NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. balandžio 3–13 d. nr. 12 (150)

ŠIAME NUMERYJE

L. dovydėnas: Akcijų birža įpareigoja verslą būti skaidrų, todėl visi sprendimai privalo būti pasverti ir logiškai pagrįsti.

m. Cooperis: Vartotojai gali būti labai impulsyvūs, jie rinksis naujus gamintojus, jei nusivils senaisiais. Sėkmė neturi garantijos.

Plačiau 14 p. Plačiau 10–11 p.

euro iššūkis – grynieji pinigai2014-ieji – permainų metai ne tik šalies gyventojams, belaukiantiems euro. Pernai spalį pradėjusi eiti „Swedbank“ vadovės pareigas Dovilė Grigienė pasakojo, kad bankas jau dabar ruošiasi euro įvedimui. Dirbdama naujame poste ji žada skatinti klientus intensyviau naudotis internetine bankininkyste.

Plačiau 6 p.

rinkodara ir asmeniškumaiJAV į asmenį nukreipta rinkodara jau dabar išnaudojama maksimaliai, o artimiausiu metu ketinama sukurti ir specialias išmaniesiems telefonams pritaikytas programėles, kurios leis pirkėją atpažinti vos šiam įėjus pro parduotuvės duris. „Ekonomika.lt“ teira-vosi rinkodaros ekspertų ir prekybos centrų atstovų, kokių rinkodaros pokyčių ar naujų sprendimų galima ateityje tikėtis Lietuvos rinkoje.

Plačiau 8–9 p.

nt rinka su „juodaisiais“ brokeriais kovoja patiViską galima parduoti, nes kiekviena prekė turi savo pirkėją. Su sunkumais susiduriama, kai vieną prekę parduoda du pardavėjai. Kalbant apie vienas brangiau-sių prekių pasaulyje, toks dualizmas įneša į rinką chaoso.

Plačiau 12–13 p.

Užs. nr. 150 tiražas: 20 000

100 turtingiausių

lietuvių

2

100 turtingiausių lietuviųJau ketvirtus metus iš eilės „Ekonomika.lt“ skelbia 100 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Kasmet savaitraščio sudaromas verslininkų šimtukas šiemet vėl keitėsi, nors turtingiausiųjų gretos, panašu, nusistovėjo ilgam.

Sąrašas pastaraisiais metais liko be dviejų bankininkų – prieš dvejus metus dėl ,,Snoro“ bankroto teko išbraukti Raimondą Bara-nauską, pernai tarp turtingiausiųjų vietos neliko ir Ūkio banko šeimininkui Vladimirui

Romanovui. 2013-ieji daugiau didelių bankrotų Lietuvai neatnešė, tad stipriai neperstumdė ir turtingiausiųjų są-rašo, tik papildė jį naujomis pavardėmis.

Pirmajame dešimtuke tradiciškai matysite preky-bos verslo grandus – dalį skilusio „Vilniaus prekybos“ dešimtuko atstovų, „Senukų“ prekybos centro savinin-kus, Ukrainoje ir Baltarusijoje mažmeninės prekybos

tinklus įsteigusius verslininkus, kurie informacija apie savo turtus nelinkę dalytis, tačiau sėkminga verslo plė-tra neleidžia abejoti jų valdomų įmonių verte. Žinoma, pastarieji įvykiai Ukrainoje gali pakoreguoti verslo plė-trą ir vertę, tačiau apie tai galėsime svarstyti tik kitą-met, sudarydami naują šimtuką.

Turtingiausiu lietuviu jau trečius metus skelbiame verslininką Saulių Karosą. Kadaise iš prekybos nafta ir tarpininkavimo turtus susikrovęs verslininkas daugiau veikia už Lietuvos ribų. S. Karosui priklauso ir keletas prabangių nekilnojamojo turto objektų Šveicarijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lietuvoje.

1. saulius karosas, ,,Western petroleum“ – apie 4 mlrd. litųdidžioji Šveicarijoje gyvenančio lietuvio verslininko turto dalis sukaupta užsienyje, tačiau jis nemažai investuoja ir lietuvoje. Turtą susikrovė tarpininkaudamas su-darant naftos prekybos sandorius tarp

Šveicarijos bankų ir Rusijos gavybos kompanijų. Prieš porą metų S. Karosas pasitraukė iš naftos verslo, ženevoje veikusi bendrovė ,,Western Petroleum Sa“ likviduota. Prieš likviduojant bendrovę jos metinės pajamos siekė apie apie 16 mlrd. litų. S. Karosui lietuvoje pri-klauso 88 proc. medicinos banko akcijų, jis vienas arba su partneriais valdo ,,SK impex“, „bEG international“, „Sugiharos“ grožio ir chirurgi-jos kliniką bei kitus verslus.

2. nerijus numavičius, ,,vilniaus pre-kyba“ – apie 3,3 mlrd. litųn. numavičius tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 66 proc. ,,Vilniaus prekybos“ įmo-nių grupės akcijų. Prieš trejus metus „Vilniaus prekyba“ reorganizuota į ketu-rias įmones – naujai įsteigtas bendroves

„Entaras“, „nVP projektai“ ir „Patria Holdings“ bei toliau veikiančią VP. Įkurtos bendrovės kontroliuoja mažmeninių prekybos centrų val-dytoją „maxima grupė“ ir vaistinių tinklo valdytoją „Euroapotheca“. n. numavičius vienintelis iš baltijos šalių šiemet pateko ir į pasaulinį „Forbes“ žurnalo sudaromą turtuolių sąrašą, jis tituluotas 1565-uoju turtingiausiu pasaulio žmogumi.

3. dmitrijus Buriakas, ,,vision international people Group“ – apie 2,9 mlrd. litųlietuvos pilietybę turinčio rusų kilmės vers-lininko Kipre registruota kompanija ,,Vision international People Group“ 19-oje šalių prekiauja sveikatos priežiūros produktais.

Kompanija šiuo metu priklauso kontroliuojančiajai bendrovei ,,b&S Group“. Pastaroji investuoja į Rusijos, austrijos, Šveicarijos, Ukrainos, Kipro bei lietuvos bendroves. ,,b&S Group“ per tarptautinę bendrovę „Health Tech Corporation“ valdo vaistažolių arbatas gaminančią įmonę „Švenčionių vaistažolės“, sporto ir pramogų centrą Vilniuje „Fo-rum Palace“. Kita ,,b&S Group“ atšaka – „Progress Ventures Holding“ – plėtoja nT projektus lietuvoje ir kitose šalyse.

4. Lyda Lubienė su dukra, ,,achemos“ grupė – apie 900 mln. litųl. lubienė kartu su mažamete velionio bronislovo lubio dukra valdo 50,38 proc. ,,achemos“ grupės akcijų. l. lubienei priklauso 38,75 proc., jos dukrai – 11,63 proc. akcijų. Pastaruoju metu ,,achemos“

grupėje vyksta nuolatiniai pokyčiai, atsistatydinusį koncerno prezi-dentą arūną laurinaitį pakeitė buvęs ,,achemos“ gamyklos genera-linis direktorius Valdemaras Vareika. Koncernas valdo daugiau nei 50 lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – ,,achema“, trąšų gamintoja ,,agrochema“, Klaipėdos uosto krovos bendrovė ,,Klasco“. ,,achemos“ grupei užsienyje priklauso trąšų, žemės ūkio produktų prekybos kompanijos, energetikos bendrovė Gruzijoje.

5. žilvinas marcinkevičius, ,,vilniaus prekyba“ – apie 800 mln. litų

lietuvos gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 metų gruodžio ž. marcinkevi-čiaus deklaruota gyvenamoji vieta – ai-rija. Ten jis plėtoja verslus, investuoja į mažmeninę prekybą, uosto veiklą. Į airiją

ž. marcinkevičius pasitraukė pradėjus byrėti vadinamajam „Vilniaus prekybos“ dešimtukui, kontroliavusiam ,,Vilniaus prekybos“, ,,maxi-mos lT“ ir kitus verslus. Verslininkas dar 2008-ųjų rugpjūtį nustojo eiti VP grupės viceprezidento pareigas. ž. marcinkevičius valdo 13,8 proc. ,,Vilniaus prekybos“ grupės akcijų, 13,6 proc. „ndX“ akcijų.

6. augustinas ir arūnas rakauskai, „senukų“ prekybos centras – 750 mln. litųa. Rakauskas valdo 30 proc. „Senukų“ prekybos centro akcijų, dar 20 proc. priklauso sūnui arūnui. Kartu su juo a. Rakauskas valdo ir bendrovę SSPC. „Se-

nukų“ pardavimas 2012 metais siekė per 914 mln. litų ir buvo beveik 7 proc. didesnis nei 2011-aisiais. bendrovės pajamos pernai sudarė 42 proc. mažmeninės statybos prekių rinkos. a. Rakauskui priklauso gamybos bendrovės „Statida“ akcijos. be to, jis yra investicijų ben-drovės RaZ bendraturtis. Ši kompanija veikia mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto ir energetikos srityse baltijos šalyse, Vidurio ir Rytų Europoje.

7. raimondas tumėnas, ,,Bt invest“ – apie 700 mln. litų

investicijų bendrovė ,,bT invest“, kurios 50 proc. akcijų valdo R. Tumėnas, sėkmingai įgyvendina Ukrainos prekybos tinklo ,,no-vus“ plėtrą. Ukrainos ekspertai prekybos tinklą vadina viena sėkmingiausių šalies

bendrovių. Šiuo metu lietuvių sukurtas prekybos tinklas turi 27 parduo-tuves, per ateinančius metus planuota atidaryti dar 5–7, tačiau inves-ticijas gali apriboti Ukrainos ekonominė padėtis. ,,bT invest“ lygiomis dalimis 2007-aisiais įkūrė Raimondas Tumėnas ir a. a. igoris bezzubas, panaudoję lėšas, gautas pardavus bendrovę ,,Sandora“ amerikiečių kompanijai „PepsiCo“. Sandorio vertė siekė 1,4 mlrd. litų.

8. darius mockus, „mG Baltic“ – apie 570 mln. litųd. mockus turi 100 proc. koncerno „mG baltic“ akcijų. Pastarasis valdo 63 įmones žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, pre-kybos ir kituose sektoriuose. Jame 2012 metais dirbo per 3 tūkst. žmonių, o kon-

cerno pajamos siekė 1,5 mlrd. litų. be to, d. mockus praėjusių metų pabaigoje tiesiogiai valdė beveik 2 proc. koncernui priklausančios bendrovės „apranga“ akcijų, o pridėjus susijusias įmones šis skaičius išauga iki 62,73 proc.

9. mindaugas ir Gintaras marcinkevičiai, „vilniaus prekyba“ – apie 500 mln. litųbuvusios „VP grupės“, akcininkų spren-dimu pakeitusios pavadinimą į „Veldė“, akcininkas m. marcinkevičius kartu su broliu Gintaru ne tik plėtoja prekybos tin-klą „mart inn“ baltarusijoje, bet ir yra pa-

grindinis nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdančios bendrovės „lords lb asset management“ akcininkas. apie tūkstantį kvardratinių metrų prekybos plotą užimanti parduotuvė yra valdoma minske įkurtos įmonės „mart inn Fud“, kurios akcijos priklauso Kipre registruotoms bendrovėms „mart in Food lTd“ ir „Glera lTd“. „mart inn Fud“ direktorius – G. marcinkevičius.

10. vladas numavičius, „vilniaus prekyba“ – apie 450 mln. litų „Vilniaus prekybos“ grupės akcininko ne-rijaus numavičiaus jaunesnis brolis V. nu- mavičius didžiausią akcijų paketą valdo investicijų bendrovėje „Eva“ grupė (apie 25 proc.), kurios konsoliduotos pajamos

pernai siekė 398,8 mln. litų, bei bendrovėje „Sandėlių sistemos“(apie 25 proc.). nedidelius akcijų paketus V. numavičius valdo ir bendro-vėse „Veldė" (buvusios VP grupės), „leksita“, „m.m.m. projektai", „Enaras", „nVP projektai“, „Patria holdings“. Tikėtina, kad tik dalis jo valdomų akcijų yra asmeninės, kitos realiai priklauso broliui n. numavi-čiui, dėl kurio skyrybų su žmona perrašytos brolio vardu.

11. pranas ir andrius kizniai, „Lietpak“ – apie 440 mln. litų

Prano Kiznio ir jo sūnaus andriaus kon-troliuojama plėvelinės medžiagos, skirtos maisto produktams, higienos ir kt. pre-kėms pakuoti, gamybos įmonė „lietpak“ – viena didžiausių baltijos šalyse tarp šios

srities bendrovių. 2012 metais Vyriausybė „lietpak“ gamybos plėtros projektą, į kurį įmonė iki 2017-ųjų planuoja investuoti apie 75 mln. litų ir jame įsteigti 120 darbo vietų, pripažino valstybei svarbiu ekonomi-niu projektu. P. Kizniui priklauso 80 proc. „lietpak“ akcijų, a. Kizniui – 20 proc.

12. arūnas martinkevičius, koncernas sBa – apie 420 mln. litųbaldų gamybos ir prekybos, trikotažo ir tekstilės gaminių, nekilnojamojo turto nuomos, didmeninės prekybos naftos produktais verslus vienijančio koncerno pardavimas 2012 metais šoktelėjo beveik

50 proc. – iki 1,1 mlrd. litų. Šiuo metu koncernas investuoja ne tik lietu-voje, bet ir užsienyje. Kartu su kita lietuviška įmone „Vakarų medienos“ grupe baltarusijoje Sba atidarė gamyklų kompleksą, kuriame gamina baldus Švedijos prekybos tinklui iKEa. a. martinkevičius tiesiogiai valdo 90 proc. koncerno Sba akcijų ir yra jo prezidentas. Koncernas valdo 27 įvairių verslo šakų įmones, kurių pagrindinė – medienos perdirbimas.

sąrašo naujokas

nr. 122014 m. balandžio 3–13 d. Savaitės tema

Savaitės tema 3

100 turtingiausių lietuviųVerslininkas skraido privačiu lėktuvu, gali pasigirti senovinių automobilių bei išskirtinio vyno kolekcijo-mis. S. Karosas yra vienas aktyviausių šių dienų me-cenatų Lietuvoje. Jo vardo labdaros ir paramos fondas remia Lietuvos muzikus, kultūros renginius, istorinio paveldo įamžinimą.

Retai viešumoje matomas, tačiau Lietuvoje veiklą sutelkęs pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akci-ninkas Nerijus Numavičius šiemet liko antroje vietoje. Kontrolinį akcijų paketą didžiausioje Lietuvos verslo grupėje tebevaldantis verslininkas sukritikuotas praė-jusių metų pabaigoje, kai po prekybos centro „Maxima“

griūties prekės ženklui patyrus įvaizdžio krizę, nebuvo girdėti nė vieno viešo jo pasisakymo. N. Numavičius vienintelis iš Baltijos šalių šiemet pir-mąkart pateko į „Forbes“ žurnalo sudaromą pasaulio turtuolių sąrašą, kur su 1 mlrd. JAV dolerių turtu jis pripažintas 1565-uoju turtingiausiu pasaulio žmogumi.

Primename, kad savaitraštis „Ekonomika.lt“ turtin-giausių žmonių šimtuką kasmet sudaro vertindamas Registrų centrui pateikiamus Lietuvos įmonių finansi-nius duomenis bei kitą viešai prieinamą informaciją. Reitinge nurodyta pinigų suma rodo preliminarią vers-lininkų valdomų įmonių akcijų vertę.

13. arvydas avulis, „Hanner“ – apie 370 mln. litųnekilnojamojo turto plėtros įmonę „Han-ner“ valdantis a. avulis perkėlė savo įmonės kapitalą į Estiją. nors vienintelis „Hanner“ akcininkas dabar yra Estijoje registruota kontroliuojančioji bendrovė

oU „Hanner Group“, įmonę toliau valdo avulių šeima: a. avulis ir jo dukros Gintarė bei ieva. a. avulis verslą pradėjo nuo mažmeninės prekybos, o 1995-aisiais įkūręs įmonę „Hanner“ pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą bei statybas. „Hanner“ daugiausia plėtoja inves-ticinius nekilnojamojo turto projektus. bendrovė turi 26 antrines įmo-nes ir veikia lietuvoje, latvijoje, Rumunijoje, Ukrainoje.

14. dainius dundulis, „norfos mažmena“ – apie 370 mln. litųd. dundulis valdo 93 proc. „norfos maž-menos“, turinčios apie 130 prekybos cen-trų visoje lietuvoje, akcijų, bei 93 proc. „Rivonos“, kuri yra pagrindinė „norfos mažmenos“ tiekėja, akcijų. Pastaroji

valdo keletą gamybos padalinių: alytaus pieninę, „alytaus konser-vus“ ir Rokiškio kulinarijos gamybinį padalinį. be plėtros lietuvoje, prekybos tinklas žada 2015-aisiais žengti į baltarusijos rinką. Ten ben-drovė investuoja apie 21 mln. litų. Konsoliduotos „norfos“ įmonių grupės pajamos 2013 metais siekė 2,67 mlrd. litų, arba 3,37 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Šiuo metu šalyje veikia 136 „norfos“ pre-kybos centrai.

15. sergejus rachinšteinas, „serneta“ – apie 360 mln. litųTeisiamųjų suole sėdėjęs verslininkas valdo daugiau nei 30 nekilnojamojo turto objektų, kuriuose įsikūrę tokie prekybos centrai kaip „norfa“, „Rimi“ ir „maxima“. Jo valdomi nT objektai vertinami 200 mln.

litų. leidinio „Ekonomika.lt“ žiniomis, S. Rachinšteinui taip pat netie-siogiai priklauso įmonės ne tik lietuvoje, bet ir latvijoje, Kaliningrado srityje. žydų kilmės verslininkas su dar septyniais asmenimis teisiamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nusikalstamo susivienijimo or-ganizavimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė nustatę, kad S. Rachinšteinas nurodė apgaulingai organizuoti ir tvarkyti 8 bendrovių buhalterinę apskaitą.

16. stanislavas michnievičius, „sanitex“ – apie 350 mln. litųlenkų kilmės lietuvos pilietybę turintis verslininkas valdo „Sanitex“, vienos di-džiausių lietuvoje didmeninės prekybos įmonių, 52,63 proc. akcijų paketą. ,,Sa-nitex“ įmonių grupei priklauso apie 20

didmeninės ir mažmeninės prekybos, logistikos sričių bendrovių. „Sanitex“ aktyviai plečiasi latvijoje, ten įsigijo didmenininkės „avers Centrs“, kurios metinė apyvarta siekia apie 172 mln. litų, akcijų. 2010 metais lietuvos bendrovė ten taip pat įsigijo maisto, alkoho-lio, tabako didmeninės prekybos kompaniją „b&S baltics“ (vėliau ,,Karsten-baltics“).

17. tautvydas Barštys, „kG Group“ – apie 340 mln. litųĮmonių grupė „KG Group“, kurią sudaro „Kauno grūdai“, Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, pernai gavo 1,52 mlrd. litų pajamų – 10 proc. daugiau nei 2012 metais, kai jos siekė 1,38 mlrd. litų.

Grupės įmonių eksportas pernai siekė apie 600 mln. litų ir sudarė apie 40 proc. pardavimo. Savaitraščio ,,Ekonomika.lt“ skaičiavimais, vien bendrovė „Kauno grūdai“ pernai galėjo būti verta 760 mln. litų. T. barštys 2014 metų kovą kartu su sūnumi Tautvydu valdė 62 proc. ,,KG Group“ akcijų (atitinkamai 36 ir 26 proc.) bei 5 proc. Kaišiadorių paukštyno akcijų.

18. ramūnas karbauskis, „agrokoncernas“ – apie 290 mln. litų R. Karbauskis valdo 100 proc. „agrokon-cerno“ akcijų. Jam taip pat priklauso po 100 proc. bendrovių ,,agrokoncerno grū-dai“, „Šiaulių agrocentras” akcijų. ben-drovių pajamos 2012 metais siekė 1,35

mlrd. litų. R. Karbauskis tiesiogiai ar per įmones valdo apie 30 tūkst. ha dirbamos žemės. „agrokoncerno“ grupę sudaro 25 lietuvoje, lat-vijoje, baltarusijoje registruotos įmonės, grupė valdo akcijų paketus dar 7 įmonėse. R. Karbauskiui priklausančiose bendrovėse dirba 1,3 tūkst. žmonių.

19. antanas trumpa, „rokiškio sūris“ – apie 290 mln. litųVienai didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovaujantis pagrindinis akcininkas a. Trumpa 2012 kovą tiesiogiai valdė 22,69 proc. „Rokiš-kio sūrio“ akcijų. dar 39,99 proc. akcijų

valdo bendrovė „Pieno pramonės investicijų valdymas“, kurios 67,04 proc. akcijų priklauso a. Trumpai. 2012 metais bendrovės „Rokiškio sūris“ grupės grynasis pelnas didėjo 6 proc. ir siekė 29,2 mln. litų, o pardavimas augo 16 proc. ir siekė 796,4 mln. litų. bendrovės grupės turtas 2012 metų pabaigoje siekė 455,35 mln. litų.

20. mindaugas raila, „Girteka“ – apie 275 mln. litų„Girteka“ – transporto kompanija, per metus atliekanti 130 tūkst. krovinių per-vežimų. m. Raila yra pagrindinis logisti-kos įmonės akcininkas, jam priklauso 90 proc. „mE investicijos“, per kurią valdoma

„Girteka“,akcijų. 2012 metais „Girteka“ gavo 134,56 mln. litų pa-jamų, uždirbo 5,07 mln. litų pelno. 2012-aisiais kartu su koncernu „Hanner“ „Girteka“ investavo 130,26 mln. litų nuosavų lėšų į nT objektus Sankt Peterburge. Pernai bendra investicija išaugo iki 214 mln. litų, o pavasarį planuojamas trečiasis statybų etapas.

21. rymantas Juozaitis, enG – apie 260 mln. litų buvęs „leo lT“ valdybos pirmininkas ir „lietuvos energijos“ generalinis direk-torius R. Juozaitis anksčiau skelbė nebe-turįs nieko bendro su bendrovėmis EnG ir „Ekopartneris“. Tiesa, įmonės ir toliau

priklauso su R. Juozaičiu susijusiems asmenims. R. Juozaičio šeimai tiesiogiai ir per susijusius asmenis priklauso daug nekilnojamojo turto objektų, bendrovės – EnG, „Palanga CiTY“, „Ekopartneris“, „Elektrėnų energetikos remontas“, „Svinda“, „Požeminiai darbai“, „RaY investment“ ir kt.

22. andrius Janukonis, „icor“ – apie 230 mln. litų

a. Janukonis kartu su partneriais valdo „icor“ grupę per „lag&d“ įmonę. Jis ne-tiesiogiai valdo 25 proc. bendrovės akcijų. Įmonei priklauso didžioji dalis sostinės komunalinių paslaugų sektoriaus: su kon-

cerno akcininkais susijusi „Vilniaus energija“ tiekia šilumą, biokurą jai gaminti perka ir kocerno įmonė „bionovus“, o „City Service“ antrinės bendrovės prižiūri didžiąją dalį daugiabučių. „Ecoservice“ juose surenka atliekas. a. Janukonis tiesiogiai valdo ir įmonės „T invest“ 100 proc. akcijų. Šiuo metu FnTT atlieka tyrimą dėl įmonės „bionovus“ galbūt vykdyto sukčiavimo.

23. darius Leščinskas „icor“ – apie 230 mln. litų

d. leščinskas – vienas iš 4 „icor“ savininkų, jam priklauso 25 proc. koncerno akcijų. nuo 2013 metų balandžio d. leščinskas taip pat yra bendrovės „City Service“ val-dybos narys. „City Service“ valdo didžiausią

integruotų komunalinių paslaugų įmonių grupę, kurios pajamos per-nai per pirmuosius šešis mėnesius sudarė 275,4 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. bendrovė aktyviai plečiasi latvijoje, Rusijoje bei ispanijoje. būtent dėl užsienio projektų nuo 2014 metų sausio d. leščinskas pasitraukė iš „icor“ priklausančios bendrovės „axis industries“ valdybos.

24. Gintautas Jaugielavičius, „icor“ – apie 230 mln. litųG. Jaugielavičius – vienas iš keturių „icor“ savininkų, jam priklauso ketvir-tis bendrovės akcijų. nuo 2004 metų G. Jaugielavičius eina ir „icor“ valdybos nario pareigas, nuo 2005-ųjų – „City

Service“. buvęs „Rubicon Group“, dabar koncernas „icor“, toliau išlieka viena įtakingiausių ir didžiausių įmonių grupių lietuvoje, kuri valdo energetikos, nekilnojamojo turto, komunalinių pas-laugų įmones. 2012 metais konsoliduotas bendrovės „icor“ pel-nas išaugo iki 78 mln. litų., pajamos sumažėjo 3,8 proc. ir siekė 867 mln. litų.

nr. 12 2014 m. balandžio 3–13 d.

Savaitės tema4 nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

31. raimondas karpavičius, „marijampolės pieno konservai“ – apie 190 mln. litųVerslininkas R. Karpavičius valdo 100 proc. didžiausios baltijos šalyse pieno konservų gamintojos ir vienos didžiausių pieno per-dirbimo įmonių lietuvoje „marijampolės

pieno konservai“ akcijų. Šiais metais „marijampolės pieno konservai“ baigė lukšių pieninės prisijungimo procesą. R. Karpavičius tiesiogiai valdo ir 100 proc. Širvintų pieninės akcijų. Jis yra ir Klaipėdos preky-bos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, bendrovės „Karpis“ (krovinių ekspedijavimas lietuvos geležinkeliais ir uoste) valdybos pirmininkas.

32. rūta Bagdonavičienė, eglė audronė Zulanienė, nacionalinė farmacijos grupė – apie 185 mln.litųE. a. Zulanienė yra bendrovių „Gintarinė vaistinė“ ir nacionalinės farmacijos gru-pės (nFG) valdybos pirmininkė, o jos se-seriai R. bagdonavičienei priklauso dalis

didmeninės farmacijos kompanijos „limedika“, kurios 100 proc. ak-cijų valdo nFG. nuo 2014 metų kovo ji oficialiai tapo „Gintarinės vais-tinės“ generaline direktore. 2012-aisiais „Gintarinės vaistinės“ par-davimo pajamos sudarė 242,75 mln. litų ir, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 58 proc. Kartu su „norfos vaistinėmis“ „Gintarinės vaisti-nės“ tinklą sudaro 288 vaistinės.

33. Jolanta Blažytė, „vikonda“ – apie 180 mln. litų dėl juodosios buhalterijos teisiamo Seimo nario Viktoro Uspaskicho sutuoktinė J. bla-žytė valdo 50 proc. koncerno „Vikonda“ akcijų. Šiam koncernui priklauso 20 ben-drovių. dar 15 proc. „Vikondos“ akcijų valdo

J. blažytės dukra laura. 27,23 proc. „Vikondos“ akcijų valdo bendrovė „Edvervita“. Pastarosios akcijas V. Uspaskichas perleido vaikams iš pir-mosios santuokos – Julijai ir Eduardui. „Vikonda“ šiuo metu Rybinske stato apie 30 tūkst. kv. m ploto prekybos ir poilsio centrą „Sirijus“ bei 100 kambarių dešimties aukštų trijų žvaigždučių viešbutį. Į projektą pla-nuota investuoti apie 80 mln. litų, dar maždaug tiek – plėtojant verslą.

34. pranas dailidė, „dojus agro“ – apie 165 mln. litųP. dailidė yra Uab „dojus agro“ (buvusi „C.olsen-baltic“) valdybos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „lietuvos pie-nas“ tarybos pirmininkas, kooperatinės bendrovės „Grūduva“ valdybos pirminin-

kas. „dojus agro“ 2012 metais gavo 300 mln. litų pajamų ir 15,4 mln. litų pelno. 2004-aisiais įkurta antrinė įmonė „C. olsen Kaliningrad“, vėliau pervadinta į „doJUS Kaliningrad“, 2010 metais pradėjo veiklą latvijoje bei įkūrė antrinę įmonę „doJUS latvija“. Spalį Uab „doJUS latvija“ atvėrė naujo prekybos ir techninės priežiūros centro duris.

35. martinas Gusiatinas, buvęs „klaipė-dos smeltės“ akcininkas – apie 160 mln. litųbuvusio „Klaipėdos Smeltės“ vadovo šeima 2008 metais tarptautiniam uostų terminalų operatoriui „Terminal inves-tment limited“ už kelių šimtų milijonų litų

sumą pardavė kontrolinį uosto krovos darbų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ akcijų paketą. iki sandorio m. Gusiatinui priklausė 86 proc. bendrovės akcijų. Jis buvo vienas dėl „Snoro“ bankroto nukentėju-sių verslininkų ir „Snoro“ kreditorių komisijos narių. dėl bankroto jis prarado apie 3 mln. litų. m. Gusiatinui taip pat priklauso 60 proc. investicijų ir holdingo kompanijos „Stemma Group“ akcijų.

36. raimondas tovilavičius, „skuba“ – apie 150 mln. litųVerslininkas turi 99,3 proc. įmonės „Skuba“ akcijų. Viena iš pagrindinių „Skubos“ veiklos sričių – sunkvežimių pardavimas. Ji taip pat prekiauja sun-kvežimių dalimis, naujais ir naudotais

sunkvežimiais lietuvoje, Estijoje ir Rusijoje, atlieka vilkikų ir jų prie-kabų bei puspriekabių remontą bei techninę priežiūrą. 2012 metais įmonė atidarė naujas parduotuves Rumunijoje, Vengrijoje, lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje. lietuvoje „Skubos“ pardavimas sudaro 47 proc. viso pardavimo.

37. visvaldas matijošaitis, „vičiūnų“ įmonių grupė – apie 145 mln. litų„Vičiūnų“ įmonių grupę sudaro 47 įmo-nės 17-oje pasaulio šalių. Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. par-duodamos produkcijos eksportuojama. Grupės bendrovės atstovauja prekių žen-

klams „Hortex“, „mcCain“, „nestle“ ir „dujardin“. V. matijošaitis ne tik vadovauja verslui, bet ir kartu su šeima valdo stambius įmonių akcijų paketus – nuo 40 iki 60 proc. Jam taip pat priklauso 80 proc. „Vičiūnų” restoranų grupės, kuriai priklauso 34 restoranai visoje lie-tuvoje, akcijų. V. matijošaičiui priklauso 43 proc. įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ akcijų.

38. rimandas stonys, „dujotekana“ – apie 145 mln. litų2012 metais „dujotekanos“ valdybos pirmininkas R. Stonys įsigijo kontrolinį bendrovės akcijų paketą ir šiuo metu jo valdomų akcijų dalis sudaro 68,69 proc. „dujotekanos“ pajamos 2012-aisiais siekė

649,59 mln. litų. R. Stonys valdo 100 proc. įmonių „braitas“ ir „Ete-lipsus“ akcijų, taip pat yra JaV registruotos bendrovės ,,Clement Po-wer Venture“ akcininkas. Įmonė, kuriai priklausė 99,49 proc. Kauno termofikacijos elektrinės akcijų, 2013 metais kontrolinį akcijų paketą perdavė liuksemburge registruotai verslininko įmonei „Power Equity investments“. 0,51 proc. KTE akcijų priklauso R. Stonio kontroliuoja-mai įmonei „dujotekana“.

39. remigijus Juodviršis, „panevėžio keliai“ – apie 140 mln. litųR. Juodviršis yra „Panevėžio keliams“ pri-klausančios bendrovės „Panevėžio staty-bos trestas“ (PST) valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių akcininkų – turi 28,47 proc. akcijų. dažnai valstybinius užsaky-

mus vykdanti bendrovė „Panevėžio keliai“ neseniai baigė vykdyti magistralės ruožo „Via baltica“ projektą. Viena didžiausių lietuvoje statybos bendrovių PST, kurios antrinė įmonė „Vilniaus papėdė“ lai-mėjo konkursą statyti ir Valdovų rūmus, visai neseniai gavo dar vieną didelį valstybinį užsakymą – ji galės baigti rūmų statybą. Sandorio vertė siekia daugiau nei 60 mln. litų. PST pajamos 2012-aisiais su-darė 262 mln. litų.

40. tadas karosas, „Ltk Capital“ – apie 140 mln. litų T. Karosas – didžiausias kontroliuojančio-sios bendrovės „lTk Capital“ akcininkas. bendrovė valdo restoranų tinklą „Čili Hol-dings“, elektronines parduotuves „ama-zingSales.com“, „pigu.lt“, „220.lv“, kainų

palyginimų sistemą „Priceon“, masažo salonų tinklą „East island“ bei didmeninės kosmetikos ir parfumerijos prekybos įmonę „Kruzas nordic Cosmetics distribution“. „Čili Holdings“ vertė siekia 148 mln. litų. Pernai restoranų tinklas sulaukė esminės prekės ženklo korekcijos, kuri nepa-lietė tik tinklo „Čili pica“. „Čili Holdings“ lietuvoje valdo 60 restoranų, 2012-aisiais pajamos siekė 7,06 mln. litų, uždirbta 8,64 mln. litų pelno.

41. Liudas skierius, „vičiūnų“ įmonių grupė – apie 140 mln. litų„Plungės kooperatinės prekybos” akci-ninkas l. Skierius valdo 44,2 proc. įmonės akcijų. Šioje įmonėje yra beveik visas „Vi-čiūnų“ įmonių grupės turtas. iš viso grupę sudaro 47 įmonės 17-oje pasaulio šalių.

Produkciją gamina 6 grupės fabrikai. 85 proc. parduodamos produk-cijos eksportuojama. Grupės bendrovės atstovauja prekių ženklams „Hortex“, „mcCain“, „nestle“ ir „dujardin“. Verslininkas taip pat buvo „Verslios lietuvos“ valdyboje, tačiau atsistatydino protestuo-damas prieš tuometės ūkio ministrės birutės Vėsaitės sprendimą iš pareigų atleisti įstaigos vadovą Paulių lukauską.

42. violeta ir robertas dargiai, „eika“ – apie 130 mln. litųV. dargienei priklauso 88 proc. įmonių grupės „Eika“ akcijų. Sutuoktinio R. dar-gio, dabar einančio lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos vadovo pareigas, įkurtoje statybų bendrovėje „Eika“ dirba

beveik nuo jos veiklos pradžios. Pernai „Eika“ pardavė 166 naujos statybos butus Vilniuje ir pasirašė 62 preliminarias būsto pardavimo sutartis. Šiemet „Eika“ planuoja investuoti 45 mln. litų į nekilnoja-mojo turto plėtrą Vilniuje. Kompanija pernai uždirbo 26,39 mln. litų pajamų ir patyrė 9,19 mln. litų nuostolio. Įmonių grupę „Eika“ sudaro bendrovės „Eika“, „inžinerinės idėjos“ ir „Eikos statyba“.

28. Jūratė žadeikienė, ,,achemos“ grupė – apie 220 mln. litų Velionio verslininko bronislovo lubio duk-ra iš pirmosios santuokos – viena pagrin-dinių „achemos“ koncerno akcininkių. J. žadeikienei priklauso 11,6 proc. „ache-mos“ grupės bei 15,2 proc. Klaipėdos jūrų

krovinių kompanijos ,,bEGa“ akcijų. „achemos“ grupė valdo daugiau nei 50 įvairių lietuvoje ir užsienyje dirbančių žiniasklaidos, energeti-kos, chemijos ir maisto pramonės įmonių. ,,achemos“ grupės gryna-sis pelnas 2012 metais siekė 32,19 mln. litų. 2013-aisiais koncernas „achemos“ grupė 100 proc. „baltijos kanalo“ akcijų pardavė „lais-vam ir nepriklausomam kanalui“.

29. Gvidas drobužas, ,,panevėžio keliai“ – apie 210 mln. litųG. drobužas valdo 28,37 proc. bendrovės ,,Panevėžio keliai“ akcijų ir yra jos valdybos pirmininkas. 2014 metais „Panevėžio ke-liai“ už 87,7 mln. litų žada rekonstruoti ma-gistralinį kelią Kaunas–Zarasai–daugpilis. G. drobužas dar valdo 12 kitų įmonių akcijų

(vienos stambiausių – „Specializuota komplektavimo valdyba“, „Klo-vainių skalda“) bei didžiojoje dalyje jų eina valdybos pirmininko ar na-rio, prezidento ar direktoriaus pareigas. G. drobužas taip pat yra „PST investicijų“ direktorius ir valdybos pirmininkas, „Convestus“ preziden-tas, valdybos narys, „Pokšto“ direktorius, „lauktuvių Jums“, „ignalinos statybos“, „Panevėžio“, „alprokos“, „naujojo užupio“ valdybų narys.

30. darius Zubas, „Linas agro Group“ – apie 200 mln. litųVerslininkui priklauso 10,73 proc. „linas agro Group“ akcijų. d. Zubas taip pat turi 34,5 proc. įmonės „mestilla“ akcijų bei 9 proc. įmonės „invisco“ akcijų. Šiais me-tais „linas agro Group“ įsigijo nuosavybės

teisę į 100 proc. dalių latvijos paukštininkystės bendrovėse „lielzeltini“, „Cerova“ ir „broileks“. bendra šių dalių pirkimo kaina sudaro apie 6,5 mln. eurų. „linas agro Group“ lietuvoje, latvijoje, Estijoje bei danijoje valdo 37 įmones. Grupės valdomos įmonės užsiima tarptautine pre-kyba žemės ūkio produkcija, prekių tiekimu žemės ūkio gamybai, že-mės ūkio produktų gamyba bei perdirbimu, maisto produktų gamyba.

25. Linas samuolis, „icor“ – apie 230 mln. litųKetvirtajam iš keturių „icor“ akcininkų linui Samuoliui netiesiogiai priklauso 25 proc. koncerno akcijų. l. Samuolis taip pat yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, „litesko“ generalinis direktorius. lietu-

viško kapitalo koncernas „icor,“, 2010 metais pakeitęs pavadinimą iš „Rubicon group“, taip pat valdo pramonės ir energetikos projektais užsiimančią įmonių grupę „axis industries“, didžiausią baltijos šalyse grupę „SEVEn entertainment“, nekilnojamojo turto įmonę „Realco“ bei kitas.

26. vidmantas kučinskas, „arvi ir ko“ – apie 230 mln. litų V. Kučinskas vadovauja įmonių grupei „arvi ir Ko“, vienijančiai apie 20 lietuvos ir užsienio bendrovių. Jis valdo 66,7 proc. bendrovės akcijų. Pastaruoju metu grupė sparčiai plečiasi į Rytų rinkas, baltarusijoje

žada investuoti per 170 mln. litų. „arvi ir Ko“ taip pat planuoja Kalinin-grade atidaryti naują cukraus gamyklą už 420 mln. litų. Įmonių grupė ten turi trąšų gamyklą. Serbijoje „arvi“ kartu su partneriais investavo į trąšų gamyklos privatizaciją, tačiau projektas užstrigo tarptautiniuose teismuose. Pernai „arvi ir Ko“ tapo strategine privataus kapitalo iSm Vadybos ir ekonomikos universiteto investuotoja.

27. Jonas tučinskas, „nemuno banga“ – apie 220 mln. litųJ. Tučinskui priklauso cigarečių filtrus gaminanti bendrovė „nemuno banga“. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Registrų centro duomenimis, 2012 metais bendrovė uždirbo 24,55 mln. litų audi-

tuoto konsoliduoto grynojo pelno. Įmonės pardavimo savikaina 2012 metais sudarė 85,15 mln. litų, o veiklos sąnaudos – 28,92 mln. litų. bendrovė yra įsikūrusi lentvaryje, didžiąją dalį savo produkcijos skiria eksportui. Jai priklauso Rusijoje veikianti gamykla „nemuno banga“, kurioje gaminami šiukšlių maišai bei plėvelė. „nemuno banga“ lie-tuvoje taip pat valdo bendrovę „dzūkijos šilas“.

Savaitės tema 5nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

48. adomas Balsys, „Lytagra“ – apie 120 mln. litų„lytagros“ įmonių grupę sudaro centrinė įmonė „lytagra“ Kaune, 8 antrinės įmo-nės, viena iš jų aS „lytagra“ latvijoje, ir kelios dešimtys filialų, prekybos centrų bei parduotuvių visoje lietuvos ir latvijos teri-

torijoje. a. balsys tiesiogiai valgo 47,78 proc. įmonės „lytagra“ akcijų. „lytagra“ 2014 metais žada toliau investuoti į prekybos tinklo plėtrą – statys ir plės specializuotus prekybos žemės ūkio technika, metalais ir statybinėmis medžiagomis centrus. Į naujų prekybos plotų didinimą Rygoje, Kretingoje ir marijampolėje žadama investuoti 18,5 mln. litų. 2013 metais tokiai plėtrai įmonė skyrė daugiau kaip 12 mln. litų.

50. viktoras Butkus, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 120 mln. litųV. butkus kapitalą sukaupė sėkmingai pardavęs biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ JaV mokslinių technologijų gigantei „Thermo Fisher Scientific“ dar 2010 metais. Pusę jos akcijų valdė priva-

tūs fiziniai asmenys, tarp kurių buvo ir bendrovei vadovavęs V. butkus. be to, jis kartu su žmona yra sukaupęs lietuvių modernaus meno ko-lekciją, kurios vertė siekia apie 6 mln. litų. Pernai modernaus meno centro idėjos iniciatorius V. butkus domėjosi galimybe centrą įkurti pastate, kurį planuojama statyti vietoj sostinėje esančio apleisto bu-vusio „lietuvos“ kino teatro.

51. Benas Gudelis, „Fragrances interna-tional“ – apie 120 mln. litųbendrovės „Fragrances international“, kuri valdo kosmetikos ir parfumerijos parduotu-vių tinklą „Kristiana“, akcininkas b. Gudelis latvijoje viešojo aukciono metu už 5,5 mln. litų įsigijo 49 proc. „douglas baltic“ akcijų.

Vėliau „Fragrances international“ turėjo planų pirkti ir likusią dalį, ta-čiau po Konkurencijos tarybos pradėto tyrimo dėl galbūt per didelės koncentracijos rinkoje, bendrovė šį prašymą atsiėmė. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė skelbė, kad ketina parduoti įsigytas „douglas bal-tic“ akcijas. Pernai verslininkas įsigijo bendrovę „Snoras media“, kuri valdo 34 proc. „lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės akcijų.

53. kęstutis Juščius, „Baltic Champs Group“ – apie 120 mln. litų K. Juščius – pievagrybių augintojų ben-drovės „baltic Champs Group“, kuri užima 85 proc. visos šalies pievagrybių rinkos, savininkas ir vienintelis akcininkas. 2014 metų kovą paskelbta, kad „baltic

Champignons“ perima žemės ūkio bendrovės „agrowill Group“ kontrolinį akcijų paketą, sandorio vertė siekia 100 mln. litų. „baltic Chamipignons“ yra didžiausia pievagrybių augintoja visame baltijos regione.

54. Jonas sirvydis, ,,achemos“ grupė – apie 120 mln. litųJ. Sirvydis valdo 7 proc. ,,achemos“ akcijų ir yra nepriklausomas koncerno valdybos narys. buvęs ilgametis ,,achemos“ įmonės vadovas azoto trąšų ir chemijos produktų gamykloje dirbo nuo 1964 metų, generali-

nio direktoriaus pareigas ėjo nuo 1999 metų iki 2012 metų Koncernas „achemos“ grupė valdo daugiau nei 50 lietuvoje ir užsienyje dirbančių įmonių, tarp kurių – „achema“, didžiausia Klaipėdos uosto krovos ben-drovė „Klasco“, kompleksinių trąšų gamintoja „agrochema“, žinias-klaidos priemonės, viešbučiai, vėjo jėgainių parkas Vakarų lietuvoje.

52. arvydas Janulaitis, buvęs „Fermento“ akcininkas – apie 120 mln. litųa. Janulaitis – biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, padėjęs pagrindus pirmosioms lietuvoje mo-derniosios biotechnologijos įmonėms „Fermentas“ ir „biofa“. Sėkmingas „Fer-

mento“ pardavimas padėjo šiam mokslininkui sukaupti didelius turtus. „Fermentą“ už 728 mln. litų 2010 metais įsigijo ir tebevaldo JaV bendrovė „Thermo Fisher Scientific“. Pernai mokslininkas iš savo asmeninių lėšų skyrė milijoną litų mokslinių tyrimų laboratorijai VU biotechnologijos institute įrengti.

43. Jordanas ir viktorija kenstavičiai, „norvelita“– apie 130 mln. litųJ. Kenstavičius – pagrindinis „norvelitos“ akcininkas, kaimo turizmo sodybos „Kar-pynė“ savininkas. lapkritį „norvelitos“ įkūrėjas J. Kenstavičius pasitraukė iš gene-ralinio direktoriaus pareigų ir tapo įmonės

valdybos pirmininku. 2012 metais „norvelita“ sulaukė 317,61 mln. litų pajamų ir 19,38 mln. litų pelno. 2012-aisiais bendras šeimos dek-laruotas turtas sudarė 15,88 mln. litų.

55. Marija Kaminskienė, ,,Achemos“ grupė – apie 120 mln. litų56. Mindaugas Bagdonavičius, „Maxima“ grupė – apie 120 mln. litų57. Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“ – apie 115 mln. litų58. Juozas Magelinskas, „Megrame“ – apie 115 mln. litų59. Jonas Garbaravičius „Scaent Baltic“ – apie 110 mln. litų60. Irena Ona Mišeikienė, „Invalda“ – apie 110 mln. litų61. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“ – apie 110 mln. litų62. Augenijus Gudžiūnas, „Agrovet“ – apie 100 mln. litų63. Palmyra Kaikarienė, „Šiaurės vilkas“ – apie 90 mln. litų64. Audrius Menkevičius, „Amalva“ – apie 90 mln. litų65. Vytautas Rinkevičius, „Ryterna“ – apie 90 mln. litų66. Arūnas Laurinaitis, ,,Achemos“ grupė – apie 85 mln. litų67. Saulius Butkus, „Sanitex“ – apie 80 mln. litų68. Gintaras Kateiva, „Litagra“ – apie 80 mln. litų 69. Darius Krasaitis, „DK Investicijos“ – apie 80 mln. litų70. Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninė – apie 75 mln. litų71. Jonas Pilkauskas, „Trakcja-Tiltra“ – apie 75 mln. litų72. Marius Jakulis Jasonas, AAA įmonių grupė – apie 70 mln. litų73. Ilja Laursas, „GetJar“ – apie 70 mln. litų74. Aurelijus Rusteika, „Topo“ grupė – apie 70 mln. litų75. Alfonsas Armalas, „Šiaulių plento“ grupė – apie 65 mln. litų76. Jonas Dumašius, „Hidrostatyba“ – apie 65 mln. litų77. Algimantas Mikšys, „Šiaulių plento“ grupė – apie 65 mln. litų78. Algirdas Pažemeckas „Žemaitijos pieno“ grupė – apie 65 mln. litų79. Rolandas Valiūnas, LAWIN – apie 65 mln. litų80. Vytautas Banys, „Vėtrūna“ – apie 60 mln. litų81. Birutė Kantauskienė, „Biovela“ – apie 60 mln. litų82. Marijus Gumbrevičius, „Skulas“ – apie 60 mln. litų83. Gintautas Kūlokas, „Fatalitas“ – apie 60 mln. litų84. Kęstutis Stabingis „Eugesta“ – apie 60 mln. litų85. Vytautas Bučas, „Invalda“ – apie 55 mln. litų86. Audrius K. Gražėnas, „Centrako“ – apie 55 mln. litų87. Dainius Kreivys, „Catus“ – 50 mln. litų 88. Darius Šulnis, „Invalda“ – apie apie 50 mln. litų 89. Gintautas Pangonis, „Grigiškės“ – apie 50 mln. litų90. Antanas Guoga, „TonyBet“ – apie 45 mln. litų91. Andrius ir Antanas Linkai, „ALGA“ – apie 45 mln. litų92. Arūnas Tuma, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų93. Henrikas E. Neliubšys, „Sanitex“ – apie 45 mln. litų94. Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai, „Audimas“ – apie 45 mln. litų95. Bronislovas Vainora, „Centrum hotels“ – apie 45 mln. litų96. Darius Žaromskis, „Kaminera“ – apie 45 mln. litų97. Julius Kvaraciejus, „Pieno žvaigždės“ – apie 40 mln. litų98. Egidija Vaicekauskienė, „Nematekas“ – apie 40 mln. litų99. Arminas Mačys, „Armitana“ – apie 40 mln. litų100. Robertas Lapinskas, „Agrorodeo“ – apie 35 mln. litų

44. ignas staškevičius, ndX – apie 130 mln. litų i. Staškevičius yra vienas koncerno VP grupė, šiemet pakeitusio pavadinimą į Uab „Veldė“, smulkiųjų akcininkų. Vers-lininkui priklauso po 1,97 proc. „Veldės“ ir „EVa“ grupės akcijų, per pastarąją val-

domi grupės investiciniai projektai. i. Staškevičius 1992 metais kartu su dabartiniais „Veldės“ akcininkais broliais numavičiais bei mar-cinkevičiais įsteigė pirmąją bendrovę Vilniuje, kuri išaugo į prekybos verslo imperiją. i. Staškevičius taip pat yra bendrovės ndX, ieškančios investicinių objektų Centrinėje ir Rytų Europoje, valdybos pirmininkas, turi akcijų dar keliose bendrovėse.

45. ivanas paleičikas, „Lukoil Baltija“ – 125 mln. litų ivanas Paleičikas eina bendrovės „lukoil baltija“ prezidento ir valdybos pirmininko pareigas. 100 proc. bendrovės akcijų valdo užsienio bendrovė „lukoil Europe Holdings b.V“. neoficialiai kalbama, kad

i. Paleičikas – vienas šios bendrovės steigėjų ir pagrindinių akcininkų. 2012 metais „lukoil baltijos“ grynasis pelnas siekė 9,691 mln. litų. i. Paleičiko šeimai priklausanti bendrovė Pasvalyje pastatė 8 mW ga-lios biokuro katilinę už 15,6 mln. litų.

46. sigitas paulauskas, „vakarų medienos“ grupė (vmG) – apie 125 mln. litų„Vakarų medienos“ grupė įkurta 2002 metais. bendrovė investuoja į medienos pramonės įmones ir su šiuo sektoriumi su-sijusias gretutines veiklas. Šiuo metu VmG

valdo 6 įmones. VmG holdingui priklausančios įmonės 2013 metais pa-siekė bendrą 515,3 mln. litų apyvartą. 2008-aisiais S.Paulauskas švedų koncernui ,,ikea” pardavė plokščių ir baldų gamybos bendrovę ,,Girių bizonas” Kazlų Rūdoje ir iš koncerno Sba nusipirko likusias ,,Vakarų medienos“ grupės akcijas. Prieš pradėdamas verslą S. Paulauskas ėjo pareigas Vakarų lietuvos pramonės ir finansų korporacijoje.

49. alvydas Banys, „LJB property“ – apie 120 mln. litųbuvęs „invaldos“ akcininkas, kuriam pri-klauso 99,9 proc. „lJb property“ akcijų, „Trakcija-Tiltra“ stebėtojų tarybos narys. atskyrus „invaldą“, a. banys valdo 7,18 proc. „invalda lT“ akcijų. 2012 metais

„invalda“ uždirbo 23,3 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, 9 kartus mažiau nei 2011-aisiais, kai pelnas siekė 209,0 mln. litų. 2012 metų vasarį „invalda“ pranešė, kad a. banys su sutuoktine daiva baniene turės daugiau nei 15 proc. balsavimo teisių, prie jų kontroliuojamos bendrovės „lJb investments“ prijungus Uab „Rb finansai“. lygiai po metų investicijų bendrovė „invalda lT“ įsteigė įmonę „invalda lT in-vestments“.

47. anridas vinkleris, „vaivorykštė“ – apie 125 mln. litųa. Vinkleris yra vienintelis korporacijos „Vaivorykštė“ akcininkas, „Tikrosios vai-vorykštės“ prezidentas ir valdybos pirmi-ninkas. Šiuo metu korporacijai priklauso 9 bendrovės – „Vaivorykštė“, „Tikroji

vaivorykštė“, „masada“, „Šiaulių lyra“, „Šiaulių fobas“, „Šiaulių jaunystė“, „Šiaulių naujienos“, „naujoji vaidra“ ir „VaV investicijos“. Korporacija užsiima nekilnojamojo turto plėtojimo projektais (sta-tyba, nuoma, mažmenine statybinių bei apdailos prekių prekyba), žiniasklaidos ir kurjerių paslaugų verslu bei teikia apgyvendinimo paslaugas.

6 Lietuvoje nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Euro iššūkis – grynieji pinigai

2014-ieji – permainų metai ne tik šalies gyventojams, belaukiantiems euro. Pernai spalio mėnesį pradėjusi eiti „Swedbank“ vadovės pareigas Dovilė Grigienė pasakojo, kad bankas jau dabar ruošiasi euro įvedimui, o dirbdama naujame poste ji žada skatinti klientus intensyviau

naudotis internetine bankininkyste.

Leidiniui „Ekono-mika.lt“ D. Gri-gienė teigė, kad jaučiamas vie-

nas bendras sisteminis iššūkis – didelis klientų prisirišimas prie grynųjų pinigų. Lietuvoje, paly-ginti su kitomis Baltijos šalimis, jų naudojama daugiausia. Artėjant lai-kui, kai bus įvestas euras, tai neabejotinai kels rimtų iššūkių.

? kokių įžvelgiate asmeninių iššūkių eidama naujas

pareigas?Laukia labai intensy-

vūs metai, turint ome-nyje, kad greičiausiai bus įvestas euras. Tai susiję su naujais procesais ir darbui suteikia tam tikrų prieskonių.

Be to, šiais metais di-džiausią dėmesį ketiname skirti tam, kad klientai liktų patenkinti banko paslaugomis. Bandant šį tikslą pasiekti tokiu lai-kotarpiu, kai ruošiamasi įvesti eurą, tai yra nema-žas iššūkis. Klientų pasi-tenkinimas yra susijęs su prisitaikymu prie naujos jų elgsenos. Šiuo metu pastebime didelių poky-čių, kaip gyventojai nori tvarkyti savo finansinius reikalus.

Maža to, skirtingos kli-entų grupės reikalauja skirtingų sprendimų ir iš banko pusės, tad nemaža užduotis yra patenkinti klientų lūkesčius ir pri-sitaikyti prie jų elgsenos pokyčių. Didelė dalis mūsų klientų yra garbaus amžiaus, jiems sudėtinga prisitaikyti prie naujo-vių, prie technologijų.

Dėl to padaliniuose esame sukūrę specialių vietų, skirtų išmokyti vyresnius žmones naudotis interne-tine bankininkyste.

Taip pat jaučiame, kad Lietuvoje turime vieną bendrą sisteminį iššūkį, susijusį su grynaisiais pinigais ir jų naudojimu. Mūsų šalyje, palyginti su kitomis Baltijos vals-tybėmis, grynųjų pinigų naudojama daugiausia. Artėjant laikui, kai bus įvestas euras, tai kels rimtų iššūkių. Stengia-mės padėti suprasti kli-

entams, kaip prisitaikyti prie esamos situacijos ir tobulėti.

Reikėtų galvoti apie visą sistemą, nes ji kei-čiasi. Galima pridurti, kad Lietuvoje grynuosius pinigus itin mėgsta ne tik senjorai, bet netgi kiek vyresni negu 30 metų am-žiaus klientai.

? kas, jūsų manymu, labiau-siai lemia, kad Lietuvoje

yra itin paplitęs grynųjų pinigų naudojimas?

Nuolat svarstome, kodėl taip yra. Daugeliu atvejų grynųjų pinigų naudoji-mas glaudžiai susijęs su šešėline ekonomika šalyje. Stengiamės išsiaiškinti, kaip tai pakeisti.

Vis dėlto pagrindinis

mūsų siekis yra ne suži-noti, kodėl taip yra, o rasti būdų, kaip dirbti su tuo ateityje. Tam skiriame daug dėmesio.

? euro įvedimas Lietuvoje ir pasiruošimas tam. kokių

klaidų darė banko padaliniai Latvijoje ir estijoje, iš kurių bandysite pasimokyti?

Pirmiausia noriu pasa-kyti, kad kolegos Estijoje ir Latvijoje sėkmingai įsivedė eurą ir visas ben-drosios Europos valiutos įvedimo procesas buvo vertinamas teigiamai. Di-delių klaidų nebuvo pada-ryta. Turbūt svarbiausia, ką norime pabrėžti, yra informacija klientams. Kaimyninėse Baltijos ša-lyse žmonės turėjo nema-

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

žai informacijos, tačiau jos galėjo būti ir daugiau. Kalbu ne tik apie priva-čius klientus, bet ir apie smulkųjį, vidutinį verslą.

Iš tiesų įmonėms nauja valiuta turės daug dau-giau reikšmės, negu jos iš pradžių mano. Patarimas verslui – mokyti darbuo-tojus dirbti su nauja va-liuta reikėtų pradėti kuo anksčiau. Visiems reikėtų geriau planuoti perėjimo prie euro procesą ir iš anksto ruoštis, nelaukti paskutinių mėnesių, nes būtent paskutiniais mė-nesiais grynųjų pinigų konvertavimas dėl didelės apkrovos vyks daug su-dėtingiau ir lėčiau. Labai daug kas priklauso ir nuo pačių klientų veiksmų.

Kalbu apie tai, kad rei-kėtų pradėti mažiau nau-doti grynųjų pinigų.

? paskolą smulkusis verslas gauna daug sunkiau negu

stambusis. kodėl bankai skep-tiškai žiūri į smulkųjį verslą?

Tai yra savotiškas mi-tas. Smulkiajam verslui finansuoti sąlygos nėra kitokios. Projektai ver-tinami pagal kokybę ir pelningumą, verslo dydis neturi reikšmės. Svar-biausia – rizikos laipsnis. Visi šie elementai ir nule-mia kainodarą.

Kalbant apie smulkųjį verslą, per pastaruosius kelerius metus finansa-vimas jam nelabai kei-tėsi. Galiu iliustruoti skaičiais. Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos bendrame verslo paskolų portfelyje sudaro apie 28 proc., per metus ši dalis ūgtelėjo 3 proc. Augimas vyksta, tačiau gana lėtai. Iš dalies tai aiškiname tuo, kad įmonės daug finansavo naudodamos vidinius finansinius re-sursus. Per krizę daug kas susidūrė su neigiama patirtimi, todėl dabar verslas į plėtrą žiūri atsa-kingiau ir rimtai pasveria savo galimybes.

Esamais procesais esame patenkinti. Šian-dien smulkusis verslas irgi turi galimybių daly-vauti įvairiose bendrose finansavimo programose, padedančiose gauti tam tikrų subsidijų. Kad smul-kusis verslas yra svarbi sudedamoji ekonomikos dalis, rodo ir vykdomos smulkiojo verslo rėmimo programos. Pavyzdžiui, „Swedbank“ dalyvauja verlo skatinimo progra-moje JEREMIE, kuri remia būtent smulkiojo verslo įmonių plėtrą. Šioje vietoje jaučiame, kad visiškai patenkiname rinkos poreikius.

»daugeliu atvejų grynųjų pinigų naudojimas glaudžiai susijęs su šešėline ekonomika šalyje

d. Grigienė: „Lietuvoje grynuosius pinigus itin mėgsta ne tik senjorai, bet ir kiek vyresni negu 30 metų amžiaus klientai. Ruslano Kondratjevo nuotr.

CVDovilė Grigienė

turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finan-sinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse

„swedbank“ pradėjo dirbti 2013 metų sausį ir iki 2013-ųjų spalio vadovavo „Swedbank“ Asmeninės ban-kininkystės departamentui

Yra baigusi finansų magistro studijas JAV.

Lietuvoje 7nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Ekonominio konflikto su Rusija scenarijai

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.lt

Pagrindinis sce-narijus yra ap-siribojimas as-menų judėjimo

ir sąskaitų įšaldymo prie-monėmis. Jo tikimybė, pasak G. Nausėdos, yra didesnė negu vidutinė. „Rusai stengsis ieškoti al-ternatyvių rinkų. Tai jau ir daro, pavyzdžiui, Kini-joje“, – sakė G. Nausėda ir pridūrė, kad, užuot pri-taikius Rusijai tiesiogines prekybos sankcijas, vyk-domos vidutinės trukmės ir ilgalaikės programos JAV ir ypač ES ekonomi-kos priklausomybei nuo rusiško importo mažinti. Jeigu šis scenarijus pa-siteisins, Rusija neturės jokio teisinio ar moralinio pagrindo prieštarauti, kad tokios programos vykdo-mos, ir bus priversta ieš-koti alternatyvių rinkų.

Kitas ekonominio konf-likto su Rusija scenarijus,

kurio tikimybė yra di-desnė nei vidutinė, – natū-ralių procesų scenarijus.

„Smunkant Rusijos ekonomikai ir silpnėjant jos valiutai, smarkiai keičiasi importo ir eks-porto srautas“, – kalbėjo G. Nausėda. Pasak jo, rubliui nuvertėjus lito atžvilgiu dar 10–15 proc., daugelio prekių parduoti Rusijos rinkoje nebeapsi-mokėtų. Jeigu įvyktų šis scenarijus, Lietuvos eks-porto į Rusiją konkuren-cingumas mažėtų, tačiau ne užsienio, o vietos ga-mintojų atžvilgiu.

„Nuvertėjant Rusijos rubliui, krinta šios šalies gyventojų perkamoji ga-lia, perskaičiuota į dole-rius arba eurus“, – aiškino ekonomistas. Lietuvos iš Rusijos improtuojamos strateginės žaliavos ne-pinga, nes šios prekės ap-mokamos JAV doleriais, o jų kainą litais lemia ne rublio ir dolerio, o lito ir dolerio kursas.

Kitas scenarijus, ku-rio tikimybė, pasak SEB banko prezidento pata-rėjo, yra maža arba vidu-tinė, – selektyvus preky-bos su Rusija ribojimas. G. Nausėdos teigimu, tokio scenarijaus atveju JAV ir ES gali pridaryti daugiau žalos Rusijai ne tiesiogi-nėmis sankcijomis, o ma-žindamos šios šalies pri-eigą tarptautinėje finansų rinkoje, atitraukdamos

privatų kapitalą arba esk-portuodamos skalūnines dujas iš JAV į ES.

„Sankcijos galėtų apsi-riboti tokių prekių kaip, pvz., ginklų, chemijos pro-duktų, tiekimo Rusijai su-stabdymu“, – teigė jis.

Ketvirtas, tačiau ma-žiausiai tikėtinas ekono-minio konflikto su Rusija scenarijus, – visiškas importo ir eksporto su-stabdymas. „Šiuo atveju

daugiausia nukentėtų glaudžiausiai su Rusija susiję verslo sektoriai – pieno, mėsos pramonė ir tranportas, – vardijo G. Nausėda ir pridūrė, kad net kraštutiniu atveju ne-nutrūktų Lietuvos gyven-tojų aprūpinimas elektra, degalais, o gamtinių dujų mažiau reikia dėl šiltojo sezono. – Be to, Inčiukal-nio saugykloje saugomas dujų kiekis, kurio užtektų

gyventojams ir smul-kiesiems nebuitiniams dujų vartotojams bent 30 dienų.“

Vis dėlto pagrindinis Rusijos ekonomikos rai-dos scenarijus yra pie-šiamas tamsiausiomis spalvomis. SEB banko analitikai prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos 2014 metais laukia sąstin-gis, o 2015-aisiais – lėtas at-sigavimas. „Rusijos rublio silpnėjimas bus naudin-gas apdirbamajai pramo-nei, tačiau suduos smūgį vidaus rinkai“, – aiškino G. Nausėda. Pasak jo, išau-gus infliacijai, susiaurės Rusijos centrinio banko galimybės skatinti eko-nomiką mažų palūkanų normų politika. „Norma-lią ekonomikos veiklą gali sutrikdyti bankų sistemos problemos, keliančios atskirų kredito įstaigų bankroto pavojų“, – teigė SEB banko prezidento pa-tarėjas.

Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekspertų bando prognozuoti, kaip šios šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda

pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus.

pasak G. nausėdos, rusijos ekonomikos 2014 metais laukia sąstingis, o 2015-aisiais – lėtas atsigavimas. Reuters

LaUra JUoZaitYtėlaura.juozaityte@ekonomika.lt

Prekyba8 nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Faktai

prekYBos tinkLas

• „Rimi“ šiuo metu yra iš-dalijęs daugiau nei 1 mln. lojalumo kortelių, „Maxi-ma“ – 1,5 mln.

• Tyrimų duomenimis, apie 50 proc. klientų di-desnį pelną atneša tai kompanijai, kurios lojalu-mo programa teikia jiems asmeniškai aktualią naudą ar pasiūlymus

• SEB duomenimis, jokių lojalumo kortelių didžiuo-siuose miestuose neturi tik 1 proc. gyventojų.

»šiais laikais pasiūlymas, skirtas visiems, nereikalingas niekam

JAV į asmenį nu-kreipta rinkodara jau dabar išnau-dojama maksima-

liai, o artimiausiu metu ketinama sukurti ir spe- cialias išmaniesiems telefonams pritaikytas programėles, kurios leis pirkėją atpažinti vos šiam įėjus pro parduo-tuvės duris. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ teiravosi rinkodaros ekspertų ir prekybos centrų atstovų, kokių rinkodaros pokyčių ar naujų sprendimų ga-lima ateityje tikėtis Lietu-vos rinkoje.

„Dėl be galo intensy-vaus technologijų vysty-mosi prekybai šis metas yra labai įdomus, kelian-tis daug iššūkių, bet kartu suteikiantis ir daug gali-mybių, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asocia-cijos vykdomasis direk-torius Laurynas Vilimas. – Jau dabar technologijos leidžia prekybininkams priimti tokius rinkodaros sprendimus, apie kuriuos anksčiau nebuvo galima

net pagalvoti.“Didžioji dalis prekybi-

ninkų senokai nebeapsi-riboja vien paprastomis parduotuvėmis, dauguma jų jau kurdami fizines parduotuves paraleliai rūpinasi ir internetiniu jų analogu.

„Naudojimasis iš-maniaisiais telefonais, planšetėmis jau tapo ne-atsiejama kasdienio gy-venimo dalimi. Prekybi-ninkai prie pasikeitusių vartotojų įpročių turėtų taikytis ir ieškoti naujų būdų, kaip rasti kelią pas vartotoją, – tvirtino L. Vilimas ir pridūrė, kad prekybininkams reikėtų vis labiau išnaudoti mo-bilią erdvę. – Socialinių tinklų ir GPS duomenys šiais laikais jau leidžia pirkėjui pasiūlymus teikti atsižvelgiant į jo buvimo vietą. Tai verslas turėtų kaip įmanoma tinkamiau išnaudoti. Viskas eina vis didesnio individualiza-vimo link, mat šiais lai-kais pasiūlymas, skirtas visiems, nereikalingas niekam.“

Kad rinkodara darosi vis asmeniškesnė, teigė

pastebintis ir rinkodaros ekspertas Rytis Buračas, tačiau technologines ino-vacijas Lietuvoje jis ver-tina kiek atsargiau.

„Daugeliu atvejų egzis-tuoja techninė problema, nes, pavyzdžiui, dirbant su programėlėmis, skir-tomis išmaniesiems tele-fonams, atsiranda labai didelis duomenų kiekis, kurį reikia apdoroti, kad tokios sistemos funkcio-nuotų efektyviai, – teigė R. Buračas. – Lietuvoje dar nėra tam galimybių, tačiau, manau, per penke-rius metus panašių į JAV prekybininkų sprendimų turėtume sulaukti ir Lie-tuvoje.“

elgiasi skirtingai„Maximos LT“ Rinkoda-ros ir pardavimo depar-tamento direktorius Nor-bertas Žioba teigė, kad prekybos sektoriuje labai svarbu pažinti klientą, iš-siaiškinti ir patenkinti jo poreikius – tai lemia kon-kurencinį pranašumą.

Nors „Maxima LT“ kol kas netaiko į konkretų asmenį nukreiptos rinko-daros, kad pateiktų savo klientams geriausius pa-siūlymus, remiamasi ben-drų tendencijų analize.

„Mes stebime atskirų pirkėjų grupių (pvz., tam tikro mikrorajono) pir-kimo įpročius – kokie klientai lankosi konkre-čiose parduotuvėse, kokie yra jų apsipirkimo įpro-čiai, kokių prekių par-duotuvių lentynose ieško, kaip apsipirkti jiems yra patogu, kokios nuolaidos, akcijos aktualios“, – pasa-kojo N. Žioba.

Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su klientais vadovė Baltijos šalims Irma Ado-maitytė teigė, kad jų tin-klas jau dabar sparčiai taiko individualias pro-gramas. „Esame sukūrę sistemą, algoritmus, kurie analizuoja pirkėjų įpro-čius ir atrenka jiems tinka-miausius pasiūlymus“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė I. Adomaitytė.

Jau dabar „Rimi“ pre-kybos centruose esantys „Mano Rimi“ kortelių terminalai leidžia kiek-vienam pirkėjui pasižiū-rėti, kokias nuolaidas jiems sistema siūlo, ir pasirinkti, kuriomis iš jų pasinaudoti.

„Tą pačią informaciją pirkėjas gali rasti ir pri-sijungęs prie asmeninės paskyros mūsų interneto svetainėje, o sutinkan-tiems gauti informaciją siunčiami ir išskirtiniai pasiūlymai paprastu ar elektroniniu paštu, trum-pąja žinute. Kol kas ne-same pasiekę JAV rinkos galimybių, tačiau ma-nome, kad mūsų ambici-jos panašios“, – pasakojo I. Adomaitytė.

„Rimi“ rinkodaros stra-tegiją teigiamai įvertino ir L. Vilimas. „Rimi“ su-kurta sistema yra geriau-sias pavyzdys, ką jau šian-dien turime Lietuvoje. Vartotojai ja naudojasi, tai geras pavyzdys, kaip technologijas efektyviai pritaikyti versle“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.

Rinkodara ir asmeniškumai

Ekspertų teigimu, netolimoje ateityje prekybininkai turės ieškoti vis naujesnių ir originalesnių būdų, kaip pasitelkiant technologijas privilioti vartotoją.

Lietuvoje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkcijas nei išties skatina klientų lojalumą konkrečiam prekybos centrui. Fotodiena.lt

Prekyba 9nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Leis atsiskaityti išmaniuoju ■degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ klientai už įsipil-tus degalus galės mokėti naudodamiesi išmaniuo-ju telefonu.

Mobiliojo atsiskaitymo sistemos kūrėjams „Wora-Pay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, pakaks nuskenuoti ant degalų ko-lonėlės esantį QR kodą, ir

ši paslauga Baltijos šalyse – dar naujovė, bet atsiskaityti mobiliuoju telefonu už įsipiltus degalus jau galima vengrijoje ir italijoje. Ruslano Kondratjevo nuotr.

sąskaitą už degalus klientas iškart išvys savo telefono ekrane. Ši inovacija – pir-moji degalinių rinkoje Bal-tijos šalyse. Mokėti galima dviem būdais – per „Wora-Pay“ programą ir per „Pay-Sera“ sąskaitą.

Mobiliosios piniginės programėlę gali parsisiųsti visi, turintys telefonus su „Android“ ir „iOS“ operaci-nėmis sistemomis.

TIK SKAIČIAI

20 tūkst.NuO KITų METų LIETuVOJE ĮVEDANT EuRĄ, NESĄŽININGI VERSLININKAI GALI BūTI BAuDŽIAMI BAuDOMIS IKI 20 TūKST. LITų

šiandien v. putinas nebijo nei Jav, nei es. aFP

»norint rimtai sudrebinti rusijos oligarchus, reikia būtent europoje ir Jav atrasti jų pajamų šaltinius ir sekti vadinamąjį pinigų taką iki savininko

» Lietuvoje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkcijas

gaus nepririša, jis tiesiog ieško ir laukia geriausios kainos pasiūlymo, nie-kam neįsipareigoja, todėl, manau, tokiu atveju loja-lumo kortelės realios savo funkcijos neatlieka“, – aiš-kino rinkodaros ekspertas R. Buračas.

L. Vilimas sutiko su nuomone, kad tikrojo lojalumo Lietuvoje nau-dojamos programos ne-skatina, tačiau, jo nuo-mone, vis tiek atneša naudos. „Kad šiandien kiekvienas žmogus turi labai daug kortelių, yra normalu, – tai nėra nei blogai, nei gerai. Jų bu-

vimas ir naudojimasis jomis rodo, kad žmonės ieško geriausių pasiū-lymų, nori gauti infor-maciją, turėti tam tikrą sąsają su tuo prekybos tinklu, į kurį eina. Nors tinklai ir nepasiekia maksimalaus pirkėjo lo-jalumo, ryšys tarp var-totojo ir prekybininko yra“, – teigė L. Vilimas.

Lojalumas – ne prioritetasDalis prekybininkų teigia, kad vartotojų tendencijos turėti daugybę nuolaidų kortelių neturėtų stebinti. „Klientai Lietuvoje – ypač

praktiški, norintys atlygio už savo lojalumą, tad emo-cinis prisirišimas prie pre-kės ženklo – ne pirmaeilis dalykas. Įmonei sukūrus net tobuliausią lojalumo sistemą, atsikvėpti neva-lia – privalu nuolat stebėti, kokie klientų poreikiai išryškėja ja naudojantis, ir laiku reaguoti“, – teigė „Amber Food“, valdančios restoranų tinklus „Charlie pizza“, „La Crepe“, „Kat-pėdėlė“, „Carskoje Silo“, rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė.

Pirkėjai Lietuvoje at-kreipia dėmesį ne tik į kortelės teikiamą naudą

ir nuolaidas, bet ir į jos kainą. „Pastebėjome ten-denciją, kad psichologiš-kai vartotojui 5 litai už nuolaidų kortelę yra pri-imtina suma, o štai 9–10 litų kainuojanti, tačiau per kelis kartus apsipre-kinant tame prekybos cen-tre atsiperkanti lojalumo programa klientų nevi-lioja“, – pastebėjo L. Niko-novaitė.

Jos teigimu, prie lo-jalumo programos rei-

kia nuolatos intensyviai dirbti, analizuoti klientų poreikius, pastabas, nau-jas tendencijas. Taip pat apskaičiuota, kad įmonei investuoti jau į esamus klientus yra 5 kartus pi-giau nei ieškoti naujų. „Todėl pagrindinis mūsų rūpestis – suteikti jiems kiek įmanoma daugiau papildomos vertės, kad jie norėtų grįžti“, – tvirtino „Amber Food“ rinkodaros vadovė.

nuolaidų programosKalbinti ekspertai minėjo ir kitą tendenciją – Lietu-voje dauguma lojalumo kortelių atlieka labiau nuolaidų kortelių funkci-jas nei išties skatina klien-tų lojalumą konkrečiam prekybos centrui ar par-duotuvei. Pašnekovai taip teigė remdamiesi faktu, kad dauguma šalies gy-ventojų turi, pavyzdžiui, visų maisto prekybos tin-klų korteles. „Jei turi visų tinklų lojalumo korteles, vadinasi, nė vienam nesi lojalus, o tos lojalumo kortelės yra tik nuolaidų kortelės. Nuolaidos žmo-

Verslo švyturiai10 nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš trejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kas antrą savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

CVLinas Dovydėnas

1997-aisiais įgijo Verslo administravimo bakalauro laipsnį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete

po devynerių metų baigė vadovų magistrantūrą Baltic Management Institute

karjerą pradėjo 1995-aisiais bendrovėje „Sanitex“ kaip pardavimo vadybininkas

„avia solutions Group“ kompanijoje vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2007 metų

Šimtas dienų oreSėkmingai veikiančių įmonių vadovai ore praleidžia nemažai laiko, tačiau dažniausiai tai daro dėl naujų verslo sandorių. „Avia Solutions Group“ vadovas Linas Dovydėnas trečdalį savo laiko keliauja, kad susi-

tiktų su kolegomis visame pasaulyje.

Šiandien bendrovė „Avia Solutions Group“ veikia keliose dešimtyse

šalių ir teikia įvairiapuses paslaugas pasaulinei avia-cijos industrijai, įskaitant orlaivių techninę prie-

žiūrą, oro uostų vystymo ir valdymo, pilotų mo-kymo, nuomos, antžemi-nio aptarnavimo, orlaivių valdymo paslaugas, orga-nizuoja užsakomuosius verslo klasės skrydžius.

įgūdžių įvairovėL. Dovydėnas į aviacijos sritį įžengė vos prieš 7 me-tus. „Savo kelią pradėjau

kaip prekybos agentas lie-tuviško kapitalo įmonėje „Sanitex“. Tada bendrovė dar tik buvo kuriama. Pas-kui perėjau į didelę tarp-tautinę kompaniją „Philp Morris Lietuva“, o po 7 metų vėl grįžau į lietu-višką verslą. Kai buvo pri-vatizuotos Lietuvos aviali-nijos, sulaukiau kvietimo vadovauti naujai sukurtai

kompanijai. Čia prasi-dėjo mano karjera aviaci-jos srityje“, – prisimena L. Dovydėnas.

Patirtis tik besiku-riančiame versle ir sėk-mingai veikiančioje tarptautinėje kompani-joje padėjo suprasti, kaip reikia pradėti įmonės veiklą ir kaip ją plėtoti, kai kompanijos darbuo-

tojų skaičius pasiekia kelias dešimtis tūkstan-čių, o įmonė valdoma iš biuro kitoje šalyje. Pasak L. Dovydėno, lietuviš-kame versle nėra sunku pritaikyti dirbant užsie-nio kompanijose pasi-semtą patirtį.

„Lietuviai yra išsila-vinę, nuovokūs, moka už-sienio kalbų, todėl jokių

problemų, pritaikant už-sienio kompanijų prak-tiką, nekyla“, – sako jis.

sėkmė reikalauja atsakomybėsPašnekovas džiaugiasi, kad nuo 2010-ųjų kasmet dvigubėjo ir kompanijos apyvarta, ir darbuotojų skaičius, tačiau įžvelgia pavojų, kad nevaldomas

L. dovydėnas laikosi nuomonės, kad darbuotojai neturėtų bijoti vadovo, tačiau santykiai negali būti familiarūs. bendrovės nuotr.

Verslo švyturiai 11nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Faktai

„avia soLUtions GroUp“

• Kompanijos istorija skaičiuojama nuo 1938 metų

• Šiuo metu įmonėje dirba apie 1,6 tūkst. dar-buotojų

• Bendrovė veikia 40 viso pasaulio šalių

• Grupė yra nuo 2011 metų kotiruojama Varšu-vos akcijų biržoje

• „Avia Solutions Group“ akcijų yra įsigijęs ir Nor-vegijos valstybinis pensi-jų fondas

„avia solutions Group“ vadovas teigia, kad jo darbe nėra dviejų vienodų dienų. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Lietuviškame versle nėra sunku pritaikyti dirbant užsienio kompanijose pasisemtos patirties

augimas gali sukelti cha-osą.

„Būtina turėti pakan-kamai darbuotojų, kurie galėtų dirbti skirtingose rinkose, nes mūsų biurai įkurti Maskvoje, Londone, Malaizijoje. Augimas įpa-reigoja viską daryti koky-biškai ir vengti nepama-tuoto šuolio. Kad augimas neturėtų įtakos kokybei, reikia apskaičiuoti ištek-lius. Tai reikalauja kito-kių įgūdžių, nei reikia siekiant užkurti verslą ir pradėti veiklą“, – pabrėžia vadovas.

Pasak L. Dovydėno, žengiant į naują rinką ar steigiant naują įmonės šaką, kartais ir valdy-bai tenka prižiūrėti už šį plėtros etapą atsakingą komandą bei jai patarti. Tiesioginio vadovo žodžio gali prireikti ir atidarant angarą Kaune, ir plečiant rinką Malaizijoje.

kelionės neprailgsta„Augančioje įmonėje ne visada pavyksta idealiai sustyguoti visus procesus, todėl kartais iš tikrųjų

reikia vadovo sprendimo. Kartais dėl kelionių vie-nas ar kitas sprendimas gali būti priimamas vė-liau, bet mes stengiamės šią problemą išspręsti. Visuose biuruose esame įrengę vaizdo konferen-cijų įrangą, todėl kelionės darbui turi vis mažiau įtakos, – pasakoja trečdalį darbo dienų per metus kelionėse praleidžiantis „Avia Solutions Group“ vadovas ir priduria esąs dėkingas šeimai, kuri pa-laiko ir nesiskundžia dėl dažnų išvykų. – Lėktu-vuose dažniausiai tenka skaityti dokumentus, tad kelionės neprailgsta. Svarbu patogiai susidė-lioti skrydžius, kad ne-reikėtų ilgai jų laukti. Kartais geriau nuskristi iš vakaro arba šiek tiek brangiau sumokėti. Taip pat beveik visada turiu kokią nors knygą, kurios niekaip negaliu perskai-tyti namie.“

svarbiausia – prisitaikyti„Avia Solutions Group“ yra tarptautinė kompa-nija, todėl L. Dovydėnui tenka bendrauti su kitais grupės įmonių vadovais. Kaip sako jis pats, iššū-kiai yra vienodi visose šalyse, tačiau svarbiausią

vaidmenį atlieka bendra-vimo lankstumas.

„Iššūkiai yra vienodi – akcininkų vertės augi-nimas pasitelkiant verslo plėtrą (tiek geografine, tiek produktų prasme), kokybiškas klientų aptar-navimas nuolat didinant produktų ir paslaugų spektrą ir, be abejo, nuo-latinis tinkamų žmonių atrinkimas į komandą bei jų įgūdžių tobulinimas, – patirtimi dalijasi jis. – Tačiau kai kur skiriasi bendravimas ir sąlygos, kuriomis yra pasiekiami tikslai. Vienoje šalyje va-dovai griežtesni, yra dau-giau autoritarizmo, kitoje – demokratiškesni, dau-giau bendrauja su žmonė-mis.“

Kiekviena šalis turi savo kultūrą, pasižymi darbo savitumu, todėl va-dovui tenka prisitaikyti ir veikti pagal tam tikras taisykles. Anot L. Dovy-dėno, visa tarptautinio verslo paslaptis yra gebė-jimas prisitaikyti. „Tenka dirbti skirtingose šalyse, su skirtingais žmonėmis.

Negali būti autoritariškas Didžiojoje Britanijoje ir la-bai demokratiškas Azijoje. Tenka ir lankstesniam būti, ir griežčiau priimti sprendimus“, – pasakoja vadovas.

Biržos įsipareigojimai„Avia Solutions Group“ yra kotiruojama Varšuvos akcijų biržoje, todėl reikia veikti pagal Lietuvos ir Lenkijos teisinius verslo reikalavimus. Kartu kom-panijos viešumas yra susi-jęs su didžiule atsakomybe priimant kiekvieną spren-dimą.

„Akcijų birža įparei-goja verslą būti skaidrų, todėl visi sprendimai pri-valo būti pasverti ir logiš-kai pagrįsti. Kitaip gali su-judėti vadovo kėdė. Antra, visąlaik jauti savo kom-panijos vertę, nes kiek- vienas sprendimas turi tam įtakos. Kartais dėl šios priežasties spren-dimų priėmimo procesas užtrunka ilgiau“, – tvir-tina L. Dovydėnas.

Galima sakyti, kad viešai kotiruojamos ben-

drovės vadovas yra at-skaitingas dviem šeimi-ninkams: smulkiesiems biržos ir pagrindiniams akcininkams. Tai, pasak pašnekovo, leidžia plėtoti skirtingus santykius su jais.

„Su pirmaisiais ak-cininkais santykis yra palaikomas per ataskai-tinius susirinkimus ir konferencijas. Kita dalis akcininkų aktyviai da-lyvauja veikloje, su jais bendraujama ir kiekvieną dieną kartu sprendžiamos problemos“, – aiškina L. Dovydėnas.

Taip pat kompanija yra atsakinga savo klientams. Pasak vadovo, norint juos išlaikyti, reikalinga stipri komanda. „Esame priklausomi ir nuo ak-cininkų, ir klientų. Vie-niems reikia užtikrinti ge-rovę gerinant kompanijos vertę, kitiems – teikiant kokybiškas paslaugas. To negali pasiekti be patiki-mos komandos. Tai yra trys pagrindiniai daly-kai“, – sako pašnekovas.

Laisvalaikio ir darbo santykio nėraDauguma vadovų tvir-tina, kad svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio, nes

galiausiai gali nukentėti abu. L. Dovydėno ma-nymu, vadovams taiko-mos kitokios taisyklės, to-dėl poilsį reikia išnaudoti efektyviai. „Vadovo darbo laikas yra skaičiuojamas kitaip, nes jis stebi rezul-tatą, kaip siekiama ben-drų įmonės tikslų. Svarbu ne laikytis griežto grafiko – 8 valandas dirbti ir tiek pat ilsėtis, – o pailsėti ko-kybiškai, kad galėtum vėl grįžti prie darbų“, – pabrė-žia pašnekovas.

Didžiąją dalį laisvalai-kio jis praleidžia aktyviai, daug laiko skiria šeimai ir seniai matytiems drau-gams. „Kadangi daug keliauju, visą laisvalaikį stengiuosi skirti šeimai. Einu su vaiku į mišką, sportuoju, važinėjamės dviračiais. Žaidžiu futbolą Sekmadienio lygoje ir su-sitinku su draugais, su kuriais kartu užaugome. Stengiuosi laisvą laiką leisti aktyviai“, – kalba vienas iš „Verslo švy-turių“ rubrikos futboli-ninkų.

Vis dėlto sporto jis ne-suabsoliutina ir teigia, kad svarbiausia vadovui yra atsipalaiduoti bei tin-kamai pailsėti, o tai ga-lima padaryti ir prie židi-nio su knyga.

reklamos čia neišjungsi dėl reklamos kreipkitės:

EKONOMIKA.ltEl.pastas reklama@balsas.lt

Tel. 8 685 69496

Įdarbinti pinigai12 nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Nekilnojamojo turto (NT) rin-koje objektai gali kainuoti

ir kelis tūkstančius litų, ir kelis tūkstančius kartų brangiau. Tokiu atveju labai svarbu skaidrūs san-doriai ir sąžiningas NT brokerių darbas. Žinoma, jei žmogus nori parduoti savo turtą su brokerių arba tarpininkų pagalba.

priverstiniai klientai„Žmonės skundžiasi, kad neįmanoma savarankiš-kai parduoti arba išnuo-moti būstą, nes rinkoje siautėja brokeriai, o mo-ralė čia primena egiptie-tišką prekybą. Ten pre-keiviai yra įkyrūs ir trūks plyš bando įsiūlyti savo paslaugas“, – probleminę padėtį šiandienos Lietu-

mažiausiai neetiška“, – pasakoja NT agentūros „Ober Haus“ generalinis direktorius Vytas Zabilius ir priduria, kad kartais jų agentūros skelbimai būna nukopijuojami kartu su kompanijos logotipais. Kol kas tokie veiksmai nėra aiškiai apibrėžti įstatymų ir yra kiekvieno brokerio sąžinės bei etikos reikalas.

kenkia ne tik klientams„Kiekvienai NT agentūrai tai yra svarbus klausimas, nes toks elgesys gadina brokerių vardą. Ne veltui didžiosios agentūros bu-riasi į asociacijas, bando šią veiklą licencijuoti ir išstumti vadinamuosius

Viską galima parduoti, nes kiekviena prekė turi savo pirkėją. Su sunkumais susiduriama, kai viena prekė turi du pardavėjus. Kalbant apie vienas brangiausių prekių pasaulyje, toks dualizmas įneša į rinką chaoso.

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

NT rinka pati kovoja su „juodaisiais“ brokeriais

»Jei brokeriams ir tarpininkams reikės laikyti egzaminus ir gauti pažymėjimus, kiti pasivadins konsultantais ir tokią tvarką apeis

vos NT rinkoje įžvelgia Seimo narys Kęstutis Ma-siulis.

Atidžiau peržvelgus NT skelbimų portalus, galima pastebėti, kad to paties objekto kaina skir-tinguose skelbimuose skiriasi 5 litais. Maždaug tiek kainuoja virtuvinių rankšluosčių pakuotė, tad būsto kainai keli litai esminės įtakos neturi, ta-čiau tokie skelbimai atsi-duria aukščiau analogų, nes juose nurodyta ma-žesnė kaina.

„Žmogus pats rekla-muoja objektą tam tik-rame portale, tačiau atsi-randa brokerių, kurie tą patį objektą nukopijuoja ir nurodę 5 litais mažesnę kainą paskelbia, kad par-duoda šį objektą. Radę pirkėją, įžūliai kreipiasi į tikrąjį objekto savininką ir prašo komisinių. Mano nuomone, tai yra mažų

juoduosius brokerius“, – apie vieną iš kovos būdų pasakoja „Inreal“ Tarpi-ninkavimo departamento Vilniaus skyriaus vado-vas Gedvidas Budrus.

Savaime suprantama, kad savavališkai atvy-kusius tarpininkus ar brokerius žmonės atsi-mena ilgai, nes būsto ar sklypo pardavimas gali būti didžiausias sandoris jų gyvenime, todėl jam teikiama didelė reikšmė. NT agentūros pardavimu ir nuoma užsiima nuolat, tačiau nesąžininga kon-kurentų veikla gali joms labai brangiai atsieiti. „Neprofesionalūs broke-rių veiksmai mums su-žlugdė sandorį. Pirkėjas siekė įsigyti butą, kurio skelbiama kaina buvo 660 tūkst. litų, tačiau derybų metu galiausiai susitarta parduoti už 610 tūkst. litų, – pasakoja NT agentū-ros „Vaterlo“ direktorius Kęstutis Spurga. – Turtą

pardavė ne tik mūsų, bet ir kita įmonė, kuri, suži-nojusi, kad kitądien bus pasirašoma preliminari sutartis dėl šios sumos, ėmė ir sumažino kainą, užuot išėmusi skelbimą. Klientas buvo iš užsienio. Pamatęs sandorio pasira-šymo dieną skelbimą, ku-riame nurodyta 610 tūkst. litų kaina, atsisakė įsigyti butą, nes, pasak jo, nebuvo padaryta jokia nuolaida.“

Pasak kalbintų pašne-kovų, problemą galima spręsti dvejopai: savaran-kiškai jungiantis į NT bendrovių asociaciją arba valstybei reglamentuo-jant brokerių veiklą.

savarankiškas sprendimas„Manau, kad šiandien problemą padės spręsti asociacija. Didžiosios NT agentūros ją įkūrė, kad brokerių veikla būtų li-cencijuojama. Reikia, kad būtų normalūs brokerių rūmai, kurie spręstų tar-pusavio ginčus, įvestų eti-kos ir moralės kodeksą, apibrėžiantį brokerių elg-seną. Manau, tai – vienin-telis problemos sprendimo būdas“, – teigia G. Budrus.

Šiandien Lietuvos ne-kilnojamojo turto agen-tūrų asociacija (LNTAA) vienija didžiausias ir vidutines šios rinkos bendroves, tačiau jungtis nori ne visi. Pasak V. Za-biliaus, taip gali būti dėl to, kad ne visos bendrovės sutinka su asociacijos iš-keltais reikalavimais ir taisyklėmis. Tiesa, jis pri-pažįsta, kad ir asociacijos narės kartais viena nuo kitos nuvilioja klientus,

Įdarbinti pinigai 13nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

Faktai

LietUvos nt aGentūros

• LNTAA vienija 17 agen-tūrų

• Anot V. Zabiliaus, tik 40 proc. Lietuvoje per brokerius parduodamų objektų priklauso asocia-cijos narėms

• Statistikos departa-mento duomenimis, Lietuvoje veikia 460 NT agentūrų

• Pernai NT tarpininkai sumokėjo 15 mln. litų mokesčių.

išeitis verslo mažiesiems

Nuo 2011 metų ben-druomeninio finansa-vimo mastas išaugo daugiau nei 240 proc. ir, panašu, sparčiai augs ateityje. Ši finansų ino-vacija patraukli verslo pasaulio mažiesiems – smulkiajam ir viduti-niam verslui, startuo-liams, ne pelno siekian-čioms organizacijoms, menininkams.

Pasaulyje labiausiai paplitęs finansavimo modelis remiasi auko-jimo principu ir veikia panašiai kaip Lietuvoje populiarus grupinis apsipirkimas. Naudo-damas bendruomeninio finansavimo platformas, pavyzdžiui, „Kicks-tarter“, „Indiegogo“, „FundedByMe“, verslo ar socialinio projekto autorius paskelbia savo idėją ir jai įgyvendinti reikalingą sumą, o žmo-nės skiria nedideles su-mas jiems patinkančiai idėjai. Pinigų, surinktų pagal šį modelį, grąžinti nereikia – aukotojams paprastai atsidėkojama pirmaisiais gaminiais ar kitomis nedidelėmis dovanomis. Vis dėlto pastaruoju metu spar-čiai populiarėja ir kiti bendruomeninio finan-savimo modeliai, ypač veikiantys skolos ir ka-pitalo pagrindais. Ma-noma, kad pastarasis finansavimo modelis

turi ypač šviesią ateitį – atiduodamos dalį ak-cijų mainais į finansinį kapitalą įmonės iš vi-suomenės galėtų su-rinkti nepalyginamai didesnes sumas, o šio pobūdžio finansavimas taptų rimtu konkurentu verslo angelams bei ankstyvos stadijos rizi-kos kapitalo fondams.

Dėl nesudėtingo nau-dojimo, mažų išlaidų ir beveik neegzistuojančio reguliavimo šis nova-toriškas finansavimo būdas tampa ypač popu-liarus tarp startuolių, smulkiųjų ir vidutinių įmonių bei kitų asmenų ir organizacijų, kurių tradicinės finansų ins-titucijos paprastai nėra linkusios finansuoti. Be to, bendruomeninis finansavimas suteikia naujų galimybių jauni-mui ir asmenims, gyve-nantiems regionuose, kuriuose alternatyvūs verslo finansavimo šal-tiniai dar nėra pakanka-mai išvystyti.

2013 metais šiuo būdu buvo finansuota pro-jektų už maždaug 5,1 mlrd. JAV dolerių, tai yra 2,4 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2012-aisiais. Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinė

kartais nt tarpininkai pro gyven-tojų duris gali įžengti ir nekviesti, tačiau šiandien tokios veiklos nėra kam apskųsti. Fotodiena.lt

LaUra GaLdikienė„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

tačiau tai sprendžiama kolegialiai pačioje organi-zacijoje.

Agentūra „Vaterlo“ ne-priklauso LNTAA, tačiau jos direktorius K. Spurga pritaria savarankiškumo principui sprendžiant etikos stokos problemas rinkoje. „Realiausias bū-das keisti rinkos dalyvių etiką – pradėti nuo savęs. Kiekviena save gerbianti agentūra turi turėti būdą, kaip kontroliuoti įmonės brokerių veiksmus, vei-kiančią vertybių sistemą bei skirti didžiulį dėmesį darbuotojų atrankai ir nuolatiniams moky-mams“, – teigia jis.

asociacijos gali ir nepakaktiKai rinka tampa nebepa-jėgi susitvarkyti su savo ydomis, remiamasi įstaty-mais. Tokią savo poziciją savaitraščiui „Ekono-mika.lt“ išsakė K. Masiu-lis, vienas iš šios rinkos keitimo įstatymais inicia-torių. Vis dėlto kyla dis-kusijų, kokia turėtų būti intervencija į rinką.

„Įstatymo esmė būtų brokerių rūmai, jie atliktų savireguliavimo mecha-nizmo funkciją fiziniams asmenims, bet su tam tik-ra teisine atsakomybe. Jei

kas įžūliai pažeidžia taisy-kles, būtų galima sustab-dyti arba apriboti tokio asmens veiklą. Verčiantis neteisėta veikla, kaip nu-rodoma Civiliniame ir Baudžiamajame kodekse, atsiranda ne tik piniginė atsakomybė“, – apie prieš dvejus metus registruotą įstatymo pataisą kalba V. Zabilius.

sąvokų gimnastikaSu tokia NT rinkos inter-vencija nesutinka Lietu-vos laisvosios rinkos ins-tituto (LLRI) ekspertai. Prieš dvejus metus reng-tame šios įstaigos komen-tare teigiama, kad dėl su-varžymų brokeriams taps sunkiau įžengti į rinką ir galiausiai pabrangs paslauga klientams. Šian-dien ši LLRI pozicija nėra pasikeitusi. Instituto eks-pertai tvirtina, kad NT brokerių veikla nėra ir negali būti homogeniška, aiškiai apibrėžiama ir reglamentuojama bei licencijuojama, neegzis-tuoja idealus NT brokerio apibrėžimas. NT brokerių įvairovė iliustruoja ir at-spindi paklausos įvairovę.

Tokios pozicijos laikosi

NT paslaugų bendrovės „Newsec Baltics” tyrimų ir analizės paslaugų gru-pės vadovas Baltijos regio-nui Mindaugas Kulbokas. Jo manymu, rinkos skai-drumo reikia siekti drau-džiant sandorius atlikti grynaisiais pinigais.

„Galiu pasakyti, kaip Aliaksandras Lukašenka išsprendė šią problemą: neleido vaikščioti be bro-kerio pažymėjimo. Jeigu jis ateitų į mūsų šalį, grei-tai pritaikytų tokį modelį. Apskritai čia yra žodžių žaismas. Jei brokeriams ir tarpininkams reikės laikyti egzaminus ir gauti pažymėjimus, kiti pasi-vadins konsultantais ir tokią tvarką apeis. Laisvo-joje rinkoje tai yra sąvokų žaidimas, o esminis klau-simas išlieka, ar jie moka mokesčius“, – teigia jis.

Natūralu, kad vienoje iš fundamentaliausių ūkio rinkų nebus vie-ningai sutarta dėl regu-liavimo. Aišku tik viena – bendrovės etikos stokos problemą bando spręsti savo jėgomis, o klientai apskritai nesiekia ieškoti aktyvesnių kovos su nee-tiškai besielgiančiais bro-keriais būdų, nes su jais susiduria dažniausiai tik kartą gyvenime.

Pasaulyje it grybai po lietaus dygsta įvairiausios finansų naujovės. Iš šios gausos kaip viena di-džiausią potencialą turinčių inovacijų išsiskiria

vadinamasis bendruomeninis finansavimas (angl. crowd-funding).

bendruomeninio finansa-vimo rinka pasieks net 10 mlrd. JAV dolerių. Ben-druomeninis finansavi-mas po truputį skverbiasi ir į Lietuvą – vis daugiau lietuvių naudojasi užsie-nyje veikiančių minios finansavimo platformų paslaugomis, o prieš ke-letą metų Lietuvoje pra-dėjo veikti ir pirmoji lie-tuviška tokio finansavimo platforma.

Vis dėlto toks finansa-vimas susijęs ir rizika, kurios dėl menko ir fra-gmentiško reguliavimo gali būti sunku išvengti. Investuotojai niekaip nėra apsaugoti nuo ne-sąžiningo siekiančiųjų finansavimo elgesio ar ne-sėkmingų projektų, o pa-sitraukimo galimybės yra ribotos. Pinigų plovimas naudojant minios finansa-vimą yra dar vienas nei-giamas šios finansų ino-vacijos aspektas. Siekiant apsaugoti investuotojus ir užkirsti kelią pinigų plo-vimui yra būtinas šioks toks šio sektoriaus regu-liavimas. Profesionalus investuotojų konsultavi-mas ir švietimas taip pat galėtų padėti sumažinti šias rizikas. Kita vertus, nors reguliuotojai šioje srityje atsilieka, svarbu suvokti, kad reguliavimo priemonės turėtų būti adekvačios ir ne per griež-tos. Priešingu atveju bus užslopinta pati bendruo-meninio finansavimo esmė – inovacijų palaiky-mas ir žmonių verslumas.

L. Galdikienė: bendruomeninis finansavimas – inovacija, patraukli verslo pasaulio mažiesiems: smulkiajam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams. asmeninio albumo nuotr.

»žmonės skiria nedideles sumas jiems patinkančiai idėjai

karoLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Skaitmeninė karta14 nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

1973 metais M. Co-operis su savo ko-manda pasauliui pristatė pirmąjį

mobilųjį telefoną „Moto-rola Dyna TAC“. Aparatas kainavo beveik 4 tūkst. JAV dolerių, o kalbėti juo buvo galima pusvalandį. Tiesa, tai nebūtų buvusi pati lengviausia užduo-tis, nes telefonas svėrė daugiau nei kilogramą. Vėliau įrenginio svoris buvo sumažintas perpus. Jo prototipo bateriją visiš-kai įkrauti užtrukdavo 10 valandų.

Gyventi be mobiliųjų įmanomaŠiandien išmanieji telefo-nai lengvai telpa kišenėje, o jų procesoriai yra tūks-tančius kartų galingesni nei tie, kurie vykdant „Apollo 11“ programą nu-tupdė žmogų Mėnulyje. Technologijų galia ir pa-togumas kartais paver-čia mus įkaitais, tačiau N. Cooperis teigia įsivaiz-duojantis pasaulį be mobi-liųjų telefonų, tik jis būtų kitoks nei yra šiandien.

„Pasaulis be mobiliųjų būtų ne toks produktyvus. Jei aš ir mano komanda nebūtume sukūrę mobi-liojo telefono 1973 metais, toks įrenginys vis tiek anksčiau ar vėliau būtų buvęs išrastas. Mes tik ap-lenkėme pasaulį maždaug 10 metų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė mo-biliojo telefono išradėjas.

panijos produktai ir kaip keisis jos strategija, sunku prognozuoti, nes dar šiais metais Kinijos technolo-gijų kompanija „Lenovo“ už 2,9 mlrd. JAV dolerių įsigijo „Google“ priklau-siusį „Motorolos“ įrengi-nių verslo padalinį. Kinai jau dabar yra didžiausi kompiuterių rinkos žai-dėjai, taigi tikėtina, kad šis sandoris bus susijęs su kompanijos plėtra mobi-liųjų technologijų rinkoje.„Pirmiausia turėsime pamatyti, ką „Lenovo“

planuoja daryti su „Mo-torola“. Patys išmanieji įrenginiai savaime neturi ateities potencialo. Šian-dien gamintojai didžiau-sią dėmesį privalo skirti vartotojų pojūčiams“, – pabrėžė mobiliojo telefono išradėjas.

ekscentriškas, bet kuklus1973 metų balandį M. Co-operis viešai pademons-travo mobiliojo telefono prototipą Manhatene, Niujorke. Pirmiausia jis paskambino į „Motoro-

los“ centrinę dispečerinę, iš ten signalas buvo nu-kreiptas į AT&T antžemi-nes linijas. Tada M. Coo-peris surinko pagrindinio savo konkurento dr. Joelio Engelio iš „Bell Labs“ nu-merį ir pasakė: „Joeli, čia Marty. Skambinu iš mobi-liojo telefono, tikro ranki-nio mobiliojo telefono.“

Taip pirmąkart pasau-lyje buvo pademonstruota, kad galima skambinti kiekvienam žmogui as-meniškai, o ne į tam tikrą vietą, kurioje, manoma,

žmogus yra. Prasidėjo mo-biliųjų komunikacijų era, tačiau savo vaidmens M. Cooperis nesureikšmina. „Man nereikia būti gar-siam, jaučiuosi laimingas, kad bent maža dalimi pri-sidėjau prie visuomenės gerovės“, – paklaustas, ar žmonės jį atpažįsta ga-tvėje, atsakė išradėjas.

M. Cooperis Vilniuje balandžio 11 dieną vyk-siančioje progreso kon-ferencijoje „Login 2014“ skaitys pranešimą „The Handy Revolution – Is it Over, or Just Beginning“.

M. Cooperis: bent maža dalimi prisidėjau prie visuomenės

»vartotojai gali būti labai impulsyvūs, jie rinksis naujus gamintojus, jei nusivils senaisiais

technologijų olimpas nėra nepajudinamasMobiliųjų technologijų kompanija „Motorola“ buvo šios rinkos pionierė, tačiau šiandien yra nu-stumta į šoną ir gamina nišinius produktus. „La-bai liūdna, kad taip susi-klostė „Motorolos“, kuri vis dar imasi inovatyvių projektų, likimas, tačiau net „Apple“, „Samsung“ ir „Google“ neturi nuola-tinių pozicijų. Vartotojai gali būti labai impulsyvūs, jie rinksis naujus gamin-tojus, jei nusivils senai-siais. Sėkmė neturi garan-tijos“, – teigė M. Cooperis.

Paklaustas, ar išma-nieji telefonai taps dar tobulesni ir plėsis į to-kias nišas kaip išmanieji laikrodžiai ar telefonų ir planšetinių kompiuterių hibridai, pašnekovas at-sakė, kad šie aparatai ir toliau bus tobulinami. Pa-sak jo, kol kas šis procesas yra tik pradžios stadijoje.

nauja rinka – klientų potyriai Viešojoje erdvėje pasi-girsta vis daugiau kalbų, kad „Motorola“ savo veik-la ir produktais ims judėti dėvimų technologijų link. Jau dabar oficialiai ži-noma, kad vasarą kompa-nija kartu su technologijų milžine „Google“ pristatys išmanųjį laikrodį „Moto 360“. Jis bus ir išmanus, ir visa esybe panašus į laikrodį, nes būtent tokios simbiozės rinka reika-lauja jau nuo 2013 metų.

Tiesa, kokie bus kom-

Į negyvenamą salą nedaug kas imtų mobilųjį telefoną, tačiau be jo išėję iš namų dauguma jaučiasi lyg be rankų. Šiandien įrenginio išradėjas Martinas Cooperis savo sukeltą revoliuciją vadina mažu

indėliu į visuomenę.

CV Martinas Cooperis

1950-aisiais baigė Ilinojaus technologijos institutą

po septynerių metų čia įgijo elektronikos inžinieriaus magistro laipsnį

tarp studijų įsirašė į JAV jūros pajėgų rezervą ir dalyvavo Korėjos kare kaip povandeni-nio laivo karininkas

1973-aisiais su savo komanda pasauliui pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną

1983 metais Kalifornijoje su žmona Arlene Harris įkūrė naujų idėjų ir kompanijų inkubatorių „Dyna LLC“.

»technologijų vystymasis ateityje gali valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82. Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė

AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

KALBOS REDAKTORĖ Jurgita Lukšėnienė

FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 150

tiražas 20 000Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS8 685 69496, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

šiandien šuolis tarp pirmojo mobiliojo ir įprasto išmaniojo telefono yra neįtikėtinas, bet m. Cooperis teigia, kad tai tik pradžia. aFP nuotr.

Karjera 15nr. 122014 m. balandžio 3–13 d.

CV-Online klientas – uAB Stiklų ekspertai – tai automobilių stiklų specialistų, turinčių daugiametę patirtį, komanda. Įmonė užsiima didmenine ir mažmenine automobilių stiklų prekyba ir jų montavimu. Šiandien įmonė plečia savo komandą ir alytuje kviečia prisijungti

vadYBininką (-Ę)darbo pobūdis: • Parduoti įmonės paslaugas bei prekes;• Bendrauti su esamais ir naujais įmonės klientais;• Teikti konsultacijas apie produktus ir paslaugas;• Ruošti pardavimo dokumentus.

reikalavimai:• Didelis noras dirbti stiklų ekspertų kolektyve;• 2 metų panašaus pobūdžio darbo patirtis;• Atsakomybė, komunikabilumas, sąmoningas numatytų tikslų siekimas;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:• Geras darbo sąlygas;• Atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų;• Žinias ir naują patirtį;• Karjeros perspektyvas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Elektronikos prietaisų gamybinė įmonė, teikianti aukštos kokybės ir aukšto technologinio lygio elektronikos gamybos paslaugas, darbui vilniuje ieško

sandėLininko / sandėLio apskaitininkodarbo pobūdis:• Efektyvus ir kokybiškas elektronikos komponentų sandėlio darbo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė;• Sandėliuojamų komponentų kiekio optimizavimas dirbant kartu su Tiekimo skyriumi;• Optimalaus komponentų ženklinimo, apskaitos ir sandėliavimo būdo parinkimas;• Prekių priėmimas, ženklinimas, sandėliavimas, gaminių komplektavimas, paruošimas ir išdavimas gamybai;• Sandėlio priežiūra, tvarkos ir švaros užtikrinimas;• Nuolatinė sandėlio likučių patikra, inventorizacijų atlikimas.

reikalavimai:• Aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas;• Būtina bent 1 metų panašaus darbo patirtis;• Gerai išmanyti sandėliavimo procesus;• Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai, (Access, Excel, Agnum);• Gebėjimas dirbti komandoje ir savarankiškai bei atsakingai priimti sprendimus;• Kruopštumas, organizuotumas, atsakingumas, iniciatyvumas, analitinis mąstymas;• Elektronikos komponentų išmanymas būtų pranašumas.

kompanija siūlo: • Draugišką kolektyvą, įdomų, atsakingą ir dinamišką darbą bei geras darbo sąlygas;• Realias karjeros perspektyvas (sandėlio vadovas).

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klientė – uAB Baltijos kontaktų grupė – yra lyderiaujanti privataus kapitalo bendrovė, priklausanti tarp-tautiniam firmų susivienijimui „BK Group“. Apima Lietuvos, Latvijos ir Estijos intensyvios veiklos regionus.uAB Baltijos kontaktų grupė specializuojasi patalpų apsaugos sistemų pardavimo srityje, tiekia konkurencingus ir novato-riškus produktus, atstovauja gerai žinomiems gamintojams pasaulyje.Šiandien įmonė kviečia prisijungti ir tapti profesionaliu pardavimo vadybininku-techniku, dirbti klaipėdoje.

pardavimo vadYBininkas teCHnikasdarbo pobūdis:• Darbas su esamais klientais ir naujų paieška;• Poreikių aiškinimasis ir pasiūlymų rengimas;• Klientų konsultavimas techniniais klausimais;• Projektinių sąmatų skaičiavimas;• Pardavimo planavimas ir įgyvendinimas.

reikalavimai:• Darbo patirtis pardavimo/klientų aptarnavimo srityse;• Aukštasis (telekomunikacijų, IT arba elektronikos inžinerijos) srities išsilavinimas;• Gebėjimas dirbti komandoje;• Atsakomybė ir inovatyvumas;• Noras tobulėti, mokytis, dirbti;• Anglų kalbos žinios;• Gebėjimas planuoti darbus ir siekti užsibrėžtų tikslų.

įmonė siūlo:• Dinamišką darbą draugiškame kolektyve;• Visas motyvacines priemones;• Tobulėjimo ir karjeros galimybes;• Konkurencigą atlygį ir priedus, priklausančius nuo Jūsų pasiektų rezultatų.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą ir skelbimo Nr., siųskite iki 2014 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

CV-Online klientė – uAB GAuDRĖ – apšvietimo sistemų specialistai, siūlantys išskirtinius ir modernius apšvietimo sprendimus, maksimaliai atitinkančius klientų poreikius.uAB „Gaudrė“ yra lyderiaujanti įmonė elektrotechnikos srityje ir dirbanti daugiau kaip 20 metų. Šiandien įmonė kviečia prisijungti prie šaunaus kolektyvo vilniuje

pardavimo vadYBininką (-Ę) (DARBAS SALONE)

darbo aprašymas:• Pardavimo vykdymas mažmeninėje prekyboje;• Bendravimas su privačiais klientais ir jų konsultavimas apšvietimo klausimais;• Komercinių pasiūlymų ruošimas, užsakymų vykdymas;• Darbas su buhalterinės apskaitos programa „Navision“.

reikalavimai Jums:• Sėkminga darbo patirtis pardavimo ar klientų aptarnavimo srityje;• Aukštasis išsilavinimas vadybos ir/ar dizaino srityje;• Anglų kalbos žinios (rusų – būtų privalumas).

mums taip pat labai svarbu, jei Jūs:• Domitės šiuolaikinio interjero dizaino sprendimais;• Esate kūrybingas ir išradingas bendraudamas su klientais;• Esate komunikabilus, iniciatyvus, savarankiškas.

mes Jums siūlome:• Darbą socialiai atsakingoje įmonėje;• Profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes;• Konkurencingą atlygį.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą ir skelbimo Nr., siųskite iki 2014 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai

uAB Baltijos informacinių technologijų institutas yra moderni informacinių technologijų įmonė, teikianti informacinių sis-temų projektavimo, kūrimo, diegimo, integravimo, priežiūros ir vystymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms. Įmonės vykdomų projektų tikslas – didinti medicininės informa-cijos prieinamumą, saugumą, panaudojimo operatyvumą bei kokybę, tobulinti teikiamų medicinos paslaugų lygį panaudo-jant pažangiausias technologijas.Šiuo metu darbui vilniuje reikalingas

.net proGramUotoJas (Biti)darbo pobūdis:• Palaikyti ir tobulinti esamas įstaigos informacines sistemas;• Kurti naujas sistemų galimybes pagal naudotojų poreikius.

kodėl verta dirbti pas mus?Mes esame geriausi savo srities specialistai ir nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą, nuolatinį tobulėjimą, nes tik profesionalūs darbuotojai gali užtikrinti veiklos sėkmę ir įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonėje rūpinamės palankia ir motyvuojančia darbo aplinką. Dirbti mūsų komandoje verta, nes įgysi įvairiapusės patirties, išmoksi drąsiai pasitikti iššūkius, įsiliesi į draugišką ir profesi-onalų kolektyvą. Taip pat siūlome lankstų darbo laiką.

Laukiame tavęs, jeigu: • Puikiai išmanai C# ir .Net „server-side“ technologijas: WCF, WebAPI, ASP.NET, MVC;• Gerai žinai HTTP protokolą, HTML, XML(XSLT), REST.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas „Suitsupply“ – vyriškų drabužių tinklas, sparčiai besiplečiantis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Išskirtinės kokybės ir madingiausių modelių „Suit-supply“ kolekcija skirta šiuolaikiniam žmogui. Tai kokybiški vyriški kostiumai, marškiniai ir kaklaraiščiai, sukirpti bei pasiūti geriausiose Europos ateljė.Šiandien įmonė ieško naujo komandos nario dirbti vilniuje, parduotuvėje, esančioje PC „Europa“. Siūlomas darbas

pardavėJai (-Ui)-konsULtantei (-Ui)mes tikimės, kad Jūs:• Turite „akį“ madai;• Esate nuolatos pozityviai nusiteikęs ir paslaugus;• Mokate derinti eleganciją ir patirtį;• Esate drabužio dydžio, modelio ir spalvos parinkimo ekspertas.

mums taip pat svarbu, kad Jūs:• Mokate anglų ir rusų kalbas;• Turite darbo patirties prekybos srityje (mada, drabužiai).

ar tai Jūs?Mes norime Jus priimti į draugišką, profesionalų ir patyrusį mados ekspertų kolektyvą.Tai ne trumpalaikis darbas. Atėję pas mus Jūs turėsite galimybę augti profesinėje srityje, tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus. Jūsų pastangos bus dosniai atlygintos.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu dovile.jancyte@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatai