2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama.

bai daugiau. „Nusipirkome butą, kai namas jau buvo renovuotas, bet didžiausia suma pirmais metais buvo 100 litų per mėnesį. Dabar, pabrangus šildymui, būna ir 200 litų“, – sakė ji. Tiesa, praėjus septyneriems me-tams po daugiabučio re-novacijos apdaila jau kiek nusidėvėjo, o Olgos bute ant langų rėmų randasi pelėsis.

PSD įžiebė konfliktą Prieš porą metų valstybei priminus, kad visi turime mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, kilo didelis triukšmas. Šiandien tokių triukšmadarių nebedaug, tačiau laisvių, teisių ir aiškumo, panašu, vis dar trūksta. Plačiau 6–7 p.

Demokratijos neišlepinti rinkimai Spalio 1-ąją Gruzijoje įvyks parlamento rinki-mai, kurių baigties prognozuoti nesiima niekas. Stebintieji rinkimų procesą pripažįsta, kad šalis kasmet tobulėja, tačiau iki demokratinių rinkimų jai dar reikia užaugti. Plačiau 18–19 p.

Saulės energija: norisi, bet sudėtinga Saulės jėgainės, galinčios šildyti namus ir gaminti elektros energiją, atsirasti galėtų ant kiekvieno renovuojamo daugiabučio, o statytis namą bent be galimybės įsirengti ką nors panašaus – didžiulė klaida. Plačiau 22–23 p.

Neapsisprendžia dėl bankų vienijimoDerybos dėl euro zonos bankų sąjungos nesu-laukė bendro pritarimo ir sukėlė abejonių, ar Prancūzija, Vokietija ir euro zonai nepriklau-sančios valstybės iki metų pabaigos susitars dėl bendros euro zonos bankų priežiūros institucijos. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 97Tiražas: 15 000

»I. Morozovas: Mažesnė jūsų šalies gerovė reiškia, kad turite labiau pasistengti

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 20 p.

■Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finansa-vimo modelį atnaujinti vos 6 daugiabučiai. Dėl renovacijos projekto fiasko prieš artėjančius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanau-dotas lėšas nesibodi pirkti sraigtasparnių.

Daugiabučių atnaujinimo nauda aiški: didelių inves-

ticijų grąža yra mažesnės šildymo sąskaitos, 3–4 kartus sumažėja energijos nuostoliai, o sovietiniu palikimu nusags-tytus pilkus mikrorajonus pagyvina išorinė apdaila, pa-kyla ir buto vertė NT rinkoje.

Pirmojo Vilniuje atnau-jinto Žirmūnų g. 3-ojo namo gyventoja Olga skaičiuoja, kad gretimo namo kaimynai už šildymą moka kone dvigu-

R. Dargis: Partijos jau istoriškai mus išmokė, kad aistros apimti jie prirašo visokių dalykų, esą viskas bus sutvarkyta

Plačiau 8 p.

A. Šikšta: Šiandien esame pirma darbo rinka iš galo, nes daug kam neprimokame – stengiamės sutaupyti dirbančiųjų sąskaita

Rinkos pokyčiai389,14672,64346,905 854,643 175,969 086,98

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,31 %+0,87 %+0,28 %+0,59 %+0,63 %+1,01 %

Rugsėjo 13–20 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. Rugsėjo 24–30 d. Nr. 35 (97) SAVAITRAŠTIS. LeidžiaMas kiekvieną piRMadienį

Diagnozė renovacijai

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 97 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

pasiūlymai sudėlioti į 11 skyrių pagal sritis. Tai verslo aplinka, viešojo sektoriaus veikla, užsie-nio politika, darbo rinka, energetika, švietimas ir mokslas, transportas ir logistika, darni plėtra ir statyba, aplinkosauga, turizmas bei kūrybinės in-dustrijos.Kai kurie LKP pasiūlymai yra tarsi diagnozė vals-tybei, kurioje gyvename. Verčiame energetikos skyrių. Perskaičius pasiūlymą „Visagino atomi-nės elektrinės projektą būtina patvirtinti nuodugniu Baltijos šalių elektros energetikos siste-mos raidos tyrimu“ kyla klau-simas – argi tokio tyrimo dar nėra?Klausimas šiek tiek veidmai-niškas: dauguma branduolinės Lietuvos tapsmą stebinčių pilie-čių žino, kad nėra ir Lietuvos ekonomikos raidos studijų, iš kurių aiškėtų, kokiu būdu būsimoji elek-trinė skatins ūkio plėtrą. Kitaip nebūtų atsiradęs toks pramonininkų reikalavimas: „Energetikos sektoriaus reformos turi būti pagrįstos jų įgyven-dinimo padarinių šalies ekonomikai ir energijos vartotojams kompleksiniais tyrimais.“Nepaisant skystos argumentų bazės, kurioje vy-rauja fragmentiški, bet politizuoti nemokšų ir specialistų pasisakymai, – tauta po mažiau nei mė-nesio referendume spręs, ar reikia tos naujos elek-trinės. Spręs, galima sakyti, iš nuogirdų.Žinant, kaip LPK prezidentas Robetas Dargis iš-dėstė energetikos prioritetus, – suskystintų gam-tinių dujų terminalas, elektros jungtys su kaimy-nais, biokuro naudojimo skatinimas, ir t. t., – akys krypsta į tą terminalą. Ir vėl diagnozė: „Suskystintų gamtinių dujų ter-minalas privalo užtikrinti laisvą gamtinių dujų regioninę rinką ir netapti našta Lietuvos verslui ir gyventojams.“Vadinasi, terminalas jau statomas, o ar jis duos

pelno, neaišku. Nežinia ir tai, ar Lietuvoje bus dujų rinka.Transportas – ne mažiau svarbi sritis nei energe-tika. Pirmasis reikalavimas dėl transporto, matyt, pirmas ir pagal svarbą: „Aktyviai siekti, kad Len-kijos geležinkelių tarifai būtų priimtini Lietuvos įmonėms.“ Kažin ar teko girdėti, kad Lenkijos ge-ležinkelių tarifų klausimas būtų prioritetinis, kai kalbama apie politiką tos šalies atžvilgiu?

Kadangi geležinkelių tarifai, matyt, mažai rūpi užsienio po-litikos vairininkams, tampa suprantama ir pirmuoju nu-meriu įrašyta pramonininkų diagnozė iš užsienio politikos skyriaus: „Būtinas glaudesnis užsienio politikos veiksmų derinimas su verslo bendruo-

mene.“ Tęsiant tarifų temą įdomu palukštenti tokį pramo-nininkų reikalavimą: „Užtikrinti konkurencingus geležinkelio tarifus, ypač išskiriant tranzitinius pervežimus. Susisiekimo ministerijai ir AB „Lie-tuvos geležinkeliai“ – turėti ir deklaruoti ilgalaikę krovinių vežimo geležinkeliais tarifų politiką, kie-kvienų metų viduryje skelbti geležinkelio tarifus kitiems metams.“ Kol kas apsiribosime trumpa diagnoze: „Lietuvos geležinkeliai“ – valstybinė monopolija, kuriai nela-bai rūpi nacionaliniai interesai.Vartant gražiai apipavidalintus pramonininkų rei-kalavimus politinėms partijoms kyla noras paraš-tėje pažymėti: tai verslo bendruomenės siūlymai politinei nomenklatūrai, kuri dabar jau išlaikoma ir išrenkama daugiausia biudžeto lėšomis. Tie rei-kalavimai verčia manyti, kad sveikas protas, ele-mentari veiksmų logika mūsų valstybės valdyme iki šiol nebuvo pagrindiniai svertai.Tad gal visus reikalavimus būtų galima sutraukti į vieną – politikai, dirbkite galva.

Valstybė ar „durnių laivas“?Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) parengė siūlymus į Seimo rinkimus žygiuojančioms politi-

nėms partijoms. Kartu pramonininkai pareiškė, kad nė vienos partijos programa neatitinka LPK lūkesčių.

98

Redakcija 3

»Sveikas protas, elementari veiksmų

logika mūsų valstybės valdyme iki šiol nebuvo

pagrindiniai svertai

Ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Savaitės temaSavaitės tema 54

SAVAITĖS TOP 5

Milijonasis prekių ženklas

Spragos lėmė nuostolių

Žada du viešbučius

Naujas tyrimų centras

66 proc. pelningesni

Vienas iš didžiausių viešbučių tinklų pasaulyje „Louvre Hotels Group“ 2013-aisiais Lietuvoje pla-nuoja atidaryti pirmąjį savo valdomo tinklo „Campanile“ viešbutį Vilniuje. Projektą

kompanija plėtos su Lietuvos investuotoju. Kol kas „Louvre Hotels Group“ neatskleidžia nei šio investuotojo, nei pla-nuojamų projektui skirti lėšų. Vilniuje ji planuoja turėti du viešbučius.

Produktus ir paslaugas mokslui kurianti tarptautinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“ (TFS) sostinėje atidarė Molekulinės biolo-gijos mokslų kompetencijų centrą. Į šį centrą kompanija investavo daugiau nei 41 mln. litų. Naujasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produk-tus, gyvybės mokslams Rytų Europoje ir pasaulinei rinkai. TFS 2010-aisiais įsigijo šalies bendrovę „Fermentas Inter-national“ ir pradėjo ją plėsti.

Šių metų II ketvirtį ša-lies nefinansinių įmonių pelnas siekė daugiau nei 3 mlrd. litų – palyginti su I ketvirčiu, jis augo 65,6 proc., praneša Statistikos departamentas.

Daugiausia pelno už-dirbo didmeninės ir maž-meninės prekybos (atitin-

kamai 431 ir 210,6 mln. litų) ir nekilnojamojo turto operacijų (180,3 mln. litų) įmonės. Palyginti su anks-tesniu ketvirčiu, pelnas la-biausiai padidėjo mažme-ninės prekybos (7,6 karto) ir kompiuterių bei asmeni-nių reikmenų taisymo (3,8 karto) įmonėse.

„Švenčionių vaistažolės“ teigia dėl įstatymų spragų – nesuderintų ekologiškų produktų gamybos sertifi-kavimo teisės aktų – paty-rusios 200 tūkst. litų nuos-tolių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl taršos pesticidais bendrovei uždraudė realizuoti ekolo-giškų čiobrelių, ramunėlių, melisų ir pipirmėčių arbatų siuntas bei gamyboje nau-doti žaliavą, įsigytą iš tiekėjo Lenkijoje. Bendrovė teigia, kad taip atsitiko dėl skirtingų tyrimų metodų taikymo.

Lietuvos įmonės „Va-lentis“ maisto papildas „Cignon“, skirtas saus-gyslėms, tapo milijonuoju registruotu ES bendrijos prekių ženklu.

„Šį papildą registra-

vome todėl, kad jis šiuo metu jau parduodamas ES šalyse, taigi jo kopijavimo atveju įmonė patirtų dide-lių nuostolių, – teigia „Va-lentis“ akcininkas Vaidotas Deveikis.

Sostinėje atidarytas Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras. a.Zujaus nuotr.

Uždraudus realizuoti žaliavą iš Lenkijos „Švenčionių vaistažo-lės“ patyrė nuostolių. Fotodiena

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nerijus Mačiulis, „swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

»Dabar norą domėtis renovacija slopina tokie faktai kaip PVM lengvata ir kartu egzistuojantis šildymo išlaidų kompensavimas: kai kuriems namų ūkiams sukuriama situacija, kai šildymas beveik nieko nekainuoja

»Turėjome per 50 namų, kurie norėjo, bet negalėjo vykdyti renovacijos, nes sąlygos bankams buvo per griežtos, jie negalėjo paskolinti lėšų renovacijai, buvo ir kitų neaiškių priemonių

»Mūsų namai suprojektuoti 125–150 metų eksploatacijos. Jau ir dabar kai kur, jei jų neprižiūrime, netvarkome, artėjama prie avarinės būklės. Jei namų nemodernizuosime, laikui bėgant atsiras valstybinė tų daugiabučių tvarkymo problema: jie gali pradėti kaip reikiant klibėti

Česlovas Ignatavičius, nepriklausomas statinių ekspertas, vgTu vyresnysis mokslo darbuotojas

NUOMONĖ

Vytautas Turonis, nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas

Fotodiena Fotodiena eLTa

tatus ir dar svarstome, ar reikia jį sandarinti.“

Eksperto teigimu, da-linė renovacija – langų, lauko durų pakeitimas – nėra veiksminga. Tokias pastangas jis prilygina au-tomobilio bagažinės keiti-mui ir langų tamsinimui – dėl kosmetinių pokyčių jis netaps naujas. „Mano kai-mynystėje apšiltinta galinė namo siena, o apatinė da-lis, cokolis, neapšiltintas, – aiškina Č. Ignatavičius. – Tokiu atveju šiluma išeina į rūsį, iš jo – per išdaužytus langus, nešiltintas sienas eina lauk, o pirmo aukšto grindys yra šaltos. Tempe-ratūrų skirtumas tarp oro ir grindų paviršiaus turi būti iki 3 laipsnių, o ten pa-matavau – 6 laipsniai, kai kur dar daugiau.“

NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vado-vas Saulius Vagonis patvir-tina, kad atnaujinto būsto vertė rinkoje padidėja. Esą didmiesčiuose, kur būstas brangesnis, jo vertė skaičiuojama ir šimtais tūkstančių litų, buto reno-vuotame name kaina gali pakilti kiek mažiau, 10–15 proc., nei mažesniuose miestuose, kuriuose butų kainos vertinamos de-šimtimis tūkstančių litų: tokiais matais gali būti skaičiuojamas ir jų vertės padidėjimas.

„Turime du aspek-tus: vertės šoktelėjimą ir sąlygą, kad ir ateityje renovuoto būsto nuvertė-jimas bus mažiau pastebi-mas negu senos statybos namo“, – aiškina S. Vago-nis.

Diagnozė renovacijai: gydyti galima2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama.

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finan-savimo modelį

atnaujinti vos 6 daugiabu-čiai. Dėl renovacijos pro-jekto fiasko prieš artėjan-čius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanaudotas lėšas nesibodi pirkti sraigtaspar-nių.

Daugiabučių atnauji-nimo nauda aiški: didelių investicijų grąža yra ma-žesnės šildymo sąskaitos, 3–4 kartus sumažėja ener-gijos nuostoliai, o sovie-tiniu palikimu nusagsty-tus pilkus mikrorajonus pagyvina išorinė apdaila, pakyla ir buto vertė NT rinkoje.

Pirmojo Vilniuje at-naujinto Žirmūnų g. 3-ojo namo gyventoja Olga skai-čiuoja, kad gretimo namo kaimynai už šildymą moka kone dvigubai daugiau. „Nusipirkome butą, kai na-mas jau buvo renovuotas, bet didžiausia suma pir-mais metais buvo 100 litų per mėnesį. Dabar, pabran-gus šildymui, būna ir 200 litų“, – sakė ji. Tiesa, praė-jus septyneriems metams po daugiabučio renovacijos apdaila jau kiek nusidė-vėjo, o Olgos bute ant langų rėmų randasi pelėsis.

„Mano bute langai atida-ryti net žiemą, per karšta“, – sako Meilė, gyvenanti Vilniaus Šeimyniškių g. 38-ajame name. Moteris sako, kad už 5 kambarių butą žiemą sulaukia ma-žesnių šildymo sąskaitų nei pažįstami, gyvenantys 3 kambarių bute Pašilai-čiuose.

Gretimo namo gyvento-jas Raimundas skaičiuoja, kad išlaidos renovacijai atsiėjo 15 ar 18 tūkst. litų:

langai jo bute jau buvo pa-keisti. Rodome į senus me-dinius langus – Raimundas paaiškina, kad kaimynė atsisakė keisti juos į plas-tikinius.

Tos pačios bendrijos na-rys pasakoja, kad dviem gy-ventojams nesutikus, 1976 metais pastatytas namas atnaujintas nevisiškai – stogas neatnaujintas. „Per stogą ir šilumos išeina, ir karščio vasarą daug. Jeigu daryti, tai kompleksiškai“, – nukerta Juozas. Gyvento-jas lygina tokio paties pro-jekto namus: už praėjusių metų šildymo sezoną jis sumokėjo apie 1 640, o štai Švyturio gatvės daugiabu-tyje – bene 1 000 litų dau-giau. Gyventojas sako, kad pastebimų defektų nėra: darbus atlikusi įmonė jau bankrutavo, tačiau darbus prižiūrėjo ir gyventojai, ir inžinierius.

Reikia tobulinti sistemą„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma-čiulis vardija priežastis, lėmusias vangų būstų at-naujinimą: finansinius įsi-pareigojimus turi prisiimti patys gyventojai. Svarbu ir renovacijos pristatymas viešojoje erdvėje: dažnai re-miantis keliais pavyzdžiais buvo teigiama, kad darbai atliekami netinkamai, o energetinis efektyvumas po renovacijos nepadidėja.

„Kalbant apie ateitį reikia šalinti pagrindinę priežastį, kad finansinis įsipareigojimas tektų ne

bendrijai, gyventojams, o būtų iškeliamas už jos ribų, – apie patrauklesnę būsto atnaujinimo tvarką kalba N. Mačiulis. – Ar tai būtų šilumos tinklų įmonė, ar savivaldybės įmonė, ar nacionalinis fondas, nela-bai svarbu. Visos partijos iš principo siūlo tą patį modelį – finansinius įsipa-reigojimus perduoti išori-niam juridiniam asmeniui. Tai tinkamas modelis, jau

ir šiemet pradėtas taikyti kai kuriose savivaldybėse. Tokį sprendimą priėmė ir ši Vyriausybė.“

Ekonomisto teigimu, svarbu apskaičiuoti ne gau-namą paramą renovacijos išlaidoms, bet jos veiks-mingumą: kiek energijos bus sutaupoma ir per kokį laiką investicijos atsipirks.

„Tai tik politinės de-klaracijos, modelio realiai dar nėra, – sako Naciona-

linės pastatų administra-torių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis. – Kai buvo prii-mama JESSICA, taip pat sakė, kad bus geriau, bet murkdėmės trejus metus. Programa bus sukurta, bet kol mechanizmas ims veikti, vėl praeis keleri metai. Už savivaldybių įmones, atsakingas už re-novaciją, bankams kažkas turės garantuoti. Žinau,

kad daugelis savivaldybių jau pasiekė skolinimosi ribas, vadinasi, bankai ne-galės skolinti ir renovacija nevyks.“

Jis įvardija 3 būdus da-bartiniam JESSICA mode-liui tobulinti: privalomas lėšų kaupimas namui atnaujinti; butų, priklau-sančių savivaldybei ar sa-vininkams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, balsai iškart priskiriami

pritariantiems renovacijai; anksčiau gyventojų lėšo-mis atlikti pastato atnauji-nimo darbai įtraukiami į kompensavimo sistemą.

Ryžtasi atsinaujintiBūsto ir urbanistinės plė-tros agentūros (BUPA) direktorius Valentinas Pet-kūnas sako, kad norinčių atnaujinti būstą gyventojų daugėja. Renovuoti na-mus gyventojai ryžtasi ir dėl žinių apie rekordines šildymo kainas. „Dėl tie-kėjų tarpusavio ginčų ir kitų priežasčių daugiau

kaip dvejus metus nega-lėjome pradėti gyventojų informavimo kampanijos. Ji pradėta tik prieš kelis mėnesius, beje, ir tai tik dalinė. Iškart pasijuto pa-gyvėjimas, apsisprendusių atnaujinti namus kasdien daugėja. Lieka tik spėlioti, kokį rezultatą turėtume šiandien, jei viešinimo kampanija būtų pradėta prieš dvejus metus“, – svarsto jis.

Iki 2015 metų buvo nu-matyta atnaujinti 1 500 daugiabučių, finansuo-jamų pagal visas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas, veikiančias nuo 2005 metų. BUPA vadovo teigimu, pla-nuojama, kad su savival-dybėmis pradėjus vykdyti masinius daugiabučių at-naujinimo projektus tiks-las bus pasiektas.

V. Petkūnas sako, kad komentarai, esą renovuoti vos keli namai, netikslūs: programa pagal finansa-vimo modelį JESSICA buvo patvirtinta 2009 me-tais, o renovuoti pradėta 2010-aisiais. Visas namo atnaujinimo procesas nuo informacijos pateikimo gyventojams iki galuti-nių darbų trunka metus ar dvejus. Paklaustas apie pretenzijas, reiškiamas at-sakingoms institucijoms dėl neveiksmingos reno-vacijos, V. Petkūnas sako,

kad BUPA atsakinga tik už programos įgyvendinimą, o kritika dėl programos trūkumų – Aplinkos minis-terijos ir Vyriausybės kom-petencija.

Investicijos atsiperka Česlovas Ignatavičius, ne-priklausomas statinių eks-pertas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo dar-buotojas, savo įranga gali pamatuoti pastatų ener-getinį efektyvumą po re-novacijos. Įprastai tokie tyrimai atliekami iš akies. Anot jo, rezultatas ne visa-da sutampa su norminiais ar projektiniais reikala-vimais, tačiau patikina: modernizavimo darbų ko-kybė gerėja. Jo teigimu, po kokybiškos renovacijos šilumos energijos nuosto-liai sumažėja 3 ar 4 kartus. Anot jo, netvarkomų senų daugiabučių eksploataci-jos laikas senka, pastatai gali tapti ir avarinės bū-klės, o tada kiltų valstybi-nė problema.

„Mūsų seni namai, ga-lima sakyti, yra kiauri, – aiškina jis. – Siūlės kiau-ros, kai kur net skylės žioji. Imkime tokį pavyzdį: jei pirkčiau vandenį ir laiky-čiau jį kiaurame kibire, žmonės mane palaikytų nesveiko proto, o mes brangiai perkame šilumą, leidžiame ją į kiaurus pas-

Po kokybiškos renovacijos šilumos energijos

sienų pralaidumas turėtų sumažėti 4 kartus,

per stogą ir langus – apie 2 kartus.

Fotodiena/ Ruslano kondratjevo nuotr.

FAKTAI

BūSTO MODERNIzAVIMAS LIETUVOJE

•Nuo 2005 metų įgyven-dinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavi-mo) programą atnaujinti 474 gyvenamieji namai

•Daugiabučius pagal JES-SICA finansavimo modelį atnaujino 6 namų gyven-tojai: 61 renovuojamas, 23 baigs renovaciją šiemet, 101 daugiabutis vykdo ran-gos konkursus

•280 namai yra apsi-sprendę dalyvauti atnau-jinimo programoje:161 namui BUPA patvirtino investicijų planus

•96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų, iš jų savo namus atnaujino tik kiek daugiau kaip 2 proc.

•Renovuotų pastatų in-vesticijų suma – 362 843 mln. litų

»Lieka tik spėlioti, kokį rezultatą turėtume šiandien, jei viešinimo kampanija būtų pradėta prieš dvejus metus

JESSICA

Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį) investicijų planasstatinio techninis darbo projektasstatinio statybos techninė priežiūraparama turintiems teisę į būsto ir šildymo išlaidų kompensavimąstatybos darbų išlaidos:– sutaupius energijos ne mažiau kaip 40 % – sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 %

3 proc. palūkanos100 proc.100 proc.100 proc.100 proc.

30 proc.15 proc.

Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2013 metų gruodžio 31 dienos valstybė remia:

LietuvojeLietuvoje 76 Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

9,2LIETUVOSNAUJIENOS

„SNORO“ BANKO PIRMOS EILĖS KREDITORIų PATVIRTINTI REIKALAVIMAI SIEKIA MAŽDAUG 9,2 MLN. LITų

Pradėjo statybas

Laivas saugykla į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti 2014 metų antroje pusėje. aFp

■Baigus suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo saugyklos parengiamąjį projektavimą antradienį lai-vų statykloje Pietų Korėjoje oficialiai pradėtas statyti laivas saugykla su dujinimo įrenginiu.

„Manau, laivo statybos dar-bai yra tvirtas SGD terminalo

projekto įgyvendinimo pama-tas, ant kurio po kiek daugiau nei dvejų metų pradės veikti laivas saugykla“, – teigė „Klai-pėdos naftos“ generalinis di-rektorius Rokas Masiulis. Kovo pradžioje „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios sau-gyklos išperkamosios nuomos sutartį su gamintoja norvegų kompanija „Hoegh LNG“.

PSD įžiebė konfliktąPrieš porą metų valstybei priminus, kad visi turime mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD)

mokestį, kilo didelis triukšmas. Šiandien tokių triukšmadarių nebedaug, tačiau laisvių, teisių ir aiškumo, panašu, vis dar trūksta.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Į fondą surinktas PSD mokestis pacientams neužtikrina realios gydymo įstaigos pasirinkimo laisvės,

sako privačiose gydymo įstaigose dirbantys medi-kai. Kitaip tariant, nors PSD privalomas visiems, pasirinkti, kurioje įstai-goje gydytis, pacientai negali.

Fondas neapmokėsVilnietė Raimonda dau-gelį metų renkasi paslau-gas privačioje klinikoje. Anksčiau moteris gydėsi valstybinėse įstaigose, ta-čiau, kaip sako, pavargo nuo ilgų eilių ir dovanų gydytojams. „Privačioje klinikoje už suteiktas paslaugas moku tiesiai į kasą ir nesijaučiu nepa-togiai, kad gydytojui už pagalbą neatnešiau sal-dainių dėžutės ar kokio 100 litų“, – pasakojo pa-šnekovė.

Vis dėlto prireikus tul-žies pūslės operacijos mo-teris nemaloniai nustebo. „Iki šiol mokėdavau į kasą skirtumą tarp Svei-katos draudimo fondo kompensuojamos ir vi-sos sumos. Pasiklaususi gydytojo, kiek man tokia operacija kainuos, buvau šokiruota. Paaiškėjo, kad mano gydymosi priva-čioje klinikoje Sveikatos draudimo fondas neap-mokės, tad operacija kai-nuos labai brangiai. Tiek pinigų neturiu, tad ope-

ruotis teks valstybinėje klinikoje“, – skėsčiojo rankomis Raimonda.

Už tyrimą – susimokėtiVilniuje gyvenančiai ir gydymą valstybinėje po-liklinikoje pasirinkusiai Akvilei keistai atrodo tai,

kad net nuolat mokėdama PSD įmokas už kai ku-riuos tyrimus ji turi susi-mokėti papildomai.

„Kreipiausi į gydytoją prašydama išrašyti man kontraceptinių tablečių. Gydytoja atsakė, kad be kraujo tyrimo to pada-

ryti negali, tačiau kraujo tyrimas, kuris man būtų skirtas, jei sutikčiau, yra mokamas, – stebėjosi mergina. – Įdomu, kaip būčiau gavusi receptą, jeigu būčiau nesutikusi mokėti už tyrimą. O gal tuomet man būtų pasiū-

lyta nemokama alterna-tyva?“

Privačios prieš valstybines„Nė viena valstybė pasau-lyje nesugeba vien vals-tybės lėšomis išlaikyti tokios sveikatos draudimo sistemos, todėl egzistuoja

įvairūs modeliai, kaip pa-pildomas sveikatos drau-dimas arba mokestis, pa-dengiantis skirtumą tarp valstybės finansuojamos dalies ir tikros paslaugos kainos“, – pasakojo Priva-čių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (PSPĮA)

prezidentas Laimutis Paš-kevičius. Tačiau kalbėda-mas apie PSD jis įžvelgė kitą blogybę – dabartinė sistema pacientui esą ne-leidžia laisvai rinktis, kur šis norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

„Prieš porą metų Svei-katos apsaugos minis-terija (SAM) patvirtino sutarčių tarp privačių gydymo įstaigų ir Terito-rinių ligonių kasų (TLK) pasirašymo tvarką. Taip

prieš dvejus metus rea-liai buvo užkirstas kelias privačioms gydymo įstai-goms pasirašyti sutartis su ligonių kasomis dėl stacionarinių paslaugų. O prieš metus ministerijos sudaryta tvarka buvo pa-pildyta ir sudaryti sutartis dėl dienos chirurgijos ir ambulatorinių konsulta-cijų paslaugų naujiems rinkos dalyviams iš esmės neįmanoma“, – karčiai kalbėjo L. Paškevičius.

»Atsigulęs operuotis į valstybinę ligoninę pacientas gauna apmokėjimą, o į privačią – ne. Kai žmogui reikia sumokėti kelis tūkstančius iš savo kišenės, jo laisvė rinktis tampa sąlyginė

mln.

Ekonominė laisvė

Estija šiame reitinge užėmė 14 vietą, Latvija liko 61-oje. Fotodiena

■Lietuva pagal ekonomi-kos laisvę pateko tarp tris-dešimt laisviausių pasaulio ekonomikų, atskleidė naujausi „Ekonominės pasaulio laisvės“ tyrimo rezultatai.

Fraserio instituto tyrėjai išmatavo, kiek pasaulio šalių politika ir institucijos 2010

metais remė ekonomikos laisvę. Lietuva, palyginti su 2009 m., pagal bendrą eko-nomikos laisvės indeksą nu-krito iš 25 vietos į 28-ą, tačiau jos indeksas pakilo nuo 7,52 iki 7,54 balo (iš dešimties ga-limų). Šalis padarė pažangą visose srityse, išskyrus pagal laisvos tarptautinės prekybos galimybes.

Pasiskolino frankais

Lėšos, gautos už šią obligacijų emisiją, bus panaudotos 2013 metų kovą išpirkti 2003 metais išleistą 3,45 mlrd. litų euroobligacijų emisiją. aFp

■Lietuva Šveicarijos finansų rinkoje išplatino penkerių su puse metų truk-mės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 2,0 proc. metinės palūkanos.

Sandoriui tarpininkavo bankai „Credit Suisse“ ir

„BNP Paribas“. „Mūsų ša-liai tai buvo nauja patirtis, kadangi Lietuva Šveicarijos frankais skolinosi pirmą kartą. Sandorio rezultatai rodo investuotojų pasitikė-jimą mūsų šalimi, o taip pat atveria naujas galimybes ir alternatyvias skolinimosi rin-kas“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak jo, taip pakitusi tvarka pacientams reiškė tik viena – už šias paslau-gas net mokantiems PSD mokestį pacientams tektų mokėti visą kainą, jei jie nuspręstų gydytis priva-čioje klinikoje. „Pacientas, kuriam ligoninėje reikia būti daugiau nei dvi paras, kurį rengiamasi operuoti, atsigulęs į valstybinę ligo-ninę gauna apmokėjimą iš fondo, o atsigulęs į pri-vačią ligoninę turi mokėti pats“, – reziumavo asocia-cijos prezidentas.

Anot L. Paškevičiaus, priežasčių, kodėl sutartys nepasirašomos tarp Vals-tybinių ligonių kasų ir privačių gydymo įstaigų, niekas neatskleidžia.

„Argumentų negirdime, – sakė jis. – Pavyzdžiui, vertinant, ar pasirašyti su-tartį, tikrinamas paslau-gos intensyvumo rodiklis konkrečiame regione ir lyginamas su vidurkiu. Tačiau net jei šis rodiklis 10 proc. mažesnis nei vi-durkis, sutartis nepasira-šoma, nes TLK apklausia valstybines gydymo įstai-gas ir šios sutinka paten-kinti poreikį, jeigu joms bus padidintas finansavi-mas.“

Įžvelgė kliūčiųPSPĮA narės, įžvelgian-čios, kad šitaip ribojama konkurencija medicinos paslaugų rinkoje, kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamos išnagrinėti esamų sutarčių suda-rymo su Teritorinėmis ligonių kasomis tvarkų teisėtumą. „Blogiausia, kad pažeidžiama pacientų teisė rinktis ir gauti apmo-kėjimą už jam suteiktas paslaugas. Pinigai čia tu-rėtų eiti paskui pacientą, – piktinosi L. Paškevičius. – Tačiau atsigulęs operuo-tis į valstybinę ligoninę gauna apmokėjimą, o į pri-vačią – nebe. Kai žmogui reikia sumokėti kelis tūks-tančius iš savo kišenės, jo laisvė rinktis tampa sąly-ginė.“

Pasak A. Paškevičiaus, daugeliui privačių svei-katos priežiūros įstaigų savininkų ir gydytojų nekyla klausimų, kodėl susiklostė tokia padėtis. „Ministras savo tvarkomis sukūrė rinkodaros planą valstybiniam sektoriui ir pacientų srautus nukreipė į jį, o privačioms gydymo įstaigoms galimybės kon-kuruoti nėra, nes kai žmo-gui reikės privačiame ka-binete mokėti visą kainą,

jis geriau eis į valstybinę kliniką ir mokės pigiau“, – tvirtino PSPIA preziden-tas.

Pasak jo, įtvirtinus to-kias sąlygas sąvoka „me-dicinos paslaugų rinka“ išnyksta. „Rinka yra ten, kur yra konkurencinės sąlygos“, – pabrėžė L. Paš-kevičius.

Pinigai paskui pacientąKonkurencijos stoką ir nepatogią sistemą pacien-tams vertindami PSD sis-temą įžvelgia ir Lietuvos pacientų organizacijų aso-ciacijos tarybos (LPOAT) pirmininkės pavaduotoja Eglė Kvedaraitė. „Kai ku-riais atvejais privačiai besigydančių pacientų gydymą apmoka PSD fon-das, o skirtumą tarp kainų tenka pasidengti patiems pacientams. Kompensuo-jama ir dalis operacijų. Tačiau kai kurie pacientai dažnai neturi laiko lanky-tis valstybinėse gydymo įstaigose“, – pasakojo E. Kvedaraitė.

Anot jos, tokie pacien-tai, nors sumoka didelius mokesčius, užtikrinan-čius įvairias socialines ga-rantijas, taupydami laiką dažniausiai renkasi pri-vačias gydymo įstaigas, kuriose nereikia laukti eilių po mėnesį ar dau-giau. „Neturėtų būti taip, kad nors pacientas moka PSD mokestį, apmokėjimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas jis gauna tik valstybinėse gy-dymo įstaigose, – pabrėžė LPOAT pirmininko pava-duotoja. – Ir privačiose, ir valstybinėse klinikose turėtų būti nustatyti tam tikri įkainiai bei tai, kokią dalį paslaugos dengia fon-das. Pinigai turėtų sekti paskui pacientą, o ne būti

skiriami vienai ar kitai gy-dymo įstaigai.“

E. Kvedaraitės nuo-mone, dabartinė PSD sis-tema iškreipia konkuren-ciją rinkoje: valstybinės ligoninės neskatinamos tobulėti, pacientams, nors jose gydymas lyg ir apmo-kamas iš PSD fondo, tenka susimokėti papildomai už įvairius dalykus. „Žmonės rinkdamiesi privačią kli-niką dažniausiai renkasi paslaugos kokybę. Jeigu sistema būtų sutvarkyta taip, kad pinigai sektų pas-kui pacientą, pasitempti privalėtų ir valstybinės klinikos, kurios šiandien, įvertinus ir paslaugos ko-kybę, ir aptarnavimą, vis dar pralošia privačių kli-nikų atžvilgiu“, – teigė ji.

Nemokamai ir kiturValstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas spaudai Kazys Žilėnas tvirtino, kad sutartis tarp terito-rinės ligonių kasos ir be-sisteigiančios ar naujas paslaugas teikti norin-čios gydymo įstaigos pa-sirašoma tuo atveju, jei gydymo įstaiga atitinka būtinus kriterijus. „Li-cencija teikti konkrečias gydymo paslaugas, analo-giškų paslaugų poreikio ir jau pasirašytų ar galio-jančių sutarčių santykis konkrečiame regione“, – vardijo VLK atstovas.

Pasak K. Žilėno, draus-tiems PSD Lietuvoje suteikta teisė gauti ne-mokamai gydymo pas-laugas pirminėje sveika-tos priežiūros įstaigoje, tačiau kitas reikalingas paslaugas gyventojai gali gauti ir pasirinktoje įstai-goje, turinčioje sutartį su TLK. „Ir viešojoje, ir pri-vačioje gydymo įstaigoje galima gydytis nemoka-mai. Tačiau ligonių kasos nekompensuoja gydymo paslaugų teikimo bet ku-rio pavaldumo įstaigose, kurios nėra numatytos sutartyse su TLK“, – pa-brėžė specialistas.

Teoriškai PSD suteikia pacientui teisę rinktis, kur jis norėtų gydytis, tačiau užtenka VLK nepasirašyti sutarties su kuria nors gydymo įstaiga ir pacientui

tenka tuštinti kišenes. Fotodiena

»Gydytoja atsakė, kad be kraujo tyrimo to padaryti negali, tačiau kraujo tyrimas, kuris man būtų skirtas, jei sutikčiau, yra mokamas

FAKTAI

PAPILDOMI MOKESČIAI

• Iš paciento, drausto PSD, papildomas mo-kestis gali būti imamas, jeigu pacientas savo inici-atyva pasirinko daugiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pa-galbos priemones

• Papildomai apdraus-tiesiems sumokėti teks pasirinkus papildomų pas-laugų, procedūrų, vaistų, medicinos pagalbos prie-monių

• Susimokėti reikės, jei pacientas pageidauja spe-cialisto konsultacijos be šeimos gydytojo siuntimo

• Susimokėti reikės ir tuo atveju, jei konsultuotis

pacientą siųs privačiai dir-bantis ir sutarties su TLK neturintis gydytojas

• Pacientai visuomet pri-valo sumokėti už nėštu-mo nutraukimą pacientės pageidavimu, hormoninį tyrimą, akupunktūrą, ma-nualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsie-nį, papildomą ligonio prie-žiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas, kosmetologijos procedū-ras ir kt.

• Paciento gali būti papra-šyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilių dėl tam tikro planinio tyrimo ar procedūros ir pageidauja paslaugą gauti skubiau

Kitu žvilgsniu8

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius:pramonininkų pasiūlymų yra daug, vertinu tai, kad jie atliko išsamią analizę, labai plačiai apėmė, to anksčiau nebūdavo. kai kurie pasiūlymai yra realesni, kai kurie gal gali būti įgyvendinami daug vėliau, bet vertinu teigiamai

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis: didelė dalis pasiūlymų yra mūsų partijos rinkimų programoje, išskyrus keletą, dėl kurių nesutinkame: visuotinis nT mokestis. Mes esame įsipareigoję neįvesti naujų mokesčių, ne visai dera su mūsų nuostatomis pasiūlymas lietuvišką medieną pirmiausia pardavinėti Lietuvos gamintojams, ribojant konkurenciją

NUOMONĖ

Išsami analizė Nepritaria NT mokesčiui

Ar pritariate pramonininkų pasiūlymams?

FotodienaFotodiena

Lietuvoje 9

Nenori prisidėti prie pasakųPatarimai 12 sričių: nuo verslo aplinkos iki kūrybinių industrijų, ir vienijantis tikslas –

didinti konkurencingumą bei skatinti ekonomiką.

Birželį išrinktas Lietuvos pramo-nininkų konfe-deracijos (LPK)

prezidentu Robertas Dar-gis praėjusią savaitę LPK verslo forume kreipėsi į politikus: pagrindinis sie-kis – kad žalia atmintinė atsidurtų ant naujosios Vyriausybės darbo stalo.

? Paskutinė pramonininkų naujiena – pasiūlymai

partijoms, kurie turėtų būti įtraukti į naujosios Vyriausybės programą. Dėl kokių priežasčių reikėjo imtis tokio rekomen-dacijų žinyno? Ar „Hanner“ perkėlimą į Estiją galima laikyti vienu iš požymių, rodančių, kad reikia sisteminių pokyčių, verslo ir politikų dialogo?

„Hanner“ perkėlimas – vienas iš indikatorių, bet jo nesureikšminčiau. Ma-nau, tai buvo bandymas parodyti verslo aplinką: kas vyksta ir ko reikia verslui. Jei verslo aplinka Lietuvoje gerės, manau, kad grįš, čia nėra dėl ko diskutuoti.

Taip jau sutapo, kad ir pramonininkai tuo pa-čiu metu sudėliojo savo programą, ką nori keisti ir veikti artimiausius 4 metus su nauja vado-vybe, kartu pasitaikė ir Seimo rinkimai. Reikalai sutampa, nes grėsmės ir jiems, ir verslo bendruo-menei, pačiai valstybei yra tos pačios. Taigi pa-bandėme jas įvardyti. Didžiausia, aišku, yra demografinė. Turbūt po-kyčiai darbo rinkoje lems ir mūsų ekonomikos au-gimą. Ir skaitydamas savo

GABIJA SABALIAUSKAITėgabija@ekonomika.lt

pranešimą sakiau, kad artėja būklė, kai ekonomi-kos plėtrą jau lems žmogiš-kasis veiksnys, darbo jėga. Bijau, kad nedarbo lygis žemiau 200 tūkst. bedar-bių jau nebenukris, nes nemaža jų dalis jau yra vadinamieji struktūriniai bedarbiai, kurie nebenori ar nebegali ateiti į darbo rinką.

? Verslo forume premjeras pajuokavo, kad konser-

vatoriai, dar nepristatę savo programos, galės į ją įtraukti daugumą jūsų pasiūlymų.

Jeigu rimtai, kokie jūsų lūkes-čiai, ar daug jūsų pasiūlymų bus įtraukta į naujosios Vyriau-sybės, kad ir kas ją sudarytų, programą?

Tiesą sakant, pakliūti į kažkieno programas dide-lio noro nebuvo. Partijos jau istoriškai mus išmokė, kad aistros apimti jie pri-rašo visokių dalykų, esą viskas bus sutvarkyta ir, pažiūrėkite, dabar iš kon-teksto ištrauktų reikalų aplinkui pilna: ir pensijos didės, ir atlyginimai augs, ir gerovė keisis. Bet niekas nepasako, iš kokio gau-

sybės rago ta visa gerovė pasipils.

Ir mes neturėjome idė-jos prisidėti prie visų pa-sakų – skraidančių kilimų, staltiesėlių, kurios pamai-tins visus, aukso avinėlių, kurie nuklos auksiniais pinigėliais grindis. Min-tis buvo surašyti realius pasiūlymus, kurie mums svarbūs, ir mūsų tikslas – būsimos koalicinės vy-riausybės programa.

Manau, kad mes bū-sime aktyvūs gerąja pra-sme sekdami naujos Vy-riausybės darbą. Ne mūsų

darbas juos kritikuoti, tai opozicijos reikalas. Mums reikia stabilumo, aiškumo ir pokyčių, kad ekonomi-koje galėtume prognozuoti savo ateitį.

? Verslo forume sakėte, kad nacionalinės energetikos

tikslai per daug ambicingi. Išdėstėte ir prioritetus: nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo iki išteklių taupymo. Tačiau sąraše pasigendama dabar aktualaus VAE klausimo. Kokia pramonininkų pozicija?

Išdėstėme seką, kaip matytume optimaliomis

sąnaudomis užtikrinti pagrindinį tikslą – energe-tikos tiekimo nepriklau-somybę ir konkurencingą kainą. Vienas iš svarbių dalykų, kuriuo baigėme savo siūlymus, kad valsty-bei truputį reikia pakeisti požiūrį – efektyvus ener-gijos vartojimas turbūt būtų pagrindinis tikslas, nes be galo daug energijos iššvaistome šiaip sau.

Atominė elektrinė pa-minėta kaip regioninis projektas, kuris gali būti įgyvendintas su sąlyga, kad visi regioniniai part-neriai – estai, latviai, lenkai – jame dalyvaus. Jeigu būtų ta pirminė indikuota schema, kaip buvo manyta, kad su jais pastatysime, kaip ir nėra didelės grėsmės, nes jie bus susieti ir mes kartu turėsime gerą bazinę ge-neraciją.

Kito kampo – branduo-linės energetikos Lietu-voje – mes neanalizavome, labiau rūpinomės ekono-miniu efektyvumu, garan-tijomis ir, aišku, valstybės finansų galimybėmis. Sa-kykime, kad mūsų siūly-muose neatsisakyta bran-duolinės energijos.

? Ar pats kada nors svarstėte savo verslą perkelti svetur?Nesvarsčiau, visiškai.

Man įdomūs projektai už-sienyje, bet tai nėra kalba, kad dabar norėčiau išsi-kraustyti iš Lietuvos. Aš noriu čia padėti geriau dirbti ir sudaryti geres-nes sąlygas žmonėms, ku-rie nori imtis verslo, nes Lietuvoje gyventi labai gera.

Visą interviu skaitykite www.ekonomika.lt

CV Robertas Dargis

1978–1983 m. studijavo VISI (VGTU) Miestų statybos fakultete

2000–2001 m. dirbo LR vyriausybės kancleriu

2003 m. apdovanotas Lietuvos prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi

2006 m. tapo projekto „Nacionalinė pažangos premija“ komiteto nariu

2012 m. jo valdoma NT plėtros įmonė kapitalo ir finansų rinkų leidinio „Euromoney“ rengiamuose apdovanojimuose išrinkta geriausia plėtros įmone Lietuvoje jau trečią kartą iš eilės

R. Dargis: žinių ekonomiką keičia kūrybinė, todėl turėti kūrybingų žmonių – tiesus kelias valstybės ekonomikai augti. Fotodiena

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Paskola smulkiajam verslui – beveik be procentų

RAPOLAS GABRyS info@ekonomika.lt

Nuo 2012 m. vasario visiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, gavusiems paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF), yra kompensuojama 95 proc. sumokėtų palūkanų. Jau išduota daugiau nei

300 lengvatinių paskolų.

Pasinaudoti Eu-ropos socialinio fondo lėšomis f inansuojamo

projekto „Verslumo ska-tinimas“ galimybėmis gali visi, steigiantys ar tik įsteigę naują įmonę. Paskolos suteikiamos smulkioms ir viduti-nėms įmonėms investi-cijoms ar apyvartinėms lėšoms finansuoti. Dėl paskolos su kompensuo-jamomis palūkanomis pradedantieji, būsimi ar pažengę verslininkai turi kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Po paskolos gavimo dėl palūkanų kompensavimo reikia kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Paskolų palūkanos pa-gal galiojančią tvarką bus kompensuojamos iki 2015 rugsėjo 30 d. Pasko-los, skirtos apyvartinėms lėšoms finansuoti, teikia-mos ne ilgesniam nei 24 mėn. terminui. Paskola, skirta investiciniam pro-jektui įgyvendinti, turi būti grąžinama iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Naujoji tvarka tai-koma ir paėmusiems pa-skolas iš VSF nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Maksima-lus paskolos dydis yra 86 tūkst. Lt. Tačiau bendra kompensacijos suma ne-gali būti didesnė nei 30 proc. paskolos dydžio. Pa-lūkanos yra kompensuo-jamos nepriklausomai nuo to, ar už jų paskolas buvo suteikta INVEGOS garantija, ar ne.

Pranoko lūkesčius„Palūkanų kompensa-vimo pakitimai pranoko visų kredito unijų lūkes-čius: palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kredito unijos pastebi aktyvesnį naudojimą šia verslo finansavimo gali-mybe – išduota 34 proc.

daugiau paskolų“, – sako Tomas Valauskas, Lie-tuvos centrinės kredito unijos „Verslumo skati-nimas“ projekto koordi-natorius.

Paskolų išdavimo ten-dencijos išlieka tokios pat – dažniausiai smul-kiojo ir vidutinio verslo subjektai lėšų skolinasi investicijoms įgyven-dinti. Daugiau kaip ketvirtadalis išduotų paskolų yra skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. „Vers-lininkai paprastai imasi tradicinių verslų, tačiau pasitaiko, kad jaunimo pateikiami verslo planai pasižymi originaliais verslo kūrimo ir plėtros sprendimais“, – atkreipia dėmesį į tendenciją T. Va-lauskas.

Pasigerino darbo sąlygasViena iš pasinaudojusių lengvatine paskola yra

nedidelė lietuviško kapi-talo įmonė „Biobriketa“, įsikūrusi Pasvalio rajone ir turinti 3 darbuotojus. Jos savininkas Alman-tas Naktinis įmonę įkūrė 2010 balandį, tai buvo viena iš pirmųjų biokuro gamybos įmonių rajone. Įmonė šiemet paėmė 31 tūkst. Lt lengvatinę pa-skolą per Pasvalio kre-dito uniją ir atnaujino tu-rimus pastatus, įsirengė signalizaciją, žaibosau-gos sistemą, susiremon-tavo biurą, dalį paskolos panaudojo apyvartinėms lėšoms. Išmokėti paskolą įmonė įsipareigojo per penkerius metus.

„Biobriketa“ savo pro-dukcijos Lietuvoje ne-parduoda, viskas per kitą įmonę eksportuojama į Lenkiją.

Šiaudų briketai ten paklausūs, poreikis vis auga, bet įmonės šeimi-ninkas apgailestauja dėl

Lietuvoje vyraujančio požiūrio į biokurą. „Len-kai savo šilumos katili-nes ir elektrines šiau-dais kūrena, o Lietuvai – nereikia, – nesupranta Lietuvoje vykdomos energetikos politikos A. Naktinis. – Savas žalia-vas išvežame, o svetimą kurą perkame.“

Jis sako, kad paklausai augant reikėtų daugiau technikos, ir planuoja kitais metais įsigyti daugiau įrangos, didinti našumą. Jei tik bus gali-mybė, vėl naudosis VSF lengvatine paskola.

Išplėstas šeimos verslasKlaipėdos Skausmo ir nervų sistemos gydymo ir sveikatinimo centrui „Narema“ fondo paskola leido žengti svarbų plė-tros žingsnį – įkurti sto-matologijos kabinetą. Paraišką lengvatinei pa-skolai „Narema“ padavė balandį ir pirko stoma-tologijos įrangą, paci-ento kėdę, sterilizatorių, rentgeną. Dar du mėne-sius laukė, kol viskas bus pristatyta iš Vokietijos. Stomatologijos kabinetas

pradėjo veikti šių metų rugpjūčio 20 dieną. 81 tūkst. Lt paskolą ketve-riems metams suteikė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“.

Medicinos centro sa-vininkė Aušra Jankaus-kienė įsigijo jau metus veikiančią bendrovę – ankstesnieji jos savinin-kai veiklą pradėjo, bet neišplėtojo.

„Mūsų centro vizija – šeimos medicina ir sveikatinimas. Norime sukurti jaukų, patrauklų centrą, kur būtų geras kainos ir kokybės san-tykis“, – kalba A. Jan-kauskienė. Ji sako, kad lengvatinės paskolos yra didžiulė paspirtis verslo pradžioje, kai pradinis kapitalas toks svarbus.

„Kas skolins, jei ne-turi nuosavo kapitalo? Komerciniame banke pa-skolą gauti labai sunku, o didelės palūkanos apsun-

kina verslo įsibėgėjimą“, – sako verslininkė.

Įsigyti sveikatingumo centrą ji nusprendė su vyru. „Šeimoje aš vienin-telė – ne medikė.

Vyras turi dantų tech-niko specialybę, dukra studijuoja stomatologiją. Naujojo kabineto klientų jau yra, tikimės, porei-kis augs, ir planuojame po kiek laiko atidaryti ir antrą kabinetą – du-krai bus darbo vieta“, – atskleidžia planus A.Jankauskienė ir sako, kad jai šiame versle rei-kia dvigubai daugiau pastangų norint viską su-prasti. Tačiau juokauja, kad skaitydama visus įstatymus, reglamentus ir taisykles jau pati tapo pusiau medike.

Rugsėjį centre pradėjo dirbti gydytojas neurolo-gas ir psichologas. Šiuo metu A. Jankauskienė rūpinasi sutartimis su te-ritorine ligonių kasa, kad šių specialistų paslaugos taip pat būtų kompensuo-jamos pacientams. Kol verslas kuriamas, ji sten-giasi visą uždirbtą pelną investuoti į plėtrą ir džiaugiasi, kad pacientų srautas stabiliai auga.

„Visiems turintiems gerą idėją siūlau rizi-kuoti, bandyti ir žengti pirmą žingsnį. Ypač kai galima pasinaudoti tokiu geru pasiūlymu“, – su užsidegimu ragina visus dvejojančius ir nepasi-ryžtančius imtis nuosavo verslo veikli moteris.

Planuojantieji pradėti savo verslą dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją. Informacijos galima teirautis nemo-kamu tel. 8 800 11211 arba www.lku.lt/projektas-vers-lumo-skatinimas/užs. nr. 09-20-2012

FAKTAI

VERSLUMO SKATINIMO FONDAS

• Iš Verslumo skatinimo fondo jau išduota daugiau nei 300 lengvatinių pasko-lų. Didžioji dalis gavusiųjų paskolas – jaunimas iki 29 metų.

•Daugiausia paskolų iš-davė (2012 m. rugsėjo 1 d. duomenimis): Kredito uni-ja Vilniaus taupomoji kasa 53, Kauno kredito unija 36, Akademinė kredito unija (Kauno) 36.

•Maksimali lengvatinės paskolos verslui suma – 86 tūkst. litų.

•Prioritetas teikiant pasko-las skiriamas bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų asmenims

»Visiems turintiems gerą idėją siūlau rizikuoti, bandyti ir žengti pirmą žingsnį. ypač kai galima pasinaudoti tokiu geru pasiūlymu

Už lengvatinę paskolą medicinos centras „Narema“ įsigijo įrangą stomatologijos kabinetui. Tomo valausko nuotr.

Firminio þenklo dalis A - juodaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100Firminio þenklo dalis B - pilkaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=40Uþraðai - juodiPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100Uþraðø ðriftas -Helvetica LT Condensed Bold

Diskutuokime10

Būstas: pirkti ar nuomoti Šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi. Tačiau nuosa-vame būste norėtų gyventi 96 proc. šalies žmonių, o nuoma ją pasirinkusiems yra tik laikinas sprendimas, atskleidė „swedbank“ užsakymu „spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Kiek reikia dirbti norint nusipirkti „iPhone 5“vidutinis statistinis darbuo-tojas vilniuje turi dirbti 168,5 valandos, kad galėtų nusi-pirkti naująjį „iphone 5“, o Ciuricho gyventojas – vos 22 valandas, byloja Šveicarijos banko usB atliktas tyrimas. naujasis „iphone 5“ kainuos tiek, kiek dabar amerikoje kainuoja „iphone 4s“.

Įdomiausi draudžiami siųsti daiktai pasaulyjedraudžiamų siųsti daiktų sąrašai yra patys įvairiausi ir kartais labai netikėti. kiekvie-noje šalyje galioja vis kitokios taisyklės, apibrėžiančios, kokių daiktų galima įvežti į šalį, o kokių ne.

kartais daiktų siuntimas ribojamas dėl politinių ar ekonominių priežasčių, o kartais draudimo siųsti tam tikrus daiktus paaiškinimą sunku ir sugalvoti.

Narkotikai žengia koja kojon su technologijomis10 tonų narkotikų krovinys, tik vienas išnirimas per parą į vandens paviršių ir tiesus kelias iš Lotynų amerikos į jav krantus – narkotikų prekeiviai sėda į modernius povandenius laivus, kokių neturi daugelis pasaulio laivynų, skrodžia per karibų jūrą ir sėkmės atveju susiže-ria didžiulį pelną.

Taspats 2012-09-20Jau nesikabinkit prie kalėjimo istaigų, ten nė vienas nenorim atsidurti. Norint sutaupyti it uždirbti reik investuoti. Kaip pavyzdį: perkame tualetinį po-pierių, pamatome 18 rulonėliu su didele nuolaida pasiėmę 10 pakuočių laikui bėgant sutaupytume, nei reikalui esant pirktume didesne kaina. Bet čia tik iš piniginės pusės. Taip tiesa, švietimas Lietuvoje kenčia, tačiau, kiek domėjausi, didžiau-sią dalį 2013 metų biudžeto skirta švietimui tai reiškia, kad paruoš studentus užsienio rinkai. O apie naujų darbo vietų sukūrimą nieko.

zigmis iš kanapių 2012-09-19Pagal vyr. prokuroro paaiški-nimą, Lietuvoje galima teist tik už vištos pavogimą, nes vagiantiem milijonus nėra sukurta įstatymų. Ar nemanai prokurore ,kad Lietuvoje įdomūs dalykai daros? Kaip gali aukšti valdžios vyrai kurti įstatymą sau? To negali būti.

skrebutis2012-09-19Žmonės, atsidarykit savo pinigines ir pažiūrėkit, ką ten nešiojatės, ten ne pinigai, o šikpopieris. Patikėkit, pinigai nuvertės ir kils kainos visam pasauly, ir štampuos popieriuką tol, kol skiautė popieriaus priar-tės prie realios vertės – apvalaus nulio. Pats pirkau truputį aukso, pirksiu ir sidabro monetų. Kas turit bankuose pasidėję pinigų, paisiimkit bent dalį ir pirkit tą, kas turi vertę net karo metu.

Tadas 2012-09-19Kol „Akmenės Cementas“ ir „Kalcitas“ turės tuos pačius direktorius, tol joks didelis pramonės bumas neateis, nes jie netoleruoja konkurencijos. Savaime aišku, dėl to, kad žmonės dirbtų pas juos, už patį minimumą. Buvo jau atvykę du dideli investuotojai, tačiau labai greit jie dingo, spėkit dėl ko. Gal būt, kai nebaigę mokyklų „naktiniai gyventojai“ išvyks į užsienį ir valdžia pastarosiose gamyklose pasikeis, Naujoji Akmenė pasieks savo tikslų.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTARAI SAVAITėS STRAIPSNIAI

GERIAUSI LANKOMIAUSI

dar panesiu 2012-09-19Lietuva naujai krizei nepasi-ruošusi?! na, p. Rudzki, jūs ti-kras humanistas. pasakyti, kad nepasiruošusi, tai beveik nieko nepasakyti. Tiesa ta, kad visus ketverius metus mes ėjome į priešingą pusę, nei to reika-lavo realybė. Meldėmės grąžių ataskaitų stabui ir pasekmėje

turime: 1. beveik išnaudotą valstybės skolinimosi limitą; 2. bankrutuojančią sodrą; 3. sunaikintą mokestinę bazę; 4. neįsisavintus struktūrinius es fondus ir programas; 5. dėl prastos politikos aukštas dujų ir šilumos kainas; 6. didesnes ar mažesnes problemas su

visais kaimynais; 7. vieną iš žemiausių pragyvenimo lygių europoje. Šis sąrašas nebaig-tinis, nes yra daug mažesnių, bet taip pat svarbių problemų, kurios mūsų gyvenimo nedaro lengvesnio. nauja krizė, jei to-kia ištiks, turės jau kitą pavadi-nimą – katastrofa.

»Nauja krizė, jei tokia ištiks, turės jau kitą pavadinimą – katastrofa

Neatsakingas pirmasis verslas

■Nuo rugsėjo pradžios įsigaliojusi naujos teisinės formos įmonė – mažoji bendrija (MB). Aiški-nomės, kada ši veiklos forma gali pasiteisinti ir kokie pavojai tyko norin-čiųjų jas steigti.

Pranašumų yra... MB pranašumas, paly-ginti su individualiomis įmonėmis (IĮ) ar ūkinėmis bendrijomis (ŪB), yra tas, kad jos yra ribotos civili-nės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad MB bankroto atveju jos nariai neatsako asmeni-niu turtu, o rizikuoja tik tuo turtu, kurį pervedė į bendriją.

„MB nėra reikalavimo dėl minilaus kapitalo dy-džio, bendrija neprivalo turėti vadovo, o verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu“, – tvirtina Ūkio ministerijos specialistai.

Taip pat lankstesnis yra pelno išmokėjimas – esant poreikiams galima gauti avansinį pelną dar nesibaigus finansi-niams metams. Vis dėlto, kaip pažymi advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Agnietė Žu-kauskaitė, jei pasibaigus finansiniams metams paaiškėja, kad MB patyrė nuostolių ar turi mažesnį nei avansu išmokėtas pelną, bendrijos nariai privalo grąžinti permo-kėtą pelno dalį. Vis dėlto praktikoje ne visuomet pavyksta sėkmingai

išieškoti lėšas iš fizinių asmenų.

MB patrauklumas gali paskatinti kitų veiklos rūšių persiorientavimą į MB, tačiau Ūkio ministe-rija nedrįso prognozuoti, kiek juridinių asmenų nuspręs tai padaryti.

...bet trūkumai atbaido„Sorainen“ advokatų ma-nymu, pagrindinis MB trūkumas yra galimai mažesnis verslo partnerių pasitikėjimas bendrija, mažiau palankus požiūris į verslo santykius su MB.

„Turint omenyje, kad MB narių atsakomybė yra ribota ir steigiant MB nereikalingos didelės investicijos, MB nariai (palyginti su IĮ savinin-kais ir UAB akcininkais) mažai kuo rizikuoja, todėl verslą gali vykdyti neatsa-kingai, priimti pernelyg rizikingus sprendimus“, – priežastis vardija A. Žu-kauskaitė.

Antra šio nepasitikė-jimo priežastis, pasak teisininkės, susijusi su minimalių kapitalo reika-lavimų nebuvimu. „MB

verslo partneriai negali būti tikri, kad MB turės pakankamai lėšų tin-kamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus“, – sako „Sorainen“ teisininkė ir pridėjo, kad UAB ši ri-zika yra kiek mažesnė, nes sumažėjus įstatiniam kapitalui akcininkai įpa-reigoti imtis tam tikrų veiksmų.

Be to, MB nariai turi galimybę bet kada pasi-traukti iš bendrijos ir at-siimti savo įnašą, o tokiu atveju sumažėjus MB tur-tui gali nebelikti pakan-kamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pabrėžia A. Žukauskaitė.

Galimybė steigti MB at-sirado prieš kelias savai-tes ir šiuo metu, Registrų centruo duomenimis, įre-gistruota apie 20 mažųjų bendrijų. Ūkio ministe-rija ketina stebėti naujojo įstatymo įgyvendinimą ir savo išvadas ketina pa-teikti praėjus pusantrų metų nuo jo įsigaliojimo.

Apibendrinant galima teigti, kad MB gali pasi-teisinti tuomet, kai pradė-dami verslą neturite dide-lių investicijų ir nenorite rizikuoti asmeniniu turtu. Norintiems steigti šeimos ar kitą nedidelį verslą tai būtų patraukli verslo forma. Vis dėlto, anot A. Žukauskaitės, dėl mažėsnio verslo par-tnerių pasitikėjimo gali tapti sunku gauti kreditą ar susirasti naujų verslo partnerių.

„Dėl šios priežasties MB gali būti patrauklesnė kaip pradinis verslo plėtros eta-pas, vėliau ją pertvarkant į kitas verslo formas“, – tvirtina teisininkė.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Mažosios bendrijos gali būti patrauklios smulkiesiems verslininkams, tačiau teisininkai įžvelgia ir nemažai trūkumų. Reuters

www.ek.lt/videoPOPULIARIAUSI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAVAITėS KLAUSIMAS

Ar pasiteisins mažųjų bendrijų veiklos forma?

Lietuvoje 11Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Atidarė mokslo tyrimų centrąKaune atidarytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos „Nemuno“ slėnio

Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės atviros prieigos centras (APC).

Mokslininkai nuo šiol galės nau-dotis pažan-

giausiais instrumentais, skirtais maisto produktų ir žaliavų kokybei gerinti arba naujiems maisto

produktams kurti.Centro atidaryme da-

lyvavo Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto (LSMU) rektorius profe-sorius Remigijus Žaliū-nas, kancleris profesorius Henrikas Žilinskas, gau-

sus būrys mokslininkų tyrėjų, akademinės ben-druomenės, kurią pasvei-kinti atvyko švietimo ministras Gintaras Ste-ponavičius, žemės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, statybos ir įrengimo darbus atlikusio generali-nio rangovo „LitCon“ di-rektorius Linas Piliponis.

Renginyje žymūs šalies mokslininkai skaitė pre-nešimus apie „Nemuno“ slėnio įtaką Lietuvos veterinarijos ir zootech-nikos mokslo krypčių strateginiam plėtojimui, veterinarijos mokslo krypties plėtros tenden-cijas Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje, LSMU ir šalies įmonių ilgalaikio bendradarbiavimo patirtį ir perspektyvas. Šventės organizatoriai ir svečiai

aplankė atidaryto moks-linio centro laboratorijas, kurios, pasak LSMU va-dovų, yra tokio lygio, kad gali siekti tarptautinės akreditacijos. Tai LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkams sudarys galimybių dalyvauti pa-sauliniuose projektuose ir programose.

„Mūsų statybos ben-drovei buvo malonu pri-sidėti prie šio Lietuvai svarbaus moksliniam potencialui gerinti skirto projekto įgyvendinimo, – sakė „LitCon“ direkto-rius L. Piliponis. – Atli-kome darbų už 16 mln. litų. Tikime, kad moder-numu ir funkcionalumu šis centras lygiuosis į geriausius užsienio cen-trus, o darbuotojus džiu-gins puikiomis galimy-

bėmis dirbti bei atlikti mokslo tyrimus, kurti ir diegti inovacijas, kurios būtų naudingos maisto ūkiui, Lietuvos ekonomi-kai ir socialinei aplinkos plėtrai.“

APC veikla bus orien-tuota į gyvūnų užkre-čiamųjų ligų epidemio-logijos, etiopatogenezės, gydymo ir profilaktikos mokslo tyrimus, kurių rezultatai sudarys gali-mybių užtikrinti rinkoje aukštos kokybės sauges-nes ir sveikesnes gyvūni-nės kilmės maisto žalia-vas.

Tai vienas iš dviejų atviros prieigos mokslo centrų, sukurtų LSMU Veterinarijos akademi-joje įgyvendinant inte-gruotą mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“

projektą „Gyvūnų svei-katingumo, mitybos ir gyvūninių maisto žaliavų ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potenci-alo konsolidacija.“ Antra-sis – Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras. Šiai mokslo tyrimų inf-rastruktūrai iš ES struk-tūrinių fondų bei valsty-bės biudžeto skirta 40,741 mln. litų.

Suformuota infras-truktūra užtikrins aukštą studijų kokybę, mokslo tyrimų plėtrą maisto saugos ir gyvūnų sveika-tingumo srityse bei duos naujų postūmių mokslui ir verslui bendradar-biauti diegiant naujas mokslo tyrimų bei gyvū-ninės kilmės maisto ža-liavų bei maisto gamybos technologijas.L. Piliponis atidarymo proga sakė sveikinimo kalbą. „Lietuvos žinios“ nuotr.

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAVAITėS KRIMINALŲ

TOP 3

P R A h A . Dėl masinio apsinuodijimo nekokybišku alkoholiu Čeki-joje jau mirė 21 žmogus. Slo-vakijos ir Lenkijos vyriausybės dėl masinio apsinuodijimo skandalo uždraudė šalyje prekiauti iš Čekijos atvežtais alkoholiniais gėrimais. Če-kijos sveikatos ministerija uždraudė prekiauti alkoholi-

niais gėrimais, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 proc. alkoholio. K A R A K A S A S . Venesueloje, netoli Kolum-bijos sienos esančiame San Kristobalio mieste, sučiuptas narkotikų kontrabandininkas Danielis Barrera. Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas sakė, kad D. Barera

buvo labiausiai ieškomas nar-kotikų baronas. D. Bareros nusikaltėlių imperija Kolum-bijoje pagamintą kokainą ne-legaliai gabeno ne tik į JAV, bet ir į daugelį kitų pasaulio valstybių, ypač į Europą. JAV už jo sučiupimą skyrė 5 mln. JAV dolerių atlygį, t. y. tiek pat, kiek siūlė už Osamą bin Ladeną. Kolumbija prie šios

sumos pridėjo dar 2,7 mln. JAV dolerių.I S L A M A B A D A S . Pakistano pareigūnai pra-nešė, kad pirmadienį bando padėti nuo liūčių pietvaka-rinėje Beludžistano provin-cijoje nukentėjusiems 600 tūkst. žmonių. Pasak at-stovo, provincijoje žuvo 57 žmonės.

Milijonus slėpė užsienyje

Sukčiai milijonines sumas slėpė „ofšorinėse“ kompanijose. Fotodiena

■Klaipėdoje atskleisti buvę sutuoktiniai, disponavę iš lengvatinių mokesčių zonose esančių kompanijų gautomis milijoninėmis sumomis, bet pajamų nedeklaravę ir mokesčių nemokėję.

Siekdami išvengti mo-kesčių jie teigė, kad šios lėšos – grąžintos paskolos.

Sukčiavimą atskleidė Klaipėdos apskrities valsty-binė mokesčių inspekcija. Papildomai priskaičiuota

sumokėti daugiau nei pusė milijono litų gyventojų pajamų mokesčio bei pri-valomojo sveikatos drau-dimo įmokų, delspinigių ir baudų.Nustatyta, kad per dvejus metus į Klaipėdos apskrities gyventojų turi-mas asmenines sąskaitas šalies bankuose pervesta per 2 mln. litų įvairia va-liuta. Nuolat Lietuvoje gy-venantys Rusijos piliečiai gautų pajamų nedeklaravo ir atitinkamai nemokėjo jo-kių mokesčių.

Konfliktų auka – ekonomika

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Kelios uolos jūroje ir keli taiklūs vandalizmo proveržiai – tiek užteko, kad kristų didžiausių Japonijos įmonių akcijos. Tačiau ar Kinijoje kilęs

smurtas dėl ginčytinų teritorijų, oficialiai priklausančių Japonijai, skaudžiai neatsilieps pačių kinų ekonomikai?

pramonę ir finansų pas-laugas. Laikraštyje klau-siama, ar Japonija pasiruo-šusi, kad jos ekonomika būtų grąžinta dvidešimt metų atgal.

Vienas iš Kinijos parei-gūnų užsiminė ir apie obli-gacijų ataką. Jinas Baison-gas iš Kinijos tarptautinės prekybos akademijos – Pre-

kybos ministerijos padali-nio – teigė, kad Kinija tu-rėtų pasinaudoti savo, kaip didžiausios Japonijos kre-ditorės, statusu ir sukelti Japonijoje fiskalinę krizę.

Anot Jino Baisongo, Kinija gali paaukoti savo „mažai vertės pridedantį“ eksportą į Japoniją už mažą kainą. „Yra aišku,

kad Kinija gali suduoti sti-prų smūgį Japonijai daug nenuskriausdama savęs“, – cituoja jį „The Telegraph“.

Žala abipusėKita vertus, Kinijos ekono-mikai šiuo metu taip pat sekasi prastai. Manoma, kad šiais metais šalies ūkis gali augti mažiausiai per 22

metus, o užsienio investici-jos rugpjūtį krito devintą kartą per dešimt mėnesių.

Kinijos vyriausybė tei-gia, kad konfliktas dėl salų gali pakenkti prekybos ryšiams su Japonija, kurie pernai siekė 345 mlrd. JAV dolerių, ir taip dar labiau sumažinti ekonominį au-gimą.

„Japonijos prekių žen-klai yra vieni labiausiai vertinamų Kinijoje. Ki-nams labai svarbu, kad japonų investicijos būtų iš-saugotos“, – BBC sakė Sei-jiro Takeshita, „Mizuho In-ternational“ direktorius, ir pridėjo, kad tiek Japonija, tiek Kinija gali nukentėti dėl salų ginčo.

Apie Japonijos įmonių pasitraukimą iš Kinijos kol kas kalbų nėra, tačiau kai kurie ekspertai tiki, kad antijaponiškos nuotaikos gali paskatinti įmones il-guoju laikotarpiu persvars-tyti investicijas.

„Pasitraukti neįma-noma, tačiau verslo plėto-jimo Kinijoje kaina auga, o tai gali paveikti sprendi-mus ateityje“, – „Reuters“ sakė Yoshide Soeya, Rytų Azijos studijų instituto, Kejo universiteto Tokijuje direktorius.

Pasak BBC, Japonijos socialiniuose tinkluose vy-rauja įvairios nuomonės, tačiau yra ir raginančių ja-ponus perkelti savo įmones į kitas Azijos šalis.

Be to, pasak Jiango Yuechuno iš Kinijos tarp-

Dėl negyvenamų, japonų vadi-namų Senkaku, o kinų – Diaoju

salų konfliktai regione kyla nuo seno. Oficialiai salos japonams priklauso nuo 1895 m., tačiau kinai teigia, kad iki to laiko jos visą laiką priklausė jiems.

Seni nesutarimai įsi-žiebė šį mėnesį, kai rug-sėjo 11 d. iš privataus sa-vininko Japonija įsigijo tris iš penkių jai oficialiai dar nepriklausiusių salų. Kinijai, kurioje vyrauja stiprios nacionalistinės ir ypač prieš japonus nu-kreiptos nuotaikos, toks žingsnis pasirodė nepriim-tinas.

Smurto proveržisKelios dienos po salų na-cionalizavimo 85 Kinijos miestuose nuvilnijo prieš Japoniją nukreipti protes-tai, kurie greitai peraugo į smurto proveržius. Buvo niokojamos japoniškos mašinos, deginamos Ja-ponijos vėliavos, vandalai puolė japonų parduotuves.

„Honda“ ir „Toyota“ teigia, kad padegėjai smar-kiai apgadino jų platintojų būstines, „Panasonic“ pra-nešė, kad pridaryta žalos jų gamykloje.

Kinijos valdžia pa-smerkė šiuos išpuolius ir

Į skaudžiausią vietąProtestai nusmukdė Ja-ponijos akcijų rinką. Po protestų „Nissan“ akci-jos Tokijuje krito 5 proc., „Uniqlo“ – 7 proc., „Honda“ – 2,5 proc. „Fitch“ reitingų agentūra įspėjo, kad suma-žins Japonijos eksportuo-tojų reitingus, jei smurto proveržiai tęsis.

„Nissan“ kyla didžiau-sia rizika, nes įmonės par-davimai Kinijoje sudaro 26 proc. užsienio pardavimų, po jos labiausiai rizikuoja „Honda“ su 20 proc. par-davimų. „Sharp“ ir „Pana-sonic“ irgi yra smarkiai priklausomos nuo Kinijos rinkos.

Skaičiuojama, kad dėl sustabdytos gamybos Kini-joje Japonijos automobilių gamintojai prarado jau apie 250 mln. JAV dolerių.

Japonijos ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto, ypač į Kiniją – didžiausią savo eksporto rinką. Naujausi duomenys rodo, kad Japonijos eks-portas rugpjūčio mėnesį, palyginti su pernai, krito 5,8 proc. Japonijos eksporto paklausa mažėja dėl silpno JAV atsigavimo ir ES kri-zės, o dabar baiminamasi, kad prekybai dar labiau pa-kenks konfliktas su Kinija.

Kai kurie Kinijoje siūlo išnaudoti Japonijos pažei-džiamumą. Pavyzdžiui, „People‘s Daily“ laikraštis skatina valdžią imtis eko-nominių priemonių prieš Japoniją. Siūloma nusitai-kyti į Japonijos gamybos

išsiuntė į gatves riaušių policiją ir kariuomenę, tačiau japonų įmonės Kinijoje buvo priverstos imtis saugumo priemonių ir stabdyti veiklą. Antija-poniškos nuotaikos susti-prėjo rugsėjo 18 d., minint 1931 m. Japonijos invazijos

į Kiniją metines. Praėjusią savaitę vei-

klą Japonijoje apribojo „Mazda“, „Mitsubishi“, „Toyota“, „Honda“, „Ya-maha“. Kai kurias gamy-klas uždarė „Panasonic“, „Canon“ ir „Sony“. Ga-mybą pristabdė ir auto-

mobilių dalių gamintojos „Omron“ bei „Komatsu“.

Mažmeninės preky-bininkės „Aeon“, „Fast Retailing“, „Uniqlo“ ir „Seven&I“ buvo privers-tos užverti šimtų parduo-tuvių ir prekybos centrų duris Kinijoje.

Po salų nacionalizavimo kinų smurto proveržiui prieš Japonijos įmones malšinti pasitelkta šimtai policijos ir kariuomenės pareigūnų. Reuters

»Japonijos prekių ženklai yra vieni labiausiai vertinamų Kinijoje

tautinių studijų instituto, japoniškų prekių boikotas Kinijoje turės ribotą įtaką trumpuoju laikotarpiu, nes Japonija žalos išvengs prekiaudama su kitomis Azijos šalimis.

Japonijos žiniasklaida įspėja, kad protestai gali sutrikdyti derybas dėl lais-vos prekybos sutarties tarp Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos.

Ginklavimosi pavojus Konfliktas dėl Senkoku/Diaoju salų kenkia tiek Ki-nijos, tiek Japonijos ar net, kaip teigia kai kurie, viso pasaulio ekonomikoms, ta-čiau jis gali netikėtai būti naudingas kitiems ekono-mikos sektoriams.

Aplink salas šiuo metu plaukioja Kinijos ir Japo-nijos žvalgybiniai laivai ir pradedama spekuliuoti dėl galimo susirėmimo jūroje ir ginklavimosi, kuris Azi-joje buvo aprimęs, atsinau-jinimo.

Investuotojams vis daž-niau tenka įtraukti poli-tinę riziką į savo skaičiavi-mus irjie suskubo bandyti išpešti naudos iš tokio veiksmų posūkio – Kinijos raketų gamintojos akcijos praėjusią savaitę išaugo 30 proc.

FAKTAI

SENKAKU/DIAOJU SALOS

• Jas sudaro penkios salos ir trys rifai, bendras plotas – 7 kv. km

• 1895 m. salas savo teri-torija paskelbė Japonija, Kinija teigia, kad jos jai pri-klauso nuo senovės

•Po Antrojo pasaulinio karo salų valdymas atiteko JAV, o 1971 m. salos vėl ati-duotos Japonijai

•2010 m. dėl jų kilo stiprus diplomatinis ginčas tarp Ki-nijos ir Japonijos

•2012 m. rugsėjo 11 d. Ja-ponijos vyriausybė nusipir-ko salas iš verslininko Kunio-ki Kuriharos, kuris seniau jas valstybei nuomodavo

•Salos svarbios dėl preky-bos kelių, žvejybos vietų, manoma, kad šalia yra naftos

„Nissan“ – viena iš daugelio Japonijos įmonių Kinijoje, tapusių

teritorinio ginčo aukomis. Reuters

Lietuvoje 15

Ne gausybės ragas, bet ir ne tragedijaViešojoje erdvėje nuskambėjo teiginių apie esą tragiškai tuštėjančius Lietuvos ežerus.

Esą Aplinkos ministerija su jos vadovu tiesiog nusispjovė į gamtą, taip pat į žuvų išteklių gausinimą.

Tai netiesa, – sako aplinkos ministras Gedi-minas Kazlaus-

kas. – Gamta ir jos ap-sauga buvo ir yra viena iš prioritetinių Aplinkos ministerijos veiklos sri-čių.

Ji niekada nebuvo ir nebus „nemylimos po-dukros“ vietoje. Juk pa-galiau būtent dėl gamtos ir joje esančių vertybių apsaugos dar 1957 metais buvo įsteigtas Gamtos apsaugos komitetas, il-gainiui virtęs dabartine Aplinkos ministerija.“

Riboja verslinę žvejybąPasak Giedriaus Laduko, Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto, atsižvelgus į žuvų ište-klių mažėjimą 1,5 karto sumažintas verslinės žvejybos intensyvumas Kuršių mariose, daugiau nei du kartus sumažinti žuvų sugavimo ir vers-linės žvejybos įrankių limitai Kauno mariose, o nuo 2013 metų verslinė

žvejyba Kauno mariose išvis uždraudžiama. Sie-kiant užtikrinti geresnę visų migruojančių žuvų apsaugą uždrausta vers-linė žvejyba trijuose žvejybos baruose, esan-čiuose arčiausiai Klai-pėdos sąsiaurio Kuršių mariose.

Prieš kelerius metus beveik 3 kartus suma-žintas ežerų, kuriuose leidžiama verslinė žve-jyba, skaičius (neskai-tant ežerų, kuriuose lei-džiama tik specializuota seliavų ir ežerinių stinte-lių žvejyba).

Mokslininkai nustatė, kad šių žuvų ištekliai ežeruose gausūs ir stabi-lūs.

Daugelyje ežerų vers-linė žvejyba leidžiama tik nuo rugsėjo 1 d., kai sumažėja žvejų mėgėjų ir poilsiautojų srautas, vi-suose ežeruose uždrausta verslinė žvejyba poilsio ar švenčių dienomis.

Žvejų pinigai – ištekliamsSiekiant išsaugoti spar-čiai nykstančius ungu-

rių išteklius 40 procentų sumažintas upelių, ku-riuose leidžiama migruo-jančių ungurių žvejyba, skaičius. 15 dienų sutrumpin-tas laikotarpis, kai leidžiama žvejoti mi-gruojančius ungurius pa-vasarį, o rudenį migruo-jančių ungurių žvejyba apskritai uždrausta. Taip pat nustatyta, kad žvejai verslininkai, žvejojantys vidaus vandenyse, pri-valo skirti lėšų žuvų ište-kliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti (iki šiol žvejai verslininkai teisę verslinei žvejybai įgydavo nemokamai).

Šiemet rugsėjį minis-tras pasirašė įsakymą skirti 350 tūkst. litų plėš-riųjų ir kitų vertingų žuvų paaugintiems jau-nikliams įveisti valsty-biniuose vandens telki-niuose.

Aplinkos ministerija prisidėjo prie Mėgėjiškos žūklės įstatymo nuostatų įtvirtinimo: kad lėšos už leidimus mėgėjų žvejybai patektų į atskirą vals-

tybės biudžeto sąskaitą ir būtų naudojamos tik žuvų ištekliams atkurti

ir saugoti. Nuo šių metų kovo 30 d., įsigaliojus įstatymo nuostatoms,

žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai jau sukaupta daugiau nei 1,5 mln. litų.

D. Jankauskas: iš savivaldybių ir žmonių gaudavome daug signalų, kad ne visada ji skiriama tam, kam labiausiai reikia, o tai diskredituoja visą socialinę sistemą. Fotodiena

Vilniaus pulsas14 Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

■Vilniaus miesto savival-dybės taryba, konstatuoda-ma, kad, nepaisant Lietuvos Respublikos energetikos ministro pažadų sumažinti dujų kainą, ji tik didėja, ir tai stipriai didina šilumos kainas vartotojams, nors Lietuvos šilumos tiekėjai ir Lietuvos energetikos kon-sultantų asociacijos siūlo būdų dar šiemet sumažinti šilumos kainas vartoto-jams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-08-29 nutarimu Nr. 1035 patvir-tino Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktą Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių pas-laugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“,

kuriuo užkirto galimybę mažinti šilumos kainas, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-11-6 paskelbtas išvadas, kad:

1. „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejo-nių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas“. To-kių abejonių išlieka ir patvirti-nus kvotas 2013 metams;

2. „Kogeneracinėse (ter-mofikacinėse) jėgainėse susidaranti šiluma beveik vi-siškai gali būti panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems

Vilniaus miesto savivaldybės taryba su siūlymu, kaip sumažinti šilumos kainas, kreipėsi į prezidentę,

Vyriausybę ir energetikos ministeriją

Sostinės savivaldybė prašo palaikyti iniciatyvą dėl mažesnių šilumos kainų. Fotodiena

poreikiams tenkinti. Dėl to šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl koge-neracinėse jėgainėse net 90 procentų pradinės kuro ener-gijos gali būti panaudojama naudingai“, taip pat Lietu-vos energetikos konsultantų bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijų raštus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lie-tuvos Respublikos energetikos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės siūlymą ir skai-čiavimus, prašo Lietuvos Res-publikos prezidentę Dalią Gry-bauskaitę palaikyti šią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos iniciatyvą, ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lie-tuvos Respublikos energetikos ministeriją priimti skubius ir būtinus teisingus sprendimus, kurie leistų efektyviau panau-

doti kogeneracinių jėgainių pajėgumą ir sumažintų šilu-mos kainas Vilniaus ir Lietuvos vartotojams dar šį šildymo se-zoną, siūlo:

- Lietuvos Respublikos Vy-riausybei padidinti kogenera-cinėms jėgainėms elektros su-pirkimo kvotą iki optimalaus šių jėgainių pajėgumo;

- Valstybinei kainų ir ener-getikos kontrolės komisijai nustatyti elektros supirkimo kainą, atitinkančią alterna-tyvaus gamintojo savikainą, taip pat pakeisti kuro sąnaudų kogeneracinėse elektrinėse paskirstymo tarp šilumos ir elektros energijos gamybos metodiką, kad gautos papil-domos pajamos ir pelnas už parduotą elektros energiją būtų panaudoti šilumos tarifui mažinti Vilniuje ir visoje Lietu-voje.užs. nr. 09-19-2012

FAKTAI

REzOLIUCIJA

• Už tarybos rezoliuciją dėl šilumos kainų mažini-mo ir kogeneracijos skati-nimos balsavo UŽ:

• Frakcija ,,TAIP’’

• Darbo partijos frakcija

• Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija

• Lietuvos socialdemo-kratų partijos frakcija

• Nepriklausantys jokiai frakcijai

• Partijos „Tvarka ir tei-singumas“ frakcija

• Balsavo PRIEŠ 2 ir susi-laikė 6 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de-mokratų frakcijos nariai

Seimas paliko galioti senąjį mėgėjiškos žūklės įstatymą. Fotodiena

■Socialinė parama ne visada skiriama tam, kam labiausiai reikia. Tokie sig-nalai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gaunami iš daugelio savivaldybių ir piliečių, lėmė pokyčius skirstant piniginę paramą.

Apie pokyčius ir tai, kam jų reikėjo, kalbamės

su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

? Kodėl reikėjo keisti iki šiol buvusią pašalpų skyrimo

tvarką?Iš savivaldybių ir žmo-

nių gaudavome daug si-gnalų, kad ne visada ji ski-riama tam, kam labiausiai

reikia, o tai diskredituoja visą socialinę sistemą. Juk jos paskirtis – apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, o ne tapti papildomu pajamų šaltiniu tam, kas naudojasi galimybe be tikros būtiny-bės. Todėl pradėta griež-čiau žiūrėti į abejotinus atvejus, dažniau tikrina-mos tikrosios buities sąly-gos, ne vien dokumentai, glaudžiau bendradarbiau-jama su savivalda, institu-cijomis, kurios atsakingos už nelegalaus darbo, pa-jamų kontrolę.

? Kokie žmonės kreipiasi dėl paramos?Tikrai didžiajai daugu-

mai žmonių, kurie gauna piniginę socialinę paramą, ji ir priklauso. Tai bedar-biai, šeimos, kurių nariai gauna mažas algas, pen-sininkai. O jei kalbėtume apie tuos, kurie kreipiasi pašalpos, nors neturėtų, galima išskirti gaunan-

čius nelegalias pajamas, tuos, kurie nuolat uždar-biauja, o tvirtina esantys bedarbiai, besiverčiančius kontrabanda, tuos, kurie gyvena su pasiturinčiu gyvenimo draugu, bet de-klaruoja esantys vieniši ir neturintys jokių pajamų. Iš tiesų daug yra individu-alių atvejų, todėl siekiame duoti savivaldybėms dau-giau atsakomybės ir dau-giau galių šiems klausi-mams spręsti.

? Kiek dažnai patys gyvento-jai pasako apie neteisėtus

paramos gavėjus?Džiaugiuosi, kad gy-

ventojai yra pilietiški ir neabejingi tam, kas vyksta aplinkui. Ši tendencija sti-prėja: žmonės galbūt seniai matė, kad kažkas nesąži-ningai elgiasi, bet pastarai-siais mėnesiais tvirtėjanti visuomenės nuomonė, kad padėti reikia tiems, kuriems tikrai reikalinga

pagalba, padrąsina kreip-tis ir išsiaiškinti. Svarbu ir kad žmonės kreiptųsi ne vien dėl tų, kuriems, jų manymu, nepriklauso pa-rama, o ir dėl tų, kuriems reikia daugiau pagalbos.

Reikia suprasti, kad soci-alinė piniginė parama nėra tam, kad žmogus galėtų gyventi be jokių rūpesčių, vykti į užsienį atostogauti, samdytis namų tvarkytoją (buvo toks atvejis), statytis naujus namus. Ji turi būti skiriama tik būtiniausiais atvejais, kitaip gali kilti klausimas – kam dirbti, jei viskuo aprūpina valstybė, o pinigai į biudžetą juk nenukrinta iš dangaus, jie surenkami iš visų mūsų mokesčių.

? Kas gresia tiems, kurie pašalpas gauna, nors neturi

teisės joms gauti?Įstatymas numato gali-

mybę išieškoti neteisėtai gautą piniginę socialinę pa-

ramą, jei ji buvo neteisėtai teikiama dėl socialinės pa-ramos gavėjo kaltės. Nusta-čius, kad parama gaunama neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė ne-teisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius as-menis arba kitus duome-nis, reikalingus socialinei paramai skirti, jis turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumo-kėti dalimis. Mūsų tikslas – išgryninti sistemą, pa-daryti ją skaidresnę ir aiš-kesnę, o ypač – kad balsą turėtų ir bendruomenės, kurios gerai mato, kam iš tiesų reikia socialinės paramos, o kam galbūt trūksta motyvacijos dirbti ir atsakyti už savo gyve-nimą. Tokiu atveju reikia kitų paslaugų – gal sociali-nio darbuotojo dėmesio ar Lietuvos darbo biržos spe-cialistų pagalbos.

Svarbu matyti, kam tikrai reikia paramos

UžsienyjeUžsienyje 1716

4BELGIJOS CENTRINIO BANKO DUOMENIMIS, TURTINGIAUSIAS PRANCūzIJOS GyVENTOJAS, KONCERNO „MOET HENNESSy LOUIS VUITTON“ (LVMH) VADOVAS BERNARDAS ARNAULTAS, ŠALyJE VALDO TURTO UŽ 4 MLRD. EURų (13,8 MLRD. LITų)

Pinga kava

Krintančios kavos pupelių kainos gali pradžiuginti ne vieną kavos mėgėją. Reuters

■Padidėjus prekių par-davimui ir sustiprėjus JAV doleriui kavos ir kakavos ateities sandorių kaina pasaulio rinkose pastebimai mažėja.

Kavos pupelės „Arabica“ at-pigo 3 proc., iki 1,75 JAV dolerio (4,6 lito) už svarą – tai didžiau-sias kainos nuosmukis nuo lie-pos. Kakavos ateities sandorių

kaina sumažėjo 2,2 proc., iki 2,58 tūkst. JAV dolerių (6,78 tūkst. litų) už metrinę toną. „Esama požymių, kad rinkoje vis dar bus jaučiamas pasiū-los deficitas, daugiausia dėl neįprastai sausų orų Vakarų Afrikoje ir prognozuojamo paklausos atsigavimo pramo-ninėse išsivysčiusiose šalyse“, – teigiama „Commerzbank“ analitikų ataskaitoje.

UŽSIENIONAUJIENOS 15,6

TIK SKAIČIAI

ISPANIJOS CENTRINIO BANKO DUOMENIMIS, ŠALIES BANKų BLOGų PASKOLų VERTĖ LIEPĄ IŠAUGO IKI 169,3 MLRD. EURų (584,4 MLRD. LITų)

ŠIų METų LIEPĄ EURO zONOS UŽSIENIO PREKyBOS PERTEKLIUS SIEKĖ 15,6 MLRD. EURų (53,8 MLRD. LITų)

169,3

Įtaria pinigų plovimu

Praėjusiais metais bankas „JPMorgan“ apkaltintas pinigų perlaidomis į Kubą ir Iraną, kurioms JAV taiko sankcijas. aFp

■JAV valdžia įtarė didžiau-sią šalies banką „JPMorgan Chase“ pinigų plovimu ir pradėjo banko tyrimą.

Tyrimą atlieka JAV iždo de-partamento nepriklausomas skyrius (Office of the Comp-troller, OCC). Kol kas neskel-biamas banko įvykdytų pažei-dimų mastas, nepranešama ir apie galimą baudos bankui

dydį. 2012 metų vasarą JAV priežiūros institucijos nubaudė grupę britų bankų, tarp jų – „Barclays“, „Standard Charte-red“ ir „HSBC Holdings“ – už įvairius pažeidimus, įskaitant manipuliacijas LIBOR rinkoje bei Irano pinigų plovimą. Arti-miausiu metu gali būti pradė-tas analogiškas tyrimas ir dėl kito didelio JAV banko – „Bank of America“.

mlrd.

mlrd.mlrd.

Minėjo metines

Ekspertų nuomone, judėjimą silpnina lyderio nebuvimas ir aiškiai api-brėžtų tikslų bei veiklos programos neturėjimas. aFp

■Judėjimo „Užimk Volstritą“ dalyviai minėjo pirmąsias savo metines ir surengė eitynes, per kurias buvo sulaikyta apie 150 protestuotojų.

Į demonstraciją atvyko apie 1 tūkst. aktyvistų, pro-testavusių prieš nesąžiningą ekonominę sistemą. Pasta-ruoju metu judėjimas „Užimk

Volstritą“ pastebimai nusilpo ir nebetraukia didelio pasau-lio visuomenės ir spaudos dėmesio. Kai praėjusių metų pabaigoje akcijos dalyvių palapinių miesteliai didžiau-siuose JAV miestuose buvo iš-ardyti, jiems tapo daug sudė-tingiau koordinuoti veiksmus ir jų aktyvumas pastebimai prigeso. Judėjimas prasidėjo 2011 metų rugsėjo 17 dieną.

14

TIK SKAIČIAI

BRITANIJOS NACIONALINIO STATISTIKOS BIURO DUOMENIMIS, ŠALyJE INFLIACIJA SUMAŽĖJO IKI 2,5 PROC.

KOMPANIJOS „X-WEALTH“ ATLIKTAS TyRIMAS PARODĖ, KAD PER METUS BENDRAS VISų PASAULIO MILIJARDIERIų TURTAS IŠAUGO 14 PROC., IKI 6,2 TRLN. JAV DOLERIų (16,3 TRLN. LITų)

2,5 %

Palieka vadovybę

Lietuvoje savo parduotuvę ketinanti atidaryti „Ikea“ nusprendė atnaujinti vadovybę. aFp

■Švedijos baldų ga-mybos milžinės „Ikea“ atstovai pranešė, kad po 34 kompanijoje praleistų metų generalinis direkto-rius Mikaelis Ohlssonas kitąmet atsistatydins.

Generalinio direktoriaus pareigas jis ėjo nuo 2009 metų. Kitų metų rugsėjį jį pakeis Peteris Agnefjallas.

Jis laikinai paskirtas grupės viceprezidentu, kol perims aukščiausią postą. 41 metų P. Agnefjallas šiuo metu yra „Ikea Sweden“ vadovas. Nuo 1995-ųjų jis ėjo keletą vadovaujamų pareigų, įskai-tant kompanijos steigėjo In-gvaro Kamprado asistento. „Ikea“ turi 131 tūkst. darbuo-tojų 41 šalyje. Pernai ji aptar-navo 655 mln. pirkėjų.

Žada stipresnę recesiją

Pasak y. Stournaro, spalį Graikija bus pasirengusi gauti naująjį paramos paketą. Reuters

■Graikijos finansų minist-ras yannis Stournaras pa-reiškė, kad per ateinančius keletą metų Graikija turės iškęsti kur kas gilesnę recesiją nei tikėtasi.

Kalbėdamas per verslo konferenciją y. Stournaras sakė, kad šiemet recesija tikriausiai viršys 6 proc. Ben-drojo vidaus produkto (BVP)

nuosmukis nuo 2008 iki 2014 metų tikriausiai sieks 25 proc.

Anot jo, biudžeto deficitas šiemet turėtų sudaryti 1,5 proc. BVP, palyginti su anks-tesne 1 proc. BVP prognoze. Graikijos finansų ministras pabrėžė, kad vyriausybė pa-jėgtų pasiekti planinius rodi-klius, jeigu jai būtų suteikta daugiau laiko.

%

JAV ekonomikos gelbėjimas: trečias dublis

nomy“ rašo ekonomikos žurnalistas Johnas M. Berry. Anot jo, mažesnės palūkanų normos nieko nereiškia, jei griežtesni kredito išdavimo reika-lavimai neleidžia poten-cialiems būsto pirkėjams gauti paskolų ar bankai

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą

(angl. quantitative easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą

sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįž-tanti JAV ekonomika privertė šalies cen--trinio banko vadovą

Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų. Šį kartą FED ke-tina į apyvartą išleisti dau-giau grynųjų pinigų kie-kvieną mėnesį įsigydama būsto paskolų vertybinių popierių už 40 mlrd. JAV dolerių (105 mlrd. litų).

„FED vis dar nerimauja dėl ekonomikos pagyvė-jimo tempų ir mano, kad tam reikia papildomų ska-

tinimo priemonių, – sako „Ekonomika.lt“ kalbinta Amerikos universiteto Kogodo verslo mokyklos tarptautinių finansų pro-fesorė Robin Lumsdaine. – Kaip ir po kiekvieno QE etapo, manau, kad jie tikisi, jog papildomų prie-monių neprireiks.“

Tikslas, planas ir metodaiPo pirmųjų ne itin sė-kmingų bandymų atgai-vinti JAV ekonomiką šalies finansų valdytojai sulaukė nemažai kritikos ne tik iš vietos ekono-mistų, tačiau ir iš užsie-nio partnerių dėl neva prievarta mažinamo JAV dolerio kurso, o tai didina vietos produkcijos konku-

rencingumą. Šį kartą žalią šviesą QE3 įgyvendinimui uždegė Europos centrinis bankas (ECB), paskelbda-mas apie neribotą valsty-bių obligacijų supirkimą – tai pagaliau turėtų su-mažinti palūkanų normas Ispanijoje ir Italijoje.

Surengtoje spaudos konferencijoje FED vado-vas paaiškino naujos eko-nomikos skatinimo vei-klos principus. Trumpai tariant, bankas tikisi, kad superkant būsto paskolų obligacijas pavyks suma-žinti ilgalaikes būsto pa-skolų palūkanų normas, kurios šiuo metu siekia 3,6 proc.

Mažesnės palūkanų normos skatintų būstų įsi-gijimą ir naujas statybas, o išaugusi būsto paklausa pakeltų namų kainas. Be to, sumažėtų būsto savi-ninkų, kurių reali būsto

vertė yra mažesnė nei gauta paskola. Taip pat dėl išaugusių gyvenamųjų namų kainų bankai galėtų skirti daugiau finansa-vimo mažesnėmis palū-kanomis esamoms pasko-loms padengti. Galiausiai jausdamiesi turtingesni

būstų savininkai galėtų išleisti daugiau ir taip pa-skatinti verslo sektorių kurti naujas darbo vietas.

Būsto paskolos jau ne pirmus metus yra sunkiausias inkaras, ne-leidžiantis iš vietos pa-judėti JAV ekonomikos

garlaiviui. Ekonomistai sutinka, kad smarkiai kritusi būstų vertė turėjo daugiausia įtakos sumažė-jusiam vidaus vartojimui.

Žaidimai palūkanomisDar 2008 metų pabaigoje FED pradėjo pirmąją

ekonomikos skatinimo programą QE1, per kurią įsigijo JAV iždo departa-mento obligacijų ir būsto vertybinių popierių už daugiau kaip 2,75 trln. JAV dolerių (7,23 trln. litų). Vis dėlto net po to šalies eko-nomika strigo. Mažesnės

palūkanų normos reiškia mažesnes pajamas tau-pantiesiems ir apsunkina jų vartojimą.

„Dauguma ekonomi-kos problemų negali būti išspręstos mažinant pa-lūkanų normas“, – žur-nale „International Eco-

riboja paskolų išdavimą siekdami išlaikyti priva-lomą kapitalo kiekį.

Viena iš svarbiausių naujienų, kurią pranešė B. Bernanke, anot „The New York Times“ apžval-gininko Paulo Krugmano, yra ta, kad FED ketina išlaikyti šią monetarinę politiką dar kurį laiką po to, kai sustiprės šalies eko-nomikos atsigavimas.

Šiuo sprendimu FED ketina paskatinti priva-taus sektoriaus išlaidas. P. Krugmano teigimu, aukštesnė infliacija poten-cialiems būsto pirkėjams leistų lengviau grąžinti skolas, kompanijas padrą-sintų didesnių pardavimų perspektyvos, finansų rin-kos augtų kartu su bendru turtu, JAV doleris smuktų ir šalies eksportas taptų konkurencingesnis.

Rezultatų neduodaSunku pasakyti, kaip JAV ekonomikos reikalai būtų pakrypę be šių skatinimo programų. Dėl to nesutaria ne tik ekonomistai, nere-tai skiriasi ir statistiniai duomenys. JAV Kongreso biudžeto tarnybos skaičia-vimu, skatinimo progra-mos padėjo sukurti nuo 200 tūkst. iki 1,2 mln. naujų darbo vietų 2012 metais. Vis dėlto nepaisant naudos akivaizdu, kad masinis ekonomikos skatinimas iki šiol dar nepaskatino

laukiamo smarkaus pagy-vėjimo.

Anot „Washington Post“ apžvalgininko Roberto J. Samuelsono, tai paaiškina kelios priežastys. „Pirma, skatinimo programos buvo nepakankamai drąsios, – rašo jis. – Be to, finansinės krizės ir recesijos sukelta trauma privertė namų ūkius ir verslo atstovus viską vertinti kur kas at-sargiau: buvo atidėti iš-laidų planai, padengiamos skolos ir kaupiamos lėšos.“

Taip pat nedingo neri-mas dėl esamų pavojų: Eu-ropos finansinių negandų, sunkiai įveikiamos būstų krizės, nežinomybės dėl vidaus politikos. R. J. Sa-muelsono nuomone, ska-tinimo programų tikslas yra paskatinti optimizmą demonstruojant vyriausy-bės pasiryžimą atgaivinti ekonomiką, tačiau jos gali sukelti ir priešingų pase-kmių.

„Jei vartotojai ir kompa-nijos suvoks jas (skatinimo programas – red. past.) kaip signalą, kad ekono-mikos padėtis yra blogesnė

nei jie manė, jie gali pra-dėti saugotis dar labiau“, – tvirtina apžvalgininkas.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje B. Ber-nanke pareiškė, kad pro-gramos tikslas yra suma-žinti nedarbo lygį šalyje, kuris šių metų rugpjūtį siekė 8,1 proc. ir, nepaisant ankstesnių skatinimo prie-monių, nebuvo nukritęs že-miau 8 proc. nuo 2009 metų vasario.

„Mano manymu, prieš tai buvę QE padėjo paska-tinti ekonomiką, – sako R. Lumsdaine. – Tačiau aki-vaizdu, kad pradėję dar vieną QE etapą FED mano, kad dar yra neatliktų darbų.“

Pastaraisiais metais FED taikoma strategija neabejotinai sumažino skolinimosi kainą nesu-keliant infliacijos ir nenu-vertinant dolerio, tačiau akivaizdu, kad ji nepa-dėjo sukurti pakankamai darbo vietų. Matome vis daugiau pranešimų, kaip didžiosios finansų, tech-nologijų ar kitų pramonės šakų įmonės ketina atleisti tūkstančius darbuotojų. Be to, šios programos ska-tina dirbtinių kainų bur-bulų susiformavimą, kurie gali sprogti, vos baigiasi šios finansinės interven-cijos. Nepaisant visko, jei JAV tiki prietarais, tuomet trečias kartas (QE3) netu-rėtų meluoti.

»Dauguma ekonomikos problemų negali būti išspręstos mažinant palūkanų normas

FAKTAI

KIEKyBINIO SKATINIMO PROGRAMA

•Pagal trečiąją JAV ekono-mikos skatinimo programą FED ketina kiekvieną mė-nesį supirkti būsto paskolų obligacijų už 40 mlrd. JAV dolerių (105 mlrd. litų)

•FED ketina išlaikyti žemas palūkanų normas ir 2015 m.

• Šia programa tikimasi šalyje sumažinti nedarbą, kuris šiuo metu siekia 8,1 proc.

•QE1 buvo pristatyta 2008 m. lapkritį, QE2 – 2010 m. lapkritį

FED vadovas B. Bernanke paskelbdamas apie naują ekonomikos skatinimo programą padėjo rinkoms kilti, tačiau ar ilgam? Reuters

»Būsto paskolos jau ne pirmus metus yra sunkiausias inkaras, neleidžiantis iš vietos pajudėti JAV ekonomikos garlaiviui

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

UžsienyjeUžsienyje 1918 Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Atmetė kaltinimus

Automobilių gamintojos „Volkswagen“ akcijas „Porsche“ pradėjo supirkinėti dar 2005 metais. Reuters

■Automobilių gaminto-jos „Porsche AG“ akcijų vertė šoktelėjo po to, kai Vokietijos teismas atmetė du ieškinius, pagal kuriuos kompanija kaltinama manipuliavimu rinka.

Prieš ketverius metus ji atsiėmė pasiūlymą perimti konkurentę „Volkswagen“.

Trys bylos, kuriose numa-

toma 4,1 mlrd. eurų (14,1 mlrd. litų) vertės žala, dar lieka neišspręstos. Netrukus po šio teismo sprendimo kompanijos akcijos šoktelėjo 5,3 proc. Vokietijos automo-bilių gamybos koncernas „Porsche“, kurį 1931 metais įsteigė garsus konstruktorius Ferdinandas Porsche, ga-mina prabangius sportinius automobilius.

Paramos nebeteiks

Analitikai teigia, kad Rusija galėjo nuspręsti atsisakyti USAID pagalbos, nes valdžia neigiamai žiūri į demokratiją skatinančias organizacijas. Reuters

■JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) skelbia, kad dėl Rusijos valdžios įsakymo uždarys savo biurą šioje šalyje.

USAID du dešimtme-čius teikė paramą Rusijai ir demokratijos skatinimo bei kitoms programoms išleido beveik 3 mlrd. JAV dolerių (beveik 8 mlrd.

litų). Rusijos vyriausybė nurodė biurą uždaryti iki spalio 1 dienos.

Apie USAID biuro Rusi-joje uždarymą paskelbusi JAV valstybės departa-mento atstovė Victoria Nuland sakė, kad JAV ir toliau rems demokratiją, žmogaus teises bei tvirtes-nės pilietinės visuomenės Rusijoje ugdymą.

Grasina atimti hidroelektrines

Atsikirsdamas Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas pagrasino sugriežtinti savo poziciją dėl bendro su Rusija „Pietų srauto“ dujotiekio statybos projekto. Reuters

■Rusijos kompanija „Atomstrojeksport“ gali atimti iš Bulgarijos valsty-binės elektros energetikos bendrovės NEK hidroelektri-nes ir elektros tinklus – kaip kompensaciją už Bulgarijos atsisakymą statyti Belenės atominę jėgainę.

NEK priklauso Bulgarijos energetikos bendrovei, kuri

jungia beveik visus didelius energetikos aktyvus šalyje.

NEK valdo hidroelektrines, kurių bendras galingumas sudaro 2,7 gigavato, taip pat elektros tinklus ir energi-jos realizavimo verslus.

2011 metais NEK pajamos siekė 3,1 mlrd. Bulgarijos levų (5,4 mlrd. litų), o pel-nas – 68,6 mln. levų (121 mln. litų).

Ji turi didžiausią eko-nomiką, sudarančią 28 proc. euro zonos BVP ir 25 proc. euro zonos po-puliacijos. Jos einamo-sios sąskaitos perteklius dabar yra didesnis nei Kinijos – tiesą sakant, pa-gal absoliutų dydį jis yra didžiausias pasaulyje. Ir nors sudaryta dauguma gali užginčyti ją kai ku-riais klausimais, visi pri-pažįsta, kad be Vokietijos pritarimo euro zonoje ne-daug ką galima padaryti.

Dėmesys Vokietijai yra pateisinamas, tačiau neturėtų būti nuvertintas svarbus Prancūzijos vai-dmuo. Prancūzija ne tik sudaro apie 22 proc. euro zonos BVP ir 20 proc. po-puliacijos – mažiau tik už Vokietiją, bet ir jos de-mografija euro zonoje yra sveikiausia, o Vokietijos populiacija per ateinantį dešimtmetį turėtų mažėti.

Be to, svarbus Prancū-zijos vaidmuo atspindi daugiau nei jos dydį. Tiesą sakant, įtakos pase-kmėms Europoje atžvil-

Gyvybiškai svarbi grandis

Debatuose dėl Europos Sąjungos ir euro zonos ateities Vokietija visada užima centrinę vietą.

KEMALIS DERVIŠASProject-syndicate.org

giu Prancūzija yra tokia pati svarbi kaip Vokietija dėl trijų priežasčių.

Pirmiausia augant eko-nominei ir finansinei at-skirčiai tarp kreditorių ir skolininkių (pradedama manyti, kad šis skilimas turi kultūrinę dimensiją) Prancūzija yra nepakei-čiama grandis tarp pieti-nės ir šiaurinės Europos. Aktyvi Prancūzija gali atlikti tilto vaidmenį nau-dodama stiprų savo ryšį su Vokietija (ši draugystė yra ES ramstis) ir artumą bei kultūros sąsajas su Vi-duržemio jūros regionu.

Prancūzija yra „pietie-tiška“ savo einamosios sąskaitos deficito atžvil-giu, tačiau „šiaurietiška“ pagal skolinimosi kainą (ši šiek tiek aukštesnė už Vokietijos). Už tai ji iš dalies dėkinga įplaukian-čiam kapitalui iš Pietų ir kukliam, bet pozityviam ekonominiam augimui. Be to, šalyje nėra „rede-nominacijos“ rizikos, kuri grėstų Prancūzijos vertybiniams popieriams, nes rinkos tiki, kad Pran-cūzija išlaikys eurą. Tad nors Prancūzija turi

»Aktyvi Prancūzija gali atlikti tilto vaidmenį, naudodama stiprų savo ryšį su Vokietija ir artumą bei kultūros sąsajas su Viduržemio jūros regionu

rimtų ekonominių iššū-kių, šiaurietiški ir pietie-tiški jos bruožai leidžia jai būti aktyviai Europos išlikimo projekte.

Prancūzijos preziden-tas Francois Hollande’as jau gan sėkmingai pade-monstravo šį vaidmenį, kai pirmą savo kadencijos dieną nuvyko į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, ir po mėnesio, kai daly-vavo aukšto lygio susiti-kime su Italijos ir Ispani-jos premjerais Romoje. Iš tiesų jis ėmėsi lyderiauti laikantis „stabilumo su-tarties“, kuri buvo sude-rėta vadovaujant A. Mer-kel, ir pridedant „augimo sutartį“.

Antra, Prancūzija su nauja centro kairės vy-riausybe turi parodyti, kad rinkos ekonomikos „Europos modelis“ kartu su stipriu socialiniu so-lidarumu gali būti refor-muotas ir sustiprintas, o ne apleistas – ne tik pra-gmatiškesnėje Europos Šiaurėje, bet ir labiau ideologiškuose Pietuose. Prancūzijos socialistai neatsisakys tradicinių įsi-pareigojimų; jie to ir ne-turėtų daryti. Tačiau jie dabar turi galimybę prisi-dėti prie Europos modelio atnaujinimo.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

K. Dervišas: Prancūzijos vaidmuo pasaulyje

yra didesnis nei spėtas įgyti Vokietijos.

project-syndicate.org

Demokratijos neišlepinti rinkimai

Spalio 1-ąją Gruzijoje vyks parlamento rinkimai, kurių baigties prognozuoti nesiima niekas. Stebintieji rinkimų procesą pripažįsta, kad šalis kasmet tobulėja, tačiau iki demokratinių rinkimų jai dar reikia užaugti.

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Žmonės, besikni-santys šiukšlių konteineriuose, ištaigingi vals-

tybiniai pastatai, jauni biurokratai, spaudimas balsuoti už pozicijos at-stovus – tokį vaizdą pasa-koja matantis komunika-cijos agentūros „Rinkom“ vadovas Artūras Manke-vičius, jau antrą savaitę stebintis pasirengimą Gruzijos parlamento rin-kimams. Jį su dar šešiais kolegomis iš įvairių šalių į kelionę delegavo Tarp-tautinis rinkimų sistemų ekspertų centras.

Dauguma jo pasa-kojamų įspūdžių kelia nuostabą, o kartais net skamba absurdiškai. A. Mankevičius pastebi, kad Gruzijos ekonominė pa-dėtis prasta, šalis kenčia nuo didžiulio nedarbo. Nors, oficialiais duome-nimis, nedarbas siekia 15 proc., vietos gyventojų nuomone, jis iš tiesų gali sudaryti apie 60 proc. Didžiausia darbdavė – valstybė, todėl, anot A. Mankevičiaus, biurokra-tai ir biudžetininkai itin saugo savo darbo vietą, nes tuomet būna viskuo aprūpinti. Patys gruzinai jam esą pasakoja, jog čia policininkai kyšių neima.

Pozicija laimės„Tbilisyje statomi nuosta-bios architektūros pastatai, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija visa stiklinė, moderni, – pasakoja A. Mankevičius. – Preziden-tūra primena kapitolijų, Teisingumo ministerija

statoma it rūmai. Galėtum pamanyti, kad Gruzija – velniškai augančios eko-nomikos valstybė. Tačiau tada pamatai nuošalius devynaukščius užkaltais langais arba rūkstančiais kaminais, nes centrinio šildymo čia seniai neliko.“

Jis teigia, kad dauguma gruzinų nepatenkinti, jog vietos verslui sudaromos prastesnės sąlygos nei už-sienio kapitalo kompani-joms. Šalyje veikia daug Turkijos bendrovių ir nors siaučia nedarbas, darbuo-tojų įvežama iš Irano, mat šie... pigesni.

„Paprastai kai atvyksta Lietuvos politikų ar versli-ninkų, juos vežioja su limu-zinu, organizuoja puikius pietus, – pasakoja lietuvis. – Tad jie mato vieną isto-rijos pusę. Pats vaikščioju gatvėmis, kalbinu papras-tus žmones, susitinku su inteligentijos atstovais, verslininkais. Tačiau val-džios atstovai kol kas pa-siūlymus susitikti atmeta.“

Anot jo, stebint pasiren-gimą Gruzijos parlamento rinkimams, pabendravus su politinių organizacijų atstovais, žmonėmis gat-vėje, abejotina, kad rinki-mai bus skaidrūs, teisingi ir laisvi. Apklausos rodo,

kad Gruzijos gyventojai informacijos apie rinki-mus dažniausiai gauna per televiziją. Visą šalį pasie-kiantys nacionaliniai TV kanalai gerokai mieliau transliuoja valdžioje esan-

čių politinių atstovų kalbas nei opozicijos.

„Ją remiantys kanalai dažniausiai transliuojami per palydovus, o tokias tele-vizijas mato 27 proc. gyven-tojų. Kitas šešėlis krinta

dėl paskirtos datos. Rinki-mai vyks pirmadienį, tad vargu ar galimybę balsuoti turės tiek pat rinkėjų kaip savaitgalį, – svarsto A. Mankevičius. – Pagal įsta-tymą užsienyje gyvenan-tys piliečiai gali balsuoti tik Gruzijos ambasadoje. Nutraukus diplomatinius santykius su Rusija, jos ten nėra, tad teisę balsuoti prarado šimtai tūkstančių piliečių.“

Žmonės Gruzijoje pasa-koja, kad dirbantieji vals-tybinėse įstaigose sulaukia skambučių su nurodymais: gauna užpildytą balsavimo biuletenį, kurį per rinki-mus meta į urną, o duotą balsavimo vietoje pristato į darbovietę. Parengiamos ir specialios komandos, kurioms sutvarkomi doku-mentai ir jie balsuoja už iš-vykusius ar seniai anapus iškeliavusius piliečius.

Opozicija laimėsOpozicijai Gruzijoje va-dovauja milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kurio turtas lenkia šalies ben-drąjį vidaus produktą. Pats jis rinkimuose neda-lyvauja, mat iš B. Ivanišvi-lio atimta šalies pilietybė. Anot A. Mankevičiaus, prieš rinkimus abi politi-nės jėgos šalies gyventojus apklausė, kokias Gruzijos

problemas reikėtų spręsti labiausiai. Kadangi abiejų apklausų rezultatai buvo analogiški, pozicijos ir opo-zicijos rinkimų kampani-jos yra beveik identiškos. Dabar politinės partijos, kurių šalyje daugiau nei 40, nuolat ginčijasi, kas ir iš ko tas kampanijas pavogė.

„Svarstomos trys ga-limos rinkimų baigtys, – sako A. Mankevičius. – Jei didele persvara laimės po-zicija, kuri remia dabartinį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį, niekas šalyje nepasikeis. Tačiau kyla didelė ginkluoto pasiprieši-nimo grėsmė. Jei abi jėgos gaus panašiai balsų, opo-zicija savo tikslų sieks par-lamentiniu būdu ir nebus jokių konfliktų. Mažiausiai tikėtina, kad laimės opozi-cija.“

Politikai Gruzijoje žada išspręsti nedarbo, sveika-tos apsaugos, skurdo pro-blemas – todėl dabartinė valdžia žada gruzinams sausio 1 dieną išmokėti po 600 eurų (apie 2 tūkst. litų). Šalies vientisumo klausimą savo programose numatę visi, tačiau per rinkimus apie tai kalba

nedaug, nes kol kas nė vieni nemato racionalaus sprendimo. Politinė disku-sija šalyje nevyksta, nes kiekvieną politinę jėgą pa-laikanti žiniasklaida prie-šininkus geriausiu atveju išvadina banditais arba Rusijos agentais.

Kitąmet šalis iš prezi-dentinės valstybės taps parlamentinė, tad Gruzijai piešiamas Rusijos scena-rijus: M. Saakašvilis jau buvo prezidentu dvi kaden-cijas – tai daugiausia, kiek leidžia konstitucija. Tad laimėjus pozicijai neabejo-jama, jog jam tektų šalies premjero postas.

Verslininkai nejaučia„Ekonomika.lt“ kalbina-mas nenorintis prisistatyti lietuvis, Gruzijoje gyve-nantis kelerius metus ir plėtojantis čia smulkųjį verslą, pasakoja, jog mažos įmonės didelio politinio po-veikio nejaučia.

„Visi kalba apie didžiojo verslo sąsajas su politika, bet, manau, taip yra vi-sose šalyse, – sako jis. – Ži-noma, ir čia svainių šalis, tuo labiau kad gruzinai bendruomeniškesni ir turi daugiau tikrų draugų ir ar-timų pažinčių“,

Anot verslininko, vargu ar rinkimus laimėjusi opozicija padarytų didelių pokyčių, mat konkrečių priemonių verslo aplinkai gerinti jie nesiūlo.

„Bet gruzinai galėtų pasidžiaugti tuo, ką turi: jau veikia elektroninių sąskaitų faktūrų sistema, gerai ir skaidriai veikia muitinė, kelių policija, – pasakoja jis. – Ne visos sri-tys sutvarkytos, tačiau kai Gruzijoje kas tvarkoma, tai iš peties ir diegiant inova-cijas. Kiek vilką bepenėsi, vis tiek jis į mišką žiūri, tad ir verslininkams vi-suomet atrodo, kad sąlygos galėtų būti geresnės. Au-gimas jaučiamas, šalis po karo įspūdingai atsitiesė. Žinoma, gyvenimo lygis dar gerokai žemesnis nei Lietuvoje, perkamoji galia – taip pat.“

Gyventojai maistą mieliausiai perka turguje, kuris dirba nuo ankstaus ryto iki vėlumos. scanpix

FAKTAI

RINKIMAI GRUzIJOJE

• Eiliniai parlamento rin-kimai šioje šalyje numa-tyti spalio 1 dieną

• Juose dalyvauja dau-giau nei 40 partijų, ta-čiau aiškūs du politiniai lyderiai: M. Saakašvilis, remiamas pozicijos, ir opozicijos lyderis B. Iva-nišvilis

• Rusijoje, su kuria Gru-zija nutraukusi diploma-tinius santykius, rinkimai visai neorganizuojami, nors šioje šalyje skaičiuo-jama apie 400 tūkst. Gru-zijos piliečių

• Tbilisyje lauko reklamo-se dominuoja valdančioji partija ar jai prijaučian-čios politinės jėgos. Taip yra, nes miesto meras ir lauko skelbimų tinklą valdantis asmuo susiję su valdančiąja partija

»Rinkimų kampanijos yra beveik identiškos

CV Kemalis Dervišas

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas

2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras

2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys

2005–2009 m. – Jungtinių Tautų plėtros programos administratorius

Brukingso instituto (JAV) Pasaulinės ekonomikos ir plėtros programos viceprezi-dentas ir direktorius

Gruzijoje darbo neturi apie 60 proc. darbingų žmonių, o pensija tesiekia 100 larių (apie 170 litų). scanpix

Tbilisyje pastaraisiais metais iškilo originalios architektūros prabangių pastatų, kuriuose paprastai įsikuria valstybinės įstaigos. Nuotraukoje – Teisingumo ministerija. scanpix

Išskirtinis interviu20

Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą,

tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ (S&P) analitikas Ivanas Morozovas.

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Pastarojoje savo ataskai-toje apie Lietuvą išskyrėte

keletą stipriųjų šalies savybių. Ar Lietuva juos išnaudoja siekdama judėti į priekį ir pelnyti geresnį skolinimosi reitingą? Ar yra pavojų netekti šių stiprybių?

Manome, kad fiskalinis atsargumas ypač svarbus Lietuvai, nes jūsų valiutų valdyba neleidžia mone-tarinio ar valiutų kursų lankstumo. Mūsų ma-nymu, Lietuvos vyriau-sybė iki šiol sėkmingai išlaikė valiutų valdybos modelį ir pasiekė reikš-mingą pažangą stiprin-dama viešuosius finansus.

Kita vertus, išorės aplinka yra nenuspėjama ir vidutinio laikotarpio biudžeto rezultatas po spa-lio parlamento rinkimų priklausys nuo valdžios pasiryžimo tęsti fiskalinę konsolidaciją.

? Taip pat išskyrėte keletą slipnybių. Ar šios silpnybės

gali pavirsti rizikomis ir kokių priemonių reikia imtis joms sumažinti?

Diversifikuotos ir lanks-čios ekonomikos, kurios laikosi ekonomikos au-gimą skatinančios politi-kos, turi geresnių galimy-bių pakelti skolos naštą. Aukštesnis BVP vienam gyventojui rodiklis leidžia surinkti daugiau pajamų iš mokesčių ir taip didina šalies kreditingumą.

Manome, kad Lietu-voje BVP vienam gyven-tojui rodiklis yra žemas, palyginti su kitomis ES šalimis. Mažesnė jūsų ša-lies gerovė reiškia, kad turite labiau pasistengti. Prognozuojame, kad vidu-tiniu laikotarpiu metinis ekonomikos augimas Lie-tuvoje sieks 4 proc., tačiau šis konvergencijos proce-sas gali užtrukti.

Kitas svarbus veiksnys, mūsų manymu, yra paly-ginti aukštas išorės likvi-

dumo poreikis Lietuvoje. Prognozuojame, kad gry-nieji išorės finansavimo poreikiai išliks aukšti ir sieks 127 proc. einamo-sios sąskaitos pajamų ir galimų naudoti rezervų 2012–2015 metais.

Nors Lietuvos finansi-nius poreikius iš dalies galės padengti tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir ES lėšos, šalis išlieka priklausoma nuo išorės paramos. Jei užtruks ir pastebimai sumažės gali-mybė gauti užsienio finan-savimą, reitingai gali būti sumažinti.

? Tikimasi, kad Lietuva prie euro zonos galės prisijungti

2014 metais. Kaip euras gali pakeisti šalies skolinimosi rei-tingą? Kokių pasekmių gali

turėti sprendimo įsivesti eurą atidėliojimas?

Mūsų manymu, ribo-tas monetarinės politikos lankstumas yra vienas iš labiausiai varžančių veiksnių Lietuvos rei-tingams. Nors centrinis bankas turi galimybę re-guliuoti vidaus kreditų rinką, savo dispozicijoje turi ribotą kiekį moneta-rinės politikos priemonių ir ribotą galimybę tapti paskutinės vilties kredito-riumi. Tokią monetarinę politiką skatina išorės veiksniai, atspindintys

valiutų tarybos santvarką ir neišplėtotas vidaus fi-nansų rinkas.

Tapusi euro zonos nare Lietuva netektų nepri-klausomos pinigų politi-kos, tačiau įgytų pasku-tinės vilties kreditorių (ECB) ir panaikintų va-liutų riziką.

Infliacijos našta yra didžiausia rizika eurui įsivesti. Rugpjūtį metinė infliacija vėl išaugo iki 3,4 proc, palyginti su 2,6 proc. liepą. Jei infliacija nesu-mažės, Lietuva gali nepa-tenkinti euro įsivedimui

būtinų kriterijų iki 2014–2015 metų. Bet kuriuo atveju manome, kad Lietu-vos valdžios atstovai gali nesiryžti prašyti narystės euro zonoje, kol regione nebus išspręstos ekonomi-nės ir skolų krizės.

? Kada planuojate išleisti naują ataiskaitą apie Lie-

tuvą ir ko galime joje tikėtis? Į kokius veiksnius kreipsite daugiausia dėmesio?

Rugpjūčio pabaigoje „Standard & Poor‘s“ iš-leido atnaujintą tyrimą, kuriame patvirtino ilga-laikį Lietuvos reitingą BBB ir padidino trumpojo laikotarpio reitingą nuo A-3 iki A-2. Šiuos reitin-gus galime pakelti, jei išorės skolos našta toliau mažės ir investicijos at-

neš didesnę ekonomikos diversifikaciją. Jei naujoji vyriausybė toliau imsis priemonių mažinti defi-citą ir skatins ekonomikos augimą, kas sumažintų vyriausybės skolą, mes taip pat galime pakelti reitingą. Kita vertus, su-mažėję valdžios įsiparei-gojimai fiskaliniam kon-solidavimui ir prastesnės galimybės gauti išorės fi-nansavimą gali neigiamai paveikti reitingus.

? Į kokius veiksnius kreipiate daugiausia dėmesio nu-

statydami valstybių reitingus? Kokiais šaltiniais naudojatės rinkdami informaciją apie atskiras šalis?

Pirmiausia nustatant reitingus atskiros vals-tybės analitikas pateikia savo įvertinimą valstybių reitingų komitetui ir šis apsvarsto analitiko pa-teiktas rekomendacijas. Po galutinio svarstymo komitetas balsuoja ir rei-tingas nustatomas pagal S&P valstybių reitingų kriterijus.Norėdamas gauti reikiamą informa-ciją analitikas analizuoja valstybės viešai pateiktą finansinę ir makroekono-minę informaciją bei kitą susijusią medžiagą, taip pat trečiųjų šalių, tokių kaip TVF, duomenis. Ana-litikų komanda susitinka su finansų ministerijos ar skolos valdymo įstaigos, centrinio banko ir priva-taus sektoriaus atstovais.

Valstybių kreditingumo įvertinimas paremtas 5 pagrindiniais veiksniais. Politiniu aspektu įvertina-mas valdžios institucijų ir politikų gebėjimas pasiekti tvarią viešųjų finansų pa-dėtį, skatinti subalansuotą ekonomikos augimą ir greitai reaguoti į ekonomi-nius bei politinius sukrėti-mus. Be to, atsižvelgiame į duomenų ir institucijų skaidrumą bei patiki-mumą, taip pat galimus geopolitinius pavojus.

Ekonominis įvertini-mas atspindi šalies pajamų lygį, augimo perspektyvas ir ekonomikos įvairovę bei kintamumą. Išorės veiks-niai nurodo mūsų požiūrį į valstybių išorės likvidumą ir įsiskolinimą. Fiskalinis rezultatas priklauso nuo valstybės deficito ir skolos naštos tvarumo įtraukiant ir galimus nenumatytus valdžios įsipareigojimus. Galiausiai monetarinis įvertinimas atspindi mo-netarinės politikos pa-tikimumą, matuojamą infliacijos tendencijomis, ir monetarinės politikos sprendimų įtakos realiai ekonomikai efektyvumą.

»Lietuvos vyriausybė iki šiol sėkmingai išlaikė šią valiutų valdybą ir pasiekė reikšmingą pažangą stiprindama viešuosius finansus

S&P analitikas: turite dar pasistengti

I. Morozovo teigimu, Lietuvos skolinimosi reitingas turi galimybių kilti, tačiau nauja valdžia turi tęsti pradėtus fiskalinio konsolidavimo darbus.Asmeninio albumo nuotr.

CV Ivanas Morozovas

Maskvos valstybinio universi-teto Aukštojoje ekonomikos mokykloje įgijo bakalauro laipsnį

Londono universitete įgijo bankininkystės ir finansų bakalauro laipsnį

Londono ekonomikos moky-kloje įgijo apskaitos ir finansų magistro laipsnį

Prie kreditų reitingų agentū-ros „Standard & Poor’s“ prisi-jungė 2009 m. rugpjūtį

Šiuo metu yra S&P Europos valstybių reitingų grupės reitingų analitikas

Pagrindinis kreditų analitikas, vertinantis Lietuvos skolini-mosi reitingą

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

EnergetikaEnergetika 2322

36 000TIEK TONų SVERS PIETų KORĖJOJE PRADĖTAS STATyTI LAIVAS SAUGyKLA SU DUJINIMO ĮRENGINIU, SKIRTAS SUSKySTINTų DUJų TERMINALUI LIETUVOJE

Tapo „Elektrum“■Latvijos kompanija „Latvenergum Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Energum Lietuva“.

Anot bendrovės padalinio Lietuvoje generalinio vadovo Gačio Junghanso, tokių poky-čių reikėjo norint pasiekti ne tik didžiausius, bet ir mažuo-sius vartotojus.

Nuo sausio 1-osios, kai ne tik didžiosios, bet visos šalies įmonės galės pasirinkti elek-tros energijos tiekėją, „La-tvenergo Lietuva“ tikisi aptar-nauti dar daugiau įmonių.

11 proc. rinkos, o 2013 m. tikisi užimti 18 proc. Lietuvos rinkos“, – sakė „Latvenergo Lietuvos“ pardavimo vadovas Ričardas Tvaronas.

Lietuvoje veikiantis Latvijos energijos tiekėjas pakeitė pavadinimą. Bendrovės nuotr.

TIK SKAIČIAI

40TIK SKAIČIAI

TIEK PROCENTų SUVARTOJAMOS ENERGIJOS 2020 M. TURĖTų BūTI GAUNAMA IŠ ATSINAUJINANČIų IŠTEKLIų

Laukia dujų kainos mažėjimo■Sustiprėjus euro vertei JAV dolerio atžvilgiu rugpjūtį 1 000 kub. m gamtinių dujų pardavimo kaina „Lietuvos dujų“ klientams, nebuitiniams vartotojams, sumažėjo 49 litais (nuo 1 458 iki 1 409 Lt už 1 000 kub. m), palyginti su liepos mėnesio dujų kaina.

Balandžio-birželio mėne-sių naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose ma-žėjo.

Kartu stebimas nuoseklus euro vertės augimas JAV dolerio atžvilgiu. Įvertinant šiuos pokyčius rugsėjį lau-kiamas tolesnis nuosaikus gamtinių dujų kainos ma-žėjimas.Rugsėjį „Lietuvos dujos“ tikisi dujų kainų mažėjimo. Fotodiena

Saulės energija: norisi, bet sudėtingaSaulės jėgainės, galinčios šildyti namus ir gaminti elektros energiją, atsirasti galėtų ant kiekvieno

renovuojamo daugiabučio, o naujos statybos namą kurti bent be galimybės įsirengti ką nors panašaus – didžiulė klaida.

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Apie saulės energiją ir jos panaudojimą įvairioms rei-

kmėms Lietuvoje kalbama daug, tačiau suskaičiuoti, kiek veikiančių saulės elektrinių ir saulės šilu-mos elektrinių Lietuvoje – paprasta. Skaičius neper-koptų nė šimto.

Specialistai tvirtina, kad tam priežasčių yra daug. Viena jų – nuspren-dusių įsirengti saulės elektrinę laukia sudėtinga dokumentacija ir ilgas pro-cesas. Kiti puola skaičiuoti naudą ir nusivilia suži-noję, kad per vienus metus vargu ar atsipirks nemažos investicijos.

Žmogui sudėtingaBendrovė „Senamiesčio vėtrungė“ turimo pramo-ninio pastato stogą pa-naudojo įrengdama saulės elektrinę. Tvirtinama, kad gautos energijos pa-kaktų trims gyvenamie-siems namams per metus, tačiau savo reikmėms bendrovė gautos energi-jos nenaudos, o parduos ją valstybei, už kurią šalis mokės po 1,44 lito.

„Mums įsirengti tokią elektrinę buvo lengviau, nes dirbame su energeti-niais projektais ketvirtus metus. Paprastam žmogui

visa dokumentacija tikrai sudėtinga, kaip ir susio-rientuoti, koks valstybės nustatytas tarifas, tinka-mai užpildyti paraiškas“, – vardijo kompanijos va-dovas Donatas Labanaus-kas.

Vis dėlto, anot jo, dau-giausia sunkumų sukėlė tai, kad tik šių metų va-sarį susiklostė palankios sąlygos panašioms jėgai-nėms steigti. „Vasarį iš-sikristalizavo įstatymas, o spalį viskas baigiasi, nes tariamai per daug pa-raiškų gauta. Verslas lyg lanksčiai reaguoja, tačiau tai niekam nesvarbu“, – stebėjosi D. Labanauskas.

Neaiškus tarifasD. Labanauskas sakė, kad jau liepą turėjo paaiš-kėti, kokiu tarifu saulės elektrinėse gaminamą energiją supirks valstybė kitąmet, tačiau jis iki da-bar nepaskelbtas. „Kyla daug klausimų“, – apiben-drino verslininkas, nors pats ryžosi statyti jėgainę. „Pasitelkėme ekonomi-nius skaičiavimus. Vieni pirmųjų metų pradžioje gavome leidimą plėtrai ir 12 metų užsifiksavome ta-rifą. Viskas gražiai atrodo. Tikimės, ir toliau taip bus“, – vylėsi jis. Pašneko-vas sakė, kad 2011-aisiais valstybės nustatytas ener-gijos supirkimo tarifas buvo didesnis nei šiemet

– 1,68 lito. Tačiau įranga, skirta saulės elektrinėms, buvo gerokai brangesnė – įrengti tokį parką per-nai būtų kainavę 230–240 tūkst. litų be PVM.

D. Labanausko skai-čiavimais, šiemetinė jo vadovaujamos bendro-vės investicija turėtų atsipirkti per 4–5 metus. Verslininkas kalbėjo, kad vienos bendrovės inves-ticijos į tokį saulės ener-gijos parką reiškia pa-pildomas darbo vietas ir tolesnes investicijas. „Ge-rai elektros kompanijoms, kurių reikia, kad viskas būtų tinkamai sujungta. Jeigu statoma ant žemės, reikalingas fizinis darbas, statybos kompanijos. At-rodo, smulki programa, tačiau apima daugybę sri-čių“, – tvirtino jis.

Reikia paprastesniųAlternatyvios energetikos srityje dirbančios kom-panijos „NG Invest“ va-dovas Nerijus Bakasėnas sakė, kad pavieniams gy-ventojams įsirengti savo namuose saulės energijos jėgaines gana sudėtinga. „Pirmiausia labai sudė-tinga įstatymų bazė, – pa-sakojo jis. – Visos proce-dūros vyksta ilgai, nors mokslininkai jau aprašė, kaip viskas turėtų vykti, kokios naudos gaunama. Vien saulės baterijas įsi-rengti ant stogo užtrunka 3–4 mėnesius ir tai tik samdant profesionalus. Pačiam žmogui pasidaryti sudėtinga. O jeigu kalbė-tume apie saulės kolekto-rius, kurie galėtų daugia-bučius aprūpinti šiluma,

reikėtų kalbėti ir apie ši-lumininkų monopolį, kur pokyčiai labai sudėtingi.“

N. Bakasėno nuomone, jeigu valstybė norėtų, kad žmonės masiškai imtųsi įsirengti saulės bateri-jas ar saulės kolektorius, turėtų supaprastinti pri-sijungimo tvarkas. „NG Invest“ vadovas pasakojo,

kad atsinaujinančios ener-gijos išteklių šalininkai siūlė parengti standarti-nius projektus, kad žmo-nėms, norintiems daugia-bučiuose įsirengti saulės kolektorius, nereikėtų kas kartą imtis tos pačios dokumentų tvirtinimo sis-temos. „Kad ir tos pačios daugiabučių renovacijos

pagrindu numatyti aiškią tvarką ir išdėstyti reika-lavimus, – pastebėjo N. Bakasėnas. – Aišku, laiko klausimas, kol prie šito prieisime.“

Atsipirks per penkmetįKartais, anot pašnekovo, koją pakiša ir noras, kad įranga greitai atsipirktų.

„Autonominės elektrinės priklausomai nuo to, kiek kainavo jas įsirengti, at-siperka per 10–15 metų, – skaičiavo N. Bakasėnas. – Jeigu žalioji energija naudojama iš dalies – atsi-perka per 7–10 metų. Ener-gijos parkai atsiperka per 5 metus, jeigu parkas sta-tomas iš savų pinigų, ir per 6–8 metus, jei statoma su banko investicija. Sau-lės kolektoriai atsiperka per maždaug 5–8 metus.“ Jis pabrėžė, kad per tokį

„Liepą 36 butų name už karštą vandenį, gyvatu-kus ir cirkuliacijos palai-kymą buvo mokėta 10–12 litų“, – atskleidė pašne-kovas. Paklaustas, kodėl žalioji taupymo idėja dar neprigijo Lietuvoje, A. Jančaitis tikino, kad

»Niekam nežadu per Kalėdas nemokamo šildymo, bet Lietuvoje bent pusę metų galima ruošti karštą vandenį nemokamai

Specialistų nuomone, saulės energiją savo reikmėms naudoti

norėtų daugiau žmonių, tačiau keblumų kyla gilinantis į įvairius

reikalavimus, prašymus ir normas. scanpix

FAKTAI

ATSINAUJINANTI ENERGETIKA

• Lietuvoje saulės ener-giją vandeniui ir būstui šildyti būtų galima nau-doti 6–8 mėnesius per metus

• 2011 m. Lietuvoje pa-gaminta energija iš at-sinaujinančių energijos išteklių sudaro 7,4 proc. viso Lietuvos elektros energijos suvartojimo poreikio

• 2020 m. tikimasi iš šių šaltinių pagaminti 4,4 TWh remiamos elektros energijos

• 2012 m. elektros ga-mintojams iš atsinauji-nančių energetikos šal-tinių planuojama skirti daugiau kaip 115 mln. litų tiesioginių išmokų

• 2020 m., prognozuo-jama, šios išmokos augs iki 800 mln. litų

pirmiausia reikia inici-atyvių žmonių, supran-tančių tokių idėjų naudą. „Mūsų antrojo daugia-bučio namo pirmininkas metus įtikinėjo gyven-tojus, kad tokio šildymo reikia, važinėjo po paro-das, domėjosi, kalbėjosi,

galiausiai buvo atidaryta kaupiamoji sąskaita gy-ventojų lėšoms“, – pasa-kojo specialistas.

Pasak A. Jančaičio, no-rint daugiabutyje įrengti šildymą saulės kolekto-riais tokia sistema butui kainuotų apie 2 tūkst. litų.

Specialistas tikino, kad įsi-rengti saulės kolektorius, šildysiančius vandenį ir būstą, labiausiai apsi-moka daugiabučiuose na-muose, kur visuomet yra gyventojų ir saulės ener-gijos sistema veiksmingai panaudojama.

laikotarpį investicijos at-sipirktų skaičiuojant pa-gal šiandieninį valstybės nustatytą tarifą. Norint investuoti kitąmet laiko-tarpis ilgėtų.

Pasak N. Bakasėno, šiandien patikimiausia investicija – saulės bateri-jos, kurių eksploatacinis laikotarpis yra 25–35 me-tai, o išlaidos joms prižiū-rėti – mažiausios. Pašne-kovo skaičiavimais, jeigu žmogus norėtų minima-liai naudotis žaliąja ener-gija, investuoti galima ir 20–30 tūkst. litų. Norint, kad elektros energijos už-tektų, reikėtų investuoti ne mažiau nei 50 tūkst. „Esame montavę ir tokių sistemų, kurios aprūpina visą namą energija. To-kios kainuoja ir 200 tūkst. litų“, – sakė verslininkas.

Pusmetį nemokamaiBendrovė „Ideatherm“ Panevėžyje dviem dau-giabučiams įrengė šil-dymą saulės kolektoriais. Įmonės vadovas Aurimas Jančaitis tvirtino, kad privačių namų savinin-kams, kurie ieško būtų sutaupyti ir neskaičiuoja, kaip greitai atsipirks sistema, noriai naudoja saulės energiją šildymui. „Tai puiki galimybė pasi-imti nemokamą dovaną iš gamtos. Niekam nežadu per Kalėdas nemokamo šildymo, bet Lietuvoje bent pusę metų galima ruošti karštą vandenį ne-mokamai, – pasakojo jis. – Statant namą būtų nu-sikaltimas bent jau nepa-silikti galimybės įsirengti saulės kolektorių.“

Įrengusi šildymą saulės kolektoriais pir-majame daugiabutyje bendrovė jau girdėjo teigiamų atsiliepimų.

37,3 TIEK CENTų UŽ KILOVATVALANDę ŠILUMOS MOKA PAKRUOJO GyVENTOJAI

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Spalio 5d.Utenos sporto arenoje

Bilietai platinami:

Vakaro koncerte:

Dienos programoje:

GraffitiMan ne dzin

Manoseimas.lt

Informaciniai partneriai: Draugai:

G&G SindikatasMc Messiah

Lil’as ir InnomineInstinktas

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

2JAV BENDROVĖ „APPLE“ PER PIRMĄSIAS 24 VALANDAS NUO IŠANKSTINIų UŽSAKyMų PRIĖMIMų PARDAVĖ 2 MLN. NAUJų IŠMANIųJų TELEFONų „IPHONE 5“

Grasina užblokuoti■Rusijos susisiekimo ministras Nikolajus Nikifo-rovas pranešė, kad šalies teritorijoje gali būti visiškai užblokuota prieiga prie „youTube“.

Tokių priemonių gali būti imamasi dėl tinklalapyje pavie-šinto ir iki šiol nepašalinto skan-dalingojo filmo „Musulmonų

nekaltumas“. JAV nufilmuotas filmas išjuokia pranašą Maho-metą. Filmas sukėlė skandalą, dėl kurio daugybėje islamo ša-lių kilo neramumų. „Google“, kuriai priklauso „youTube“, sutiko blokuoti prieigą pavie-nėse valstybėse valdžios pra-šymu. Tokiu būdu prieiga jau yra užblokuota Indijoje, Egipte, Libijoje ir Malaizijoje.

„youTube“ rusams gali būti atjungtas jau lapkričio pradžioje, kai įsigalios įstatymas dėl uždraustų tinklalapių registras. aFp

TIK SKAIČIAI

140TIK SKAIČIAI

ŽAIDIMų KūRĖJA „ELECTRONIC ARTS“ AIRIJOJE ESANČIAME KLIENTų APTARNAVIMO CENTRE PLANUOJA ĮDARBINTI 300 NAUJų DARBUOTOJų300

„MICROSOFT“ PRANEŠĖ, KAD PATI PIGIAUSIA BIURO PROGRAMų PAKETO „OFFICE 2013“ VERSIJA KAINUOS 140 JAV DOLERIų (370 LITų)

Pardavė akcijas

■JAV interneto bendrovė „yahoo“ sutiko perparduoti pusę savo turimos Kinijos elektroninės prekybos tinklalapio „Alibaba“ akcijų už 7,6 mlrd. JAV dolerių (20 mlrd. litų).

Pagal susitarimą „Alibaba“ įgijo teisę išpirkti pusę iš „ya-hoo“ turimų 40 proc. Kinijos

įmonės akcijų. Teigiama, kad bendrovė „yahoo“ 3,65 mlrd. JAV dolerių (9,65 mlrd. litų) iš gautų lėšų ketina grąžinti įmo-nės akcininkams, o 650 mln. JAV dolerių (1,7 mlrd. litų) pasi-liks ateities investicijoms. „Ali-baba“ akcijas „yahoo“ įsigijo dar 2005 metais ir tuomet už jas sumokėjo vos 1 mlrd. JAV dolerių (2,64 mlrd. litų).

Apie „yahoo“ ir „Alibaba“ sandorio užbaigimą pradėta kalbėti dar šių metų gegužę. Reuters

mln.

Technologijos keičia darbo rinką

Naujos technologijos kasdien pamažu keičia mūsų darbo vietas ir darbo įpročius. Tai padarė internetas, „Skype“, išmanieji telefonai.

Per ateinančius dešimtį metų galime išvysti dramatiškesnių pokyčių savo darbovietėse, kurių pačių gal net nebebus.

GRETA JANKAITyTėgreta.jankaityte@ekonomika.lt

Pasak ekspertų, iki 2025 m. bus įmanoma į biu-rus, atsirasian-

čius kaip holograma ore, patekti vienu akies mirks-niu.

Iki kitų metų daugiau nei 800 mln. namų bus 1,2 mlrd. susietų elektroninių prietaisų, teigia IBM. To-kios tendencijos sukuria pagrindą virtualiems biu-rams kurti, aiškina Mar-kas Heraghty, vykdomasis „Virgin Media Business“ direktorius BBC pristaty-damas kelių universitetų atliktą tyrimą „Future La-boratory“.

Į mūsų turimus mobi-liuosius įrenginius, įskai-tant naujai atsirasian-čius išplėstosios realybės akinius ir kontaktinius lęšius, bus įdedamos mi-kroschemos, per kurias bus galima patekti į virtu-alias darbo erdves ir ben-drus projektus.

Šia technologija, lei-siančia žmonėms dirbti kada ir kur panorėjus, naudosis darbuotojų gru-pės, kurios bus organizuo-jamos skaitmeniniu būdu visame pasaulyje.

„Tik nereikia bijoti, – BBC sakė Madsas Thim-meras, „Innovation Lab“ įkūrėjas. – Visas skaitme-

ninės visuomenės grožis yra tas, kad ją galima iš-jungti vienu mygtuko pa-spaudimu.“

„Transnacionalų“ iškilimasDėl didėjančio ryšių inten-syvumo ir globalizacijos pasaulyje bus prarasta

daug darbų. Labiausiai nyks vidutinės algos ir kvalifikacijos darbo vie-tos, tokios kaip vadybinin-

kai, sekretorės, surinkimo linijos darbininkai, teigia Lynda Gratton, profesorė ir knygos apie darbą atei-tyje „The Shift“ autorė.

Minėtiems darbams gresia rizika, nes jie gali būti iškelti į regionus, kur mažesnės algos, arba pakeisti technologijomis. Dėl to liks darbai viename ir kitame algos spektro ga-luose, tvirtina profesorė.

Išliks darbai, kuriems reikia aukštos kvalifi-kacijos, kaip investicijų bankininkai, advokatai, inžinieriai arba aukštųjų technologijų specialistai. Šioms specialybėms reikia tokių žinių ir patirties, ku-rių bent jau kol kas techno-logijos pakeisti negali. L. Gratton teigia, kad šiems

darbuotojams ateityje bus mokama vis daugiau.

Taip pat išliks mažai įgūdžių reikalaujančios profesijos, kaip padavėjai, pardavėjai-konsultantai, kirpėjai, – darbai, kuriuos sunku automatizuoti.

Švietimo ir darbo rin-kos globalizacija, aiškina L. Gratton, iškels naują darbuotojų grupę, ku-rią būtų galima vadinti „transnacionalais“. Tai to-kie darbuotojai, kurie gali bet kada pakeisti buvimo vietą, priimti sprendimus remdamiesi pasaulinėmis įdarbinimo ir investavimo galimybėmis.

„Transnacionalai“, ge-bantys kalbėti daugiau nei viena kalba ir dažnai tu-rintys dvigubą pilietybę,

galės prisitaikyti prie kul-tūrų komunikacijos, kuri yra labai svarbi pasauli-nėms organizacijoms.

Profesorė taip pat ti-kina, kad jei seniau to-kie žmonės daugiausia būdavo iš Vakarų, per artimiausią dešimtmetį į pasaulį įžengs lyderių karta iš Indijos, o kitą de-šimtmetį – iš Kinijos, nes šių šalių diaspora kuria stiprius koridorius tarp rinkų.

Galimybės neįgaliesiemsTechnologijos gali padėti į darbo rinką prasimušti dar vienai naujai grupei žmonių – neįgaliesiems.

Hughas Herras, biome-trijos docentas iš Masaču-setso technologijų insti-tuto, tiki, kad jo plėtojama bionikos technologija padės į darbo rinką ateiti žmonėms, kurie to seniau padaryti negalėjo.

„Mes žengiame į bioni-kos erą, kurioje ryškėja pakankamai išplėtota technologija, galinti pa-mėgdžioti pagrindines fizines funkcijas“, – BBC aiškino mokslininkas, ku-ris pats yra netekęs vienos kojos ir naudojasi bionine galūne.

Jo technologija yra tiek pažengusi, kad ne tik atitinka normalaus žmo-gaus koją, bet ir yra pra-našesnė.

„Mes galime grąžinti žmones į darbą, tai reiškia labai daug, – sako H. Her-ras. – Vien dėl to valstybė sutaupo milijonus dolerių. Be to, mes galime suma-žinti arba pašalinti invali-dumo pašalpas.“

Bendradarbis robotasBionikos technologijų pa-žanga reiškia, kad robotai gali pakeisti ne tik žmo-gaus galūnę, bet ir visą

Pokalbis su kompiuteriuPrognozuojama, kad ro-botai ateityje ne tik užims dalį žmonių darbo vietų, bet ir labiau įsitrauks į darbuotojų atranką.

„The Chemistry Group“ sukūrė interne-tinį žaidimą, kurį pasi-telkusi telekomunikacijų

»Pasaulyje įvyks panašaus masto revoliucija, kokia praėjusiame amžiuje buvo žemės ūkio technologijų

Švietimo ir darbo rinkos globalizacija iškels naują

darbuotojų grupę, kurią būtų galima vadinti transnacionalais.

Reuters

FAKTAI

TECHNOLOGIJŲ PLėTRA

• 2015 m. pasaulyje bus 15 mlrd. prie interneto prijungtų prietaisų

• Internetu 2015 m. naudosis 40 proc., arba 3 mlrd., pasaulio gyven-tojų

• Po penkerių metų 80 proc. gyventojų turės po mobilų įrenginį

• 45 proc. darbuotojų teigia, kad asmeniniai jų prietaisai ir programinė įranga yra efektyvesni už suteikiamus darbo-vietėje

bendrovė O2 gali anali-zuoti potencialius kan-didatus. Kita programa, sukurta vadybos įmonės SHL, kuria 3D simulia-cijas, kai potencialūs darbuotojai patenka į si-tuacijas, kuriose piktas vadovas reikalauja rasti įvairių problemų spren-

dimus. „Interviu akis į akį, dėl

to, kad jie abiem šalims atima daug laiko ir daug kainuoja, vis daugiau bus paliekami paskutinėms samdymo stadijoms“, – BBC sakė Gordonas Why-te‘as, BIE grupės įdarbi-nimo konsultantas.

Firmos jau naudoja „kandidatų sekimo siste-mas“, kurios analizuoja gyvenimo aprašymus naudodamos žodžių atpa-žinimą. „Niekas daugiau nebeskaito 500 gyvenimo aprašymų, viskas automa-tizuota“, – teigia G. Why-te‘as.

žmogų. Ypač dabar, kai pa-sirodė mažiau kainuojan-čios, lengviau pritaikomos automatinės sistemos.

Nauda akivaizdi. Pa-vyzdžiui, „Phillips“ savo gamykloje Nyderlanduose naudoja robotus atlikti tam pačiam darbui, kurį Kinijoje esančioje gamy-kloje daro šimtai žmonių. Gamykloje Nyderlanduose reikia dešimt kartų ma-žiau žmonių nei Kinijoje, o robotai dirba visą parą nereikalaudami poilsio pertraukėlių.

Ekonomistai Erikas Brynjolfassonas ir Andrew McAfee iš Masačusetso technologijų universiteto tvirtina, kad robotų tech-nologijų įsibrovimo mas-tas ir tempas turės daug ekonominių pasekmių.

Savo tyrime jie teigia, kad pasaulyje įvyks pa-našaus masto revoliucija, kokia praėjusį amžių vyko žemės ūkio technologi-jose, kai visos JAV darbo jėgos užimtumas žemės ūkio darbuose krito nuo 40 proc. iki 2 proc. Kita ana-logija – praėjusį šimtmetį vykusi gamybos elektrifi-kacija.

Tačiau Branas Fer-renas, patyręs robotų kūrėjas ir industrinių produktų dizaineris iš „Applied Minds“, dien-raščiui „The New York Times“ sakė, kad vis dar išlieka didelių kliūčių universalaus roboto sva-jonei.

„Anksčiau naiviai maniau, kad universa-lūs robotai gali padaryti viską, – sako jis. – Tačiau vis tiek reikia turėti žmo-nių. O žmonės gan gerai susigaudo, kaip pakrai-pant uždėti radiatorių ar užvilkti žarną. Šiuos da-lykus robotams padaryti vis dar sunku.“

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

MARTyNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Kaip lietuviai tampa pavyzdžiu VakaramsArūno Šikštos vadovaujama „Teo LT“ tapo pavyzdžiu kitoms „TeliaSonera“ valdomoms bendrovėms, o, pasak jo,

kiti lietuvių verslai dažnai dirba daug efektyviau ir sveikiau nei kolegos iš Vakarų.

»Šiandien esame pirma darbo rinka iš galo, nes daug kam neprimokame – stengiamės sutaupyti dirbančiųjų sąskaita

Interviu derinome ilgai – pirmąsias už-klausas išsiuntėme dar pernai vasarą,

tačiau susitikti pavyko tik šiemet. Kokį pirmą įspūdį daro vienu geriausių Lie-tuvos vadybininkų tituluo-jamas A. Šikšta?

Jis mintis dėsto iš lėto, daug gestikuliuoja ran-komis, kalbėdamas apie valdymą ant stalo braižo virtualius modelius. Kar-tais atrodo, kad kalbi su užsienio lietuviu, mat

daro, kad „Teo LT“ nuo-lat patenka tarp geidžia-miausų darbdavių, ir ko-dėl jis nuolat įvardijamas kaip vienas geriausių va-dovų Lietuvoje. Atsakyda-mas A. Šikšta kuklinasi: „Problema, kad nieko nedarau. Tiesiog bandau dirbti savo darbą.“

Pasak jo, pagrindinis sėkmės garantas – gera komanda. Tačiau neuž-

tenka nusamdyti gerų specialistų: „Reikia rasti aiškų dialogą, kad tie žmonės visų pirma moty-vuotų save čia dirbdami, kad nė akimirkos nema-nytų, jog dirba man ar akcininkams. Noriu, kad tie, kurie turi skatinti ki-tus, skatintų save, o ne aš tai daryčiau.“

Norint tai pasiekti, anot pašnekovo, reikia, kad visi organizacijoje dirbtų pagal vieną sis-temą, visiems aiškius kriterijus, didelėje ben-drovėje neturi būti kelių kultūrų, procesų ir ats-

kirų nutolusių principų vertinimų.

Paskirstymo svarbaDažnai vadovai susiduria su noru viską daryti pa-tys ir nenoriai paskirsto darbus kitiems. A. Šikšta sako, kad tokie žmonės pa-smerkti nesėkmei.

„Jei žiūrėsime į smulkų ir vidutinį verslą, bėda iš-tinka tuos, kurie nori da-ryti viską patys, – aiškino pašnekovas. – Gal galima šeimyniniame versle, tu-rint restoranėlį, pačiam būti ir virėju, ir barmenu, ir užsakymų priėmėju, ir

dar vakare išplauti indus. Jei pakanka tikslų, kuriuos sau keli, jei tikrai kokybiš-kai viską vykdai – viskas gerai. Tačiau didelėse ben-drovėse užprogramuota da-lytis labai aiškiais limitais, įgaliojimais, atsakomybe.“

A. Šikšta prisiminė pir-mąsias darbo dienas „Teo LT“ 2004-aisiais. Akcinin-kai jam leido porą mėnesių stebėti bendrovės gyve-nimą iš šalies. Jis pamatė, kad nesibaigiančiuose su-sitikimuose žmonės kanki-nasi.

„Jie neturėjo, be visų kitų įgaliojimų, net finan-

sinių, – prisiminė pašen-kovas. – Mačiau, kad mano akyse žūsta tuometinis įmonės generalinis direk-torius, nes kiekvieną dieną žmonės 50 proc. savo laiko sugaišdavo stengdamiesi pas jį patekti. Visi depar-tamentų vadovai tiesiog eidavo pas įmonės vadovą. Aš jo dienos pabaigoje pa-klausiau, ar jis atsimena, apie ką kalbėjo ryte, jis te-atsakė, kad nori greičiau į pensiją.“

Davė rezultatąŠiandien „Teo LT“ viskas kitaip: „Dalijuosi įgalio-jimais ir kuo sėkmingiau žmonės dirba, tuo daugiau įgaliojimų atiduodu. Akci-ninkams nebijau parodyti, kad apie 50 proc. su ma-nimi dirbančio apie 12 va-dovų ešelono yra pasirengę jau rytoj be jokių problemų dirbti mano darbą.“

Tokia žinia neturėtų nieko stebinti žinant, kad bendrovėje veikia įpėdi-nių programa – daugelio lygių vadovai žino įpėdinį ir su juo dirba, ugdo kaip pamainą. „Tiesa, gali jos ir neprireikti – pamainai gal atsibos laukti, kol ateis tinkamas metas. Didžiau-sias darbas mums tą po-tencialą pastebėti, ugdyti ir dar įdarbinti – tai nėra lengva“, – sako A. Šikšta.

Pasak jo, dažnai koją kiša rinkos dydžio ribotu-mas. „Teo LT“ pasirengusi kasmet aptarnauti 10–20 tūkst. naujų vartotojų, tačiau dėl mažos rinkos jų padaugėja 1–2 tūkstan-čiais. Todėl, pasak pašne-kovo, ne vienas jaunas žmogus palieka bendrovę ne todėl, kad blogos darbo sąlygos, bet norėdamas išnaudoti savo potencialą: „O kartu su juo išeina ir daug investicijų, kurių ne-susigrąžinsi.“

Pertvarkos duoda re-zultatų – A. Šikšta kukliai pasigyrė, kad „Teo LT“ yra tam tikras etalonas „TeliaSonera“ grupėje ne vienoje verslo srityje: „Reikia nebijoti atsisakyti funkcijų, kurių nereikia, suformuoti komandą, kad nesidubliuotų patirtis, specializacijos, kad vienas kitam galėtų ką nors pasiū-lyti, patarti.“

Anot pašnekovo, bet ku-rioje kompanijoje svarbu valdyti sąnaudų ir inves-ticijų riziką: „Kiekvienoje sąnaudų ar investicijų eilutėje aš matau aiškius

pašnekovas savo kalbą mėgsta paįvairinti įvai-riais angliškais posa-kiais, tariamais visiškai be akcento, o kai kuriuos žodžius, pavyzdžiui, Ame-rika, A. Šikšta, turbūt pats to nejausdamas, taria an-gliškai.

Dirba savo darbąPokalbį pradedame nuo klausimo, ką pašnekovas

A. Šikšta pastebi, kad nesugebantys paskirstyti

darbų vadovai pasmerkti nesėkmei.

Bendrovės nuotr.

FAKTAI

„TEO LT“

• Įkurta 1992 m. kaip valstybinė įmonė „Lietu-vos telekomas“

• 1998 m. bendrovė buvo privatizuota, 60 proc. jos akcijų įsigijo tuomet Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos įmo-nės „Sonera“ konsorciu-mas „Amber Teleholding A/S“. Šiandien „Telia-Sonera“ tiesiogiai valdo 88,15 proc. bendrovės akcijų

• 2006 m. bendrovė pa-keitė pavadinimą į „Teo LT“

• Bendrovė šiandien veikia interneto, duome-nų perdavimo, fiksuoto telefono rinkose, teikia skaitmeninės televizijos paslaugas

• Valdo kontaktų centrą „Lintel“ ir duomenų cen-trų ir informacinių siste-mų valdymo bendrovę „Baltic Data Center“

• Pernai bendrovės paja-mos siekė 750 mln. litų, o pelnas – 154 mln. litų.

Šiuo metu „Teo LT“ dirba per 3 tūkst. žmonių, tačiau

daugelio lygių vadovai turi įpėdinį, kurį nuolat moko ir

augina kaip pamainą. Bendrovės nuotr.

šiandien jo padėtis vis dar nebloga.

„Tokių minčių buvo ir yra, – sako pašnekovas. – Tačiau jei dirbi samdomą darbą ir darbovietėje su-teikta galimybė sukurti to-kią darbo aplinką, kad kas-dien jaustumeisi, jog dirbi sau, gauni tokį patį skati-nimo paketą kaip savame versle ir toliau bandai tai diegti organizacijos viduje. Didelė sėkmė dirbti tokioje aplinkoje, o kuo ji sėkmin-gesnė, tuo geresni rezulta-tai.Todėl savo verslo idėją vis atitolini. Galbūt po de-šimties metų atrodys, kad pralaimėjau taip galvoda-mas, tačiau šiandien vis dar manau, kad tai padeda laimėti.“

Paprašytas įvardyti di-džiausią klaidą „Teo LT“ vadovas prisiminė, kad bū-nant jaunesniam neužtek-davo kantrybės išklausyti vyresnių darbuotojų pa-tarimų: „Būdavo automa-tiškai pasitikima savomis

žmones, kuriems daugiau ar mažiau pavyko. Matau, kas turi potencialo pasi-stengti, o kas jau pavargo, nes kiekviena diena versle yra kova.“

Į savą kol kas nesukaKalba pasuko apie karjeros pradžią. Pirmuosius pini-gus pašnekovas užsidirbo dar mokykloje. Jūreiviai Klaipėdoje parveždavo daug lauktuvių – viena iš jų buvo kramtomoji guma: „Su draugu nusprendėme, kad nesąžininga jas visas sukramtyti, tačiau tėvai sakydavo, kad negalima vi-sos gatvės ar mokyklos vai-šinti, tada kilo gera mintis: visas pakelis, kuriame būdavo dešimt kramtomų gumų, kainuodavo 1,5 lito, bet galėdavai už litą par-duoti vieną gumą.“

Tačiau vėliau A. Šikšta pasuko samdomo specia-listo keliu ir sako, kad nors susimąstantis apie savą verslą, tačiau mano, kad

žiniomis, jėgomis ir patir-timi, nors galbūt jos išvis nebūdavo, bet atsakomy-bės jausmas būdavo turbūt toks didelis, kad užgoždavo pojūtį kaip nesielgti, kaip sovietiniais laikais saky-davo: „Aš viršininkas, o tu, pone, kvailys, todėl, kad aš viršininkas, o ne todėl, kad tu kvailys.“

Atvėrė akisPrakalbus apie išsilavi-nimą A. Šikšta prisiminė prieš porą metų įgytą verslo administravimo magistrą Vienos verslo ir ekonomikos universitete: „Ieškojau laboratorijos, kur susirinktume bent 20 žmonių iš skirtingų vals-tybių, sektorių ir galėtume vieni kitus pamokyti ne vien teorijos, kurią dėsto žinomi profesoriai.“

Studijuodamas Vienoje pašnekovas suprato, kad žmonės daugelyje Lietuvos įmonių nesiskiria nuo kitų šalių ir daugeliu atvejų

mūsų šalies bendrovės dirba efektyviau ir svei-kiau nei Vakarų.

„Nes mes visą laiką rinkoje kovojame, – teiginį grindžia A. Šikšta. – Taip pat aiškiai pamačiau, kad Lietuvoje turime daug po-tencialo tarp įvairiausių sričių specialistų ir jei ne-turėsime galimybių kurti aplinką kaip valstybė, kad investicijos ateitų į šalį ir potencialas galėtų su jomis susijungti, jis kuo tuoliau tuo labiau išvažiuos. Šian-dien esame pirma darbo rinka iš galo, nes daug kam neprimokame – stengia-mės sutaupyti dirbančiųjų sąskaita.“

Pašnekovas pasigenda

verslo ir valstybės dialogo, mat daugelis bendrovių yra pajėgios investuoti, tačiau trūksta skatinimo strategijos iš valstybės pu-sės: „Kas iki šiol investavo – tai darė pavieniai. Dau-gelio verslininkų ar mūsų, profesionalų, dėka.“

Paklausti savęsBaigdamas pokalbį A. Šikšta jaunam žmogui prieš sukant į verslą pata-ria pirmiau apsvarstyti, ar turi pakankamai tam rei-kalingų savybių: „Manęs skandinavai seniai klausė, ar turiu pakankamai ledo pilve (angl. Do you have enough ice in your sto-mach), nes ne vien žinios lemia sėkmę versle. Dau-gelyje verslo sričių, išsky-rus fundamentalias, kaip statyba, chemija, biologija, tereikia 10 proc. žinių, ku-rias dėsto verslo ir ekono-mikos mokyklos. Kitas 90 proc. reikia surasti atėjus į verslo aplinką.“

»Noriu, kad tie, kurie turi motyvuoti kitus, motyvuotų save, o ne aš tai daryčiau

CV Arūnas Šikšta

1992–1993 m. – Atviros Lietuvos fondo programų koordinatorius

1993–1996 m. – Lietuvos ir Olandijos bendrovės „Seceurtronics Technicom“ vykdomasis direktorius

1996–1997 m. – Lietuvos že-mės ūkio banko Rinkodaros departamento direktorius

1997–1999 m. – „Hansa-bank“ Užsienio ryšių ir tinklo departamento Lietuvos projekto vadovas

1999–2001 m. – banko „Hansabankas“ valdybos pirmininkas

2001–2003 m. – banko „Hansa-LTB“ valdybos pirmininkas

2001–2003 m. – „Hansa-bank Group“ valdybos narys

Nuo 2004 m. – „Teo LT“ generalinis direktorius

1995 m. Klaipėdos universi-teto Gamtos mokslų fakul-tete įgijo vadybos specialisto kvalifikaciją

2009 m. Vienos ekonomikos ir verslo universiteto baigė Verslo administravimo magistro programą

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Akcija

„anykščių vynas“ (ank1L)

„vilniaus degtinė“ (vdg1L)

„grigiškės“ (gRg1L)

„sanitas“ (san1L)

„utenos trikotažas“ (uTR1L)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

Pokytis

–18,18%

–4,59%

–3,30%

–3,21%

–2,19%

Apyvarta

3,69 euR

205,33 euR

8 817,57 euR

146,60 euR

2 598,66 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 13–20 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitęPokytis

+11,11%

+8,96%

+3,36%

+2,74%

+2,56%

Apyvarta

618,30 euR

211,57 euR

24 588,80 euR

8 606,10 euR

5 424,60 euR

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, rugsėjo 13–20 d. duomenys

Akcija

„gubernija“ (guB1L)

„Linas“ (Lns1L)

„vilniaus baldai“ (vBL1L)

„agrowill group“ (avg1L)

„apranga“ (LgdL)

Investuotojai ir analitikai šiandien sunerimę dėl mažėjančių pelningumų. Ligi šiol saugumas

reiškė mažą grąžą, o dabar nebūtinai reiškia bent kokią grąžą.

N. Treigys: dabartinėje investavimo perspektyvoje auksas pradeda naujai žibėti. Ruslano kondratjevo nuotr.

Auksas pradeda žibėti

■Jau žinome, kad inves-tuodami į saugiausiomis laikomas Šveicarijos ir Vokietijos vyriausybių obligacijas investuotojai grąžos nesitiki, net pri-moka skolindami pinigus. Niekur neinvestuojantys žmonės, savo pinigus laikantys bankų indėliuose, taip pat moka už „saugu-mą“. Didžiausių Lietuvos bankų terminuotų indėlių metinės palūkanos yra mažesnės už infliaciją.

Mažesni bankai, vilio-jantys klientus didesnė-mis palūkanomis, taip pat gali jas mažinti. Nes greitai nebebus iš ko jas mokėti. Pinigų daug, jų daugėja, bet jie „nedirba“ arba dirba su labai maža, net neigiama grąža.

Investicinės kompa-nijos PIMCO vadovas Williamas Grossas teigia, kad jau reikia pamiršti 10 proc. ir daugiau per metus siekiančią grąžą iš investicijų pelningumų. Atsižvelgiant į šiandienę būklę ir manant, kad greitai ji nepasikeis (JAV federalinė rezervų sis-tema trečiąjį „kiekybinį skatinimą“ naudos „tiek,

kiek reikės“, o bazinė pa-lūkanų norma arti nulio gali išlikti iki 2015 m.), W. Grosso įžvalga dėl mažų grąžų yra teisinga.

Manykime, kad taip ir yra. Bet mes esame inertiški ir atsisakyti dvi-ženklių grąžų nenorime. Jau minėta, kad šiandien didesnių grąžų vis dar siūlo akcijų biržos. Nors išaugę kainų svyravimai ir vis dar didelė rizika ne-vilioja individualių inves-tuotojų: krizė ir jos pada-riniai privertė atsargiau elgtis su savo kapitalu ir peržvelgti strategijas.

Šiandien jau neuž-tenka investuoti į indek-sinius fondus, domėtis BRIC ar kitų madingų abreviatūrų perspekty-vomis, jei vis dar norime aukštos grąžos. Šiandien turėtume investuoti į ats-kirų bendrovių akcijas, t. y. investuotojas turi ieškoti tokių bendrovių, kurių vadovai sugeba bendroves paversti pi-nigų generatoriais nepri-klausomai nuo bendros

ekonominės padėties.O tai susiję su tam ti-

krais sunkumais. Reikia tam skirti laiko, reikia ieškoti, analizuoti. Pa-galiau reikia tai mokėti daryti. Šie sunkumai dau-gelį atbaido nuo investi-cijų, o madingų krypčių, kokių buvo apstu prieš kelerius metus, šiandien dar nematyti.

Tokioje investavimo perspektyvoje pradeda naujai žibėti auksas. Per-nai aukso kainai taip ir nepavyko pasiekti žadėtų 2000 JAV dolerių už un-ciją. Viena iš to priežas-čių galėjo būti „užtrukęs“ JAV trečiasis „palengvi-nimas“. Bankams teko atsisakyti dalies aukso atsargų gryniesiems pini-gams prasimanyti.

Bet pinigų spausdi-nimo mašina vėl paleista. Pigūs pinigai vėl bus ver-čiami alternatyviais pi-nigais – auksu. Ir kol bus pigių pinigų, tol aukso kaina tik kils.

Skaičiuojama, kad pa-saulyje apyvartoje yra 165 tūkst. tonos aukso. Iš jų tik 29,7 tūkst. tonų yra investicinis auksas. Kitas auksas daugiausia yra juvelyriniuose dirbi-niniuose ir visai mažas kiekis – pramonėje.

Analitikai, įvertinę bankų ir institucinių investuotojų ketinimus padidinti kapitalo dalį, investuojamą į auksą, skaičiuoja, kad investici-nio aukso paklausa per metus gali pasiekti 30 tūkst. tonų. Dabar prisi-minkime, kad per metus pasaulyje išgaunama apie 2,5 tūkst. tonų aukso.

Kaip manote, kur link ir kokiais tempais judės aukso kaina?

»Pigūs pinigai vėl bus verčiami alternatyviais pinigais – auksu

NAURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

Neapsisprendžia dėl bankų vienijimo

EVELINA POVILAITyTėevelina.povilaityte@ekonomika.lt

Derybos dėl euro zonos bankų sąjungos nesulaukė bendro pritarimo ir sukėlė abejonių, ar Prancūzija, Vokietija ir euro zonai nepriklausančios valstybės iki metų pabaigos susitars

dėl bendros euro zonos bankų priežiūros institucijos.

Euro zonos lyde-riai dar liepą pasižadėjo susi-tarti dėl bendros

priežiūros sistemos iki kitų metų sausio, kuris iki to laiko atvertų duris 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų) Europos stabilumo mechanizmui tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. O Europos Komisija pra-ėjusią savaitę paskelbė kursianti bendrą įstaigą, pavaldžią Europos centri-niam bankui (ECB), kuri prižiūrės apie 6 tūkst. euro zonos bankų. Komisija siūlo šį procesą pradėti kitais metais, o normaliai veikti jis turėtų jau 2014 metais.

Nori lygybėsTačiau Kipre susitikę Europos Sąjungos (ES) fi-nansų ministrai išreiškė skirtingas nuomones dėl Briuselio pateikto siūlymo ir neapsisprendė dėl dau-gelio aspektų. Vis dėlto už planą atsakingas ES komisaras Michelis Bar-nieras teigė, kad galutinai apsispręsti šiuo klausimu iki sausio yra „sudėtinga, tačiau realu ir būtina“.

Pasak Lietuvos finansų ministrės Ingridos Ši-monytės, Kipre įvyko tik pirmasis apsikeitimas nuomonėmis apie Europos bankų sąjungą ir Lietuvai dar anksti spręsti, ar jung-tis prie jos.

„Vyko neformali dis-kusija, aktuali ir mums. Tačiau stoti ar nestoti – šis klausimas Lietuvai per ankstyvas“, – teigia ji.

Kad bankų sąjunga įsi-galiotų, jai pritarti turi visos 27 ES šalys, nors sistema galios tik 17 euro zonos šalių. Likusios de-šimt šalių gali prisijunti, jei nori.

Švedijos finansų mi-nistras Andersas Borgas išreiškia susirūpinimą, kad įsteigus sąjungą euro zonos šalys gali tapti vir-šesnės už ne euro zonos ša-lis sprendžiant platesnius

klausimus, pavyzdžiui, naujus kapitalo reikalavi-mus visiems ES bankams.

„Mes akivaizdžiai ne-galime Europoje turėti priežiūros sistemos, pa-remtos ECB, kurio nariai mes nesame, ir jei jais netapsime, neturėsime balso teisės, – sako A. Bor-

gas. – Negali būti tokios europietiškos priežiūros sistemos, kurioje pusė Europos neturi balso tei-sės. Tai nepriimtina. To negali būti.“

Užtikrins stabilumąPasak „Ekonomika.lt“ kalbinamo eurokomisaro

Algirdo Šemetos, Euro-pos Komisijos siūloma bankų sąjunga yra kerti-nis akmuo, užtikrinsian-tis euro zonos stabilumą, kuriuo turėtų būti suinte-resuotos visos valstybės. Jis tvirtina, kad stengia-masi, jog visos šalys są-jungoje dalyvautų lygio-

mis teisėmis.„Pasiūlymas yra su-

dėtingas ir kompleksi-nis, tad manęs nestebina nuomonių įvairovė, – teigia eurokomisaras. – Tačiau jį rengiant buvo atsižvelgta į sutartis, kad būtų užtikrintos kuo lygesnės teisės visoms

bankų sąjungos daly-vėms nepriklausomai nuo to, ar jos yra euro zonos narės. Žinoma, su-tartys tokias galimybes apsunkina, tad dabar sprendimas dėl šalių bal-savimo mechanizmo pa-liktas pačiam ECB.“

Bankų sąjunga leis at-

skirti euro zonos narių ir jų bankų problemas, tad vyriausybės nebeturės finansuoti bankų įsipa-reigojimų mokesčių mo-kėtojų pinigais. Ji taip pat prisidės atkuriant bankų pasitikėjimą vieni kitais bei atgaivinant rinką. Bankų priežiūrą perė-mus ECB bus taikomos ne tik priežiūros taisyklės, kurios jau ir dabar yra bendros, bet ir vienodi standartai. Tad, anot A. Šemetos, bus išvengta na-cionalinių bankų priežiū-ros ypatumų.

„Tai bus tarsi kokybės ženklas, – sako eurokomi-saras. – Lietuvai reikėtų dalyvauti dėl įvairių prie-žasčių. Pirmiausia tam, kad nebūtume izoliuoti: Estija kaip euro zonos narė bankų sąjungoje da-lyvaus automatiškai, La-tvija nori prisijungti prie euro zonos nuo 2014 metų, nuo tada ECB turėtų per-imti ES bankų priežiūrą. Taigi liktume dar labiau integruotos Europos nuo-šalyje. Bankų sąjunga svarbi bankų sektoriaus stabilumui, tad papildo-mas europinis saugiklis Lietuvai praverstų.“

Bankai sutrikę„Danske“ banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė teigia, kad priežastys kurti bankų sąjungą yra aiškios, tačiau didelio perversmo ji nesitiki.

„Logiška ECB suteikti

daugiau funkcijų ir ati-duoti jam bent dalį bankų priežiūros. Juk bankų sek-torius ne vieną ekonomiką įstūmė į didelę duobę. Tai galėjo būti nepakankamos nacionalinės priežiūros pasekmės, o gal ir perne-lyg optimistinio požiūrio rezultatas“, – sako ji.

Analitikė pastebi, kad dabartinis ES valdymas orientuojamas į didesnį centralizavimą, nes bi-joma, kad siauri nacionali-niai interesai gali nusverti bendros rinkos idėją. Ta-čiau abejoja, ar dalyvavi-mas bankų sąjungoje Lie-tuvai duotų daug naudos, mat mūsų šalis pasižymi didele skandinaviško kapi-talo bankų koncentracija.

„Tad dviguba priežiūra yra jau dabar, – teigia V. Klyvienė. – Jeigu bankų sektoriuje būtų įvykę kas nors blogo, Lietuvai našta būtų nedidelė, nes tuos bankus turėtų gelbėti jų savininkai Skandinavi-joje. Tokiame kontekste mes galime jaustis gana saugiai. Tačiau jei mūsų sistemą prižiūrėtų ir ECB, iš jo būtų galima tikėtis ne-šališkumo, objektyvumo ir skaidrių sprendimų. Svarbiausia, kad būtų atsi-žvelgta į kiekvienos šalies specifiką.“

„Swedbank“ preziden-

tas Michaelas Wolfas tei-gia, kad bankų sąjunga susidurs su iššūkiais kur-dama vienodas sąlygas visoms šalims, mat kiek-viena jų yra skirtinga.

„Bankų veikla orien-tuota į šalies vidų, tad sunku viską subendrinti ir sukurti vienodas są-lygas visiems, – tvirtina jis. – Manau, svarbiausia užtikrinti tinkamą bankų kapitalizacijos lygį, jog jie rizikos atveju netaptų našta mokesčių mokėto-jams. Tačiau dėl to dar bus daug diskusijų, vis dėlto ti-kiu, kad per kurį laiką bus sukurta kas nors gero ES.“

Anot M. Wolfo, dide-lis vaidmuo šiuo atveju tenka politikams, mat iki šiol pasiektas akivaizdus progresas: rinkos tiki, kad politiniai sprendimai, prii-mami dabar, yra tinkamos krypties.

„Angela Merkel tiki, kad gali politiškai susi-tvarkyti šioje situacijoje ir rasti sprendimų baigti finansinę krizę, – sako M. Wolfas. – Tačiau spren-dimų mums reikia dau-giau, kaip ir užtikrintumo. Be to, ES ateis ir reformų metas, kurį jūs jau paty-rėte. Kitoms šalims tai bus sudėtingas politinis prati-mas, reikalaujantis daug drąsos.“

FAKTAI

BANKŲ SąJUNGA

• Europos Komisija praė-jusią savaitę paskelbė, kad kurs bendrą įstaigą, paval-džią ECB, prižiūrėsiančią apie 6 tūkst. euro zonos bankų

• EK siūlo šį procesą pradė-ti kitais metais, o normaliai veikti jis turėtų pradėti 2014 m.

• Kad bankų sąjunga įsiga-liotų, jai pritarti turi visos 27 ES šalys, nors sistema galios tik 17 euro zonos šalių. Likusios dešimt šalių gali prisijunti, jei to nori

• Euro zonos lyderiai norė-tų dėl sąjungos susitarti iki metų pabaigos, nes taip tiesiogiai būtų galima re-kapitalizuoti bankus 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų)

Bankų priežiūrą perėmus ECB būtų taikomos ne tik priežiūros taisyklės, kurios jau ir dabar yra bendros, bet ir vienodi standartai. Tad būtų išvengta nacionalinių bankų priežiūros ypatumų. aFp

»Bankų sąjunga leis atskirti euro zonos narių ir jų bankų problemas

Paskutinis puslapis 31Nr. 352012 m. rugsėjo 24–30 d.

T I N K L A R A Š T I S

Internetas išgelbės?Praėjusią savaitę švedai

Lietuvai buvo kaip niekad malonūs. Vilniuje viešėjęs „Swedbank“ prezidentas

ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas pareiškė, kad Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje,

o sociologas, filosofas Alexanderis Bardas pasakė daug ką nustebinusią ir pa-maloninusią mintį: „Lietuva po penkiasdešimties metų taps turtingiausia pasaulio šalimi.“

Pagal jo teoriją siūloma pažvelgti porą šimtų metų atgal ir prisiminti šalis, kurios daugiausia investavo į geležinkelių plėtrą – Japo-niją, Vakarų Europą, JAV. Vėliau jos įsiveržė į lyderių gretas. Analogiškai A. Bar-das siūlo žiūrėti į šių dienų realijas – laimės šalys, ku-rios daugiausia investuoja į plačiajuosčio ryšio plėtrą. Lietuva Europoje šioje srityje – kol kas nepavejama

lyderė. Tačiau ar po 50 metų dėl to mes tapsime turtingiausi pasaulyje?

Investuoti į infrastruk-tūrą yra viena, tačiau dar svarbiau – ją išnaudoti. Kas iš to, kad kiekviename Lietuvos kampelyje bus nu-tiestas šviesolaidžio kabelis ir tai Jonui leis akimirksniu parsisiųsti naują filmą iš „Linkomanijos“? Deja, di-džioji interneto srauto dalis šiandien nukeliauja būtent čia ir panašu, kad greitai ši tendencija nesikeis ir dėl to šalis tikrai nepraturtės. Terabaitus užimančiomis filmų ar muzikos kolekcijo-mis juk su kitomis šalimis nekonkuruosime?

Pasak švedų filosofo, Lietuvos investicijos į interneto infrastruktūros plėtrą po 50 metų šalį padarys turtingiausią pasaulyje. Reuters/scanpix

Bene vienintelė verslo sritis, kuriai šiandien tikrai svarbus interneto greitis, – prekyba vertybinių popierių rinkose naudojant kompiu-terių algoritmus. Šios rinkos dalyviai net tiesia naujus in-terneto kabelius per Atlanto vandenyną, kad informacija būtų perduota keliomis milisekundėmis greičiau. Tačiau kol kas nematome nė vienos užuominos apie tokių bendrovių viliojimą į mūsų šviesolaidžiais apraiz-gytą kraštą.

Nors ką gali žinoti: 50 metų – ilgas laikotarpis. Pažiūrėkite, kiek pasaulis pasikeitė nuo 7 dešimtme-čio…

Kaip kovoti su kolegomis zirzliaisVienas didžiausių darbo biure iššūkių – kaip susidoroti su darbovietės zirzliais. Dažniausiai geriausia yra

tiesiog pasišalinti, tačiau tai padaryti gali būti sunku šiandienos komandiniu darbu paremtose darbovietėse.

Tyrimai rodo, kad būnant ša-lia chroniško niurzgėtojo, ku-

ris viskuo skundžiasi, ma-žėja produktyvumas. Nuo nesiliaujančio šalimais esančio negatyvumo pras-tėja mokymosi įgūdžiai, atmintis, dėmesys ir gebė-jimas priimti sprendimus, ,,Wall Street Journal“ teigia Robertas Sapolsky, neurologijos profesorius iš Stanfordo universiteto.

Smegenys, sako jis, gali susidoroti tik su tam ti-kru kiekiu stimulo prieš

pradėdamos prarasti ge-bėjimą susitelkti ar prisi-minti – ypač jei nuolatinis negatyvumo srautas ska-tina blogas emocijas.

Itin jausmingi arba nuolat besiskundžiantieji dėl kokios nors proble-mos verčia taip pat blogai jaustis klausytojus, ypač gali apnuodyti bendradar-bių nuotaiką, sako R. Sa-polsky.

Verkšlenti tapo taip įprasta, kad dauguma žmonių net nesupranta tai darantys. Daugelyje įmonių tampa vis sunkiau

išvengti niurzgėjimo. Apie 18 proc. JAV darbuotojų yra negatyvūs ir linkę skųstis dėl savo darbda-vių, rodo kasmetinės „Gal-lup“ apklausos duomenys.

Toks negatyvumas plinta kaip vėžys, sako Jimas Harteris, „Gallup“ vyriausiasis darboviečių vadybos tyrėjas.

Darbo grupėse, kurių negatyvumas aukštas, yra žemesnis produktyvumas ir aukštesnis pravaikštų lygis, daugiau kokybės defektų, rodo „Gallup“ tyrimas. Jei yra galimybė

■Elektroninio pašto pa-slauga šiandien naudojasi beveik visi pasaulio gyven-tojai atlikdami įvairiausias gyvenimiškas užduotis. Vis dėlto elektroniniai laiškai gali neleisti jūsų verslui judėti į priekį, rašo portalas inc.com.

Elektroninis paštas yra pui-kus įrankis versle, tačiau kai kuriems tai ne tik geriausias, tačiau ir blogiausias išradi-mas, šiandien darantis milži-nišką įtaką verslui. Jie puikiai tinka išsiaiškinti trumpas de-tales, persiųsti prezentacijas ar pasidalyti pokštu su kole-

gomis. Kita vertus, elektroni-niais laiškais sunku išreikšti savo požiūrį, pyktį ar nerimą, organizuoti susitikimą, užsi-sakyti vietą restorane, tikrinti naujus darbuotojus ar derėtis dėl naujo sandorio (nors teisi-ninkams patinka derinti deta-les elektroniniais laiškais, nes tai užima daugiau laiko).

Viena JAV grožio prekių įmonė „yes To“ pradėjusi savo veiklą iškilo stulbinamu greičiu, tačiau, pasak jos įkū-rėjo Ido Lefflero, to nebūtų pavykę pasiekti siuntinėjant žmonėms elektroninius laiš-kus. „Negaliu pagalvoti apie jokius reikšmingus verslo

Šiandien be elektroninio pašto neišsiverčiame nė vienas, tačiau kartais šis išradimas gali užkirsti kelią jūsų sėkmei. aFp

Elektroniniai laiškai kenkia versluisantykius, jei neskyrėme laiko šiems santykiams puoselėti per asmeninius susitikimus“, – sako jis.

I. Lefflero teigimu, buvo ne vienas atvejis, kai verslo san-tykiai buvo beveik nutraukti dėl elektroninio laiško, kuris buvo ne taip suprastas ar su-prastas piktai ir arogantiškai. „To tikrai nebūtų nutikę, jei klientai būtų išgirdę džiaugs-mingus mūsų balsus“, – pa-tirtimi dalijosi „yes To“ įkū-rėjas.

I. Leffleras prisipažino, kad į elektroninius laiškus daž-niausiai atsakinėja telefono skambučiu ir taip verslo par-

tneriams bei klientams pa-rodo galintis jiems skirti daug laiko. Anot jo, skambutis yra asmeniškesnis nei elektroni-nis laiškas.

„Telefono skambutis už-ima lygiai tiek pat laiko kaip elektroninio laiško rašymas, bet susiskambinęs aš galėjau pristatyti svarbiausius pokal-bio aspektus“, – teigė versli-ninkas.

Pabaigoje trumpas pa-tarimas: nepamirškite, kad verslas kuriamas bendraujant akis į akį, o elektroninis paštas yra tik priemonė, padedanti pratęsti jau pradėtus verslo santykius.

Būnant šalia chroniško niurzgėtojo mažėja produktyvumas. Reuters

daugiau pasistengti ir pa-dėti įmonei, tokie darbuo-tojai dažniausiai veiksmų nesiima, sako J. Harteris.

Yra keli kovos su zirz-liais būdai. Pirmiausia galima pakeisti pokalbio temą paklausiant, kas be-siskundžiančiajam sekasi gerai. Be to, niurzglos reikėtų paklausti, kaip jis ketina spręsti aptariamą problemą. Darbo susitiki-muose reikėtų skirti tam tikrą laiką darbuotojams išsakyti savo skundus ir pasiūlyti konstruktyvių sprendimų.