Verslas šių metų antrojo pusmečio Europos ekonomikai stebuklų nežada, tačiau kompanijos tikisi išlikti pelningos.

kokią ateitį jos prognozuoja Europos ir Lietuvos ekono-mikai. Daugelis nepuoselėja didelių lūkesčių, kad gerės bendra situacija euro zo-noje, tačiau tikisi krautis nemenką pelną ar bent jau išlaikyti esamą pajamų lygį, nes vartotojams paslaugos ir prekės vis dar reikalingos. Tiesa, kiek kitokios nei prieš prasidedant krizei 2008 me-tais.

Savitarna bedarbių negimdys „Savitarna“ – Lietuvoje seniai visiems pažįsta-mas žodis. Prasidėjusi nuo sovietinių gazuoto vandens automatų, šiandien savitarna neap-siriboja vien gėrimais. Pradedant mokėjimu internetu, baigiant apsipirkimu parduotuvėse, daug ką šiandien darome patys. Plačiau 6–7 p.

Verslininkai smėlio dėžėje Kovodami dėl įtakos didžiausi šalies verslinin-kai žodžiais kapojasi dėl elektros, krepšinio, kiaušinių – dažniausia konfliktuoja sarkazmu ir metaforomis, nors pasitaiko ir atvirų grasinimų. Plačiau 12–13 p.

„Michelin“ žvaigždės nekrentaPrie skrydžio laiko priderinta staliukų rezer-vacija, geriausias vynas ir maistas, išskirtinis virtuvės šefo dėmesys kiekvienam klientui, idealia tvarka patiekiami patiekalai – tik geriausiose vietose pavalgyti. Plačiau 22–23 p.

Saugumo iliuzija ištuština kišenes Čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie vaišinami, todėl grįžta. Plačiau 24–25 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 90Tiražas: 15 000

»G. Zachmannas: Keista, bandome nutiesti daug papildomų dujotiekių, bet ES direktyvos numato, jog dujų paklausa ateityje mažės

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■„Ekonomika.lt“ analizavo, ko ateinančius šešis mėnesius Europoje ir Lietuvoje laukia tiesiogiai su ekonomikos nestabilumu susiduriančios bendrovės.

Atrodo, šalies prezidentė ir pramonininkai susikibo ne juokais: politikė progno-zuoja antrąją krizės bangą, o pramonės atstovai tvir-tina, kad tokioms kalboms

nėra pagrindo.„Pramonininkai užsaky-

mus skaičiuoja ketvirčiais, o aš kalbu apie strateginę ir ekonominę perspektyvą. Kal-bame apie skirtingus dalykus, jų lyginti negalima“, – sakė prezidentė.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokiomis nuo-taikomis, sužinojusios šių metų pirmojo pusmečio re-zultatus, gyvena bendrovės ir

A. Karlonas: Konkurentai iš Vokietijos nesnaudžia – jie sėdi mūsų bibliotekose, verčia disertacijas ir ieško, už ko užsikabinti

Plačiau 8 p.

A. Sukovas: Krizė tuo ir žavi, kad visiems vienoda. Visi esame blaškomi uragano ir net norėdami nieko negalime pakeisti

Rinkos pokyčiai379,35653,71346,855662,32909,778653,18

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,40 %+2,19 %+0,05 %–0,62 %–1,63 %+1,00%

Liepos 27 d. – rugpjūčio 2 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

pIRMADIENIS. 2012 M. rugpjūčio 6–12 d. Nr. 28 (90) SAVAITRAšTIS. LeidžiaMas kiekvieną pirMadienį

Verslo išgyvenimo planas

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 90 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS IR KOMERCIJOS DIREKTORIUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ietuvoje vienas standartinis valdininkas ima kyšį, o stereotipinis policininkas jo reikalauja, lietuvis verslininkas susitaria su kolega nekonkuruoti kai-nomis viešojo pirkimo sektoriuje, o godus politikas pasirūpina, kad šis sandoris vyktų sklandžiai. Tuo pat metu kažkur baseinėlyje treniruojasi ir šalies rekordus gerina jauna kaunietė, tačiau rimti dė-dės turi svarbesnių reikalų, užuot pasidomėję, kaip šiai mergaitei ir kitiems jos bendraamžiams sekasi, kokios jų perspektyvos, lū-kesčiai, gal gali kuo padėti.Ir štai penkioli-kametė Lietuvos vardu laimi auksą! Medalį, kurio sukelta tautinė euforija prasiautė kur kas galingiau nei prieš sa-vaitę medžius ir žmones pajūryje vertęs škvalas. Maža to, jaunoji sportininkė savo pastabomis pa-demonstravo išskirtinį tautinį sąmoningumą ir pagarbą savo kraštui. Britams truputį apmaudau-jant, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenanti plaukikė auksą pelnė ne jiems, Rūta Meilutytė žiniasklaidai sakė: „Man negaila. Nebūsiu aš britė, ir taškas.“Jauno žmogaus lūpomis byloja tiesa ir nesuvai-dinti įsitikinimai. Ką, išgirdęs tokius žodžius, turėtų galvoti smulkus niekšelis, kuriam vis dar knieti pranokti kitą kombinuojant, vertelgaujant, korumpuojant? Ar pamatę olimpinės čempionės ašaras susivoks atlyginimus vokeliuose mokan-tys darbdaviai, Seimo įstatymų ir žiniasklaidos

turinio pirkliai, tyliai tarpusavyje susitariantys oligarchai? Ar akimirką susimąstys, kad savo ne-garbingais veiklos metodais, piktnaudžiaudami ir nutylėdami akivaizdžią klastą bendrajam gė-riui, ne turtina kraštą (nors neretam būtent taip atrodo), o skurdina, žlugdo apsivalymo viltį, iš-kreipia šios karalystės veidrodžius ir, tiesą sakant, užsiima tokios „kokybės“ veikla, kad jeigu taip darytų rimtas plaukikas, toliausiai nuplauktų ne-

bent iki dugno.Pasak filosofo, politiko ir sporto gerbėjo Leonido Donskio, Rūta yra savotiškai simbo-

linė figūra – ji yra naujoji Lietuva, augusi jau ne-priklausomoje šalyje. „Svarbiausia, kad ji renkasi Lietuvos vėliavą. Laimėdama auksą savo šaliai sportininkė projektuoja savo ateitį: Lietuva yra jos, ji yra Lietuvos“, – mano profesorius.Kažin, kiek apsukrių valdininkų ir verslininkų, užuot laikęsi banalios nuostatos „aš esu kišenei, o kišenė yra man“, šį kartą stabtelės ir pagalvos: „Juk ir aš esu dėl Lietuvos, o Lietuva yra dėl ma-nęs!“ Aukso medalis ir sportininkės garbė – malo-nus dalykas, išblaivantis, žadinantis, bet trumpa-laikis, praeinantis, pamirštamas. Ne toks stiprus, bet ilgalaikis malonumas apimtų tautą, jei kie-kvienas pilietis, juolab turtingas ir įtakingas, užsi-imdamas kasdiene veikla pirmiausia gerbtų savo vėliavą.

Ko pasimokysime iš Rūtos?Kai kurios aukšta saviverte pasižyminčios tautos savo vėliavą gerbia ne vien per sporto varžybas: šalyse,

kad ir anapus Baltijos jūros, svetima imti ir siūlyti kyšius, piktnaudžiauti padėtimi, nusukti mokesčius. Tų kraštų žmonėms būdingas solidarumas, rūpestis kitu, vienybė.

L

Redakcija 3

»Aukso medalis ir sportininkės garbė – malonus dalykas, išblaivantis, žadinantis,

bet trumpalaikis, praeinantis, pamirštamas

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

„Cash&Drive“ degalinė

Oro uostas gerina rekordus

Dirbo pelningai

plečiasi Latvijoje

Augo pajamos

AB „Snaigė“ Alytaus gamykla vėl dirba pelnin-gai. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė pasiekė beveik 67 mln. litų apyvartą (neaudituotais nepatvirtin-tais duomenimis) – beveik 19 proc. didesnę nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu. „Snaigė“ uždirbo 419 tūkst.

litų neaudituoto nekonsoli-duoto pelno, t. y. 160 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Bendrovės pirmojo pus-mečio neaudituotas nekon-soliduotas EBITDA viršijo 4,9 mln. litų, t. y. 16 proc. dau-giau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Rygoje kavos išsinešti tinklas „Coffee Inn“ ati-darė penktą kavinę. Dve-jus metus Latvijoje sėkmin-gai veikiantys verslininkai tikisi sparčiai po ekonomi-kos krizės atsigaunančioje Rygoje išsikovoti rinkos ly-derio pozicijas. „Šiuo metu įrengiame šeštą kavinę ir jau esame numatę kelias patrauklias vietas, kur dar galėtume įsikurti“, – teigė „Coffee Inn“ vadovas Vy-gantas Makselė.

Mažeikių mėsinės par-davimo pajamos šių metų pirmąjį pusmetį išaugo 12 proc., palyginti su praė-jusių metų tuo pačiu lai-kotarpiu. Pernai pirmąjį pusmetį produkcijos buvo

parduota už 23,4 mln. litų, šiemet šis skaičius jau pa-siekė – 26,2 mln. litų.

Pastebima, kad šį pus-metį net 17 proc. padidėjo mėsos gaminių pardavi-mas.

Šių metų liepa parodė geriausius rezultatus Tarp-tautinio Vilniaus oro uosto veiklos istorijoje: praėjusį mėnesį aptarnauta 236 tūkst. keleivių – 26,98 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pa-čiu laikotarpiu.

Liepos 20 d. pagerintas birželį pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus per vieną dieną rekordas: iš Vilniaus oro uosto išvyko 4 647, o at-vyko 5 020 žmonių – iš viso tą dieną aptarnauti 9 667 keleiviai.

Vilniuje darbą pradėjo pirmoji Lietuvoje „Cash & Drive“ (liet. „Mokėk gry-naisiais ir važiuok“) prin-cipu veikianti degalinė. Ją atidarė bendrovė „Lukoil Baltija“.

„Idėja kilo atsižvelgus į klientų reikmes. Pagrindinis

šiandieninės rinkos poreikis yra mažesnė kaina, todėl sutaupę banko bei nuo-laidų kortelių transakcijų mokesčius galime pasiūlyti mažesnes kainas“, – sakė „Lukoil Baltijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas.

Kavos išsinešti tinklas planuoja tolesnę plėtrą Latvijoje. Fotodiena

Vilniaus oro uoste liepą aptarnauta rekordiškai daug keleivių. Fotodiena

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Verslo išgyvenimo planasVerslas šių metų antrojo pusmečio Europos ekonomikai stebuklų nežada, tačiau kompanijos tikisi išlikti

pelningos. „Ekonomika.lt“ analizavo, ko ateinančius šešis mėnesius Europoje ir Lietuvoje laukia tiesiogiai su ekonomikos nestabilumu susiduriančios bendrovės.

EVELINA pOVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Regis, šalies prezi-dentė ir pramo-nininkai susi-kibo ne juokais:

politikė prognozuoja an-trąją krizės bangą, o pra-

monės atstovai tvirtina, kad tokioms kalboms nėra pagrindo.

„Pramonininkai už-sakymus skaičiuoja ke-tvirčiais, o aš kalbu apie strateginę ir ekonominę perspektyvą. Kalbame apie skirtingus dalykus, jų

lyginti negalima“, – sakė prezidentė.

Savaitraštis „Ekono-mika.lt“ pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis, sužinojusios šių metų pir-mojo pusmečio rezultatus, gyvena bendrovės ir kokią ateitį prognozuoja Europos

ir Lietuvos ekonomikai, nes būtent jos tiesiogiai su-siduria su ekonomikos pa-kilimais bei nuosmukiais.

Daugelis nepuoselėja didelių lūkesčių, kad gerės bendra situacija euro zo-noje, tačiau tikisi krautis nemenką pelną ar bent jau

išlaikyti esamą pajamų lygį, nes vartotojams pa-slaugos ir prekės vis dar reikalingos. Tiesa, kiek kitokios nei prieš praside-dant krizei 2008 metais.

Iš didžiųjų Lietuvos įmo-nių ir tarptautinių kompa-nijų atstovų kalbų galima

daryti išvadą, kad pasau-lis keičiasi, o vartojimo tendencijos susijusios su aukštesniais reikalavimais prekėms ir paslaugoms. Bendrovės stengiasi prisi-taikyti prie susidariusios padėties, nes tik taip gali išsilaikyti.

„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas:Europai prognozuočiau nestabilumą: ji galėtų imti pavyzdį iš Bal-tijos šalių – tai būtų vienas protingiausių sprendimų. Nors vidinės pertvarkos Baltijos šalyse buvo ir yra skausmingos, tai tas žingsnis, kurį būtina žengti kai kuriose Europos šalyse.Europos telekomunikacijų verslo modelis yra pasenęs, todėl ope-ratoriai turės tapti įprastais paslaugų tiekėjais arba sutelkti dėmesį į tvirtus santykius su klientais. Taip pat tai gali lemti naujų dalyvių atsiradimą rinkoje. Be to, mažieji rinkos dalyviai konsoliduosis – tokia tendencija Europoje vyraus ateinančius penkerius metus.

„Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Kęstutis ČiplysPer pastarąjį pusmetį pasaulio ekonomika lėtėjo. Pastebime, kad klientai atsargiai didina išlaidas, o tai rodo sudėtingą ekonominę situaciją. Ypač tai pastebima pramonės sektoriuje.Šiemet prognozuojame nuosaikų organinių pajamų augimą, palyginti su 2011 finansiniais metais.Sudėtinga ekonominė aplinka nedings ir šiais metais, tačiau dėl to „Siemens“ korporacijos strategija nesikeičia: siekiame tobulinti produktyvumą ir efektyvumą, optimizuoti išlaidas ir procesus. Būtent tai padės likti konkurencingiems ir įveikti sudėtingus pasau-linės ekonomikos iššūkius.

„Samsung“ viceprezidentas Robertas yiNors verslo aplinka sudėtinga, pardavę įvairių produktų ir konku-rencingos technologijos, pasiekėme stabilų pelną. Besitęsiantis fiskalinis nestabilumas Europoje ir jo poveikis pasaulinei ekonomi-kai galbūt lems lėtesnį nei planuota atsigavimą ir įtemptesnę kon-kurenciją rinkoje. Didinsime savo konkurencingumą ir stiprinsime pridėtinę vertę. Manome, kad trečiasis ketvirtis bus pozityvus, nes elektronikos produktų, tokių kaip išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, paklausa išlieka.

„Apple“ generalinis direktorius Timas CookasDžiaugiamės rekordiniu „iPad“ pardavimu birželį. Atnaujinome visą „McBook“ liniją, išleisime kompiuterių ir telefonų operacines sistemas. Turime ir daugiau puikių produktų, tad toliau investuo-jame į verslo augimą.

TechnologijosSBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus ValentinavičiusŠiais metais esame užsibrėžę ambicingą tikslą – pasiekti 1 mlrd. litų pardavimą. Nors pakartotinės krizės euro zonoje grėsmė išlieka, matome, kad dar turime vidinių resursų įmonių veiklos efektyvu-mui didinti. Papildomą impulsą SBA baldų grupei artimiausioje ateityje suteiks ir šiuo metu Baltarusijoje statoma nauja „Mebelain“ gamykla. Antrojo pusmečio tikimės geresnio negu buvo pirmasis, bet šį pusmetį prognozuojame mažesnį organišką augimą. Augsime dėl naujų gamybinių pajėgumų. Konkurencija Europos rinkoje stipri, augimas įmanomas tik nuolat didinant efektyvumą bei investuojant į naujas technologijas.

„Henkel“ generalinis direktorius Kasperas RorstedasNors rinkos situacija sudėtinga, pasiekėme gerų rezultatų: visuose verslo sektoriuose stebėjome pelningą augimą. Tikimės, kad neprognozuojama aplinka ir neužtikrintumas rinkose išliks, o skolų ir finansų krizės pasekmės daugelyje šalių vis dar bus juntamos. Vis dėlto ir toliau planuojame analizuoti, prisitaikyti ir pagerinti procesus bei struktūras. Todėl tikimės, kad organinių produktų pardavimas augs 3–5 proc. Be to, padidinome bendrą augimo prognozę nuo 10 iki 15 proc.

„Mattel“Europa, nors patyrė ekonominių iššūkių, išlieka pakankamai stabili nuo gegužės mėnesio, todėl esame įsitikinę, kad žaislų pramonė laikysis gerai net sunkiais ekonominiais laikais. Dėl gerėjančių demo-grafinių tendencijų matome ir pasaulinį žaislų pramonės augimą. Žaislams vis daugiau išleidžia besivystančios rinkos.

„procter & Gamble“ prezidentas Bobas McDonaldasKad pasiektume užsibrėžtus tikslus, pirmenybę teikiame investicijoms didžiausiose, pelningiausiose ir besivystančiose rinkose. Naudo-sime didžiausias inovacijas. Taip pat išlaikysime investicijų lygį tose rinkose, į kurias ką tik įžengėme.Planuojame didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas ir gerinti procesų nuoseklumą visais veiklos aspektais.

„Dupont“ generalinė direktorė Ellen KullmanŠių metų antrąjį pusmetį turime būti itin atsargūs rinkose. Europoje lūkesčiai labai maži, jie nuolat svyruoja ir pasiekia netgi recesijos dugną. Metų pelnas gali būti ne toks didelis ir vienai akcijai gali tekti 7 proc. augimo.

pramonė ir prekyba

„McDonald’s“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas NavrockisPirmojo pusmečio Baltijos šalių rezultatai parodė 7 proc. pardavimo augimą, o pirmasis ketvirtis – net 13 proc. Išanalizavę rezultatus, savo pirkėjų valgymo įpročius ir jų akty-vumą, tikime, kad Lietuvos ekonomika ir perkamoji galia yra stabili. Drąsiai ir su pasitikėjimu žiūrime į antrąją šių metų pusę. Šiais ir ateinančiais metais planuojame dideles investicijas Baltijos šalyse, ketiname užtikrinti dar geresnį restoranų prieinamumą.Iš viso „Premier Capital Limited“ nuo 2012 iki 2014 metų pabaigos Baltijos šalyse planuoja investuoti 22 mln. eurų.

Maistas

SEB banko prezidentas Raimondas KvedarasNors rinkose ir toliau matomas netikrumas dėl euro zonos ateities, Lietuvos ekonomika kol kas at-sispiria išorės iššūkiams ir išnaudoja eksporto bei vidaus rinkos galimybes. Tai suteikia mums šansų subalansuotai banko verslo plėtrai finansuojant perspektyvius įmonių projektus ir teikiant paskolas gyventojams, tačiau išliekame budrūs ir nepamirštame išmoktų krizės pamokų. Toliau dirbame laikydamiesi strategijos būti pagrindiniu banku savo klientams, o didelį dėmesį šiemet skirsime veiklos efektyvumui ir sąnaudų kontrolei.

„Banco Santander“ generalinis direktorius Alfredo Sáenzas AbadasEkonominė aplinka vis dar labai sudėtinga, joje daug neužtikrintumo. Kai kuriuose Europos regio-nuose atsinaujino įtampa, o rinkos stokoja pasitikėjimo. Tai atspindi išaugusi rizika tokiose šalyse kaip Ispanija bei Italija. Todėl mūsų strategija yra stiprinti balansą, palaikomą savo galimybių gauti pajamų. Pirmąjį pusmetį gerus rezultatus lėmė pirmiausia gera pajamų dinamika (jos buvo didesnės nei 2011-aisiais tuo pačiu laikotarpiu) ir išlaidų stabilizavimas.

Finansai

„ORLEN Lietuva“ finansinio planavimo ir kontrolės direktorius Vytautas GečiauskasMūsų finansiniai rezultatai labai priklausys nuo bendros makroekonominės situacijos vidaus ir eksporto rinkose, kuriai įtaką daro Europoje tebesitęsianti euro krizė, lėtesnis nei tikėtasi JAV ir Azijos rinkų augimas.Baltijos šalių rinkose esminių pokyčių nenumatome, vyraus panašios tendencijos kaip ir pirmąjį pusmetį. Tikėtina, kad dėl automobilių parko „dyzelinizacijos“ toliau mažės benzino vartojimas, nes daugiau bus perkama dyzelino.

„Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romas TurlinskasMažmeninės prekybos naftos produktais situacija jau kurį laiką nesikeičia: įvairių rūšių benzino ir suskystintų naftos dujų realizavimas tendencingai mažėja, o dyzelinio kuro išlieka stabili. Tokia situacija susidarė dėl to, kad apie 20–25 proc. šalies vairuotojų degalų pilasi ne Lietuvos degalinėse arba perka legaliai įvežamą bei kontrabandinį benziną. Tokį vartotojų pasirinkimą lemia kaimyninėse valstybėse esanti daug mažesnė degalų kaina. Įmonės taip pat atsižvelgia į esamą padėtį ir skuba keisti arba atnaujinti savo automobilių parką.Šiuo metu kalbėti apie ateitį sudėtinga, bet, analizuojant esamą situaciją, šios tendencijos išliks iki metų pabaigos.

Nafta

„Novartis“Valiutų svyravimai dolerio atžvilgiu turėjo neigiamą 5 procentinių punktų poveikį rezultatams. Europoje patyrėme kritimą dėl generinių vaistų konkurencijos, tačiau turimo produktų portfelio atnaujinimas yra pagrindinė mūsų ilgalaikio augimo priežastis.Lėtas augimas kai kuriose rinkose, ypač Europoje, neigiamai veikė pardavimo rezultatus. Nepaisant minėtų prastų sąlygų šioje rinkoje, kai kurių vaistų pardavimas augo dėl tvarių investicijų, pagerin-tos komercijos ir naujų pristatytų vaistų, pavyzdžiui, stipresnės formulės analgetikų.

„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis ČereškaLietuvos vaistų suvartojimas vienam gyventojui, palyginti su ES, atrodo skurdžiai. Tad galime tikė-tis, kad dar kelerius metus rinkos tempas bus kiek aukštesnis už šalies BVP augimą. I pusmetį Lietuvos farmacijos rinka augo vos kelias procentais – tai lėmė griežta valstybės finansinė kontrolė kompensuojamųjų vaistų sektoriuje ir į ankstesnį lygį negrįžęs nereceptinių vaistų vartoji-mas. Manau, kad šių metų II pusmetį farmacijos rinka išliks stabili.Sveikatos sektorius nėra šalies prioritetinė sritis, o lėšos sveikatos apsaugai laikomos išlaidomis, ne investicijomis – tai riboja farmacijos rinkos augimą, neigiamai veikia šalies sveikatos rodiklius ir ekonomiką. Valstybės ir kompanijų bendradarbiavimas suteiktų stabilumo rinkai, gerintų sekto-riaus reputaciją bei užtikrintų adekvatų vaistų rinkos augimą.

Medicina

„Renault“ valdybos pirmininkas Carlosas GhosnasSugebame išsilaikyti sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje, tačiau besitęsiantis augimas pasaulyje neatstojo Europos rinkoje patirtų praradimų. Lengvųjų automobilių rinkos tendencijos, matytos 2012-ųjų pirmąjį pusmetį – pasaulinis augimas ir susitraukimas Europoje, – turėtų išlikti ir likusią pusę metų. Grupė tikisi, kad Europos rinka smuks 6–7 proc. Dėl pasaulio rinkos augimo naujų mo-delių pasirodymas antrajame 2012-ųjų pusmetyje ir „Duster“ premjera kitose rinkose leis peržengti 2011 metais pasiektą pardavimo skaičių. Vis dėlto reikia tikėtis, kad Europos rinkos nesitrauks smarkiau, nei prognozuojama šiandien.

„airBaltic“ viceprezidentas korporatyvinei komunikacijai Janis Vanagas Tikėtina, kad dabartinė euro zonos krizė tęsis ir sumažins vartotojų kelionių skaičių. Prasidėjusią krizę pirmiausia pajunta kelionių sektorius. Brangstantis doleris brangins keliones ir mažins priei-namų kelionių skaičių klientams. Augančios degalų kainos vers bendroves atnaujinti savo lėktuvų parkus.Oro bendrovės visame pasaulyje ieško būdų, kaip papildomai užsidirbti, kad kompensuotų augan-čias sąnaudas, todėl klientams bus siūloma vis daugiau įvairių paslaugų bei inovacijų pradedant internetu lėktuvuose bei nekilnojamojo turto ar automobilių prekyba skrydžių metu. Klientų užteks ir pigių skrydžių bendrovėms, ir kitoms, tačiau jos turės pasiūlyti suasmenintas keliones.

Transportas

asmeninio albumo nuotr.

asmeninio albumo nuotr.

aFp

reuters

aFp

reuters

reuters

reuters

asmeninio albumo nuotr.

asmeninio albumo nuotr. asmeninio albumo nuotr.

reuters

asmeninio albumo nuotr.

reuters

įmonės nuotr.

asmeninio albumo nuotr.

asmeninio albumo nuotr.

aFp

LietuvojeLietuvoje 76

204LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK GYVENTOJų PAJAMų MOKESČIO GRĄŽINO VALSTYBINĖ MOKESČIų INSPEKCIJA

Ragina kurti darbo vietas

Kiek daugiau nei pusė lietuvių nesidžiaugia gaunamomis pajamomis. Fotodiena

■Europos socialinio tyrimo duomenimis, praėjusių metų viduryje pusė Lietuvos gyventojų (54,6 proc.) teigė sunkiai arba labai sunkiai besiverčiantys su esamomis pajamomis.

Visiškai jokio nepritekliaus nejautė vos 3,6 proc. res-pondentų. Mažiausiai pinigų

stygiumi skundžiasi poros, o labiausiai – gyvenantieji po vieną. Iš esmės turimų pajamų pernai pakako 45,4 proc. Lietuvos gyventojų. Sunkiau su gaunamomis pa-jamomis Europoje išgyvena tik Ukrainos (78,4 proc.), Bul-garijos (72,6 proc.), Graikijos (64,1 proc.) bei Rusijos (55,1 proc.) gyventojai.

Savitarna bedarbių negimdysSavitarna Lietuvoje seniai visiems pažįstamas žodis. Prasidėjusi nuo sovietinių gazuoto vandens automatų, šiandien savitarna neapsiriboja vien gėrimais. Pradedant mokėjimu internetu, baigiant

apsipirkimu parduotuvėse – daug ką šiandien darome patys.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Tačiau plintant įvairioms sa-vitarnos siste-moms girdėti ir

kita nuomonė. Esą Lietu-vai, šiandien esančiai pas-

laugų valstybe, savitarnos sistemos grasina nedarbu.

Žmonių neatleidžiaLietuvos paštas prieš metus įdiegė siuntų savi-tarnos terminalus „Siun-tos24“. „Įvertinome kitų šalių patirtį, pamanėme,

kad tiek verslui, tiek gy-ventojams siųsti bei at-siimti siuntas tokiuose terminaluose gerokai pa-togiau“, – sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Au-relija Jonušaitė.

Ji prasitarė, kad Lie-tuvos paštas galvoja ir

apie kitokias savitarnos paslaugas, bet plačiau bendrovės ateities planų nekomentavo. Anot A. Jonušaitės, nepaisant to, kad vis dar yra į sa-vitarnos sistemas žvel-giančių įtariai, paslau-gos sparčiai populiarėja.

„Anksčiau atsargiai buvo žiūrima ir į internetinę prekybą, o šiandien net maisto produktai per-kami internetu. Visada bus žmonių, kuriems mieliau bendrauti gyvai, tačiau neabejojame, kad savitarnos sistemos ras

savo klientą“, – tvirtino Lietuvos pašto atstovė spaudai.

Paklausta, ar diegda-mas siuntų savitarnos sistemą Lietuvos paštas galėjo atsisakyti dalies darbuotojų, A. Jonušaitė atsakė neigiamai. „Tikrai

nebuvo taip, kad įdiegus savitarnos sistemą ga-lėjome atleisti dalį paš-tuose dirbančių žmonių – to nedarėme ir nedary-sime“, – tvirtino ji.

poreikio nematoPrekybos tinklas „Ma-xima“ savitarnos kasų idėjos nusprendė neplė-toti. Vilniaus „Akropolio“ prekybos centre esančioje parduotuvėje įrengtos ke-turios savitarnos kasos, o atidaryti jų daugiau pre-kybos tinklas kol kas ne-žada.

„Pastebėjome, kad šiose kasose apsiperka pastovus ratas žmonių, kurie jau įpratę taip apsipirkti ir perka nedaug. Tačiau kol kas akivaizdaus poreikio plėsti savitarnos kasų pro-jektą nematome, nes no-rintiems greitai apsipirkti siūlome „Express“ kasas“, – aiškino prekybos tinklo atstovė spaudai Olga Ma-laškevičienė.

Veiklos koncepcija„Ekonomika.lt“ kalbinti savitarnos sistemomis besinaudojantys pašne-kovai akcentavo, kad bene labiausiai jomis naudotis motyvuoja su-teikiamos nuolaidos. Nuolaidos kurui yra ir vienas motyvų, kodėl automobilių vairuotojai suka į „Neste“ degalines. „Daug ką lemia ir dega-linių išdėstymas, kiti da-lykai, tačiau visų pirma vartotojui svarbi kaina“, – sakė „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

Anot jo, tai, kad degali-nėse nėra nuolat dirban-čių operatorių, yra vie-nas veiksnių, leidžiančių sumažinti kuro kainą. „Tačiau nėra taip, kad mes atsisakėme operato-rių tam, kad mažintume kuro kainą. Automatinės savitarnos degalinės yra mūsų veiklos koncepcija, – aiškino G. Macijauskas.

»Kalbų, kad žmones pakeis robotai, netrūko ir tada, kai buvo automatizuojama pramonė, tačiau nieko panašaus nenutiko

FAKTAI

SAVITARNA LIETUVOJE

• Lietuvos pašto siuntų savitarnos terminaluose tikimasi iki metų pabai-gos surinkti 1500 siuntų per dieną

• Pirmoji „Neste“ savi-tarnos degalinė Lietuvo-je atidaryta 1999 m.

• Nuo 2008 m. Lietu-voje IKI įrengė 100 sa-vitarnos kasų „Bitutė“, šiose kasose apsiperka iki 60 proc. parduotuvės pirkėjų

• 2010 m. Lietuvoje pra-dėjo veikti savitarnos terminalai „Foxbox“, kuriuose galima atsiskai-tyti už įvairias paslaugas, sumokėti mokesčius

• 2009 m. buvo įrengti pieno savitarnos auto-matai, tačiau idėjai ne-pasiteisinus, šiuo metu jų beveik neliko

mln.

Baiminamasi, kad plintant savitarnos sistemoms didės nedarbas, tačiau specialistai tikina, kad už savitarnos slepiasi daugybė nematomų darbuotojų. Fotodiena

Sulaikė T. Karosą

STT sulaikė garsų verslininką ir pareiškė įtarimus dėl kyšio davimo. eLTa

■Specialiųjų tyrimų tar-nyba (STT) ketvirtadienį sulaikė Tadą Karosą ir jo vadovaujamos bendrovės vyriausiąją finansininkę dėl bankroto administra-toriaus papirkimo.

STT skelbė, kad sulaiky-tieji pasiūlė bankroto admi-nistratoriui 30 tūkst. litų

kyšį. Vėliau pažadėta pinigų suma per kelis kartus buvo perduota už neteisėtą admi-nistratoriaus veiklą sulaikytų asmenų bendrovių naudai.

Kokių bendrovių naudai turėjo veikti bankroto admi-nistratorius, neskelbiama. Pareigūnai verslininkui pateikė įtarimus dėl papir-kimo.

pigiausi – pienas ir šokoladas

Lietuvoje pieno produktai ir šokoladas yra pigiausi Baltijos šalyse. Fotodiena

■Iš 44 maisto produktų 14 Vilniuje buvo bran-giausi, o 18 – pigiausi tarp Baltijos šalių, parodė Latvijos žemės ūkio rinkos skatinimo centro atliktas tyrimas.

Rygoje brangiausi Bal-tijos šalyse buvo 11 maisto produktų, pigiausi – 18 pro-

duktų, Taline – atitinkamai 19 ir 13. Maisto produktų kainos labai skiriasi. Pa-vyzdžiui, 3,5 proc. riebumo pienas Taline kainuoja 0,90 euro, Rygoje – 0,86, Vilniuje – 0,85 euro, mė-sinio viščiuko kilogramas Taline kainuoja 2,62 euro, Rygoje 2,70 euro, Vilniuje 2,85 euro.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

■Iš viso šiemet moky-klų ir lopšelių-darželių atnaujinimui skirta 52,2 mln. litų, iš jų – 29,2 mln. Europos Sąjungos lėšos, 1,2 mln. litų – valstybės biudžeto lėšos. Remon-tuojant ir renovuojant įstaigas prioritetas teikia-mas toms mokykloms, kurios yra seniausios ir kurioms labiausiai reikia remonto.

Vienas didžiausių pro-jektų – modernizuojamas sutrikusio intelekto vaikų darželis „Čiauškutis“. Jame

bus įsteigas dienos centras. Šio projekto bendra vertė 4,4 mln. litų. Taip pat bai-giamas modernizuoti neį-galių vaikų ugdymo centras „Viltis“, projekto vertė 5,4 mln. litų,

Keturios mokyklos – Naujininkų, „Taikos”, Žy-gimanto Augusto ir katali-kiškoji mokykla „Versmė“ – dalyvauja specialioje Kli-mato kaitos programoje. Birželį šių ugdymo įstaigų modernizavimui skirta be-veik 11 mln. litų.

Kapitalinis remontas taip pat atliekamas darželiuose

Milijonai švietimo įstaigoms

šią vasarą sostinėje bus rekonstruotos 26 ugdymo įstaigos. Fotodiena

Šią vasarą Vilniuje bus rekonstruotos ir modernizuotos 26 ugdymo įstaigos, 12-oje – atliekamas remontas.

„Čiauškutis” bei „Krivūlė“.Vienuolikoje mokyklų

šiemet vykdomi baigiamieji remonto darbai, baigiama jų rekonstrukciją pagal energijos efektyvumo didi-nimo projektus.

Darbai vyksta pagal nu-matytą grafiką, didžioji jų dalis bus atlikta iki mokslo metų pradžios. Rugsėjui ga-lėtų likti tik tie darbai, kurie netrukdys ugdymo proce-sui, pavyzdžiui, išorės dar-bai. Jie galėtų būti tęsiami mokslo metų pradžioje.

užs. nr. 08-02-2012

– Pasak jo, degalinės, ku-rios samdo operatorius, dažniausiai turi parduo-tuves, kavines, iš kurių uždirba.“

„Neste Lietuva“ gene-ralinis direktorius tvir-tino nemanąs, kad savi-tarnos sistemų plitimas Lietuvoje galėtų grėsti didėjančiu nedarbu. „Pa-vyzdžiui, mes neturime operatorių, tačiau dega-linės turi būti prižiūri-mos, valomos, šluojamos, pjaunama žolė. Net jeigu tą daro ne mūsų ben-drovės darbuotojai, mes samdome įmonę, kurios specializacija yra ši sri-tis. Galų gale, yra labai daug sričių, kur savi-tarna neįmanoma“, – aiš-kino jis.

Savitarna – į naudą„Kad savitarna naikina darbo vietas – mitas. Kalbų, kad žmones pa-keis robotai, netrūko tada, kai buvo automa-

tizuojama pramonė, ta-čiau nieko panašaus ne-nutiko“, – sakė „Search Group/AIMS Interna-tional“ vykdomasis par-tneris Šarūnas Dyburis. Anot jo, automatizuojant įvairias sistemas darbo vietų sumažėja tik iš da-lies, mat visuomet reikia žmonių, kurie viską pri-žiūrėtų.

Š. Dyburis neatmetė galimybės, jog kada nors Lietuvoje atsiras vien sa-vitarnos sistema pagrįstų parduotuvių.

„Tačiau Lietuvai rei-kia pribręsti prie tokių dalykų, – akcentavo jis, pasakodamas, kad pro-blemų kiltų su tais, kurie norėtų įsigyti daugiau prekių, o mokėti mažiau, arba apskritai nemo-

kėti. – Galų gale, tai, kad parduotuvėje nematyti žmonių, nereiškia, kad jų apskritai nėra. Mano nuomone, parduotuvėse kasininkai sudaro 10–15 proc. viso personalo, kitų mes nematome, bet jie ti-krai yra.“

Pašnekovo nuomone, savitarnos sistemų pliti-mas Lietuvai yra į naudą, mat daugėja intelektua-lių darbo vietų. Tačiau baimintis, kad nebeliks, kur dirbti nekvalifikuotai darbo jėgai, anksti: „Vi-siškai automatizuoti sis-temas apsimoka tik tada, kai yra itin didelės darbo sąnaudos. Net jeigu Lie-tuvoje dvigubai išaugtų minimali alga, automati-zuoti sistemas ryžtųsi tik vienetai.“

Vytautas Jokužis, „Elintos“ vadovas:vaclovas Šleinota („Linpros“ prezidentas – aut. past.) nuo seno kartodavo, kad kiekvienas inžinierius turėtų būti 70 proc. inžinieriumi ir 30 proc. vadybininku, kitaip nieko neparduos. pritariu, kad reikia mokslo vadybininkų, tačiau juos paruošti labai sunku, nes prekybininku reikia gimti. pas mus dažnai tokią specialybę įgyja prekybos gyslelės neturintys žmonės

Máire Geoghegan-Quinn, Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė: Tos šalys, kurios daugiau investavo į tyrimus ir plėtrą, ekonominę krizę ištveria lengviau. Tačiau jei pinigai išleidžiami netikslingai – toks investavimas netenka prasmės. Bet kuriuo metu, ypač šiuo taupymo laikotarpiu, mes turime matyti rezultatus, investicijų grąžą

NUOMONĖ

Ar pritariate mokslo vadybininkų idėjai? Kiek svarbu investuoti į mokslinę veiklą?

Ar pritariate mokslo vadybininkų idėjai?

reutersasmeninio albumo nuotr.

Kitu žvilgsniu8

Mokslui trūksta vadybininkųLietuvių mokslininkai idėjų ir sprendimų turi, tačiau nesugalvoja, kaip iš jų uždirbti pinigų.

Artėjant rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksiančiai pa-saulinio masto

gyvybės mokslų konferen-cijai „Life Science Baltics 2012“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlo-nas teigia, kad Lietuvoje trūksta mokslo vadybi-ninkų, kurie padėtų moks-lininkams komercializuoti savo idėjas, tačiau pastebi, kad verslo atstovai jau pra-deda suprasti mokslinin-kus ir jų darbo vingrybes.

? Kaip šiandien Lietuvoje atrodo gyvybės mokslų

sektorius?Tai gali būti informa-

cinių technologijų (IT) sprendimai, lazeriai, bio-technologija – labai plati sritis. Biotechnologija Lietuvoje labai stipri. Šis sektorius šiandien sukuria per 1 proc. BVP, arba per milijardą litų. Lazerių sek-toriuje taip pat esame ypač stiprūs – turime per 30 ben-drovių, kurios ir sukuria didelę BVP dalį.

Ypač svarbu ir džiugu, kad šiandien studentai renkasi gyvybės mokslų specialybes. Turime tikėtis ir siekti, kad jie liktų Lietu-voje.

? Ar esame pajėgūs juos išlai-kyti ir įdarbinti?Turi atsirasti naujų

kompanijų. Tegul patys mūsų mokslininkai jas kuria. Mes skatiname juos pradėti kurti verslą. Juk nebūtina patiems būti vadovais, direktoriais – jie gali būti vadinamieji mokslo direktoriai, kurie

MARTyNAS pASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

dirbtų mokslinį darbą, ta-čiau šalia turėtų komandą, kuri produktą realizuotų.

Kalbant apie biotechno-logijas – atrinkome 13 nau-jai besikuriančių įmonių, į kurias valstybė investuos iki 70 tūkst. litų. Pavyz-džiui, viena įmonė ruošiasi iš aliejaus išskirti fermen-tus ir gaminti poroloną, kuris yra nedegus, ekologi-škas, nekeliantis alergijos.

?Ar mūsų mokslininkai yra pajėgūs ir gali komerciali-

zuoti savo idėjas?Įspūdis toks, kad yra ką

komercializuoti – begalė darbų guli stalčiuose. Dar-bus reikia suprasti ne tik kaip užbaigtus prototipus, turime skaityti disertaci-

jas, net magistro darbus. Mūsų misija – šiuos žmo-nes įtikinti, kad jų idėja ir sritis yra įdomi, kad ją reikia plėtoti ir galbūt rasti investuotoją.

Buvau nustebęs, kad Lietuvoje turime moksli-ninkų, tyrėjų medžiotojų. Pavyzdžiui, vienas moksli-ninkas pasakojo, kad gavo laišką, kuriame rašoma, jog jie perskaitė jo diserta-ciją ir buvo sužavėti idėja. Bendrovės atstovai siūlė susitikti. Žadėjo idėją pri-

statyti „Siemens“, „Bosch“ ar kuriai kitai kompanijai, kuri skirtų finansavimą, kad būtų galima idėją pa-tobulinti ir pritaikyti jų veikloje. Tai jie pamatė iš disertacijos.

Mes neturime patys šių gebėjimų, neturime žmo-nių, kurie tai dirbtų, bet suprantame, kad konku-rentai iš Vokietijos nesnau-džia – jie sėdi mūsų biblio-tekose, verčia disertacijas ir ieško, už ko užsikabinti. Todėl užsibrėžėme tikslą

per porą metų atrinkti apie 250 tokių idėjų, iš kurių bent 20-čiai įkurti įmones, kad jos būtų potencialiai patrauklios tolesniems in-vestuotojams.

Idėjų turime. Esminis klausimas – kaip sugebame jas realizuoti. Vienas daly-kas – pinigai, kuriuos rei-kėtų skirti. Jų, pasitelkiant įvairias priemones, šian-dien įmanoma rasti.

Tačiau mokslininkas pats neplėtos verslo. Ko-mandos formavimas susi-jęs su mokslo vadybininkų trūkumu. Esame priruošę daugybę vadybininkų, bet neturime specialistų. Mokslininkas džiaugiasi ką nors pasiekęs, bet ne-žino, kur tai panaudoti.

Trūksta vadybinių žinių, žmonių, kurie su-prastų veikimo principą, susišnekėtų su moksli-ninku ir turėtų nuojautą, kur panaudoti, kam par-duoti.

? Tačiau tai gana sunkiai įgyvendinama – kiekvienas

vadybininkas turėtų būti gana siauros specializacijos.

Ne taip ir sunkiai įgy-vendinama. Ruošiami fizikai, matematikai. Tie, kurie nenori eiti toliau mokslo keliu, turėtų žengti mokytis vadybos specialy-bių: baigei technologijos mokslus, nenori labiau gilintis – renkiesi antrąjį aukštąjį – vadybą.

? Ar mokslininkai ir versli-ninkai jau pradeda rasti

bendrą kalbą?Susikalbėti moka, ta-

čiau interesai šiek tiek skiriasi. Verslas nori greitų pinigų – natūralu ir suprantama. Pavyzdžiui, mokslininkas sako, kad galėtų ką nors sukurti, bet tam reikia metų, o rezul-tato negarantuoja. Versli-ninkai tokiu atveju sako, kad nėra tikslo bendrauti, nes rezultato reikia čia ir dabar. Todėl dažnai pasi-renkama važiuoti į užsienį ir nusipirkti sprendimus.

Valstybė tai supras-dama kuria, pavyzdžiui, vadinamuosius inovaci-nius čekius. Trys kvieti-mai jau buvo. Matome, kad tie patys, kurie užmezgė kontaktą, jau grįžta dirbti rimtesnių darbų. Verslas pradeda suprasti, kad čia ir dabar nebūna. Dabar svarbu, kad verslas pasi-tiki Lietuvos mokslinin-kais. Garsiai šnekama apie mokslo svarbą.

»Konkurentai iš Vokietijos nesnau-džia – jie sėdi mūsų bibliotekose, verčia disertacijas ir ieško, už ko užsikabinti

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

CV Arūnas Karlonas

Nuo 2010 metų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius

2010 metais VRM Regionų plėtros skyriaus Kauno apskrities poskyriaus vyriau-siasis specialistas

2003–2010 metais Kauno apskrities viršininko adminis-tracijos Regioninės plėtros departamento direktorius

2000–2003 metais Kauno rajono Domeikavos seniūni-jos seniūnas

2003 metais Vytauto Didžiojo universitete įgijo viešojo administravimo ma-gistro kvalifikacinį laipsnį

A. Karlonas mano, kad Lietuva galėtų tapti gyvybės mokslų

centru Baltijos šalyse. eLTa

Pasėlių deklaravimas: Lietuvos ūkiai stambėja

RApOLAS GABRySinfo@ekonomika.lt

Šių metų pasėlių deklaravimo rezultatai rodo, kad išlieka jau kelerius metus besitęsianti ūkių stambėjimo tendencija, o populiariausia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemone išlieka „Išmokos

ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Šiais metais dekla-racijų priėmimo bei paraiškų pa-gal kai kurias

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų progra-mos (KPP) priemones rin-kimo laikas buvo šiek tiek trumpesnis: nuo balan-džio 23 iki birželio 15, su pratęsimu vėluojantiems iki liepos 10 dienos, už kiekvieną uždelstą dieną paramos sumą mažinant 1 proc. Pernai metais deklaracijų ir paraiškų priėmimas prasidėjo balandžio 7 dieną. Ne-paisant trumpesnio ter-mino, deklaravimas vyko sėkmingai ir sklandžiai. „Su kiekvienais metais procesas įsibėgėja, džiau-giamės, kad neturėjome techninių ir technologi-nių problemų, – kalbėjo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro va-dovas Sigitas Puodžiukas. Direktoriaus pavaduotoja Birutė Martuzevičiūtė pridūrė, kad šiemet buvo gerokai mažiau pateikian-čių paraiškas pratęsimo laikotarpiu.

Ūkininkai ir miškinin-kai kartu su deklaracijo-mis, kaip ir ankstesniais metais, galėjo teikti pa-raiškas išmokoms pagal KPP priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, ku-riose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Na-tura 2000 išmokos ir su di-rektyva 2000/60/EB susi-jusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ bei pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosau-gos išmokos“ programas

„Kraštovaizdžio tvarky-mas“, „Ekologinis ūki-ninkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ gauti. Šiais metais ūkininkai buvo kviečiami dalyvauti ir naujoje programoje „Tau-sojanti vaisių ir daržovių auginimo sistema“.

Nekeičia pasėlių plotoŠiemet buvo įvestos kelios naujovės, sukėlusios klau-simų ir šiek tiek nerimo ūkininkams. Atsižvel-giant į natūralias gamti-nes ir dirbtines ribas bei istorines žemės naudo-jimo ribas, buvo suma-žinti kontroliniai žemės sklypai. Tai lėmė Europos Komisijos (EK) auditorių nustatytas faktas, kad

kontroliniai žemės skly-pai, naudojami pareiškėjų laukų deklaruotiems plo-tams kontroliuoti, yra per dideli bei neužtikrina bū-tinos kontrolės.

Pastarasis pakeitimas kiek išgąsdino ūkininkus, kurie klaidingai suprato, jog tokiu būdu mažės ir jų deklaruojamas pasėlių plotas. „Tikrai taip nėra, pasėlių plotas fiksuoja-mas toks, koks pateiktas deklaracijoje ir patvir-tintas, pagal tai ir bus ap-skaičiuojamos išmokos. Išmokos būtų mažinamos ar visai sulaikomos, jei mes nevykdytume EK rei-kalavimų. Dėl sumažintų kontrolinių plotų nuos-tolių tikrai niekas nepa-tirs“, – aiškino ir ramino

S. Puodžiukas. Kad būtų aiškūs nauji pasikeitimai, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nuo šių metų kovo 26 d. sa-vivaldybių darbuotojams organizavo mokymus.

Dar viena naujovė – buvo įvesti nauji Geros agrarinės ir aplinkosau-gos būklės (GAAB) rei-kalavimai, pagal kuriuos ūkininkai privalo nema-žinti savo valdoje 2011 me-tais deklaruotų daugia-mečių pievų ir ganyklų ploto. Be to, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti gyvulius, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų hektarui tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi su-daryti ne mažiau kaip 0,2 SG (sutartinio gyvulio). Tokio reikalavimo tikslas – sumažinti savo valdų neprižiūrinčiųjų skaičių, kad žemė būtų išnaudo-jama kuo efektyviau.

paprastesnis procesasŠiais metais buvo atsisa-kyta paraiškų, prašymų pakeisti paraiškos duome-

nis registravimo žurnalų, siekiant sumažinti laiko sąnaudas paraiškos pa-teikimui. Šiemet teikiant paraišką Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. pro-gramos paramai gauti, jau nebereikia antrą kartą atvykti į seniūniją dekla-ruoti pasėlių, tai galima padaryti sistemoje auto-matiškai. Tai supapras-tino prašymų pateikimo procedūrą. „Savivaldybių pastangomis procesas tapo greitesnis, sklandes-nis, žinome aiškias pa-sėlių deklaravimo datas, deklaracijų administravi-mas irgi tapo efektyvesnis ir greitesnis“, – kalba S. Puodžiukas.

Pamažu, bet vis dau-gėja ūkininkų, savaran-kiškai deklaruojančių pasėlius internetu. Šiemet patys deklaracijas pildė apie 2000 ūkininkų. Tai sudėtingesnis procesas nei elektroninis pajamų deklaravimas – reikia ne tik įrašyti skaičius, bet ir susiorientuoti aerofoto-grafiniame žemėlapyje bei sugebėti nubraižyti savo pasėlių ribas. Žemės ūkio ministras Kazys Star-kevičius šiemet taip pat išbandė elektroninį pasė-lių deklaravimą ir gyrė sistemą dėl patogumo ir paprastumo. B. Martuze-vičiūtė pastebi, kad pati efektyviausia skatinimo deklaruoti internetu prie-monė yra švietimas ir mokymai. Kaimo verslo centro darbuotojai orga-nizavo išvykas į savival-dybes ir susitikimuose su ūkininkais aiškindavo, kaip savarankiškai atlikti deklaravimą, bei atsaky-davo į visus rūpimus klau-simus.

Kartu su deklaracijomisŠiais metais gautos 159 tūkst. 448 deklaracijos ir kartu su jomis 157 tūkst.

894 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Dekla-ruotas plotas siekia apie 2 mln. 750 tūkst. ha. Paly-ginti su 2011 metais, pa-teikta 8,8 tūkst. paraiškų mažiau, bet deklaruotas plotas padidėjo beveik 14,7 tūkst. ha. Kaip ir anks-tesniais metais, populia-riausia KPP priemonė yra „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuo-tas vietoves“, pagal ją pa-ramai gauti pateiktos 83 tūkst. 783 paraiškos, jose deklaruota daugiau nei 1,1 mln. ha ploto.

Antroji populiari su plotu susijusi KPP prie-monė – „Agrarinės aplin-kosaugos išmokos“. Pagal ją šiais metais buvo pa-teikta 16,7 tūkst. paraiškų paramai gauti, paraiškose deklaruotas 291,1 tūkst. ha dydžio plotas. Trečioji pagal populiarumą prie-monė – „Natura 2000 išmo-kos su direktyva 2000/60/EB“, 1 847 paraiškose buvo deklaruotas 291,1 tūkst. ha plotas. Naujoje priemo-nėje „Tausojanti vaisių ir daržovių auginimo sis-tema“ šiais metais panoro dalyvauti 75 pareiškėjai, jie deklaravo 2,8 tūkst. ha ploto.

Siekiantys gauti tiesio-ginę išmoką už mėsinius galvijus ir mėsines avis as-menys šiais metais turėjo pateikti paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir jose nurodyti, jog prašo skirti tiesioginę išmoką už visus Ūkinių gyvūnų registre įregis-truotus bei valdoje valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu laikomus mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis. 11 422 pareiškėjai pa-prašė tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus, o 2 418 – už mėsines avis

Užs. Nr. 08-01-2012 Parengta bendradarbiaujant su ŽUM

pasėlių deklaravimas yra būtina sąlyga siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal Lietuvos kaimos plėtros 2007–2013 m. programą. Fotodiena

Lietuvoje 9Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

AriAmos žemės, pievų ir gAnyklų deklAruotAs plotAs, hA

paraiškų skaičiusBendras deklaruotas plotas, haariama žemė, ha pievos ir ganyklos, ha

2011 m.167.6982.736.5031.622.7951.072.614

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

2012 m.159.4482.784.2801.710.2501.032.381

pokytis-5%2%5%-4%

Diskutuokime10

Išmanusis elektroninių įrenginių žudikas navigacija, fotoaparatas, kamera, modemas, dikto-fonas, žaidimų kompiuteris, Mp3 grotuvas, radijas, prožektorius ir dar daug tradicinių įrenginių telpa vos viename išmaniajame telefone. prekybininkai žada, kad išmanusis greit perims ir piniginės funkcijas.

Iš Kalvarijų turgaus liko legendasostinės kalvarijų turgus kaip atskiras pasaulis: maisto produktai čia nėra pigesni nei parduotuvėje, o elektronikos prietaisai mena praėjusią epochą. už-tat drabužių turguje galima rasti madingų, patvaresnių ir pigesnių.

Ekonomistai prognozuoja olimpines pergalesiš pradžių buvo manoma, kad pergalių skaičių lemia šalies populiacija ir Bvp dydis vienam gyventojui, ta-čiau netrukus teko atmesti šią prielaidą. prognozės tapo aiškesnės tik tuomet, kai buvo pridėtas trečias kin-tamasis – praeityje laimėtų medalių skaičius, tačiau jis nepaaiškina, kodėl vienos šalys pasiglemžia daugiau apdovanojimų nei kitos.

Kada pagaliau žlugs JAV doleris?investuotojai su džiugesiu laukia pranešimų apie naujas kiekybinio skatinimo programas, tačiau ekono-mistai tuo pat metu ėmė diskutuoti apie grėsmę, kuri iškilo dekretinėms valiutoms. nuolat didinant pinigų kiekį jų vertė mažėja. galbūt mes jau atsidūrėme ant valiutų krizės slenksčio?

mmm dalyvis 2012-08-02 08:56Galiu pasidalinti patirtimi. Investavau į MMM kažkokią sumą pinigų 3 mėnesiams. Trys mėn. jau praeityje, bet pinigų su išgirtaisiais procentais kažkodėl vis dar negaunu. Sako, reikia laukti.... Darykit išvadas patys.

skrebutis2012-08-01 18:15JAV artėja prie kracho: po 5 metų žlugs JAV valiuta. Amerikiečiai tuoj nebesugebės aptarnauti savo valstybės skolos. Pamirškit eksportu paremtą valstybės biudžetą - po JAV kracho žlugs visi. Gali iširt ir euro zona, grįš senosios valiutos ir nežmoniškai kris eks-portas, kils nedarbas, prasidės neramumai. Popieriniai pinigai paremti „pasitikėjimu” žlugs. Istorijoj taip buvo visada žlugs ir vėl...

alausas2012-08-01 11:03Įdomu, ką tokio šveicarai eksportuoja, kad apsimokėtų tokie žaidimai. Gal šokoladukus? O gal po visu tuo slepiasi kokios nors spekuliacijos? Juk šveicarai didelė „ofšorkė“ ir įvairaus plauko spekuliantų rojus.

patylėsiu2012-07-31 15:53Tai kokiu tikslu skelbtis ir pa-brėžti, jog Londone bus dalijami rekordinio dydžio medaliai? Ma-nau ir simboliškai aukso medalis turi būti visiškai grynas (kiek įmanoma aukštesnės prabos). Taip yra nuo seno ir nereikėtu ginti tų, kurie nesugeba padorių medalių pagaminti.

algis2012-07-30 12:32Skalūninių dujų eksportas iš JAV yra kelerių metų klausimas. Glo-baliam pasaulyje taip nebūna, kad dujų kaina Amerikoje tris kartus mažesnė, nei Europoje, čia tik laiko klausimas. Ame-rikoje jos šiek tiek pabrangs, bet Europoje tikrai atpigs kelis kartus. Dujų kaina, kaip dabar naftos kaina visame pasaulyje, bus daugmaž vienoda. Gaz-promo laukia sunkūs laikai.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITėS STRAIpSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

2012-07-31 18:14norėčiau, kad jav nežlugtų, deja... jav priklausomos nuo užsienio paskolų: bus pasiekta riba, kai kitos šalys nebeskolins, o tada prasidės pilietinis karas. pentagonas

tam ruošiasi. atsiminkit, kad amerikiečiai turi bent po vieną ginklą. pamėginau atlikti paiešką, įvedęs frazę „jav dolerio žlugimas“. re-zultatų nėra. Tada pamėgi-

nau „google Chrome“ – kai ką aptikau. nenoriu būti blogu pranašu, bet, atrodo, ne visi rodo visus paieškos rezultatus... paranoja?

rrr

»JAV priklausomos nuo užsienio paskolų: bus pasiekta riba, kai kitos šalys nebeskolins

Rinką judina žemdirbiai

■prekyba žeme aktyvėja, tačiau specialistai nėra itin optimistiškai nusiteikę. Anot jų, auga susidomėji-mas žemės ūkio paskirties sklypais, o komercinės ir gyvenamosios paskirties žemės rinka vis dar išgyve-na sąstingį.

Šiemet iki liepos pra-džios Registrų centro ne-kilnojamojo turto registre įregistruota daugiau nei 30,8 tūkst. žemės sklypų. Tai 29 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pra-ėjusiais metais. Pernai iki liepos pradžios buvo įregistruota beveik 22 tūkst. žemės sklypų. Dau-giausia jų registruota Vil-niaus (6,6 tūkst.), Kauno (4,3 tūkst.) ir Šiaulių (3,7 tūkst.) apskrityse.

Kad išaugo žemės sklypų sandorių skaičius, pastebėjo ir nekilnoja-mojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo skyriaus vadovas Sau-lius Vagonis. Jo teigimu, per krizę, t. y. 2008–2009 metais, sklypų rinka nu-kentėjo labiausiai, o da-bar pastebimas išaugęs susidomėjimas žemės ūkio paskirties sklypais. Statyboms skirta žemė šiuo metu nėra likvidi, išskyrus tuos sklypus, kurie jau parengti statybų darbams.

„Butų ir komercinių objektų rinka taip pat dar gana vangi, o bankai nėra

lankstūs skolindami, – menko likvidumo prie-žastis aiškino S. Vagonis. – Išskirti galima tik žemės ūkio paskirties sklypus. Jie buvo vieni atspariau-sių krizei: sandorių ma-žėjo, tačiau jie nuvertėjo mažiausiai. Šiandien bū-tent šis segmentas apima didžiąją sandorių dalį, o augimą skatina pigesni sklypai, verti 4–10 tūkst. litų už hektarą.“

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo skyriaus va-dovo, tokia žeme domisi ne tik ūkininkai, bet ir bendrovės, nuomojančios ją žemdirbiams.

Mokesčiai negąsdinaNekilnojamojo turto ver-tinimo ekspertas sakė,

kad ateityje reikėtų tikė-tis nuosaikaus šių žemės sklypų kainų augimo.

„Vertė labiausiai pri-klauso nuo ūkininkų gaunamų išmokų, o jos artimiausiais metais ne-turėtų mažėti“, – konsta-tavo jis.

Lietuvos žemės savi-ninkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius taip pat mano, kad žemės sklypų rinką pastaruoju metu labiausiai judina žem-dirbiai, gavę išmokas už praėjusius metus.

„Ūkininkai mato, kad vis sunkiau įsigyti vals-tybinės žemės, todėl ple-čia savo valdas.

Mūsų duomenys rodo, kad žemės kaina šiuo

metu yra 5–12 tūkst. litų už hektarą – panašiai kaip prieš krizę“, – pasa-kojo jis.

Pasak eksperto, nuo kitų metų pradžios įsiga-liosiantys Žemės mokes-čio įstatymo pakeitimai dėl nustatyto penkerių metų pereinamojo laiko-tarpio dabartinės situa-cijos keisti neturėtų.

„Mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemę bent jau pereinamuoju laikotarpiu nėra labai padidinti ir išlieka tam tikros vadinamosios lu-bos, todėl žemdirbiai iš dalies yra apsaugoti. Vis dėlto žemės sklypų kaina mieste dėl išaugusių mo-kesčių gali kristi“, – sako jis.

EVELINA pOVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Žemės sklypų rinką pastaruoju metu labiausiai judina žemdirbiai, gavę išmokas už praėjusius metus. Fotodiena

www.ek.lt/videopOpULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITėS KLAUSIMAS

Kas skatintų žemės sklypų rinkos atsigavimą?

Valdžia ir pinigai 11

Lietuva prašys pagreitinti ekspertų misiją

JONė KURLAUSKIENėinfo@ekonomika.lt

Lietuva artimiausiu metu teiks prašymą JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui skirti pagreitintą ekspertų vertinimo misiją, kad kuo skubiau būtų panaikinti mūsų šaliai nustatyti

apribojimai dalyvauti prekyboje šiltnamio dujų nustatytosios normos vienetais.

Kaip sakė Aplin-kos ministe-rijos Taršos p r e v e n c i j o s

departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, buvo visos prielaidos tikė-tis, kad šiuos apribojimus JTBKKK Kioto protokolo suderinamumo komitetas panaikins per praėjusį šeštadienį, liepos 14 d., vy-kusį posėdį.

Juolab, kad šiame po-sėdyje dalyvavę Suderi-namumo komiteto nariai ir ekspertai labai teigia-mai įvertino Lietuvos pažangą įgyvendinant Nacionalinės išmetamų šiltnamio efektą suke-liančių dujų kiekio aps-kaitos ataskaitai gerinti skirtą planą, kuriam Su-derinamumo komitetas buvo pritaręs gegužės 2 dieną.

Palankaus sprendimo leido tikėtis ir balandžio 13 d. paskelbtos JTBKKK sekretoriato ekspertų, vertinusių mūsų šalies

Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos 2011 m. ataskaitą, išvados. Eks-pertai konstatavo, kad Lietuva padarė pažangą, sustiprinusi Kioto proto-kolo ataskaitų rengimo institucinę sistemą ir kad ataskaitos kokybė page-rėjo.

Tačiau liepos 14-ąją apribojimai mūsų šaliai dar nebuvo panaikinti dėl procedūrinių klausimų. Suderinamumo komiteto nariai nusprendė, kad Nacionalinėje ataskaitoje pateiktus skaičiavimus įvertinti jie gali tik rem-damiesi papildomomis JT ekspertų išvadomis apie Lietuvos įgyvendintas priemones, susijusias su atliktais absorbuojamų ir išmetamų šiltnamio dujų kiekio paskaičiavi-mais žemės naudojimo, keitimo ir miškininkys-tės sektoriuje pagal nuo 1990 m. surinktus miško ir žemės naudmenų plotų kaitos duomenis. Tas pa-pildomas išvadas turės pateikti JTBKKK sekreto-riato ekspertų vertinimo

misija, patikrinusi mūsų šalies Nacionalinės šil-tnamio efektą sukelian-čių dujų kiekio apskaitos 2012 m. ataskaitą.

Netiko duomenysAtsižvelgusi į tokį Su-derinamumo komiteto sprendimą, Lietuva arti-miausiomis dienomis pa-teiks prašymą JTBKKK sekretoriatui pagreitinti ekspertų vertinimo mi-siją, kuri išvadas turėtų pateikti per du mėnesius.

Apribojimai dalyvauti tarptautinėje nustaty-tosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų prekyboje Lietu-vai buvo nustatyti 2011 m. gruodžio 21 d. dėl na-cionalinės ataskaitos ren-gimo sistemos trūkumų. Šiuos trūkumus JTBKKK ekspertai pastebėjo dau-giausia žemės naudojimo, jo keitimo ir miškinin-kystės sektoriuje, kai vertino 2010 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą, ku-rioje buvo pateikti 2008 m. duomenys.

Pažymėtina, kad Lie-

tuva jau ėmėsi veiksmų ir tobulina nacionalinę šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų atas-

kaitą, o Jungtinių Tautų ekspertų preliminariose išvadose dėl 2011 metais parengtos ataskaitos

Lietuva jau patobulino nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą, tai pripažino ir Jungtinių Tautų ekspertai. reuters

pažymima, kad joje pa-teikiami duomenys yra išsamesni nei 2010-ųjų ataskaitoje.

»Žeme domisi ne tik ūkininkai, bet ir bendrovės, nuomojančios ją žemdirbiams

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

■Bandydami spręsti šalyje esančią šilumos ūkio problemą, valdžios atstovai užsimojo atskirti šilumos tiekimą, perdavi-mą ir skirstymą.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat įsitikinęs, kad Lietuvai būtų tikslinga turėti bendrą ša-lies šilumos tinklų įmonę, kuri nebūtinai būtų valsty-binė. Daugelis šilumos ūkio ekspertų tokius siūlymus linkę vertinti neigiamai, nes atsirastų papildomas tarpininkas, bet dėl to kon-kurencija nedidėja.

Seimo narė socialde-mokratė Sigita Burbienė

teigia, kad už šilumos ūkius atsakingos turi būti savival-dybės. „Savivaldybei būtų užkraunamas papildomas rūpestis išlaikyti šilumos rezervą ir už tai turėtų mo-kėti patys gyventojai, – sakė S. Burbienė. – Be to, kaip yra žadama, net ir didžiuo-siuose miestuose šilumos kaina vartotojams dėl to nesumažėtų.“

Anot jos, šilumos kaina gali būti sumažinta naudo-jant daugiau biokuro ir ga-minant ją kogeneracinėse jėgainėse. „Dėl politinių nesutarimų su Rusija dujos yra brangios ir artimiausiu metu nepigs, todėl biokuro ir kitų atsinaujinančių šal-

Atsakomybę siūlo palikti savivaldybėmstinių naudojimas galėtų atpiginti šilumą“, – teigė S. Burbienė ir pridėjo, kad reikalingų lėšų paieškomis Europos fonduose pirmiau-sia turėtų pasirūpinti savi-valdybės.

Seimo narė taip pat ne-atmetė ir būsto renovacijos svarbos, kuri padėtų suma-žinti suvartojamos šilumos energijos kiekį.

S. Burbienė siūlo aps-kritai keisti daugiabučių renovavimo modelį, nes dabartinis modelis, anot jos, neveikia. „Mūsų pa-grindinis siūlymas – kad žmogus nebūtų susaistytas jokiais kreditais, o už re-novaciją atsakytų savival-

pasak Seimo narės S. Burbienės, siūlomas šilumos tinklų atskyrimas neatneš laukiamos naudos. Fotodiena

dybės, kurios bendromis pastangomis su renovaciją vykdančiomis bendrovėmis ar šilumos tinklais ieškotų reikalingų lėšų“, – kalbėjo Seimo narė.

Pasak jos, išlaidos, skir-tos renovuoti daugiabučius, būtų susietos su kiekvienu butu. Tokiu būdu žmonėms už renovaciją tektų mokėti mažiau, o visos buto išlaidos turėtų būti padengtos per 15 metų, pažymėjo socialde-mokratė S. Burbienė. Seimo narės siūlymu, renovacijos nebūtina pradėti nuo namo išorės šiltinimo – pirmiausia derėtų susirūpinti šilumos punktais, sutvarkyti langus bei ventiliacijos įrenginius.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALŲ

TOP 3

L O N d O N A S . Didžiosios Britanijos policija jau sulaikė 29 asmenis, įtaria-mus olimpinių žaidynių bilietų perpardavinėjimu. Vienuolikai sulaikytųjų buvo pateikti kalti-nimai, tarp jų 57-erių vokiečiui ir 30-metei slovakei. Parei-gūnai įtariamuosius sulaikė, kai žaidynių organizatoriai, norėdami užpildyti laisvas

vietas, vėl pradėjo pardavinėti bilietus į olimpines varžybas. S I d N Ė J U S . Australijos policija konfiskavo narkotikus, kurių vertė dau-giau nei pusė milijardo JAV dolerių, ir išaiškino Honkonge įsikūrusį narkotikų prekeivių tinklą. Per reidą Sidnėjuje taip pat buvo sulaikyti keturi Honkongo piliečiai ir trys

Australijos gyventojai. Kon-fiskuota daugiau nei pusė to-nos narkotikų, tarp jų – 306 kilogramai metamfetamino kristalų ir 252 kilogramai he-roino. P C h E N J A N A S . Smarkios audros ir potvynio aukų skaičius Šiaurės Korė-joje išaugo iki mažiausiai 119. Raudonojo Kryžiaus eksper-

tai, apsilankę stichijos regi-one, pareiškė, kad žmonėms ypač trūksta geriamojo van-dens, maisto produktų ir me-dicininės pagalbos. Nelaimės ištiktame regione apsilankė ir Jungtinių Tautų (JT) darbuo-tojai. Per potvynius sugriauta arba apgadinta 4,9 tūkst. namų. Pastogės neteko 84 000 gyventojų.

Nebeišgali mokėti kyšių

Dėl krizės korupcija nesumažėjo, tačiau krenta jos kaina. reuters

■Graikai, kurių ša-liai gresia bankrotas, nebeišgali mokėti didelių kyšių viešojo sektoriaus darbuotojams.

Graikija metų metus stengėsi kovoti su įsišakni-jusia korupcija, dėl kurios valdžiai buvo sunkiau refor-muoti ekonomiką. Viešo-sios administracijos inspek-toriaus Leandro Rakintzio atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia kyšių pernai ėmė sveikatos sektoriaus ir

mokesčių institucijų darbuo-tojai. „Dėl krizės korupcija nesumažėjo, tačiau suma-žėjo jos kaina, – teigia L. Rakintzis ir priduria, kad vis daugiau graikų nebeišgali mokėti didelių kyšių. Iš 1,4 tūkst. ištirtų bylų 393 buvo perduotos prokurorams. Ty-rimo duomenimis, dažniau-siai korupcinius nusikaltimus pernai darė mokesčių insti-tucijų darbuotojai ir aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai, turintys didelę patirtį.

Verslininkai smėlio dėžėje

MARIJUS šIRVINSKASmarijus@ekonomika.lt

Kovodami dėl įtakos didžiausi šalies verslininkai žodžiais kapojasi dėl elektros, krepšinio, kiaušinių – dažniausia konfliktuoja sarkazmu ir

metaforomis, nors pasitaiko ir atvirų grasinimų.Raimundu Kurlianskiu, jau šiurpesnis ir ne toks sarkastiškas kaip minė-tieji. 2010 m. „Lietuvos rytas“ pranešė, kad „MG Baltic“ koncerno valdo-mos įmonės „Mitnija“ vadovą Antaną Gureckį nusižudyti esą pastūmėjo koncerno prezidento D.

Mockaus ir viceprezidento R. Kurlianskio psicholo-ginis smurtas. Laikraštis vadovavosi velionio prieš-mirtiniais laiškais.

Tuomet prieš dienraščio savininką G. Vainauską dėl šmeižto bylinėtis nu-taręs koncerno viceprezi-dentas bylą vis dėlto pra-

laimėjo. „MG Baltic“ tęsia teisminius ginčus su nu-sižudžiusio „Mitnijos“ va-dovo našle Violeta Gurec-kiene ir reikalauja iš jos 70 mln. litų. „Garsios kalbos apie apgintą vyro garbę yra visiškai neadekvačios – teismas nustatė, kad A. Gureckis iššvaistė didelės vertės turtą, tad apie kokią apgintą garbę galima kal-bėti?“ – praėjusią savaitę teigė D. Mockus.

Mockus vs. MarcinkevičiusMažne skambiausias šio amžiaus konfliktas buvo kilęs 2007 m. tarp to pa-ties D. Mockaus ir vieno buvusios „VP grupės“ akcininkų Žilvino Mar-cinkevičiaus – tuomet ši didžiausia Lietuvos pri-vati bendrovė kartu su Gedimino Kirkilo vyriau-sybe gimdė atominį „tri-galvį slibiną“. Tąsyk D. Mockus per nacionalinę spaudą kreipėsi netiesio-giai prašydamas stabdyti ši projektą ir Horacijaus žodžiais užsiminė, kad „viskam yra saikas“.

Netrukus per televiziją Ž. Marcinkevičius, atseit remdamasis faktais, pa-reiškė, kad pats D. Moc-kus yra Rusijos slaptųjų tarnybų bendradarbis ir organizuoja nacionali-nio elektros investuotojo

griovimą. Tuomet tiesioginėje Lie-

tuvos televizijos laidoje D. Mockus replikavo kaltin-tojui: „Aš labai stebiuosi, kad jis gali taip meluoti į eterį. Čia vienas trumpas komentaras. Žilvinai, ge-rai esi išpudruotas?“

Netrukus viešas versli-ninkų konfliktas persikėlė į teismus. Žlugus „trigal-viui slibinui“ ir pradėjus byrėti pačiai „VP grupei“, Ž. Marcinkevičius viešai atsiprašė D. Mockaus – tai bene vienintelis atvejis, kai viena pusė kitai pripa-žino buvusi neteisi.

Rakauskas vs. Marcinkevičius„Ermitažo“ prekybos tin-klą valdantys tie patys verslininkai, kurie su Ž. Marcinkevičiumi prieša-kyje prieš 5 metus neva veržėsi statyti atominę elektrinę, sulaukė ir tie-sioginio konkurento, pre-kybos tinklo „Senukai“ akcininko Augustino Ra-kausko kritikos. Tuomet jis, kaip ir D. Mockus, per nacionalinę spaudą „tri-galvį slibiną“ įvardijo kaip grėsmę Lietuvos ne-priklausomybei ir visuo-menei pateikė dešimtis klausimų apie tariamai įteisinamą oligarchiją – pastangas „įgyvendinti

Pastaraisiais me-tais labiausiai pasižymėję verslo skandalistai –

Ūkio banko, „MG Baltic“, buvusios „VP grupės“ ir „Lietuvos ryto“ savinin-kai. Savaitraštis apžvelgia aštriausius konfliktus.

Romanovas vs. MockusŠviežutėliausią verslo ly-derių konfliktą įžiebė savo originaliomis pažiūromis pasižymėjęs Ūkio banko ir krepšinio klubo „Žalgiris“ savininkas Vladimiras Romanovas. Po liepos 16-ąją portale „Alfa.lt“ publi-kuoto tyrimo apie „carai-čio Vladimiro“ ryšius su teisėsaugos klanu, straips-nio herojus jau po dviejų dienų kirto atgal. Per savo valdomas žiniasklaidos priemones V. Romanovas susiejo portalą „Alfa.lt“ valdančio koncerno „MG Baltic“ savininką Darių Mockų su „keistais nelai-mingais atsitikimais, ku-rių dauguma – fatališki“.

Tačiau D. Mockus pa-reiškė, kad straipsniuose pateikta informacija yra fantazijos, o „MG Baltic“ įmonės esą neturi įsiparei-gojimų Ūkio bankui.

Romanovas vs. Vainauskai2009 m. klubo „Žalgiris“ kontrolę perėmęs V. Roma-novas netruko susiginčyti

sios publicistikos: „Matyt, net kai „Žalgiris“ taps Eurolygos čempionu dėl per didelio intelekto, to vis tiek nepastebėsite. Toks jau pilkos vidutinybės ref-leksas. Mokykitės, intelek-tuale, nepasiduokite.“

Po savaitės vėl raštu prabilo J. Vainauskas: „Mano atsakymo virtu-alioje erdvėje nekantriai laukiančiam Vladimirui Romanovui šis pralaimė-jimas, manau, yra pats geriausias nuosprendis ir bus daug skaudesnis nei teistumas už šmeižtą ar piniginė nuobauda.“

Savo viešą susirašinė-jimą verslininkai baigė jautriu V. Romanovo laišku: „Mažasis vunder-kinde Jonai Vainauskai, perduokite savo tėvams: žmogaus nugalėti neįma-noma, jūs galite tik jį ap-gauti ar apjuodinti. Man belieka tik su gailesčiu žvelgti į jus. (...) Intelek-tuale stiklinėmis akimis, nesirengiu daugiau atsa-kinėti į jūsų pareiškimus.“

Praėjusiais metais V. Romanovas taip pat už-siminė, kad didžiausias „Lietuvos ryto“ akcinin-kas Gedvydas Vainauskas prašęs 4 mln. litų paramos krepšinio klubui, bet ši žinia liko be didesnio at-garsio.

Vainauskas vs. MockusKonfliktas, į kurį įsivėlė D. Mockus su kolega – vienu „MG Baltic“ savininkų

su didžiausio konkurento krepšinio klubo ir žinias-klaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininkais. Jis su komandos valdybos pir-mininku Jonu Vainausku per nacionalinę spaudą susirašinėjo vaizdingais laiškais.

Iš pradžių, 2010 m. ge-gužę, V. Romanovas pa-reiškė, kad J. Vainauskas šiam pasiūlė surežisuoti Lietuvos krepšinio lygos finalo baigtį. Tačiau „Lie-tuvos ryto“ vadovas kalti-nimus pavadino šmeižtu ir viešame laiške šaipėsi iš

V. Romanovo: „Jis mėgsta klausyti savęs – jam tai vienas didžiausių malo-numų. Dažnai jis kalba su savimi ir taip įsigudrina, kad nebesupranta nė vieno savo žodžio.“

V. Romanovas tučtuo-jau pats ėmėsi atsakomo-

Išsiskaidžius „Vp grupei“, senųjų verslo skandalistų būrelį papildė du

Kauno verslininkai. Fotodiena

FAKTAI

VERSLININKŲ KONFLIKTAI

•Dauguma konfliktuo-jančių verslininkų valdo ir žiniasklaidos priemones, per kurias dažnai konfliktai patenka į viešumą.

•Vladimirui Romanovui per susijusias įmones pri-klauso laikraščiai „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“.

•Dariui Mockui per susiju-sias įmones priklauso LNK ir „Alfa.lt“.

•Gedvydas Vainauskas valdo žiniasklaidos grupę „Lietuvos rytas“.

»Toks jau pilkos vidutinybės refleksas. Mokykitės, intelektuale, nepasiduokite

komercializuotos politinės oligarchijos siekius“.

„Dabartinė Ūkio minis-terija ir premjero vyriau-sybė, beveik nepaisyda-mos jokių kitų visuomenės interesų, sutelkusios visas pastangas darbuojasi kone kaip VST (privatizuota antrinė buvusios „VP gru-pės“ įmonė – red. past.) departamentai“, – tuomet rašė savita pasaulėžiūra garsus verslininkas.

Matijošaitis vs. BarštysVienas naujausių ir šiur-piausių verslininkų karų įsiplieskė dėl... kiauši-nių. Nepasidaliję „Vievio paukštyno“ valdymo, įmonių grupės „Viči“ savi-ninkas Visvaldas Matijo-šaitis susikirto su „Kauno grūdų“ grupės akcininku Tautvydu Barščiu. Šių metų balandį „Lietuvos rytas“ parengė interviu su V. Matijošaičiu, kuriame šis teigė: „T. Barštys net kelis kartus skambino te-lefonu. Jis grasino mane užkasti, sužlugdyti verslą, nepalikti ramybėje šeimos narių, jei neatsisakysiu planų investuoti į Vievio paukštyną.“

T. Barštys savo ruožtu žiniasklaidai tokius teigi-nius pavadino išgalvotu absurdu: „Mane įtraukė į kažkokį purvyną – di-džiausią, kokį galima su-galvoti.“

Batalijos dėl „Vievio paukštyno“ kontrolės tę-siasi teismuose.

Lietuvoje 15Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.Lietuvoje14 Nr. 28

2012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Refinansavimas iR gamybinių pajėgumų naudojimas 1982 – 2011 m.

16,0

14,0

12,0

10,0

8,0

6,0

4,0

2,0

0,0

-2,0

1982

1983

1985

1986

1987

1989

1990

1993

1994

1995

1997

1998

1991

90

85

80

75

70

65

gamybinių pajėgumų panaudojimas (proc.)refinansavimo norma (proc.)

Gamybinių pajėGumų naudojimas ir nedarbo lyGis 2000 – 2012 m.

85

80

75

70

65

60

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2008

2009

2010

2011

2012

2007

11

10

9,0

8,0

7,0

6,0

5,0

4,0

3,0

2,0

gamybinių pajėgumų panaudojimas (proc.)nedarbo lygis (proc.)

1999

2001

2002

2003

2005

2006

2007

2009

2010

2011

VIKTORAS USpASKICHASeuropos parlamento narys

V. Uspaskich: „Kodėl aš pritariu D. Grybauskaitės nuomonei dėl

antrosios krizės bangos“Prezidentei pakeitus nuomonę apie tai, kad antroji krizės banga nepalies mūsų šalies ir supratus, jog pakartotinos krizės Lietuva neišvengs, todėl valdžia turi tęsti griežtą taupymo politiką, stoju į

šalies vadovės pusę. Mat pats seniai manau, kad antroji krizės banga gali smogti Lietuvos ekonomikai kaip niekada skaudžiai.

Priklausomai nuo to, kokį ekono-minį modelį pasirinks nauja

Vyriausybė, galima dis-kutuoti dėl pasekmių, tačiau niekaip negalima sutikti su tuo, kad Lie-tuva šiuo metu yra ge-riau pasiruošusi krizei nei 2007–2008 metais. Juo-lab negalima sutikti su Prezidentės pareiškimu Anykščių rajono žurna-listams, kad 2007–2008 metais biudžeto deficitas buvo didesnis nei dabar.

Vertinant šios Seimo ka-dencijos vidurkį, šalies biu-džeto deficitas yra daug di-desnis nei 2007–2008 metais. Kreditiniai įsiskolinimai yra net tris kartus didesni (tai reikalauja trigubai di-desnių sąnaudų aptarnau-jant šią skolą), o nedarbas beveik du kartus didesnis. Taupymo rezervas maži-nant atlyginimus ir pensi-jas jau yra išnaudotas, kaip ir privataus sektoriaus ga-limybės optimizuoti savo sąnaudas.

Neturėtų džiuginti ir tariamas padidėjęs eks-portas, nes jis – ne fizinis, o finansinis, t.y. didėja ne prekių srautai, o kainos. Tai patvirtina faktas, kad įmonės nepadidino dar-buotojų skaičiaus tam, kad pagamintų daugiau pro-dukcijos, o tiesiog pagerėjo jų finansiniai rodikliai pa-didėjus importo kainoms.

Neneigiu – toks augimas daro įtaką ir Lietuvos eko-nomikai, bet tai tikrai nėra dabartinės Vyriausybės nuopelnas. Tai – tarptauti-nės rinkos dėsnis.

Nėra sukurta naujų gamybinių pajėgumų, o fi-nansiniai instrumentai yra išnaudoti beveik 100 proc. (turiu omenyje tai, kad kre-ditinės normos sumažintos iki minimumo, todėl atėjus

cijos (LPK) atstovų scena-rijus. Primenu, kad 2007 metais – ekonomikos paki-limo metu – taip pat niekas nenorėjo galvoti ir kalbėti apie krizę, o mano pasisa-kymai apie artėjantį sun-kmetį, iš kurio turėsime kapstytis 10–15 metų, buvo griežtai sukritikuoti. Bet krizė atėjo ir jos padarinius dar jausime artimiausius 20 metų – ypač kalbant apie kreditinių įsipareigojimų grąžinimą į 2007 metų lygį.

Maža to, 2009 metų pra-džioje, diskutuodamas su premjeru Andriumi Kubi-liumi jo kabinete progno-zavau, kad 2009 metais dėl

krizės Lietuvos ekonomika sumažės 18 proc., nors visi ekspertai, kaip ir pati Vy-riausybė, prognozavo tik 3–4 proc. mažėjimą.

Rezultato nereikėjo il-gai laukti — lygiai po pu-sės metų, birželio mėnesį, Statistikos departamentas prie Finansų ministerijos paskelbė, kad Lietuvos ekonomika smuko 18,3 proc. Tada visi draugiškai nutilo. Tai primenu tam, kad suvoktumėte galimus padarinius...

Seni metodai netinkaTad ne veltui viso pa-saulio specialistai suka

galvas, kokiomis priemo-nėmis reikia gaivinti eko-nomiką, nes seni metodai neveikia ir tai labai gerai iliustruoja negailestinga statistika.

Šiame grafike, atspin-dinčiame didžiausios pasaulio ekonomikos di-namiką, galima pamatyti dėsnį, veikiantį nuo pat 1930 metų Didžiosios de-presijos laikų – aktyviau išnaudojant gamybinį potencialą (80 proc. ir dau-giau), didėja darbo vietų skaičius ir mažėja bedar-bystė. Grafike yra pavaiz-duotas tik 12 pastarųjų metų laikotarpis, tačiau

žiūrint į ilgesnį laikotarpį šis dėsnis dar akivaizdes-nis.

Palyginkime: 2000–2001 metais gamybinius pajė-gumus išnaudojant iki 82 proc. nedarbas krito že-miau 4 proc. 2002–2003 me-tais gamybinių pajėgumų išnaudojimas krito iki 73 proc. ir nedarbas iškart pa-didėjo iki 6 proc.

2007–2008 metais gamy-biniai pajėgumai padidėjo iki 81 proc., nedarbas krito iki 4,1 proc. 2009–2010 kri-zės metais gamybinių pa-jėgumų išnaudojimas krito iki 66 proc., o nedarbas šoktelėjo iki 10 proc. Tačiau

šiandien – 2012 metais – ga-mybinių pajėgumų išnau-dojimas kilo iki 79 proc., o nedarbo lygis išliko labai aukštas – net 8,2 proc., todėl matome, kad veikė kiti rin-kos dėsniai, o seni instru-mentai nebeveikia.

Pasaulio ekonomikai reikia naujų priemonių, kurių šiandien karštligiš-kai ieško viso pasaulio spe-cialistai.

Pateiksiu dar vieną gra-fiką, kuris bus labiau su-prantamas finansininkams ir bankininkams, mėgs-tantiems daug kalbėti apie ekonomiką, bet nekrei-piantiems dėmesio į vieną labai svarbų aspektą.

Šiame grafike parodyta, kad 1982-aisiais krizės lai-kotarpiu refinansavimo procentas buvo pakeltas iki 14 proc. Suveikus pri-imtiems sprendimams, po metų gamybinių pajė-gumų išnaudojimas krito iki 70 proc.

1993 metais refinansa-vimo procentas sumažėjo iki 2,1 proc., ir iškart po metų gamybinių pajė-gumų išnaudojimas pa-kilo iki 85 proc. (taupant vietą ir jūsų laiką, nea-nalizuosiu viso grafiko, iš kurio matosi, kad keliant refinansavimo procentą krenta gamybinių pajė-gumų išnaudojimas), o ga-mybinių pajėgumų išnau-dojimas yra labai susijęs su darbo vietų kūrimu ir bedarbystės rodikliais.

2007 metais, bandant gelbėti bankus ir ekono-miką, refinansavimo pro-centas buvo padidintas iki 5 ir tai sukėlė pasaulinę krizę, nes gamybiniai pajė-gumai nukrito žemiausiai per visą istoriją — iki 64 proc. (Labai neapdairiai tai padarė ir mūsų dabar-tinė valdžia, tik pasinau-dodama kitais finansiniais instrumentais. Šitokį veiksmą aršiai sukritikavo Darbo partija ir aš, pasiūlęs savo paslaugas valdant šalį 2009-aisiais. Esu tikras, kad priėmus mūsų pasiūlymus situacija šiandien būtų daug geresnė).

Kaip matyti pirmajame grafike, gamybiniai pajė-gumai yra tiesiogiai susiję su darbo vietomis ir daro įtaką visai ekonomikai, tačiau noriu pabrėžti, kad šie dėsniai veikė dešim-tmečiais, bet jau penktus metus kalbu apie tai, jog reikalingi kiti sprendimai.

Ir štai: 2011 metais refi-nansavimo instrumento išnaudojimą visiškai su-

mūsų šalies ekonomiką, save tiesiog apgaudinėja.

Tiksinti bomba Pasaulio ekonomikoje šiuo metu yra išskiriami trys globalios rizikos faktoriai. Tai yra: nepakeliama skolų našta Europoje, galimas sunkus Kinijos augančios ekonomikos nusileidimas ir JAV ekonomikos sulėtė-jimas. Blogiausia – jeigu visi šie scenarijai išsipildys kartu ir tai išprovokuos tokį sprogimą, kad 2009 metų krizė pasirodys vaikų žaidimas smėlio dėžėje.

Senas finansų specia-listų posakis, kad Ameri-kai nusičiaudėjus visas pasaulis suserga peršalimu ir gripu su tolimesnėmis komplikacijomis, vis dar galioja. Šiandien vienin-telė Amerika turi unikalią prekę, tai yra dolerį, kurį gali gaminti, eksportuoti, nurašyti, sugalvoti schemą, pagal kurią gali skolinti sau pačiai, pati sau parda-vinėti vertybinius popie-rius ir valstybės obligacijas su 30, 50 ar net 100 metų iš-pirkimo laikotarpiu.

Tai ne kas kita, kaip mi-glos pūtimas į akis visam pasauliui, nes šios obligaci-jos niekada nebus išpirktos arba kaip nors padengtos. Nė viena kita šalis pasau-lyje tokių finansinių ins-trumentų neturi. Kažkada tokį instrumentą norėjo sukurti ES, įvesdama ben-drą valiutą – eurą, bet ES sprendimų valdymas yra toks neveiklus, jog užuot sprendusi problemas, pas-taroji tik gilina jas ir kon-servuoja. Todėl paskatinti investuotojų norą inves-tuoti sekasi vis sunkiau.

Tai patvirtina ir žlugu-sios viltys išjudinti statybų sektorių taikant nulinį hipotekos procentą, tačiau statybų rinka taip ir neat-sigavo.

Nulinis refinansavimo normos procentas verčia ir pensinius fondus ieš-koti naujų galimybių tam, kad be didelių nuostolių galėtų administruoti fon-dus, o didesnis uždarbis tiesiogiai susijęs su di-desne rizika. Todėl vargu ar Lietuvos liberalų idė-joms dėl privačių pensijų fondų atsiras vietos nau-jos Vyriausybės progra-moje.

Infliacija kol kas sustin-gusi – kiek tai truks, kol kas niekas nežino, nes šiuo metu tai priklauso ne nuo rinkos, kas yra natūralus

naujai krizei jos gali tik augti, o ne mažėti).

Esu tikras, kad atėjus antrai krizės bangai pro-blemų bus nemažai, todėl pasisakau už tolesnį tau-pymą, o tiksliau – išlaidų ir pajamų subalansavimą tam, kad gyventume pa-gal savo išgales, papildo-mai naudodami Europos Sąjungos (ES) „dovanas“, kurių nereikia grąžinti, ir tiek. Tiesa, be papildomų kreditų tai bus labai sunku.

Nepagrįsti lūkesčiaiTrumpai norėčiau paliesti ir optimistinius Lietuvos pramonininkų konfedera-

mažinus iki 0 proc., gamy-biniai pajėgumai pakilo tik iki 78 proc. – čia augi-mas sustojo. Maža to, visi rodikliai rodo augimo kritimą ir naujos rece-sijos pradžią, nors refi-nansavimo instrumentas visiškai išnaudotas, o pa-pildomų skatinimo prie-monių nėra. Nebent kas nors sugalvotų už dyką dalyti pinigus ir dar už tai primokėti.

Beje, tai pastaruoju laikotarpiu ir darė mūsų valdžia, nors ne kartą esu įspėjęs, kad pinigai patys nedirba – jie atitolina ban-krotą, bet neišsprendžia problemos. Verslui yra reikalingos sąlygos, o ne pinigai. Ir nereikia tikėtis, kad tos pačios sąlygos tiks visoms ekonomikoms.

Vilčių dar yraTačiau aš tiksliai žinau, kad Lietuva šioje situa-cijoje dar turi galimybę stipriai šoktelėti į priekį. Šiame sakinyje norėčiau pabrėžti žodžius „dar turi“, nes dar nėra per-žengta finansinių įsipa-reigojimų riba — kas jau įvyko kai kuriose ES ša-lyse.

Todėl niekada nesutik-siu su pasisakymu, kad mūsų ekonomika auga, nes mes toliau lendame į skolas, o skolą įtrau-kiame skaičiuodami BVP rodiklius ir kaip vaikai džiaugiamės tariamu eko-nomikos augimu. Tokį „falš“ augimą jau pradeda jausti dauguma ES šalių. Žodį „falš“ čia vartoju to-dėl, kad visi pasiskolinti pinigai yra išnaudoti pra-valgymui, o ne į investici-jas generuojančią ekono-miką.

Nenoriu girtis, bet peržiūrėjęs visų partijų programas, aš taip ir ne-radau veiksmų plano, kuris galėtų sustabdyti kritimą ir ištraukti Lie-tuvos ekonomiką iš duo-bės. Tačiau tokį veiksmų planą turi Darbo partija, bet visos intrigos ir šmeiž-tas, rezgamas šalia jos, tik mažina galimybę įgyven-dinti šį veiksmų planą.

Neabejoju, kad Lietu-vos valdžia ir Prezidentė, laukdama pagerėjimo Europoje ir vildamasi, kad jis teigiamai veiks ir

dalykas, o nuo sprendimų, kokią monetarinę politiką pradės vykdyti šio pasau-lio galingieji. Tikėtina net ir defliacija, kuri tik rodys naują recesiją, o ne ekonomikos pagerėjimą ir sąnaudų sumažinimą. Tai bus žmonių nuskurdinimo per taupymą programa, nors aš pats esu nuolatinės nedidelės infliacijos, turin-čios provokuoti investuoti, o ne laikyti pinigus koji-nėse ar bankuose, šalinin-kas.

Universalių receptų nėraDauguma šalių ir jų val-džių, kaip ir mūsų Lietu-voje, irgi pakibo ant šito kabliuko. Maža ar nulinė refinansavimo norma atpa-laidavo Vyriausybės struk-tūrų smegenis, todėl jie sėdi sudėję rankas, lenda vis gilyn ir gilyn į skolų liūną sakydami, kad išgelbėjo šalies ekonomiką, nors iš tikrųjų daro didžiulę nepa-taisomą meškos paslaugą šalies ekonomikai dėl savo neveiksnumo.

Kiekvienai šaliai bus reikalingas savas spren-dimų receptas, vertinant jų pramoninį potencialą, konkurencingumo laipsnį, skolos įsipareigojimų dydį

ir t.t. Kai kuriems neišven-giamai liks vienintelis ins-trumentas – nuskurdinti savo žmones tam, kad ištai-sytų situaciją, ir daugiau nenaudotų „falš“ augimo – tai yra pasiskolintų pinigų pravalgymui, įtraukiant juos į BVP skaičiavimus ir skelbiant ekonomikos au-gimą.

Teisingų sprendimų metasTad scenarijus, kurį jau išgyveno mūsų šalis, kai besaikį skolinimąsi kon-servatoriai pristatė kaip savo sugebėjimą išgelbėti šalies finansų sistemą, šį kartą neveiks. Šiuo metu reikalingas ne delsimas, o ekonomikos stimuliacija, kuri natūraliai šiek tiek destabilizuos finansus ir rinką, bet priėmus tei-singus sprendimus atneš naudą.

Kalbu apie neseniai pri-imtą sprendimą dėl fiskali-nės drausmės. Esu tikras, kad būtina sudaryti sąly-gas toms verslo šakoms, kurios uždirba valiutą, to-dėl pinigai bus reikalingi ne tik pravalgymui, kaip darė dabartinė valdžia, bet investavimui į generuojan-čią ekonomiką. Be to, ne-galime daryti tokių klaidų,

kokias darė valdžia nakti-nės reformos metu. Tokiu atveju Lietuva, būdama maža šalis, gali išvengti turbulencijos per antrą krizės bangą, kuri laukia daugumos Europos šalių.

Kaip tai daryti, galima bus padiskutuoti kitame straipsnyje, todėl noriu pa-raginti rinkėjus atidžiau vertinti tuos, kurie valdė šalį 22 metus, ir neleisti jiems toliau klampinti mūsų valstybės, užkrau-nant didžiulę skolų naštą ant ateities kartų ir savo vaikų pečių.

Atgaivinti Lietuvos eko-nomiką gali tik tie, kurie supranta, kaip tai daryti, todėl linkiu Prezidentei išnaudoti jai suteiktą šansą ištraukti Lietuvą iš duobės, neklampinti jos vis giliau ir giliau. Tokį šansą turėjo ir Europa, bet neišnaudojo tuo metu, kai D. Grybauskaitė buvo ES komisarė.užsakymo nr. 08-03-2012

V. Uspaskich: Verslui yra reikalingos sąlygos, o ne pinigai. Ir nereikia tikėtis, kad tos pačios sąlygos tiks visoms ekonomikoms. Fotodiena

»Atgaivinti Lietuvos ekonomiką gali tik tie, kurie supranta, kaip tai daryti

»Esu įspėjęs, kad pinigai patys nedirba, tik atitolina bankrotą, bet nesprendžia problemos

Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – svarbus žingsnis pasaulinei ekonomikos

integracijai. Ar šaliai pavyks pasinaudoti narystės privalumais ir ko gali tikėtis pagrindinės jos

prekybos partnerės?

UžsienyjeUžsienyje 1716

12–15[15:23:02] MINDAUGAS S.: RUSIJOS GRūDų RINKOS EKSPERTAI PROGNOzUOJA, KAD ŠIAIS METAIS RUSIŠKų GRūDų EKSPORTAS SUMAŽĖS BEVEIK PER PUSę IR SIEKS 12–15 MLN. TONų

pelningiausia pasaulyje

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, pelningiausiai praėjusiais metais dirbo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“. reuters

■pelningiausia kompani-ja pasaulio ekonomikoje – Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“.

Ji užėmė pirmąją vietą pa-gal gautą pelną, skelbiama žurnalo „Forbes“ sudary-tame reitinge. Praėjusiais metais koncernas uždirbo 44,45 mlrd. JAV dolerių (124,9 mlrd. litų) pelno.

Antroje pozicijoje pagal šį rodiklį yra didžiausia JAV naftos kompanija „Exxon Mobil“. Ji 2011 metais už-dirbo 41,6 mlrd. JAV dole-rių (116,9 mlrd. litų) pelno. Trečiąją vietą užima Kinijos bankas „Industrial and Com-mercial Bank of China“, jis minėtu laikotarpiu uždirbo 32,2 mlrd. JAV dolerių (90,4 mlrd.litų) pelno.

UŽSIENIONAUJIENOS 1,9

TIK SKAIČIAI

DIDŽIAUSIOS EUROPOS AVIACIJOS KOMPANIJOS „AIR FRANCE-KLM“ GRYNASIS NUOSTOLIS ANTRĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ SIEKĖ 895 MLN. EURų (3 MLRD. LITų) IR BUVO 4,5 KARTO DIDESNIS NEI PRIEŠ METUS

DIDŽIAUSIAS VOKIETIJOS BANKAS „DEUTSCHE BANK“ KETINA ATLEISTI 1,9 TūKST. DARBUOTOJų

895

Uždarė seniausią parduotuvę

Universalinė parduotuvė „Gray‘s Store“ priklausė septynių kartų Waite‘ų šeimos atstovams. aFp

■Jungtinėse Valstijose rugpjūčio pradžioje užda-ryta seniausia parduotuvė „Gray's Store“, įsikūrusi Rod Ailande.

Rod Ailando valdžia uni-versalinę parduotuvę „Gray's Store“, atidarytą Adamsvi-lio miestelyje 1788 metais, vadina seniausiai veikiančia parduotuve Amerikoje. Joje

galima įsigyti maisto pro-duktų, antikvarinių ir įvairių kolekcinių daiktų. Pasak par-duotuvės savininko Jonaho Waite‘o, paveldėjusio verslą iš savo tėvo, priimti spren-dimą uždaryti universalinę parduotuvę nebuvo lengva. Tačiau, kaip teigia J. Wai-te‘as, parduotuvė nebepajėgi konkuruoti su netoliese esan-čiu prekybos centru.

mln.

mln.

tūkst.

Dingus elektrai šimtai milijonų Indijos gyventojų buvo priversti tęsti įprastą savo veiklą žvakių šviesoje. aFp

99

TIK SKAIČIAI

NEDARBO LYGIS JAPONIJOJE BIRŽELIO MĖNESĮ SIEKĖ 4,3 PROC.

PIGIų SKRYDŽIų BENDROVĖS „RYANAIR“ PELNAS ANTRĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ SIEKĖ 99 MLN. EURų (341 MLN. LITų)

4,3 %

Tiki euro ateitimi

Ekonominės Europos problemos daro įtaką ir JAV ekonomikai, dėl to dabartinis JAV prezidentas sulaukia nemažai kritikos. aFp

■JAV prezidentas Ba-rackas Obama perspėjo, kad dėl Europos skolų krizės JAV ekonomika per ateinančius keletą mėnesių ir vėliau susidurs su prieši-niais vėjais, tačiau taip pat prognozavo, kad euro zona ir bloko valiuta išliks.

„Nemanau, kad euro-piečiai leis eurui žlugti, ta-

čiau jie turės imtis ryžtingų veiksmų. Kuo greičiau jie jų imsis, tuo mums bus ge-riau“, – per Niujorke vykusį renginį, skirtą lėšoms jo rin-kimų kampanijai rinkti, sakė B. Obama. B. Obamos rin-kimų kampanijai nepalankus aukštas JAV nedarbo lygis ir sunkiai atsigaunanti ekono-mika, kuriai pakenkė skolų problemos Europoje.

Krizė smogė turizmui

Nepaisydami dėl ekonominės suirutės kritusių kainų, turistai į Graikiją neplūsta taip, kaip anksčiau. aFp

■Į Graikiją atvykstančių turistų skaičius smuko, o tai sunkina ir taip silpną šalies ekonomikos atsigavimą.

Sumažėjęs turistų skaičius Graikijai yra didelis smūgis, nes turizmas sudaro beveik 16,5 proc. šalies ekonomi-kos. Be to, šiame sektoriuje dirba kas penktas šalies gyventojas. Remiantis nau-

jausiais Graikijos centrinio banko duomenimis, per pir-mąjį pusmetį į šalį atvyko be-veik 11 proc. mažiau turistų. Atvykę poilsiautojai per šį laikotarpį šalyje išleido 1,48 mlrd. eurų (5,1 mlrd. litų), o tai 12,5 proc. mažiau nei pernai. Daugiausiai turistų į Graikiją atvyksta iš Didžiosios Britanijos (2,2 mln.) ir Vokie-tijos (1,7 mln.).

paliko be elektros■Dėl didelio masto elek-tros tinklų gedimo šiaurės ir Rytų Indijoje šimtai milijonų žmonių liko be elektros.

Sutrikus tinklams elek-tros tiekimas nutrūko daugiau nei pusėje šalies. Šimtai traukinių reisų buvo atšaukti, o ligoninėms energiją gamino atsargi-

niai generatoriai. Indijos energetikos ministras dėl gedimo kaltino valstijas, kurios iš nacionalinių elek-tros tinklų naudoja per daug energijos. Ministras prašė neviršyti elektros energijos kvotų ir teigė liepęs pareigūnams bausti nusižengusias valstijas. Be elektros liko 20 valstijų, apie 600 mln. žmonių.

Rusija PPO: nerimas ir galimybės

kus mano, kad Rusijos įsto-jimas į PPO atsilieps tei-giamai ne tik didžiosioms jos prekybos partnerėms, bet ir toms šalims, ku-rioms Rusija yra viena pa-grindinių eksporto rinkų, tarp jų ir Lietuvai.

„PPO yra organiza-cija, diegianti tam tikrus prekybos standartus. Jei Rusija laikysis tų pačių standartų, kurių laikosi

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Beveik du dešimt-mečius truku-sios derybos dėl Rusijos narystės

PPO pagaliau pasiekė fi-nišo tiesiąją – rugpjūčio 22 dieną šalis taps 156-ąja organizacijos nare. Rusi-jos Dūmos ratifikuota ir šalies prezidento Vladi-

miro Putino pasirašyta su-tartis skelbia, kad nuo šiol šalis privalės atitikti PPO nustatytus tarptautinius standartus.

„Nuėjome ilgą kelią, kol pasiekėme šį tikslą, tačiau šiandien Rusija įveikė pa-skutinę kliūtį ir rugpjū-čio 22 dieną taps teisėta prekiaujančių valstybių šeimos nare“, – džiaugėsi PPO generalinis direkto-

rius Pascalis Lamy.Vis dėlto Rusijos įsto-

jimas į PPO vertinamas nevienareikšmiškai: vie-tos gamintojai baiminasi augsiančios konkurenci-jos, užsienio ekspertai ti-kisi reformų, o pati Rusija turės atrasti būdų, kaip priklausydama organiza-cijai galėtų pasiekti kuo daugiau naudos savo eko-nomikai.

Baiminasi konkurencijosRusijoje baiminamasi, kad įstojusi į PPO valstybė patirs daugiau žalos nei naudos. Kai kurie socialis-

tiniai judėjimai, Maskvos gatvėse protestavę prieš šalies stojimą į organiza-ciją, tvirtina, kad Rusijos prekės nėra pakankamai konkurencingos tarptau-tinėje rinkoje, o valstybei tapus PPO nare bus su-žlugdyta jos pramonė ir žemės ūkis.

„Pagrindinės Rusijos eksporto prekės yra ža-liavos, kuras bei ginklai, tačiau PPO taisyklės jų neapima. Būtent dėl to įstojusi į PPO Rusija taps žaliavų tiekėja ir rinka tarptautinėms korpora-cijoms“, – naujienų agen-tūrai RT teigė Rusijos ko-munistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.

Rusijos nacionalistinės liberalų demokratų parti-jos lyderis Vladimiras Ži-rinovskis piktinosi: „Mes būsime nustumti į patį konvojaus galą, o jam va-dovaus tarptautinės kom-panijos.“

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pre-zidento Valdo Sutkaus, rinkų uždarumas yra labai sena problema, o protekcionizmas ir globa-lizacija yra ir naudingi, ir žalingi. „Atveriamų rinkų galima bijoti dėl to, kad atsiras prekių, kurios kon-kuruos su vietos gamybos prekėmis. Kita vertus, vietos gamintojai turės galimybę skverbtis į kitas rinkas, – samprotavo LVK

prezidentas. – Manau, kad vietos gamintojų nereikia saugoti nuo konkurenci-jos, nes uždara sistema niekada netobulėja ir ri-tasi žemyn.“

Mato naudąRusijos ekonomika iki šiol buvo didžiausia, nepri-klausanti PPO. Buvęs Eu-ropos Sąjungos prekybos komisaras Peteris Mendel-

sonas įsitikinęs, kad šalies įstojimas į organizaciją turi būti vertinamas ne kaip pasiekimas, o kaip priemonė savo ekonomi-kai kelti. Kiek anksčiau Rusijos prezidentas V. Pu-tinas narystę PPO apibū-dino kaip įrankį ir, pasak P. Mendelsono, jis buvo teisus. „Rusija turi ne tik įstoti į PPO. Ji turi tuo pa-sinaudoti“, – „Moscow Ti-

mes“ rašo P. Mendelsonas.Konsultacijų bendrovės

„Global Counsel“ valdybos pirmininkas P. Mendelso-nas mano, kad Rusija savo narystę PPO gali išnaudoti investuotojams ir vietos verslininkams pasiųs-dama žinią, kaip ketina plėtoti savo ekonomiką ateityje. „Rusijai reikia naujo kapitalo savo augi-mui finansuoti, o baimė

dėl užsienio investicijų yra didžiausia kliūtis di-versifikuojant ir plečiant ekonomiką“, – įsitikinęs P. Mendelsonas.

Pasaulio banko atlik-tame tyrime prognozuo-jama, kad įstojusi į PPO vi-dutiniu laikotarpiu Rusija gali tikėtis 3,3 proc. ekono-mikos augimo, o ilguoju laikotarpiu – iki 11 proc.

LVK prezidentas V. Sut-

visos PPO narės, tarp jų ir Lietuva, prekybai tai bus tik į naudą“, – tvirtino V. Sutkus.

LVK prezidentas neiš-skyrė Lietuvos verslo sri-čių, kurios galėtų tikėtis daugiausia naudos iš Ru-sijos įstojimo į PPO. „Svar-bus yra bendras vaizdas ir konkretūs reguliavimo pagrindai, – aiškino V. Sut-kus. – Tai civilizuota orga-

nizacija, kuriai priklauso civilizuotos valstybės. Ma-nau, kad tai yra teigiamas žingsnis.“

Anot jo, bet kokia inte-gracija yra naudinga, nes su šalimis kaimynėmis ge-riau bendradarbiauti ir da-ryti tai civilizuotai nei aps-kritai nebendradarbiauti ar daryti tai necivilizuotai.

Ar sulauksime reformų?Derybos su Rusija dėl narystės PPO prasidėjo dar 1993 metais ir buvo lydimos nuolatinių ne-sutarimų su Vakarų par-tneriais, o kartais net abejingo Rusijos lyderių požiūrio. Dabar V. Putinas atvirai pasisako už eko-nomikos modernizavimą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti Rusijos priklau-somybę nuo naftos ir dujų eksporto.

Paklaustas, ar Rusijai įstojus į PPO galima tikėtis tam tikrų reformų, kurių iš jos tikisi kitos organiza-cijai priklausančios šalys, LVK prezidentas V. Sutkus teigė, kad ilgus metus vy-kusios diskusijos neturėtų būti bevaisės. „Prisimin-kime, kad tas pats Rusijos prezidentas V. Putinas per visą tą laiką niekur nebuvo

»Lietuvai tai naudinga, nes Rusijai tapus ppO nare galėsime tam tikrais būdais daryti jai įtaką

FAKTAI

RUSIJA IR ppO

•PPO nare Rusija oficialiai turėtų tapti rugpjūčio 22 dieną

• 1,9 trln. JAV dolerių (5,34 trln. litų) dydžio Rusijos ekonomika yra devinta pasaulyje

• Savo prekybos partne-riams praėjusiais metais šalis eksportavo prekių už 522 mlrd. JAV dolerių (1,46 trln. litų) ir paslaugų už 54 mlrd. JAV dolerių (151 mlrd. litų)

•Pernai Rusija importavo prekių už 323 mlrd. JAV dolerių (907 mlrd. litų) ir paslaugų už 90 mlrd. JAV dolerių (252 mlrd. litų)

Ratifikuotas Rusijos įstojimas į ppO sukėlė kairiųjų jėgų nepasitenkinimą, mat baiminamasi, kad šalies gamintojams nepavyks tinkamai konkuruoti su užsienio importuotojais. aFF

dingęs ir dalyvavo derybų procese, tačiau kaip viskas iš tiesų bus, pamatysime ateityje“, – Rusijos reformų galimybę atsargiai vertino LVK prezidentas.

Viena iš pagrindinių sto-jimo sąlygų Rusijai buvo importo tarifų mažinimas. Šiuo metu vidutiniškai importo tarifai Rusijoje siekia 9,5 proc., tačiau įsto-jusi į PPO šalis jau kitais metais privalės šį rodiklį sumažinti iki 7,4 proc., o 2015-aisiais – iki 6 proc.

V. Sutkaus tvirtinimu, Rusijos įstojimas į PPO pačiai organizacijai reikš-mingų pokyčių neatneš. „Tikiuosi, kad bus su-paprastintos tam tikros prekių mainų procedūros ir išspręstos kai kurios muitų problemos, – vy-lėsi jis. – Lietuvai tai nau-dinga, nes Rusijai tapus PPO nare galėsime tam tikrais būdais daryti jai įtaką.“

Manoma, kad vidaus pramonę saugantys barje-rai Rusijoje galutinai bus panaikinti iki 2018 metų. Be abejo, šalies gamin-tojams taip bus didelis sukrėtimas, tačiau kartu atvers daug galimybių. Rusijos sėkmė PPO pri-klausys nuo to, kaip vietos bendrovės sugebės pasi-naudoti atverta pasauline rinka ir konkuruoti su ge-riausiomis pasaulio ben-drovėmis.

»Rusija turi ne tik įstoti į ppO. Ji turi tuo pasinaudoti

mln.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

CV Ana Palacio

1994–2002 m. buvo Europos Parlamento narė

2002–2004 m. ėjo Ispanijos užsienio reikalų ministrės pareigas

2006–2008 m. ėjo vyriausios Pasaulio banko vicepreziden-tės pareigas

Šiuo metu yra Ispanijos valstybės tarybos narė

UžsienyjeUžsienyje 1918 Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Neišgali mokėti kyšių

Atliktas tyrimas parodė, kad dėl krizės Graikijoje korupcijos mastas nesumažėjo, krito tik korupcijos kaina. reuters

■Finansinių sunkumų slegiamos Graikijos gy-ventojai nebeišgali mokėti didelių kyšių viešojo sekto-riaus darbuotojams.

Nuo tarptautinės pagalbos priklausoma Graikija metų metus stengėsi kovoti su įsiša-knijusia korupcija, dėl kurios valdžiai buvo sunkiau didinti mokesčius ir reformuoti eko-

nomiką. Viešosios administra-cijos inspektoriaus Leandroso Rakintziso atlikto tyrimo duo-menimis, daugiausia kyšių pernai ėmė sveikatos sekto-riaus ir mokesčių institucijų darbuotojai. Tyrimo duome-nimis, dažniausiai korupcinius nusikaltimus pernai darė mo-kesčių institucijų darbuotojai ir aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai.

Kaltina interesų konfliktu

ECB vadovui atremti kaltinimus dėl galimo interesų konflikto. reuters

■Europos Sąjungos (ES) vidaus kontrolės komisija pradėjo tyrimą dėl Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi, nes sulaukė skundo dėl galimo interesų konflikto.

Europos analizės institutas „Corporate Europe Observa-tory“ (CEO) birželį apkaltino M. Draghi stokojant nepri-

klausomybės, mat jis yra tarp-tautinio viešojo ir privataus sektoriaus finansinių lyderių forumo Didžiojo trisdešim-tuko (G30) narys. CEO tikina, kad M. Draghi narystė G30 prieštarauja banko etikos tai-syklėms. G30 pirmininkas yra buvęs ECB prezidentas Jeanas Claude‘as Trichet. Grupė jun-gia įtakingus finansinių insti-tucijų vadovus ir akademikus.

paskelbė bankrotą

Dėl „OLT Express“ bankroto daugelis Lenkijos turistų laiku neišskrido pasirinktu maršrutu. scanpix

■Viena didžiausių Lenkijos pigių skrydžių bendrovių „OLT Express“ paskelbė bankrotą ir traukiasi iš šalies rinkos.

„Mes traukiamės iš Lenki-jos padangės. Šiuo projektu siekėme suteikti lenkams galimybę naudotis lėktuvais kaip prieinama transporto priemone“, – teigiama kom-

panijos pranešime. Bendrovė, siūliusi savo klientams pigius bilietus, neįstengė rasti naujo investuotojo. Kelios kelionių operatorės pastarąjį mėnesį taip pat paskelbė bankrutuo-jančios ir sugadino kelionių planus tūkstančiams savo klientų, kurie taip ir neišvyko planuoto poilsio arba buvo priversti skubiai nutraukti atostogas ir grįžti.

Besišypsančius vei-dus ir Ispanijos vėliavas, kabančias languose ir ant automobilių antenų, pakeitė streikuotojų pla-katai, kuriais reiškiamas pasipiktinimas naujomis taupymo priemonėmis. Kas ketvirtas ispanas neturi darbo, o valstybės obligacijos prilygintos kone šiukšlėms. Susi-klosčius tokiai padėčiai atrodo, kad šalis atsidūrė ant bedugnės krašto.

Retoje analizėje galima aptikti gilesnių įžvalgų, kurios atskleistų ne tik paviršutiniškas Ispanijos silpnybes bei privalumus. Šiandien komentatoriai pamiršta, kad iki praė-

Ispanija dar gali pakilti

Šių metų liepa Ispanijos istorijoje bus pažymėta triumfu 2012-ųjų Europos futbolo čempionate ir

po jo prasiveržusiu visuomenės džiaugsmo pliūpsniu. Tačiau mėnesio pabaiga vėl pasėjo

abejonių ir pesimizmą.

ANA pALACIOProject-syndicate.org

jusio amžiaus devintojo dešimtmečio, Pasaulio banko supratimu, Ispa-nija priklausė besivys-tančių valstybių grupei. Tiesą sakant Ispanija su Airija ir Singapūru per paskutinį XX a. ketvirtį pademonstravo didžiau-sią ekonomikos šuolį. Nereikėtų pamiršti, kad valdant karaliui Juanui Carlosui šalies BVP gy-ventojui išaugo net kelis kartus (nuo 7 284 JAV do-lerių 1980 m. iki 30 tūkst.

»Ispanai, ypač Ispanijos lyderiai, privalo iš naujo atrasti sėkmės formulę

JAV dolerių 2010 m.), be to, Ispanija sėkmingai įdiegė demokratines ver-tybes ir tapo Europos Są-jungos nare.

Per trumpą laiką at-likti žygdarbiai lėmė tam tikras asimetrijas ir iš reikalo atsiradusius po-litinius kompromisus. Pereinamuoju laikotar-piu po Franco režimo ore sklandė rimta pilietinio karo grėsmė, jos atgarsiai visuomenėje jaučiami iki šiol. Reikia pripažinti, kad Ispanijos sėkmės pe-riodas sutapo su liberalia euro zonos skolinimo po-litika. Dėl šios priežasties susiformavo finansinis burbulas, o jo sprogimas atskleidė struktūrinius iššūkius. Šiuo metu Is-panijai itin reikalingas visuomenės susitelkimas, kurį gali paskatinti pasta-rųjų dešimtmečių pasie-kimų išugdytas pasitikė-jimas.

Viena sritis reikalauja itin didelių reformų – tai darbo rinka. Darbo teisinių santykių regu-liavimo pagrindas buvo suformuotas dar 1938 m., kai šalį draskė pilietinis karas. Pasiekęs pergalę generolas Franco suteikė gyventojams saugumo jausmą ir užtikrino sti-prias kolektyvinių derybų galias, kurios autoritari-nio valdymo metu padėjo išlaikyti stabilumą.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

F. Tassinari: tenka pripažinti, kad Italija neturi tokio kultūros

konsensuso, kuris būdingas Europos šiaurei. project-syndicate.org

25

3,68pataria neskubėti■Austrijos banko „Erste Bank“ vadovas Andrea-sas Treichlas pataria Če-kijai laikytis atokiau nuo krizės slegiamos euro zonos, kol skolų proble-mos bus išspręstos.

„Čekijos padėtis dabar yra labai gera. Šalis turi savo valiutą ir savo mone-tarinę politiką. Jeigu Če-

kija eis pasirinktu keliu, po trejų ar ketverių metų ji bus viena geriausių valstybių investicijoms“, – interviu vienam Čekijos dienraščiui teigė A. Treichlas.

Jis pridūrė, kad ekono-minės plėtros atžvilgiu, užuot suartėjusios, euro zo-nos valstybės pastaraisiais metais nutolo viena nuo kitos.

TIK SKAIČIAI

PASAULIO BANKAS PO 25 METų ATNAUJINO SAVO VEIKLĄ MIANMARE

FUKUŠIMOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS OPERATORĖ „TOKYO ELECTRIC POWER“ ANTRĄJĮ ŠIų METų KETVIRTĮ PATYRĖ 3,68 MLRD. JAV DOLERIų (10,3 MLRD. LITų) NUOSTOLĮ

Skolų krizės krečiama euro zona sulaukia vis daugiau skepticizmo iš jai nepriklausančių ES valstybių. aFp

mlrd.Kinijos

drakonas tupia pailsėti

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, vis

ryškiau pastebimas.

ARūNAS BRAZAUSKASinfo@ekonomika.lt

Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II

ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarp-tautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc.

Nuo išorės į vidųEkonomikos ekspertų nuo-mone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu. Mat at-sakydama į tarptautinę fi-nansų krizę Kinijos valdžia skatino investicijas į inf-rastruktūrą šalies viduje. O dabar, pasak Patricko Chovanec’o, Tsinghua uni-versiteto profesoriaus, šios investicijos „linksta nuo savo pačių svorio“ (inter-viu su juo išspausdintas JAV Užsienio ryšių tarybos tinklalapyje cfr.org). Anot tyrėjo, tokiu būdu skatin-tas augimas nėra tvarus, jis sukėlė infliaciją ir lėmė vadinamąsias blogas sko-las. Kita vertus, infrastruk-tūros projektai – tik vienas vidaus vartojimo aspektas.

Daugelio ekspertų nuo-mone, pastarųjų dešimtme-čių Kinijos ekonomikos augimas buvo paremtas

vidaus vartojimo ribojimu siekiant maksimizuoti investicijas ir skatinti eksportą. Taikantis prie pasaulinės finansų krizės investicijų srautas buvo kreipiamas į vidaus inf-

rastruktūros projektus. Tačiau šiuo metu iškilo už-davinys grąžinti išteklius į namų ūkius mažinant var-tojimo kreditų palūkanas, keičiant mokesčius ir net Kinijos valiutos kursą.

Kaip bus vykdomi šie uždaviniai, priklausys nuo naujosios Kinijos va-dovybės, kuri dar šįmet stos prie šalies vairo. Jeigu naujieji vadovai pasirinks lėtesnio, tačiau tvaresnio augimo kelią, tokia per-maina vis tiek gali būti skausminga ir sulaukti pa-sipriešinimo šalies viduje. Bandant šalies ekonomi-kos orientaciją kreipti nuo eksporto link vidaus rin-kos vistiek nukentės tam tikri verslo subjektai, gal net ištisos eksportuojan-čios šakos. Kita vertus, aki-vaizdu, kad Kinijos žemės ūkis, paslaugos, sveikatos apsauga, prekyba, logis-tika turi didžiulių plėtros galimybių.

Kinijos ūkio kurso keitimas neišvengiamai paveiks kitas šalis. Pavyz-džiui, dabar vykdomais infrastruktūros projektais suinteresuoti Australijos

geležies rūdos, Čilės vario tiekėjai, Vokietijos mašinų gamintojai. Jeigu mažės investicijos į Kinijos infras-truktūrą, nurodytų šakų bendrovės gali patirti nuos-tolių.

Kita vertus, šalys, ku-rios gamina Kinijos rinkai

tinkamus gaminius nuo maisto produktų iki varto-jimo prekių, gali nemažai išlošti iš pribrendusių Ki-nijos ūkio permainų.

Viskas daug blogiauYra ekonomikos ekspertų, manančių, kad Kinijos

ūkio padėtis daug blogesnė nei atrodo. Brangiųjų me-talų ir valiutos operacijų analitikas Steve‘as Savil-le‘is mano, kad visus stul-binantys Kinijos ekono-mikos augimo tempai yra išpūsti. Jo nuomone, Ki-nijos verslo subjektų įsis-kolinimai yra didesni nei skelbiama, nes egzistuoja šešėlinė paskolų rinka. Jis atkreipia dėmesį, kad Kinija daug ir bergždžiai investavo į nekilnojamojo turto projektus šalies vi-duje, todėl šalies provin-cijos artėja prie bankroto ribos.

Pavyzdžiui, Vidinės Mongolijos provincijoje yra Ordoso kaimas, prie kurio atrasta anglies ir dujų telkinių. Ordosas išaugo į miestą, kuriame tilptų apie pusę milijono gyventojų – tai gyvena-mieji namai ir infrastruk-tūra. Tačiau gyventojų Ordose vis dar kaip kaime – apie 1 000 žmonių. Nors šviesoforai gatvėse veikia, tai yra miestas vaiduoklis. Nekilnojamasis turtas turi savininkus – butai įsigyti už kreditus, kurių metinės palūkanos sudaro apie 4 proc. Žmonės investavo į butus tikėdamiesi, kad jie brangs.

Tokių miestų vaiduo-klių Kinijoje yra arti de-šimties. Jų atsiradimas – besitelkiančio nekilno-jamojo turto burbulo žen-klas.

S. Saville‘is atkreipia dėmesį ir į tokį dalyką kaip valstybinio sekto-riaus neefektyvumas: pri-vatus sektorius Kinijoje gauna 10 kartų mažiau kreditų negu valstybinis, tačiau pagal mastą abudu sektoriai gamina vienodai produkcijos.

Keičiasi pamainaŠį rudenį Kinijoje pasi-keis aukščiausios vadovy-bės pamaina. Vėliausiai lapkritį įvyks Kinijos ko-munistų partijos (KKP) XVIII-asis suvažiavimas. Tikimasi, kad tada bus iš-rinktas naujas aukščiau-siosios valdžios ešelonas – naujais nariais bus pa-pildytas 9 narių KKP Po-litinio biuro prezidiumas (nuolatinis komitetas). Ti-kimasi, kad iš minėto bū-simo devyneto Xi Jinpin-gas bus paskirtas šalies prezidentu, Li Keqiangas – premjeru.

Manoma, kad KKP įsi-galėjus kolektyvinės va-dovybės principui naujieji šalies lyderiai sieks išsau-goti politinį stabilumą. Galbūt to stabilumo siekiu galima paaiškinti politinį susidorojimą su Čionkino partiniu vadovu Bo Xilai. Čionkinas – urbanizuota

teritorija, turintiu maž-daug 30 mln. gyventojų (pa-čiame mieste gyvena apie 7 mln. žmonių).

Buvęs prekybos minis-tras Bo Xilai, vadovau-damas Čionkinui, vykdė kietos rankos politiką. 2009–2011 m. dėl kalti-nimų organizuotais nu-sikaltimais ten buvo su-imta apie 6 tūkst. žmonių – ne vien plėšikų, bet ir verslininkų, policininkų, teisėjų, valstybės tarnau-tojų. Greta to Bo Xilai ini-cijavo propagandos kam-panijas, primenančias Kinijos kultūrinės revo-liucijos laikus. Vietos gy-ventojų, ypač neturtingų, palaikymą turintis Bo Xilai šį balandį prarado visus partinius ir valsty-binius postus.

Naujajai KKP vadovy-bei teks kovoti ne vien su kairiuoju populizmu, bet ir su politinių laisvių sie-kiais. Liepą būta demons-tracijų ypatingą politinį statusą turinčiame Hon-konge. Mokiniai ir jų tėvai protestavo prieš siekius įvesti mokyklose patrioti-nio auklėjimo pamokas.

Nemažai ženklų rodo, kad naujosios Kinijos va-dovybės laukia nelengvi laikai.

šalys, kurios gamina Kinijos rinkai tinkamus gaminius, gali nemažai išlošti iš pribrendusių Kinijos ūkio permainų.reuters

FAKTAI

KINIJOS EKONOMIKA

• Kinija turi apie 3 trln. JAV dolerių valiutos re-zervų

• Angoloje kinai už 3,5 mlrd. dolerių pastatė Ki-lambos miestą, kuriame tilptų pusė milijono gy-ventojų. Kol kas tai mies-tas vaiduoklis

• Danija – vienintelė ES šalis, sudariusi su Kinija strateginės partnerystės sutartį. Šiuo metu Kinija – šeštoji pagal apyvartos dydį Danijos prekybos partnerė ir didžiausia už ES ribų

»Miestų vaiduoklių Kinijoje atsiradimas – besitelkiančio nekilnojamojo turto burbulo ženklas

Išskirtinis interviu20 Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Pasaulyje vis plačiau kalbama apie skalūnų dujas, tačiau jų gavybos pradžią atidėlioja atsakymų į kai kuriuos

svarbiausius klausimus trūkumas.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Apie naujausias dujų rinkos tendencijas ir skalūnų dujų

potencialą kalbamės su „Bruegel“ analitikos cen-tro tyrėju Georgu Zach-mannu.

? Kokių reikšmingų pokyčių dujų rinkoje įvyko pastarai-

siais metais?Praėjusiais metais

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pristatė ataskaitą, kurioje du-joms, konkrečiai skalūnų dujoms, buvo žadamas aukso amžius. Iki šiol buvo kalbama tik apie suskystintas gamtines dujas (SGD), tačiau šian-dien vis dažniau mini-mos skalūnų dujos.

SGD taip pat išlieka svarbios, nes gali suvie-nyti rinkas ir būti panau-dotos kaip dujų kainų su-vienodinimo priemonė. Kita vertus, pasigirdus prognozėms, kad smuks gamtinių dujų kaina, kai kurie energetikos strate-gai linkę labiau vertinti dujas. Pavyzdžiui, Briu-selyje jaučiamas tvirtas dujų pramonės atstovų bandymas pakeisti Euro-pos Sąjungos (ES) ener-getikos strategiją ir su-teikti dujoms svarbesnį vaidmenį.

?Neseniai pasirodė prane-šimų, kad Lenkijoje buvo

aptikta didelių skalūnų dujų re-zervai. Kokį potencialą skalūnų dujos turi šioje šalyje?

Kol kas nėra aišku, kokie yra tikslūs Lenki-jos rezervai. Šių metų pradžioje pirminiai skai-čiavimai buvo sumažinti penktadaliu. Taip pat neatsakyta į klausimą, kokia bus jų išgavimo kaina.

Akivaizdu, kad ji smarkiai skirsis nuo JAV, kur pigios dujos plūsta į dujų rinką. Be to, išlieka tam tikrų teisinių neaiš-kumų, nežinome, kaip visuomenės pasiprie-šinimas gali padidinti skalūnų dujų kainas, gal apskritai užkirs kelią jų gavybai.

Aišku tik tai, kad šiame regione yra ska-

lūnų dujų. Net jei pradė-tume smarkiai investuoti į šią sritį, tik po 10 metų galėtume realiai įvertinti gavybos mastą.

? Ar ateityje skalūnų dujos galėtų pakeisti tradicines

dujas?Jei skalūnų dujų gavy-

bos kaina yra tinkama, tuomet neabejotinai jos pakeis tradicines dujas. Tai matome JAV – kai tik skalūnų dujos pa-siekė šios šalies rinką, buvo nutrauktas SGD importas. Jei Rytų Euro-pos valstybės sugebėtų gaminti skalūnų dujas mažomis sąnaudomis, tai turėtų didelę įtaką Euro-

pos rinkai.Aukštas tradicinių

dujų kainas lemia rinka, tačiau Rusijos ir Centri-nės Azijos telkiniuose šios dujos išgaunamos kur kas mažesnėmis są-naudomis. Dėl šios prie-žasties tradicinės dujos nedings iš dujų rinkos.

? Ar turėtume nerimauti dėl skalūnų dujų gavybos

keliamo pavojaus aplinkai?Visos šiandieninės

energetikos technologi-

jos yra šiek tiek rizikin-gos. Pavyzdžiui, žmonės nemėgsta vėjo turbinų, anglimi varomos jėgai-nės gamina CO2 dujas, geoterminės sukelia že-mės drebėjimus, nafta turi politinių pasekmių. Skalūnų dujos turi savų trūkumų.

Kai kurios Europos šalys, tokios kaip Čekija, Nyderlandai ir kai ku-rios Vokietijos žemės, nusprendė uždrausti ska-lūnų dujų gavybą. Tačiau

Centrinės ir Rytų Euro-pos valstybėse pavojų suvokimas gali skirtis. Mažesnę BVP dalį vie-nam gyventojui turinčios šalys paprastai linkusios labiau rizikuoti, kad ga-lėtų plėtoti savo ekono-miką.

Esant tinkamai įsta-tymų bazei ir aplinko-saugos kontrolei galima garantuoti, kad eksplo-atuojami bus tik saugūs rezervai ir naudojamos saugios technologijos. Tačiau jei pasitelkus tokį reguliavimą taps neįma-noma išgauti skalūnų dujų, tegul. Tai tik pa-rodo, kad ši technologija yra pernelyg pavojinga.

? Galima matyti, kaip Euro-poje į priekį juda „šiaurės

srauto“ ir „pietų srauto“ projektai, o ES remiamas „Nabucco“ projektas užstrigo. Rusijos įtaką Europos dujų rinkai vertinate kaip pavojų ar kaip neišvengiamą pasirin-kimą?

Europos dujų rinkoje vyksta tarpusavyje ne-derantys dalykai. Žvelg-dami į ES 2050 metų di-rektyvą, kuria siekiama sumažinti anglies dvide-ginio išmetimą, galime matyti, kad nuo 2030 metų dujų paklausa pra-dės kristi. Keista, ban-dome nutiesti daug pa-pildomų dujotiekių, bet ES direktyvos numato, jog dujų paklausa ateityje mažės.

Pirmiausia turime pa-klausti, ar dujų energe-tikos pramonės atstovai ir politikai iš tiesų tiki strateginiais dokumen-tais. Įsivaizduodami pa-saulį 2050-aisiais matome plačiai naudojamus atsi-naujinančius energijos šaltinius, tačiau tam rei-kės daug dujų jėgainių, kurios bus reikalingos kaip papildoma elek-tros tiekimo priemonė, jei nebus vėjo ar saulės. Taip pat reikės mažesnių vamzdynų saugykloms užpildyti ir vėliau joms ištuštinti per kelias die-nas.

Šiuo metu dauguma valstybių neinvestuoja į saugyklas, tačiau daug kalbama apie investicijas į vamzdynus.

? Kokią ateitį prognozuojate dujų rinkai?Šiandien itin svarbus

yra santykis tarp eks-portuotojų, konkrečiai „Gazprom“ ir Europos dujų tiekėjų, tokių kaip RWE ar E.ON Vokietijoje. Pastaruoju metu rinkoje vyko naujų derybų dėl di-delių kiekių dujų, kurių tiekėjai neišnaudoja.

Ateityje teks atsakyti į keletą svarbių klausimų. Ar „Gazprom“ išlaikys fiksuotų kainų schemas? Ar Europos rinka suge-bės atsiverti ir įsileisti „Gazprom“ kaip galutinį dujų tiekėją vartotojams? Ir kokią įtakąvisa tai gali daryti gamtinių dujų rin-kos taisyklėms?

»Jei skalūnų dujų gavybos kaina yra tinkama, tuomet neabejotinai jos pakeis tradicines dujas

Nereguliuojamų skalūnų dujų nereikia

CV Georgas Zachmannas

„Bruegel“ analitikos centre dirba nuo 2009 metų rugsėjo

Interesų sfera – energetika ir klimato pokyčio klausimai

Priklauso Vokietijos pata-riamajai grupei Ukrainoje ir yra Vokietijos ekonominės komandos Baltarusijoje ir Moldovoje narys

Dirbo Vokietijos finansų ministerijoje ir Berlyne esan-čiame Vokietijos ekonomikos institute

Berlyno Humboldto uni-versitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Dresdeno technikos universitete apsi-gynė daktaro laipsnį

G. Zachmannas: Jei dėl griežto reguliavimo taps neįmanoma

išgauti skalūnų dujų, tegul. Tai tik parodys, kad ši technologija

yra pernelyg pavojinga. Asmeninio albumo nuotr.

HoReCaHoReCa 2322

„Michelin“ žvaigždės nekrentaPrie skrydžio laiko priderinta staliukų rezervacija, tinkamiausias vynas ir maistas, išskirtinis virtuvės šefo

dėmesys kiekvienam klientui, idealia tvarka patiekiami valgiai – tik geriausiose vietose pavalgyti.

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Tokias kryptis brėžia tarptau-tinis „Michelin“ gidas. Presti-

žinės žvaigždės ar trijų įvertinimas skiriamas tik aukščiausios klasės vietoms ir kulinarijos pasaulyje prilyginamas „Oskarui“. Tiesa, „Miche-lin“ ekspertai jau pasirodė Rytų Europoje, tačiau ar-timiausiais metais aukš-čiausios klasės žvaigždės Lietuvos restoranams iš dangaus nekris.

„Michelin“ žvaigždutė skiriama labai atsakingai, reikia įdėti daug pastangų. Net priimtas į darbą turi lankyti specialius kur-sus, pusę metų kasdien ateiti valanda anksčiau, kad susipažintum su tai-syklėmis. Vien stengtis neužtenka, ypač svarbus vaidmuo tenka bendra-vimui ir aptarnavimui“, – pasakoja Regimantas Trimakas, japonų virtu-vės meistras, dirbęs „Mi-chelin“ įvertintuose resto-ranuose „Custom House“ (Kopenhagoje) ir „Zuma“, Londone.

R. Trimakas skaičiuoja, kad procesas, kol resto-raną įvertina „Michelin“ meistrai, užtrunka: ra-gauti maisto jie gali at-vykti ir po metų, dar tiek pat laiko jiems reikia, kad nuspręstų, ar restoranas vertas žvaigždės.

„Londone žmonės grei-tai kalba. Jei pasidarei re-klamą, tieki gerą maistą, gali bet kada pasikviesti „Michelin“ ekspertus. Stosi į eilę ir lauksi, kol

jie atvažiuos. Kasdien turi būti tam pasirengęs“, – aiškina jis.

Dulkės kainuoja žvaigždę Virtuvės šefas, restorano „Lauro lapas“ šeimininkas Deivydas Praspaliauskas dirbo Kopenhagos resto-rane, kuris „Michelin“ žvaigždę pelnė po 4 mėne-sių. Tačiau pasitaiko, kad net auštos klasės resto-ranai tokio pripažinimo laukia trejus metus. Kal-bėdamas apie galimybes „Michelin“ gido vertintojų sulaukti Lietuvoje, jis sako, kad Kopenhagoje visa procedūra kur kas papras-tesnė: ten bent 13 restoranų jau paženklinti žvaigžde, o kai kurie maisto kritikai yra danai, todėl išgirdę apie naujas vietas imasi jas tikrinti.

„Kiekvienas ten dirba ne tik dėl pinigų: jie gerbia savo darbą, specialybę ir nori būti geriausi. Prade-dant indų plovėju, virėju, baigiant vyriausiuoju virėju, someljė. Ten dir-bantys žmonės yra viena komanda: visi žino, kad siekia bendro tikslo. Lietu-voje kokybei niekas neski-ria pernelyg daug dėmesio, yra daug žmonių, kurie nesistengia“, – lygina D. Praspaliauskas.

Jis sako, kad „Michelin“ žvaigždė pirmiausia reiš-kia virtuvės kokybę. Tik virėjų darbas lemia tarp-tautinio gido įvertinimą. Restorano „Lauro lapas“ šeimininkas pasakoja apie restoranus, kuriuose dirba vos vienas padavėjas ir vi-rėjas – šeimininkai, žmona ir vyras, per dieną pavalgy-dinantys 10 žmonių.

„Antraeiliai dalykai, kalbant apie antrą ir trečią žvaigdžes, yra aptarnavi-mas, interjeras ir visa kita. Antrą žvaigždę gali lemti nuo palangių nenuvalytos

dulkės, aišku, apie tai ne daug kas sužino“, – sako virtuvės šefas.

D. Praspaliausko res-torane dirba 5 virėjai ir 5 padavėjai. Jis sako, kad

nors tai ir prabanga, tačiau nori parodyti Lietuvos res-toranams, kad kokybė yra svarbi.

„Norint prižiūrėti, kad viskas būtų gerai, rei-

kia penkių žmonių: kad nedirbtume taukuotoje virtuvėje purvinomis grindimis, kad į virtuvę atkeliautų tik geriausi pro-duktai ir tik tobuli patieka-

lai būtų išnešami iš jos“, – sako virtuvės šefas.

D. Praspaliauskas pa-stebi, kad Lietuvoje verslo aplinka, mokesčių struk-tūra ir kiti dalykai apsun-kina gerų restoranų veiklą. Pavyzdžiui, geras restora-nas produktus turi pirkti turguje, nes tiekėjas tokių atvežti negali.

„Užsienyje „Michelin“ žvaigždėmis įvertinti res-toranai dažnai turi sodus, nes jiems tai leidžiama. Nežinau, kas būtų Lie-tuvoje, jei turėčiau savo

niuje. Prieš kelis mėne-sius jis atvėrė japonų res-torano „Omakase: sushi and grill“ duris. Anot šeimininko, Lietuvoje ja-ponų virtuvei dar daug ko trūksta.

„Bandau žmonėms parodyti, kad japonų vir-tuvėje yra ne tik sušiai, bet ir desertai, šerbetai, ledai, daromi iš espreso kavos, žaliosios arbatos pudros. Europoje paplitęs japonų grilis“, – vardija jis.

Su partneriais pradėjęs verslą, R. Trimakas sako praleidžiantis virtuvėje po 15 valandų per parą ir mokantis virėjus nuo nu-lio: stebėti, kaip maistas gaminamas, pristatomas klientui. Jis nesikviečia pažįstamų specialistų, nes kas mėnesį tai kainuotų 5 tūkst. eurų.

„Skiriasi darbo jėga, užsienyje daugiau inves-tuojama į padavėjus. Lie-tuvoje, kaip suprantu, jie dirba už mažą, minimalų atlyginimą. Tada toks ir būna žmogus – jis nepri-žiūri klientų. Man buvo labai sunku, du mėnesius reikėjo visus auklėti. Ir dabar dar nėra gerų rezul-tatų. Tiek virtuvės šefai, tiek padavėjai nemoka bendrauti su žmonėmis, galima sakyti, atsikalbi-nėja“, – pasakoja virtuvės šefas.

Iškart po skrydžioNuvykęs svetur R. Trima-kas apsilanko „Michelin“ pažymėtame restorane. Nors staliuką reikia rezer-vuoti, dažnai klientai prii-mami iš anksto suderinus jų skrydžio laiką.

Lietuvoje R. Trimakas sako aplankęs beveik vi-sas sostinės vietas ir ra-dęs restoraną Trakuose, kuriame jam patiko ir

»Kiekvienas ten dirba ne tik dėl pinigų: jie gerbia savo darbą, specialybę ir nori būti geriausi

»Tarptautinio gido ekspertams, veikiantiems incognito, rūpi viskas, o maistas ir restorano lygis įvertinamas pradedant servetėlėmis ir taurėmis

FAKTAI

„MICHELIN“ GIDAS

• 1900 m. 35 tūkst. eg-zempliorių tiražu išleistas pirmasis „Michelin“ Rau-donasis gidas.

• Pirmiausia tarptautinis gidas pasirūpino Prancū-zijos vairuotojais: pateikė rekomendacijas, kur ke-lyje pavalgyti ir apsistoti.

• Į 2009 m. „Michelin“ Prancūzijos gidą įtrauk-tas 3 531 restoranas, bet tik 548 iš jų buvo įvertinti žvaigžde. Tik 26 buvo ver-ti 3 žvaigždžių.

maistas, ir aptarnavimas. „Dabar yra ketvirtas mano mėnuo Lietuvoje po vienuolikos metų. Sunku vertinti ir kritikuoti kitus, bet, kiek man teko valgyti, situacija yra prasta“, – konstatuoja virtuvės še-fas.

„Japonų virtuvėje visus patiekalus būtina patiekti idealia tvarka. Svarbu ži-noti, kada reikia patiekti sriubą, kada sašimį, sušį, kada pagrindinį patie-kalą ir kada desertą. Viso maisto iškart nešti ant stalo negalima. Reikia ati-džiai stebėti klientus, tavo darbas priklauso ne vien nuo padavėjo“, – aiškina R. Trimakas.

Skaniai pavalgytiRestoranininkas Arūnas Oželis savaitraščiui sakė,

kad Lietuvoje, Latvijoje atsirastų vienas kitas res-toranas, galintis preten-duoti į vieną „Michelin“ žvaigždę. Tarptautinio gido ekspertams, veikian-tiems incognito, rūpi vis-kas, o maistas ir resto-rano lygis įvertinamas pradedant servetėlėmis ir taurėmis.

„Neseniai „Michelin“ ekspertai baigė vertinti Japonijos restoranus, jų vizito dar laukiama „rim-tame“ pasaulyje, tad mes mažiausiai penkerius me-tus būsime užkulisuose. Tai nėra reklamos orga-nizacija, kuri atvažiuoja sumokėjus pinigų. Tai incognito tikrinimas. Ma-žiausiai du kartus per me-tus vertintojai apsilanko restorane, todėl tiesiog fiziškai negali spėti pati-

krinti visų. Prieš dešimt metų dar nebuvo įvertinti Amerikos restoranai“, – aiškina A. Oželis.

Jis sako, kad dar ir šiandien kyla problemų, kur skaniai, kad ir bran-giai, pavalgyti. A. Ože-lio teigimu, bėda yra ne restoranų šeimininkai, o žmonės, kurie gamina maistą. Tokių problemų, anot jo, bus dar ilgai: bėdų kyla dėl valgymo kultūros.

Lietuvos restoranų vy-riausiųjų virėjų ir kon-diterių asociacijos vyk-domoji direktorė Loreta Charčenkienė sako, kad galima rasti restoranų, atitinkančių pasaulinį lygį, tačiau maitinimo kultūra pasaulinei dar ne-prilygsta. Anot jos, Lietu-voje trūksta meistrų: čia neruošiami geri virėjai, o gabiausieji tobulėja patys, mokosi užsienyje ir nere-tai išvyksta svetur.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomosios direktorės Eglės Dilkienės teigimu, Lietuvos restoranų rinka yra maža ir nepažįstama, todėl atvykti įvertinti vieno kito restorano „Mi-chelin“ ekspertams nėra prasmės. Pati asociacija nenumato ir strategijų, kaip būtų galima pa-traukti jų dėmesį. Tačiau E. Dilkienė įsitikinusi, kad vienas kitas restora-nas, galintis pretenduoti į prestižinę žvaigždę, tikrai atsirastų.

„Maisto kokybė, sau-gumas ir aptarnavimo kultūra yra svarbiausia. Pas mus pradėjus plėtoti restoranų verslą labiau rūpėjo interjeras, fasadas, išorė. Dabar kultūra auga – žmonės, ir vartotojai, ir savininkai – daugiau keliauja, virtuvės šefai tobulėja, turi sukaupę pa-kankamą praktikos ir ži-nių bagažą. Sakyčiau, kad maisto kokybė Lietuvoje jau yra pirmoje vietoje“, – svarsto E. Dilkienė.

sodą ir daržą, kuriame galėčiau auginti produk-tus, turbūt mane greitai uždarytų kur nors kele-riems metams“, – svarsto D. Praspaliauskas.

Naujas virtuvės vėjas11 metų praleidęs Lon-done, Kopenhagoje, R. Trimakas kuriasi Vil-

„Michelin“ leidžia 22 pavadinimų viešbučių ir restoranų gidus, kurie parduodami 70 pasaulio šalių. reuters

81TIEK TūKST. JAV DOLERIų UŽ VIEŠBUČIO NUMERĮ REIKĖTų PAKLOTI PRABANGIAME ŽENEVOS VIEŠBUTYJE, KURIAME SVEČIAVOSI IR BILAS KLINTONAS, IR MICHAILAS GORBAČIOVAS

Naujų viešbučių bumas ■šiemet turistų pamėgtoje Barselonoje atidaroma 13 naujų viešbučių, praneša „Forbes“.

Per dešimt metų apgyven-dinimo vietų padvigubėjo. Pasak nekilnojamojo turto kompanijos „Tinsa“, verslas naudojasi palyginti mažomis

NT kainomis ir dideliu turistų srautu. Užsienio investuotojai taip pat įsilieja į Barselonos rinką. Australijos viešbučių tinklas „K + K Hotels Group“ pirmojo 92 kambarių vieš-bučio duris Ispanijoje atvėrė dar birželį. Turizmo ekspertai tikisi, kad viešbučių šalyje ir to-liau daugės turistų. Šiemet jų padaugėjo 2,4 proc. Barselonoje turistų šiemet padaugėjo 2,4 proc. reuters

TIK SKAIČIAI

74TIK SKAIČIAI

TIEK VIEŠBUČIų, VERTINAMų 4–5 ŽVAIGŽDUTĖMIS, PRIKLAUSO 1960 M. TORONTE ĮKURTAI KOMPANIJAI „FOUR SEASONS HOTELS & RESORTS“87

TIEK VIEŠBUČIų VISAME PASAULYJE PRIKLAUSO TINKLUI „KEMPINSKI“, KURIS RUGSĖJĮ DURIS ATVERS IR VILNIUJE

„Radisson Blu“ žengia į JAV■81 aukšto pastatas Čikagos centre atrodo kaip į dangų kylanti banga. pirmieji 18 aukštų skirti viešbučiui – čia įkurti 334 kambariai.

Kambarį „Radisson Blu Aqua Hotel“ galima užsisa-kyti už 200 JAV dolerių.

Viešbučio viduje vyrauja

blankus apšvietimas siekiant pritraukti lankytojų, ieškančių prabangos, o kambarių inter-jeras „įkvėptas mados“.

Viešbutyje yra beveik 750 kv. m ploto sporto salė, krep-šinio aikštelė, bėgimo takeliai ir baseinas lauke. „Radisson Blu" priklauso 222 viešbučiai, daugiausiai jų Europos, Arti-mųjų Rytų rinkose.

81 aukšto pastatas Čikagos centre atrodo kaip į dangų kylanti banga. reuters

tūkst.

„Michelin“ svarbu viskas: maistas ir jo pristatymas, aptarnavimas ir aplinka. reuters

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Azartas ir pinigaiAzartas ir pinigai24 25Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

1,2DIDŽIAUSIA JAV KABELINĖS TELEVIzIJOS OPERATORĖ „COMCAST“, KURIAI PRIKLAUSO LONDONO OLIMPINES ŽAIDYNES TRANSLIUOJANTIS KANALAS NBC, PRIEŠ OLIMPIADĄ PARDAVĖ REKLAMų UŽ 1,2 MLRD. JAV DOLERIų (3,38 MLRD. LITų)

Sumokės baudą■Internetinio pokerio svetainė „pokerStars“ sutiko sumokėti 731 mln. JAV dolerių (2,06 mlrd. litų) baudą, kad užbaig-tų Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo de-partamento iškeltą bylą dėl banko apgavystės, pinigų plovimo ir lošimų įstatymo pažeidimų.

Meno saloje įsikūrusi ben-drovė „PokerStars“ turės su-mokėti 547 mln. JAV dolerių (1,54 mlrd. litų) Teisingumo departamentui ir dar 184 mln. JAV dolerių (519,5 mln. litų) pokerio žaidėjams.

„PokerStars“ taip pat įsigis kadaise konkurente buvusią kitą internetinio pokerio sve-tainę „Full Tilt“.

Sumokėjusi baudą bendrovė „pokerStars“ tikisi sugrįžti į JAV internetinio pokerio rinką. reuters

TIK SKAIČIAI

250TIK SKAIČIAI

LONDONO OLIMPINIų ŽAIDYNIų SUVENYRų KAINOS PRIEŠ PAT ŽAIDYNES BUVO SUMAŽINTOS 80 PROC.80

BENDROVĖ „GOOGLE“ UŽ 250 MLN. JAV DOLERIų (705 MLN. LITų) ĮSIGIJO SOCIALINĖS RINKODAROS BENDROVę „WILDFIRE“

Draus vilioti žaislais■Čilėje priimtas naujas įstatymas, kuris draudžia greitojo maisto restoranų tinklams „McDonald‘s“, „Burger King“, KFC ir kitiems naudoti žaislus bei kitas gėrybes parduodant vaikų maistą.

„Šie tinklai žino, kad toks maistas yra kenksmingas

vaikų sveikatai ir kad galioja įstatymas. Vis dėlto, resto-ranai ir toliau naudoja ne-teisėtus ir žalingus būdus“, – kalbėjo įstatymo projektą pateikęs Čilės senatorius Giudo Girardi. Įstatymas taip pat apima dribsnių, ledinukų ir kitų maisto produktų ga-mintojus, kurie vilioja vaikus žaislais, piešimo kreidutėmis.

pasak G. Girardi, įstatymą jis pasiūlė dėl to, kad šiuo metu beveik ketvirtadalis Čilės 6-mečių vaikų yra nutukę. reuters

mlrd.

Saugumo iliuzija ištuština kišenesČia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi,

jie vaišinami, todėl grįžta. Grįžtantys lankytojai šiemet didele dalimi prisidėjo prie to, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijonus litų.

pAULIUS GRINKEVIČIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Kiekvienas, kas yra buvęs ka-zino, žino, kad laikas čia pra-

bėga akimirksniu. Dar-buotojų šypsenos, nemo-kamas alkoholis arba bent jau ypač žemos jo kainos lemia, kad lankytojai nė nepastebi, kaip pasikeičia paros metas.

Leidžia viską22 metų Marius (tikrasis vardas ir pavardė redak-cijai žinomi), kaip ir dar daugiau nei 2 tūkstan-čiai žmonių Lietuvoje, savo noru paprašė būti neįleistas į kazino. Ne-belošti pačiam nebeišėjo. Marius lošimo namuose patekdavo ten, kur gali atsidurti anaiptol ne kie-kvienas lankytojas – į VIP sales, skirtas dau-giausia išleidžiantiems klientams. Į jas, pasak pašnekovo, gali patekti tik žmonės, turintys auk-sines lojalumo korteles, ir jų draugai. Kadangi Mariaus draugas turėjo kortelę, jis su draugu ir dar keli pažįstami loš-davo VIP salėse.

„Ten daro viską, ko paprašai. Atneša kokį nori žaidimų stalą, kokį nori gėrimą nemokamai

tau ir visiems tavo drau-gams. Tik minimalūs sta-tymai ten yra bent keletą kartų didesni nei visame

kazino. – pasakojo Ma-rius. – Kartą norėjome VIP salėje parūkyti. Čia nerūkoma, tačiau mus

buvo leista tai daryti.“ Kartą, kai visi Ma-

riaus draugai per va-karą pralošė daugiau

nei 20 tūkst. litų, kazino darbuotojas leido nemo-kamai iš baro pasiimti visą butelį brangiausio

gėrimo. Paslaugumas ir malonus aptarnavimas, pasak vaikino, didžiąja dalimi lėmė, kad jis čia

grįždavo.Tiesa, Marius buvo ir

laimėjęs. Daugiausia per vakarą su draugais išlošė 15 tūkst. litų. Tačiau vė-liau, kaip ir visi kazino dažniau žaidę jo pažįs-tami, pralošė dar ne tiek. „Dažniausiai būna taip, kad žmogus laimi kokius

didesnėmis sumomis“, – aiškino A. Savickas. Pasak specialisto, ypač internetinių lošimų vers-las yra suprojektuotas taip, kad sukeltų tokias emocijas. Dėl to prade-dantiems žaisti dažnai sekasi, bet vėliau sėkmė nustoja šypsotis.

Pasak specialisto vi-suose kazino nėra langų ir laikrodžių, klientai vaišinami gėrimais, kad racionaliai nebemąstytų. Esą paveikti racionalų žmonių mąstymą dažnai bando ir kitų verslo šakų atstovai. Pavyzdžiui, žmones pasikliauti už-valdžiusiomis emocijo-mis skatina pardavėjai ragindami iš karto apsi-spręsti ir priimti skubotą sprendimą.

„Mano patarimas žmo-nėms – suvokti mecha-nizmus, kaip bandoma paveikti racionalų jų mąstymą. Kai žmonės skatinami labai skubėti, specialiai reikėtų gauti laiko pagalvoti, o jei yra kazino, sprendimus dėl lošimo priimti kitą dieną. Tai idealus bū-das susigrąžinti sveiką protą“, – patarė A. Savic-kas.

Nori malonumoPsichologas Vytautas Bartkevičius, paklaus-tas, kas žmones dažniau-siai traukia į kazino, at-kreipia dėmesį, kad tik pradėjus lošti čia grįžti skatina ne pinigų troš-kimas, o žaidimo metu patiriamas malonumas. Lankytojai labai vertina ir anonimiškumą, tam tikrus socialinius santy-kius.

Psichologas pritaria,

»Kazino sukuriama tokia aplinka, kad žmogus jaustųsi saugiai

»Internetinių lošimų verslas yra suprojektuotas taip, kad sukeltų tokias emocijas – dėl to pradedantiesiems žaisti dažnai sekasi, o vėliau laimėjimai atimami

Dideli kazino – tarsi klaidūs labirintai, suprojektuoti taip, kad žmonės juose

pasimestų. scanpix

FAKTAI

LOšIMŲ NAMAI

• Azartinių lošimų ko-misijos duomenimis, daugiausia prašymų ne-įleisti į kazino gaunama iš 21–39 metų asmenų amžiaus grupės

• Šiuo metu nėra įsta-tymų, kurie draustų į kazino įleisti nuo lošimų priklausomus žmones, net jei jie savo noru pa-prašo būti neįleidžiami. Prasižengęs kazino už tai teisiškai neatsako

• Valstybinės azartinių lošimų priežiūros komi-sijos duomenimis, 2011 metų pabaigoje tokius prašymus buvo pateikę 2093 žmonės

• Lietuvoje iki šių metų liepos veikė 15 kazino

kad malonus aptarna-vimas kazino – vienas pagrindinių dalykų, verčiančių žmones ten grįžti. „Lošimo namuose sukuriama tokia aplinka, kad žmogus jaustųsi sau-giai. Jis pajunta, jog yra laukiamas, mato, kad visi vienodai jam šyp-sosi. Nesvarbu, ar jis išsikeis 50 ar 100 litų, jis atgauna savivertę. Bet nepagalvoja, kad norės lankytis čia vėl“, – aiš-kina psichologas.

Reikia iškęstiLošimo namuose užsie-nyje dirbęs Gediminas pasakoja, jog skatinančią grįžti atmosferą pavyksta sukurti dėl to, kad kazino dirba gerai apmokytas personalas – krupjė mo-komi nuo trijų mėnesių iki pusės metų.

„Dirbdamas kazino negali bendrauti nema-loniai, nes tave stebi. Kai kada nors būsite kazino, pasižiūrėkite, kiek ka-merų iš visų pusių yra

nukreipta į jus. Bent viena darbuotojo klaida – ir iškart sulaukiama skambučio iš valdžios, kad kažką padarei ne taip“, – pasakoja Gedimi-nas.

Tiesa, būti maloniam ne visuomet paprasta – dažnai tie, kuriems nesi-seka, pyktį lieja ant kru-pjė. O išmesti jų kazino nėra suinteresuoti, nes susierzinę ir pinigais besi-švaistantys klientai neša pelną. „Ištverti įžeidinė-jimus, kai pralošiantys klientai rėkia, keikiasi ir vadina tave įvairiais žo-džiais, vienas sunkiausių dalykų dirbant lošimo na-muose. Bet galiausiai prie to pripranti ir nebekreipi dėmesio“, – kalbėjo vaiki-nas. Kai klientų elgesys tampa nekontroliuoja-mas, kazino vadybininkai pakeičia krupjė, o kartais klientą nuveda prie kito stalo.

Pasak didžiausio Lietu-voje lošimo namų tinklo „Olympic Casino“ rinko-

daros vadovo Andriaus Busilo, aptarnavimo kokybės įvertinimas di-dele dalimi priklauso ir nuo lankytojų nuotaikos. „Dirbant paslaugų sri-tyje tenka susidurti su įvairiais klientais, tai su-bjektyvi patirtis, ji labai priklauso nuo emocijų. Dauguma mūsų klientų yra patenkinti ir aplinka, ir aptarnavimo kultūra, ir žaidimais, tačiau pasi-taiko išimtinų atvejų“, – sakė A. Busilas.

Paklaustas apie asme-nis, priklausomus nuo lošimų, pašnekovas teigė, kad Lietuvoje norinčiųjų savo noru neįeiti į kazino yra gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse. „Tarp kitų Europos šalių mūsų skaičiai nėra ypa-tingi, priešingai – dėl itin griežto reguliavimo as-menų, pareiškusių norą, kad nebūtų įleisti į lošimo namus, Lietuvoje turime žymiai mažiau nei kitose ES šalyse“, – pridūrė A. Busilas.

8 tūkst. litų ir laimingas išeina namo. Kitą dieną grįžta ir pralošia 2, vė-liau – dar 2, o galiausiai ir 10 tūkstančių. Nema-čiau nė vieno, kuris ilgai žaisdamas galiausiai pra-turtėtų“, – kalbėjo Ma-rius. Jis prisiminė atvejį, kaip vienas žaidėjas ka-zino žaisdamas rusišką pokerį gavo aukščiausią įmanomą kombinaciją – „Karališką spalvą“ ir laimėjo 40 tūkstančių litų. Vyras visus tądien buvusius kazino pradėjo vaišinti gėrimais, švęsti ir lošti toliau. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad žmogelis ne tik pralošė laimėtus pinigus, bet ir iš lošimo namų išėjo pasi-skolinęs dar 30 tūkstančių.

Atima sveiką protąKodėl lošėjams taip no-risi ten grįžti? Rinkoda-ros specialistas Audrius Savickas išskiria keletą specifinių kazino rinko-daros bruožų. Kadangi azartinių lošimų re-klama yra draudžiama, įstaigos tikslas yra prisi-vilioti žmogų išmėginti žaidimą pirmą kartą, o vėliau paveikti jo emoci-jas. „Daryti eksperimen-tai parodė, kad žmogų, kuriam leidi ką nors paturėti, o vėliau atimi, labai paveikia netekimo jausmas. Sužadinamas neteisybės jausmas, žmo-gus užsimano atkurti teisybę savo atžvilgiu, o tada rizikuoja ir lošia dar

mln.

%

Kazino nerasite nei laikrožių, nei langų. scanpix

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt Masinis turizmas Lietuvai tinka

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ vadovas Lietuvoje Aleksandras Sukovas apie keliones galėtų pasakoti daug ir ilgai.

»Krizė tuo ir žavi, kad visiems vienoda. Visi esame tarsi blaškomi uragano ir net labai norėdami nieko negalime pakeisti

Turizmo srityje vyras dirba ne vienus metus, tačiau kelionės

jį vis dar žavi. „Galiu į tą pačią vietą vykti tris keturis kartus ir man vis tiek patiks, – šypsojosi A. Sukovas. – Netgi Lietuva, į ją atvykus skirtingais metų laikais, atrodo vis kitokia šalis.“

Visada šalia klientoA. Sukovas pasakojo, kad pradėjęs veiklą Lietuvoje pirmiausia „Tez Tour“ ėmėsi griauti įsišakniju-sius mitus. Pavyzdžiui, kad lietuviams kelionės į šiltuosius kraštus yra per brangios, kad produktai, plačiai paplitę pasaulyje, lietuvių tautai netinkami. „Paaiškėjo, kad masinis turizmas mums tinka“, – teigė jis.

Pradėjusi veiklą įmonė nesistengė išrasti dviračio. „Pradėjome nuo Egipto – pasaulyje puikiai žinomos šalies. Esminis skirtumas buvo vienas – pasiūlėme keliauti pigiau. Ir pirmieji lietuviams pasiūlėme ap-tarnavimą nuo durų iki durų“, – pasakojo A. Suko-vas. Žinoma, verslininkas neslėpė, kad klientą ne tik palydėti į oro uostą, bet ir nuskraidinti specialiai užsakytu lėktuvu bei pasi-tikti svečioje šalyje, nuolat būti šalia, jei prireiktų pa-galbos, kainuoja nepigiai. „Į šią infrastruktūrą inves-tuoti reikia nuolat. Tačiau kartu tai susiję su mora-liniu pranašumu, nes kli-entai visuomet žino, kad esame šalia“, – aiškino jis.

Kartais stebint, kaip klostosi kelionės, praver-čia ir technologijos, mat technologiškai išsivysčiu-siose šalyse „Tez Tour“ turi galimybę ne tik ste-bėti, kaip juda jų autobu-sai, bet ir per įrengtas ka-meras matyti tai, ką mato autobusų vairuotojai, kaip elgiasi keleiviai, kokių problemų kyla. „Kartais, kai pamatome, kad nutiko kas nors netikėta, galime pasiūlyti greitą išeitį. Klientai šios mūsų darbo pusės nemato, tačiau visa tai – dėl jų saugumo ir pa-togumo“, – tvirtino A. Su-kovas.

pagal rekomendacijasPrioritetai, į kuriuos at-sižvelgdami lietuviai ren-kasi tinkamiausias kelio-nes, nesikeičia daugybę metų. „Pirmas dalykas, lemiantis pasirinkimą, yra rekomendacijos. Nebūti-nai kelionę turi parduoti

atostogoms. Dažniausia kelionė perkama už maž-daug vieną vidutinį mėne-sio uždarbį.

A. Sukovas pastebėjo, kad lietuviai iš naujo at-rado Viduržemio jūros salas – Kosą, Rodą ir netgi Maljorką. „Populiarėja Ispanija ir Graikija, be to, po neramumų Egipte atsi-rado daugiau norinčiųjų atostogauti Turkijoje. Tai natūralu – iš vieno pa-

plūdimio persikeliama į kitą“, – sakė verslinin-kas. Ispanija, beje, ir jam pačiam labai miela šalis. „Ten jaučiuosi itin gerai. Ir pagyrų šiai šaliai girdė-jau iš daugelio žmonių“, – pasakojo jis.

Įdarbina vietos gyventojusIeškodami patikimų part-nerių, gidų, galinčių po-ilsiaujantiems žmonėms parodyti ne tik turistų nutryptas vietas, bet ir tas, kurias mėgsta ir lanko vie-tiniai, „Tez Tour“ visuo-met pirmiausia atkreipia dėmesį į vietos gyvento-jus. „Kas kitas gali geriau

vesti derybas su būsimais partneriais, padėti iš-spręsti kilusias problemas, jeigu ne žmogus, nuolat gyvenantis toje šalyje ir kalbantis vietos verslinin-kams suprantama kalba?“ – retoriškai klausė A. Su-kovas. Tik tada, kai sufor-muojama stipri vietos ko-manda, ją papildo Lietuvos specialistai.

Verslininkas pasa-kojo, kad neretai darbas „Tez Tour“ darbuotojams Egipte tampa galimybe iš-maitinti šeimą. Greičiau-sia būtent tai, jog vietos gyventojams tenka ieškoti įvairių būdų, kad užsiti-

krintų pragyvenimą, lėmė greitą Egipto turizmo sek-toriaus atsigavimą po re-voliucijos.

„Nieko nuostabaus, kad dabar Egipte dar viskas šiek tiek kitaip. Tačiau verslas niekada nepaleis iš rankų turizmo galimybės, juk tai antras didžiausias šalies pajamų šaltinis“, – tvirtino „Tez Tour“ Lietu-voje vadovas.

Nors revoliucija suma-žino keliautojų srautą į Egiptą, tokios tradicinės religinės šventės, kaip ramadanas bei pasirodan-tys oficialūs perspėjimai viešai negerti alkoholio ir

nedrumsti rimties, poil-siautojų neatbaido. „Į tai reikia žiūrėti normaliai – juk tai kultūriniai skir-tumai, dėl kurių keliauti įdomu. Jeigu visi būtume vienodi, kam apskritai rei-kėtų keliauti?“ – kalbėjo verslininkas.

Nėra atradėjaiRinkdamiesi, į kurias šalis reikėtų siūlyti keliauti lie-tuviams, „Tez Tour“ dar-buotojai būna itin pragma-tiški. „Nesame kolumbai, – pripažino A. Sukovas. – Pirmiausia žiūrime į šalies potencialą suteikti priimti-nos kokybės paslaugas.“

Tikrinama, kokie vieš-bučiai, keliai, darbuotojai, netgi kokia šalies politinė situacija, bendra atmos-fera ir ateities tendencijos.

dirbo nuo pat jos padali-nio mūsų šalyje įkūrimo. Nors, kaip sako pats vers-lininkas, apie turizmą jis niekuomet nesvajojo, ši įmonė jo karjeroje ne-buvo pirma, susijusi su turizmu.

Kad prie įmonės pa-dalinio vairo Lietuvoje teks stoti pačiame sun-kmečio įkarštyje, A. Su-kovo negąsdino. „Krizė tuo ir žavi, kad visiems vienoda. Visi esame tarsi blaškomi uragano ir net labai norėdami nieko negalime pakeisti, ypač kai kalbama apie pasau-linę krizę. Išgyvena tik stipriausi“, – aiškino pa-šnekovas ir priminė, kad kiekvieno verslininko stalčiuje privalo gulėti

profesionalas, užtenka rekomendacijų iš pažįs-tamų žmonių“, – tvirtino A. Sukovas. Žinoma, jis nepamiršo pridurti, kad galimybės lietuviui taip pat labai svarbios. „Kie-kvienas nori nuvažiuoti kuo toliau, pamatyti, ko niekas dar nėra matęs, ir padaryti tai kuo pigiau“, – juokėsi verslininkas.

Nepakitusi ir suma, kurią lietuviai linkę skirti

Pavyzdžiui, pernai pasiū-lytų kelionių į Austrijos kalnus A. Sukovas nelaiko atradimu. „Seniai žinoma, kad Austrija yra slidinė-tojų rojus. Kodėl anksčiau nesiūlėme šios krypties? Todėl, kad lietuviams tai buvo neįperkama. Anks-čiau net svajoti negalėjai, kad per savaitę išleistum 4 tūkst. litų slidinėjimui. Tačiau Austrijoje atsirado entuziastų, kurie įtikino mūsų verslo savininkus investuoti į šią šalį. Taip atsirado nauja kryptis“, – pasakojo „Tez Tour“ di-rektorius.

Krizės dažnos„Tez Tour“ Lietuvoje vadovu A. Sukovas tapo 2009 metais. Įmonėje jis

krizės išgyvenimo planas.Jis sutiko su ekono-

mistų nuomone, kad tu-rizmas – itin lanksčiai į pakitusias sąlygas re-aguojanti verslo sritis. „Galbūt dėl to, kad suma-žėjus parduodamų pas-laugų paklausai galime koreguoti pasiūlą. Tiesa, kai įmonė veikia daugy-bėje šalių, reaguoti grei-tai būna gerokai sunkiau, nes yra įsigyta nemažai turto, o jis nėra taip grei-tai, kaip norėtųsi, reali-zuojamas, – aiškino A. Sukovas. – Manau, laimė-jome savo veiklą padary-dami efektyvesnę. Be to, didžioji dalis krizę atlai-kiusių bendrovių klien-tams siūlo unikalius pro-duktus. Esu tikras, kad tai padėjo ir „Tez Tour“.

Verslininkas priminė, kad turizmo kompani-joms nuolat tenka susi-durti su didesnėmis ir mažesnėmis krizėmis: „Nebūtinai jos turi būti

ekonomikos, kartais tai politikos krizės. Pavyz-džiui, revoliucija Egipte. Tokiais atvejais turistų srautas į kurią nors šalį sumažėja. Per krizę po-ilsiautojų srautas suma-žėjo į visas šalis.“

Keliauti su vaikais puikuKelionės po pasaulį – A. Sukovo darbas. Atrodo, to galėtų pavydėti bet kas, mat nuolatinis lankyma-sis kurortuose, šilto kli-mato šalys, geriausi vieš-bučiai – dažno svajonė. Tačiau „Tez Tour“ Lietu-voje vadovas, paklaustas, kuri šalis jam mieliausia, prisipažino, kad geriau-siai jaučiasi namie. „Ži-

noma, dėl šeimos“, – pa-tikslino.

Verslininkas pasakojo, kad šiandien, kai dvi jo atžalos paaugo, jis vis daž-niau į svečias šalis gali keliauti su šeima. Pradėję nuo kelionių kūdikystėje, šiandien A. Sukovo vaikai neretai patys ragina tėtį aplankyti kokią nors šalį.

Galbūt dėl šios priežas-ties „Tez Tour“ Lietuvoje vadovas klientus ragina keliauti su šeimomis. „Man kartais atrodo keista, kai šeima pasi-renka itin prabangų vieš-butį, bet vaiką palieka namie. Juk galima pasi-rinkti pigesnį viešbutį ir keliauti visiems kartu“, – gūžtelėjo pečiais A. Suko-vas. Jis greitai suskaičia-vęs, kad kelionė, jei vaikas nedidelis, pabrangsta apie 30 proc., keliaujant su vy-resniu vaiku kartais tenka mokėti tiek pat, kiek už suaugusį asmenį. „Tačiau viskas priklauso nuo to, kiek ir ko norite sau leisti, kokios jūsų galimybės. Aš visuomet raginu keliauti su vaikais. Tai puiku“, – sakė A. Sukovas.

CV Aleksandras Sukovas

Gimė 1978 m. Vilniuje

Studijavo Vilniaus koope-racijos kolegijoje, Kauno technologijos universitete mokėsi verslo vadybos, įgijo verslo ekonomikos bakalauro laipsnį

2002 m. dirbo vadybininku turizmo bendrovėje „Omni-turas“

Nuo 2003 m. dirbo bendrovės „Tez Tour“ padalinyje Lietuvoje

2009 m. tapo „Tez Tour“ atstovybės Lietuvoje vadovu

»Man kartais atrodo keista, kai šeima pasirenka itin prabangų viešbutį, bet vaiką palieka namie. Juk galima pasirinkti pigesnį viešbutį ir keliauti visiems kartu

FAKTAI

„TEZ TOUR“

• Pasaulyje „Tez Tour“ pradėjo veikti nuo 1994 m.

• Per visą savo veiklą bendrovė aptarnavo 15 mln. poilsiautojų

• Kelionių organizatorius turi atstovybes 29 pasau-lio šalyse

• Bendrovė valdo ge-rai pasaulyje žinomo prekės ženklo „Amara World“ bei „Palma Riva Club“ viešbučių tinklus ir bendradarbiauja su lyderiaujančiomis pasau-linėmis viešbučių grupė-mis, tokiomis kaip „Ma-riott“, „Sheraton“, „Le Meridien“, „Sol Melia“, „Princess“, „Hilton“, „Kempinski“ ir kt.

• Turkija yra seniausia ir populiariausia „Tez Tour“ siūloma kelionių šalis

Kelionės po pasaulį yra tapusios A. Sukovo darbu, tačiau jis tvirtina, kad jam

mieliausia kryptis – namų. „Tez Tour“ nuotr.

»Kas kitas gali geriau vesti derybas su būsimais partneriais, padėti išspręsti kilusias problemas, jeigu ne žmogus, nuolat gyvenantis toje šalyje ir kalbantis vietos verslininkams suprantama kalba

Bet kurioje pasaulio šalyje poilsiautojai iš karto pastebi darbuotojus ryškiai geltonais marškinėliais. „Tez Tour“ nuotr.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Pagrindiniai akcijų indeksai, tokie kaip Dow Jones, rodo, kad finansinė pasaulio pabaiga dar

atidedama. Šis indeksas kyla ir ši tendencija matoma nuo 2009 m. pradžios, kai buvo paskelbta

pasaulinės finansų krizės pabaiga.

N. Treigys: akcijos ir toliau lieka patraukliausia investicija.ruslano kondratjevo nuotr.

patraukliausia investicija

■Stebintieji investuotojų baimės indeksu vadinamą VIX indeksą pradeda skam-binti pavojaus varpais. Indeksas vėl svyruoja ties žemutine riba, kuri signa-lizuoja galimą akcijų kainų kritimą. Ne be reikalo net 78 proc. JAV institucinių investuotojų laukia akcijų kainų kritimo artimiausiu metu.

O taip gali atsitikti. Pa-skutinis VIX minimumas sutampa su paskutiniu S&P500 maksimumu. Šis maksimumas taip ir ne-pasiekė šių metų balan-džio pradžioje pasiekto aukščiausio indekso taško, užfiksuoto pasibai-gus krizei. Kitais žodžiais tariant, S&P500 indekso 1,422 reikšmė dabar yra psichologinis slenkstis. Įveiksime jį ar ne, priklau-sys nuo daugelio faktorių. Visų pirma nuo padėties

Europoje, antra, nuo JAV federalinės rezervų siste-mos sprendimų (investuo-tojai labai tikisi sulaukti dar vieno „kiekybinio pa-lengvinimo“), trečia, nuo pačių investuotojų reak-cijos. Negalima nekreipti dėmesio ir į Kinijos situ-aciją.

Nesuklysiu sakyda-mas, kad sulauksime ir kritimo, ir kilimo. Ben-drovių veiklos rezultatai yra pakankamai geri. Fundamentalius dalykus sekantys investuotojai yra ir bus linkę pirkti tokias akcijas, ypač kai jų kaina rinkoje sumažėja. Vadi-nasi, akcijų kainos yra palaikomos ir turi tenden-ciją nuolat iš lėto kilti.

Kritimą, kaip visada, sukels blogos naujienos iš bet kurios pasaulio šalies. Nieko nuostabaus. Taip buvo visada: investuotojai į blogas naujienas audrin-gai reaguoja išparduo-dami akcijas. Kitas taip pat psichologinis fakto-rius yra indikatorių, tokių kaip VIX, Elioto bangos, Fibonačių lygiai, savaimi-nis išsipildymas. Vyrauja nuomonė, kad visi techni-nės analizės instrumentai veikia investuotojų masę, o ši savo ruožtu veikia in-

dikatorius. Kol šis uždaras ratas sukasi, tol investuo-tojai jaučiasi daugiau ar mažiau saugūs.

Aiškiau nuo to nepasi-daro. Investuotojai vis dar plaukioja rūke ir drums-tame vandenyje. Tiesa, kai kurie orientaciniai švyturiai jau matomi. Da-bar investuoti į trumpalai-kius vyriausybių vertybi-nius popierius (valstybės obligacijas) tolygu pinigų praradimui dėl infliaci-jos. Ši daugeliu atveju ir daugelyje valstybių yra didesnė nei obligacijų pa-jamingumas.

Žaliavų kainos pasu-kusios įvairiomis krypti-mis. Tik žemės ūkio pro-dukcija išlieka patraukli. Svarbu įvertinti ir tai, kad staigus kai kurių pro-duktų kainų kilimas gali būti spekuliantų išpūs-tas burbulas, grasinantis greitai sprogti, ir kiek tai lemia fundamentalios priežastys, tokios kaip kli-mato sąlygos bei pasiūlos ir paklausos balansas.

Peršasi išvada, kad akcijos ir toliau lieka pa-traukliausia investicija. O budrumas visada turi būti ištikimas investuotojo pa-lydovas.

»Investuotojai vis dar plaukioja rūke ir drumstame vandenyje

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Akcija

žemaitijos pienas (ZMp1L)

klaipėdos nafta (knF1L)

panevėžio statybos trestas (pTr1L)

rokiškio sūris (rsu1L)

Lietuvos dujos (Ldj1L)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

pokytis

–1,00%

–0,99%

–0,93%

–0,76%

–0,68%

Apyvarta

3878,89 eur

1604,00 eur

8563,60 eur

656,50 eur

5069,89 eur

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, liepos 27 d. - rugpjūčio 2 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitępokytis

+1,23 %

+1,08%

+0,85%

+0,72%

+0,62%

Apyvarta

14447,40 eur

65030,29 eur

5729,60 eur

1866,51 eur

12031,92 eur

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, liepos 27 d. - rugpjūčio 2 d. duomenys

Akcija

„Teo LT“ (Teo1L)

„apranga“ (apg1L)

vilniaus baldai (vBL1L)

„Linas agro group“ (Lna1L)

ūkio bankas (ukB1L)

Prasiskolinusi valstybė, taupi liaudispAULIUS GRINKEVIČIUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos

atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą.

Pasak „Swed-bank“ vyriau-siojo ekono-misto Nerijaus Mačiulio, tarp

namų ūkių ir valstybių skolų dažnai pastebimas priešingas santykis. „Ben-dra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio. Jei valdžios sekto-rius skolinasi daug, namų ūkiai skolinasi mažiau, – aiškino ekonomistas. – Tam tikra prasme, skir-tingi sektoriai vienas kitą dažnai balansuoja. Tai iš dalies galima aiškinti ir tuo, kad valstybės iš fi-nansų sistemos ištraukia pinigus.“

Daugiausia prasisko-linę namų ūkiai ir yra tose valstybėse, kurių valdžios skola yra nedidelė.

Štai Danijoje namų ūkis vidutiniškai skolingas dvi-gubai daugiau nei Ispani-joje – 250 proc. uždarbio, o Danijoje šis skaičius siekia beveik 270 proc. (žr. lentelę Nr. 2), tačiau šių valstybių skola gerokai mažesnė nei ES vidurkis (žr. lentelę Nr. 1).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomi-kos ir finansų departa-mento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad namų ūkių įsiskolinimas daugiau-sia priklauso nuo namų ūkių lūkesčių. Jei gyven-tojai mato, kad gali gauti pajamų, jie ir skolinasi. O Skandinavų šalyse di-delį prasiskolinimą lemia

aukštas gyvenimo lygis.„Pasiturintys gyven-

tojai Švedijoje mano, kad mašina turi būti ne se-nesnė nei 3 metų. Žmonės nuo 25–30 m. pradeda sko-lintis, kad gyventų pagal tam tikrą standartą, – pa-sakojo S. Besagirskas. – Be to, prie skolos prisideda mokesčiai. Kai kuriose

Skandinavijos šalyse au-tomobiliai apmokestinami daugiau nei 100 proc. Tai ir sudaro skolas.“

Mažiausiai prasiskolinęNors keletą šimtų pro-centų namų ūkių pajamas viršijančios skolos kelia tam tikrą riziką, pasak N. Mačiulio, didesnį dėmesį

reikėtų atkreipti į valsty-bių skolas.

„Istoriškai yra nedaug pavyzdžių, kad namų ūkių skola paralyžiuotų visą ekonomiką. Dažniausiai valstybės su tuo sėkmin-gai susitvarko. Pavyz-džiui, JAV prieš penkmetį namų ūkių skola siekė apie 130 proc. jų metinių

pajamų. Vėliau prasidėjo finansinių įsipareigojimų mažinimo procesas, o da-bar amerikiečiai jau grą-žina daugiau skolų negu pasiima“, – sakė pašneko-vas. 2007 m. JAV valstybės skola, siekusi 130 proc. namų ūkių uždarbio, šių metų pradžioje jau siekė 114 proc.

„Jei abejojama dėl valdžios sektoriaus noro susitvarkyti su skolomis, tą šalį aplenkia finansų srautai, nekuriamos darbo vietos, neinvestuojama. Tuomet problemos apima ir namų ūkius, ir įmones. Pagrindinė ašis yra val-džios sektorius, jis turi ro-dyti finansinę drausmę“,

– pridūrė N. Mačiulis.Lietuvos namų ūkiai

2010 metais buvo ma-žiausiai skolingi visoje ES. „Eurostat“ duome-nimis, jų skola siekė 46 proc. uždarbio. Panašios tendencijos vyravo ir prieš dešimtmetį – dar 2000-aisiais vienas lie-tuvis vidutiniškai buvo skolingas vos 2,19 proc. metinių pajamų ir arti-miausius „konkurentus“ latvius mažu skolos lygiu lenkė beveik 5 kartus (žr. lentelę Nr. 2).

Žemą skolos lygį, pa-sak N. Mačiulio, tuomet lėmė neišsivysčiusi Lie-tuvos finansų sistema.

„Bankai, kurie pri-ima indėlius ir išduoda paskolas, pradėjo veikti tik praėjusio dešimtme-čio pradžioje, nes po 1995 metų bankų krizės šio-mis įstaigomis niekas nepasitikėjo, o finansų institucijos dar nebuvo naudojamos paskoloms“, – aiškino N. Mačiulis.

Skolintis nelinkusiEkonomistas Jonas Čičins-kas menką Lietuvos namų ūkių skolos lygį sieja ir su menka urbanizacija. Štai net Estijoje ar Latvijoje, kur yra daugiau miesto gy-ventojų, namų ūkiai skoli-nasi daugiau, o Lietuvoje žmonės atsargūs, vyrauja nepasitikėjimas kreditais. Pirmiausia – dėl nepaty-rimo.

Pasak J. Čičinsko, nors 2011 metus baigėme su 38,5 proc. valstybės skola, o namų ūkiai 2010 m. visoje ES buvo mažiausiai įsisko-linę, pagal skolų lygį atro-dome neblogai. Vis dėlto į skolas pulti nederėtų, nes Lietuvos ekonomika tam nėra pakankamai subrendusi. „Mūsų eko-nomika tebėra atsilikusi, o gaminama produkcija žemo technologinio lygio. Konkurentų mūsų eks-portuojamai produkcijai – trąšoms ar metalams – yra labai daug, o naujosios šakos neplėtojamos, didėja

emigracija“, – sakė ekono-mistas.

Be to, J. Čičinsko tei-gimu, vakariečiai pasko-las ima savo valiuta, o mes dažnai skolinamės eurais – tai dar vienas rizikos veiksnys, į kurį derėtų at-kreipti dėmesį.

Skaičiuoti neišmokomePasak S. Besagirsko, ver-tinant namų ūkių skolas svarbu atkreipti dėmesį ir į santaupų skaičių – Va-karų valstybėse, nors sko-linamasi daug, namų ūkiai turi santaupų, o Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, namų ūkiai buvo mažiau-siai įsiskolinę, tačiau tu-rėjo mažiausiai santaupų iš visų valstybių – vos 1, 19 proc. namų ūkių pajamų. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis (12,03 proc.)

„Skolos dydis nebūtinai nurodo blogybes. Protin-gas įsiskolinimas stimu-liuoja ekonomiką, sukuria papildomą pridėtinę vertę, – aiškino pašnekovas. – Tačiau ši finansų krizė parodė, kad lietuviai, kaip ir daugelis kitų valstybių, dar nemoka elgtis su pini-gais, apskaičiuoti ir įver-tinti savo galimybių.“

FAKTAI

LIETUVIŲ SKOLOS

• 2000 metais vienas lietuvis vidutiniškai buvo skolingas vos 2,19 proc. savo metinių pajamų, tai buvo mažiausias skaičius Europos Sąjungoje

• 2010 metais vidutinis lietuvis buvo skolingas 46 proc. savo metinio uždarbio, tai taip pat ma-žiausiais skaičius visoje Europos Sąjungoje

• Lietuvos namų ūkiai turi mažiausiai santaupų iš visų Europos valstybių – vieno lietuvio santaupos 2010 m. siekė vos 1,19 proc. uždarbio

Vidutinė ES namų ūkio skola beveik lygi jo mėnesinėms

pajamoms. scanpix

»Mūsų ekonomika tebėra atsilikusi, o gaminama produkcija žemo technologinio lygio

Namų ūkių skola lygiNaNt su uždarbiu

airijadanijaestijaispanijaLatvijaLietuvanorvegijaolandijavokietijaeuro zonos vidurkis

2000n/d18415,0168,99,12,19118,5151,56106,6379,94

Šaltinis: eurostat

2002108,76187,7824,9479,3514,454,78128,06163,58104,5377,11

2004143,82210,4345,4698,9829,6113,73141,5189,64101,7983,9

2006187,28238,0881,12123,7970,8931,53170,85218,8397,1991,77

2008195,59262,391,33126,8770,7945,55175,53230,0690,5695,21

2010202,63268,1994,53127,8174,2546,61177,91249,4988,9299,31

Valstybių biudžeto deficitas ir skolos lygis

airijadanijaestijaispanijaLatvijaLietuvanorvegijaolandijavokietijaeuro zonos vidurkis

Šaltinis: eurostat

2009–14–2,7–2–11,2–9,8–7,4–9,410,6–5,6–3,2–6,4

2010–31,2–2,50,2–9,3–8,2–7,8–7,211,2–5,1–4,3–6,2

2011–13,1–1,81–8,5–3,5–5,1–5,513,6–4,7–1–4,1

200965,140,67,253,936,750,929,443,560,874,479,9

201092,542,96,761,244,754,83843,762,98385,3

2011108,246,5668,542,656,338,52965,281,287,2

Biudžeto deficitas Valstybės skola lyginant su BVp

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Paskutinis puslapis 31

T I N K L A R A š T I S

Vagystė iš visų kišenės

Seniai kalbama, kad Lietuvoje būtina keisti pašalpų dalijimo sistemą. Tai vienas, tai kitas politikas ar visa poli-tinė frakcija, vienoks ar kitoks judėjimas pirštu baksnoja į spragas, leidžiančias tūlam lietuviui kišenę pildyti valsty-bine parama, mokėti mažiau

už komunalines paslaugas ar gyventi pigiame socialiniame būste.

Žinoma, nereikia absoliu-tinti. Lietuvoje tikrai ne vienas tūkstantis gyvena skurdžiai, nesugeba išsimaitinti ar dėl gebėjimų, žinių stokos, am-žiaus negali susirasti darbo.

Tačiau ne kartą buvo rašyta, kad net maisto produktų davinių, pažymėtų Europos Sąjungos ženklu ir užrašu, kad tai – skurstantiems, atvyks-tama pasiimti prabangiais automobiliais.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kas dedasi šalia Darbo biržos. Kur, turime pastebėti, ne tiek mažai yra nedirbančių ilgą laiką. Pamėginkite ten pasistatyti automobilį ir nustebsite: atrodys, kad visi bedarbiai jais važinėja. Ir toli gražu ne visada pigiais ar eko-nomiškais. Kaip bedarbis, gau-nantis šiandien didžiausią, vos šešis šimtus litų perkopiančią mėnesinę paramą, gali sau leisti ne viešąjį transportą, o transporto priemonę, į kurią

pilamų degalų litras kainuoja puspenkto lito?

Apie tai, kad socialiai remtini žmonės šiandien yra daugumos probleminių daugiabučių renovacijos stabdys, praėjusią savaitę prabilo ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Kai daugiabutyje pusei gyventojų kompensuojamos komuna-linės paslaugos, o kitai pusei reikia sumokėti visą kainą, žinoma, kad taupantieji valstybės sąskaita nenorės gyventi šiltesniame atnaujin-tame būste. Kiek iš jų tokių, kuriems parama reikalinga tik šiaip – ne iš būtinybės, o iš smagumo ir požiūrio „šitai valstybei neduosiu nė cento“, sunku pasakyti ar suskaičiuoti.

Apsižvalgykite šalia darbo biržos – kaip šiandien 650 litų pašalpos gaunantis bedarbis gali sau leisti išlaikyti automobilį? Fotodiena

Tačiau jų daug.Štai taip – dirbančiųjų

mokesčius, kurie reikalingi valstybės biudžeto skylėms kamšyti ir skoloms mažinti, be atodairos švaistome įvairiems pašalpų gavėjams ir tingime pasigilinti, kur keliauja mokesčių mokėtojų pinigai, kas su jais daroma. Taip, teko girdėti, kad kai kur kaimynai pradėjo skųsti tokius tariamai remiamuosius atitinkamoms instancijoms, tačiau tai reti atvejai – daug dažniau užsimerkiame. Smalsu, kiek kasmet turės didėti šelpiamų ir remiamų piliečių skaičius, kad tauta įsisąmonintų, jog neteisėtas paramos gavimas yra vagystė. Iš mūsų visų kišenės.

Nr. 282012 m. rugpjūčio 6–12 d.

Sėdėjimas žudo kūrybiškumąVisi supranta, kad sėdėjimas kabinete nėra sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau mokslininkai įrodė,

kad ši poza verčia žmones kvailėti.

Anot „New York Times“, atikę eksperimentą mokslininkai

nustatė, kad sėdėjimas sumažina raumenyse vykstantį elektroninį aktyvumą, kuris veikia metabolizmo procesus. Paaiškėjo, kad net ir nuo-latinė mankšta nepašalina neigiamo sėdėjimo povei-kio. Tačiau netikėtai buvo atrasta, kad sėdėjimas kenkia ir intelekto galimy-bėms.

Makso Planko instituto tyrėja Sabine Schaefer nu-

statė, kad vaikščiojančio žmogaus darbinė atmintis veikia geriau nei sėdinčio. Pastebėta, kad darbinė atmintis funkcionuoja ge-riausiai, kuomet žmogus juda komfortabiliu savo paties pasirinktu, o ne iš išorės primestu greičiu. Be to, judant atmintis vei-kia kur kas geriau, nes yra atliekamos sudėtingesnės užduotys. Nustebino ir tai, kad vaikams šis efektas pa-sireiškia ryškiau nei suau-gusiems.

Mokslininkai padarė išvadą, kad protinis dar-

bas turi viršenybę fizinio darbo atžvilgiu. Anks-čiau buvo manyta, esa tuo pačiu metu judant ir mąstant smegenys turi paskirstyti savo išteklius, kad galėtų koordinuoti abu darbus, tačiau dabar aiškėja, jog fizinis akty-vumas suteikia daugiau energijos intelektinei vei-klai. Vis dėlto dirbtinai nustatytas judėjimo grei-tis nepagerina mąstymo rezultatų, nes žmogus vienu metu turi mąstyti apie dvi veiklas.

Žinoma, ne visos už-

■Sunku išsirinkti gerą darbuotoją iš gausybės kandidatų, juo labiau, kad vieni pretendentai pokal-bio dėl darbo metu gali pasirodyti kur kas geresni nei yra iš tiesų.

Tūkstančius pokalbių dėl darbo išklausęs „Accolo“ vadovas Johnas Youngeris norintiems atskirti pelus nuo grūdų žurnale „Inc.“ siūlo susitelkti į tris klausimus.

Jis siūlo paimti kandidato gyvenimo aprašymą, stabte-lėti prie kiekvieno įrašo ir vi-sada užduoti tris tuos pačius klausimus.

Kaip sužinojote apie šį darbą?

Nieko tokio, jeigu žmo-gus savo pirmuosius darbus rado skelbimuose, bet jei toks kandidatas analogiškai susirado ir kitus, vadinasi, jis iki šiol nėra apsisprendęs dėl savo karjeros ir ieško bet kokio darbo. Kita vertus, jeigu trečią ar ketvirtą darbą žmogus surado dėl gerų bu-vusių darbdavių ar kolegų rekomendacijų, vadinasi, jis užsitarnavo pasitikėjimą ir yra vertas dėmesio.Kodėl norėjote gauti būtent tą darbo vietą?

Kuomet kandidato yra pa-Geriausią kandidatą pasirinkti padės vos trys klausimai. reuters

Kaip išsirinkti gerą darbuotojąprašoma atskleisti priežastis, dėl kurių jis pasirinko darbą, reikia stebėti, ar žmogus pasitenkina paprastu paaiš-kinimu, esą tai buvo gera galimybė, proga susipažinti su nauja veiklos sritimi arba aukštesnis karjeros laiptelis. Geriausi darbuotojai dirba ne dėl pinigų ir skambių pareigų, bet dėl meilės savo darbui, o drauge ateina ir visi kiti privalumai. Tokie žmonės aiškiai žino, kokia veiklos sritis varo juos iš proto ir gali detaliai papa-sakoti apie savo pasirinkimo priežastis.Kodėl palikote senąjį darbą?

Vieni palieka darbą dėl didesnių galimybių, kiti dėl geresnio atlyginimo, tačiau pasitaiko ir tokių, kurių ne-tenkina darbdavio reiklu-mas arba kyla nesutarimų su viršininku bei kolegomis. Nereikėtų iš karto smerkti tokio kandidato, nes tikė-tina, kad jis buvo patekęs į diktatoriško vadovo nagus. Reikėtų daugiau sužinoti apie konflikto priežastis. Vis dėlto kai kurie žmonės vengia prisiimti atsakomybę arba dėl choleriško būdo negali sutarti su kolegomis. Dažniausiai tokių asmenybių derėtų vengti.

Vaikščiojančio žmogaus darbinė atmintis veikia geriau nei sėdinčio. aFp

duotys gali būti atlieka-mos judant, tačiau nauji tyrimai parėmė teiginius, esą neretai originalios idėjos ir problemų spren-dimai šauna į galvą pačiu netikėčiausiu metu, pa-vyzdžiui, važinėjant dvi-račiu.

Albertas Einsteinas ir Charlesas Darwinas rutu-liojo savo teorijas vaikš-čiodami. Kalbama, kad ir Markas Zuckerbergas aštrina protą žingsniuo-damas „Facebook“ biuro koridoriais. Gal ir jums verta pakeisti įpročius?