Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius.

Krizės prarytos statybos atgyja

į viršų iškėlus statinio griau-čius. Daugelio tokių vaiduok-lių likimas nėra aiškus, mat statytojai bankrutavo, o nuosa-vybės teises perėmę valdytojai nežino, ką daryti su nebaigtais statyti pastatais. 2008 metais pradėtas ambicingas projektas „Dangaus miestas“ turėjo iškilti sostinės Laisvės prospekte ir būti pažymėtas 80-uoju nume-riu. Tačiau 2009 metais statybų tempai sulėtėjo, o 2010 metais sustojo.

Ekologiškas kuras vairuotojus gąsdina Benzino kainoms kylant kaip ant mielių, vairuotojai vis dažniau prabyla apie alter-natyvas, tačiau pereiti prie pigesnio kuro, pavyzdžiui, bioetanolio, – nesiryžta. Eksper-tai tikina, kad norint paskatinti tradicinio kuro alternatyvas reikia aiškesnės valstybės pozicijos. Plačiau 6–7 p.

Investicinė bankininkystė sustingoIki pasaulinės finansų krizės investicinė bankininkystė buvo vienas pagrindinių bankų veiklos variklių, tačiau krachas akcijų biržose privertė bankus pakoreguoti savo strategiją. Dar 2006 metais didieji pasaulio bankai galėjo džiaugtis didžiuliais pelnais iš savo investicinės bankininkystės padalinių, tačiau žlugusi JAV būsto paskolų rinka pakirto Volstrito finansinių institucijų pelnus. Plačiau 16–17 p.

Mobiliosios aplikacijos: ar išnaudosime galimybes?Šiandien mobiliosios aplikacijos sutinka-mos kiekviename žingsnyje ir įgauna vis didesnę reikšmę ne tik smulkiųjų verslų, bet ir didžiųjų kompanijų veikloje. Sparčiai augant išmaniųjų telefonų populiarumui, mobiliosios aplikacijos tampa neatsiejama kiekvieno vartotojo kasdienio gyvenimo dalimi. Plačiau 22–23 p.

Beveik euras, euras ar auksas? Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko dis-kusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 76Tiražas: 15 000

»R. Beresniovas: Labai gerai, kad žmonės išvažiuoja, mokosi, dirba – juk taip Lietuva kaupia intelektinį kapitalą

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

ww

w.e

k.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

pIRMadIENIs. 2012 M. balandžio 9–15 d. Nr. 14 (76) savaITRašTIs. leidžiaMas kiekvieną pirMadienį www.ekonomika.lt

Plačiau 8 p.

■prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vie-toj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, būstai neįrengti.

Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę: jie buvo pradėti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais. Pradėti darbai iš inercijos judėjo, kol baigėsi plė-totojų turimos lėšos, surinktos iš būsimų naujakurių. Per tą

laiką sumenko būstų ir sklypų vertė, o kompanijos nebepajėgė baigti statomų daugiabučių.

Kai kuriuos projektus dar buvo bandoma statyti palengva, nes vos padėjus pamatus ir paskel-bus, kaip atrodys būsimas namas, pirkėjų netrukus atsirasdavo. Užsitikrindami, kad jų norimas butas neatiteks kitam, pirkėjai iš anksto sumokėdavo dalį itin bran-gių būstų kainos. Tokių projektų pabaigos datos vis perkeliamos. Kiti pastatai buvo apleisti vos

G. Brownas: Globalizacijos procesas žmonijai davė daugiau pokyčių nei pramonės revoliucija Plačiau 20 p.

K. pempė: Tikėjome, kad ekonominė gerovė ateis savaime, todėl iš pradžių kūrėme utopinius projektus

Rinkos pokyčiai390,14613,27317,085723,673080,509767,61

OMXROMXTOMXvFTsE100NsdQNI225

+0,61 %+1,52 %–0,14 %–0,31%–0,48%–3,43%

kovo 29 – balandžio 5 d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Paulius Grinkevičius, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Marijus Širvinskas, Nauris TreigysPORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

BENDROVĖS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

spausdino UaB „Respublika” spaustuvėUžsakymo numeris 76 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLaMOs IR KOMERCIJOs dIREKTORIUssaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

uk kiaušiniai – svarbus išteklius maisto pramo-nėje ir net kosmetikoje, o didmeninę jų prekybą perkėlus į atvirą rinką produkto kaina kaipmat taptų skaidresnė. Mat šiuo metu ji yra miglota ir net mistifikuojama. Aišku tik tiek, kad nuo metų pradžios Lietuvoje kiaušiniai brango 58 proc., o, pavyzdžiui, Čekijoje – net dvigubai. Kokia dabar yra didmeninė jų kaina, patys kiaušinininkai viešai nesiveržia atskleisti.Kaip apskritai kilo kiaušinių isterija? Pirmieji pranešimai apie krizę pasirodė britų spaudoje, juos kovo 4-ąją per-spausdino tinklalapis ekonomika.lt, netru-kus kiaušiniai tapo deficitine preke dau-gelyje Europos kraštų. Reikalo rimtumą pa-juto kiekvienas indus-trijos dalyvis, tad tur-būt neatsitiktinai tarytum du gaidžiai vištidėje dėl vieno kiaušininkystės ūkio susipešė garbūs Lietuvos verslininkai.Kiaušiniai tampa tokia pat strateginės reikšmės preke kaip dujos ar benzinas. Dar neteko girdėti, kad juos paslėpę automobilių viduriuose kontra-bandininkai vežtų iš Baltarusijos arba dėžėse plukdytų iš Kaliningrado srities per Nemuną, bet jau turbūt netoli ir iki tokio precedento. O vištos nuo šiol gyvena ir peri oriai ir patogiai. Anksčiau jų komforto sąlygos prilygo Saulėtekio studentų bendrabučių gerovei, o dabar perekšlės kudakuoja erdviuose narvuose. Turi laktas, liz-delius, minkštą vietelę pasikapstyti. Europiniai reikalavimai pagerinti paukštynus atseit ir su-kėlė kiaušinių paniką.Vis dėlto modernias vištų gyvenimo sąlygas dar 2008-aisiais sukūręs Kaušėnų paukštynas ne tik

išgali konkuruoti su kitais, bet sugeba pasiūlyti ir pigesnį produktą. Perekšlės šioje bendrovėje taip pat nesnaudžia ant laktų ir tuščiai nesi-kapstinėja – priperi pusę milijono kiaušinių per dieną.Kai vieni skardžiai kakariekoja, kad paniškai trūksta kiaušinių, Kaušėnų paukštyno vadovas Justinas Paulauskas kalba apie „žiaurią“ kon-kurenciją visoje Europoje. Vienur per mažai produkcijos, kitur daug konkurencijos – sunku išsipainioti ir dėl brangstančių kiaušinių tenka

kaltinti nebent Vely-kas.Vis dėlto pagrindinės isterijos priežastys yra subtilesnės nei tra-dicinės katalikų šven-tės, Vištų gerovės di-rektyva ar kapitalistų karai – tai giluminiai

procesai visoje planetoje. Žmogus tarsi jaučia, kad Žemė nebeišmaitina savo dvikojų gyventojų, todėl vis kyla sisteminė panika dėl grikių, cu-kraus arba kiaušinių stokos.Toliau plėtojantis šalių ūkiams ir augant gyven-tojų skaičiui maisto produkcija pasaulyje iki 2050 metų turėtų didėti 70 proc. Bet gamyba negalės augti pagal poreikį, nes trūks vandens išteklių ir dirbamos žemės, o dar keisis klimatas. Neišven-giamai dažniau kils suiručių, panikos, isterijos, o daugybėje regionų – ir badas.Vyriausybės ir ištisi kontinentai netrukus susi-durs su dar rimtesniais iššūkiais nei šiais me-tais kiaušinių krizė prieš Velykas. Tačiau jiems ruoštis galime pradėti jau dabar kiekvienas as-meniškai – pirmiausia perkant tik tiek maisto, kiek suvalgysime, ir į šiukšlių dėžę nemetant nė kriaukšlės.

Pranešimas apie esminį įvykįŠitaip būtų skelbiama apie pirkimo sandorius ir kitus svarbius pokyčius kiaušininkystės sektoriuje, jeigu

kiaušiniais būtų prekiaujama „Baltpool“. Netrukus ši Lietuvos išteklių birža į paslaugų paketą įtrauks biokurą. Gal verta pagalvoti ir apie kiaušinius?

J

Redakcija 3

»pagrindinės kiaušinių isterijos priežastys yra subtilesnės nei

tradicinės katalikų šventės, vištų gerovės direktyva ar kapitalistų

karai

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Savaitės temaSavaitės tema 54 Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

1 mlrd. litų garantijų

parengė atskyrimo planą

saugiausi bankai

SAVAITĖS TOP 5

patvirtino a. Laurinaitį

Laimingesni nei kaimynai

Ekonomikos žurnalas „Global Finance“, kas pusmetį atnau-jinantis ir skelbiantis 50 sau-giausių pasaulio bankų sąrašą, šiemet į jį įtraukė ir keturis Lietu-voje veikiančius bankus.

Aukščiausią (20) poziciją rei-tinge užėmė Švedijos bankas „Nordea Bank“, turintis banko filialų ir Lietuvoje. Norvegijos bankas „DNB Bank“ liko 39-as.

„Svenska Handelsbanken“ iš Švedijos ir „Pohjola Bank“ iš Suomijos atitinkamai pasidalijo 22 ir 26 vietas. Bankų reitingai buvo sudaryti įvertinant tarp-tautinių reitingų agentūrų „Mo-ody's“, „Standard & Poor's“ ir „Fitch Ratings“ bankų ilgalaikių kreditų reitingus, taip pat atsi-žvelgta į bankų dydį ir turimą didžiausią jų turtą.

Lietuvos pramonininkų kon-federacijos (LPK) prezidiumas LPK viceprezidentu patvirtino koncerno „Achemos grupė“ vadovą Arūną Laurinaitį. LPK narys koncernas „Achemos grupė“ yra nacionalinio kapi-talo, trečioji pagal apyvartos dydį įmonė Lietuvoje. Konfede-racijoje A. Laurinaitis eis aštun-tojo viceprezidento pareigas ir kuruos užsienio ryšių ir preky-bos sritį. LPK viceprezidentas A. Laurinaitis dabar eina Lietuvos ekonominio ir prekybinio ben-dradarbiavimo su Rusijos Fede-racija verslo tarybos pirmininko pareigas. LPK prezidiume yra 62 konfederacijai priklausantys

Žemės instituto ekspertai sudarė laimingiausių pasaulio šalių reitingą. Pranešimas pa-vadinimu „Ataskaita dėl pasau-linės laimės“ buvo pristatyta Jungtinių Tautų konferencijoje. Buvo išanalizuotos 150 šalys ir rezultatai nieko nenustebino – laimingiausios yra Šiaurės Euro-pos šalys.

Jungtinės Valstijos sąraše už-ėmė 11 vietą, Didžioji Britanija – 18. Rusija užėmė vos 76 vietą. Ją sugebėjo aplenkti ir Kazach-stanas – 59 vieta, ir Baltarusija – 62 vieta. Lietuva reitinge užėmė 60 vietą. Tai reiškia, kad lietu-viai yra laimingesni už kaimynus latvius ir estus, kurie užėmė ati-tinkamai 116 ir 72 vietas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ Valstybinei kainų ir ener-

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslinin-kams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 27,7 mln. Lt kreditų suteikė 77 ga-

rantijas už 16,2 mln. Lt. Per keturiolika fondo vei-

klos metų šiems ūkio subjek-tams suteiktų garantijų suma jau pasiekė 1 mlrd. Lt, tai jiems leido iš kredito įstaigų pasis-kolinti 1,64 mlrd. Lt.

LpK viceprezidento pareigas eis koncerno „achemos grupė“ vadovas arūnas Laurinaitis. Fotodiena

„Litgrid“ veikla bus atskirta nuo visagino atominės elektrinės veiklos. Fotodiena

verslo asociacijų prezidentai ir įmonių vadovai.

NUOMONĖ

Mindaugas steikūnas, „swedbank“ verslo kreditavimo direktorius

»Bankroto atveju likviduojamos įmonės turtą nusipirkti gali ir kiti vystytojai, ir antrinės bankų įmonės. Tačiau stipriai abejoju, ar bankai imsis supirkinėti nenaudojamą turtą, jį griauti ar plėtoti toliau

»Baisiausias dalykas, kai žmonės būna nusipirkę ar rezervavę butus tokiuose apleistuose objektuose, sumokėję pinigus ir lieka be nieko. perkant NT privaloma pasidomėti ir įmone, ir jos kreditingumu, kad vėliau nereikėtų atsidurti šitokioje padėtyje, kaip šių objektų naujakuriai

artūras Blotnys, vilniaus Miesto plėtros departamento direktorius

apartamentai“ taip ir nenu-galėję gyventojų teismuose bankrutavo, nekomercinis kinas įsikūrė kituose dve-juose sostinės kino teatruose, o vilniečiams liko vaiduoklių ir benamių prieglauda tapęs nuniokotas pastatas.

Šiomis dienomis „Lietu-vos“ kino teatro pastatas vėl buvo parduodamas iš var-žytinių. Šįkart už beveik 11 mln. litų pastatų kompleksą nusipirko įmonė, kurios pa-vadinimas kol kas nevieši-namas. Ką rengiamasi daryti su „Lietuva“, taip pat neskel-biama.

Galvos skausmas bankamsLietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Sta-tulevičius pasakojo, kad už-griuvusiai krizei Lietuvoje NT plėtotojai nebuvo pasi-rengę. „Tada pasikeitė bankų finansavimo politika, o, kaip žinoma, didžioji dalis objektų buvo statoma iš skolintų lėšų, – sakė asociacijos direktorius. – Bankai statybas finansavo tik tuo atveju, kai matė rea-lias sutartis su klientais, tad daugelis plėtotojų nusprendė projektų plėtrą kurį laiką ati-dėti.“

Anot jo, gaila, kad per tokį „įšaldymo“ laikotarpį kai kurie plėtotojai bankrutavo, o projektai atiteko bankams, kuriems tęsti statybas gana sudėtinga. „Tai ne bankų verslas“, – paaiškino M. Statu-levičius.

Tokios nebaigtos statybos, atitekusios bankams, tampa tikru galvos skausmu, nes iki krizės pradėti projektai buvo įkainoti visai kitokiomis su-momis, stovėjo ant gerokai brangesnės žemės nei yra šiandien. „Parduoti tokius objektus komplikuota, mat šiandieninėmis kainomis bankai patirtų nuostolių, o ir stovėdami tokie objektai pelno neduoda“, – sakė M. Statulevičius. Anot jo, kol kas bankai laukia, mat NT veiklos modelis, priimtas Va-karų, Skandinavijos šalyse, kai objektai statomi bankui ir NT plėtotojui pasirašius bendradarbiavimo sutartis, Lietuvoje dar nėra priimtas.

M. Statulevičius tvirtino, esą nieko baisaus, kad prieš kelerius metus pradėti statyti ir nebaigti pastatai stovi vei-kiami įvairių oro permainų. „Šiandieninės technologijos leidžia pastatus konservuoti keliems metams, o nuspren-dusieji tęsti statybas atlieka išsamius tyrimus, po kurių paaiškėja, kokia tikroji pas-tato būklė“, – aiškino jis ir pri-minė, kaip buvo baigtas ir sė-kmingai apgyvendintas ilgai stovėjęs daugiabutis Žirmūnų mikrorajone.

Pasak LNTPA direkto-riaus, šiandien NT rinka pa-mažu atsigauna, prie sunkme-čiu pamirštų statybų grįžta plėtotojai, rengiamasi daugy-bės naujų objektų statybai. „Rinka atsargiai, bet juda“, – apibendrino M. Statulevičius.

Krizės prarytos statybos atgyja

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto

projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti.

dINa sERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti prieš pat nekil-

nojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais. Pradėti darbai iš inercijos judėjo, kol baigėsi plėtotojų turėtos lėšos, surinktos iš būsimų naujakurių. Per tą laiką sumenko būstų ar sklypų vertė, o kompanijos nebepajėgė baigti statomų daugiabučių.

Kai kuriuos projektus dar buvo bandoma įgyvendinti palengva, nes vos padėjus pamatus ir paskelbus, kaip atrodys būsimas namas, pirkėjų atsirasdavo netru-kus. Užsitikrindami, kad jų norimas butas neatiteks niekam kitam, pirkėjai iš anksto sumokėdavo dalį itin brangių būstų kainos. Tokių projektų pabaigos datos vis perkeliamos. Tačiau kiti pas-tatai buvo apleisti vos į viršų iškėlus statinio griaučius. Daugelio tokių vaiduoklių li-kimas nėra aiškus, mat staty-tojai bankrutavo, o nuosavy-bės teises perėmę valdytojai nežino, ką daryti su nebaig-tais statyti pastatais.

statybos pajudėjo2008 metais pradėtas ambi-cingas projektas „Dangaus miestas“ turėjo iškilti sos-tinės Laisvės prospekte ir būti pažymėtas 80-uoju nu-meriu. Tačiau 2009 metais statybų tempai sulėtėjo, o 2010 metais sustojo. Projektą plėtojusiai įmonei „Sostinės būstai“ buvo iškeltos net dvi bankroto bylos: vieną iškėlė statybas iš dalies finansavęs Medicinos bankas, kitą – bu-halterijos paslaugas teikusi bendrovė „Naleta“.

Prieš porą metų atrodė, kad „Dangaus miestas“ taps vienas didžiausių Vilniaus vaiduoklių, tačiau šiandien reorganizuojamos įmonės vadovas Nikolajus Melnikas gali lengviau atsidusti ir pa-dėkoti tiems, kurie patikėjo, kad „Sostinės būstai“ gali sėkmingai įgyvendinti šį projektą. „Statybos tęsiamos, projektas toliau plėtojamas. Galbūt mes projektą būtume baigę 2010 metais, jei nebūtų

kliudęs Medicinos bankas“, – sakė N. Melnikas. Jo žodžiais, bankas, inicijavęs bankroto bylą, turėjo perteklinę hi-poteką ir pasinaudojo savo teisėmis. „Paprasčiausiai norėjo užgrobti projektą, – reziumavo „Sostinės būstų“ vadovas. – Vienokie darbai deklaruojami, kitokie vyk-domi. Bankas nepamanė, kad šitaip elgdamasis į pa-vojų stato šeimų, būsimų gy-ventojų turtą.“

Šiandien pastatas dar nėra pastatytas ir tvirtinti, kad statybos vyksta sėkmin-gai, dar anksti, tačiau N. Melnikas tikisi, jog jau šių metų pabaigoje „Dangaus miestas“ bus baigtas ir ati-duotas valstybinei komisijai tikrinti. Šiandien šiame pro-jekte sudarytos 99 sutartys dėl butų. Dalis jų sudaryta su rangovais, kuriems „Sos-tinės būstai“ už atliktus dar-bus atsiskaito ir perleisdami dalį butų statomame daugia-butyje, dalis – su fiziniais as-menimis.

Bendrauti nenori2005 metais pradėtos Kons-titucijos prospekte Vilniuje esančio daugiabučio „Arfa“ statybos iki šiol nebaigtos. Iš-skirtine forma ir stiklo sieno-mis akį traukęs daugiabutis kompanijos „Vyrokas“ buvo statomas greta miesto savi-valdybės ir prekybos centro „Europa“. Iki sustojant staty-boms spėta įrengti maždaug trečdalį planuotų butų.

Projektą „Arfa“ NT plė-totojai turėjo baigti dar 2008 metais, vėliau statybų pabai-

gos data perkelta į 2010 metų paskutinį ketvirtį, tačiau iki šiol vietoj langų trečdalyje pastato žioji skylės – nėra

nė sienų. Įmonės „Vyrokas“ vadovas Rimtautas Antanas Semėnas prieš trejus metus tvirtino, kad projektas nebai-

giamas dėl banko kaltės – esą šis nevykdo įsipareigojimų finansuoti projektą. Statybos tebetrunka iki šiol.

Prieš metus įmonė buvo grįžusi prie darbų, bet šian-dien statybininkų prie „Ar-fos“ daugiabučio nematyti. Su žiniasklaida bendrauti ne-norėjo ir pats R. A. Semėnas. Anot verslininko, šis NT pro-jektas vis dar perspektyvus, tačiau kada numatoma sta-tybų pabaiga, neskelbiama. „Paklauskite mūsų vyriau-sybės“, – atrėžė verslininkas, paklaustas, kas kaltas dėl su-stojusių statybų, ir pridūrė, kad daugiau su „Ekonomika.lt“ žurnaliste bendrauti ne-nori.

Šiandien „Arfos“ daugia-butyje iš esamų 159 butų laisvi likę 80. Dalis nebaigtuose statyti korpusuose esančių butų, kurių vertė, skelbiama oficialiame projekto pusla-pyje, viršija ir milijoną litų, jau nupirkti arba rezervuoti, tačiau kada naujakuriai galės

kraustytis į savo nuosavybę, niekas nežino.

Nutraukė finansavimąGreta sostinės Trinapolio ga-tvės iškilę ir projekto „Žvalgų 7“, plėtoto bendrovės „Fau-lana“, daugiabučio griaučiai. 2008 metų gruodį įmonės dar-buotojai fotografavo baigtus monolito statymo darbus, o kitąmet statyba sustojo. Ben-drovės direktorius Marius Rainys prieš kelerius metus viešai pasakojo, kad jo va-dovaujamai įmonei, kaip ir daugeliui kitų sustabdytų projektų plėtotojų, atėjus krizei bankas vienašališkai nutraukė finansavimą.

Netekusi finansavimo „Faulana“ nesugebėjo atsi-skaityti su rangovais ir juo labiau baigti pradėto „Žvalgų 7“ projekto. Šiandien ply-name lauke stūkso daugia-bučio karkasas, o praėjusių metų kovą bendrovei buvo iškelta ir bankroto byla. Susi-siekti su bendrovės atstovais ar M. Rainiu savaitraščiui nepavyko.

Tikisi baigti šiemetDar vienas daugiabutis ke-letą metų statomas Pilaitės mikrorajone. Dar 2007 metais pačioje mikrorajono pra-džioje pradėtas statyti dau-giabutis, pavadintas „Helios Pilaite“, turėjo būti baigtas 2009 metų rudenį. Statybos užtruko ir šiandien objekto statytojai kalba, kad galbūt

objektą pavyks baigti 2012 metų pabaigoje.

Šiandien į devynių aukštų daugiabutį investuota 8,7 mln. litų. „Numatomos papil-domos investicijos statyboms baigti – dar apie 16,3 mln. litų. Darbus numatoma pradėti 2012 metų ankstyvą pava-sarį ir baigti tų pačių metų vėlyvą rudenį“, – tikino „He-lios group“ prezidentas Va-lerijus Stankevičius. Tačiau kai „Ekonomika.lt“ lankėsi nebaigtame statyti daugiabu-tyje balandžio pradžioje, dar nebuvo regėti atgijusios sta-tybos ženklų.

UAB „Via Sportas“ nekil-nojamojo turto vadybininkė Aistė Ulickaitė tvirtino, kad daugiabučio statyba sustojo pirmiausia dėl nutrūkusio finansavimo ir sugriežtintų banko kreditų išdavimo są-lygų. „Buvo ir preliminarių sutarčių dėl butų rezerva-vimo, tačiau kadangi netu-rėjome galimybės numatyti statybos darbų terminų, su-tartis teko nutraukti ir naujų šiuo metu nesudarome“, – aiškino specialistė.

Matoma maža dalisVilniaus Miesto plėtros de-partamento direktorius Ar-

tūras Blotnys atskleidė, kad tai, ką matome kaip niekaip nepabaigiamų statybų re-zultatą, tėra mažoji dalis. „Nebaigtų statyti pastatų nėra mažai, tačiau gerokai daugiau tokių projektų, ku-riems buvo išduoti statybų leidimai, suderinti detalieji planai, bet statybos taip ir nepradėtos“, – sakė A. Blo-tnys. Vyriausiasis miesto architektas atkreipė dėmesį, kad bene visi šie – griaučiais virtę ar nė neiškilę – projek-tai išsikvėpė atėjus sunkme-čiui.

Nėra teisinių svertų, ku-riais remdamasi savivaldybė galėtų priversti statytojus baigti plėtotojų pradėtus NT projektus ar paprasčiausiai nugriauti metų metus stūk-sančius nesaugius pastatų griaučius. „Vienintelis bū-das – žemės mokestis, – tvir-tino A. Blotnys. – Jeigu būtų įteisinta, kad už sklypus, kurie netvarkomi ir apleisti, būtų mokami didesni mokes-čiai, galbūt tai šiek tiek pa-dėtų spręsti problemą.“ Anot jo, nieko nuostabaus, kad pri-trūkus finansavimo sustoja statybos, mat nė vienas plėto-tojas nesiryžta statybų baigti savo lėšomis, būsto pirkėjai stringančioms statyboms pinigų laidyti taip pat ne-nori. Tad kompanijoms prie statomų objektų grįžti tenka tada, kai surenkama nors kažkiek lėšų.

Tęsiasi metų metusKalbėdamas apie stringan-čias statybas sostinėje A. Blotnys priminė neseniai nugriautą dar sovietų metais statytą ir nebaigtą viešbutį „Sputnik“, kuris daugybę metų stūksojo Konstitucijos prospekte. Imtis tvarkyti šią erdvę nusprendė norvegų kompanija „Schage“. Vietoj viešbučio vaiduoklio išdygs milžiniškas verslo centras „Quadrum“.

Kitai viešajai erdvei, dėl kurios dar prieš septyne-rius metus kunkuliavo ais-tros, panašu, vėl atsirado galimybė pasikeisti. Dėl „Lietuvos“ kino teatro, ku-ris dar 2002 metais buvo pri-vatizuotas, 2005 metais kilo didelis triukšmas, mat pas-tatą įsigijusi įmonė „Rojaus apartamentai“ nusprendė jį nugriauti ir toje vietoje pa-statyti naują statinį. Beveik 15 mln. litų investavusi į šią erdvę įmonė susidūrė su ak-tyviu gyventojų pasiprieši-nimu. Įkurtas judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ surinko daugiau nei 7 tūkst. piliečių parašų, kad „Lietuvos“ kino teatras neišnyktų nuo Vil-niaus paviršiaus: esą išny-kus „Lietuvai“ Vilniuje ne-liktų vietos nekomerciniam kinui. Šiandien „Rojaus

»Tokius objektus parduoti plėtotojams komplikuota, mat šiandieninėmis kainomis bankai paprasčiausiai patirtų nuostolių, o ir tiesiog stovėdami tokie objektai pelno neduoda

FaKTaI

apLEIsTOs sTaTyBOs

•Daugiabutį „Arfa“ stačiusi Konstitucijos prospekte Vilniu-je kompanija „Vyrokas“ tvirti-no jame turėjusi apie 30 proc. rezervuotų butų

• Į projektą „Helios Pilaitė“ plėtotojas „Helios group“ žada investuoti apie 25 mln. litų

•Projektą „Žvalgų 7“ įgyven-dinančią įmonę teismas nuta-rė panaikinti 2010 m. birželį, pastatas liko stovėti nebaigtas

•Nebaigtą statyti „Respubli-kos“ viešbutį Kaune verslinin-kai iš Šri Lankos nori nugriauti ir vietoje jo pastatyti uždarą slidinėjimo trasą

• Statant „Dangaus miesto“ daugiabutį ir darbams susto-jus dėl nepakankamo finan-savimo, net dvi įmonės buvo iškėlusios bankroto bylas šiandien reorganizuojamai įmonei „Sostinės būstai“

»Nebaigtų statyti pastatų nėra mažai, tačiau gerokai daugiau tokių projektų, kuriems buvo išduoti statybų leidimai, suderinti detalieji planai, bet statybos taip ir nepradėtos

»Nėra teisinių svertų, kuriais remdamasi savivaldybė galėtų priversti statytojus baigti plėtotojų pradėtus NT projektus

Ilgus metus Kauno įvaizdį gadinęs "Respublikos" viešbutis, panašu, bus nugriautas ir vietoje jo iškils slidinėjimo trasos. ruslano kondratjevo nuotr.

getikos kontrolės komisijai (VKEKK) penktadienį pateikė išsamų įmonės atskyrimo nuo vertikaliai integruotos įmonių grupės veiksmų planą. Jame numatoma, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ veikla bus atskirta nuo vertikaliai integruotos UAB Visagino at-ominės elektrinės įmonių gru-pės, kuriai šiuo metu priklauso „Litgrid“ kontrolinis akcijų pa-ketas.

Elektros perdavimo veiklos atskyrimas nuo elektros gamy-bos, tiekimo ir skirstymo veiklų yra privalomas atlikti visose Europos Sąjungos šalyse.

LietuvojeLietuvoje 76

5,4LIETUVOSNAUJIENOS

FIzINIų ASMENų BANKROTU GALĖTų PASINAUDOTI 5,4 TūKST. LIETUVOS GyVENTOJų, KURIų PRADELSTI MOKĖJIMAI SIEKIA ARBA VIRŠIJA 50 TūKST. LITų

daugiau darbo vietų

Kovą darbdaviai registravo 19,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Fotodiena

■Kovo mėnesį darbdaviai registravo 19,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 44 proc. daugiau nei vasarį, praneša Lietuvos darbo birža.

Šių metų balandžio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 244 tūkst. be-darbių, arba 11,8 proc. visų šalies

Minimali alga – kas penktam

20,8 proc. darbuotojų gauna minimalią algą. Fotodiena

■praėjusių metų spalį minimalią mėnesinę algą (MMa), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individua-liųjų įmonių darbuo- tojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), pranešė Lietuvos statistikos departa-mentas.

Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 metų spaliu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

Daugiau nei 2 500 litų gavu-sių darbuotojų dalis šalies ūkyje padidėjo 1,6 proc. ir sudarė 27,5 proc. dirbančiųjų.

tūkst.

Ekologiškas kuras vairuotojus gąsdina

Benzino kainoms kylant kaip ant mielių, vairuotojai vis dažniau prabyla apie alternatyvas, tačiau pereiti prie pigesnio kuro, pavyzdžiui, bioetanolio, –

nesiryžta. Ekspertai tikina, kad norint paskatinti tradicinio kuro alternatyvas reikia aiškesnės valstybės pozicijos.

paULIUs GRINKEvIčIUspaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

FaKTaI

KURas

• Dabar galiojančiame At-sinaujinančių išteklių ener-getikos įstatyme numatyta, kad dyzeline turi būti ne mažiau nei 7 proc. biode-galų

• 2020 m. dešimtadalį su-vartojamo kuro turi sudaryti biodegalai

• Planuojama, kad ES ša-lyse iki 2050 m. ekologiški automobiliai turėtų sudary-ti pusę visų automobilių

Lietuvos techninės priežiūros įmo-nių asociacijos „Transeksta“ duo-

menimis, jau kuris laikas Lietuvoje sparčiai daugėja dyzelinu varomų automobi-lių – 2009 m. tokie buvo 38 proc. visų Lietuvoje regis-truotų automobilių, o per-nai šis skaičius sudarė jau 48 proc. Taip pat, tik nežymiai, auga hibridinių – elektrinių ir benzininių – automobi-lių skaičius, o transporto priemonių, naudojančių ki-tas kuro rūšis – benziną ir dujas, – kasmet mažėja. (Žr. lentelę)

Dėl populiariausios kuro rūšies – dyzelino šių metų pradžioje jau buvo kilę dis-kusijų: vairuotojai neramiai pasitiko žinią, kad biodegalų kiekis dyzeline turės būti ne mažesnis negu 7 proc. O pa-gal ES reikalavimus iki 2020 m. visose ES šalyse biodega-lai turės sudaryti ne mažiau nei 10 proc. dyzelino.

Naujovių bijo„Lietuviai yra nepatiklūs ir bijo naujovių: visi mano, kad dabar jau parduodamas dyzelinas su 7 proc. biode-galų kenkia varikliams, nors mašinos su juo puikiai važiuoja, – aiškino biody-zelino gaminimo bendro-vės „Mestilla“ direktorius Ramūnas Tinginys. – Bet pažiūrėkite, šiais laikais mašinos važiuoja visokios – Afganistane ar kitose karo zonose visi naudoja vieną – aviacinį kurą ir automobi-liai veikia puikiausiai.“

R. Tinginio nuomone, vienintelis būdas sumažinti priklausomybę nuo įprastų

degalų ir paskatinti alterna-tyvas gali būti pasiekiamas tik valstybei imantis griežtų sprendimų, panašių kaip paskutinis įstatymas dėl di-desnio biodegalų kiekio dy-zeline.

Alternatyva jau penkių litų ribą už litrą perlipusiam benzinui – bioetanolis. Tai etilo alkoholio pagrindu gaminamas kuras, dar va-dinamas E85, kurio 85 proc. sudaro bioetanolis, o liku-

sią dalį – benzinas. Tačiau bendrovės „Biofuture“ fi-nansų direktorius Gedimi-nas Kvaraciejus pasakojo nepastebėjęs, kad kylant benzino kainoms gyventojai labiau domėtųsi bioetanoliu.

„Manau, taip yra todėl, kad didžiausias konkurentas bioetanoliui yra dujos – juk lietuviai mėgsta rinktis, kas patikrinta ir žinoma, o naujų dalykų vengia“, – svarstė pašnekovas.

politika neaiškiVilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro vadovas Vigilijus Sa-dauskas aiškino, kad dabar visiškai neaišku, kokia bus valstybės politika bioetano-

lio atžvilgiu, todėl lietuvių nenoras rinktis šią kuro rūšį suprantamas. „Jeigu Finansų ministerija parašytų, kad 5 metus nebus akcizo bioetano-liui, galima būtų apskaičiuoti, ar apsimoka pirkti tokiu kuru

varomą automobilį, – kalbėjo automobilių ekspertas. – O da-bar, kai nesugebama įvardyti tokių svarbių dalykų, progno-zuoti sudėtinga ir rizikuoti nesinori.“

Pasak V. Sadausko, kad

darbingo amžiaus gyventojų.Tarp jų jaunesnių kaip 25 metų

bedarbių buvo beveik 32,9 tūkst. Registruotas jaunimo nedarbas sudarė 7,5 proc. šalies 16–24 metų gyventojų.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų bedarbių buvo regis-truota Alytaus (18,9 proc.), Igna-linos (18,7 proc.) ir zarasų (18,4 proc.) rajonų savivaldybėse.

»Bet pažiūrėkite, šiais laikais mašinos važiuoja visokios – afganistane ar kitose karo zonose visi naudoja vieną – aviacinį kurą ir automobiliai puikiausiai veikia

žmonės pradėtų rinktis bio-etanolį, skirtumas tarp ben-zino ir etanolio kainų turėtų būti ne mažesnis nei 20 proc. Mat reikia atsižvelgti ir į tai, kad bioetanoliu varomas au-tomobilis sunaudoja 10–15

Kasmet vis daugiau gyventojų renkasi dyzelinius automobilius. Fotodiena

»Norintiems greitai sutaupyti ir pajusti finansinę naudą automobilių ekspertas pataria mąstyti ne apie alternatyvų kurą, o taupiai važinėti ir prieš įsigyjant automobilį apskaičiuoti kuro sąnaudas

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Lengvųjų automobiLių pasiskirstymas pagaL kuro rūšį proc.

Metai201120102009

Benzinas37,8941,9946,33

dyzelinas48,2442,8438,37

Benzinas, dujos13,7715,1115,25

Benzinas, elektra0,10,060,04

Teisis su vyriausybe

vilniaus savivaldybė padavė vyriausybę į teismą. Fotodiena

■vilniaus miesto savival-dybės administracija įteikė ieškinį teismui dėl 939 mln. litų negautų pajamų.

Vilniaus mero Artūro zuoko teigimu, Vilniaus miesto sa-vivaldybės tarybos valdan-čioji koalicija į teismą kreipėsi siekdama, kad būtų apgintos vilniečių teisės, atlyginta pada-

ryta žala – beveik 1 mlrd. litų pajamų, negautų per 2009–2011 metais, bei nuo 40 iki 60 proc. būtų padidinta Gyventojų pajamų mokesčio dalis, lie-kanti Vilniaus biudžete. Jis pa-brėžė, kad dėl tokios Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vy-riausybės pozicijos nepakanka lėšų savivaldybei priskirtoms funkcijoms finansuoti.

proc. daugiau degalų nei varo-mas benzinu.

Kaip skelbia tinklalapis degalu-kainos.lt, praėjusią sa-vaitę bioetanolis E 85 Lietuvos degalinėse kainavo 3,99 lito už litrą.

Baido kvapasLietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociaci-jos vadovo Remigijaus Jonai-čio pasiteiravus, ar per pasta-ruosius metus kylant degalų kainoms žmonės dažniau do-misi suskystintų dujų įranga, šis atsakė, kad kiekvieną kartą smarkiai šoktelėjus kai-noms dujų įrangos užsakymų padidėja 20–30 proc. Tačiau, kaip rodo „Transekstos“ duo-menys, automobilių su dujų įranga kasmet mažėja – paly-ginti su 2010 m., pernai jų su-mažėjo 1,5 proc.

Pasak V. Sadausko, dujų po-puliarumas yra palyginti ma-žas, nes norint jomis važinėti, pirmiausia vairuotojams reikia investuoti į įrangą, be to, didesnės dujomis varomų automobilių eksploatavimo sąnaudos. Didesnė ir gedimo galimybė nei važiuojant ben-zininiu automobiliu. Kai ku-rie nenori montuoti įrangos dėl dujų skleidžiamo kvapo.

perspektyvų yraDar viena visiškai nepopu-liari Lietuvoje gamtinių dujų rūšis – suslėgtos gamtinės dujos (SGD). Atsinaujinan-čios energijos gamintojų asociacijos vadovo Laimono Dapšio teigimu, Lietuvoje SGD daugiausia važinėja tik viešasis transportas – mat vie-šojo transporto bendrovėms įsigyjant šį ekologišką kurą nėra taikomas PVM mokestis. O lengvųjų automobilių, nau-dojančių SGD, Lietuvoje vos apie 80.

Pasak pašnekovo, įrengti specialią SGD įrangą automo-bilyje kainuoja apie 4 kartus daugiau negu įprastą dujų įrangą, o žmonės tokios su-mos investuoti nesiryžta. Be

to, dėl taikomo akcizo mokes-čio SGD kaina nėra tokia kon-kurencinga, kaip, pavyzdžiui, suskystintų dujų. L. Dapšys skaičiuoja, kad nuvažiuoti 100 km 2 l variklį turinčiam auto-mobiliui prireiktų maždaug 8 kubinių metrų dujų, taigi tokia kelionė kainuotų apie 26 litus. Ekspertas įsitikinęs, kad ateityje šiai kuro rūšiai pers-pektyvų yra: „Mes statysime suskystintų dujų terminalą, o transportas yra ta sritis, kur pasinaudodami savo investi-cijomis galime gauti pigesnį kurą.“

aliejaus nepatariaPrieš daugiau nei metus Lie-tuvoje didmeniniu aliejaus supirkimu ir dyzelinių auto-mobilių perdarymu užsiėmė bendrovė „Biomotorai“. Mat aliejus – tinkamas kuras seniems dyzeliniams auto-mobiliams. Anksčiau panau-doto aliejaus litrą bendrovė pardavinėdavo už 3–3,5 lito ir už maždaug 3 tūkst. litų per-darydavo automobilius taip, kad aliejumi galėtų važinėti ir žiemą.

Vis dėlto bendrovės „Bi-omotorai“ vadovo Donato Karanausko teigimu, toks verslas nepasiteisino: nuolat pasitaikydavę perdarytų au-tomobilių gedimų, kuriuos galėjo sukelti aliejus. Be to, kasmet mažėja senų dyzelinių automobilių, kuriems šis ku-ras tinka, todėl D. Karanaus-kas nustojo verstis automobi-lių perdarymu.

atsipirktų negreitDar viena, tik gerokai bran-gesnė alternatyva paminė-toms kuro rūšims – elektro-mobiliai. Pasak automobilių eksperto V. Sadausko, elek-

tromobilių ateitis Lietuvoje atrodo miglota – klausimų ke-lia infrastruktūra, baterijų il-gaamžiškumas, nedidelis nu-važiuojamas atstumas ir kiti dalykai, todėl daug sumokėję už elektromobilį jį galėtumėte naudoti tik kaip papildomą transporto priemonę.

„Optimalus sprendimas būtų turėti du automobilius – elektrinį ir dyzelinį arba du-jinį, priklausomai nuo to, kiek šeima nuvažiuoja. Jei per me-tus nuvažiuojate apie 30 tūkst. kilometrų – geriausia dyzeli-nis, jei daugiau – dujinis“, – sakė V. Sadauskas.

Ekspertas pabrėžė, kad elektromobilis yra investicija į tolimą ateitį,o jo finansinę naudą žmonės pajustų ne-greit. Kaip pavyzdį jis pateikė skaičiavimus dėl hibridinio automobilio „Toyota Prius“. Esą toks automobilis atsi-pirktų praėjus tik 7 metams nuo įsigijimo ir tik tokiu atveju, jei per metus juo būtų nuvažiuojama ne mažiau nei 30 tūkst. kilometrų ir vien mieste.

važinėti taupiaiNorintiems pajusti greitą fi-nansinę naudą automobilių ekspertas pataria mąstyti ne apie alternatyvų kurą, o tau-piai važinėti esamu kuru, ir prieš įsigyjant automobilį ap-skaičiuoti kuro sąnaudas.

„Reikia apmąstyti, ko-kiais maršrutais važiuo-site, nevežioti nereikalingų daiktų, laiku keisti filtrus, sureguliuoti padangų slėgį, nevažinėti atidarius langų ir nenaudoti kondicionieriaus maksimaliu režimu, – patarė ekspertas. – Jei laikysitės minėtų patarimų, jūsų auto-mobilis gali sunaudoti iki 20 proc. mažiau kuro.“

Besirengiantiems įsigyti automobilį V. Sadauskas pa-tarė atsižvelgti ne tik į tech-ninę jo būklę, bet ir atlikti iš-samius būsimų kuro sąnaudų skaičiavimus.

pasak ekspertų, elektromobilių ateitis Lietuvoje atrodo miglota. scanpix

Kitu žvilgsniu8

Nijolė Kelpšaitė, „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė:kai jaunieji profesionalai grįžta iš didelių vakarietiškų kompanijų, jiems nelengva rasti darbą lietuvoje, nes mūsų bendrovės nedidelės ir joms pirmiausia reikia praktinių gebėjimų. Manau, verslininkai yra pernelyg nelankstūs pritraukdami darbo jėgą iš užsienio

Paulas Daugalis, Australijos lietuvis, verslininkas: aš lietuvoje dirbu 5 metus ir taikau čia geriausią užsienio praktiką, kad šalis keistųsi, kad augtų darbo jėgos produktyvumas, kad žmonės dirbtų geresnėje aplinkoje. Manau, lietuvai būtų geriausia, jei žmonės liktų savo šalyje

NUOMONĖ

darbdaviams trūksta lankstumo Kurti geresnę aplinką

Kokios galimybės patirties užsienyje įgijusiems profesionalams?

GllGll

Lietuvai naudingas ir užjūryjeRokas Beresniovas, banko HSBC padalinio JAV viceprezidentas ir prestižinės organizacijos „Global Lithuanian

Leaders“ (GLL) vienas įkūrėjų, laužo stereotipus apie emigracijos žalą ir neabejoja, kad aktyvūs išeiviai svetur gali duoti daugiau naudos Lietuvai negu gyvendami tėvynėje.

Savo jėgomis „ame-rikietišką svajonę“ įgyvendinęs jau-nasis bankininkas nuo Kauno dažnai

atvyksta į Lietuvą. Atstovau-damas kompanijos „Global Strategy“ tarybai padeda megzti glaudžius ryšius tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Šiaurės Amerikos akademi-nių institucijų, sykiu rūpinasi pasaulio lietuvių jaunimu.

? Koks įspūdis dirbti banke amerikoje? ar ten iš tiesų

sukasi labai rimti profesionalai ir cirkuliuoja milžiniški pinigai, kaip esame įpratę matyti filmuose?

Bankininkystės srityje dirbu 8 metus. Tokį stereoti-pinį vaizdą daugiau pamaty-sime investicinėje bankinin-kystėje Niujorke, kur kuriami sudėtingi instrumentai, o pats dirbu komerciniame banke.

Po 2008-ųjų kilus nepasi-tikėjimui dideliais bankais, dabar jau mažesnieji gali dau-giau pasireikšti. Vien Vašing-tone veikia per 150 skirtingų finansinių institucijų! Atida-ryta daug bendruomeninių bankų, ir šiems labai gerai sekasi, mat jais pasitiki vietos verslininkai ir jie teikia pa-skolas smulkiesiems.

? Kaip atrodė finansų krizė iš vidaus ir kaip ji palietė jus

asmeniškai?Manau, ji palietė kie-

kvieną amerikietį – dėl 2007–2008 m. nežmoniškų nekilno-jamojo turto kainų daug kam plaukai kilo piestu. Pats esu įsigijęs apartamentus, kurių vertė šiuo metu žymiai ma-žesnė, o paskolos dydis išlikęs toks pat.

Tarkime, kiekviena įmonė siūlo investicinį pensijos 401K planą, kur tam tikrą procentą kaupia darbuotojas ir dar tiek pat prideda darb-davys. Kai griuvo biržos, pen-sijų vertė krito maždaug per-pus. Žinoma, jos po truputį

MaRIJUs šIRvINsKasmarijus@ekonomika.lt

grįžta, kyla, gerėja: žiūrėkite, „Dow Jones“ indeksas dabar turi 13 tūkst. taškų, o buvo smukęs iki 6 tūkst.

? ar patinka gyventi vašingtone?JAV gyvenu 13 metų ir

vien Vašingtone – devyne-rius. Užtikrintai galiu pasa-kyti, kad Amerikoje niekur kitur nenorėčiau gyventi. JAV sostinė yra bene inte-ligentiškiausias miestas – apie 80 proc. gyventojų turi magistro laipsnį. Pusė žmonių arba žino, kur yra Lietuva, arba yra joje ir lan-kęsi, kai Teksase vienas iš šimto gal ir bus girdėjęs apie Lietuvą.

Vašingtone veikia dau-gybė ambasadų, kuriuose verda kultūrinis gyvenimas, organizuojami festivaliai. Miestas taip pat tampa fi-nansų ir mados sostine.

? Ten jaučiatės emigrantas, išeivis, amerikos lietuvis?Laikau save kosmopolitu

– ir lietuviu, ir amerikie-čiu, esu ir Lietuvos, ir JAV pilietis, man gerai ir čia, ir ten. Nors gyvenu Ameri-koje, Lietuvoje turiu butą ir grįžtu čia kas du mėnesius.

Bandau būti aktyvus Lietuvos visuomenėje, tad nesijaučiu išvažiavęs ar „pabėgęs“. Apskritai man ši emigracijos tema kitą kartą priverčia juoktis, kai, pavyzdžiui, Seimo pir-mininkė Irena Degutienė pasako, kad jeigu išvyksti iš Lietuvos, vadinasi, jos nemyli. Sakyčiau, labai ge-rai, kad žmonės išvažiuoja, mokosi, dirba – juk taip Lietuva kaupia intelektinį kapitalą, vyksta smegenų cirkuliacija, protų apy-kaita.

Štai garsus pianistas Edvinas Minkštimas į festi-valius kviečia ir lietuvius, kurie be jo paramos galbūt niekada neatvažiuotų į Va-šingtoną. Taip jis Lietuvai padeda daugiau negu būda-mas čia. Be to, Edvinas jau turi tokios patirties, kad grįžęs į Lietuvą galėtų ją sėkmingai pritaikyti.

Nesuprantu, kodėl aps-kritai vyriausybė bando stabdyti emigraciją.

? Tai kad nebando...Taigi jeigu negali to pada-

ryti – kodėl tuomet vargti?

?Matau, savo tinklalapyje skel-biate asmeninį moto: nelauk

idealių aplinkybių – jos niekada

neateis. ar čia kaip mūsų patarlė: ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj?

Truputį kitaip nei pa-tarlė. Žmonės laukia idea-lios situacijos, kad galėtų pradėti ką nors daryti. Bet jos niekuomet neateina – tai tik žmonių nusistatymas ir požiūris. Tad jeigu nori ką nors pasiekti, reikia imti ir daryti.

? Tikriausiai ir į ameriką turėda-mas vos 200 dolerių išvažia-

vote nelaukdamas tų „idealių“ aplinkybių?

200 dolerių anais laikais dar buvo nemaži pinigai. Apskritai manau, kad daug dirbdamas gali užsitikrinti sėkmę visur – ir Amerikoje, ir Lietuvoje.

? Tokius daug dirbančius jaunus lietuvius pasaulyje ir Lietuvoje

vienija GLL. Kaip ją įkūrėte?Prieš 10–15 metų išvykę

žmonės neturėjo savo ben-druomenės. Lietuvių dias-poros daugiausia puoselėja kultūrą, kalbą, virtuvę, ir tai labai gerai. Tačiau aš neno-riu eiti į tuos tautiškų šokių vakarėlius ir cepelinų puo-tas, nes mes jau esame kita karta ir kitaip viską įsivaiz-duojame – taip pat Lietuvą.

Pamažu kilo GLL idėja ir, manau, pasiteisino: užpildo nišą ir erdvę, kai Amerikoje, Rusijoje ar Londone gyve-nantys lietuviai gali rasti bendrų interesų.

Kartu – duoti kitiems. Štai Pasaulio banke dirbanti Lina Tolvaišaitė, kuri anksčiau

buvo mūsų mentorystės pro-gramos „Big Brother“ mažoji sesutė Londone, analogišką veiklą kaip didžioji sesė pra-dėjo Vašingtone.

? Tiesiate draugišką ranką studi-juojančiam jaunimui?Taip, bet nebūtinai mes

jiems randame darbą. Jeigu koks nors studentas išsi-renka mane, galiu jam padėti parengti gyvenimo apra-šymą, duoti patarimą, įspėti apie klaidas, kurių pats ka-daise buvau padaręs.

? Kitaip sakant, padedate kelyje, bet negarantuojate protekcijų.

Gal jūsų lyderių karta tuo ir skiriasi nuo iki šiol paplitusios sovietiniu raugu atsiduodančios svainių teisės?

Būtent.

»daug dirbdamas gali užsitikrinti sėkmę visur – ir amerikoje, ir Lietuvoje

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

CV Rokas Beresniovas

Baigė rinkodaros studijas Kaune ir tarptautinį verslą ir prekybą Dalase

Karjerą pradėjo kompanijoje „Whole Foods Market“

Vadovavo „CVS Caremark Corporation“ parduotuvei Vašingtone

Įsidarbino „Bank of America“ divizijos viceprezidento asistentu

Buvo verslo plėtros vicepreziden-tas banke „Eagle Bank“

Padirbėjo finansinių paslaugų kompanijoje „Wells Fargo“

2010 m. perėjo į banko HSBC viceprezidento pareigas

yra Džordžtauto verslo asocia-cijos tarybos pirmininkas, GLL tarybos ir kitų asociacijų narys

„aš nenoriu eiti į tuos tautiškų šokių vakarėlius ir cepelinų puotas, nes mes jau esame kita karta ir kitaip viską įsivaizduojame“, – sako pasaulio pilietis R. Beresniovas.ruslano kondratjevo nuotr.

Kiek uždirba pasaulio gyventojai?

ar kada susimąstėte, kaip jūsų atlyginimas atrodo palyginus su kitų valstybių gyventojų darbo užmokesčiu? Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo orga-nizacija pirmą kartą paskelbė vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaitą.

Tylių verslininkų galiaMūsų kultūroje ekspresyvu-mas atlieka svarbų vaidmenį ir šnekūs žmonės vertinami labiau už tylenius. savimi pasitikintis ir įtaigus kalbėtojas gali sulaukti daugiau dėmesio susitikimuose, parduoti daugiau ir būti išrinktas. niekas negauna paskatinimo už tylėjimą. drovūs žmonės dažnai yra nepastebimi.

11-metis moksleivis pasiūlė, kaip išgelbėti eurą11-metis moksleivis iš nyder-landų Jurre Hermansas gavo skatinamąjį 100 eurų prizą kaip jauniausias pretendentas į premiją „Wolfson economics prize“. apie tai pranešama oficialiajame tyrimų instituto „policy exchange“ pranešime spaudai.

Barų verslą žlugdo skundikai?

praėjus savaitei, kai vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti prekybą alkoholiu bare „soul box“, sulaukėme skaitytojo ramūno siūlymo pasigilinti, kodėl jaunimo pamėgti barai užda-romi, o nelegaliems alkoholiu prekiaujantiems „taškams“ tokie apribojimai netaikomi.

Lazerininko metodas: kitaip

su bendražygiais įmonę įsteigęs kęstutis Jasiūnas neabejoja: daugybę aukš-čiausių įvertinimų pelniusi lazerių gamintoja tapo tokia stipri todėl, kad jos kūrėjai nebijojo rizikuoti. „kai dabar pagalvoju, tuomet darėme didelę nesąmonę. viskas įvyko tik dėl nežinojimo, kad gali nepavykti“, – šypsosi „eksplos“ vadovas.

prof., 2012-04-06 11:11

Svarbiausia rinktis specialybę, kuri tau prie širdies, ir stengtis siekti kuo aukštesnių rezultatų. Bet kokios profesijos geras specialistas nesunkiai ras darbą. O dėl vady-bos, reiketų tiksliau įvardinti, kokio pobūdžio, nes yra verslo vadyba, rinkodaros vadyba, turizmo vadyba, kultūros vadyba ir t.t. ir vienų trūksta, o kitų per daug.

ar?2012-04-05 19:49:06 Ar turėjote bent vienas komen-tuojantis praktikantą pas save? Ar suprantate, kad esamiems darbuotojams tai taip pat yra ir laiko gaišimas? Aiškinti, rodyti, tikrinti ar teisingai atlieka pavestas užduotis... Ir tas laikas ne visada atsiperka.

I gatves? 2012-04-05 12:09:33

Pasigirsta balsu, kad laikas eiti i gatves. Kokio velnio, kas nuo to pasikeis? Kol issimusi dantu krapstuka, spesi ir dantis prarasti. Ne triuksmingai i gatves reikia eiti, o toliau tyliai krautis lagaminus ir palikti seimunus vienus piltis baltarusiskus degalus.

Adis2012-04-04 12:21:16

Rašo, kad atpigtų skolinimasis - teisybės yra, tačiau dėl papildomų įmokų į įvairius ES gelbėjimo fondus, reiktų daugiau skolintis, tai ant palūkanų skirtumo turbūt ir nesutaupytumėte. Iš kitos pusės nervina faktas, kad iš tų ES fondų yra gelbėjamos PIIGS šalių, kurios turbūt vis tiek nesugebės grąžinti paskolų.

Esme 2012-04-03 23:16:56

O tiesa tame, kad šiam pasaulyje dviem pasaulinem valiutom per ankšta. Tad arba doleris arba euras tures žlugti. Amerikos skolos tokios didelės, kad net nedaugelis gali suvokti jų dydį ir jos vis didėja. Maždaug po 250 milijardų į mėn arba 9 milijardai į dieną vis naujų skolų. Apie jų gražinimą jau niekas net nekalba.

Darius 2012-03-26 11:10:25

Nesąmonė kažkokia, jei vadovas yra normalus, jis pirmiausiai pasi-šnekėtų su savo darbuotoju, kodėl jam atrodo, kad jo produktyvumas yra mažas/neatitinkantis lūkesčių. Ar tai tik laikina, ar tai tiesiog nesusikalbėjimo padarinys ir pan. O jei vadovas iš karto inicijuoja pa-reigybių/atlyginimo sumažinimą ir apie tai iš anksto net nebūna pranešta, kad būtų galima kaip nors į tai reaguoti - tad tai tikrai nesuteiks jokiam darbuotojui mo-tyvacijos parodyti savo darbdaviui, kad jis yra neteisus.

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltKOMENTaRaI savaITĖs sTRaIpsNIaI

GERIaUsI LaNKOMIaUsI

www.ek.lt/videopOpULIaRIaUsI

čia jungiasi www.ek.lt draugai

savaITĖs KLaUsIMas

Ar pritariate siūlymui Lietuvoje išaugintas daržoves paskelbti viešuoju interesu?

2012-04-03lietuvoje švietimo sistema yra ydinga, nes žmogus kaip asme-nybė pamirštamas, dėstytojas yra ponas viešpats, kai kurios programos dar sovietinės, tėra didelis reikalavimas kalti ir moky-tis atmintinai, o ne mąstyti ir tuo labiau žinias taikyti praktiškai. pa-

prastas pavyzdys – sūnus mokosi vilniuje, 9-oje klasėje. vieną dieną grįžo ir sako: nesupratau, kaip ap-skaičiuoti atkarpos vidurio tašką koordinačių sistemoje. paaiški-nau. kitą dieną mokykloje rašė sa-varankišką darbą, grįžo laimingas, kad viską išsprendė. po kelių dienų

sužinojo, kad gavo 2, nes sprendė ne mokytojos nurodytu metodu. sprendė savarankiškai, suprato, ką daro, atsakymas teisingas. bet pasirodo, todėl, kad metodas ne tas – nepritaikė 2 sudėtingų for-mulių, jo darbas praktiškai nulinis. Tai normalu? drako

»Tėra didelis reikalavimas kalti ir mokytis atmintinai, o ne mąstyti ir tuo labiau žinias taikyti praktiškai

Diskutuokime10 Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Jo didenybė pomidoras■siūlymą Lietuvoje užau-ginamas daržoves paskelbti viešuoju interesu kai kurie ekspertai vadina protekcio-nizmu, o daržovių augintojai atkerta – jeigu neremsime lietuviškų daržovių, greit val-gysime tik importuojamas.

Prieš keletą savaičių Lie-tuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė siūlymą, ku-riuo ketina Lietuvoje užau-ginamas daržoves paskelbti viešuoju interesu 2012–2020 metams ir nustatyti mažes-nius šildymo tarifus šiltna-miuose daržoves auginan-tiems ūkininkams.

Tačiau dėl mažesnių ta-rifų ūkininkams daugiau turėtų mokėti kiti vartotojai. „Nustačius energetinių ište-klių specialius tarifus visam žemės ūkio sektoriui, preli-minariais paskaičiavimais, kitiems elektros energijos vartotojams tarifas padidėtų apie 2 proc., gamtinių dujų – iki 5 proc. ir šilumos energi-jos – iki 1 procento“, – rašoma ŽŪM projekte.

Tokio siūlymo poreikis aiškinamas tuo, kad dabar Lietuvos daržovių augin-tojai dėl patiriamų didelių šildymo sąnaudų priversti vis labiau trumpinti augi-nimo šiltnamiuose sezonus ir nesugeba konkuruoti su daržovių importuotojais.

Kitas ŽŪM motyvas – esą agurkai ir pomidorai su-daro tik apie 12 proc. Lietu-voje suvartojamų daržovių raciono, o tai žymiai ma-žiau nei rekomenduojama norma. Todėl aiškinama, kad vartodami daugiau šių daržovių sveikiau mai-tintumėmės ir dėl to neva sutaupytų valstybė – ma-žiau reikėtų skirti sveika-tos apsaugai. Tačiau kiek apytiksliai sutaupytume ir kiek šiltnamių tai paliestų – neužsimenama.

Nebepajėgia konkuruotiLietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pasakojo, kad Lietuvos ūkininkai už trąšas, augalų apsaugos priemones, sėklas bei ener-getinius išteklius ir taip jau moka daugiausia iš visų Eu-ropos Sąjungos valstybių, todėl jei daržovėms auginti nebus skiriama valstybinė parama, Lietuvos augintojai ilgainiui taps nebepajėgūs konkuruoti su importuo-tojais, nors Lietuvoje užau-gintos daržovės yra mažiau chemizuotos, šviežesnės pa-siekia lietuvių stalą.

„Lietuvoje užaugintos šil-tnamio daržovės pasmerktos žlugti dėl didelių energetinių resursų kainų, nes šildymas savikainą tiek iškelia, kad vartotojas nei lietuviškų agurkų, nei pomidorų įpirkti

negali“, – komentavo Z. Ci-ronkienė.

Be to, esą tai, kad dabar importuojamos daržovės kai-nuoja mažiau nei lietuviškos, negarantuoja, jos mažiau kainuos visada: jei vietoje iš-auginamų daržovių pasiūla sumažėtų, gerokai išaugtų ir importuojamųjų kaina.

„Visos šalys žemės ūkį puoselėja ir remia auginto-jus, bet kai mes pradedame apie tai kalbėti, iškart susidu-riame su neigiama reakcija, kad būsime remiami kito sek-toriaus sąskaita“, – atkreipė dėmesį LDAA direktorė.

Įžvelgia protekcionizmąPasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnio-sios ekspertės Kaetanos Le-ontjevos, siūlymas daržoves paskelbti viešuoju interesu būtų nesąžininga kitų ūkio

šakų atžvilgiu. „Tai yra protekcionizmo

pavyzdys – norima vieno sektoriaus padėtį gerinti likusiųjų sąskaita, – teigė LLRI specialistė. – Net ne-atsakyta į klausimą, ar au-gintojams nustačius mažes-nius šildymo tarifus atpigtų daržovės vartotojams – gal-būt tiesiogiai pagerėtų tik daržovių augintojų padėtis, o visuomenė naudos nepa-justų.“

K. Leontjeva abejojo ir kalbomis, kad Lietuvoje auginamų daržovių paskel-bimas viešuoju interesu paskatintų lietuvius svei-kiau maitintis – esą didelę reikšmė turi ir mitybos įpro-čiai, todėl žemesnė kaina dar nereikštų, kad jų būtų suvar-tojama daugiau.

„Jei iš tiesų rūpinamasi gyventojų sveikata, tuomet reikia džiaugtis, kad galime importuoti pigesnių daržo-vių iš užsienio, kad kitur šis sektorius konkurencinges-nis ir mes nesame priversti vartoti tik lietuviškų daržo-vių, o ne dirbtinai mažinti daržovių kainas“, – tvirtino K. Leontjeva.

paULIUs GRINKEvIčIUspaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Lietuvos augintojai teigia nebegalintys konkuruoti su importuotojais. Fotodiena

»Net neatsakyta į klausimą, ar augintojams nustačius mažesnius šildymo tarifus atpigtų daržovės vartotojams – galbūt tiesiogiai pagerėtų tik daržovių augintojų padėtis, o visuomenė naudos nepajustų

FaKTaI

ŽŪM pROJEKTas

•ŽūM siūlo 2012–2020 m. Lietuvoje auginamas daržoves paskelbti viešuoju interesu

•Nustačius energetinių ište-klių specialius tarifus visam žemės ūkio sektoriui, kitiems vartotojams tarifas padidėtų apie 2 proc., gamtinių dujų – iki 5 proc. ir šilumos energijos – iki 1 proc.

•ŽūM duomenimis, per me-tus patariama suvartoti apie 140 kg daržovių, iš jų – apie 30 kg pomidorų ir apie 13 kg agur-kų. Lietuvių mityboje daržovių racione pomidorai ir agurkai kartu sudaro 10,4 kg – apie 12 proc. viso daržovių suvartojimo

12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

savaITĖs KRIMINaLŲ

TOP 3

J A V . JAV oficialiai pradės penkių „Al Qaeda“ kovotojų, įtariamų 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuo-lių planavimu, teismą. Penkis JAV karinėje bazėje Gvantaname ka-lėjusius vyrus, įskaitant įtariamą pagrindinį išpuolių planuotoją Khalidą Sheikhą Mohammedą, teis kariuomenės teisėjai. Jiems bus pateikti kaltinimai terorizmu, lėktuvų užgrobimu, sąmokslu,

žmogžudystėmis ir turto sunaiki-nimu. Pentagonas patvirtino, kad jei įtariamieji bus pripažinti kal-tais, jiems grės mirties bausmė. Įtariamieji kaltinami 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais, per ku-riuos JAV Niujorke ir Vašingtone buvo užgrobti keleiviniai lėktuvai.R U S I J A . Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas pranešė, kad per lėktuvo avariją

netoli Tiumenės miesto žuvo 31 žmogus. Avariją išgyveno 12 žmonių. Jie paguldyti į ligoninių intensyviosios terapijos skyrius. Lėktuvas ATR-72 turėjo skristi iš Tiumenės į Surgutą, bet vos paki-lęs pirmadienį 5.50 val. Maskvos laiku nukrito. Lėktuve buvo 39 ke-leiviai ir 4 įgulos nariai. Sudužęs lėktuvas priklausė skrydžių ben-drovei „UTair“. Tyrėjai teigia, kad

labiausiai tikėtina lėktuvo avarijos priežastis – techniniai gedimai.K I N I J A . Kinijos policija sulaikė daugiau nei šimtą žmonių, įta-riamų atliekų aliejaus gamyba. Vadinamasis atliekų aliejus buvo gaminamas nelegaliai perdirbus nebereikalingą aliejų ar likučius iš restoranų. Toks aliejus vėliau buvo parduodamas ir pakartotinai nau-dojamas maisto gamyboje.

Gresia bylos

Ragina kovoti

du trečdalius prekybos žmonėmis aukų sudaro moterys. reuters

■valstybės per tarptauti-nius teismus gali pateikti ieškinius NaTO dėl padidė-jusios narkotikų gamybos ir prekybos afganistane, nes NaTO operacijos šalyje turėjo įtaką padėčiai pablogėti.

Pasak Federalinės narko-tikų apyvartos kontrolės tar-nybos direktoriaus Viktoro Ivanovo, Afganistane per

■Jungtinės Tautos (JT) ragina tarptautinę bend-ruomenę aktyviau kovoti su prekyba žmonėmis ir teigia, kad vienu metu pa-saulyje nuo šio nusikaltimo kenčia 2,4 mln. žmonių.

JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vadovas Jurijus Fedotovas per JT Generalinės Asamblėjos susitikimą dėl pre-kybos žmonėmis sakė, kad 80 proc. prekybos žmonėmis aukų išnaudojamos seksualiai.

Vienoje esančio UNODC duomenimis, pavyksta išgel-bėti tik vieną iš 100 prekybos žmonėmis aukų, o du trečdaliai jų yra moterys. Nusikaltėliai iš

pastaruosius dešimt metų heroino produkcija išaugo 40 kartų. „Bylos gali būti iškeltos dėl to, kad ginkluotas įsikiši-mas Afganistane lėmė situa-cijos (narkotikų produkcijos ir prekybos) pablogėjimą“, – sakė V. Ivanovas. Kiek anksčiau NATO pareigūnas pareiškė, kad aljansas nesugeba atpra-tinti Afganistano gyventojų nuo narkotikų gamybai nau-dojamų aguonų auginimo.

prekybos žmonėmis uždirba daugiau nei 20 mlrd. JAV dole-rių (52,4 mlrd. litų).

Mafijos dosjė – raktas S. Čiapo mirčiai įminti?

daILIUs daRGIsinfo@ekonomika.lt

Prieš 16 metų sovietų kariškių pamėgtais automatais ginkluoti samdyti žudikai nutildė tuomet šalyje garsaus koncerno „Agora“ prezidentą

Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją. Teigiama, kad jis galėjo žinoti tamsiausius Kauno mafijos užkulisius.

Ji ir šiandien turi didžiulę įtaką Rusijos prezidento administracijoje, šios šalies jėgos struktūrose, specialio-siose tarnybose ir finansinės bei ekonominės oligarchijos sluoksniuose.

Anksčiau jie su S. Čiapu tarnavo Kaune, Panemunėje dislokuotoje 7-ojoje divizijoje, kurios buvę auklėtiniai pasi-žymėjo senais ir glaudžiais saitais, draugiškumu.

Kaip šių eilučių autoriui pasakojo šią laidotuvių pro-cesiją atidžiai stebėjęs vienas žmogus, vienas iš buvusių „kauniečių“ kariškių, atsi-stojęs prie S. Čiapo kapo duo-bės susirinkusiai miniai gar-siai ištarė įsimintiną frazę: „Dabar Lietuvos žemės – po S. Čiapo žudikų kojomis…“

S. Čiapo bendramoksliai iš Maskvos susidomėjimą šia byla parodė iškart po versli-ninko nužudymo. Jau tomis dienomis vienas maskviečių prasitarė, kad nusikaltėliai peržengė visas ribas ir, jeigu mūsiškė policija bus bejėgė, jie patys suras žudikus.

Našlė kaltina H. daktarąĮdomiausia, kad dabar, pra-ėjus 16 metų po sušaudymo, per kurį žuvo 2 žmonės, pa-aiškėjo, jog tikrųjų žudikų nepavyko surasti ir taip jie išvengs teismo.

Nors, Daktarų bylos ty-rėjų surinktais duomenimis, Kauno šešėlinio pasaulio bosų kvietimu iš Baltarusi-jos atvykusį smogikų vadą pavyko nustatyti. Bet ir jis išvengs griežtos bausmės dėl šio amžiaus nusikaltimo, nes prieš dešimtmetį žuvo mįs-lingame eismo įvykyje Len-kijoje, o jo paskirtą užduotį atlikę šauliai neatskleisti iki šiol.

Per šį žiaurų išpuolį tik dėl lemtingo atsitiktinumo išgy-venusi nužudyto verslininko sutuoktinė J. Čiapienė kalbė-dama apie tai sugeba tram-dyti ašaras.

1996-ųjų balandį palaido-jusi savo vyrą ir trijų vaikų tėvą moteris šių metų sausį Klaipėdos teisme pirmąkart po ilgos pertraukos vėl pra-šneko apie tragišką įvykį: „Mano giliu įsitikinimu, vyro žmogžudystę užsakė Henri-kas Daktaras, o viską organi-zavo Goga. (Egidijus Abarius, ilgus metus laikytas gaujos kasininku, – aut. past.)”

Lemtingas vizitasTik praėjus kelioms valan-doms po S. Čiapo netekties J. Čiapienė apklausiama Kauno teisėsaugos atskleidė: „1995-ųjų pabaigoje pas mane ap-silankė keli vyrai su H. Dak-taru. Vienas jų aiškino, kad mano vyrui nieko nenutinka tik H. Daktaro dėka. Kad vyras turi daug priešų, kad visi labai norėtų ką nors pa-daryti, bet nuo to sulaiko H. Daktaras, kuris simpatizuoja mūsų šeimai...

Jie kalbėjo, kad su mano vyru neranda bendros kal-bos, kad jie buvo pas jį, kal-bėjo su juo kelias valandas. Kad jis su žvaigždėmis kalba, sakė, kad jie čia atėjo pasku-tinį kartą...

Jis aiškino, kad aš turiu su vyru susitarti, nes nieko nereiškia man ant galvos už-mauti maišą, išvežti, ir nespė-siu nė cyptelti. Jie sakė, mes įspėjame, kad daugiau nebe-ateisime.

Jie reikalavo, kad aš pa-

kviesčiau Sigitą, kad jis su jais bendrautų, kad jis nege-ras žmogus – bendrauja ne su jais, o su jų priešais, ku-rie kažkada juos „pasodino“. Taip kalbėjo H. Daktaras, kad vyras bendrauja su Sadecku (Alvydu, buvusiu aukštu kriminalinės milicijos dar-buotoju, – aut. past.), kuris H. Daktarą kažkada „pasodino“. Ką jis, sako, į politiką mu-šasi? Kelis kartus pagrasino, kad čia jie atėjo paskutinį kartą.”

Kruizas su rinktine publikaKokia komercine veikla bu-vęs KGB mokyklos auklėti-nis S. Čiapas užsiėmė pas-taraisiais gyvenimo metais, net jį stebėję teisėtvarkos pareigūnai teigė nežinantys. Šiandien buvę H. Daktaro bendražygiai teisme atvirai dėsto, kad jis kuravo ir kon-trabandinio spirito verslą, kuriame aktyviai dalyvavo

ir kauniečių kriminalinės „žvaigždės“.

Kaip žinoma, XX a. dešim-tojo dešimtmečio pradžioje spirito kontrabanda buvo rizikinga verslo niša, nes verslo konkurentais tapę ap-sukrūs verteivos ir banditai dažnai nesutardavo. Tokie konfliktai dažniausiai baig-davosi vienos pusės mirtimi.

Tačiau su aukštais anų laikų politikos, verslo veikė-jais S. Čiapo vardas siejamas dažniau nei su komercija. Kad kaunietis galėjo tapti alkoholio verslo konkurentų auka, šiandien netiki ir ar-timai jį pažinoję asmenys iš teisėsaugos struktūrų.

Kadaise S. Čiapas palaikė ryšius ir su prieštaringai pagarsėjusios Kauno ban-ditų įsteigtos bendrovės „Grand Queen“ savininkais. 1991-aisiais gegužės 2 dieną minėta kompanija organi-zavo 17 dienų kruizinę ke-lionę po Viduržemio jūrą.

Į šios turistinės grupės sudėtį, kurios didžiąją dalį sudarė „Grand Queen“ Beveik du dešimtme-

čius visiems viskas buvo aišku: 1996 metų balandžio 5

dieną – Didžiojo penktadienio rytą – smogikų duetas juodos spalvos tuomet prabangiu lai-kytą BMW sušaudė automatų serijomis, kai jame sėdėjo S. Čiapas, už jo nugaros – su-tuoktinė Jolanta Čiapienė, o vairuotojas ruošėsi uždaryti privataus namo kiemo vartus Kaune, Sargėnų gyvenvietėje.

Rinko informaciją apie mafiją?Apie šią garsiąją bylą ne kartą buvo plačiai rašyta įvairiuose leidiniuose ir jau net mafijos laikus apžvelgian-čiose knygose, tačiau tikro-sios priežastys, dėl ko buvo nužudytas praeityje žinomas milijonierius S. Čiapas, vis dar neatskleistos.

Tokio svarbaus atsakymo nepavyko išgirsti net atidžiai stebint iki šiol Klaipėdos apy-gardos teisme tebenagrinė-jamą plataus masto Kauno Daktarų gaujos nusikaltimų bylą.

Šiandien kruviniausias XX a. lietuviškos mafijos iš-puolis prieš verslininką vėl prisimenamas, nes vienas buvęs S. Čiapo bendražygis pareiškė, kad 1984–1989 me-tais F. Dzeržinskio KGB aukš-tojoje mokykloje studijavęs kaunietis neva turėjo kom-promituojamos informacijos apie anų laikų aukščiausius Kauno kriminalinio pasaulio autoritetus ir dėl to neteko gyvybės.

kinant su samdomų žudikų sušaudytu turtingu kaunie-čiu ir jo vairuotoju susirinko margaspalvė publika.

Specialiai iš Maskvos į lai-dotuves atvyko ir maždaug dešimties vyrų – buvusių čekistų – KGB įpėdinės FSB (Rusijos saugumo tarnybos) veteranų, pagrindinio Rusi-jos politinio veikėjo Vladi-miro Putino kolegų – grupė.

»specialiai iš Maskvos į laidotuves atvyko ir dešimties buvusių čekistų – KGB veteranų grupė

Anonimu panorusio iš-likti šaltinio nuomone, S. Čiapas likus porai mėnesių iki žūties galėjo perduoti patikimų informatorių pa-rengtą dosjė, kurioje buvo esą surinkta diskredituo-

jama informacija apie tuo-met šalyje klestėjusius Vi-lijampolės banditus ir jų verslo sandorius su oficia-liais asmenimis.

Tačiau tokią versiją „Ekonomika. lt“ atsisakė

patvirtinti tuomet aukštas pareigas einantys teisėsau-gininkai.

Ugningos kalbos laidotuvėseŠalia Kauno esančiose Kar-mėlavos kapinėse atsisvei-

darbuotojai ir jų artimieji, buvo įtraukti ir S. Čiapas su žmona, tuometinės įmonės „Raras“ direktorius Vladas Laurinavičius, pravarde Laurytė, su žmona, tuo metu „Inovacinės firmos Init“ ko-mercijos direktorius Ginta-ras Skobas, šiandien kaltina-mas dvigubos žmogžudystės užsakymu. Jų kompanijoje sukinėjosi ir tuometinis Lie-tuvos taupomojo banko (LTB) Kauno Centro skyriaus val-dytojas Eugenijus Šukys bei jo žmona.

Šios kelionės išlaidos siekė 44 350, 5 tuometinių rublių.

Verta pastebėti, kad LTB skyriams tik nuo 1991-ųjų buvo suteikta teisė duoti kre-ditus. Tolesni įvykiai anų dienų Kauno versle, kuris buvo glaudžiai susipynęs su kriminalinio pasaulio šulais, parodė, kad E. Šukio įtrauki-mas į šią keliautojų grupę ne-galėjo būti atsitiktinis, nes jau tų pačių metų birželio 27-ąją įmonei „Grand Queen“ ban-kininko vadovaujamas LTB Kauno Centro skyrius suteikė net 2 mln. rublių kreditą.

pagal naują versiją s. čiapas (kairėje) esą surinko kompromituojamą informaciją apie anų laikų Kauno mafijos ryšius su valdžios žmonėmis ir dėl to buvo nušautas. Jo našlė vyro mirties užsakymu kaltina H. daktarą (viduryje). ,,akistatos“ archyvo nuotr.

FaKTaI

NUTILdĖ 44 šŪvIaIs

• 1996 m. balandžio 5 d. apie 8 val. 10 min. Kaune, Sargė-nuose, S. Čiapui, J. Čiapienei ir vairuotojui Vincui Varnui išvažiavus automobiliu BMW 535 iš nuosavo namo kiemo Obelynės gatvėje ir sustojus prie 23-ojo namo staiga pri-važiavo žalios spalvos auto-mobilis „Volkswagen Golf” su pritvirtintais registracijos numeriais CKH 884.

• Tyrėjų nenustatyti asmenys į S. Čiapą, sėdėjusį priekinėje automobilio keleivio vietoje, J. Čiapienę, sėdėjusią ant galinės sėdynės, V. Varną, stovėjusį prie automobilio, pasipylė šūviai iš automatų AK–74 ir AKMS.

• Žudikams iššaunant 55 šū-vius S. Čiapui buvo padaryti 44 šautiniai sužalojimai. V. Varnas nuo patirtų šūvių taip ir neatgavęs sąmonės mirė ligoninėje tą pačią dieną 14 val. 30 min.

• J. Čiapienė spėjo per šūvius pargriūti ant automobilio grindų, jai dėl lengvo kūno sužalojimo trumpam sutriko sveikata.

• Apie S. Čiapo praeities vers-lą ir santykius su Kauno Dak-tarų gauja plačiai skelbiama abiejose žurnalisto D. Dargio knygose „Tikroji Daktarų is-torija“ ir „Kruvinasis mafijos maršrutas“.

Žvakutės ant nežinomų žudikų sušaudytų ir Karmėlavoje palaidotų s. čiapo bei jo vairuotojo v. varno bendro kapo šiemet balandį minint jų žūties metines uždegamos jau šešioliktą kartą. ruslano kondratjevo nuotr.

»praėjus 16 metų tikrųjų žudikų kap ir nepavyko surasti

Transportas 15Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

■Tarptautiniame vilniaus oro uoste (TvOU) per pirmuosius tris šių metų mėnesius keleivių skaičius išaugo vidutiniškai 64,3 proc.

2012 m. kovą aptarnauta 142 tūkst. keleivių. Tai 17,5 proc. daugiau nei vasarį ir

skraidino daugiau keleivių

daugiausia lėšų šiemet bus skirta rajoniniams keliams. Fotodiena

»prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau: Tramvajaus madingumą lemia kelios priežastys. Juo gali važinėti masės, ši transporto priemonė yra draugiška aplinkai, o svarbiausia sąnaudos – jis kainuoja žymiai mažiau nei metro. Tramvajus turėtų dominti vilnių, nes yra ne tik patogus, bet ir keičia miesto veidą

■automobilių grupės „Chrysler Group“ apyvarta kovą išaugo 34 proc. ir tai geriausias kompanijos rezultatas per pirmąjį ketvirtį ir per mėnesį nuo 2008 metų.

Per kovą „Chrysler“ par-davė 163 tūkst. automobilių, palyginti su 121 tūkst. prieš

metus. Iš pradžių buvo progno-

zuota, kad pardavimas pa-didės 17 proc., palyginti su ankstesnių metų rodikliais.

Kaip praneša „Bloom-berg“, kitų garsių automo-bilių gamintojų „General Motors“ (GM) ir „Ford“ par-davimas taip pat išaugo, bet ne taip smarkiai.

Išaugo trečdaliu

77 MLRD. EURų – TOKIO PARDAVIMO ŠIEMET TIKISI ITALIJOS AUTOMOBILIų GAMINTOJAS „FIAT“

77

■šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 915,9 mln. Lt.

Su Europos Sąjungos pa-ramos lėšomis, kurios suda-rys apie 270 mln. Lt, šiais metais į šalies kelius bus in-

vestuota beveik 1,2 mlrd. Lt.Tai numatyta vyriausybės

patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finan-savimo 2012 m. sąmatoje.

„Atsižvelgiant į gana gerą pagrindinių šalies kelių bū-klę, šiemet daugiau dėmesio bus skiriama rajoniniams keliams“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Keliams – daugiau kaip milijardas

Fotodiena

net 56,5 proc. daugiau nei 2011 m. kovą.

Praėjusį mėnesį įvykdyti 2 277 skrydžiai – 8,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiko-tarpiu pernai.

Populiariausios skrydžių kryptys buvo Londonas, Frankfurtas, Ryga ir Kopen-haga.

„Chrysler Group“ nustebino kovo mėnesio rezultatais. scanpix

populiariausios kryptys iš TvOU – Londonas ir Frankfurtas. Fotodiena

Siūlo prancūzišką tramvajų

paULIUs GRINKEvIčIUspaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

»atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vilniuje galėtų veikti šešios naujos viešojo transporto linijos

FaKTaI

TRaMvaJUs pRaNCŪzIJOJE

• „Translohr“ tramvajai važinėja Kinijos, Italijos ir Prancūzijos miestuose, tarp jų – Venecijoje ir Šanchajuje

• „Translohr“ užimama plat-forma yra beveik penktada-liu siauresnė negu tradicinio tramvajaus

• Iš 348 Strasbūre veikiančių transporto priemonių beveik 200 sudaro tramvajai

Norint sėkmingai konkuruoti su augančia automobilizacija, sostinei būtinas naujas viešasis transportas, o viena realiausių alternatyvų – tramvajus,

aiškina ekspertai.

Naujojo transporto įvedimo galimy-bės praėjusią savaitę buvo ap-

tartos konferencijoje „Tram-vajaus sistema Vilniuje: vienas iš prancūziškų spren-dimų miestui.“

Kaip konferencijoje pasa-kojo Mindaugas Pakalnis, savivaldybės įmonės „Vil-niaus planas“ direktoriaus pavaduotojas, jau kurį laiką sostinėje ryškėja neigiama tendencija, kad jauni žmonės keliasi į užmiesčio zonas, o centrinėje miesto dalyje pa-daugėjo pensininkų. Ši ten-dencija esą žymiai išryškėjo per nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimo burbulą, kai nebegalėdami įpirkti turto miesto centre jauni žmonės pradėjo gerovę kurti užmies-tyje. Tai, pasak M. Pakalnio, kelia problemų, nes infras-

truktūra jaunimui tokiose zonose visiškai nepritaikyta, be to, viešasis transportas tokiose gyvenvietėse – nuos-tolingas.

alternatyva – tramvajusVilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų plana-vimo mokslo instituto direk-torė profesorė Marija Burins-kienė pabrėžė, kad Lietuvoje viešojo transporto padėtis prasta: gyventojai dažniau renkasi keliones automo-biliais, o ne viešuoju trans-portu, o už viešojo transporto bilietus gaunama suma nepa-dengia patiriamų išlaidų.

Pasak profesorės, atlikus studiją buvo nustatyta, kad Vilniui, siekiant sumažinti automobilių skaičių mieste, būtinas naujas viešasis trans-portas, o viena patraukliau-sių transporto priemonių – tramvajus.

„Vilnius atsižvelgiant į kainą ir kitas sąlygas turėtų

rinktis iš trijų kartų tram-vajų – bėginio, vienbėgio tramvajaus guminiais ratais arba ratinės transporto prie-monės, važiuojančios virtu-aliais bėgiais“, – aiškino M. Burinskienė. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Vilniuje galėtų veikti šešios naujos viešojo transporto linijos. Pavyzdžiui, maršrutu Santa-riškės–Geležinkelio stotis per piką galėtų pasinaudoti apie 5 tūkst. keleivių.

senamiestyje tiktų„Tramvajaus pranašumai – stabilus greitis, tramvajui visuomet suteikiamas prio-ritetas prieš kitas transporto priemones, lengva užtikrinti, kad jis atvyktų laiku“, – var-dijo Strasbūro viešojo trans-porto departamento vadovas Alainas Giesi.

„Translohr“ komercijos vadovas Europos regionui Je-anas Francois Argence’as pri-statė galimybes „Translohr“ tramvajams Vilniuje įdiegti. „Pagrindiniai „Translohr“ tramvajaus techniniai prana-šumai – jis yra su ratais, todėl lengviau manevruojamas, gali važinėti ir siauromis

gatvėmis, – pasakojo J. F. Ar-gence’as. – Jei reikėtų tram-vajaus linijos senamiestyje, nereikėtų griauti pastatų. Šis tramvajus gali nesunkiai važiuoti ir į įkalnes, o tai Vil-niui taip pat aktualu.“

dar neapsisprendė„Translohr“ komercijos va-dovas tikino, kad jo siūlomi tramvajai Vilniui turėtų būti patrauklūs ir dėl santykinai žemos kainos – 1 kilometras bėgių kainuoja apie 10 mln. eurų.

„Šis tramvajus turi tra-dicinių pliusų – tai masių transporto priemonė, gali būti skirtingo ilgio, yra dvi-kryptis, varomas elektra, bet yra ir galimybė važiuoti su akumuliatoriumi, kuris yra stoge, todėl yra galimybė apvažiuoti vietas, kur nėra galimybės nutiesti elektros laidų“, – aiškino J. F. Argen-ce’as.

Vilniaus miesto savi-valdybė dar tiksliai ne-apsisprendė, kokį viešąjį transportą pasirinks, – neatmetama galimybė, kad mieste gali būti įdiegti ir grei-tieji autobusai arba metro.

pasak M. pakalnio, dabartinį sostinės viešąjį transportą dažnai tenka dotuoti. Fotodiena

mlrd.

Užsienyje16 Užsienyje 17

7PIETų KORĖJOS KORPORACIJA „SAMSUNG ELECTRONICS“ INVESTUOS 7 MLRD. JAV DOLERIų (18,1 MLRD. LITų) Į ATMINTIES LUSTų GAMyKLOS STATyBĄ KINIJOJE

atsistatydino

policija svarsto galimybę sulaikyti J. Murdochą byloje dėl klausymųsi, į kurią įsipainiojęs jau uždarytas bulvarinis laikraštis „News of the World“. reuters

■Ruperto Murdocho sūnus Jamesas Murdochas paliko „British sky Broadcasting Group“ (BskyB) vadovo postą.

Jo postą užims dabartinis „BSkyB“ direktorių tarybos pir-mininko pavaduotojas Nicholas Fergusonas. Tačiau J. Murdochas lieka kompanijos direktorių ta-rybos narys. Praėjusį mėnesį jis atsistatydino ir iš laikraščio leidėjo

„News International“ pirmininko pareigų. 2011 metų lapkritį J. Murdochas paliko vadovaujamus postus kompanijose, leidžian-čiose „The Times“, „The Sunday Times“ ir didžiausiu tiražu Britani-joje leidžiamą laikraštį „The Sun“. Nuo 2003 metų vasario iki 2007 metų gruodžio jis ėjo „BskyB“ vykdomojo direktoriaus pareigas, vėliau buvo paskirtas kompanijos vadovu.

UŽSIENIONAUJIENOS 216

TIK SKAIČIAI

2011 METAIS KANADA PADIDINO NAFTOS EKSPORTĄ 9 PROC., NES IŠAUGO NAFTOS GAVyBA IŠ BITUMINIO SMĖLIO

DĖL SMARKAUS URAGANINIO VĖJO JAPONIJOJE PER 216 TūKST. ŠEIMų LIKO BE ELEKTROS ENERGIJOS

9

Recesija išliks

pagal specialistų prognozes artimiausiu metu euro zona nepagyvės. reuters

■Oficialių prancūzijos, vokietijos ir Italijos institutų prognozėmis, euro zonos eko-nomika, kuri recesijos gniauž-tuose atsidūrė praėjusių metų pabaigoje, šių metų pavasarį turėtų nežymiai išaugti.

Trys statistikos agentūros, kurios kiekvieną ketvirtį pateikia bendrą euro zonos ekonomikos įvertinimą, patvirtino ankstesnę

0,2 proc. susitraukimo prognozę pirmą šių metų ketvirtį. Per ke-tvirtąjį praėjusių metų ketvirtį euro zonos ekonomika susi-traukė 0,3 proc. Institutai pro-gnozuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika tebebus apimta sąstingio, o per paskutinį ketvirtį išaugs 0,1 proc. „Aktyvumas lėtai didės, tačiau augimas išliks silpnas“, – tei-giama agentūrų ataskaitoje. %

Investicinė bankininkystė sustingoĮsidarbina valdybojeInvesticiniai bankų pa-daliniai per pastaruosius penkerius metus nerodė puikių rezultatų, tačiau tai nesutrukdė investiciniams bankininkams užimti vis daugiau vietų bankų vadovų tarybose.

Savaitraščio „Financial News“ atliktas tyrimas pa-rodė, kad 10 didžiausių pa-saulio bankų valdybose 43 iš 119 valdybos narių yra in-vesticiniai bankininkai. Pa-lyginimui, 2006 metais iš 112 valdybos narių investicinės bankininkystės ekspertų buvo 34. Viena iš priežasčių, dėl ko investiciniai banki-ninkai sugebėjo išsilaikyti

Iki pasaulinės finansų krizės investicinė bankininkystė buvo vienas pagrindinių bankų veiklos variklių, tačiau krachas akcijų biržose privertė bankus pakoreguoti savo strategiją.

MINdaUGas saMKUsmindaugas.samkus@ekonomika.lt

»Investiciniai bankininkai yra agresyvūs asmenys, jie nesidrovi pareikšti savo nuomonę, nors tai daryti jiems ne visada leidžia jų einamos pareigos

Nusitaikė į graikiškas dujas

siekdama padengti skolas Graikija išparduoda valstybines dujų bendroves. reuters

■skolų nuskurdintai Graiki-jai išparduodant didelę dalį savo valstybinio turto trys Rusijos bendrovės, tarp jų ir Rusijos dujų monopolija „Gazprom“, siekia įsigyti Graikijos dujų kompanijas dEpa ir dEsFa.

Jeigu „Gazprom“ bus sutruk-dyta įsigyti Graikijos dujų akty-vus, dvi kitos Rusijos bendrovės – „Sintez“, nedidelė Leonido Lebedevo valdoma kompanija, ir investicinis fondas „Ener-gija“, kuriai vadovauja Igoris

Jusufovas, buvęs energetikos ministras ir dabartinis „Gaz-prom“ direktorių valdybos na-rys, – nepaliks jos „nelaimėje“, rašo dienraštis „Vedomosti“. Iš viso į šį turtą pretenduoja 17 kompanijų iš dvylikos šalių. Graikija tikisi per aukcioną su-rinkti ne mažiau kaip 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd. litų). DEPA, Graikijos valstybinė dujų tie-kimo korporacija, įvertinta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų), o DESFA, savarankiškai veikianti DEPA antrinė įmonė, – 500 mln. eurų (1,72 mlrd. litų).

Dar 2006 metais didieji pasaulio bankai galėjo džiaugtis didžiu-

liais pelnais iš savo inves-ticinės bankininkystės pa-dalinių, tačiau žlugusi JAV būsto paskolų rinka pakirto Volstrito finansinių institu-cijų pelnus.

NuosmukisPakilimo laikais JAV ban-kas „Goldman Sachs“ su-gebėjo pasiekti stulbinamų rodiklių – 2006 metais banko ikimokestinis nuosavo ka-pitalo pelningumas (gauna-mas grynąjį pelną padalijus iš savininkų nuosavybės paskutinio atskaitinio lai-kotarpio pabaigoje) siekė 41 proc. O banko vadovui Lloydui Blankfeinui buvo iš-mokėtas rekordinis 54 mln. JAV dolerių (140 mln. litų) metinis atlygis.

Prabėgus penkeriems metams banko rodikliai smarkiai krito. 2011 metais „Goldman Sachs“ pajamos, palyginti su ikikriziniu klestėjimo laikotarpiu, nu-krito 25 proc., ikimokestinis pelnas smuko beveik dviem trečdaliais, o ikimokestinis

nuosavo kapitalo pelningu-mas (ROE) siekė vos 8 proc.

Portalo „Financial News“ apžvalgininkas Williamas Wrigtas atliko tyrimą, kurio metu palygino 17 didžiųjų investicinių bankų rodiklius 2006 metais su 2011 metų duomenimis. Bendros anali-

zuotų investicinių bankų pa-jamos per šį laikotarpį krito 17 proc., ikimokestinis pel-nas smuko 52 proc., o ROE krito nuo 37 proc. iki 10 proc.

Kaip parodė W. Wrighto tyrimas, per penkerių metų laikotarpį vos du bankai padidino savo pajamas iš kapitalo rinkų. Vienas iš jų buvo HSBC bankas, kurio pasaulinės bankininkystės ir rinkų skyrius išaugo 40 proc. „JP Morgan“ banko pajamos praėjusiais metais buvo 3 proc. didesnės nei 2006-aisiais. Ikimokestinis pelnas išaugo tik viename banke – jau minėtame HSBC. Net keturi bankai (Japonijos „Nomura“, prancūzų „Cre-dit Agricole“ ir Šveicarijos „Credit Suisse“ bei UBS) pa-tyrė ikimokestinį nuostolį. 2006 metais minėti keturi bankai tarpusavyje sugebėjo pasiekti net 15 mlrd. JAV do-lerių (38,8 mlrd. litų) ikimo-kestinį pelną.

slegia išlaidų naštaBene labiausiai investici-nių bankų veiklą stabdo išlaidos, kurios, remiantis W. Wrighto atliktu tyrimu, kad ir kaip būtų keista, per penkerius metus beveik nepakito. 2006 metais visų 17 investicinių bankų ben-

dros išlaidos siekė 167 mlrd. JAV dolerių (432 mlrd. litų). Viena iš priežasčių, dėl ko bankų pajamos atsilieka nuo išlaidų, yra ta, kad kai kurie iš jų šiandien turi daugiau personalo nei 2006 metais.

Daugelis kritikų pabrė-

žia, kad investiciniai ban-kai nepakankamai greitai karpo darbuotojų atlygini-

mus ir premijas. Lyginant išmokas darbuotojų atlygi-nimams su bankų ikimokes-

tiniu pelnu, galima pama-tyti, kad personalo išlaidos 2011 metais buvo 2,5 karto didesnės nei pelnas.

Vis dėlto investicinių bankų pelningumą visiškai sužlugdė kontrolieriai, kai privertė padidinti privalo-mojo minimalaus kapitalo reikalavimus. Tokiu būdu bankai buvo priversti atsi-sakyti pagal riziką įvertintų aktyvų ir pelningų privačių sandorių.

Mažėjančios įmokosPrie investicinių bankų atsi-gavimo neprisideda ir nuolat krintanti gaunamų įmokų dalis. Niujorke esančios ty-rimų bendrovės „Freeman & Co“ duomenimis, bankų pajamos, gaunamos iš susi-jungimų sandorių organi-zavimo, akcijų ir obligacijų pardavimo bei paskolų, 2012 metų pirmąjį ketvirtį smuko 14 proc. ir sudarė 19,39 mlrd. JAV dolerių (50,2 mlrd. litų).

Tai jau buvo trečias iš ei-lės ketvirtis, kai krito inves-ticinės bankininkystės paja-mos. Labiausiai nuosmukis buvo jaučiamas Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos regi-one, kur gautos įmokos krito 19 proc., iki 4,91 mlrd. JAV dolerių (12,72 mlrd. litų).

„Freeman“ skaičiavi-mais, minėtuose regionuose kompanijos žymiai suma-žino pasirašomų sandorių skaičių. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiko-tarpiu, įmokos iš įsigijimų ir susijungimų sandorių krito 35 proc., iki 1,57 mlrd. JAV dolerių (4 mlrd. litų). „Bloomberg“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį didžiausias skelbtas sandoris Europoje buvo vasarį Šveicarijos ka-sybos bendrovės „Glencore International“ pateiktas 22 mlrd. svarų sterlingų (91,4 mlrd. litų) pasiūlymas susi-jungti su kita šios šalies ka-sybos įmone „Xstrata“.

valdžios viršūnėje, yra jų po-žiūris į darbą. „[Investiciniai bankininkai] yra agresyvūs asmenys, jie nesidrovi pa-reikšti savo nuomonę, nors tai daryti jiems ne visada leidžia jų einamos pareigos, – „Financial News“ teigė vienas kvalifikuotų vadovų paieškos specialistas. – Jie nori kilti iki pat viršaus.“

„Deutsche Bank“ savo valdyboje turi daugiausia buvusių investicinės banki-ninkystės specialistų – 2006 metais šios srities bankinin-kai sudarė pusė valdybos na-rių, o 2011 metais šis rodiklis siekė 70 proc. Tačiau Vokie-tijos banko korporacinės ir investicinės bankininkystės

skyriuje dirba vos 15 proc. visų „Deutsche Bank“ dar-buotojų. Šveicarijos banko „Credit Suisse“ valdyboje 60 proc. visų narių turi in-vesticinės bankininkystės patirties. O JAV bankuose valdybos struktūra išliko nepakitusi ir, kaip „Finan-cial News“ teigė neįvardytas šaltinis viename JAV bankų: „Mes esame per dideli, kad pas mus dominuotų vieno tipo bankininkai.“

Laikui bėgant išsisprendė ir skaudi atlyginimų pro-blema – investiciniai banki-ninkai jau nebėra tie asme-nys, kurie be konkurencijos gauna didžiausius atlygius. Pavyzdžiui, Šveicarijos UBS banko turto valdymo pada-linio Amerikos žemynuose vadovas Robertas McCan-nas 2011 metais uždirbo 9,2 mln. Šveicarijos frankų (26,3 mln. litų). Tai buvo pirmas kartas UBS banko istorijoje, kai turto valdytojas uždirbo daugiau nei investicinis bankininkas.

Optimizmo nedaugPraėjusį mėnesį bankas „JP Morgan“ pažvelgė į 27 kor-poracinius ir investicinius pasaulio bankus ir anali-tikų padarytos išvados ne-žadėjo nieko optimistiško. Banko analitikai progno-zuoja, kad šios pramonės ša-kos pajamos stabilizuosis ir pasieks 2005–2006 metų lygį, tačiau nėra ženklų, žymin-

Mažiau vilčių dėl naftos

Rusija siekia, kad šalies ekonomikos augimas nebūtų toks priklausomas nuo naftos kainų. reuters

■šiuo metu Rusija grįžo į ikikrizinį ekonomikos lygį, tačiau galimybės toliau ska-tinti augimą didinant naftos gavybą išnaudotos, pareiškė ekonominės plėtros ministrė Elvyra Nabiulina.

Pasak ministrės, per arti-miausius 20 metų naftos ga-vybos lygis išliks ties 2011 metų lygiu, o naftos kaina ateityje greičiausiai mažės.

Pagal ministerijos prognozę vidutinė metinė naftos kaina šiais metais sieks 115 JAV do-

lerių (298 litai) už barelį. E. Nabiulina pabrėžė, kad ypač svarbu didinti vadinamąjį neža-liavinį eksportą.

Jeigu Rusijos ekonomika ir toliau išliks priklausoma nuo pasaulinės naftos kainos, jai mažėjant Rusijos ekonomika greitai susitrauks 2–3 proc. Sie-kiant, kad dabartinė augimo dinamika išliktų, būtina pereiti prie inovacinio ekonomikos modelio – tam prireiks ne ma-žiau kaip penkerių metų, o eko-nominis efektas pasireikš ne anksčiau kaip 2018 metais.

FaKTaI

INvEsTICINĖ BaNKININKysTĖ

•Didžiausi pasaulio investici-niai bankai yra „JP Morgan“, „Bank of America Merill Lynch“, „Goldman Sachs“, „Morgan Stanley“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „Citi“, „Barclays Capital“, UBS ir „BNP Paribas“.

•Nuo 2006 iki 2011 metų didžiųjų investicinių bankų pa-jamos smuko 17 proc., ikimo-kestinis pelnas – net 52 proc.

•2006 metais 17 didžiųjų pa-saulio investicinių bankų ben-dros išlaidos siekė 167 mlrd. JAV dolerių (432 mlrd. litų).

•2006–2011 metais pelnas išaugo tik vieno investicinio banko – HSBC.

•Dešimties didžiausių pasau-lio bankų valdybose 43 iš 119 valdybos narių yra investici-niai bankininkai.

čių finansinių inovacijų ar naujų produktų atsiradimą, kas galėtų paskatinti didme-ninės prekybos atsigavimą.

Ataskaitoje taip pat pažy-mima, kad praeis dar daug metų, kol Azija ir kitos ky-lančios rinkos bus pajėgios reikšmingai užgydyti Va-karų institucijų žaizdas.

Kita vertus, „JP Morgan“ ataskaitoje išskiriami keli viltį teikiantys veiksniai. Pirmiausia per artimiau-sius metus nemažai di-džiųjų investicinių bankų įgis neproporcingą rinkos dalį ir taip iš jos bus pa-šalinti vidutiniai bankai. Analitikų nuomone, viduti-nio dydžio bankai sugebės išgyventi tik tuo atveju, jei turės pakankamai drąsos liautis įsivaizduoti, kad gali būti panašūs į „Goldman Sachs“ ar „JP Morgan“, ir verčiau koncentruosis į ni-šines rinkas.

Investicinės bankinin-kystės rezultatai šiandien tėra prieš kelerius metus pasiektų aukštumų šešė-lis, tačiau nėra akivaizdžių įrodymų, kad šios veiklos rūšies vietą užimtų kita bankininkystės šaka. Kol to nebus, didieji pasaulio ban-kai turės tenkintis mažes-nėmis pajamomis, uždirbtu pelnu ir galbūt tai paskatins juos apkarpyti visuomenę piktinančius bankininkų ir ypač vadovų atlyginimus bei skiriamas premijas.

»Investicinių bankų pelningumą visiškai sužlugdė kontrolieriai, jie privertė padidinti privalomojo minimalaus kapitalo reikalavimus

mlrd.

prognozuojama, kad ateityje investicinės bankininkystės rinkoje įsitvirtins keli didieji veikėjai. aFp

42

TIK SKAIČIAI

2011-AISIAIS VOKIETIJOJE GyVENO 6,93 MLN. ASMENų, TURINČIų TIK UŽSIENIO ŠALIES PILIETyBę

KINIJA BENDRIEMS PROJEKTAMS BALTARUSIJOJE SKyRĖ 16 MLRD. JAV DOLERIų (42 MLRD. LITų) PASKOLĄ

6,93Turės naujus taksi

Išmėginti naujojo taksi pranašumus Niujorko gyventojai galės tik kitų metų pabaigoje. reuters

■Niujorko geltonųjų taksi laukia didelės permainos. Niujorko meras Michaelas Bloombergas pristatė naują miesto taksi modelį – Ja-ponijos bendrovės „Nissan Nv200“.

Visą miesto taksi parką pla-nuojama jais pakeisti iki 2018 metų. Praėjusių metų gegužę Japonijos koncernas nugalėjo Niujorko valdžios surengtame konkurse dėl 13 tūkst. auto-mobilių tiekimo taksi parkui. Pagrindiniai „Nissan“ varžovai

buvo JAV koncernas „Ford“ ir Turkijos „Karsan“. M. Bloom-bergo teigimu, „Nissan“ su-kurtas modelis bus saugiau-sias ir patogiausias taksi per visą miesto istoriją. „Niujorko miestas visada garsėjo savo taksi, bet dabar šie automobi-liai bus daug šiuolaikiškesni ir saugesni. 600 tūkst. keleivių, kasdien jais važinėjantys, verti naudotis automobiliais, aprū-pintais naujausiomis technolo-gijomis ir šiuolaikiškiausiomis saugumo sistemomis“, – pažy-mėjo M. Bloombergas.

mln.

mlrd.

tūkst.

2008 metais kilusi pasaulinė finansų krizė visiškai sužlugdė investicinės bankininkystės verslą. aFp

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Užsienyje18 Užsienyje 19

5,178,6

Mažėja įsiskolinimai■Lenkijai pavyks sumažinti viešąją skolą jau 2012 metais, pareiškė šalies finansų ministras Jacekas Rostowskis komentuodamas informaciją apie 2011 metų centrinio banko pelną.

Lenkijos centrinis bankas pra-nešė, kad 2011 metais uždirbtas pelnas siekė 8,6 mlrd. zlotų (7,1 mlrd. litų) ir kad 95 proc.

sumos bus pervesta į valstybės biudžetą. „Pelnas nesumažins biudžeto deficito pagal Europos Sąjungos reikalaujamą meto-dologiją, – sakė J. Rostowskis. – Jis tik sumažins poreikį finan-suoti šį deficitą, o galiausiai apribos viešosios skolos au-gimą.“ Finansų ministras tikisi, kad Lenkijos valstybės skolos ir BVP santykis sumažės jau šiais metais.

TIK SKAIČIAI

TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS (TVF) PORTUGALIJAI IŠDUOS NAUJĄ PASKOLOS DALĮ – 5,17 MLRD. EURų (17,8 MLRD. LITų)

REITINGų AGENTūROS „FITCH“ ANALITIKAI PROGNOzUOJA, KAD AIRIJOS BIUDŽETO DEFICITAS 2012 METAIS SIEKS 8,6 PROC. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO (BVP)

prognozuojama, kad Lenkijos viešoji skola šiais metais sumažės 0,5 proc. reuters

%

Ekonominiai sunkumai

anot T. Geithnerio, Jav negali leisti, kad deficito baimė užgniaužtų būtinas valdžios investicijas. aFp

■Jav iždo sekretorius Timothy Geithneris pareiškė, kad, nepaisant pagerėjimo rinkose po finansų krizės, reikia dar daug padaryti, jog Jav ekonomika būtų sustiprinta.

„Iššūkiai, su kuriais šian-dien susiduria JAV ekonomika, susiję su kliūtimis daugelio amerikiečių ekonominėms galimybėms ir ekonominiam saugumui, o politiniai suvaržy-mai dabar stoja skersai kelio geresniems ekonomikos re-

zultatams“, – kalbėjo T. Geith-neris. Jis pritarė prezidento B. Obamos nuomonei, kad Kongrese sklandantys planai smarkiai sumažinti vyriausybės išlaidas nelems papildomo au-gimo. T. Geithneris paragino geriau imtis papildomų inves-ticijų į švietimą, infrastruktūrą ir priemones, skirtas eksportui didinti. Jis taip pat sakė, kad šalis ir toliau susiduria su bebe-trunkančiais iššūkiais, kuriuos lemia išorinės problemos, to-kios kaip Europos skolų krizė ir neramumai Vidurio Rytuose.

Nebėra didžiausia

Mobiliųjų telefonų rinkoje „Nokia“ ir toliau atsilieka nuo pagrindinių konkurenčių. aFp

■suomijos mobiliųjų telefo-nų gamintoja „Nokia“ jau ne-bėra vertingiausia suomijos bendrovė.

Energetikos kompanija „For-tum“ šiuo metu pirmauja Hel-sinkio akcijų biržoje pagal rinkos vertę tarp šalies kompanijų. „Fortum“ rinkos vertė, skai-čiuojama kaip bendra įmonės akcijų vertė, siekia 16,2 mlrd. eurų (55,9 mlrd. litų). Už ją ver-tingesnės tik Švedijos bendrovės „Nordea“ ir „Telia–Sonera“. „Nokia“ tarp Suomijos ben-

drovių atsidūrė antroje vietoje pagal rinkos kapitalizaciją. Jos vertė siekė 15,3 mlrd. eurų (52,8 mlrd. litų). Grynoji „Nokia“ vertė per pastaruosius penkerius me-tus staiga krito.

Geriausius laikus kompanija išgyveno 2007 metų pabaigoje, kai jos rinkos vertė siekė 110 mlrd. eurų (379,7 mlrd. litų). Pa-grindinė „Nokia“ rinkos vertės nuosmukio priežastis yra pra-rastos pirmaujančios pozicijos mobiliųjų telefonų gamyboje ir nesugebėjimas atremti „Apple“ ir „Google“ konkurencijos.

Kapitalo nutekėjimas

šalies verslininkų nesutarimai su valdžia yra viena kapitalo nutekėjimo iš Rusijos priežasčių. reuters

■pirmąjį 2012 metų ketvirtį iš Rusijos nutekėjo 35,1 mlrd. Jav dolerių (91,9 mlrd. litų) grynojo privataus kapitalo.

Rusijos centrinio banko duo-menys rodo, kad analogišku 2011 metų laikotarpiu grynojo kapitalo nutekėjo kur kas ma-žiau – 19,8 mlrd. JAV dolerių (51,8 mlrd. litų). Patikslintais duomenimis, 2011 metais nu-tekėjo 80,5 mlrd. JAV dolerių (210,9 mlrd. litų) kapitalo, 2010 metais – 34,4 mlrd. JAV dolerių (90,1 mlrd. litų). Ru-

sijos centrinio banko progno-zėmis, 2012 metais iš Rusijos nutekės 10,5 mlrd. JAV dolerių (27,5 mlrd. litų) kapitalo.

Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Uliu-kajevas prognozavo, kad metų pabaigoje galima sulaukti nuli-nio kapitalo judėjimo balanso.

Finansų ministerijos prog-nozės daug pesimistiškesnės: anot finansų ministro Antono Siluanovo, 2012 metais iš Rusi-jos gali nutekėti apie 40 mlrd. JAV dolerių (104,8 mlrd. litų) kapitalo.

mlrd.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

J. Y. Kimas, visuomenės sveikatos profesorius, kuris dabar yra Dartmuto univer-siteto vadovas, o kadaise va-dovavo Pasaulio sveikatos organizacijos ŽIV/AIDS de-partamentui, yra gera JAV kandidatūra. Tačiau kan-didato tautybė ir nominuo-jančioji šalis – ar maža ir skurdi, ar didelė ir turtinga – neturėtų turėti didelės įta-kos sprendžiant, kas gaus šį darbą.

Vienuolika vykdomųjų Pasaulio banko direktorių iš besivystančių šalių pri-statė du puikius kandida-tus: Ngozi Okonjo-Iweala iš Nigerijos ir Jose Antonio Ocampo iš Kolumbijos. Aš glaudžiai dirbau su jais abiem. Jie yra aukščiau-sio lygio, abu ėjo ministrų pareigas įvairiose srityse, puikiai pasirodė užimdami aukščiausius postus dau-giašalėse organizacijose ir

Kieno pasaulio bankas?

JAV prezidento Baracko Obamos Pasaulio banko vadovu nominuotas Jimas Yongas Kimas sutiktas palankiai, tai yra gerai, ypač atsižvelgiant į kitus

vardus, kurie buvo minimi.

JOsEpHas E. sTIGLITzasProject-syndicate.org

turi užtektinai diplomati-nių įgūdžių bei profesinės kompetencijos, kad šauniai atliktų šį darbą. Jie taip pat supranta finansus ir ekono-miką – Pasaulio banko kas-dienę duoną bei turi ryšių, reikalingų Banko efektyvu-mui palaikyti.

N. Okonjo-Iweala pažįsta instituciją iš vidaus. J. A. Ocampo, kaip ir Kimas, turi žmogaus iš šalies prana-šumų ir trūkumų. Tačiau J. A. Ocampo, pasižymėjęs Ko-lumbijos universiteto profe-sorius, yra kruopščiai susi-pažinęs su Pasaulio banku. Jis anksčiau ėjo ne tik fi-nansų ir ekonomikos, bet ir žemės ūkio ministro parei-gas – tai kritiškai svarbi ka-valifikacija turint omenyje, kad milžiniška dauguma besivystančiųjų šalių pri-klauso nuo ūkininkavimo. Jis taip pat turi įspūdingų aplinkosaugos žinių, o tai yra vienas iš svarbiausių banko rūpesčių.

Ir N. Okonjo-Iweala, ir J.

»Kylančių ekonomikų galingieji žino, kaip gyventi esamoje sistemoje, ir tuo gali pasinaudoti siekdami pranašumo

A. Ocampo supranta tarp-tautinių finansinių institu-cijų vaidmenį tiekiant glo-balias pasaulines viešąsias gėrybes. Karjeros metu jie širdis ir mintis skyrė plė-trai ir Pasaulio banko mi-sijai vykdyti – skurdui nai-kinti. Jie abu pakėlė kartelę Amerikos kandidatui.

Ant kortos pastatyta daug. Maždaug du milijar-dai žmonių besivystančiose pasaulio šalyse skursta ir Pasaulio bankas, nors ne-gali vienas išspręsti proble-mos, atlieka pagrindinį vai-dmenį. Bankas pirmiausia yra tarptautinės plėtros ins-titucija. J. Y. Kimo specia-lybė – visuomenės sveikata, yra svarbi, o bankas seniai rėmė inovatyvias inicia-tyvas šioje srityje. Tačiau sveikata yra tik maža banko „portfelio“ dalelė ir įprastai šioje srityje dirbama su par-tneriais, kurie specializuo-jasi medicinoje.

Sklando gandai, kad JAV tikriausiai reikalaus išlaikyti ydingą rinkimų procesą, kai JAV išrenka Pasaulio banko prezidentą, vien dėl to, kad rinkimų me-tais B. Obamos priešininkai gali prarastą banko vadovo skyrimo kontrolę pateikti kaip silpnumo ženklą. Be to, Amerikai yra svarbiau išlaikyti turimą kontrolę negu besivystančioms ša-lims ją įgyti.

Tiesą sakant, kylančių ekonomikų galingieji žino, kaip gyventi esamoje siste-moje, ir tuo gali pasinaudoti siekdami pranašumo. JAV šioms šalims liks skolinga ir besivystančiosios šalys paprašys mainais ko nors svarbesnio. Dabartinė Real-politik leidžia spėti, kad dėl vadovo pareigų nebus kovo-jama. Amerika nugalės. Ta-čiau kokia kaina?

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

pasak J. stiglitzo, amerikai yra svarbiau išlaikyti turimą kontrolę, negu besivystančiosioms šalimsją įgyti. reuters

CV Josephas E. Stiglitzas

2001 m. paskelbtas Nobelio ekonomikos premijos laureatu

1997–2000 m. – Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas

1993–1997 m. – JAV prezidento Billo Clintono patarėjas ekono-mikos ir finansų klausimais

Dėstė Kolumbijos, Prinstono, Oksfordo, Jeilio, Stanfordo universitetuose

Rezervatas nemokantiems

mokesčiųBuvusios pasaulio galybės neišnyksta be pėdsakų –

tik mokėk skaityti žemėlapį.

aRŪNas BRazaUsKasarunas.brazauskas@ekonomika.lt

Politikos temomis rašantis Danas Hindas kovo pa-baigoje išspaus-dino straipsnį

apie naująją Britų imperiją. Tinklalapyje aljazeera.com jis rašė: „Jei tikėtume gerbti-

nais istorikais ir apžvalginin-kais, Britanija atsuko nugarą imperinei savo praeičiai ir stengiasi iš visų jėgų gyventi kaip paprasta valstybė. Ta-čiau tikrovė sudėtingesnė. Galbūt vieną dieną istorikai atras ir aprašys Trečiąją britų imperiją, organizuotą šalies lengvatinių mokesčių zonų pagrindu ir paremtą rim-

tais diplomatijos, žvalgybos ir komunikacijos ištekliais. Atsisakę imperijos išvaizdos britai siekia atgauti jos esmę.“

Žiniasklaidos grupė „Al Ja-zeera“, atsiradusi kaip neva arabų šalių atsakas tokiems pasauliniams tinklams kaip CNN ir BBC, priklauso Ka-taro karališkajai šeimai, išti-kimai Vakarų sąjungininkei

neramiame Persijos įlankos rajone.

Kai BBC taupymo sume-timais atleido daug darbuo-tojų, nemaža jų dalis rado prieglobstį „Al Jazeera“. Ke-lios pasaulio žurnalistikos žvaigždės buvo perpirktos. Tad nesuklysime spėdami, jog „Al Jazeera“ – tiesiog kitas ka-nalas, kuriuo Rytais apsimetę Vakarai tiems Rytams byloja. „Al Jazeera“ šeimininkai – iš tų, kuriuos su D. Hindo apra-šyta Trečiąja imperija sieja abipusės naudos saitai.

priglaudžia nuo mokesčiųAutorius skaičiuoja ir ver-tina: „Istorikai teigia, kad būta dviejų skirtingų impe-rijų. Pirmoji buvusi Atlanto imperija, jos pamatus sudarė Šiaurės Amerikos kolonijos ir valdos Karibuose, antroji buvo Azijos imperija, kon-troliavusi Indiją ir vykdžiusi priverstinę, nelygiavertę pre-kybą su Kinija. Šios dvi impe-rijos buvo iš esmės krimina-liniai projektai tuo požiūriu, kad stipriai priklausė nuo pajamų iš vergų ir narkotikų

»Britai kur tik ateidavo, atnešdavo kriketą ir parlamentarizmą

FaKTaI

dIdŽIOJI BRITaNIJa

•Didžiosios Britanijos valsty-bės skola šiemet persirito per 1 trln. svarų sterlingų (4,04 trln. litų)

•80 proc. tos skolos valdo ša-lies piliečiai ir finansų įstaigos – pvz., pensijų fondai

•Didžiosios Britanijos val-dos Bermudų plotas – 53,3 kv. km. Tai vienas didžiausių draudimo verslo centrų pa-saulyje

prekybos. Britų imperijos mo-delis rėmėsi pinigų darymo užmačia ir moralės dalykai buvo nustumti į antrą vietą, nes paviliojo milžiniški pel-nai... Kaip ir ankstesnės dvi imperijos, dabartinė yra kri-minalinė. Būta vergų ir nar-kotikų prekybos, tačiau da-bartinės imperijos išskirtinis nusikaltimas yra mokesčių vengimas.“

Pagal Didžiosios Britani-jos įstatymus ten gyvenantys užsieniečiai moka mokesčius tik už tą veiklą, kuri vykdoma šalyje. Jeigu lėšos laikomos kurioje nors iš britams ar kam kitam priklausančių len-gvatinių mokesčių zonų (angl. off shore), už tai nemokama mokesčių.

Antai turtuolis Londone gali naudotis aukščiausio lygio finansinėmis ir juridi-nėmis paslaugomis. O jo pi-nigėliai vartosi kurioje nors iš britų valdų: Bermudų, Vir-ginijos, Kaimanų, Džersio, Gernsio, Meno, Terkso, Kaiko salose, kur labai maži mokes-čiai, arba jų apskritai nėra.

Kita vertus, Londonas –

gana saugus miestas, nors kovo 20 d. Londone buvo ke-liais šūviais sunkiai sužeis-tas Germanas Gorbuncovas, rusų kilmės bankininkas.

vieta, kur kuriamas įvaizdisD. Hindas primena, kad žlu-gus Sovietų Sąjungai ir poso-vietinėse šalyse įvykus pri-vatizacijai, naujieji tų kraštų pramonės bei kitų verslų šeimininkai suplūdo į Lon-doną. Savo šalyse jie neturėjo socialinės bazės, jų pozicijos buvo „chroniškai nesaugios“. Jiems reikėjo atrasti būdų išplukdyti pelnus į užjūrį, ir Londonas juos viliojo kaip aukščiausios klasės finansų centras su palankiais mokes-čiais.

Paaiškėjo, kad Londonas suteikia ne vien galimybę su-tvarkyti praktinius reikalus, bet ir būdų kokio nors turtuo-lio įvaizdžiui pagerinti. Rusų milijardierius Romanas Abra-movičius nusipirko futbolo klubą „Chelsea“, jo tėvynai-nis Aleksandras Lebedevas – laikraštį „Evening Standard“. Taip jie tapo tarptautiniu mastu žinomais veikėjais.

Britanija siūlo ne vien gerą bankininkystę, skaidrius teis-mus ir įvaizdžio dailinimo ga-limybes. Iškilius užsieniečius ji gina visa savo diplomatijos galia.

vietos partijų rėmėjaiD. Hindas svarsto ir apie tai, kaip turtuoliai užsieniečiai veikia Britanijos vidaus poli-tiką. Kovo 25 d. atsistatydino vienas iš Britanijos konser-

vatorių partijos iždininkų Peteris Cruddasas, nes Ruper-tui Murdochui priklausantis laikraštis „Sunday Times“ parašė, kad P. Cruddasas pra-šęs konservatoriams pinigų iš fondo, kuris registruotas Lichtenšteine. Fondas nebūtų galėjęs tiesiogiai paremti britų konservatorių – tai būtų tekę daryti per Britanijoje re-gistruotą organizaciją.

Panaši finansinė parama britų politikams nėra nau-jiena. Pavyzdžiui, 2001 m. liepą britų premjeras Tony Blairas parašė laišką Rumu-nijos premjerui Adrianui Nastasei palaikydamas Indi-jos magnato Lakshmi Mittalo siekius nusipirkti valstybinę rumunų plieno gamyklą „Si-dex“. Kiek anksčiau, tų pačių metų gegužę, L. Mittalas pa-aukojo T. Blairo Leiboristų partijai apie 125 tūkst. svarų (apie 500 tūkst. litų).

Ta proga verta prisiminti apie bėglio Rusijos banki-ninko Vladimiro Gorbuncovo spėjimus, pasakytus išskirti-niame interviu portalui bal-sas.lt: esą „Gazprombank“ per kelis britų verslininkus parėmęs T. Blairo rinkimų kampaniją.

dvi imperijos pusėsD. Hindas perspėja, kad Tre-čioji britų imperija nėra nei karinė, nei industrinė jėga, to-dėl JAV ir didžiosios Europos valstybės, jeigu norėtų, galėtų nesunkiai kaišioti pagalius britams į ratus.

Kalbėdamas apie trijų viena kitą pakeitusių Britų

imperijų kriminalinę pri-gimtį, D. Hindas pamiršta pridurti, kad bet kuri valstybė turi kriminalinių bruožų – ypač ankstyvosiomis stadijo-mis. Valstybė – tai ginkluoti žmonės, kurie saugo savus, bet kartu juos ir engia, nekal-bant apie svetimuosius, su ku-riais nuolatos kariaujama.

Kita vertus, negalima pa-miršti pozityvaus Britų impe-rijos vaidmens. Vienas istori-kas juokavo, kad britai kur tik ateidavo, atnešdavo kriketą ir parlamentarizmą.

Taip, britai pelnėsi perpar-duodami vergus, kuriuos Afri-koje sugaudydavo juodaodžiai vergų medžiotojai, tačiau tie patys britai 1833-aisiais pa-naikino vergiją visoje imperi-joje. Vokiečių istoriko Egono Flaigo knygos apžvalgoje, išspausdintoje bernardinai.lt, rašoma: „1815-aisiais vyku-siame Vienos kongrese Euro-pos monarchai nusprendė su-stabdyti prekybą vergais. Nuo to laiko britų laivynas ėmė medžioti vergus gabenančius laivus, užblokavo vakarinę Afrikos pakrantę ir nuslopino transatlantinę prekybą žmo-nėmis. Londonui tai kainavo didelius pinigus. O islamo pa-saulyje apie vergovės panaiki-nimą netgi nediskutuota.“

Europos valstybių koloni-jinės imperijos sparčiausiai plėtėsi XIX a., ir visur, kur ateidavo europiečiai, būdavo naikinama vergija.

Kitas pozityvus pavyz-dys – Indija. Šalis gali dėkoti imperialistams britams už patį vieningos Indijos egzista-vimą. Kolonizavę Indostano subkontinentą britai atvėrė vietos elito vaikams kelius į Britanijos mokyklos ir uni-versitetus. Taip atsirado an-

glakalbė indų šviesuomenė, kuri emė siekti, kad etniškai ir religiškai marga šalis būtų vieninga valstybė.

Šiuolaikinė Trečioji britų imperija jei ne veiksmais, tai planais užgriebia ir Lietuvą.

Prieš kelerius metus Lietu-voje neliko nepastebėtas lordo Davido Howello siūlymas re-formuoti Tautų Sandraugą (angl. Commonwealth of the Nations) – taip dabar vadi-nama buvusi Britų Sandrauga – ir pakviesti į ją Lietuvą. Lordo pasiūlymas apžvalgi-ninkams pasirodė įdomus, bet keistokas.

Užtat pernykštis Lietuvos premjero vizitas į Londoną, kur jis dalyvavo Šiaurės ir Bal-tijos šalių vadovų susitikime, mūsų šalyje buvo įvertintas kaip Didžiosios Britanijos dė-mesio Lietuvai ženklas. Susti-prėjo kalbos apie Lietuvos ir Šiaurės šalių integraciją.

Galbūt įvairūs dėmesio žen-klai, kuriuos britai rodo Lie-tuvai, būtų lengviau supran-tami, jeigu Lietuvos užsienio politikos ekspertai pabandytų žemėlapyje nubrėžti Trečio-sios britų imperijos ribas.

»šiuolaikinė Trečioji britų imperija jei ne veiksmais, tai planais užgriebia ir Lietuvą

Elžbieta II – vis dar 16 valstybių galva, įskaitant didžiąją Britaniją, Kanadą, australiją ir Naująją zelandiją, tačiau Britų imperijos perlai – lengvatinių mokesčių zonos. aFp

20 Užsienyje

Korporacijos keičia veidąKovai su globaliais iššūkiais – klimato kaita, maisto ir geriamo vandens stygiumi ar skurdu –

reikia pasaulinės ekonomikos sistemos pokyčių.

INGRIda MačIULaITyTĖspecialiai „ekonomika.lt“ iš oksfordo

Tokią pagrindinę ži-nutę skleidė presti-žinėje protų kalvėje – Oksfordo univer-

sitete Didžiojoje Britanijoje – paskutinėmis kovo dienomis į kasmetinį socialinio verslo suvažiavimą „Skoll World Forum“ susirinkę apie 900 įtakingų valstybių, nevyriau-sybinių organizacijų ir pa-saulinių korporacijų atstovų.

Šiemečio forumo tema – nuolatinis keitimasis (angl. flux) – reiškia, kad vyriausy-bės ar atskiros visuomenės nebegali kovoti su iššūkiais vienos, prie to turi prisidėti ir kapitalo rinkos, didžiosios korporacijos.

Ne vien politikaBuvęs Didžiosios Britani-jos premjeras Gordonas Brownas kalbėdamas forume pabrėžė, kad kova su klimato kaita ir kitomis problemomis nebėra išskirtinai politikos sritis.

„Istorikai kada nors žvelg-dami į šiuos laikus sakys, kad tuomet buvo krizė ir to-kie politikai kaip aš negalėjo išspręsti pasaulio problemų, – juokėsi buvęs Britanijos premjeras. – Nepaisant glo-balaus kapitalo judėjimo vy-riausybės iki šiol nesugeba bendradarbiauti ir susitarti dėl tokių problemų kaip kli-mato atšilimas sprendimo.“

Globalizacijos procesas, pasak jo, žmonijai davė dau-giau pokyčių nei pramonės revoliucija.

,,Per Velykas gardžiuo-jamės šokoladiniais kiauši-niais ir turbūt net nesusimąs-tome, kad kakavą gauname iš tų šalių, kur milijonai vaikų

turi dirbti, užuot lankę mo-kyklą“, – pabrėžė G. Brownas paskelbdamas naujos savo iniciatyvos, sieksiančios su-teikti vaikams išsilavinimą, pradžią.

Investuotojai nesidomiDiskusijose daugiausia dėme-sio skirta aktyvesniam verslo įtraukimui į globalius proce-sus. Mindy Lubber, aplinko-saugos sprendimus į kapitalo rinkas integruojančios orga-nizacijos ,,Ceres“ prezidentė, akcentavo nepakankamą in-vestuotojų dėmesį.

,,Negalime pasaulio eko-nomikos statyti ant blogų pamatų, – kalbėjo ji. – Verslas

turi atsižvelgti į pasaulio pro-blemas, o tam įmonėms reikia peržiūrėti verslo modelius. Kiekvienas naujas produktas ar paslauga turi būti kuriami atsižvelgiant į besikeičiantį pasaulį.“

Dabartinei sistemai kriti-kos negailėjo investuotojas ir organizacijos ,,Climate Change Capital“ įkūrėjas Ja-mesas Cameronas.

,,Kapitalizmas patiria spaudimą, bet mes galime su tuo kovoti sugalvodami, kaip keisti sistemą, – forume sakė jis. – Turi keistis ne tik verslai, bet ir valstybės, reikia naujų taisyklių, kurias tiek jos, tiek korporacijos priimtų.“

prilygsta karuiPasak J. Camerono, iki sun-kmečio didieji investuotojai jau buvo pradėję daugiau dė-mesio skirti aplinkosaugai, klimato kaitai, tačiau atėjus krizei padėtis pasikeitė.

,,Krizės laikotarpiu kli-mato kaitos termino paminė-jimas žiniasklaidoje smuko 40 proc. Pastaruosius trejus metus sumažėjo ir investi-cijų, – tikino investuotojas. – Žaliavų kainos pakilo neįtikė-tinai, daugiausia per istoriją. Tokios jos buvo tik per pa-saulinius karus. Jei į pasaulį pažvelgtumėte per rinkų len-telių prizmę, skaičiai dabar panašūs į karo laikotarpį.“

Pasak jo, šiandien reikia kurti institucijas, kurios įkvėptų radikalias ir grobi-kiškas korporacijas siekti tvaresnės veiklos ir keisti sta-tus quo.

,,Kapitalo rinkos turi atrasti vietos, kur norėtų investuoti. Reikia kelti atsi-naujinančių išteklių rinkos patrauklumą. Tik tuomet kapitalizmas galės transfor-muotis“, – pabrėžė pašneko-vas.

Keičiasi sėkmingaiApie sėkmingas iniciatyvas integruoti kovą su globaliais iššūkiais į kompanijų verslo modelius pasakojo ir pasauli-nių bendrovių atstovai.

Forumo dalyvis Gary Mils-tedas, kompanijos ,,Nestle“ pirkimo vadovas, pristatė korporacijos tiekimo grandi-nės pokyčius.

,,Nestle“ – milžiniška korporacija, bet jos kavos ga-mybos padalinyje ,,Nescafe“

nusprendėme kurti vertę visoje savo gamybos grandi-nėje, – kalbėjo G. Milstedas. – Tik taip galime palikti viltį ateities kartoms. Taip, mes – didžiausia maisto tiekėja pasaulyje, todėl turime galios keisti susiklosčiusią padėtį.“

Anot verslininko, per atei-nančius dešimtį metų kom-panijai reikės papildomų 20 mln. maišų kavos.

,,Tai toks kiekis kavos, kurį užaugintų 2,5 Kolum-bijų. Ką tai reiškia? Kad reikia pasikeitimų, reikia di-dinti produktyvumą, skatinti trečiojo pasaulio šalis auginti kavą, – pabrėžė ekspertas. – Pažiūrėjus į statistiką visose, išskyrus dvi šalis, kavos au-gintojose užauginamų pupe-lių kiekis smunka. Todėl 2010 metais ,,Nescafe“ pradėjo vykdyti programą, kuria sie-kiama trijų tikslų – atsakingo ūkininkavimo, atsakingos gamybos ir atsakingo varto-jimo.“

Korporacija aktyviai ska-tina vietos ūkininkus užsi-imti kavos pupelių auginimu, pertvarkytoje tiekimo gran-dinėje energijos ir vandens suvartojama 30 proc. mažiau.

Trys iššūkiaiMike’as Barry, prekybos tinklo ,,Marks & Spencer“ tvaraus verslo vadovas, pri-minė, kad tinklas sąžiningos prekybos modelį įgyvendino jau seniai ir pabrėžė tris šian-dieniam verslui kylančius iššūkius, kurie verčia keisti veiklos modelį.

,,Pirmiausia tai sąnaudos, nes rinkų spaudimas kelia iš-šūkių, šis spaudimas tik augs,

pasak G. Browno, globalizacijos procesas žmonijai davė daugiau pokyčių nei pramonės revoliucija. Organizatorių nuotr.

– vardijo jis. – Antrasis poky-tis, į kurį reikia atsižvelgti, – vartotojas. Dauguma vers-lininkų mano, kad vartotojui nerūpi aplinkosaugos klausi-mai. Patikėkite manimi, taip tikrai nėra. Socialiniai tin-klai sparčiai keičia vartojimo kultūrą, žmonės gali viešai kelti rūpimus klausimus ir dalytis informacija. Trečiasis iššūkis – konkurencija. Dau-guma pramonės sektorių, su kuriais šiandien bendradar-biaujame, yra kamuojami di-džiulės konkurencinės kovos, kuri kelia įtampą kompanijų vadovams, kad bet koks stab-telėjimas gali baigtis griū-timi.“

Taigi visi šie iššūkiai, pa-sak verslininko, pasaulinių kompanijų valdyboms reiš-kia viena – veiklos trikdžius. ,,Pirmą kartą tiesiog privalu susigriebti ir pradėti rūpintis ateitimi. Vartotojai nepaten-kinti keliu, kuriuo eina vers-las. Turime dirbti, kad išsau-gotume savo aplinką, kurioje veikia tiekėjai, gamintojai ir vartotojai. Ekonomikai rei-kia tvarumo“, – akcentavo M. Barry.

Verslininkas pabrėžė, kad realūs veiksmai verslinin-kams kovojant su globaliais iššūkiais vis dažnesni.

,,Prieš keletą metų vers-lininkai problemų nematė, jas ignoravo ir nesijautė to dalimi. Šiandien ta kaita vyksta. Žinoma, tai nenutiks per naktį. Dar 3–5 metus bus bandomos strategijos, po to greičiausiai jos pasieks visai kitokį mastą“, – optimistiš-kai kalbėjo vienas ,,Marks & Spencer“ vadovų.

»Jei į pasaulį pažvelgtumėte per rinkų lentelių prizmę, skaičiai dabar panašūs į karo laikotarpį

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

FaKTaI

INvEsTICIJOs Į pOvEIKĮ

• 75 narius burianti Pasaulio institucinių investuotojų gru-pė klimato kaitai turi surinkusi 7,5 trln. eurų fondą.

• Krizės laikotarpiu klimato kaitos termino paminėjimas žiniasklaidoje smuko 40 proc.

• JAV atliktos apklausos duo-menimis, beveik 40 proc. investuotojų norėtų daugiau žinoti apie poveikio investici-jas, tačiau tokios informacijos nesulaukia iš savo finansų patarėjų, 10 proc. iš apklaus-tų daugiau nei 4 000 inves-tuotojų teigė esantys ,,labai susidomėję“, bet kol kas to neišbandė.

Kapitalo rinkos turi atrasti vietos, kur norėtų investuoti. Reikia kelti atsinaujinančių išteklių rinkos patrauklumą. AFP

Dėkojame, kad naudojatės Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis!

____________Pasirašydamas šią SP1 formą sutinku, kad formoje nurodytus mano asmens duomenis AB Lietuvos paštas ir leidėjas tvarkytų tiesioginės rinkodaros tikslais.

SP 1

Leidinio pavadinimas Komplektų skaičius

20 metų mėnesiams:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Kam_____________________________________________________________________Kur___________________________________________________________________________________________________________________________________

(pašto kodas, adresas)

ABONEMENTASlaikraščio / žurnalo (leidinio indeksas)

Leidinio kaina Lt ct Komplektų skaičius

Iš viso:

20 metų mėnesiams:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Kam__________________________________________________________(prenumeratoriaus vardas ir pavardė)

PRISTATYMO KORTELĖlaikraščio / žurnalo (leidinio indeksas)

Kur______________________________________(gatvės pavadinimas) (butas)(namas)

(miestas, rajonas)(pašto kodas)

______________________________________________________(leidinio pavadinimas)

(parašas)

5409

5409

1

1

IEVA

IEVA

2012

2012

19 90

19, 90 Lt Devyniolika litų 90 ct

„Ievos“ žurnalą užsiprenumeruosite pigiau, jei šį kvitą iškirpsite, užpildysite ir pateiksite AB „Lietuvos paštas“ skyriams.

* Su šiuo kvitu galima užsiprenumeruoti tik vieną 3 mėnesių prenumeratos komplektą

Papildoma informacija telefonu (85)203 10 80

galioja iki š. m. rugsėjo 22 d.

Papildoma informacija telefonu

akcija3 mėn. prenumerata tik už 19,90 Lt

Skaitmeninė karta22 Skaitmeninė karta 23

14JAV INTERNETO KOMPANIJA „yAHOO“ ATLEIS 2 TūKST. DARBUOTOJų – 14 PROC. SAVO DARBO JĖGOS

Kuria paieškos sistemą■Kompanija „Facebook“ su-formavo specialistų komandą, kuri turėtų sukurti nuosavą paieškos sistemą.

Teigiama, kad paieškos sistema socialiniam tinklui reikalinga, kad „vartotojams padėtų geriau orientuotis didžiuliame turinio kie-kyje, kurį generuoja „Facebook“

vartotojai atnaujindami savo statusą, kurdami žinutes ir t. t.“ Turimais duomenimis, projektą įgyvendins nuo 20 iki 25 žmonių. Kūrėjų komandai neva vadovaus Larsas Rasmussenas, vienas iš tarnybos „Google Maps“ organi-zatorių. Kompanija tikisi įgyti dalį paieškos sistemų reklamos rinkos, kurios dydis sudaro apie 15 mlrd. JAV dolerių (39,3 mlrd. litų).

šiuo metu „Facebook“ generuodamas paieškos rezultatus remiasi paieškos varikliuku „Microsoft Bing“. scanpix

TIK SKAIČIAI Išmanieji akiniai■Kompanijos „Google“ darbuotojai gamina unikalius akinius, kurie galės pakeisti telefoną, planšetinį kompiuterį ir Gps navigatorių.

Balso komandomis valdomi akiniai suteiks galimybę naudotis internetu, žemėlapiais ir navi-gacija, sužinoti apie oro sąlygas, skambinti draugams, pasiūlys

daug kitų funkcijų. Naujuoju prie-taisu taip pat bus galima klausytis muzikos ir fotografuoti. Kompa-nija pabrėžia, kad projektas suma-nytas siekiant padėti vartotojams tirti pasaulį. „Google“ jau parodė įrangos nuotraukas, taip pat pa-skelbė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kaip funkcionuos unikalieji akiniai, – jie gali būti susieti su išmaniuoju telefonu arba tiesiog jį pakeisti.

Kol kas nėra aišku, ar „Google“ ketina pardavinėti kuriamus akinius. aFp

%

Mobiliosios aplikacijos: ar išnaudosime galimybes?Šiandien mobiliosios aplikacijos sutinkamos kiekviename žingsnyje ir įgauna vis didesnę reikšmę ne tik smulkiųjų

verslų, bet ir didžiųjų kompanijų veikloje.

MINdaUGas saMKUs mindaugas.samkus@ekonomika.lt

Sparčiai augant iš-maniųjų telefonų populiarumui, mo-biliosios aplikaci-

jos tampa neatsiejama kie-kvieno vartotojo kasdienio gyvenimo dalimi. Vienos aplikacijos leidžia mums greitai ir nesunkiai atlikti tam tikras užduotis, kitos palengvina komunikaciją, trečios tiesiog suteikia gali-mybę atsipalaiduoti.

palanki terpėAplikacijų teikiamą naudą pastebi ir verslininkai, ku-riems jos suteikia galimybę perkelti savo internetinės svetainės turinį į mobiliąją erdvę ar sukūrus tam tikrą programėlę pristatyti savo siūlomą prekę ar paslaugą. Pastaruoju metu pastebi-mas ir Lietuvoje veikian-čių įmonių augantis noras kurti mobiliąsias aplikaci-jas.

„Šiuo metu Lietuvoje didėja įmonių susidomėji-mas mobiliosiomis aplika-cijomis“, – teigė mobiliųjų programėlių dirbtuvės „Le-mon Labs“ vadovė Monika Katkutė ir pridėjo, kad pra-ėjusiais metais prasidėjęs bumas tebetrunka.

Tam pritarė ir „Omni-tel“ programėlių dirbtu-vių „App Camp“ įkūrėjas ir organizatorius Tomas Dirvonskas. Anot jo, Lietu-vos rinka jau pribrendusi verslo aplikacijoms. „Išma-niųjų telefonų pardavimas

sparčiai auga, vartotojai supranta jų naudą, tad įmo-nėms teliko pasinaudoti šia padėtimi“, – būklę šalies mobiliųjų aplikacijų rin-koje komentavo jis.

Pasaulyje išmaniųjų tele-fonų jau parduodama dau-giau negu kompiuterių, o pasaulinės prognozės rodo, kad 2016 metais išmaniųjų telefonų skaičius išaugs tris kartus ir sudarys tris ke-tvirtadalius telefonų ir as-meninių kompiuterių par-davimo. Remdamiesi šiomis prognozėmis „Swedbank“ atstovai taip pat sutiko, kad Lietuvoje mobiliųjų aplika-cijų plėtrai sudarytos visos sąlygos. „Esame įsitikinę, kad aplinka plėtrai pa-lanki, o aplikacijų diegimo ir naudojimo augimą lems tik išmaniųjų telefonų pri-einamumas“, – mano banko atstovai.

pirmumo pranašumasTechnologijų plėtros am-žiuje galioja nuostata: kas pirmesnis – tas gudresnis. Tą patį galima pasakyti ir apie mobiliųjų aplikacijų rinką: rinkos pionieriai turi galimybę įgauti pra-našumą, kuris ateityje gali tapti neįkainojamas kovoje su potencialiais konkuren-tais.

„Lietuviškų aplikacijų, palyginti su pasaulio mas-tais, yra gana nedaug, ta-čiau verslo įmonėms dabar yra puiki proga įeiti į šią rinką – išnaudoti tai kaip konkurencinį pranašumą, įgauti išskirtinumą rinkoje,

pritraukti naujų vartotojų, skatinti klientų lojalumą“, – pradininkų pranašumus vardijo T. Dirvonskas.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Aruodas.lt“, kuri nuo 2011 metų rugpjūčio savo vartotojams pasiūlė NT objektų paieškai skirtą mobiliąją aplikaciją, taip pat norėjo įgyti geresnes

starto pozicijas. „Viena iš priežasčių buvo akivaizdus mobiliųjų technologijų pli-timas ir „Aruodas.lt“ norėjo įgyti pirmojo žingsnio pra-našumą“, – sprendimą su-kurti mobiliąją programėlę aiškino portalą valdančios bendrovės „Diginet LT“ vykdomasis direktorius Si-monas Orkinas.

Mobiliųjų aplikacijų kū-rėjai išnaudoja sparčiai besiplečiančią mobiliojo interneto rinką. JAV tech-nologijų bendrovė „Goo-gle“ prognozuoja, kad šiais metais mobiliojo interneto vartotojų skaičius pasau-lyje viršys 1 mlrd.

„Anksčiau ar vėliau visi persikels į mobiliąją inter-

FaKTaIMOBILIŲJŲ apLIKaCIJŲ TENdENCIJOs

• Per pastaruosius trejus me-tus sukurta per 300 tūkst. mo-biliųjų aplikacijų

• Iš viso mobiliosios aplika-cijos buvo parsisiųstos 10,9 mlrd. kartų

• Tyrimų bendrovė „ABI Re-search“ prognozuoja, kad poreikis atsisiųsti mobiliąsias programėles aukščiausią taš-ką pasieks 2013 metais

• Populiariausios mobiliosios aplikacijos yra žaidimai, nau-jienos, žemėlapiai, socialiniai ir muzikos tinklalapiai

• „Google“ prognozuoja, kad šiais metais mobiliojo inter-neto vartotojų skaičius viršys 1 mlrd.

neto erdvę, kaip kadaise kė-lėsi į internetą“, – tvirtino „App Camp“ įkūrėjas T. Dir-vonskas.

dominuoja bankaiPasaulio tendencijos rodo, kad mobiliųjų aplikacijų pranašumus palyginti daž-nai išnaudoja bankai suteik-dami klientams galimybę

tvarkyti savo internetinę bankininkystę mobiliajame telefone. Tyrimų bendrovė „Yankee Group“ progno-zuoja, kad iki 2015 metų pasaulyje daugiau kaip 500 mln. vartotojų naudosis mobiliosios bankininkystės paslaugomis. Lietuvoje šias paslaugas teikia ir didieji šalies bankai.

„Ekonomika.lt“ papra-šyti pakomentuoti savo sprendimą susikurti mobi-liosios bankininkystės apli-kaciją „Swedbank“ atstovai teigė, kad tai daryti paska-tino pasaulio prognozės, kad iki 2014 metų prisijun-gimo prie interneto skai-čius iš mobiliųjų įrenginių pralenks prisijungimus iš asmeninių kompiuterių.

Pastaruoju metu galima matyti vis daugiau bankų klientų duomenų vagys-čių, tačiau „Swedbank“ patikino, kad jungiantis prie banko per išmaniąją programėlę naudojamos moderniausios apsaugos technologijos. „Didžiausias duomenų saugumo pavojus slypi ne technologijose, o kiekvieno vartotojo elge-syje saugant asmeninius bankininkystės duomenis“, – komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

slypintys trūkumaiPlačiai sutinkama, kad Lie-tuvoje susiformavo palanki terpė mobiliųjų aplikacijų rinkos plėtrai, tačiau nega-lima nepastebėti kai kurių slypinčių trūkumų, neiš-spręstų problemų ir natūra-lių barjerų.

Lietuvoje mobiliosios apli-kacijos, pasak „Lemon Labs“ vadovės M. Katkutės, yra atviresnių technologijoms žmonių produktas. Tačiau ji išreiškė viltį, kad situacija ateityje smarkiai keisis, mo-biliųjų programėlių skverb-tis didės ir įmonės turės pa-

sukti galvas, kaip nustebinti savo vartotojus. „Lietuvoje yra įmonių, kurios novato-riškumu ir drąsumu gali išjudinti vartotojus, siekian-čius nekasdienių sprendimų savo telefone“, – sako M. Kat-kutė.

Kitas trūkumas, anot S. Orkino, yra specialistų stoka. „Apgailestauti galima dėl to, kad universitetai kol kas ne-rengia specialistų, nėra pa-rengiama žmonių, kurie bent minimaliai būtų susipažinę su mobiliųjų aplikacijų kū-rimu“, – įsitikinęs „Diginet LT“ vykdomasis direktorius.

M. Katkutės nuomone, įmonės, nusprendusios susi-kurti mobiliąją aplikaciją, iš pradžių turi gerai pagalvoti, ar joms tai apsimokės ir ar vartotojams tikrai to reikia. „Dažniausiai įmonės neįver-tina gamybos išlaidų, nes mano, kad tai pakankamai pigus sprendimas, – padėtį Lietuvoje komentavo M. Kat-kutė. – Dėl gana mažo varto-tojų skaičiaus mobiliosios aplikacijos yra vienas iš įmo-nių rinkodaros įrankių.“

„Lietuvos rinka per maža, jei norima užsidirbti iš pačių aplikacijų, – mano S. Orki-nas. – Įmonės, kurios siekia gauti pelną iš aplikacijų kū-rimo ir platinimo, kuria glo-balias aplikacijas ir teikia jas platesnėms rinkoms – JAV, Vokietijai, Didžiajai Britani-jai.“

Mobiliosios aplikacijos tampa vis populiaresniu įmonių komunikacijos su klientais įrankiu. Siekdamos neatsilikti nuo konkurentų bendrovės savo prekes ir paslaugas perkelia į mobi-liąją erdvę. Augant mobiliojo interneto vartotojų skaičiui vis daugiau žmonių pasinau-doja mobiliųjų programėlių teikiama nauda. Lietuvoje ši technologija yra dar tik pra-dinės plėtros stadijos, tačiau pradininkai nuolat tikina, kad ateityje sulauksime žy-maus augimo. Galimybės ne-ribotos, bet ar pavyks jomis pasinaudoti?

»anksčiau ar vėliau visi persikels į mobiliąją interneto erdvę, kaip kadaise kėlėsi į internetą. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo tvirtesnes pozicijas galėsite užimti

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Kovo pabaigoje Lietuvoje startavo naujas interaktyvus socialinės žiniasklaidos projektas – „Loveit.lt“.

Apie projekto ištakas, misiją ir vizijas „Ekonomika.lt“ kalbėjosi su „Loveit.lt“ iniciatoriumi

Mindaugu Krasausku.

pasak M. Krasausko, socialinis tinklalapis „Loveit“ orientuosis į Baltijos šalis.eigirdo sciusko nuotr.

pasidalykite tuo, ką mylite

?Neseniai pristatėte naują socialinį tinklalapį „Loveit.lt“.

apibūdinkite, kas tai per tinklala-pis ir kokia jo misija?

Šio tinklalapio turinį ku-ria patys vartotojai. Jo idėja yra ta, kad žmonės galėtų vadinamuosiuose „savo al-bumuose“ vienu mygtuko paspaudimu surinkti savo idėjas. Mūsų misija yra leisti žmonėms dalytis savo idėjo-mis, išreikštomis nuotrauko-mis ir pasisemti jų iš kitų.

? Kaip kilo tinklalapio pavadini-mas ir kodėl būtent „Loveit“,

o ne koks nors lietuviškas pavadinimas?

Komandoje ilgai diskuta-vome dėl pavadinimo, svars-tėme net kelis būdus. Tačiau vėliau vienas iš komandos narių pasiūlė pavadinimą „Loveit“, kuris apibūdina tai, ką žmogus myli, kas jam patinka. Lietuviško pa-vadinimo nesirinkome, nes ateityje planuojame plėtrą į kitas Baltijos šalis.

? Esate išreiškęs viltį, kad tinklalapis ateityje iš dalies

pakeis „Google“ vaizdų paiešką. ar tai nėra pernelyg ambicingas tikslas?

Darome prielaidą, kad taip gali nutikti, tačiau ne-

norime pasirodyti arogan-tiški ir skelbtis metantys iššūkį „Google“. Žvelgiant į vartotojus ir vertinant pa-saulio tendencijas galima matyti, kad žmonės ieško-dami tam tikros informaci-jos mieliau renkasi ne „Go-ogle“, bet tokio pobūdžio tinklalapius kaip „Loveit“. Norėdami rasti kokybiškų idėjų žmonės bus labiau linkę užsukti į tokius soci-alinius tinklalapius ir tai patvirtina pasaulio mastu atlikti tyrimai.

? Kiek šiuo metu turite varto-tojų ir kaip ateityje sieksite

pritraukti jų daugiau?Patekti į tinklalapį ga-

lima tik gavus specialų kvietimą. Šiandien turime apie 10 tūkst. užsiregis-travusių vartotojų, kurie nori gauti mūsų kvietimą. Tačiau šiuo metu esame laikinai pristabdę kvie-timų siuntimo procesą iki balandžio vidurio. Naujų vartotojų pritrauksime pa-sitelkę tradicines priemo-nes – tinklą „Facebook“ ir reklamą, be to, tikimės va-dinamojo virusinio efekto, kai vartotojai patys galės išsiųsti kvietimus.

? Teigiama, kad didžioji dalis tokio pobūdžio tinklalapių

auditorijos sudaro moteriškos ly-

ties vartotojos. Į kokią auditoriją orientuosis „Loveit“?

Orientuosimės į mote-rišką auditoriją, nes tos idėjos dažniausiai būna įdomios moterims. Taip pat siekiame, kad didžiąją dalį vartotojų sudarytų 22-ejų ir vyresni asmenys. Darau prielaidą, kad iš šiandien turimų vartotojų 90 proc. sudaro moterys. Be to, 13 metų neturintieji nedel-siant bus blokuojami ir ša-linami iš vartotojų sąrašo.

?Minėjote, kad tokio pobūdžio tinklalapis naudingas verslui,

nes įmonės savo klientams galės pateikti visą vaizdo informaciją. Gal galite atskleisti, kokios įmonės jau turi savo paskyrą „Loveit“ tinklalapyje?

Turėjome susitikimą su „Vero Cafe“ atstovais, ku-rie planuoja atidaryti savo paskyrą. Taip pat kalbėjo-mės su išpardavimų tinkla-lapiu „MemberShop“, ledų gamintojais „Dadu“ ir ki-tais klientais. Be to, esame gavę užklausų iš kelių elek-tronine prekyba užsiiman-čių įmonių.

? Jau esate sugalvoję savo pajamų modelį?Šį projektą sukūrė trys

asmenys, kurie jam skyrė visas savo santaupas ir laisvalaikį. Kol kas į priekį mus veda idėja ir apie pa-jamų modelį apskritai net negalvojame.

? šiuo metu pasaulyje kuriasi daugybė panašaus pobūdžio

socialinių tinklalapių. Kokią vietą, jūsų manymu, šioje rinkoje užims „Loveit“?

Turime idėjų, kaip pri-taikyti šį projektą Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkoms, tačiau kol kas nenorime jų atskleisti. Gali keistis net tinklalapio formatas, kad vartotojai gautų labiau re-gionui tinkamą informaciją.

»Mūsų misija yra leisti žmonėms dalytis idėjomis, nuotraukomis ir pasisemti idėjų iš kitų

MINdaUGas saMKUs mindaugas.samkus@ekonomika.lt

»Lietuvoje yra įmonių, kurios novatoriškumu ir drąsumu gali išjudinti vartotojus, siekiančius nekasdienių sprendimų savo telefone

Mobiliosios aplikacijos padeda vartotojams kiekviename žingsnyje. reuters

statistika parodė, kad šiais metais išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius

viršijo įprastų telefonų vartotojų skaičių.

aFp

72,1

NT rinka24 NT rinka 25

Žiemą pirkti būsto nenori■Kas antras lietuvis mano, kad pavasarį kyla didžiausias susidomėjimas nekilnoja-muoju turtu (NT).

Beveik pusė (43 proc.) aruo-das.lt atliktos apklausos res-pondentų manė, kad pavasarį labiausiai domimasi NT pir-kimu ar nuoma.

Ketvirtadalis respondentų Lietuviai pirkti nekilnojamąjį turtą linkę pavasarį, o parduoti – rudenį. scanpix

teigė, kad būstui rinktis metų laikas nesvarbus, 15 proc. ru-denį įvardijo kaip tinkamiausią tam metą, 11 proc. būstui pirkti arba nuomoti patraukliausia atrodo vasara.

Kad labiausiai domimasi pirkti ar nuomotis būstą žiemą, teigia vos 6 proc. apklausos dalyvių.namų ir nuomojamų butų.

100TIK SKAIČIAI

8 TūKST. – NEGALUTINIAIS DUOMENIMIS, ŠIų METų KOVĄ PIRKIMO SANDORIAIS LIETUVOJE ĮSIGyTA PER 8 TūKST. NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTų8

JAV PASTATyTA JAU 100 IŠ 104 NAUJOJO DANGORAIŽIO – LAISVĖS BOKŠTO AUKŠTų

aukščiausias Es pastatas■Londone baigtas statyti aukščiausiu Europos sąjungos pastatu vadinamas dangorai-žis „shard London Bridge“. šio pastato aukštis siekia 310 metrų.

Planuojama 95 aukštų dango-raižį, suprojektuotą italų archi-tekto Renzo Piano, atidaryti likus keliems mėnesiams iki olimpi-

ados pradžios. Jau šiandien kal-bama, kad šis dangoraižis taps vienu iš Jungtinės Karalystės simbolių. 435 mlrd. svarų (1815 mlrd. litų) kainavusio pastato vir-šutiniuose aukštuose įsikurs vieš-butis, pirmuosiuose aukštuose bus įrengta biurų, prabangus restoranas. Norintiesiems bus suteikta galimybė šiame dango-raižyje įsigyti apartamentus.

aukščiausiu Es pastatu vadinamas „shard London Bridge“ pasiekė net kelis rekordus. scanpix

72,1 MLN. – KAUNO MIESTO SAVIVALDyBĖ PANEMUNĖS TILTUI STATyTI IR REKONSTRUOTI IŠ VISO PRAŠO SKIRTI 72,1 MLN. LITų

TIK SKAIČIAI

mln.tūkst.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Statau pasyvųjį namąPasyviųjų, arba kitaip energetiškai efektyvių, namų statyba Lietuvoje šiandien apipinta daugybe mitų ir legendų.

Galbūt būtent tai kiša koją statytojams, kurie vis dar negali pasigirti statantys daugybę tokių – taupių ir šiltų – namų.

dINa sERGIJENKOdina@ekonomika.lt

»Lietuvoje besistatantieji namus pirmiausia galvoja apie šildymą ir džiaugiasi, kad namie šilta. Tačiau energetiškai efektyviame name turėtų būti nekaršta ir vasarą

Po aštuonerių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalės reika-lavimas, kad visi

naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų staty-bos reikalavimus. Namai tu-rės būti ne tik šilti žiemą, bet ir vėsūs vasarą, turėti gerą garso izoliaciją. Tačiau svar-biausia, kad pasyvieji namai privalės būti energetiškai efektyvūs, kitaip tariant, itin taupūs.

Šiandien galiojančiuose pasyviojo namo statybos rei-kalavimuose nurodoma, kad per visus metus vienam to-kio namo kvadratiniam me-trui turėtų būti skiriama ne daugiau nei 120 kilovatvalan-džių. Šildymui vienam kva-dratiniam metrui per metus turėtų būti sunaudojama ne daugiau nei 15 kilovatvalan-džių energijos – keturis kar-tus mažiau nei sunaudojama tradiciniuose namuose.

Žiemą šilta, vasarą vėsu2009-aisiais pirmąjį Lietuvoje pasyvųjį namą stačiusios ir „Metų gaminio 2009“ nomi-naciją laimėjusios bendrovės „Veikmė“ generalinis direk-torius Eugenijus Zaremba juokavo, esą pirmojo pasy-viojo namo pirkėjai tikina, jog eidami nusirašyti dujų skaitiklio rodmenų labiau-siai bijo sutikti kaimynus, mat suvartoto kuro kiekiai skiriasi kone du kartus. „Ta-čiau pasyvusis namas yra ne vien tas, kuriame žiemą šilta, – sakė jis. – Lietuvoje besista-tantieji namus pirmiausia galvoja apie šildymą ir džiau-

giasi, kad namie šilta. Tačiau energetiškai efektyviame name turėtų būti nekaršta ir vasarą. Dabar daugelis žmo-nių džiaugiasi mažomis šil-dymo sąnaudomis ir šiluma

žiemą, o vasarą kankinasi ir dūsta nuo kaitros.“

Lietuviškas mentalitetasAnot E. Zarembos, lietu-viams statytis pasyviuo-

sius namus trukdo menta-litetas. „Kaip lietuvis stato namą? Šeimininkas turi to, ko norėtų, eskizą, – vardijo „Veikmės“ vadovas. – Ar-chitektas nubraižo projektą

ir parengia jį taip, kad būtų gautas statybų leidimas. Ir tuomet prasideda: pamatus kloja vieni, sienas stato kiti, stogą dengia treti. Vieną namą stato kokie aštuoni

FaKTaI

pasyvIEJI NaMaI

• Pirmas pasyvusis namas Lietuvoje pastatytas 2009 metais

• Pasyviojo namo statybos projektą parengti Lietuvoje kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo

• Pasyviojo namo statybos kainos yra nuo 6 iki 30 proc. brangesnės nei įprasto namo statyba

• Šildymo sąskaitos gyvenant pasyviajame name sumažėja 80-90 proc.

• Pasyviųjų namų statybos technologijas Lietuva perėmė iš Vokietijos ir Skandinavijos, kur tokie namai statomi dau-giau nei 20 metų

skirtingi statytojai, o kai namas būna baigtas, šeimi-ninkas pastebi, kad daug kur atsiradę tarpų, per ku-riuos į namus plūsta šaltis, kad nėra energetinio efekty-

vumo, kad namas pelija, per drėgnas, vasarą jame karšta ir taip toliau.“

Jo vadovaujama ben-drovė atliko stebėjimus ir palygino, kaip skiriasi iš-laidos skirtingos statybos namuose. „Veikmė“ lygino B energijos efektyvumo klasės namus su pasyviai-siais namais. „Stebėjome 15 mėnesių – tai dvi žiemos ir viena vasara, – pasakojo E. Zaremba. – Skaičiuojant sąnaudas rezultatai buvo tokie: dvejuose B klasės na-muose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 2,1–2,5 lito. Mūsų statytuose pasyviuosiuose namuose vieno kvadratinio metro

šildymas kainavo 1,15–2,5 lito.“

Išlaidauja nepradėję statytiAnot „Veikmės“ vadovo, sta-tydamiesi namus lietuviai neklausia, kokį namą jiems suprojektuos – dažniausiai svarbiausiu dalyku tampa kvadratinio metro kaina. „Jau projektuodami namą, nepatikrindami projekto energetinio efektyvumo žmonės praranda galimybę sutaupyti, – pasakojo E. Za-remba. – Vėliau nuostolių patiriama nepasirenkant tinkamų darbų vadovų, sta-tytojų. Kitaip tariant, ener-getinis efektyvumas pra-randamas dar nepradėjus

namo statyti.“Anot „Veikmės“ vadovo,

mitas, kad pastatyti pa-syvųjį namą itin brangu. Investuodamas į namo sta-tybą žmogus turėtų turimą sumą padidinti 6–10 proc. ir statomas namas būtų va-dinamas pasyviuoju. „Tai geriausia investicija. O atsi-pirkti toks namas pradės iš karto – nekalbu apie finan-sus, pirmiausia kalbu apie moralinę pusę. Toks namas visai kitokios kokybės“, – aiškino E. Zaremba.

sakė, stato termosąPasyviuosius namus „Vei-kmė“ pradėjo statyti įsi-bėgėjus sunkmečiui. „Pa-prasčiausiai apsilankiau tokiuose namuose. Įspūdis buvo nuostabus, – prisiminė E. Zaremba. – Kai buvo pa-statytas pirmasis namas ir jame apsilankė įvairių pro-fesorių su studentais, mums sakė, kad čia gyvendami žmonės uždus, kad pasta-tėme termosą. Kai pradė-jome jiems rodyti įvairius įrengimus, aiškinti, kas ir kaip, mumis patikėjo.“

Anot jo, šiandien vis daugiau žmonių domisi pasyviųjų namų statybos technologijoms, lankosi se-minaruose. Tai rodo, kad anksčiau ar vėliau Lietu-voje atsiras ir daugiau to-kių – energetiškai taupių – namų. „Jūs tik leiskite statybininkams, o jie jau pastatys“, – juokavo bendro-vės direktorius.

projektą rengti sunkiauArchitektas Aurimas Za-niauskas, projektavęs ne vieną energetiškai efektyvų namą, tvirtino, kad pa-rengti tokio namo projektą gerokai sunkiau nei įprasto namo projektą. „Eilinis ar-chitektas suprojektuoti pa-syviojo namo nepajėgs, tam reikalingi specialūs kursai, mokymai dirbti specialia programa“, – aiškino speci-alistas.

Nuo 2020 metų ES įsiga-lios reikalavimas statyti tik pagal pasyviųjų namų statybos standartus, tačiau Lietuvoje kol kas nenu-spręsta, kokie tie standartai turėtų būti ir kaip bus va-dinami energiją taupantys namai. „Galbūt jie net ne-bus vadinami pasyviaisiais namais? – gūžtelėjo archi-tektas. – O galbūt bus pra-dėti statyti A++ energetinės klasės namai, kurie yra itin taupūs, tačiau dėl kai kurių savybių negali būti vadi-nami pasyviaisiais.“

Brangesnis dukartKol kas iš valstybės pusės negirdėti ir raginimų ar ini-ciatyvų architektams, staty-tojams domėtis, susipažinti

pasyviųjų namų statytojai tikina, kad nors tokio būsto statyba brangesnė, jis pradeda atsipirkti nuo pirmos įsikėlimo į energetiškai taupų namą dienos. scanpix

su pasyviųjų namų statybų technologijomis, projekta-vimu. Nors, kaip sakė A. Zaniauskas, mokymų jau yra. „Jaučiu ir klientų susi-domėjimą, nes kiekvienas nori taupaus namo. Tačiau ne visada jie ryžtasi dau-giau mokėti. Pavyzdžiui, parengti pasyviojo namo projektą kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo projektą“, – skaičiavo architektas.

Anot jo, išauga ir staty-bos kainos, nes statant pa-syvųjį namą kompromisų mažai. „Turi būti taip, kaip nurodyta, ir ne kitaip, – pasakojo specialistas. – O šiandien, kai dažnai žmo-gus namą statosi pats, gali vienur ar kitur ką nors pakeisti, rasti kitokį spren-dimą. Su pasyviuoju namu taip nepavyks. Be to, jo sta-tyba gerokai brangesnė – maždaug 20–30 proc.“

Reikia valstybės paramosBendrovės „Pasyvūs na-mai“ vadovas Paulius Ramonas tvirtino, kad priežasčių, dėl kurių Lie-tuvoje pasyviųjų namų statyba nėra populiari, yra ne viena. „Pirmiausia

pasigendame visuomenės švietimo. Valstybė šiandien nėra nusistačiusi pasy-viųjų namų prioriteto, be to, žmonės nori statytis taupų namą, tačiau nenori už jo statybą mokėti šiek tiek brangiau. Galų gale bran-gesni ir tokių namų projek-tai“, – vardijo P. Ramonas.

Anot jo, valstybė tu-rėtų skirti dėmesio pasy-viųjų namų statybai, nes energijos ištekliai nuolat brangsta. „Pigiausia ener-gija yra energijos nevarto-jimas“, – akcentavo įmonės vadovas. Jis teigė, kad 2020 metais įsigaliosianti ES nuostata naujai statomiems objektams padėtį turėtų pakeisti, mat bus nustatyta prievolė siekti „beveik nuli-nio energijos suvartojimo“. Šiuo metu tai kol kas lai-koma siekiamybe, ne prie-vole.

„Pasyvūs namai“ vado-vas tikino, kad valstybė turėtų skatinti lietuvius investuoti į pasyviuosius namus, pavyzdžiui, kom-pensuodama tokio namo pabrangimą lyginant su įprastinės statybos namu ar suteikdama mokestines lengvatas. „Jau šiandien žmonės keičia požiūrį, – pabrėžė P. Ramonas. – Juk įsikėlus gyventi į tokį namą jo efektyvumas pastebimas nuo pirmos dienos. Nors to-kio namo statyba yra 10–15 proc. brangesnė nei įprasto, šildymo sąskaitos sumažėja 80–90 proc.“

»Mums sakė, kad čia gyvendami žmonės uždus, kad pastatėme termosą

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726 Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

MaRIJUs šIRvINsKas marijus@ekonomika.lt

Žvilgsniu nuo rankenos iki miestoVienos didžiausių ir seniausių projektavimo paslaugų įmonės Vilniaus architektūros studijos (VAS) įkūrėjas

Kęstutis Pempė su partneriais įmonę išaugino iki pasaulinio projektavimo darbų dalyvio.

»studija yra vienas mano kūdikių, į kurią esu įdėjęs daug širdies ir energijos

Lietuvoje archi-tektai vis dar susiduria su ne-pasitikėjimu – ir užsakovų, ir vi-

suomenės. „Kadangi architek-tai yra truputį ir verslininkai – tai jau blogai. Viliuosi, kad visuomenės požiūris iš nie-kinamos saviplakos keisis į konstruktyvią kritiką“, – sako K. Pempė.

vilniečiai afrikojePrieš praėjusią finansų krizę su 50 darbuotojų kolektyvu VAS vien Lietuvos rinkoje buvo pasiekusi 9 mln. litų me-tinę apyvartą, bet dėl sunkme-čio turėjo mikliai reaguoti ir tapo eksportuojančia įmone.

Anot K. Pempės, keisti profilį buvo strateginis spren-dimas. „Svarstėme net išsi-vaikščioti. Vis dėlto nuspren-dėme, kad didžiausia vertybė yra kolektyvas“, – kalba VAS valdybos pirmininkas. Netru-kus 95 proc. studijos paslaugų buvo eksportuojamos ir tik da-bar prekybos pusiausvyra pa-mažėle atsikuria. Ieškodami rinkų vilniečiai susirado vei-klos ir diktatoriškoje Baltaru-sijoje, ir tolimojoje Angoloje.

„Baltarusijoje visas sekto-riaus valdymas yra tik vals-tybinis, ribotas ir gana ko-rumpuotas, bet mes sukandę dantis priėmėme šį iššūkį“, – sako K. Pempė.

Persiorientuodama kom-panija savo jaunimą įtraukė į rusų kalbos kursus. Per tarpi-ninką žengė ir į Afrikos rinką, bet ar sėkmingai Angoloje buvo įgyvendintas modernių daugiaaukščių projektas, K. Pempė nepasakys: „Na, tokia šalis. Ir partneriai nutilo. Už projektą sumokėjo kažkiek, simboliškai.“

Užtat Vilniaus architektų suprojektuota mokykla Af-ganistano Goro provincijoje baigiama statyti. „Keli mūsų žmonės buvo ten ir nuva-žiavę, – sako K. Pempė. – Ar-chitektams teko vaikščioti lydimiems ginkluotos palydos ir tik su neperšaunamomis liemenėmis. Bandėme patekti ir į Libiją, dar prie Muamaro Gadafio, nes šalis buvo susido-mėjusi prekybos centrais.“

skandinaviška kokybėVAS įdomi ne tik Tolimuo-siuose Rytuose ar Afrikoje – jų projektavimo paslaugas vertina ir aukšta architektū-ros mokykla garsūs skandi-

sprendimą pasaulyje turėti puikaus dizaino kūrėjos įvaizdį, – pasakoja K. Pempė. – Ir šiandien Danija asoci-juojasi su geru dizainu, gera architektūra, gerais baldais. Danija diktuoja madas. Lie-tuviškos mokyklos stiprioji savybė yra kontekstualumas, savita ir kitokia mastelio bei erdvės samprata.“

Tačiau tokie objektai kaip Valdovų rūmai, anot jo, nerodo nei Lietuvos archi-tektūros ypatingumo, nei mokyklos auklėtinių profe-sionalumo. „Disneilendų pa-saulyje pristatyta tiek ir tiek,

– sako architektas. – Vien Ve-necijos aikščių su gondolomis ir Dožų rūmais yra trys: viena autentiška, o kitos dvi tikslios kopijos – Las Vegase ir Japo-nijoje.“

vienas iš penkių laureatųK. Pempė du dešimtmečius dirbo valstybiniame projekta-vimo institute, tiek pat laiko – privačiame sektoriuje. Netru-kus, gegužės 4-ąją, VAS minės įkūrimo dvidešimtmetį.

„Jau nuo 1989-ųjų su pir-mosiomis Sąjūdžio idėjomis brandinome ir savo verslo, studijos, privačios veiklos

mintį, – atsimena architektas. – Valstybinėje organizacijoje nereikėjo rūpintis užsaky-mais – juos skirdavo atsižvelg-dami į sugebėjimus, apsu-krumą ir lojalumą. Tuo metu išėjus į laisvę darbus reikėjo susirasti patiems ir išsikovoti vietą, vardą, žmonių pasitikė-jimą.“

K. Pempė studiją įkūrė su kolegomis Romu Kirduliu, Kęstučiu Kisieliumi, Artūru Asausku, ir a. a. Gyčiu Ramu-niu. „Keturiese kartu esame iki šiol. Nuo pat pradžių rin-komės kolektyvinės įmonės kelią, ne asmeninės. Ateinan-

tis jaunimas taip pat pirmiau-sia turi nebijoti komandinio darbo, nes didelėje projekta-vimo įmonėje menininkui individualistui yra sunku“, – pabrėžia VAS valdybos pir-mininkas.

Pažymėtina: K. Pempė su G. Ramuniu už modernios archi-tektūros darbus 1999 metais pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją – taip pat ne skyrium, o kartu. Jis apskri-tai yra vienas iš 5 architektų, apdovanotų šia aukščiausia valstybine premija. „Archi-tektūra nėra mėgstama ir remiama kaip kitos meno sri-

tys. Ji – kaip našlaitė. Galbūt tai susiję su mūsų kūrybinė-mis nesėkmėmis?“ – svarsto K. Pempė.

Būta ir naujųjų „vasiukų“Nepagrįstų vilčių ir naivių sumanymų būta projekta-vimo veiklą keičiant iš pla-ninės ekonominės į verslą. „Tuomet kūrėme ir utopi-nius projektus, – atsimena K. Pempė. – Tikėjome, kad užtenka išsikovoti nepriklau-somybę ir ekonominė gerovė bus savaime. Prie Trakų pro-jektavome kone šiuolaikines pilis su žirgynais ir pramogų

K. Pempės architektų karta mokėsi braižyti reisfederiu, paskui perėjo prie rapitografų ir prie įmantrių liniuočių, dar vėliau – prie reguliuojamo aukščio ir kampo stalų, o da-bartinis jaunimas labiau įgu-dęs ir daugiau žino.

„Dabar ateina labiau išsila-vinę, matę daugiau pasaulio žmonės, – sako K. Pempė. – Ar-chitektui būtina kuo platesnė erudicija, kad matytų kuo didesniu kampu ir kitokiu po-žiūriu – nuo urbanistikos iki

CV Kęstutis Pempė

1967–1972 m. studijavo Kauno politechnikos institute, Vilniaus inžineriniame statybos institute

1972–1976 m. ėjo vadovauja-mas pareigas Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje

1976–1982 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute

Nuo 1989 m. dirba Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros dėstytoju, turi docento laipsnį

Nuo 1992 m. buvo Vilniaus architektūros studijos vadovas, dabar yra valdybos pirmininkas

2006–2008 m. buvo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

1996–2006 m. buvo sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas

Dvi kadencijas buvo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys

Atstovauja Lietuvai Europos architektų taryboje

navai. „Galime spekuliuoti žodžiais, kad atitinkame skan-dinavišką kokybę, bet kad dirbame švedams, tai faktas“, – sako K. Pempė.

Dydžiu į Lietuvą panaši Danija savo architektūros mokykla garsi pasaulyje, o kuo išskirtinė lietuviška ar-chitektūra? „Prieš keliolika metų Danija priėmė politinį

centrais – negalėjome įver-tinti privataus verslo realių galimybių.“

Kitas per konkursą laimė-tas utopinis projektas buvo skirtas Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažny-čiai Alytuje statyti. „Pagal to meto sumanymą ir užduotį tai turėjo būti katedra, tokio dydžio, kad Europoje pana-šią rastum nebent vieną kitą. Toks tad užmojis! – pasakoja K. Pempė. – Bet bažnyčios dydį net perpus sumažinus projektą buvo sudėtinga įgy-vendinti.“

Tuomet architektai ėmė su-prasti, kad kiekvienas projek-tas turi savo logiką. Pamažu architektūra iš sovietinio realizmo manieros perėjo į modernią. „Keitėsi net po-žiūris, kas yra daugiabutis, nežmoniškai didėjo automo-bilių skaičius, atsirado begalė naujų statybinių medžiagų ir technologinių sprendimų, apie kuriuos gyvendami už-daroje sistemoje žinojome nebent teoriškai“, – kalba K. Pempė.

Klaidas keitė laimėjimaiPokalbis su architektu ne-išvengiamai pasisuka apie architektūros kontroversijas – karštų aistrų visuomenėje sukėlusius projektus. „Bet juk žmogus užtruko, kol jam tapo priimtina naudoti iki grindų siekiantį langą, žymintį atvi-rumo, gamtos ir vidaus erdvių susiliejimo idėją. Taip pat su šiuolaikinėmis medžiagomis: gipsinės sienos daug kam at-rodys netikros“, – lygina jis.

Vieną didžiausių priešta-ravimų sukėlė VAS projek-tuoti Mindaugo apartamentai Vilniuje, atseit pastatyti ant galimų senųjų žydų kapinių, arti Šventaragio slėnio, Gedi-mino pilies, tik kitapus Neries upės.

„Kolegoms iš Europos, iš Skandinavijos šis pastatas la-bai patiko, – teigia K. Pempė. – Paminklosaugininkų nusta-tymų neviršijome, naudojome sendintą varį – tai tam tikras reveransas istorijai. Kolegos įvertino, kad nemėgdžiojome senovinių plytų.“

K. Pempė neslepia: dėl kilu-sio triukšmo ir protestų išgy-veno. „Buvo daug neteisybės, apgavysčių ir melo... – sako architektas. – Tai atsiliepė ir sveikatai. Bet nemėgstu gręžiotis į praeitį – žvelgiu į priekį. Gal po kažkiek metų niekas nebeprisimins ir Val-dovų rūmų statybos istorijos.“

Taip, per du dešimtmečius padaryta ir klaidų, sutinka K. Pempė. Užtat daugybėje projektų VAS priėmė progre-syvius sprendimus, kokių iki tol niekas netaikė. Pavyz-džiui, prie Neries sostinėje naktį šviečiantis „Lietuvos energijos“ pastatas restauruo-tas pritaikius dvigubo fasado principą. „Jis atlieka daug funkcijų. Kad nebūtų nuobo-dus, dėl įvaizdžio sukūrėme ant stiklo tarytum keliau-jančią šviečiančią elektros iškrovos kreivę“, – aiškina K. Pempė.

sparnai užauga pasitikintKokios projektavimo verslo Lietuvoje perspektyvos?

FaKTaIvILNIaUs aRCHITEKTŪROs sTUdIJa

• Įmonėje dirba 30 architektų ir 20 konstruktorių

• Paslaugas eksportuoja į Latviją, Baltarusiją, Kazachsta-ną, Rusiją, Vokietiją, Švediją

• Kioskais neužsiima, speciali-zacija – ypatingi statiniai

• Studija laimėjo Tautos namų ant Tauro kalno kon-kursą

• Laimėjo pagrindinį architek-tūros prizą Baltarusijoje

„visuomenėje vyrauja išankstinė nuostata, kad jeigu architektas – vadinasi, įtartinas. Jeigu ko nors negero dar nepastatė, vis tiek

tikriausiai pastatys...“ – pabrėžia vertinimo analogiją tarp architektų ir verslininkų K. pempė.

ruslano kondratjevo nuotr.

durų rankenos.“ Jis sutinka, kad Lietuvoje

vis dar per mažai pastatų pro-jektuojama su polėkiu – tam tiesiog neužtenka pinigų. An-tai VAS valdybos pirminin-kas bandė įtikinti Nacionali-nių premijų komisiją, kad ši apdovanotų įspūdingą „Swed-bank“ būstinę Vilniuje supro-jektavusį Audrių Ambrasą.

„Jis sukūrė ir „Europos“ verslo centrą, tad kitų sričių menininkai šio architekto kandidatūrą automatiškai

nurašė dėl šio dangoraižio, kuris suvokiamas kaip blo-gis, – kremtasi K. Pempė. – Visuomenėje vyrauja iš-ankstinė nuostata, kad jeigu architektas – vadinasi, įtarti-nas. Jeigu ko nors negero dar nepastatė, vis tiek tikriausiai pastatys...“

Jo žodžiais, geriausi ar-chitektūriniai sprendimai priimami, kai užsakovas vykdytoju pasitiki. „Jeigu ar-chitektui nedaužo per nagus, jam užauga kūrybiniai spar-

nai“, – sako jis.Tokio savitarpio supra-

timo su užsakovu rezultatas – Santariškių klinikų kieme pa-statyta Dievo Gailestingumo koplyčia. „Kardinolas Audrys Juozas Bačkis skyrė pinigų, o mes suprojektavome keletą variantų. Kartu išsirinkome vieną, paskui kardinolas tik džiaugėsi, palaikė ir ragino, o mes darėme taip, kaip ir buvome sumąstę, – teigia K. Pempė. – Objektas nedidelis, bet kūrybiškai buvo smagus.“

Kai kurie architekto, Nacionalinės premijos laureato K. pempės darbai. k. pempės albumo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

akcija

panevėžio statybos trestas (pTr1l)

„linas“ (lns1l)

„linas agro Group“ (lna1l)

„Teo lT“ (Teo1l)

„žemaitijos pienas“ (ZMp1l)

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS NeigiAMAS pOkytiS per SAVAitę

pokytis

–1,56%

–1,11%

–0,62%

–0,15%

–0,15%

apyvarta

6 163,19 eUr

4 57,45 eUr

242 922,00 eUr

17 393,63 eUr

17 53,75 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, kovo 29 – balandžio 5 d. duomenys

NASDAQ OMX VilNiuS biržOje – DiDžiAuSiAS teigiAMAS pOkytiS per SAVAitępokytis

+7,50%

+2,22%

+1,58%

+1,57%

+1,20%

apyvarta

1 597,00 eUr

982,00 eUr

1 4481,49 eUr

7 3643,87 eUr

42,00 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, kkovo 29 – balandžio 5 d. duomenys

akcija

„klaipėdos baldai“ (kbl1l)

„agrowill Group“ (avG1l)

„City service“ (CTs1l)

„apranga“ (apG1l)

„kauno energija“ (knr1l)

Neseniai vienas investicijų tinklalapis atliko apklausą ir išsiaiškino, kad dauguma jaunų žmonių, studentų, pasirinkusių ekonomikos ir finansų pakraipą, svajoja

apie darbą banke, o darbas Volstrite yra svajonių Eldoradas. Tai įvykių centras, pinigai, prestižas.

N. Treigys: daug buvusių analitikų eina mokytis į verslo mokyklas, kad po dvejų metų grįžtų į tą patį banką.ruslano kondratjevo nuotr.

sraigteliai pinigų mašinoje

■yra ir kita šio medalio pusė. Gera žinia jaunuoliams, kad šis Eldoradas pakankamai lengvai pasiekiamas. Bloga – kad buvę „būsimi ban-kininkai“ tampa smulkiais sraigteliais milžiniškoje pinigų mašinoje, arba, kaip pasa-kytų „pink Floyd“, – „Just another brick in the wall“.

Naujų darbuotojų medžio-klė investiciniuose bankuose išplėtota iki pasaulinio masto. Darbdaviai apsilanko ne tik prestižiškiausiuose pasaulio universitetuose, bet ir mažiau žinomuose. Juos domina gabūs, aukštesnio nei vidutinis intelekto, pini-gus mėgstantys jaunuoliai. Tokie pirmiausia patenka į analitikų grandį. Tai pats žemiausias ir purviniausias karjeros laiptelis investici-niame banke. Čia darbuoto-jai išsekinami emociškai ir fiziškai, tačiau už darbą atly-ginama dosniai.

Po dvejų trejų metų dau-guma tokių analitikų išeina iš darbo. Jei dar pakanka proto, keičia veiklos kryptį, bet dažniausiai jie pakeičia vieną banką kitu. Labai re-tas reiškinys, kad analitikas kiltų karjeros laiptais. Daug buvusių analitikų eina mo-kytis į verslo mokyklas, kad

po dvejų metų grįžtų į tą patį banką.

Tuomet jie jau gali gauti asistento pareigas. Šių par-eigų pranašumas yra hierar-chija: asistentai gali nuleisti garą ant analitikų. Visa kita tas pats – alinamas darbas ir stresas. Iš čia jau galima siekti aukščiausių karjeros laiptelių. Tačiau konkuren-cija didžiulė. Daugelis jos neatlaiko ir pasitraukia, tačiau bankas nuolat prisi-vilioja naujų asistentų. Ka-drų kaita nesvarbu. Svarbu, kad bankas nuolatos turėtų reikiamą kiekį žmogiškųjų resursų savo taktiniams pla-nams vykdyti.

Toliau eina viceprezi-dentų, vyresniųjų vicepre-zidentų, jaunesniųjų direk-torių, direktorių luomas. Visi asistentai svajoja bent po trejų ketverių metų tapti viceprezidentais, dar po penkerių – vyresniaisiais viceprezidentais, o dar po dešimties – direktoriais. Ir, žinoma, gauti septynženklį atlyginimą.

Kaip minėta, asistentus „veisia“ verslo mokyklos. Į jas buvę analitikai eina dėl būsimų septynženklių atly-ginimų, o ne dėl žinių. Pasi-rodo, nedaugelis harvardų, vortonų ir kitų panašių aukštųjų mokyklų studentų ateina į jas pasisemti žinių. Kai esi medžiojamas investi-

cinių bankų, žinios pasidaro nesvarbios, svarbiausia yra viešieji ryšiai.

Mokyklos taip pat neatsi-lieka nuo mados. Pirmakur-siams parengiamas doku-mentų paketas, kuriame, be būtinų administracinių po-pierių, yra ir stora brošiūra apie mokyklos absolventus. Joje pateikiama išsami in-formacija, į kokius sekto-rius nuėjo dirbti buvusios kartos ir kokius atlyginimus jos gavo vos įsidarbinusios. Vaikinukui, kurio ankstes-nis atlyginimas siekė vos 17 tūkst. JAV dolerių per metus, pamačius šešiažen-klius skaičius akys ima lipti ant kaktos. Taip nuo pirmų dienų mokykloje prasideda ne mokslai, o būsimo atlygi-nimo vaikymasis. Pagrindi-nis tikslas yra įsiteikti geros korporacijos darbdaviui.

Viena vertus, sudaroma galimybė gauti didelį atly-ginimą, nors tenka dirbti net naktimis šešias dienas per savaitę, kęsti aukštesnes pareigas einančiųjų pažemi-nimus ir pan. Kita vertus, juntamas noras suvaldyti in-vesticinių bankų direktorių milijoninius atlyginimus ir priedus, judėjimą „Okupuok Volstritą“ ir eilę sąmokslo teorijų, kaip Federalinė re-zervų sistema per pinigus valdo visą pasaulį.

Tiesą pasakius, niekas ne-pasikeitė nuo Adamo Smitho ar Karlo Marxo laikų. Gob-šumas išliko tas pats, jis ne-įvertinamas atlyginimą su-darančių skaitmenų kiekiu. Pavydas išliko tas pats, jis nepriklauso nuo to, ar žmo-gus sunkiai dirbo, ar jam pa-sisekė loterijoje.

Kol egzistuos pinigai, tol egzistuos investiciniai bankai, besiveržiantis juose dirbti akademinis jaunimas, hipiai, protestuojantys prieš materializmą ar ką nors kita, kas tuo metu madinga, bus pučiami burbulai, ne-išvengsime krizių. Kur kas svarbiau šiame sūkuryje pa-stebėti, kad gyvename, kad džiaugiamės gyvenimu.

»Gobšumas išliko tas pats, jis neįvertinamas atlyginimą sudarančių skaitmenų kiekiu

NaURIs TREIGys Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

Beveik euras, euras arMaRTyNas pasILIaUsKasmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“.

Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru

blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendro-vės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc. vietoj 23 proc.) mano, kad tais pačiais metais euras turės didelių sunkumų, o kai kurios euro zonos narės pasi-trauks iš pinigų sąjungos.

Jei verslininkai abejoja euro, į kurį kasdien konver-tuoja vietos valiutą, ateitimi, ar verta siekti jį įsivesti? Lie-tuvos laisvosios rinkos insti-tutas (LLRI), praėjusią savaitę organizavęs konferenciją „Euro zonos krizė: sprendi-mai ir ateities perspektyvos“, laikosi kiek dviprasmiškos po-zicijos: euro siekiamybė yra sveikintinas procesas, skati-nantis šalį laikytis fiskalinės drausmės, tačiau pats euras, kaip nacionalinė valiuta, kelia abejonių dėl savo stabilumo.

Komfortiška padėtis„Mūsų padėtis gana komfor-tiška: lyg ir esame įsiparei-goję, susisieję fiksuotu kursu, tačiau išlikusi savotiška ma-nevro laisvė, jei kas nors at-sitiktų su euru“, – teigė LLRI specialioji ekspertė Rūta Vai-nienė.

Kalbant apie euro įvedimą dažniausiai pateikiami tokie argumentai: nepatiriamos sąnaudos konvertuojant li-tus tarp eurų, didesnis šalies konkurencingumas, mažesnė

skolinimosi kaina. Tačiau R. Vainienė šiuos pranašu-mus vadina merkantiliniais. Pavyzdžiui, pasak jos, sko-linimosi kainą lemia ne tik valiuta, bet ir politinė šalies rizika.

„Buvo sakoma, kad įsive-

dus eurą padidės konkuren-cingumas, nes turėdami eurą galėsime lengviau parduoti savo paslaugas ar produktus užsienyje, – aiškino R. Vai-nienė. – Žiūrint į konkuren-cingumo sąvokos dalis pinigai – labai svarbi dedamoji, bet ne

vienintelė. Konkurencingu-mas susijęs su darbo našumu. Todėl vienas euras jo negali pagerinti, gali tik prisidėti.“

siūlo skaičiuotiEkonomistai, esantys už eurą, siūlo žiūrėti į skaičius. Į

euro zoną eksportuojame pre-kių ir paslaugų, kurių vertė siekia apie 40 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. „Swedbank Markets“ tarny-bos Lietuvoje vadovo Tomo Andrejausko skaičiavimais, vien konvertuodami litus į eurus lietuviai per metus iš-leidžia apie 300 mln. litų.

Kalbėdama apie skolini-mosi išlaidas tarptautinėse rinkose „Danske“ banko

vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė siūlo dėmesį atkreipti į Slovakiją: „Šalys (Lietuva ir Slova-kija – red. past.) praktiškai identiškos: skolos dydis ir biudžeto deficitas tokie pa-tys, tačiau besiskolindami finansų rinkose mokame 2 procentiniais punktais dau-giau. Jeigu mūsų skolinimosi poreikis yra 10 mlrd. litų, šis skirtumas per metus yra apie

200 mln. litų. Kodėl mes juos turime sumokėti finansų rin-koms?“

Fondo pinigaiLLRI idėjas palaikantys analitikai vienu didžiausių prisijungimo prie euro zo-nos trūkumų vadina Euro-pos stabilumo mechanizmą (ESM) – liepą pradėsiantį veikti fondą, kuris suteiks finansinę pagalbą bankru-

tuojančioms euro zonos na-rėms. Neseniai buvo sutarta ESM dydį padidinti iki 800 mlrd. eurų (2,76 trln. litų). Fondo esmė, kad kiekviena euro zonos narė turi mokėti tam tikrą įnašą ir už tai gauti palūkanas bei teisę į paskolą užklupus finansų krizei.

Bulgarai praėjusiais me-tais neribotam laikui ati-dėjo derybas prisijungti prie euro zonos: jie skaičiuoja, kad įmokos į ESM – per di-delė kaina už eurą. „Insti-tute of Market Economics“ vyriausioji ekonomistė De-sislava Nikolova skaičiuoja, kad pereinamuoju 12 metų periodu Bulgarijai į ESM tektų pervesti 300 mln. eurų (1,03 mlrd. litų) ir užtikrinti garantiją dar 2,5 mlrd. eurų (8,625 mlrd. litų). Jam pa-sibaigus sumos išaugtų atitinkamai iki 695 mln. ir 5,385 mlrd. eurų (2,39 mlrd. ir 18,57 mlrd. litų). Praėjusį mėnesį estai suskaičiavo, kad jiems į ESM gali tekti pervesti iki 1,302 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų). „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuoja, kad Lietuvai ši suma siektų apie 1 mlrd. litų ir greičiau-siai būtų išskaidyta penke-rių metų laikotarpiu.

ESM kritikų teigimu, fondas skatins nepagrįstus ekonominius sprendimus. „Kadangi palūkanų normos būtų labai mažos, subsidi-juojamos, jos apdovanotų ir skatintų nepagrįstus eko-nominius sprendimus (mo-ralinį neatsakingumą). Tai panaikintų disciplinuojamą rinkos poveikį“, – teigė Man-haimo universiteto profeso-rius Rolandas Vaubelis.

Kiti analitikai siūlo ne-vertinti į ESM pervedamų sumų trumpuoju laikotar-piu. „Neteisinga pervedi-mus į ESM vertinti trumpu laikotarpiu, kaip papildomą kainą, nes tą patį galima sa-kyti ir apie NATO“, – sakė Estijos parlamento Europos reikalų komiteto narys Ta-avi Roivas.

V. Klyvienė atkreipė dė-mesį, kad kiekviena narystė turi naudos ir išlaidų. „Už stabilumą, be abejo, reikia susimokėti. Vienokiu ar kitokiu būdu tai darome, tačiau ištikus krizei tenka mokėti dvigubą kainą nei visaverčiams pinigų sąjun-gos nariams. Net įskaitant išlaidas, kurias reikia sumo-kėti fondui, mes finansiškai turime nulį, o bendrai – tik pliusą. Mat šiandien de facto eurą turime, bet prisiimame visas sąnaudas, susijusias su išaugusia rizika, kai neva kyla lito devalvacijos tiki-mybė“, – sakė ji.

pažaboti politikusAbi pusės sutaria tik dėl vieno euro zonos teigiamo

FaKTaI

EURO ĮsIvEdIMas

• Lietuvos vyriausybė eurą įsivesti siekia nuo 2014-ųjų. Norėdama tai pasiekti Lietuva kitąmet turi atitikti Mastrichto kriterijus.

• SEB banko prezidento pata-rėjo Gitano Nausėdos teigimu, tikimybė, kad tai Lietuvai pa-vyks – 40 procentų.

•Norėdama įsivesti eurą Lietuva turi įgyvendinti Mas-trichto kriterijus, pagal kuriuos šalies fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vi-daus produkto (BVP), valsty-bės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP, o infliacija turi būti ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių inflia-cijos rodiklių vidurkis.

»Mūsų padėtis gana komfortiška: lyg ir esame įsipareigoję, susisieję fiksuotu kursu, tačiau išlikusi savotiška manevro laisvė

dalyko – šalies politikai netektų galimybės mani-puliuoti lito patikimumo įstatymu. „Liks mažesnė politinė rizika, kad politi-kams šaus į galvą ką nors daryti su lito patikimumo įstatymu: ar atšaukti, ar pa-keisti kursą, ar pradėti pa-žeidinėti įstatymo reikala-vimus“, – teigė R. Vainienė.

„Lietuvoje yra bent dvi politinės jėgos, kurios tei-gia, kad lito stabilumas ne-svarbu, – manau, šį instru-mentą iš šių žmonių reikia atimti“, – nekonkretizuoda-mas antrino N. Mačiulis.

aukso standartasDiskutuojant kaip dar viena alternatyva prisirišimui prie euro buvo įvardytas anksčiau galiojęs aukso standartas. Ta-čiau kalbinami analitikai šią idėją sutiko priešingai. „Tai absurdas, – teigė T. Andre-jauskas. – Pasaulis atsisakė jo, nes tai ribojo tarptautinę prekybą. Jei auksas šioje spausdinimo aplinkoje to-liau brangsta, o tai nemaža tikimybė, šalis, susisiejusi su auksu, dėl brangstančios valiutos iškart per kaminą išlėks su savo konkurencin-gumu, nes niekur negalės pa-siūlyti savo prekių – pramonė mirs ir reikės viską restruk-tūrizuoti.“

V. Klyvienė taip pat ne-mato aukso standarto kaip „naujo gralio“, kuris galėtų išgelbėti euro zoną. „Koks būtų investuotojų pasitikė-jimas aukso standarto tvir-tybe, tiek jis būtų vertas. Tai nereiškia, kad visus rezervus šalis konvertuos į auksą ar pradės kaupti šį metalą ir pažadės gyventojams, kad kiekvieną litą konvertuos į aukso ekvivalentą“, – teigė analitikė.

Tad Lietuva šiandien turi dvi išeitis: įsivesti eurą ir taip sumažinti skolinimosi kainą, padidinti konkuren-cingumą, tačiau įsipareigoti ESM arba likti susisiejusi su euru, laikytis Mastrichto kriterijų ir kasmet prarasti bent po 0,5 mlrd. litų kon-vertuojant valiutą ir skoli-nantis, tačiau pasiliekant gelbėjimosi ratą išsipildžius juodžiausioms euro zonos prognozėms.

dabar faktiškai turime eurą ir gelbėjimosi ratą išsipildžius blogiausioms euro prognozėms, tačiau tai daug kainuoja. reuter

»Lietuvoje yra bent dvi politinės jėgos, kurios teigia, kad lito stabilumas nesvarbu

auksas?

Paskutinis puslapis 31

Kaip vaikus išmokyti taupumoVaikai retai kada tiksliai žino, kiek uždirba tėvai. Darželiuose ir mokyklose jie giriasi, kad šie dirba bankuose,

garsiose tarptautinėse kompanijose ar valstybinėse institucijose.

Pamenu, vaikystėje visi manė, kad jų tėvai uždirba dau-giausia, tačiau ats-

kirų šeimų finansinė padė-tis labiausiai atsiskleisdavo per Kalėdų žiburėlį, kai vaikams už pasakytą eilė-raštuką Kalėdų Senelis duo-

davo maišą saldumynų.Man atrodė keista, kad ne

visų vaikų gautos dovanė-lės yra vienodos: vieni gau-davo pilną maištą skanių šokoladukų ir žaisliukų, o kitiems atitekdavo maišelis, kuriame buvo vos saujelė lietuviškų saldainių. Nesu-

prasdamas šios nelygybės paklausiau mamos, kodėl taip yra, ir ji man pasakė, kad dovanos vaikams per-kamos iš tėvelių pinigų. Tuomet man viskas ir paaiš-kėjo – daugiausia saldainių gaudavo vaikai iš pasiturin-čių šeimų, o daugiavaikėms

Kartais vaikai turi suvokti skaudžią tiesą – tėvai ne visada jiems gali nupirkti norimą daiktą. reuters

■dauguma žmonių įsitiki-nę, kad kiekviena nesėkmė itin skausminga. Tačiau tai negalioja pasiekusiems puikių rezultatų. dauguma jų bet ku-rioje veiklos srityje nesėkmių nelaiko skausminga patirtimi, nes jie tai vertina kitaip, rašo portalas INC.

Puikių rezultatų pasiekę as-menys peržengia visas nesėk-mes, nes jų savigarba, o ne pri-klausomybė nuo to, ar jie laimi, ar pralaimi, paremta savotišku vertybių suvokimu. Užuot rim-tai galvoję apie nesėkmę, jie optimistiškai žiūri į gyvenimą ir

neigiamą patirtį paverčia prana-šumu.

Taigi jei esate pasiryžęs pa-siekti puikių rezultatų, turite įsi-sąmoninti, kad pasakymas, esą nesėkmė tolygu skausmui, yra visiška beprasmybė. Štai keletas patarimų, kurie padės pakeisti požiūrį į nesėkmes:1. Nesėkmė atnaujina nuolan-

kumą, sustiprina objektyvumą ir moko mane būti lankstesniam.2. Aš rimtai vertinu iššūkius,

tačiau nepervertinu savo gali-mybių.3. Jei man kuo daugiau ne-

siseka, tuo geresnių rezultatų siekiu ir pasiekiu, taigi nesėkmės Norint pasiekti puikių rezultatų tereikia pakeisti požiūrį į nesėkmes. reuters

Nesekmės moko lankstumoyra dalis proceso siekiant savo tikslų.4. Nesėkmės yra laikinos, kai

jas panaudoju kaip galimybes naujoms idėjoms išmėginti.5. Daugiau galima išmokti iš

nesėkmių nei iš pasisekimų.6. Neigiamas grįžtamasis ry-

šys yra informacija, padedanti tobulinti savo veiklą ir toliau siekti tikslo.7. Man moka už tai, kiek kartų

man nepavyksta.8. Mano savigarba yra pa-

remta paties vertybių suvokimu, o ne kitų reakcijomis.9. Kitų asmenų negeranoriš-

kumas primena, kad turiu būti

geranoriškas pats sau.10. Patirti nesėkmę reikia

daug drąsos, nes niekas niekada nejuda į priekį, jei nerizikuoja.

Šių patarimų siūlo laikytis motyvacinių kalbų autorius Ar-tas Mortellis. Pasak jo, pirmas žingsnis siekiant gerų rezultatų yra pakeisti savo mąstymą apie nesėkmes. Tai pirmasis barjeras, kurį peržengę suvoksite, kad kie-kviena jūsų kelyje išsikelto tikslo link pasitaikiusi kliūtis tėra dar vienas blokas statant savo sėk-mės piramidę. Taigi sėkmė yra dalykas, kurį galite kontroliuoti, – tereikia pakeisti požiūrį į ne-sėkmes.

Nr. 142012 m. balandžio 9–15 d.

šeimoms savo šventinį biu-džetą tekdavo dalyti į kelias dalis.

Išmokyti vaikus tvarky-tis su pinigais nėra lengva užduotis. Galbūt apskritai nereikėtų vaikų varginti ir pasakoti jiems apie su-dėtingą šeimos finansinę

padėtį? Vis dėlto vaikai turi suprasti, kad besaikis išlaidavimas yra nepriim-tinas. Neseniai JAV atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. tėvų ne visada atvirai kalbasi su vaikais pinigi-niais klausimais. Tyrimų bendrovės „T.Rowe Price“

apklausos duomenimis, 43 proc. tėvų pareiškė, kad ne visada vaikams pasakoja, kokie iš tiesų yra sune-rimę dėl šeimos finansinės padėties. Beveik trečdalis apklausoje dalyvaujančių tėvų prisipažino sakę vai-kams, kad negali sau leisti ko nors nupirkti, kai iš tiesų galėdavo tai padaryti. Ap-klausa parodė, kad 27 proc. tėvų vaikams neatskleidžia tikrosios šeimos finansinės padėties.

Slėpti informaciją apie šeimos finansus nuo vaikų, viena vertus, gerai: pasitu-rinčiose šeimose vaikai nuo parduotuvių lentynų ne-šluos visko, ko tik užsigeidę. Kita vertus, atžaloms leidus suvokti, kad šeimos biudže-tas nėra beribis, vaikai bus paskatinti atsakingiau val-dyti savo pinigus ir taupyti norimam dalykui įsigyti. Finansinis išprusimas rei-kalingas kiekvienam, o pra-dėjus jo mokytis nuo mažų dienų suaugus mokslo vai-siai gali būti išties saldūs.

Išmokyti vaikus, kad la-bai svarbu planuoti savo iš-laidas ir taupyti, yra svarbu ir įmanoma, net jei nesate finansų ekspertas. Daugelį finansų valdymo pamokų galima išmokti iš tėvų ir vė-liau sekti jų pavyzdžiu.SAVAITRAŠTĮ

PRENUMERUOKITE:www.prenumerata.lt, www.ekonomika.lt ir

„Lietuvos ryto“, „Respublikos“ bei kitose platinimo tarnybose

KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ

www.ekonomika.lt