietę

r. austinas: Kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų

Plačiau 14–15 p. Plačiau 18 p.

449,32 –1,93%828,42 –1,44%412,91 +0,01%6,588.98 +2,75%3,715.97 +3,51%14,387.27 +7,46 %

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų.

Plačiau 4–5 p.

europos pragiedruliai

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 131tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

rtėjant pavasariui, aišku tik viena – tuščių iliu-zijų nepuoselėjanti Darbo partija ant rinkimų po-diumo siųs iš spintos ištrauktus Artūro Paulausko ir Šarūno Biručio skeletus.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso viltys iki pavasario pakeisti šalies Konstituciją ir grįžti į Daukanto aikštę sklaidosi tarsi blogas sapnas.

Sostinėje rin-kimų tanketę balnoja meras Artūras Zuokas. Aistra trans-porto projek-tams garsėjantis politikas dar pernai paskelbė karą prezidentei, tačiau taip ir neatskleidė, ar bandys mesti jai pirštinę. Jei būtų suteikta ga-limybė rinkti ministrus, rinkėjai A. Zuokui ke-lioms kadencijoms tikrai padovanotų bent Susi-siekimo ministeriją.

Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius neslėp-damas sako, kad delsia įvardyti konkretų kandi-datą, mat bijo nepagrįstos kritikos. Premjerą ga-lima suprasti, nes socialdemokratams pravėrus burnas dažniausiai praturtėja tik politinė tauto-saka, o ne partijos reitingai.

Konservatorių galva Andrius Kubilius tradi-ciškai demonstruoja nepavydėtiną populiarumo potencijos stoką. Pilkų beveidžių partijai belieka tvirtai laikytis už prezidentės sijono.

Liberalai galėtų leisti kandidatų ringe pasi-mankštinti Petrui Auštrevičiui ar Eugenijui Gen-tvilui, tačiau visi dairosi į prezidentūrą ir laukia oficialaus D. Grybauskaitės sprendimo antrą kartą mautis rinkimų bokso pirštines.

Savo ruožtu pirmoji šalies ponia neskubėdama koketuoja su rinkėjais ir trumpais kritikos šūviais

žaloja vienintelio rimto priešininko Algirdo Butke-vičiaus populia-rumą.

Tvirtai ,,taip“ prezidentė žada

tarti tik vasario mėnesį. Kai Lietuva baigs pir-mininkauti Europos Sąjungai, D. Grybauskaitei beliks išklausyti tarptautines liaupses už sklandų Europos vadeliojimo pusmetį, papozuoti priešais objektyvus drauge su ryškiausiomis pasaulio poli-tinėmis žvaigždėmis, suspindėti vietos bei užsienio spaudos antraštėse ir sėkmingai grįžti į buvusią Muravjovo koriko rezidenciją arba pasipuošti Ka-rolio Didžiojo karoliais ir priimti mitinį pasiūlymą ES vadovų postuose pakeisti Hermaną van Romuy ar Jose Manuelį Barroso.

Kol kas prezidentė elegantiškai doroja rąstus priešais „Ikea“, bando pigių skrydžių bendrovėms priklausančių orlaivių krėslų minkštumą, glėbes-čiuoja Tibeto dvasinį lyderį ir bando įtikti visų rin-kėjų politinio skonio receptoriams.

Kas jums labiau patinka – apelsinai ar bananai? Mėgstu vaisius. „Ką rinktumėtės – Lietuvos ar Europos vadovės postą?“ – „Man Lietuva visada buvo svarbiausia“, –

atsako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ar dalyvausite Lietuvos prezidento rinkimuose?“ – „Žmonės tikriausiai žino, kas dalyvaus“, – atvirauja premjeras Algirdas Butkevičius.

A»pirmoji šalies ponia neskubėdama

koketuoja su rinkėjais ir trumpais kritikos šūviais žaloja vienintelio rimto priešininko

algirdo Butkevičiaus populiarumą

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

Prezidentės rinkimai

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

»atsigavimas priklauso nuo išorinių tendencijų, todėl eksportuojanti pramonė vėl turi geresnes augimo perspektyvas. Vidaus paklausos atsigavimo Lietuvoje be augančio eksporto, manau, tikėtis nevertėtų.

Violeta klyvienė „danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Savaitės tema 5Savaitės tema4

karelas Lannoo, CEPs finansinių rinkų ekspertas

»Vieno variklio nėra, nes daugelis reformų buvo vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto manau, kad prie augimo labiausiai prisidėjo struktūrinės reformos valstybėse narėse.

»manau, kad apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes. tačiau trumpuoju laikotarpiu bet koks augimas teigiamai atsilieps ir Lietuvai.

sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

NUOMONĖAsmeninio albumo

»Lietuvos ekonomikos motoras, varomas augančio eksporto kuru, turėtų pajusti pagrindinių prekybos rinkų augimo impulsą

»apie ilgalaikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, temdančių ilgalaikio augimo prognozes

Europos pragiedruliai

ĮMONIŲ NAUJIENOS

milijonai logistikos centrui

pardavė „top Gear“

antroji parduotuvė

kyla iš duobės

iššūkis – prarasti klientai

Antra „H&M“ parduo-tuvė Lietuvoje duris atvers rugsėjo 21 dieną 11 val. Klaipėdoje esančiame pre-kybos centre „Akropolis“. Maždaug 1 600 kv. m ploto parduotuvė uostamiestyje pasiūlys drabužių mote-rims, vyrams, paaugliams ir vaikams. Pirmoji bendro-vės parduotuvė Lietuvoje buvo atidaryta Vilniaus „Akropolyje“. „H&M“ plėt-ra Lietuvoje bus tęsiama – kitąmet kompanija ati-darys parduotuves preky-bos centruose „Gedimino

9“, „Panorama“ ir „Ozas“ Vilniuje bei „Akropolyje“ Šiauliuose.

Latvijos oro bendrovė „airBaltic“, pernai patyrusi 10,15 mln. eurų nuostolių, atsitiesia. Kompanijos per-tvarkos planas veikia, mes geriname savo rodiklius, – spaudos konferencijoje Rygoje kalbėjo „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas.

Bet kuris buvęs „Omni-tel“ klientas, nusprendęs vėl naudotis šios teleko-munikacijų bendrovės pas-laugomis, atgaus turėtą lojalumo statusą. Tokius laukiančius iššūkius ir vei-klos planus atskleidė nau-jasis „Omnitel“ prezidentas Danas Strömbergas. Pasak

jo, bendrovės progresas buvo per lėtas. Svarbiau-sia ateityje, pasak naujojo vadovo, bus geras tinklas ir ryšys. Bendrovė pirmąjį ketvirtį uždirbo 116 mln. litų pajamų. 2012-aisiais tuo pačiu metu jos pajamos su-darė 121 mln. litų. – 5 mln. litų daugiau.

Kauno rajone pradėtos „Gintarinės“ vaistinės lo-gistikos centro statybos. Projekto vertė sudarys 22 mln. litų – tai viena di-džiausių investicijų farmaci-jos rinkoje per pastaruosius

Bendrovė „SC Baltic Me-dia“ sėkmingai užbaigė bendrovės „TG Media“, leidžiančios žurnalą „Top Gear“ Lietuvoje, Latvi-joje ir Estijoje, pardavimo sandorį. Šią bendrovę įsi-gijo viena iš buvusių „SC

„airBaltic“ nuostoliai mažėja. Fotodiena.lt

– Mūsų grynosios pajamos antrąjį pusmetį siekė 1,37 mln. eurų.“ Geresni rezulta-tai lėmė ir geresnes ateities prognozes – vietoj numa-tytų 16 mln. eurų nuostolių per ateinantį pusmetį ben-drovė jų prognozes suma-žino iki 10 mln. eurų.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus,

darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų.

penkerius metus. Logistikos centre bus įrengta ir viena moderniausių Baltijos ša-lyse vaistų rinkimo linijų. Tai didžiausias „Gintarinės“ vaistinės grupės įmonių in-vesticinis projektas.

Baltic Media“ akcininkių bendrovė „ON Media“. Pastaroji valdo kontrolinius dienraščių „Kauno diena“, Klaipėda“, „Sekundė“, sa-vaitraščių „Vilniaus diena“ ir „Panevėžio balsas“ ak-cijų paketus.

Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiu-sios šalys ėmė

ropštis iš niūrios recesi-jos liūno. Nors žvelgdami į bendrą JAV ir Europos paveikslą vis dar galime rasti nemažai tamsesnių potėpių, bendros tenden-cijos leidžia įžvelgti šviesą tunelio gale.

Trapų JAV ir Europos augimo pamatą dar gali paplauti pro centrinių bankų užtvankas pra-siveržusios skolų prob- lemos, tačiau bendrą ša-lių ekonomikos vaizdą atspindintys rodikliai ma-loniai džiugina.

Lietuvos ekonomikos motoras, varomas augan-čio eksporto kuru, turėtų pajusti pagrindinių pre-kybos rinkų augimo im-pulsą, vadinasi, galėsime džiaugtis ne tik ramesniu miegu, bet ir storesnėmis piniginėmis.

statistiniai rodikliai džiuginaStatistinių rinkos duo-menų analize užsiiman-čios „Markit Group“ sudaromas pramonės pa-sitikėjimo indeksas (ang. purchasing managers in-dex, arba PMI) rodo, kad Senojo žemyno garvežiai vis smarkiau įsuka gamy-bos variklius.

Indeksas sudaromas kas mėnesį apklausiant 400 įmonių vadovų 30 pa-saulio valstybių. Remian-tis PMI, kurio rodmenims viršijant 50 ribą indikuo-jamas ekonomikos augi-mas, galima teigti, kad padėtis nors ir lėtai, ta-čiau gerėja. Airija, kurios rugpjūčio mėnesio rodik-lis buvo 56,6, tokio įverti-nimo nebuvo sulaukusi 77 mėnesius. Ispanija (50,8) gali džiaugtis geriausia situacija per 28 mėnesius, Italijoje (50,3) registruoja-mas didžiausias optimiz-mas per 27 mėnesius, o Vo-kietijoje (53,5) užfiksuotas didžiausias rodiklis per 7 mėnesius.

Bendras euro zonos indeksas siekia 51,5, taigi bendros Europos valiutos vienijamos valstybės iš-gyvena kuklų, tačiau ilgai lauktą augimą – to euro zonoje nebuvo fiksuota daugiau nei dvejus metus. Turint omenyje, kad net 60 proc. Lietuvos eksporto tenka Europos Sąjungos (ES) valstybėms, ir nedi-delis lietuviškų prekių paklausos augimas leistų valgyti sočiau.

Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad augant Europos Sąjun-gos (ES) šalių ekonomi-kai spartėjanti infliacija stumtelės importuojamų prekių kainas į viršų. Tai sukeltų šiokių tokių nepatogumų Lietuvai, iš

Senojo žemyno importuo-jančiai 56 proc. reikalingų prekių.

rusiją pakeis esNors žemyno valstybių ekonomikos augimas yra džiugi žinia, tikimasi, kad galėsime ne tik svei-kinti vokiečius ir prancū-zus su besibaigiančia re-cesija, bet ir kartu įšokti į spartesnio augimo trau-kinį.

„Danske Bank“ vyres-nioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė mananti, kad pa-grindinės prekybos par-tnerės ES atsigavimas neabejotinai pakoreguos ir Lietuvos augimo ten-dencijas. Ekspertės tei-gimu, kai Rusijoje ėmė atsirasti vis daugiau rizikos veiksnių, buvo baiminamasi, jog lėtės ir pagrindinis Lietuvos eko-

nomikos augimo varik- lis – eksportas.

„Naujienos apie tva-resnį euro zonos augimą leidžia tikėtis, kad atei-nančiais metais Lietuva augs, – teigė V. Klyvienė. – Mūsų šalies ekonomika tampa labiau subalan-suota, nes Europa suveiks kaip papildomas augimo stimulas, neleisiantis ma-žinti eksporto apsukų.“

Pašnekovė pridūrė,

„Manau, kad apie ilga-laikį atsigavimą kalbėti dar anksti, nes yra tam tikrų svyravimų, tem-dančių ilgalaikio augimo prognozes, – teigė eksper-tas. – Tačiau trumpuoju laikotarpiu bet koks augi-mas teigiamai atsilieps ir Lietuvai.“

nedarbą mažintų renovacijaViena didžiausių Euro-pos problemų – aukštas nedarbo lygis. Šiuo metu darbo neturi 12,1 proc. euro zonos gyventojų. Tiek pat bedarbių, Euros-tato duomenimis, yra ir Lietuvoje.

Ekonomikos profeso-riaus Jono Čičinsko ma-nymu, didelis nedarbas ir kritę gamybos pajė-gumai rodo, kad išsivys-čiusių šalių ekonomikos potencialas dar nėra pa-naudojamas. „Padėtis,

palyginti su 2008 metais, vis dar kukli, o gaminti galima tiek pat ar net daugiau, tačiau kol kas nėra paklausos ir rei-kiamų postūmių“, – tvir-tino J. Čičinksas.

Briuselyje įsikūrusio Centrinės Europos stu-dijų centro (CEPS) finan-sinių rinkų ekspertas Karelas Lannoo savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ sakė: „Jei nebus suskubta tai-syti darbo rinkos, galime susidurti su nemenkomis socialinėmis problemo-mis.“

Pašnekovo teigimu, Eu-ropa nedarbo lygiu pra-noksta JAV, kur šis siekia

Faktai

EuROPOS EKONOMIKA

• Rugpjūtį žemiausias ne-darbo lygis fiksuotas Aus-trijoje (4,3 proc.) ir Vokie-tijoje (5,3 proc.)

• Antrąjį 2013 metų ket-virtį Vokietijos ekonomika augo 0,7 proc., Prancūzi-jos – 0,5 proc.

• 2012-aisiais Rusija at-siriekė 18 proc. Lietuvos eksporto

• Šių metų gegužę Lie-tuvos verslo kreditavi-mas augo 1 proc. ir buvo 25 proc. mažesnis nei 2008-aisiais

europos augimas dar trapus, tačiau panašu, kad jis gali būti ilgalaikis.scanpix

Fotodiena.lt

kad verslas noriai rinksis Europos rinkas, kurios gali pasiūlyti aiškias ir prognozuojamas verslo sąlygas.

Kiek kitokios nuomo-nės laikėsi Lietuvos pra-monininkų konfedera-cijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Be-sagirskas. Jo manymu, lėkti į Europos rinkas dar anksti.

7,3 proc. dėl koordinuotos kontrolės stokos. „Eu-ropos centrinis bankas (ECB), skirtingai nei Fe-deralinis rezervas, negali įsikišti į darbo rinkos pro-cesus, todėl atsigavimo tempas skiriasi. Mes tiesiog negalime vykdyti efektyvios darbo rinkos politikos“, – aiškino eks-pertas.

Vis dėlto augimas Eu-ropoje galėtų paskatinti atsigauti ir Lietuvos darbo rinką. Tiesa, to nepakaktų, kad stipriai sumažėtų bedarbių skai-čius.

V. Klyvienės nuomone, didelis impulsas darbo rinkos atsigavimui – te-sėti renovacijos paža-dus. „Renovacija turėtų antrinį poveikį, kaip ir augantys atlyginimai bei didesnis vartojimas, o tai skatintų ekonomiką, vadinasi, ir darbo vietų kūrimą“, – tvirtino eko-nomistė.

daug neišspręstų problemųIšvargintieji ilgalaikių krizių ir akcijų rinkų svy-ravimų gali tapti nepa-tiklūs ir imti klausinėti, ar Europos augimas tęsis iki dar vienos Roubini pavarde papuoštos euro žlugimo prognozės, ar šį kartą jau galime lengviau atsikvėpti ir imtis rimtes-nių investicijų.

S. Besagirsko ma-nymu, džiaugtis kol kas anksti. Ekspertas teigė, kad Senojo žemyno šalys vis dar serga, o vartotojų pasitikėjimas auga dėl nesibaigiančių gydytojo liaupsių.

„Yra daug neišspręstų problemų, todėl dažnai pokyčius lemia ne prob-lemų sprendimas, o var-totojų lūkesčiai ir tam tikri politiniai sprendi-mai, bet ne ekonomikos

veiksniai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo S. Besagirskas.

Pašnekovas pridūrė manantis, kad Pietų Eu-ropos problemos vis dar nėra išspręstos, todėl ar-timiausiu metu galėsime džiaugtis nebent nedide-liu augimu.

Kiek kitokios nuomo-nės laikėsi K. Lannoo. Jo nuomone, akivaizdu, kad valstybių augimą lėmė skausmingos struktūri-nės reformos.

„Vertybinių popierių rinkos patikėjo struktū-rinėmis reformomis. Tai rodo vykstantys proce-sai – rinkose geriausiai vertinama daug reformų atlikusios Ispanijos po-zicija, – aiškino eksper-tas. – Išlaidaujanti Italija niekaip neužsitarnauja pasitikėjimo, tai atsi-spindi jos skolinimosi reitinge.“

JaV atsigauna sparčiauPadėtis akivaizdžiai tai-sosi, tačiau puoštis roži-niais akiniais būtų dar ankstoka, mat atsigavimo vadinti augimu nega-lima.

Situaciją Europoje vis dar temdo mažėjantis verslo kreditavimas. ECB duomenimis, privataus sektoriaus kreditavimas euro zonoje liepos mėnesį vis dar buvo neigiamas ir, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, suma-žėjo 1,9 proc.

Vadinasi, bendrą Se-nojo žemyno valiutą įsivedusių šalių verslas vis dar nėra linkęs inves-tuoti į plėtrą, o bankai neatgauna pasitikėjimo verslu, tad apie tikrą atsi-gavimą kalbėti dar anksti, nes kol kas augimas re-miasi padidėjusiu Vokie-tijos ir Prancūzijos namų ūkių vartojimu.

Už Atlanto padėtis vi-siškai kitokia – JAV Fe-deralinio rezervo banko duomenimis, verslas sko-linasi taip pat intensyviai kaip ir 2007 metų rugpjūtį, kai kalbantieji apie krizę dar buvo laikomi parano-jikais.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

antroji „H&m“ parduotuvė Lietuvoje – klaipėdoje. Fotodiena.lt

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Fotodiena.lt

76 ProjektaiSavas verslas

Būdamas malonus gali sužlugdyti verslągregas mcKeownas metus rinko duomenis iš tūkstančio vadybininkų apie jų patirtį 100 didžiausių pasaulio įmonių. jam buvo įdomu sužinoti, ką žmonės daro, kad pasiektų geriausią rezul-tatą savo darbe. Labiausiai nustebino, jog beveik pusė respondentų, kurie daug nepasiekė, darbe buvo malonūs.

kompanijų milžinių era1937 metais ronaldas Coas-e’as už darbą „The Nature of the Firm“ gavo ekonomikos Nobelio premiją. Autorius jau tada bandė patekti į juodąją korporacijų dėžę ir paaiškinti, kodėl yra reikalingos kompa-nijos. Trumpai kalbant, jos reikalingos tam, kad savo veiklą koordinuotų viduje ir mažintų sąnaudas, o ne veiktų tiesiogiai ekonomikos teoretikų giriamoje tobulos konkurencijos rinkoje.

kas ne lyderis, tas...Pastaruoju metu kuriamos įvairios sėkmės mokyklos, lyderių klubai, lyderystės akademijos. Štai vienas pavyzdys iš tokios lyderystės akademijos: „...Taip pat Tau bus atskleistos įtakos darymo paslaptys, (...), išmoksi skaityti kūno kalbą, (...) išgirsi daugybę dar negirdėtų dalykų, kurie Tau padės įgyti lyderio sąvybių!“.

www.ek.ltnaUJienOs taVO

VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086www.facebook.com/ekonomika.lt

Iššūkis – rasti gerą pardavėją

■pasaulyje puikiai žino-mo laisvalaikio ir sportinių batų prekės ženklo „new Balance“ produkcijos dar visai neseniai Lietuvoje nebuvo kur įsigyti. Vos prieš tris mėnesius šia avalyne pradėta prekiauti parduotuvėje „springs“.

Amerikiečių kom-panija „New Balance“, įsteigta daugiau kaip prieš šimtmetį, savo veik-lą pradėjo gamindama ortopedinius padus. Ly-dinti sėkmė įkvėpė ryžtis didesniam iššūkiui – pra-dėti gaminti profesona-lius sportinius batus.

„Anksčiau beveik visi profesionalūs bėgikai bė-giodavo „New balance“ sportbačiais“, – pasakojo viena iš parduotuvės „Springs“ įkūrėjų Justė Pupkevičiūtė.

Greitai kintant batų gamybos technologijoms senieji modeliai tapo laisvalaikio batais. Todėl „New balace“ gaminamą avalynę galima suskirs-tyti į dvi kategorijas – laisvalaikio ir sportinius batus. Pastarieji gami-nami pasitelkiant moder-nias technologijas.

Laikosi gaminimo tradicijųKaip savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ pasakojo J. Pupkevičiūtė, dalis

„New balance“ batų ga-minami rankomis. Pavyz-džiui, JAV laikomasi tam tikrų principų. „Gamy-klose dirba tik amerikie-čiai, o daugiau nei 70 proc. visų medžiagų yra vieti-nės, neimportuojamos“, – atskleidė pašnekovė.

Pasak J. Pupkevičiūtės, Anglijoje gaminami „New balance“ – šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Be to, kiekvienas darbuotojas atlieka savo vaidmenį. „Vienas žinos, kaip taisyklingai išpjauti raidę, kitas – kaip tą raidę apsiūti“, – pasakojo pa-šnekovė.

Vis dėlto „New Ba-lance“ gaminami ne tik Anglijoje ar JAV. „Dalis

batų gaminama ir tre-čiosiose šalyse“, – teigė J. Pupkevičiūtė.

kuklus asortimentasJ. Pupkevičiūtės teigimu, atidaryti pirmą Lietu-voje parduotuvę, prekiau-jančią „New Balance“ avalyne, paskatino maža batų pasiūla mūsų šalyje. „Lietuvoje mažas batų asortimentas, – teigė pra-dedančioji verslininkė. – Dar didesnė bėda – išsi-rinkti batus vyrams.“

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

sunku rasti gerą darbuotoją„Springs“ parduotuvėje šiuo metu dirba du dar-buotojai. J. Pupkevičiūtės teigimu, vienas iš dides-nių iššūkių pradedant veiklą Lietuvoje buvo rasti pardavėją, kuris tikėtų verslu taip, kaip tiki savininkai. „Netikiu darbuotojais, kurie tik sėdi ir batus pardavi-nėja“, – prisipažino viena iš „Springs“ įkūrėjų. Pa-sak jos, geras pardavėjas turi mėgti kurti, norėti pasireikšti. „Sunku to-kių rasti“, – savaitraščiui teigė verslininkė.

J. Pupkevičiūtė pa-sakojo, kad ateityje „Springs“ parduotuvėje klientai galės įsigyti ne tik „New Balance“ batų. Jau artimiausiu metu palnuojama pra-dėti prekiauti dar vieno prekės ženklo avalyne. Verslininkė savaitraščiui prasitarė, kad tai bus vy-riški batai, o ateinantį pavasarį, pasak jos, pla-nuojama pristatyti dar du prekės ženklus, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo.

„Springs“ parduo-tuvėje galima įsigyti moteriškų, vyriškų bei vaikiškų batų. Pastarųjų kainos prasideda nuo 189 litų. Tiek vyrams, tiek mo-terims pigiausia batų pora čia gali kainuoti 249 litus. Klientams, norintiems įsigyti rankų darbo batus,

Ar susiduriate su neprofesionaliu

aptarnavimu?

1. Taip, dažnai 54%

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 270 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

3. Dažniausiai mane aptarnauja tinkamai 19% 4. Nesu su tuo susidūręs 1%

2. Taip, bet retai 21%Telekomunikacijos įmonės „Bitė Lietuva“ ir „swedbank“ atlikta klientų pasitenkinimo analizė parodė, kad klientų aptarnavimo spragos Lietuvos verslui kasmet kainuoja beveik 3 mlrd. litų, arba 10 proc. metinio šalies biudžeto. didžioji dalis portalo ekonomika.lt skaitytojų sako susidūrę su neprofesionaliu aptarnavimu prekybos ir paslaugų sektoriuje.

53

1

2

Pasak merginos, ga-lima rasti gerą daiktą, ta-čiau dažniausiai jis yra labai brangus. „Springs“ savininkai sako siūlan-tys kokybišką ir stilingą produktą „protingą“ kainą.

„Mūsų tikslas yra, kad produktas būtų kokybiš-kas, skoningas ir jį būtų galima įsigyti už protu suvokiamą kainą“, – teigė J. Pupkevičiūtė. Pasak jos, „Springs“ parduotu-vės klientas yra trisde-šimtmetis, kuris aklai nesivaiko mados ten-dencijų. „Tai žmogus, ži-nantis, ko nori, ieškantis kokybės bei patogumo“, – kalbėjo pašnekovė.

»Geras pardavėjas turi mėgti kurti, norėti pasireikšti

5. Nekreipiu dėmesio į aptarnavimo kokybę 4%4

J. pupkevičiūtės teigimu, atidaryti pirmą Lietuvoje parduotuvę, prekiaujančią „new Balance“ batais, paska-tino maža avalynės pasiūla mūsų šalyje. ruslano Kondratjevo nuotr.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

Sereikiškių parką, kuris nuo šiol va-dinsis Bernardinų sodu, sunku atpa-

žinti. Jis labai pasikeitęs. Parkas atgavo autentišką XIX a. pabaigos dvasią ir bruožus: atvirų ir uždarų erdvių sistemą su pievo-mis ir gėlynais, dailininko Alexanderio Strausso kurtą centrinę aikštę, al-pinariumus, rožyną, tven-kinį, kuriame įrengtas plaukiojantis fontanas.

Iš viso Bernardinų sode įrengti keturi fontanai, dvi vaikų žaidimų aikštelės su specialia minkštąja danga, jose veikia karuselės, yra sūpynės bei laipynės. Ke-

Bernardinų sodas atvėrė vartusieVa rUpšytė

Vilniaus Sereikiškių parke – įkurtuvės. Praėjusį sekmadienį po ilgiau nei metus trukusių rekonstrukcijos darbų parkas pagaliau atvėrė vartus.

liose pievelėse vilniečiai galės rengti iškylas.

9 ha parko plote dalis takų skirta dviratinin-kams, atsirado ir spe-cialūs dviračių stovai. Pasivaikščiojimo takams skirtas 18 tūkst. kvadrati-nių metrų plotas. Visi ta-kai užpilti specialia pilko granito skalda, išvedžio-tos naujos komunikacijos, sustatyti žibintai ir suolai.

Parke veiks išskirtinė apšvietimo sistema – nau-jais šviestuvais ir prožek-toriais galima apšviesti ne tik takus, bet ir medžius bei krūmus.

darbus trikdė orai ir archeologiniai radiniai Anksčiau ketinta parką atidaryti vasarą, tačiau

vykdyti rekonstrukciją su-trukdė užsitęsusi žiema ir šaltas pavasaris.

Be to, darbus beveik pusmečiui teko sustab-dyti, kai archeologai 2012 metų viduryje parke at-kasė anksčiau nežinomą buvusį Vilniaus miesto kvartalą, kuris buvo su-griautas vadinamojo tvano laikotarpiu. Čia buvo rasta miesto gyny-binė siena, aptikta vėles-nių sienų liekanų.

Archeologai iki šiol kasinėja vietą, kur, kaip manoma, yra buvusi se-noji parko oranžerija. Ateityje, kai bus baigti archeologiniai tyrimai, parke ketinama pasta-tyti šildomą oranžeriją, kuri bus atkuriama pa-

gal senąsias nuotraukas. Tuomet Bernardinų sode galės atsirasti ir egzotiš-kesnių, ne vien Lietuvos klimatui tinkamų augalų ar medžių.

rėmė europos sąjunga ir mecenataiSereikiškių parko rekons-trukcijos darbai kainavo apie 18 mln. litų, iš jų 14 mln. skyrė Europos Sąjun-gos struktūriniai fondai, 2 mln. – Vilniaus savival-dybė, dar 2 mln. – mece-natai.

Darbus atlikusios ben-drovės „LitCon“ direkto-rius Linas Piliponis sakė, kad įmonė didžiuojasi ga-lėjusi prisidėti įgyvendi-nant reikšmingą Vilniaus miestui projektą. Pasak

jo, parkas lankytojams turėtų tapti ne tik pasi-vaikščiojimo, pramogų, laiko leidimo vieta, bet ir puikia erdve gamtos įvai-rovei pažinti.

„Mes neabejojame, kad parkas modernumu ir funkcionalumu prilygs daugeliui tokio pobūdžio Europos miestų parkų. Ti-kimės, kad rekonstruotas Bernardinų sodas patei-sins vilniečių lūkesčius“, – sakė L. Piliponis.

sode – daugybė augalų ir medžių Parką puošia gausybė augalų ir medžių. Specia-liose sodo dalyse auga

kelių šeimų augalija – astriniai, erškėtiniai, migliniai, vėdryniniai ir kiti augalai. Botanikos sode įrengtas ir nedide-lis baseinėlis su įdomia vandens augalų kolekcija – įvairiomis nendrėmis, švendrais, vandens vilk-dalgiais, pupalaiškiais.

Aplink botanikos sodą susodinti įvairūs krūmy-nai, suformuojantys tarsi atskirą nuo pramogų da-lies zoną.

Kaip ir dera tikram parkui su botanikos sodu, Bernardinų sode nuolat dirbs sodininkų brigada. Ji įsikurs atstatomuose ūkiniuose pastatuose.

sereikiškių parko rekonstrukcijos darbai kainavo apie 18 mln. litų. Ievos rupšytės nuotraukos

Lietuvoje 9Lietuvoje8

Perdirbti atiduoda pramonė, bet ne gyventojai

Gyvsidabrio atliekų turinčių lempų surinkimo rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau nedžiugina, kad lemputes perdirbti atiduoda šalies pramonė, o ne gyventojai.

aLisa BULyBenkOinfo@ekonomika.lt

Faktai

taUpiOsiOs LempUtės

• Prekybos tinkluose gali-ma įsigyti įvairaus galingu-mo ir rūšių taupiųjų elek-tros lempučių, kurių kaina svyruoja nuo 5 iki 30 litų

• Taupiųjų lempučių per mėnesį vidutiniškai parduo-dama 9 tūkst. vnt., papras-tųjų – apie 63 tūkst. vnt.

• Vienoje taupiojoje lem-putėje esantis nedidelis gyvsidabrio kiekis (2–5 mg) sveikatai nėra pavojingas, tačiau į atliekų sąvartynus milžiniškais kiekiais pa-tenkančios šios lemputės gali sukelti rimtų sveikatos problemų

Liuminescenci-nių, kontaktinių fluorescencinių (taupiųjų) ir

visų dujošvyčių lempų utilizavimas yra viena opiausių ekologinių pro-blemų visoje Europos Są-jungoje. Neperdirbamos lempos, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, priski-riamos prie pavojingų atliekų ir turi žalingą po-veikį aplinkai.

Už tokių lempų surin-kimą ir utilizavimą atsa-kinga bendrovė „Ekoš-viesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai dau-giau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per me-tus, tačiau didžiąją dalį jų atidavė pramonė.

Surinktų lempų skai-čius rodo, kad Lietuvoje bendras žmonių sąmo-ningumas dar nėra pa-kankamai orientuotas į aplinkosaugą, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Iš visų Lietuvoje surenkamų taupiųjų lem-pučių atliekų vos 5 proc. sudaro surinktos iš gy-ventojų. VšĮ „Ekošviesa“ vadovo Tado Ruželės tei-gimu, žmonės dar nesu-

iki šiol“, – teigia „Vika-dos“ ūkio skyriaus vado-vas Andrius Gaidamavi-čius.

renkasi paprastas lemputesLyginant 2012-ųjų sausio–rugpjūčio taupiųjų elek-tros lempučių pardavimo prekybos tinkle „Ma-xima“ duomenis su tuo pačiu šių metų laikotar-piu, matyti, kad taupiųjų lempučių pardavimas iš-augo dvigubai. Tiesa, jei lygintume taupiųjų ir ne-taupiųjų lempučių parda-

„ekošviesa“ per pirmąjį šių metų pusmetį surinko perdirbti dvigubai daugiau taupiųjų lempučių (80 proc.), nei Vyriausybės nustatyta surinkti per metus. scanpix

»mums svarbiausia perteikti gyventojams norą pasirūpinti pavojingomis atliekomis

»Visas bendrovės lemputes keičiant į taupiąsias neprireikė didesnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame iki šiol

pranta, jog tokias lempu-tes būtina atiduoti, kad jos būtų saugiai utilizuotos, o ne mesti į bendrą šiukš-linę.

„Čia, kaip ir bet ku-riame mokymosi procese, reikia laiko. Mums svar-biausia perteikti gyven-tojams norą pasirūpinti pavojinga atlieka, o toliau viskas vyks natūraliai. Jau šiandien man šiek tiek smagiau nuvažiuoti prie ežero, nes matau, kad ten besiilsintys žmonės stengiasi šiukšles bent jau nunešti į tam skirtą vietą – tai dar ne masinis reiš-kinys, bet jau tampame atsakingesni“, – pastebi „Ekošviesos“ vadovas T. Ruželė.

Tiesa, vien edukacijos nepakanka. Svarbu išplė-toti ir patogią surinkimo punktų infastruktūrą. Kad atliekos būtų sėkmin-gai surenkamos, turi būti kuo daugiau surinkimo vietų, tada yra didesnė ti-kimybė, kad akis užklius už specialaus konteinerio ar dėžės. Šiuo atžvilgiu bendrovė kelia sau vieną pagrindinių uždavinių – sukurti elektros ir elektro-ninės įrangos perdirbimo infrastruktūrą Lietuvoje bei šviesti ir informuoti visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti tokias atliekas.

„Plėtra reikalauja labai didelio finansavimo, ta-čiau manome, kad tai yra mūsų prioritetas, todėl su partneriais toliau siek-sime, jog kiekviename mieste ir miestelyje būtų galimybė tinkamai atsi-kratyti pavojingų atliekų“, – priduria T. Ruželė.

surenka nemokamai Kone kiekviename preky-bos centre rastume bate-rijoms ar kitai smulkiai buitinei technikai skirtus specialius konteinerius. Netrukus bus įprasta matyti ir atskiras dėžes, į kurias bus galima dėti pavojingų lempų atliekas. Vietose, kur tokių surin-kimo punktų dar nėra, aplinkosaugai neabejingų prekybos tinklų atstovai sudaro galimybę nevei-kiančią lemputę atiduoti tiesiog informacijos sky-riuje.

„Taupiąsias lempu-tes pirkėjas gali atiduoti mūsų parduotuvių in-formacijos skyriaus dar-buotojams. Iki šių metų pabaigos planuojame parduotuvėse pastatyti specialias dėžes, į kurias gyventojai galės dėti ne-beveikiančias taupiąsias lemputes ir kitą smulkią buitinę techniką bei bate-rijas“, – teigia Andrius Pe-traitis, „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas.

Dauguma „Rimi“ par-duotuvių taip pat jau turi specialias dėžes nebevei-kiančioms taupiosioms

lemputėms bei baterijoms surinkti, o tose, kur jų dar nėra, atiduoti šias atliekas galima informacijos sky-riuje.

apsišviečia taupiosiomis lemputėmisVis daugiau įmonių kait-rines lemputes keičiasi į taupiąsias. Tokie poky-čiai dar prieš 2,5 metų buvo įgyvendinti visuose „Iki“ prekybos centruose. Taupiąsias lemputes prieš metus pasirinkusi naudoti viršutinių dra-bužių bei namų teksti-

lės produktų gamyba ir prekyba užsiimanti ben-drovė „Vikada“ iškart pa-juto naudą.

„Lemputes keitėme ir taupumo sumetimais, ir todėl, kad nebetenkino kaitrinių lempučių ko-kybė – pastarosios labai dažnai perdega, o norė-dami jas pakeisti pati-riame papildomų išlaidų. Tam skyrėme apie 1,5 tūkst. litų. Visas bendro-vės lemputes keičiant į taupiąsias neprireikė di-desnių investicijų. Be to, jos atsipirko, tai jaučiame

■seimo birželio 27 d. svarstytame teritorijų planavimo įstatymo pa-keitimo įstatymo projekte pirmą kartą nepriklauso-mos Lietuvos istorijoje tei-sės akte ryžtasi apibrėžti viešojo intereso sampra-tą. žinoma, tai įvardijama tik konkrečioje teritorijų planavimo srityje.

Minėto įstatymo projekto 8 straipsnyje konkrečiai nu-rodoma, kad visuomenės (viešąjį) interesą planuojant teritorijas sudaro visuo-menės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais jos po-reikiais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetas, kraš-tovaizdžio, gamtos ir nekil-nojamojo kultūros paveldo naudojimas, valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inži-nerinė infrastruktūra, šių te-ritorijų plėtojimas, valstybei svarbūs projektai.

Vertintinas drąsus Seimo žingsnis įstatyme nustatyti ir apibrėžti viešojo intereso sampratą, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas dau-gelyje nutarimų yra pabrė-žęs, jog viešasis interesas yra dinamiškas ir kintantis.

Ramybės neduoda svars-tyto projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, ku-riuose numatoma, kad vie-šasis interesas – tai valstybei svarbūs projektai bei vals-tybės ir savivaldybių funkci-joms ar teritorijų funkciona-vimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas. Lieka neaišku, kas ir kaip nuspren-džia, jog atitinkamas pro-jektas yra valstybei svarbus arba ne. Taip pat neaišku, ar tikrai valstybės ir savi-valdybės funkcijoms atlikti reikalinga konkreti socialinė ar inžinerinė infrastruktūra. Šis dalykas, kaip ir daugelis kitų, tikriausiai paliekamas spręsti parlamento kompe-tencijai. Juk de iure gyve-name teisinėje valstybėje, todėl visi tautai svarbūs sprendimai yra priimami per demokratiškai išrinktus atstovus. Tie patys tautos atstovai puikiai atspindėjo visuomenės nuomonę apie skalūninių dujų žvalgybą bei kitus numatomus energeti-kos projektus.

Viešasis interesas planuojant teritorijas

VytaUtas BUdnikasm. romerio universiteto teisės magistras

Viešasis interesas, kal-bant apie teritorijų plana-vimą, yra itin svarbus. KT yra pažymėjęs, jog natū-ralią gamtinę aplinką, gy-vūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitu-cija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias naciona-lines vertybes. Šių objektų apsauga bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Toks teismo išaiškinimas leidžia teritorijų planavimą laikyti viešuoju interesu. Viešojo intereso įgyvendi-nimą užtikrina 2001 metais Lietuvos ratifikuota Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant spren-dimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Šios konven-cijos tikslas yra saugoti ne aplinką pačią savaime, o užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplin-koje. Orhuso konvencija reglamentuoja visuome-nės teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant spren-dimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Tačiau iki 2010 metų ši teisė buvo ribojama dėl aplaidaus vals-tybės institucijų konvencijos traktavimo. Pati konvencija į lietuvių kalbą išversta su terminų vertimo netikslu-mais. Lietuvoje Orhuso kon-vencija ilgą laiką buvo ver-tinama kaip aplinkosaugos konvencija. Taip susiaurinta suinteresuotos visuomenės ir nevyriausybinių organi-zacijų teisė ginti tai, kas yra susiję su visa aplinka.

Nors esant neteisingam tarptautinės teisės akto vertimui į nacionalinę kalbą privaloma vadovautis origi-

V. Budnikas: naivu tikėtis, kad viešasis interesas bus tinkamai ap-saugotas priimant atitinkamą teisinį reguliavimą, kai seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas niekina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą. Fotodiena.lt

nalo kalba, Lietuvoje teismų praktika buvo formuojama pagal lietuviškąjį Konvenci-jos vertimo variantą. Todėl Administracinių teismų praktikoje gausu pavyz-džių, kur nevyriausybinių organizacijų teisės ginti viešąjį interesą buvo aiški-namos susiaurintai, t. y. tik aplinkosaugos kontekste. Paskelbus naują Konvenci-jos vertimą į lietuvių kalbą, daugelio administracinių bylų, net tų, kurių sprendi-mai jau įsiteisėję, nagrinėji-mas buvo atnaujintas. Deja, minėtos naujas Orhuso konvencijos vertimo į lietu-vių kalbą variantas iki šiol nėra paskelbtas nei Seimo, nei Aplinkos ministerijos tin-klapyje. Pastarajame tėra nuoroda, jog Lietuva ištaisė buvusias klaidas.

Naivu tikėtis, kad vieša-sis interesas bus tinkamai apsaugotas priimant atitin-kamą teisinį reguliavimą, kai Seimo Aplinkos apsau-gos komiteto pirmininkas viešai pasisakydamas nie-kina bei žemina Lietuvos teisinę sistemą ir pabrėžia, jog nėra privaloma vado-vautis tarptautinėmis Lietu-vos sutartimis. Naivu būtų tikėtis ir teisinės valstybės principus atitinkančio naujo reguliavimo. Viešojo inte-reso apsaugos ir gynimo problematikos aktualėjimą Lietuvoje valstybėje akivaiz-džiai rodo faktai, turintys didžiulę įtaką mūsų tautinei savimonei, galiausiai ir Lie-tuvos valstybingumui – tai nacionalinės kultūros pa-veldo naikinimas, masiniai žmogaus teisių, teritorijų planavimo pažeidinėjimai, savavališkos ir neteisėtos statybos nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, stambaus masto valstybės (mokesčių mokėtojų) lėšų švaistymas ir pasisavini-mas, lietuvių,kaip valstybi-nės, kalbos menkinimas.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

vimą, keliskart daugiau nuperkama pastarųjų: taupiųjų nuperkama 9 tūkst. vnt. per mėnesį, o paprastųjų – 63 tūkst. vnt.

„Jų kaina stipriai ski-riasi. Nors taupiosios lemputės patikimesnės, padeda taupyti elektros energiją, be to, jų užtenka ilgiau, pirkėjams kaina yra labai svarbi. Todėl jie dažniau renkasi pa-prastas lemputes arba žemiausios kainos tau-piąsias“, – sako Renata Saulytė, prekybos tinklo „Maxima LT“ komunika-cijos vadovė.

Ji tvirtina, kad tau-piųjų lempučių pardavi-mas šokteli, kai yra vyk-domos mažesnės kainos akcijos. Kadangi taupio-sios lemputės nėra pigios, racionalūs pirkėjai laukia tokių akcijų, tada jų par-

davimas šok-teli net kelis kartus.

Kad didėja t a u p i ų j ų l e m p u č i ų p o p u l i a -r u m a s ,

atpigins tarptautinius skambučius

europos komisija reformuoja telekomunikacijų rinką. Fotodiena.lt

Priėmus aktų rinkinį, su-mažės biurokratinių kliūčių bendrovėms, bus apkarpyti vartotojų mokesčiai, suteikta naujų teisių ir naudotojams, ir paslaugų teikėjams.

Nuo 2014 metų liepos 1 die-

nos bus uždrausti mokesčiai už pokalbį atsiliepus į skam-butį keliaujant po ES. Šiuo metu bendrovės linkusios taikyti papildomus mokes-čius telefono skambučiams iš vartotojo šalies į kitas ES šalis. Įgyvendinus šiandieninį pasiūlymą, bendrovės nega-lėtų fiksuotojo ryšio telefono skambučiams tarp ES šalių taikyti didesnių įkainių negu skambučiams šalies viduje.

Lito likimas – politikų rankose■„eurofi“ mokslinio foru- mo vadovas, buvęs euro- pos rekonstrukcijos ir plėt- ros banko prezidentas Jacquesas de Larosiere‘as mano, kad Lietuva atitinka mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendi-mas priklausys nuo politikų.

„Objektyviai žiūrint, visus prisijungimo prie euro zonos

kriterijus šalis atitinka. Tačiau politinį sprendimą turėtų pa-sakyti jūsų finansų ministras Rimantas Šadžius“, –„Eurofi“ konferencijoje Vilniuje žurnalis-tams sakė J. de Larosiere‘as.R. Šadžius teigė manantis, kad svarbiausia yra integruotis. „Prisijungimas prie euro zonos nėra tiks tikslas, tai tam tikra priemonė Lietuvai pasiruošti integracijai į Europos ekono-miką“, – teigė R.Šadžius.

TIK SKAIČIAI

10 LtJ. de Larosiere‘as: Lietuva gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. reuters

VILNIAuS SAVIVALDyBė SVARSTO SIūLyMĄ uŽ METINĮ TRANSPORTO BILIETĄ SENJORAMS, VyRESNIEMS NEI 80 METų, MOKėTI 10 LITų

rodo ir prekybos tinklo „Iki“ pardavimo duome-nys. Šiemet jų apyvarta (nuo metų pradžios iki šios dienos) yra 30 proc. didesnė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų lai-kotarpiu.

Taupiosios lemputės „Iki“ prekybos tinkluose pernai sudarė apie treč-dalį visų parduodamų lempučių. Šiemet pana-šiai tiek pat parduota ir taupiųjų, ir netaupiųjų lempučių.

„Rimi Lietuvos“ vie-šųjų ryšių vadovė Ra-minta Stanaitytė-Čes-nulienė pastebi, kad intensyviausiai taupio-sios lemputės buvo per-kamos 2009–2010 metais, o pastaruoju metu paste-bimai auga halogeninių ir LED lempučių pardavi-mas bei paklausa. Jos ryš-kios, turi daug atspalvių, lengviau pritaikomos prie

interjero ir apšvietimo, tad šiemet jų parduota dvigubai daugiau nei per-nai ir keletą kartų dau-giau nei užpernai.

„Taupiosios lemputės sudaro daugiau nei treč-dalį visų parduodamų lempučių. Jų populiaru-mas pradėjo augti anks-čiau nei prieš porą metų, todėl pastaruoju metu sta-bilizavosi ir net šiek tiek mažėja. Pagrindinis jų pirkimo bumas buvo prieš dvejus trejus metus, todėl bendra šių ir 2011 metų dalis nelabai skiriasi“, – teigia R. Stanaitytė-Čes-nulienė.

Daugiausia taupiųjų elektros lempučių par-duodama tamsiuoju ir šaltuoju metu laiku, sau-sio–vasario mėnesiais. Pavasarį ir vasarą parda-vimas krinta beveik per-pus, o artėjant rudeniui vėl pradeda augti.

■europos komisija priėmė plačiausio užmojo per 26-erius telekomunikacijų rinkos reformos metus planą.

Sparčiai augantis išmaniųjų telefonų savininkų skaičius Lietuvoje, o kartu ir mobiliųjų programėlių populiarumas verčia įmones ar organizacijas ieškoti naujų bendravimo su klientais būdų. Vis dėlto

akivaizdūs programėlių privalumai turi tam tikrų minusų.

Skaitmeninė karta10

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Energetika 11nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

Vį Valstybės turto fondo Materialiojo turto viešas aukcionas

Vilniaus g. 16 LT-01402 Vilnius

tel. (8 5) 268 4999

adresas Objekto paskirtis, plotas, kv. m, pradinis įnašas ilgalaikio materialiojo turto apžiūros laikas

pradinė kv. m nuomos kaina per mėn., (Lt)

Genių g. 13, Vilnius

L.Sapiegos g. 12, Kaunas

2013.09.20

10.00 val.

2013.09.19

9.00-11.00 val.

Negyvenamosios patalpos (patalpų indeksai 1-42, 1-43, 1-45, 1-46, 1-47, 1-86, 1-87, 1-95, 1-96; plotas 67,97 kv. m, pažymėjimas plane 1A1p); pradinis įnašas - 1582,34 Lt/ 1914,71 Lt*.

Administracinės patalpos: indeksas 1-7 – 38,35 kv. m su 11,19 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 49,54 kv. m; pradinis įnašas – 637,58 Lt/ 771,34 Lt*;indeksas 1-8 – 6,13 kv. m su 1,74 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 7,87 kv. m; pradinis įnašas – 101,29 Lt/ 122,54 Lt*;indeksas 1-26 – 15,66 kv. m su 4,57 kv. m bendro naudojimo patalpų, iš viso – 20,23 kv. m; pradinis įnašas – 260,36 Lt/ 314,98 Lt*

*PVM mokėtojams ir apmokestinamiesiems asmenims bei patalpoms, kurios LR teisės aktų nustatyta tvarka turi būti apmokestinamos PVM.

**Pradinis įnašas – 3 mėnesių nuomos mokestis. Norint nuomotis dalį patalpų, pradinis įnašas turi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į nuomojamą plotą. Nelaimėjus nuomos konkurso, pradinis įnašas grąžinamas į nurodytą sąskaitą.

Ilgalaikis materialusis turtas arba jo dalis nuomojama 3 metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės perdavimo kitam asmeniui.

Paraiškų dalyvauti konkurse registracija vyks nuo 2013-09-18 iki 2013-09-25 (I-IV nuo 7:30 val. iki 16:30 val., V- nuo 7:30 val. iki 15:15 val., pietų pertrauka – nuo 11:30 val. iki 12:15 val.) Vilniaus g. 16, Vilnius, I aukšte, 103 kab., tel.: (8-5) 268 49 99, atsakingas Vida Rybnikovienė, raštinės vedėja.

Papildoma informacija teikiama tel. 8 673 42 501 VTF pastatų komendantas Valdimantas Masaitis.

Nuomos konkurso posėdis įvyks 2013-09-26, 8.30 val. Vilniaus g. 16, Vilniuje, I aukšte, 104 kab.

Pradinį įnašą konkurso dalyviai sumoka į Valstybės turto fondo (įmonės kodas 110073154, PVM mokėtojo kodas LT100731515), A/s Nr. LT51 7044 0600 0044 3925, AB SEB banke.

Su Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis galima susipažinti internetiniame tinklalapyje www.vtf.lt

7,76

9,39*

4,29

5,19*

papildoma informacija teikiama mob. tel.: 8-620 71725, atsakingas – Karolis Maželis, Turto valdymo skyriaus specialistas.

užsakymo Nr. 09-13-2013

Savaitraščio „Eko-nomika.lt“ kal-binti pašnekovai teigė, kad prieš

metus įmonėms dar rei-kėjo pasakoti, kas yra mo-bilioji programėlė ir kokia jos vertė. Dabar dauguma jau žino ir pradeda gal-voti, kada kurti savo pro-gramėlę.

Elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikiančios įmonių gru-pės „NFQ“ direktoriaus Pauliaus Insodos tei-gimu, mobiliųjų progra-mėlių skaičius Lietuvoje didėja, o jų rinka panaši į prekybos sektorių prieš 5 metus.

„Atsiranda žmonių, bandančių nuveikti ką nors rimtesnio mobilio-

Mobiliosios programėlės atsiperka lėtai

joje terpėje, tačiau iš to vis dar sunku išgyventi“, – pripažįsta P. Insoda.

Pasak bendrovės „APP camp“ generalinio direk-toriaus Tomo Martūno, didžiajai daliai versli-ninkų jau nereikia aiš-kinti, kas yra mobiliosios programėlės, dauguma supranta jų vertę. Vis dėlto, nors mobiliųjų pro-gramėlių populiarumas auga, įmonės dar nėra įsidrąsinusios masiškai jas kurti.

P. Insodos teigimu, vers-lininkai, kurie investuoja į mobiliąsias programė-les, įgyja konkurencinį pranašumą ir laimi.

kainą lemia daug veiksniųSunku nurodyti, kokia yra vidutinė mobilio-sios programėlės kaina.

Viskas priklauso nuo jos sudėtingumo, funkciona-limo, integracijų su kito-mis sistemomis kiekio ir kitų kintamųjų.

T. Martūno teigimu, jeigu įmonė nėra linkusi skirti bent 20 tūkst. litų, geriau visai į tai neinves-tuoti. Programėlės kaina gali priklausyti ne tik nuo jos sudėtingumo, bet ir laiko, per kurį bus su-kurta.

Bendrovės „Applab“ direktorius Robertas Pau-žas sakė, kad programuo-tojai dažniausiai dirba už valandinį atlyginimą. „Kaina priklauso nuo kū-rimo laiko, – tvirtino jis. – Tai gali trukti ir dieną, ir šešis mėnesius.“

daug neišnaudotų nišųĮmonės, kurios yra susikū-rusios mobiliąją progra-mėlę, įgyja ne tik konku-rencinį pranašumą.

P. Insoda sakė, kad jos vis dažniau skiriamos mobiliajai komercijai. Pa-

sak „NFQ“ direktoriaus, anksčiau buvo kuriamos paprastos programėlės, o dabar atsiranda didelių investicijų reikalaujantys projektai, atskleidžiantys rimtesnį požiūrį į mobi-liąją terpę. „Į tai inves-tuoja ir tokie portalai kaip beta.lt, pigu.lt“, – teigė P. Insoda.

Atrodytų, kad visos įmonės, kurios kuria mo-biliąsias programėles, vienareikšmiškai gauna naudą. Teikiama nauda tarsi sudaro įspūdį, kad programėlių jau turėtų būti sukurta begalės. Ta-čiau pašnekovai tikino, kad yra dar daug neiš-naudotų nišų.

Pavyzdžiui, P. Insoda teigė, kad visiškai neiš-naudota maisto užsakymo į biurą ar namus gali-mybė.

„Jei užsakymų proce-sas būtų perkeltas į mo-biliąją terpę, tai taupytų žmogiškuosius išteklius“, – apie mobiliųjų progra-

mėlių galimybes kalbėjo „NFQ“ vadovas.

R. Paužas sakė, kad Lie-tuvos kurortų mobiliųjų programėlių, kurios siū-lytų miesto svečiams, kur galima nueiti, pavalgyti ir panašiai, mažai.

nedaug vartotojųVis dar neišnaudotų nišų buvimą galima paaiš-kinti ir tuo, kad Lietu-voje yra palyginti nedaug vartotojų, tad mobilio-sios prog-ramėlės ne taip greitai atsiperka. „Lietu-voje vartotojų skaičius nėra labai didelis, todėl ne itin greitai atsiperka investicijos“, – kalbėjo R. Paužas.

Tiksliai pasakyti, kiek yra mobiliųjų programė-lių vartotojų Lietuvoje, sunku. Galima tik apy-tiksliai nuspėti, kiek yra išmaniųjų telefonų turė-tojų.

„Sakyčiau, kad dau-giau kaip 50 proc. visų te-lefonų turėtojų naudojasi

išmaniaisiais“, – bandė konkretizuoti R. Paužas. Jo teigimu, jeigu apytiks-liai skaičiuojama, kad mobiliuosius telefonus Lietuvoje turi 2,5 mln. gyventojų, vadinasi, iš-maniaisiais galėtų naudo-tis apie 1,5 mln. žmonių. Svarbu paminėti, kad mobiliosios programėlės kuriamos skirtingoms platformoms.

Tai gali būti ir „An-droid“, „iOs“, skirtos „Ap-ple“ telefonams. Nereikėtų pamiršti tokių platformų kaip „Blackberry“, „Win-dows Phone“. Dėl šios prie-žasties dar sunkiau suskai-čiuoti ne tik kiek Lietuvoje yra išmaniųjų telefonų tu-rėtojų, bet ir kiek apskritai šalyje sukurta mobiliųjų programėlių.

„Pagrindinės progra-mėlės Lietuvoje kuriamos „Android“ arba „iOs“ ope-racinėms sistemoms, – sa-vaitraščiui sakė R. Paužas. – Bet „Android“ yra viena-reikšmis lyderis.“

ne visoms įmonėms – naudaSavaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas T. Martūnas teigė, kad mobiliosios programėlės poreikis pri-klauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Jis išskyrė tris atvejus. Pirma, jeigu tai yra į klien-tą orientuota organiza-cija, mąstanti apie klientų patogumą – grįžtamąjį ryšį, lojalumo valdymą, savitarną. Antra, jeigu įmonė ar organizacija turi mobilių darbuotojų ir

nori verslo procesus pada-ryti efektyvesnius. Trečia, jeigu nori išsiskirti bei išnaudoti dideliu greičiu augantį komunikacijos kanalą „turint tikslą atei-tyje kituose kanaluose pa-tirti mažiau išlaidų“.

P. Insoda atkreipė dė-mesį, kad daugėjant įmo-nių, kurios kuria mobi-liąsias programėles, savo vaidmenį atlieka ir pavy-das – kaimynas turi, todėl noriu ir aš. Vis dėlto jis pa-taria įmonėms pirmiausia atsakyti į klausimą, kokių

verslo ar viešų tikslų leis pasiekti programėlė, ko-kią prob-lemą ji išspręs ir kokius procesus optimi-zuos.

Bendravimo su klientais galimybėŠių metų pradžioje pre-kybos ir pramogų centras „Akropolis“ pirmasis iš Lietuvoje veikiančių pre-kybos centrų susikūrė mobiliąją programėlę. Bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus va-dovė Virginija Semsienė

leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad mobilioji programėlė yra dar viena bendravimo su klientais galimybė.„Didžiausia nauda mums yra tai, kad pirkėjas, naudodamasis programėle, jaustis pa-togiai“, – kalbėjo V. Sem-sienė. Pasak pašnekovės, kuo dažniau mobiliosios programėlės turėtojai ja naudojasi, tuo asmeniš-kesnė ji tampa. Iš to pre-kybos centras tik laimi ir įgyja lojalių klientų.

„Swedbank“ šių metų

vasarą papildė interneto banko mobiliąją progra-mėlę išmaniesiems tele-fonams nauja funkcija. Ją turintys vartotojai, papurtę telefoną, gali su-žinoti savo einamosios banko sąskaitos likutį. „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė Lina Žemaitytė savaitraščiui „Ekono-mika.lt“ sakė, kad sukurti banko mobiliąją progra-mėlę paskatino augantis išmaniųjų telefonų savi-ninkų skaičius.

Faktai

mOBiLiOsiOs prOGramėLės

• „Android“ platformai pasaulyje sukurta jau daugiau kaip 1 mln. mo-biliųjų programėlių

• Nuo 2008 metų iš „Go-ogle Play“ įvykdyta apie 50 mlrd. atsisiuntimų

• „iOs“ platformai sukur-ta apie 900 tūkst. mobi-liųjų programėlių

• „Appstore“ iš viso įvyk-dyta apie 50 mlrd. atsi-siuntimų

„Pasaulinės progno-zės numato, kad iki 2014 metų prisijungimo prie interneto mobiliaisiais įrenginiais skaičius pra-lenks prisijungimus asme- niniais kompiuteriais“, – teigė „Swedbank“ elek-troninių kanalų valdymo skyriaus vadovė. Ji neabe-joja kad Lietuva juda šia linkme. „Sekdami, kaip auga išmaniųjų telefonų turėtojų skaičius, siūlome savo finansinius reikalus tvarkyti išmaniaisiais“, – sakė L. Žemaitytė.

pagrindinės aplikacijos Lietuvoje kuriamos „android“ arba „iOs“ platformoms. reuters

»kaina priklauso nuo kūrimo laiko. tai gali trukti ir dieną, ir šešis mėnesius

Kiek Šiaurės Korėjai kainuoja Vakarų baimė

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

tim’as mULLaney„usA Today“

Čia nuolat ruošiamasi karui, todėl trūksta prekių. Visur kabo lyderio paveikslai, o per garsiakalbius skleidžiama propaganda. Pilna apleistų daugiabučių, tačiau valdžios rūmai tviska. Šiaurės Korėjos

gyventojai niekada nesužinos, kad šiandien gyvena kaip romane „1984-ieji“.

Į šią šalį visomis iš-galėmis stengiamasi neįsileisti Vakarų pasaulio idėjų, taigi

vienos geriausių XX am-žiaus knygų, kuri išgar-sino George’ą Orwellą, bibliotekose tiesiog nėra.

Tai viena uždariausių rinkų pasaulyje, o reži-mas itin griežtai riboja atvykstančiųjų skaičių. Apie užsienio investicijas negali būti nė kalbos. Ša-lis beveik neeksportuoja pagamintų prekių. Tad iš ko gyvena Šiaurės Korėjos žmonės?

stiprus iškasenų sektoriusVisą savo gyvavimo lai-kotarpį Šiaurės Korėja gyveno iš žemės ūkio ir iškasenų. Pasibaigus Ko-rėjos karui, šalys sutarė nutraukė ugnį ir Pietų Ko-rėja nuo Šiaurės Korėjos ties 38 lygiagrete atsiskyrė siena, dar kitaip vadinama demilitarizuota zona.

Šiaurinėje pusėje liko ne tokia derlinga žemė, tačiau po ja plyti vienas pagrindinių šalies pajamų šaltinių – naudingosios iš-kasenos. Seule veikiančio Šiaurės Korėjos resursų instituto atstovu tei-gimu, šalis gali pasigirti gausiais metalo rūdos, akmens anglies, klinčių ir

magnezito rezervais. Taip pat skaičiuojama, kad Šiaurės Korėjos gelmėse plytintys retųjų metalų klodai apytiksliai turėtų būti verti 6 trln. JAV do-lerių.

Būtent iškasenos su-daro daugiau nei penkta-dalį viso Šiaurės Korėjos eksporto, tačiau šis poten-cialas nėra išnaudojamas iki galo.

„songun“ politikaŠi strategija orientuota į tai, kad visi šalies resur-sai pirmiausia atitektų Šiaurės Korėjos armijai, o vėliau būtų perskirstomi kitoms institucijoms ir gyventojams. „Songun“ buvo pradėta taikyti dar 1960 metais, tačiau nebuvo įprasminta ideologinėse gairėse. 1994-aisiais šią politiką pradėta plėsti, armija pradėjo reikalauti daugiau išteklių dėl ga-limo pavojaus iš JAV ir sie-kio suvienyti abi Korėjas.

Šalies kariuomenė yra ketvirta pagal dydį pa-saulyje, o karo pramonei skiriama daug metalo ir sunkiosios pramonės ište-klių. Verta pažymėti, kad Jungtinių Tautų rugpjū-čio mėnesio duomenimis, Šiaurės Korėjoje karinę tarnybą atliko 1,19 mln. piliečių, kuriuos, savaime suprantama, išlaiko vals-tybė.

Pusiasalyje yra nuolat

įvesta karinė padėtis, bent jau taip skelbiama per garsiakalbius šalies sos-tinėje Pchenjane. Sovietų Sąjungą sugriovė „mėlyni džinsai ir rokenrolas“, o Šiaurės Korėjoje prekių nepriteklius nebus paste-bėtas dėl nuolatinio gy-ventojų bauginimo. Tam yra ir objektyvių priežas-čių, nes demilitarizuota zona tarp abiejų Korėjų yra labiausiai ginklais saugoma teritorija pasau-lyje, o gyventojų, dėvinčių karinę uniformą, skaičius nenusileidžia nacistinei Vokietijai.

Stebint masyvius Šiau-rės Korėjos karinius para-dus, tai tampa akivaizdu. Vis dėlto tai tik išryškina dar vieną įdomų šalies ekonominį momentą.

seni, kopijuoti ir „blogio“ automobiliaiSovietų Sąjunga buvo ne tik karinė, bet ir gamybinė Šiaurės Korėjos partnerė. Čia buvo atkeltos kelios automobilių, daugiausia skirtų kariuomenei, ga-mybos linijos. „Pyongsang Auto Works“ gamykloje buvo surenkami rusiški GAZ 69 visureigiai, ku-

riuos lietuviai dar vadina viliukais. Šie automobi-liai buvo nukopijuoti nuo Antrojo pasaulio karo me-tais amerikiečių gamintų legendinių „Jeep Willy“. Vėliau šis modelis buvo atnaujintas ir pavadin-tas UAZ 469. Būtent šie modeliai riedėjo šieme-tiniame Šiaurės Korėjos kariniame parade. UAZ 469 automobiliai naudo-jami išskirtinai armijos, o jų eksportas visiškai nepasiteisintų. Rusijoje jau gaminami atnaujinti „Hunter“ modeliai, ku-riuos perka tik medžioto-jai ir Rusijos milicija.

Jau minėta gamykla gamino „Kaengsang 88“ modelį, kuris buvo iden-tiška „Mercedes Benz 190“ kopija. Dėl prastos surin-kimo kokybės šalis net nemėgino ekspor-tuoti pigesnių kopijų.

Apskritai nedaug gyventojų gali sau leisti įpirkti automobilį, o ir jo naudojimas gali būti kri-minalizuojamas. 2007 me-tais dėl įtemptų santykių su Japonija lyderis Kim Jong Ilas įsakė konfiskuoti visus japoniškus automo-bilius. Ironiška, tačiau jo

karstas 2011-aisiais buvo vežamas „blogio ašies valstybėje“ pagamintu „Lincoln Continental“.

neišnaudotas turizmasPer metus į šalį atvyksta 1–2 tūkst. užsienio svečių. Labai sunku prognozuoti,

Užsienyje 13Užsienyje12

TIK SKAIČIAI

islandija nebenori europos

islandijai neįtinka es siūlomos žvejybos kvotos. scanpix

■islandijos užsienio reikalų ministras Gunnaras Bragis sveinssonas prane-šė, kad jo šalis neribotam laikui stabdo derybas dėl narystės europos sąjungoje.

Euroskeptiška centro de-šiniųjų koalicinė vyriausybė parlamento rinkimus laimėjo balandžio mėnesį. Į savo

programą ji buvo įtraukusi siekį nutraukti derybas dėl šalies narystės ES. „Vyriau-sybė šiuo klausimu sutaria. Procesas sustabdytas, tačiau nenutrauktas. Pagerinsime bendravimą ir sustiprinsime ryšius su ES prie jos neprisi-jungę“, – kalbėjo ministras. Teigiama, kad didžiausią kliūtis narystei – žvejybos plotai.

kiek šis skaičius išaugtų, jei režimas sušvelnintų įvažiavimo taisykles. Ki-tose šalyse į turizmą žvel-giama kaip į svarbų vidu-tinio ir smulkiojo verslo pajamų šaltinį, o Šiaurės Korėjoje jis gali būti net nuostolingas

teatralizuota įtampa tarp pietų ir šiaurės korėjos pastarajai kasmet kainuoja milijardus. AFP

600 mln.600 MLN. EuRų – TIEK ATSIėJO ITALIJOJE NuSKENDuSIO KRuIzINIO LAIVO „COSTA CONCORDIA“ IŠKėLIMO DARBAI

Faktai

šiaUrės kOrėJOs ekO-nOmika

• Šiaurės Korėjos BVP vienam gyventojui yra 1,7 tūkst. JAV dolerių

• Šalies darbo jėga yra 10,7 mln. gyventojų

• Prekybos balansas sie-kia -1 mlrd. JAV dolerių

Faktai

enerGetika ir ekOnOmika

• Ataskaitoje teigiama, kad dėl naujų energeti-kos šaltinių buvo sukurta 2,1 mln. darbo vietų

•Nuo 2007 metų gamti-nių dujų gavyba padidėjo 58 proc., o kaina nukrito trimis ketvirtadaliais

• Darbo vietos apima to-kias sritis kaip gręžimas, transportavimas, tam tik-ros gamybos sritys, ypač cheminių medžiagų

energetika ekonomikos augimą veikia labiau, nei tikėtasi

■pagrindinės ekonomi-nio konsultavimo įmonės teigia, kad didėjanti JaV naftos ir gamtinių dujų gavyba turi didesnę įtaką šios šalies ekonomikai, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus.

Atrasti nauji vietinės naftos ir gamtinių dujų šaltiniai turi didesnę įtaką šalies ekonomi-kai, nei buvo prognozuojama iš pradžių ir, naujo tyrimo duomenimis, praėjusiais me-tais įdėjo daugiau nei 1200 JAV dolerių į vidutinės JAV šeimos asmeninių pajamų, likusių sumokėjus mokesčius ir apmokėjus būtiniausias sąs-kaitas, krepšelį.

Kaip nurodo konsultacijų firma IHS trečiadienį pa-skelbto tyrimo medžiagoje, vietinės energijos gamybos šuolis padėjo sukurti 1,2 mln. tiesiogiai ar netiesiogiai su šia sritimi susijusių darbo vietų. Šis skaičius iki 2020-ųjų išaugs iki 3,3 mln., o naujo-sios energetikos indėlis į JAV šeimų pajamų, turimų atskai-čius mokesčius, krepšelį viršys 2000 JAV dolerių kiekvie-nam šeimos ūkiui kasmet iki 2015-ųjų, teigia IHS.

IHS skaičiai yra didesni nei nurodyta kitų ekonomistų, kurie taip pat mini svarbią skalūnų naftos ir dujų įtaką, išvadose. Įdiegtos naujos technologijos, tokios kaip hid-raulinis uolienų ardymas ir horizontalus gręžimas, leido praktiškai išgauti anksčiau ne-panaudotus naftos išteklius. Gamtinių dujų išteklius tai padidino 58 proc. nuo 2007 metų, gamtinių dujų kainą sumažino beveik trimis ketvir-tadaliais, o praėjusiais metais šalyje buvo inicijuotos dau-giau nei 120 mlrd. JAV dolerių vertės investicijos, teigia IHS.

dėl naujų energetikos šaltinių JaV buvo sukurta 2,1 mln. darbo vietų. reuters

Šį tyrimą iš dalies finansavo kelios energetikos ir gamy-bos pramonės grupės.

„Visi, kas abejoja šių skai-čių tikrumu, tiesiog nekrei-pia dėmesio, – sakė Johnas Larsonas, IHS vicepreziden-tas ir 13 autorių komandos, susidedančios iš įmonės energetikos, ekonomikos bei gamybos ir pramonės kon-sultavimo grupių, vadovas. – Jūs matote ir dujų, ir naftos srities gavybos rodiklius, ku-rie tai patvirtina.“

J. Larsonas teigė, kad di-džiausias poveikis, kurį jaučia dauguma JAV namų ūkių, yra mažesnės elektros ir šil-dymo sąskaitos. Tai sudaro beveik 75 proc. namų ūkių sutaupytos sumos. Jis tikino, kad beveik 800 JAV dolerių iš šios sumos priskiriami že-mesnei gamtinių dujų, nau-dojamų šildymui ir maisto gamybai, kainai.

Didžiąją šio tyrimo dalį paremia vyriausybės duome-nys. JAV Energetikos departa-mento duomenimis, gamti-nių dujų kainos gyventojams nuo 2008 metų sumažėjo tarp 12 ir 32 proc. Tačiau elek-tros kainos vidutiniškai ne-žymiai padidėjo. J. Larsonas teigė, kad IHS panaudodama skaičius rėmėsi prielaidomis, kokias sumas būtų išleidę namų ūkiai, jei gamtinių dujų kaina JAV būtų likusi artima 2008 metų lygiui.

Jis sakė, kad gamtinių dujų kainų lygis didžiojoje Europos dalyje yra tris kartus didesnis nei JAV, o Azijoje dujų kaina yra dar aukštesnė, nes čia nėra naujų tiekėjų. „Ma-žesnę elektros kainą atsklei-džia ir kitų prekių kaina. Kai kurios šeimos gauna čekius už naftos ir dujų gavybą arba dirba bendrovėse, kurios transportuoja benziną arba užsiima tiekimu gręžimo bei vamzdynų tiesimo srityse“, – teigė jis.

Anksčiau IHS skaičiavo tik naujų dujų atsargų poveikį ir net nesistengė įvertinti skaičiais, kokį po-veikį turi naujos naftos, trykštančios tokiose vie-tose kaip Šiaurės Dakota, ir „Eagle Ford“ skalūnai Teksase resursai. 2011-ųjų gruodį buvo teigiama, kad skalūnų dujų pramo-nėje 2010 metais buvo 600 000 darbo vietų.

Kita ekonomikos konsul-tavimo įmonė „Moody‘s Analytics“ apskaičiavo, kad iš 2,7 mln. darbo vietų, atsi-radusių JAV nuo 2002 metų iki 2012-ųjų, vienas milijo-nas buvo susijęs su skalūnų naftos ir dujų gręžinių grę-žimu. „Su skalūnais susiju-sių darbo vietų didėjimas beveik keturis kartus viršijo 2009 metų „Moody‘s“ prognozę ir auga dvigubai sparčiau nei bendras eko-nomikos lygis, nors dėl ma-žesnių gamtinių dujų kainų įdarbinimo srityje įsivyravo štilis, – teigia „Moody‘s“ ekonomistas Chrisas Lafa-kis. – Sunku pervertinti visa apimantį skalūnų revoliuci-jos indėlį į JAV ekonomiką.“

Surašymo biuro duome-nimis, vidaus gavybos pa-didėjimas kerta žaliavinės naftos importui, kuris per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 19 proc. Tai suma-žino nacionalinės prekybos deficitą 31,6 mlrd. JAV do-lerių.

Kaip praėjusį mėnesį pareiškė vyriausybė, 2011 metais JAV naftos ir dujų bendrovės padidino žaliavi-nės naftos ir kitus susijusius išteklius beveik 3,8 mlrd. barelių, t. y. padidėjimas su-daro 15 proc. ir yra didžiau-sias šuolis nuo tada, kai 1977-aisiais JAV energetikos informavimo administracija pradėjo skelbti aprobuotų išteklių įvertinimus.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

smukdė „apple“■investuotojams suabejojus, kad pristatyti produktai neišgalės atsi-kovoti prarastos išmaniųjų telefonų rinkos dalies, kompanijos „apple“ akcijos krito daugiau nei 5 proc.

Analitikų teigimu, pasta-rasis modelis yra pernelyg brangus kylančioms rinkoms,

į kurias jis ir buvo orientuo-tas. „Apple“ tokiu sprendimu siekia atsakyti konkurentams „Samsung“ ir „Huawei“, kurie jau yra įsitvirtinę šioje rinkoje. Pigusis „iPhone“ modelis vis tiek yra branges-nis nei pastarųjų kompanijų siūlomos alternatyvos. Kom-panijos akcijos, pasibaigus prekybai jomis, trečiadienį buvo atpigusios 5,4 proc.

naujasis „iphone“ neįtikino verty-binių popierių rinkų. scanpix

Užsieniečiai nėra įlei-džiami be gidų. Šie pasa-koja apie šalį, prižiūri, kad nebūtų filmuojami „netinkami“ vaizdai ir būtų laikomasi taisyk-lių. Įprastas maršrutas: autobusas – paminklas lyderiui – autobusas – viešbutis. Beatodairiškas rūpinimasis turistais yra apgaulingas, nes taip siekiama neparodyti kas-dieninės Šiaurės Korėjos. Atvykėliai apgyvendi-nami prašmatniuose, bet tuščiuose viešbučiuose, valgydinami valgiais nu-krautuose restoranuose, kur, be jų, kitų lankytojų nėra, demonstruojamos parduotuvės su netikrais vaisiais.

Šioje šalyje sukurtas dirbtinis kelionės marš-rutas, o apie pasivaikščio-jimą po vietos parduotu-ves negali būti nė kalbos.

Bedradarbiavimo svarbaJAV Centrinės žvalgybos duomenimis, net 91 proc. pramonės prekių gamina valstybė. Gyventojai ne-gali turėti nuosavo verslo, o prekės ir maistas yra išduodami naudojant Vie-šąją paskirstymo sistemą. Tiesa, Šiaurės Korėjos gyventojai gali gauti atly-ginimą, tačiau jis atiduo-damas valdžiai.

Penktadienį, kai buvo spausdinamas šis laik-raštis, Šiaurės ir Pietų Korėjos atnaujino ben-dradarbiavimą Kaesongo pramoninėje zonoje. Balandį maždaug 100 tūkst. darbuotojų buvo evakuoti iš šios zonos dėl branduolinio karo iš

Šiaurės Korėjos pusės grėsmės.

Tai yra 66 kv. km ploto regionas, kuriame lei-džiama veikti Pietų Korė-jos gamykloms. Kaesongo gamyklose dirba maždaug 53 tūkst. Šiaurės Korė-jos gyventojų, kurie turi specialių techninių gebė-jimų ir gali laisvai kalbėti Seulo dialektu. Kasmet Phenjanas iš Pietų Korė-jos už darbuotojų darbą gauna 90 mln. JAV dolerių atlygį.

Nors Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nuolat grasina branduo-linėmis galvutėmis, pa-našu, kad būtent kapita-listinio pasaulio rinkos gali išlaisvinti šalies eko-nominį potencialą.

»Būtent iškasenos sudaro daugiau nei penktadalį viso šiaurės korėjos eksporto, tačiau šis potencialias nėra išnaudojamas iki galo

»šiaurės korėjos gyventojai gali gauti atlyginimą, tačiau jis atiduodamas valdžiai

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Vis dėlto neap-sigaukite: ne-matomas toli gražu nėra

nežinomas. Telekomuni-kacijų paslaugas Lietu-vos ir užsienio klientams teikianti įmonė gali di-džiuotis, kad tam tikruose segmentuose yra viena pagrindinių rinkos žai-dėjų Europoje.

„Veiklą pradėjome nuo pridėtinių telekomunika-cijos paslaugų – ko gero, vienintelės vartotojui ma-tomos mūsų veiklos da-lies, – pasakoja „Mediafon“ įkūrėjas ir vadovas Arū-nas Babrauskas. – Jei per televiziją matote trumpuo-sius numerius, įvairius balsavimus skambučiais ar SMS žinutėmis, didžioji to dalis yra mūsų verslas.“

Prieš 15 metų įsteigta „Mediafon“ yra viena di-džiausių alternatyvių fik-suotojo telefono ryšio ope-ratorių ir paslaugų teikėjų Europoje. A. Babrauskui tiesiog kelyje gimusi idėja materializavosi į verslą, siejantį su daugiau kaip 100 tarptautinių ryšio ope-ratorių.

Į sėkmę nuo Šeškinės kalno

Sakoma, kad geriausias pagalbininkas yra tas, apie kurio buvimą šalia nė nežinome. Būtent taip galima apibūdinti ir įmonę „Mediafon“, mat jos paslaugomis naudojamės net nesusimąstydami.

keturi veiklos frontai Apibūdinti koncerno „MG Baltic“ 2007 metais įsigy-tos „Mediafon“ veik-lą, neturint specialių nišos žinių, nelengva. A. Bab-

rauskas, paprašytas pa-pasakoti, kuo verčiasi jo vadovaujama įmonė, ne-nustemba, mat dažnam telekomunikacijų rinkos riešutai būna per kieti.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

jęs skambutis keliauja per mus“, – išdidžiai pasakoja radiotechnikos ir elektro-nikos mokslus krimtęs vadovas.

Trečiasis „Mediafon“ veiklos frontas – tele-fono numerio perkėlimo paslauga. Lietuvoje ne-seniai išpopuliarėjusią paslaugą taip pat teikia A. Babrausko vadovau-jama įmonė. „Sėkmingai įsitvirtinome Gruzijoje, Moldovoje, Azerbaidžane ir Tunise, dar laukiame kelių konkursų rezultatų, – šypsosi vadovas. – Pa-saulyje jau tampame gerai žinomi kaip savo srities specialistai.“

Ketvirtoji verslo kryptis dar tik pradeda leisti šak-nis. Tai sukčiavimo pre- vencijos paslaugos. A. Bab- rausko teigimu, šiuo metu kuriamas skyrius, padė-siantis operatoriams nu-statyti, ar skambučiai ke-liauja teisingais kanalais.

„Mūsų veiklos sritys yra keturios. Jos turi tik vieną bendrą sąlyčio tašką – bendraujame su verslu, o ne pavieniais vartotojais“, – verslo sub-tilybėmis dalijasi „Media-fon“ vadovas.

Vilniaus kalvose gimusi idėja Mėgstantiems save įtiki-nėti, esą konstruktyvioms idėjoms reikia atskiro pa-siruošimo, vertėtų pasido-mėti, kokia buvo vienos sėkmingiausių šalies įmo-nių pradžia.

Paklaustas, ar karjera

telekomunikacijų versle buvo netikėtas gyvenimo vingis, A. Babrauskas ramiai atsako, kad ne, ir priduria gerai atsime-nantis, kaip gimė idėja. „Tiesą pasakius, mintis šovė leidžiantis nuo Šeški-nės kalno. Esu baigęs ati-tinkamus mokslus, todėl norėjosi užsiimti veikla, susijusia su telekomuni-kacijomis“, – prisimena vadovas ir priduria, kad pirmoji idėja buvo noras sukurti klientams pa-slaugą, kuri leistų už pre-kes atsiskaityti telefonu.

Sėkmingą „Mediafon“ raidą paaiškina labai kon-kretus A. Babrausko sie-kis – būti prizininku. „Vie-nas pagrindinių mano tikslų – veikiant vienoje ar kitoje srityje būti bent jau prizininku“, – sėkmės for-mule dalijasi prestižinio tarptautinio verslo apdo-vanojimo „Stevie Awards“ bronza neseniai apdovano-tos įmonės vadovas.

A. Babrausko užmojai neapsiriboja vien Lietuva. Vadovas pasakoja, kad tranzito sektoriuje šiuo metu atsilieka tik nuo „Teo“, tačiau sako, kad antra vieta – taip pat pri-zinė. Numerio perkėlimo srityje, vertinant pagal verslo mastą, „Mediafon“ užima trečią vietą Euro-poje. „Stengsimės, kad per artimiausius metus trečioje vietoje stabiliai būtume įsitvirtinę tik mes“, – ryžto nestokoja verslininkas.

Gyvename puikioje šalyjeSu įvairiomis problemo-mis ir kasdieniame, ir pro-fesiniame gyvenime su-siduriame kone kasdien, tačiau ne visi sugebame įvertinti tokių trukdžių

»nesupraskite klaidingai – kvalifikacija yra svarbi, tačiau motyvuotas žmogus daug greičiau pasiekia reikiamą kompetencijos lygį

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Faktai

„mediaFOn“

• Įmonė įkurta prieš 15 metų – 1998 metais

•2013 metais pripažinta „Stevie Awards“ laimėtoju „Metų bendrovės teleko-munikacijų sektoriuje“ ka-tegorijoje.

•Bendradarbiauja su 30 skirtingų valstybių verslo partneriais

• Turi dukterines įmones Gruzijoje, Azerbaidžane ir Moldovoje

menkumą. „Mediafon“ vadovas pasakoja esąs įsitikinęs, kad gyvename nuostabioje šalyje.

„Mėgstame verkšlenti, kaip Lietuvoje blogai, o iš tikro gyvename puikioje šalyje, kupinoje išsilavinu-sių ir gerų žmonių. Mums tetrūksta daugiau pasiti-kėjimo savo jėgomis“, – tvirtina A. Babrauskas.

Panašu, kad tokį supra-timą vadovas taiko ir savo verslo plėtros strategijoje. „Žinoma, pirmi žingsniai už Lietuvos ribų būna sunkesni dėl stereotipų, tačiau laiku ir kokybiš-kai suteikus paslaugas klientai nebesijaudina dėl mūsų kilmės, – dalijasi patirtimi A. Babrauskas. – Didžiuojuosi, kad būdama lietuviška kompanija savo produkciją parduodame visame pasaulyje.“

Paklaustas, kas lemia tarptautinės plėtros sėk-mę, verslininkas tvirtina, kad dažniausiai daroma klaida – nesugebėjimas prisitaikyti prie vietos kul-tūros. A. Babrauskas pasa-koja, kad neretai Lietuvos verslininkai mano, jog nuvažiavę svetur padarys geriau nei vietiniai.

„Jei kurioje kultūroje yra daroma vienaip, tik-riausiai vietiniams toks būdas priimtinas, – pasa-koja vadovas ir priduria, kad nė vieno šalį prie verslo pritaikyti bandan-čio verslo nelydės sėkmė. – Mūsų pareiga – pritaikyti savo žinias ir technologi-nes galimybes prie užsa-kovų poreikių.“

pritraukia šeimiška aplinkaPasukus kalbą apie įmo-nės darbuotojus, A. Bab-rauskas kiek netikėtai prisipažįsta pirmenybę teikiantis ne ypač aukš-tai kvalifikacijai, o kūry-bingumui ir motyvacijai. „Mediafon“ vadovo tei-gimu, kūrybingumo ir motyvacijos nenusipirksi, todėl tokie darbuotojai tampa didžiausia vertybe.

„Nesupraskite klai-dingai – kvalifikacija yra svarbi, tačiau motyvuo-tas žmogus daug greičiau pasiekia reikiamą kom-petencijos lygį“, – aiškina verslininkas.

Dažnai eskaluojama informacinių technolo-gijų specialistų trūkumo problema „Mediafon“ taip pat nėra trukdis – įmonės vadovas teigia, kad šei-miška darbo aplinka pa-deda nesunkiai pritraukti reikiamus darbuotojus. „Visada sakau, kad darb-daviui sunku rasti gerą specialistą, tačiau geram specialistui dar sunkiau rasti gerą darbovietę“, – šypsosi A. Babrauskas.

Užsiminus apie techni-nio išsilavinimo žmonių trūkumą, verslininkas atsako, kad negalima teigti, jog reikalingos kva-lifikacijos žmonių nėra ruošiama. „Šis procesas vyksta, tačiau šiek tiek vėluoja. Be to, tuščių vietų nebūna – esant didelei pa-klausai, greitai formuo-jasi didelė pasiūla“, – sako „Mediafon“ įkūrėjas.

Lengvo verslo nebūnaPokalbiui artėjant prie finišo tiesiosios, kalba pakrypsta apie verslo pradžią. Laisvalaikiu su šeima keliauti mėgstan-tis verslininkas pasakoja pradedantiesiems galintis patarti gerai įvertinti savo galimybes.

„Pirmiausia reikia pagalvoti, ar turima rei-kalingų žinių, kad būtų galima įgauti pranašumą. Kitas ne ką mažiau svar-bus aspektas yra tai, jog verslas turi būti toks arti-mas širdžiai, kad būtų ga-lima atsibusti ir užmigti apie jį galvojant“, – patir-timi dalijasi A. Babraus-kas.

Pašnekovas tikina, kad pradedantieji verslinin-kai turėtų suprasti viena: lengvo verslo nėra ir ne-bus.

„Lengva ten, kur mūsų nėra, – sako A. Babraus-kas. – Reikia nebijoti imtis veiklos, tačiau negalima ir šokti aukščiau bambos. Geriausia pradėti nuo Lietuvos ir tada pamažu augti.“

Paklaustas, kaip kovoja su kiekviename versle pasitaikančiais sunku-mais, „Mediafon“ vadovas sako, kad yra tik vienas būdas – spręsti iškilusias problemas. A. Babrausko manymu, reikia išana-lizuoti problemą, tačiau nepamiršti tuo pat metu veikti, nes dvejonės nieko neduoda, juk ne vienas verslas paskendo abejonių pelkėje.

„Bet kokie pokyčiai yra skausmingi, bet jei su jais tvarkomasi iškart, pasek-mės tik geresnės. Reikia tiesiog nebijoti“, – užtik-rintai atsako „Mediafon“ vadovas.

arūno Babrausko vadovaujama „mediafon“ ne kartą prisidėjo prie labdaringos veiklos.ruslano Kondratjevo nuotr.

»mėgstame verkšlenti, kaip Lietuvoje blogai, o iš tikro gyvename puikioje šalyje, kupinoje išsilavinusių ir gerų žmonių

CV Arūnas Babrauskas

iki studijų Vilniuje augo utenoje

nuo 2004 metų yra Telekomunikacinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas

1993 metais Vilniaus universitete įgijo radiofizikos magistro laipsnį

15 metų vadovauja „Mediafon“

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

„Pirmiausia sutei-kiame technines galimy-bes organizatoriams – tai tos pačios balsavimui skirtos SMS žinutės ir pokalbiai“, – erdviame,

padėkų ir apdovanojimų kupiname kabinete pasa-koja vadovas.

Antroji veiklos sritis – tarptautinis skambučių tranzitas, kai iš užsienio

atkeliaujantys skambu-čiai pasiekia „Mediafon“ centrą ir yra perduodami Lietuvos operatoriams. „Apytiksliai skaičiuojant, kas trečias iš užsienio atė-

a. Babrausko vadovaujama įmonė bendradarbiauja su daugiau nei ruslano Kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Aukštoji pensijų matematika

Sakoma, kad roges reikėtų ruošti dar vasarą, tačiau net stropus patarlių išminties klausytojas rogių 40-čiai metų į priekį lašiniais netepa.

Deja, to paties negalima pasakyti apie pasiruošimą senatvei.

Faktai

pensiJų FOndai

•Privačiuose pensijų fon-duose jau sukaupta dau-giau nei 5 mlrd. litų

•Didžiausias prieaugis – 9,06 proc. 2012–2013 lai-kotarpiu fiksuotas „Aviva Europensija plius“ fonde

•Daugiausia lėšų sukaup-ta „SEB Pensija 2“ fonde – daugiau nei 1 mlrd. litų

•Didžiausią prieaugį per trejus metus patyrė „Finas-ta“ Aktyvaus investavimo fondas – 22,45 proc.

Idėja parengti tokį straipsnį gimė neat-sitiktinai. Nežinia kelintą kartą susidū-

ręs su perdėm paslaugiu aptarnaujančiu banko personalu, nusprendžiau, kad galų gale atėjo laikas imtis atsakingai planuoti ateitį ir išsirinkti pensijų fondą. Užduotis buvo kur kas sunkesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Neturintieji ekono-minio išsilavinimo gali nesunkiai pasiklysti procentų ir investavimo pasirinkimo galimybių jūroje. Negana to, nors kaupiamą pensiją priva-čiame fonde saugo įvairūs saugikliai, garantuotos apsaugos nuo tam tikrų trukdžių nėra.

pakopa po pakoposŠiuo metu Lietuvoje įteisi-nama trijų pakopų pensijų sistema. Pirmąja pakopa naudojasi kiekvienas dir-bantis asmuo, privačiai nekaupiantis senatvės pensijos. Tai visi „Sodros“ klientai. Antroji – kaupi-mas pensijos fonduose.

Trečioji pakopa pri-mena ilgalaikį indėlį, kurį galima papildyti bet kada ir bet kokia suma. Nuo paprasto indėlio ji skiriasi tuo, kad atsiimti sukaup-tus pinigus galima tik su-laukus pensinio amžiaus.

SEB banko šeimos fi-nansų analitikė Julita Va-ranauskienė, paklausta, ar trečios pakopos pen-sijos fondus galima lai-kyti savarankišku lėšų taupymu, atsakė, kad iš dalies. „Galime patys nuspręsti, kiek savo lėšų

investuoti, kokiu perio-diškumu, kokį fondą pa-sirinkti. Tolesnius inves-ticinius sprendimus pagal iš anksto žinomą fondo strategiją priima fondo valdytojai“, – teigė J. Va-ranauskienė.

Sutariama, kad kaupti pensiją trečiosios pako-pos fonduose naudinga žmonėms, gaunantiems didesnes pajamas bei iki pensinio amžiaus dar tu-rintiems gražaus laiko.

Kiek sudėtingesnė an-trosios pakopos pensijų fondų padėtis. Kadangi nenorima skirti dides-nės milžiniškose skolose paskendusiai „Sodrai“ tenkančios mokesčių da-lies, suteikiama galimybė dalį pensijos kaupti savo lėšomis, o valstybė už tai įsipareigoja motyvuoti priedu iš biudžeto.

Nuo 2014 metų įsigalio-sianti sistema, vadinama „2+2+2“, susideda iš trijų pensijos kaupimo šalti-nių – 2 proc. dalis iš „So-drai“ tenkančių mokesčių,

2 proc. iš gaunamų pajamų ir 2 proc. vidutinio bruto atlyginimo dydžio priedas iš valstybės biudžeto.

Dar viena naujovė, skirta šalies demografinei padėčiai gerinti, yra tai, kad vienam iš tėvų, kuris gauna tėvystės / motinys-tės pašalpą, valstybė įsi-pareigoja skirti dar 2 proc. vidutinio darbo užmokes-čio dydžio.

Tiesa, verta pridurti, kad trijų dvejetų sistema pradės veikti tik 2016 me-tais, o iki tol galios ana-logiška „2+1+1“ sistema. Planuojama, kad nuo 2020-ųjų iš „Sodros“ skiriama biudžeto dalis padidės iki 3,5 proc.

rizikuoti apsimoka jauniemsKadangi antrosios pako-pos pensijų fondai aktua-lesni didesnei visuomenės daliai, daugiau dėmesio naudingiausia skirti bū-tent jiems. Šiuo metu Lie-tuvoje yra net 30 tokio tipo fondų, kuriuos valdo 9

įmonės – 7 teikiančios fi-nansų paslaugas ir 2 drau-dimo bendrovės.

Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gauna-mas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybi-nius popierius. Kiekviena pensijų fondus valdanti įmonė siūlo dar tris inves-tavimo pakopas. Jauniau-siems dalyviams siūloma iki 100 proc. kaupiamos sumos dalies investuoti į akcijas, kurios gali teikti didesnę grąžą, taigi ilgai-niui ir sukaupti didesnę pensiją.

Vidutinio amžiaus gy-ventojams rekomenduo-jama investicijoms skirti iki 70 proc. savo lėšų, o gyventojams, kuriems iki pensijos liko 7 ar mažiau metų, siūloma investuoti ne daugiau nei 30 proc. lėšų.

Kaip ir galima tikėtis, didžiausia rizika atneša didžiausią pelną. Lietuvos banko duomenimis, per 7 šių metų mėnesius di-delės rizikos pensijų fon-

duose laikomų lėšų prie-augis svyravo nuo 3,5 proc. „Swedbank pensija 5“ ir „SEB pensija 3“ fonduose iki 5,87 proc. „MB Extremo II“ fonde. Vidutinis tokių fondų pelningumas šiemet siekė 4,42 proc.

Vidutinės rizikos fon-dai, kurie investuoja ne daugiau kaip 70 proc. siekiančią pensijos dalį, siūlo mažesnę grąžą, ta-čiau pasižymi ir mažesne rizika. Lietuvos banko duomenimis, šiuose fon-duose pelningumas šiemet svyruoja nuo 0,58 proc. „Citadele pensija 2“ fonde iki 5,56 proc. „Aviva Euro-pensija Ekstra“ fonde. Vis dėlto vidutinis tokio tipo fondų pelningumas nėra didelis – 1,75 proc., taigi visą uždarbį kartu su dar 0,25 proc. siekiančia jūsų sukauptų lėšų dalimi „su-valgė“ 2 proc. siekianti inf-liacija.

Mažos rizikos ir kon-servatyvaus kaupimo fon-duose laikomų lėšų prie-augis buvo nedidelis. Iki

»pensijų sistemos pertvarka neįmanoma iš esmės nereformavus „sodros“

renkantis tinkamiausią pensijų fondą neįmanoma įvertinti visų rizikos faktorių. scanpix

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

30 proc. sukauptų pajamų investicijoms skiriantys fondai siūlė 1,2 proc. vi-dutinę grąžą, o konserva-tyvūs fondai vidutiniškai klientų pajamas šiemet paaugino vos 0,04 proc.

adata šieno kupetojeBesirenkantiesiems pen-sijų fondą galima pri-minti, kad pasirinkus privatų fondą didesnė ar mažesnė sukauptų lėšų dalis bus investuojama vertybinių popierių rin-koje, todėl jos susidurs su visomis tokiose rinkose kylančiomis grėsmėmis.

J. Varanauskienės tei-gimu, svarbu vertinti ne tik infliacijos įtaką, bet ir atkreipti dėmesį į kitas investicinės rizikos rūšis. „Egzistuoja vertybinių popierių pasirinkimo ir kainų kitimo, rinkų ir kre-dito, valiutų kursų svyra-vimo bei palūkanų normų rizikos, – žiniomis dalijosi ekspertė. – Žinoma, sie-

kiama suvaldyti rizikas, keičiant obligacijų dalį fonduose, jų trukmę, ir naudojant išvestines fi-nansines priemones.“

Pašnekovė pridūrė, kad pensijų fondų investicijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuoto-jams draudimu.

Verta paminėti, kad jūsų gerovė priklauso ne tik nuo vertybinių popie-rių rinkos svyravimų, bet ir nuo tokių faktorių kaip fondo darbuotojų, dispo-nuojančių jūsų lėšomis, kvalifikacija. Neįmanoma žinoti, ar fondo lėšomis disponuoja patyręs inves-tavimo vilkas, ar visiškas naujokas. Telieka pasiti-kėti fondo kompetencija.

Vis dėlto, nors eg-zistuoja rizika, kad su-kauptos lėšos nuvertės, nereikėtų baimintis dėl pensijų fondų bankroto, mat jų veikla yra griežtai atskirta nuo juos valdan-čių įmonių.

„Pensijų fondai ban-krutuoti negali, gali ban-krutuoti tik juos valdan-čios įmonės. Visas pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo valdančios įmonės ir laikomas depozitoriu-muose, todėl net bankru-tavus valdančiai įmonei pensijų fondų dalyviai ir

jų sukauptas turtas ne-nukentėtų“, – pasakojo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių pas-laugų ir rinkų priežiūros departamento specialistas Audrius Šilgalis.

Pašnekovas pridūrė, kad pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuo-

jama, pačios investicijos privalo būti išskaidytos, o veikla griežtai prižiūrima Lietuvos banko.

sistema nieko verta?Klaidžiojant investicinio pasirinkimo miške teko susidurti ir su nuomone, esą savarankiška pensijų kaupimo sistema šiek tiek prasilenkia su realybe. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins-titute dėstanti socialinės politikos ekspertė Guoda Azgurdienė pasakojo, kad pensijoms kaupti skiriama per maža dalis „Sodros“ mokesčių.

„Prasminga kaupti pensiją, kai kaupiama bent jau 5 proc. „Sodros“ įmokų, tačiau šiuo metu dalyvaujame sistemoje, kuri yra žemiau moks-liškai įrodytos prasmin-gumo ribos“, – pasakojo daktaro laipsnį turinti ekspertė.

Pašnekovė pridūrė, kad pensijų sistemos per-tvarka neįmanoma iš es-mės nereformavus „Sod- ros“. Paklausta, kodėl es-minė socialinės apsaugos

reforma nėra vykdoma, ekspertė teigė, kad tai yra valios trūkumo žen-klas.

„Politikai nėra suin-teresuoti daryti sprendi-mus, kurie turės naudos po 10–15 metų, nes norima rinkėjus patenkinti dabar, – tikino G. Azgurdienė. – Tai panašu į verslą, kuris nėra linkęs investuoti į įrangą, o ateities proble-mas palieka būsimam įmonės direktoriui.“

Turint omenyje dabar-tinių pensininkų padėtį bei senstančios populiaci-jos įtaką valstybės galimy-bėms mokėti orų pragyve-nimo lygį užtikrinančias pensijas, tenka rinktis katę maišę, kurios spalvą sužinoti pavyks po kelių dešimtmečių.

Vis dėlto vertėtų su-vokti, kad nuo pasirinkto pensijos kaupimo būdo priklausys nemaža da-lis gyvenimo, todėl šiam sprendimui patariama skirti bent jau ne mažiau laiko nei renkantis au-tomobilį, o ne patikliai pasirašyti sutartį pasi-kliaujant gražiomis kon-sultantės akimis.

»Fondų gausą galima paaiškinti tuo, kad gaunamas lėšas jie investuoja į skirtingos rizikos vertybinius popierius

pensiJų FOndUs VaLdančių įmOnių rinkOs daLis

Swedbank investicijų valdymas

35%

SEB investicijų valdymas

29%

DNB investicijų valdymas

9%

ERGO Life Insurance SE

Citadele investicijų valdymas

Danske Capital investicijų valdymas

Finasta Asset Management

MP Pension Funds Baltic

AVIVA Lietuva

14%

3%

3%

4%

3%

0,02%

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV - Online klientas – UaB „eurotradus“ – tarptautinėje rinkoje dirbanti vertimo ir lokalizavimo įmonė, veikianti nuo 2007 metų. Šiuo metu įmonė Vilniuje ieško

prOJektų VadOVO

darbo aprašymas:

• Bendravimas su klientais (dažniausiai anglų kalba);• Vertimo ir lokalizavimo užsakymų priėmimas, jų analizė ir registravimas;• užsakymų vykdymo kontrolė, bendravimas su vertėjais ir redaktoriais;• Įvykdytų užsakymų pateikimas klientams;• Kokybės kontrolės užtikrinimas.

reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas (pageidautina anglų filologijos ar anglų vertimo specialybės);• Panašaus darbo patirtis;• Greita orientacija, komunikabilumas, imlumas naujovėms ir technologijoms; • Labai geras lietuvių ir anglų kalbos mokėjimas (žodžiu ir raštu);• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, darbo su vertimo atminties programomis patirtis (pvz., „Trados“ ir kt.).

įmonė siūlo:

• Geras darbo sąlygas;• Darbą inovatyvioje kompanijoje;• Galimybę bendrauti su klientais iš įvairių pasaulio šalių.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu paulina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas - nordtext, UaB vertimų biuras, siūlantis platų vertimo ir lokalizavimo paslaugų spektrą į daugiau nei 60 kalbų. Šiuo metu kompanijai reikalingas

pardaVimO VadyBininkas

darbo aprašymas:

• Vertimo ir lokalizavimo paslaugų pardavimas;• Klientų paieška – klientų atranka, paslaugų pristatymas, sutarčių sudarymas;• Dalyvavimas parodose ir įvairiuose renginiuose;• Bendradarbiavimas su kolegomis.

reikalavimai:• Aukštasis universitetinis išsilavinimas (gali būti paskutinio kurso studentas); • Būtina darbo patirtis pardavimo srityje;• Puikios lietuvių ir geros anglų kalbos žinios;• Puikūs bendravimo, organizaciniai, derybiniai, pardavimo įgūdžiai; • Atsakingumas, vidinė motyvacija.

Įmonė suteikia darbui reikalingas priemones (mobilusis telefonas, internetas, nešiojamasis kompiuteris. Apmoka už kurą ir automobilio amortizaciją, papildomą sveikatos draudimą.

nuotolinė darbo vieta (darbas iš namų, pageidautina Vilniuje arba kaune)

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

kontrolinis sąrašas – atmintinė ieškant darbo

11. užsiregistruokite ir įrašy-kite savo CV pagrindiniuose kar-jeros portaluose: lietuviškuose, jei ieškote darbo Lietuvoje, ir (arba) užsienio, jei ieškote už-sienyje.

12. Kasdien lankykitės pagrin-diniuose karjeros portaluose, peržiūrėkite darbo skelbimus, radę tinkamą iš karto siųskite savo CV su motyvaciniu laišku. Prieš siųsdami pakoreguokite CV taip, kad tiktų būtent šiam darbui.

13. Pasižymėkite, kada ir į ko-kią poziciją kandidatavote ( kam siuntėte savo CV). Galite išsisau-goti darbo skelbimus. Tai labai praverčia, kai jus kviečia į pokalbį dėl darbo.

14. Pasakykite savo drau-gams, artimiesiems, pažįsta-miems ir kitiems jums gero linkintiems žmonėms, kad šiuo metu ieškote darbo. Ieškoti darbo – ne gėda, gėda – neieš-koti darbo. „Perlipkite“ per save ir reklamuokitės.

15. Sudarykite savo „geidžia-miausių“ įmonių sąrašą, kuriose norėtumėte dirbti. Apsilanky-kite jų tinklapiuose – karjeros skyriuose. Gal kaip tik dabar jie ieško jūsų. Kai kurios įmonės

mielai priima kandidatų CV, net jei šiuo metu nesiūlo darbo. To-dėl nusiųskite.

16. Prieš siųsdami CV „gei-džiamiausioms“ įmonėms pa- koreguokite CV taip, kad šis tik-tų būtent konkrečiai bendrovei.

17. Jei Jūsų „geidžiama“ įmonė šiuo metu neieško naujo darbuotojo, t. y. nėra darbo skelbimo, vis vien galite nusiųsti savo CV su stipriu motyvaciniu laišku. Įmonės tinklapyje paieš-kokite asmens, susijusio su per-sonalu ar sprendimų priėmimu, el. pašto. info@...lt paštą nau-dokite tik kraštutiniu atveju, kai nėra kitų kontaktų.

18. Motyvacinis laiškas pa-deda atkreipti dėmesį, jei jis parašytas nuoširdžiai ir yra pri-taikytas konkrečiam darbo pa-siūlymui. Turėti ir naudoti vieną šabloninį motyvacinį laišką – klaida. Dar didesnė klaida – ne-turėti motyvacinio laiško.

19. Jei siunčiate CV, bet nesu-laukiate kvietimų ateiti į pokalbį – keiskite CV, motyvacinį laišką; naudokite kitas darbo paieškos priemones.

20. Socialiniai tinklapiai taip pat geras darbo paieškos ka-nalas. „LinkedIn’as“ – skirtas

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

CV-Online klientas – suitsupply – sėkmingai veikiantis vyriškų drabužių tinklas, sparčiai besiplečiantis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Išskirtinės kokybės ir madingiausių modelių Suitsupply kolekcija skirta šiuolaikiniam žmogui. Tai kokybiški vyriški kostiumai, marškiniai ir kaklaraiščiai, sukirpti bei pasiūti geriausiose Europos ateljė. Šiandien įmonė ieško naujo komandos nario

pardaVėJO (-s) – kOnsULtantO (-ės)dirbti Vilniuje, parduotuvėje esančioje PC Europa.

mes tikimės, kad Jūs:• Turite “akį” madai;• Esate nuolatos pozityviai nusiteikęs ir paslaugus;• Mokate derinti eleganciją ir patirtį;• Esate drabužio dydžio, modelio ir spalvos parinkimo ekspertas.

mums taip pat svarbu, kad Jūs:• Mokate anglų ir rusų kalbas;• Turite darbo patirties prekybos srityje (mada, drabužiai).

ar tai Jūs?

Mes norime Jus priimti į draugišką, profesionalų ir patyrusį mados ekspertų kolektyvą.Tai ne trumpalaikis darbas. Atėję pas mus Jūs turėsite galimybę augti profesinėje srityje, tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Jūsų pastangos bus dosniai atlygintos.

Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu: jancyte@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online client - small software development and IT consultancy company, located in Vilnius, Lithuania, and servicing highly demanding clients in Scandinavia. As of today, we are searching for a talented and result-oriented

net deVeLOper to join our growing team in Vilnius office

responsibilities:

• participate in initial stages of the project together with project manager(s) and the Client;• contribute to architectural vision of any system you work with;• work with the web projects such as CRM‘s, portals, intranet systems, business management systems and associated types of sophisticated tools to solve our Clients‘ problems;• have HTML/CSS specialists doing their part of the job in your projects;• have quality assurance specialists doing their part of the job in your projects;• work in a team of young, professional and passionate people;• work with well known, highly reputable and cheerful Clients.

We are offering:

• Non-hierarchical, significantly liberal and democratic organization;• Scandinavian mindset and environment;• Occasional trips to Scandinavia;• Pursuit for highest quality in every detail we do;• Fully paid qualification courses and industry events;• Best salary in the industry.

From you we would expect:

• MSSQL, T-SQL, ASP.NET, AJAX, jQuery, ASP.NET MVC, JavaScript knowledge and experience;• Software engineering and architectural patterns capability;• Object oriented programming capability and experience;• Detailedness, responsibility, passion for your work;• Good command of written and spoken English;• Foosball tolerance :)

If you want to apply for this job, please, send us your CV and cover letter both in Lithuanian and English (note position name in the subject) to lina@cvonline.lt.

Only chosen candidates will be informed. Confidentiality of your information is guaranteed.

bendrauti profesiniu lygmeniu. Susikurkite jame profesionalų profilį.

21. „LinkedIn’e“ sukurta ne-mažai įvairių grupių, kurios skir-tos darbo ir darbuotojų paieškai. Paieškokite jums tinkamų darbo sričių grupių, aktyviai jose daly-vaukite, sekite naujienas. Jus dominantis darbo pasiūlymas gali atsirasti bet kurią minutę.

22. Kaip atrodo jūsų „Face-book“ profilis? Tai labai svarbu, nes personalo specialistai kar-tais tinkamų kandidatų ieško šiame tinkle. Pasistenkite atro-dyti profesionaliai, neatsižadėti savo asmenybės.

23. Nebijokite ir neignoruo-kite personalo paieškos arba atrankos kompanijų darbo pasiūlymų. Dažnai kandidatai nesiunčia savo CV vien todėl, kad personalo atranką įmonė patikėjo agentūrai, o skelbime nėra nurodytas įmonės pavadi-nimas. Nebijokite kandidatuoti į tokius skelbimus – nepraleiskite savo šanso.

24. Galite nusiųsti savo CV pagrindinėms personalo paieš-kos arba atrankos kompani-joms ne pagal konkretų darbo skelbimą, bet su prierašu, ko-kio darbo ieškote. Šios įmonės kaupia kandidatų CV duomenų bazes: gali būti, kad jūsų CV kada nors ištrauks iš stalčiuko ir pateiks įmonei, ieškančiai būtent jūsų.

25. Spauda. Spaudoje galite rasti sau tinkamų darbo pasiū-lymų. Taip pat patys galite įdėti skelbimą, kad ieškote darbo. Jei publikuosite skelbimą – gerai apgalvokite kiekvieną žodį.

26. Kol ieškote apmokamo darbo – savanoriaukite, užsiim-kite aktyvia visuomenine ar kita veikla. Gera jaustis naudingam. Padėkite kitiems nelaukdami padėkos.

27. Asociacijos ir organizaci-jos taip pat gali padėti susirasti svajonių darbą. Apskritai, kalbė-kite. Kalbant lengviau randami sprendimai. Su savimi taip pat galima pasikalbėti, bet kelios galvos geriau nei viena.

28. Ieškokite originalių spren-dimų, pvz., sukurkite savo tin-klapį – CV, paruoškite ir siųskite garso ar vaizdo motyvacinį įrašą ir pan.

29. Nuolat (kasdien) tikrinkite savo el. paštą. Kaip įmanoma greičiau sureaguokite į darbda-vio užklausas.

30. Jei jums skambina ne-žinomas numeris – vis tiek pa-kelkite telefono ragelį. Gal tai darbdavys! Jei dėl kokių nors priežasčių negalėjote atsiliepti, kuo skubiau perskambinkite: to nepadarę prarandate galimybę gauti darbą. Ir nesiųskite žinutės su klaustuku...

O kaip jūs ieškote darbo?

Pamažu perei-name prie verslo praktikos, kuri gali pateikti uni-

kalų ir kartu vertingą produktą. Svarbūs tampa ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia paskirstyti taip, kad būtų pasiekiamas didžiausias našumo lygis. Taip mano Baltic Mana-gement Institute (BMI) vizituojantis profesorius, Harvardo verslo mokyklos dėstytojas Robertas Austi-nas. Jį kalbino savaitraštis „Ekonomika.lt“.

? kaip verslas keičiasi šiomis dienomis? kokias tendenci-

jas įžvelgiate?

Vos tik įvyko pramo-nės revoliucija, vadovai nuolatos bando suprasti, kokiais būdais pasiekti geriausius rezultatus, dirbti efektyviai. Taip at-sirado tam tikri principai, kuriais remiantis galima dirbti sėkmingai, kelti pragyvenimo lygį šalyse.

Geografija versle vis labiau praranda reikšmę. Kompanijos konkuruoja, nesvarbu, ar yra iš tos pačios šalies, ar ne. Ma-žėja geografijos reikšmė, transportavimo išlaidos.

Išskirtinis interviu18

Inovacijos ne visada lemia geresnius rezultatus

Technologijų pažanga, arba globalizacija, pradėjo keisti ilgai versle vyravusias normas.

nr. 212013 m. rugsėjo 16–29 d.

Kitas veiksnys – paprasta, pigi ir lengva komunika-cija. Šiais laikais ypač pa-prasta bendrauti su žmo-nėmis, kompanijomis iš bet kurios pasaulio vietos.

Šie pokyčiai sukuria ir naujų nepatogumų. Vie-nas iš jų – laiko skirtumas, skirtingos laiko zonos. Be to, vis dažniau kompani-joms konkuruojant ne na-cionaliniu, o tarptautiniu lygmeniu, natūraliai ple-čiasi konkurencijos lau-kas. Dėl to vis sunkiau yra išsiskirti iš konkurentų ir pasiūlyti unikalų pro-duktą ar prekę.

Aštrėjanti ir stiprėjanti konkurencija pasireiškia ne tik tarp kompanijų, bet ir tarp darbuotojų. Tam įtakos turi ir didėjanti žmonių populiacija Že-mėje.

Yra daugybė žmonių, pasižyminčių išskirtiniu talentu. Pavyzdžiui, jeigu tu Kinijoje pasižymi talen-tais, kurie būdingi vienam iš milijono žmonių, vadi-nasi, yra dar šimtai kitų tokių talentingų asmenų, kuriems gebėjimai priski-riami vienam iš milijono. Tai paprasta matematika.

Internetas taip pat prisideda prie pokyčių. Atsiranda vis daugiau programų, siūlančių mo-kymus internete. Daugėja

ir nemokamų mokymo programų. Taip konku-rencija tik stiprėja.

?Gal galėtumėte išskirti svar-biausius principus, kuriais

besivadovaudamos kompani-jos varžosi tarpusavyje?

Galima varžytis dviem būdais, tačiau rekomen-duotina pasirinkti vieną. Arba kompanijos savo pro-duktus siūlo pirkti, nes jie yra pigiausi, kitaip tariant, siūlo mažiausią kainą tam tikroje rinkoje. Arba pa-brėžia prekės kokybę.

Nors atrodo labai pa-prasta, realybėje tai daug sunkiau pritaikyti. Daž-nai kompanijos sumaišo šiuos būdus, nesusidėlioja prioritetų.

Geriau apsispręsti ir koncentruotis ties vienu bruožu. Įdomus pavyzdys yra švedų baldų ir namų apyvokos prekių tinklas IKEA, nesenai atidaręs savo pirmąją parduotuvę ir Vilniuje. Jo strategija išsiskiria tuo, kad ban-doma pabrėžti ir pigumą, ir prekių išskirtinumą,

stilingumą. Kalbant apie produktų ar paslaugų pi-gumą, šioje srityje iš tiesų labai sunku konkuruoti. Visada atsiras rinkų, ku-riose tas prekes galima pagaminti mažesnėmis sąnaudomis, kur darbo jėga yra pigesnė. Čia ma-tome aiškų lyderį – Kiniją. Būtent dėl to vis didesnis dėmesys skiriamas pro-duktų išskirtinumui.

? Vkaip kelti produkto vertę, kad ji didintų pardavimo

skaičių?

Yra daugybė būdų ir daug vertės, kaip sąvokos, supratimo variantų. Vie-nas iš būdų – kompanijos bando padidinti savo pro-duktų pardavimą, kartu su jais kurti pasakojimus, kurie pamažu žmonėms asocijuotųsi su tais pro-duktais. Dažnai šiam tiks-lui pasiekti naudojama mada, stilius. Produktai tampa mada.

Puikus pavyzdys – „Apple“ produkcija. Jos įsigydamas žmogus tarsi įgauna tam tikrą statusą, išsiskiria iš kitų. Svarbu atminti, kad žmonės, įsi-gydamas tam tikrą pro-duktą, nori tapti išskirti-niai.

? kokių klaidų dažniausiai daro verslininkai?Verslininkai dažnai

mano, kad inovacijos yra vienintelis būdas pro-duktyvumui ir efektyvu-mui kelti. Jos labai daug kainuoja, be to, gali ne-atsipirkti. Sakyčiau, per mažai orientuojamasi į produktų kokybę, jų ver-tės kėlimą.

Todėl labai svarbu yra susidėlioti ir išsiskirti prioritetus bei kuo įma-noma tiksliau planuoti savo veiklą. Rodos, ele-mentari tiesa, tačiau dažnai pamirštama, kad kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau su-mažės tikimybė padaryti klaidų. Juk kuo vėliau klaida atrandama, tuo daugiau sąnaudų reikės ja ištaisyti.

r. austinas: kuo tiksliau suplanuosite savo veiklą, tuo labiau sumažės tikimybė padaryti klaidų. ruslano Kondratjevo nuotr.