Savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus ir politikus.

nas kalbinamų ekspertų.Vienvaldis ir absoliutus

reitingo lyderis – verslinin-kas Robertas Dargis, birželį išrinktas Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos (LPK) prezidentu. Tačiau kai ku-rie pašnekovai savo preten-dentų dviem kategorijoms – investuotojų ir bankininkų – apskritai nepasiūlė.

Kur saugosime atomą – neaišku Laikinųjų branduolinio kuro ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybvietė greta Ignalinos atominės elektrinės – bene paslaptin-giausias objektas Lietuvoje. Plačiau 6–7 p.

Oro piramidės Lietuvoje nesubyra Lietuvą pamėgo oro pardavėjai iš Rusijos – mūsų šalyje ir po MMM uždarymo veikia bent kelios bendrovės, siūlančios greitai praturtėti. Be to, panašu, kad viena iš jų – „Liderland“ gali būti susijusi ir su MMM sukčiais. Plačiau 12–13 p.

„Startup‘ų“ šalies pamokos Lietuvai Vėlyvas penktadienio vakaras Tel Avive, pusė dvyliktos nakties, savaitgalio šurmulyje prie vieno populiariausių naktinių klubų stovi ir įnirtingai diskutuoja du jaunuoliai. Jų pokalbio objektas labiau nei netikėtas – jau antra valanda jie aptarinėja verslo planą. Plačiau 24–25 p.

Ne turgus, bet derėtis galimaIki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 98Tiražas: 15 000

»V. Uspaskichas: Jeigu dabartinė valdymo struktūra išliks, ES bus pasmerkta žlugti

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 21 p.

■Kaip daryti įtaką šalies ekonomikai ir finansams? Ekspertai kalba apie analiti-kus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius tiesio-giai ir atvirai.

Verslininkai viešai kalba apie savo poreikius, susitinka su ministrais, o slaptų susitikimų, kai įta-kos sferomis pasidalijama kabinetuose už uždarų

durų ar prie kavos puodelio, esą pasitaiko vis mažiau.

„Daugelis verslininkų vadovaujasi provincialiu požiūriu – mano, kad pa-sikvies politiką pietų, pa-siūlys dovanėlę su keliais nuliais ir klausimas išsi-spręs. Taip nebevyksta, nebent tai būna išimtys.

Kuo toliau, tuo labiau tam-pame demokratine šalimi“, – „Ekonomika.lt“ sakė vie-

P. Stordalenas: Baltijos šalis mes laikome svarbia savo namų rinkos dalimi ir žinome, kad daugelis iš mūsų svečių Skandinavijoje šiomis rinkomis labai domisi Plačiau 20 p.

A. Rusteika: Turi verslo partnerį, su juo dirbi 15 metų, juk tai auksinis laikotarpis, ne visi tiek laiko su žmonomis sugeba pragyventi

Rinkos pokyčiai385,15668,04342,995 779,423 136,68 949,87

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–1,03 %–0,68 %–1,13 %–1,28 %–1,24 %–1,51 %

Rugsėjo 20–27 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. spalio 1–7 d. Nr. 36 (98) SAVAITRAšTIS. leidžiaMas kiekvieną piRMadienį

ĮtakingiausiejiLietuvoje

L t

?

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 98 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

iksliname: kainų komisija nutarė į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų metodiką įtraukti Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintų gam-tinių dujų (SGD) terminalo sąnaudų kompensa-vimą. Patikslinę dar aiškiname: į dujų perdavimo tarifą bus įtrauktas antkainis, iš kurio bus padengta dalis terminalo statybos išlaidų. Visai paprastai šnekant, vis dar rusiškos dujos, kurios ateina vamzdžiais iš Rytų, bus par-duodamos brangiau ir dėl to pabrangimo gauta pajamų da-lis eis SGD statybos išlaidoms padengti. Dabar buitiniams vartotojams 1 kubinio metro dujų perdavi-mas kainuoja 1 centą, o į kainą įtraukus terminalo sąnaudų kompensavimą tarifas gali padidėti iki 3 centų. Bet kol kas nuspręsta ne dėl konkrečių skai-čių, o dėl principo. Nuspręsta, nes Seimas anks-čiau priėmė tai numatantį įstatymą.Kadangi visi dideli vamzdžiai priklauso „Lietuvos dujoms“, mokės tie, kurie jais gauna dujas. Rami-nama, kad buitiniai vartotojai beveik nieko nepa-jus, užtat didieji vartotojai, tokie kaip „Achema“, mokės smarkiai daugiau. „Lietuvos dujų“ ir „Achemos“ atstovai tikina, kad toks terminalo finansavimo būdas ne tik neteisin-gas, bet ir nuostolingas vartotojams. Būtų keista, jeigu jie kalbėtų kitaip. Viena vertus, SGD terminalas buvo valdžios pri-statomas kaip komercinis projektas, kita vertus, buvo pabrėžiama, kad tai vienas iš Lietuvos ener-getinės nepriklausomybės bastionų. Tačiau basti-onai nebūna visu 100 proc. komerciniai. Valdžia aiškina, kad SGD terminalas turėtų ne vien užtikrinti dujų tiekimo saugumą, bet kada nors ateityje smarkiai prisidėti prie dujų kainų

sumažinimo. Schema žinoma: pastačius termi-nalą bus ne vienas, o du vamzdžiai, kurie jungs Lietuvą su pasauliu (SGD terminalą gal tiksliau vadinti vamzdžio čiaupu). Pagal ekonomikos va-dovėlius dėl galimybės rinktis dujų kainos turėtų sumažėti, nes tarptautinis SGD čiaupas konku-ruos su rusišku vamzdžiu.Tokiam atpigimui Lietuvos valdžia ruošiasi gana įdomiai – didieji vartotojai bus įpareigoti 25 proc.

reikiamų dujų pirkti per SGD terminalą, 25 proc. – iš „Lietu-vos dujų“ (t. y. iš „Gazprom“). Į rinką, kur čiaupas konkuruoja su vamzdžiu, jie ateis, kad nusipirktų tą kitą pusę dujų, kurias galės pasirinkti pagal

mažiausią kainą. Tokia tvarka užtikrina, kad per SGD terminalą bus parduodamas daugmaž ketvirtis Lietuvoje su-vartojamų dujų, taigi jis nestovės be darbo, kad ir kokios būtų jūra atplukdytų suskystintų dujų kai-nos. Pažiūrėsime, kokios jos bus, jeigu dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, karo, tokia šalis kaip Kataras negalės eksportuoti dujų. Galbūt tai visai netolimos ateities dalykas. SGD terminalo pelningumo užtikrinimas kai kuo panašus į tvarką, kuri gelbėjo ūkininkus prie An-tano Smetonos: gaunantieji valstybines algas pri-valėjo pirkti nepaklausias Lietuvos žąsis.Kaip yra taip yra. Terminalas reikalingas dėl stra-teginių sumetimų. Už nepriklausomybę reikia mokėti. Kainos dydis lieka neaiškus, bet aiškus iš-laidų padengimo būdas – iš vartotojų kišenės. Bū-tini sprendimai ne visuomet populiarūs ir valdžia nusprendė nepriklausomybę pasaldinti mažesnių kainų saldainiu. Kaip ir reikėjo tikėtis, buvo nuty-lėta detalė: kainos bus mažesnės tik po to, kai jos dar pakils.

Dujomis prekiaus kaip žąsimisLietuvos energetinę nepriklausomybę turintis užtikrinti dujų terminalas bus finansuojamas

iš rusiškų dujų pardavimo.

T

Redakcija 3

»Nepriklausomybės bastionai nebūna visu 100 proc. komerciniai

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

Tarp regiono geriausiųjų

Įsteigė fondą

Taupys sunkmečiui

Importuos iš Izraelio

Įsikurs „Akropoliuose“

Vyriausybė pasitarime aptarė įstatymo projektą, kuriame numatomos kon-krečios priemonės kaupti valstybės rezervą. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, į valstybės rezervą bus pervedamos lėšos, ku-

rios atsiras valstybės biu-džete dėl ūkio augimo. Anot jos, jeigu toks rezervas būtų buvęs, krizė būtų smogusi ne taip skaudžiai. Ministrės teigimu, rezervas galėtų būti tokio dydžio, kiek sudaro me-tinė išlaidų suma.

Ūkio ministras Rimantas Žylius teigia, kad Lietuva nuo 2014 metų planuoja importuoti dujas iš Izraelio. Duodamas interviu vietos laikraščiui „Yedioth Ahro-noth Daily“ ministras sakė, kad Lietuva jau stato suskys-tintų gamtinių dujų gabe-nimo laivą ir Klaipėdos uoste rengia terminalą. Anot R. Žyliaus, teliko baigti šias sta-tybas ir pradėti dujų eksportą iš Izraelio. Klaipėdoje stato-mas SGD terminalas turėtų pradėti veikti 2014 metais.

Bendradarbiaujant Eu-ropos investicijų fondui (EIF), Lietuvai, Latvijai ir Es-tijai buvo įsteigtas 100 mln. eurų (345 mln. litų) vertės Baltijos inovacijų fondas (BIF), skirtas mažų ir viduti-nių įmonių plėtrai skatinti.

EIF į fondą investuoja 40 mln. eurų (138 mln. litų), o kiekvienos Baltijos šalies nacionalinės agentūros – Lietuvos INVEGA, Latvijos garantijų agentūra ir Estijos „KredEx“ – po 20 mln. eurų (69 mln. litų).

Pasaulinės audito, mo-kesčių ir konsultacijų ben-drovės KPMG atliktas tyri-mas rodo, kad Lietuva yra tarp geriausiai ES fondų lėšas panaudojančių šalių Vidurio ir Rytų Europoje. Pagal ES struktūrinės pa-

ramos panaudojimo efek-tyvumą regione pernai Lie-tuva nusileido tik Latvijai ir Estijai. Prasčiausi rezultatai yra Lenkijos, kuriai tenka didžiausia dalis ES subsidijų (iš viso apie 40 proc. subsi-dijų).

Dujas iš Izraelio bus pradėta importuoti vos bus baigtos suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos. Fotodiena

Fondas investuos į Baltijos šalyse veikiančius privataus kapitalo ir rizikos fondus. Fotodiena

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Įtakingiausieji LietuvojeSavaitraštis „Ekonomika.lt“ sudarė įtakingiausių Lietuvos ekonomikai ir finansams sąrašą: pabandėme

išsiaiškinti reikšmingiausius šalies investuotojus, bankininkus, verslininkus, nuomonės formuotojus bei politikus.

Kaip daryti įtaką šalies ekono-mikai ir finan-sams? Eksper-

tai kalba apie analitikus, formuojančius viešąją nuomonę, veikiančius

tiesiogiai ir atvirai. Vers-lininkai viešai kalba apie savo poreikius, susitinka su ministrais, o slaptų susitikimų, kai įtakos sferomis pasidalijama ka-binetuose už uždarų durų

ar prie kavos puodelio, esą pasitaiko vis mažiau. „Daugelis verslininkų vadovaujasi provincialiu požiūriu – mano, kad pa-sikvies politiką pietų, pa-siūlys dovanėlę su keliais

nuliais ir klausimas išsi-spręs. Taip nebevyksta, nebent tai būna išimtys. Kuo toliau, tuo labiau tampame demokratine šalimi“, – „Ekonomika.lt“ sakė vienas kalbi-

namų ekspertų.Vienvaldis ir abso-

liutus reitingo lyderis – verslininkas Robertas Dargis, birželį išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK)

prezidentu. Tačiau kai kurie pašnekovai savo pretendentų dviem kate-gorijoms – investuotojų ir bankininkų – apskri-tai nepasiūlė: vieni sakė, kad bankų elgsena per sunkmetį jų lūkesčių toli gražu nepateisino, an-tri – kad jei būtų galima įvardyti investuotojus, žmonės masiškai iš Lie-tuvos neemigruotų, treti – nenorintys rinktis ma-žiausios blogybės iš visų galimų.

Tiesa, įtakingų ban-kininkų ekspertai su-

Robertas Dargis, statybų bendrovės „Eika“ direktorius, Lietuvos pramoni-ninkų konfederacijos (LPK) prezidentas.verslininkas įvardijamas pirmuoju nu-meriu – kaip atsakingas ir iniciatyvus. Ekspertai: „R. dargį reitingavau kaip pirmąjį todėl, kad jis vadovauja vienai iš gausiausių ir aktyviausių asocijuotų struk-tūrų – lpk, o n. numavičius ir d. Mockus įtaką valdžios sprendimams daro veikiau neformaliai ir nereguliariai.“VERSLININKAI

Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas.koncernui priklauso 63 įmonės. praėju-siais metais „MG Baltic“ ir antrinių ben-drovių grynasis pardavimas sudarė 1 391 mln. litų. d. Mockus valdo maždaug 270 mln. litų turtą. Turtingiausių lietuvos vers-lininkų šimtuke d. Mockus užima 22 vietą.Ekspertai: „Jis dalyvauja beveik visuose renginiuose, yra aktyvus formuojant tei-giamą verslo įvaizdį.“

Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas ir vienintelis akcinininkas.Šių metų liepą jis verslą perkėlė į estiją ir įkūrė ten kontroliuojančią bendrovę „Hanner Group“. Jis valdo 70 mln. vertės turtą, turtingiausių lietuvos verslininkų sąraše užima 66 vietą.Ekspertai a. avulį vertina dėl sukauptos patirties ir aktyvios visuomeninės veiklos.

Nerijus Numavičius, įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkas.įmonė „vp Market“ daro svarbią įtaką bet kuriai rinkai, taip pat lietuvos regionams, ku-riuose kuriami bendrovės prekybos centrai. n. numavičius valdo apie 2,7 mlrd. litų vertės turtą. Turtingiausių lietuvos verslininkų šim-tuke užima 3 vietą.Ekspertai: „n. numavičius vertinamas ir kaip verslininkas, ir kaip investuotojas.“

Augustinas Rakauskas, „Senukų“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas.įmonių grupei priklauso ir žiniasklaidos prie-monė. a. Rakauskas valdo maždaug 250 mln. litų vertės turtą, turtingiausių lietuvos versli-ninkų sąraše užima 23 vietą.Ekspertai: „aktyviai veikia kauno miesto savi-valdybėje ir visuomeniniame gyvenime.“

Gitanas Nausėda, SEB banko valdybos pirmininko patarėjas.G. nausėda vertinamas dėl aiškių, logiškų ir, svarbiausia, pagrįstų pasisakymų.Ekspertai: „Gal G. nausėda, R. Rudzkis, R. kuodis dažniau pasirodo televizijoje, konferencijose. Jie yra kvalifikuoti, tikrai objektyvūs, netarnaujantys jokioms grupėms, o tokių dalykų pasitaiko. su-geba paaiškinti net sudėtingus dalykus kitiems.“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriau-siasis ekonomistas. ekspertų nuomone, n. Mačiulis yra kompetentingas analiti-kas, vienas iš dažniausiai cituojamų vie-šojoje erdvėje.Ekspertai: „n. Mačiulis – didysis opti-mizmo šauklys, R. Rudzkis – didysis pavo-jaus ruporas.“

Raimondas Kuodis, ekonomistas, Lietu-vos banko valdybos pirmininko pava-duotojas. ekspertų teigimu, R. kuodis – iš protingai ir logiškai mintis reiškiančių eko-nomistų, anksčiau esą jis buvęs geriausias analitikas lietuvoje.Ekspertai: „Jo nuomonė argumentuota, jis nevengia teikti radikaliai protingų pasiū-lymų, juo pasitiki intelektualioji gyventojų dalis. Yra ir neigiamų niuansų, bet dau-giausia – teigiamų dalykų ir sveiko proto.“

Rimantas Rudzkis, ekonomistas, dėstytojas. pramonininkų teigimu, prof. Rimantas Rudzkis – ekonomistas „numeris vienas“, jo pasisakymai, kitaip nei daugelio analitikų, nėra populistiniai.Ekspertai: „Gal jam kartais būdingas perdėtas pesimizmas, bet jei ištinka kritinė situacija, pirmiausia skambiname jam. žinome, kad iš-girsime argumentuotą ir logišką paaiškinimą, kodėl taip galėjo atsitikti. pavyzdžiui, kad ir euro zonos paskolos ispanijai, Graikijai. Jis gali pateikti tiksliausias ir konkrečiausias išvadas.“

Rūta Vainienė, ekonomistė, Lietuvos laisvo-sios rinkos instituto ekspertė. anot ekspertų, ši ekonomistė renkasi gerus ir įtaigius argu-mentus, jie veiksmingi net nepritariantiesiems jos keliamoms idėjoms.Ekspertai: „Ji atstovauja radikaliajam libera-lizmui. kadangi lietuvoje tikrojo liberalizmo trūksta, jos nešama vėliava yra teisinga.“

Aivaras Abromavičius, turto valdymo įmonės „East Capital“ bendraturtis. Šiuo metu dirba kijeve. Yra investuotojų teisių gynimo asociacijos Rusijoje pir-mininko pavaduotojas. karjerą pradėjo banke „Hansabank“, trejus metus dirbo brokerinėje kontoroje „Brunswick emer-ging Markets“ ir ėjo prekybos skyriaus vadovo pareigas.

Nerijus Dagilis, investicinės grupės „Hermis Capital“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas. ekspertų apibūdinamas kaip vienas iš aktyviausių investuotojų, nors tiesioginės įtakos jis neturi, veikia kaip sumanus ir geras verslininkas. Jo val-doma investicinė grupė investavo į strate-ginius lietuvos projektus nuo gamybos iki energetikos. n. dagilis valdo 50 mln. litų vertės turtą, lietuvos turtingiausių versli-ninkų šimtuke užima 79 vietą.

Simonas Gustainis, privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ vadovas. per pastaruosius 15 metų bendrovė yra investavusi į 40 įmonių. vienas iš lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos steigėjų bei jos valdybos na-rys. specializuojasi įmonių finansų srityje, buvo atsakingas už daugybę įmonių susijungimų ir įsigijimų bei kapitalo pritraukimo projektų, tokių kaip aB „lietuvos Telekomas“ viešasis akcijų pardavimas ar lietuvos alkoholio sektoriaus privatizavimas.

Larsas Ohnemusas, nekilnojamojo turto val-dymo bendrovės „BPT Asset Management“ vadovas. Bendrovė valdo daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų investicijų portfelį ir daugiau kaip 1 mln. kv. m. aukštos kokybės komercinės paskirties nekil-nojamojo turto. Būstinė – kopenhagoje, vietos biurai – Berlyne, Taline, Rygoje, vilniuje, varšu-voje, sankt peterburge ir Maskvoje. anksčiau l. ohnemusas buvo bendrovės „ikea“ ekono-mistas, „philip Morris“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Dalia Grybauskaitė, prezidentė. eks-pertų teigimu, šalies prezidente pasitiki visuomenė, todėl ji gali pritarti ir priešin-goms nuomonėms.Ekspertai: „didelis žmonių pasitikėjimas leidžia prezidentei įgyvendinti sprendi-mus kartais ir prieš pagrindinių seimo partijų valią, o tai neabejotinas įtakin-gumo požymis.“

Andrius Kubilius, premjeras. anot eks-pertų, nors šis politikas nėra populiarus, tai nereiškia, kad jis neįtakingas. Ekspertai: „Jis yra daugiausia pripažinimo tarptautinėje erdvėje sulaukęs politikas: pernai jam prestižinį pasaulio lyderio apdovanojimą įteikė Roterdamo univer-sitetas.

Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos lyderis, europarlamentaras. ekspertai jį įvardija kaip vieną iš įtakingiausių opozi-cijos ir verslo atstovų.Ekspertai: „vienas iš iškilių lyderių, kurie sudaro ganėtinai neblogą opoziciją. nors dalis jų pasiūlymų yra nerealūs, dalis yra neblogų.”

Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų par-tijos pirmininkas. ekonomikos mokslo dakta-ras, seimo biudžeto ir finansų komiteto narys. anot ekspertų, a. Butkevičius taip pat yra vie-nas iš geriausių oponentų, teikiančių pasiūly-mus valdantiesiems.

Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras. da-lyvauja visuomeniniuose projektuose, aktyviai bando pritraukti investicijas vilniaus mieste, centrinę valdžią ragina pertvarkyti šilumos ūkį. Taip pat a. Zuokas inicijavo avialinijų „air litu-anica“ steigimą. Ekspertai: „Geriausias „viešųjų ryšių“ meras – p. Zuokas. Šiuo aspektu aš jį laikyčiau pro-fesionaliausiu politiku, o kartu vienu iš įtakin-giausių.“

NUOMONĖS FORMUOTOJAI

INVESTUOTOJAI

POLITIKAI

Darius šulnis, investicijų bendrovės „Invalda“ valdybos narys. Turi 15 metų verslų kūrimo ir valdymo, jungimosi ir įsigi-jimo sandorių įgyvendinimo patirtį. daly-vauja aB „vilniaus baldai“, aB „Umega“, aB invaldos nekilnojamojo turto fondo, UaB „litagra“ valdybų veikloje. d. Šulnis valdo maždaug 63 mln. vertės turtą ir turtingiausių lietuvos verslininkų sąraše užima 70 vietą.

Raimondas Kvedaras, SEB banko valdybos pirmininkas. ekspertų nuo-mone, didžiausią rinkos dalį lietuvoje užimančio banko prezidento sprendimai turi įtakos visam bankiniam sektoriui.Ekspertai: „Tai didžiausias bankas, kurio politika lemia visų kitų veiksmus. Jei bankas nusprendžia palūkanas mažinti, greičiausiai ir visa rinka prisitaikys prie to, nes tai didžiausia grupė.“

Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas. Jo vadovaujamas bankas jau daug metų pripažįstamas socialiai atsakinga įmone.Ekspertai: „ilgiausiai vadovaujantis vie-nam iš didžiausių lietuvos bankų, taip pat dažniausiai cituojamas banko vado-vas, inicijavo ne vieną socialiai atsakingą projektą.“

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko val-dybos pirmininkas. anot ekspertų, v. vasiliauskas atstovauja priežiūros institu-cijai ir jis yra įtakingas.Ekspertai: „pačiai rinkai nepervertinčiau įtakos, nes pagrindinis jų tikslas – stabili ir ilgalaikė efektyvi bankinė sistema. Tai funkcionierius: jo tikslas, kad viskas būtų taip, kaip numatoma įstatymu.“

BANKININKAI

L t

?

EVELINA POVILAITyTĖevelina.povilaityte@ekonomika.lt

GABIJA SABALIAUSKAITĖgabija@ekonomika.lt

skaičiuoja tris – dviejų didžiausių bankų valdy-tojus ir „Lietuvos banko“ valdybos pirmininką, pastarasis labiau ver-tinamas kaip funkcio-nierius. Kiti bankai esą smulkesni, labiau niši-niai, todėl įtakos visam bankiniam sektoriui ne-turi.

Į reitingų viršūne kai kurie kandidatai neiš-kopė, tačiau ekspertų minimų pavyzdžių buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, įtakingais verslininkais įvardyti Rolandas Valiū-

nas, advokatų kontoros „Lawin“ partneris, Sigi-tas Žvirblis, bendrovės „Intersurgical“ vadovas. Ekonomistų kategorijoje atsirado ir Romo Lazut-kos, socialinių mokslų daktaro, pavardė, pa-minėti ir Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuvos“ ekonomis-tas, ir Violeta Klyvienė, „Danske“ banko anali-tikė Baltijos šalims.

„Ekonomika.lt“ kalbi-nami ekspertai aktyviai vienas po kito vardijo po-litikus. Premjeras And-

rius Kubilius pramintas „krizių premjeru“, o kiti politinių partijų lyderiai, nors nepateko į įtakin-giausiųjų penketuką, E. Masiulis, V. Mazuro-nis – vertinami už puikią opoziciją ir neretai ver-tingus pasiūlymus.

Vertintojai: Lietuvos pramonininkų konfede-racija, Investuotojų foru-mas, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, Finansų maklerių asocia-cija, finansų analitikai, Verslo angelų fondas

Drabužių mažmeninės prekybos tinklas „Hennes & Mauritz“ (H&M) pasirašė sutartį dėl ploto nuomos pre-kybos centruose „Akropolis“ Vilniuje ir Klaipėdoje.

H&M oficialiai pranešė, kad į Lietuvos rinką įžengs 2013 metų rudenį, kai atida-

rys pirmąsias parduotuves Vilniuje. Pasak „Akropolio“ nuomos skyriaus vadovės Renatos Jakubčionienės, parduotuvė Vilniaus „Akro-polyje“ bus didžiausia Balti-jos šalyse. Dažniausiai H&M parduotuvės dydis būna 2,500–3000 m².

LietuvojeLietuvoje 76

150LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK, TEIGIA KONKURENcIJOS TARYBA, KASMET JI SUTAUPO LIETUVOS GYVENTOJAMS

Mažiau grynųjų

Naudojant mažiau grynųjų pinigų, bankų paslaugos galėtų pigti. Fotodiena

■Lietuvos banko atlik-tas Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas parodė, kad grynųjų pinigų tvar-kymas bankams kainuoja brangiausiai. Tam bankai skyrė apie 20 visų savo tiesioginių sąnaudų.

„Kortelės naudojamos ne pagal pirminę paskirtį (atsi-

skaityti), bet išsiimti grynuo-sius pinigus, – komentavo Lietuvos banko vadovas. – Iš 100 litų atsiskaityti už prekes ir paslaugas išleidžiama apie 20 litų.“ „Jei debeto kortelės būtų dažniau naudojamos atsiskaitymams sąnaudos galėtų mažėti ir paslaugos turėtų galimybė pigti“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kur saugosime atomą – neaiškuLaikinųjų branduolinio kuro ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybvietė greta Ignalinos

atominės elektrinės – bene paslaptingiausias objektas Lietuvoje.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Statybvietėje šeimi-ninkaujanti kom-panija „Nukem Technologies“ iš

pradžių buvo kaltinama specialiai vilkinanti sau-gyklų statybos procesą, vėliau – nemokanti sutartų sumų statybose dirbusiai bendrovei „Vėtrūna“.

Šiandien kompanijai

vadovaujantys vokiečiai drąsiai kalba apie planus baigti saugyklų statybas iki kitų metų pabaigos. Ir neužmiršta pasiguosti dėl sunkumų, kurių kyla dirbant su prisidedančiais prie statybų projekto lietu-viais.

Statybvietėje tuščiaGreta Visagino vykstan-čiose saugyklų statybose tuštoka. Milžiniškuose

pastatuose vaikšto po kelis darbininkus, negirdėti sta-tybvietei būdingų garsų, triukšmo, keliamo dirban-čių mašinų, žmonių. „Čia dirba apie šimtą žmonių“, – aiškino po statybvietę lietu-vių žurnalistus vedžiojan-

tis B1, B2, B3, B4 saugyklas statančios bendrovės staty-bos darbų vadovas Thomas Pietschas.

Kone visų saugyklų sie-nos jau stūkso. Statytojai čia dar paliko angų sienose, daugelyje vietų aiškiai ma-

tyti, kad milžiniški pasta-tai nebaigti.

Į B1 saugyklą jau net atvežti keturi milžiniški konteineriai, šiandien tapo ginčų objektu. Greta esan-čios laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugy-klos sienos nužymėtos jau užklijuotų įskilimų juos-tomis. Tai, pasak „Nukem Technologies“ atstovų, natūralus procesas, o už-pildyti dar nesibaigian-

čius įskilimus kenkiama pastatui. Laikinojoje sau-gykloje radioaktyvus ku-ras bus saugomas apie 50 metų, o vėliau tautai teks nuspręsti, ką su juo daryti. „Per tiek metų turėsite ką nors sugalvoti. Tačiau Vokietijoje iki šiol nenu-spręsta, ką daryti su tokiu kuru“, – sakė T. Pietschas.

Rado naujus rangovusStatybos čia buvo inten-

syvesnės, kai saugyklas statė Telšių bendrovė „Vė-trūna“. Su pastarąja, aiš-kino T. Pietschas, sutartis buvo nutraukta dėl to, kad bendrovės darbų kokybė buvo nepatenkinama. Da-bar saugyklą, pažymėtą numeriu B1, ir kompleksą B2, esantį greta Ignalinos atominės jėgainės, statys čia pat, Visagine, įkurta bendrovė „Vilstata“, B3 ir B4 kompleksų įrengimu rūpinsis taip pat vietos bendrovė „Monrema“.

„Nukem Technologies“ vadovas Ulfas Kutscheris

pasakojo, kad naujai pa-sirinkti generaliniai ran-govai „Vilstata“ ir „Mon-rema“ dar turi susirasti subrangovus, galinčius vykdyti tokio lygio pro-jektą. „Lietuvoje pernelyg maža rinka, kad būtų len-gva rasti, kas galėtų dirbti su tokiais projektais“, – sakė jis ir pripažino, kad jo vadovaujama kompanija jau išmoko pamoką, jog Lietuvoje nėra tokių dide-lių kompanijų, galinčių atlikti visus darbus. „Čia dirba daug mažų kompa-nijų“, – pastebėjo U. Kuts-cheris.

Sunkumų kyla ieškant ir statyboms tinkamos technikos. Pavyzdžiui, mil-žinišką, kelių tonų, svorį galintis kelti kranas į staty-bas atkeliavo iš Vokietijos, mat visose Baltijos šalyse analogiško nebuvo, o Len-kijoje buvo užimti. „Tokį kraną atgabenti kainavo 20 tūkst. eurų, dar 8 tūkst. kainuoja viena jo darbo diena“, – komentavo T. Pi-etschas.

Skolas sumokėjo Anot „Nukem Technolo-gies“ vadovo, šiandien ne vienas kartu su „Vėtrūna“ dirbęs subrangovas nori sužinoti, kas atsiskaitys su jais už atliktus darbus. „Mes sumokėjome „Vėtrū-nai“ už atliktus darbus, ta-čiau bendrovė neatsiskaitė su subrangovais. Tai lėmė subrangovų darbų koky-bės suprastėjimą, motyva-cijos trūkumą ir galiausiai – kad nutraukėme sutartį su šia bendrove“, – aiškino U. Kutscheris.

Jis kelissyk pabrėžė, kad šiandien „Nukem Techno-logies“ įsiskolinimų ben-drovei nebeturi. „Viskas, kas buvo sutarta ir numa-

»Lietuvoje pernelyg maža rinka, kad būtų galima lengvai rasti ką nors, kas galėtų dirbti su tokiais projektais

mln.

Pasitikėjimas menksta

Lietuviai prasčiau vertina šalies ekonomines perspektyvas. Fotodiena

■Lietuvos vartotojų pasi-tikėjimas rugsėjį smuko. Palyginti su pernai, jis sumažėjo 2 proc. ir dabar yra lygus minus 20.

Per mėnesį vartotojų pa-sitikėjimas smuko 3 proc. Rodiklio mažėjimą lėmė pesi-mistiškesnės šalies ekonomi-nės ir namų ūkio finansinės

padėties prognozės. Šiemet gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, padaugėjo nuo 30 iki 38 procentų. Taip pat truputį suprastėjo gyventojų nuo-monė apie savo namų ūkio finansinę padėtį ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Daugiau keliavo Lietuvoje

Daugiausia išlaidavo apsipirkti ir gerinti sveikatą nusprendę vietos turistai. Fotodiena

■šių metų antrą ketvirtį Lietuvos gyventojai po savo šalį keliavo dau-giau.

Palyginti su pernai tuo pačiu ketvirčiu, vietinio tu-rizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 3,4 proc., o viena-dienių lankytojų – 0,1 proc.

Kelionė Lietuvoje viduti-niškai truko 2,32 nakvynės, vienos kelionės metu iš-leista vidutiniškai 141 litas.

Mažiausiai pinigų vietos turistai išleido vykdami lan-kyti draugų bei giminių (92 Lt) ir į sodą ar sodybą (82 Lt), o daugiausia – vykdami apsipirkti (291 Lt) ir sveika-tinimo tikslais (222 Lt).

tyta sudarytose sutartyse, sumokėta. Šiandien „Nu-kem Technologies“ skolų nebeturi“, – tvirtino U. Kutscheris. Radusi nau-jus generalinius rangovus bendrovė optimistiškai planuoja 2013 metų lapkritį pasitikti baigusi saugy-klas.

Tuo tarpu bendrovė „Vėtrūna“ pabrėžė, kad „Nukem Technologies“ jokių Telšių įmonės iš-rašytų sąskaitų neapmo-kėjo. Bendra „Vėtrūnos“ reikalavimų suma sudaro 20 mln. litų, o bendrovės advokatai jau kelis mėne-sius rengia dokumentus tarptautinei bylai. Buvusi generalinė rangovė tvir-tino, kad vien iki sutarties nutraukimo „Nukem Tech-nologies“ buvo įsiskolinę bendrovei kelis milijonus, nesulaukdama apmokė-jimo „Vėtrūna“ negalėjo sumokėti subrangovams ir galiausiai buvo priversta nutraukti sutartį.

Nori papildomų garantijųKad kitąmet statybos bus baigtos, tiki ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Žilvinas Jurkšus. „Projektas juda į priekį. Sunkiai, tačiau juda ir mes matome norą projektą baigti“, – sakė jis. Tačiau kol kas didžiausią nerimą kelia, pasak Ž. Jurkšaus, nukrypimas nuo projekto – pagaminti kitokie nei pla-nuota ir numatyta projekte branduoliniam kurui sau-goti skirti konteineriai.

„Tai pagrindinė pro-blema, – sakė Ž. Jurkšus. – Kol kas iš gamintojo priimtų konteinerių nėra, yra tik licencijuotas ir pa-tvirtintas projektas. Esmė ta, kad pagaminti kontei-neriai, jų parametrai, ne-atitinka projekto. Esame sutarę su konteinerių ga-mintoja kompanija GNS, kad iki lapkričio vidurio jie mums pateiks visus pagrindimus. Tada maty-sime, ką gausime. Šian-dien kalbame, ar šiuose

kitokiuose konteineriuose apskritai galima saugoti branduolinį kurą.“

Išgirdęs, kad GNS kar-čiai pastebi, jog vis dar ne-sulaukia maždaug 20 mln. eurų vertės apmokėjimo iš IAE, Ž. Jurkšus atrėžė, kad pirmiausia kompanija turėtų pateikti įrodymus, kad konteineriai tinkami naudoti. „Turi būti įvyk-dytos papildomos sąlygos, tada ir sumokėsime, – aiš-kino IAE vadovas. – Turi būti duotos garantijos, kad visi konteineriai, jeigu ne-bus pripažinti tinkamais, bus pataisyti, arba turi būti pagrįsta, kad jie tin-kami. Sutinkame mokėti pinigus tik tuo atveju, jeigu turėsime pirmo pareikala-vimo banko garantiją, kad jeigu mums kiltų įtarimas, kad konteineriai vis dėlto negali būti licencijuojami, mes iš karto atsiimtume pinigus.“

KonteineriaiTai, kad konteineriai, skirti branduoliniam ku-rui saugoti, neatitinka projekte numatytų para-

metrų, pripažino ir kom-panijos GNS vadovas Mi-chaelis Koblas. Vis dėlto jis tikino, kad iki lapkričio kompanija parengs visus dokumentus, įrodančius, kad nauji, kitokie nei nu-matyta suderintame pro-jekte, konteineriai lygiai taip pat tinkami naudoti.

Kalbėdamas apie nau-jus, parametrų neatitin-kančius branduolinio

kuro konteinerius M. Koblas tvirtino, kad ren-giant projektą buvo pasiū-lyta rinktis iš dviejų tipų konteinerių: mažesnių, numatytų projekte, apie kurį kalbėjo Ž. Jurkšus, ir didesnių, kurių reikėtų kone perpus mažiau. „Mes pasiūlėme ir buvo pasi-rinktas antrasis variantas, didesni konteineriai. Jų reikia mažiau, tai reiškia, kad sumažėja ir pats pro-jektas“, – komentavo GNS vadovas.

Tiesa, patvirtinti fakto, kad buvo siūlyti abiejų tipų konteineriai, IAE va-dovas Ž. Jurkšus negalėjo.

B1 saugyklos statybos jau eina į pabaigą, čia turėtų būti laikomi konteineriai, dėl kurių, tikina IAE vadovas,kol kas neaišku, ar jie tinkami branduoliniam kurui. Ruslano kondratjevo nuotr.

»Turi būti duotos garantijos, kad visi konteineriai, jeigu nebus pripažinti tinkamais, bus pataisyti, arba turi būti pagrįsta, kad jie tinkami

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

„Nukem TechNologies“ apie Tai, kodėl sTriNga saugyklų sTaTybos

pernelyg ilgai trunka patvirtinimo procedūros, nes lietuvoje jos priklauso bent nuo 10 skirtingų institucijų

Tik keli rangovai lietuvoje atitinka saugumo ir kokybės reikalavimus, jų čia itin mažai

dalis dirbančiųjų su projektu nesupranta anglų kalbos, oficialios projekto kalbos, kita dalis nekalba net lietuviškai, tai lemia nesusipratimus

Trūksta žmonių, galinčių valdyti ir organizuoti projektą – įprastai rengiantis jėgainių uždarymui paskiriami patarėjai techniniais ir projekto valdymo klausimais

FAKTAI

„NUKEM TECHNOLOGIES“ LIETUVOJE

• Saugyklos B1 statybos kainuoja 193 mln. eurų (apie 668 mln. litų), tačiau projekto pradinė kaina siekė vos 92 mln. eurų, likusių trijų saugyklų – B2, B3, B4 – statybos kainuoja 124 mln. eurų (apie 428 mln. litų)

• Europos Parlamentas (EP) IAE uždarymui siūlo skirti 230 mln. eurų vietoj Lietuvos prašomos kone tris kartus didesnės sumos

• EP Biudžeto priežiūros komiteto ataskaitoje siūlo-ma įšaldyti IAE uždarymo finansavimą, kol nebus išspręsti IAE ir „Nukem Technologies“ ginčai

Laikinųjų branduolinio kuro ir panaudoto branduolinio kuro

saugyklų statybvietėje tuščia ir tylu, nematyti gausaus

darbininkų būrio. Ruslano kondratjevo nuotr.

IAE vadovas aiškino, kad pirmiausia reikia garantijų, jog 20 mln. eurų bus galima susigrąžinti, jei konteineriai pasirodys netinkami naudoti. Ruslano kondratjevo nuotr.

Statybos darbų vadovas T. Pietschas tvirtino, kad su

„Vėtrūna“ sutarties atsisakyta dėl prastos darbų kokybės,

tačiau apskritai lietuvių darbas jį tenkina.

Ruslano kondratjevo nuotr.

Lietuvoje8 Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Keliai tampa patogesni ir saugesni

RAPOLAS GABRySinfo@ekonomika.lt

Kaip gerėja Lietuvos kelių būklė, gali pastebėti kiekvienas vairuotojas. Keliai darosi vis kokybiškesni, saugesni ir vairuotojams, ir pėstiesiems, susisiekimas greitėja.

Vienas iš didžiau-sių magistrali-niuose ir krašto keliuose šiuo

metu vykdomų projektų yra magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda pabai-goje, prie Klaipėdos, baigia-mas rekonstruoti svarbus ir didelis transporto maz-gas – Jakų transporto žie-das. Čia buvo pastatyta ir jau 2010 metais atidaryta ilgiausia Lietuvoje 610 m ilgio estakada Kauno–Klai-pėdos ir Klaipėdos–Kauno kryptimis. Rekonstruota sankryža dabar yra trijų lygių: antrame lygyje iš-kilo 317 m ilgio estakada kryptimi Kaunas–Palanga, trečiame lygyje – 552 m ilgio estakada kryptimi Palanga–Kaunas. Pastaroji kol kas neatidaryta, tačiau jos statybos darbai taip pat jau baigiami.

Šiuo metu atliekami bai-giamieji žiedo rekonstruk-cijos darbai – perstatomi įvažiavimai į žiedą, dažo-mos estakados, tvarkoma aplinka, įrengiami apsau-giniai atitvarai bei esta-kadų ir žiedo apšvietimas.

Į Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukciją investuota daugiau kaip 140 mln. Lt. Atliekami darbai beveik 100 proc. finansuojami Eu-ropos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis.

Investicijos į kelius atsiperkaKituose magistraliniuose keliuose taip pat intensy-viai vyksta darbai. Kelyje Vilnius–Lyda rekonstruo-jamas 11,2 km ruožas, darbai turėtų būti baigti gruodį. Magistralėje „Via Baltica“ ties Pasvaliu re-konstruojamas prasčiau-sios būklės 13,1 km ruo-žas. Tai tik keli didžiausi projektai. Pirmiausia rekonstruojami prasčiau-sios būklės ruožai, įverti-nus jų svarbą transporto pralaidumui ir saugumo lygį. Šie magistralinių ke-lių rekonstrukcijos darbai didžiąja dalimi finansuo-jami ES paramos lėšomis, likusi dalis – valstybės biudžeto ar Kelių priežiū-ros ir plėtros programos lėšomis.

Ekspedijavimo įmonės „AD REM Transport“ generalinis direktorius Darius Brekys sako, kad

Panaudojant ES paramos lėšas rekonstruojami ne tik magistraliniai, bet ir krašto bei rajoninių kelių ruožai. Fotodiena

■Atnaujintais statistikų duomenimis, rugsėjį Lie-tuvoje gyveno 2,988 mln. žmonių. Per aštuonis mė-nesius gyventojų Lietuvoje sumažėjo 19,3 tūkstančio.

Įvertinus galutinius Gyven-tojų ir būsto surašymo duome-nis, per dešimtmetį, palyginti 2011 m. su 2001 m., Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu – 12,6 proc., arba 440,6 tūkstančio. Statis-tikos departamento duome-nimis, daugiausia gyventojų mažėjo dėl emigracijos.

„Pasikeitė gyventojų struk-tūra, sumažėjo vaikų skaičius ir darbingo amžiaus gyventojų, didėjo išlaikomų gyventojų skaičius, – surašymo rezultatus apibendrino Statistikos depar-tamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė. – 17 proc. su-mažėjo vedusių, 12 proc. dau-gėjo išsituokusių, 4 proc. – nie-kada negyvenusių santuokoje.

Mažiau nei 3 mln.Daugiau gyventojų gyvena iš darbo užmokesčio, padidėjo gyventojų, gyvenančių iš pen-sijų ir pašalpų, skaičius, pakilo gyventojų išsilavinimo lygis, jie moka daugiau užsienio kalbų.“

Gyventojų mažėjo ir kai-muose, ir miestuose: per de-šimtmetį 10 proc. sumažėjo miestų gyventojų ir 12 proc. – kaimo gyventojų. Mažiausiai gyventojų prarado Vilniaus miestas, čia per dešimtmetį sumažėjo 3,3 proc. gyven-tojų, o daugiausia miestiečių prarado Šiauliai – net 18 pro-centų. Kaime gyvena 33 proc. šalies gyventojų, mieste – 66 procentai. Gyventojų mažė-jimą Lietuvoje daugiausia lėmė emigracija – per dešim-tmetį iš šalies išvyko daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, o atvyko kiek per 60 tūkst. Įta-kos turėjo ir neigiama natūrali gyventojų kaita – daugiau lietuvių miršta, nei gimsta. Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau nei 12 proc. Fotodiena

Dėl šios priežasties per dešimt metų Lietuvoje sumažėjo dar 100 tūkst. gyventojų.

Gyventojų surašymo duo-menys rodo ir tai, kad mažėja vaikų iki 15 metų. Vidutinis gy-ventojų amžius – 41 metai. Šis skaičius dar 3 metais didesnis nei buvo prieš dešimtmetį. Per dešimt metų 4 metais pailgėjo vidutinis moterų amžius, 3 metais – vyrų. 2012 m. pra-džioje Lietuvoje gyveno 543,3 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, arba 18,1 procento visų šalies gyventojų, pranešė Lietuvos statistikos departa-mentas. Palyginti su 2001 m., jų skaičius padidėjo 58,7 tūkst. (12,1 proc.). Ypač padaugėjo 80 metų ir vyresnių asmenų. 2012 m. pradžioje šio amžiaus gyventojų buvo 137,9 tūkst., arba 57,9 tūkst. (72,4 proc.) daugiau nei 2001 m., jie su-darė 25,4 procento (2001 m. – 16,5 proc.) visų pagyvenusių (65 metų ir vyresnių) žmonių.

kelių kokybė smarkiai gerėja, o ypač didėja sau-gumas keliuose. „Keičiasi ne tik magistraliniai, bet ir krašto keliai, žvyrkeliai. Iš visų pusių įvažiuojant į Lietuvą – Baltarusijos, Kaliningrado srities, La-tvijos, Lenkijos net plika akimi matyti, kaip pasi-keičia kelių kokybė, – at-kreipia dėmesį D. Brekys. – Kuo geresnė kelių ko-kybė, tuo greičiau ir sau-giau krovinys pasiekia paskirties tašką. Kuo ma-žiau nuostolių patiriame kelyje, tuo geriau ir mums, ir Lietuvos ūkiui.“ Trans-porto ir logistikos sekto-rius sukuria apie 11 proc. Lietuvos BVP.

Panaudojant ES para-mos lėšas, rekonstruojami ne tik magistraliniai, bet ir krašto bei rajoninių kelių ruožai, kurių danga buvo itin blogos būklės – nusidėvėjusi, aptrupė-jusi, siaura, nelygi. Šiuos kelius reikėjo pritaikyti augančiam eismo inten-syvumui, pagerinti eismo sąlygas ir saugą. 2007–2013 m. laikotarpiu ES finan-suojama krašto ir rajoni-nių kelių rekonstrukcija buvo baigta 2011 m. Taip

pat pasinaudojant Euro-pos regioninės plėtros fondo parama iki 2011 metų buvo asfaltuota 737 km žvyrkelių.

Ruošiamasi kitiems metamsLietuvos automobilių ke-lių direkcija (LAKD) jau šiemet kloja pagrindą kitų

metų darbams. Magis-tralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda tarp Vilniaus ir Kauno bus įrengtos dvi po-žeminės perėjos: ties Laz-dėnais ir Karčiupio kaimu.

Žmonės galės saugiai ir patogiai kirsti magistralę nesukeldami sunkumų vairuotojams. Tarp Kauno ir Klaipėdos kitais metais

numatoma rekonstruoti 4 magistralės ruožus, kurių bendras ilgis sudaro 25 km. Taip pat rengiamos sutar-tys dėl darbų kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kalinin-gradas.

„Šiais metais siekiame pasirašyti visas sutartis, kad kitąmet jau nuo pat ankstyvo pavasario ga-lėtume pradėti darbus“, – sako LAKD Investicijų skyriaus vedėjas Remigi-jus Lipkevičius.Uzs. nr. 09-14-2012

»Pasinaudojant Europos regioninės plėtros fondo parama iki 2011 metų buvo asfaltuota 737 km žvyrkelių

Diskutuokime10

Kur investuoja turtingiausias Amerikos žmogus Billą Gatesą geriausiai žinome kaip susikrovusį milijardus iš kompanijos „Microsoft“ ir vėlesnių jo filantropinių darbų. Tačiau pastaruoju metu nutiko šis tas įdomaus: Jav žurnalo „Forbes“ sudaromo turtin-giausiųjų sąrašo duomeni-mis, jis praturtėjo 6 mlrd. Jav dolerių, tad nuo šiol valdo 66 mlrd. Jav dolerių turtą.

Dalykai, kurie motyvuoja labiau nei pinigaiGebėjimas skatinti darbuo-tojus yra viena iš svarbiausių kiekvieno verslininko savy-bių. įmonės, prie kurių vairo stovi šias savybes turintys ir tinkamai išnaudojantys vadovai, gali pasiekti paste-bimai geresnių rezultatų.

Kiek pinigų reikia sutaupyti senatvei?prieš keletą dešimtmečių vakaruose ir sovietų bloko valstybėse gyventojai perne-lyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai.

Kokius automobilius perka pasaulio gyventojai„General Motors“ tituluoja save sėkmingiausia praėjusių metų automobilių pardavėja ir tvirtina parda-vusi 9,03 mln. automobilių. Tiesa, kai kurie analitikai tvirtina, kad šis skaičius pernelyg išpūstas, nes GM į savo pardavimo ataskaitą įtraukia ir 1,2 mln. automo-bilių, kuriuos surinko kinijos gamintoja „Wuling“, o GM neturi šios bendrovės kontrolinio akcijų paketo.

apolinaras 2012-09-27

Bankai iš lėto mus ruošia, artina prie savo tikslų – kuo daugiau pelno sau. Bet vis tiek mums patiems reikės apsispręst, ką daryti su savo pinigais, tik reikia tą procesą ankščiau numatyti...

jonas 2012-09-27

Tai koks čia gyvenimas, jei reik bijot, kad neužkluptų kokia krizė. Dar vienas planas bukinti žmones, mes labai gerai žinom, kaip šita vyriausybe taupo. Ateina galas Europos Sąjungai.

Ambre2012-09-26

Kažkaip pasidavęs masinei psi-chozei buvau įsigijęs „iPhone“. Džiaugiuosi, kad pakeičiau į „Samsung“. Va jau trečias ir vis dar labai nenuvilia. Reklama piktoka, bet linksma, taip jiems ir reikia. Marketingo triukai ir tiek. Kvaili būtų, jei neišnaudotų tokios galimybės. Įdomu prie ko tas karas prives. Būtų vienas gamintojas tikrai kainos būtų dar labiau „užlenktos“. Taip kad gerai, kad yra tiek „iPhone“, tiek ir „Samsung“.

Saulės energetika 2012-09-27

Visi skaičiai labai aiškūs – investicija, plotas reikalingas elektrinei įrengti, atsiperka-mumas. Svarbiausia imti ir daryti. Paprastiems žmonėms megavatiniai projektai, žinoma, sunkiai įgyvendinami, tačiau iki 30 kW jėgainę turėti – protingas pasirinkimas. Žinant, kas dedasi su Sodra, po 4-5 atsipirkimo metų prie pensijos prisidės nemaži pinigai.

Nusivylusi LR darbdaviais 2012-09-25

Straipsnis teisingas, bet ne Lietuvos darbdavių mentalitetui, deja. Darbdaviai čia jaučiasi Dievais, nuolat primenančiais, kad daug norinčių į tavo vietą – nepatinka, nešdinkis... Tai va, apie kokią motyvaciją kalbame. Tikiuosi dar yra įmonių Lietu-voje, kur kitoks požiūris...man neteko su tuo susidurti.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITĖS STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

Hmm... 2012-09-25pamiršo straipsnio autoriai paminėti, kad didieji lie-tuvos bankai (skandinavų) turi priėjimą prie beveik ne-mokamų paskolų iš eCB. ko neturi smulkieji bankai ar kredito unijos (vien todėl, kad neturime euro). kitas

dalykas, kredito unijos kaip ir bankai visame pasaulyje tas pačias lėšas gali paskolinti kelis kartus. Tad sėkmingai išsilaikytų net už paskolas imant mažesnes palūkanas nei moka už indė-lius.

nieko čia rizikingo. viskas žaidžiama pagal standarti-nes taisykles, kurias patvir-tino lietuvos bankas. Matau tik didžiųjų bankų nerimą dėl prarandamų kli-entų, kurie mieliau renkasi kredito unijas, o ne bankus.

»Viskas žaidžiama pagal standartines taisykles, kurias patvirtino Lietuvos bankas

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Kas į Lietuvą vilioja garsius tarptautinius verslininkus?

Lietuvoje 11Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Kas traukia į Lietuvą■Viešbučiai „Louvre Hotels Group“ ir restora-nų tinklas „Subway“ – tik kelios užsienio bendro-vės, prabilusios, kad nori investuoti Lietuvoje. Pasak ekspertų, turėda-ma pigią darbo jėgą ir sėkmingai kovodama su krize Lietuva jau užsitikri-no gerą vardą, todėl atei-tyje investuotojų galime sulaukti ir daugiau.

Pastaruoju metu ga-limybėmis investuoti Lietuvoje susidomėjo garsūs viešbučių tinklai – kitąmet atidaryti vieš-butį Lietuvoje planuoja vienas didžiausių vieš-bučių tinklų pasaulyje „Louvre Hotels Group“. Mūsų šalyje taip pat žval-gosi viešbučių tinklai „Hilton“, „Sheraton“, o Vilniuje jau įsikūręs viešbutis „Ramada“ ke-tina atidaryti dar vieną viešbutį.

Pasak specialistų, įmones žvalgytis Lietu-voje galėjo paskatinti dar šių metų rugsėjį mūsų šalyje atidarytas penkių žvaigždučių vieš-butis „Kempinski“.

Apie planus Lietu-voje atidaryti 20 greitojo maitinimo įstaigų nese-niai pranešė „Subway“. O parduotuvių tinklas H&M patvirtino atida-rysiantis parduotuvių Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“

Tampa ambasadoriaisPasak savaitraščio kalbi-namų ekspertų, pastarųjų užsienio bendrovių no-ras kurtis Lietuvoje nėra sutapimas – pasaulyje žinomų prekių ženklų savininkų žvalgymasis į Lietuvą byloja, kad kvali-fikuotą ir santykinai pigią Lietuvos darbo jėgą užsie-niečiai vertina ir ateityje čia mato potencialą.

Lietuvos marketingo asociacijos narys Ry-tis Buračas prisiminė,

kad pirmieji stambūs investuotojai, po kurių į Lietuvą ir pradėjo dai-rytis didesnės užsienio įmonės, buvo „Barclays“ ir „Western Union“. Esą po jų ir dar kelių įmonių atidarymo pradėjo veikti sniego gniūžtės efektas.

„Į Lietuvą atėjusios di-delės užsienio įmonės yra puikus pavyzdys kitiems, kad galima sėkmingai investuoti ir dirbti mūsų rinkoje, – pasakojo R. Bu-račas. – Mūsų šalyje įsi-

kūrę garsūs viešbučiai, tokie kaip „Kempinski“, tampa Lietuvos amba-sadoriais užsienyje. Jei tokios įmonės nematytų potencialo, jos čia neitų.“

Padeda bankai„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė aiškino, kad viena iš užsienio kapi-talo įmonių susidomėjimo mūsų šalimi priežasčių yra ir sėkminga Lietuvos kova su krize.

„Užsienyje į mus pra-dėjo žiūrėti kaip į lanksčią ekonomiką, kuri santyki-nai sėkmingai brenda iš krizės. Padėtis visoje Eu-ropoje dabar yra įtempta, sunkmečiu visi ieško naujų nišų ir mes šitoje konkurencinėje kovoje atrodome visai neblogai, ypač euro zonos krizės kontekste“, – kalbėjo spe-cialistė.

„Danske“ bankas prieš keletą savaičių taip pat skelbė, kad iš Danijos į Lietuvą perkelia opera-cijų centrą – dėl taupymo plano bankas ketina ma-žinti darbuotojų skaičių ir žvalgosi pigesnę darbo jėgą turinčiose rinkose.

V. Klyvienė glaudžius ryšius tarp Lietuvos ir skandinaviško kapitalo bankų taip pat įvardijo kaip pranašumą – esą in-vestuotojai gali saugiau jaustis žinodami, kad Lietuvoje veikia stiprų fi-nansinį užnugarį turintys skandinaviško kapitalo bankai.

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Po „Kempinski“ atidarymo Lietuvoje žvalgosi ir kiti garsūs viešbučių tinklai. scanpix

»Užsienyje į mus pradėjo žiūrėti kaip į lanksčią ekonomiką, kuri santykinai sėkmingai brenda iš krizės

Baltarusių turistų daugėjo dvigubai

RAPOLAS GABRySinfo@ekonomika.lt

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su viešbučių, restoranų, kelionių agentūrų atstovais, Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos vadove Evalda Šiškauskiene. Susitikimo metu buvo kalbama apie

naujas turizmo verslo sritis ir turistų srautus Vilniuje.

Vilniaus meras A. Zuokas taip pat pristatė planus, kaip

iki 10 proc. sumažinti PVM tarifą apgyvendi-

nimo ir maitinimo pas-laugas teikiančioms įmo-nėms.

„Vilniaus miesto savi-valdybės taryba praėju-siais metais priėmė spren-dimą, kuriuo Vilniuje taikomas mažesnis nekil-nojamojo turto mokestis

■Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo įregistruota ketvirtadaliu, arba 26 proc. daugiau, įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais.

2012 metais iki liepos buvo įregistruotos 3 064 įmonės, o 2011 metais – 2 421 įmonė.

Registrų centro duomeni-mis, nuo 2011 metų liepos iki 2012 metų birželio sostinėje buvo įregistruotos 5 508 naujos įmonės. Tuo pačiu laikotarpiu 2010–2011 me-tais buvo įregistruotos 4 464 įmonės. Didžioji dalis regis-truotų įmonių yra smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.Užs. nr. 09–26–2012

Daugiau įmonių

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje įregistruota 26 proc. daugiau įmonių. Fotodiena

mieste veikiantiems vieš-bučiams ir kavinėms. NT mokestis sumažėjo nuo 0,8 iki 0,5 proc., – sakė Vil-niaus meras Artūras Zuo-kas. – Tačiau daugiau nei perpus sumažintas PVM tarifas suaktyvintų rinką ir pritrauktų naujų inves-

ticijų. Kai iki 2012 metų viešbučiams buvo tai-komas mažesnis tarifas, apgyvendinimo paslaugų verslo augimas siekė 20 proc., tačiau nuo šių metų viešbučiams vėl buvo grą-žintas 21 proc. PVM tari-fas. Mažesnis – 10 proc.

PVM tarifas turėtų būti taikomas ir viešojo mai-tinimo paslaugoms. Nuo šių sričių labai priklauso ir šalies ekonomikos au-gimas. Turizmo sektorius ne tik pritraukia užsienio turistus, bet ir sukuria daugiausia darbo vietų.

Vilniaus miesto savival-dybė visomis galimybė-mis taip pat prisideda prie konferencijų, kultū-ros, medicinos ir sporto turizmo skatinimo.“

Remiantis statistiniais duomenimis, Vilniaus apgyvendinimo įstaigos 2011 metais sulaukė 680 tūkst. svečių, t. y. 23 proc. daugiau nei 2010 metais. Iš turizmo iš viso gauta 4,8 mlrd. litų pajamų, in-dėlis prie BVP – 4,6 proc., Lietuvoje sukurta 41,3 tūkst. darbo vietų.

Vilnius daugiausia turistų sulaukia iš Len-kijos, Rusijos, Vokietijos, Baltarusijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Ita-lijos. Svečių iš Baltarusi-jos skaičius padidėjo net dvigubai.

Pasak mero, bendro-mis pastangomis svarbu skatinti konferencijų turizmą kaip priemonę turizmo sezoniškumui mažinti ir skatinti pa-žintinį turizmą, taip pat investuoti į medicinos turizmą, taip skatinant medicinos paslaugų eks-portą ir ieškoti galimybių pritraukti kuo daugiau sporto turistų.Užs. nr. 09–25–2012

■Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų projektas per brangus ir per rizikingas Lietuvai, teigia Lietuvos socialde-mokratų partijos (LSDP) politikai.

Praėjusią savaitę su-rengtoje konferencijoje so-cialdemokratų Energetikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad nepro-tinga visas nacionalinei energetikai skiriamas lėšas sudėti į vieną atominį pro-jektą.

„Paanalizavus, kas vyksta pasaulyje, aiškėja, kad tik šalys, kurios turi didelį biu-džeto perviršį ir nežino, kur investuoti, investuoja į to-kius milžiniškus projektus. JAV, kur statomi keturi nauji reaktoriai, statybos per pra-ėjusius metus pabrango dvi-gubai, o šiemet – dar 1 mlrd. dolerių. Pažiūrėkime, kiek

užtruko ir kaip pabrango at-ominės elektrinės Suomijoje statybos“, – kalbėjo politikė.

Anot B. Vėsaitės, valdan-čioji Tėvynės sąjunga-Lietu-vos krikščionys demokratai (TS-LKD) baigia nugyventi energetikos ūkį, o investici-jas reikia kreipti į biokurą ir renovaciją.

B. Vėsaitė priminė TS-LKD nesėkmę daugiabučių reno-vavimos srityje ir jau dabar skaičiavo nuostolius dėl VAE projekto. „Šiam projektui vien iki šių metų išleista 200 mln. litų, o aš iškart skaičiuoju, kad tai du šimtai renovuotų daugiabučių“, – aiškino B. Vėsaitė.

Kaip pabrėžiama jos pranešime, 1 350 MW ga-lingumo reaktoriui gali kilti techninių momentinio ga-lios rezervavimo problemų, o prijungti tokią jėgainę prie Europos tinklų reikėtų net dviejų jungčių su Lenkija.

VAE projektas Lietuvai per brangusLSDP vicepirmininkas Juo-

zas Olekas taip pat pabrėžė, kad socdemų energetinės vizijos centre yra ne atominė elektrinė, o daugiabučių re-novacija, mažinanti šilumos sunaudojimą ir importinių dujų keitimas į vietos bio-masę. Biomasės katilų sta-tybą socdemai žada skatinti ir mokesčių lengvatomis.

anot B. Vėsaitės, neprotinga visas nacionalinei energetikai skiriamas lėšas sudėti į vieną atominį projektą. Fotodiena

Vilniaus apgyvendinimo įstaigos pernai sulaukė 680 tūkst. svečių, t. y. 23 proc. daugiau nei 2010 metais. Fotodiena

„Jei investuojant 6 mlrd. litų sukuriama tik šeši tūks-tančiai darbo vietų ir tik Vi-sagine, reikia paskaičiuoti, kiek kainuoja ta viena darbo vieta“, – stebėjosi J. Olekas.

TS-LKD vadovo Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vy-riausybės nuomone, nacio-nalinės energetikos ašis turi būti atominė elektrinė.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITĖS KRIMINALŲ

TOP 3

M A S K V A . Milijardieriui Kremliaus kritikui Aleksandrui Lebedevui pa-teikti kaltinimai chuliganizmu ir gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. A. Lebedevas teigia, kad taip jam keršija prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos prokurorai bylą prieš A. Lebedevą pradėjo pernai, nes jis per televizijos

pokalbių laidą trenkė buvu-siam milijardieriui Sergejui Polonskiui. P R A H A . Po beveik dvi savaites truku-sio draudimo Čekijoje vėl bus galima prekiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Šalies ministrų kabinetas nusprendė leisti parduotuvėse, baruose ir restoranuose pardavinėti

stipriuosius alkoholinius gė-rimus, pagamintus anksčiau nei sausio 1 dieną. Policijos duomenimis, nuo rugpjūčio pabaigos į rinką pateko iki 15 tūkst. litrų mirtino alkoholio, kuriame yra metanolio. Apsi-nuodiję mirė 26 žmonės.I S L A M A B A d A S . Potvyniai ir musoninės liū-tys praėjusiomis savaitėmis

Pakistane nusinešė daugiau kaip 370 žmonių gyvybių. Nuo potvynių nukentėjo beveik 4,5 mln. gyventojų, antradienį Islamabade pranešė Nacio-nalinė kovos su katastrofomis tarnyba. Pateiktais duomeni-mis, sugriauta arba apgadinta per 275 000 namų. Dauguma aukų žuvo po sugriuvusiais pastatais.

Grąžino į postą

V. Giržadas su buvusiu FNTT direktoriumi V. Gailiumi iš pareigų dėl informacijos nutekinimo buvo atleisti vasario 15 dieną. elTa

■Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies patenki-no iš Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo pareigų atleisto Vytauto Giržado skundą dėl jo atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas panaikino tuo-mečio vidaus reikalų mi-nistro Raimundo Palaičio įsakymą dėl atleidimo iš

darbo, leidimo dirbti ar su-sipažinti su įslaptinta infor-macija, grąžino V. Giržadą į pareigas, ir priteisė 6,3 tūkst. litų dydžio vidutinio mėnesinio darbo užmo-kesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atlei-dimo iš darbo dienos.

Teismas V. Giržadui taip pat priteisė 20 tūkst. litų neturtinės žalos, nors jis prašė pusės milijono, ir konstatavo, kad ši suma neproporcinga patirtai ža-lai.

Oro piramidės Lietuvoje nesubyra

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Lietuvą pamėgo oro pardavėjai iš Rusijos – mūsų šalyje ir po MMM uždarymo veikia bent kelios bendrovės, siūlančios greitai praturtėti.

Be to, panašu, kad viena iš jų – „Liderland“ gali būti susijusi ir su MMM sukčiais.

Lietuvoje nepopuliaruVisų finansų piramidžių schemą galima iliustruoti paprastu pavyzdžiu: įsi-vaizduokite, kad inves-tuojate tūkstantį litų ir jums piramidės savinin-kai siūlo dvidešimties procentų mėnesinę grąžą

– ją galite išsiimti vos investavę savo pinigus. Tačiau jums kas mėnesį išmokami pinigai nėra uždirbtos palūkanos – jūs kelis šimtus litų gaunate jau iš savo įneštos pirmi-nės sumos. Kurį laiką taip sudaromas įspūdis, kad

jūs išsiimate pirminio ka-pitalo prieaugį ir tuo pa-tikėję nauji investuotojai neša pinigus į piramidę. Galiausiai schemos val-dytojai pasisavina naujų investuotojų įdėtus pini-gus ir dingsta.

R. Babkauskaitės tei-

gimu, pagrindinis finan-sinės piramidės bruožas – kitus vartotojus įtraukti į sistemą. „Tokia sistema gyvuoja tol, kol yra pri-traukiamas pakankamas kiekis naujų dalyvių, ta-čiau anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai naujai pritraukiamų lėšų nepakanka išmokoms anksčiau pritrauktiems dalyviams, ir finansinė piramidė žlunga.“

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKB) pa-reigūnai priduria, kad dar vienas finansinės pi-ramidės bruožas yra ža-damos gerokai rinkos lygį viršijančios palūkanos, nors realiai toks dalykas neįmanomas.

„Finansinės piramidės nariai nepagrįstai vilio-jami išmokomis, laimė-jimais. Nariai (vadovai) surinktus pinigus nau-doja ir savais tikslais, to-dėl finansinių piramidžių turtas ne tik nepadidėja, tačiau ir sumažėja“, – ra-šoma LKB pareigūnų pra-nešime.

LKB pareigūnai taip pat pažymi, kad Lietu-voje finansinės piramidės nėra populiarios, kur kas daugiau jų yra skurdes-nėse – Afrikos valstybėse, ypač Nigerijoje.

Lietuvoje kaip keletą įsimintinesnių pirami-džių veikimo atvejų pa-reigūnai įvardija EBSW ar jau minėtą MMM atve-jus.

Įsivaizduokite, kad kiekvienas plane-tos žmogus jums dovanoja po vieną dolerį. Jiems tai

daug nekainuoja, o jūs iš-kart tampate milijardie-riumi. Klausimas – kaip žmones priversti jums paaukoti. Tačiau visos genialios idėjos yra pa-prastos...“ – taip iš Rusi-jos kilusi bendrovė „Gold Line International“ vi-lioja klientus įsitraukti į neva savitarpio pagalbos sistemą.

Tačiau panašūs inter-neto tinklalapiuose skel-biami pažadai ir būdai neva lengvai užsidirbti ir lieka tik pažadai, o greitą uždarbį žadančios ben-drovės, kaip ir jų vado-vai, dingsta be pėdsakų.

Priminė piramidęDėl „Gold Line Interna-tional“ veiklos Lietuvos bankas (LB) neseniai kreipėsi į Generalinę pro-kuratūrą.

Pasak LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiū-ros departamento Finan-sinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkės Re-

sumokėtų 108 eurų 100 neva (345 litai) tenka jus pakvietusiam žmogui, o 8 – visai sistemai. Tada kviesti žmones ir gauti at-lygį galite ir jūs. Ir vėl – ta pati piramidė. Šioje siste-moje yra dar mėnesinis 38 eurų (130 litų) mokestis, paskirstomas kitiems na-riams.

Beje, įvedus į paieškos sistemą adresą liderland.com interneto vartotojai yra automatiškai nukrei-piami į MMM tinklalapį, todėl nereikėtų atmesti galimybės, kad „Lider-land“ yra susijusi ir su Sergejaus Mavrodžio MMM piramide, dėl ku-rios Generalinė prokura-tūra taip pat jau vykdo ikiteisminį tyrimą.

Pernai MMM tinklu Lietuvoje susidomėjo bent pusantro tūkstančio lietuvių ir į jį investavo apie 1,5 mln. litų. Suk-čiavimu kaltinamas S. Mavrodis žinomas tuo, kad dar praeito dešim-tmečio pradžioje sukūrė milžinišką finansinę pi-ramidę MMM, o pernai nusprendė ją atnaujinti. Dabar investavusiems į „MMM–2011“ lėšų išmo-kėjimas sustabdytas, nes, pasak S. Mavrodžio, šiuo metu ruošiamasi projek-tui „MMM–2012“.

Prieš keletą savaičių S.Mavrodis paskelbė Ru-sijoje kuriantis ir politinę partiją MMM.

natos Babkauskaitės, LB įtarimų dėl sukčiavimo bendrovė sukėlė todėl, kad turėjo finansinės pi-ramidės požymių.

„Gold Line Interna-tional“ sistemos tinkla-lapyje buvo nurodoma, kad sistemos dalyvio gau-nama finansinė nauda tiesiogiai priklauso nuo naujų dalyvių įtraukimo į sistemą ir nuo pri-trauktų dalyvių į sistemą įnešamų lėšų, – aiškino R. Babkauskaitė. – Taip pat nurodoma, kad gau-namos pajamos dalyvau-jant sistemoje yra regu-liarios ir nuolat auga.“

Pasinaudoti „Gold Line International“ savi-tarpio pagalbos schema galima iš jau esamo nario už 55 dolerius (147 litus) įsigyjant sertifikatą. Vė-liau tokius pažymėjimus esą galite pardavinėti ir kitiems – už kiekvieną parduotą sertifikatą gau-nate po 10 dolerių (27 li-tus), o jei jūsų surastas žmogus parduoda sertifi-katą dar kam nors, gau-nate po 5 dolerius (13,5 lito) ir dar nuo kiekvieno nario ir t. t.

Interneto diskusijų forumuose skaitant at-siliepimus apie neva jau

praturtėjusius žmones į akis pirmiausia krinta netaisyklinga lietuvių kalba ir akimirksniu pra-turtėjusių verslininkų nesugebėjimas be klaidų parašyti elementarių lie-tuvių kalbos žodžių.

Sukčius – į politikąDar viena savitarpio pa-galbos bendrove besiva-dinanti įmonė iš Rusijos „Liderland“ siūlo inves-tuoti kiek daugiau – 108 eurus (370 litų), tačiau sistema panaši: iš jūsų

»Pernai MMM tinklu Lietuvoje susidomėjo bent pusantro tūkstančio lietuvių ir į jį investavo apie 1,5 mln. litų

Prisidengė banko varduKaip žinoti, ar investuoti siūlanti bendrovė nėra finansų piramidė? Pasak R. Babkauskaitės, prieš nusprendžiant pinigus pa-tikėti bendrovei reikėtų išsiaiškinti, ar jai išduota LB licencija. Tokia infor-macija skelbiama LB tin-klalapyje.

Be to, LB skelbia ir už-sienio šalių rinkos prie-žiūros institucijų prane-šimus apie jų teritorijoje veikiančias nelicenci-juotas bendroves. Šios įmonės neturi atstovybių Lietuvoje, todėl paprastai paslaugas Lietuvos gy-ventojams siūlo internetu arba telefonu.

Kai kurie LB sąraše pateikiami pavadinimai neįsigilinusius gali ne-sunkiai suklaidinti: pa-vyzdžiui, užsienio rinkos priežiūros institucijos yra pranešusios apie bendrovę „Barclay‘s Trust Interna-tional“. Pavadinimas su-kelia asociacijų su žinomu pasaulinio dydžio banku, tačiau LB pažymi, kad ši įmonė jokių sąsajų su „Barclays“ banku neturi, o įmonė įregistruota JAV neegzistuojančiu adresu.

FAKTAI

MMM PIRAMIDĖ

• 1992–1994 m. veikusi S. Mavrodžio kompanija MMM nuskurdino milijo-nus rusų. Už tai S. Mavro-džiui 2003 m. buvo skirta 13 mėnesių bausmė, o 2007 m. – dar ketveri me-tai laisvės atėmimo, ta-čiau S. Mavrodis jau buvo ketverius metus praleidęs laukdamas teismo, todėl atleistas nuo bausmės

• S. Mavrodis 2011 m. at-naujino veiklą įkurdamas „MMM–2011“, kuri veikė ir Lietuvoje. Lietuviai į šią piramidę įnešė apie 1,5 mln. litų

• Prieš keletą savaičių S. Mavrodis Rusijoje įkūrė partiją MMM ir buvo iš-rinktas jos pirmininku. Pasak S. Mavrodžio, pagrindinis partijos tiks-las – perskirstyti finansų sistemą ir juos naudoti racionaliai

Lietuvoje vis dažniau dairosi oro pardavėjai iš Rusijos. Ruslano kondratjevo nuotr.

»Prieš keletą savaičių S. Mavrodis paskelbė Rusijoje kuriantis ir politinę partiją MMM

Lietuvoje 15Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Investicijos spartina įmonės modernizavimą

RAPOLAS GABRySrapolas.gabrys@ekonomika.lt

Per kelerius metus į įmonės modernizavimą ir aukštesnę gaminių kokybę AB „Vilniaus paukštynas“ į 8 projektus investavo per 40 mln. litų. Iš jų daugiau kaip 10 mln. – Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. programos lėšos.

Šeimininkėms, nu-sprendusioms šei-mos narius ar sve-

čius pavaišinti skaniu vištienos kepsniu, nuo šiol nereikia vargti stengiantis supjaustyti mėsytę kuo vienodesniais gabalėliais. Nuolat modernizuojanti gamybą, atnaujinanti ir plečianti gaminių asorti-mentą įmonė šį rudenį var-totojams pasiūlė gaminių iš paukštienos, pjaustytos itin lygiai – tiksliomis fik-suoto svorio porcijomis.

Nauja įranga supjaus-tytą viščiuką ir bet ku-rias jo dalis surūšiuoja pagal svorį su vos kelių gramų paklaida. Vienodo svorio patogiai supa-kuoti produktai tiekiami Lietuvos prekybos tin-klams ir restoranams, jie itin paklausūs ir dau-gelyje Vakarų Europos šalių, ypač viešojo maiti-nimo sektoriuje.

„Kalibruoti ir supa-kuoti tiksliomis porcijo-mis galima ir vištų spar-nelius, ir ketvirčius, ir blauzdeles, – aiškina AB „Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Gal namuose gaminančioms šeimininkėms tai atrodo ne itin svarbu, tačiau vienodo svorio paukštie-nos gabalėlius gerokai patogiau kepti ar rūkyti tiems, kurie užsiima ma-sine gamyba.“

Kita patraukli Lie-tuvos ir užsienio šalių vartotojams naujovė – kur kas daugiau „Vil-niaus paukštyno“ pro-duktų rinkai tiekiama patogiose, skirtingus poreikius atitinkančiose moderniose pakuotėse. Tarp jų – visai neseniai ant prekystalių pasirodę nauji pusgaminiai, pažy-mėti ženklais „Fiesta“ ir „Premium“, kuriuos pa-mėgo vartotojai, besiren-kantys aukštos kokybės vištienos gaminius.

„Vis daugiau varto-tojų vertina kokybę, to-dėl siekiame įvairinti asortimentą ir gerinti kokybę, kad pirkėjas tu-rėtų galimybę pasirinkti ne tik kokybišką, bet pa-prastesnį ir pigesnį pro-duktą, kurio rinkoje taip

pat reikia, bet ir įvairių šiek tiek brangesnių itin kokybiškų ir patrauklių gaminių“, – pabrėžė K. Vanagas.

Paramos lėšos – ketvirtadalis investicijųAB „Vilniaus paukšty-nas“ paukščių ir jų pro-duktų perdirbimo cecho išpjaustymo skyrių mo-dernizuoti kainavo dau-giau kaip 22.6 mln. litų. Dalis pinigų – įmonės lėšos, kita – daugiau kaip 3 mln. litų – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta parama.

Dar daugiau kaip 1,5 mln. litų investuota į paukštienos perdirbimo technologinių procesų modernizavimą. Jam skirta parama viršijo 0,5 mln. litų. Įmonė gavo paramą pagal minėtos programos priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ ir „Že-mės ūkio valdų moderni-zavimas“.

Tai – ne vienintelės investicijos, kurioms pa-naudotos ne tik įmonės, bet ir ES lėšos.

Pasinaudojusi Lietu-vos kaimo plėtros 2007–2013 metais programos parama įmonė atnaujino įrangą, skirtą paukš-čiams auginti ir prižiū-rėti.

Broilerių auginimo procesams moderni-zuoti, kurie kainavo be-veik 3 mln. 700 tūkst. litų, beveik 1,5 mln. litų taip pat skirta iš Kaimo plė-tros programos.

Dar beveik 4 mln. litų kainavęs paukštidžių broileriams auginti re-konstrukcijos projektas įgyvendintas iš šios pro-gramos gavus daugiau kaip 690 tūkst. litų. Ki-tam paukštidžių rekons-trukcijos projektui, kai-navusiam beveik 3,7 mln. litų, iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metais programos skirta beveik 1,4 mln. litų.

Dar anksčiau įgyven-dinant ES nitratų di-rektyvą pastatyta nauja paukščių kraikinio mėšlo mėšlidė, ji kainavo daugiau kaip 1,3 mln. litų. Jos statybai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metais pro-gramą buvo skirta per 690 tūkst. litų.

Pasinaudodamas ES parama „Vilniaus paukš-tynas“ modernizuoja ne tik pagrindinę, bet ir antrines įmones. UAB „Lietbro“ broilerių ūkiui ir paukštidėms moderni-zuoti 2011 metais skirta daugiau kaip 1,8 ml. litų (bendra projekto vertė viršija 5,4 mln. litų), o 2012 metais – daugiau kaip 885 tūkst. litų (ben-

dra šio projekto vertė – beveik 3 mln. litų).

Parama paspartino modernizaciją Įgyvendinant 8 projektus įsigyta broilerių ir veisli-nio prieauglio girdymo, lesinimo, apšvietimo, šildymo ir ventiliaci-jos įrengimų, tinkamą mikroklimatą inkuba-toriuose užtikrinanti įrangos, paukštienos išpjaustymo, šaldymo, svėrimo linijų, moder-nių dešrelių gamybos, produkcijos pakavimo įrenginių, krautuvų, transporto priemonių ir įrangos viščiukams, pa-šarams bei gatavai pro-dukcijai pervežti. Pasi-naudojant kaimo plėtros parama rekonstruoti ir pastatyti bei įrengti nauji modernūs cechai bei sandėliai.

Iš viso AB „Vilniaus paukštynas“ investicijos 2008–2012 metais viršija 45 mln. litų. Iš jų daugiau kaip 10,5 mln. – parama, skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metais programą.

„Ši parama leidžia greičiau modernizuoti įmonę ir pagerinti paukščių gyvenimo ge-rovę, plėsti gaminių asortimentą ir gerinti jo kokybę bei paklausą, – aiškina K. Vanagas. – Pavyzdžiui, investavus

į inkubavimo procesų gerinimą labai pagerėjo vienadienių viščiukų ko-kybė.

Be to, pagerinome są-lygas paukščiams augti, jos atitinka visus ES ke-liamus reikalavimus.“

Jis pridūrė, kad gavusi daugiau negu 10 milijonų litų paramos dalį savo lėšų įmonė galėjo panau-doti kitiems projektams, kuriuos įgyvendinus atsiranda galimybė pa-tiekti daugiau ir geres-nės kokybės produktų, su malonumu perkamų ne tik Lietuvoje, bet ir ki-tose pasaulio šalyse.

Paklausa auga dėl produkcijos kokybės AB „Vilniaus paukšty-nas“ vadovo teigimu, investicijos siekiant ga-minti aukštos kokybės, didesnę pridedamąją vertę turinčius vištienos produktus pasiteisino su kaupu – paukštynas tampa vis konkurencin-gesnis.

Per ketverius metus AB „Vilniaus paukšty-nas“ apyvarta išaugo net 38 proc. – 2008-aisiais siekė apie 180 mln. litų, o

2012-aisiais, planuojama, bus apie 264 mln. litų.

Auga ir eksportas. Šiuo metu per 3 tūkst. tonų paukštienos mėsos produktų per mėnesį gaminančios įmonės produkcijos eksportas 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo net 40 proc., o per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, išaugo be-veik du kartus.

„Vilniaus paukštyno“ gaminius pamėgo Didžio-sios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos varto-tojai, pastaruoju metu jie vis populiaresni ir Rusi-jos, Kazachstano, Balta-rusijos rinkose.

Iš viso AB „Vilniaus paukštynas“ gaminiai dabar eksportuojami į 10 šalių, tačiau per 40 proc. produkcijos ekspor-tuojanti įmonė, pernai pelniusi „Metų ekspor-tuotojo“ apdovanojimą, tikisi, kad augant gamy-boms mastams eksporto dalis dar labiau padidės.

„Galimybė pasinau-doti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatyta parama dar labiau susti-prino įmonės konkuren-cinį pranašumą, nes pa-didėjo mūsų galimybės tiekti rinkai daugiau ko-kybiškų vištienos pusga-minių ir itin patrauklių bei paklausių keptų ir rū-kytų vištienos gaminių. Todėl manome, kad jau per kelerius artimiau-sius metus vien Vakarų šalių rinkoms tieksime apie 40–50 proc. AB „Vil-niaus paukštynas“ pro-dukcijos, – prognozuoja K. Vanagas ir priduria: – Stengsimės, kad svar-biausias mūsų triūso vertintojas – vartotojas nuolat iš naujo atrastų vištieną – ir ragaudamas gatavus gaminius, ir pats gamindamas patiekalą iš mūsų pusgaminių savo namuose.“

Užs. Nr. 09-27-2012

Pasinaudojant kaimo plėtros parama rekonstruoti ir pastatyti bei įrengti nauji modernūs cechai. vytauto skuodo nuotr.

UžsienyjeUžsienyje 1716

20PRANcŪzIJOS NAFTOS IR DUJų BENDROVĖ „TOTAL“ PER ARTIMIAUSIUS DVEJUS METUS KETINA PARDUOTI TURTO UŽ 20 MLRD. JAV DOLERIų (53,3 MLRD. LITų)

Aptiko dujų

Pasaulio energetikos tarybos duomenimis, naftos ir dujų atsargos Libane gali būti dar didesnės nei tos, kurias aptiko „Spectrum“. Reuters

■Didžiosios Britanijos kompanija „Spectrum“ aptiko 710 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų telkinį šalia pietinio Libano pakrantės, pasienyje su Izraeliu.

Libano vyriausybė yra pa-samdžiusi „Spectrum“ geo-logijos žvalgybos darbams at-likti teritoriniuose vandenyse

ir ypatingojoje šalies ekono-minėje zonoje Viduržemio jū-roje. Dabartinėmis kainomis šio telkinio vertė gali siekti apie 40 mlrd. JAV dolerių (106 mlrd. litų). „Spectrum“ atstovų teigimu, šis Libane aptiktas telkinys dydžiu viršija atsargas, anksčiau aptiktas šalia kaimyno Kipro. Arti-miausiu metu planuojama jį pradėti naudoti.

UŽSIENIONAUJIENOS 200

TIK SKAIČIAI

VOKIETIJOS SAVAITRAŠTIS „DER SPIEGEL“ PRANEŠĖ, KAD EURO zONOS ŠALYS NENUMATYTAIS ATVEJAIS SKIRTĄ GELBĖJIMO FONDĄ KETINA PADIDINTI IKI 2 TRLN. EURų (6,9 TRLN. LITų)

EUROPOS INVESTIcIJų BANKAS (EIB) UKRAINOS HIDROELEKTRINĖMS MODERNIzUOTI SKIRS 200 MLN. EURų (690 MLN. LITų) PASKOLĄ

2

Ieškos aukso

Kinija ir Venesuela toliau bendradarbiauja išteklių gavybos srityje, šį kartą šalys bendrai eksploatuos aukso telkinį. Reuters

■Venesuela ir Kinija su-sitarė bendromis jėgomis eksploatuoti vieną didžiau-sių aukso telkinių pasaulyje „Las Cristinas“.

Susitarimą dėl aukso gavy-bos pasirašė Venesuelos vy-riausybės ir Kinijos kompani-jos „china International Trust and Investment“ atstovai.

Venesuelos prezidentas

Hugo chavezas pareiškė, kad kalbama ne tik apie aukso, bet ir apie vario gavybą. Tel-kinio, esančio pietinėje Vene-suelos dalyje, atsargos siekia apie 17 mln. uncijų aukso.

2008 metais Venesuela at-šaukė licenciją naudoti aukso telkinį „Las cristinas“ iš Kana-dos kompanijos „crystallex International“, dirbusios Ve-nesueloje 16 metų.

trln.

mlrd.

mln.

Planuoja žemės ūkio reformą

Jungtinių Tautų duomenimis, maždaug du trečdaliai iš 24,1 mln. šiaurės korėjiečių neturi pakankamai maisto. Reuters

■Badą kenčianti šiaurės Korėja planuoja žemės ūkio reformą, kurios tikslas yra geriau aprūpinti maistu gyventojus.

Pranešama, kad ūkinin-kams bus leista dalį derliaus pasilikti, o ne visą jį tiekti vals-tybei. „Jie galės pasilikti maž-daug 30–50 proc. derliaus ir patys parduoti priklausomai

nuo regiono“, – teigė ano-nimu norintis likti vyriausybės atstovas. Šiuo metu didžioji dalis šalies derliaus parduo-dama vyriausybei. Kaina už tai nustatyta valstybės ir ge-rokai mažesnė nei rinkos kai-nos. Jei reforma iš tikrųjų bus įvykdyta, tai būtų didelė per-maina po to, kai 2011 metų gruodį prie valdžios vairo stojo Kim Jong Unas.

150

TIK SKAIČIAI

KETVIRTĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ RUSIJA PLANUOJA 26 PROc. SUMAŽINTI NAFTOS TIEKIMĄ BALTARUSIJAI

PRANcŪzIJOS PLĖTROS AGENTŪRA JORDANIJAI SUTEIKS 150 MLN. EURų (517 MLN. LITų) PASKOLĄ

26 %

Pripažino kaltę

Buvusiam „Olympus“ prezidentui ir dar dviem kompanijos vadovams gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmės. Reuters

■Buvęs Japonijos fototechnikos gamintojos „Olympus“ prezidentas Tsuyoshi Kikukawa prisi-pažino kaltu dėl finansinių duomenų klastojimo, kuriuo dengti iki 1,7 mlrd. JAV dolerių (4,53 mlrd. litų) siekiantys nuostoliai.

Trys kompanijos vadovai prisipažino nuostolius slėpę

nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos. T. Kikukawa sakė apgailestaująs, kad apie ne-atitikimus nepranešė anks-čiau, sukeldamas problemų investuotojams, klientams, darbuotojams ir visuomenei.

2011 metų rudenį Japoni-jos teisėsaugos institucijos ir finansų priežiūros tarnybos įtarė „Olympus“ ryšiais su or-ganizuotu nusikalstamumu.

Pajuto nuosmukį

Sąrašo viršūnėje šiemet atsidūrė gėrimų imperijos „Wahaha“ vadovas Zongas Qinghou, kurio turtas vertinamas 12,6 mlrd. JAV dolerių (33,6 mlrd. litų). Reuters

■Dalis turtingiausių Kinijos gyventojų pajuto ekonomikos sulėtėjimo padarinius.

Kinijoje yra 251 asmuo, kurio turtas siekia 1 mlrd. JAV dolerių (2,66 mlrd. litų) ar daugiau – 20 proc. mažiau nei pernai. Tai pirmas kartas per septynerius metus, kai milijardierių skaičius Kinijoje

sumažėjo, pabrėžia tyrimą atlikęs „Hurun“ tyrimų institu-tas. Beveik pusės iš tūkstančio turtingiausių kinų turtas per metus sumažėjo. Vis dėlto dar 2006 metais šalyje buvo vos 15 milijardierių. Kinijos ekono-mika per pastaruosius mėne-sius sulėtėjo, o augimas, pa-lyginti su praėjusiais metais, smuko iki žemiausio lygio per trejus metus – 7,6 proc.

mln.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

F. Hollande‘o vaistai Prancūzijaieigą“, – naujienų agentū-rai AFP teigė ketvirtas turtingiausias pasaulio žmogus ir pridėjo, kad Belgijos pilietybės siekė dėl asmeninių priežasčių.

Prieš pristatant kitų metų biudžeto planą

Prancūzijos ekonomika kenčia stagnaciją, nedarbas siekia rekordus, o vietos politinės jėgos nesutaria dėl euro zonos gelbėjimo plano. Tai tik kelios pagrindinės problemos, kurios neleidžia naujajam šalies prezidentui

Francois Hollande‘ui naktimis ramiai miegoti.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Kiek daugiau nei prieš ketu-ris mėnesius į Prancūzijos

prezidentus išrinktas socialistų kandidatas F. Hollande‘as jau galėjo įsi-tikinti, ką reiškia sėdėti karštoje šalies vadovo kėdėje.

Pirmieji išbandymaiPrancūziją krečiančios vidaus ekonomikos negan-dos netruko užgriūti nau-jojo prezidento pečius. F. Hollande‘o administracija dėl susidariusios situaci-jos kaltina buvusį konser-vatorių prezidentą Nicolas Sarkozy, tačiau kritikos strėlių liūtį šiandien jau turi atlaikyti naujasis ša-lies vadovas.

Praėjusią savaitę buvo paskelbti šiandieninę

Prancūzijos padėtį atspin-dintys skaičiai – bedarbių skaičius rugpjūčio mėnesį viršijo 3 mln. ir tai buvo di-džiausias nedarbo rodiklis nuo 1993 metų.

Be to, F. Hollande‘o vyriausybė pristatė ilgai lauktą kitų metų biu-džeto planą, kuriame nu-matyta surinkti 30 mlrd. eurų (103,5 mlrd. litų). Du trečdalius šios sumos ke-tinama surinkti iš mokes-čių padidinimo. Iš 75 proc. pajamų mokesčio Pran-cūzijos milijonieriams tikimasi surinkti apie 200 mln. eurų (690 mln. litų), o naujas 45 proc. pajamų mokestis asmenims, kurių metinės pajamos viršija 150 tūkst. eurų (517 tūkst. litų), turėtų į biudžetą at-nešti 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų). Iš viso iš verslui ir namų ūkiams padidintų mokesčių F. Hol-lande‘o vyriausybė siekia

surinkti 20 mlrd. eurų (69 mlrd. litų) ir mažinti vals-tybės išlaidas.

Diržų veržimosi politi-kos tikslas – įgyvendinti pažadus sumažinti Pran-cūzijos biudžeto deficitą, kuris šiuo metu siekia 4,5 proc. nuo BVP, iki Europos Sąjungos (ES) nustatytos 3 proc. ribos. „Mūsų iš-laidos 2013 metais negali net vienu euru viršyti šių metų išlaidų“, – duodamas interviu šalies kanalui TF1 teigė F. Hollande‘as.

Valstybės auditorių ataskaitoje teigiama, kad kitų metų biudžete pavy-kus surinkti užsibrėžtą sumą biudžeto deficito tikslai gali būti pasiekti, tačiau tam reikės, kad ša-lies ekonomikos augimas siektų 1 proc. Tai pasiekti bus sudėtinga, nes Pran-cūzijos ekonomika neauga jau trečią ketvirtį iš eilės.

Mokesčių naštaVykstant priešrinkimi-niams debatams socia-listų kandidatas F. Hol-lande‘as savo rinkėjams žadėjo, kad tapęs prezi-

dentu padidins mokes-čius turtingiausiems ša-lies gyventojams. Tuomet

žadėtas 75 proc. pajamų mokestis daugiau nei 1 mln. eurų (3,45 mln. litų)

uždirbantiems sulaukė nemažai kritikos, o speci-alistai suskubo perspėti,

kad dėl šios priežasties turtingiausi Prancūzijos gyventojai ir didžiausios bendrovės persikels į už-sienį.

Rugsėjo pradžioje tur-tingiausias Prancūzijos gyventojas, kompanijos LVMH, valdančios „Louis Vuitton“, „Moet“, „He-nessy“ ir kitus prabangos prekių ženklus, vadovas Bernardas Arnaultas lyg patvirtindamas šiuos nuogąstavimus pasiprašė

Belgijos pilietybės. Netru-kus verslininkas paneigė kaltinimus, kad bando išvengti mokesčių naštos.

„Esu ir liksiu Prancū-zijos mokesčių mokėtojas ir, kaip ir kiti prancūzai, atliksiu savo fiskalinę par-

šalies ministras pirmi-ninkas Jeanas Marcas Ayraultas teigė, kad mo-kesčių naštą pajus vos dešimtadalis šalies gy-ventojų.

Šie mokesčiai gali leisti F. Hollande‘ui pa-siekti susitarimą su pro-fesinėmis sąjungomis dėl darbo sąnaudų sumaži-nimo, kurios yra vienos didžiausių Europoje, ir paversti darbo rinką lankstesne. ES statistikos departamento duome-nimis, Prancūzijoje vi-dutinės vienos valandos darbo sąnaudos siekia 34,2 euro (118 litų) už va-landą.

Vidiniai nesutarimaiBandydamas ištraukti Prancūziją iš ekonomi-nės duobės F. Hollande‘as turi būti itin atsargus la-viruodamas tarp jį palai-kančių socialistų ir opo-zicijos. Papildomo galvos skausmo šalies vadovui prideda augantis nesu-tarimas tarp parlamente esančios kairiųjų pažiūrų daugumos ir ministrų kabineto. Nuomonės iš-siskyrė dėl ES biudžeto pakto, kurį yra parengę N. Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Prieš rinkimus F. Hol-lande‘as ilgą laiką atmes-davo griežtą taupymo planą, nes, anot jo, tuo visiškai pakirstų euro zo-nos augimą. Vos buvo iš-rinktas Prancūzijos pre-

zidentu jis pasiekė, kad į susitarimą būtų įtrauk-tas skyrius, numatantis išlaidas ekonomikai ska-tinti. Dėl naujosios sutar-ties spalio mėnesį šalies parlamente numatytas balsavimas.

Nedidelė grupė radika-lių socialistų parlamente ir toliau nepritaria šiam paktui ir grasina balsuoti „prieš“. Be to, Socialistų partiją šalies parlamente palaikiusios „žaliųjų“ po-litinės jėgos neseniai taip pat nutarė nepritarti nau-jam taupymo paktui.

Nepaisant visų nesu-tarimų manoma, kad ES paktui turėtų pakakti likusios daugumos prita-rimo. Bet kuriuo atveju šios problemos dar labiau apsunkina F. Hollande‘o pastangas priartėti prie šviesos tamsiame Pran-cūzijos ekonomikos tune-lyje.

Viltys dėl biudžetoPraėjusios savaitės pabai-goje paskelbtas su nerimu lauktas artėjančių metų Prancūzijos biudžetas. Analitikų teigimu, šis biudžetas gali lemti šalies patikimumą tarp euro zonos sąjungininkų ir fi-nansų rinkų.

Šis biudžeto planas per artimiausius mėnesius turės įtakos santykiams su Vokietija (pagrindine Prancūzijos sąjungininke ES) ir padėti atsakyti į klausimą, ar rinkos leis

Paryžiui toliau skolintis žemomis palūkanomis, nors šalies skola sudaro beveik 90 proc. BVP.

„Labai svarbu, kad pre-zidentas [F. Hollande‘as – red. past.] užtikrintų, jog Prancūzija išliktų toje pačioje grupėje su Vokie-tija, o ne su Italija ir Ispa-nija“, – savo pranešime teigė JAV bankas „JP Morgan“.

Visos šios ekonominės problemos tiesiogiai at-siliepia ir F. Hollande‘o reitingams gyventojų apklausose. Prastėjanti padėtis šalies darbo rin-koje ir iš vietos nejudanti ekonomika sumažino F. Hollande‘o pasitikėjimo reitingą iki 43 proc.

Kritikų kaltinamas delsimu ir nesugebė-jimu tinkamai pristatyti planų, kaip bus finansuo-jama mokesčių ir išlaidų programa, F. Hollande‘as teigė, kad iš jo neverta ti-kėtis stebuklų.

„Per keturis mėnesius aš negaliu padaryti to, ko mano pirmtakai nesuge-bėjo padaryti per 5 ar 10 metų“, – šalies televizijoje kalbėjo Prancūzijos vado-vas.

Naujojo Prancūzijos prezidento „stebuklingos galios“ bus labai reikalin-gos, norint šalį grąžinti į buvusias vėžes. Priešingu atveju nepatenkintųjų aistras gali tekti malšinti ne tik šalies viduje, tačiau ir visoje Europoje.

»Per keturis mėnesius aš negaliu padaryti to, ko mano pirmtakai nesugebėjo padaryti per 5 ar 10 metų

FAKTAI

F. HOLLANDE‘O EKONOMIKOS POLITIKA

•Prancūzijos biudžeto pla-ne 2013 m. ketinama su-rinkti 30 mlrd. eurų (103,5 mlrd. litų) pajamų

•Du trečdalius šios sumos siekiama gauti iš mokesčių padidinimo

• Iš 75 proc. pajamų mokesčio Prancūzijos milijonieriams tikimasi gauti apie 200 mln. eurų (690 mln. litų)

•Biudžeto deficitą, ku-ris šiais metais siekia 4,5 proc. nuo BVP, F. Hollan-de‘as pažadėjo suma-žinti iki 3 proc.

Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as gelbėdamas šalies ekonomiką turi laviruoti tarp sąjungininkų ir oponentų ne tik šalies viduje, tačiau ir Europoje. aFp

»šios problemos dar labiau apsunkina F. Hollande‘o pastangas priartėti prie šviesos tamsiame Prancūzijos ekonomikos tunelyje

UžsienyjeUžsienyje 1918 Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Apeina sankcijas

šveicarijos sprendimas nepritarti ES ir JAV sankcijoms Teheranui leidžia šalyje registruotoms kompanijoms prekiauti Irano nafta. Reuters

■Didžiausia pasaulyje naftos prekybos bendrovė „Vitol“ apeidama Vakarų sankcijas Teheranui perka ir parduoda Irano mazutą.

Praėjusį mėnesį kompa-nija iš Irano nusipirko 2 mln. barelių mazuto.

Šveicarijoje įsikūrusi kom-panija „Vitol“ neprivalo lai-kytis liepą Europos Sąjungos

(ES) priimto draudimo pre-kiauti nafta ir jos produktais su Iranu, nes Šveicarija nu-sprendė nepritarti Teheranui pritaikytoms sankcijoms.

Šalyje veikiančios „Vitol“ konkurentės kompanijos „Glencore“ ir „Trafigura“ liepą nutraukė prekybą Irano nafta. Praėjusiais metais „Vi-tol“ pajamos siekė 297 mlrd. JAV dolerių (792 mlrd. litų).

Mažina gamybą

„Toyota“ apyvarta Kinijoje nuo protestų, nukreiptų prieš Japoniją, pradžios smuko 30 proc. Reuters

■Japonijos automobilių gamintojos „Toyota“ ir „Nissan“ dėl lėto par-davimo ir antijaponiškų nuotaikų ketina mažinti gamybą Kinijoje.

Abi kompanijos anksti uždarys gamyklas papildo-momis nedarbo dienomis prieš numatytą aštuonių ne-darbo dienų laikotarpį, skirtą

Rudens vidurio festivaliui ir Nacionalinei dienai švęsti. Po to, kai Japonijos vyriausybė iš privačių japonų savininkų nupirko tris salas Pietų Kini-jos jūroje, į kurias pretenzijas reiškia ir Kinija, prieš Japo-niją nukreipti protestai ypač suintensyvėjo. Ekonomistai perspėja, kad aštrėjantys pre-kybos santykiai gali pakenkti pasaulinei tiekimo grandinei.

Atleidžia darbuotojus

Europos finansų krizė neaplenkė ir JAV automobilių gamintojos „Ford“. Reuters

■JAV automobilių gamin-toja „Ford“ pranešė, kad dėl mažėjančios paklausos Europoje atleis šimtus darbuotojų.

Kompanija darbuotojų skaičių mažins Didžiojoje Bri-tanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, teigė „Ford“ atstovė spaudai Beate Falk.

„Ford“ anksčiau perspėjo,

kad savo Europos sektoriuje šiemet gali patirti nuostolių už 1 mlrd. JAV dolerių (2,66 mlrd. litų).

JAV automobilių milžinės apyvarta Europoje šių metų rugpjūtį smuko 29 proc., o pasaulinis pardavimo nuos-mukis siekė 8,5 proc. „Ford“ Europoje nori sumažinti darbo jėgos sąnaudas ir pagerinti gamyklų našumą.

3,2215

Nederlingi vynuogynai■Vynuogynų derlingu-mas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse – pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija.

„Kai kuriuose regio-nuose derlingumas su-mažėjo daugiau nei 40 proc.“, – teigia vienas iš

Portugalijos vyndarių.Burgundijoje kruša su-

naikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau teigia, kad jis bus daug mažesnis. Italijoje dėl didelių karš-čių daug mažiau surinkta „Sauvignon“, „Pinot Noir“, „Moscato“ vynuo-gių rūšių.

TIK SKAIČIAI

ISPANIJOS PARLAMENTAS 2013 METAIS SUMAŽINS SAVO IŠLAIDAS 3,22 PROc.

GRAIKIJOS FINANSų MINISTRAS YANNIS STOURNARAS PRANEŠĖ, KAD ŠALIAI GALI PRIREIKTI PAPILDOMOS 15 MLRD. EURų (51 MLRD. LITų) PARAMOS

Dėl mažesnio vynuogių derliaus šiemet vyndariai galės pasiūlyti mažiau vyno butelių. Reuters

mlrd.

%

Rinkimų reformos ne-pakaks, Italijai teks imtis visa apimančios instituci-nės pertvarkos. Lyginant su kitomis demokratijo-mis tampa aišku, kad Ita-lijos institucinė sąranga yra mažų mažiausiai keista ir trukdo tapti „nor-malia“ valstybe. Italijos politinės struktūros iš-skirtinumas formuojant vyriausybę verčia vieny-tis itin skirtingų politinių pažiūrų partijas ir inte-resų grupes.

Pirmųjų rimtų struk-tūrinių reformų ėmėsi dabartinis technokrati-nės vyriausybės vadovas Mario Monti. Savo ruožtu 1993 metais premjeras Carlo Azeglio Ciampi įgyvendino darbo rinkos reformą, o Lamberto Dini 1995 metais ėmėsi pensijų sistemos pertvarkos. Deja, net stiprų parlamento pa-laikymą turinčios vyriau-sybės, pavyzdžiui, Silvio Berlusconi, nesugebėjo pradėti visa apimančių struktūrinių pokyčių.

Reikėtų pastebėti, kad Italijos politiniame gyve-nime ilgą laiką dominavo politiniai karjeristai, ku-rie tarnystę visuomenei pavertė pelninga profe-sija. Privačių asmenų interesai dažnai nusveria visuomenės poreikius, o korupcija tapo kultūros dalimi. Žurnalistai Marco

Italijos pertvarkaItalijos politinės virtuvės išskirtinumą lemia nesugebėjimas suburti sklandžiai veikiančią vyriausybę, kurią remtų stabili parlamento

dauguma. Šitoks Italijos išskirtinumas silpnina Europos pozicijas ir kelia grėsmę visai euro zonai.

PAOLA SUBACCHIProject-syndicate.org

Travaglio ir Peteris Gome-zas atliko tyrimą, esą iš 945 parlamento narių, ku-rie buvo išrinkti 2008 me-tais, net 70 asmenų atžvil-giu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių teisės aktų pažeidimų.

Italijos politinis elitas yra įleidęs gilias šaknis, todėl valdžios viršūnėse beveik nevyksta reikš-mingų pokyčių. Daugelis abiejų parlamento rūmų narių eina pareigas ilgiau nei vieną kadenciją. Jeigu S. Berlusconi nuspręs vėl dalyvauti rinkimuose, jis bus išrinktas šeštai ka-dencijai.

Italija tapo senukų šalimi. M. Monti yra 69 metų. S. Berlusconi iš premjero posto pasi-traukė sulaukęs 75 metų. Šiuo metu Italija neturi kandidato į vyriausybės vadovo postą, kuris būtų jaunesnis nei 60 metų. Vos 7 proc. parlamento narių yra jaunesni nei 40 metų. Moterys sudaro penkta-dalį Italijos parlamento, o vyriausybės kabinete jų dalis siekia vos 15 proc.

Endeminis korupcijos išplitimas kelia visuome-nės pasipiktinimą, dėl šios priežasties mažėja pasiti-kėjimas tradicinėmis par-

»Italijos politiniame gyvenime ilgą laiką dominavo politiniai karjeristai, kurie tarnystę visuomenei pavertė pelninga profesija

tijomis ir auga populisti-nių demagogų galia. Ir S. Berlusconi, ir buvęs Šiau-rės Lygos lyderis Umberto Bossi politinę karjerą pra-dėjo populizmą derindami su korporatyvizmu, o euro skepticizmą – su neigia-mais sentimentais tradici-nių partijų atžvilgiu.

Visai neseniai sužibėjo buvęs komikas Beppe Grillo, šiuo metu vadovau-jantis populistiniam prieš korupciją kovojančiam Penkių Žvaigždžių judė-jimui. Pastaroji politinė organizacija sėkmingai pasirodė savivaldos rin-kimuose, gali būti, kad kitąmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose B. Grillo pademonstruos dar ryškesnį pasirodymą.

M. Monti technokratų vyriausybė pademons-travo, kad Italija reikalui esant gali elgtis parei-gingai. Jos partneriai Europoje turėtų skatinti reformas ir palaikyti struktūrinių pertvarkų iniciatyvas. Sprendžiant euro zonos krizę būtina užtikrinti tvarią fiskalinę politiką, kuri nepasie-kiama be patikimo Italijos valdymo.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Vokietija sprendžia

„žaliąjį“ galvosūkį

Žaliosios energetikos link Vokietija žengia devynmyliais

žingsniais, tačiau netolygūs perėjimo prie atsinaujinančios

energetikos tempai kelia vis daugiau problemų ir politikams,

ir vartotojams.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Vokietijos ke-lyje atsinauji-nančios ener-getikos link

pasitaikė (ne)numatytų kliūčių. Vienos jų susiju-sios su pernelyg dideliais perėjimo prie žaliųjų technologijų tempais, kitos jų buvo žinomos iš anksto, tačiau nesulaukė pakankamai dėmesio.

Nepastovumo pavojusAtsinaujinančių ener-getikos šaltinių srityje Vokietija pažengė bene daugiausia iš visų pasau-lio valstybių, tačiau dabar priversta susimokėti šio spartaus progreso kainą. Vos prieš kelias savaites šalyje esančios 23 tūkst. vėjo jėgainių ir milijonai įrengtų saulės kolektorių pagamino iki šiol neregėtą 31 gigavato elektros ener-gijos kiekį.

Vis dėlto pigios, švarios ir atsinaujinančios ener-gijos entuziastai Vokie-tijoje (sąmoningai ar ne) neįvertino fakto, kad vėjo greitis ir saulės šviesa nuolat kinta. Pristatydami savo projektus jie nuolat pabrėžia vėjo jėgainių parko efektyvumą ir jų ga-limybes, tačiau nutyli, kad realus jėgainių pajėgumas gali svyruoti nuo 0 iki 100 proc. Pavyzdžiui, Didžio-joje Britanijoje realus vėjo jėgainių pajėgumas siekia 25 proc., Vokietijoje – 17 proc.

Kuo labiau šalis pri-klausoma nuo atsinauji-nančių energijos šaltinių, tuo dažniau jai teks su-sidurti su tokiomis tech-ninėmis problemomis. Pirmiausia dėl gamtinių jėgų nepastovumo tampa sudėtinga išlaikyti nuo-latinį energijos tiekimą į elektros tinklą, o norint atkurti pusiausvyrą reikia pasitelkti tradicines elek-

»Smulkieji vartotojai Vokietijoje turi sumokėti už visą atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos įdiegimą

trines. Be to, šiam papildo-mam pajėgumui išlaikyti reikia, kad iškastinio kuro elektrinės didžiąją laiko dalį veiktų neveiksmingai ir brangiai.

Taigi Vokietijoje, ku-rios valdžia nusprendė agresyviai įgyvendinti perėjimą prie žaliosios energetikos, kaip to reikia

laikantis Europos Sąjun-gos iškeltų tikslų, susidu-ria su rimta elektros tinklo pusiausvyros problema. Belgijoje įsikūrusio ana-litinio centro „Bruegel“ energetikos ekspertas Georgas Zachmannas „Ekonomika.lt“ teigė, kad pradėjus uždaryti senąsias elektrines šalies gali laukti rimti nemalonumai.

„Perėjimo prie atsi-naujinančios energetikos pradžioje tai nebus didelė problema, nes vis dar vei-kia senosios elektrinės, kurios galėtų padengti išaugusį elektros poreikį. Vis dėlto laikui bėgant da-lis šių elektrinių nebebus tinkamos naudoti“, – sako analitikas.

Anot jo, daugumoje Eu-ropos valstybių tai nėra rimta problema, nes dėl ekonominės krizės elek-tros vartojama mažiau. „Vokietijoje krizės povei-kis nebuvo toks stiprus, o politinis sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos pašalins daug elektros generavimo pajė-gumų šalyje“, – problemos priežastis vardijo G. Zach-mannas.

Naujos eros pranašasNeseniai Vokietijos ener-getikos kontrolieriai pa-skelbė, kad tam tikros elektrinės turi išlikti pri-sijungusios prie elektros tinklo tuo metu, kai nėra vėjo ar nešviečia saulė. Ša-

lies įstatymai nurodo, kad prioritetas elektros gran-dyje turi būti teikiamas at-sinaujinančiai energijai. Tradicinių elektrinių sa-vininkai priversti vykdyti savo veiklą nuostolingai, kai kurie iš jų net grasina apskritai užsidaryti.

„Anksčiau elektros rinkoje elektrinės galėjo pačios nuspręsti, kada veikti, o kada išsijungti, tačiau dabar tinklo ope-ratoriai ar kontrolieriai teikia jiems šiuos nuro-dymus, – sako G. Zach-mannas. – Šis fenomenas vienas iš naujos eros pra-našų.“

Daugėja šalių, kuriose įvedami vadinamieji pajė-gumo mechanizmai – mo-kėjimai neveikiančioms elektrinėms. Vokietijoje šiuo metu vyksta disku-sijos, ar šie mechanizmai reikalingi. „Bruegel“ analitiko teigimu, kol šis sprendimas nėra priim-tas, norintieji statyti elek-trines, pavyzdžiui, netoli sienos su Prancūzija, verčiau pasirinks ją, nes ten veikia pajėgumo me-chanizmas, o pagaminta elektra vis viena atsidurs Vokietijos rinkoje.

Kainų paradoksaiIš žaliosios energetikos šalininkų nuolat girdime, kad padidinus atsinauji-nančios energijos šaltinių pajėgumą vartotojai ga-lėtų tikėtis mažesnių sąs-

kaitų už elektrą. Vis dėlto Vokietijoje energetinio persiorientavimo proceso sąnaudas reguliuojantis Atsinaujinančios energe-tikos aktas (EEG) atsklei-džia savotišką paradoksą.

Skatindama šią ener-getinę transformaciją Vo-kietijos valdžia negailėjo finansinės paramos ža-liosios energetikos entu-ziastams. Subsidijavimo taisyklės yra gana pa-prastos. Saulės baterijų, vėjo jėgainių parkų ir biodujų jėgainių operato-riai gauna garantuotą ir fiksuotą užmokestį už pa-gamintą elektrą. Energe-tikos kompanijos privalo pirkti šią energiją, tačiau už ją mokėti didesnę nei rinkos kainą. Galiausiai šį kainų skirtumą paden-gia vartotojai apmokė-dami elektros sąskaitas.

Vis dėlto problema yra ta, kad šis aktas pa-skatino ne laipsnišką, o itin greitą perėjimą prie žaliosios energetikos, dėl to elektros kaina vartoto-jams išaugo sparčiau nei tikėtasi. Šiuo metu vidu-tinis Vokietijos vartotojas už šias subsidijas moka 144 eurus (496 litus) per metus ir prognozuojama, kad kitais metais kaina

šoktels iki 200 eurų (690 litų).

„Paradoksas tampa dar keistesnis, jei pama-tysime, kad kai kurių vartotojų (suvartojančių didžiąją dalį elektros) šis įstatymas neįtraukia, – stebėjosi G. Zachmannas. – Taigi smulkieji varto-tojai Vokietijoje turi su-mokėti už visą atsinauji-nančių energijos šaltinių sistemos įdiegimą.“

Vokietijos federalinių tinklų agentūra apskai-čiavo, kad didžiausi ša-lies elektros vartotojai sunaudoja 18 proc. visos šalyje suvartojamos elek-tros, tačiau sumoka vos 0,3 proc. visų pagal EEG surenkamų pajamų.

„Bruegel“ analitiko nuomone, skiriant netur-tingų namų ūkių pinigus turtingoms kompanijoms ir valstybėms kaimy-nėms, Vokietijoje didėja rizika, kad kils nenuma-tytų elektros paskirstymo pasekmių.

„Galiausiai didesnis pajėgumas smarkiai su-mažina didmeninę elek-tros kainą ir iš to dau-giausia naudos gauna užsienio valstybės bei stambieji vartotojai“, – aiškino G. Zachmannas.

Pagal atsinaujinančios energijos vartojimą Vokietija pirmauja pasaulyje, tačiau dėl per greitos energetinės transformacijos daugiausia susimokėti turi eiliniai vartotojai.scanpix

FAKTAI

ATSINAUJINANTyS ENERGIJOS šALTINIAI

• Praėjusiais metais Vo-kietijos vėjo turbinų elek-tros gamybos pajėgumas siekė 29 gigavatus, arba ketvirtadalį šalies vidutinio elektros poreikio

•Dėl neefektyvaus vėjo turbinų veikimo realus vidutinis jų gamybos pa-jėgumas siekė 5 gigavatus

• Šiuo metu Vokietijoje veikia 23 tūkst. vėjo tur-binų

• Iki 2020 m. Vokietija siekia, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudary-tų 35 proc. šalyje suvarto-jamos energijos

P. Subacchi: Italijoje iki šiol nėra priemonių, kurios užkirstų kelią politikams painioti viešuosius ir

privačius interesus. Chatham House

CV Paola Subacchi

Nuo 2008 m. – „chatham House“ tarptautinės ekono-mikos tyrimų vadovė

Nuo 2001 m. – „Economist Intelligence Unit“ konsul-tantė

2001–2004 m. – Oksfordo ekonomikos prognozių centro analitikė

1999–2000 m. – „Bloom-berg“ konsultantė

Išskirtinis interviu20

Sostinėje atidarant viešbutį „Comfort Hotel Vilnius“ lankėsi šiuos viešbučius valdančios „Nordic Choice Hotels“ grupės savininkas, turtingiausiu norvegu tituluojamas verslininkas Petteris Stordalenas.

Jis tėvynėje gerai žinomas ne tik dėl neeilinio verslumo, bet ir aktyvios aplinkosaugos veiklos, taip pat „braškių filosofijos“, kuria vadovaujasi versle.

EVELINA POVILAITyTĖevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Braškių filoso-fijos“ negali išvengti kal-bindamas P.

Stordaleną, nes įspūdinga jo karjera prasidėjo dvy-likos, berniukui vietos turguje pardavinėjant braškes. Jau tuomet jis pa-demonstravo sugebėjimą verslauti, o vietos laikraš-tyje net buvo pavadintas geriausiu Norvergijos braškių pardavėju, kai nukonkuravo 50–60 metų moteris tame pačiame tur-guje. Pagrindinis dalykas, kurį mažąjį Petterį išmokė tėtis, buvo atsakymas į jo nusiskundimus dėl pras-tos uogų kokybės: „Par-duok tas uogas, kurias turi, nes daugiau neturi ko parduoti.“ Šiandien jo tur-tas vertinamas 1,2 mlrd. JAV dolerių (2,68 mlrd. litų).

? Esate viešbučių verslo magnatas, kokią šio verslo

sektoriaus viziją matote? Kaip, jūsų nuomone, jis pasikeitė per pastaruosius metus?

Modernus keliautojas šiandien reikalauja dide-lio miegojimo galimybių pasirinkimo priklausomai nuo kelionės tikslo. Todėl mes galime pasiūlyti ir skirtingų tipų viešbučių. Jei kalbėsime apie ateitį, svarbiausias raktinis žo-dis, kuris bus vartojamas, yra vieta, vieta ir dar kartą vieta.

Nuoširdžiai tikiu vieš-bučių verslo sektoriumi Lietuvoje. Baltijos šalis mes laikome svarbia savo namų rinkos dalimi ir žinome, kad daugelis iš mūsų svečių Skandinavi-joje šiomis rinkomis labai

domisi, taip pat dažnai čia keliauja. Dėl šių priežasčių norime pasiūlyti jiems ap-sistoti mūsų valdomuose viešbučiuose Latvijoje ir Lietuvoje.

? Ar matote tendencijų, kad rūpinimasis planeta taptų

verslo dalimi? Juk esate akty-vus aplinkosaugininkas, tad iš patirties turbūt galite pasakyti, kokius dalykus versle sunkiau-sia ar brangiausia pakeisti, kad jie taptų draugiški aplinkai?

Jeigu planeta žūtų, joje nebūtų jokio verslo. Tai labai paprasta. To, ką da-rome ir kaip darome, neva-diname labdaringa veikla. Kalbame apie tvarų kapi-talizmą. Verslas ir aplin-kosauga yra dvi skirtingos tos pačios istorijos pusės.

Pavyzdžiui, nuo 2003-iųjų vandens ir energijos suvartojimas „Nordic Choice Hotels“ sumažėjo 20 proc. Tai ne tik geras ro-diklis aplinkai. Jis duoda pozityvių dalykų ir vers-lui.

Transformacija į tvarų kapitalizmą taip pat reiš-kia, kad teks pakeisti mąstymo būdą ir požiūrį į problemas. Esu tikras, kad ateityje vartotojai nesirinks viešbučių, ku-rie neturėtų aplinkosau-gos sertifikatų. Klientai ateityje nepirks iš verslo, kuris nesugeba prisiimti atsakomybės. Todėl kal-bame apie tris esminius dalykus: pirmasis yra pel-nas, antrasis – korporaty-vinė atsakomybė, trečiasis – aplinka. Verslas, tvirtai besilaikantis šių principų, ateityje bus pranašiausias konkurencinėje kovoje.

? Jūsų verslas paremtas gar-siąja jūsų paties sugalvoja

„braškių filosofija“. Ar ji per laiką transformavosi? Ir kokių vertingų karjerai pamokų pats išmokote per tą laiką?

„Braškių filosofija“ yra apie turimų uogų parda-vimą. Šis požiūris yra universalus ir jam įtakos laikas nedaro. Viskas pa-

prasta: tiesiog negaliu parduoti produkto, kurio neturiu ar jis net neeg-zistuoja. Turiu parduoti tai, ką turiu čia ir dabar. Tai vertingiausias karje-ros patarimas, kurį pats esu kada gavęs ir iki šios dienos esu dėkingas, kad tėvas sugebėjo priversti mane tai suprasti.

?Norvegija – turtinga šalis. Ką jums pačiam reiškia būti

turtingiausiu žmogumi tėvy-nėje? Ar kada nors tai buvo jūsų asmeninis siekis?

Man tai reiškia, kad turiu pareigą bendradar-biauti su visuomene. Išlai-kydamas klestintį verslą užtikrinu, kad beveik 10 tūkst. žmonių kiekvieną mėnesį gaus jiems pri-klausantį atlyginimą. Tie minėti 10 tūkst. darbuotojų moka mokesčius ir tokiu būdu prisideda prie šalies gerovės.

Kadangi mūsų valdomi viešbučiai yra draugiški aplinkai, tikiuosi, pakeisiu žmonių mąstymą.

Tačiau būti turtingam

niekuomet nebuvo mano tikslas. Mano siekis buvo tapti geriausiam, koks tik galiu būti. Jeigu labiausiai rūpinčiausi savo turtu, ma-nau, niekuomet nebūčiau pasiekęs tiek, kiek esu pa-siekęs šiandien.

? Jūsų nuomone, kokiomis savybėmis turi pasižymėti

geras antrepreneris? Tokiu gimstama ar galima tapti?

Reikia mėgti tai, ką da-rai, būti geriausiu savo srityje ir parduoti tik tas uogas, kurias turi. Reikia

įdėti daug sunkaus darbo, išdrįsti priimti iššūkį pa-keisti įsitvirtinusias tiesas, taip pat mylėti gyvenimą.

Šios išvardytos savybės priklauso antrepreneriui. Vis dėlto daug žmonių turi šiuos bruožus, bet taip ir netampa verslininkais. Bet kartais verslininkai taip ir neįgyja mano minėtų savybių. Antrepreneriu tampi, nes tiesiog turi juo tapti, taip pat jei turi puikią verslo idėją. Arba papras-čiausiai todėl, kad tau rei-kia darbo. Taip nutiko man.

»Verslas ir aplinkosauga yra dvi tos pačios istorijos pusės

P. Stordalenas: tikiu viešbučių verslu Lietuvoje

P. Stordalenas tvirtina nuoširdžiai tikintis Baltijos šalių viešbučių verslo ateitimi.Scanpix

CV Petteris Stordalenas

Norvegijos investuotojas, viešbučių magnatas, aplinko-saugininkas

Būdamas dešimties pradėjo dirbti tėčio maisto prekių parduotuvėje, nuo dvylikos – turguje pardavinėjo braškes

Studijavo Norvegijos rinkoda-ros mokykloje

1986 m. tapo tuometinio didžiausio prekybos centro Norvegijoje „city Syd“ vadovu. Šioje kompanijoje pasiekęs rekordinį parda-vimą, P. Stordalenas tapo kompanijos „Made in“ turto vadovu

1991 m. dirbo „Realkreditt“ (dabartinino DnB) turto valdymo bendrovėje. Su investuotojų grupe jis įsigijo Norvegijos universalinę parduotuvę „Steen&Strom“ Osle, vėliau kito įvairaus turto, kol kompanija tapo viena didžiausių investicinių bendrovių šalyje. Iki 1996 m. P. Stordalenas buvo jos vadovas

1996 m. įsigijo 68 proc. „choice Hotels“ akcijų ir išplėtė bendrovę. Šiandien „Nordic choice Hotels“ valdo 170 viešbučių, kuriuose dirba apie 10 tūkst. darbuotojų.

2000 m. tapo milijardieriumi

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d. Europos Sajunga 21Nr. 36

2012 m. spalio 1–7 d.

Ar ES pasmerkta žlugti RAPOLAS GABRyS info@ekonomika.lt

Vilniuje viešėjęs lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Douglasas Casey tikino, kad Europos Sąjunga yra pasmerkta žlugti.

Pasak eksperto, popieriniai pini-gai anksčiau ar vėliau išnyks –

toks likimas, jo manymu, laukia ir euro. Šią valiutą JAV ekonomistas „Global Lithuanian Leaders“ or-ganizuotame renginyje lygino su esperanto kalba ir neabejojo, kad ateityje jos nebeliks.

„Didžioji dalis Europos istorijos – karų istorija. Norint nuo to apsisaugoti, Europai užtektų atverti savo rinkas pasauliui ir atsigręžti į auksą“, – siūlė ekonomistas, save vadi-nantis anarchistu ir esan-tis už laisvąją rinką.

Jo ateities prognozės niūrios: „Euras praras vertę kaip popierius. Įvai-rių pasaulio šalių vyriau-sybės spausdina trilijo-nus eurų, dolerių, jenų ir absurdiška manyti, kad spausdinant pinigus ga-lima sukurti gerovę. Eu-ras išnyks kaip visos po-pierinės valiutos, Europos Sąjunga (ES) sužlugs, bet nežinau, kas bus toliau – nesitikiu, kad įvyks kas nors panašaus į Antrąjį pasaulinį karą.“

Beveik prieš metus apie tai yra pareiškęs ir eu-roparlamentaras, Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, o šalies vyriausybės galva Andrius Kubilius viešė-damas Kinijoje rugsėjo viduryje ir skaitydamas paskaitą Pekino universi-tete atkreipė dėmesį, kad Europa vystosi nuo vie-nos krizės iki kitos ir iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Mažai vilties„Taip, kaip ES valdoma šiandien, mažai vilties, kad ji išliks, – teigia V. Uspaski-chas. – ES turi sukurti tokį savo valdymo instrumentą, kad galėtų greitai reaguoti į pasaulinės rinkos ir eko-nomikos pokyčius ir grei-tai priimti sprendimus. Jeigu dabartinė valdymo struktūra išliks, ES bus pasmerkta žlugti.“ Pasak jo, net jei ES sukurs tokią struktūrą, verta atkreipti dėmesį į du pagrindinius dalykus, kuriuos kažkodėl jau pradėjo taikyti atvirkš-čiai: Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė supirksiantis prasiskoli-nusių šalių valstybines obligacijas, t. y. „toksinius“ prasiskolinusių šalių ver-tybinius popierius. Tai reiškia, kad prispausdins papildomai eurų ir šią va-liutą šiek tiek devalvuos.

Politikas dar prieš dve-jus metus kalbėjo, kad ES šalys narės turi suba-lansuoti biudžetus, jog jų pajamos bei išlaidos susilygintų ir būtų ga-lima gyventi be kreditų ir turėti šiek tiek perteklinį biudžetą. Tuomet būtų galima devalvuoti eurą, spausdinti pinigus ir imti supirkti prasiskolinusių šalių obligacijas – tai su-švelnintų skolos naštą.

„Nesubalansuotas biu-džetas ir „toksinių“ verty-binių popierių supirkimas dabar tik paskatins ES valstybes nares toliau iš-laidauti, o po dvejų metų padėtis bus dar sudėtin-gesnė“, – teigė politikas.

Prognozės pildosi V. Uspaskicho nuomone, niekas nežino, kas ir kada

šaus į galvą pasaulio ga-lingiesiems, kai ES veikia ne rinkos sąlygomis ir ne pagal rinkos dėsnius, o priklauso nuo galingųjų pinigų politikos. Sunku prognozuoti, kas bus atei-tyje ir kokį sprendimą reikia priimti. Dar prieš dvejus metus, kai pradėjo kurtis ES gelbėjimo re-zervo fondas, ES lyderiai planavo, kad tam užteks pusės trilijono (apie 500–600 milijardų) eurų. Tada europarlamentaras sakė prognozavęs, kad tam pri-reiks 2–2,5 trilijono eurų. Panašu, kad politiko pro-gnozės pasitvirtino.

Praėjusią savaitę ECB paskelbė, kad tam, jog euro

zona supirktų kenksmin-gus „toksinius“ vertybi-nius popierius ir padarytų vadinamąją monetarinę detoksikaciją vertybinių popierių rinkoje, reikia apie 2 trilijonus eurų. Ver-tindamas A. Kubiliaus pa-sakymą apie stiprėjančią Europą V. Uspaskichas nesutiko su šia nuomone: „Tai nėra teisinga for-muluotė. Galima sakyti, kad iš kiekvienos krizės Europa išeina įgydama didesnę patirtį, bet tikrai ne sustiprėjusi. Tai klaida. Sustiprėjusi būtų tuo atveju, jei eitų į priekį, o ne vilktųsi iš paskos. Kad pa-tirties daugiau įgyja – tai faktas, bet tikrai netampa

stipresnė.“V. Uspaskichas prisi-

pažino, kad pasakytų, jog Europa tampa stipresnė tik tuo atveju, jei ES suba-lansuotų socialinę politiką pagal faktines galimybes, apsaugotų savo rinką nuo trečiųjų šalių, kur nėra socialinės, ekologinės, konkurencingos ir demo-kratinės politikos, kas ne-mažai kainuoja ES verslui ir dėl to produkcija tampa brangesnė bei mažiau kon-kurencinga.

„Taip pat ES turėtų su-balansuoti biudžetus ir griežtai laikytis fiskalinės drausmės. Tik tada šiek tiek devalvavusi savo ben-drą valiutą ir supirkusi, o teisingiau būtų pasakyti – nurašiusi „toksinius“ vertybinius popierius, ES sušvelnintų savo įsiskoli-nimo naštą, – svarstė poli-tikas.. Vien spausdindama pinigus ir juos dalydama ES ne stiprės, o tik kas sau gilią duobę, iš kurios bus vis sunkiau išlipti.“

»Iš kiekvienos krizės Europa išeina įgydama didesnę patirtį, bet tikrai ne sustiprėjusi

ES turi sukurti tokį savo valdymo instrumentą, kad galėtų greitai reaguoti į pasaulinės rinkos bei ekonomikos pokyčius ir greitai priimti sprendimus. Reuters

Viktoras Uspaskichas, europarlamentaras, darbo partijos pirmininkas

»Taip, kaip ES valdoma šiandien, mažai vilties, kad ji išliks. ES turi sukurti tokį savo valdymo instrumentą, kad galėtų greitai reaguoti į pasaulinės rinkos ir ekonomikos pokyčius ir greitai priimti sprendimus

»Euras – tai esperanto valiuta. Jis buvo sukurtas vien iš žmonių vaizduotės. Jis išnyks kaip visos popierinės valiutos, ES žlugs, bet nežinau, kas bus toliau – nesitikiu, kad įvyks kas nors panašaus į Antrąjį pasaulinį karą

NUOMONĖ

Douglasas Casey, lietuvių kilmės ekonomistas iš Jav

Fotodiena asmeninio albumo nuotr.

Rinkodara ir reklamaRinkodara ir reklama 2322

38„HESBURGER“ APYVARTA LIETUVOJE PERNAI IŠAUGO 38 PROcENTAIS

Siūlo uždrausti reklamą■Praėjusį trečiadienį Seimas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir tele-vizijos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų reklamą nacionalinio transliuotojo eteryje ir įtvirtintų biudžeti-nį finansavimą.

Vietoj pajamų iš reklamos Nacionalinis transliuotojas

gautų apytiksliai 0,6 proc. praėjusių metų nacionalinio biudžeto pajamų – apie 125 mln. litų.

Pasak projektą iniciavusių Seimo narių, uždraudus re-klamą per LRT sumažėtų naci-onalinio transliuotojo priklau-somybė nuo verslo ir politikų. Esą dėl to galėtų išaugti ir LRT pajamos.Siūloma uždrausti reklamą per LRT. elTa

TIK SKAIČIAI

Naujas klientas ar geras vardasĮkyriais pirkti siūlančiais skambučiais atakuojami vartotojai rašo skundus jų teises ginančioms

tarnyboms ir keikia tokią pardavimo taktiką turinčius verslininkus.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Lazda turi du ga-lus. Skambučiais ir trumposiomis žinutėmis kli-

entus viliojantys versli-ninkai neslepia, kad nors tokia taktika patenkinta

mažoji dalis klientų, savo duomenis neatsargiai at-skleidžia patys vartotojai.

Reklamos specialistai pastebi ir kitką. Nepai-santys prašymų nebe-skambinti ar itin aktyviai atakuojantys klientus te-lefonu gali greitai susiga-dinti gerą įmonės vardą.

Prašymas nepadėjoVilnietis Ramūnas beveik prieš metus iš gerai Lietu-voje žinomos įmonės įsi-gijo patalynės komplektą ir, teigė jis, iki šiol negali atsikratyti įkyrių skam-bučių siūlant pirkti įvai-rias buitines prekes. „Kar-tais skambina anksti ryte,

o kartais – jau gerokai po darbo valandų. Porą numerių buvau telefone įsivedęs kaip „nekelti“, tačiau visuomet atsiranda naujų (telefono numerių – red. past.)“, – pasakojo jis.

Pasiūlymai, kuriuos gauna vaikinas, – patys įvairiausi. „Kartą siūlė

pirkti bulvių tarką. Kai atsakiau, kad neturiu jai pinigų, pardavėjas kiek sutriko, tačiau vėliau pa-klausė, kada jų turėsiu ir kada man vėl galėtų pa-skambinti“, – prisiminė pašnekovas.

Pirkdamas patalynės komplektą Ramūnas pildė

anketą, kurioje nurodė kontaktinius savo duome-nis. Tiesa, vaikinas nepri-siminė, ar kur nors pažy-mėjo sutinkantis gauti reklaminius pasiūlymus. „Man atrodo, niekam su-tikimo nedaviau, tačiau praėjo metai – galiu ir klysti“, – dvejojo jis.

Į Ramūno prašymą ištrinti jo numerį iš duo-menų bazės ir daugiau ne-beskambinti, kai atsiliepė į eilinį reklaminį skam-butį, nebuvo atsižvelgta. „Paprašiau man skambi-nančio pardavėjo daugiau apskritai neskambinti ir nieko nesiūlyti, ištrinti mano numerį, nes vis tiek nieko nepirksiu. Praėjo pora dienų ir vėl sulau-kiau skambučio“, – stebė-josi Ramūnas.

Kur gavo numerį?Daugelis ne pirmą kartą keldami telefono ragelį ir išgirdę, kas skambina, paprasčiausiai nutraukia vos pradėtą pokalbį, kiti nepagaili skambinančia-jam gražesnių žodelių. Vardo atskleisti nenorinti „Ekonomika.lt“ pašne-kovė tvirtino, kad kas kartą, sulaukusi panašaus skambučio, stengiasi išsi-aiškinti, kaip buvo gautas jos telefono numeris.

„Visada pildydama anketas kruopščiai pati-krinu, ar niekur neduodu sutikimo mano duomenis naudoti tretiesiems asme-nims, ar neleidžiu teikti pasiūlymų telefonu“, – tvirtino moteris. Dėl šios priežasties reklaminių skambučių ji sulaukia re-tai.

„Dažniausiai skam-bina mobiliojo ryšio

operatoriai. Kartą esu sulaukusi skambučio iš kažkurio pensijų fondo, tačiau kai pasiklausiau, kodėl man skambina ir kaip gavo mano telefono numerį, niekas atsakyti į mano klausimą negalėjo. Galiausiai pati nuspren-džiau paskambinti tiesiai į fondą ir išsiaiškinti, kaip jie gavo mano telefono numerį. Nieko sužinoti nepavyko, tačiau daugiau skambučių iš jų nebesu-laukiau“, – šypsojosi mo-teris.

Lietuvoje neišplitę„Reikėtų skirti du daly-kus: pardavimas telefonu yra pardavimo strategija, o žinutės su pranešimais – komunikacijos prie-monė“, – sakė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmi-ninkas Simonas Bartkus. Pasak jo, pardavimas te-lefonu Lietuvoje plačiai neišplito: „Nežinau čia nė vienos įmonės, kuri tik telefonu parduotų savo paslaugas ar prekes. Už-sienyje, ypač JAV, ši rūšis gerokai labiau paplitusi.“

Atsirinkti klientusLiMA valdybos pirmi-ninko nuomone, kompani-jos įvaizdį tokios priemo-nės gali sugadinti tik tuo atveju, jeigu nesilaikoma teisinių normų ir nera-šytų etiketo taisyklių. „Įstatymai reguliuoja komunikaciją asmeninio ryšio priemonėmis – tam reikalingas vartotojo sutikimas, galimybė bet kuriuo metu sustabdyti skambučius ir žinutes“, – pabrėžė S. Bartkus.

Be to, teigė jis, tyrimai rodo, kad vartotojai su-irzta gavę jų nedominantį pasiūlymą. „Įmonėms rei-kėtų tiksliai segmentuoti vartotojus ir siūlyti tik jiems naudingus pasiū-lymus. Tie patys tyrimai rodo, kad už naudingus ir juos dominančius pa-siūlymus vartotojai yra

»Įstatymai reguliuoja komunikaciją asmeninio ryšio priemonėmis – tam reikalingas vartotojo sutikimas, galimybė bet kuriuo metu sustabdyti skambučius ir žinutes

Agresyvi reklama internetu ir skatinimas pirkti įmonei gali

kainuoti gerą vardą. Fotodiena

FAKTAI

NEPAGEIDAUJAMA REKLAMA

• Įstatymai numato, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elekt-roniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu

• Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkre-čiam asmeniui, jeigu aiš-kiai išreikštas šio asmens nesutikimas

• Vartotojų teisių apsau-gos tarnyba per 2012 m. pirmąjį pusmetį ekono-mines sankcijas pritaikė 3 įmonėms, dar 2 bylas planuojama išnagrinėti artimiausiu metu

• Už įstatymo nepaisymą Vartotojų teisių apsau-gos tarnyba gali skirti administracinę nuobau-dą – įspėjimą

• Už reklamos įstatymo nesilaikymą Tarnyba gali skirti baudą nuo 1 000 iki 30 000 litų

dėkingi, – aiškino speci-alistas. – Įvaizdį gadina įkyrumas ir pasiūlymų ne pagal temą teikimas.“

Sugadina vardąPasak kompanijos „WHY NOT. interactive“ vadovo Arnoldo Žvinio, parda-vimo skambučiai, kai „verslas skambina vers-lui“ – normali ir dažnai tiek Lietuvoje, tiek vi-same pasaulyje taikoma praktika. „Tokių skam-bučių tikslas – susitikti su naujais potencialiais klientais“, – aiškino jis.

Vis dėlto agresyvūs telefoniniai pardavimai, nutaikyti į paprastus vartotojus, gali suga-dinti įmonės reputaciją ir vardą. „Ypač jeigu asmuo prašo, kad jam nebeskambintų, arba kai sutariama, kad bus skambinama po tam tikro laiko, o atakuoti telefonu vartotojas pradedamas anksčiau nei susitarta – tai ne tik erzina, bet ir parodo, kad vartotojas ne-gerbiamas, skambinan-tysis – neprofesionalus, o įmonė neturi vidinės

sistemos“, – vardijo A. Žvinys.

Jis neslėpė, kad nere-tai patys vartotojai apsi-gauna teigdami, jog su viena ar kita įmone, siū-lančia savo paslaugas te-lefonu, niekada neturėjo nieko bendro. „Kartais užtenka kur nors užpil-dyti anketą norint laimėti automobilį, o greta suti-kimo dalyvauti konkurse bus sutikimas ir duome-nis naudoti rinkodaros tikslais“, – aiškino jis. Be to, visame pasaulyje duo-menų bazių pardavinėji-mas tapo verslu. „Galbūt Lietuvoje tai nėra taip oficialu, tačiau tikrai yra rinka, kurioje parduo-dami duomenys“, – tvir-tino A. Žvinys.

Kalti ir vartotojaiVartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir re-

klamos skyriaus vedėja Milda Deimantė tvirtino, kad antrąjį šių metų ke-tvirtį ypač padaugėjo vartotojų, besiskundžian-čių dėl nepageidaujamos reklamos paštu, elektro-niniu paštu ir trumposio-mis žinutėmis.

„Vartotojai patys tu-rėtų būti atidesni palik-dami savo kontaktinius duomenis, – aiškino spe-cialistė. – Nors skambu-čių ir paklausimų dėl ne-pageidaujamos reklamos sulaukiama nemažai, ne visi vartotojų skundai yra pagrįsti, dažnai varto-tojai pamiršta, kad pildy-dami anketas įvairioms lojalumo kortelėms gauti ar naršydami konkrečius tinklalapius užsiregis-truoja ir pateikia kon-taktinius savo duomenis, pažymi, kad pageidauja gauti informaciją apie nuolaidas ir akcijas.“

Anot specialisto, iš dalies tokia praktika ne-paplitusi ir dėl to, kad Lietuvoje nepopuliari išnešiojamoji prekyba ir prekių pristatymas į na-mus. „Tokie prekybinin-kai užsienyje labiausiai naudoja telerinkodarą pardavimui“, – aiškino jis. Plisti tokiam pardavimo būdui kliudo ir Lietuvoje tarp vyresnių žmonių ga-jus stereotipas, kad „siū-loma prekė – bloga.“

Trumposios žinutės, anot S. Bartkaus, yra viso labo komunikacijos priemonė. „Dažniausiai tokios įmonės naudojasi klientų duomenų bazėmis ir taip informuoja apie akcijas, naujoves, kitus pasiūlymus, – aiškino spe-cialistas. – Ši priemonė dažniausiai naudojama komunikacijai stiprinti.“

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

%

»Tyrimai rodo, kad už naudingus ir juos dominančius pasiūlymus vartotojai yra dėkingi. Įvaizdį gadina įkyrumas ir pasiūlymų ne pagal temą teikimas

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

20JAV NAcIONALINĖ KOSMOSO IR AERONAUTIKOS AGENTŪRA (NASA) IŠŠVAISTĖ 20 MLRD. JAV DOLERIų (53,6 MLRD. LITų) PROJEKTAMS, KURIE GALIAUSIAI BUVO ATŠAUKTI

Atnaujino veiklą■Didžiausia Kinijos elektro-nikos gamintoja „Foxconn“ atnaujino darbus po masinių peštynių, kuriose dalyvavo ne mažiau kaip du tūkstančiai žmonių.

Pagal vieną versiją konf-liktas įsiplieskė tarp vieno darbininko ir bendrabučio apsaugos darbuotojo, pagal

kitą – susiginčijo darbininkai iš skirtingų Kinijos regionų.

Pasak vieno „Foxconn“ atstovo Louiso Woo, gamy-bos sustabdymas klientų aptarnavimui įtakos neturės. „Foxconn“ liūdnai pagarsėjo pasaulyje dėl dažnų darbi-ninkų nusiskundimų blogomis darbo sąlygomis ir darbuotojų savižudybių.

„Foxconn“ gamyklose surenkama didžioji dalis elektronikos prietaisų, tarp jų – išmanieji telefonai „iPhone“ ir planšetiniai kompiuteriai „iPad“. Reuters

TIK SKAIČIAI

1TIK SKAIČIAI

PER PIRMĄJĮ PARDAVIMO SAVAITGALĮ JAV KOMPANIJA „APPLE“ PARDAVĖ DAUGIAU KAIP 5 MLN. IŠMANIųJų TELEFONų „IPHONE 5“5

PER ARTIMIAUSIUS AŠTUONERIUS METUS ES TIKISI PADIDINTI BENDRIJOS BVP 1 TRLN. EURų (3,45 TRLN. LITų) IŠ DEBESų KOMPIUTERIJOS

Laisviausias internetas

■JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ paskelbė ataskai-tą apie laisvę internete ir teigia, kad per pastaruo-sius metus vyriausybės sugriežtino interneto apribojimus.

„Freedom House“ atas-kaitoje Estija, kurios in-

terneto kultūra laikoma aukšta, užima pirmąją vietą.

Šalyje per rinkimus taip pat galima balsuoti inter-netu, o turinio apribojimai yra vieni mažiausių pasau-lyje.

JAV atsidūrė antroje vie-toje dėl lėtesnio interneto greičio ir mažesnio prieina-mumo.

Valstybės buvo vertinamos pagal interneto prieinamumą, skelbiamos informacijos ribojimą ir interneto vartotojų teisių pažeidimus. aFp

mlrd.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

„Startup'ų“ šalies pamokos LietuvaiVėlyvas penktadienio vakaras Tel Avive, pusė dvyliktos nakties, savaitgalio šurmulyje prie vieno

populiariausių naktinių klubų stovi ir įnirtingai diskutuoja du jaunuoliai. Jų pokalbio objektas labiau nei netikėtas – jau antra valanda jie aptarinėja verslo planą.

IEVA ZAKAREVIčIūTĖspecialiai ekonomika.lt iš Tel avivo

Penktadienio vaka-ras – šabo pradžia. Nors pagal religi-nes žydų tradici-

jas bei valstybės įstatymus, garantuojančius nedarbo dieną ir viešajam, ir pri-vačiam sektoriui, šabas – poilsio ir maldos me-tas, gyvenant Tel Avive susidaro įspūdis, kad il-simasi čia retai. Priešin-gai – šalis, plotu triskart mažesnė nei Lietuva ir turinti dukart daugiau gyventojų (7,8 mln.), tie-siog kunkuliuoja.

Ekstremumų šalis Izraelis – ekstremumų šalis – vidurio čia ne-paisoma: jei izraeliečiai kariauja, tai visomis išgalėmis ir iki galo lyg Japonijos samurajai, jei linksminasi, tai visą naktį – lyg pietų ispanai, o jeigu dirba, be poilsio iki galutinio tikslo – lyg amerikiečiai Silicio slė-nyje. Visos šios savybės, istorija, geografija ir kultūra Izraelį pavertė tuo, kas jis yra šiandien: antra pagal „startup‘ų“ – pradedančiųjų įmonių –skaičių šalimi pasaulyje (4 000 „startup‘ų“, iš ku-rių net 3 500 rinkoje gy-vuoja ilgiau nei 10 metų) ir trečiąja šalimi po JAV ir Kinijos, NASDAQ bir-žose.

Nepriklausomą vals-tybę 1948 metais įkūrę tradiciškai žemės ūkiu užsiimančioje Palesti-nos žemėje izraeliečiai

beveik iš karto suprato, kad apelsinų ir pomidorų metas jau praėjo. Tad į aukštąsias technologijas investuoti pradėjo vieni pirmųjų – politinis spren-dimas investuoti į tyrimų plėtrą priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį, ir šiandien šiai sričiai Izra-elis skiria 4,5 proc. savo BVP (Lietuvoje skiriama 1 proc., ES vidurkis – kiek mažiau nei 3 proc.). Technologinei sričiai pradėjus augti į žaidimą įsitraukė ir vadinamieji verslo angelai, šie priva-tūs rizikos kapitalo veikė-jai į Izraelio „startup‘ų“ veiklą kasmet investuoja apie 1 mlrd. JAV dolerių.

Investicijos atsipirkoToks politinis manevras šaliai atsipirko greitai: Izraelio eksporto kon-junktūroje aukštųjų tech-nologijų dalis sudaro 45 proc., tai 18,4 mlrd. dole-rių kasmet. Tačiau tai ne-turėtų nieko stebinti, kai eksportuojama iš šalies, kur kompiuterizuota be-veik viskas: izraeliečiai yra vieni pažangiausių gydant vėžį, taip pat pir-mieji sukūrė mikrosko-pinę, į piliulę įmontuo-jamą, diagnostinę vaizdo kamerą, jie bene pažan-giausi diegiant saulės energijos jėgaines ir drą-siai kalba apie elektromo-bilių gamybą.

Net Izraelio karvės priverstos nešti šį aukš-tųjų technologijų jungą: tyrimais čia optimizuoja-mas kiekvienas su žemės ūkio produkcija susijęs

žingsnis, tad čia karvės pieno duoda daugiausia (viena karvė duoda 12 tūkst. litrų per metus, pa-lyginkime – 6 tūkst. litrų Europoje ir JAV), o kvie-čiai vandens sunaudoja

mažiausiai. Atrodytų, kad ekono-

miškai ir technologiš-kai ši maža šalis daro stebuklus, tad galėtų tapti pavyzdiniu mode-liu tokioms mažoms ir

sparčiai besivystančioms šalims kaip Lietuva, kur teritorijos plotas nėra toks didelis, o darbo jėga nėra tokia pigi, jog galė-tume konkuruoti su eko-nomikos milžinėmis že-

mės ūkio ar industrinės gamybos srityse. Tačiau kokia viso to kaina?

Nuolatinė karo baimėIzraelio žvalgybos duo-menimis, į šalį kiekvieną

akimirką nukreipta apie 200 tūkst. raketų, šalis per savo trumpą istoriją jau išgyveno 9 karus, karinė tarnyba čia privaloma kiekvienam (merginoms – 2 metus, vaikinams – 3 metus), o ją baigus kas-met po vieną mėnesį esi priverstas praleisti rezer-vinėse pratybose.

Karas Izraelyje – kie-kvieną akimirką galin-

fera čia anaiptol nėra de-presyvi.

„Kas svarbu – yra dvigubai svarbu, kas nesvarbu – perpus ne-svarbu“, – kartą pasakė vienas Izraelio ekonomis-tas, paprašytas trumpai apibūdinti šalies cha-rakterį. Ir buvo teisus: karinės industrijos plė-tra davė stiprų postūmį technologijoms plėtoti ir tvirtam charakteriui for-muoti, tačiau dėl nuola-tinės grėsmės gyvenimo ritmas čia nestabdomas. Priešingai, stengiamasi efektyviai išnaudoti kiekvieną minutę – ne-

»Kas svarbu – yra dvigubai svar-bu, kas nesvarbu – perpus nesvarbu

Į aukštąsias technologijas Izraelis investuoti pradėjo vienas pirmųjų – politinis sprendimas investuoti į tyrimų plėtrą priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Reuters

FAKTAI

IZRAELIO „STARTUP‘AI“

• Izraelyje veikia 4 000 „startup‘ų“, iš kurių net 3 500 rinkoje gyvuoja ilgiau nei 10 metų

• Izraelis yra trečioji šalis po JAV ir Kinijos pagal savo įmonių kiekį NAS-DAQ biržose

• Verslo angelai į Iz-raelio „startup‘ų“ vei-klą kasmet investuoja apie 1 mlrd. JAV dolerių

• Šalies eksporte aukštų-jų technologijų dalis su-daro 45 proc. – apie 18,4 mlrd. dolerių kasmet

svarbu, ar ji būtų skirta darbui, deryboms, ar linksmybėms.

Autoritetų nepaisoNesibaigiančios kovos gyventojams įskiepijo iš-gyvenimo geną ir išskir-tinį izraeliečių būdą, kurį Danas Senoras ir Saulas Singeris savo knygoje „Idėjų šalis“ (Startup Na-tion: The Story of Israel‘s Economic Miracle) va-dina chutzpah. Tikslaus vertimo nei į lietuvių, nei į kurią kitą kalbą nėra, tačiau chutzpah galėtų būti apibūdinamas kaip drąsos, arogancijos, ties-

mukiškumo ir iššūkių derinys. Ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje, ir net armijoje hierarchi-nių struktūrų vaidmuo kur kas mažesnis nei kur kitur.

Kitas ne mažiau svar-bus Izraelio ekonominės sėkmės aspektas – ypa-tinga imigracijos politika. Izraelis turi daugiausia imigrantinės kilmės pi-liečių, kurių dauguma – grįžimo teisę, aliyah, turintys žydai. Dar 1948 metais žydų kilmės pilie-čių skaičius siekė vos 650 tūkst. (6 proc.), šiandien šis skaičius – 6 mln. (80 proc.) Vienas didžiausių populiacijos augimų įvyko po SSRS griūties, kai apie 1 mln. buvusios Sąjungos piliečių emigravo į Izra-elį. Didelė dalis jų turėjo aukštąjį inžinerinį išsi-lavinimą – tai tapo reikš-mingu indėliu technologi-jos sričiai.

Dėl karinės prievolės ir tradicija tapusių vienų metų atostogų Indijoje, Australijoje, Pietų Ameri-koje „normaliai“ gyventi izraeliečiai pradeda paly-ginti vėlai: universitetinį išsilavinimą įgyja maž-daug 25-erių, šeimas kuria dar vėliau. Vaikų gimsta-mumas taip pat nėra įspū-dingas: 2–3 vaikai šeimoje.

Tai nebūtų didelė grėsmė, jei ne kitos dvi sparčiai augančios ir nuo karinės tarnybos atleistos populiacijos šalies viduje: arabai, sudarantys kiek daugiau nei 20 proc. pilie-čių, dėl diskriminacinių įstatymų bei sudėtingos politinės padėties tradi-ciškai įgyjantys prastesnį išsilavinimą ir turintys mažiau galimybių darbo rinkoje, ir žydų ortodok-sai, į darbo rinką net

nepretenduojantys, stu-dijuojantys Torą ir už tai gaunantys valstybės pa-ramą.

Šios dvi grupės auga sparčiausiai: 5–6 vaikai šeimoje, šalies resursų sunaudoja atitinkamai ne-mažai, į „startup‘ų“ veiklą įsitraukia retai. Jei tokios demografinės tendencijos išliks, 2040 metais dviejų socialinių grupių palikuo-nys sudarys per 80 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. Tad Izraeliui arba teks atsisakyti aukštų eko-nominių svajonių, arba arabus ir žydus ortodok-sus pradėti integruoti į ekonominę sistemą.

Būti pasiryžus viskamKeletas vieno pažįstamo, į „startup‘ų“ veiklą įsi-traukusio daugiau nei penkerius metus, atsilie-pimų: „Jei nori sukurti savo „startup‘ą“, turi būti pasiryžęs viskam. Dirbti programuotoju, kūrėju, derybininku, buhalteriu ir sanitaru. Čia nėra nei fik-suotų darbo valandų, nei stabilaus atlyginimo, nei socialinių garantijų. Liū-dniausia, kad nėra garan-tuotos sėkmės – gali visą gyvenimą taip ir dirbti dėl savo idėjos, o sėkmės aki-mirkos ir nesulaukti.

Tai psichologiškai sunku, tuo labiau jog kal-tinti taip pat nėra ko. Visa atsakomybė – tavo vieno reikalas. Gyvenimas Izra-elyje taip pat turi savų spe-cifiškumų – viena vertus, gera kultūrinė reputacija praverčia ieškant naujų investuotojų, tačiau kar-tais konkurencinė aplinka tiesiog smaugia: visada turi atminti, kad tavo rytojaus konkurentas turbūt sėdi greta geriant rytinę kavą.“

tis įvykti reiškinys, tad vienas pirmųjų dalykų atvykus gyventi į Izraelį – artimiausių slėptuvių paieška.

Nors karo nuojauta tvyro ore, kavinėse sė-dintys, autobusais važi-nėjantys ir parduotuvėse sėdintys uniformuoti, savaitgaliui namo grįž-tantys kareiviai apie tai nuolat primena, atmos-

»Jei nori sukurti savo „startup‘ą“, turi būti pasiryžęs viskam

trln.

mln.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

GABIJA SABALIAUSKAITĖgabija@ekonomika.lt

Kokybiška prekė – argumentas pirkti

„Per penkiolika metų išmokome, kad žmogui svarbu dėmesys, garantijos. Kai toks požiūris į klientą, sekasi ir verslas“, – įsitikinęs Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas

(94 vieta „Ekonomika.lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 30 mln. litų).

»Ar lietuviams svarbiausia kaina? Anaiptol. Pirkėjai beveik niekada nesirenka pigiausio produkto

Verslininkas sa-ko, kad didelis verslas visuo-met prasideda

nuo mažų žingsnių ir ban-dymų. Šiandien jis valdo didžiausią šalyje prekybos buities technika tinklą „Topo centras“ ir „Ekono-mika.lt“ sako, kad galėtų

Negalime teigti, kad pasiū-lai mažiausią kainą ir dėl to žmonės iš tavęs pirks. Jie parduotuves renkasi tikrai ne pagal kainą.“

Šiandien verslininkas gali papasakoti ir apie so-cialinę atsakomybę, ir apie prekių parduotuvėje išdės-tymą. Nauju verslo etapu kyla tik viena problema: didžiausi Lietuvoje jie nori augti toliau – veržtis į svečias rinkas. Lietuvoje – 24 „Topo centro“ par-duotuvės, iki 25-osios ati-darymo Klaipėdoje – vos mėnuo, o viskas prasidėjo nuo vienos naudotos bui-

tinės technikos parduotu-vės Kaune 1995-aisiais...

Kavinė ir naudotų au-tomobilių verslas, dėvėta

buitinė technika ir paga-liau – didžiausias preky-bos tinklas šalyje – tokią dabar jau „Topo grupės“

vadovo veiklos kryptį ga-lima brėžti verslo žemėla-pyje. Prieš 17 metų rinkoje atsirado nauja niša – par-davinėti atvežtinę produk-ciją neįperkantiems nau-jos buities technikos.

„Kiti vis dar varė auto-mobilius, o mes nutarėme, kad geriau imtis buitinės technikos, nes naudotų au-tomobilių rinka jau buvo pilna. Naudotos buitinės technikos rinka tuo metu buvo neužpildyta, tačiau sudėtinga: sunku atsivežti, sunku suremontuoti, sunku suteikti žmonėms garantiją“, – apie pirmąją patirtį versle pasakoja A. Rusteika.

„Tuo metu, kai ėmė-mės verslo, iš viso nieko nebuvo. Ką norėjai, tą da-rei“, – prisimena jis.

Verslininko teigimu, iš pradžių, po 1990-ųjų, sun-kumų nekilo: jokių kon-kurentų, taigi ir įėjimo į rinką barjerų nebuvo. Kita vertus, iš nežinojimo galėjo rastis ir nelegalaus verslo pagundų. Tačiau mokesčių inspektoriai geranoriškai žvelgė į verslo pradžiamokslius, paaiškino apie patentus, o pirmoje parduotuvėje atsirado ir kasos aparatai. Verslininkas svarsto, kad šiandien žmonės, ko gero, bijo pradėti dirbti lega-liai, bijo prisiimti atsako-mybę ir klaidingai mano – nemokėti mokesčių kur kas paprasčiau. Tačiau to-kiu atveju, anot A. Rustei-kos, tokie verslininkai ir „nesuveda galų“: neaišku, kiek gavo pajamų ir kiek patyrė išlaidų.

„Reikėjo tik dirbti savo darbą, neužsiimti paša-liniais darbais, mokėti mokesčius, – tvirtina jis. – Visada rūpinamės, kaip reikia juos sumo-kėti, kaip įdarbinti gerus darbuotojus. Verslą kū-rėme ramiai, legaliai, iš lėto. Reikia viską daryti nuosekliai ir metodiškai, nesiblaškant, tvarkingai, negudrauti ir neapgaudi-

nėti, nes prie gera tai ne-priveda.“

Sąlygos verslui – puikios Paklaustas apie nere-tai kritikuojamą verslo aplinką Lietuvoje A. Rus-teika prisipažįsta nutolęs nuo smulkiojo ir pra-dedančio verslo realijų, tačiau jei kalbama apie dideles įmones – sąlygos puikios.

„Niekas netrukdo, dirbame metodiškai. Mo-kesčiai tikrinami dažnai, gal tikisi ką nors rasti, bet dirbame legaliai, tad niekas nieko nesuranda, – svarsto jis. – Tikrai nėra jokių problemų, neži-nau, kaip įmanoma, kad būtų geriau. Mokestinė našta nėra didelė, viskas puiku.“

„Topo centro“ savinin-kas piešia tradicinio lietu-vio pirkėjo paveikslą – jis niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, Anglijos. Ar lietuviams svarbiausia kaina? Anaiptol. Pirkėjai beveik niekada nesirenka pigiausio produkto.

„Pas mus gal nėra savotiško prisirišimo prie nacionalinio prekių ženklo, kaip Anglijoje ar Vokietijoje, – aiškina jis. – Žmonės Lietuvoje linkę rinktis atsakingai: ilgai svarsto ir konsul-tuojasi. Visi, aišku, nori nusipirkti pigiau, bet iš tikrųjų argumentas pirkti būna geras kokybiškas daiktas, o norint klientui padėti išsirinkti reikalin-gas konsultantas.“

Brangus malonumasPrieš metus į elektroninę erdvę atsikraustė ir „Topo centras“. Jo vadovas sako tokių planų turėjęs ge-rokai ankčiau, tik tada dar nežinojęs, kad įkurti internetinę parduotuvę gerokai sunkiau nei gali pasirodyti.

„Mes juk pratę atida-ryti parduotuves: mo-kame, žinome, kaip tai padaryti, viskas yra pa-prasta. O elektroninės parduotuvės, pasirodo, yra kitokios, ten sudė-tinga. Tai yra naujas verslas, apie jį visi šneka, kažką daro, bet realiai niekas nemoka, – svarsto jis. – Šiandien manau, kad elektroninės parduotuvės Lietuvoje sukurtos netei-singai: nedraugiškos žmo-gui, blogai aptarnaujama, nėra sistemos. Elektroni-

sunku nusigauti iš vieno jo krašto į kitą, o ne to-dėl, kad pigiau, kaip ma-noma pas mus, – aiškina „Topo centro“ savininkas. – Elektroninėje parduo-tuvėje pigiau būti negali, kad ir kaip būtų keista, jos išlaidos yra didesnės nei tradicinės, mes patys tuo įsitikinome.“

Praėjusiais metais „Topo grupė“ investavo ir į tradicines parduotuves: už 5 mln. litų ėmėsi atnau-jinti prekybos centrus.

„Žmonėms svarbu, kad prekių ženklai parduotu-vėje aiškiai matytųsi, kad jie suprastų, kuo vienas ženklas skiriasi nuo kito, – aiškina A. Rusteika. – Mes sukūrėme parduotu-vės parduotuvėje (angl. Shop in shop) koncepciją, taip galime geriau kli-entams pristatyti prekių naujoves. Investavome, kad išsiskirtume iš kitų

parašyti bent 100 puslapių romaną apie kovos su kon-kurentais strategiją.

„Pradedant geros loka-cijos pasirinkimu, prekių ženklu ir spalvomis, jų išdėstymu, aptarnavimu, kainomis ir reklama, – pa-tikina A. Rusteika. – Tai visas komplektas, tai su-dėtingas procesas ir tik priemonių visuma lemia, kad gali būti didžiausias.

niai verslai, pasirodo, yra nepelningi, labai nuosto-lingi. Ir užsienyje, kaip išsiaiškinome, vos 5 proc. įmonių dirba pelningai.“

Verslininkas bandy-mus aptarnauti klientus internete vadina „daug šnekos, bet mažai nau-dos“. Jis sako, kad dau-guma naujovę pabandžiu-sių pirkėjų nusvyla nagus ir galiausiai renkasi tra-dicines parduotuves. Esą panaši ir prekių kaina, todėl klientai vadovaujasi tik patogumo sumetimais.

„Elektroninėje parduo-tuvėje daug žmonių tau-pydami laiką perka tose šalyse, kur didelės eismo spūstys, dideli miestai,

tradicinių parduotuvių, kaip „Senukai“ ar „Ma-xima“. Iki tol buvome pa-našūs – lentynos, ir tiek, o dabar mes orientuoti į kli-entą, kad jis suprastų, ko atėjo ir ką nori nusipirkti.

Ne skyrybos, o gyvenimasPaskutinę „Topo grupės“ naujieną, kad Mindaugas Skalandžiūnas įsigijęs akcijų tapo „Topo techni-kos“ savininku, viešojoje erdvėje jau spėta dramatiš-kai pakrikštyti akcininkų skyrybomis, nors pats A. Rusteika šio fakto nesu-reikšmina: natūralus ir pa-prastas gyvenimas verslui.

„Turi partnerį, su juo dirbi 15 metų, juk tai auk-sinis laikotarpis, ne visi tiek laiko su žmonomis su-geba pragyventi, o čia su partneriu! – vaizdingai pa-lygina jis. – Natūralu: kai kas užauga, žmonės nori kitaip kurti verslą, kyla

nesutarimų, tada išsiski-ria ir kiekvienas daro kaip nori, paprasta ir aišku.“

Kelionės ir pelno dalybosŠiemet dabar jau buvę partneriai spėjo išleisti ir knygą, kelionių albumą „Namibijos dienoraštis“.

„Tiesiog norėjome žmo-nėms parodyti fotografinę medžioklę: žvėrių nerei-kia medžioti šautuvu, galima juos medžioti foto-aparatu ir jausti tokį patį malonumą. Tas nuotrau-kas sudėjome į albumą“, – pasakoja „Topo grupės“ valdybos pirmininkas.

„Topo grupė“ – vienas iš socialiai atsakingo verslo pavyzdžių. Jo vado-vas sako, kad gautu pelnu nori pasidalyti ne tik su akcininkais ir darbuoto-jais: dalis jo priklauso ir visuomenei, kurios dėka jį ir uždirbo.

„Norime grąžinti vi-

suomenei pinigus, dėl to dalyvaujame projektuose, stengiamės padėti tiems žmonėms, kuriems reikia labiausiai, – sako A. Rus-teika. – Neremiame visų iš eilės projektų: koncertų ar sporto varžybų. No-rime remti socialiai pa-žeidžiamas visuomenės grupes – vaikus, pagyve-nusius žmones, daugia-vaikes šeimas. Į tą vieną kryptį ir orientuojamės, visko neaprėpsi, o taip pa-dėti lengviau.“

„Be žmonių verslo ne-sukursi. Tinkamus žmo-nes įtraukti į komandą ir yra verslo sėkmės prie-žastis“, – atsisveikinda-mas dar kartą patvirtina A. Rusteika.

Matyt, tokį principą 17 metų verslininkas ir taikė. Kitaip jie nebūtų didžiausi, kitaip nekal-bėtų apie planus dar plės-tis.

CV Aurelijus Rusteika

1982 m. baigė Kauno Saulės gimnaziją

1982–1987 m. studijavo LŽŪA Miškų ūkio fakultete, įgijo miškų inžinieriaus specialybę

1992–1993 m. dirbo UAB ,,Bilsas“ direktoriumi

1993–1996 m. jam priklausė įmonė UAB ,,Skalbimo mašinos“

Nuo 2001 m. dirbo ,,Topo cent-ro“ generaliniu direktoriumi

Nuo 2009 m. – „Topo gru-pės“ valdybos pirmininkas

2006 m. laimėjo ,,Horn Grand Prix“ 1 003 km lenktynes, taip pat mėgsta žaisti golfą

»Norime grąžinti visuomenei pinigus, dėl to dalyvaujame projektuose, stengiamės padėti tiems žmonėms, kuriems reikia labiausiai

Aurelijus Rusteika: „Be žmonių verslo nepadarysi. Teisingų žmonių įtraukimas į komandą ir yra verslo sėkmės priežastis“. Fotodiena

FAKTAI

,,TOPO GRUPĖ“

• 1995 m. įkurtas preky-bos tinklas „Topo cent-ras“

• Bendrovė „Topo gru-pė“ valdo mažmeninės prekybos tinklą „Topo centras“, didmeninės prekybos ir išskirtinius prekių ženklus importuo-jančią įmonę „AG Trade“ bei serviso ir informaci-nių technologijų paslau-gas teikiančią bendrovę „AG Service“

• Įmonių grupėje dirba apie 550 darbuotojų

• „Topo centras“ fran-šizės pagrindais bend-radarbiauja su vienu didžiausių Europos elekt-ronikos ir buities prekių tinklu „Euronics“, jo me-tinė apyvarta siekia 14,4 mlrd. eurų

Tradiciniai prekybos centrai populiaresni nei internetinės parduotuvės, kurių tik maža dalis dirba pelningai. Ruslano kondratjevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Akcija

„linas“ (lns1l)

„litgrid“ (lGd1l)

„linas agro Group“ (lna1l)

„invalda“ (ivl1l)

„City service“ (CTs1l)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–6,85%

–6,11%

–3,79%

–3,67%

–2,20%

Apyvarta

605,93 eUR

27 148,35 eUR

127 671,26 eUR

104 027,64 eUR

77 354,18 eUR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 20–27 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+186,67%

+11,73%

+6,67%

+6,25%

+1,60%

Apyvarta

223,55 eUR

3274,76 eUR

28,72 eUR

714,00 eUR

600,23 eUR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 20–27 d. duomenys

Akcija

„anykščių vynas“ (ank1l)

„Utenos trikotažas“ (UTR1l)

„dvarčionių keramika“ (dkR1l)

„klaipėdos baldai“ (kBl1l)

„vilniaus degtinė“ (vdG1l)

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

Surasti investavimo idėjų šiandien gali būti sunku. Ypač kai visiškai neaišku, kuo baigsis Europos skolų problemos ir kokių padarinių

turės nesaikingas dolerių spausdinimas.

N. Treigys: iš kovos su nutukimu pramonės naudos gali gauti ir individualus investuotojas.Ruslano kondratjevo nuotr.

Kova su nutukimu

■Blaškytis nėra prasmės, nes situacija gali pasi-keisti per dieną ar net per valandą. Tada vėl viskas iš naujo. Tai kurgi ta kryptis, tendencija, kuri bus mano draugė ilgą laiką? Tokiu atveju verta pagalvoti apie dalykus, kurie lieka aktu-alūs nepriklausomai nuo krizių, rinkimų, kartelinių sprendimų ir t. t.

Imkime kad ir žmo-nių nutukimo problemą. Problema? Problema. Ir ne šiaip sau problema, o pasaulinio masto. Per 30 metų nutukusių žmonių pasaulyje padvigubėjo. Kovai su nutukimu mes-tos didžiulės valstybių ir privačių kompanijų pa-stangos ir lėšos. Tai išties didžiulė pramonė, kur rankas pasišildyti gali ir individualus investuoto-jas.

„Kovos“ su nutukimu avanposte, be abejo, yra farmacininkai. Čia pir-mauja kompanijos, lei-džiančios specialius pre-paratus nuo nutukimo. Tiesa, tokie preparatai bus pradėti pardavinėti tik kitais metais, bet lū-kesčiai jau šiandien kelia bendrovių „Arena Phar-maceuticals“, „Orexigen Therapeutics“ akcijų kai-nas.

Kalbame apie naujas „stebuklingas“ piliules, kurių vartojimas per ke-lis mėnesius sumažina 5 proc. masės. Ir nieko dau-giau nereikia daryti. Tai, ko ir reikia aptingusiems klientams. O kiek kitokių preparatų sukurta?..

Pasididinti pajamas iš nutukusių žmonių kiše-nių skuba ir dietologai. Tai vitaminai, maisto pa-pildai, žolelės ir visokie kiti panašūs dalykėliai, padedantys „sėkmingai“ kovoti su nutukimu. Čia lyderiauja bendrovė „The Vitamin Shoppe“, „GNC Holdings Inc.“, „Herbalife Ltd.“, „Weight Watchers International, Inc.“. Gir-dėti pavadinimai, ar ne? Sunku būtų abejoti šių bendrovių produkcijos paklausumu šiandien ir ateityje.

O tiems nutukėliams, kurie dar pasiryžta pakilti nuo sofos ir apsiavę sporti-nius batelius palakstyti po kvartalą, į pagalbą ateina sportinių prekių gaminto-jai: „361 Degrees Interna-tional“, „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Under Armour Inc.“. Sporto prekės, nors nėra pirmaujančios nutu-kimo kovoje, gauna ir savo solidžią dalį.

Negalime pamiršti ir sveiko maisto bei dietinių produktų gamintojų. Nie-kam nereikia pristatyti bendrovės „Danone“, vie-

nos iš lyderių Europoje. JAV lyderio pozicijas už-ima bendrovė „Dole Fo-ods“. Daugelis kitų labiau ar mažiau žinomų bendro-vių visame pasaulyje.

Visų minėtų bendrovių akcijomis prekiaujama NYSE, NASDAQ, Euro-pos ir Azijos biržose. Pasi-rinkti akcijas, susidaryti portfelį jau neturėtų su-daryti daug vargo. Telieka laukti „kovos su nutu-kimu“ rezultatų. Be abejo, sėkmingų.

Tačiau lazda turi du galus. Kovotojai patys ne-tyčia prasitarė, kad nutu-kimo problema sparčiai auga ir dar labiau augs ateityje. O čia jau turime antrą tendenciją. Vadi-nasi, žmonės ir toliau var-tos riebų ir greitą maistą. Mes iš prigimties esame inertiški. Ir tikrai nesku-bėsime atsisakyti patogių įpročių. O jei šalia atsi-ras piliulės, leidžiančios „neatsitraukus nuo ka-sos“ kovoti su tokio gyve-nimo būdo pasekmėmis, kam apskritai atsisakyti hotdogų, hamburgerių ir kitų žudikų.

Todėl abi šias ten-dencijas dedame į vieną portfelį ir dar prisiper-kame „McDonald's Cor-poration“, „The Wendy's Company“, „Burger King Worldwide Inc.“, „Good Times Restaurants Inc.“, „Dunkin Brands Group Inc.“ akcijų.

Ir mūsų „kova su nu-tukimu“ baigta. Tiesa, tik patys nepamirškime svei-kai maitintis, pamiklinti kojas ir nesinervinti...

»Kovotojai patys netyčia prasitarė, kad nutukimo problema sparčiai auga ir dar labiau augs ateityje

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Ne turgus, bet derėtis galima

PAULIUS GRINKEVIčIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Iki rekordinių žemumų kritusios palūkanų normos – puiki

galimybė pigiai pasiskolinti būstui, sako finansų ekspertai.

O kalbantis su banko konsultantu galima ir pasiderėti – sėkmingos derybos kai kuriais atvejais gali

padėti pasiskolinti dar pigiau.

Neseniai pa-skolą butui Vilniaus se-namiestyje iš

banko paėmusiam vil-niečiui Dariui pavyko pasiskolinti už žemas pa-lūkanas – išsimokėtinai perkant daugiau nei ke-lių šimtų tūkstančių ver-tės butą palūkanos ban-kui siekė 2,3 proc. Prieš imdamas paskolą Darius aplankė tris bankus ir nutarė rinktis iš dviejų siūliusių geriausias sąly-gas – „Swedbank“ ir SEB.

Paklaustas, kaip pa-vyko susitarti dėl nedi-delių palūkanų, pašne-kovas atsakė, kad gauti mažesnes palūkanas galėjo padėti nurodytas skirtingas pradinio įnašo dydis: iš pradžių bankui nurodyta pradinio įnašo suma viršijo pusę būsto vertės, tačiau vėliau, pa-sikeitus finansinėms ga-limybėms, pašnekovas įnašo dalį gerokai suma-žino, bet konsultantas banko maržą pakėlė labai nežymiai.

Derybos pavykoDarius pridūrė, kad su abiem bankais nevengė derėtis.

„Atvykęs į bankus su konsultantais lyginau abiejų bankų kainas, jei

kitame banke man bū-davo suteiktos geresnės sąlygos, prašydavau, kad tokias pačias sąly-gas suteiktų ir šitame banke ir konsultantai į tai atsižvelgdavo“, – aiš-kino pašnekovas. Be to, jau banko konsultantui nurodžius neva galutinę žemiausią įmanomą pa-lūkanų normą Dariui pa-vyko susitarti dar dėl 0,05 proc. mažesnių metinių palūkanų.

Prieš įsigydamas vi-siškai įrengtą butą se-namiestyje pašnekovas svarstė galimybę apsigy-venti bute su daline ap-daila arba skolintis nuo-savo namo statyboms, tačiau pastaraisiais atvejais sprendimas buvo mažiausiai patrauklus fi-nansiškai – banko marža buvusi didesnė, o statan-tis nuosavą būstą dar būtų reikėję papildomai mokėti už būsto perver-tinimą.

„Kai norėjau imti pa-skolą nuosavo namo sta-tyboms, bankas paskolą siūlė suteikti trimis eta-pais – dalį sumos duoti pradedant statybas, dalį uždėjus stogą ir dar dalį vidinei apdailai įrengti, – prisiminė Darius. – Ta-čiau po kiekvieno etapo kaskart reikia atlikti turto vertinimą, todėl iš-laidų būtų buvę dar dau-giau.“

Nuolaidos – ne visiemsPaklaustas apie banko požiūrį į derybas su kli-entais, SEB banko at-stovas spaudai Arvydas Žilinskas komentavo, kad kliento prašymą su-teikti nuolaidą bankas gali apsvarstyti, tačiau jis ne visuomet gali būti patenkinamas. „Tariantis

dėl paskolos ir klientui paprašius palankesnių sąlygų toks prašymas banke apsvarstomas, tačiau galutinis banko sprendimas priklauso nuo konkretaus kliento situacijos, o ne dėl paties fakto, buvo prašymas dėl palankesnių sąlygų ar ne”, – sakė A. Žilinskas.

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažme-ninės bankininkystės tarnybos direktorius Vir-ginijus Doveika pridūrė, kad vertindamas kliento finansinę būklę bankas atsižvelgia į daugelį kom-pleksinių dalykų – ne tik į gaunamas pajamas ar da-bartinę kliento situaciją,

tačiau ir galimas finansi-nes permainas ateityje.

„Atsižvelgiame, ar prisiimami įsipareigoji-mai nebūtų per dideli jai keičiantis, pavyzdžiui, augant palūkanoms ir didėjant kredito įmokai, laikinai netekus pagrin-dinių šeimos pajamų ar joms sumažėjus, ir kiti

dalykai“, – pasakojo V. Do-veika.

Pasak pašnekovo, imant paskolą būstui ge-riausia būtų ir patiems klientams skolinantis įvertinti galimas permai-nas ateityje – pavyzdžiui, kaip pasikeistų finansinė padėtis šeimoje pagausė-jus žmonių skaičiui, kiek galėtų kainuoti vaiką ug-dyti ateityje ir panašūs dalykai.

Reguliavimas trukdo„Swedbank“ Markets“ tarnybos Lietuvoje vado-vas Tomas Andrejauskas didelius indėlius į bankus dedančius žmones ragina nebijoti derėtis dėl di-desnių palūkanų normų,

tačiau kalbant apie dery-bas dėl būsto paskolų to paties pasakyti ekspertas negalėtų – esą rekordines žemumas pasiekusios pa-lūkanų normos bankams neleidžia jų mažinti. Be to, situaciją apsunkina kapitalo pakankamumo rodiklių įgyvendinimas ruošiantis „Bazelio III“ pertvarkoms.

„Būsto paskolos ima-mos ilgam laikotarpiui, o bankai negali taikyti labai skirtingos kainoda-ros, nes neaišku, kokia bus pinigų kaina po de-šimties metų, – kalbėjo pašnekovas. – Ruošia-masi „Bazelio III“ įgyven-dinimui, bankai privalo geriau valdyti riziką, yra

nauji kapitalo pakanka-mumo reikalavimai, ku-rie paliečia ir ilgalaikių paskolų išdavimą.“

Nuo 2016 metų įsigalio-siantys „Bazelio III“ pa-keto reikalavimai, pasak T. Andrejausko, sudarys prielaidas didinti bankų maržas, todėl ateityje būsto palūkanos nebus tokios mažos kaip dabar ir bankams mažinti mar-žas bus dar sudėtingiau.

„Po krizės žmonės yra netikri dėl ateities ir gy-vena taupymo režimu, to-dėl susidaro paradoksali situacija, kad pinigai yra pigūs, sistemoje pinigų perteklius, o bankai ne-gali jų išskolinti, nes žmo-nės bijo skolintis, – dėstė T. Andrejauskas. – Ban-kai priversti mažinti in-dėlių palūkanų normas, nes pinigai nieko neuž-dirba, o situaciją dar ap-sunkina bankų regulia-cija.“ Tiesa, pašnekovas pridūrė nemanantis, kad tokia padėtis užsitęs – il-gainiui gerėjant žmonių lūkesčiams viskas turėtų stoti į vietas.

Laiku atsiskaitytiKokios sąlygos banke galėtų sustiprinti kli-entų derybines pozicijas tariantis dėl mažesnių būsto palūkanų normų? Atsakydami į šį klausimą abiejų bankų atstovai pirmiausia pabrėžė, kad klientai turėtų laiku atsi-skaityti su visais kredito-riais. T. Andrejauskas aiš-kino, kad derėtų laikytis skolinių įsipareigojimų ne tik atsiskaitant su banku, bet ir su kitomis įmonėmis ar institucijo-mis – mokant už komu-nalines paslaugas ir t. t. „Švari kredito istorija leis pasiskolinti pigiau“, – api-bendrino ekspertas. Kitas svarbus dalykas, T. An-drejausko nuomone, yra įvertinti finansines gali-mybes ir išsirinkti būstą pagal savo finansinį pajė-gumą – Lietuvos Bankas reikalauja, kad atidavus paskolą pragyvenimui liktų ne mažiau nei 60 proc. mėnesinio uždarbio. Ekspertų rekomendacijų laikymasis, pašnekovo nuomone, taip pat gali pa-dėti pasiskolinti pigiau.

V. Doveika atkreipė dė-mesį, kad palankiausias paskolos sąlygas daug šansų gauti turi klientas, kuris aktyviai naudojasi ir kitomis banko paslau-gomis, ir tas, kuris įneša didelę dalį savų lėšų – kuo daugiau nuosavo kapitalo įnešite, tuo mažiau reikės permokėti.

FAKTAI

BūSTO PASKOLOS

• Šiemet Lietuvos banko atliktos apklausos duo-menimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,6 pro-cento Lietuvos namų ūkių

• Apie 60 proc. jų būsto paskolas yra paėmę eko-nominio pakilimo laikais – 2006–2008 m.

• Vidutinis paskolos būs-tui įsigyti dydis Lietuvoje, palyginti su 2011 m. atlik-tos apklausos rezultatais, ūgtelėjo 1 000 litų ir suda-rė 159 000 litų

šiuo metu būsto paskoloms sąly-gos itin palankios, tačiau gyvento-jai vis dar nesiryžta skolintis. elTa

»Pinigai yra pigūs, sistemoje pinigų perteklius, o bankai negali išskolinti pinigų, nes žmonės bijo skolintis

»Statantis nuosavą būstą dar būtų reikėję papildomai mokėti už būsto pervertinimą

Paskutinis puslapis 31

T I N K L A R A š T I S

Krutins bankusPraėjusią savaitę

Lietuvoje buvo išduota pirmoji elektroninių pinigų įstaigos licencija. Ką tai

reiškia? Ją gavusi „EVP International“mokėjimų rinkoje galės teikti tas pačias paslaugas, kurias

teigia komerciniai šalies bankai. Tik skirtumas, kad bendrovė visa tai darys per savo administruojamą sistemą mokėjimai.lt. O tai reiškia, kad visa tai bus galima daryti mažesnėmis sąnaudomis, nes viskas vyks elektroninėje erdvėje, kuriai valdyti nereikės tūkstančio darbuotojų armijos.

Jau dabar EVP žada bene keturis kartus mažesnius komisinius pervedant pini-gus ar atsiskaitant prekybos vietoje. Štai „Swedbank“ mums teigė, kad nauji konkurentai – visada laukiami, tačiau pabrėžė,

kad pavedimai bankuose suteikia pridėtinę vertę. Kokią? Pasak jų, saugumą. Na, Lietuvos bankas tikrai nėra ta institucija, kuri suteiktų licenciją bendrovei tvarkyti kitų žmonių pinigus neįvertinusi jos galimybių tai daryti saugiai.

EVP ne vieninteliai nori tuo užsiimti – šiuo metu elektroninių mobiliųjų atsis-kaitymų paslaugas teikianti „MokiPay Europe“ taip pat laukia licencijos.

Bankams iššūkį meta ir lietuvių „startup’ai“. Štai neseniai pradėtas lietuvių projektas „TransferGo“

Elektroniniai pinigai konkuruos su komerciniais bankais. Fotodiena

siūlosi tik už 9 litus pervesti pinigus iš Jungtinės Kara-lystės į Lietuvą ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, šiuo metu SEB banke jums tai padaryti kainuos bent 40 litų.

Kol rinka ieško alterna-tyvų, Lietuvos bankas praė-jusią savaitę pareiškė, kad bankų įkainiai pervedant pinigus eurais į užsienį yra per dideli, o kiti – normalūs. Tiesa, jie galėtų mažėti, jei klientai mažiau ope-ruotų grynaisiais pinigais. „Elektroniniai“ konkurentai šio balasto neturi, todėl že-mesnius tarifus jiems siūlyti lengviau.

Darbingumo receptasNuo pat ryto kamuoja įkyrūs pranešimai apie naują elektroninį laišką, per susitikimus tenka atsakinėti į

žinutes išmaniuoju telefonu, darbo metu nuolatos knieti patikrinti „Facebook“ naujienas.

Likus valandai iki darbo pabai-gos suprantate, kad nepavyko

padaryti nė pusės darbų, kuriuos suplanavote ryte. Padėtis pasitaisytų, jeigu darbo metu vadovautu-mėtės vos keliomis auk-sinėmis taisyklėmis, rašo „Inc.“Pirmiausia reikia atlikti svarbiausius darbus.

Rytas yra darbingiau-sia dienos dalis, todėl šiuo paros metu verta susida-ryti dienos planą ir atlikti tuos darbus, kurie yra svarbiausi ir kuriems rei-

kia sutelkti didžiausią dė-mesį. Įveikus šias užduo-tis nuo jūsų pečių nusiris didžiulė našta ir likusi dienos dalis atrodys tarsi pavasarinė iškyla.Skaidykite didelius darbus.

Dideli projektai išsitę-sia, atima daugybę jėgų ir prireikia kantrybės. To-kius darbus atidėliojant neišvengiamai vėluojama atlikti laiku. Išskaidykite didžiuosius projektus į mažesnius, laiku įveikę atskirą užduotį nejausite streso ir atliksite visą pro-jektą dar nesibaigus ter-minui.

Sutelkite dėmesį. Susirinkimuose ir su-

sitikimuose atsiribokite nuo mobiliųjų technolo-gijų ir visą dėmesį sutel-kite į diskusijas. Priešingu atveju praleisite pro ausis dalį informacijos ir būsite priversti gaišinti kolegų laiką. Manote, kad kai ku-rie susirinkimai tėra tuš-čias laiko švaistymas, tuo-met kodėl juose lankotės?Elektroninis paštas gali palaukti.

Reaguoti į laiškus laiku yra svarbu, tačiau nebūtina pulti skaityti korespondecijos, vos ši atsiduria pašto dėžutėje.

■Didžiausiame pasaulio finansų centre – Niujorke kasdien sudaromi mili-jardinės vertės sandoriai ir diktuojamos pasaulio finansų mados. Atrodytų, šiame versle visi sprendi-mai turėtų būti priimami išsamiai apsvarsčius racionalius argumentus ir išklausius ekspertų nuomo-nes, tačiau, marketplace.org teigimu, net Volstrito makleriai nevengia remtis astrologinėmis pranašys-tėmis.

Niujorke atsirado astro-logų, kurie prognozuoja

finansinę sritį. Viena jų – Karena Starich.

K. Starich sudaro atskirų bendrovių, indeksų ir net centrinių bankų horosko-pus.

Astrologės naujienlaiškio prenumerata metams kai-nuoja 237 JAV dolerius. Pa-slauga neliko nepastebėta. Daugiau nei 300 biržos maklerių užsisakė K. Starich finansų prognozę.

Paklausta apie JAV fe-deralinių rezervų ateitį K. Starich sako, kad planetos šiam centriniui bankui žada sunkius išbandymus.

Anot jos, JAV bus pri-Retas finansininkas norėtų atvirai prisipažinti, kad savo sprendimus priima remdamasis žvaigždžių išsidėstymu. aFp

Finansai pagal astrologusversta tęsti pinigų spausdi-nimo maratoną.

Žinoma, retas finansinin-kas norėtų atvirai prisipa-žinti, kad savo sprendimus priima remdamasis žvaigž-džių išsidėstymu, tačiau neigiama visuomenės reak-cija neatbaido potencialių klientų.

Buvęs „Merrill Lynch“ akcijų analitikas nutarė pakeisti profesiją ir tapo fi-nansų astrologu. Šiandien jis turi daugiau nei 2 tūkst. klientų.

Sukčiai, apgavikai ar nuoširdūs savo srities ais-truoliai? Finansų astrologai

sako nežinantys atsakymų į visus klausimus.

Anot jų, žvaigždės ir pla-netos atveria plačių gali-mybių vertybinių popierių biržose ir leidžia numatyti tam tikras gaires. Vis dėlto finansų astrologai tvirtina, kad žmonių veiksmai gali pakoreguoti jų prognozes ir pasukti įvykius nenumatyta linkme.

JAV ne be reikalo įgijo galimybių šalies reputaciją. Laisvos rinkos tvirtovėje vietą po saule gali rasti kie-kvienas, kuris sugeba pasiū-lyti paklausią paslaugą. Net finansų astrologai.

Būti darbingam padės kelios auksinės taisyklės. Reuters

60 ar 90 min. susitelkite tik į darbą, o tuomet pa-tikrinkite, ar niekas jūsų nepasigedo elektroninėje erdvėje.Užsirašinėkite.

Vos į galvą šauna puiki mintis ar užduotis, kurią reikės įvykdyti, – užsira-šykite. Daugelio gyveni-mas yra intensyvus, todėl neišvengiamai ką nors pa-mirštame.Poilsis.

Dirbant kas valandą ar dvi būtina daryti penkių minučių pertraukėles. Tačiau dar svarbiau tin-kamai pailsėti vakare ir savaitgaliais.

Nr. 362012 m. spalio 1–7 d.

nuolaida visiems koncertams 30%

SHORENA

20%nuolaida visiems spektakliams

WWW.BILIETAI.LT

„ANA KARENINA“ 2012 10 20, 19 val.

Premjera „CARMEN“2012 10 24, 18 val., 20.30 val.

„ANA KARENINA“2012 11 20

M. Walczak „PIRMASIS KARTAS“ 2012 10 11, 18 val.

D. Zelčiūtė „KŪNO VARTAI“ 2012 10 13, 18 val.

C. Frechette „ŽANAS IR BEATRIČĖ“2012 10 19, 18 val.

D. Čepauskaitė „DIENA IR NAKTIS“2012 10 21-27, 18 val.

E. Radzinskij „KOBA“2012 10 25, 18 val.

A. Volodin „PENKI VAKARAI“2012 10 29, 18 val.

2012 10 06, 19 val.

Shorena ir grupė – gyvo garso koncertų turas „Mano širdies muzika“

Spektakliai „LAISVI DRUGELIAI“su Mantu Jankavičiumi

2012 10 25, 18 val.

2012 10 25, 18 val.

2012 10 26, 18 val.

2012 10 26, 18 val.

2012 10 27, 18 val.

2012 10 27, 17 val.

2012 11 03, 18 val.

2012 10 28, 18 val.

Nacionalinis dramos teatras, Vilnius

Kauno dramos teatras, Kaunas

Teatras „New York“ , Vilnius

Alytaus miesto teatras, Alytus

Girstučio salė, Kaunas

Klaipėdos koncertų salė, Klaipėda

Alytaus miesto teatras, Alytus

Girstučio rūmai, Kaunas

Marijampolės KC, Marijampolė

J.Miltinio dramos teatras, Panevėžys

Žvejų rūmai, Klaipėda

Ūkio banko teatro arena, Vilnius

Kauno dramos teatras

20%nuolaida

nuolaida visiems renginiams 10%

2012 10 23, 18 val.

Vito koncertas 2012 12 08

Auksinis Sankt Peterburgo cirkas 2012 11 20-21

Auksinis Sankt Peterburgo cirkas 2012 11 14

Auksinis Sankt Peterburgo cirkas 2012 11 17

Šiaulių dramos teatras, Šiauliai

Šiaulių arena, Šiauliai

„Švyturio“ arena, Klaipėda

„Žalgirio“ arena, Kaunas

Nuolaida visiems spektakliams 10%

KONCERTAI

Boriso Moisejevo koncertas2012 10 19, 20 val.

Vito koncertas2012 12 06, 19 val.

Vito koncertas2012 12 07, 19 val.

Specialios nuolaidos galioja 2012 09 27–2012 10 04 visiems perkantiems interneto svetainėje www.bilietai.lt (pasirinkus nuolaidą „Savaitės akcija“) bei visose BILIETAI LT kasose

TEATRAI