Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Jūratė Rimkutė
Dažniausiai pasitaikančios kačių dantų ligos, jų priežastys
ir gydymas Most frequent dental diseases in cats, their reasons and
treatment
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas asist: vet. gyd. Jūratė Juodytė
Kaunas, 2017
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančios kačių dantų
ligos, jų priežastys ir gydymas“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
Santrauka .................................................................................................................................................4
Summary ..................................................................................................................................................5
Įvadas .......................................................................................................................................................6
1. Literatūros apžvalga .............................................................................................................................8
1.1 Kačių dantų anatomija .................................................................................................................8
1.2 Diagnostikos metodai .................................................................................................................11
1.2.1 Kompiuterinė tomografija .................................................................................................11
1.2.2 Rentgenografija ................................................................................................................13
1.3 Kačių dantų ligos ........................................................................................................................14
1.3.1 Periodontinės ligos .............................................................................................................14
1.3.2 Dantų apnašos ir akmenys ..................................................................................................15
1.3.3 Dantų trauma ......................................................................................................................17
1.3.4 Lėtinis gingivostomatitas ...................................................................................................19
1.3.5 Dantų rezorbcija ..............................................................................................................20
1.4 Gydymo ir profilaktikos metodai ...............................................................................................22
2. Tyrimo metodai ir medžiaga...............................................................................................................24
3. Tyrimo rezultatai ................................................................................................................................27
Rezultatų apibendrinimas .......................................................................................................................38
Išvados ....................................................................................................................................................40
Literatūros sąrašas ..................................................................................................................................41
Priedai .....................................................................................................................................................44
4
SANTRAUKA
Dažniausiai pasitaikančios kačių dantų ligos, jų priežastys ir gydymas
Jūratė Rimkutė
Magistro baigiamasis darbas
Odontologija yra svarbi sritits veterinarinėje medicinoje, nes burnos ertmės ir dantų ligos turi
įtakos bendrai organizmo būklei, todėl sugebėjimas laiku diagnozuoti, išsiaiškinti galimas ligų
priežastis bei skirti tinkamą gydymą įtakoja paciento gyvenimo kokybę. Tiriamojo darbo tikslas buvo
nustatyti dažniausiai katėms pasitaikančias odontologines ligas, jų priežastis bei gydymą trijose
pasirinktose veterinarijos klinikose. Visi tiriamieji buvo atsitiktiniai tų klinikų pacientai. Medžiaga
surinkta apklausiant pacientų laikytojus žodžiu, raštu (buvo pildoma trumpa apklausa), o patiems
gyvūnams atlikti bendrasis ir specialusis (rentgenografinis) tyrimai. Per visą tyrimo laikotarpį (nuo
2015 – 02 – 01 iki 2016 – 10 – 31) daugiausia pasitaikė dantų akmenys 11 proc. (p<0,001),
periodontitas 7,1 proc. (p<0,05), gingivitas 2 proc. (p>0,05), stomatitas 1 proc. (p<0,01), lėtinis
gingivostomatitas 1 proc. (p<0,01), dantų trauma bei danties rezorbcija po 0,5 proc. (p<0,01).
Gingivostomatito priežastimi galėjo tapti natūraliomis sąlygomis senoms katėms pasitaikanti dantų
dislokacija, tačiau šiam teiginiui pagrįsti ar paneigti reikėtų atlikti papildomų tyrimų su didesne
gingivostomatitu sergančių kačių imtimi. Kitos ligos išsivystė dėl amžiaus (kuo vyresnės katės, tuo
didesnė tikimybė joms susirgti), šėrimo minkštais pašarais, prevencinių priemonių netaikymo,
persirgtos kačių kalicivirozės (įtakojo gingivostomatito išsivystymą vyresniame amžiuje), veislės (nors
bendras veislinių kačių skaičius (101) buvo didesnis nei mišrūnų (97), pastarieji sirgo dažniau
(p<0,001) nei atskirų veislių atstovės; veislinių kačių tarpe daugiausia sirgo meino meškėnai (27)
(p<0,05), siamo (15) (p<0,05), britų trumpaplaukės (11) (p>0,05) ir persų veislių katės (10) (p>0,05)).
Gydoma buvo pašalinant pažeistus dantis (lūžusius, prasidėjus rezorbcijai), nuvalant nuo dantų jų
akmenų sankaupas, antibiotikų (amoksicilino) kursu, vitaminų C, AD3E ir B grupės injekcijomis,
uždegimą slopinančiais vaistais. Profilaktikai veiksmingai naudota dantų pastos su fluorido anijonais,
specialūs kramtalai, sausieji pašarai.
Raktažodžiai: dantų apnašos, dantų akmenys, gingivitas, stomatitas, lėtinis gingivostomatitas,
periodontitas, trauma, dažniausios kačių dantų ligos, dantys.
5
SUMMARY
Most frequent dental diseases in cats, their reasons and treatment
Jūratė Rimkutė
Master‘s Thesis
Odontology is a very important area in veterinary medicine, for oral and dental diseases can
influence overall organism wellbeing and therefore early diagnostics, finding causes of the illness and
choosing the best course of treatment can change the quality of patients life greatly. The purpose of the
study was to identify most frequent dental diseases in cats, their reasons and choose best treatment at
hand in three chosen veterinary clinics. All test subjects were coincidental pacients. Study material was
collected by questioning the owners of the animals verbally and handing out short questionnaires,
examining the animals using general and special (x – ray) tests. During the time of the study (from
2015 – 02 – 01 to 2016 – 10 – 31) most frequent diseases were dental tartar 11 % (p<0,001),
periodontitis 7.1 % (p<0,05), gingivitis 2 % (p>0,05), stomatitis 1 % (p<0,01), chronic
gingivostomatitis 1 % (p<0,01), dental trauma 0.5 % (p<0,01) and tooth resorption 0.5 % (p<0,01).
Pathogenesis of gingivostomatittis could be affected by normally occuring dislocation of teeth at old
age. However, a further study with more patients with gingivostomatitis is needed to either support or
deny this statement. Pathogenesis of other diseases was affected by older age (the older the cats were
the higher the risk to sicken was), soft pet food, none preventive measures taken, feline calicivirus
disease (was meaningfull in pathogenesis of gingivostomatitis at older age) and breed (although the
overall number of purebred cats was higher (101) than mixed breeds (97), the later were sick more
often (p<0,001) than representatives of each separate breed; among purebreds maine coons (27)
(p<0,05), siamese (15) (p<0,05), british shorthaired (11) (p>0,05) and persian (10) (p>0,05) cats had
dental problems more often). For treatment extraction of broken or lesioned teeth, removal of dental
tartar, antibiotics (amoxicilin), pain relievers after surgery, vitamin C, AD3E and B group injections
were used. For prevention tooth paste with fluoride, hard special treats and dry cat food were used.
Key words: dental plaque, dental tartar, gingivitis, stomatitis, chronic gingivostomatitis,
periodontitis, trauma, most frequent dental diseases in cats, teeth.
6
ĮVADAS
Odontologija veterinarinėje medicinoje yra viena praktiškiausių krypčių, galinti turėti nemažai
įtakos visam gyvūno organizmui bei sveikatai. (1) Per pastaruosius daugiau nei 20 metų gerokai
paspartėjęs veterinarinės odontologijos vystymasis stipriai praplėtė kačių dantų problemų
diagnozavimo galimybes ir produktyvumą. Todėl tyrimai (pvz. kompiuterinė tomografija, rentgeninis
tyrimas), anksčiau atlikti tik žmonėms, šiandien prieinami bei plačiai taikomi ir smulkiems naminiams
gyvūnams, o tai odontologinių ligų diagnozavimą padaro žymiai tikslesnį. (2,3) Kačių burnos ertmės,
o tuo pačiu ir dantų, sveikatą įtakoja gana daug veiksnių: kokiais pašarais ir kramtalais šeriama, ar
atliekamos burnos higienos procedūros (visa tai glaudžiai siejasi su bakteriologiniu burnos ertmės
fonu, kuris gali įtakoti kai kurių odontologinių problemų išsivystymą, pvz.: periodontito, dantų apnašų
ir akmenų, stomatito, gingivito); nustatytas teigiamas vitamino D, uždegiminių citokinų ir granulocitų
(mastocitų) ryšys su kačių dantų rezorbcija; kačių kalicivirozė (FCV) turi įtakos gingivostomatito
patogenezei; su danties pulpa susijusios problemos ir traumos; geriamas vanduo (pridėjus ksilitolio
sumažinamas dantų apnašų ir akmenų kaupimasis). (4-12)
Visos minėtos ligos yra dažniausiai pasitaikančios katėms veterinarinės odontologijos praktikoje.
Jų gydymui ir prevencijai naudojami įvairūs metodai kurie dažnai yra kombinuojami tarpusavyje
siekiant geresnio rezultato. Pavyzdžiui, sausi pašarai ir kieti kramtalai yra patys populiariausi ir
daugiausia naudojami siekiant išvengti dantų apnašų kaupimosi po atliktų dantų higienos procedūrų.
Deja dažniausiai veterinarijos gydyklas pasiekiantys gyvūnai turi rimtesnių ir su toliau pažengusia
patogeneze dantų ligų, kurių gydymui tenka pasitelkti chirurgines procedūras, o jų metu pažeistus
dantis gali tekti arba išrauti, arba pašalinti jų karūnėlę. Tačiau tobulėjant technologijoms tobulėja ir
gydymo metodai, didėja galimų atlikti procedūrų įvairovė. Šiuo metu yra specialiai naminiams
smulkiems gyvūnams sukurtos dantų pastos ir šepetėliai, geliai, dedamos plombos, kurioms
naudojamas mikrodalelių bioaktyvus stiklas (angl. micron – sized particulate bioactive glass)
kombinacijoje su bisfosfonatais arba lazerio (angl. ebrium : ytrium – aluminum – garnet (Er : YAG)
laser), mineralų trioksido agregato (angl. mineral trioxide aggregate (MTA)), kalcio hirdoksido ir
amalgamo kombinacijos (pastarųjų galimų variacijų viso yra trys ir visos vienodai veiksmingos).
(4,6,13-18)
Užsienio šalyse atlikta nemažai tyrimų siekiant išsiaiškinti kačių dantų ligų priežastis,
patogenezę, kokie yra optimaliausi diagnostikos, gydymo ir prevencijos metodai. Lietuvoje tokių
7
tyrimų atlikta gerokai mažiau. Todėl mano darbo tikslas buvo: ištirti kokios yra dažniausiai
pasitaikančios kačių dantų ligos, kaip jos gydomos bei kokios yra jas sukėlusios priežastys. Jam
pasiekti išsikėliau 4 uždavinius:
1. Išanalizuoti literatūrą apie kačių dantis ir dažniausiai pasitaikančias jų ligas bei gydymą;
2. Įvertinti kokios yra dažniausiai pasitaikančios kačių dantų ligos keliose pasirinktose
klinikose;
3. Išsiaiškinti kokios yra jas sukėlusios priežastys;
4. Įvertinus gautus duomenis ir gyvūno būklę parinkti optimalų gydymą bei vykdyti
gydomojo stebėseną.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kačių dantų anatomija
Kačių, kaip ir daugumos kitų naminių gyvūnų, dantys
vystosi dviem etapais, tai yra pirmiausia išdygsta laikinieji,
arba pieniniai, dantys kuriuos vėliau vieną po kito pakeičia
nuolatiniai. Pirmieji dantų vystymosi ženklai kačiukams
pasirodo 25 – ąją katingumo dieną, kuomet embrioninis
burnos epitelis, dar vadinamas dantų plokštele, pradeda
tirštėti. Po daugybės invaginacijų susiformuoja pirminė
būsimo danties struktūra – danties organas. (1 pav.)
Pastarasis perėjęs 3 vystymosi stadijas (pumpuro, kepurėlės
ir varpo) tampa pieniniu dantimi. Varpo stadijos pabaigoje iš
dantų plokštelės išauga paveldimoji plokštelė kuri pereina
visas tas pačias vystymosi stadijas, o atėjus laikui auganti
šaknis išstums karūnėlę į paviršių ir taip iškritęs laikinasis
dantis bus pakeistas nuolatiniu. (3)
Iš viso susiformuoja 4 grupės specifinės paskirties
dantų, kurių kiekviena išauga tam tikru laiku. Laikinieji
dantys: kandžiai 2 – 3 gyvenimo savaitę, iltiniai 3 – 4 savaitę,
o prieškrūminiai 3 – 6 savaitę. Nuolatiniai dantys: kandžiai
sulaukus 3 – 4 mėnesių amžiaus, iltiniai 4 – 5 mėnesių,
prieškrūminiai 4 – 6 mėnesių ir krūminiai sulaukus 4 – 5 mėnesių amžiaus. Evoliucijos eigoje naminės
katės keletą prieškrūminių ir krūminių dantų prarado. (2 pav.) Pavyzdžiui, skaičiuojant dantis apatinio
žandikaulio vienoje pusėje, sekantis po iltinio, kuris yra 4 - tas, einantis dantis iš tiesų yra ne 5 - tas, o
7 - tas, nes 2 prieškrūminiai dantys šioje vietoje yra prarasti. Toje pat vietoje viršutiniame žandikaulyje
trūksta tik 5 – tojo danties. Taip pat egzistuoja 2 ir 3 prieškrūminių bei pirmo krūminio dantų šaknų
skaičiaus variacijos. Laikiniesiems ir nuolatiniams dantims suskaičiuoti yra sudarytos formulės:
Laikinieji dantys: (3 viršutiniai / 3 apatiniai kandžiai + 1 viršutinis / 1 apatinis iltinis + 3
viršutiniai / 2 apatiniai prieškrūminiai) x 2 = 26 dantys.
1 pav. Danties vystymosi schema. A –
pumpuras, B – kepurėlė, C – varpas, D
ir E – dentinogenezė ir emaliogenezė, F
– karūnėlės susiformavimas, G – šaknies
susiformavimas ir danties augimas, H –
funkcionalus dantis. (Essentials of oral
hystology and embruology, Ed: James
Avery, 2nd
edition. 2000.
9
Nuolatiniai dantys: (3 viršutiniai / 3
apatiniai kandžiai + 1 viršutinis / 1 apatinis
iltinis + 3 viršutiniai / 2 apatiniai
prieškrūminiai + 1 viršutinis / 1 apatinis
krūminis) x 2 = 30 dantų. (3)
Normalaus dantų vystymosi sutrikimai ir
anomalijos gali indikuoti buvusias ar esamas ligas.
Emalioblastų funkcijos sutrikdymas vykstant emalio
matricos proteinų sintezei gali įtakoti emalio hipoplazijos
ir/ar emalio hipokalcifikacijos išsivystymą. Priežastiniais
veiksniais dažniausiai tampa infekcija epiteliotrofiniais
virusais, metabolizmo ar mitybos sutrikimai, danties
trauma emalio formavimosi laikotarpiu kol dantis dar
neišdygęs. Pilnai nesusiformavęs emalio sluoksnis sukelia
padidėjusį danties jautrumą, greičiau formuojasi dantų
akmenys ir žaizdos. Kariesas gyvūnams augintiniams
išsivysto labai retai, tačiau dėl nepakankamo emalio
kiekio gali būti matomas ant viršutinio žandikaulio
pirmųjų krūminių dantų sakandžio paviršiuje susiformavusių plyšių ir įtrūkimų. Taip pat katės gali
sirgti genetinės kilmės liga – ektodermine displazija, kuri paveikia ir odą, ir dantis. Tokiems
pacientams gali trūkti didelio kiekio dantų (oligodontija), gali turėti nenormalų kiekį ir/ar nenormalios
formos dantų šaknis, taip pat dantų karūnėlės gali būti nenormaliai nukreiptos į šalis. (3)
Kiekvienas dantis sudarytas iš trijų dalių: karūnėlės, kaklelio ir šaknies. Karūnėlę sudaro pulpa,
dentinas ir danties paviršių dengiantis baltas emalis. Šaknis sudaryta iš pulpos, dentino ir cemento,
kuris plonu sluoksniu gaubia šaknį ir padeda dančiui įsitvirtinti žandikaulyje. Šaknį papildomai gaubia
ir tvirtai žandikaulio alveolėje įtvirtintą laiko periodontinė membrana. (3 pav.) Kaklelis tai siaura
juosta – nedidelis danties susiaurėjimas prie dantenų krašto. Emalis yra pati kiečiausia kūno dalis dėl
jame sukaupto didelio kiekio tankiai išsidėsčiusių mineralų – kalcio hidroksiapatito kristalų. Ši
medžiaga sudaro 96 proc. emalio. Likusią jo dalį sudaro vanduo, baltymai ir lipidai. Emalį gamina
emalioblastais vadinamos ląstelės, tačiau subrendusiame emalyje ląstelinės struktūros nelieka – ji
pakeičiama kristaline. Mineralų mainai vyksta tarp emalio ir seilių. Dėl emalio paviršių veikiančių
2 pav. Dešinėje ir kairėje viršutinio ir
apatinio katės žandikaulio pusėse esančių
nuolatinių dantų išsidėstymas: 101 – 103 ir
201 – 203 viršutiniai kandžiai, o 301 – 303 ir
401 – 403 apatinai kandžiai; 104, 204
viršutiniai iltiniai, 404, 304 apatiniai iltiniai;
106 – 108 ir 206 – 208 viršutiniai
prieškrūminiai, 307 – 308 ir 407 – 408
apatiniai prieškrūminiai; 109, 209 viršutiniai
krūminiai, o 309 ir 409 apatiniai krūminiai.
(Bradford family dentist, www.pinterest.com)
10
rūgščių šis demineralizuojamas, bet dėl mainų šis
procesas gali būti pristabdytas. Tačiau pilna
emalio regeneracija yra neįmanoma, nes
emalioblastai po danties išaugimo prarandami.
Dentinas sudaro danties pagrindą ir, priešingai
nei emalis, pasižymi stipriomis regeneracinėmis
savybėmis. Didžiąją jo dalį, 70 proc., sudaro
mineralinės kalcio hidroksiapatito medžiagos.
Taip pat į sudėtį įeina 20 proc. baltymų ir lipidų
bei 10 proc. vandens. Dentinas yra porėtas,
turintis apie 45 000 dentino vamzdelių 1mm2.
Yra trys pagrindinai dentino tipai: pirminis, kurį
danties vystymosi laikotarpiu gamina ląstelės
odontoblastai. Po to kai dantis išdygsta,
pradedamas gaminti antrinis dentinas ir tai trunka visą danties gyvenimą. Dėl šio proceso laikui bėgant
siaurėja pulpos ertmė, nes šis dentinas dengia išorinę pulpos dalį. Odontoblastų vamzdeliai šakojasi, jų
vidus užpildytas skysčiu, o kai kuriais jų iš pulpos eina nervai. Jei dentinas pažeistas ir yra nepridengtų
vamzdelių, temperatūros, osmosinio slėgio (pvz. dėl daug cukraus turinčio maisto) pokyčiai gali
dirginti nervus ar sukelti skysčio pokyčius ir dėl to juntamas skausmas. Tokiu atveju likę sveiki
odontoblastai sparčiai, bet mažiau organizuotu būdu pradeda gaminti tretinį (taisomąjį) dentiną. Pačią
pulpą sudaro keturi sluoksniai, pradedant nuo išorinio:
Odontoblastų sluoksnis;
Neląstelinė zona – ląstelių neturinti zona, kurioje yra Raškovo (Rashkow)
poodontoblastinis nervų rezginys;
Ląstelinė zona – zona, turinti daug nediferencijuotų mezenchiminių ląstelių ir fibroblastų;
Tikroji pulpa – joje yra pagrindinės kraujagyslės, nervai ir jungiamasis audinys. Pažeidus
šią zoną juntamas aiškiai lokalizuotas aštrus (pažeistos mielininės A- delta skaidulos)
arba silpnesnis (nemielininės C skaidulos) skausmas. (3)
Kačių dantų emaliui stprinti, kaip ir žmonių, puikiai tinka fluoras. Šiuo metu yra specialiai
šunims ir katėms sukurtos fluorido anijonų (F-) turinčios dantų pastos. Fluoridas pakeičia hidroksilo
grupes ir susiformuoja fluoropatito junginys, kuris pasižymi stipresniu atsparumu kariogeninių
bakterijų išskiriamoms rūgštims. Nors emalis pilnai sukietėja dar prieš dančiui išaugant, dentinas
3 pav. Mėsėdžio danties sudėtinės dalys. 1 – karūnėlė,
2 – kaklelis, 3 – šaknis, 4 – emalis, 5 – dentinas, 6 –
pulpos ertmė, 7 – cementas, 8 – periodontinė
membrana. (Pasquini. Anatomy of domestic animals)
11
kietėja ir tampa stipresnis tik ilgėjant išaugusio danties gyvenimo trukmei. Todėl nesubrendęs dantis
yra žymiai trapesnis už jau subrendusį ir tokio danties rovimas dažnai būna sudėtingas, nes šis sutrupa.
Kadangi tretinis dentinas suformuojamas greitai bei nesilaikant pirminiam ir antriniam dentinui
būdingos organizacijos, jis įgauna polinkį išorinėms dėmėms. Dėl to ant danties galima pamatyti rudos
spalvos dėmių, kurios gali imituoti pulpos atsivėrimą. Šių dviejų sutrikimų diferenciacija atliekama
zondu braukiant per dėmės paviršių. Jei ši lygi ir švelni – tretinis dentinas. (3)
1.2 Diagnostikos metodai
Dauguma dantų ir burnos ligų, dažnai pasireiškiančių katėms, sukelia gyvūnui minkštųjų audinių
uždegimą ir diskomfortą. Tačiau patys pacientai to dažniausiai neparodo, todėl šių ligų diagnostika
veterinarijos gydytojui gali tapti iššūkiu. Norint kuo tiksliau diagnozuoti ligą pradedama nuo
vizualinio burnos – veido tyrimo. Atkreipiamas dėmesys į veido simetriškumą, ar nėra akivaizdžių
patologijos požymių (pvz. katė išsižiojusi, nesusičiupia. Tai gali indikuoti žandikaulio kaulų lūžius,
tačiau pirmine priežastimi galėjo būti dantų (-ies) patologija), uždegimo, guzelių, nemalonaus kvapo iš
nasrų. Jei įmanoma reikėtų prasižiodyti gyvūną ir apžiūrėti visą burnos ertmę. Kartais to gali pakakti,
tačiau kartais problema slypi giliau ir tenka papildomai pasitelkti kitus tyrimų metodus. Negana to,
dauguma su patologija susijusių audinių yra žemiau dantenų linijos ir tiesiogiai vizualiai jų pamatyti
nėra galimybių. Taip pat daugybė žmonių odontologijoje taikomų diagnostinių priemonių, tokių kaip
diskomforto identifikacijos ir lokalizacijos, terminio ar elektrinio pulpos testo ar vietinės anestezijos
testo, pritaikymas veterinariniams pacientams yra praktiškai neįmanomas. Todėl kaip papildoma
priemonė dažnai pasitelkiama radiologija – rentgeno aparatas ar/ir kompiuterinis tomografas. (3,19)
1.2.1 Kompiuterinė tomografija
Pagal įgyjamą rentgeno spindulio formą kompiuteriniai tomografai (KT) gali būti skirstomi į dvi
grupes: vėduoklės ir kūgio. (4 pav.) Pirmojo tipo KT į pacientą kukreipiamas siauras vėduoklės formos
spindulių pluoštas. Gavus vieno skersinio pjūvio vaizdą skenuojamas objektas paslenkamas ir
skenuojama dar kartą. Taip gaunamas „sluoksniuotas“ 2D vaizdas. Kitapus rentgeno spindulių šaltinio
yra keli juos surenkantys detektoriai. Dėl to sutrumpėja skenavimo laikas ir gaunama daugiau vaizdų
nei KT naudojančiuose tik vieno sluoksnio sistemą. Antrojo tipo KT laikomas pažangesniu už pirmąjį,
o taip pat ir už rentgeno aparatą, nes pasižymi didesniu našumu, o gaunami vaizdai esti gerokai
aukštesnės kokybės, tačiau veterinarinėje praktikoje kol kas žengia dar tik pirmuosius žingsnius, nors
žmonių medicinoje naudojamas nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Juo atliekamas vienas 360o
12
skenavimas, kurio metu kūgio formos rentgeno spindulio šaltinis ir detektorius sinchroniškai sukasi
aplink paciento galvą. Vienas pilnas skenavimas užtrunka 10 - 70 sec. Tam tikrais intervalais
atliekamas skenavimas, o gauti vaizdai tik šiek tiek skiriasi vienas nuo kito. Gaunami duomenys yra
sudaryti iš trijų dimensijų kubiškų struktūrų – vekselių, kurių kiekvienas yra izometrinis, kadangi
aukštis, plotis ir gylis yra identiški. Specialius algoritmus naudojančiomis programomis gauti iš KT
duomenys apdorojami ir sukuriamas 3D paciento galvos vaizdas. Kūginio spindulio kompiuterinis
tomografas (angl. cone – beam computed tomography (CBCT)) idealiai tinka kaulinio, taip pat dantų
audinio vertinimui dėl aiškaus struktūrų kontrastavimo. Dažniausiai naudojamas kranialinei veido
sričiai skenuoti, tačiau galima atlikti konkrečios nedidelės srities tyrimą. Nors minkštuosius audinius
su CBCT vertinti vis dar sudėtinga, šia linkme jau vykdomas technologinis progresas. Lyginant su
rentgeno aparatais CBCT tyrimo metu gauta radioaktyvios spinduliuotės dozė yra 4 – 15 kartų
mažesnė. Nepaisant to, kad CBCT tyrimas veterinės odontostomatologijos srityje pradėtas naudoti dar
visai neseniai ir yra brangus, yra nepakeičiamas kačių dantų rezorbcinių žaisdų, veido traumų (5 pav.),
temporomandibuliarinio sąnario problemų ar periodontito diagnostikoje. (2,20)
4 pav. Kairiojoje schemoje pavaizduotas vėduoklinio spindulio KT, o
antrojoje kūginio spindulio KT. (Robert J. McCuloch. Cone beam CT
scan. Dental malpractice central
13
1.2.2 Rentgenografija
Dar 1971 metais dantų rentgenografija buvo pradėta atlikti smulkių gyvūnų dantų būklei
įvertinti. Veterinarinei medicinai vis tobulėjant ir didėjant klientų lūkesčiams kilo poreikis dantų
radiografiją pripažinti kaip būtiną diagnostinį įrankį. (21,22) Kaip teigia Matthew Lemmons (21), jis
yra nepamainomas vertinant periodontinę ligą, skilusius dantis, danties rezorbciją, neoplaziją ar
maksilofacialinius sužeidimus. (6 pav.) Be diagnostikos dantų ir burnos radiografija taip pat gali
suteikti svarbios informacijos apie gydymo planavimą ir eigą. (19) Amerikoje atlikto tyrimo
duomenimis net iki 41,7 proc. dėl dantų problemų tirtų kačių pasitelkus rentgenografiją buvo gauta
kliniškai svarbios informacijos kuri buvo nepastebėta apžiūros metu. Kitavertus, standartinės kaukolės
nuotraukos dantų problemų vertinimui suteikia neadekvačios informacijos todėl galima padaryti
klaidingas išvadas. (21) Pagrindiniai dantų ir burnos rentgenografijos principai panašūs į bendruosius –
tikslas yra gauti aukštos kokybės vaizdus kad būtų galima įžiūrėti ir diferencijuoti smulkias detales ir
kitas struktūras. Rentgeno nuotraukose matomi šešėliai audinių ir struktūrų pasižyminčių skirtingu
rentgeno spindulių pralaidumu. Kuo mažiau spindulių praleidžiama, tuo struktūra nuotraukoje atrodo
šviesesnė ir atvirkščiai. Kompiuterinėje tomografijoje visi sluoksniai matomi atskirai, o
rentgenografijoje jie dengia vienas kitą, todėl vertinant reikėtų į tai atsižvelgti. Deja dėl gretutinės
gyvūno anatomijos dantų nuotraukos negali būti vertinamos darytos „šonas – su – šonu“ (lateralinėje)
pozicijoje. Todėl vertinimas dažnai atliekamas padarius dvi 90o kampo nuotraukas. (19) Dantų
radiografijos dėka galima anksti pastebėti dantų rezorbciją, apsprendžiant kaulų irimo modelius
vertinant periodontinę ligą, diferencijuojant nuo kitų ligų bei padeda tinkamai suplanuoti chirurgines
5 pav. CBCT tirta katės galva po traumos. Apatinėmis
dviejomis rodyklėmis pažymėta žandikaulio, o viršutine
rodykle danties lūžiai. (Marcello R. Roza ir kt. (2))
14
procedūras, pvz. danties karūnėlės šalinimo. (21) Nors kompiuterinė tomografija yra žymiai greitesnis
ir pažangesnis tyrimo metodas, o gaunami vaizdai yra aukštesnės kokybės, rentgenografinis tyrimas
kol kas lieka pagrindiniu ir plačiausiai taikomu dėl mažesnių finansinių kaštų (dėl to lengviau
prieinamas tiek pacientams, tiek pačioms klinikoms), galimybės tyrimą atlikti operacijų metu bei
nereikalauja papildomo anestezavimo. (20)
1.2 Kačių dantų ligos
1.2.1 Periodontinės ligos
Periodontinė liga dažnai sutinkama kačių odontologijos praktikoje. Pasak American Veterinary
Dental Society, iki 3 metų amžiaus apie 70 proc. kačių jau serga. Gingivitas – lengvas minkštųjų
audinių uždegimas, kurio metu dantenos parausta, patinsta ir vos prilietus kraujuoja. Lydimas
išplitusio likusių periodontinių audinių patinimo, lėtinės burnos infekcijos, bakteriemijos,
skausmingumumo galiausiai gali baigtis danties netekimu. Jei kontroliuojamas dantų apnašų ir akmenų
susidarymas bei reguliariai vykdoma burnos higiena gingivitas gali būti sukontroliuotas, grįžtamasis
procesas, be didesnių pasekmių. Kitavertus, negydant, įsimetus Porphyromonas gulae bakterijų
infekcijai, liga gali progresuoti į periodontitą. (7 pav.) Pastarasis yra negryžtamas ir laikui bėgant tik
progresuojantis procesas. Jo metu dantenos stipriai patinusios, atsiskiria nuo danties (1 mm ir daugiau
katėms jau yra stiprus ligos ženklas) ir aplink jį susifomuoja „kišenėlės“ kuriose kaupiasi ir dauginasi
bakterijos, taip pat kaupiasi maisto likučiai, seilės ir taip formuojasi dantų apnašos, kurios nusitęsia
gilyn po dantenų linija. Bakterijų toksinai ir organizmo imuninis atsakas pradeda ardyti kaulą bei jame
6 pav. Nulūžusios danties šaknys. (Kara Ruthberg. Part
II. Pet Dental Awareness. New Jersey veterinary blog)
15
dantį laikančius jungiamuosius audinius. Negydant kaulas, dantenos ir jungiamieji audiniai stipriai
pažeidžiami, o dantis netenka stabilumo. Galiausiai jį gali tekti pašalinti. Negana to periodontitas, per
kraujotakos sistemą, dažnai pažeidžia ir kitas organizmo sistemas, nustatyta ligos teigiama
priklausomybė nuo katės amžiaus, svorio, bendrųjų globulinų, alanino aminotransferazės, IgG ir
mastocitų (angl. mast cells). (6,23-28)
1.2.2 Dantų apnašos ir akmenys
Dantų apnašos ant dantų paviršiaus formuojasi natūraliai. Ypač tose vietose, kuriose mechaninis
jų pašalinimas seilėmis yra sumažėjęs (pvz. skilus dančiui atsiradusiame plyšelyje). Apnašų
formavimasis gali būti suskirstytas į 5 fazes:
I. Odelės formavimosi – plonas, bakterijų neturintis sluoksnis, padengiantis nuvalytą dantį
per kelias minutes ir sudarytas iš seilių sudedamųjų dalių (glikoproteinų, prolino turinčių
peptidų, fosoproteinų, lipidų ir kt.);
II. Prisijungimo – per kelias sekančias valandas prie odelės prisitvirtina bakterijos ir apie jas
susiformuoja gleivių sluoksnis;
7 pav. Stipraus periodontito pažeisti dantys ir
dantenos. (Feline Pet Dental Care. Dallas veterinary
dentistry and oral surgery)
16
III. Jaunų virš dantenų esančių apnašų – jos pagrinde susideda iš gram+ ir šiek tiek gram-
kokų ir lazdelių (Streptococcus sanguis, Streptococcus mutans, Actinomyces viscosus);
IV. Vyresnių virš dantenų esančių apnašų – šioje fazėje padaugėja gram- anaerobinių
bakterijų (Fusobacterium nucleatum, Prevotella intermedia, Capnocytophaga spp.,
Porphyromonas spp., Campylobacter spp., Eikenella spp., Treponema spp.);
V. Viršgingivinių apnašų formacija:
Prie danties prisitvirtinusios apnašos (daugiausia gram+ ir šiek tiek gram- kokų ir
lazdelių);
Prie epitelio prisitvirtinusios ir neprisitvirtinusios apnašos (daugiausia gram-
lazdelės ir spirochetos).
Bendrai apnašos pagal lokalizaciją gali būti dviejų tipų: esančios virš dantenų, pagrinde
sudarytos iš streptokokų ir esančios po dantenomis – anaerobinės gram- bakterijos. (8 pav.)
Pasatrosiosms prisitvirtinus ir pradėjus daugintis išskiriamos danties paviršiaus demineralizaciją ir
kariesą skatinančios rūgštys. Šių apnašų susidarymas yra pirminė karieso, periodontinių ligų ir dantų
akmenų susidarymo priežastis. Netrukus po to, kai galutinai susiformuoja ši bakterijų kolonija,
prasideda apnašų mineralizacijos (kalcifikacijos prosecas ir pradeda formuotis vadinamieji dantų
akmenys. (9 pav.) Prie dantų apnašų prisijungusios anaerobinės bakterijos skatina fermentacijos
proceso intensyvėjimą, didina rūgštingumą burnos ertmėje ir emalio demineralizaciją. Pastarasis
sukelia palankias sąlygos toliau kauptis apnašoms. Kalcis, fosforas ir kiti mineralai esantys seilėse
absorbuojami jau esamų apnašų sluoksnio ir jo mineralizacijos procesas tęsiasi. Dantų apnašų sudėtis
kinta atsižvelgiant į amžių, lokalizaciją ir dėl individualaus indėlio. Apnašos sudarytos iš organinių ir
neorganinių junginių. Pastarieji sudaryti iš kalcio fosfato ir hidroksiapatito. Pagrindinės dantų akmenų
formaciją skatinančios priežastys: didelė kalcio ir fosfato koncentracija apnašose, vietinis šarminis pH,
padidėjęs amoniako ir urėjos kiekis seilėse ir apnašose, sumažėjęs šarminės fosfatazės kiekis seilėse
kuris skatina kristalizuoto kalcio fosfato fermento formavimąsi. Dantų akmenys pagal lokalizaciją
skirstomi taip pat kaip ir dantų apnašos. (28)
17
1.2.3 Dantų trauma
Dantų trauma gali būti patiriama katei iškritus ar iššokus pro atvirą langą ar balkoną, partrenkus
mašinai ar kitais būdais gavus smūgį į galvos sritį. Be kitų sužeidimų taip pat gali būti traumuoti
dantys ir kiti minkštieji burnos ertmės audiniai. Pažeidimo laipsnis ir vieta priklauso nuo patirto
smūgio stiprumo, lokalizacijos ar iš kelinto aukšto iššokta. (29) Danties pulpa gali būti traumuota ne
8 pav. Ant krūminio danties esančios apnašos virš
dantenų ir po jomis. (Ernest Ward. Cheyenne west
animal hospital.
http://cheyennewest.com/feline-dental-disease/
9 pav. Dantų akmenys. (Cats and their teeth. The ramblings of an average practitioner. A personal view of life in a veterinary practice. September 20, 2014. https://earlsdonvettalk.wordpress.com/tag/dental/
18
tik nuo smūgio ar emalio lūžio/skilimo, bet ir pasireiškus dantų griežimui. Tai gali sukelti pulpos
uždegimą. (10 pav.) Karūnėlės įtrūkimai sudaro kelią mikrobų invazijai, kuri gali pasibaigti pulpos
nekroze ir šaknies kanalo sistemos infekcija. Šaknies lūžiai pulpą paveikią kitaip. Jie gali sutrikdyti
pulpos aprūpinimą krauju toje danties dalyje, kuri yra aukščiau lūžio linijos, o joje esantis pulpos
segmentas negaudamas maitinimo nekrozuotų. Vis dėl to, esant šaknies lūžiui pulpos išlikimo
tikimybė paprastai esti aukšta ir pulpa, ypač nesubrendusio danties, lūžio vietoje gali inicijuoti ataugos
formos gijimo procesą. Smūginės traumos gali sutraiškyti kraujagysles danties viršūnėlėje ir sukelti
laikiną kraujotakos sutrikimą. Tokiu atveju gali susidaryti kraujo stazė, o vėliau hipoksija ir ischemija.
Tačiau jaunas dantis, turintis plačią viršūnėlę, geba nesunkiai atstatyti kraujotaką, nors dažniausiai
vėlesniame laikotarpyje įvyksta tokios šaknies kalcifikacija. Regeneracinis procesas priklauso nuo
paciento amžiaus, patirto smūgio stiprumo ir pačios pulpos būklės prieš traumą. Kitavertus, patyrus
labai stiprų smūgį, kurio metu pulpos kraujagyslės sunaikinamos – pulpa nekrozuoja. Okliuzijos
sukeltos traumos gali įtakoti pulpos uždegimą, tačiau šie pakitimai paprastai būna trumpalaikiai.
Paradoksalu, bet pats dantų taisymo procesas taip pat gali sukelti traumą. Pavyzdžiui pulpos
angos paruošimas dažnai sukelia jos uždegimą, karūnėlės šalinimo metu ją nupjaunant išsiskirianti
šiluma, dehidratacija bei pjovimo gylis ją pažeidžia. Restauravimas, spaudimas gali įtakoti skilimų
atsiradimą ir sudaryti kelią bakterinei infekcijai. (11)
10 pav. Danties pulpos uždegimas (pulpitas). (Common conditions.
Dentistry for pets. Providing Veterinary Dental Services to Cats & Dogs in
the San Francisco Bay Area.
http://dentistryforpets.com/commonconditions.html
19
1.2.4 Lėtinis gingivostomatitas
Kačių gingivostomatitas – dažnai praktikoje sutinkamas sindromas. (10) Jam būdinga ilgai išsilaikantis
uždegimas ir burnos minkštųjų audinių išopėjimas. Neretai į procesą įtraukiamos lateralinės liežuvinio
gomurio lanko klostės (angl. lateral palatoglossal folds), dantenos, ryklės ir liežuvio gleivinė. Sergant
stomatitu (11 pav.) matomas plačiai išplitęs burnos uždegimas. Vis dėl to didesnis dantų akmenų
susikaupimas esant gingivostomatitui nepasireiškia. Sindromas pastebimas trijuose kačių gyvenimo
etapuose. Pirmiausia uždegiminis procesas išryškėja atėjus pirmojo kačiuko skiepo laikui. Tačiau kol
kas nėra žinoma ar tai nutinka organizmui reaguojant į vakciną, ar į besikalančius pieninius dantis ir
dėl to padidėjusį dantų apnašų kaupimąsi. Antroji banga pastebima kalantis nuolatiniams dantims.
Galiausiai trečiasis etapas pastebimas katėms sulaukus 7 ir daugiau metų. Daugumos kačių atveju
galima pamatyti jas sunkiai ryjant maistą dėl patiriamo uždegimo ir opų sukelto skausmo. Sunkiais
atvejais gali būti paveiktos seilių liaukos. Dėl nenoro ėsti (ypač kieto pašaro) krenta gyvūno svoris,
nustoja praustis, padidėję pažandiniai limfiniai mazgai.
Lėtinis gingivostomatitas yra sudėtingas, daugybe skirtingų
faktorių pasižymintis sindromas, neturintis paprastos
etiologijos. Tačiau yra nustatyta keletas ligą įtakojančių
faktorių: labiau paveikiamos veislinės, ypač Siamo ir Meino
meškėnų katės; stresas ir didelis populiacijos tankis padidina
riziką susirgti jauniems kačiukams; dantų apnašų bakterijos
(ypač Pasteurella spp. ir Prevotella spp.); kačių
kalicivirozės virusas (FCV); kačių imunodeficito virusas
(FIV); kitos dantų ligos, pvz. periodontitas, dantų rezorbcija
ar dantų rezorbcinės žaizdos gali turėti įtakos sindromui;
mastocitų skaičiaus padidėjimas, kadangi šios imuninės
ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį uždegimo ir kitų
procesų patogenezėje. (9,10,17,30-32)
11 pav. Stomatitas. John R. Lewis. Feline
Stomatitis: Medical Therapy for Refractory
Cases. www.veterinarypracticenews.com
20
1.2.5 Dantų rezorbcija
Dantų rezorbcija (DR) (12 pav.), arba dantų žaizdos (kačių odontoklastinės rezorbcinės žaizdos)
(13 pav.) yra skausminga liga, susijusi su progresuojančiu danties medžiagos praradimu ir galinti
paveikti visus dantis. DR liga pastebima tiek pas žmones, tiek pas šunis, kates ir kitus žinduolius.
Kačių populiacijoje pastebimas ypač gausus paplitimas – nuo 30 proc. iki 60 proc. Nei etiologija, nei
priežastys, kodėl tiek daug kačių serga šia liga, nėra žinomos. (16,33) Atsidūrusiomis rizikos grupėje
laikomos katės esančios vyresnio amžius, kitų odontologinių ligų turinčios, esant padidėjusiam
vitamino D kiekiui (nors ties šiuo punktu skirtingi autoriai nesutaria), esant aukštam mastocitų skaičiui
(šiai kačių ligai tai ypač būdinga), taip pat padidėjus uždegiminių citokinų skaičiui. Nustatytas glaudus
ryšys tarp dalinės dantų dislokacijos ir tokių dantų rezorbcijos. Nenormali dislokacija pastebima
daugiausia pas vidutinio ir senyvo amžiaus individus, o tai yra ta pati amžiaus grupė kurią paveikia
dantų rezorbcijos liga. Ir nors tikslios dantų dislokacijos žandikaulyje priežastys nėra žinomos, daroma
prielaida kad šis sutrikimas arba susijęs, arba įtakojamas panašių faktorių kaip ir DR liga. Diagnostika
gali būti sudėtinga, nes katės linkusios nuslėpti juntamą skausmą. Patartina reguliariai atlikti
rentgenografinus tyrimus nes tik taip galima ligą nustatyti jos ankstyvojoje stadijoje. Kuomet dantų
karūnėlių pažeidimai tampa matomi vizualiai – tai jau vėlyvos ligos stadijos ženklas. Dauguma dantų
žaizdų atrodo idiopatinės kilmės ir iki šiol nėra žinomo gydymo sustabdančio jų atsiradimą ir/ar
vystymąsi pasiekus tokią stadiją. Beveik visada gydymas atliekamas pažeistą dantį ištraukiant, tačiau
tai padaryti nepaprastai sunku todėl dažnai apsiribojama danties karūnėlės amputacija.
(6-8,14,16,33,34)
21
13 pav. Katės rezorbcinė žaizda viršutinio žandikaulio trečiajame
prieškrūminiame dantyje. (Jan Bellows. Smile Book I. Common Dental
Problems and Procedures (1996)
12 pav. Danties rezorbcijos procesas. 1 – 5 proceso stadijos. (Tim Julian. Cat Cavities.
Feline Odontoclastic Resorptive Lesions. www.kingwestvets.com
22
1.3 Gydymo ir profilaktikos metodai
Rutininės burnos ertmės ir dantų patikros yra svarbi prevencinė priežiūra visiems naminiams
gyvūnams. Taip pat yra būtina reguliari priežiūra namuose norint išvengti dantų apnašų ir akmenų
formavimosi. Jei gyvūno dantenos dar nepažeistos valymo specialia tam skirta dantų pasta ir šepetėliu
turėtų pakakti kartą per savaitę, o jei jau išsivystęs uždegiminis procesas gali prireikti valyti kasdien.
Tačiau ne visi šeimininkai psiruošę ir gali investuoti laiko tokiai rutinai, o ir ne kiekvienas gyvūnas
pasiduos šiai procedūrai. Be to jos didžiausias veiksmingumas pasiekiamas taikant iš karto po burnos
higienos procedūrų (apnašų, akmenų valymas), o kuomet liga progresavusi – tokios priemonės didelės
pagalbos nebesuteikia. Taip pat dantų akmenų ir apnašų kiekiui mažinti tinka specialiai šiam tikslui
subalansuoti pašarai ir kramtalai. Jų pagrindiniai du tikskai yra mechaninis (kieti, ilgiau kramtomi,
didesni kramtalai ir sauso pašaro dalelės prailgina danties kontaktą su abrazyvine medžiaga) ir
cheminis (bakterijų skaičiaus ir dantų akmenų mažinimui į kai kuriuos pašarus ir kramtalus dedama
cheminių agentų, pvz. fermentų, antiseptinio chlorheksidino, natrio heksametafosfato) dantų apnašų ir
akmenų suardymas. Fermentai ir chlorheksidinas taip pat įeina į dantų pastas, skalavimo skysčius ir
kitus dantų priežiūros produktus augintiniams. Be dantų pastos ir pašarų dantų priežiūrai namuose dar
gali būti naudojami barjeniniai geliai. Reguliariai užtepant ant dantų ir dantenų stabdo dantų apnašų
formavimąsi. Vis dėl to ir tokios priemonės negali pakeisti profesonalios veterinarinės profilaktikos.
(4,15,18,35)
Kuomet dantis stipriai pažeistas ligos ir jo išsaugoti nebeįmanoma, atliekamas chirurginis
gydymas – danties rovimas. Tai skausminga procedūra, atliekama gyvūną sedavus ir po to
anestezavus. Buvo atlikta keletas tyrimų ir nustatyta, kad nervų blokacija gali būti labai naudinga
atliekant chirurgines procedūras burnos ertmėje, kadangi sumažinamas pooperacinis skausmo jutimas
ir gyvūnas junta mažesnį diskomfortą. Taip pat šis metodas yra nebrangus, lengvai taikomas ir
suveikia greitai. Dažniausiai blokuojami viršutinio žandikaulio ir apatinis alveolinis nervai (lidokainu
ir bupivakainu). (36-38)
Vos prieš metus pristatytas mikrodalelių bioaktyvus stiklas kurį galima taikyti ne tik žmonėms
bet ir smulkiems gyvūnams, pavyzdžiui katėms, dantų ir dantenų problemoms gydyti. Aplikuojamas su
arba be viršutinio dengiamojo agento, tačiau su bent vienu bisfosfonatu tiesiogiai ant danties arba
dantenų. Šio bioaktyvaus stiklo veikimas grįstas jo pagrindinės sudedamosios medžiagos (silikono
oksido) savybe jungtis su organizmo audiniais patyrus kontaktą su fiziologiniais skysčias. Susijungęs
su audinais skatina jų ląstelių augimą ir suteikia svarbių antibakterinių, struktūrinių ir/ar regeneracinių
23
savybių. Taip pat susijungęs su fiziologiniais skysčiais sudaro ploną hidroksikarbonato apatito
sluoksnį. Gali būti kietos arba miltelinės konsistencijos ir lengvai maišomas su geliais ar purškalais.
(6)
Atviram pulpos kanalui užtaisyti naudojamas tiesioginis pulpos dengimas (angl. direct pulp
capping (DPC)) su biologiškai suderinama medžiaga. Tikslas – išlaikyti pulpos gyvibingumą,
apsaugoti ją nuo infekcijos bakterijomis ir stimuliuoti dentino barjero sintezę. Procedūrą galima atliti
trimis metodais:
1. Neapsaugota pulpa tiesiogiai uždengiama tik mineraliniu trioksido agregatu (MTA);
2. Pulpa pirmiausia apdorojama erbio: itrio – aliuminio – granato (Er:YAG) lazeriu (energija
200 mJ, pulso trukmė 700 µs, kartojimo dažnis 3 Hz, kontakto laikas 15 s; jokio oro ar
vandens, spindulio skersmuo 0,6 mm), po to padengiama MTA;
3. Pulpa apdorojama lazeriu ir padengiama kalcio hirdoksidu.
Galiausiai bet kurio metodo gale ertmė dar užpildoma amalgamu. Visi naudoti metodai puikiai išpildė
tikslą. Lazerio ir MTA metodas, pagal atliktų tyrimų duomenis, rodė esąs šiek tiek pranašesnis už kitus
du tačiau šis skirtumas statistiškai buvo nereikšmingas. (13)
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimui medžiaga buvo renkama trijose Kauno klinikose: UAB „Žaliakalnio veterinarija“
Darbininkų g. 13, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje Tilžės g. 18 ir UAB „Veterinarinės
medicinos centras“ Partizanų g. 26. Pasirinktas medžiagos rinkimo laikotarpis buvo nuo 2015 – 02 –
01 iki 2016 – 10 – 31. Visos tyrime dalyvavusios katės – atsitiktiniai klinikų pacientai. Apie kiekvieną
katę pirmiausia buvo surenkama anamnezė. Tai buvo atliekama pirmiausia žodžiu apklausiant jų
šeimininkus ir taip surenkant informaciją apie tai kas gyvūnui nutiko; kada šeimininkai pastebėjo kad
pakito gyvūno savijauta, elgsena, kiek laiko tęsiasi negalavimas, kokia jo eiga; ar nepakito apetitas,
vandens lakimas, tuštinimasis, šlapinimasis; ar buvo kreiptasi į kitas gydymo įstaigas; ar šiuo metu
gyvūnas yra gydomas dėl kitų sveikatos sutrikimų, jei taip – kokių, koks gydymas taikomas; jei
gyvūnas klinikoje lankėsi anksčiau ir yra registruotas – buvo peržiūrima jo ligos istorija. Taip pat
buvo paprašyta šeimininkų užpildyti trumpą anketą (1 priedas). Ne visi galėjo tiksliai atsakyti į
klausimą apie gyvūno svorį, todėl tokiais atvejais katės buvo pasveriamos klinikoje esančiomis
svarstyklėmis.
Surinkus anamnezę toliau katėms buvo atliekami diagnostiniai tyrimai, kurie buvo atlikti
prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų nurodytų 1997 m.
lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos bei 1991 m. gruodžio 17
d. Nr. I-2110 Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymuose. Visų pirma gyvūnai buvo apžiūrimi
vizualiai: įvertinama bendra gyvūno savijauta (ramus, dirglus, agresyvus, susijaudinęs, baikštus, ar
jaučiasi laisvai, atsipalaidavęs); kondicija (nutukęs, normalaus kūno sudėjimo ar išliesėjęs); aktyvumas
(ar domisi aplinka, ar vaikšto, jei taip – ar nešlubuoja, nevelka kojų); kaip atrodo kailis (ar blizga, ar
nėra išplikusių, apšiurusių vietų); ar kur nors ant kūno nematyti galimos patologijos ženklų (pvz. iškilę
guzeliai, paraudimai), žaizdų; įvertinama galva (jos laikysena, snukio simetrija (pvz. ar kurioje
vienoje, ar abiejose pusėse oda nenukarusi žemyn), ar netraiškanoja, nepūliuoja akys, nebėga išskyros
iš nosies, ar nėra seilėtekio). Tuomet apžiūra atliekama apčiuopos, palpacijos, auskultacijos metodais.
Visas gyvūno kūnas čiuopiamas rankomis pradedant nuo pečių linijos, nugaros ir einant žemyn link
pilvo, krūtinės, pereinama prie kojų, uodegos, apžiūrima išangė, jei gyvūnas yra patinas ir nekastruotas
patikrinama ar abi sėklidės nusileidusios į kapšelį pastarąjį čiuopiant ir palpuojant pirštais – jei
sėklidės nusileidusios juntami viduje esantys du ovalūs, paslankūs, tvirtos konsistencijos dariniai.
Keliose kūno vietose suėmus dviem pirštais po kuokštelį kailio plaukų patikrinama ar gausiai šie
pešasi, nugaros, pilvo srityse ir pasmakrėje praskiriami plaukai keliose vietose ir žiūrima ar nėra blusų
25
ar jų išmatų. Apžiūrimos pėdos, ar nėra žaizdų, ar nenulūžę, nesuskilinėję nagai. Apžiūrimi ausų
kaušeliai iš išorinės ir vidinės pusės, jei pastarojoje matoma išskyrų sankaupų kišamas ausų
krapštukas, o pasukiojus ištraukiama ir žiūrima ar tai tik ausų sieros ir purvo sankaupa, ar gali būti
ektoparazitų veiklos padarinys. Įtariant pastarąją priežastį daromas tepinėlis: ištrauktos iš ausies masės
plonai užtepama ant objektinio stiklelio, šis kišamas po mikroskopu ir visas peržiūrimas, ieškoma ar
nėra gyvų, judančių ausų erkučių. Jei įtariamos abi ausys tepinėlis daromas iš kiekvienos atskirai.
Toliau apžiūrimi nasrai. Iš pradžių švelniai patikrinama ar gyvūnas gali išsižioti, jei taip – pražiodoma
ir pasišviečiant nedideliu prožektoriuku apžiūrimas liežuvis, ar nėra žaizdelių, atsilupusios gleivinės, ar
neparaudusios, nepatinusios, nesužeistos dantenos, tuo pat metu uodžiama ar iš burnos nesklinda
blogas kvapas, apžiūrima kaip atrodo dantys. Tada švelniai pirštais palpuojamos dantenos,
pajudinamas kiekvienas dantis ir žiūrima ar pastarieji nejuda. Galiausiai visoms katėms buvo
pamatuojama rektalinė kūno temperatūra ir fonendoskopu paklausomas širdies darbas, plaučiai.
Atradus klibančių dantų ar kilus įtarimui dėl galimos gilesnių burnos audinių patologijos buvo
atliekamas rengenografinis tyrimas. Jo metu katės buvo lengvai seduotos į galinės kojos šlaunies
raumenis suleidžiant butomidoro (veiklioji medžiaga butorfanolis) ir ketamidoro (veiklioji medžiaga
ketaminas) preparatų mišinio santykiu 1:1 arba per į priekinės kojos paodinę veną (lot. vena cephalica)
įstatytą kateterį suleidžiant propofolio (veiklioji medžiaga propofolis) Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų
gyvūnų klinikoje. Preparatų dozės buvo skiriamos laikantis jų informaciniuose lapeliuose nurodytų
dozavimo taisyklių. Rentgeno aparatu buvo daromos dvi 90o kampo nuotraukos, po 1 kiekvienam
žandikauliui ir kartais 1 lateralinė galvos nuotrauka. Nasrai nuotraukai buvo laikomi pražiodyti kaip
įmanoma plačiau, tačiau nesužeidžiant nei minkštųjų, nei kietųjų burnos audinių, tarp viršutinio ir
apatinio žandikaulių vienos pusės iltinių dantų įstačiųs arba tuščio švirkšto tūbelę ištraukus iš jos
stūmoklį ir nupjovus siaurąjį galą, arba specialiai tam skirtą metalinį žiodiklį. Katės 90o nuotraukoms
ant rentgeno aparato stalo buvo guldomos arba ant nugaros atlošiant galvą atgal (kad viršutinis
žandikaulis būtų horizontalioje o apatinis vertikalioje pozicijoje rentgeno spindulių atžvilgiu) arba taip
pat atlošus galvą atgal tik guldant ant pilvo (šiuo atveju apatinis žandikaulis yra horizontalioje, o
viršutinis vertikalioje padėtyje rentgeno spindulių atžvilgiu). Šonas – su – šonu kaukolės nuotraukoms
gyvūnas buvo guldomas ant dešiniojo šono. Jei norint atlikti kurio nors pozicionavimo nuotrauką katės
kūnas nesilaikydavo reikalingoje pozicijoje buvo panaudojami bintai kūno dalims surišti ar pririšti prie
šalia esančių kitų objektų arba smėlio maišiukai paremti, prispausti. Nustačius reikalingą spindulių
dozę buvo padaromos rentgeno nuotraukos. Peržiūrėjus gautas nuotraukas ir įvertinus anamnezės bei
apžiūros metu gautus rezultatus būdavo priimamas sprendimas dėl tolimesnių veiksmų sekos: koks
26
gydymas bus taikomas – operacinis ar užtektų tik šėrimo būdo pakeitimo, profilaktinių priemonių
taikymo, jei taip tuomet kokių, kokius vaistinius preparatus reikėtų paskirti bei kada pasirodyti
pakartotinei apžiūrai.
Iš viso tiriamosios medžiagos buvo surinkta iš 198 kačių. Gauti duomenys susisteminti,
sugrūpuoti ir aprašyti pagal anketoje pateiktus klausimus, apklausos, apžiūros, kitų minėtų tyrimų
metu gautus rezultatus. Statistinė analizė atlikta Microsoft Excel 2010 kompiuterine programa,
paskaičiuota gautų duomenų procentinė išraiška, patikimumai, nubraižytos lentelės, grafikai,
diagramos.
27
3. TYRIMO REZULTATAI
Išanalizavus anketoje gyvūnų šeimininkų pateiktus duomenis buvo matyti, kad iš 198 iš viso
klinikose apsilankiusių kačių 96 buvo patinai, o likusios 102 patelės. (14 pav, priedo 1 lentelė) Pagal
svorį nuo 0 iki 15 kg daugiausia buvo kategorijoje nuo 3 iki 3,9 kg (58 katės) , taip pat nuo 5 iki 5,9 kg
(36 katės), 2 – 2,9 kg (32 katės), 4 – 4,9 kg (31 katė). Kitose svorio kategorijose gyvūnų pasitaikė
gerokai mažiau: 6 – 6,9 kg (10 kačių), 7 – 7,9 kg ir 1 – 1,9 kg po 6 kates, 11 – 11,9 kg (4 katės), iki 0,9
kg sveriančių kačių buvo atneštos 3, 12 – 12,9 kg (2 katės) ir po 1 katę 13 – 13,9 kg ir 14 – 15 kg
grupėse. (15 pav, priedo 2 lentelė) Pagal amžių nuo 2 mėn iki 20 metų daugiausia apsilankė 3 mėn ir 2
mėn (atitinkamai 38 ir 30 kačių), 6 metų (19 kačių), 5 m – 18, 9 m – 15, 7 m – 14, 2 m ir 11 m po 12
gyvūnų. 10 m sulaukusios buvo 9 katės, 1 m amžiaus apsilankė 7, 5 mėn – 6, 6 mėn – 3, o 12 m, 15 m,
19 m ir 20 m pasitaikė tik po 1 atvejį. (16 pav, priedo 3 lentelė) Pagal veislę bendroje sumoje buvo
daugiau veislinių kačių (iš viso 101) (p<0,001), o neveislinių (mišrūnų) buvo 97 katės, tačiau
pastarosios sirgo dažniau (p<0,001). Veislių buvo 17 ir kiekvienoje jų gyvūnų skaičius pasiskirstė
netolygiai ir mažu dažniu. Mažiausiai, po 1 katę, pasitaikė Amerikos riestaausių, Birmos, turkų
angoros ir servalo veislių. Britų nulėpausių ir abisinijos veislių kačių buvo tik po 2, po 3 sfinksų ir
egzotų veislių kates. Taip pat 4 rusų mėlynosios, 5 bengalai, 6 kornišreksai, 7 britų mėlynosios.
Daugiausia tyrime pasitaikė meino meškėnų (27) (p<0,05), siamo (17) (p<0,05), britų trumpaplaukių
(11) (p>0,05) ir persų (10) (p>0,05) veislių kačių. (17 pav, priedo 4 lentelė) Grafoje apie tai, kokiu
pašaru šeriamas gyvūnas dauguma respondentų (177) nurodė subalansuotą pramoninį sausą pašarą.
Gerokai mažiau, 16 apklaustųjų, nurodė duodantys maisto „nuo stalo“ ir tik 5 teigė šeriantys natūraliu
(žalia mėsa) pašaru. Dantims skirtų kramtalų duoda 35 respondentai, konservų 105, o apskritai jokio
papildomo pašaro ar skanėstų neduoda 58 apklausti kačių šeiminikai. (18 ir 19 pav, priedo 5 lentelė)
Anksčiau, prieš tiriamąjį laikotapį, dantų problemų iš viso turėjo 31 katė. Iš jų tiriamuoju
laikotarpiu nesirgusios buvo tik 9 (4 m ir vyresnio amžaus katės) ir anksčiau visos turėjo dantų
akmenis. Likusiųjų 22 tarpe 19 anksčiau turėjo ir dabar kreipėsi dėl dantų akmenų problemos ( 5 m ir
vyresnės katės), vienai katei anksčiau buvo dantų akmenys ir danties rezorbcija, o dabar tik danties
rezorbcija (12 m amžiaus); po vieną katę (19 m ir 10 m amžiaus) anksčiau sirgo periodontitu (dabar
taip pat buvo kreiptasi dėl tos pačios ligos). Skiltyje, kurioje buvo klausiama ar anksčiau laikoma katė
sirgo kaliciviroze, 19 respondentų atsakė teigiamai. Iš jų 2 respondentų laikomoms katėms tiriamuoju
laikotarpiu pasireiškė gingivostomatitas. Iš kitų 17 ši liga pasireiškė visiems iki 1 metų amžiaus: 7
katėms kai joms buvo 2 mėn amžiaus, 5 katėms kai jos buvo 3 mėn amžiaus, po 2 – 5 mėn ir 1 m
28
amžiaus bei 1 katei kai ši buvo 6 mėn amžiaus. (20 pav, priedo 6 lentelė) Savarankiškai namuose
reguliariai gyvūnus apsižiūri 47 šeimininkai, o visiškai to nedaro 53. Duguma, 98 (p<0,01) teigė, kad
dėmesį atkreipia tik tada jei pastebi kad pastebimai pakito katės elgsena, suprastėjo savijauta. (21a pav,
priedo 7a lenetelė) Iš 47 atsakiusiųjų teigiamai tik 5 tai daro 1 – 3 kartus per mėnesį, 19 žmonių 1 – 5
kartus per puse metų ir likusieji 23 1 – 5 kartus per metus. (21b pav, priedo 7b lentelė) Skiltyje apie
dantų ligų prevencines priemones 44 nurodė nesiimantys jokių priemonių. Didžioji dalis apsiriboja
sausaisiais pašarais (121 šeimininkas) (p<0,001), 31 reguliariai kreipiasi į savo gyvūno veterinarijos
gydytoją dėl dantų akmenų pašalinimo procedūros ir tik 2 nurodė davo kačių dantis valantys dantų
šepetėliu ir specialia dantų pasta. (22 pav, priedo 8 lentelė) Paskutinėje grafoje, apie informacijos apie
kačių dantų ligų prevencines priemones sklaidą dauguma (96 klientai) (p<0,001) nurodė jos trūkumą ir
norą žinoti daugiau, 37 nurodė, kad informacijos pakanka ir ji lengvai pasiekiama, 61 nurodė dalį
informacijos girdėję, tačiau tai jų nedomina bei 4 respomdentai teigė neturintys apie tai jokios
informacijos. (23 pav, priedo 9 lenetelė)
Iš 198 pacientų 45 turėjo dantų problemų. Iš jų 21 katė turėjo dantų akmenų (5 katės 9 m
amžiaus, 3 katės 10 m amžiaus, 3 – 11 m, 2 – 3 m , 2 – 5 m, 3 – 7 m ir 4 – 6 m amžiaus); 14 kačių
sirgo periodontitu (1 katė 2 m amžiaus, 3 katės 3 m, 3 – 5 m, 4 – 6 m, 2 – 10 m ir 1 – 19 m); 2 katės
sirgo stomatitu (1 – 5 m ir 1 – 10 m amžiaus); 4 katės sirgo gingivitu (2 – 9 metų ir po vieną katę 6 ir 7
metų amžiaus); 1 katė 1 m amžiaus buvo patyrusi dantų traumą (partrenkė mašina ir lūžo iltinis 204
dantis ir 201 – 203 kandžiai), viena 12 metų amžiaus katė sirgo dantų rezorbcija, ant 307 ir 308
prieškrūminių dantų buvo matyti rezorbcinės žaizdelės; 2 katės (11 ir 10 metų) sirgo gingivostomatitu.
(24 pav.) Taigi daugiausia kačių turėjo dantų akmenų problemą (p<0,001) bei sirgo periodontitu
(p<0,05). Likusios 153 tirtos katės dantų atžvilgiu buvo sveikos ir klinikoje lankėsi dėl kitų priežasčių.
Išskyrus porą kačių, visos kitos sergančiųjų grupėje priklausė skirtingoms svorio kategorijoms.
Dėsningumų grupėse pagal lytį taip pat nepastebėta. Tačiau pastebėta teigiama koreliacija tarp
šeimininkų požiūrio į gyvūno sveikatos priežiūrą ir jų laikomos katės burnos ertmės sveikatos būklės.
Taip pat pastebėtas ryšys tarp kačių amžiaus ir sergamumo dantų ligomis. (10 lentelė) Daugiausia
sirgo 6 (iš viso 9 katės), 9, 10 (iš viso po 7) ir 5 (iš viso 6) metų amžiaus individų, taip pat šiose
amžiaus grupėse pasireiškė daugiau odontologinių problemų nei jaunesnėse katėse. Pastebėta
odontologinių ligų priklausomybė nuo veislės, taip pat persirgta kalicivirozės liga turėjo reikšmės
gingivostomatito pasireiškimui vėlesniame amžiuje.
29
14 pav. Pacientų procentinis pasiskirstymas pagal lytį.
15 pav. Pacientų procentinis pasiskirstymas pagal svorio grupes.
30
16 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių.
17 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal veisles.
31
18 pav. Respondentų pasiskirstymas proc. pagal pašarus, kuriais buvo šeriami pacientai.
19 pav. Respondentų pasiskirstymas proc. pagal duodamus papildomai skanėstus.
32
21a pav. Procentinis gyvūnų, apžiūrimų namuose, pasiskirstymas.
20 pav. Pacientų, sirgusių kaliciviroze, pasiskirstymas pagal amžių.
33
21b pav. Procentinis namuose apžiūrimų gyvūnų pasiskirstymas pagal apžiūrų kiekį.
22 pav. Respondentų kiekinis pasiskirstymas pagal naudojamas dantų ligų profilaktines
priemones.
34
23 pav. Respondentų kiekinis pasiskirstymas pagal, jų nuomone, informacijos apie kačių dantų
ligų prevencijos priemones kiekį.
24 pav. Tyrimo metu pasitaikiusios kačių odontologinės ligos ir jų kiekinis pasiskirstymas.
35
Kačių amžius, m Iš viso sergančiųjų, vnt Odontologinės ligos (kiek
sirgo)
1 1 Dantų trauma (1)
2 1 Periodontitas (1)
3 5 Dantų akmenys (2)
Periodontitas (3)
5 6
Dantų akmenys (2)
Periodontitas (3)
Stomatitas (1)
6 9
Dantų akmenys (4)
Periodontitas (4)
Gingivitas (1)
7 4 Dantų akmenys (3)
Gingivitas (1)
9 7 Dantų akmenys (5)
Gingivitas (2)
10 7
Dantų akmenys (3)
Periodontitas (2)
Stomatitas (1)
Gingivostomatitas (1)
11 4 Dantų akmenys (3)
Gingivostomatitas (1)
12 1 Dantų rezorbcija (1)
15 - -
19 1 Periodontitas (1)
20 - -
Iš žodinės apklausos metu surinktos informacijos paaiškėjo, kad pasireiškus stomatitui,
gingivitui, gingivostomatui, periodontitui būdingiems požymiams (dantenų patinimas, uždegiminis
procesas) šeimininkai pastebėdavo sumažėjusį gyvūno apetitą, nenorą kramtyti kietesnio pašaro,
žaislų, sumažėdavo aktyvumas, katė daugiau miegodavo. Jei visiškai nustodavo ėsti – per savaitę, dvi
išliesėdavo. Palpuojant tokios dantenos skausmingos. Procesui užsitęsus, nes simptomai buvo neryškūs
ir šeimininkai problemos nepastebėjo vos šiai prasidėjus, ant dantų paviršiaus kaupėsi apnašos, kurios
vėliau sukietėjo ir tapo dantų akmenimis. Sunkiais atvejais (ypač 5 m ir vyresnėms katėms, mišrios
veislės, nesiimant jokių profilaktikos priemonių) dėl susikaupusių akmenų ir periodontito pažeistų
dantenų atsidengdavo dantų šaknų dalis arčiau danties kaklelio, dantys (ypač kandžiai, prieškrūminiai)
dažniauisiai pajudinus jau judėdavo laisvai. Traumos atveju pažeidimas buvo pastebėtas iš karto ir katė
į kliniką pristatyta 2 valandų bėgyje po traumos. Susikaupus vien tik dantų akmenims kačių apetitui
10 lentelė. Kiek iš viso ir kokio amžiaus kačių sirgo bei kokiomis odontologinėmis ligomis.
36
didesnės įtakos tai nepadarė. Žmonės tokiais atvejais į gydymo įstaigą kreipėsi dėl pastebėto iš nasrų
sklindančio blogo kvapo. 7 katės turinčios dantų akmenų į kliniką buvo atvestos reguliariai dantų
higienos procedūrai. Tuštinimasis sumažėdavo jei sumažėdavo apetitas. Lakimui ir šlapinimuisi dantų
problemos įtakos neturėjo.
Vizualinės apžiūros metu pakitimų matyti nebuvo. Apčiuopos metodu tiriant gyvūnus nerasta
reikšmingų pakitimų kūno išorėje, susijusių su odontologinėmis ligomis. Ektoparazitų būvimo įtaka
dantų ligoms taip pat nenustatyta. Tačiau porai kačių, sirgusių periodontitu, buvo juntamas nedidelis
pažandinių limfinių mazgų padidėjimas. Nei viena nustatytų ligų neturėjo įtakos gyvūno širdies darbui
ar kvėpavimui. Tirtos sergančios katės nepasižymėjo agresija, buvo išsigandusios, budrios, bet ramios,
judėjo mažai. Jautriai reaguodavo tik palpuojant skausmingas dantenas, pajudinus nulūžusius dantis,
nenorėdavo išsižioti. Temperatūros nuokrypis nuo normalios (iki 39oC) nustatytas nebuvo nei vienai.
Patys dantys skausmingi (į jų judinimą jautriausiai reagavo) buvo tik traumą patyrusiai ir dantų
rezorbciją turinčioms katėms. Pastaraisiais dviem atvejais buvo daromos kaukolės ir dantų rentgeno
nuotraukos. Nei vieno atvejo metu nebuvo nustatytas žandikaulių kaulų lužis ar kita šių kaulų
patologija. Buvo galima matyti tik nulūžusias dantų šaknis (traumos atveju) bei sureagavusisius
aplinkinius minkštuosius audinius (dėl prasidėjusio uždegiminio proceso buvo matomas audinių
patinimas).
Galiausiai turint visus susirinktus duomenis buvo paskirtas gydymas. Dantų akmenų atvejais
susikaupusios kietos struktūros buvo pašalinamos su skaleriu gyvūną sedavus (Veterinarinės
medicinos centre sukelta narkozė vėliau buvo palaikoma izoflurano dujomis sumaišytomis su oru ir
paduodamomis gyvūnui per įstatytą tracheotubusą). Visose klinikose, jei tik buvo galimybė, ši
procedūra buvo derinama su kitos srities chirurginėmis operacijomis (pvz. katės sterilizacija, kuomet ši
buvo atliekama pirmoji, o po jos dantų higienos procedūros). Dantų traumos atveju nulūžusius 4
minėtus dantis teko pašalinti (ir karūnėlę, ir šaknį). Proceso metu gyvūnas taip pat buvo užmigdytas.
Po operacijos visiems buvo suleidžiami ilgo veikimo vaistai nuo skausmo, antibiotikas – Synulox arba
ilgesnio veikimo Betamox (abiejų veiklioji medžiaga amoksicilinas), naudoti priešuždegiminiai vaistai
ir vitaminai (C, AD3E, B grupės). Antibiotikai buvo paskirti ir gydant likusias iš 24 pav. nurodytų ligų,
o taip pat ir priešuždegiminiai vaistai. Dantų rezorbcijos pažeisti dantys irgi buvo pašalinti gyvūną
užsimigžius.
Tolimesnė stebėsena buvo vykdoma kačių šeimininkų paprašius jas atnešti po 7 dienų
pakartotinei apžiūrai. Jei per tą gydymo laiką problema dar buvo nesusitvarkiusi, gydymas buvo
pratęsiamas ir paskiriamas kitas apsilankymo laikas dar po 7 dienų. Po atliktų dantų akmenų šalinimo
37
procedūrų gyvūnus apžiūrėjus antrą kartą po savaitės buvo matomas ryškus pagerėjimas: dantenos
neparaudusios, neskausmingos, naujų apnašų dar nesusidarę, o naudojant kietą sausą pašarą bei
kramtalus naujų apnašų susidarymas buvo labai lėtas. Valiusieji dantis dantų pasta ir šepetėliu ne
vienerius metus teigė problemų dėl dantų apnašų turintys kartą per 4 – 5 metus. Traumą patyrusi katė
atsigavo ir visiškai pasveiko per 1,5 savaitės. Kitų ligų gydymas užtruko nuo 2 iki 5 savaičių ( 2 sav
stomatitui, 5 – gingivostomatitui).
38
REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Tyrimo metu trijose pasirinktose klinikose dažniausiai pasitaikiusios kačių odontologinės ligos
buvo periodontitas (p<0,05), dantų akmenys (p<0,001), stomatitas (p<0,01), gingivitas (p>0,05),
gingivostomatitas (p<0,01) ir dantų trauma (p<0,01). Šios ligos taip pat buvo nustatytos kaip
dažniausiai pasitaikančios ir kitų autorių moksliniuose darbuose. (9,21,23) Periodontitu suserga iki 70
proc. (6) kačių sulaukusių 3 metų amžiaus. Atlikto tyrimo metu ši liga pasireiškė 2 metų ir vyresnėms
katėms, 7,1 proc (45 nustatytų sergančiųjų tarpe ši liga sudarė 31,1 proc). Visų ligų, išskyrus traumą,
vienas pirminių požymių yra dantenų ir kitų aplinkinių audinių uždegimas. Dantų apnašų atveju
uždegimas kyla apnašų formavimosi procesui jau pažengus. Tikslios bakterijų kultūros šio tyrimo
metu išskirtos iš burnos ertmės nebuvo, tačiau naudotas antibiotikas buvo veiksmingas, taip pat jis
veiksmingas prieš kai kurias užsienio autorių atliktų tyrimų metu išskirtas bakterijas (Streptococcus
spp., Fusobacterium spp., Campylobacter spp. ir kt.) Todėl galima daryti prielaidą, kad sukėlėjai
priklausė toms pačioms bakterijų šeimoms. Taip pat visais periodontito atvejais buvo matomas
padidėjęs dantų ir dantenų jautrumas, pažeisti dantys nebesilaikė tvirtai žandikaulio alveolėse ir juos
teko išrauti chirurginių procedūrų metu. Nusatatyta, kad šia liga daugiau sirgo 3 m ir vyresnnio
amžiaus katės, taip pat daugiau turinčių viršsvorio.
Dantų akmenys pasireiškė žymiai dažniau nei kitos ligos – sudarė 47 proc. visų sergančiųjų ir 11
proc. visos tirtų kačių populiacijos. Kaip ir rašoma literatūroje (28), esant plonam susiformavisiam ant
dantų apnašų sluoksniui šis apimdavo tik danties viršūnėlę ir jį buvo nesunku pašalinti sutrupinant
pincetu ar chirurginiu spaustuku. Jei susiformavęs apnašų luitas storas – jis taip pat buvo labai kietas,
nusitęsė po dantenomis ir šalinimas tapo galimas tik pasitelkus skalerį. Greičiausiai apnašos kaupėsi
ant krūminių ir prieškrūminių dantų, lėčiausiai – ant kandžių.
Trauminis atvejis buvo tik vienas, jaunai, 1 m amžiaus katei, po susidūrimo su autotransporto
priemone. Tai sudarė vos 0,5 proc. visų tiriamųjų ir 2 proc. sergančiųjų. Be nulūžusių 4 dantų taip pat
buvo sumuštos dantenos ir smakro oda, matyti kraujosruvų, praskelta apatinė lūpa. Pažeisti dantys
buvo labai skausmingi dėl pažeistos danties pulpos. Pašalinus lūžusius dantis ir keliomis siūlėmis
sukabinus dantenų gleivinę poros savaičių bėgyje gyvūnas pilnai pasveiko.
Nors gingivostomatito sindromas veterinarinėje praktikoje sutinkamas dažnai (10), atlikto tyrimo
metu ši liga sudarė tik 1 proc. visos tiriamųjų populiacijos ir 4,4 proc. visų sergančiųjų. Tačiau dantų
apnašų nebuvo aptikta ant šia liga sergančių kačių dantų, o tai sutampa su kitų tyrimų metu gautais
39
rezultatais. (9) Nustatyta, kad šios katės anksčiau gyvenime sirgo kačių kaliciviroze. Pastaroji liga taip
pat yra viena šio sindrmo išsivystymo priežasčių. (30-32)
Dantų rezorbcija kačių populiacijoje paplitusi 30 – 60 proc. (16), tačiau atlikto tyrimo metu
tesuradė 0,5 proc. bendros ir 2,2 proc. sergančiųjų populiacijos. Nei etiologija, nei priežastys kol kas
šiandieniniam mokslui nėra žinomos (30), o kadangi tyrime šios ligos atvejis buvo tik 1 – imtis per
maža ir buvo neįmanoma nustatyti ar egzistuoja ryšys tarp šios ligos ir kitų tirtų faktorių. Kitavertus
yra minima, kad gali būti ryšys tarp šios ligos ir vyresniame amžiuje natūraliai pasireiškiančios silpnos
dantų dislokacijos (14), o tyrime dalyvavusios katės amžius buvo 12 metų ir jos 101 – 103, 303, 307,
308, 402 ir 403 dantys (viršutiniai ir apatiniai likę kandžiai ir du apatiniai kairieji prieškrūminiai) jau
buvo šiek tiek dislokuoti.
Gauti skaičiai mažesni nei nurodyta užsienyje atliktuose tyrimuose, tačiau tai galėjo įtakoti
skirtingi tyrimo metodai, paties tyrimo tikslai ir uždaviniai, imties dydis, tyrimo trukmė. Praplėtus
tyrimo trukmę, metodus ir uždavinius būtų galima gauti daugiau ir išsamesnių duomenų.
40
TYRIMO IŠVADOS
1. Išanalizavus literatūrą apie dažniausiai pasitaikančias kačių stomatologines problemas ir
jas sukeliančius veiksnius tapo aišku, kad dažniausiai klinikinėje praktikoje sutinkamos periodontinės
ligos (gingivitas ir periodontitas), dantų apnašos ir akmenys, danties traumos, stomatitas, lėtinis
gingivostomatitas ir dantų rezorbcija. Beveik visos, išskyrus traumas, kurių priežastimi tampa stiprus
smūgis į galvos, burnos sritį, gali priklausyti nuo amžiaus, kitų ligų, naudojamų profilaktikos
priemonių. Yra sukurta veiksmingų gydymo ir diagnostikos metodų, nors ne visi plačiai naudojami
(pvz. kompiuterinis tomografas, mikrodalelių biostiklas, plombavimas).
2. Pasirinktose trijose klinikose pagal atliktą surinktų duomenų analizę nustatytos 2
dažniausiai pasitaikiusios kačių dantų ligos: dantų akmenys 11 proc. (p<0,001) ir periodontitas 7,1
proc. (p<0,05). Gingivitas sudarė 2 proc. (p>0,05), stomatitas ir gingivostomatitas tik po 1 proc.
(p<0,01), o dantų traumos ir danties rezorbcija tesudarė po 0,5 proc. (p<0,01).
3. Pavyko nustatyti, kad visų ligų išsivystymą lėmė prevencinių priemonių netaikymas
visiškai arba laiku, kol liga dar nepažengusi; pavėluota diagnostika bei gydymas. Nustatytas ryšys su
amžiumi – kuo gyvūnas vyresnis (5 ir daugiau metų) tuo daugiau jų susirgo kuria nors ligų. Taip pat su
amžiumi buvo didesnė ir ligų įvairovė. Veislė irgi turi įtakos: daugiau sirgo neveislinės katės (ypač
dantų akmenų liga (p<0,001)). Svoris ir lytis odontologinių ligų formavimuisi įtakos neturėjo. Išskyrus
akmenų ir apnašų formavimosi ant dantų prevenciją, kitoms ligoms pašaras taip pat didelės įtakos
neturėjo. Iš kaliciviroze persirgusių kačių dvi vėliau sirgo gingivostomatitu, tačiau p>0,05, taigi
duomenys statistiškai nepatikimi ir šioms katėms ligos įtaka šio sindromo išsivystymui buvo
atsitiktinė.
4. Taikytas gydymas antibiotikais, vitaminais C, AD3E ir B grupės, skausmą malšinančiais
(tik po operacijos) bei priešuždegiminiais vaistais. Profilaktikai paskirtos priemonės (sausieji pašarai,
kramtalai, dantų valymas dantų pasta ir šepetėliu), vykdyta poprocedūrinė stebėsena pakartotinių
apžiūrų metu. Kai kuriems vyresnio amžiaus pacientams ligos eiga šiek tiek užsitęsdavo, jaunesni
pasveikdavo greičiau, ligos eiga dažnai buvo lengvesnė.
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lobprise H. B. Small animal dentistry. Blackwell's five-minute veterinary consult clinical
companion. State Avenue, Ames, Iowa, USA: Blackwell publishing; 2007.
2. Roza M. R., Silva L. A. F., Barriviera M., Januário A. L., Bezerra A. C. B., Fioravanti M. C. S.
Cone beam computed tomography and intraoral radiography for diagnosis of dental
abnormalities in dogs and cats. J Vet Sci. 2011 Dec;12(4):387-392.
3. Niemiec B. A. Small animal dental, oral and maxillofacial disease. A colour handbook. San
Diego, USA: Manson publishing; 2011.
4. Buckley C., Colyer A., Skrzywanek M., Jodkowska K., Kurski G., Gawor J., Ceregrzyn M.
The impact of home – prepared diets and home oral hygiene on oral health in cats and dogs.
Brit J Nutrition. 2011 Oct;106(1):124-127.
5. Khazandi N., Bird Ph. S., Owens J., Wilson G., Meyer J. N., Trott D. J. In vitro efficacy of
cefovecin against anaerobic bacteria isolated from subgingival plaque of dogs and cats with
periodontal disease. Anaerobe. 2014 Aug;28:104–108.
6. Hack G. D. Treatment and prevention of dental pathology in humans and non-human animals.
2015 Dec.
7. Booij-Vrieling H. E., Ferbus D., Tryfonidou M. A., Riemers F. M., Penning L. C., Berdal A.,
Everts V., Hazewinkel H. A. W. Increased vitamin D-driven signalling and expression of the
vitamin D receptor, MSX2, and RANKL in tooth resorption in cats. Eu J Oral Sci. 2010
Feb;118(1):39-46.
8. Booij-Vrieling H. E., , Tryfonidou M. A., Riemers F. M., Penning L. C., Hazewinkel H. A. W.
Inflammatory cytokines and the nuclear vitamin D receptor are implicated in the
pathophysiology of dental resorptive lesions in cats. Vet Immunol Immunopathol. 2009
Dec;132(2-4):160-166.
9. Verstraete F. J. M., Kass Ph. H., Vapniarsky N., Cox D. P., Murphy B., Arzi B. Presence and
quantification of mast cells in the gingiva of cats with tooth resorption, periodontitis and
chronic stomatitis. Arch Oral Bio. 2010 Fab;55(2):148-152.
10. Dowers K. L., Hawley J. R., Brewer M. M., Morris A. K., Radecki S. V., Lappin M. R.
Association of bartonella species, feline calicivirus, and feline herpesvirus 1 infection with
gingivostomatitis in cats. J Fel Med Surge. 2010 Apr;12(4):314-321.
42
11. Yu C. An overview of the dental pulp: its functions and responses to injury Aus Dent J
Endodont Supplement. 2007;52(1):4-16.
12. Clarke D. E. Drinking water additive decreases plaque and calculus accumulation in cats. J Vet
Dent. 2006 Jun;23(2):79-82.
13. Hasheminia S. M., Feizi G., Razavi S. M., Feizianfard M., Gutknecht N., Mir M. A
comparative study of three treatment methods of direct pulp capping in canine teeth of cats: a
histologic evaluation. Lasers Med Sci. 2010 Jan;25(9)
14. Gorrel C. Tooth resorption in cats. Pathophysiology and treatment options. J Fel Med Surge.
2015 Jan;17(1):37-43.
15. Bellows J., Carithers D. S., Gross Sh. J. Efficacy of a barrier gel for reducing the development
of plaque, calculus, and gingivitis in cats. J Vet Dent. 2012;29(2): 89-94.
16. Girard N., Servet E., Hennet Ph., Biourge V. Tooth resorption and vitamin D3 status in cats fed
premium dry diets. J Vet Dent. 2008 Oct;27(3):142-147.
17. Johnston N. An updated approach to chronic feline gingivitis stomatitis syndrome. Dent. 2012
Jul.
18. Larsen J. Oral Products and Dental Disease. Compend Contin Educ Vet. 2010 Sep.
19. DuPont G. A., DeBowes L. J. Atlas of dental radiography in dogs and cats. St. Louis, Missouri:
Saunders elsevier; 2008.
20. Scarfe W. C., Farman A. G., Sukovic P. Clinical applications of cone-beam computed
tomography in dental practice. J Can Dent Assoc. 2006; 72(1):75–80.
21. Lemmons M. Clinical eline dental radiography. Vet Clin Smal Anim. 2013;43:533-554.
22. Niemiec B. A. Case based dental radiology. Today‘s Vet Practice. 2009 Feb;24(1):4–19.
23. Perry R., Tutt C. Periodontal disease in cats. Back to basics – with an eye on the future. J Fe
Med Surg. 2015 Jan;17(1):45-65
24. Pérez-Salcedo L., Herrera D., Esteban-Saltiveri D., León R., Jeusette I., Torre C., O`Connor
A., González I., Sanz M. Isolation and identification of porphyromonas spp. and other putative
pathogens from cats with periodontal disease. J Vet Dent. 2013;30(4):208-213.
25. Periodontal (gum) disease: causes, symptoms and treatments [Internet]. 2013 [Updated 2013
Sept; cited 2016 Nov]. Available from:
https://www.nidcr.nih.gov/OralHealth/Topics/GumDiseases/PeriodontalGumDisease.htm
26. Cave N. J., Bridges J. P., Thomas D. G. -Systemic effects of periodontal disease in cats. J Vet
Quarterly. 2012 Nov;32(3-4):131-144.
43
27. Verstraete F. J. M., Kass Ph. H., Vapniarsky N., Cox D., P., Murphy B., Arzi B. Presence and
quantification of mast cells in the gingiva of cats with tooth resorption, periodontitis and
chronic stomatitis. Archives Oral Bio. 2010 Feb;55(2):148–154.
28. Zambori S., Tirziu E., Nichita I., Cumpanasoiu C., Gros R. V., Seres M., Mladin B., Mot D.
Biofilm implication in oral diseases of dogs and cats. Animal Sci Biotech.
2012;45(2):208-2012.
29. Bonner, S. E., Reiter A. M., Lewis J. R. Orofacial manifestations of high-rise syndrome in cats:
a retrospective study of 84 cases. J Vet Dent. 2012;29(1):10-18. 9.
30. Farcas N., Lommer M. J., Kass Ph. H., Verstraete F. J. M. Dental radiographic findings in cats
with chronic gingivostomatitis (2002–2012). J American Vet Med Assoc. 2014
Feb;244(3):339-345.
31. Da Silva E. Z., Jamur M. C., Oliver C. Mast cell function: a new vision of an old cell. J
Histochem Cytochem. 2014 Jul;62(10):698–738.
32. Polyzoidis S., Koletsa T., Panagiotidou S., Ashkan K., Theoharides T. C. Mast cells in
meningiomas and brain inflammation. J Neuroinflammation. 2015 Sep;12(1):170.
33. Niemiec A. B. Feline tooth resorption. Today’s Vet Pract. 2012 Sept/Oct;2(5):59-63.
34. Lewis J. R., Okuda A., Shofer F. S., Pachtinger G., Harvey C. E., Reiter A. M. Significant
association between tooth extrusion and tooth resorption in domestic cats. J Vet Dent. 2008
Jun;25(2):86-95.
35. Cote E. Clinical veterinary advisor. Dogs and cats. Charlotte town, Canada; 2014.
36. Lamky H. R. Administering dental nerve blocks. J American Animal Hospital Association.
2007 Sept/Oct;43(5):298-305.
37. Woodward T. M. Pain management and regional anesthesia for the dental patient. Topics in
companion animal medicine. 2008 May;23(2):106–114.
38. Aguiar J., Chebroux A., Martinez-Taboada F., Leece E. A. Analgesic effects of maxillary and
inferior alveolar nerve blocks in cats undergoing dental extractions. J Fel Med Surge. 2014
May.
44
PRIEDAI
Eil.
Nr. Katės duomenys
1. Gyvūno lytis (pabraukti):
Patinas
Patelė
2. Gyvūno svoris:
3. Gyvūno amžius:
4. Gyvūno veislė:
5. Kokiu pašaru šeriate?
6. Ar duodate specialių katėms skirtų skanėstų, kramtalų?
7. Ar anksčiau gyvūnas turėjo dantų problemų? Jei taip kokių?
8. Ar gyvūnas anksčiau sirgo kačių kaliciviroze (FCV)?
9. Ar apžiūrite gyvūną namuose? Jei taip kaip dažnai?
10. Ar taikote kokias nors dantų ligų prevencines priemones?
11. Ar, Jūsų nuomone, užtenka informacijos apie kačių dantų
ligų prevencines priemones?
1 priedas. Anketa pateikta tirtų kačių savininkams.
45
Gyvūno lytis Gyvūnų skaičius, vnt
Patinai 96
Patelės 102
Gyvūno svoris, kg Gyvūnų skaičius,
vnt
Iki 0,9 3
1 – 1,9 6
2 – 2,9 32
3 – 3,9 58
4 – 4,9 31
5 – 5,9 36
6 – 6,9 10
7 - 7,9 8
10 – 10,9 6
11 – 11,9 4
12 – 12,9 2
13 – 13,9 1
14 - 15 1
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal lytį.
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal svorį.
46
Gyvūnų amžius, m Gyvūnų skaičius, vnt
1/6 (2 mėn) 30
¼ (3 mėn) 38
5/12 (5 mėn) 6
½ (6 mėn) 3
1 7
2 12
3 11
5 18
6 19
7 14
9 15
10 9
11 12
12 1
15 1
19 1
20 1
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių.
47
Kačių veislė Gyvūnų skaičius, vnt
Mišrūnas 97
Kornišreksas 6
Siamo katė 15
Persų 10
Bengalų 5
Egzotas 3
Britų trumpaplaukis 11
Meino meškėnas 27
Rusų mėlynoji 4
Servalas 1
Sfinksas 3
Abisinijos 2
Turkų angoros katė 1
Egipto mau 2
Birmos 1
Amerikos riestaausė 1
Britų nulėpausė 2
Britų mėlynoji 7
4 lentelė. Kačių skaičiaus pasiskirstymas pagal veisles.
48
Amžius, mėn Gyvūnų skaičius, vnt
2 7
3 5
5 2
6 1
12 2
10 m 1
11 m 1
Pašaro tipas Gyvūnų skaičius, vnt
Subalansuotas 177
Natūralus 5
„Nuo stalo“ 16
Papildomai duodami
skanėstai -//-
Konservai 105
Kramtalai 35
Neduodama 58
5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal duodamo pašaro ir skanėstų tipą.
Savarankiška augintinio apžiūra namuose Apklaustųjų skaičius, vnt
Taip 47
Ne 53
Jei pastebiu, kad kažkas negerai 98
6 lentelė. Amžius, kuriame tirtos katės anksčiau sirgo kaliciviroze (FCV).
7a lentelė. Apžiūrinčiųjų savo kates dėl galimų dantų ligų atsiradimo ir neapžiūrinčių pasiskirstymas.
49
Kaip dažnai apžiūrima Apklaustųjų skaičius, vnt
niekada 53
Retai, tik jei pastebiu, kad kažkas negerai 98
1 – 5 kartus per metus 23
1 – 5 kartus per puse metų 19
1 – 3 kartus per mėnesį 5
7b lentelė. Savarankiškos augintinio apžiūros dažnis.
Naudojamos profilaktinės priemonės Apklaustųjų skaičius, vnt
Dantų šepetėliu valo dantis 2
Specialus pašaras 121
Reguliariai ateina atlikti dantų akmenų šalinimo
procedūros 31
Nenaudojama 44
8 lentelė. Profilaktikos priemonės, kurių imasi apklaustieji šeiminkai.
Informacija apie profilaktikos priemones Apklaustųjų skaičius, vnt
Nieko apie tai negirdėjau 4
Girdėjau, nedomina 61
Girdėjau, bet norėtųsi daugiau 96
Taip, informacijos užtenka 37
9 lentelė. Apklaustųjų skaičiaus pasiskirstymas pagal informacijos apie profilaktikos priemones sklaidą.
