NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d. nr. 26 (136)

į Vilnių atsirita trečioji kavos bangaČia bandys atkalbėti išsinešti kavą. Čia įtikins, kad į šį gėrimą cukraus dėti nereikia. Čia rūgščios kavos neišspjausite atgal į puodelį. Tokia pagarba kavai yra teikiama kiek daugiau nei mėnesį Vilniuje veikiančioje kavinėje „No Sugar“. Plačiau 8 p.

iš rinkos stums piniginesLietuviai kortele atsiskaito bene rečiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kitapus Atlanto gyventojai taip dažnai švaistosi kortelėmis, kad jos jau įgriso. Atrodo, šios problemos sprendimas JAV pasiekė naują rekordą.Plačiau 10–11 p.

išlaidžių politikų eros saulėlydis Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai nutinka tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos.Plačiau 12–13 p.

nemokami pinigai pučia naujus burbulus Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, pa-tyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka.Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 136 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

lapkričio 8–22 (*21) d. duomenys

d. Gricius: Informacijos kanalai ateityje turės greitai prisitaikyti prie skirtingų formatų, kad vartotojai būtų lengvai ir greitai pasiekiami

i. staškevičius: Kiekvieno vadovo darbas yra vertinamas ne tik atlyginimu, bet ir verte, kurią jis sukuria bendrovėje

Plačiau 18 p. Plačiau 14–15 p.

442,75 –0,68%840,27 –1,11%411,57 –1,09%6,681.33 –0,24%3,969.15 +2,09%15,381.72 +8,11%

Jungtuvės per prievartą

Plačiau 4–5 p.

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 136tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

agalvokime, kad ir apie Lietuvą. Prieš metus rek-lamos stenduose mirgėjo širdingiausi siūlymai kone dvigubai didinti minimalią algą ir panaikinti nedarbo lygį, o dabar jau išnykusių maršrutinių taksi kėbulus puošė išdidus šūkis – „Svarbiausia – žmogus!“.

Tai nebuvo melas – svarbiausias ir yra žmogus. Žmogus – teisėjas, žmogus – Seimo narys, žmogus – ministras. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad per krizę dau-giausia skriaudos patyrė gaunantieji didžiausias pajamas, todėl pirmieji ūgtelė-jusio biudžeto vaisiai, tiksliau, ketvirtis mi-lijardo litų, pasieks būtent šią visuomenės dalį.

Premjero alga padidės nuo 9 iki 11,6 tūkst. litų, ministro – nuo 8,4 tūkst. litų iki 10,7 tūkst. litų, o eilinio Seimo nario nuo 6,9 tūkst. litų iki 8,7 tūkst. litų. Ne, nepagalvokite, kad lietuviškas pavydas neleidžia tvertis kailyje dėl kitų sėkmės. Toli gražu.

Lietuvoje iš tiesų yra profesionalų, atiduodan-čių visą laiką ir jėgas, kad šalies gyventojai galėtų didžiuotis savo valstybe, bei vertų ne tik didelio atlygio, bet ir pagarbos. Ar taip galime atsiliepti

apie valdančiuosius, pirmaisiais kadencijos me-tais nesusitvarkiusius nė su vienu iššūkiu, spręs-kite patys.

Vos krutantys energetikos projektai, Rusijos blokados nesuvaldymas bei neaiškios viešojo sektoriaus reformos pilietiškų rinkėjų negąsdina – premjeras ir toliau mėgaujasi neregėtu populia-rumu. Nuo jo neatsilieka ir koaliciją vedanti par-tija.

Sakoma, kad kiek-viena visuomenė nu-sipelnė valdžios, kurią turi. Kuo toliau, tuo tai akivaizdžiau. Privatus sektorius, kurį gelbėti krizės laikotarpiu iš

esmės teko laisvajai rinkai, vargu ar gali tikėtis stebuklingai atsikuriančių atlyginimų. Šioje bari-kadų pusėje, deja, tenka kreipti dėmesį į biudže-tininkams sunkiai įkandamus našumo ir efekty-vumo rodiklius.

Todėl dar kurį laiką būsime paradoksų kupina valstybė. Vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas ir toliau pranoks tų, kurių lėšomis biudžeto pyragas užminkomas, atlygį. Juk svar-biausia, kad besirūpinantieji demokratijos eiga liktų patenkinti ir nesijaustų skriaudžiami.

Valstybės valdymo menas nuo neatmenamų amžių buvo viena svarbiausių visuomenės gyvenimo dalių. Visai nekeista, kodėl: dariniai, turintys stiprius ir rūpestingus lyderius,

visuomet klestėjo ilgiau nei apsiraizgę intrigomis ir nesutarimais. Tačiau būna ir tokių lyderių, kurie nėra nei rūpestingi, nei tvirti, o liaudis juos myli.

P»svarbiausias ir yra žmogus. žmogus – teisėjas, žmogus –

seimo narys, žmogus – ministras

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Svarbiausia – žmogus?

l Užsakomasis turinys

»aišku, man, kaip įstaigos vadovui, ge-riau, kad veiklos būtų išgrynintos. mat man yra tekę būti ir bendros įstaigos – Lietuvos ekonomikos plėtros agentūros vadovu. ties viena veikla yra paprasčiau koncentruotis. tam galima skirti daugiau laiko ir pastangų.

mantas nocius Naujasis „Verslios lietuvos“ vadovas

Savaitės tema 5Savaitės tema4

milda dargužaitė „investuok lietuvoje“ vadovė

»„investuok Lietuvoje“ ir „Verslios Lietuvos“ veikla yra gana skirtinga, klientai taip pat skirtingi. mes dirbame su užsienio investuoto-jais, o „Versli Lietuva“ – su vietos verslu, todėl kompetencijos yra visiškai skirtingos.

»tai gerai dirbančios įmonės, tačiau jų sąlyčio taškai yra tie patys. Be investicijų nebus eksporto. Be „Verslios Lietuvos“ nebus ir investicijų. Bet reikia pabūti verslininku, kad tokius dalykus suprastum. tegul Vyriausybė pasvarsto, ar šios institucijos nesidubliuoja.

remigijus žemaitaitisSeimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

NUOMONĖagentūros nuotr. Fotodiena.lt

Jungtuvės per prievartą

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Fotodiena.lt

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

Faktai

„inVestUOk LietUVOJe“ ir „VersLi LietUVa“

• „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2013 metų sausio–spalio mėnesiais buvo vykdomi 22 projektai, kurie turėtų sukurti beveik 1 550 naujų darbo vietų

• Tik pradėjusi veiklą VšĮ „Investuok Lietuvoje“, vyk-dydama 13 projektų, 2010 metais sukūrė 1 026 naujas darbo vietas

• „Verslios Lietuvos“ duo-menimis, 2013-ųjų rugpjūtį prekių eksportas per metus (tarp Baltijos valstybių) ma-žiausiai krito Lietuvoje (1,1 proc.). Latvijoje eksportas sumažėjo 8,2 proc., o Esti-joje – 10,7 proc.

• Lietuvoje 2013 metų II ketvirtį metinis paslaugų eksporto augimo tempas išliko sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių

Šeštadaliu Lietuvos ekonomiką sumažinusi krizė griežta bankroto ranka išmokė verslo pasaulį vertinti du dalykus – efektyvumą ir profesionalumą. Labai norėtųsi tą patį pasakyti ir apie viešąjį sektorių. Deja.

Praėjusią savaitę Seimo Ekonomi-kos komitetas pareiškė svars-

tysiąs galimybę sujungti dvi sunkmečiu Lietuvoje sužibėjusias agentūras – „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“. Norai, kaip visada, labai kilnūs – sumažinti admi-nistracinę naštą ir didinti efektyvumą.

Dar mokyklos suole su-žinojome, kad rezultatus

galima įvertinti ir išma-tuoti pasitelkiant univer-salius skaičius. Panašu, kad 59 nauji projektai, 4,2 tūkst. darbo vietų, šimtai milijonų litų investicijų, neregėtos aukštumos tarptautiniuose reitin-guose, 18 kartų mažesnė bankroto tikimybė, šeš-tadaliu didesnis eksporto mastas bei 20 kartų di-desnė tikimybė verslui išlikti nėra tinkami efek-tyvios veiklos argumentai valdininkų ausims.

Ūkio ministerijos va-lioje esančių agentūrų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ rezul-tatai ėmė gerėti, kai tik šios buvo atskirtos 2010

metais. Tačiau nedidelės šalies ūkiui kaip oras rei-kalingi efektyvumo gūsiai šaldo tautos išrinktųjų pečius – nuo pat praėjusių Seimo rinkimų agentūros atakuojamos atšipusiomis kritikos strėlėmis.

eksportas ir investicijos – tas patsEkonomikos komitetas galimybę sujungti agentū-ras svarsto siekdamas su-mažinti administracines išlaidas.

Sujungimo iniciatorė, buvusi ūkio ministrė Bi-rutė Vėsaitė, paklausta, kokiais argumentais grin-džiamas siekis mažinti agentūrų skaičių, sakė,

kad tai daroma siekiant didinti koordinaciją ir kooperaciją. „Verslininkų asociacija turėjo preten-zijų „Versliai Lietuvai“ – organizacija nederino veiksmų su verslininkų organizacijomis“, – prie-kaištavo politikė.

Paprašyta nurodyti, kokius veiksmus su jau įsitvirtinusiu verslu tu-rėtų derinti agentūra, padedanti įsikurti ir augti naujoms įmonėms, Socialdemokratų partijos atstovė į detales nesileido. „Ekonomika.lt“ primena, kad pavasarį tuometinės ūkio ministrės B. Vėsai-tės iniciatyva buvo nuša-lintas „Verslios Lietuvos“ vadovas Paulius Lukaus-kas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė manantis, kad rei-kėtų įvertinti, ar agentūrų veikla nesidubliuoja. „Es-

minis dalykas yra tai, kad eksportas ir investavimas yra tas pats, – nesupran-tamai aiškino ekonomi-kos studijas universitete metęs politikas. – Jei „pasikvieti“ verslą ateiti statyti gamyklą ir pažadi aprūpinti darbo jėga, tas verslas eksportuoja į kitas rinkas. Reikia žiūrėti pla-čiau. Daugiau investicijų – didesnis ir eksportas.“

B. Vėsaitė taip pat teigė, kad galime pasi-džiaugti augančia ekono-mika, tačiau vertinant pagal tiesiogines užsienio investicijas vis tiek esame gale. Tiesa, statistiniai duomenys rodo, kad, Eu-ropoje mažėjant investa-vimo mastui, Lietuva su-laukia daugiau užsienio kapitalo, o šiemet pirmą kartą investicijų srautu galime pranokti Estiją.

„Ekonomika.lt“ taip pat primena, kad pagrindinis agentūros „Investuok Lie-

tuvoje“ tikslas – pritraukti užsienio kapitalą į Lietuvą bei gerinti investicinę aplinką, o „Verslios Lietu-vos“ tikslas – padėti vietos kapitalo įmonėms įsikurti ir rasti eksporto rinkas. Paprasčiau tariant, viena jų dirba su užsienio verslu, kita – su vietos.

Paklaustas, kaip faktą, kad agentūros gali būti atskirtos, vertina Lietu-vos verslo konfederacija (LVK), jos prezidentas Val-das Sutkus teigė padėties neanalizavęs. „Svarbiau-sia, kaip organizacijos įsi-lieja į verslo visuomenę, siekė savo tikslų, – sakė jis. – Geriau, kad būtų viena, ar geriau, kad dvi, man sunku atsakyti. Tai joms vadovaujančios ins-titucijos – Ūkio ministeri-jos prerogatyva.“

Su ūkio ministru Evaldu Gustu susisiekti nepavyko.

sujungus didėtų išlaidosSavaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistams pavyko aptikti pernai Oksfordo universiteto atliktą ty-rimą, kuriame Lietuvoje investicijas skatinanti agentūra pateikiama kaip geriausias pavyzdys.

Negana to, Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) analizėje, apžvel-giančioje optimalų investi-cijas ir verslą skatinančių agentūrų pobūdį, rašoma, kad neretai pasitaiko atvejų, kai sujungus agen-tūras pagrindinis dėme-sys skiriamas verslui, o ne investicijoms skatinti. „Galiausiai sprendimas priklauso nuo valstybės valdžios ir jos prioritetų. Efektyvumas daugiausia priklausys nuo to, kai val-doma organizacija“, – ra-šoma JTO ataskaitoje.

Nepriklausomą verslo aplinka gerinančios aso-ciacijos „Investuotojų fo-rumas“ vadovė Rūta Sky-rienė, paklausta, ką mano apie ketinimus sujungti aptariamas agentūras, sakė tokio poreikio nema-tanti.

„Abiejų agentūrų tiks-linės rinkos yra labai skirtingos, todėl jau seniai siūlėme atskirti jų veiklą. Prieš trejus metus taip ir buvo padaryta, – pasakojo vadovė. – Kiekvieną kartą keisdami struktūrą, pasi-keitus valdžiai, siunčiame miglotą žinią investuo-tojams – gali kilti klausi-mas, ar investicijos vis dar yra mūsų prioritetas.“

„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė laikosi panašios pozici-jos. Ji piktinasi, kad tokie valstybės siūlymai nepa-remti jokiomis analizėmis ar skaičiavimais. „Sujun-gus tektų nutraukti daug sutarčių, susijusių tiek

su nekilnojamuoju turtu, tiek su kitais dalykais. Fi-nansiškai tai kainuotų, o sinergijos čia nematau“, – teigė M. Dargužaitė ir pri-dūrė nematanti tikslo likti darbovietėje, jei agentūros bus sujungtos.

skirtingos kompetencijosStebėtis politikų retori-kos abstrakcijomis never-tėtų, tačiau Ekonomikos komiteto narės B. Vėsai-tės pareiškimas, esą „abi organizacijos dirba Lietu-vos verslui ir ekonomikai, todėl kai kurios funkcijos dubliuojasi“, kelia abe-jonių, ar politikai anali-zėms skyrė pakankamai laiko.

R. Skyrienė, paklausta, ar R. Žemaitaičio pareiš-kimas dėl eksporto ir in-vesticijų tapatumo yra teisingas, sakė, jog užsie-nio investuotojai į Lietuvą ateina jau žinodami tiksli-nes savo rinkas užsienyje, todėl pagalbos iš „Verslios Lietuvos“ joms nereikia.„Jei omenyje turimi atve-jai, kai padedant „Versliai Lietuvai“ užaugęs verslas sudomina užsienio pir-kėją, tai čia išvis ne apta-riamų agentūrų reikalas, jos su tuo nesusijusios“, – aiškino „Investuotojų fo-rumo“ vadovė.

M. Dargužaitė leidiniui pasakojo, kad abiejų agen-tūrų darbas iš esmės yra skirtingas. „Mūsų klien-tai skiriasi, todėl tiek ben-dravimo, tiek informaci-jos rinkimo, tiek žmonių kompetencijos yra labai skirtingos“, – tvirtino pa-šnekovė.

žiūri į ministeriją Kiek stebina ir LVK pre-zidento bei naujojo „Vers-lios Lietuvos“ vadovo, buvusio M. Dargužaitės pirmtako agentūroje „In-vestuok Lietuvoje“ Manto Nociaus pozicija šiuo klausimu – pastarasis pa-tikino manąs, kad padėtį išaiškinti turėtų Ūkio mi-nisterija.

V. Sutkus teigė, kad agentūroms ir verslui trūksta konkretesnio dia-logo, tačiau vertinti situa-

cijos nepanoro. „Politinė valdžia tam ir yra, kad pa-teiktų viziją, pasiūlymus bei galiausiai priimtų sprendimus. Jei agentū-ros būtų pavaldžios LVK, tai LVK ir pasakytų, kaip joms veikti“, – teigė LVK prezidentas.

Prie „Verslios Lietu-vos“ vairo netrukus sto-siantis M. Nocius tikino į padėtį dar neįsigilinęs. Pa-šnekovas teigė manąs, kad bendro recepto, koks tu-rėtų būti agentūrų veiklos pobūdis, nėra. „Tai yra po-litikų sprendimas. Many-čiau, kad prieš vienaip ar kitaip nusprendžiant rei-kia išsiaiškinti, koks bus

Ūkio ministerijos valioje esančių agentūrų „investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ rezultatai ėmė gerėti, kai tik šios buvo atskirtos 2010 metais. Fotodiena.lt

efektas, kiek tai kainuos ir kokia bus nauda“, – kal-bėjo P. Lukauskį „Vers-lioje Lietuvoje“ keičiantis M. Nocius.

Kad pašnekovas dar nespėjo įsigilinti į agen-tūros veiklą, rodo ir jo nežinojimas, jog „Versli Lietuva“ dar spalio pra-džioje pakeitė valdybos narių santykį Ūkio minis-terijos naudai. „Ten yra 4 žmonės iš privataus sek-toriaus ir 4 žmonės iš vie-šojo“, – tikino M. Nocius.

„Ekonomika.lt“ pri-mena, kad spalio pradžioje „Verslios Lietuvos“ valdy-boje liko 3 verslo ir 5 vie-šojo sektoriaus atstovai.

Brangūs ginčai su „Gazprom“Bylinėjimasis su Rusijos

dujų koncernu „Gazprom“ tarptautiniuose arbitra-žuose Lietuvai jau kainavo 14,694 mln. litų. Dar 8 mln. litų numatoma išleisti 2014 metais.

Nuo arbitražinių bylų,

susijusių su „Gazprom“, pradžios 2011 metais Ener-getikos ministerija teisinio atstovavimo ir konsulta-vimo paslaugoms jau iš-leido 10,944 mln. litų, o dar 3,75 mln. litų sudarė admi-nistracinės išlaidos.

Geriausias viešbutis

„idW esperanza resort“ suteikta „penkių žvaigždučių plius“ viešbučių klasė. Bendrovės nuotr.

Trakų rajone „IDW Es-peranza Resort“ verslo ir poilsio komplekse įsikū-ręs viešbutis tapo pirmąja Lietuvoje už Vilniaus ribų esančia apgyvendinimo įs-taiga, kuriai suteikta aukš-

čiausia įmanoma „penkių žvaigždučių plius“ viešbu-čių klasė. Apie sprendimą paskelbė Lietuvos Res-publikos apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija.

ViLiUs petkaUskas vilius.petkauskas@ekonomika.lt

Giedrė sankaUskaitė giedre@ekonomika.lt

»sujungus agentūras tektų nutraukti daug sutarčių. Finansiškai tai kainuotų, o sinergijos nematau

6 Projektai nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d. Projektai 7nr. 26

2013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

Paramos gali siekti 51 Lietuvoje veikianti VVG. Pagal minėtą priemonę gali būti

remiami teritoriniai ir tarp-tautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriais siekiama skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, bendradarbiau-jant ir keičiantis gerąja pa-tirtimi kaimo plėtros srityje, gerinti gyvenimo kokybę, didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vieto-vėse ir plėsti galimybes nau-joms verslo sritims.

Pareiškėjas, pateikęs paraišką gauti paramą te-ritorinio bendradarbiavimo projektui, tampa jo įgyven-dinimo koordinatoriumi. Jis yra tiesiogiai atsakingas už visą projekto įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą po jo įgyvendinimo, neatsi-žvelgiant į tai, kad projektas įgyvendinamas kartu su par-tneriais. Įgyvendinant tokį projektą, paramą gauna ir ją administruoja projekto koor-dinatorius.

Įgyvendinant tarptauti-nio bendradarbiavimo pro-jektą, paraišką gali pateikti VVG, kuri gali būti tarptauti-nio projekto partneriu, o ko-ordinatore gali būti ES VVG. Dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo projek-tuose VVG gali tik kartu su vienu ar keliais partneriais, tačiau bent vienas iš jų turi būti ES arba trečiosios šalies teritorijoje veikianti VVG, atitinkanti jai keliamus šios

skiriama parama teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Lietuvos vietos veiklos grupės (VVG) gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) ketvirtos krypties

„LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Paraiškos bus renkamos iki gruodžio 31 dienos.

šalies valdymo institucijos reikalavimus.

Kai tarptautinio bendra-darbiavimo projekto koor-dinatorė yra Lietuvos VVG, ji gauna ir administruoja visą Lietuvos teritorijoje veikian-tiems partneriams skirtą paramą, tačiau jeigu koordi-natorė yra užsienyje veikianti VVG, paramą gauna ir admi-nistruoja kiekviena Lietuvos partnerė VVG atskirai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Gai-džiūnaitė pabrėžė, kad, teig-damos paraiškas, VVG turėtų itin atsižvelgti į bendradar-biavimo svarbą ir pridėtinę projekto vertę. „Rengdamos tiek tarptautinio, tiek terito-rinio bendradarbiavimo pro-jektus, VVG turi teigiamai at-sakyti į klausimą: „Ar mes be šio partnerio tikrai niekaip negalėtume įgyvendinti pro-jekto?“ Projekte turi būti pa-grįstas partnerių būtinumas, t. y. jei projektas gali būti įgyvendinamas be partnerio, tai toks bendradarbiavimas nelaikomas VVG bendradar-biavimu.“ Įgyvendinant pro-jektą su partneriais, turėtų būti sukurta pridėtinė vertė, pavyzdžiui, produktas ar paslauga. Labai svarbu yra ir tai, kad įgyvendindamos bendradarbiavimo projektus VVG įtrauktų kuo daugiau dalyvių“, – atkreipė dėmesį L. Gaidžiūnaitė.

tinkamos finansuoti išlaidosVykdant tarptautinio ben-dradarbiavimo projektus, paramos lėšos gali būti panaudotos suburiant ben-drąją veiklą arba įkuriant bendrąją organizacinę struk-tūrą. Nauja bendra struktūra gali būti bet kokia įstaiga, turinti ES šalyse pripažintą juridinį statusą. Viena iš iš-ankstinių sąlygų kuriant to-kią struktūrą – partneriai turi būti juridiniai asmenys.

Pagal programą finansuo-jamos projekto koordinavimo išlaidos (ne daugiau kaip 10 proc. paramos lėšų, skirtų projektui įgyvendinti) ir pro-jekto įgyvendinimo išlaidos, t. y. patalpų, skirtų bendrai veiklai, nuoma; informaci-nės medžiagos, susijusios su bendra veikla, rengimas ir lei-dyba; naujos įrangos, įrengi-nių, technikos ir mechanizmų nuoma; kitų prekių ir pas-laugų, susijusių su projekto įgyvendinimu, pirkimas, ben-drosios ir projekto viešinimo išlaidos.

Vykdant teritorinio ben-dradarbiavimo projektus, paramos lėšos gali būti pa-naudotos patalpų nuomai (kai numatoma organizuoti renginį), informacinės me-džiagos rengimui ir leidybai, kelionių ir transporto nuo-mai, kanceliarinių prekių bei kitų prekių ir paslaugų, tie-siogiai susijusių su projekto įgyvendinimu, įsigijimui. Kai įgyvendinami projektai su-siję su investicijomis į nekil-

nojamąjį turtą, gautos lėšos gali būti panaudotos ir sta-tinių statybai (išskyrus nesu-dėtingus laikinus statinius), jų rekonstrukcijai, kapitali-niam remontui, biuro įran-gos nuomai, naujos įrangos, technikos ir mechanizmų nuomai. Lėšos taip pat gali būti naudojamos interneto svetainei sukurti, projektui viešinti, kitoms prekėms ir paslaugoms, būtinoms pro-jekto tikslams pasiekti, pirkti.

teritoriniams projektams – įnašas ir natūraVienai VVG per visą 2007–2013 metų laikotarpį pagal KPP priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradar-biavimas“ gali būti skirta ne daugiau kaip 282 317 litų paramos lėšų. Įgyvendi-nant tarptautinį bendradar-biavimo projektą, gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tą išlaidų dalį, kurios nepa-dengia parama, projekto ko-ordinatorius ar partneris turi padengti piniginiu įnašu.

L. Gaidžiūnaitė pabrėžė, kad šiemet priemonės įgy-vendinimo taisyklėse esama naujovių. „Viena naujovė yra ta, kad vietos veiklos grupės prie teritorinio bendradarbia-vimo projekto įgyvendinimo gali prisidėti įnašu natūra, tai yra nekilnojamuoju turtu arba savanoriškais darbais“, – pasakojo L. Gaidžiūnaitė.

Paramos teritorinio ben-dradarbiavimo projektui, kai veikla yra susijusi su kaimo plėtros gerosios patirties sklaida, įgyvendinti suma gali būti 30 tūkst. litų, finansuo-jant iki 95 proc. finansuoti tin-kamų išlaidų. Jeigu projekte numatoma bendradarbia-

vimo veikla, susijusi su gyve-nimo kokybės gerinimu ir gy-ventojų užimtumo didinimu kaime, jam įgyvendinti gali būti skirta ne daugiau kaip 690 560 litų. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų fi-nansuoti projekto išlaidų.

Pavyzdžiui, kelionių išlai-dos pagal minėtas priemo-nes yra apmokamos tik tada, kai jų tikslas yra vietos inicia-tyvų ir partnerystės skatini-mas bendraujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėt-ros srityje, kaimo gyventojų telkimas ir jų gebėjimų veikti kartu ugdymas. Įgyvendinant projektą turi būti vykdoma bendra veikla. Paprasti apsi-keitimai patirtimi ar tiesiog šalies aplankymas nėra fi-nansuojami.

kviečia grįžti į gimtinęParama pagal šią priemonę pasinaudojo ir Ukmergės ra-jono VVG, įgyvendinusi pro-jektą „Jaunimas jaunimui“. Projekto partneriai – Latvijos (Cesis) ir Estijos (Polva) VVG. „Su Estijos ir Latvijos VVG bendradarbiaujame jau se-niai. Pastebėjome, kad mūsų strategijose yra bendras tikslas – skatinti jaunimą po studijų grįžti gyventi į kaimo regionus. Pagrindinė pro-jekto idėja – skatinti kaimo jaunimo užimtumą, didinti aktyvios saviraiškos galimy-bes, užtikrinant švietimo ir ugdymo priemonių įvairovę. Mes siekėme, kad mūsų jaunimas parodytų kitų ša-lių jaunimui, kuo jų kraštas yra įdomus ir unikalus, todėl projektą pavadinome „Jau-nimas jaunimui“, – pasakojo Ukmergės VVG pirmininkė Klavdija Stepanova. Šiemet Estijoje vykusioje Kaimo plė-

tros 2007–2013 metų pro-gramos LEADER tarptautinio bendradarbiavimo konferen-cijoje „Dalijimasis patirtimi – daugiau naudos“ šis pro-jektas pelnė specialųjį prizą.

Baltijos šalių himnas suskambėjo naujaiĮgyvendinant projektą buvo organizuotos 3 tarptautinės jaunimo edukacinės stovy-klos (Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje), kuriose jaunimas dalyvavo šokio, meno ir dai-lės terapijos, maisto ruošimo ir bendradarbiavimo moky-muose „Kaimas – bendra-darbiavimo ateitis“. „Be visų šių smagių užsiėmimų, turė-jome ir kitą šaunų tikslą. Visą savaitę ruošėmės finaliniam stovyklos koncertui Ukmer-gėje. Vadovaujami puikių vadovų, paruošėme ben-drą visų šalių šokį – „flash-mob‘ą“. Dainininkės Ramin-tos Naujanytės (Bjelle) dėka visi projekto dalyviai išmoko šios stovyklos himnu tapusią dainą „Bunda jau Baltija“ trimis Baltijos šalių kalbo-mis. Jau po bendro šokio susirinko būrys smalsuolių, o įspūdingai trimis kalbomis nuskambėjusi daina sulaukė ypač gausių žiūrovų aplo-dismentų. Puiki atmosfera, draugiški projekto dalyviai, pavasariškas oras ir užsiė-mimų gausa nepaliko nė vieno abejingo“, – stovyklos Lietuvoje įspūdžiais dalijosi projekto dalyvė Rūta Miciūtė.

Per 2007–2013 metų lai-kotarpį pagal priemonę „Te-ritorinis ir tarptautinis ben-dradarbiavimas“ sulaukta 98 paraiškų, jose prašoma daugiau kaip 18,6 mln. litų paramos. Šiemet surinkta 17 paraiškų, o jose prašoma daugiau kaip 3,7 mln. litų.

projekto „Jaunimas jaunimui“ dalyviai iš visų Baltijos šalių paruošė bendrą šokį. mindaugo praninsko nuotr.

LeOnas BiJŪnas

Paramos gali kreiptis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įre-

gistravę žemės ūkio valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Parama gali pasi-naudoti ir miško valdytojai, privačią miško valdą įregis-travę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 2013 metų priemonei skirta daugiau nei 5 mln. litų „Šiais metais paraiškas pateikė daugiau nei 170 ūkininkų ir miškų valdytojų. Tikėtina, kad šą-lant orams pareiškėjai bus aktyvesni, nes paraiškos in-tensyviausiai teikiamos metų gale“, – pasakojo Naciona-linės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vy-riausioji specialistė Jūranda Savukynienė.

remiamos įvairios sritysPagal priemonę siūloma daug remiamų paslaugų: trūkumų ir pažeidimų iden-tifikacija, buhalterinės aps-kaitos būklės tobulinimas, pagalba diegiant inovaty-vius ūkininkavimo metodus. „Efektyvus ūkio finansų val-dymas ir geriausios praktikos pritaikymas užtikrina ūki-ninkų konkurencingumą, op-timalius jų veiklos rezultatus. Be to, nuoseklus geros agra-rinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų laikyma-sis garantuoja maksimalų ES paramos panaudojimą“, – teigė NMA Administra-vimo projektavimo skyriaus Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas Do-natas Kačinas. Priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ įgyvendinimo taisyklėse išskirtos penkios konsultacijų veiklos sritys.

Pagal pirmą veiklos sritį remiamos konsultacinės pa-slaugos, kurių tikslas – įver-tinti, ar ūkis atitinka ES teisės aktuose nustatytus valdymo ir GAAB reikalavimus, darbo saugos standartus. Pagal antrą veiklos sritį remiamas konsultavimas dėl nustatytų valdymo ir GAAB reikalavimų neatitikimų ar pažeidimų pa-šalinimo, darbo saugos stan-dartų įgyvendinimo. Pagal

trečią veiklos sritį parama tei-kiama ūkininkams, siekian-tiems gauti konsultavimo paslaugas agrarinės aplinko-saugos klausimais. Pagal šią sritį parama skiriama asme-nims, dalyvaujantiems arba ketinantiems dalyvauti agra-rinės aplinkosaugos priemo-nėse. Pagal ketvirtą sritį re-miamas konsultavimas ūkio veiklos buhalterinės apskai-tos tvarkymo klausimais. O penkta veiklos sritis svarbi privačių miškų savininkams: pagal ją miškų valdytojai gali gauti paramą konsultavimui tokiais miškų ūkio veiklos klausimais, kaip miško įvei-simas, atkūrimas, priežiūra, apsauga, tvarkymas ir ūkinė veikla.

„Pareiškėjas paramą pa-gal trečią, ketvirtą ir penktą veiklos sritis gali gauti tik prašydamas paramos kon-sultavimo paslaugoms pagal pirmą veiklos sritį. Šis apri-bojimas netaikomas privačių miškų valdytojams, kurie ne-užsiima žemės ūkio veikla“, – pasakojo D. Kačinas.

Finansuoja iki 80 proc. išlaidųPriemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Tai reiškia, kad paramos gavė-jas už konsultantų paslaugas sumoka savo lėšomis ir vė-liau NMA pateikia mokėjimo prašymus kartu su patirtas išlaidas pagrindžiančiais do-kumentais. „Svarbu pami-nėti, kad PVM nelaikomas tinkamu finansuoti, o atsis-kaitymai su konsultavimo paslaugų teikėjais turi būti atlikti tik per bankines insti-tucijas. Paramos gavėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad pirmą mokėjimo pra-šymą būtina pateikti per 24

mėnesius nuo paraišką pa-teikusio asmens patvirtinimo paramos gavėju“, – teigė D. Kačinas.

Pagal priemonės veiklos sritis gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų finan-suoti išlaidų. Vienintelė išim-tis – konsultavimas ūkio vei-klos buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais. Šiuo atveju paramos gavėjui finan-suojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Skiriama paramos suma priklauso nuo konsultavimo veiklos srities, tačiau negali būti didesnė nei 5 179 litai vienam paramos gavėjui per visą 2007–2013 metų laikotarpį.

išsilavinimo nebūna per daugValdas Rinkevičius, valdantis pusiau natūrinį pieno ūkį, beveik visas konsultavimuisi skirtas paramos lėšas jau išnaudojo. „Kaip ūkininkui, neįgijusiam formalaus žemės ūkio krypties išsilavinimo, konsultantų patarimai ir mo-kymai man puikiai atstoja žemės ūkio mokyklą. Dabar daug žinau ir net kitus galė-čiau pamokyti. Visus gautus pažymėjimus dedu į segtuvą, o jų per 10 konsultavimosi

metų prisikaupė tikrai ne-mažai“, – pasakojo Bendrių kaimo (Alytaus r.) gyventojas.

Ūkininkas nusistebėjo, kad parama vangiai naudojasi smulkieji ūkininkai, kuriems žinių labiausiai ir trūksta. „Pastebėjau, kad kai kuriems svarbiausia – gauti tiesio-gines išmokas, net nesusi-mąstant apie ūkio našumo didinimą, modernizavimą. Konsultantų mokymai skatina diegti inovacijas ir tobulėti“, – investicijų į profesinį tobu-lėjimą naudą pabrėžė V. Rin- kevičius. Anot jo, konsultaci-jos jam padėjo pasiekti pro-fesinę brandą. „Konsultantų paslaugomis naudosiuosi tol, kol ūkininkausiu, nes nauda akivaizdi. Puikiai žinau, ko-kiose programose noriu daly-vauti, kokios technikos mano ūkiui labiausiai trūksta. Gauti pažymėjimai gali praversti ir siekiantiesiems gauti paramą bei tinkamai ją panaudoti“, – teigė ūkininkas.

paraišką nesunku užpildytiNMA paraiškas ir mokėjimo prašymus pagal šią prie-monę jau priima ir elektro-niniu būdu. Elektroninę pa-raišką galima pateikti adresu https://portal.nma.lt, prisi-jungus per elektroninės ban-kininkystės sistemą, Lietuvos kredito unijas arba elektroni-nius valdžios vartus. „Reikia atkreipti dėmesį, kad mokė-jimo prašymus per informa-cinį portalą gali pateikti visi paramos gavėjai, nesvarbu, kokiu būdu jie teikia paraiš-kas. Paramos gavėjas, mo-kėjimo prašymą teikdamas elektroniniu būdu, sutaupo laiko“, – NMA informacinio portalo privalumus pabrėžė D. Kačinas.

profesionalų konsultacijos už es paramos lėšas

maksimalūs skiriamos paramos pagal priemonę „naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ dydžiai

l Pirma veiklos sritis – iki 1 209 litų, finansuojant 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

l Antra veiklos sritis – iki 2 244 litų, finansuojant 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

l Trečia veiklos sritis – iki 1 726 litų, finansuojant 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

l Ketvirta veiklos sritis – iki 1 726 litų, finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

l Penkta veiklos sritis – iki 1 726 litų, finansuojant 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

svarbiausi terminai

l Paraiškų pagal priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ laukiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

l Pirmą mokėjimo prašymą reikia pristatyti per 24 mėn. nuo paraiškos patvirtinimo datos.

l 2015 m. gruodžio 31 d. – galutinis terminas, iki kurio turi būti išmokėtos paramos lėšos.

l Paramos gavėjas konsultavimo veiklas turi suplanuoti taip, kad NMA paskutinis mokėjimo prašymas būtų pateiktas iki 2015 m. birželio 30 d.

kartu su mokėjimo prašymu privalu pateikti šiuos dokumentus:

l konsultavimo paslaugų suteikimo aktus (konsultavimo paslaugų suteikimo aktų priedai neteikiami);

l sąskaitas už suteiktas konsultavimo paslaugas (sąskaitose nurodomos suteiktos konsultavimo paslaugos ir konsultantas pagal kiekvieną veiklos sritį, jų teikimo trukmė ir mokėtinos sumos už kiekvieną paslaugą pagal veiklos sritis);

l patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (banko sąskaitos išrašus, banko išrašytus kasos išlaidų orderius, internetine bankininkyste besinaudojančių pareiškėjų pateiktus išrašus, patvirtintus pareiškėjo parašu, ar kitus pagrindžiančius dokumentus);

l konsultavimo paslaugų suteikimo sutartis su konsultavimo paslaugų teikėjais (jei sudaromos);

l paramos gavėjas gali pateikti ir kitų papildomų dokumentų, jei, jo manymu, jie yra svarbūs.

svarbul Pareiškėjai, kuriems parama suteikiama pagal trečią veiklos sritį, turi dalyvauti arba per dvejus kalendorinius metus nuo patvirtinimo paramos gavėjais turi pradėti dalyvauti veikloje pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

l Pareiškėjai, užsiimantys žemės ūkio veikla, teikdami paraiškas pagal trečią, ketvirtą ir penktą veiklos sritis, turi prašyti paramos pagal pirmą veiklos sritį.

l Pareiškėjai, neužsiimantys žemės ūkio veikla, teikdami paraiškas pagal trečią, ketvirtą ir penktą veiklos sritis, turi pateikti ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos kopiją.

Ūkininkai ir miškų savininkai, norėdami kompensuoti didžiąją dalį išlaidų, skirtų konsultacijoms ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimų, darbo saugos standartų, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir miškų

ūkio veiklos klausimais, iki gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“.

Pagal šią priemonę kompensuojama didžioji dalis išlaidų, patirtų konsultuojantis su Žemės ūkio ministerijos akredituotomis konsultavimo įmonėmis bei individualia veikla užsiimančiais ekspertais.

Daugiau informacijos apie paraiškos pagal prie-monę „Naudojimasis kon-sultavimo paslaugomis“ teikimą ir paramos gavėjo

įsipareigojimus galima rasti priemonės įgyvendi-nimo taisyklėse NMA in-terneto svetainėje www.nma.lt.

remiamos konsultacinės paslaugos, kurių tikslas – įvertinti, ar ūkis atitinka es teisės aktuose nustatytus valdymo ir GaaB reikalavimus, darbo saugos standartus. petro malūko nuotr.

„paramos gavėjas, mokėjimo prašymą teikdamas elektroniniu būdu, sutaupo laiko“, – pabrėžė d. kačinas. Juliaus kalinsko nuotr.

l

l

Lietuvoje 9Savas verslas8 nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

www.ek.ltnaUJienOs

taVO VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Į Vilnių atsirita trečioji kavos banga

■Čia bandys atkalbėti išsinešti kavą. Čia įtikins, kad į šį gėrimą cukraus dėti nereikia. Čia rūgščios kavos neišspjausite atgal į puodelį. tokia pagarba kavai yra teikiama kiek daugiau nei mėnesį Vilniuje veikiančioje kavinėje „no sugar“.

Kavinės įkūrėjas An-tanas Gumauskas įsitiki-nęs, kad plėtoti šį verslą nebus lengva dėl silpnos kavos kultūros Lietuvoje.

„Klientas gali pasi-skųsti, kad kava yra rūgšti, tačiau tai bus pir-mas įspūdis jam ragau-jant tikro šio gėrimo. Jei žmogus visą gyvenimą kavą gėrė kaip kartų pro-duktą, dabar prasidės tik-rasis jos vertinimas.

Sovietmečiu žmonės gėrė vietinį konjaką ir manė, kad toks jis ir yra. Vėliau paragavo prancūziško ir prie se-nojo skonio nebegrįžo. Esu įsitikinęs, kad mes esame pionieriai ir at-liekame sunkų darbą, kuris mums neša tokias problemas kaip didžiulės elektros sąskaitos, tačiau tai darome dėl aistros ka-vai“, – teigė jis.

idėja gimė VokietijojePasak A. Gumausko, Lietuvoje antroji kavos banga, kurią pasaulyje

sukėlė tokie tinklai kaip „Costa“ ir „Statbucks“, dar tik siekia aukščiau-sio savo taško ir nežinia, kada duš. Sumanymas iš-provokuoti trečiąją kavos ragavimo bangą jam gimė gyvenant Vokietijoje.

„Dešimt metų gyvenau Berlyne. Prieš penkerius metus paragavau vienos kavos ir supratau, jog ga-liu paaukoti pusvalandį, kad galėčiau dar jos iš-gerti. Nesu pamišęs dėl šio gėrimo, neturiu 15 metų patirties šioje sri-tyje, bet žinau, kaip ruošti kavą, kad klientas išeitų šypsodamasis. Man ir pa-tys žmonės papasakoja, kas yra gera kava“, – atvi-ravo A. Gumauskas.

„No Sugar“ vadovas sakė, kad lietuviams iki šiol rūpėjo tiesiog gerai praleisti laiką prie kavos puodelio. Kava tapo neby-liu pokalbio svečiu, bet ne jo objektu.

„Pasaulyje ta kultūra jau yra susiformavusi, o pas mus dar ne. Žmonėms reikėjo gero produkto: pradedant kavos pupelė-mis ir baigiant kavos ruo-šimo meistru (barista). Kavą norime patiekti kaip patiekalą ir leisti ja mėgautis. Deja, neturime konkurentų, kurie leistų tobulėti. Reikia atskirti, kad vieni pardavinėja po-jūtį, patogumą, kai gali atsisėsti ir ramiai išgerti kavos. Mes norime klien-tui pasiūlyti skonį, kad jis

atskirtų cit-rusinių vai-sių aromatą kavoje, atpa-žintų Kenijos, Brazilijos skonius“, – pabrėžė jis.

Kalbantis prie mo-kyklos laikus menančio darbų kabineto stalo su spaustuvais A. Gumaus-kas sakė, kad apie nesub-tilią Lietuvos kavos rinką atsiliepia ir tiekėjai.

Geras skonis – brangus malonumas„No Sugar“ kavos įsiveža iš Estijos, nes tik ten, pa-sak vadovo, galima gauti tinkamai skrudintų pu-pelių. „Gera žaliava yra brangi. Tai gali atbaidyti klientą. Taip pat svarbus skrudinimas. Galima gauti gerai skrudintos kavos ir Lietuvoje, ta-

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

išsinešantis tokią kavą, būtų palydėtas itališkų keiksmažodžių lavinos.

„Vokietijoje yra vie-nintelė įmonė, kuri nieko kito negamina, tik vieno dizaino trijų skirtingų dydžių puodelius. Storo porceliano puodelis laiko šilumą, speciali forma su-kuria kavos cirkuliaciją jame. Todėl mes neturime išnešti skirtų espreso puodelių“, – gardžiojo gė-rimo paslaptis atskleidė A. Gumauskas.

švies klientusNeretai kavinėse galima išgerti „ekspreso“ kavos, tad „No Sugar“ vadovas ir čia įžvelgia problemą, kai žmonės paprašo ka-vos išsinešti. „Reikia klientui paaiškinti, kad tai yra espreso, kurią reikia išgerti per pirmas penkiolika sekundžių, nes paskui keičiasi sko-nis. Žmogus nežino, kas yra kava, dėl to mes tai aiškinime. Galbūt atsiras kitas konkurentas, kuris taip pat aiškins, kas yra V60 ar „Aeropress“ ga-minimo būdas. Svarbiau-sia neskubėti ir atrasti skonį“, – sakė verslinin-kas.

Norėtųsi tikėti, kad trečioji kavos banga neat-simuš į nuolaidų ir akcijų molą. Kartu nesinorėtų, kad „No Sugar“ ateityje taptų vis dar savęs beieš-kančių, ūbaujančių pa-auglių traukos centru.

Ar jau nutarėte, kaip kaupsite

pensiją?

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 274 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMASiki lapkričio pabaigos lietuvos gyventojai turi apsispręsti, kaip toliau kaups pensiją. dauguma portalo ekonomika.lt skaitytojų jau nusprendė, kad kaups privačiame pensijų fonde, tačiau papildomai prie pensijos neprisidės.

43

1

2

čiau antrąkart taip gerai skrudintos kavos gali ir negauti. Dabar kavos ve-žamės iš Estijos, kilogra-mas kainuoja maždaug 150 litų“, – atskleidė jis.

Ši kava turės patirti spaudimo „pragarą“, sukuriamą gerai kavos mėgėjams žinomo kavos aparato „La Marzocco“. Pastarojo kaina, pasak pašnekovo, prasideda nuo 13 tūkst. eurų. Žmogus,

»klientas gali pasiskųsti, kad kava yra rūgšti, tačiau tai bus pirmas įspūdis ragaujant tikro šio gėrimo

pasak a. Gumausko, įkurti „no sugar“ nekainavo šimtus tūkstančių litų, nes padėjo bendraminčiai. ruslano kondratjevo nuotr.

1) Apsisprendžiau likti „Sodroje“ 20%2) Kaupsiu privačiame pensijų fonde 50%

3) Primokėsiu pats ir gausiu paskatinimą

iš valstybės 8%4) Man nesvarbu 23%

kaip padidinti produktyvumą darbedažnas nori turėti daugiau laiko. kelti darbo produk-tyvumą – vienas iš būdų jo sutaupyti. Verslo naujienų portalas pateikia keletą patarimų, kurių laikantis galima didinti savo darbo produktyvumą. daug žmo-nių linkę save apgaudinėti, kad moka daryti daug darbų vienu metu.

Labiausiai įkvepiantys verslo mąstytojaiNuo 2001 metų organi-zacija „Thinkers50“ kas dvejus metus atrenka 50 labiausiai įkvepiančių verslo mąstytojų. Sudarant sąrašą atsižvelgiama, ar pagrįstai ir argumentuotai mąstytojai skelbia savo mintis, kokia yra jų darbų sklaida. Įverti-namas ir idėjų paplitimas tarptautiniu mastu.

kaip patekti į vartotojo regos laukąVartotojo elgesys pastarai-siais metais keičiasi greičiau nei anksčiau: įmonės turi būti gudresnės, greitesnės ir visada vienu žingsniu daugiau pažengusios į priekį nei šiuolaikinis klientas. rinkodaros guru Stevenas van Belleghemas pasakoja apie ateities rinkodaros tendencijas.

Liko savaitė, per kurią Lietuvos gyventojai turi apsispręsti, kaip

kaups pensiją ateityje. Ar daug žmonių tai jau pa-darė?

Mūsų žmonėms bū-dinga skubėti paskutinę dieną. Kol kas iš visų pen-sijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 107,4 tūkst., du trečdaliai sprendimo dėl sau priim-tino kaupimo varianto nepriėmė arba yra nutarę likti kaupti ankstesnėmis sąlygomis.

Vis dėlto neabejoju, kad dauguma gyventojų dar suskubs ir pasirūpins bū-sima savo pensija.

? kokius galimus kaupimo variantus žmonės dar gali

suskubti pasirinkti? Noriu priminti, kad

apsispręsti turi tik tie, ku-rie jau dalyvauja antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, t. y. tie, kurie iki 2013 metų pasirašė sutar-tis su II pakopos pensijų fondais. Jei iki lapkričio 30 dienos jie neišreikš savo valios, pensiją kaups ankstesnėmis sąlygomis, t. y. ir toliau į pensijų fon-dus bus pervedama tik nu-statyta „Sodros“ įmoka.

Tačiau iki lapkričio 30 dienos šie žmonės dar gali pasirinkti kelis variantus. Vienas jų – sustabdyti so-cialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fon-dus ir pensiją kaupti tik „Sodroje“.

Kitas – gyventojai gali kaupti prisidėdami savo lėšomis ir gaudami pa-pildomą įmoką iš vals-tybės biudžeto. Tam rei-kia nueiti į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti sutikimą mokėti papildomą įmoką. Svarbu paminėti, kad vėliau šio sutikimo atsisakyti nebus galima.

? Viešojoje erdvėje pasirodo nemažai politikų, bankų

analitikų pasisakymų dėl vykstančių socialinio draudimo pasikeitimų. ką manote apie šias diskusijas?

Manyčiau, natūralu, kad tiek politikai, tiek apžvalgininkai aptaria šį kiekvienam iš mūsų jautrų klausimą. Man tik sunku suprasti, kodėl

pasirūpinkite būsima pensija■Likus kelioms dienoms iki lapkričio 30-osios, paskutinės dienos, kai Lietuvos gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups pensiją ateityje, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre algimanta pabedinskiene.

dalis ekspertų, kurie ty-lėjo, kai buvo kuriami ir priimami šie pakeitimai, grįžta prie pradinių dis-kusijų. Manyčiau, disku-tuoti, keistis nuomonėmis ar teikti siūlymus reikėtų prieš priimant įstatymą. Arba keisti patį įstatymą. Vėl.

Dabar įstatymas ga-lioja, niekas jo neatšaukė, įgyvendinimo terminų nenukėlė, todėl jį telieka įgyvendinti. Svarbu ne-trikdyti Lietuvos žmonių, o suteikti jiems objekty-vią informaciją ir leisti priimti sprendimus.

? kaip vertinate nuomonę, kad reikia tobulinti pensijų

kaupimo sistemą, ją refor-muoti?

Ministerija atvira nuo-monėms ir siūlymams. Laukiame jų. Tačiau kažkodėl pasirinkta kriti-kavimo per žiniasklaidą forma. Gal bijoma dia-logo?

Į įvairius komentarus ir abejones dėl socialinio draudimo ateities galiu atsakyti taip – mūsų visų Konstitucijoje yra įtvir-tinta nuostata, kad kie-kvienas mūsų gausime senatvės pensiją, tai lai-duoja valstybė, todėl spe-kuliacijos šia tema yra ne visai etiškos.

? Gal yra gyventojų, kuriems neapsimoka dalyvauti

pensijų kaupimo sistemoje, grupė?

Nenorėčiau to akcen-tuoti, nes tai kiekvieno žmogaus asmeninio ap-sisprendimo reikalas. Galiu išsakyti keletą api-bendrintų nuomonių: rekomenduotina atidžiai rinktis, ar dalyvauti an-tros pakopos kaupimo sistemoje, tiems žmo-nėms, kuriems iki pensi-nio amžiaus liko nedaug laiko (pvz., 6–7 metai ar mažiau). Mat kuo žmo-gus vyresnis, tuo mažiau jo įmokų pasieks pensijų fondus ir tuo mažiau ga-limybių jis turi senatvei sukaupti papildomų lėšų antros pakopos pensijų fonduose. Kaip žinoma, 2-osios pakopos pensijų kaupimo sistema yra pri-taikyta kaupti ilgą laiką.

Taip pat atidžiai savo kaupimo galimybes tu-rėtų įvertinti mažesnes

pajamas gaunantys gy-ventojai, kuriems, tikė-tina, kaupti 2-osios pa-kopos pensijų kaupimo sistemoje labiau vertėtų prie kaupimo prisidedant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš vals-tybės.

Svarbu žinoti, kad žmo-gaus, dalyvaujančio pen-sijų kaupimo sistemoje, „Sodros“ įmokos dalis

pervedama į jo pasirinktą pensijų fondą mažės, todėl jo senatvės pensija, mo-kama „Sodros“, taip pat mažės.

Labai kviesčiau išban-dyti ekspertų parengtą skaičiuoklę (www.pensi-jusistema.lt). Ją kuriant dalyvavo daug specialistų, socialinių partnerių. Skaičiuoklės rodmenys nepateiks tikslaus pensi-

jos dydžio, tačiau leis įver-tinti tendencijas, kokios pensijos galima tikėtis pa-sirinkus kiekvieną iš trijų galimų variantų ateityje, jeigu iki pensijos žmogus dirbtų tokiomis pat sąly-gomis, kurias nurodė.

? ar Jūs jau priėmėte sprendimą, kaip kaupsite

pensiją?Aš jau esu priėmusi

sprendimą, kaip kaupsiu pensiją, ir norėčiau dar kartelį paraginti visus gyventojus suskubti, būti aktyvius ir atsakingus priimant sprendimą dėl savo ateities. Svarbu ne-pamiršti, kad vienareikš-mio atsakymo į klau-simą, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo siste-moje, nėra, tai sprendžia pats žmogus, įvertinęs savo padėtį.

? kaip bus atkurtos ir kom-pensuotos sumažintos pen-

sijos? ką galėtumėte atsakyti dabartiniams pensininkams?

Noriu atkreipti dėmesį, kad pensijų dydžiai jau atkurti, šiuo metu svars-tome, kaip kompensuoti per praėjusius metus ne-gautas pensijas. Mano nuomone, atlyginti žalą sunkiausiai besiverčian-tiesiems yra pagrindinis prioritetas.

Seime jau yra užre-gistruotas nutarimo projektas dėl sumažintų pensijų senjorams kom-pensavimo, mūsų mi-nisterija baigia rengti sumažintų pensijų kom-pensavimo įstatymo pro-jektą, tad nieko nelauk-dami teiksime siūlymą pradėti kompensuoti ne-gautą pensijų dalį jau ki-tais metais, o jas grąžinti dalimis, bet visiems.

Tikiu, kad tiek prem-jeras, tiek finansų minis-tras, tiek Seimo nariai supras sunkiausiai besi-verčiančių žmonių porei-kius ir pritars siūlymui.

Manau, kad jau atėjo laikas, kai ne „buhalte-rija“, o paprastų žmonių lūkesčiai turi būti valsty-bės prioritetas.

parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

a. pabedinskienė: „svarbu netrikdyti Lietuvos žmonių, o suteikti jiems objektyvią informaciją ir leisti priimti sprendimus.“ Ekonomika.lt

l

Verslas 11nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d. Verslas10 nr. 26

2013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

KLAUSK TEISININKO

?Bendrovė, kurioje dirbu, siūlo įteisinti mane jos vadovu. kokia yra pagrindinė vadovo at-sakomybė, jei įmonė susidurs su sunkumais?

Bendrovės vadovas – tai bendrovės valdymo orga-nas, turintis teisę atstovauti bendrovei, sudaryti sando-rius jos vardu. Bendrovės va-dovui, rūpinantis bendrovės interesais, atsiranda daug pareigų, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpes-tingumo reikalavimai negu kitiems darbuotojams.

Į vadovo atsakomybę įeina apskaitos organi-zavimas bei apskaitos dokumentų saugojimas, įmonės finansinės atskai-tomybės sudarymas ir pateikimas laiku. Taip pat viena iš daugelio vadovo pareigų yra rūpintis, kad jo vadovaujama bendrovė tvarkingai vykdytų mokes-čių prievoles. Organizuo-damas bendrovės veiklą ir įgyvendindamas jos tikslus, vadovas: (I) priima ir atlei-džia darbuotojus; (II) teikia informaciją ir dokumentus akcininkams; (III) sudaro akcininkų sąrašus; (IV) teikia dokumentus ir duo-menis Juridinių asmenų re-gistrui; (V) sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir rengia tarpinį pranešimą. Dažnai pasitaiko, kad, ben-drovei nesuformavus savo valdybos, vadovui tenka atlikti ir kai kurias jos kom-petencijai priskirtinas funk-cijas, pavyzdžiui, svarstyti ir tvirtinti: (I) bendrovės veiklos strategiją; (II) ben-drovės metinį bei tarpinį pranešimus; (III) valdymo struktūrą ir darbuotojų pa-reigybes; bei (IV) priimti sprendimus dėl bendrovės turto įsigijimo, pardavimo, nuomos, investavimo ir kt. Svarbu paminėti, kad ben-drovių vadovai paprastai atlieka ir daug kitų įsta-tymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose bei va-dovo pareiginiuose nuosta-tuose nustatytų pareigų.

Pažymėtina, jog vadovas atsako už žalą, kurią savo veiksmais sukelia veik-

atsakymą parengė verslo teisines konsultacijas teikian-čios įmonės „GoldmanHill“ vadovas darius paulikas.asmeninio albumo nuotr.

damas priešingai, nei nu-matyta įmonės įstatuose, akcininkų sprendimuose, valdybos nutarimuose bei kituose bendrovės doku-mentuose, todėl vadovui privalu laikytis konfidencia-lumo, būti lojaliam įmonei, rūpintis bendrovės dalykine reputacija, veikti akcininkų naudai bei neviršyti savo kompetencijos.

Jeigu įmonė susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, yra nemoki, ir jai turi būti inici-juotos bankroto procedūros, vadovas yra atsakingas, kad būtų operatyviai kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitu atveju įmonės vadovui gali tekti padengti žalą, ku-rią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl ban-kroto bylos iškėlimo. Ban-krutuojančios įmonės va-dovas turi būti ypač atidus, nedaryti žalos įmonės kre-ditoriams, operatyviai ben-dradarbiauti bei kooperuotis su teismu ir bankroto admi-nistratoriumi. Labai svarbu, kad, įmonei esant nemo-kiai, jos vadovas neteiktų pirmumo tenkindamas (užtikrindamas) tik vieno ar keleto iš daugumos kredito-rių reikalavimus, nes tokiu būdu, jei neužteks turto, gali būti padaryta turtinė žala ki-tiems kreditoriams.

Vadovui, priklausomai nuo atliktų veiksmų arba neteisėto neveikimo, gali būti taikomos skirtingos at-sakomybės rūšys: (I) draus-minė, kuomet padaromas šiurkštus darbo pareigų pa-žeidimas, (II) civilinė, kuo-met vadovas nepaiso akci-ninkų ar įmonės interesų ir nevykdo savo pareigų ar jas vykdo netinkamai; (III) administracinė, už menkesnius pažeidimus tvarkant apskaitą (pvz., atsisakymą akcininkui pateikti dokumentus); ir (IV) baudžiamoji, kuri gali kilti už tokius nusikaltimus kaip, pavyzdžiui, mokes-čių slėpimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, tyči-nis bankrotas.

Daugiau informacijos: www.goldmanhill.lt

info@GoldmanHill.lt

Jei turite klausimų teisės ekspertams, siųskite juos

info@ekonomika.lt

Faktai

„COin“ prOJektas

• Praėjus vos kelioms dienoms nuo prekybos pradžios, „Coin“ sulaukė kritikos bangos dėl mokė-jimo saugumo

• Kortelėje bus montuo-jamas dar vienas myg-tukas, kuris ją atrakins morzės kodo principu, jei išsikraus išmanusis tele-fonas

• Europoje „Coin“ ne-veiks dėl to, kad čia ne-įdiegta EMV sistema, kuriai reikia specialios mikroschemos ir PIN kodo

JAV „startupas“ „Coin“ per pirmą-sias 47 minutes, kai paskelbė apie

savo produktą, surinko vi-sas planuotas gauti lėšas. Tikslą pasiekti leido 1 000 naujų klientų, kurie už 50 JAV dolerių užsisakė iki šiol rinkoje analogo netu-rinčią mokėjimo kortelę. Tai buvo tik išankstiniai užsakymai. Dvejojusiems arba nespėjusiems užsisa-kyti „Coin“ kortelės vėliau ji kainuos dvigubai bran-giau. Gamintojų teigimu, naudotis šia kortele bus ga-lima jau kitų metų vasarą.

Iš rinkos stums pinigines

Lietuviai kortele atsiskaito bene rečiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kitapus Atlanto gyventojai taip dažnai švaistosi kortelėmis,

kad jos jau įgriso. Atrodo, šios problemos sprendimas JAV pasiekė naują rekordą.

„aštuoni viename“Tikimasi, kad naujove ypač susižavės rokenrolo ir saulės labiausiai le-pinami Los Andželo gy-ventojai bei Silicio slėnio išminčiai. Jų mokėjimo įpročius sunku lyginti su lietuvių, tačiau paralelių rasti galima, tik pirmiau-sia reikia kalbėti apie „Coin“ paskirtį.

Ši kortelė gali saugoti 8 skirtingų vieno varto-tojo kortelių duomenis. Joje galima laikyti debeto, kreditines, lojalumo ir ki-tas korteles, kurios nau-dojamos tokiu pat prin-cipu. Kadangi lietuviai dar nedrąsiai naudojasi mokėjimo ar juo labiau

kreditinėmis kortelėmis, lojalumo kortelių įtrauki-mas į „Coin“ sistemą būtų tikras išsigelbėjimas, o kasininkės klausimas, ar turite lojalumo kortelę, nebūtų tik šauksmas ty-ruose.

Bendras mažmeninės prekybos tinklų IKI ir „Maxima“ išduotų loja-lumo kortelių skaičius vien pernai viršijo Lie-tuvos gyventojų skaičių. Vis dėlto „Coin“ sistema galės naudotis tik JAV piliečiai, tačiau ir jiems nepatariama Europoje pa-sikliauti šia naujove, tad į atostogų lagaminą Benas iš Naujojo Džersio turės įsidėti visas savo korteles.

Gamintojai dar neprog-nozuoja, kada „Coin“ sistema galėtų būti pritai-kyta prie europinio pavyz-džio kortelių.

išmanusis ir senienosKortelė veikia kartu su išmaniaisiais telefonais, tačiau ir čia pasisekė ne visiems. Naujove galės naudotis didžiausią rin-kos dalį užimantys „An-droid“ ir „iOS“ operacinių sistemų naudotojai. „Win-dows“ mobiliųjų opera-cinių sistemų turėtojams „Coin“ atstovai dar tik žada šią naujovę.

„Coin“ veikimo prin-cipas paprastas. Išma-niajame telefone įdiegus

gamintojų programėlę reikia prijungti magne-tinę juostelę skaitantį priedėlį ir jį perbraukti

savo kortele. Vėliau nufo-tografuojama pati kortelė. Taip naudotojui leidžiama programėlėje lengviau at-

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

skirti korteles, o sistema išsaugo kortelės numerį ir galiojimo laiką.

Galiausiai duomenys automatiškai perkeliami į „Coin“ kortelę. Kai šioje atsiranda kelios kortelės, paspaudus specialų myg-tuką jų informacija yra rodoma ekranėlyje, taigi naudotojas žino, kuria iš savo turimų kortelių atsiskaitys arba kurios suteiktomis nuolaidomis naudosis. Kortelės ekra-nas veikia elektroninio rašalo, kuris naudojamas skaityklėse, principu.

Energija kortelei yra tiekiama pasitelkiant jau seniai naudojamas „Blu-etooth“ technologijas. Gamintojai teigia, kad šios užteks 2 metams, o tada „Coin“ kortelę reikės keisti.

Tiesa, ši senamadiška technologija suteikia dar vieną papildomą funkciją. „Coin“ naudotojui pa-mesti šimtinę kainavusios kortelės gali ir nepavykti, nes šiai nutolus nuo kli-ento išmaniojo telefono, pasigirs įspėjamasis si-gnalas.

Bandymų netrūkoSėkmingos verslo idėjos tikslas yra kuo pigiau pateikti vartotojui prob-lemos sprendimą. Šios naujovės kaina gali būti nesutarimų objektas, nes kortelę reikės kas dvejus

metus keisti už odinės pi-niginės kainą. Vis dėlto vartotojai jau seniai kor-telių gausą įvertino kaip šalutinį elektroninio at-siskaitymo ir lojalumo produktą.

Iki šiol ne vienas pra-dedantysis verslininkas bandė spręsti šią prob-lemą. Tačiau norint įdiegti tokią sistemą reikia daugybę dalykų derinti su bankais, pre-kybininkais, įstatymų prižiūrėtojais ir opera-cinių sistemų kūrėjais. Kiekvienas bandymas baigdavosi papildomų funkcijų diegimu. Tai ge-riausiu atveju išspręstų kortelių gausos prob-lemą, bet sukeltų naujų.

„Coin“ sprendimas su-derinti magnetinę korte-lių sistemą su be reikalo pamirštu „Bluetooth“ buvo sėkmingas, tačiau tai dar ne viskas.

sena rinkodaros alchemijaGalima tik spėlioti, ar pirmų 50 tūkst. JAV do-lerių užteks, kad būtų pradėta diegti „Coin“ sistema. Kartu naivu tikėtis, kad kūrėjai nesi-tikėjo puikios pradžios,

„Coin“ kortelėje bus matoma informacija apie atitinkamos kortelės galiojimo laiką ir paskutiniai keturi kortelės numerio skaičiai. Bendrovės nuotr.

nes produktas iš esmės keičia rinką.

„Coin“ oficialiame tin-klalapyje veikia skaitik-lis, rodantis, kiek dienų liko iki išankstinio už-sakymo pabaigos. Dabar kortelė kainuoja perpus pigiau, o gamintojai skel-bia, kad jų skaičius ribo-tas.

Turbūt net nereikia aiškinti, kaip stipriai žmonių vartojimą keičia nuolaidos ir spaudimas dėl ribotos produkcijos. Dėl to šios strategijos ne-moko geriausios verslo mokyklos, tačiau būtent pradedantiesiems versli-ninkams šiandien reikia mokytis ne tik kurti ino-vacijas, bet ir verslauti.

Tinklinės rinkodaros idėja, ko gero, išpopulia-rėjo, kai tik atsirado inter-netas, Lietuvoje su ja ypač gerai susipažino moterys, platinusios kosmetiką, o JAV pradedantieji versli-ninkai šios strategijos ma-dinga nebelaiko jau bent kelerius metus.

Kiekvienas, užsisakęs kortelę, kartu gauna ir unikalią nuorodą. Jei per pastarąją „Coin“ kortelę užsisako kitas asmuo, pirmajam į sąskaitą yra

pervedami 5 JAV dole-riai. Nuoroda galioja tik unikaliems vartotojams, o prisjungti ja galima tik 10 kartų. Vis dėlto to užtenka, kad pirkėjui iš-ankstinis kortelės mokes-tis atsipirktų.

Jau dabar JAV gyven-tojų „Twitter“ ir „Fa-cebook“ paskyros yra „ištapetuotos“ šiomis nuorodomis, o gamintojui užsakymų skaičių pavyks padidinti bent jau dešim-teriopai.

„Coin“ vyrukams pro-jekto pradžia pavyko, o gera pradžia – pusė darbo. Vis dėlto tai buvo lengvoji pusė. Tai, kad pirmieji kli-entai korteles gaus tik po pusmečio, o likusieji tik kitų metų rudenį, rodo, jog dar reikia daug ką su-derinti su atitinkamomis JAV finansų institucijo-mis ir prekybininkais. Šiandien idėjos paprastu-mas leidžia galvoti apie projekto sėkmę, o po metų kitų gal ir europiečiai ga-lės pagaliau atsisakyti pi-niginių.

»kortelės ekranas veiks elektroninio rašalo, kuris naudojamas skaityklėse, principu

»Vartotojai jau seniai kortelių gausą įvertino kaip šalutinį elektroninio atsiskaitymo ir lojalumo produktą

aLGirdas sysasSocialdemokratas, Seimo pirmininko pavaduotojas

Bėda, kad tradicijų, ko-kios yra Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse, kai priimant įmonės valdymo sprendimus ar gaunant informaciją daly-vauja ir darbuotojų atsto-vai, pas mus nėra. Viena iš pasekmių – informa-

darbuotojai ir darbdaviai sprendimus priimti turi kartu

Praėjo jau 23 metai, kai atkūrėme Lietuvos ne-priklausomybę. Darbda-viams reikėtų atsisakyti požiūrio į darbuotojus tik kaip į darbo jėgą. Dar-buotojai kuria pridėtinę vertę. Kepant finansų pyragą dalyvauja visi: ir darbdaviai, ir darbuoto-jai. Reikia abiem pusėms bendrauti, bendradar-biauti ir siekti geresnio rezultato.

Kai kurie įmonių va-dovai mano, kad darbuo-tojų įtraukimas priimant sprendimus sukeltų chaosą, nes darbuotojai stokoja žinių ir kompe-tencijos spręsti sudėtin-gesnius įmonių valdymo klausimus. Bet ir vadovų,

ir darbuotojų yra įvairių. Visiems reikia mokytis, gilinti profesines žinias. Darbuotojų atstovas gali būti tarpininkas tarp darbdavio ir eilinių dar-buotojų. Lietuvos įmonėse susirinkimai, kuriuose būtų viešinamos įmonių verslo problemos, beveik nerengiami.

Paprastai kalbant, su žmonėmis bendraujama, kai jiems „išrašoma vel-nių“, liepiama dirbti viršvalandžius po darbo ar švenčių dienomis, ir viskas. Bet kodėl reikia dirbti papildomai, ką už tai darbuotojai gaus, ne-pasakoma.

Darbdavių požiūris turi keistis. Pažįstu žmonių,

kurie dirba didelėse tarp-tautinėse kompanijose ir yra jų valdymo tarybų nariai. Jie dalyvauja su-sirinkimuose, išsako savo nuomonę. Darbuotojų įtraukimas į valdymą, informacijos apie įmonę teikimas duoda pozityvų rezultatą – psichologinę motyvaciją kokybiškai ir kūrybiškai dirbti.

Aišku, gali pasitaikyti nesąžiningos elgsenos atvejų, bet darbuotojus reikia ugdyti.

Darbdaviai, kurie va-dovauja socialiai atsakin-goms įmonėms, supranta darbuotojų įtraukimo į valdymą naudą. Nemany-kime, kad darbuotojas pa-keis įmonės generalinį di-rektorių ar verslo plėtros vadovą! Tačiau požiūris į darbuotojus, kurie atlieka pagrindinį darbą ir iškepa didelę finansų pyrago dalį, turi keistis.

Ar šiuo metu Lietuvoje įmonių darbuotojų atstovai gali dalyvauti administracijos rengiamuose susirinkimuose ir spręsti įmonės valdymo reikalus? Tokią galimybę mūsų darbo teisė numato.

»požiūris į darbuotojus, kurie atlieka pagrindinį darbą ir iškepa didelę finansų pyrago dalį, turi keistis

cijos stokojantys eiliniai darbuotojai yra mažiau motyvuoti siekti įmonėms svarbių tikslų.

Šiais klausimais do-miuosi, jie įdomūs ir pro-fesinėms sąjungoms, todėl parengiau bei Lietuvos Respublikos Seime užre-gistravau pataisas, kurias priėmus būtų sudarytos galimybės darbuotojų

atstovams daugiau ben-drauti su įmonių vado-vais, akcininkais. Keis-tųsi ir eilinių darbuotojų požiūris į darbą, ir admi-nistracijos santykiai su darbuotojais.

Kadangi pas mus nėra darbuotojų atstovų daly-vavimo priimant įmonių sprendimus tradicijos, kai kurie verslininkai įžvelgia kėsinimąsi į „konfidencialią jų įmonių informaciją“. Kaip rodo kitų šalių patirtis, naudos, priėmus įstatymų patai-sas, turėtų abi pusės. Kai darbuotojai pasitiki įmo-nės ir savo ateitimi, žino, kad po kelių mėnesių ne-bus atleisti, ir suvokia, kokie reikalavimai jiems keliami, koks bus paska-tinimas už gerai atliktą darbą (pinigine ar kitokia išraiška), jie žymiai akty-viau siekia tikslo ir geriau dirba.

olgos posaškovos nuotr.

l

Išlaidžių politikų eros saulėlydis

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai nutinka tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip

niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos.

Me n a n t i e j i p r a ė j u s i ų metų Seimo r i n k i m u s ,

ko gero, nepamiršo vie-nos, dabar valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pažado minimalų atlyginimą padidinti iki 1 509 litų. Kas iš to išėjo, matome puikiai, tačiau nuostabą kėlė, kad ekono-mistų skaičiavimai buvo praleidžiami pro akis.

Įsilieję į Europos šalių būrį, įsipareigojome būti atsakingi, todėl gražiais pažadais grįsti biudžeto deficito, mažo konkuren-cingumo ir besaikio skoli-nimosi keliai gali būti už-daryti. Panašu, kad ilgam.

akyla Briuselio akisPrieš porą savaičių Eu-ropą sudrebino bepre-cedentė žinia – Europos Komisija (EK) pareiškė tirsianti išbalansuotą Vo-kietijos einamosios sąs- kaitos struktūrą. Pasi-rodo, vokiečiai kelerius metus iš eilės kur kas daugiau pagamina ir par-duoda nei perka. Turint omenyje, kad didžiausioje Europos galybėje gyvena beveik 82 mln. aukštas pajamas gaunančių pilie-čių, tokia tendencija gali

kiek jaudinti suprantan-čiuosius, jog tam, kad at-sigautų ES ir euro zona, reikia visų šalių indėlio.

Viena svarbiausių šios situacijos detalių – pirmą kartą kuriamas preceden-tas vadinamojo branduo-lio šaliai pritaikyti makro-ekonominio disbalanso procedūrą (MIP). Kol kas ši trijų raidžių kombina-cija nėra plačiai žinoma, tačiau taip bus neilgai.

MIP siekiama užkirsti kelią potencialiems eko-nominiams gaisrams, vos tik pamačius pirmuosius problemų dūmus. Euro-

pos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) prižiūrės 11 makroekono-minių kriterijų, susijusių tiek su išoriniais, tiek su vidiniais ekonomikos ne-atitikimais. Kriterijai ap-rėpia įvairias sritis – nuo valstybės konkurencin-gumo ir skolos dydžio iki finansinių įsipareigojimų masto ir nedarbo lygio.

Svarbiausia, kad nė viena eurą įsivedusi vals-tybė negalės išvengti Briuselio rankos, kuri du-kart per metus valstybei, nesilaikančiai įsipareigo-jimų, gali skirti 0,1 proc.

BVP dydžio siekiančią nuobaudą – remiantis 2012 metų Lietuvos BVP dydžiu, viena bauda šaliai siektų apie 114 mln. litų.

Vokietija taps precedentuLietuvoje bei kitose ma-žosiose ES valstybėse, dar gajus nevisavertiškumo kompleksas, į galvą kalan-tis nuostatą, kad mažųjų šalių balsas Europoje tėra šauksmas tyruose. Būtent šią padėtį išaiškinti padės dėl perdėm gerų Vokieti-jos rezultatų inicijuotas tyrimas. „Vokietijos atve-

jis kuria precedentą – pa-galiau bus galima aiškiai matyti, ar įvairios taisy-klės taikomos tik mažo-sioms valstybėms, ar vi-soms Sąjungos narėms“, – Briuselyje savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo Europos politikos centro vadovas Fabianas Zule-gas. Pašnekovas pridūrė manantis, kad didžiausia Europos ekonomika išties serga – priklausomybė nuo užsienio rinkų kelia realų pavojų šioms imant trauktis.

Ekspertų pasiteiravus, kuo paremtas nerimas,

Užsienyje 13Užsienyje12

TIK SKAIČIAI

kaltinama šnipinėjimu

įtariama, kad ikea prancūzijoje nelegaliai kaupė duomenis apie darbuotojus ir klientus. reuters

■švedijos baldų gamybos ir namų apyvokos prekių milžinės ikea padalinio prancūzijoje vadovus apklausė policija, skelbia „the Guardian“.

Tyrimas dėl įtariamo dar-buotojų ir pirkėjų šnipinė-jimo gamintojo padalinyje įgavo postūmį. Prancūzijos teisėsauga įtaria, kad pa-dalinio vadovybė nelega-

liai perėmė policijos duo-menis apie darbuotojus bei kaupė informaciją apie klientus, kurie skundėsi dėl pirkinių.

Pasak naujienų portalo, kompanija savo ruožtu pradėjo vidinį tyrimą ir nustatė, kad tam tikras elgesys Prancūzijoje buvo nesuderinamas su vidaus taisyklėmis ir kultūra.

kad Vokietija sukuria daugiau produktų nei nori pirkti, šie teigė, kad pagrindinė problema – noras patekti į didžiau-sią Europos rinką. „ES tarpusavyje prekiauja daugiausia. Net du treč-daliai visos prekybos vyksta vidinėse rinkose, todėl pagrindinės preky-bos partnerės yra suinte-resuotos, kad didžiausia ir stipriausia žemyno rinka būtų linkusi pirkti prekes“, – leidiniui „Eko-nomika.lt“ pasakojo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti-

13 mlrd.JAV BANKAS „JPMORGAN ChASE“ SUDARė REKORDINę 13 MLRD. DOLERIų VERTėS TAIKOS SUTARTĮ BYLOJE DėL SPEKULIACIJų PERVERTINTAIS VERTYBINIAIS POPIERIAIS

Faktai

VOkietiJOs ekOnOmika

• Vokietijoje dvejus me-tus iš eilės fiksuojamas 7 proc. BVP siekiantis einamosios sąskaitos perviršis

• Vokietija yra 6 didžiau-sia eksportuotoja pasau-lyje

• Šalis sudaro 27 proc. euro zonos ekonomikos ir 20 proc. visos ES eko-nomikos

• MIP tyrimas iniciuotas 16-ai valstybių

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

»šalims, tokioms kaip Lietuva ar danija, liko tik regimybė, kad vykdoma savarankiška pinigų politika

Vokietijos ekonomika parduoda kur kas daugiau nei perka. reuters

žingsnis atgal■kijevas atsisakė pasi-rašyti istorinę prekybos sutartį su europa, tačiau Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pa-žadėjo, kad jo šalis toliau sieks narystės europos sąjungoje (es).

Šis pareiškimas nuskam-bėjo, kai Ukrainos vyriausybė paskelbė dekretą, nurodantį „nutraukti Ukrainos ir ES

Asociacijos sutarties ruošimo procesą“.

Asociacijos sutarties pasira-šymas buvo laikomas pirmu žingsniu į narystę ES, tačiau Bendrija pareikalavo mainais už šį susitarimą išlaisvinti ka-linčią opozicijos lyderę Juliją Tymošenko. Ukrainos par-lamentas nepritarė sutarčių projektams, kurie būtų išlais-vinę vieną 2004 metų Oranži-nės revoliucijos lyderių.

asociacijos sutarties pasirašymas buvo laikomas pirmu žingsniu į narystę es. reuters

pardavinės pilietybę■maltos parlamentas pažadėjo pardavinėti ša-lies pilietybę už 650 tūkst. eurų ir suteikti pirkėjams pasą, atveriantį vartus į 28 valstybių europos są-jungą (es). planas turėtų įsigalioti po kelių savaičių.

Premjeras Josephas Mus-catas prognozuoja, kad naujoji priemonė padės sumažinti šalies deficitą ir pritrauks turtingų žmonių,

kurie čia investuos. J. Mus-catas apskaičiavo, kad maždaug 45 nauji piliečiai atneš maždaug 30 mln. eurų kasmet. Kompanija „henley and Partners“, kuri tvarkys naujokų doku-mentus, nurodo, jog tikisi gauti 200–300 paraiškų per metus. Maltos, kaip ES narės, piliečiai gali laisvai įvažiuoti į bet kurią iš 27 kitų bloko narių.

malta žada pardavinėti šalies pilietybę už 650 tūkst. eurų. reuters

tuto ekonomikos profeso-rius Jonas Čičinskas.

Panašios nuomonės laikėsi ir SEB banko pre-zidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis tikino, kad priekaištų dėl pernelyg giežtos fiskalinės politikos vokiečiams netrūko ir iki šiol. „Vokietijos valdžia, didindama išlaidas, galėtų prisidėti ne tik prie šalies ekonomikos pajėgumų di-dinimo, bet ir prie visos euro zonos ekonomikos raumenų auginimo, – teigė ekonomistas. – Ga-lima spėti, kad EK išvads tokios ir bus.“

Klausiantiems, kodėl Vokietijos problemos tu-rėtų rūpėti nedidelei Lie-tuvos ekonomikai, galima priminti, kad šalis pla-nuoja tapti euro zonos da-limi jau 2015 metais. Vadi-nasi, identiškos priežiūros bei vertinimo priemonės bus taikomos ir Lietuvai, todėl politikų svaičioji-mai dėl valstybės finansų turės būti vertinami kur kas akyliau. Nebepakaks

laikytis biudžeto deficito normų – teks atidžiai ste-bėti visus pagrindinius makroekonomiką veikian-čius rodiklius.

Veržiasi į nacionalinę politikąPrasidėjus euro zonos krizei, visame Senajame žemyne kilo euroskepti-cizmo banga. Kol bendra valiuta nacionalinėms vy-riausybėms suteikė svertų tarptautinėse rinkose sko-lintis pusvelčiui, skeptikų gretos buvo kur kas ma-žesnės.

Skepticizmo netrūks ir taikant MIP nuostatas, mat šios vienaip ar ki-taip palies nacionalinės valdžios prerogatyva lai-komus sektorius. Pavyz-džiui, jei Vokietija norės sumažinti einamosios sąs-kaitos deficitą, tikėtina, jai bus rekomenduojama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir taip kelti jų perkamąją galią sukaupto prekybos balanso sąskaita.

vienijančios valiutos po-litiką. Negana to, nors Lietuvoje euras necirku-liuoja, negalime didžiuotis vykdą nepriklausomą va-liutos politiką. „Šalims, to-kioms kaip Lietuva ar Da-nija, liko tik regimybė, kad vykdoma savarankiška politika, mat įsivedę eurą monetarinės priklauso-mybės neprarandame, nes tokios tiesiog neturime“, – aiškino G. Nausėda.

Su juo sutiko ir J. Či-činskas. „Mes neturime savos pinigų politikos, ta-čiau ir euro zonos valsty-bės savo monetarinę poli-tiką yra perleidusios ECB kontrolei – tokia bendros valiutos kaina“, – aiškino ekonomistas.

Ekspertai pridūrė, kad įsipareigojimai neturėtų būti vertinami neigiamai – taip populistams užde-

„Galima ne tik didinti atlyginimus, bet ir ma-žinti mokesčius. Taip gy-ventojų kišenės būtų dar labiau papildytos ir leistų jiems daugiau išleisti, o tai pajustų ir Italijos ar Ispanijos eksportuotojai“, – aiškino J. Čičinskas.

Verta priminti, kad siū-lymus teikia ne supran-tamu keliu postus užėmę parlamentarai, bet EK ir ECB vertintojai, kurių plačioji visuomenė beveik nežino.

G. Nausėda, paklaustas, ar MIP priemonių taiky-mas galėtų būti traktuo-jamas, kaip tiesioginis ki-šimasis į vidaus politiką, sakė, kad visa Europa yra vienas ekonominis orga-nizmas, todėl kišimosi iš-vengti nepavyks. „Aišku, galime nuspėti, kad vien-valdė žemyno ekonominė ir politinė galybė Vokietija ramiau žiūrės į pasiūly-mus“, – pridūrė ekonomis-tas. SEB banko prezidento patarėjo nuomonę iš dalies patvirtino ir EK atstovas,

su „Ekonomika.lt“ suti-kęs kalbėti tik pažadėjus, kad nebus skelbiama jo pavardė. „Šiuo metu 60 proc. mūsų eksporto tenka šalims, esančioms už Europos Sąjungos ribų, todėl įžvelgti grėsmę euro zonai nelengva“, – aiš-kino iš Vokietijos kilęs EK atstovas. Jo teigimu, kol egzistuoja poreikis fi-nansuoti periferinių vals-tybių, tokių kaip Ispanija, Portugalija ar Graikija, skolas, tol Vokietijai rei-kės prekybos pertekliaus, mat kitu atveju papildomų finansų nebus rasta.

prarasti nėra koLietuvos kaimynėms Lat-vijai ir Estijai įšokus į euro zonos laivą, liksime vienintelė Baltijos vals-tybė, neturinti balso teisės kuruojant ES valstybes

damas apynasris, nelei-džiantis imtis neadekva-čių sprendimų, kurie gali kainuoti per daug. Pavyz-džiui, taip nutiko Lietu-voje prieš krizę padidinus pensijas, kai infliacijos rodikliai ir taip siekė dau-giau nei 7 proc.

F. Zulegas leidiniui taip pat teigė manąs, kad nedi-delėms valstybėms nerei-kėtų bijoti nei euro, nei MIP priemonių. „Pavyz-džiui, Danija turi naciona-linę valiutą, tačiau vykdo visus ECB sprendimus lyg būtų euro zonos narė. Tačiau nebūdama narė šalis negali naudotis eurą turinčios valstybės privi-legijoms ir patiria nerei-kalingų išlaidų“, – aiškino analitikas ir pridūrė, kad šiuo metu ES eina keliu, kuris negali būti atsie-tas nuo bendros valiutos. „Esu tikras, kad ilgainiui matysime situaciją, kuo-met euras ir ES bus sino-nimai. Tai tik laiko klau-simas“, – savo nuomonę išsakė F. Zulegas.

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Auksinės taisyklės nėra

Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išaugo į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“

vadovas Ignas Staškevičius sako, kad tai nebuvo pavyzdiniai jo karjeros metai.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

karOLis BirGiLaskarolis.birgilas@ekonomika.lt

Faktai

Vp GrUpė

• Per šią bendrovę akci-ninkai valdo mažmeninės maisto prekybos tinklą „Maxima“, pramonės bei statybos prekybos tinklą „Ermitažas“, vaistinių vers-lą „Euro Apotheca“

•Grupė veikia Baltijos ša-lyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje

•Pernai VP įmonių gru-pėje dirbo 32,5 tūkst. dar-buotojų

•2012 metais holdingo pelnas sudarė 285,8 mln. litų

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

ndX valdybos pirmininkas pastebi, kad gera fizinė forma yra tolygu gerai savijautai, kuri būtina geram vadovui.asmeninio albumo nuotr.

i. staškevičiaus manymu, pirmauti vienoje srityje nėra taip įdomu, kaip veržtis į naujas rinkas. Bendrovės nuotr.

Sakinys „Nueik į kokią maksimą“, ko gero, nekart n u s k a m b ė j o

dažno lietuvio namuose. Kai verslo pavadinimai pradeda konkuruoti su bendriniais žodžiais, la-bai paradoksaliai atrodo vieno iš prekybos gigan-tės įkūrėjų ir buvusio „VP Market“ bei „Maxima“ vadovo I. Staškevičiaus prisipažinimas, kad tikru

vadovu savęs nelaiko. Pokalbis su verslininku vyko „Akropolio“ verslo centre, kur 6-ame pastato aukšte įsikūręs nedidelis bendrovės NDX biuras. Čia nuo Šeškinės kalvų atsiveria puiki Vilniaus panorama net darganotą dieną, tačiau vadovo kabi-netas nė kiek neprimena ištaigingų kadrų iš Holi-vudo filmų.

„Niekada nebuvau tikras vadovas, mat, kal-bėdami apie vadybos spe-cialistus, turime galvoje žmones, kurie vadovauja

kiek sulėtėjęs, šiandien dinamikos jam netrūksta, nes dalyvauja naujų inves-ticijų žvalgyboje ir verslo grupės įmonių priežiūros procesuose.

nuosavybė ir vadovavi-mas nekoreliuojaPaklaustas, ar turint kompanijos akcijų yra sti-mulas geriau vadovauti, pašnekovas pateikė dvi versijas. „Čia nėra vienos tiesos. Be abejo, kiekvie-nas akcininkas savo turtu lyg ir geriau rūpinasi. Kita vertus, akcininkas ne visada pasižymi vado-vui būtinais gebėjimais, ne visada turi reikiamą išsilavinimą, vadovavimo patirties. Dabar vadovau-jamus postus dažniausiai užima profesionalai, jie gali ir nebūti akcininkai“, – atkreipia dėmesį I. Staš-kevičius, tačiau pabrėžia, kad dividendai, kuriuos dažnas sieja su įmonės sėkme, nėra lakmuso po-pierėlis vadovo veiklai vertinti.

„Kiekvieno vadovo darbas yra vertinamas ne tik atlyginimu, bet ir verte, kurią jis sukuria bendrovėje. Ta verte daž-nai su juo pasidalija visi akcininkai. Vis dėto tai nėra vienintelis atvejis.

Įvairios schemos leidžia apskaičiuoti vadovo pre-miją, atsižvelgiant į tai, kokia vertė buvo per tam tikrą laikotarpį sukurta. Mes savo grupėje taip pat taikome tokius skaičiavi-mus. Keliami ne tik pelno tikslai: skaičiuojama įmo-nės plėtra, teisingos inves-ticijos, tvarūs pakeitimai, kurie užtikrina ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Jei akcininkai negauna dividendų, dar nereiškia, kad vadovas dirba netin-kamai“, – aiškina jis.

Universalumo negali būtiDažnai tikro vadovo tai- syklės tampa panacėja verslui ir interneto por-talų lankytojų skaičiaus multiplikatoriumi. I. Staš-kevičiaus patirtis parodė, kad auksinė taisyklė, koks iš tikrųjų turi būti vado-vas, jog verslas klestėtų, neegzistuoja.

„Man yra tekę matyti įvairių vadovų: vieni šalti ir labiau autoritariški, kiti demokratiški ir linkę šiltai bendrauti. Vieni vadovai linkę padaryti patys bet kurį darbą, kiti niekada nenusileidžia iki bendrovės padalinių ir dirba tik su dokumentais. Vis dėlto ir vieni, ir kiti

pasiekia gerų rezultatų, nes turi savo stilių, kuris jiems tinka. Negalima sukurti taisyklės, kaip vadovas turi bendrauti su darbuotojais, kad įmonė klestėtų. Visi yra skir-tingi, taigi labai sunku persilaužti ir prisitaikyti prie kokio nors reikala-vimo“, – skuba nuliūdinti taisyklių ieškotojus I. Staškevičius.

Pasak jo, asmeninės va-dovo savybės ir charizma nėra vien jo asmenybės dalis, visa tai kuria ir įmonės veidą. „Vadovas pasirenka savo komandą, ši formuoja žemesnes grandis, ir įmonė įgauna veidą, kuris priklauso nuo aukščiausio vadovo. Taip sukuriamas tam tikras klimatas“, – savo pastebė-jimais dalijasi jis.

Mažmeninės prekybos verslas reikalauja žmogiš-kojo kapitalo net šiandien, kai mobiliosios programė-lės tiesia pagalbos ranką bene kiekviename žings-nyje.

„Šiais laikas įrenginiai irgi gali būti svarbūs, nes vis daugiau procesų atlieka įvairūs robotai ir mašinos, bet jie yra vie-nodi. Vienintelis dalykas, kuo dabar gali išsiskirti žmonės, – kolektyvas. Man visada svarbus žmo-giškasis santykis su ko-manda, su kuria dirbu kiekvieną dieną, taip pat su visos įmonės kolek-tyvu“, – vadovo ir darbuo-tojų santykį apibūdina I. Staškevičius.

Versle svarbūs tekstaiVerslininkas yra ir rašy-tojas, rašymu ir skaitymu susidomėjęs dar vaikys-tėje. Šiandien jis pastebi, kad tokia realizacija yra ne tik pomėgis, bet ir rimtas įsipareigojimas, kai knygą reikia pabaigti laiku. I. Staškevičius pa-brėžia – skaityti literatūrą svarbu kiekvienam vado-vui.

„Man ne tas pats, kaip yra surašytas laiškas verslo partneriui, kaip

parašytas pranešimas spaudai. Pati retorika verslui yra svarbi. Ypač vadovui, nes žodžiai yra įrankis, perteikiantis mintis komandai. Jis ne pats viską daro, bet kuria strategiją arba sprendžia vykdomuosius klausi-mus, taigi turi aiškiai išdėstyti mintis savo ko-lektyvui.

Domėjimasis įvairia li-teratūra, skaitymas, ypač geros grožinės literatū-ros, padeda rasti raktą, kaip išaiškinti sudėtin-gus ar nemalonius daly-kus savo kolektyvui“, – pabrėžė jis.

Verslo inercijos užtenka ir bėgantI. Staškevičius laikomas vienu iš „Vilniaus ma-ratono“ įkūrėjų, tačiau, kaip sako pats, įkūrėjais galima laikyti visus 200 bėgikų, kurie dalyvavo pirmajame maratone. Verslininkas pasiilgsta darbo einant vykdomą-sias pareigas, tačiau ir pats kartais stebisi, kaip pavykdavo tai suderinti su aktyviu ir daug at- kaklumo reikalaujančiu laisvalaikiu.

„Kai dabar pagalvoji, net keista, kaip visur spėdavau. Esu per metus

bėgęs 11 maratonų, tais pačiais metais esu kopęs į aukštą viršūnę. Kai turi daug energijos, laiko atsi-randa viskam. Vienas kitą gali papildyti.

Jeigu darbe laukia dideli iššūkiai, reikia susikaupti ir kolektyvui parodyti, ką sugebi. Iš inercijos gali tai daryti ir po darbo, realizuodamas savo pomėgius“, – teigia, ko gero, vienas sportiš-kiausių Lietuvos verslo vadovų.

Interviu metu nebuvo įmonama nepastebėti iš po marškinių rakovės kyšančio ryškaus spor-tinio I. Staškevičiaus laikrodžio. Sėkmingai darbą su pomėgiais deri-nantis verslininkas vis dėlto nuogąstavo, kad tam laiko galėjo būti ir daugiau.

„Aišku, tuomet stig-davo laiko šeimai, na-mams. Negaliu pasigirti, kad pastačiau namą ar įrengiau sodybą – tokių dalykų aš neturiu. Bet užtat turiu ką prisi-minti: tiek viršukalnių, tiek varžybų, kuriose da-lyvavau su draugais, tiek pasiekimų, kurių sulau-kiau, būdamas vadovu...“ – pokalbį užbaigė I. Staš-kevičius.

CV Ignas Staškevičius

1994 metais VU Medicinos fakultete įgijo pediatrijos bakalauro laipsnį

2002-aisiais tapo „VP Market“ valdybos pirmininku

2005 metais pradėjo eiti bendrovės „Eurofarmacijos vaistinės“ valdybos pirmininko pareigas

2006-aisiais išleido pirmąją knygą „Kelias į bazę“

»domėjimasis įvairia literatūra, skaitymas, ypač geros grožinės literatūros, padeda rasti raktą, kaip išaiškinti sudėtingus ar nemalonius dalykus savo kolektyvui

didelėms bendrovėms. Mano vaidmuo visada buvo mišrus: aš esu nedi-delis akcininkas visose bendrovėse, kurioms teko vadovauti anksčiau ir va-dovauja dabar. Pavyzdžiui, kalbinti mane kaip NDX vadovą nebūtų stimulo, nes pati įmonė nėra didelė, o ir veiklą vykdome užsie-nyje“, – kalba 10 darbuo-tojų šiandien vienijančios bendrovės valdybos pirmi-ninkas.

Satyrą apie Lietuvos verslo ryklius parašęs I. Staškevičius save pir-

miausia tapatina su vers-lininku ir, kalbėdamas apie praėjusius karjeros metus, vadovo pareigas nustumia į antrą planą. „Kadaise teko vadovauti „Maximai“, „Eurovaisti-nėms“. Tai buvo didelės

bendrovės. Iki to laiko teko vykdyti įvairius pro-jektus, taigi save laikau labiau verslininku nei va-dovu. Darbas generalinio direktoriaus poste nėra pavyzdiniai mano karje-ros metai“, – pasakoja jis ir pabrėžia, kad įmonių kūrimosi metu svarbesnė buvo kontrolė, o ne vado-vavimas.

„Geriausia, kai įmo-nei vadovauja geriausias įmanomas vadovas. Jis nebūtinai turi būti susijęs su akcininkais. Tiesiog buvo toks metas, kai rei-

kėjo didesnės kontrolės, priežiūros, ir akcininkai man patikėjo tų įmonių vairą. Paskui vadovai keitėsi, o šiandien tos įmonės puikiai tvarkosi. „Eurovaistinėse“ nebėra su akcininkais susijusių vadovų“, – apie tuometinę ir dabartinę situaciją pa-sakoja akcininkas.

Šiandien verslininkas atlieka stebėtojo vaidmenį įvairių įmonių valdybose, yra jų narys arba atlieka patariamąjį vaidmenį. Nors, pasak I. Staškevi-čiaus, darbo tempas yra

»darbas generalinio direktoriaus poste nėra pavyzdiniai mano karjeros metai

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17

Nemokami pinigai pučia

naujus burbulus Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių,

per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka.

Mėnesio pra-džioje popu-liarus socia-linis tinklas

„Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybi-niais popieriais. Buvo ti-kimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes pa-

plonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pa-kėlė net 73 proc. – iki 45 dolerių (115 litų) už akciją.

Įdomu, kad prieš pra-dėdamas platinti akcijas (IPO) socialinis tinklas paviešino finansinius duomenis, rodančius, kad per pastaruosius dvejus metus kompanija pelno nenešė. 2010–2012 metais

„Twitter“ patyrė net 700 mln. litų nuostolių. Nors „Twitter“ populiarumas auga, o nuostolių našta mažėja, racionalus protas leidžia daryti prielaidą, kad prekyba akcijomis nieko bendra su kompa-nijos būkle neturi – veši rizikos nebijanti kultūra, turinti beveik neribotus finansus. Kažkur tai jau matėme.

Finansų sektorius klestiKiek komiškai skambanti ekonominio burbulo są-voka leidžia kalbėti apie išpūstą tam tikro ekono-mikos sektoriaus pobūdį. Dažniausiai ekonominiai burbulai siejami su padė-timi, kuomet vertės ir kai-nos santykis nebeatitinka realybės – žmonės, aky-liau stebintys situaciją ne-

kilnojamojo turto rinkoje, ko gero, atmins dienas, kai net lūšnos netoli Vilniaus centro buvo vertinamos milijonais litų.

Žinoma, labai sunku nustatyti, kas yra burbu-las, o kas – sveikas vertės augimas. Vis dėlto tam tikri rodikliai leidžia su-sidaryti bendresnį vaizdą. Pavyzdžiui, vienas labai išraiškingas faktas – 2007–

»Centriniai bankai geriau renkasi rizikuoti finansų ar nekilnojamojo turto burbulus kurti tam tikruose regionuose nei, per anksti padidinę palūkanas, panardinti pasaulį į recesiją

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

2008 metų krizės epicentre buvęs JAV finansų sekto-rius šiuo metu išgyvena tikrą bumą, o finansinių

įmonių pelnas jau pra-noko iki „Lehman Brot-hers“ griūties kreives puošusius skaičius.

„Swedbank“ vyriausia-sis ekonomistas Nerijus Mačiulis savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad JAV įmonių pelno santykis su BVP viršija istorinius rodiklius.

„Galima nuspėti, kad ilguoju laikotarpiu įmo-nių pelnas augs lėčiau, nes nebuvo jokių struk-tūrinių lūžių, kurie leistų susiklostyti padėčiai, kuomet uždirbamas pel-nas sudaro didesnę eko-nomikos dalį nei viduti-niškai per pastaruosius 50 metų“, – aiškino eko-nomistas. Pašnekovas pri-minė ir kitą išraiškingą rodiklį – uždirbto pelno, tenkančio vienai akcijai, santykį su akcijos kaina rinkoje (PE). Jis taip pat viršija istorinį vidurkį. N. Mačiulio teigimu, pa-dėtį, kuomet investuotojai ryžtasi pasitenkinti ma-žesne grąža, ieškodami di-desnės rizikos suformavo centriniai bankai ir jų vykdoma politika. „Mažos palūkanų normos sukuria situaciją, kai didelės grą-žos investicijų galimybių maža, todėl investuotojai linkę už didesnės rizikos galimybę pasitenkinti mažesne grąža. Vis dėlto tikėtina, kad keičiantis centrinių bankų politikai, PE rodikliai artės prie istorinių vidurkių“, – aiš-kino ekonomistas.

ekonomikos skatinimo pasekmėPrasidėjus vienai didžiau-sių visų laikų finansų krizių, buvo pasinaudota žymia britų premjero Winstono Chruchillio fraze – „desperatiški lai-kai reikalauja despera-tiškų priemonių“. Kai buvo suvokta, kokią fi-nansinę katastrofą gali sukelti panika rinkose, JAV Federalinė rezervų sistema (FED) griebėsi šiaudo – ėmė spausdinti pinigus ir jais užtvindė ekonomiką.

Skaičiuojama, kad į rinkas jau išmesta apie 4 trln. JAV dolerių – Lietu-vos ekonomika tokį pinigų kiekį 2012 metų tempais sukurtų per 167 metus. Žinoma, tokia skatinimo politika pasirinkta ne-atsitiktinai – rezervinės valiutos statusas leidžia Jungtinėms Valstijoms spausdinti pinigus nesi-baiminant panikos rin-kose, mat Vašingtonu vis dar besąlygiškai pasiti-kima.

Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai tikino, kad burbulų for-mavimąsi galima sieti su pinigų spausdinimo politika, kurią šiuo metu taiko visi didžiausiai centriniai bankai. „Dėl žemų palūkanų normų ir spausdinamų pinigų kiekio labai sumažėja vyriausybės vertybinių popierių vertė ir nesu-kuriama alternatyvų norintiesiems investuoti

Faktai

akCiJų rinka

• Technologijų pramonė sukuria 20 proc. įtakingo S&P500 reitingo vertės

• Skaičiuojama, kad be pinigų skatinimo politikos JAV akcijos būtų vertos per-pus mažiau

• Investuotojų pasiryžimas pirkti akcijas šiuo metu yra tokio paties lygio kaip ir 2004–2007 metų periodu

„twitter“ dirba nuostolingai, ta-čiau akcijų platinimas pripažintas vienu geriausių istorijoje. reuters

į įvairius finansinius instrumentus“, – sakė „Swedbank“ ekonomis-tas ir pridūrė, kad siek-dami apsidrausti nuo infliacijos investuotojai renkasi būtent finansų rinkas.

Panašios pozicijos lai-kosi ir Lietuvos finansų maklerių asociacijos (LFMA) prezidentas Ma-rius Dubnikovas. „Rekor-diškai žemos Europos cen-trinio banko (ECB) ir FED palūkanos bei skatinimo politika pritvindė rinkas pinigų, todėl natūralu, kad didelis likvidumas didina akcijų kainas“, – įžvalgo-mis dalijosi LFMA vado-vas.

Jis nebuvo linkęs dra-matizuoti ir situacijos dėl tariamo burbulo ver-tybinių popierių rinkose. M. Dubnikovo manymu, kalbas apie burbulą pa-skatino teigiami indeksų pokyčiai šiemet. „Ga-lima klausti, ar akcijų brangimas, kai neauga pelnas, yra tvarus, tačiau 2009–2010 metais buvo įprasta matyti žemus PE rodiklius, o dabar ga-lime konstatuoti, kad šie yra padidėję. Vis dėlto tai siečiau su grįžimu į įprastines pozicijas, o

ne burbulu“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

spausdinimo mašinoms darbo netrūksTikėtasi, kad rudenį JAV centrinis bankas, atsi-žvelgęs į teigiamą eko-nomikos perspektyvą, pristabdys pinigų spaus-dinimą ir kilstels palū-kanų normą, tačiau taip neatsitiko.

Negana to, ECB, prie-šingai nei buvo progno-zuojama, taip pat suma-žino palūkanų normą. Finansų rinkų apžvalgi-ninkai lyg susitarę tvir-tina, kad FED politikos pokyčiai neigiamai pa-veiktų rinkas. Įtakingo žurnalo „Forbes“ anali-tikas Jesse‘is Colombo‘s yra rašęs, kad palūkanų normos pakėlimas sunai-kintų akcijų burbulą ir sukeltų rinkoms globalų šoką, kurio kaip tik ir sie-kiama išvengti bet kokia kaina.

LMFA atstovas nesu-tiko su nuomone, kad užsukus pigių pinigų kranelį rinkoms būtų su-keltas šokas. „Tam tikros korekcijos galėtų būti ma-tomos, vasarą tai matėme, kai buvo užsiminta apie

ketinimus nebespaus-dinti pinigų“, – pasakojo M. Dubnikovas. Jis ti-kino, kad skatinimo po-litikos pokyčiai galėtų pakoreguoti akcijų kai-nas, tačiau perdėm ilgai trunkantis skatinimas, tikėtina, sukeltų staigius infliacijos šuolius, o to ne-nori niekas.

„Kiekvienas inves-tuotojas suvokia – jeigu ekonomika sveika ir jos skatinti nereikia, su tokia dirbti kur kas lengviau nei su tokia, kuriai tarsi narkomanui reikia papil-domos dozės, kad žengtų žingsnį pirmyn“, – savai-traščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo LMFA preziden-tas. Paklausus, kada būtų galima tikėtis bazinės palūkanų normos paki-limo, ekspertų nuomonės išsiskyrė.

M. Dubnikovas ver-tindamas JAV centrinio banko veiksmus įžvelgė apskaičiuotą planavimą – pašnekovo manymu, kalbos apie skatinimo po-litikos pabaigą skirtos pri-pratinti rinkas prie šios idėjos. „Galime pastebėti, kad po kiekvieno perspė-jimo rinkos reaguoja su vis ramiau“, – įžvalgomis dalijosi M. Dubnikovas.

N. Mačiulis greitos ska-tinimo politikos pabaigos nei Europoje, nei JAV neįžvelgė. „Kol kas ma-nau, kad diskusijos apie monetarinės politikos pabaigą yra gana anks-tyvos ir jos užuominų be 2015 metų antros pusės

nematysime“, – sakė eko-nomistas. Pašnekovas pridūrė manąs, kad šalių centriniai bankai labiau linkę rizikuoti finansų ar nekilnojamojo turto bur-bulus kurti tam tikruose regionuose nei rizikuoti, per anksti padidinę palū-kanas, panardinti pasaulį į recesiją.

Baltijos šalyse – štilisTurint omenyje Baltijos šalių, kartu ir Lietuvos, ekonomikos jautrumą išo-riniams veiksniams, galima nė neabejoti, kad tam tikri sukrėtimai Va-karų rinkose paveiktų ir vietines rinkas.

Banko „Finasta“ anali-tikas Tadas Poviliauskas, paklaustas, ar galima įžvelgti grėsmių vietinėje vertybinių popierių rin-koje, teigė, kad pagrindo tam nėra. „Vietos įmonės yra tik netoli istorinio vidurkio, todėl padėtį vadinčiau sveika, – aiš-kino analitikas. – Vienas iš burbulo bruožų būtų užsienio kapitalo suakty-vėjimas, tačiau tokių ten-dencijų įžvelgti kol kas taip pat negalime.“

Pašnekovas pridūrė, kad pastaruosius kele-rius metus sulaukiama daugiau užklausų apie įmonių akcijas iš JAV, tačiau dažniausiai tai ir lieka tik užklausos. „Manau, kad šiuo metu rinka yra visiškai sveika, tiesiog sugrįžusi į isto-rinius rėmus“, – teigė T. Poviliauskas.

ViLiUs petkaUskasvilius.petkauskas@ekonomika.lt

Atsakyti į klausimą, kada tradicinė žiniasklaida pasitrauks, sunku. Ateis nauja karta, kuriai rašyti tušinuku bus sunkiau negu spausdinti. Ji nejaus jokio laikraščių poreikio, tad pasikeis

visuomenės informacijos priemonių formatas.

CV Darius Gricius

nuo 2007 metų vadovauja „OMD“

17 metų darbo reklamos srityje patirtis

dirbo su tokiais prekių žen-klais kaip „Bitė“, „Švyturys“, „Utenos alus“, „Apranga“ ir kt.

Giedrė sankaUskaitėgiedre@ekonomika.ltt

Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

Metalo gamybinei įmonei kaune šiuo metu reikalingas atsakingas:

kOkyBės VadOVas

darbo prašymas: • Kokybės politikos formavimas ir diegimas visose įmonės grandyse;• Kokybės užtikrinimas gamybos procesuose;• Kokybės dokumentacijos ruošimas ir valdymas;• Neatitikčių tyrimai bei prevencinių veiksmų planų ruošimas ir kontroliavimas;• Neatitikčių statistikos analizė bei ataskaitų ruošimas.

reikalavimai:• Bent 2 metų darbo patirtis gamybinėje įmonėje einant panašias pareigas;• Būtinos geros anglų kalbos žinios (kalbėti, rašyti, suprasti);• Gamybos technologijų, procesų ir įrangos išmanymas;• Gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir priimti sprendimus;• Stipri orientacija į rezultatus, aktyvumas, savarankiškumas, kruopštumas, gebėjimas dirbti komandoje;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo: • Darbą sėkmingai veikiančioje tarptautinėje įmonėje; • Draugišką kolektyvą, nuolatinį asmeninį tobulėjimą, realias karjeros perspektyvas;• Galimybę savarankiškai organizuoti darbą ir priimti sprendimus; • Mobilų telefoną, kvalifikacijos kėlimo kursus, fiksuotą atlyginimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

CV-OnLine Lt klientas – UaB „narbutas“ – tai efektyvi specialistų komanda, parduodanti biuro bei kitus visuomeninės paskirties baldus, vartotojų pripažintus ir mėgstamus visoje Europoje, turinti platų klientų bei partnerių ratą daugelyje šalių. Jau daugiau kaip 20 metų vykdanti savo veiklą įmonė šiuo metu Vilniuje ieško

LOGistikOs padaLiniO VadOVO

darbo aprašymas:

• Logistikos skyriaus darbo organizavimas;• Baldų pristatymo efektyvumo ir surinkimo kokybės priežiūra ir kontrolė;• Bendravimas su klientais;• Apmokėjimų kontrolė;• Įmonės ūkinės dalies priežiūra.

reikalavimai:

• Aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas;• Būtina panašaus darbo patirtis;• Stiprūs organizaciniai įgūdžiai, reiklumas sau ir kitiems, orientacija į klientą, sąžiningumas ir pareigingumas.• Geros rusų kalbos žinios, anglų k. – privalumas;• Vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:

• Darbą socialiai atsakingoje ir augančioje įmonėje;• Fiksuotą atlyginimą ir priedus;• Karjeros perspektyvas;• Kvalifikacijos kėlimo kursus;• Visas darbui reikalingas priemones.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Internetas, užimantis vis didesnę reikšmę kasdieniame gyve-nime, nėra viena-

lytė terpė. Būtent dėl to reklama susiduria su keblumais. Pavyzdžiui, kai rinkodarininkai kūrė reklamą laikraščiams, niekada nekilo klausi-mas, kokio formato ji turi būti.

Atsiradus internetui, atsirado ir naujų rekla-mos formų. Skiriasi tech-ninis reklamų pobūdis ir specifikacija. Iškyla klau-simų, kokių anksčiau nekildavo. Taip mano sa-vaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas komunika-cijos planavimo agen-tūros „OMD“ generali-nis direktorius Darius Gricius.

? kokios tendencijos ir po-kyčiai pastebimi reklamos

rinkoje?Turime tris pagrindi-

nes žiniasklaidos formas, t. y. vaizdo, garso ir vizua-linę. Atsiradus internetui, visos jos telpa vienoje vie-toje, todėl galime žiūrėti kiek plačiau – internete yra visos technologijos.

? ar visos žiniasklaidos for-mos bus skaitmenizuotos?Riba tarp skaitmeninio

ir neskaitmeninio for-mato nebus labai svarbi. Svarbiau turinys. Reikia išsiaiškinti, kokį turinį vartotojas iš tiesų gauna ir kokį nori matyti, gir-dėti, skaityti, žiūrėti. Pati forma, nesvarbu, ar tai bus laikraštis, ar interne-tas, ne tokia svarbi.

Išskirtinis interviu18

Kartų kaita kelia iššūkių

nr. 262013 m. lapkričio 25 – gruodžio 8 d.

Manau, kad medija nėra technologija, tai tu-rinys. Vartotojas didžiau-sią skirtumą gali įžvelgti turinyje.

Pavyzdžiui, televizo-rius tampa tik vienu iš ekranų – informacija pasiekiama telefonu, planšete ir kompiuteriu.

šūkiai – rengti gerą turinį, jį supakuoti ir pateikti vartotojui šiam patogiau-siu būdu.

? ar reklamos rinka šiuo metu jau yra skaitmeni-

zuota?Technologine prasme

viskas pasaulyje vyksta panašiai – inovacijos koncentruojamos skait-meninėje erdvėje.

Svarbu suprasti ir su-segmentuoti skait-meninę erdvę. Čia yra daug gali-mybių ir labai daug skir-tingų reklamos formų.

Tad kiekvieną segmentą reikia išmanyti.

Rinkodarininkai mo-kosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Netgi kū-rybine prasme viskas tampa labai dinamiška, greita. Patariama klau-sytis vartotojo, bet norint tai realiai įgyvendinti reikia nemažai pastangų ir resursų. Būtina turėti gerų analitinių gebėjimų informacijai apdoroti ir interpretuoti. Reikėtų nemažai technologinio įdirbio, kad visa tai gerai, tiksliai ir greitai veiktų. Kas sugebės tuos duome-

nis prasmingai apdoroti, tas ir laimės.

Reklama turės būti aktuali. Pranašesni bus tie, kurie kuo geriau su-gebės pažinti vartotoją, t. y. žinos, kada jį pasiekti, kurioje vietoje pasiekti ir kokiai emocinei būse-nai esant su juo geriau-sia komunikuoti. Svarbu matuoti ir suprasti kur, kada ir ką žmogus vei-kia. O pažinus vartotoją sugebėti jam pateikti naudingą ir aktualią in-formaciją.

Šiuo atveju laimi ir var-totojas, ir reklamos užsa-kovas. Pirmasis negauna nereikalingų žinučių, o antrasis turi daugiau ga-limybių pasiekti tikslinę auditoriją.

? kokių didžiausių klaidų daro bendrovės užsakyda-

mos reklamą internete?Viena jų – nesimoky-

mas iš savo klaidų. Tie-siog nekaupiami ir nea-nalizuojami duomenys. Kažkas yra pasakęs: „Ži-nau, kad 50 proc. mano reklamos yra neefek-tyvi, bet nežinau, kurie 50 proc.“ Mes turime su-prasti, kad reklama žmo-nėms yra neįdomi.

Kita klaida – kurti rek-lamą vien tik dėl rekla-mos. Kai įmonė išleidžia pinigus reklamai, bet neinvestuoja, neturima aiškių tikslų.

Dar viena skausminga klaida – savo interneto svetainės ir interneto tu-rinio nepritaikymas mo-biliesiems įrenginiams. Viena iš priežasčių, ko-dėl to nepadaroma, – iš-laidos.

Užėjęs į svetainę var-totojas įgyja individu-alų santykį su ta įmone. Mobiliajame telefone neturėti gerai atrodan-čios svetainės yra labai didelė klaida. Pirmiausia reikėtų galvoti apie mo-biliąją platformą ir tik galiausiai – apie staciona-riąją.

»pranašesni bus tie, kurie kuo geriau sugebės pažinti vartotoją, t. y. žinos, kada jį pasiekti, kurioje vietoje pasiekti ir kokiai emocinei būsenai esant su juo geriausia komunikuoti.

pasak d. Griciaus, viena didžiausių verslo klaidų – bendrovės interneto svetainės nepritaikytos mobiliesiems įrenginiams. asmeninio albumo nuotr.

personalo planavimo svarba įmonės sėkmei

Jeigu pasidomėtume, per kiek laiko kompiuteriai ir telefonai tapo masi-niai, paaiškėtų, kad pas-tarieji atėjo penkis kar-tus greičiau. Kiekvienas naujas ekranas į rinką įžengia vis greičiau. Taip yra tik dėl patogumo. Todėl liks ta visuomenės informavimo priemonė, kuri bus patogi varto- tojui.

Be to, informacijos ka-nalai ateityje turės greitai prisitaikyti prie skirtingų formatų, kad vartotojai būtų lengvai ir greitai pa-siekiami. Dėl to kils du iš-

CV-Online klientas – UaB „antalis“ – priklauso „Antalis International“ įmonių grupei, kuri lyderiauja Europoje ir yra 3 didžiausia pasaulyje popieriaus ir kartono pardavimo rinkose. UAB „Antalis“ toliau buria reklamos gamybos medžiagų be įrangos pardavimo komandą ir šiuo metu ieško jos lyderio. Darbui Vilniuje reikalingas

rekLamOs GamyBOs medžiaGų ir įranGOs pardaVimo VadOVas

darbo pobūdis:

• Sparti padalinio prekių ir paslaugų pardavimo plėtra;• Vadovavimas, pagalba pardavimo darbuotojų komandai;• Individualus darbas su svarbiausiais reklamos gamybos klientais;• Intensyvus bendravimas bei veiklos derinimas su kitų šalių „Antalis“ įmonių kolegomis;• Bendravimas su tiekėjais, partneriais.

reikalavimai:

• Didelė motyvacija ir atkaklumas siekiant labai ambicingų tikslų;• Mažiausiai 3 metų sėkminga vadovaujamo darbo prekybos techniniais gamybos produktais patirtis;• Gebėjimas efektyviai organizuoti komandos darbą, lyderio savybės;• Strateginis perspektyvinis mąstymas, geri analitiniai gebėjimai;• Anglų ir rusų kalbų mokėjimas, pageidaujama ir lenkų.

įmonė siūlo:

• Sėkmingos tarptautinės kompanijos privalumus;• Konkurencingą atlygį ir solidžius priedus pasiekus ambicingų tikslų;• Tarptautinius kvalifikacijos kėlimo mokymus, nuolatinį tobulinimą;• Papildomą darbuotojo gerovės paketą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu paulina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė telekomunikacijų bendrovė „tele2“ , 2012 metais buvo įvertinta šiais aspektais: darbuotojų įsitrau-kimo, lyderystės, aukštos veiklos standartų kultūros, darbdavio patrauklumo ir žmogiškojo kapitalo stabilumo. „Tele2“ , vienin-telė iš savo sektoriaus bendrovių pateko tarp geriausių darbda-vių Lietuvoje. Prie „Tele2“ komandos kviečiame prisijungti:

pardaVimO VadyBininką VersLO kLientams kaUne

Jūs būsite atsakingas už:

• Aktyvų pardavimą verslo klientams;• Kokybišką esamų klientų aptarnavimą ir santykių su jais palaikymą;• Pardavimo tikslų vykdymą.

mes tikimės, kad Jūs:

• Turite pardavimo verslo klientams patirties;• Mokate ir norite parduoti;• Esate iniciatyvus, pasiruošęs daug ir atkakliai dirbti ir užsidirbti;• Pasitikite savimi, turite gerus bendravimo ir derybų įgūdžius;• Turite vairuotojo pažymėjimą ir galite naudoti automobilį darbui.

mes Jums siūlome:

• Patrauklų atlyginimą ir gerą motyvacinę sistemą (ne pažadus, o realias galimybes užsidirbti);• Galimybę dirbti įmonėje, kurioje dirbantys žmonės jaučia savo vertę ir savo atliekamo darbo svarbą. Ir dirba taip, kaip dirbtų sau;• Karjeros galimybes;• Visapusišką pagalbą;• Galimybes save realizuoti.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu atrankos@cvonline.lt.Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientė – sėkmingai Lietuvoje veikianti nuo 2003 metų.Šiandien dėl sėkmingo bendradarbiavimo su Lietuvoje bei Europoje veikiančiais distributoriais, įmonė konkurencingomis kainomis tiekia žymiausių pasaulyje, tokių kaip Mobil, Shell, TOTAL, ELF ir kt., prekės ženklų alyvas bei tepalus. Įmonė ieško darbuotojo, kuris norėtų dirbti ir tobulėti bei prisidėti prie įmonės verslo sėkmės.

tiekimO VadyBininkas

Jūs būsite atsakingas už:

• Tiekimo/logistikos planavimą (importas ir eksportas);• Prekių užsakymą (bendradarbiavimas su pardavimo sk.);• Organizavimą ir vykdymą, efektyvų prekių ir medžiagų sandėliavimą;• Skolų administravimą;• Nepriekaištingą klientų aptarnavimą.

mes vertinsime Jus pagal šiuos kriterijus:

• Ne mažesnė nei 2 metų sėkminga logistikos ar panašioje srityje darbo patirtis;• Labai geras rusų kalbos mokėjimas (raštu ir žodžiu), anglų būtų pranašumas;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas.

kompanija siūlo:

• Draugišką kolektyvą, įdomų, atsakingą ir dinamišką darbą bei geras darbo sąlygas;• Kvalifikacijos kėlimo kursus;• Fiksuotą atlyginimą ir priedus;• Karjeros perspektyvas;• Galimybę tobulėti bei būti įvertintam.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.ltKonfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Įmonėms svarbu paruošti ne tik metinį strateginį planą aps-kritai, bet ir atskirų dedamųjų: finansų, personalo, plėtros deta-lius planus. Bent jau vieneriems metams į priekį. Kodėl būtinas planavimas? O kaipgi be jo! Neplanuoti labai rizikinga. Ne-turėdama aiškiai įvardytų tikslų ir plano jiems pasiekti įmonė pa-smerkia save chaotiškai veiklai ir tikrai ne patiems geriausiams rezultatams. Planavimas leidžia aiškiai įvertinti dabartinę situa-ciją bei ateinančių metų galimy-bes. planavimas užtikrina efek-tyvią veiklą, mažesnes išlaidas bei racionalų kritinių situacijų suvaldymą.

Neretai personalo planavimui skiriama per mažai dėmesio. Tačiau, jei įmonės įsigilintų į dar-buotojų kaitos kainą, suprastų, kad planuoti yra būtina.

norite sužinoti darbuotojų kaitos kainą jūsų įmonei?

Atsakykite į šiuos klausimus, bei atlikite skaičiavimus:

1. Kiek darbuotojų dirba pa-dalinyje?

2. Koks šio padalinio darbuo-tojo mėnesinio atlyginimo vidur-kis: su ir be mokesčių?

3. Kokį pelną per mėnesį su-generuoja vienas šio padalinio darbuotojas? Įvertinkite paja-mas ir išlaidas.

4. Kiek jums kainuoja surasti naują darbuotoją? Įvertinkite darbuotojo paieškai naudojamų priemonių ir metodų kainą, į paiešką įtrauktų darbuotojų laiką.

5. Kiek darbuotojų išeina iš šio padalinio per metus?

6. Kiek laiko (mėnesiais) už-trunka darbuotojo pakeitimas su visais etapais: paieška, atranka, įdarbinimu, apmokymu, adapta-cija, pirmaisiais rezultatais ir t.t.? Įvertinkite, kaip keičiasi padali-nio darbas, kol ieškoma naujo darbuotojo.

Rezultatai nustebino? Taip, vieno darbuotojo kaitos

kaina įmonei gali būti iki 10 kartų didesnė už to darbuotojo atlygi-nimą. O jei įmonėje darbuotojų kaita yra 20, 30 ar net 50 %? Dar-bas tampa neefektyvus, didėja esamų darbuotojų nepasitenkini-mas, auga išlaidos ir t.t.

Ar jūsų įmonė galėtų suma-žinti išeinančių darbuotojų skai-čių bent 5 procentais? O 10 %? Iš anksto pasiruošus, situacija gali būti lengvai suvaldoma.

Paruoškite personalo planą ateinantiems metams jau dabar.

ilgalaikiai (1, 3, 6, 12 mėn.) ir neriboti (neribotas darbo skel-bimų skaičius + CV duomenų bazė) CV-Online paslaugų pa-ketai leis Jums taupyti laiką ir pinigus, planuoti personalą bei didinti darbo efektyvumą.

Įsigijus metinį verslo paslaugų paketą, neriboti darbo skelbi-mai +CV duomenų bazė Jums kainuos tik 435 Lt/mėn.

1 darbo skelbimas mėnesiui kainuoja 495 Lt.

Planuoti verta. Pirkti metines paslaugas taip pat.

pardavimai@cvonline.lt