7JEVSJOÕT�LMBTÕT�FH[JTUBWJNBT �QBTBL�FLPOPNJTUı �SPEP�ğBMJFT�JğTJWZTUZNP�MZHí �UBËJBV�ğJVP�SPEJLMJV�-JFUVWB�QBTJHJSUJ�OFHBMJ��1SJFğJOHBJ��EBVHFMJT�FLTQFSUı�QBQSBğZUJ�BQJCSÕļUJ�KPT�SJCBT�HĩļËJPKB�QFËJBJT�JS�UWJSUJOB�̦�-JFUVWPKF�WJEVSJOÕT�LMBTÕT�CFWFJL�OÕSB�

Pavald!s valstybei, o ne partijoms Vis kitas vadovas, u!imantis direktoriaus k"d# sulig nauj$ja valdan%i$ja dauguma, – neretai kas ketverius metus pasikartojantis scenarijus valstybin"se &mon"se, vie'osiose &staigose, vyriausyb"s agent(rose. Pla%iau 6–7 p.

Investuotojai ie"ko naujo rojaus Did!iul# apyvart$ ir neribot) investicini) galimybi) si(lan%ios besivystan%ios rinkos masina did!iuosius investuotojus. *ios viliojan%ios, bet kartu rizikingos rinkos !ada ne tik peln$, ta%iau ir rimt) i''(ki). Pla%iau 18–19 p.

Visa#inis verslo pagalbininkas Sakoma, kad adat$ 'ieno kupetoje rasti sunku, ta%iau kai kart$ klientas Mindaugo *i-manausko papra'" Vilniuje surasti toki$ pa%i$ sag$, kokia i'tr(ko i' 'varko, jis su kolegomis tai padar" per keturias valandas. Mindaugas n"ra siuv"jas. Jis – konsjer!as ir darbo diena vien sag) paie'komis nesibaigia. Pla%iau 22–23 p.

Kai savi pad$ti nenoriKaip paskatinti bankus skolinti pinigus savo 'alies vyriausybei, kai jie to daryti nenori? Pla%iau 24–25 p.

Kaina 3 Lt U#s. Nr: 103 Tira#as: 15 000

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA*TIS. LEID+IAMAS KIEKVIEN, KETVIRTADIEN-

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

S. Butenka: *iandien visos Baltijos 'alys suprato, kad pigi darbo j"ga n"ra tas variantas, kurio verta vaikytis

Pla%iau 8 p.

M. Cilcius: Alkoholio vartojimo kult(ra n"ra tik prekiaujan%i) &moni) reikalas

Rinkos poky%iai379,95678,85346,195861,923020,068946,87

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,69 %+1,92 %–1,13 %+0,94 %+1,06 %+0,15 %

Spalio 26 d. – lapkri!io 1 d. duomenys

Pla%iau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. LAPKRI"IO 5–11 D. NR. 41 (103) SAVAITRA&TIS. LEID#IAMAS KIEKVIEN$ PIRMADIEN%

&alis be vidurin$s

klas$s

LEID.JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Greta Jankaityt", Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv$U#sakymo numeris 103 Tira#as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

%ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

risiminkime apibr!"im#: klas!s yra didel!s "moni$ grup!s, besiskirian%ios savo vieta darbo pasidali-jime ir santykiu su gamybos priemon!mis; viena klas! gali pasisavinti kitos darbo vaisius.Apibr!"imas gal ir &sp'dingas, ta%iau (iuolaikin!je Europos S#jungoje neturi didel!s reik(m!s, kas k# pasisavina, nes valstyb! sen$ seniausiai visk# perdalija taip, kad klas!s – ypa% "emutin!s – s!d!t$ ramiai, mai(t$ nekelt$ ir raudonomis v!liavomis nemojuot$. Net tokia jauna kapitalistin! valstyb! kaip Lietuva & t# rin-kos ekonomik# &brido nenusi-metusi socialistin!s gelb!jimo liemen!s. Ne veltui Lietuva laikoma pokomunistine ge-rov!s valstybe – mokslas ir sveikatos apsauga %ia konstituci(kai vis dar nemo-kami, o realiai – patys "inote, kaip yra. Pridurkime, kad tai skurdi valstyb!, vadinasi, ir ta gerov! atitin-kama. Net turtingiausi Lietuvos "mon!s palyginti var-ganai atrodo, jeigu lyginsime juos, pavyzd"iui, su Rusijos turtuoliais. Tokie m's$ kapitalistin!s Lietuvos apib'dinimai gal k# nors guod"ia kaip psichoterapiniai u"keikimai, ta%iau dauguma Lie-tuvos "moni$ nepatenkinti savo pajamomis. Ma"a to, kad nepatenkinti – apie penktadalis j$ skursta oficialiai, o koks tre%dalis – realiai.Viduriniam sluoksniui, kur& kai kas laiko de-mokratin!s valstyb!s rams%iu, Lietuvoje taikosi atstovauti vadinamosios liberalios partijos, bet ar sluoksnis visi(kai susitrauk!, ar tos partijos jam nelabai &domios – (i$ rinkim$ rezultatai ver%ia manyti, kad vidurinio sluoksnio politin!s

simpatijos i(sibars%iusios.Kurdami & marksistin) pana(i# vidurinio sluoks-nio teorij# gal!tume sakyti, kad jo dalis, sulindusi & vald"ios aparat#, trukdo kitai daliai, kuri bando u"-siimti verslu. Lietuvoje yra per t'kstantis vie(ojo sektoriaus organizacij$ – biud"etini$ ar vie($j$ &s-taig$, valstybini$ &moni$, akcini$ bendrovi$. Apie 150 i( j$ vienaip ar kitaip reguliuoja verslo veikl#. Specialistai tvirtina, kad bent jau t$ reguliuojan%i$

organizacij$ b't$ galima suma"inti perpus ir per-eiti prie daugiafunkci$ agent'r$.Pokomunistinei Lietuvai labiau b'dingas valdinin-ki(kas, o ne verslo men-talitetas. Ir viduriniam

sluoksniui tai n!ra palanku. Medicina – ry(kus pavyzdys to, kaip vald"ia pati sukuria prielaidas i( dalies u" valstyb!s l!(as parengt$ specialist$ emigracijai. Valstybin!s auk(tosios mokyklos, viena vertus, pagal auk(tus standartus parengia medikus, kita vertus, valstyb! u"daro juos sustingusioje sveikatos apsaugos sis-temoje. Nema"ai specialist$ i(vyksta & u"sien&, o nei(vykusieji prisiduria prie skurd"i$ alg$ tai, k# gauna vokeliuose. Ir joki$ pro(vais%i$ (ioje srityje nematyti.Istorija rodo, kad dauguma revoliucionieri$ buvo kil) i( to vidurinio sluoksnio, nes revoliucijai rei-kalingas (ioks toks i(silavinimas. Pokomunistin!je Lietuvoje g!rybi$ perskirstymas – vis$ revoliucij$ tikslas – kol kas vyksta taikiai: nema"ai vidurinio sluoksnio atstov$ rikiuojasi prie ES paramos arba kaip skirstytojai, arba kaip jos gav!jai.

.ODVLž�NRYD"S�LBT�OPST�-JFUVWPKF�SJ[JLVPUı�4FJNP�SJOLJNVT�BQSBğZUJ�LBJQ�LMBTJı�LPWà �+BV�QBUJ�̰LMBTJı�LPWPT̮�

TÃWPLB�EWFMLJB�NBSLTJ[NV �CFU�BS�EBVH�OPSJOËJı�CĩUJ�BQğBVLUJ�NBSLTJTUBJT

P

3FEBLDJKB 3

»Reguliuojan%i' organizacij' b!t' galima suma#inti

perpus

Ram&no Vaitkaus pie'. www.mrcaricature.lt

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

4BWBJUÕT�UFNB 5Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.4BWBJUÕT�UFNB4 Nr. 41

2012 m. lapkri!io 5–11 d.

"MONI# NAUJIENOS

Boguslavas Gru#evskis, Darbo ir socialini( tyrim( instituto vadovas

»Vidurin$ klas$ koncentruojasi ( vidutines pajamas, ta%iau jai svarbios ne tiek jos, kiek j' pakankamumas. Jos turi u#tikrinti tinkam) gyvenimo lyg(, atitinkam) vartojim), atostog', laisvalaikio standart)

»Progresiniai mokes%iai nepad$t' i"ry"kinti socialini' sluoksni' – prie"ingai, vis daugiau pinig' i" gyventoj' b!t' atimama mokes%iais, o situacija likt' ("aldyta. Geriausia ma#inti mokestin* na"t)

Apkarp$ (statin( kapital)

Vir"ijo milijard)

16 bendrovi'

Greitojo maisto pl$tra

„Merkurij'“ pakeis „Hilton“

„Klaip"dos nafta“ sulauk" patvirtinan%i) dokument) i' 16 kompanij), kad dalyvaus teikiant pasi(lymus d"l duj) tiekimo suskystint) gamti-ni) duj) (SGD) terminalui. „Klaip"dos nafta“ prie' por$

savai%i) „Financial Times“ paskelb" skelbim$ apie SGD pirkim$. Jame buvo nuro-dyta, kad pageidaujama su-tart& sudaryti 10 met), o per metus b(t) tiekiama 0,75 mlrd. kub. metr) duj).

JAV greitojo maisto restoran) tinklas KFC ar-timiausiu metu planuoja atidaryti restoranus vi-suose did!iuosiuose Lie-tuvos miestuose, taip pat – tris papildomus restoranus Vilniuje, skel-bia bendrov". *iuo metu KFC ir „Pizza Hut“ resto-ranuose Lietuvoje dirba 30 darbuotoj). Pirmasis KFC restoranas Lietuvoje atidarytas 2007 metais. „Yum! Brands, Inc.“ pri-klausan%i$ fran'iz# Lietu-voje valdo bendrov" „KFC Lietuva“.

Kauno Laisv"s al"joje nugriauto sovietinio pas-tato „Merkurijus“ viet$ u!ims 4 !vaig!du%i) vie'-butis „Hilton“. Jame planuojama &rengti 130 kambari), 'alia konfe-rencij) centr$, restoran),

SPA centr$. Teigiama, kad naujojo pastato statybos bus prad"tos ateinan%i) met) viduryje, 'iuo metu dar derinamos fran'iz"s s$lygos. Numatoma, kad investicijos & '& projekt$ sieks 60 mln. lit).

-moni) grup"s „KG Group“ eksportas per 2012 m. tris ketvir%ius i'augo penktadaliu – 22 proc. ir pasiek" 279,9 mln. lit). Ati-tinkamu laikotarpiu pernai grup"s eksportas sudar" 228,6 mln. lit). Bendra &moni) grup"s „KG Group“, kuri$ sudaro „Kauno gr(-dai“, Vilniaus pauk'tynas ir Kai'iadori) pauk'tynas, apyvarta per 2012 m. tris ketvir%ius pasiek" 1,013 mlrd. lit) ir buvo 14 proc. didesn" nei 2011 m. t$ pat& laikotarp&, kai apyvarta siek" 886,5 mln. lit).

*iemet jau daugiau nei 30 mln. lit) nuostoli) paty-rusi Limarko laivininkyst"s kompanija daugiau nei perpus – nuo 45 mln. iki 20 mln. – ma!ina &statin& kapital$. -statinis kapita-las bus ma!inamas anu-

liuojant bendrov"s akcijas. Bendrov"s pajamos, audi-tori) netikrintais sausio – rugs"jo duomenimis, buvo 39,7 mln. lit) ir, palyginti su 2011 m. devyni) m"ne-si) pajamomis (71,2 mln. lit)), suma!"jo 44 proc.

KFC planuoja pl$tr) visuose did#iuosiuose Lietuvos miestuose. Reuters

„KG Group“ apyvarta per tris ketvir%ius perkop$ 1 mlrd. lit'. Fotodiena

»Emigracijos gr$sm$ i"lieka, nes net jei #mogus tenkina b!tiniausius poreikius, tai nerei"kia, kad jis nekelia sau auk"tesn$s kartel$s ar nelygina gaunamo atlyginimo su tokios pa%ios kvalifikacijos specialist' u#sienyje, kuris paprastai b!na keliskart didesnis

Rimantas Rudzkis, Vilniaus universiteto profesorius

NUOMON$

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspert)

– ai(kina jis. – Menk!ja ir galimyb!s i(laikyti auk(t# &darbinimo lyg& (alyje. Tad ekonomikai svarbiausia, kad vidu-rin! klas! b't$ turtinga, nes ji garantuoja pa-klaus#, darbo vietas ir technologin) pa"ang#.“

Anot V. Vobolevi%iaus, turtinga vidurin! klas! padeda ir politikai, mat ji turi &vairi$, ne tik fi-nansini$ i(tekli$ burtis & &vairias grupes bei or-ganizacijas, kurios ne tik tenkint$ konkre%ius j$ interesus, bet ir pad!t$ palaikyti tiesiogin& san-tyk& su vald"ios instituci-jomis.

„Tuomet vald"ia tampa atskaitingesn!, nes yra daugiau stebin%i$ aki$ ir apkalban%i$ lie"u-vi$, i(auga blogo elgesio s#naudos, – sako polito-logas. – Kalbant apie Lie-tuv#, nepasaky%iau, kad pad!tis yra labai gera. Pavyzd"iui, i(tekliai: di-d"iuosiuose miestuose yra "moni$, u"dirban%i$ 4–5 t'kst. lit$ per m!nes&, ta%iau daugelis j$ pinigus u"dirba tam skirdami daug laiko ir energijos. Tod!l atsi"velgiant vien & algas susidarys klaidin-gas vaizdas.“

V. Vobolevi%ius pri-duria, kad tuomet (ie "mon!s netenka kito vi-durin!s klas!s atributo – laiko ir galimybi$ pini-gams i(leisti. Ma"esni$j$ miest$ gyventojai da"nai negali b'ti priskiriami prie vidurin!s klas!s, mat j$ pajamos b'na ma-"esn!s nei vidutin!s.

„Mes turime ir sovie-tme%io palikim#, kai "mon!s vertina aplink# kaip pavojing#. Ta pozi-cija yra racionali, grei-tai nesikei%ia ir trukdo spr)sti bendro veikimo problemas“, – dar vien# nekokybi(kos vidurin!s klas!s bruo"# Lietuvoje &vardija jis.

âDOLV�EH�YLGXULQŏV�NODVŏV7JEVSJOÕT�LMBTÕT�FH[JTUBWJNBT �QBTBL�FLPOPNJTUı �SPEP�ğBMJFT�JğTJWZTUZNP�MZHí �UBËJBV�ğJVP�SPEJLMJV�-JFUVWB�

QBTJHJSUJ�OFHBMJ��1SJFğJOHBJ��EBVHFMJT�FLTQFSUı �QBQSBğZUJ�BQJCSÕļUJ�KPT�SJCBT �HĩļËJPKB�QFËJBJT�JS�UWJSUJOB� �̦-JFUVWPKF�WJEVSJOÕT�LMBTÕT�CFWFJL�OÕSB�

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Lietuvoje vidurin) klas) sudaro ma"daug 27 proc. (alies gyventoj$.

Tok& skai%i$ vienintelis i( kalbinam$ ekspert$ i(-dr&so &vardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma%iulis. Jo tei-gimu, toks rodiklis tolygus vidurin!s klas!s neegzista-vimui, mat kitose Europos valstyb!se j# sudaro vidu-tini(kai 60–70 proc. (alies gyventoj$.

„Lietuvoje vidurin! klas! sudaro ne daugiau kaip 27 proc., nes ir viduti-ni$ pajam$ tyrimas rodo, kad atlyginim#, siekiant& 2,5 t'kst. lit$ neatskai%ius mokes%i$, gaunan%i$ gy-ventoj$ dalis t!ra tokia, – ai(kina N. Ma%iulis. – Tai yra minimali riba, nes atskai%iavus mokes%ius min!ta suma gerokai ma-"!ja. Be to, vidurinei klasei priskir%iau gyventoj#, tu-rint& i(silavinim#, ir neb'-tinai auk(t#j&, ta%iau tuo metu paklaus$ rinkoje. Vidurin!s klas!s atstovas gali b'ti ir geras kirp!jas, mechanikas ar pan.“

„Swedbank“ vyriau-siasis ekonomistas sako, kad vidurinei klasei pri-skirtini "mon!s, kurie nepatiria skurdo. Europos S#jungos statistikos agen-t'ra apibr!"ia, kad nam$ 'kis patiria nepritekli$, jei negali sau leisti ketu-ri$ i( devyni$ preki$ ir paslaug$ kategorij$, tarp

kuri$ &vardijamos galimy-b!s laiku mok!ti nuom# ir komunalinius mokes%ius, palaikyti adekva%i# (i-lum# namuose, kas antr# dien# valgyti m!s# arba "uv&, bent vien# savait) per metus atostogauti ne namuose, tur!ti spalvo-t#j& televizori$, skalbimo ma(in#, automobil& ir te-lefon#.

„Vertinant pagal (i# prizm) didel! Lietuvos gyventoj$ dalis gyvena skurde ir ma"ai j$ gali sau leisti visk#, – teigia N. Ma%iulis. – Vidurin! klas! yra ta, kuriai ne tik nereikia r'pintis i(vardy-tais dalykais, bet turi laiko ir ne pirmojo b'tinumo prek!ms, tokioms kaip poilsis, laisvalaikis, spor-tas, kult'ra ir pan. Turb't mes galime kalb!ti tik apie did"i$j$ Lietuvos miest$ gyventoj$ dal&.“

Pasak jo, gyventoj$, u"dirban%i$ daugiau nei 5 t'kst. lit$ neatskai%ius mokes%ius, dalis Lietuvoje sudaro ma"iau nei 10 proc. Tad vidurin!s klas!s s#s-tingio prie"astis ai(ki: per didelis pajam$ apmokesti-nimas.

„Tod!l gyventojai tik nedidel) darbo u"mokes-%io dal& parsine(a namo, – sako N. Ma%iulis. – Darbo s#naud$ mokestin! na(ta sudaro 42 proc., kai, pa-vyzd"iui, tokiose (alyse kaip *veicarija ar Airija ji perpus ma"esn!. D!l (ios prie"asties slopina-mas ir darbo u"mokes%io augimas. Tai strukt'rin!

problema, nes Lietuvoje blogai sukurta mokes%i$ sistema.“

Receptas – mokes%iaiN. Ma%iulis prabr!"ia, kad stipri vidurin! klas!

yra i(sivys%iusios ir har-moningos visuomen!s bruo"as, ji rodo, kad (a-lyje n!ra didel!s atskir-ties.

„Reik!t$ ma"inti mo-kes%ius vis$ pajam$, ma-

"esni$ nei 4 t'kst. lit$ per m!nes&, – vien# i( vidurin!s klas!s stipri-nimo Lietuvoje recept$ atskleid"ia jis. – Galimy-b!s &gyti i(silavinim# Lietuvoje yra vienos ge-

riausi$ pasaulyje, ta%iau problema yra mokslo kokyb!, tod!l tam rei-k!t$ t)sti reformas. Be to, jos b'tinos darbo rin-kos lankstumo srityje. Svarbu pritraukti ir u"-

sienio investuotoj$, nes (iose kompanijose dar-buotojai u"dirba beveik dvigubai daugiau, tod!l j$ baidytis b't$ (ventva-gi(ka.“

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis pritaria kolegos nuomonei, kad verslo aplinkos gerinimas, vie-tini$ bei u"sienio investi-cij$ skatinimas prisid!t$ prie vidurin!s klas!s stiprinimo. Jis priduria, kad (iuo metu Lietuvoje pernelyg ma"i vidutiniai atlyginimai, tod!l gy-ventojas, net gaudamas didesnes nei vidutines

pajamas, gali apsispr)sti emigruoti.

„Vidurinei klasei pri-skir%iau "mones, dirban-%ius auk(tos kvalifikaci-jos darb# ir gaunan%ius daugiau pajam$ nei rei-kia b'tiniausiems porei-kiams tenkinti, – sako R. Rudzkis. – Ta%iau net jei "mogus tenkina b'ti-niausius savo poreikius, tai nerei(kia, kad jis nekelia sau auk(tesn!s kartel!s ar nelygina savo atlyginimo su tokios pa-%ios kvalifikacijos spe-cialist$ u"sienyje, kuris paprastai b'na keliskart didesnis.“

Gyventojai mato kitaipAnot R. Rudzkio, Lietu-voje vidurin! klas! nu-kent!jo nuo emigracijos, ta%iau ji nejau%ia tokio stipraus impulso i(vykti, nes da"niausiai toki$ priemoni$ imasi galo su galu nesuduriantys gy-ventojai.

Vis d!lto patys lietu-viai apie vidurin) klas) m#sto kiek kitaip nei eko-nomikos ekspertai.

Kaip pasakoja Laisvo-sios rinkos instituto eks-pert! Kaetana Leontjeva, atlikus apklaus# paai(-k!jo, kad vidurinei klasei save priskiria 18–45 met$ gyventojai, gaunantys 501–1,5 t'kst. lit$ paja-mas.

„Rezultatai nustebino, ta%iau gyventojai patys turb't jau%ia geriausiai, kokiai klasei jie pri-klauso. 62 proc. j$ priski-ria save vidurinei klasei. Tad galima sakyti, kad Lietuvoje ji yra susifor-mavusi ir egzistuoja“, – sako ji.

Anot K. Leontjevos, ir progresiniai mokes%iai nepad!t$ labiau i(ry(-kinti socialini$ sluoksni$ – prie(ingai, vis daugiau pinig$ i( gyventoj$ b't$ atimama mokes%iais, o si-tuacija likt$ &(aldyta.

„Geriausia b't$ ma-"inti mokestin) na(t#: tiek darbo u"mokes%io, tiek prid!tin!s vert!s, tiek nekilnojamojo turto mokes%ius“, – tvirtina ji.

Svarbiausia ne mastasTa%iau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto d!stytojas politologas Vincentas Vobolevi%ius sako, kad vidurin! klas! egzistuoja visur – net Af-rikoje, ta%iau svarbiausia atsi"velgti & jos kokyb).

„Jeigu vidurin! klas! yra labai neturtinga, visuomen!je negalima &diegti pa"angi$ techno-logij$, j$ pl!tra l!tesn!,

»U#sienio (mon$se darbuotojai u#dirba dvigubai daugiau

Vidurinei klasei ekspertai priskiria gyventojus,

u#dirban%ius ne tik b!tiniausiems poreikiams

ir turin%ius rinkoje paklaus' i"silavinim).

Scanpix

FAKTAI

VIDURIN+ KLAS+ LIETUVOJE

Manoma, kad Lietuvo-je vidurin# klas# sudaro ma!daug 27 proc. 'alies gyventoj)

Tiek j) u!dirba daugiau nei 2,5 t(kst. lit) ne-atskai%ius mokes%i)

Apklausos rodo, kad 62 proc. 'alies gyventoj) save priskiria vidurinei klasei

Jie yra 18–45 met) ir gauna 501–1 500 lit) pajamas

»62 proc. gyventoj' save priskiria vidurinei klasei

ELTA Fotodiena Fotodiena

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

2,9LIETUVOSNAUJIENOS

- SEIM, NEPATEKUSI/ PARLAMENTAR/ I*EITIN.MS I*MOKOMS IR SU JOMIS SUSIJUSIEMS MOKES0IAMS REIK.S 2,9 MLN. LIT/

Planuoja skaidyti

Sp$jama, kad „Invalda“ bus skaidoma i"siskyrus did#i'j' akcinink' nuomo-n$ms d$l investavimo trukm$s ir rizikos strategijos. Shutterstock

ŶInvesticij' bendrov$s „Invalda“ valdyba "aukia akcinink' susirinkim), kuriame bus pra"oma (galiojim' rengti reorgani-zavimo skaidymo b!du ar atskyrimo s)lygas.

„Planuojama, kad po per-tvarkos veiksian%ios bendro-v"s tur"s skirtingas strategijas

d"l investavimo trukm"s ir rizikos“, – sak" „Invaldos“ prezidentas Dalius Kazi(nas. Pasak jo, galimas turto pa-siskirstymas ir bendrovi) ak-cinink) strukt(ros paai'k"s tuomet, kai gavus „Invaldos“ akcinink) pritarim$ bus &ver-tintas turtas bei parengtos reorganizavimo ar atskyrimo s$lygos.

3DYDOGźV�YDOVW\EHL��R�QH�SDUWLMRPV

7JT�LJUBT�WBEPWBT �VļJNBOUJT�EJSFLUPSJBVT�LÕE×�TVMJH�OBVKÃKB�WBMEBOËJÃKB�EBVHVNB �̦�OFSFUBJ�LBT�LFUWFSJVT�NFUVT�QBTJLBSUPKBOUJT�TDFOBSJKVT�WBMTUZCJOÕTF�íNPOÕTF �WJFğPTJPTF�íTUBJHPTF �WZSJBVTZCÕT�BHFOUĩSPTF�

GABIJA SABALIAUSKAIT+gabija@ekonomika.lt

Poky%i$ laukia ir verslo organizaci-jos, dar rinkim$ prie(au(riu teiku-

sios pasi'lym$ politin!ms partijoms, o ekspertai tvir-tina, kad pavald"i$ direkto-ri$ rokiruo%i$ neatsisakys ir 16-oji vyriausyb!, ta%iau jos gali i(eiti ir & naud#.

Konkurs# Kauno oro uosto generalinio direkto-riaus vietai u"imti spal& baig! Susisiekimo minis-terija, +kio ministerija "valg!si V(, „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Fi-nans$ ministerija dar rugs!j& paskelb! konkurs# &mon!s „Investicij$ ir in-d!li$ draudimas“ direkto-riaus pareigoms eiti. To-kia nauj$ vadov$ paie(ka neb'tinai susijusi su poli-tiniais poky%iais.

Politologas Alvidas Lu-ko(aitis pripa"&sta, kad Lietuvoje yra &protis su nauja politine vald"ia keis-tis ir valstyb!s valdom$ &moni$ vadovams. Jis sako, kad grei%iausiai ir naujoji vyriausyb! tokios praktikos neatsisakys.

„Tai neigiama praktika, ji turi dvi puses: did"ioji problema yra vadinamoji politizacija, – sako polito-logas Alvidas Luko(aitis. – Yra tendencija, liga, kad po rinkim$ politizuojamos valstyb!s &mon!s, tarny-bos, kuriose politikos yra nedaug. Toki$ strukt'r$ politizavimas glaud"iai

susij)s su neigiamais daly-kais – patrona"u ir visais kitais keiksma"od"iais. Kita vertus, m's$ sistema tokia, kad rinkimai gali sujudinti u"sistov!jusius vandenis, tod!l b'na ir naudos, ta%iau reikia blai-vaus proto, ne aklo par-ti(kumo – svarbu, kaip atrodo &moni$ rodikliai, ar t$ &moni$ vadovai – tik lojal's statytiniai, ar su-geba tvarkytis rinkos s#ly-gomis.“

, naujos vyriausyb!s vadovo portfel& pretenduo-jantis Socialdemokrat$ partijos pirmininkas Al-girdas Butkevi%ius "ada, kad besikei%iantiems va-dovams ir tarnautojams bus keliami auk(ti reika-lavimai atsiribojant nuo asmenini$ interes$, verti-nant tik geb!jimus.

„Poky%iai turi b'ti nau-dingi valstybei – bus reika-laujama strategini$ plan$, ai(kiai nubr!"t$ veiksm$ per tam tikr# laikotarp&, kuriais bus siekiama re-zultat$, – sako A. Butke-vi%ius. – Atsakomyb! bus taikoma ne tik vadovams, bet ir tarnautojams, kad b't$ ai(ku, k# kiekvienas veikia, u" k# yra atsakin-gas ir koki# naud# vals-tybei duoda. Jie atsako u" tam tikr# srit&, ne tik para(# per dvejus metus

padeda, turi b'ti numatyti tikslai per tam tikr# laik#, priemon!s.“

Paskelb$ depolitizacij)Liudo Jurkonio, Vilniaus universiteto Tarptauti-

ni$ santyki$ ir politikos moksl$ instituto dokto-ranto, teigimu, buvusi vyriausyb! prad!jo &mo-ni$ ir &staig$ depolitiza-vimo reform# – senieji vadai liko postuose arba

valdyboje, atsirado nepri-klausom$ profesional$. Anot jo, kad b't$ pasiekti &moni$ ekonomin!s nau-dos rodikliai, reikia t)sti prad!t# reform# – kitaip 15-osios vyriausyb!s &dir-

bis es# nueis perniek. L. Jurkonis tvirtina,

kad politizacijos tenden-cija, kai valstyb!s valdo-moje &mon!je yra politini$ partij$ atstov$, ry(kesn! savivaldyb!se.

„Valstyb!s valdomos &mon!s kvie%iasi nepri-klausom$ nari$, o profe-sionalai suteikia post'm& &moni$ ekonominiams veiklos rodikliams, – ai(-kina L. Jurkonis. – Galima i(skirti energetikos sekto-ri$: jis pirmasis &trauk! nepriklausom$ specia-list$, tod!l santykiniai veiklos rodikliai vertinant pa"ang# ir efektyvum# pa(alinus (alies ekono-mikos kait# yra geresni, palyginti su kitomis &mo-n!mis.“

Vie(osios politikos ir vadybos instituto direk-torius Haroldas Bro"aitis

&sitikin)s, kad normaliu atveju vien d!l politin!s vald"ios pasikeitimo netu-r!t$ keistis valstyb!s &mo-ni$, jos kontroliuojam$ u"dar$j$ akcini$ bendro-vi$ ar vie($j$ &staig$ va-dovyb!.

„Geroji praktika yra tokia, kad valstyb! ir jos vardu da"niausiai atitin-kami ministrai (ias &mo-nes ir &staigas valdo nu-statydama joms, kartu ir j$ vadovams, ai(kius vei-klos tikslus ir u"davinius, o paskui kontroliuoja j$ &gyvendinim#, – ai(kino H. Bro"aitis. – Tai suku-ria visuomenei ir verslui reikaling# skaidrum# bei ai(kum#, leid"ia ai(kiau suvokti, ko tikimasi i( konkre%ios &mon!s ar &s-taigos.“

Anot jo, geriausiu atveju patys vadovai gali aktyviau veikti ir siekti laukiam$ savo vadovau-jam$ organizacij$ rezul-tat$.

„Lietuvoje pastarai-siais metais (i praktika gana nuosekliai &gyven-dinama, – komentuoja H. Bro"aitis. – Kartu vis dar i(lieka nema"ai ministe-rij$ kompetencijos srityse veikian%i$ &staig$ ir &mo-ni$, kuri$ veiklos tiksl$ nustatymas ir prie"i'ra i(lieka tobulintini. B't$ svarbu, kad ateinan%ios vyriausyb!s ministrai ak-tyviai t)st$ (& darb#, nes tai yra viena esmini$ prie-laid$ tik!tis efektyvesn!s ir visuomenei bei verslui naudingesn!s (i$ &moni$ ir &staig$ veiklos.“

Nauda ir atsakomyb$Lietuvos pramoninink$ konfederacijos (LPK) va-dovas Robertas Dargis nesiima prognozuoti, ko-

kios valstyb!s &mon!s ir &staigos sulauks nauj$ vad$, ta%iau pritaria, kad valstyb!s &moni$ vadovy-b!s kaita tur!t$ vykti ir (&kart. Ta%iau &mon!s turi siekti naudos: j$ rezulta-tus reikia maksimizuoti, tod!l verta atsisakyti par-tin!s priklausomyb!s ir paisyti pilie%i$ interes$.

„Bijau, kad tradici(kai keisis, – teigia R. Dargis. – Ties# sakant, nemanau, kad tai gerai. Profesio-nalus &moni$ valdymas daro tiesiogin) &tak# j$ rezultatams. Labai gera iniciatyva at!jo i( Dani-jos: &moni$, korporacij$ valdymo principus taikyti ir valstyb!s valdomoms &mon!ms, susieti vadov$ efektyvum# su veiklos re-zultatais. Manau, reik!t$ keisti pasenus& po"i'r& – vadovus kaitalioti su nauja koalicija.“

LPK vadovas prisi-mena, kad po 2008 met$ rinkim$, ko gero, nepa-sikeit! tik „Lietuvos ge-le"inkeli$“ vadovyb!, o naujieji energetikos sek-toriaus &moni$ vadovai vienaip ar kitaip susij) su T!vyn!s s#jungos at-stovais.

Verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidento Valdo Sutkaus teigimu, tik!tina, kad b'simos mi-nisterijos per"velgs paval-d"i$ institucij$ vadovus.

„At!jusi nauja vald"ia linkusi per"i'r!ti veiklos planus, kryptis, kurias vykdo pavald"ios insti-tucijos, su tuo susij)s ir vadov$ klausimas, – sako V. Sutkus. – Jei ministeri-joms pavald"ios &mon!s &gyvendina politik#, o jos vadov$ po"i'riai ne-sutampa su naujos vado-vyb!s vykdoma politika, b'na ir taip, kad vado-vyb! turi pasitraukti. Per 20 nepriklausomyb!s met$ toki$ pavyzd"i$ ne-ma"ai. Taigi, matyt, bus per"i'rimi vadovai, kiek jie atitinka naujas politi-nes partijas.“

FAKTAI

VALSTYBIN+S ,MON+S

Lietuvoje yra 145 valstyb"s valdomos &mon"s, 55 i' j) – akcin"s bendrov"s

8 energetikos sektoriaus &moni) pardavimo pajamos pirm$j& 2012 met) pusmet& sudar" 44,7 proc. viso port-felio pardavimo pajam)

2011 met) prad!ioje ener-getikos &moni) valdybose buvo 14 nepriklausom) nari)

Pirm$j& pusmet& valstyb"s valdom) &moni) pelnas suma!"jo 32 proc. – iki 186 mln. lit), kai 2011 m. pirm$j& pusmet& siek" 269 mln. lit)

2012 metais &kurtas Valdy-mo koordinavimo centras per"m" 1kio ministerijos funkcij$ – steb"ti &moni) veiklos efektyvumo rodiklius

Valstyb"s tarnybos de-partamento registro duo-menimis, yra 825 politinio pasitik"jimo valstyb"s tar-nautoj) pareigyb"s, i' j) 417 – Seimo nari) pad"j"jai, 89 dirba ministerijose, 227 – savivaldybi) institucijose, 19 – ministro pirmininko tarnyboje, &staigose, atskai-tingose Vyriausybei

,moni', kuri' akcinink$ – valstyb$, vadovai kartu su

politine vald#ia keistis netur$t': profesionalus valdymas lemia j'

veiklos rezultatus. Fotodiena

Pristat$ biud#et)

Pasak I. &imonyt$s, skolintis tarptautin$se rinkose Lietuva daugiau negali. Fotodiena

ŶFinans' ministr$ Ingrida &imonyt$ Seime pristat$ 2013 met' valstyb$s ir savivaldybi' biud#eto projekt).

Numatoma, kad kit) met) biud!eto pajamos sudarys 21,2 mlrd. lit), i'lai-dos sieks 21 mlrd. lit).

Prognozuojama, kad pa-

jamos i' mokes%i) sudarys apie 19,4 mlrd. lit), arba 5,3 proc. daugiau nei pla-nuota 2012 metais.

Nacionalinio biud!eto i'-laidos kitais metais did"ja d"l pirmininkavimo Euro-pos S$jungos (ES) Tarybai, skolos tvarkymo (pal(kan) mok"jimo) ir did"jan%i) &mok) & ES biud!et$.

abejon!s, kai neai(ku, kokia bus ekonomin! ir mokes%i$ aplinka, &mon!s investuoja daug atsargiau ir atideda sprendimus. Kol kas api-br!"tumas neatsirado, tod!l nor!t$si tik!ti, kad vyriausyb! grei-tai bus suformuota ir tur!s tvarumo bruo"$, o verslas ir gyventojai nesibaimins, kad ji gy-vuos pusmet& ar metus. Tada bus galima tik!tis ir ai(kesn!s vyriausy-b!s programos, po"i'rio & mokes%ius, galb't net ai(kios komunikacijos, kad mokes%i$ politikoje yra tik viena kryptis – mokestin!s na(tos ma"i-nimas.

Tie l'kes%iai paska-tint$ augim#, ta%iau pa-tys sprendimai (iemet &takos dar netur!s, jos galima tik!tis kit#met: &gyvendinant naujas re-formas dar paskatinti privataus sektoriaus pasitik!jim# – nor# in-vestuoti ir kurti naujas darbo vietas.

Tok& BVP augim# l!m! ir du vienkarti-niai veiksniai – antr#j& ketvirt& vyko bendrov!s „Orlen Lietuva“ remon-tas, gamykla 5 savaites neperdirbo naftos, taigi u"sakymai ir gamyba buvo perkelti & tre%i#j& ketvirt&. Vaizd"iai kal-bant, &vyko (uolis nuo dugno, nes antr#j& ke-tvirt& d!l remonto visa Lietuvos pramon!, pa-lyginti su pra!jusiais metais, susitrauk!, o remonto darbams pasi-baigus pramon! augo gana &sp'dingai. Kitas veiksnys – geras gr'd$ derlius. Jis buvo 25,5 proc. didesnis nei per-nai ir suk'r! beveik 1 mlrd. lit$ papildom$ pa-jam$ 'kininkams. Nors "em!s 'kio sektorius Lietuvos ekonomikos strukt'roje sudaro vos kelis procentus, "em!s 'kio produkcija buvo realizuota. *ie du veiks-niai kilstel!jo augim# auk(%iau vidutin!s pas-tar$j$ ketvir%i$ ribos, tod!l tik!tina, kad met$ pabaigoje jis sugr&( iki 3–3,5 procento.

Nam$ 'ki$ vartoji-mas i(liko gana vangus: pernai augo gana spar-%iai, o (iemet ma"meni-n!s prekybos augimas vis l!t!ja ir atspindi, kad realus darbo u"mokestis dar nedid!ja. Vienintelis realus ma"menin!s pre-kybos augimo veiksnys – ma"!jantis nedarbas. Buvo sukurta per 40 t'kst. nauj$ darbo viet$, tai (iek tiek paskatino vidaus paklaus#.

Visus metus ekono-mika auga ir d!l gana spartaus eksporto au-gimo: liepos – rugpj'-%io m!nesiais eksporto metinis augimas vir(ijo 17 proc. Toks rodiklis &sp'dingas, o eksportas jau vir(ija 2008 met$

lyg&. Tokia tendencija tur!t$ i(likti ir iki met$ pabaigos, nes euro zonos recesija nelabai paveik! Lietuv#: eksportuotojai s!kmingai persiorien-tavo & grei%iau augan-%ias valstybes kaimynes, NVS rinkas.

Kartu galima pasa-kyti, kad %ia (iemet jo-ki$ stebukl$ nepamaty-sime, o 3 proc. rib# (iek tiek perkopiantis augi-mas yra ma"esnis nei galima pasiekti ir nelei-d"ia suma"inti nedarbo lygio. Dabar Lietuvos ekonomika per metus gal!t$ augti ma"daug 4,5 proc., bet recesija euro zonoje, Lietuvos &moni$ ir gyventoj$ nerimas d!l ateities, neapibr!"tu-mas, susij)s su politine aplinka – kokia bus eko-nomin!, mokes%i$ poli-tika, – ekonomikos au-gim# kiek slopina, tod!l matome kiek daugiau nei 3 proc. per metus pa-augan%i# ekonomik#.

Antr#j& ketvirt& inves-ticijos sul!t!jo, be jokios

NERIJUS MA-IULIS „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

SKAITYTOJO KLAUSIMAS? Kod$l tre%i)j( ketvirt( BVP augimas pasiek$ 4,4 proc., ar ekonomika taip augs ir

metams baigiantis?

KLAUSKITESi(skite jums kylan!ius klausimus *vairiomis ekonomin)mis temomis ir kiekvien+ savait, !ia pateiksime ekspert( atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle

Lietuvos (moni' ir gyventoj' nerimas d$l ateities, neapibr$#tumas susij*s su politine aplinka. ELTA

»Nor$t'si tik$ti, kad vyriausyb$ greitai bus suformuota ir tur$s tvarumo bruo#', o verslas ir gyventojai nesibaimins, kad ji gyvuos pusmet( ar metus

mln.

»Profesionalus (moni' valdymas daro tiesiogin* (tak) j' rezultatams

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

»Atsakomyb$ bus taikoma ne tik vadovams, bet ir tarnautojams, kad b!t' ai"ku, k) kiekvienas veikia, u# k) yra atsakingas ir koki) naud) valstybei duoda

-JFUVWPKF8

Ar(nas Karlonas, MITA direktorius:Konkuruoti su didesn)mis valstyb)mis galime tik intelektu. Neturime joki( nauding( i'kasen(, nieko, tad belieka ugdytis gerus, stiprius specialistus. Tik 'itaip b&sime pasaulyje konkurencingi.

Vytautas Joku!is, bendrov"s „Elinta“ vadovas: Studijuoji, tai ir po studij( atidirbk, kaip sovietiniais laikais. Jei ne, susimok)k u- mokslus, nes tave valstyb) i'mok) b&ti tuo, ko valstybei nereikia, bet tu vis tiek nori. Ai'ku, tuoj atsiras sakan!i(j(, kad kiti yra skriaud-iami. Bet taip ir reikia daryti, jei norime b&ti technologin) 'alis. K+ eksportuos teisininkai?

NUOMON$Konkuruoti intelektu B!ti technologine "alimi

,VP�-JFUVWB�HBMJ�LPOLVSVPUJ�TV�EJEFTOÕNJT�WBMTUZCÕNJT

Ruslano Kondratjevo nuotr.Fotodiena

3LQLJDL�DWHLQD�WHQ��NXU�GLUEDPD.BļPT�ğBMZT�ğJBOEJFO�UVSJ�TUFOHUJT�LVSUJ�QSJEÕUJO×�WFSU×�UVSJOËJBT�QBTMBVHBT �LBE�Kı�HZWFOUPKBJ�OFFNJHSVPUı�

Tokios nuomon!s yra tarptautin!s lyder!s debes$ kompiuterijos,

duomen$ saugumo ir technologini$ sprendim$ verslui srityse kompa-nijos EMC Baltijos (ali$ regiono vadovas Sergejus Butenka.

? Kaip atrodo Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos

"alimis?*iaip jau niekada ne-

lygin%iau Baltijos (ali$ tarpusavyje. Kod!l? Nes, pavyzd"iui, vien istori(kai Lietuvoje, nepaisant to, kad jos sostin! yra Vilnius, dideli verslai verda Kaune, Klaip!doje, *iauliuose, Panev!"yje. Kas vyksta Latvijoje? Visa Latvija yra prakti(kai Ryga, nes kiti miestai nieko negeneruoja.

Jeigu kalbame apie debes$ kompiuterijos pl!-tr#, tur!tume "vilgtel!ti & praeit&, kai kompiuteriai buvo mil"ini(ki, u"!m! di-d"iulius plotus, kainavo be-proti(kai brangiai. Tuomet prasimu(ti naujov!ms, tokioms kompanijoms kaip „Microsoft“, pasau-liui "engti & nauj# er# buvo labai sunku, nes reik!jo at-sisakyti visko, & k# buvo in-vestuoti mil"ini(ki pinigai, reik!jo i(mesti visk#, kas buvo sukaupta. Mes esame "mon!s, mums sunku atsi-sakyti net daikt$, kurie i( esm!s yra nereikalingi.

Dabar analogi(k# pa-

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

d!t& matau Estijoje: &vai-riose jos srityse padaryta vienoki$ ar kitoki$ inves-ticij$ ir atsisakyti j$, net ir d!l debes$ kompiuteri-jos, sunku. Lietuvoje (ioje srityje gerokai daugiau „"ali$ plot$“, tad galima i(auginti vienok& ar ki-tok& produkt#, be to, visas naujas technologijas %ia galima &diegti net grei%iau nei tai buvo daroma Latvi-joje. Mano akimis, did"iau-sia konkurencija IT srityje (iandien yra tarp Lietuvos ir Latvijos.

? Ta%iau Lietuva – ma#a "alis, kiek inovacij' jai reikia?

Gal' gale k) Lietuvai gali pasi!lyti EMC?

EMC vertinimu, Lie-tuvos rinka Baltijos (ali$ rinkoje sudaro ma"daug pus) jos ir (i rinkos dalis gali svyruoti nuo 40 iki 60 procent$. Matome, kad Lie-tuvoje yra didelis augimo potencialas.

Be to, (iandien visos Baltijos (alys suprato, kad pigi darbo j!ga n!ra tas variantas, kurio verta vai-kytis. Jaunimas i(vyksta ir tai yra vis$ – Lietuvos, La-tvijos, Estijos – problema. Ir auk(%iausia vald"ia, ir geriausi verslo lyderiai (iandien suprato, kad rei-kia kurti k# nors, kas turi prid!tin) vert), kas teikia

u"si!mim# "mon!ms. Prie nauj$ realij$ prisitaikyti tur!t$ ir (vietimo sistema, kad b't$ „kepami“ ne vien tie specialistai, kurie gaus prastai mokamus darbus ir v!liau emigruos. Reikia sti-pri$ &vairi$ sri%i$ "inov$, kad Baltijos (alys gal!t$ konkuruoti su kitomis, di-desn!mis, valstyb!mis.

Tai, kad atsidar! Eu-ropos S#jungos sienos ir darbo j!gos dalis i( ma"$ valstybi$ pateko & u"sien&, mano nuomone, yra grei-%iau blogai nei gerai. Pats pa"&stu ne vien# gab$ jaun# "mog$, kuris i(ke-liavo & Australij#, Anglij#, JAV – sien$ atv!rimas ge-rai "mon!ms, ta%iau blogai valstyb!ms.

Taigi EMC su vietos

vald"ia ir verslu gali pa-si'lyti inovatyvi$ spren-dim$, kurie jau sukurti, gali sukurti k# nors naujo, nes m's$ kompanijos po-litika – kurti vertybes toje rinkoje, kurioje dirbama. K# „Google“ ar „Amazon“ suteik! Lietuvai, jeigu kal-b!tume apie investicijas ar darbo j!g#? Nieko. Kod!l? Nes j$ duomen$ centras ka"kur Amerikoje, ten cir-kuliuoja visos l!(os. Mes norime kurti su lietuvi(-kais klientais, nesvarbu, tai „Teo“, „Bit!“ ar „Atea“. Norime kurti ir si'lyti pas-laugas, kurios tinka lietu-vi(kai rinkai. Juk klientui nesvarbu, kurioje pasaulio (alyje yra jo „debesis“, o pinigai ateina ten, kur dir-bama.

? Kalb$damas minite vien privataus sektoriaus par-

tnerius, ar j!s' paslaugomis nesidomi valstybin$s (mon$s?

Kalbu tik apie privat$ versl# ir privataus kapi-talo bendroves, nes Lietu-voje neseniai buvo rinki-mai. Reik!t$ duoti laiko susiformuoti naujai val-d"iai, leisti prad!ti dirbti. Ta%iau tiesa ta, kad (ioje srityje taip pat turime &dirb&, daug k# esame pa-dar), ta%iau vardyti kon-kre%i$ partneri$ dar nega-liu. Galiu pasakyti tik tiek, kad esame pasi'l) &vairi$ sprendim$ strukt'roms, su kuriomis susiduriate kasdien, ta%iau d!l sau-gumo reikalavim$ negaliu atskleisti, kokios tos struk-t'ros.

? Kol kas kalbate teoriniu lygmeniu, ar "iandien jau

galime kalb$ti apie konkre%ias investuojamas sumas?

Jau (iandien EMC vei-kla Lietuvoje vertinama keliais milijonais doleri$ per metus. Ta%iau kai baigsime derybas su par-tneriais, manau, augimas gal!t$ b'ti ma"iausiai du ar tris kartus didesnis. Ar yra kokia nors riba? Tik dangus, matyt, gal!t$ ja tapti.

Tiesa, tai nerei(kia, kad EMC & Lietuv# ve(is sav$ specialist$. Mes si'lome tik &vairius sprendimus, o kiek m's$ partneris darbo j!gos pasitelks, ko-kius resursus valdys ir pl!tos, priklauso tik nuo jo paties. -inoma, kol kas m's$ pagrindiniai partne-riai – tarptautin!s kompa-nijos, ta%iau m's$ tikslas – pasitelkti lietuvi(kus partnerius, tad laukiame lietuvi(ko kapitalo kompa-nij$ susidom!jimo.

CV Sergejus Butenka

1993 m. baig" informacini) technologij) mokslus Taline

1999–2004 m. dirbo kompa-nijoje „Intel“

2004–2006 m. dirbo „Snai-g"s“ bendrov"je, pardavimo ir rinkodaros vadovu

2006–2012 m. kompanijoje „Cisco“ "jo &vairias pareigas

Nuo 2012 m. dirba EMC kompanijoje

S. Butenka tvirtina, kad "iandien ma#oms "alims konkuruoti su didel$mis pad$s tik prid$tin*

vert* turinti veikla. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Lietuvoje daugiau „#ali' plot'“, tad naujas technologijas %ia galima (diegti net grei%iau nei tai buvo daroma Latvijoje

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

'YLUDWLQLQNDPV�±�UDXGRQDVLV�NLOLPDV

4BWBT�WFSTMBT10

Verslo pl$tros sp)staiKai pradedate versl+, j&s esate nepaprastai judrus, kontroliuoti situacij+ n)ra sud)tinga. Kai i'augate i' k&dikio „sauskelni(” ir tampate stambesne bendrove, darosi sunku valdyti did-iulius i'teklius, i'saugoti preki( -enklo reputacij+ ir tinkamai motyvuoti darbuotojus.

Savait$ be el. lai"k'„Vis+ kit+ savait, draud-iu elektroninius lai'kus, susira'in)jim+ kompani-jos viduje“, – prane'iau savo personalui. O kaip nor)jau prane'ti tai dr+siai ir garsiai, i'p&sta kr&tine ir auk'tai i'kelta galva, – -ur-nalui „Forbes“ prisipa-*sta Shayenas Hughesas, kompanijos „Learning and Leadership“ vadovas.

Ekonominiai l!kes%iai taisosiLietuvos statistikos depar-tamento duomenimis, palyginti su rugs)ju, ma--iau gyventoj( prognozavo 'alies ekonomin)s pad)ties blog)jim+ ir bedarbi( skai!iaus augim+. Ta!iau savo nam( &kio finansin)s pad)ties ir galimyb)s nors kiek sutaupyti per ateinan-!ius 12 m)nesi( perspekty-vas gyventojai vertino 'iek tiek pras!iau.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Koki% poky&i% labiausiai laukiate i' naujos Vyriausyb(s?

%ia jungiasi www.ek.lt draugai

Ŷ.ymiai saugiau, perpus pigiau, patogiau: reikia vos 2 #moni' dvira%i' takui nu-tiesti, lengviau i"bandyti: j( paprasta pritaikyti kitoje vietoje – toki) alternatyv) tradiciniams asfaltiniams dvira%i' takams Danijoje, Kopenhagoje, (gyvendi-na bendrov$ „Bikway“, kartu „raudonojo kilimo dvira%iams id$j)“ pl$toja ir lietuviai.

Vienas i( projekto va-dov$ ir id!jos autori$ Eimantas Liudvinovi%ius sako, kad produktui tobu-linti ir bandymams pri-reiks dar bent pusme%io, o jau pavasar& Vokietijoje, Hamburge, tur!t$ nusi-driekti pirmieji penki naujojo dvira%i$ tako kilo-metrai. Kol kas komanda konsultuojasi su profesi-onalais, ai(kinasi techni-nius dalykus ir svarsto, kur &kurs centrin) b'stin) – Danijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje.

„Tai greitas b'das &rengti ir i(bandyti dvi-ra%i$ tak#, – pasakoja E. Liudvinovi%ius, vienas i( id!jos autori$. – Be to, ne-reikia dideli$ investicij$ ir laiko. Genialu tai, kad u"tenka dviej$ "moni$

ir j$ apmokyti nereikia: konstrukcija pakankamai lengva, j# galima tiesiog pad!ti ant kelio, pritvir-tinti ir i(kart kitas "ings-nis – tokiu taku jau galima va"iuoti.“

Projekto „Bikway“ va-dovai Simonas Hansenas

ir Eimantas Liudvinovi-%ius skirstosi darbus: da-nui – vadybin! dalis, lietu-viui – technin!. Kaip sako E. Liudvinovi%ius, vienas turi didel) vizij#, o kitas sugalvoja, kaip j# &gyven-dinti.

„Deram!s su Kopenha-gos komuna, – pasakoja jis. – Id!ja jiems pasirod! &domi, nes m's$ produkt# galima pritaikyti ir kaip laikin#, ir kaip pastov$

keli#. Kopenhagoje vyksta daug statyb$, kaip tik da-bar kasamas naujas metro "iedas, tod!l neretai reikia pakeisti sen$, da"niausiai asfaltuot$ dvira%i$ tak$ krypt&. Jie mato, kad gal!s sud!ti tak# statyb$ aik(te-l!je, o paskui i(montuoti.“

Paklaustas, kuo „Bikway“ produktas ski-riasi nuo kit$ b'd$ &rengti dvira%i$ tak#, jis pirme-nyb) teikia saugumui – automobili$ vairuotojai juostas dviratininkams ignoruoja, o „startup’as“, kurio komandai priklauso ir lietuviai, semiasi patir-ties i( penkiasde(imtmet& kurtos Kopenhagos dvira-%i$ tak$ infrastrukt'ros ir sako atrad) aukso vidur&.

„Kopenhagoje yra trys gatv!s lygiai – p!stiesiems, dviratininkams ir auto-mobiliams: p!s%i$j$ lygis yra auk(%iausias, dvira-%iams kiek "emesnis, auto-mobiliams – "emiausias, – ai(kina E. Liudvinovi%ius. – Visai kaip laipteliai. O kitose (alyse dvira%i$ tako linijos tiesiog pie(iamos: tai pigus, bet nesaugus b'das.“

Toliau seka kaina, kuri Skandinavijos ir Vakar$ Europos (alyse perpus ma"esn! nei i(laidos tra-diciniam asfaltiniam dvira%i$ takui. Vienas i( „startup’o“ &k'r!j$ skai-%iuoja, kad reik!t$ 10 "moni$ ir 100 kilometr$ dviratinink$ tako ruo"as atsirast$ per 3 m!nesius.

GABIJA SABALIAUSKAIT+gabija@ekonomika.lt

„Bikway“ – vienas i" b!d' parodyti miesto vald#ios vali): skirti vietos dviratininkams, ne tik pasakyti, kad tam tikra vieta bus dvira%i' takas. Bendrov)s nuotr.

»Tai greitas b!das (rengti ir i"bandyti dvira%i' tak). Be to, nereikia dideli' investicij' ir laiko

1. Laisvesni) darbo santyki) 6%

.altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 141 respondentas

SAVAIT$S KLAUSIMAS5

1

42

32. Didesn"s minimalios algos 28%

3. Mokes%i) sistemos reformos 33%4. Spartesnio u!sienio investuotoj) pritraukimo 13%

5. Energetin"s nepriklausomyb"s projekt) t#stinumo 21%

Naujos valdan!iosios koalicijos formavimas po prezident)s nuomon)s, pana'u, kiek *strigo. I' naujos besiformuojan!ios Vyriausyb)s ekonomika.lt portalo skaitytojai labiausiai tikisi mokes!i( sistemos reformos ir -ad)to minimalios algos didinimo.

„D!l med"iagos dera-m!s su viena dan$ kom-panija, kuri naudoja stiklo pluo(t#, – ai(kina jis. – I( tokios med"iagos jau pa-statyta daug tilt$, ji tokio paties storio kaip asfaltas, ta%iau patvaresn!, nes yra atspari saul!s spindu-liams, druskai. Ji imituoja asfalt#, bet yra ir geresn!, ir pigesn!.“ E. Liudvinovi-%ius sako, kad „Bikway“ id!ja unikali: be mokykli-nio projekto u"uomazg$, gav) patent# id!jos su-manytojai sako duomen$ baz!se nieko pana(aus nerad). Artimiausiuose planuose rikiuojasi Di-d"iosios Britanijos ir Vo-kietijos rinkos, o ilgainiui eil! tur!t$ ateiti ir Vilniui, kai tik dvira%i$ takas taps masiniu produktu, kur& galima pasi'lyti u" konku-rencing# kain#.

„Lietuvos rinkos ty-rim$ dar nedar!me, nela-bai &sivaizduoju, kiek Lie-tuvoje kainuot$ nutiesti kilometr#, – sako E. Liu-dvinovi%ius. – B't$ puiku pabandyti i(kloti tok& dvira%i$ tak#: nereik!t$ metams u"daryti gatv!s, sukelti did"iuli$ sp's%i$, jei paskui niekas tuo taku nesinaudot$.“

Jis prisipa"&sta, kad inovatyvus dvira%i$ takas – vos viena pradin! id!ja. Prista%ius j# rinkai par-davimas b't$ perduotas profesionalams, o „startu-p’o“ komanda imt$si su-lankstomo (almo, dvira%i$ tras$ tobulinimo, nenau-dojam$ gele"inkelio b!gi$ modifikavimo ir kit$ ur-banistini$ id!j$ geresnio miesto pl!trai.

„Mes norime keisti miestus, – sako E. Liudvi-novi%ius. – Norime kurti id!jas, kurias &gyvendinus miestai tapt$ geresni.“

"DOMU Savaitra'!iui „Ekonomika.lt“ *domu, kaip pirmuosius -ingsnius sekasi -engti ma-am ar vidutiniam verslui. Tik *k&r)te savo kompanij+, prad)jote versl+ ar jau s)kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nauj

as n

umer

is

jau

prek

yboj

e!

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

KRIMINALIN$SNAUJIENOS

SAVAIT+S KRIMINAL/

TOP 3

J A V . JAV 'iaur"s rytuose pra(!us uraganui Sandy !uvo ma-!iausiai 40 !moni), milijo-nai !moni) liko be elektros ir buvo stipriai sutrikdytas transportas. D"l uragano patirti nuostoliai jau sie-kia 20 mlrd. JAV doleri) (53 mlrd. lit)). Anks%iau Karibuose Sandy nusine'" beveik 70 !moni) gyvybes.

D"l audros Manhatane kilo rekordinis potvynis, van-duo pakilo 4,2 metro. JAV energetikos departamentas teigia, kad d"l uragano be elektros liko ma!iausiai 8 mln. 'eim) ir &moni). R U S I J A . Rusijos Tolim)j) Ryt) trans-porto prie!i(ros departamen-tas prane'", kad sekmadien& Ochotsko j(roje ding#s Rusi-

jos laivas gabeno 700 ton) aukso r(dos. Gelb"jimo tar-nybos gavo avarinio radijo 'vyturio signal$. Signalas buvo i'si)stas netoli *antar) sal), Ochotsko j(ros pietva-kariuose. - &vykio viet$ atplau-k#s tanklaivis „Novik“ aptiko radijo 'vytur&, bet ne laiv$. M I A N M A R A S . Jungtin"s Tautos (JT) skel-bia, kad Mianmare jau

'e'tus metus i' eil"s vis daugiau auginama opijaus. JT Narkotik) kontrol"s ir nusikalstamumo preven-cijos biuras prane'", kad 'iais metais opijui auginti naudojami !em"s plotai padid"jo 17 proc. – nuo 40 t(kst. hektar) iki 51 t(kst. hektar). Mianmaras yra antras did!iausias opijaus augintojas po Afganistano.

Dar#ov$s sukrov$ turtus

Neteis$tai praturt$j*s marijampolietis tvirtino pinig' u#dirb*s prekiaudamas kieme u#augintomis dar#ov$mis. Fotodiena

ŶBaigtas ikiteismi-nis tyrimas, kuriame daugiau nei 790 t!kst. lit' neteis$tu pratur-t$jimu (tariamas 37 met' marijampolietis, tvirtinantis, kad pinigus u#dirbo prekiaudamas kieme u#augintomis dar#ov$mis.

Finansini) nusikaltim) tyrimo tarnybos (FNTT) pareig(nams atlikus iki-teismin& tyrim$ nustatyta, kad 2004–2007 metais &tariamasis nusipirko du bu-

Ie"ko dvigubos naudos

SEB bankas persp$ja, kad atskleidus prisijungimo duomenis klientai rizikuoja ne tik prarasti savo l$"as, bet ir (siskolinti. Fotodiena

ŶTelefoniniai suk%iai, apvog* #mog', beveik 7 atvejais i" 10 jo vardu paima ir greit)j( kredit), atkreipia d$mes( SEB bankas.

Per devynis 'i) met) m"nesius & bank$ kreip"si 81 gyventojas, nukent"j#s nuo telefonini) suk%i). +mon"s, kurie nepa!&sta-miems asmenims padik-tavo prisijungimo duome-nis prie banko paslaug) internetu sistemos, pra-rado s$skaitoje esan%ias

l"'as. Absoliuti dauguma apgaut)j) (96 proc.) yra moterys, j) am!iaus vidur-kis – 51 metai.

SEB banko duomenimis, vidutin" telefonini) suk%i) neteis"tai pasisavint) l"') i' banko klient) s$skait) suma buvo 4,45 t(kst. lit), o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2,4 t(kst. lit). I' viso SEB banko klientai d"l telefonini) suk-%i) per devynis 'i) met) m"nesius patyr" 360,5 t(kst. lit) nuostol&.

1HEDXGåLDPDVLV�6LOYLR�%HUOXVFRQL

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

1SJFğ�LFMJBT�TBWBJUFT�CVW×T�*UBMJKPT�QSFNKFSBT�4JMWJP�#FSMVTDPOJ�EÕM�OFMFHBMJPT�KBN�QSJLMBVTBOËJPT�CFOESPWÕT�̱.FEJBTFU̯�WFJLMPT�OVUFJTUBT�LFUWFSJFNT�NFUBNT��5BËJBV�EBVHFMJT�NBOP �LBE�QPMJUJLVJ�JS�WÕM�QBWZLT�

JğTJTVLUJ�OVP�CBVTNÕT �LBJQ�JS�OVP�UV[JOP�BOLTUFTOJı�LBMUJOJNı�

vimo ir m!ginimo papirkti advokat#. Ta%iau politikas visuomet neig! kalt) ir iki paskutinio nuosprend"io ji dar niekada nebuvo &ro-dyta teismuose. Pats Itali-jos premjeras sako, kad visi jam rei(kiami kaltinimai t!ra provokacijos ir skelbia iki (iol advokatams teis-muose sumok!j)s 200 mln. eur$ ( 690 mln. lit$).

Dar (i$ met$ prad"ioje S. Berlusconi buvo i(tei-sintas kontraversij$ su-k!lusioje byloje, kurioje, „The Daily Beast“ teigimu, net jis pats ir advokatas laim!ti nesitik!jo. Tuomet trij$ teis!j$ kolegija Mi-lane nutrauk! kaltinimus

"iniasklaidos magnatui visai ne d!l to, kad (is buvo i(teisintas.

Min!toje byloje politi-kas kaltinamas advokatui Davidui Millsui sumok!j)s 600 t'kst. doleri$, kad (is 1997–1998 metais duot$ klaidingus parodymus teisme apie jo bendroves. D. Millsas u" ky(io pa!-mim# buvo nubaustas ketveri$ su puse met$ laisv!s at!mimo bausme, o S. Berlusconi pavyko i(-sisukti. Tiesa, Italijos poli-tikas pateik! visi(kai kito-ki# istorijos versij# – neva jis savo advokato akis & ak& niekada nebuvo sutik)s, o D. Millsas pinigus gavo i(

ginkl$ prekeivi$ ir apkal-tino S. Berlusconi.

Tuomet dal& visuomen!s (okiravo teis!j$ kolegijos sprendimas bylai taikyti penkeri$ met$ senaties ter-min#, nors iki jo dar buvo lik)s pusmetis.

Vis dar t)siasi ir kita S. Berlusconio byla, ku-rioje politikas kaltinamas mok!j)s u" lytinius santy-kius marokietei egzoti(k$ (oki$ (ok!jai Karimai el Mahroug, kuriai tuomet buvo 17. Byla "iniasklai-dos buvo praminta „bunga bunga“ su aliuzija & S. Ber-lusconi viloje Milane vyku-sius vakar!lius su prosti-tut!mis. Italijos premjerui taip pat pateikti kaltinimai u" premjero &galiojim$ vir(ijim# d!l to, kad jis liep! policijai paleisti K. el Mahrough, kai (i buvo su-imta u" smulki# vagyst).

*ioje byloje jau nuteista kelios de(imtys "iniasklai-dos magnatui prostitutes tiekusi$ asmen$, tarp j$ ir vienos i( S. Berlusconi pri-klausan%i$ televizij$ vado-vas Emilio Fede.

Ketina apsaugoti italusS. Berlusconi &vaizdis Ita-lijoje yra gerokai krit)s ir jo (ansai gr&"ti & poli-tik# ma"!ja su kiekviena diena. Tarsi nujausdamas art!jan%ius kaltinimus d!l savo valdomos bendrov!s „Mediaset“ ir dar labiau krisian%i# reputacij# S. Berlusconi kelios dienos prie( teismo nuosprend"io paskelbim# prane(!, kad neves savo vadovaujamos partijos „People of Free-dom“ & rinkimus ir nesieks dar kart# tapti ministru pirmininku. Vis d!lto ne-paisant laukian%i$ kalti-nim$ S. Berlusconi dauge-lio vis dar teb!ra laikomas &takingiausiu Italijos poli-tiku. Jis – did"iausios par-lamento partijos vadovas ir, pasak politolog$, stipri vis# partij# vienijanti gran-dis.

Tod!l politikas tebeturi mil"ini(k# &tak# Italijos parlamente ir %ia gali ve-tuoti bet kok& sprendim#.

Vienas turtin-giausi$ Italijos "moni$, "inias-klaidos magna-

tas ir tris kartus Italijos ministru pirmininku bu-v)s S. Berlusconi su dar

(alyje galiojant& amnesti-jos &statym# d!l kal!jim$ perpildymo. Be to, teismas politikui u"draud! penke-rius metus eiti kokias nors pareigas vie(ojoje &staigoje ir trejus metus vadovauti kokiai nors bendrovei.

Teismo nuosprendis S. Berlusconi jau priimtas, ta%iau daugelis abejoja, kad politikas atsidurs u" grot$ – grei%iausiai jam pavyks sausam i(lipti i( balos, kaip ir tuzin# kart$ nuo 1990-$j$, kai jis pasuko politiko keliu. World.time.com atkreipia d!mes&, kad pagal Itali-joje galiojan%ius &staty-mus bausm!s vykdymas negali b'ti prad!tas tol, kol n!ra baigta apeliacija – procesas, kuris gali b'ti vilkinamas dar kelerius metus. Senaties terminas Italijoje eina ir tada, kol laukiama apeliacijos, o kai kuriems S. Berlusconi bylos kaltinimams jau su-!jo senaties terminas, ki-tiems jis sueina kit$ met$ pabaigoje ar 2014-aisiais. S. Berlusconi advoka-tai jau patvirtino, kad (& teismo sprendim# sk$s, ir j& pavadino „absoliu%iai ne&tik!tinu“.

Nepagautas – ne vagis?Nuo 1990-$j$ "emesn!s instancijos teismai S. Berlusconi buvo pateik) kaltinimus d!l pinig$ i(-(vaistymo, juodosios buhal-terijos, korupcijos, suk%ia-

de(im%ia asmen$ apkal-tinti dalyvav) schemoje, pagal kuri# per of(orin!je zonoje &sik'rusi# kompa-nij# S. Berlusconi priklau-santi &mon! „Mediaset“ &sigydavo teises & JAV fil-mus ir tokiu b'du i(veng-davo mokes%i$. Manoma, kad S. Berlusconi priklau-

santi bendrov! nuo 1994 iki 1999 met$ u" 470 mln. eur$ (1,62 mlrd. lit$) ne-leistinu b'du &sigijo kino ir televizijos teises i( JAV grupi$. O v!liau buvusio Italijos premjero televi-zijos kanalai, i( naujo licencijuodami apie tris t'kstan%ius film$, gerokai

padidino j$ kainas ir taip u"dirbo apie 250 mln. eur$ (860 mln. lit$).

Gali i"lipti sausasBausm!s atlikimo ter-minas Italijos premjerui automati(kai buvo suma-"intas nuo ketveri$ iki vien$ met$ pritaikant

Beveik i(kart po jam pa-teikt$ kaltinim$ "inias-klaidos magnatas tai ir pademonstravo pagrasin-damas, kad jo valdoma centro de(ini$j$ partija gali at(aukti param# Ma-rio Monti vyriausybei, o tai reik(t$, jog dabartinis premjeras netenka dau-gumos parlamente. Visus (iuos parei(kimus Italijos "iniasklaida interpretavo kaip S. Berlusconi karo M. Monti paskelbim#.

S. Berlusconi vis dar yra parlamento narys, ir tai jam garantuoja teisin) nelie%iamyb). Politikas, „Forbes“ duomenimis, yra vienas turtingiausi$ Italijos "moni$, kuriam priklauso 9 mlrd. doleri$ (24 mlrd. lit$) vert!s turtas. Tai, kad jis valdo tris i( ke-turi$ did"iausi$ (alies te-levizij$, garantuoja mil"i-ni(k# &tak#, kuri gali ir v!l j& apsaugoti nuo kal!jimo. O ir pats "iniasklaidos magnatas, nors ir nebus premjeru, tikino liksian-tis politikoje, kad Italijos gyventojus apsaugot$ nuo neva absurdi(kos teisin!s sistemos, jog niekam ne-tekt$ susidurti su tokiais absurdi(kais kaltinimais kaip jam.

FAKTAI

KALTINIMAI S. BERLUSCONI

1994-aisiais, i'kart po to, kai buvo i'rinktas mi-nistru pirmininku, politi-kas apkaltintas ekonomi-n"s policijos pareig(no papirkimu ir nuteistas 33 m"nesiams laisv"s at"-mimo, ta%iau bausm"s taip ir neatliko d"l sena-ties termino

Paskutiniai kaltinimai buvusiam Italijos premje-rui pateikti d"l jo bendro-v"s „Mediaset“, kuri kal-tinama nelegaliu b(du u!dirbusi 250 mln. eur) (860 mln. lit))

S. Berlusconi skelbia per vis$ laik$ advoka-tams i'leid#s 200 mln. doleri) (690 mln. lit))

»Nuo 1990-'j' #emesn$s instancijos teismai S. Berlusconi buvo pateik* kaltinimus penkis kartus

Iki "iol beveik i" vis' teismo pos$d#i' S. Berlusconi i"eidavo

linksmas. Scanpix

tus Vilniuje, sand"liavimo patalpas Marijampol"je, kelis !em"s sklypus Lazdij) bei Vilniaus rajonuose ir automobil&, bet j) &sigijimo negal"jo pagr&sti teis"tai gautomis pajamomis.

FNTT teigimu, dar!ovi) auginimu ir j) prekyba &vairiose Marijampol"s aps-krities turgaviet"se vert#sis marijampolietis negal"jo gauti 'imtat(kstantini) pajam), nes nerealu, kad didel& kiek& !em"s (kio pro-dukcijos gal"jo u!auginti nam) valdos !em"je.

»D. Millsas u# ky"io pa$mim) buvo nubaustas ketveri' su puse met' laisv$s at$mimo bausme, o S. Berlusconi pavyko i"sisukti

Italijos #iniasklaida tikina, kad tarp S. Berluskonio ir M. Monti (sipliesk$ karas. Scanpix

5SBOTQPSUBT 15Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

(LVPR�VDXJRV�SULHPRQŏV�PDåLQD�DYDULQJXPą

RAPOLAS GABRYSinfo@ekonomika.lt

%JFHJBOU�FJTNP�TBVHVNP�QSJFNPOFT�EJEļJBVTJBT�EÕNFTZT�TLJSJBNBT�FJTNP�TBVHBJ�BWBSJOHJBVTJVPTF�SVPļVPTF��ìSFOHJBOU�ļJFEJOFT�TBOLSZļBT �BQğWJFUJNà �HSFJUÕKJNP�JS�MÕUÕKJNP�KVPTUBT �BUJUWBSVT�JS�LJUBT�FJTNP�TBVHPT�QSJFNPOFT�-JFUVWPT�LFMJVPTF�QFS�QFOLFSJVT�NFUVT�QBWZLP�TVNBļJOUJ�KVPEıKı�EÕNJı�

TLBJËJı�EBVHJBV�LBJQ���LBSUVT��OVP�����JLJ����

Eismo saugumui didel) &tak# turi in"inerini$ eismo saugos

priemoni$ &rengimas avaringuose ruo"uose. Pa-vyzd"iui, keli$ ruo"uose, kuriuose nutiesiamas p!s%i$j$ ir dvira%i$ takas, &skaitini$ eismo &vyki$ ti-kimyb! suma"!ja 5,3 karto, &rengus metalinius apsau-ginius atitvarus – 3,1 karto, ap(vietus kelio ruo"# – 2,2 karto, o &rengus modernias kompakti(kas "iedines sankry"as &skaitini$ eismo &vyki$ tose vietose beveik

i( viso nebepasitaiko.Lietuvoje vykdomas

Europos S#jungos remia-mas eismo saugos ir aplin-kosaugos priemoni$ die-gimo projektas, pagal kur& iki 2013 m. bus investuo-jama & svarbiausias in"i-nerines saugumo keliuose didinimo priemones. *io projekto metu Lietuvoje planuojama nutiesti apie 50 km p!s%i$j$ ir dvira%i$ tak$, rekonstruoti 47 san-kry"as, pavojingiausiuose ruo"uose patiesinti keli$ kreives, keliuose &rengti l!t!jimo ir greit!jimo juostas, p!s%i$j$ per!jas. Bendra (i$ priemoni$ die-gimo vert! – daugiau kaip

.iedin$s sankry#os padeda i"vengti skaud#i' eismo (vyki'. Ministerijos nuotr.

100 mln. Lt, tam numa-toma panaudoti apie 87,6 mln. Lt Europos regioni-n!s pl!tros fondo paramos l!($.

Paskutinis – tre%iasis etapas prasid$jo*iais metais prad!tas jau tre%iasis eismo saugos priemoni$ diegimo etapas, kurio metu iki 2013 met$ spalio pabaigos numatoma rekonstruoti 19 sankry"$ ir nutiesti 8,6 km dvira%i$ tak$. Pirmin! bendra (io etapo darb$ vert! yra 51 mln. Lt, i( j$ ES l!(os suda-rys apie 33 mln. Lt.

Dalis (io etapo darb$ jau prasid!jo. Pavyzd"iui,

rekonstruojant pavojingas sankry"as siekiama page-rinti eismo saug# Vilky(-kiuose – nedideliame mies-telyje Pag!gi$ seni'nijoje, u" 15 kilometr$ & rytus nuo Pag!gi$, prie Jurbarko–*i-lut!s kelio. *is kelias eina tiesiai per gyvenviet), taigi visas transportas – tiek lengvieji, tiek krovininiai automobiliai – va"iuoja centrine Vilky(ki$ J. Bo-brovskio gatve.

Vilky(ki$ seni'nas Darius Jurk(aitis sako, kad (iuo metu prad!tos rekonstruoti dvi T for-mos sankry"os, kur J. Bobrovskio gatv) kerta rajoniniai keliai. *ias san-kry"as numatyta paversti "iedin!mis. Rekonstruk-cijos darbai (iose sankry-"ose prad!ti prie( ger# m!-nes&. „Kol kas &rengiama lietaus nuot!k$ sistema, bet sankry"os yra prava-"iuojamos, tik greitis apri-

botas iki 30 km/h“, – pasa-koja D. Jurk(aitis.

.iedai didina saugum)Eismo intensyvumas J. Bobrovskio gatv!je yra didelis, %ia va"iuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir tarpmiestiniai autobu-sai, vilkikai su kroviniais. „*iose sankry"ose itin sun-ki$ avarij$ neb'davo, bet eismo saug# "iedai tikrai padidins, nes greitis nat'-raliai suma"!s, – kalba se-ni'nas. – Tai kartu ma"ins triuk(m# ir u"ter(tum#, be to, sutvarkius sankry"as miestelis pagra"!s. Dabar, kol vyksta darbai, paken-t!sime, bet paskui bus sau-giau, gra"iau ir maloniau gyventi.“

-iedinio tipo sankry"os laikomos saugiausiomis. Sankry"$ saugum# galima &vertinti konfliktin!mis vietomis – jose da"niausiai galimi eismo &vykiai. Ap-

skai%iuota, kad ketur(al!je sankry"oje yra net 32 konf-liktiniai ta(kai. T formos sankry"oje toki$ ta(k$ yra 9. O "iedin!je sankry"oje j$ yra ma"iausiai – vos 8. Taigi sankry"os, rekons-truotos & "iedines, padeda gerokai suma"inti avarij$ tikimyb).

In"inerines eismo sau-gos priemones diegti yra viena svarbi saugumo didinimo priemon!. Kita priemon! – gyventoj$ s#-moningumo ugdymas ir (vietimas. Tod!l &vairias (vie%iam#sias saugaus eismo akcijas nuolat rengia Susisiekimo ministerija, o Lietuvos automobili$ keli$ direkcija prie Susisiekimo ministerijos jau tre%ius metus i( eil!s rengia kon-kurs# „Eismo saugumas bendruomen!se“, kurio tikslas – (viesti gyventojus, kaip saugiai elgtis kelyje.Uzs. Nr. 10-30-2012

"DOMU? Jei turite klausim( ar pasteb)jim( apie ES param+ transporto sektoriui, susisiekite su redakcija: info@ekonomika.lt, tel. (85) 203 1086

Nepritaria da#nesnei patikrai

Lietuvos nuomone, EK si!lomi automobili' technin$s prie#i!ros reikalavimai yra per grie#ti. Fotodiena

ŶLiuksemburge vykusiame ES Transporto, telekomuni-kacij' ir energetikos tarybos pos$dyje Lietuva nepritar$ Europos Komisijos (EK) si!lymui da#niau tikrinti automobili' technin* b!kl*.

EK si(lo pakeisti motorini) transporto priemoni) ir j) priekab) technin"s ap!i(ros taisykles ir senesnius nei sep-tyneri) met) automobilius technin"s ap!i(ros centruose tikrinti kasmet. *iuo metu Lietuvoje tokio am!iaus ir se-nesnius automobilius techni-ni) ap!i(r) centruose reikia

tikrinti kas dvejus metus.„Mes nemanome, kad

septyneri) ar de'imties met) senumo automobiliai kelia di-del# gr"sm# saugiam eismui. Europos Komisijos si(lymai per grie!ti“, – sak" susisie-kimo viceministras Rimvydas Va'takas. Pana'ios pozicijos laikosi ir daugelis kit) ES 'ali), tod"l EK grei%iausiai nepa-vyks pasiekti, kad jos si(loma tvarka b(t) privaloma. Pasak viceministro, EK tur"t) vengti vienod) taisykli) nustatymo visose bendrijos 'alyse, nes automobili) parko am!ius kiekvienoje valstyb"je skiriasi.

Ma#ina i"laidas

Nepaisant streik' ir auk"t' degal' kain', „Lufthansa“ pelnas vir"ijo prognozes. AFP

ŶVokietijos oro linij' bendrov$ „Lufthansa“ kovodama su augan%iomis degal' kainomis ir toliau imsis priemoni' i"laidoms ma#inti.

Tre%i$j& ketvirt& kompanijai pavyko padidinti savo peln$ 5,5 proc., ta%iau &mon"s va-dovas Christophas Franzas persp"jo, kad sunk(s laikai dar nepra"jo.

„Aplinka, kurioje mes veikiame, tampa vis labiau paklausi. D"l to turime di-dinti pastangas“, – sak" Ch. Franzas. „Lufthansa“ veiklos

pelnas paskutin& ketvirt& i'-augo iki 648 mln. eur) (2,23 mlrd. lit)). Kompanijos paja-mos augo 6,2 proc., iki 8,31 mlrd. eur) (28,6 mlrd. lit)).

Rinkoje &sitvirtinusios Eu-ropos oro linij) bendrov"s, susidurian%ios su vis didesne pigi) skryd!i) bendrovi) ir Vidurio Ryt) kompanij) konkurencija, priverstos res-trukt(rizuoti savo versl$ ir ma!inti i'laidas.

„Lufthansa“ prane'" ke-tinanti suma!inti 3,5 t(kst. darbo viet), „Air France-KLM“ atsisakys apie 5 t(kst. darbuotoj).

.ULQWDQW�QXR�Ä¿VNDOLQLR�VNDUGåLR³

teisingi, abu (ie skai%iai sulau"ys dabartinius re-kordus.

,mon!s kaupia pinigus,

"NFSJLJFËJı�ğFJNPT�QBKBNPT�LJUBJT�NFUBJT�HBMJ�TVTJUSBVLUJ�QP�LFMJT�UĩLTUBOËJVT�EPMFSJı �+"7�̦�OVHSJN[UJ�í�SFDFTJKà �P�QBTBVMJP�FLPOPNJLB�̦�QBKVTUJ�EBS�WJFOÃ�TLBVEı�TNĩHí��

7JTB�UBJ�UBN �LBE�+"7�QPMJUJLBJ�HBMÕUı�SBTUJ�LPNQSPNJTÃ�

GRETA JANKAITYT+greta.jankaityte@ekonomika.lt

Dar 2010 metais JAV preziden-tas Barackas Obama sutar!

su respublikon$ valdomu Kongresu, kad nuo 2013-$j$ prad"ios automati(-kai &sigalios mil"ini(kos taupymo priemon!s. Bus panaikintos George‘o W. Busho &vestos mokes%i$ lengvatos bei B. Obamos u"imtum# skatinan%ios priemon!s ir bus apkarpy-tos socialin!s bei kai ku-rios vyriausyb!s i(laidos.

Toki$ taupymo priemo-ni$ vert! – 600 mlrd. JAV doleri$, arba 5,1 proc. JAV BVP. Tai b't$ did"iausias JAV taupymas per 60 met$. Pana(i$ taupymo priemo-ni$ (iuo metu imasi skol$ kriz!s prispaustos Europos periferijos (alys. Palygini-mui, did"iausi# kriz) Euro-poje i(gyvenanti Graikija per dvejus metus sutaup! 6,5 proc. savo BVP, o (iais metais taupymas sieks 1,5 proc. BVP. Italija ir Ispanija (iais metais per metus su-tar! sutaupyti atitinkamai 3,1 ir 3,4 proc. savo BVP.

Taupyti JAV yra b'tina

d!l didel!s skolos ir biu-d"eto deficito. Bendra (a-lies skola siekia 11,1 trln. JAV doleri$ (29,6 trln. lit$), tai yra apie 72 proc. BVP, o biud"eto deficitas – 1,1 trln. JAV doleri$ (2,9 trln. lit$), arba 7 proc. BVP. Ekono-mistai teigia, kad vir(ijus 3 proc. BVP biud"eto defi-cit#, (alies skola tampa ne-tvari ir nestabili.

Ir demokratai, ir res-publikonai suvokia, kad taupyti reikia, bet visos da-bar numatytos priemon!s suduot$ pernelyg skaud$ sm'g& JAV ekonomikai. Deja, partijos nesutaria, kuri$ priemoni$ reik!t$ atsisakyti, o kurias palikti.

Respublikonai nesutinka naikinti mokes%i$ len-gvat$, o demokratai – ma-"inti socialini$ i(laid$.

Specialus komitetas, tur!j)s rasti kompromis# ir sudaryti alternatyv$ biud"et#, nerado i(eities i( aklaviet!s, o automatinis taupymo paketas nenumal-domai art!ja. Arba, kaip sak! JAV federalinio re-zervo vadovas Benas Ber-nanke, JAV nenumaldomai art!ja „fiskalinio skard"io“ link.

Ne#inomyb$Vis dar tikimasi, kad „fiskalinis skardis“ bus paverstas „fiskaliniu nuo-lyd"iu“, tai yra numatytos taupymo priemon!s bus &gyvendintos pama"u. Ta-%iau niekas ne"ino, kokios priemon!s bus numatytos kitiems metams: kokie mo-kes%iai padidinti, kurios vyriausyb!s i(laidos ap-karpytos.

D!l (ios ne"inomyb!s "ala ekonomikai jau%iama dar nenukritus nuo „fiska-linio skard"io“. Anot inves-

ticinio banko „JP Morgan“ apklausos, 61 proc. banko klient$ Amerikoje tikina, kad „fiskalinis skardis“ pa-

koregavo nauj$ darbuotoj$ samdymo planus.

Be to, gaus!ja prane-(im$, kad JAV &mon!s turi

sukaupusios daugiausia santaup$ istorijoje. „S&P 500” indekse esan%i$ &mo-ni$ gryn$j$ pinig$ balan-

sas i(augo 14 proc., iki 1,5 trln. JAV doleri$ (4 trln. lit$), teigia „JPMorgan“. Jei banko skai%iavimai

nes ne"ino, kur juos inves-tuoti. Did"iausi# ne"ini# ir baim) turb't i(gyvena kariuomen!s rangovai. Dabartiniai &statymai nu-mato, kad kitais metais daugiausia bus apkarpytos gynybos i(laidos, jos ma"!s 10 proc. – 30 mlrd. JAV do-leri$.

Neu"tikrintumas d!l ateities ekonomikos s#lyg$ ma"iausiai vienu procen-tiniu punktu padidino JAV nedarbo lyg&, rodo Sylvaino Leduco ir Zhengo Liu i( San Fransisko fede-ralinio rezervo banko at-liktas tyrimas.

Neapsikent) netikrumo daugiau nei 80 JAV &mo-ni$ vadov$ prisijung! prie kampanijos, kuri ragina ma"inti federalin& deficit# laipsni(ko i(laid$ karpymo ir mokes%i$ didinimo b'du. Milijar-dierius Wilburas Rossas „Bloomberg“ televizijai teig!, kad, &mon!s, tarp ku-ri$ yra „Cisco Systems“, „Microsoft“, „Boeing“ ir „Goldman Sachs“, taip pa-sielg! nor!damos u"pildyti B. Obamos sukurt# politin& vakuum#.

Skaudus kritimasNe vien JAV &mon!s su-nerimo d!l JAV fiskalinio skard"io. TVF vyriausiasis ekonomistas Olivier Blan-chardas „fiskalin& skard&“ &vardijo vien# i( dviej$ did"iausi$ gr!smi$ pasau-lin!s ekonomikos augimui. Kita j$ – euro zonos kriz!.

„Manau, pasaulin! re-cesija n!ra labai tik!tina, i(skyrus dvi potencialias gr!smes: pirma j$ – JAV „fiskalinis skardis“, – ai(-kino O. Blanchardas CNN. – Tai reik(t$ recesij# JAV, o kas nutikt$ pasauliui – vie-nas Dievas te"ino.“

JAV Kongreso biud"eto biuras (CBO) &sp!jo, kad kritimas nuo „fiskalinio skard"io“ lemt$, jog JAV ekonomikos augimas ki-tais metais krist$ 2,9 proc., tai rei(kia, kad (alies BVP susitraukt$ 0,5 procento.

Kitais metais vieno JAV nam$ 'kio pajamos gali suma"!ti 3 500 JAV doleri$ (9340 lit$). Nedarbo lygis, dabar siekiantis apie 8 proc., nukritus nuo „fiska-linio skard"io“ vir(yt$ 9 procentus. Skai%iuojama, kad bedarbi$ JAV padau-g!t$ 2,14 mln.

Kiti ekonomistai teigia, kad JAV ekonomik# „fis-kalinis skardis“ suma"int$ dar labiau. Pasak Barry Eichengreeno, Kalifornijos universiteto ekonomisto, prognozuojam# JAV 'kio susitraukim# reik!t$ padauginti i( dviej$, nes taupymo politika dvigubai daugiau pa"eid"ia ekono-mik#, kai yra labai "emos pal'kan$ normos. Taip (iuo metu yra ne tik JAV, bet ir didel!je dalyje i(si-vys%iusio pasaulio. Tad (& kart# valstyb!s negal!s kompensuoti taupymo "alos ma"indamos pal'ka-nas.

Pasak TVF, per tris de-(imtme%ius iki 2009 m. vy-riausyb!s sutaupydamos 1 JAV doler& ekonomikai pakenkdavo tik puse dole-rio. Ta%iau pastaraisiais metais d!l grie"tesni$ (ali$ biud"et$ vienas sutaupytas doleris i( ekonomikos i(si-urbdavo nuo 0,9 iki 1,7 JAV dolerio.

&uolininkai nuo skard#ioKeli JAV politikai, ekono-mistai ir pareig'nai teigia, kad geriausia i(eitis Ame-rikai b't$ leisti jai nu(okti nuo „fiskalinio skard"io“. „*uolininkais nuo skar-d"io“ praminti asmenys mano, kad taip b't$ "y-miai lengviau susitarti d!l biud"eto.

-inoma, visi trok(ta, kad Kongresas pasiekt$ kompromis# iki Nauj$j$ met$ ir nereik!t$ nerti nuo „fiskalinio skard"io“. Ta%iau JAV politikai taip susipyk), kad nepana(u, jog pavyks to i(vengti. Net jeigu (& antradien& vyksiantys rinkimai bus palankesni respublikon$ kandidatui Mittui Rom-ney, naujojo prezidento ka-dencija prasid!t$ tik kit$ met$ sausio 20 d. – jau &sigaliojus taupymo prie-mon!ms.

Realiausia viltis – kai JAV prad!s kristi, politi-kai pagaliau suvoks at-sitrenkimo & "em) "alos mast# ir greitai ras (alies ekonomik# i(gelb!siant& para(iut#.

FAKTAI

„FISKALINIO SKARD.IO“ KAINA

„Fiskalinio skard!io“ taupymo priemoni) vert" – 600 mlrd. JAV doleri) (1,6 trln. lit)), arba 5,1 proc. BVP

„Fiskalinis skardis“ vie-nos 'eimos pajamas vidu-tini'kai suma!int) 3 500 JAV doleri) (9 340 lit))

D"l „fiskalinio skard!io“ bedarbi) skai%ius i'augt) 2,14 milijono, nedarbo ly-gis nuo dabartini) 8 proc. pakilt) iki 9 proc.

JAV BVP d"l „fiskalinio skard!io“ suma!"t) 0,5 proc.

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

375JAPONIJOS AUTOMOBILI/ GAMINTOJA „HONDA“ PROGNOZUOJA, KAD D.L NESUTARIM/ TARP JAPONIJOS IR KINIJOS KOMPANIJOS METINIS PELNAS SIEKS 375 MLRD. JEN/ (12,3 MLRD. LIT/)

Leidykl' susijungimas

Leidykl' susijungimo sandor( planuojama (gyvendinti iki kit' met' pavasario. Reuters

ŶDvi did#iausios pasaulio leidyklos – „Penguin“ ir „Random House“ – susitar$ d$l susijungimo.

Jungtin" strukt(ra bus pa-vadinta „Penguin Random House“. Vokietijos !iniasklai-dos grupei „Bertelsmann“, ku-riai priklauso leidykla „Random House“, atiteks 53 proc. nau-josios kompanijos akcij). Likusi

47 proc. akcij) dalis liks grupei „Pearson Group“. Per trejus metus abi leidyklos negal"s pardavin"ti joms priklausan%i) „Penguin Random House“ akcij).

Pra"jusiais metais „Ran-dom House“ pajamos siek" 1,7 mlrd. eur) (5,78 mlrd. lit)), „Penguin“ pajamos 2011 me-tais sudar" 1 mlrd. svar) ster-ling) (4,23 mlrd. lit)).

U)SIENIONAUJIENOS 83

TIK SKAI*IAI

BANKUI „CITIGROUP“ U+ INFORMACIJOS NUTEKINIM, PRIE* „FACEBOOK“ AKCIJ/ PREKYBOS PRAD+I, SKIRTA 2 MLN. JAV DOLERI/ (5,25 MLN. LIT/) BAUDA

JAV GREITOJO MAISTO RESTORAN/ TINKLO „BURGER KING“ PASAULIN.S PAJAMOS TRE0I,J- KETVIRT- SMUKO 83 PROC.

2 mln.

mlrd.

Statys AE Britanijoje

„Hitachi“ teigimu, vykdant projekt) bus sukurta iki 7 t!kst. nauj' darbo viet'. Reuters

Ŷ„Hitachi“ u# 1,1 mlrd. JAV doleri' (2,93 mlrd. lit') perka Jungtin$s Karalyst$s atomin$s energetikos bendrov* „Horizon Nuclear Power“.

Kaip skelbia „Hitachi“ ir bu-vusios „Horizon“ savinink"s EON ir RWE, sandoris bus baig-tas kit$ m"nes&. EON ir RWE bendrov" nusprend" par-

duoti, kai Vokietija parei'k" atsisakanti atomin"s energe-tikos. „Horizon“ turi teises sta-tyti dvi naujas j"gaines. *alyje planuojama iki 2025 met) 16 GW elektros energijos gauti i' branduolini) j"gaini). JK vy-riausyb" i'skyr" a'tuonis skly-pus, kur gal"t) i'kilti j"gain"s. Prie „Hitachi“ prisijungs dvi JK bendrov"s: „Babcock Interna-tional“ ir „Rolls-Royce“.

14

TIK SKAI*IAI

DID+IAUSIAS *VEICARIJOS BANKAS UBS NUTAR. PANAIKINTI 10 T1KST. DARBO VIET/

*IMTO DID+IAUSI/ ESTIJOS BENDROVI/ VERT. SUMA+.JO 14 PROC., IKI 11,9 MLRD. EUR/ (15,4 MLRD. LIT/)

10 t!kst.

Atv$r$ pinigines

Spartesnis JAV ekonomikos augimas buvo (vertintas kaip teigiamas #enklas, ta%iau ekonomistai baiminasi, kad atsigauti nebus lengva. Reuters

ŶJungtini' Valstij' varto-tojai rugs$j( savo i"laidas padidino dvigubai daugiau nei augo j' pajamos. &ios tendencijos byloja apie i"augus( pasitik$jim) "alies ekonomika.

JAV prekybos departa-mento duomenimis, varto-toj) i'laidos rugs"j& padid"jo 0,8 proc. Tai buvo geriausias

m"nesio rezultatas nuo va-sario. O asmenin"s pajamos padid"jo 0,4 proc. – tai ge-riausias rezultatas nuo kovo.

D"l padid"jusi) vartotoj) i'laid) metinis ekonomikos augimas liepos – rugs"jo laikotarpiu siek" 2 proc. Per antr$j& ketvirt& ekonomika i'-augo 1,3 proc. Vartotoj) i'lai-dos sudaro ma!daug 70 proc. JAV ekonomikos.

,sigijo akcij'

Analitikai tvirtina, kad „Singapore Air“ palaiko „Virgin“ kovoje su „Qantas“ prabangi' skryd#i' rinkoje. Reuters

ŶSingap!ro oro linij' bendrov$ „Singapore Air-lines“ (sigijo 10 proc. kitos skryd#i' bendrov$s „Virgin Australia“ akcij'.

U! '& sandor& Singap(ro bendrov" sumok"s 105 mln. Australijos doleri) (290 mln. lit)). Kylant degal) kainoms ir d"l augan%ios konkurenci-jos ma!"jant pelnui pasau-

lin"s oro linij) bendrov"s didina tarpusavio bendradar-biavim$. Kiek anks%iau ben-drov" „Qantas“ prane'" apie galim$ aljans$ su Dubajaus oro linijomis „Emirates“. Kiek anks%iau kompanija „Virgin“ prane'" &sigysianti 60 proc. Australijos pigi) skryd!i) ben-drov"s „Tiger“ akcij) u! 25 mln. Australijos doleri) (69 mln. lit)).

%

Demokratui Barackui Obamai ir respublikon' valdomam Kongresui nepavyksta rasti kompromiso, kuris i"gelb$t' nuo „fiskalinio skard#io“. Reuters

Apkarp$ reiting)

Bask' kra"tas yra vienas turtingiausi' region' Ispanijoje, o nedarbo lygis kur kas ma#esnis nei visos "alies vidurkis. Scanpix

ŶTarptautin$ reiting' agent!ra „Fitch“ suma#ino Ispanijos Bask' kra"to regio-no reiting), nes i"liekanti silpna ekonomikos b!kl$ Ispanijoje ir ne#inomyb$ d$l galimo gelb$jimo l$m$ silpnus finansinius rezultatus regione.

Bask) kra'to skolinimosi reiting$ „Fitch“ suma!ino

dviem padalomis, iki BBB+. *is reitingas yra viena padala auk'-tesnis nei visos Ispanijos reitin-gas. „Atsi!velgdami & i'liekant& ma!$ ekonomikos augim$, di-d"jan%i$ finansin# rizik$ ir ne!i-nomyb# d"l galimo gelb"jimo paketo Ispanijos ekonomikai manome, kad reikia suma!inti reiting$, jog jis geriau atspin-d"t) dabartin& klimat$“, – tei-giama „Fitch“ ataskaitoje.

%

»Pasaulin$ recesija n$ra labai tik$tina, i"skyrus dvi potencialias gr$smes: pirma j' – JAV „fiskalinis skardis“. Tai reik"t' recesij) JAV, o kas nutikt' pasauliui – vienas Dievas te#ino

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

0

–2%

–4%

–6%

!ALI" TAUPYMO DYDIS, I!REIK!TAS BVP DALIMI

.altinis: quartz.comJei Kongresas nesiims priemoni), JAV „fiskalinis skardis“ bus lygus 5,1 proc. BVP vert"s taupymui

Mek

sika

1994

m.

Grai

kija

201

2 m

.

JK 2

010

m.

Italij

a 20

12 m

.

JAV

1968

m.

Rusij

a 20

00 m

.

Ispan

ija 2

011 m

.

Braz

ilija

1998

m.

Airij

a 20

09 m

.

JAV

2013

m.

Grai

kija

200

9 m

.

Portu

galij

a 20

11 m

.

„Microsoft“ – viena i" 80 JAV (moni', kurios prisid$jo prie kampanijos, raginan%ios i"vengti „fiskalinio skard#io“. Reuters

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Prie( dvejus metus, kai vyko debatai d!l „Doddo–Franko“ finans$ sistemos reform$, ma"ai kam at-rod!, kad did"iausi pasau-lio bankai yra kertin! pro-blema. Kai kurie "inomi senatoriai net i(rei(k! mint&, es# didieji Europos bankai gal!t$ tapti pavyz-d"iu JAV finans$ institu-cijoms.

Did"i$j$ bank$ vado-vai kartojo, kad vyriau-syb! negali riboti bank$ turto dyd"io, nes toks "ingsnis pakenkt$ JAV ekonomikos produkty-vumui ir konkurencin-gumui. Dar ir (iandien galima i(girsti pana(i$ argument$, ta%iau da"-niausiai jie skamba tik did"i$j$ pasaulio bank$ teisinink$, konsultant$ ir ekonomist$ l'pose.

Daugelio kit$ diskusi-jos dalyvi$ nuomon! pa-sikeit!. Anot j$, finans$ mil"inai tapo pernelyg dideli, juos sunku kontro-liuoti ir esama pad!tis ke-lia did"iul) gr!sm) visai ekonomikai. Kiekvien# kart#, kai tokio banko vadovas b'na priverstas atsistatydinti, & vie(um# i(kyla &rodym$, atsklei-d"ian%i$ did"i$j$ bank$ vadybos problemas, ku-rios u"kerta keli# atsakin-

Nesuvaldomi bankai

%JTLVTJKPT�EÕM�QFSOFMZH�JğTJQĩUVTJP�"NFSJLPT�џOBOTı�JOTUJUVDJKı�EZEļJP�ÕNÕ�LFJTUJ�LSZQUí�

SIMONAS JOHNSONASProject-syndicate.org

gam valdymui. Pernelyg dideli bankai !m! kelti gr!sm) ne tik savo akci-ninkams, bet ir visai vi-suomenei.

Po „Citigroup“ vadovo Vikramo Pandito atsis-tatydinimo Johnas Gap-peris „Financial Times“ pasteb!jo, kad „Citi“ ak-cij$ kaina krinta, nes (i finans$ institucija tapo pernelyg komplikuota. J. Gapperis cituoja ir "i-nom# bank$ sektoriaus analitik# Mike’# Mayo, anot kurio, „Citi“ yra per-nelyg didelis, kad "lugt$, per didelis, kad jo veikla b't$ grie"%iau reguliuo-jama, per didelis, kad j& b't$ galima veiksmingai valdyti, ir per didelis, kad juo kas nors gal!t$ psi-r'pinti. Net Sandy Weill, kuri pavert! „Citi“ pasau-lin!s reik(m!s banku, nu-sigr)"! nuo savo k'rinio.

Tuo pat metu auk(-%iausi prie"i'ros institu-cij$ vadovai !m! kalb!ti apie b'tinyb) supapras-tinti did"iausi$ bank$ valdym#. Buv)s Kanza-si%io federalinio rezerv$ banko prezidentas Tomas Hoeingas, (iuo metu ei-nantis pareigas Federa-lin!je ind!li$ draudimo bendrov!je, mano, kad komercin) bankininkyst) reik!t$ atskirti nuo in-vesticin!s veiklos. Anot jo, prekyba vertybiniais

»Finans' mil#inai tapo pernelyg dideli, juos sunku kontroliuoti ir esama pad$tis kelia did#iul* gr$sm* visai ekonomikai

popieriais visada buvo rizikinga veikla, tod!l ne-reik!t$ painioti (i$ dviej$ veiklos sri%i$.

T. Hoeingas su Da-laso Federalinio rezerv$ banko prezidentu Ri-chardu Fisheriu nuolatos k!l! (& klausim#. Abu fi-nansininkai pabr!"ia, kad JAV bankin!s sistemos kontekste "od"iai „per didelis, kad suvaldytum“ yra kone sinonimi(ki pa-sakymui „per sud!tingas, kad suvaldytum“.

Tam tikra prasme di-dieji bankai gauna mil"i-ni(kas subsidijas i( mo-kes%i$ mok!toj$, nes jie ir j$ kreditoriai apsaugoti nuo galimo "lugimo. To-kia pad!tis leid"ia &gyti prana(um# konkurent$ at"vilgiu ir i(kreipia rin-kos d!snius. Did"i$j$ bank$ subsidijavimas mokes%i$ mok!toj$ pi-nigais skatina prisiimti nepamatuot# rizik# ir i(-pu%ia santyk& tarp banko turimo turto ir prisiimt$ &sipareigojim$.

-velgiant pla%iau rei-kia pripa"inti, kad mes pamir(ome tikr#j# ban-kininkyst!s paskirt&. Mo-derniose ekonomikose bankai atlieka svarb$ vaidmen&, ta%iau & j$ par-eigas nepatenka itin rizi-kingos investicijos, kurias nes!km!s atveju turi atly-ginti visuomen!.

Vis! komentar! skaitykite www.ekonomika.lt

S. Johnsonas: Pernelyg dideli bankai $m$ kelti gr$sm* ne tik savo akcininkams, bet ir visai visuomenei. Asmeninio albumo nuotr.

CV Simonas Johnsonas

.jo vyriausiojo Tarptautinio valiutos fondo ekonomisto pareigas

-k(r" populiar) ekonomikos tinklara't& „The Baseline Scenario“

D"sto „MIT Sloan“ auk'to-joje mokykloje

Eina vyriausiojo bendradar-bio pareigas Tarptautin"s ekonomikos Petersono institute

Su Jamesu Kwaku para'" knyg$ „Liepsnojantys Baltieji r(mai: t"vai &k(r"jai, m(s) valstyb"s skola ir kod"l tai turi r(p"ti tau“

545

Perka l$ktuvusŶRusijos vyriausyb$s val-doma pramon$s ir gynybos bendrov$ „Russian Techno-logies“ i" JAV aviacijos bendrov$s „Boeing“ ketina nusipirkti 35 l$ktuvus u# 3,5 mlrd. JAV doleri' (9,34 mlrd. lit').

Kompanija „Boeing“ pro-gnozuoja, kad Rusija ir kitos valstyb"s kaimyn"s per atei-

nan%ius 20 met) i' viso &sigis per 1,1 t(kst. nauj) l"ktuv), kuri) bendra vert" sieks 130 mlrd. JAV doleri) (347 mlrd. lit)). „Rusija tampa svarbia partnere visose m(s) veiklos srityse“, – spaudos konferen-cijoje Maskvoje !urnalistams teig" „Boeing“ vadovas Ra-ymondas Connoras. Pirmuo-sius l"ktuvus planuojama pristatyti 2018 met) rugpj(t&.

TIK SKAI*IAI

AUDITORI/ KOMPANIJOS KPMG TYRIMAS PAROD., KAD +EMIAU SKURDO RIBOS GYVENA 5 MLN. BRIT/

VOKIETIJOS AUTOMOBILI/ GAMINTOJA BMW D.L PAVAR/ D.+.S GEDIM/ AT*AUK. 45 T1KST. AUTOMOBILI/

JAV l$ktuv' gamintoja Rusijoje savo veikl) vykdo jau 30 met'. Reuters mln.

t!kst.

Renkasi taupym)ŶNaujoji Nyderland' koalicija atskleid$ detales apie taupymo progra-m), skirt) iki 2017 met' sutaupyti 16 mlrd. eur' (55 mlrd. lit').

„Nuo 2012 iki 2017 met) mes pra'ysime Nyderland) gyventoj) sutaupyti dar 16 mlrd. eur). Tai b(tina, nes m(s) 'alis vis dar gyvena

ne pagal savo i'gales“, – sak" liberal) (VVD) partijos lyderis Markas Rutte.*alies tikslas yra susti-

printi valstyb"s vie'uosius finansus po to, kai Nyder-landai sulauk" kritikos i' Europos partneri), kai 'a-lies biud!eto deficitas per-nai padid"jo iki 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Skatina ekonomik)

Stipri Japonijos valiuta pakenk$ "alies gamintojams, nes j' prek$s u#sienio pirk$jams yra brangesn$s ir d$l to nuken%ia j' pelnas. Scanpix

ŶSustipr$jus nerimui, kad Japonijos ekonomikos atsigavimas galb!t praranda pagreit(, "alies centrinis bankas $m$si papildom' au-gimo skatinimo priemoni'.

Bankas 11 trln. jen) (368 mlrd. lit)) padidino aktyv) su-pirkimo program$, pagal kuri$ perka obligacijas, kad i'laikyt) !em$ skolinimosi kain$. Ban-

kas taip pat teiks neribotas pa-skolas bankams, kad skatint) skolinim$ ir didint) vidaus pa-klaus$. Japonija jau daugyb# met) kovoja su defliacija ir ji apsunkino banko pastangas skatinti vidaus vartojim$. Nors ma!"jan%ios kainos yra gera naujiena vartotojams, ekono-mik$ jos veikia neigiamai, nes !mon"s atideda pirkinius ir laukia, kol kainos dar suma!"s.

Auga nedarbasŶDarbo neturin%i' as-men' skai%ius Vokietijoje spal( auga jau septint) m$nes( i" eil$s.

Spal& darbo netur"jo 2,9 mln. vokie%i), arba 20 t(kst. daugiau nei rugs"j&. Oficia-liais duomenimis, nedarbo lygis Vokietijoje i'lieka 6,9 proc. Neger"janti pad"tis euro zonoje jau%iama ir 'ioje

tvirtoje Europos S$jungos (ES) ekonomikoje. *alies Ekonomikos ministerija jau suma!ino kit) met) BVP au-gimo prognoz# iki 1 proc.

Ekonomistai pa!ymi, kad vis daugiau kompanij), ypa% automobili) pramon"je, gr&!ta prie trumpalaikio &dar-binimo ir tai gali neigiamai atsiliepti u!imtumo lygiui in-!inerijos sektoriuje.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

prie nauj$ spar%iai kylan-%i$ ekonomik$. Daug "a-dan%iomis, ta%iau neretai dar nepakankamai i(tir-tomis rinkomis laikomos i(kart po did"i$j$ ekono-mik$ esan%ios valstyb!s.

Nusigr*#ia nuo BRICJAV banko „Goldman Sachs“ sukurtas akroni-mas BRIC "ymi keturias spar%iausiai besivystan-%ias pasaulio valstybes, kuriose investuotojai gali tik!tis sulaukti did"iausio pelno.

Vis d!lto pastaruoju metu akcij$ bir"os BRIC (alyse prarado tur!t# pa-greit&. *i$ (ali$ rezultatus fiksuojantis MSCI BRIC indeksas rugs!j& smuko 2,45 proc., kai platesnis MSCI besivystan%i$ vals-tybi$ indeksas per t# pat& laikotarp& i(augo 3,13 proc.

Matydami tok& nuos-muk& investuotojai pra-d!jo trauktis i( (i$ rink$.

,QYHVWXRWRMDL�LHãNR�QDXMR�URMDXV

%JEļJVM×�BQZWBSUÃ�JS�OFSJCPUı�JOWFTUJDJOJı�HBMJNZCJı�TJĩMBOËJPT�CFTJWZTUBOËJPT�SJOLPT�NBTJOB�EJEļJVPTJVT�JOWFTUVPUPKVT��ĞJPT�WJMJPKBOËJPT �CFU�LBSUV�SJ[JLJOHPT�SJOLPT�ļBEB�OF�UJL�QFMOà �UBËJBV�JS�SJNUı�JğğĩLJı�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Susidom!jimas be-sivystan%iomis pa-saulio rinkomis smarkiai i(augo

Kapitalo sraut$ steb!jimo bendrov!s „EPFR Global“ duomenimis, pra!jusiais metais BRIC (alys neteko 5,4 mlrd. JAV doleri$ (14,4 mlrd. lit$) investuotoj$ l!($.

Kai kurie investuotojai mano, kad d!l ma"!jan%io pelno i( dalies reik!t$ kal-tinti tai, kad pasirinktos vos keturios didel!s vals-tyb!s. Skirtingos kompa-nijos ir indeks$ k'r!jai besivystan%ias rinkas api-br!"ia nevienodai, ta%iau didesni indeksai gali ap-imti iki 20 valstybi$.

„BRIC sudaro 44 proc. MSCI besivystan%i$ rink$ indekso. Tai dide-lis procentas, ta%iau n!ra prasm!s susiaurinti savo investicin) aplink# tarp besivystan%i$ valstybi$. Toks ribojimas stokoja in-vestavimo logikos“, – „The New York Times“ teig! bendrov!s „Acadiana Asset Management“ in-vesticij$ vadovas Johnas Chisholmas.

Skai%iuojama, kad su-telkdami vis# d!mes& & BRIC (alis investuotojai prarast$ galimyb) pasi-pelnyti i( spar%iai kylan-%i$ rink$. Rugs!j& Egipto akcij$ bir"a augo 30 proc., Turkijos – 60 proc. U"

BRIC rib$ esan%i$ ma-"esni$ valstybi$ augimas privert! investuotojus pra-pl!sti savo akirat&.

Nauja kryptisReaguodama & i(augus& su-sidom!jim# naujomis rin-komis finansini$ indeks$ k'r!ja „S&P Dow Jones In-dices“ prie( por# savai%i$ pristat! „S&P SMIT 40“ in-deks#. Naujojo konstrukto tikslas – steb!ti 40 did"iau-si$ kompanij$ veikl# ke-turiose besivystan%iose rinkose: Piet$ Kor!joje, Meksikoje, Indonezijoje ir Turkijoje (dar kitaip vadi-namosiose SMIT (alyse).

„S&P SMIT 40“ indek-sas atspindi keturias di-d"iausias rinkas i( vadi-namosios „Next Eleven“ (liet. „Kito vienuoliktuko“, N-11) ekonomik$ grup!s. Bendrov!s „Goldman Sachs Asset Management“ sukurta N-11 s#voka apima 11 valstybi$ (Banglade(#, Egipt#, Indonezij#, Iran#, Meksik#, Nigerij#, Pakis-tan#, Filipinus, Turkij#, Piet$ Kor!j# ir Vietnam#), kurios, ekspert$ nuomone, su BRIC (alimis turi stipr$ ilgalaikio ekonomikos au-gimo potencial#.

„S&P Dow Jones In-dices“ pasaulini$ akcij$

indeks$ direktoriaus pa-vaduotojas Michaelas Or-zano teigia, kad nusivyli-mas BRIC (ali$ rezultatais investuotojus past'm!jo link naujo pajam$ (altinio – SMIT valstybi$ grup!s.

„Investuotoj$ susi-dom!jimas besivystan-%i$ rink$ investicijomis tampa vis brandesnis ir jie ie(ko nauj$ b'd$ &si-lieti & (i# nauj# aktyv$ klas), – oficialiame spau-dos prane(ime sak! M. Orzano. – Susidom!jimas BRIC (alimis pastaruoju metu i( dalies ma"!ja, nes (i$ valstybi$ ekonomikos augimas sul!t!jo, smuko aktyvumas akcij$ bir"ose. O d!mesys SMIT (alims, pana(u, ir toliau auga ir JAV, ir visoje Europoje.“

Atitinka reikalavimusNaujasis indeksas steb!s po 10 did"iausi$ &moni$ i( kiekvienos min!tos valstyb!s. *ios kompani-jos atrenkamos pagal tam tikrus reikalavimus: trij$ m!nesi$ kasdieniai &mo-ni$ akcij$ prekybos mas-tai turi b'ti ne ma"esni kaip 5 mln. JAV doleri$ (13,3 mln. lit$), o rinkos kapitalizacija turi vir(yti 1 mlrd. JAV doleri$ (2,66 mlrd. lit$).

Kai kuriuos ekspertus nustebino Piet$ Kor!jos &traukimas. „Piet$ Kor!ja daugelio investuotoj$ ver-tinama kaip i(sivys%iusi valstyb!, taigi keista, kad

ji buvo &traukta su paly-ginti ma"esn!mis vals-tyb!mis, tokiomis kaip Indonezija, – „Financial Times“ teig! investicinio banko „Renaissance Capi-tal“ kiekybin!s analiz!s ekspert! Renda Rundle. – Manau, (alys buvo pa-sirinktos, kad atspind!t$ geografinius regionus ir sukurti diversifikuot# ir tolyg$ indeks#.“

Kaip pastebi kai ku-rie analitikai, anaiptol ne visos N-11 nar!s yra vienodai pasirengusios priimti galim# investi-cij$ antpl'd&. „Daugelio N-11 grup!s valstybi$ problema yra ta, kad jos n!ra pakankamai i(sivys-%iusios, kad sugert$ visas investicijas“, – portalui risk.net teig! Vokietijos kapitalo banko „Hypo-Vereinsbank“ analitikas Dominikas Aurichtas.

Anot jo, n!ra prasm!s skatinti to, ko nebus ga-lima &gyvendinti ar nu-statyti pagr&st# kain#. D!l to, pasak D. Aurichto, (iam indeksui pasirink-tos keturios lengviausiai realizuojamos rinkos.

Savaime suprantama, kad kiekvienas investuo-tojas siekia kuo didesnio pelno ir tai pasiekti ge-riausiai galima labiau ri-zikingose ir energingose rinkose. BRIC, SMIT ar N-11 valstybi$ grup!s gali pasirodyti patraukliai, ta%iau statistinio BVP

augimo nereik!t$ pai-nioti su pad!timi akcij$ bir"ose.

Pasteb!j) galimyb) pasipelnyti spar%iai au-gan%ioje, ta%iau kartu nepastovioje rinkoje in-vestuotojai gali smarkiai nudegti, ta%iau tokia j$ kasdienyb!.

Nusivyl* BRIC "alimis investuotojai vis da#niau susidomi kitomis spar%iai besivystan%iomis ekonomikomis. AFP FAKTAI

SMIT &ALYS

SMIT 'ali) grup# suda-ro Piet) Kor"ja, Meksika, Indonezija ir Turkija

Spalio 22 d. „S&P Dow Jones Indices“ pristat" SMIT 40 indeks$

SMIT 40 sudarys po 10 did!iausi) &moni) i' kiekvienos min"tos vals-tyb"s

Apie 53 proc. 'io indek-so sudarys 10 did!iausi) &moni). Spalio prad!io-je tai buvo „Samsung Electronics“, „America Movil“, „Turkiye Garanti Bankasi“, „Astra Interna-tional“, „Akbank“, „Bank Central Asia“, „Hyundai Motor“, „Telekomuniksi Indonesia“, „Fomento Economico Mexico“, „Bank Rakyat Indonesia Persero“

Tre%i$j& ketvirt& meti-nis BVP augimas Piet) Kor"joje siek" 1,6 proc., Meksikoje – 4,1 proc., Indonezijoje – 6,4 proc., Turkijoje – 3,2 proc.

»&i #aidim' aik"tel$ jiems gali pasirodyti per ank"ta – med#iodami didesn( grob( investuotojai #velgia u# BRIC rib'

prasid!jus finans$ krizei, kai tradicinius finans$ centrus apleid) investuo-tojai perk!l! savo opera-cijas & tokias (alis kaip Brazilija, Indija, Kinija ar Rusija, sudaran%ias vadi-

nam#j& BRIC darin&. Vis d!lto ir (i "aidim$

aik(tel! jiems gali pasiro-dyti per ank(ta – med"io-dami didesn& grob& inves-tuotojai "velgia u" BRIC rib$ ir vis da"niau linksta

7,6

7,4

7,2

7

6,8

6,6

6,4

6,2

VOKIETIJOS NEDARBAS

6,6

.altinis: Vokietijos darbo agent&ra

2012 01

7,37,4

7,2

7

6,76,6

6,86,8

6,9

2012 07

Procentas nuo visos darbo j"gos

CV Wilfriedas Grommenas

Kompanijoje HP dirba vyriau-siuoju technologij) ekspertu Europos, Vidurio Ryt) ir Afrikos (EMEA) regione, dau-giausia d"mesio skiria tokioms institucijoms kaip Europos S$junga (ES), Jungtin"s Tautos (JT) ir NATO

Taip pat yra vienas pagrin-dini) HP vie'ojo sektoriaus komandos nari) EMEA regione debes) kompiuterijos klausimais

Prie' tai dirbo kompanijoje „Microsoft“ technologij) vadovu Vidurio ir Ryt) Europos regione

Yra dirb#s technologij) pl"tros ir strategijos vadovu finansini) paslaug) ir verslo sprendim) bendrov"je „Capco“, bendro-v"se IBM ir „Motorola“

IT srityje turi 21 met) patirt&

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

+BV�FTBNı�JOGPSNBDJOJı�JS�LPNVOJLBDJOJı�UFDIOPMPHJKı�JğOBVEPKJNBT�HBMJ�QBEÕUJ�-JFUVWBJ�UBQUJ�LPOLVSFODJOHFTOF�WBMTUZCF �íTJUJLJO×T�

-JFUVWPKF�WJFğÕK×T� UFDIOPMPHJKı�CFOESPWÕT�̱)FXMFUU�1BDLBSE̯�)1�UFDIOPMPHJKı�WBEPWBT�8JMGSJFEBT�(SPNNFOBT�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Kaip didel$s technologij' kompanijos, tokios kaip

HP, prisitaiko prie nuolat spar-%iai besikei%ian%ios IT rinkos?

Reikia sutikti, kad vyksta nuolatiniai po-ky%iai, ir reikia b'ti judriam, kad juos &veik-tum. Kita vertus, &domu steb!ti, kaip IT rinka tampa brandesn! – tu-rime su tuo susijusi$ komunalini$ paslaug$, prietais$ ir, ai(ku, de-bes$ kompiuterijos id!j#.

HP kelias yra ai(kus – norime tapti infrastruk-t'ros tiek!jais. Debes$ kompiuterijos paslau-gos yra m's$ siekiama rinka. Turime paremti (i# nauj# id!j#, tapti pas-laug$ tiek!jais (ioje sri-tyje ir atlikti joje svarb$ vaidmen&.

Antra, kalbant apie prietaisus pasaulis nea-bejotinai tampa papras-tesnis. Kartu su „Mi-crosoft“ bendrov! HP kuria nauj# „Windows“ ekosistem#. *iuo metu prietais$ rinkoje visas pastangas dedame & plan-(etinius kompiuterius.

?Neseniai pasirod$ duomen', kad asmenini'

kompiuteri' rinkoje HP u#leido lyder$s pozicijas kompanijai „Lenovo“.

*iuo metu daugelis i(gyvena savoti(k# lau-kim#: verslo atstovai reikalauja plan(etini$ kompiuteri$ ar tam ti-kro mi(raus &renginio, sujungian%io asmeninius kompiuterius su plan(e-t!mis. *ios pozicijos pra-radimas mums nekelia r'pes%io. *iandien susi-telk!me & plan(etinius kompiuterius bei mi(-rius prietaisus ir labai pasitikime savo rinkos pozicijomis.

? Koki) ateit( prognozuojate ne"iojamiesiems kompiute-

riams, kai "iandien juos vis da#-niau atstoja i"manieji telefonai ir plan"etiniai kompiuteriai?

Manau, kaip stalinius kompiuterius pakeit! plan(etiniai kompiute-riai, nauji mi(r's prie-taisai ar kiti ne(iojam$j$ kompiuteri$ pakaitalai sulauks pakilimo.

Jaunimas (iandien nelink)s naudotis „Win-dows“ operacin!mis

sistemomis ir mieliau renkasi „Android“ ar „Apple“ kuriamas siste-mas. D!l to kompanija „Microsoft“ deda daug vil%i$ & nauj#j# „Win-dows 8“ operacin) sis-tem#.

Vienintelis dalykas greitai nepasikeisiantis dalykas – &mon!s rink-sis „Windows“ sistem# palaikan%ius &renginius, nes jos papras%iausiai

neturi kito pasirinkimo. Su visa pagarba „Apple“ ir j$ daromai pa"angai n! kiek neabejoju, kad „Windows“ plan(etiniai kompiuteriai i(kils & vir-('nes.

? Esate HP technologij' vadovas. Kaip sugebate

kaskart sukurti naujovi' ir kaip atsirinkti b!tent t) produkt), kuris ateityje atne" s$km*?

Kaip ir bet kuri kompa-nija, HP per savo istorij# yra pri!musi ir ger$, ir blog$ sprendim$. Esant technologij$ lyderiais reikia laikytis atvir$ inovacij$ po"i'rio – kom-panijos negali teigti tu-rin%ios visus geriausius

specialistus. Aplink yra begal! ger$ specialist$ ir geriausios id!jos gimsta ma"uose pradedamuose versluose.

Technologij$ kompa-nijos atvir$ inovacij$ id!j# gali &gyvendinti &sigydamos smulkesni$ &moni$ ar sudarydamos

partneryst). HP taip pat yra &sigijusi ne vien# &mon), ta%iau ne visi i( j$ buvo s!kmingi.

? Kaip vertinate Lietuvos ir kit' Baltijos "ali' progres)

IT srityje? Kokia yra "i' "ali' stipryb$ ir ar tinkamai ji pa-naudojama?

Pasaulio konkurencin-gumo indeksas byloja, kad visos trys Baltijos (alys u"ima gana auk(tas pozi-cijas. Gavote geriausius &vertinimus u" komuni-kacij$ infrastrukt'r#, in-formacini$ technologij$ (vietim# ir mobili$j$ tech-nologij$ paruo(im#. Vis d!lto 2008–2009 met$ kriz! j's$ (alims sudav! stipr$ sm'g& ir b'damos paly-ginti jaunos valstyb!s nu-kent!jote bene labiausiai.

Be to, pasi"ymite *iau-r!s (alims b'dinga techno-logij$ pritaikymo kult'ra. Manau, i(naudodami savo informacines ir komuni-kacines technologijas bei pasirengim# poky%iams galite tapti dar konkuren-cingesni. Viliuosi, tai pa-d!s jums suklest!ti.

Vis d!lto gaila, kad vyriausyb! nelaiko to prioritetu. Tam tikras supratimas ir tro(kimas i(naudoti (ias galimybes b't$ sveikintinas.

? Kaip vertinate Lietuvos „startup‘'“ kult!r)?Vertinu puikiai. Be to,

(iandien norint b'ti star-tup‘u IT srityje nereikia tur!ti tiek daug kapitalo. Pasitelkus debes$ tech-nologij# patekti & rink# galima kur kas grei%iau. Tai labai nepaprasta ga-limyb!.

Anks%iau ma"os vals-tyb!s pirmiausia tur!jo sukurti infrastrukt'r#, i(pl!toti paskirstymo grandin), sugalvoti b'd#, kaip i(tr'kti i( (alies ir pasiekti likus& pasaul&. Dabar galite sakyti, kad esate tikrai unikal's, protingi, kad pa"&state vartotojus ir "inote, kaip klientai i(naudoja IT. Pa-sitelk) debes$ technologi-jas gal!tum!te i(naudoti (i# auksin) galimyb) ir b'tent %ia gal!t$ klest!ti visas IT sektorius

?HP taip pat yra spaus-dintuv' gamintoja. K)

galvojate apie 3D spausdinimo technologij)?

Mano manymu, tai fundamentalus rei(ki-nys. HP tai yra labai svarbu ir artimiausiu metu pasi'lysime savo produkt$. *ioje srityje mes kiek pav!lavome, ta-%iau neabejoju, kad grei-tai pasivysime.

»Pasitelk* debes' technologijas gal$tum$te i"naudoti "i) auksin* galimyb* ir b!tent %ia gal$t' klest$ti visas IT sektorius

Š�SULHNš�YHV�GHEHVž�WHFKQRORJLMRV

W. Grommenas prognozuoja, kad ateityje ne"iojamuosius kompiuterius pakeis mi"r!s (renginiai. Bendrov"s nuotr.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

1SFTUJļBT1SFTUJļBT 2322

2,1PRABANGI/ AUTOMOBILI/ „FERRARI“ IR „LAMBORGHINI“ PARDAV.JOS „H.R. OWEN“ PUSME0IO PELNAS SIEK. 2,1 MLN. SVAR/ STERLING/ (9 MLN. LIT/)

S. Jobso jachtaŶVienoje Olandijos laiv' statykloje buvo pristatyta buvusio „Apple“ vadovo Steve‘o Jobso sukurta jachta „Venus“.

Unikalaus dizaino 80 me-tr) laivas buvo statomas 6 metus, jo viduje netr(ksta naujausi) „Apple“ produkt).

Kuriant jacht$ S. Jobsas

bendradarbiavo su Pranc(-zijos dizaineriu Philippe‘u Starcku. Pasak dizainerio, 'i jachta „atspindi S. Jobso l(-kes%ius ir vizij$“.

S. Jobso biografijos au-torius Walteris Isaacsonas teig", es$ !inodamas, kad serga v"!iu, S. Jobsas nesi-tik"jo pamatyti jau baigtos jachtos.

Pra$jus metams po vieno i" kompanijos „Apple“ vadov' mirties pagaminta jachta vadinama „plaukiojan%ia „Apple“ parduotuve“. AFP

TIK SKAI*IAI

9LVDåLQLV�YHUVOR�SDJDOELQLQNDV4BLPNB �LBE�BEBUÃ�ğJFOP�LVQFUPKF�SBTUJ�TVOLV �UBËJBV�LBJ�LBSUÃ�LMJFOUBT�.JOEBVHP�ĞJNBOBVTLP�

QBQSBğÕ�7JMOJVKF�TVSBTUJ�UPLJÃ�QBËJÃ�TBHà �LPLJB�JğUSĩLP�Jğ�ğWBSLP �KJT�TV�LPMFHPNJT�UBJ�QBEBSÕ�QFS�LFUVSJBT�WBMBOEBT��.JOEBVHBT�OÕSB�TJVWÕKBT��+JT�̦�LPOTKFSļBT�JS�EBSCP�EJFOB�WJFO�TBHı�QBJFğLPNJT�OFTJCBJHJB�

EVELINA POVILAITYT+evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Istorija apie sag# tur-b't viena ne&pras-%iausi$ Mindaugo darbe. Konsjer"o

paslaugas Lietuvoje jis ir trys jo kolegos teikia (e-(erius metus. Paprastai jis i( verslo arba priva%i$ klient$ gauna &vairiausi$ u"duo%i$, kurias vykdyti reikia skubiai, o klientas tam neturi laiko.

„Dabar populiariausias pra(ymas – nuvairuoti automobil& pakeisti pa-dang$, – pasakoja Mindau-gas. – M's$ klientai – u"-si!m) "mon!s, o (iandien pakli'ti & servis# prireiks dviej$ trij$ dien$. Mes rei-kalus sutvarkome i( karto, nes negalime pasakyti: „Tuoj, palaukite.“ Darbas turi b'ti operatyvus ir ko-kybi(kas.“

Konsjer"ai perka g!les, sveikina kolegas, va"iuoja & oro uost# pasitikti j's$ verslo partneri$, aprodo jiems miest#, nuve"a do-kumentus, i( mokyklos paima vaikus, i(vykus pri-"i'ri namus, o prireikus pasir'pina ir kad b't$ nukastas sniegas kieme. Mindaugas tvirtina, kad konsjer"$ teikiam$ pas-laug$ spektras labai pla-tus ir priklauso nuo asme-nini$ kliento poreiki$.

Konsjer#as – pigiau*iuo metu Mindaugas ir trys kolegos dirba nau-dodami neseniai sukurt# preki$ "enkl# „Luxury concierge“. Pats jis kas-dien b'na presti"iniame verslo centre „Vilniaus

verslo uostas“, kuriame teikia paslaugas %ia &si-k'rusiems klientams.

Mindaugas pasakoja, kad u"sienyje populiar's ir graibstomi konsjer-"ai Lietuvoje vis dar yra naujov!. Iki (iol m's$ (alyje veik) konsjer"ai

daugiausia paslaugas teikdavo privatiems as-menims arba dirbdavo prabangiuose vie(bu-%iuose. Ta%iau „Luxury concierge“ nusprend! savo veiklos spektr# pl!sti ir paslaugas pasi'-lyti bendrov!ms.

„Mums da"nai sa-

koma, kad &mon!s pa%ios gali pasisamdyti darbuo-toj$, kurie atlikt$ pana-(ias u"duotis, ta%iau tai joms kainuot$ gerokai brangiau, – sako Min-

daugas. – Skai%iuokime: atlyginimas – 1–1,5 t'kst. lit$, mokes%iai, taip pat reikalingas automobilis, kuras, telefonas. Taigi tai n!ra pigiau nei samdyti

mus.“Jis atviras: kad i(gy-

vent$, konsjer"ui u"-tenka tur!ti vien# kli-ent#. Ta%iau vaikinai nusprend! &kurti &mon), tod!l klient$ skai%i$ pla-nuoja gausinti.

„Visk# darome po truput&: jau turime reko-

mendacij$, mus klientai vertina, pasitiki. To ne-nusipirksi u" pinigus, – tvirtina konsjer"as. – O dabartiniai klientai jau taip priprat) prie m's$, kad jei kuri# dien# nega-lime dirbti, jie griebiasi u" galvos.“

Mindaugas pasakoja, kad konsjer"$ paslaugo-mis naudojasi ne tik tur-tingi "mon!s ar &moni$ vadovai, tai taip pat gali tapti puikia motyvacijos priemone darbuotojams. Pavyzd"iui, jei darbuoto-jams tenka ilgai u"trukti

vaikai. Tad i( t$ smul-kmen$ susideda m's$ verslo kuriama prid!tin! vert!.“

Reikia #ini' baga#oKonsjer"$ paslaugos ap-ima plat$ spektr#, tod!l klausiu Mindaugo, kaip galima tiek daug "inoti ir i(manyti bei koki$ savy-bi$ reikia norint dirbti tok& darb#. Jis neslepia, kad tik dirbant galima atsijoti partnerius, i( kuri$ klientai sulauks ne pa%i$ brangiausi$, ta%iau kokybi(k$ pas-laug$.

„Jau turime sukaup) patirties, atsirink) par-tneri$, su kuriais dir-

FAKTAI

KONSJER.AI U.SIENYJE

Did!iosios Britanijos leidinys „The Guardian“ skelbia, kad 'alyje jau-%iamas kompanij), si(-lan%i) konsjer!) paslau-gas, bumas

Manoma, kad tai pa-st(m"jo i'aug#s turtin-g) imigrant) i' Rusijos, Indijos ir !emynin"s Europos dalies srautas & London$

Londone klientai pa-prastai moka 5 t(kst. svar) sterling) (21,5 t(kst. lit)) per m"nes&, u! kuriuos jiems vis$ par$ teikiamos &vairios konsjer!) paslaugos

Londone formuoja-mos ir atskiros rus) bei kin) kalbomis kalban%i) konsjer!) komandos, kad gal"t) aptarnauti augant& klient) sraut$

bame, – pasakoja jis. – Nelengva rasti tiek!j$, kurie atitikt$ m's$ ir klient$ keliamus rei-kalavimus, ta%iau tai gana &domi misija. Per tam tikr# laik# pamatai, kaip kas dirba, galb't nusvyli, tada ie(kai kit$ galimybi$.“

Verslo id!j# vienas kompanijos konsjer"$ parsive"! i( JAV, ten tokios paslaugos – kas-dienyb!. Lietuvoje vai-kinams teko prad!ti nuo nulio, ta%iau (iandien jie jau gali kalb!ti apie pl!-tr#.

„Tai ne tas pat kaip atidaryti kavin) ar par-duotuv), visk# prad!-

jome skaitydami ir do-m!damiesi, net patys su teisininkais reng!me su-tartis, juk kasdien mums patikimi brang's daiktai ir automobiliai, – sako Mindaugas. – Mus taip pat saisto konfidencia-lumo susitarimai, tod!l apie klientus negalime nieko pasakoti.“

Vis d!lto patys klientai tarpusavyje pasikalba, tad, anot konsjer"o, tai geriausia reklama. Ypa% jei rekomendacija tei-giama.

„Vilniaus verslo uoste“ dirbame daugiau nei m!nes& ir "mon!s do-misi m's$ paslaugomis, ta%iau jie dar nedr&sta

i(naudoti kit$ "moni$, – juokiasi Mindaugas. – Ir (iaip lietuviai labai darb(t's, tod!l mano, kad geriau visk# padarys patys. Ta%iau laikui b!-gant pad!tis kei%iasi.“

Viskas vietoje„Vilniaus verslo uosto“ rinkodaros vadov! Vaiva Ginaityt! pasakoja, kad id!j# biur$ centro klien-tams pasi'lyti konsjer"o paslaugas puosel!jo por# met$, ta%iau niekaip ne-rado tinkamo kandidato.

„M's$ verslo centras orientuotas & dideles paja-mas gaunan%ius vadovus ir u"sienio kapitalo kom-panijas, tai rei(kia, kad daugiau laiko ir d!mesio skiriama pagrindiniam darbui, tod!l atsiranda po-reikis, kad kas nors pad!t$ sutvarkyti kasdienius rei-kalus ar net suplanuot$ laisvalaik&“, – sako ji.

V. Ginaityt! sako, kad konsjer"o paslauga &prasta vie(bu%i$ sekto-riuje, o biur$ centruose tai naujov!, ta%iau klientai ja naudojasi vis da"niau.

„Manau, paslauga pri-gis, nes anks%iau &mon!se tuos darbus da"niausiai darydavo kiti darbuotojai, nors tai neb'davo j$ par-eigos, – sako ji. – Klientai, pasinaudoj) konsjer"o paslaugomis, yra maloniai nustebinti, nes vaikinai pavedimus atlieka profesi-onaliai ir paslaugiai.“

Paklausta, kokius reikalavimus k!l! ie(ko-miems konsjer"ams, V. Ginaityt! pabr!"ia, kad tokias paslaugas turi teikti patikimi "mon!s, turintys rekomendacij$ ir patirties: „Viskas turi b'ti padaryta taip gerai, kaip padarytum pats arba net geriau. Svarb's ir juridiniai dalykai, be to, konsjer"as turi tur!ti ir kit$ savybi$: b'ti paslau-gus, korekti(kas, mok!ti bendrauti, reprezentaty-viai atrodyti, i(manyti etiket# ir t. t.“

darbe, &mon! jiems gali apmok!ti konsjer"o pas-laugas, kad (ie sutvar-kyt$ asmeninius darbuo-toj$ reikalus.

„Atlikus apklaus# pa-ai(k!jo, kad patys dar-buotojai labai vertina m's$ paslaugas kaip puiki# motyvacijos prie-mon), leid"ian%i# jiems susitelkti & darbus, – sako Mindaugas. – Be to, mes da"niausiai "inome, kur koks svarbus "mogus ar darbuotojas gyvena, ko-kios jam patinka g!l!s ar kokius b'relius lanko

»Populiariausias pra"ymas – nuvairuoti automobil( pakeisti padang'

»Mus taip pat saisto konfidencialumo susitarimai

Konsjer#as Mindaugas sako, kad j' paslaugomis naudojasi

ne tik turtingi #mon$s ar (moni' vadovai, tai taip pat gali

tapti motyvacijos priemone darbuotojams.

Asmeninio albumo nuotr.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

9TIK SKAI*IAI

VOKIETIJOS BENDROV.S „HUGO BOSS“ PELNAS TRE0I,J- KETVIRT- KRITO 14 PROC.14

ISPANIJOS PRABANGOS ASOCIACIJOS DUOMENIMIS, *ALIES PRABANGOS RINKA PER PASTARUOSIUS TREJUS METUS SMUKO 9 PROC.

Tikisi atvir' pinigini'ŶPrabangos preki' kompanijos tikisi, kad po Kinijos vald#ios pasikeitimo, vykstan%io kas de"imtmet(, pirk$jai labiau atvers savo pinigines.

Lapkri%io 8 dien$ vyksiantis Kinijos komunist) partijos su-va!iavimas tur"t) panaikinti abejones d"l ekonomikos poli-

tikos, paskatinti verslo dovan) teikim$ ir pakelti prabangi) pre-ki) pardavim$, teig" did!iau-sios pasaulio juvelyrini) dirbini) bendrov"s „Chow Tai Fook Je-wellery“ vykdomasis direktorius Kentas Wongas. Po 'iais metais suma!"jusi) vartotoj) i'laid) bet koks augimas b(t) s"km" Kinijos 27 mlrd. eur) (93 mlrd. lit)) prabangos rinkai.

Prekybininkai tikisi, kad pasikeitus vald#iai Kinijoje bus sudarytos s)lygos prabangos preki' pasi!lai augti. Reuters

%

%mln.

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB24 25

1,27„NOKIA“ TRE0I,J- KETVIRT- PATYR. 1,27 MLRD. JAV DOLERI/ (3,4 MLRD. LIT/) NUOSTOLI/

I"mani'j' penketukasŶ&i' met' III ketvirt( realizuota 179,7 mln. i"-mani'j' telefon', skelbia IDC. O did#i'j' gamintoj' penketuke vietos neliko nuostolingai dirban%iai suomi' kompanijai „Nokia“.

I'mani)j) telefon) ga-mintoj) penketuko lyde-

riai i'lieka „Samsung“ ir „Apple“: kor"jie%iams pri-klauso 31,3 proc. rinkos, o amerikie%iai kontroliuoja 15 proc.

Palyginti su analogi'ku laikotarpiu pernai, „Sam-sung“ i'mani)j) telefon) tiekimas padid"jo beveik dvigubai, o „Apple“ 'uolis &vertintas 57,3 proc.

I"mani'j' telefon' gamintoj' penketuke karaliauja „Samsung“ ir „Apple“. Scanpix

TIK SKAI*IAI

59TIK SKAI*IAI

PIGIAUSIA „MICROSOFT SURFACE“ PLAN*ET. KAINUOS 499 JAV DOLERIUS (1 332 LITUS)499

SOCIALINIS TINKLAS „FACEBOOK“ TRE0I,J- KETVIRT- PATYR. 59 MLN. JAV DOLERI/ (157 MLN. LIT/) NUOSTOLI/

Ne#ino QR kodoŶTik kas penktas interneto vartotojas Lietuvoje #ino, kas yra QR kodas.

O besinaudojan%i)j) pro-centas ma!esnis – tai daro vos 15 proc. internaut), rodo „GfK Custom Research Baltic“ trijose Baltijos 'alyse atliktas tyrimas. Tyrimo rezultatai pa-rod", kad !inan%i)j), kas yra

QR kodas, daugiausia tarp Estijos interneto vartotoj) (25 proc. ). Lietuvoje !inan-%i)j), kas yra QR kodas, yra 19 proc., Latvijoje – 15 proc. -domu, kad pat& kod$ atpa-!&sta !ymiai daugiau respon-dent). Lietuvoje !inan%i)j), kaip naudotis 'iuo kodu, yra 40 proc. interneto vartotoj), o naudojasi – 15 proc. Tik 19 proc. lietuvi' #ino, kas yra QR kodas. Reuters

mlrd.

7HFKQRORJLMž�DWHLWš�GLNWXRV�YDUWRWRMDV

5FDIOPMPHJKı�TQFDJBMJTUBJ�UJLJOB �LBE�EJEļJBVTJVT�QPLZËJVT�ğJFNFU�MFNT�OF�QBËJPT�UFDIOPMPHJKPT �P�QBTJLFJU×T�Kı�WBSUPKJNP�CĩEBT�JS�UBJ �LBE�UFDIOJLPT�TUFCVLMBJ�ğJBOEJFO�JUJO�TWBSCĩT�

DINA SERGIJENKOSpecialiai „Ekonomika.lt“ i' Stokholmo

Pasirodo, kokia technologin! atei-tis m's$ laukia, lemia ne tiek nau-

jus technologinius stebu-klus & rink# vienas po kito leid"iantys informacini$ technologij$ specialistai, kiek vartotojai. J$ &pro-%iai ir norai lemia, pavyz-d"iui, tokius dalykus, kad televizoriai tapo i(man's, nes jau vien geban%i$j$ prisijungti prie interneto nebeu"tenka, o mobiliuoju telefonu galima pasverti k'dik&.

Daugiau LED, ma#iau LCDPana(u, kad televizijos pramon! jau &sitikino, kur link reik!t$ sukti. Dar pra!jusiais metais buvo kalbama, kad skys-t$j$ kristal$ televizorius (LCD) tur!t$ pakeisti LED technologija, o 2012-ieji parod!, kad taip ir nu-tiko. *i$ televizori$ par-davimas per metus i(augo de(imtis procent$. Lygiai taip pat – kone dukart – suma"!jo LCD televizori$ pardavimas. Lietuvoje per metus LED televizo-ri$ pardavimas i(augo 29 proc., gretimojoje Latvi-

joje – 32 proc., Estijoje – 23 procentais.

Ne itin seniai pasirod) i(manieji televizoriai vis labiau &sitvirtina na-muose. Baltijos (alyse (i$ televizori$ pardavimas did!jo ma"iausiai dukart. Pra!jusi$ met$ prad"ioje Lietuvoje 14 proc. parduo-dam$ televizori$ buvo i(manieji, 2012-aisiais (is skai%ius padid!jo iki 32 proc. 21 proc. i(augo i(ma-ni$j$ televizori$ pardavi-mas Latvijoje, Estijoje – 19 proc. Be to, rinkdamiesi televizori$ pirk!jai ie(ko ir produkt$, turin%i$ tri-ma%io vaizdo galimyb).

Dar viena naujov!, su kuria susid'r! techno-logij$ pl!tr# stebintys specialistai, – televizoriai perkami arba ma"esni nei 80 cm &stri"ain!s (32 co-liai), arba didesni nei 115 cm (46 coliai).

K) padar$ i"manieji?Tyrim$ kompanijos GfK atstovas Stefanas Bergdahlis Stokholme vykusiame susitikime su "iniasklaida tvirtino, kad spar%iai plintantys i(manieji telefonai padar! me(kos paslaug# dauge-liui prietais$. Gerokai suma"!jo skaitmenini$ fo-

toaparat$ su fiksuojamais l)(iais, grotuv$, automo-bilini$ navigacij$ parda-vimai. Visas (i$ prietais$ atliekamas funkcijas geba

atlikti i(manieji telefonai. Skaitmenini$ fotoaparat$ per pastaruosius metus parduota 18 proc. ma"iau, grotuv$ – beveik 40 proc.

ma"iau, automobilini$ na-vigacij$ – 16 procent$.

Tai, kad i(manieji telefonai daugeliui var-totoj$ atstojo (iuos iki

(iol s!kmingai naudotus prietaisus, rodo i(aug)s mobili$j$ telefon$ pried$ pardavimas. 37 proc. dau-giau parduodama stov$

su garsiakalbiais, skirt$ mobiliesiems telefonams. Beveik 19 proc. i(augo ir ausini$, skirt$ i(manie-siems telefonams, parda-vimas.

Technika po egleNam$ elektronikos aso-ciacijos (CEA) atstovai Shawnas Dubravacas ir Steve‘as Koenigas tikina, kad (iandien technologi-jos yra svarbesn!s nei bet kada. Tai &rodo, pavyz-d"iui, gerokai pasikeit)s

piuter&, 2011 m. 76 proc. amerikie%i$ svarst! apie „iPad“ plan(etin& kom-piuter&, o (iemet 76 proc. apklausos dalyvi$ pla-nuoja dovanoti &vairius i(maniuosius prietaisus – plan(etinius kompiute-rius, mobiliuosius tele-fonus, knyg$ skaitykles. „Technikai vartotojai leid"ia daugiau pinig$ nei anks%iau. Vartojimas 'gteli vos pasirod"ius ko-kiai nors technologinei naujovei“, – tvirtino Sh. Dubravacas.

CEA kal!dini$ nor$ vertinimas parod!, kad did"ioji dalis JAV elektro-nikos vartotoj$ dovan$ nor!t$ gauti plan(etin&

»&iandien pama#u nustoja stebinti #inut$, at$jusi ( j!s' telefon) ir primenanti, kad turite i"gerti piliul*

Kaip keisis technologijos, lemia ne tiek nauji i"radimai, kiek vartotojai, nusprend#iantys, kaip nor$t' naudoti turimus prietaisus. Scanpix

FAKTAI

TECHNOLOGIJOS IR VARTOTOJAI

CEA atliktas tyrimas parod", kad 82 proc. moter) ir 71 proc. vyr) svarbu, kad elektroninis prietaisas b(t) lengvai nustatomas

90 proc. moter) ir 79 proc. vyr) itin aktualu ir tai, kad prietaisas b(t) lengvai valdomas

42 proc. vyr) ir 45 proc. moter) svarbu, kad prietaisas b(t) !ymaus preki) !enklo

80 proc. moter) nuro-d" norin%ios, kad prietai-s$ b(t) smagu naudoti

52 proc. moter) tvir-tino, kad joms svarbu prietaiso stilingumas, 74 proc. tvirtino, kad tur"t) b(ti reikiamo dyd!io ir svorio

kompiuter& (16 proc.), i(-man$j& telefon# (8 proc.), vaizdo "aidim$ konsol) (4 proc.), mp3 grotuv# (4 proc.), blu-ray grotuv# (3 proc.).

Nori ma#esni' kain'Sh. Dubravacas paste-b!jo ir tai, kad bandant nusp!ti, kaip met$ pabai-goje tur!t$ atrodyti tech-nikos pardavimo rezulta-tai, palyginti su 2011 met$ rezultatais, akivaizdu, kad did"ioji dalis techni-kos parduodama ma"iau, ta%iau tendencingai auga plan(etini$ kompiuteri$ ir i(mani$j$ telefon$ pardavimas. Tokie patys rezultatai, pasak specia-listo, tur!t$ b'ti ir prab!-gus metams.

Tiesa, vertindamas kain$ l'kes%ius specia-listas atkreip! d!mes&, kad vartotoj$ laukiam$ kain$ kartel! pama"u "em!ja. 2011 metais plan-(etinio kompiuterio, anot vartotoj$, optimali kaina buvo 335 JAV doleriai (938 litai), o patenkinama – nuo 301 iki 440 JAV do-leri$ (atitinkamai – 842 ir 1232 litai), (iais metais (i riba gerokai pa"em!jo ir nukrito iki 195 JAV dole-ri$ (546 lit$). „Tai kom-panijas ver%ia pergalvoti veiklos strategij# ir & rink# i(leisti nauj$ plan-(etini$ kompiuteri$, ku-rie gal!t$ b'ti pigesni“, – sak! CEA specialistas ir u"simin!, kad tokia tendencija yra ir viena i( „iPad Mini“ atsiradimo prie"as%i$.

Elektronin$ sveikataGaliausiai dar viena ten-dencija, su kuria nori nenori susiduria (ir suka galv#, kaip patenkinti vartotoj$ norus) visi technologij$ gamintojai – visa technika ne tik turi b'ti kiek &manoma ekolo-gi(kesn!, ta%iau ir sveika.

„Tikrai taip! I(ma-nusis telefonas niekada nebuvo kurtas taip, kad

tapt$ sveikatai skirtu priedu. Ta%iau galiausiai technologijos ir vartotoj$ norai tai l!m!“, – sak! Steve‘as Koenigas. *ian-dien i(manusis telefonas skatina sportuoti, moko atlikti pratimus su vir-tualiu treneriu, telefonu galima pasverti k'dik&, pasimatuoti cukraus lyg& kraujyje, spaudim#, mo-nitoriams kuriami speci-al's priedai, leid"iantys ekrane matyti (irdies d'"i$ sek#, ir taip toliau. „Galiausiai jau (iandien pama"u nustoja stebinti "inut!, at!jusi & j's$ te-lefon# ir primenanti, kad turite i(gerti piliul). Anks%iau ar v!liau visi namai bus pilni techno-logij$, padedan%i$ palai-kyti sveikat#“, – "ad!jo specialistas.

Nuolat tinkleKalb!dami apie (iuolai-kinius vartotojus S. Koe-

nigas ir Sh. Dubravacas teigia, kad (ie – nuolatos tinkle: „Kasdien did!ja skai%ius prietais$, kurie nuolatos prijungti prie in-terneto.“

CEA atliktas tyrimas rodo, kad prietais$, jun-giam$ prie interneto, skai%ius auga gerokai grei%iau nei did!ja "mo-ni$ populiacija. 2003 m. pasaulyje buvo ma"daug pus! milijardo prie in-terneto jungiam$ prie-tais$ ir "mogui tekdavo vos 0,08 tokio prietaiso, 2010 m. "mogui tekdavo po beveik 2 prie interneto jungiamus prietaisus, po trej$ met$ (is skai%ius padid!s iki 3,5 prietaiso vienam "mogui. 2020 m., "ada specialistai, "moni-jos skai%ius 'gtel!s vos iki 7,6 mlrd., o prietais$, jungiam$ & internet#, skai%ius pasieks 50 mlrd. ir sieks po beveik 7 vie-nam "mogui.

kal!dini$ dovan$ s#ra-(as: &prastus megztinius, (alikus ir "aislus i(st'm! technikos prietaisai.

Pavyzd"iui, remiantis JAV atlikto CEA tyrimo duomenimis, 2008 m. 73 proc. apklaust$ ameri-kie%i$ Kal!doms tik!-josi gauti nam$ medijos centr#, 2009 m. 73 proc. respondent$ dovan$ pla-navo pirkti skaitmenin& fotoaparat#, 2010 m. 74 proc. amerikie%i$ galvojo apie ne(iojam#j& kom-

Tre%i$j$ viet$ reitinge u!ima kanadie%i) kompa-nija „Research In Motion“ (RIM), u!imanti 4,3 proc. rinkos. Jai & nugar$ kv"-puoja kin) kompanija ZTE (4,2 proc.). Penketuk$ u!-baigia taivanie%i) HTC – 'i kompanija kontroliuoja 4 proc. i'mani)j) telefon) rinkos.

mln.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

800

700

600

500

400

300

200

100

0

PASAULINIAI PARDAVIMAI (MLN. VNT.)

I'manieji telefonai

Plan'etiniai kompiuteriai

Ne'iojamieji kompiuteriai

I'manieji televizoriai

2011 m. 2012 m.

2011 2012

120

100

80

60

40

20

0

TELEVIZORI! PARDAVIMAI

Estija

LCD LED

2011 2012Latvija

2011 2012Lietuva

Pazma

»Vartotojai technikai leid#ia daugiau pinig' nei bet kada anks%iau. Vartojimas !gteli vos pasirod#ius kokiai nors technologinei naujovei

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

„Verslo 'vyturiai“ – ne tik dideli(, puikiai -inom( ir daug pasiekusi( *moni( vadovai, bet ir dar nepasteb)t(, ta!iau jau savo laim)jimais galin!i( did-iuotis versl( savininkai, *k&r)jai. „Verslo 'vyturi(“ serij+ savaitra'tis „Ekonomika.lt“ prad)jo prie' dvejus metus ir pakalbino daugyb, did-iausi(, inovatyviausi(, labiausiai *kvepian!i( 'alies *moni( vadov(. Kiekvien+ savait, skaitytojams pristatome po vien+ i'kil( verslo atstov+ ir jo vadovaujam+ *mon,.

Daugiau „Verslo 'vyturi)“ istorij) skaitykite %ia

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt 6XQNPHWš�

VXYDOGŏ�YLHQ\Eŏ̱.JOFSBMJOJı�WBOEFOı̯�.7�HFOFSBMJOJT�EJSFLUPSJVT�.BSJKVT�$JMDJVT�QSJTJNFOB �LBE�UJL�QSBEÕK×T�EJSCUJ�BMLPIPMJP�JOEVTUSJKPKF�TVQSBUP �KPH�UBJ�̦�OF�ğJBJQ�TBV�EBSCBT �

P�CFWFJL�BUTLJSBT�NPLTMBT�BS�OFU�NFOBT �LVSJBN�SFJLJB�EBVH�TQFDJџOJı�ļJOJı�

»Daugelis mano, kad alkoholis yra blogis ir vartojamas tik norint prisigerti, bet i" ties' tai tarsi atskiras mokslas

*iuo metu ben-drov!, kuriai vado-vauja M. Cilcius, yra atsakinga u"

keli$ de(im%i$ stipri$j$ alkoholini$ g!rim$ ir vyn$ bendrovi$ produkci-jos import# & Lietuv#. Tarp j$ – „Hennessy“, „Russian Standart“, „Angostura“, Stroh“, „J.P. Chenet“ ir daugelis kit$ "inom$ ga-mintoj$. MV priklauso ir Lietuvos gamintojas „Stumbras“. Bendrov! atstovauja ir cigare%i$ „Kent“, „Winston“, „Ca-mel“ gamintojams Lietu-voje.

M. Cilcius &sitikin)s, kad m's$ (alyje dalis tau-tie%i$ vis dar nesupranta tikrosios alkoholini$ g!-

gelis mano, kad alkoholis yra blogis ir vartojamas tik norint prisigerti, bet i( ties$ tai tarsi atskiras mokslas: sud!tinga tin-

kamai priderinti &vairius g!rimus skirtingomis pro-gomis su maistu, skirtin-gose vietose, skirtingoje aplinkoje...“

&e"ios skirtingos (mon$sDaugiau nei septyniolikos met$ patirt& didmenin!s prekybos ir platinimo versle turintis M. Cilcius

karjer# prad!jo &sidar-bindamas „Kraft Jacobs Suchard – Lietuvos“ par-davimo vadybininku ir i(kart susi"av!jo parda-

vimu. „Labai patiko ju-drus darbas, bendravimas su "mon!mis, procesas, kai gali ai(kiai matuoti, k# padarei kiekvien# va-land#, dien#, m!nes&“, – prisimin! pa(nekovas.

Kiek v!liau gavo pasi'-lym# i( personalo paie(kos &mon!s ir &sidarbino grei-tojo vartojimo preki$ &mo-n!je „Trojina“, kuri tuo metu priklaus! koncernui „MG Baltic“ ir spar%iai pl!t!si. .ia ir u"simezg! pirmieji ry(iai su kon-cernu, kurie, neskaitant keleri$ met$ pertraukos ir darbo „Olif!joje“ bei an-trin!je jos bendrov!je „Lo-lelita“, nenutr'ko iki (iol.

Prie( tapdamas MV ge-neraliniu direktoriumi M. Cilcius &sidarbino „Stum-bro“ komercijos vadovu. Tada „Stumbro“ lauk! vieni s!kmingiausi$ met$ istorijoje ir veiklos bei &sp'd"i$ anaiptol netr'ko. „Tuomet teko sujungti „Stumbro“ pardavim$ procesus, gryninome vei-klas ir dar!me daug reik(-ming$ poky%i$, forma-vome kolektyv#, – ai(kino M. Cilcius. – Tais metais

Sunkmet( (veik$ vienybeSunkmetis, kaip ir dau-geliui &moni$, MV buvo sunkus etapas, ta%iau j& i(gyventi pad!jo jaunas ambicij$ nestokojantis kolektyvas. „Sunkmetis mus i(mok! labiau ver-tinti galimybes, gyventi pagal i(gales, dirbti efek-tyviau ir koncentruotis & pagrindines &mon!s vei-klas, – ai(kino M. Cilcius. – Yra patarl!, kad draug# nelaim!je pa"insi. Ir kriz! padeda dar labiau susti-printi bendramin%i$ ry(&, kolektyv#. Sunkme%iu pasteb!jome, kad dauge-lio darbuotoj$ i(ry(k!ja stipr's charakterio bruo-"ai.“

Prie( penkerius metus MV nusprend! prapl!sti veiklos srit& ir atidar! pirm#j# savo alkoholini$ g!rim$ parduotuv) Su-ba%iaus gatv!je Vilniuje. *iuo metu Lietuvoje j$ yra keturios. Pasak pa(ne-kovo, alkoholini$ g!rim$ parduotuv!s labai svar-bios bendrov!s veikloje. Mat per (ias parduotuves bendrov! stengiasi &diegti kitoki# alkoholio varto-jimo kult'r# Lietuvoje. „Parduotuv!s mums svar-bios, nes turime didel& pre-ki$ krep(el&, i(skirtini$ ir &domi$ produkt$, kuriuos ne visada galime tinkamai pristatyti vartotojams per kitus ma"menininkus, – kalb!jo M. Cilcius. – J. Ja-sinskio gatv!je &reng!me parduotuv) su degusta-cij$ sale ir pam!ginome j# padaryti moderni#, su profesionaliais darbuoto-jais, kurie gali papasakoti apie preki$ kategorijas ir kaip pl!toti kult'ring# vartojim#.“

Pasak MV vadovo, ben-drov! neketina tur!ti la-bai didelio parduotuvi$ tinklo – dabartinis tiks-las yra atidaryti bent po vien# alkoholio parduo-tuv) did"iuosiuose Lietu-vos miestuose, taip pat Es-tijos ir Latvijos sostin!se. Kiek rinkos MV grup! u"ima pastarosiose (alyse, kol kas neskelbiama, ta-%iau M. Cilcius tikino, kad ir Latvijoje, ir Estijoje vis geriau sekasi.

Lietuvoje, bendrov!s duomenimis, MV u"ima apie 45 proc. g!rim$ rin-kos (skai%iuojant stipriuo-sius g!rimus ir vynus) ir spar%iai lenkia konkuren-tus „Vilniaus degtin)“ ir „Alit#“.

rim$ paskirties. „Mes nesame tinkamai

i(vyst) vartojimo kult'-ros alkoholio srityje, – pa-sakojo M. Cilcius. – Dau-

„Stumbras“ (vent! (im-tmet&, visi d"iaug!si iki-kriziniais malonumais.“

V!liau &mon!s akcinin-kai siekdami optimizuoti bendrov!s valdym# su-jung! visas bendroves ir paliko "inomesn!s – „Mi-neralini$ vanden$“ ben-drov!s pavadinim#. M. Cilcius buvo atsakingas u" pardavim#, o kadangi pagrindin! MV veikla ir yra pardavimas, jis tuomet buvo paskirtas bendrov!s „MV Lietuva“ generaliniu direktoriumi. Dabar pa-(nekovas tuo pa%iu metu eina auk(tas pareigas (e-(iose MV grupei priklau-san%iose &mon!se – dirba „MV Lietuvos“ ir logisti-kos bendrov!s „Tromina“ generaliniu direktoriumi, „Stumbro“ komercijos direktoriumi, yra MV La-tvijos, Estijos ir Lenkijos &moni$ valdybos pirmi-ninkas.

&ven%ia saikingiauLietuvos statistikos de-partamento duomenimis, pernai vidutinis lietuvis i(g!r! 11, 9 litro alkoholio, o, Pasaulio sveikatos or-ganizacijos duomenimis, lietuviai patenka tarp dau-giausia i(gerian%i$ Euro-pos valstybi$. Vis d!lto M. Cilcius sak! netikintis, kad i(geriame tiek daug: es# tyrim$ apie alkoholini$ g!rim$ vartojimo &pro%ius duomenys da"nai verti-nami prie(taringai.

Pasak jo, alkoholio su-keliamomis problemomis visuomen!je turi r'pintis ne tik alkoholiu prekiau-jan%ios &mon!s, o ir vals-tyb!, bet kol kas ji tai daro nepakankamai. „Alkoholio vartojimo kult'ra n!ra tik prekiaujan%i$ &moni$ reikalas. Yra valstybin!s strukt'ros, kurioms mes mokame akciz#, kitus mokes%ius, ir b'dami di-d"iausi i( prekybinink$ mokes%i$ mok!tojai (su-mokame daugiausia akcizo mokes%io) tikim!s, kad protingi valstyb!s vadovai daugiau d!mesio skirs al-koholio vartojimo preven-cijai“, – sak! jis.

M. Cilcius prid'r!, kad viena did"iausi$ su alkoho-liu susijusi$ problem$ Lie-tuvoje yra didel! (e(!lin! rinka, o j# es# lemia dideli stipriai Europos S#jungos minimalius reikalavimus vir(ijantys akcizo mokes-%iai.

Sunkmetis, pasak pa-(nekovo, gerokai apribojo

ir lietuvi$ i(laidas alkoho-liniams g!rimams – neva anks%iau alkoholio parda-v!jams tradici(kai s!kmin-giausias m!nuo b'davo gruodis, kai alkoholini$ g!rim$ b'davo nuperkama iki trij$ kart$ daugiau, o at!jus sunkme%iui min!tu laikotarpiu alkoholio par-duodama iki keli$ kart$ ma"iau.

M$gsta degustuoti Nepaisydamas kai kuri$ ekonomist$ neigiam$ nuo-moni$ d!l euro zonos atei-ties bendrov!s vadovas & ateit& "i'ri optimisti(kai ir mano, kad nepriklausomai nuo pad!ties Europoje, MV grup! ir toliau klest!s – %ia jai puikiai pad!s stiprus u"-nugaris.

„Priklausome didelei lietuvi(ko kapitalo &mo-ni$ grupei, kuri finansi(-kai tvirtai stovi ant koj$, turime stipr$ kolektyv#, tad tikim!s, kad bet kokiu

atveju augsime ir toliau“, – (ypsojosi pa(nekovas.

M. Cilcius pokalbio metu ne kart# u"simin! – kad ir kur buvo dirb)s, visuomet puikiai sek!si d!l puikaus kolektyvo. Es# toks jis yra ir dabar.

„Visos dienos suplanuo-tos, – papra(ytas apib'dinti tipin) darbo dien# sak! pa(nekovas. – Be abejo, yra daug susirinkim$, su-sitikim$, labai m!gstu ir laukiu nauj$ produkt$ de-gustacij$, tai &domi patirtis ir neatsiejama m's$ vei-klos dalis. Nema"ai laiko skiriu tiesioginiam darbui su "mon!mis, santykiams, u"duo%i$ formavimui.“

Tiesa, apie pom!gius ir laisv# laik# nuo verslo pa-(nekovas daug nekalb!jo – m!gsta "vejoti, keliauti. „Svarbiausia – neb'ti vie-noje vietoje ir bendrauti, susipa"inti su skirtingais "mon!mis“, – pokalb& baig! jis.

CV Marijus Cilcius

Gim$ 1971 m.

Baig" VU Ekonomikos fakul-tet$, verslo administravimo ir vadybos specialyb"s studijas

Karjer$ prad"jo &mon"je „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“

Dirbo ir tebedirba „Stumbro“ komercijos direktoriumi

2009 m. tapo UAB „Minera-lini) vanden)“ generaliniu direktoriumi

»Be abejo, yra daug susirinkim', susitikim', labai m$gstu ir laukiu nauj' produkt' degustacij', tai (domi patirtis ir neatsiejama m!s' veiklos dalis

FAKTAI

„MINERALINIAI VANDENYS“

„MV Lietuva“ yra atsa-kinga u! de'im%i) garsi) u!sienio gamintoj) g"-rim) import$ & Lietuv$. Tarp j) – „Hennessy“, „Russian Standart“, „J.P. Chenet“. MV atstovauja ir cigare%i) gamintojams, kaip „Kent“, „Camel“

Per keturias rinkas – Lietuv$, Latvij$, Estij$, Lenkij$ – 'iandien „Mi-neraliniuose vandenyse“ dirba 268 !mon"s

MV grupei priklausan-tis „Stumbras“ ekspor-tuojamas & daugiau nei dvide'imt pasaulio vals-tybi)

-mon"s duomenimis, Lietuvoje „Mineraliniai vandenys“ u!ima apie 45 proc. 'alies alkoholio rin-kos (skai%iuojant stipriuo-sius g"rimus ir vynus)

„Priklausome didelei lietuvi"ko kapitalo (moni' grupei, kuri finansi"kai tvirtai stovi ant koj', turime stipr' kolektyv), tad tikim$s, kad bet kokiu atveju augsime ir toliau“, – teigia M. Cilcius.Aivaro Zujaus nuotr.

Pasak MV vadovo, alkoholio sukeliamomis problemomis visuomen$je turi r!pintis ne tik alkoholiu prekiaujan%ios (mon$s, o ir valstyb$, kol kas tai daranti nepakankamai. Aivaro Zujaus nuotr.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

4QBMJP�QBCBJHPKF�QFS�QBTBVMJP�SJOLBT�QFSTJSJUP�VSBHBOBT�4BOEZ��5JFTJPHJBJ�KJT�QSBĩļÕ�UJL�QFS�/JVKPSLà �7PMTUSJUÃ�JS�VļEBSÕ�WJTBT�"NFSJLPT�CJSļBT��1BTBVMJT�OFSBNJBJ�TUFCÕKP�JS�BQZWBSUPT�

LSJUP�CFWFJL�WJTVS�

N. Treigys: didesn$ b$da gali b!ti, jei po akcinink' susirinkimo „Invalda“ nuspr*s pasitraukti i" bir#os, likvidumo stokojan%iai rinkai prarasti vien) likvid#iausi' akcij' b!t' skaudus sm!gis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Uraganai rinkose

ŶUraganas per$jo per region), kuriame sutelkta dideli' korporacij', preky-bos tinkl', bir#', transpor-to mazg'. Manoma, kad nuostoliai gali siekti kelias de"imtis milijard' JAV doleri'.

Stichijos siaut!jimas JAV ryt$ pakrant!je sti-priai pakoreguos JAV IV ketvir%io makroekono-minius rodiklius. Vien$ analitik$ nuomone, (alis gali pulti & rece-sij# ir i(sikapstyti bus sunku. Bet optimistai skai%iuoja, kad yra buv) ir blogesni$ nelaimi$, tod!l &takos ekonomikos pl!trai nereikia drama-tizuoti.

Bet jau dabar dr#siai galima pasakyti, kad uraganas nup't! "emyn kai kuri$ bendrovi$ akcij$ kainas. Labiau-siai kent!s energetikos sektoriaus bendrov!s, aviakompanijos, vie(-bu%iai, vie(ojo maiti-nimo &staigos, turizmo ir transporto sektorius, draudimo bendrov!s. O naftos kainos jau (ok-tel!jo & vir($. Bet tok& kilim# (iandien galima vertinti kaip subjekty-vi# spekuliant$ reakcij# be didesni$ padarini$.

Kita vertus, padid!s paklausa kitur. Ma"me-nininkai lauk!, kad per Helovin# vartotojai pla-%iau atvers pinigines. Bet tai reikia jau pa-mir(ti. Ryt$ pakrant!s gyventojai jau i(gyveno vien# svarbiausi$ savo gyvenimo Helovin$ ir galvoje ne (vent!s. Bet jie skub!s parduotuvi$ kasas papildyti pirk-dami b'tiniausi$ po ura-gano siaut!jimo preki$.

Teigiam# impuls# pa-jus NT sektorius. Po su-griovimo visada seka at-statymas. Galb't tai bus stimulas toliau (iam sek-toriui atsigauti. Neatsi-liks ir susij) sektoriai: bald$ gamyba, nam$ apyvokos reikmenys, kitos ilgo vartojimo pre-

k!s. Tai neabejotinai pa-kels JAV bendr#j& vidaus produkt#. Tod!l dideli$ akcij$ kain$ svyravim$ d!l uragano nesitikima.

Per Vilniaus bir"# tuo pat metu pra'"! taip pat savoti(kas uraganas vardu „Invalda“. Netik!-tai rinkos dalyviams AB „Invalda“ prane(!, kad artimiausiame neeili-niame visuotiniame ak-cinink$ susirinkime bus sprend"iamas reorgani-zavimo skaidymo b'du ar atskyrimo s#lyg$ klausimas. Kilo gr!sm! pa%ios bendrov!s liki-mui. Jos papras%iausiai gali nebelikti.

Viskas paai(k!s lap-kri%io 20 dien#, kai ak-cininkai nuspr)s ben-drov!s likim#. O kol kas rinka reaguoja tik & ap-takius vadov$ pasisaky-mus ir gandus. *iandien teigiama, kad i( bendro-v!s nesitraukia vienas ar kitas stambus akci-ninkas. Poky%iai vyksta d!l akcinink$ po"i'rio & investavimo strategijas. Strategijas nusako inves-tavimo horizontas, prisi-imta rizika, investicij$ geografija, kiti pana('s dalykai. Spekuliuojama, kad i( bendrov!s trau-kiasi vienas did"iausi$ akcinink$ – 23 proc. „In-

valdos“ akcij$ turinti Irena Ona Mi(eikien!. Ji toki$ kalb$ neneigia. Galvos skausm# kelia tik klausimas, ar ji parduos savo akcijas, ar nor!s i(-eiti su sau priklausan%iu bendrov!s turtu.

Tai labai svarbus klausimas, nes likusi# bendrov), jei tik tokia liks, investuotojams reik!s vertinti jau kaip nauj#. Ir investavimo rizikos gerokai padid!s lyginant su dabartine investavimo & „Invaldos“ akcijas rizika. Dabar tai rizikinga investicija. Bir"oje akcijas pardavi-n!ja ir smulkieji akci-ninkai, ir instituciniai investuotojai. Nuo kai-nos auk(tum$ (i$ met$ baland& akcijos kaina ra(ant (& straipsn& su-ma"!jo 35,37 proc. Vien po naujienos paskelbimo kaina suma"!jo 14,41 proc. Normali rinkos re-akcija & tokias naujienas.

Didesn! b!da gali b'ti, jei po akcinink$ susirinkimo „Invalda“ nuspr)s pasitraukti i( bir"os. Likvidumo sto-kojan%iai rinkai prarasti vien# likvid"iausi$ ak-cij$ b't$ skaudus sm'-gis. Uraganas Sandy pa-sirodyt$ tik kaip (velnus v!jelis...

»Per Vilniaus bir#) tuo pat metu taip pat pra!#$ savoti"kas uraganas vardu „Invalda“

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap-valgininkas

OMX VILNIUS

351,27

350,42

349,57

348,71

347,86

347

346,15

345,3

OMX RYGA

383,97

382,58

381,19

379,8

378,4

377,01

375,62

374,23

OMX TALINAS

682,76

679,57

676,38

673,18

669,99

666,79

663,6

660,41

OMXV=–0,64%

348,43

346,19

OMXT= +1,30%

382,12

379,85

OMXR= –0,57%

670,00

678,85

.DL�VDYL�SDGŏWL�QHQRUL

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

,BJQ�QBTLBUJOUJ�CBOLVT�TLPMJOUJ�QJOJHVT�TBWP�ğBMJFT�WZSJBVTZCFJ �

LBJ�KJF�UP�EBSZUJ�OFOPSJ

*iandien dalis euro zonos i(gy-vena sud!ting# situacij#: vals-

tybei reikia skolintis, ta-%iau rinkos ja nepasitiki, tod!l jos leid"iam$ skolos vertybini$ popieri$ pal'-kanos (oka & rekordines auk(tumas ir niekas j$ nenori pirkti, o (alies bankai ver%iau renkasi saugesnius u"sienio vals-tybi$ skolos popierius.

Nuo to (iandien ken-%ia periferin!s euro zono valstyb!s. Pavyzd"iui, Graikijos de(imties met$ trukm!s valstyb!s obli-gacij$ pal'kanos (iuo metu vir(ija 15 proc, o Vokietijos – apie 1,5 pro-cento. Kuo didesn! obli-gacij$ pal'kan$ norma – tuo didesn! rizika, kad pasibaigus laikotarpiui jos gali b'ti nei(pirktos. Tod!l (io regiono santau-pos keliauja & stipri#sias ekonomikas. Kod!l tai blogai? Esant neapibr!"-tai finansinei toki$ (ali$

kaip Graikija ar Ispanija b'klei j$ platinam$ sko-los vertybini$ popieri$ pal'kanos kyla, tod!l no-rint jas padengti reikia dar daugiau skolintis, o investuotojai mieliau renkasi ma"iau riziking$ (ali$ obligacijas.

Kovojant su tuo Euro-pos centrinis bankas pra-d!jo vykdyti tiesiogines pinig$ operacijas (OMT), kuri$ esm! – supirkti ri-ziking$ (ali$ skolos ver-tybinius poperius ir taip suma"inti j$ pal'kanas, kad (ios (alys v!l gal!t$ skolintis normaliomis rinkos s#lygomis. Tiesa, kai kurie ekonomistai si'lo problem# spr)sti papras%iau – ribojant ka-pitalo srautus tarp euro zonos (ali$.

Riboti jud$jim)Lietuvoje lank)sis ty-rim$ instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomis-tas Richardas C. Koo si'lo &vesti netiesiogines kapitalo kontrol!s prie-mones ir taip paskatinti, kad bankai b't$ link)

pirkti savo (alies obli-gacijas. Jis si'lo tokiu atveju, kai bankas perka savo (alies obligacijas, joms, kaip aktyvui, nu-statyti ma"esn& rizikos lyg& nei u"sienio valsty-bi$ obligacijoms.

Kod!l tai b't$ patrau-klu bankams? Bankui reik!t$ ma"iau nuosavo kapitalo, mat kapitalo pakankamumo rodiklis nurodo, kokia dalimi

nuosavo kapitalo ban-kas turi padengti turim# turt# ir &sipareigojimus, &vertintus pagal rizik#. Pavyzd"iui, i(duotoms paskoloms verslui reikia didesn!s nuosavo ka-pitalo dalies, o perkant valstyb!s skolos popie-rius – ma"esn!s. *iuo metu Europoje vis$ (a-li$ obligacijoms priski-riamas tas pats rizikos laipsnis.

„Jei daugiau pinig$ likt$ Ispanijoje, Italijoje, obligacij$ pajamingu-mas suma"!t$, tarkime, iki 3–4 proc. ir niekas nekalb!t$ apie euro zo-nos kriz) <…> Tuomet vyriausyb!s gal!t$ imtis fiskalinio stimulo ir ska-tint$ ekonomik#, o priva-tus sektorius gal!t$ su-tvarkyti savo balansus“, – kalb!jo R. Koo prie( por# savai%i$ Vilniuje.

Lau#yt' d$sniusTiesiogin& kapitalo ju-d!jimo draudim#, kaip nurodym# bankams nepirkti u"sienio (ali$ obligacij$, neleid"ia Eu-ropos Bendrijos steigimo sutartis. Ar toks R. Koo pasi'lymas jos nepa"ei-d"ia? „Tai buvo privataus ekonomisto pasisakymas <…> Lietuvos instituci-jos toki$ ketinim$ n!ra i(d!s%iusios. Hipotetinio

ir iki galo neatskleisto scenarijaus komentuoti negalime. Atsakym# taip pat apsunkina tai, kad finansini$ paslaug$

bendroji rinka n!ra u"-baigta“, – teig! Europos Komisijos atstovyb!s Lietuvoje Spaudos ir in-formacijos skyriaus va-

dovas Giedrius Sudikas.„Swedbank Markets“

tarnybos Lietuvoje vado-vas Tomas Andrejauskas b't$ link)s nepritarti R. Koo pasi'lymui. „Jei valstyb!s rizika didel!, kaip Ispanijos ir Grai-kijos, o bankai ver%iami investuoti & (ios valstyb!s skol#, tai rei(kia, kad fi-nans$ sistema statoma & riziking# pad!t& ir taip didinamas finans$ rin-kos nestabilumas. Ind!-lininkai, matydami, kur keliauja j$ pinigai, gali tarti „a%i'“ ir atsiimti savo ind!lius“, – sak! jis.

Pagelb$t' Lietuvai?*iandien Lietuvos pa-d!tis pakankamai gera, ta%iau, R. Koo teigimu, ateityje tai gal!t$ tapti pagalbos ratu ir m's$ kra(tui. Rugs!j& Lietuva 5,5 metams *veicarijos frankais pasiskolino 0,5 mlrd. lit$ tik u" 2 proc. metines pal'kanas, kai baland& i(platino (e(eri$ met$ trukm!s 1,38 mlrd. lit$ vert!s emisij# eurais, kurios pajamingumas siek! 4,2 procento. Tai buvo pirmas kartas po ketveri$ met$, kai eu-rais nominuot$ Lietuvos vertybini$ popieri$ pa-jamingumas buvo ma"es-nis nei 5 procentai.

Ta%iau pad!tis finans$ rinkose vis dar netvari, tod!l skolinimosi kaina ateityje gali keistis ir & bloga – kit#met Lietuva numa%iusi pasiskolinti 7,6 mlrd. lit$. Praeityje buvo atvej$, kai Lietuvai nepavyko pasiskolinti. *tai pra!jusi$ met$ lap-krit&, po „Snoro“ ban-kroto, vidaus rinkos investuotojai nepanoro u" valstybei priimtas s#-lygas &sigyti obligacij$ emisijos eurais. Per kri-z!s &kar(t& 2009 metais Lietuvos bandymai pasi-skolinti patyr! fiasko net septynis kartus. R. Koo &sitikin)s, kad to ateityje pad!t$ i(vengti jo si'-lymas taikyti skirting# rizik# skirting$ (ali$ obi-gacijoms.

Kriz* b!t' lengviau suvaldyti ir valstyb$ms b!t' pigiau skolintis, jei bankai labiau stengt'si pad$ti savo "aliai. Reuters

»Jei daugiau pinig' likt' Ispanijoje, Italijoje, obligacij' pajamingumas suma#$t', tarkime, iki 3–4 proc. ir niekas nekalb$t' apie euro zonos kriz*

FAKTAI

BANDYMAI SKOLINTIS

Pateikiame pastaruo-sius Lietuvos bandymus pasiskolinti tarptautin"se rinkose

Rugs"jo 19 dien$ Lie-tuva u!sienio rinkose i'-platino obligacij) emisij$ *veicarijos frankais, kurios vert" siek" apie 500 mln. lit). U! 5,5 met) trukm"s obligacijas bus mokamos 2 proc. metin"s pal(kanos

Baland!io 17 dien$ Lie-tuva tarptautin"se rinkose i'platino 1,38 mlrd. lit) vert"s obligacij) emisij$ eurais. Jos trukm" – 'e'eri metai, pal(kan) norma – 4,216 procento

Pernai lapkri%io 9 die-n$ Lietuva tarptautin"se rinkose i'platino 1,9 mlrd. lit) obligacij) emisij$ JAV doleriais. Jos trukm" – de'imt met), pal(kan) norma – 6 procentai

»Kuo didesn$ obligacij' pal!kan' norma – tuo didesn$ rizika, kad pasibaigus laikotarpiui jos gali b!ti nei"pirktos

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

2012 10 23 2012 10 24 2012 10 25 2012 10 26 2012 10 29 2012 10 30 2012 10 31 2012 10 23 2012 10 24 2012 10 25 2012 10 26 2012 10 29 2012 10 30 2012 10 31 2012 11 01 2012 10 26 2012 10 29 2012 10 30 2012 10 31 2012 11 012012 10 23 2012 10 24 2012 10 25

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

T I N K L A R A & T I S

&ventasis verslasKad lietuviai – versl(s

!mon"s, niekam ne pa-slaptis, bet kad taip grei-tai prisitaiko prie rinkos poky%i), buvo staigmena. Kur lapkri%io pirmosiomis dienomis daugiausia !mo-ni)? Be abejo, kapin"se. O prekybininkai !ino, kad kiekvienas pro 'al& praleistas pakeleivis – neu!dirbtas litas.

Tod"l Vis) 'vent)j) dien$ vilnie%iai atvyk# & vienas did!iausi) kapini) Lietuvoje – Karveli'kes ga-l"jo nustebti. *alia &prast) 'io meto prekybinink), pardavin"jan%i) !vakeles ir g"les, glaud"si kibin), saldaini) pardav"jai. Ne-ju%ia prad"jome dairytis medini) 'auk't), r(ks-tan%i) 'a'lykini) ir alaus bokal): nors u! keli) 'imt) metr) deg" !vak"s prie antkapi), atmosfera buvo lyg Kaziuko mug"je Vilniaus gatv"se.

Prekeivi) sprendimas racijos lyg ir turi: vargais negalais per mil!ini'kas sp(stis pasiek# kapus,

.vak$, kibinas ir saldainis – toks naujas kapini' lankymo atributas. Fotodiena

sudegin# !vakeles !mon"s i'alksta ir su'$la – 'iltas kibinas pats tas prie' ilg$ kelion# namo. O kad vaikai nezirst) ir lengviau i'tvert) kart$ per metus kapin"se sutinkam) tet) glostymus, &brukamas saldainis & kiekvien$ rank$ tampa visai gera i'eitimi. Kartu su prekeiviais & kapines i'keliavo ir elgetos – j) tiesiamos rankos pasitiko kiekvien$ !engiant& & am!inos poilsio vietos teritorij$. +i(r"k, kit$met jau

kibinus pardavin"s ne prieigose, bet b"gios jaunuolis tarp antkapi) ir 'auks: „Kar'ti kibinai!“, o 'alia kapini) vart) bus pa-statyti keli reklamos sten-dai, u! kuriuos reklamos pardav"jai susi!ers kr(v$ pinig) – pagalvokite, kiek tikslin"s auditorijos juos pamatys… Galiausiai vis-kas baigsis kaip Tibidabo kalnui Barselonoje: 'alia &sp(dingos Sagrat Cor ba!ny%ios &sik(r" visas atrakcion) parkas.

Kritika gali tapti atspirties ta"ku sprend#iant iki "iol nepasteb$tas problemas. Shutterstock

.DLS�SDVLQDXGRWL�NULWLND1SBEFEBOËJBKBN�WFSTMJOJOLVJ�OFSFUBJ�UFOLB�TVTJEVSUJ�TV�LSJUJLPT�MBWJOB�

Kai Richardas Bransonas 1984 metais &k'r! bendrov) „Vir-

gin Atlantic“, daugelis konkurent$ juok!si i( jo sumanymo, ta%iau ilgai-niui jie buvo priversti nu-leid) galvas palikti versl#, o optimizmu tryk(tantis britas tapo vienu "ymiau-si$ vizionieri$ pasaulyje, ra(o „Entrepreneur“.

Naujos id!jos da"niau-siai sulaukia konservato-ri$ ir piktavali$ kritikos. Geras verslininkas turi sugeb!ti i(klausyti, &ver-tinti ir pasinaudoti (ia kritika.

Pirmiausia stenkit!s nesivadovauti jausmais. ,gyvendindami id!j# &d!-jote daug pastang$, tod!l nenuostabu, kad esate prie jos emoci(kai prisiri-()s ir stengiat!s bet kokia kaina apsiginti nuo kriti-kos. Vis d!lto tokiu atveju reik!t$ &sivaizduoti, kad esate pa(alinis steb!tojas, ir bandyti blaiviai &ver-tinti i(sakytas mintis, deja, da"nai "mon!s link) &"velgti klast# pana(iose situacijose.

Reik!t$ i(mokti at-skirti konstruktyvi# kritik# nuo konkurent$ ir pavyduoli$ agresijos. Remkit!s nuojauta. Ne-kreipkite d!mesio & pik-tus i(puolius ir senstel!-jusi$ dogm$ gyn!jus.

Vertindami kritik# pabandykite pasikonsul-tuoti su kolegomis ir "mo-n!mis, kurie ne visada link) sutikti su j's$ nuo-

mone. Reik!t$ i(klausyti ir kit$ verslinink$ min-tis.

*iuo atveju geriausi# patarim# gal!t$ suteikti neutralus "mogus, ku-rio verslo interesai n!ra susij) nei su j's$, nei su konkurent$ veikla.

Kritika gali tapti ats-pirties ta(ku sprend"iant iki (iol nepasteb!tas pro-blemas. B'kite atviras

kit$ "moni$ patarimams ir teisingai kritikai, gal-b't laiku i(girsta pastaba suteiks prog# tinkama linkme pakoreguoti verslo plan#.

Kartais skirtumas tarp puikios ir prastos id!-jos gali b'ti itin ma"as, tad konstruktyvi kritika tampa puikiu &rankiu koreguojant pirmines u"-ma%ias.

ŶKod$l kai kurie #mon$s (gyvendina savo tikslus, o kiti lieka prie sudu#usios geldos? Taip nutinka, nes vieniems pavyksta (veikti kelyje pasitaikan%ias kli!tis, o kiti nesugeba susidoroti su kilusiomis problemomis, ra"o „Inc.“

Daugelis !moni) i'sikelia visi'kai ne&kvepian%ius tiks-lus – nusipirkti nauj$ auto-mobil& ar u!sidirbti tam tikr$ pinig) sum$. Deja, tokie

tikslai da!niausiai nepakan-kamai motyvuoja !mones, nes visi mes trok'tame tik pozityvi) potyri). D"l 'ios prie!asties reik"t) &sivaiz-duoti ne konkret) daikt$, bet nepakartojam$ savi-jaut$, kuri u!valdys mums pasiekus u!sibr"!t$ tiksl$.

Dalis !moni) taip bijo nes"km"s, kad nesiry!ta rizikuoti ir pabandyti &gy-vendinti svajones. *iems asmenims reik"t) &sis$mo-ninti, kad kartais nusivyli-

Keli) ( s$km* gali pastoti netinkamai sudarytas darb' tvarkara"tis. Shutterstock

mas nei'vengiamas. Ta%iau nes"km" visada t"ra laikina b(kl" ir i'sik"lus tinkamus tikslus bus nebaisu !engti !ingsn& atgal, nes ilgainiui !ingsniuosite tik & priek&.

Kita vertus, !mon"s lygiai taip gali bijoti ir s"km"s. To-kie nelaim"liai baiminasi, kad &gyvendin# svajones nebetur"s gyvenimo tiksl), sukels aplinkini) pavyd$ ar nejaus pasitenkinimo d"l savo laim"jim). *iems !mon"ms reik"t)

negalvoti apie galimus neigiamus padarinius ir m"gautis kiekviena diena, kai art"jama prie svajoni) i'sipildymo.

Keli$ & s"km# gali pa-stoti netinkamai sudarytas darb) tvarkara'tis. Neretai !mon"s pervertina savo galimybes planuodami vienos savait"s darbus ir tuo pat metu ne&vertin-dami savo potencialo, ku-ris atsiskleist) per vienus metus. D"l 'ios prie!asties nusistatomi pernelyg opti-misti'ki terminai ir norima nuversti kalnus per trump$ laik$. Der"t) sudaryti ilgo laikotarpio darb) planus ir sutelkti d"mes& & 20 proc. veiklos, kuri generuoja 80 proc. rezultato.

Kelyje & tiksl$ beveik vi-sada pasiekiame viet$, kai atrodo, kad progresas su-stojo. Daug !moni) 'iame etape suklumpa, ta%iau i' ties) reik"t) d!iaugtis susi-d(rus su pana'ia kli(timi, nes ji yra !enklas, kad ei-name tinkama linkme ir ne-trukus &gyvendinsime savo planus.

Kli!tys s$kmei

Nr. 412012 m. lapkri!io 5–11 d.

70

„Gino Rossi“ parduotuvėsVilniuje: PC „Akropolis“, Ozo  g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaune: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėdoje: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61  

Atsine!kite !" #urnalo numer" ir,

nusipirk$ bet kuri% bat& por%,

gausite dovan% pasirinktai rankinei "sigyti

Pasiūlymas galioja iki šių metų gruodžio 4 d.

numer" ir,

100 Lt