LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Asta Zaicevaitė

Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos The external and middle ear diseases in cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Valdas Vaitkus

KAUNAS 2015

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLIN-

GUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data)

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 5

SUMMARY ......................................................................................................................................... 6

SUTRUMPINIMAI ............................................................................................................................. 7

ĮVADAS............................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 10

1.1. Kačių ausies anatomija ir fiziologija ................................................................................... 10

1.2. Ausies kaušelio patologijos ................................................................................................. 13

1.2.1. Hematoma .................................................................................................................... 13

1.2.2. Alopecija ...................................................................................................................... 14

1.2.3. Aktinė dermatozė ......................................................................................................... 14

1.2.4. Ausies kaušelio chondritas ........................................................................................... 15

1.3. Išorinio ausies kanalo patologijos ....................................................................................... 15

1.3.1. Išorinio ausies kanalo uždegimas ................................................................................. 16

1.3.2. Parazitiniai susirgimai .................................................................................................. 17

1.4. Vidurinės ausies patologijos ................................................................................................ 19

1.4.1. Uždegiminiai polipai .................................................................................................... 22

1.5. Navikai ................................................................................................................................ 25

1.5.1. Ragėjančių ląstelių karcinoma ..................................................................................... 26

1.5.2. ,,Bowen’’ liga ............................................................................................................... 28

1.5.3. Sieros liaukų navikai .................................................................................................... 29

1.5.4. Vidurinės ausies navikai .............................................................................................. 29

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI .................................................................................... 31

2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga .................................................................................. 31

3. REZULTATAI ........................................................................................................................... 32

3.1. Bendra rezultatų analizė ...................................................................................................... 32

4

3.2. Proliferacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė ............................................... 37

3.3. Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė .................................................. 39

3.4. Trauminio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė .................................................... 40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 41

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 44

REKOMENDACIJOS KAČIŲ AUGINTOJAMS ............................................................................ 45

PADĖKA ........................................................................................................................................... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 47

PRIEDAI

5

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo tema - Kačių išorinės ir vidurinės ausies ligos. Darbo apimtis 60 lapų, juose

2 lentelės ir 22 paveikslai, 2 priedai, panaudoti 106 literatūros šaltiniai.

Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti kačių sergamumą išorinės ir vidurinės ausies ligomis.

Literatūros apžvalgoje aprašomos pasitaikančios kačių ausų ligos, jų etiologija, klinikiniai

požymiai, diagnozavimo būdai, gydymas.

Tyrimas susideda iš dviejų skirtingose vietose gautų rezultatų. Retrospektyvinė duomenų ana-

lizė atlikta remiantis 2011 m. vasario mėn. – 2014 m. rugsėjo mėn. „E. Diržinausko veterinarinės

tarnybos“ kačių ausų susirgimais. Kiti duomenys apima 2014 m. liepos, rugpjūčio mėn. ,,R. Sinke-

vičiaus veterinarijos ambulatorijoje” atliktus videootoskopavimo tyrimus visoms įmanomos katėms.

Gauti rezultatai apjungti ir apdoroti apskaičiuojant procentinę išraišką. Statistinių duomenų apdoro-

jimui naudotas Microsoft Exel programinis paketas.

Iš viso tyrime dalyvavo 143 katės. Ausų ligos diagnozuotos 18 (13%) gyvūnų. Analizuojant

visus kačių ausų susirgimus, daugiausia nustatyta išorinio ausies kanalo patologijų 10 (56%),

vidurinės ausies – 6 (33%), išorinės ir vidurinės ausies – 2 (11%) atvejai. Visos kačių ausų patologi-

jos suskirstytos į 3 grupes: proliferacinio, eksudacinio ir trauminio pobūdžio susirgimus. Prolifera-

ciniai susirgimai registruoti 11 (55%), eksudaciniai – 6 (30%) , o trauminiai 3 (15%) kačių ausų

ligų atvejų.

Raktiniai žodžiai: ausų ligos, kačių ausų polipai, video otoskopas, išorinės ausies uždegimas,

vidurinės ausies uždegimas.

6

SUMMARY

The final piece topic – The external and middle ear diseases in cats. The outcome is 60 pages,

they include 2 tables and 22 images, 2 accessories and 106 literature sources.

The purpose of the final piece - diagnose the cats with external and middle ear diseases.

The literature overview describes common cat ear diseases, their etiology, clinical signs,

diagnose ways, treatment.

Research consists of 2 sets od results from differents places. Retrospective data base analysis

carried out based on February 2011 - September 2014 ,,E. Diržinausko veterinarinė tarnyba“ cat ear

diseases. Other data includes on July - September 2014 ,,R. Sinkevičiaus veterinarjos ambulatorija“

completed video otoscope investigation on all possible cats. The results were combined and pro-

cessed into percentages. For the statistical data processing microsoft excel spreadsheet was used.

In the whole investigation 143 took part. Ear diseases were diagnosed to 18 (13%) animals.

Analyzing all cat diseases, most were diagnosed with external ear channel pathology 10 (56%),

middle ear 6 (33%), external and middle 2 (11%) cases. All cat ear pathologies were sepatated into

3 groups : proliferative, exudative and traumatic character diseases. With the proliferative disease

there were 11 (55%) cats registered, exudative 6 (30%) and traumatic 3 (15%) cat ear disease cases.

Key words: ear diseases, cat ear polyps, video otoscope, otitis externa, otitis media.

7

SUTRUMPINIMAI

µ - mikro

autr. nuotr. – autoriaus nuotrauka

Ch. Blakei – Cheyletiella blakei

D. felis – Demodex felis

D/a –dešinė ausis

K/a – kairė ausis

KT – kompiuterinė tomografija

kt. - kiti

LBO – lateralinė būgninės pūslės osteotomija (Lateral bulla osteotomy)

lent. – lentelė

m. - metai

mėn. - mėnesis

mm – milimetrai

MR – magnetinis rezonansas

N. cati – Notoedres cati

N. facialis – Nervus facialis

O. cynotis –Otodectes cynotis

pav. – paveikslėlis

raj. – rajonas

SPF – faktoriaus dydžio žymėjimas, nurodantis apsauginių kremų nuo saulės veiklumą

spp. – šeimos ir genties įvairios rūšys

TECA – visiškas ausies kanalo pašalinimas (Total ear canal ablation)

VBO – ventralinė būgninės pūslės osteotomija (Ventral bulla osteotomy)

β – beta

8

ĮVADAS

Ausis – itin svarbus sensorinis kačių organas. Dėka šios anatominės struktūros iš aplinkos su-

renkamos garso bangų vibracijos ir transformuojamos nerviniais impulsais į smegenis. Tik tinkamai

funkcionuojant išorinės, vidurinės ir vidinės ausies struktūroms, garsas pasiekia gyvūną ir padeda

orientuotis aplinkoje.

Ausų ligų etiologija yra labai plati. Galime išskirti įtakojančius faktorius (siaura ausies landa,

klimatas, neteisingas ausų valymas ir kt.), pirmines priežastis (parazitai, hiperjautrumo reakcija,

atopija ir kt.), antrines priežastis (bakterijos, grybeliai) bei palaikomuosius faktorius, kurie trukdo

gydymui (epidermio hiperplazija, kremzlės kalcifikacija, vidurinės ausies uždegimas ir kt.). Viduri-

nės ausies patologijos dažniausiai sutinkamos kaip paseka išorinio ausies uždegimo. Rečiau proceso

plėtojimasis prasideda vidurinėje ausyje, pvz.: uždegiminių polipų atveju. Navikai visada išlieka

aktualia tema, jų pasireiškimo etiologija gana neaiški.

Klinikiniai simptomai varijuoja nuo ausies kaušelio paraudimo, nedidelės alopecijos iki vidu-

rinės ausies uždegimo. Procesui pažengus galime kliniškai išvysti neurologinius požymius.

Ausų ligų diagnozavime svarbi apžiūra, otoskopavimas, citologija. Rečiau taikomi, bet labai

informatyvūs yra tokie metodai, kaip biopsija, rentgenografija, magnetinis rezonansas, kompiuteri-

nė tomografija. Dažniausiai naudojamas otoskopavimas, kurio metu galime įvertinti ausies kanalo

būklę (sveikas ar stenozuotas), proliferacinius pokyčius, opas, eksudatą, pašalinius kūnus (jei tokių

randame), parazitus, navikus, sieros sankaupas (Gotthelf, 2005). MR ir KT pagalba galime nustatyti

tikslią navikų lokalizaciją, pobūdį, aplinkinių audinių būklę.

Gydant yra taikomi vietiniai ar sisteminiai medikamentiniai preparatai, tačiau tai dažnai yra

sudėtinga dėl komplekso priežasčių. Neretai tenka taikyti chirurginį gydymą. Šis žingsnis priklauso

nuo to, kurioje anatominėje vietoje ir koks patologinis procesas vystosi. Aktualu išmanyti veidinio

nervo (n. facialis) anatominę lokalizaciją, kad išvengti galimų komplikacijų atliekant išorinio ausies

kanalo pašalinimą ar būgninės pūslės atvėrimą.

Dėl kačių augintojų aplaidumo, dažnai delsiama diagnozuoti pirminius kačių ausų susirgimų

simptomus. Vėliau susirgimai gali būti apėmę ir aplinkinius audinius. To pasekoje vystosi antriniai

susirgimai, kurių sukelti pakitimai dažnai būna negrįžtami, pvz.: Hornerio sindromas ar klausos

netekimas. Nereikėtų pamiršti, kad augintojams taip pat itin svarbi katės išvaizda. Dėl traumos, tam

tikrų susirgimų, galimi ausies kaušelio pažeidimai. Laiku netaikant reikalingo gydymo, sukeliamos

negrįžtamos deformacijos ir ausies kaušelio forma pakinta. To pasekoje katė atrodo neišvaizdžiai.

9

Veterinarijos gydytojui vertinant ausies ligas svarbu atsižvlegti į tai, kad pažeidimus galėjo

sukelti alergija į maistą, hipotiroidizmas ar kt. sisteminiai faktoriai (Gotthelf, 2005). Taip pat sėk-

mingas išorinio ausies uždegimo bei kitų katės ausies patologijų gydymas susideda iš priežasčių

suradimo ir jų pašalinimo.

Tikslas – nustatyti kačių sergamumą išorinės ir vidurinės ausies ligomis.

Uždaviniai:

1. Surinkti duomenis literatūroje apie kačių išorinės ir vidurinės ausies ligas.

2. Palyginti išorinės ir vidurinės ausies patologijų pasireiškimo dažnumą.

3. Palyginti dažniausiai taikomus diagnozavimo metodus.

4. Pateikti rekomendacijas kačių augintojams.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kačių ausies anatomija ir fiziologija

Pagrindiniai katės ausies anatominiai komponentai yra: išorinė ausis (auris externa), vidurinė

ausis (auris media) ir vidinė ausis (auris interna). Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis (auricula) ir

išorinis ausies kanalas (meatus acusticus externus).

Ausies kaušelis sudarytas iš plonos elastinės kremzlės plokštelės, ją iš abiejų pusių dengia o-

da, suaugusi su antkremzliu. Odoje yra plaukų folikulų, riebalų ir prakaito liaukų. Ausies kaušelio

elastinės kremzlės plokštelės kanalai išraizgyti kraujagyslių (Padaiga ir kt., 2006; Daugnora ir kt.

2013). Dėka ausies kaušelio veiklą palaikančių raumenų, yra surenkamas iš aplinkos sklindantis

garsas ir nukreipiamas į išorinį ausies kanalą.

Anatomiškai išskiriamos dvi išorinio ausies kanalo dalys - horizontalioji ir vertikalioji. Ka-

tėms būdinga tai, kad šios dalys tarpusavyje jungiasi maždaug 90° kampu, o išorinėje ausies landoje

nėra plaukų, tad vyksta gera ventiliacija. Ausies kaušelis juda dėka VII kranialinio nervo įnervuo-

jamų ausies raumenų komplekso veiklos (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2010).

Ausies išorinė landa sudaryta iš kremzlinės ir kaulinės dalių. Landos vidus išklotas oda, ne-

paslankiai suaugusia su antkremzliu arba antkauliu. Tikrojoje odoje yra mažų plaukų folikulų, rie-

balų ir stambių apokrininių ausies sierą gaminančių liaukų. Jų daugiau yra landos apatiniame

trečdalyje. Sieros ir riebalų liaukų sekretas kartu su baigusiomis gyvenimo ciklą ir nusilpusiomis

epidermio ląstelėmis sudaro ausų sierą. Histologiškai ausies landą dengia daugiasluoksnis plokščia-

sis ragėjantis epitelis (Padaiga ir kt., 2006).

Riebalų liaukos, esančios ausies išorinio kanalo paviršiniame dermos sluoksnyje, išskiria

neutralius lipidus, kurie dalyvauja keratinizacijos procese, surenka ir padeda pašalinti išskyrų liku-

čius, bei mažina ausies kanalo drėgmę. Mukopolisacharidai ir fosfolipidai yra svarbiausi dariniai

sekretuojami sieros liaukų, esančių gyliau dermos sluoksnyje (Ettinger, Feldman, 2010).

Liaukinė sekrecija padeda palaikyti ausies kanale deramą drėgmę ir pH bei normalią bakterijų

ir mielių mikroflorą (Crespo et al., 2002). Prakaito, riebalų liaukų ir plaukų folikulų kiekis mažėja iš

proksimalinės į distalinę ausies kanalo dalį, to pasekoje, susidaro daugiau vandeningo sieros liaukų

sekreto giliai kanale (Ettinger, Feldman, 2010).

11

1 pav. Schematinis katės ausies anatomijos vaizdas (Hudson, Hamilton, 1993)

12

Vidurinė ir vidinė ausis lokalizuojasi smilkinkaulio piramidės uolinėje dalyje (pars petrosa)

(Greene, 2006). Vidurinei ausiai priskiriamas ausies būgnelis (membrana tympani), būgninė ertmė

(cavum tympani), klausomieji kauliukai (ossicula auditus) ir Eustachijaus vamzdis arba trimitas

(tuba auditiva) (Greene, 2006; Daugnora ir kt., 2013). Ausies būgnelį sudaro dvi dalys: viena plo-

nesnė įtemptoji dalis (pars tensa), kuri jungiasi su plaktuko (maleus) rankena (manubrium) ir sto-

resnė kabančioji dalis (pars flaccida) (Ettinger, Feldman, 2006; Daugnora ir kt., 2013). Klausomieji

ausies kauliukai plaktukėlis (malleus), priekalėlis (incus), kilpelė (stapes) jungia ausies būgnelį su

vidinės ausies apvaliuoju langeliu (sacculus) (Greene, 2006).

Kačių vidurinės ausies anatomija išsiskiria tuo, kad būgninė pūslė padalinta į dvi ertmes:

ventromedialinę ir dorsolateralinę. Vieną nuo kitos atskiria pertvara (septum bullae). Mažesnėje

dorsolateralinėje ertmėje išsidėstę klausomieji kauliukai, atsiveria Eustachijaus vamzdzio anga ir

yra ausies būgnelis. Ventromedialinė dalis yra pripildyta oro ir išklota modifikuotu kvėpajamuoju

epiteliu, kuris gali būti kubinis arba ragėjantis, paviršiuje gali būti blakstienėlių. Ventromedialinė ir

dorsolateralinė anga tarpusavyje nėra visiškai atskirtos pertvaros, jos komunikuojasi per mažą pert-

varos tarpelį, kuris yra dorsaliau nuo sraigės langelio. Vidurinės ausies pertvara gali būti perforuo-

jama, siekiant pagerinti vidurinės ausies drenažą (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2006).

Ausies būgnelis sudarytas iš dviejų sluoksnių išorinio – odos (stratum cutaneum) ir vidinio –

gleivinės (stratum mucosum). Odos sluoksnis sudarytas iš daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio

epitelio, išorinio spindulinio ir vidinio žiedinio sluoksnių. Būgnelio gleivinės sluoksnis padengtas

vienasluoksnio plokščiojo epitelio (Padaiga ir kt., 2006).

Graudžiai su vidurine ausimi yra susijęs kranialinis VII arba veidinis nervas (n. facialis), sim-

patinė akies inervacija ir parasimpatinė ašarų liaukų inervacija (Ettinger, Feldman, 2006). Katėms

postganglinis simpatinis nervas eina pogleivine šalia vidurinės ausies pertvaros, dėl šios anatominės

lokalizacijos reikalinga atkreipti dėmesį taikant chirurgines intervencijas (Gotthelf, 2005). Už išori-

nio ausies kanalo sensorinę inervaciją atsakingas trišakis, klajoklinis, liežuvinis-ryklės nervai, o

motorinę palaiko veidinis nervas (Venker-van Haagen, 2005).

13

1.2. Ausies kaušelio patologijos

Ausies kaušelis itin svarbus ne tik nustatant garso bangų kilmę bei ir kaip neverbalios komu-

nikacijos įrankis tarp kačių, kitų gyvūnų ir žmonių. Daugelio kačių veislių ausys yra stačios. Ausų

pozicijos, išraiškų pokyčiai leidžia suprasti gyvūno emocijas.

1.2.1. Hematoma

Katėms ausies kaušelio hematomos pasitaiko dažniausiai kaip antrinis pažeidimas, kai kratant

galvą kraujas susikaupia tarp odos ir kremzlės arba kremzlėje (Constantinescu, 2002; Ettinger,

Feldman, 2010). Diagnozavus šį pakitimą, labai svarbu atlikti išsamų vertinimą ir išorinės ausies

gydymą, nes dėl galvos judesių hematoma gali atsinaujinti (Ettinger, Feldman, 2010).

Pagrindinis predisponuojantis ausies hematomų faktorius yra traumos, pvz.: kačių tarpusavio

kovos ir imuninės ligos (Langley-Hobbs et al., 2013).

Kliniškai pasireiškia įvairaus dydžio fliuktuojančiu patinimu. Per pirmąsias dienas patinimas

karštas, paviršinė oda hiperemiška. Pirmosiomis valandomis, hematomą sudarantis skystis yra sero-

zinis – hemoraginis, kuriame paprastai yra daug fibrino (Gotthelf, 2005).

Mažoms hematomos gydymas dažnai nereikalingas. Jei chirurginis gydymas atliekamas ne-

tinkamai, galimos ausies kaušelio deformacijos (Ettinger, Feldman, 2010). Galima takyti konserva-

tyvų gydymą, naudojant drenus, aspiracines adatas ir spaudžiamuosius tvarsčius, tačiau sudėtinga

limfos drenavimąsi palaikyti 2-3 sav. (Hoad, 2006). Gydymas gali apimti kortikosteroidų injekciją,

skysčių pašalinimą, drenažą (Swaim, Bradley, 1996). Chirurginis pjūvis, išvalymas, kiuretažas ir

matracinių siūlių naudojimas yra geriausias pasirinkimas, nes nesudaromos sąlygos toliau kauptis

skysčiams. Siūlės išimamos po 21 dienos, tad tęstųsi pakankamas kremzlės gijimas. (Ettinger,

Feldman, 2010). Naudojant kortikosteroidus į raumenis ir į hematomos ertmę rizika susirgti hi-

peradrenokorticizmu ir hipoadrenokorticizmu yra labai didelė (Hoad, 2006). Tuo pačiu metu esan-

čio išorinio ausies uždegimo gydymas yra svarbus faktorius pasikartojimo profilaktikai (Ettinger,

Feldman, 2010). Negydant ausies kaušelio hematomos sukeliamas ausies kremzlės iškrypimas bei

nepageidaujamas kosmetinis defektas, taip pat dėl pakitusios mikrofloros padidėja rizika sirgti išo-

rinės ausies uždegimu (Hoad, 2006).

14

1.2.2. Alopecija

Kačių simetrinė alopecija yra skirstoma į idiopatinę ir sukeltą aplinkos veiksnių, tokių kaip

alergija ar psichogeninės priežastys. Idiopatinei būdinga folikulų atrofija, telogenizacija. Alerginė

alopecija pasižymi švelnia epidermio hiperplazija, psichogeninė – nepažeidžia odos (Bardagi et al.,

2004).

Įgimta hipotrichozė būdinga Birmos, Burmos, „Devon rex“, Siamos veislės katėms. Suaugu-

sioms Siamo veislės katėms būdinga periodinė alopecija, pasireiškianti plaukų slinkimu. Ji gali a-

pimti ausies kaušelį arba ausies kaušelio šonus, taip pat išsidėstyti fragmentiškai. Oda būna šiurkšti,

tačiau aiški patofiziologija nėra žinoma. Netaikant gydymo plaukai atauga per kelias dienas. (Ettin-

ger, Feldman, 2000).

Alopecija gali apimti ausies kaušelį, smilkinkaulio sritį, kaudalinės ausies kaušelio pusės

dorsalinę ir ventralinę dalį. Jos priežastimi gali būti Notoedres cati. Sukeliamas niežėjimas, subrai-

žymai rostralinėje ausies dalyje bei galvoje. Gydymui naudojama kalkinė siera, amitrazės tirpalai.

Ivermektinas skirtas po oda 2 – 3 kartus taip pat duoda efektyvų gydymą Alopecija diagnozuojama

atliekant odos biopsiją. Parazitinis susirgimas diagnozuojama mikrospokuojant skutenas (Ettinger,

Feldman, 2000).

1.2.3. Aktinė dermatozė

Aktinė dermatozė – susirgimas, kurio metu paveikiamas ausies kaušelis, nyksta ausies galiu-

kas, pasidaro blizgus odos paviršius, pasireiškia alopecija bei paraudimas (Ettinger, Feldman, 2000)

Vėliau gali vystytis erozijos, hemoragijos, kurių pasekoje galiausiai atsiranda vėžinių ląstelių

(Ettinger, Feldman, 2000; Foil, 1995).

Atlikus histopatologinį tyrimą nustatoma edema, dermos sklerozė ir uždegimas (Almeida et

al., 2008). Pastebimi displastiniai epidermio ląstelių pokyčiai, parakeratozė, hiperkeratozė pavirši-

niame epidermio sluoksnyje ir uždegiminės zonos sudarytos iš mononuklearinių ląstelių (Demirutku

et al., 2012).

Aktinio dermatito gydymas apima saulės šviesos apribojimą nuo 10 val. ryto iki 16 val. vaka-

ro, esant reikalui, taikytina SPF 15 apsauga, oraliai skiriamas β-karotenas, kantaksantinas, retinolio

rūgštis (Ettinger, Feldman, 2000). Taip pat skiriama Stroncio terapija, tačiau nelaiku pradėtas medi-

kamentinis gydymas priveda prie chirurginio gydymo, taikant pinektomiją (Ettinger, Feldman,

2010).

15

Aktinės keratozės atsiradimą įtakoja saulėtas klimatas, sausringa aplinka, gyvenimas geogra-

finėje aukštumoje, pasireiškia baltoms katėms. Tokie pat įtakojantys faktoriai būdingi ragėjančių

ląstelių karcinomai. Aktinė dermatozė katėms pasireiškia esant vidutinio amžiaus, pažeidimais ant

išorinės ausies kaušelio.

Esant aktinei keratozei prognozė yra įvairi. Nors ligos eiga ir gana ilga, ankstyvas susirgimo

diagnozavimas, aktyvus monitoringas, gali padėti išgydyti. Taikomas chirurginis gydymas.

1.2.4. Ausies kaušelio chondritas

Katėms būdingas recidyvuojantis polichondritas. Tai - ausų kremzlės uždegimas ir sunai-

kinimas. Šis susirgimas priskiriamas imuninės kilmės patologijos, tačiau galima daugelio faktorių

įtaka (Scott et al., 2001).

Galima abipusė ausų alopecija, patinimas, kremzlės deformacijos, paraudimai. Siekiant

pagrįsti diagnozę patariama laikytis šešių klinikinių požymių: abipusis ausų chondritas, uždegiminis

poliartritas, nosies chondritas, akių uždegimas, kvėpavimo trakto chondritas, judėjimo sutrikimas

(Baba et al., 2008).

Iš literatūroje aprašytų 11 kačių polichondrito atvejų, visoms buvo pažeistos ausų

kremzlės, tačiau recidyvas nepasireiškė (Baba et al., 2008). Histologiškai stebimas kremzlės išplo-

nėjimas, plyšimai, neutrofilų infiltracijos aplink ausies kremzlę, o pastarieji apsupti granuliacinio

audinio (Bugne et al., 1992; Delmage, Kelly, 2001; Gerber et al., 2002).

Diagnozė yra grindžiama biopsijos rezultatais. Jei jokių reikšmingų sisteminių reakcijų

nėra, taikomas tik minimalus gydymas, . Kačių gydymas naudojant kortikosteroidus nėra sėkmin-

gas, o dapsono terapija gali sukelti proceso remisiją (Scott et al., 2001). Gliukokortikoidai neveiks-

mingi, dapsonas sukelia kai kurių klinikinių simptomų gerėjimą, tačiau jo veikimo mechanizmas

neigiamai veikia imuninę sistemą ir slopina lizosominius fermentus (Gerbel et al., 2002).

1.3. Išorinio ausies kanalo patologijos

Ausų ligos skirstomos į uždegimines ir neuždegimines. Otitas ir navikai yra diagnozuojami

dažniausiai (Garosi et al., 2003).

Tyrėjai M. S. Triver ir D. J. Brockman (2009) katėms, turėjusioms potrauminį išorinio ausies

kanalo atsiskyrimą, taikė otoskopavimo, rentgenologinį, kanalografijos tyrimus nustatyti galutinei

diagnozei, nors Trover et al. (1998) teigia, kad pastarais labiau tinkamas nustatyti ausies būgnelio

plyšimams. Iš anksčiau praneštų atvejų apie ausų kanalo pašalinimą, pagrindine priežastimi nuro-

16

domas išorinio ausies kanalo uždegimas ir šeimininkų delsimas atlikti operaciją. Kanalografiją ir

kompiuterinę tomografiją patariama naudoti, kai galutinė diagnozė yra neaiški. Visiškas ausies ka-

nalo pašalinimas ir lateralinė būgninės pūslės osteotomija yra siejama su klausos netekimu. Reko-

menduoja atlikti ausies kanalo pažeistos dalies pašalinimą pjaunant tarp žiedinės ir ausies kaušelio

kremzlių, taip sukeliama mažiau žalos ir yra išsaugoma klausa.

Po išorinio ausies kanalo pašalinimo aprašomas dažnas neurologinių komplikacijų atsiradi-

mas. Kaip priežastis įvardinama n.facialis ventrokaudalinė padėtis prie pat horizontaliosios išorinės

ausies kanalo dalies (Bacon et al., 2003).

1.3.1. Išorinio ausies kanalo uždegimas

Otitis externa – išorinio ausies kanalo uždegimas. Dauguma išorinio ausies kanalo infekcijų

yra antrinės kilmės, išsivysto kaip pasekmė pirminių ausies pažeidimų, kurie pažeidžia natūralią

mikroflorą. Pasitaiko atvejų, kai nustatomas pagrindinis susirgimas, taip pat randami mikroorga-

nizmai, kurie pagrindiniam susirgimui neturi jokios įtakos (Greene, 2006).

Kačių sergamumas išorinės ausies uždegimu yra 2-6,6 % (Ettinger, Feldman, 2000). Išorinės

ausies uždegimas katėms pasitaiko retai ir dažniausiai yra siejamas su alergija, ausų erkučių invazi-

ja, uždegiminiais polipais, išorinio ausies kanalo navikais (Rosser, 2004; Hill et al., 2006;

Vidémont, Pin, 2010). Predisponuojantys faktoriai yra traumos, imuniniai faktoriai, endokrininės

patologijos, aplinka (Greene, 2006). Išorinės ausies uždegimas yra trečia pagal dažnumą pasitaikan-

ti kačių dermatologinė problema (Langley-Hobbs et la., 2013). 50% visų šios lokalizacijos uždegi-

mo atvejų pagrindinė priežastis yra ektoparazitai, kurie būdingesni 1-2 metų amžiaus katėms.

Sergant Otitis externa, katėms pasireiškia niežulys, jos purto galvą, trina pažeistas vietas į

grindis ar kitus aplinkos daiktus. Pasireiškia alopecija apie ausies kaušelio pagrindą, stebimi mati-

niai, pažeisti aplinkiniai plaukai, nusidraskymai. Išorinė klausos landa būna paraudusi ir ištinusi.

Kai susirgimas komplikuojamas antrine infekcija jaučiamas nemalonus kvapas. Uždegimas tampa

sunkus, kai pats gyvūnas akivaizdžiai sužeidžia uždegiminę vietą. Kai kurie gyvūnai tampa vangūs,

kitiems skausmas sukeliamas tik palapuojant ausį (Greene, 2006).

Ausų eksudato citologinis tyrimas yra paprastas, praktiškas, ir pigus diagnostinis testas, duo-

dantis greitus rezultatus, siekiant padėti nustatyti pirminę priežastį. Mėginiai turi būti imami iš abie-

jų ausų horizontaliojo kanalo (Langley-Hobbs et al., 2013). Normali ausies sieros spalva yra gelto-

na. Išorinės ausies išskyrų citologiniu tyrimu tarp suragėjusių epidermio ląstelių galima rasti Stap-

hylococcus spp., Streptococcus spp., Malassezia spp. Anot K. C. Tater et al. (2003) 83% tirtų kačių

17

kaip natūrali mikloflora buvo randami mieliagrybiai, 71% gram+ kokai, 38% suragėjusios ląstelės.

Anot tyrėjų, 23% ir 83% sveikų kačių ausyse randama Malassezia spp. (Tater et al., 2003). Teigia-

ma, jog matymo lauke (x40 padidinimu) esant daugiau nei 12 vienetų Malassezia spp. patogenų,

laikoma patologija (Ginel et al., 2003).

Galutinė diagnozė nustatoma naudojant švarų ir sterilų otoskopą. Nustatomas kanalo diamet-

ras, eksudato tipas, pašaliniai kūnai, augliai, parazitai, būgninės membranos padėtis, epitelio vienti-

sumas. Tikslesnis tyrimas gali būti atliekas naudojant pilną anesteziją ar sedaciją. Atliekant citolo-

ginį tyrimą svarbu įvertinti susidariusio eksudato tipą, bei nustatyti galimą priežastį. Nustatomas

tikslus skaičius leukocitų, navikinių ląstelių, bakterijų, grybelių (Greene, 2006).

Gydymui taikomi sisteminiai ir vietiniai gliukokortikoidai, sisteminiai antibiotikai, priešgry-

beliniai, antihistamininiai preparatai, sisteminiai ciklosporinai, palaikoma ausies higiena (Ordeix et

al., 2007).

1.3.2. Parazitiniai susirgimai

Parazitiniai susirgimai, pažeidžiantys kačių ausis, pasitaiko gana dažnai. Literatūroje

dažniausiai minimos katėms pasitaikančios ausų niežinės erkutės – Otodectes cynotis.

Be šių parazitų, taip pat žinomos rečiau katėms sutinkamos Notoedres cati, Demodex felis

niežinės erkutės. N. cati sutinkamos ant kačių ausų kaušelio, snukio, kaklo srityje. Sukelia plaukų

slinkimą, susiformuoja šašai bei didėja tikimybė atsirasti antrinei infekcijai. Chleyletiella blakei

katėms sukelia alopeciją, pleiskanų susidarymą, niežėjimą, parazituoja ant ausies kaušelio ir kitose

vietose. Taip pat ausies pažeidimai galimi dėl mašalų įkandimų, tačiau dėl jų sukeltos patologijos

greitai susiformuoja juodai raudoni šašai (Venker-van Haagen, 2005).

N. cati, D. felis, Ch. blakei esant didelei invazijai gali išplisti į vidinę ausies kaušelio pusę,

apimti ausies pagrindą.

1.3.2.1. Otodectes cynotis niežinės erkutės

Vienas dažniausių sutinkamų susirgimų katėms - Otodectes cynotis sukeliama patologija (2

pav.). Šios ausų erkutės priklauso Psoroptidae šeimai. Erkutės lokalizuojasi tiek vertikaliosios, tiek

ir horizontaliosios ausies klausomojo kanalo dalių odos paviršiuje (Roy et al., 2011). O. cynotis er-

kutės laikomos labai užkrečiamos ir sukelia daugiau nei 50% kačių ausų uždegimo atvejų (Beck,

18

2010; Roy et al., 2011). O. cynotis erkutės maitinasi epidermio liekanomis ir audinių skysčiais (Roy

et al., 2011). Plinta tiesioginio kontakto metu (Gothelf, 2005).

J. U. Roy et al. (2011) teigia, kad katėms užsikrėtus erkutėmis pasireiškia ausies kanalo pa-

raudimas bei formuojasi tamsiai rudos spalvos sieros liaukų eksudatas, sukeliamas niežėjimas, for-

muojasi papulės. Anot jo, jautriausi šiems parazitams yra jauni kačiukai, o vyresnio amžiaus katės

gali įgyti imunitetą. Gyvūnas purto galvą, gali būti pastebimas jos pakreipimas, kartais sukasi ratu,

didėja hematomos tikimybė (Gotthelf, 2005). Niežulys pasireiškia 41,5%, fiziologiškai nenormalios

išskyros iš ausų 85,4% atvejų (Sotiraki et al., 2001). Pažeidžiama normali išorinio ausies kanalo

mikroflora, ko pasekoje didėja tikimybė pasireikšti ausies uždegimui. Esant O. Cynotis dažniausiai

išskirti Staphylococcus spp. ir Malassezia spp. mikroorganizmai (Roy et al., 2011). Įrodyta, jog ka-

tėms O. cynotis gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją (Roy et al., 2011).

Diagnozuojama otoskopuojant ar mikroskopuojant ausies kanalo apnašas. Dažnai diagnoza-

vimą apsunkina lėtinė sieros liaukų hiperplazija (Gothelf, 2005).

Ododektozė gali būti gydoma įvairiais akaricidiniais preparatais. Vieni lašinami į ausis, kiti -

keteros srityje ant odos. Taip pat galima juos skirti sisteminiam naudojimui. Gydymui naudojamas

ivermektinas, lašinant preparatą į kačių ausis (Curtis, 2001) arba suleidžiant po oda (Baggot, 2001),

taip pat galima naudoti 10 % imidakloprido ir 1 % moksidektino lašinamuosius tirpalus į ausis

2 pav. Naudojant videootoskopą išoriniame ausies kanale nustatytos O. Cynotis niežinės

erkutės. Katė, 1,5 m., mišrūnė (autr. nuotr.)

19

(Davis et al., 2007). Atlikus tyrimus, šių preparatų veiksmingumas 92,5 % po pirmojo gydymo, o

po antrojo 98,1 % (Davis et al., 2007). Kiti mokslininkai atliko tyrimus naudojant kompleksinį 1 %

permetrino tepalą (Roy et al., 2011). Pasak C. F. Curtis (2001), fipronilis otodektozei gydyti naudo-

jamas lašinant jį ant odos ir į ausis. Selamektinas efektyvus naudojant katėms 6mg/kg ant odos ar

lašinant į užkrėstas erkutėmis ausis (Curtis, 2004; Beck, 2010). Naudojant 1 % ivermektiną skiestą

su propilenglikoliu 32 atvejais, nė vienam gyvūnui nebuvo pasireiškusi nepageidaujama reakcija

(Roy et al., 2011). Blot et al. (2003) studijavo selamektino veiksmingumą ir įrodė, kad po 3 dienų

gydymo išnykus O.cynotis, klinikiniai požymiai tokie kaip paraudimas, įbrėžimai išsilaikė dar 2

savaites, nors ausų erkučių jau nebebuvo aptinkama. Tad teigiama, kad reikalinga naudoti antibioti-

kus ar priešgrybelinius vaistus. Roy et al. (2012) lygino selamektino užlašinamojo tirpalo Revolu-

tion® ir priešuždegiminio, priešgrybelinio, akaricidinio, antibiotiko Oridermyl® tepalo efektyvumą.

Teigiama, jog klinikiniai požymiai mažėjo abiejose gydomų kačių grupėse, tik naudojant Orider-

myl® tepalą, mažėjimas buvo greitesnis. Taip pat svarbu šalinti ne tik priežastį, bet ir įvairaus

pobūdžio otitą.

Mokslininskai teigia, kad kačių sergamumas otodektoze yra 31% (Salib, Baraka, 2011). Irane

- sieka 22,95%, o Graikijoje 14,02-25,5% (Lefkaditis et al., 2009; Mosallanejad et al., 2011). Tei-

giama, kad Lietuvoje atlikus otodektozės tyrimus kačių sergamumas yra 30% (Karpovaitė ir kt.,

2013).

1.4. Vidurinės ausies patologijos

Vidurinės ausies uždegimą katėms paprastai sąlygoja išorinės ausies pažeidimai (Greene,

2006). Kačių sergamumas vidurinės ausies ligomis yra 1,7% (Schlicksup et al., 2009).

Infekcija dažniau gali plisti iš vidurinės ausies per Eustachijaus vamzdį į burnos ertmę, nei at-

virkščiai (Greene. 2006). Įgimti gomurio defektai taipogi yra siejami su vidurinės ausies uždegimo

atsiradimu (Gregory, 2000). Cholestetoma glaudžiai siejasi su vidurinės ausies uždegimu ir lėtiniu

išorinės ausies uždegimu, galimas užkrato kelias patekęs per kraują (Ettinger, Feldman, 2010).

Vidurinės ausies uždegimo klinikiniai požymiai yra labai panašūs į išorinės ausies uždegimo.

Ausies kaušelio hiperestezija, galvos kratymas, purtymas, intensyvus ausies kasymas, jaučiamas

diskomfortas ausies kaušelyje, klausomajame vamzdyje ar snukio srityje. Esant pažeidimui vienoje

iš ausų gali būti sutrikusi klausa. O jei pažeidimas lokalizuojasi abiejose ausyse – klausa visada sut-

rinka visapusiškai. Jei infekcija išplinta per Eustachijaus vamzdį, esant lėtinėms viršutinių kvėpa-

vimo takų ligoms ar įgimtiems gomurio defektams, tokiu atveju klinikiniai požymiai nepasireiškia.

Esant vidurinės ausies uždegimui, išorinis klausos kanalas pripildomas uždegiminiu eksudatu, audi-

20

nių irimo produktais, jie taip pat uždengia ausies būgnelį. Jei įmanoma apžiūrėti ausies būgnelį, jis

dažniausiai būna pakeitęs spalvą, iškilęs į išorę (Greene, 2006).

Galimos skysčio sankaupos vidurinėje ausyje, nors katė neturi jokių ausies ligos klinikinių

požymių (Langley-Hobbs et al., 2013). Skystis nustatomas esant gomurio defektui (Gregory, 2000;

Woodbridge et al., 2012), nosiaryklinei limfomai ar sinusitui (Detweiler et al., 2006) bei Eustachi-

jaus vamzdzio disfunkcijai (Langley-Hobbs et al., 2013). Tyrimo rezultatų duomenimis, 53/59

(90%) katės neturėjo jokiu išorinės, vidurinės ir vidinės ausies klinikinių požymių tačiau nustatyti

pažeidimai vidurinėje ausyje (Schlicksup et al., 2009).

Esant lėtiniams susirgimams, tikimybė, kad sukėlėjas iš vidurinės ausies plis į vidinę ausį, di-

dėja. Tokiais atvejais, padidėja pusiausvyros sutrikimų tikimybė. Kliniškai pasireiškia galvos pak-

reipimas į pažeistą pusę, horizontalus nistagmas, asimetrinė ataksija, pažeistos pusės trynimas į ap-

linkinius daiktus. Jei nėra pastebimas išorinės ausies uždegimas, o tik ryškus pusiausvyros sutriki-

mai, tikėtina, kad to priežastis yra idiopatinės pusiausvyros ligos ar infekcija išplitusi iš gerklės

(Greene, 2006).

Vertinant vidurinės ausies uždegimą svarbi kruopšti išorinė būgninės pūslės palpacija, padėtis

abiejose pusėse, bei vaizdas burnoje (Ettinger, Feldman, 2010). Diagnozuojant vidurinės ausies li-

gas naudojama kompiuterinė tomografija, kadangi geriau matomos kaulinės struktūros, o magneti-

nio rezonanso tyrimas labiau tinkamas diagnozuojant vidinės ausies ligas ir stebėti smegenų kamie-

ną (Cook et al., 2003). I. Allgoewer et al. (2000) tyrime diagnozuojant kačių ausų ligas naudojo

magnetinį rezonansą, tyrėjų teigimu, jis padeda diagnozuoti ankstyvesnes susirgimų stadijas. Vent-

rodorsalinis ar dorsoventralinis rentgenologinis vaizdas leidžia įvertinti išorinio ausies kanalo kalci-

fikaciją bei būgninės pūslės oringumą (Ettinger, Feldman, 2010).

H. Seifert et al. (2012) rekomenduoja naudoti geriau µ-kompiuterinę tomografiją nei klinikinį

kompiuterinį tomografiją. Ištyrus kačių vidurinę ir vidinę ausis, pastebimas tikslesnės kaulinės

struktūros: būgninės pūslės spindis, sienelė, klausomieji kauliukai, smilkinkaulio kaulo dalys. Ta-

čiau ausies būgnelis ne visada matomas. Per µ-kompiuterinę tomografiją matomos anatominės

struktūros yra mažiau sulietos, o naudojant standartinę kompiuterinę tomografiją dėl mažesnės erd-

vinės rezoliucijos nesimato kas itin svarbu diagnostikoje ir tyrimuose (3 pav.).

Visiškas ausies kanalo pašalinimas ir lateralinė būgninės pūslės osteotomija atliekama esant

išorinės ausies uždegimui dėl vidurinės ausies uždegimo. Jei išorinės ausies kanalas nėra pažei-

džiamas, gali būti atliekamas tik būgninės pūslės pašalinimas. Tai suteikia sąlygas nesikaupti eksu-

datui ir suformuoti drenažą, bei išvengti lėtinių ir pasikartojančių ligų sergamumo (Ettinger,

Feldman, 2010).

21

Priklausomai nuo klinikinių požymių ir galimo diagnozavimo būdo, svarbu tinkamai parinkti

katei gydymą. Chroninio vidurinio ausies uždegimo metu yra rizikinga taikyti vieną antimikrobinę

medžiagą. Daug kačių, sergančių vidurinės ir vidinės ausies uždegimu, taip pat serga chroniniu išo-

rinės ausies uždegimu. Tokiais atvejai taikoma miringotomija ar ventralinė būgninės pūslės osteo-

tomija. Kai kuriems gyvūnams po miringotomijos greitai pasireiškia vidinės ausies klinikiniai

požymiais. Tai siejama su tuo, kad padidėja kaulinio labirinto spaudimas. Katės, kurioms jau daug

kartų pasireiškė lėtiniai susirgimai, bei rentgenografiškai nustatytas osteomielitas, vienintelė išeitis

yra būgninės pūslės osteotomija. Jos metu pašalinami proliferavę audiniai, ertmę drenuojant (Gree-

ne, 2006).

Prieš taikant miringotomiją reikalinga kruopščiai išvalyti išorinį ausies kanalą, kad išvengti

vidurinės ausies užteršimo. Adata vedama kaudoventraliai per pars tensa ausies būgnelio dalį.

Paimti mėginiai surenkami ir atliekami kultūros auginimo ir jautrumo antibiotikams nustatymo ty-

rimai. Šis metodas yra žymiai naudingesnis ir tikslesnis, nei citologinis. Nes citologinis tyrimas

dažnai duoda neigiamus rezultataus ir kultūra esanti išoriniame ausies kanale neatspindi vidurinės

ausies patogenų (Ettinger, Feldman, 2010).

3 pav. Skersinis vidurinės ausies vaizdas. Kairėje naudojant klinikinį kompiuterinį tomografą,

dežinėje taikant µ-kompiuterinę tomografiją. 1- Būgninė ertmė 2- Išorinis klausomasis vazdis

3- Scala tympani pradžia 4- Vidurinė ausis su semikuliarinių kanalų pradžia (juoda rodyklė),

apvalusis sraigės langelis (balta rodyklė) (Seifert et al., 2012)

22

Mikroorganizmai, išskirti iš horizontaliojo ausies kanalo, identiškai sutapo tik su 10,5 % rastų

vidurinėje ausyje (Greene, 2006). Galutinė terapija turi būti taikoma pagrindžiant kultūros ir jaut-

rumo testų rezultatais.

Didžiausias pavojus esant, vidinės ir vidurinės ausies uždegimui, yra infekcijos išplitimas.

Gali būti sukeliamas meningitas, lydimas centrinės nervų sistemos galvinių nervų pažeidimų. Pavo-

jaus paprastai galima išvengti, jei laiku ir tinkamai gydoma (Greene, 2006).

1.4.1. Uždegiminiai polipai

Uždegiminiai polipai – tai nenavikiniai dariniai iš epitelinių ir uždegiminių ląstelių, katėms

susidarantys būgninėje pūslėje (Bulla tympanica). Polipai gali dislokuotis per klausomąjį vamzdį į

nosiaryklę bei į išorinės ausies landą (4 pav.). Histopatologinių tyrimų rezultatai rodo, kad juos su-

daro makrofagai, neutrofilai, limfocitai, plazminės, epitelio, uždegiminės ląstelės (Ettinger,

Feldman, 2010). Polipai išoriškai padengti sluoksniniu ragėjančiu epiteliu (Esterline et al., 2005).

4 pav. Katės uždegiminių polipų susidarymo vietos. DL – dorsolateralinė ertmė, VM – vent-

romedialinė ertmė (http://www.vetsurgerycentral.com/oral_nasopharyngeal_polyp.html prieiga

per internetą 2014-11-10)

23

Etiologija yra nežinoma, tačiau manoma, kad jiems susidaryti įtakos turi viršutinių kvėpavimo

takų infekcija, įgimtos priežastys ir lėtinis uždegimas (Benson, 1998). Taip pat manoma, jog sutri-

kus Eustachijaus vamzdžio funkcijai, pažeidžiama vidurinės ausies ventiliacija, to pasekoje formuo-

jasi uždegiminiai polypai (Reed, Gunn-Moore, 2012). Atliktas tyrimas, siekiant nustatyti kačių her-

pes viruso-1, kalici viruso, Bardonella spp., Mycoplasma spp. bei Chlamydophila felis priklauso-

mybę uždegiminių polipų atsiradimui, tačiau nukleininės rūgštys polipų audiniuose nebuvo rastos

(Klose et al., 2010).

Polipai diagnozuojami katėms nuo keleto mėnesių amžiaus iki 15 metų, tačiau dažniausiai

pasireiškia jaunesnėms katėms (1-5 m.) (Trevor, Martin, 1993; Allen, Noone, 1999; Veir et al.,

2002; Ettinger, Feldman, 2010). Dažniausiai uždegiminiai polipai nustatomi trumpaplaukėms, Ab-

sinijos, Persų, Himalajų, Siamo, Meino meškėno veislės katėms (Cook et al., 2003). Yra žinomas

vienas atvejis, kuomet polipas išaugęs katei iš vidurinės ausies pro Eustachijaus vamzdį toliau augo

į stemplės kranialią dalį, nustatytas 7 cm. ilgio darinys (Byron et al., 2010).

Paparastai uždegiminiai polipai yra nuo rožinės iki raudonos spalvos puraus audinio masė su-

apvalintos formos, turi stiebelį (5 pav.).

5 pav. Ausies polipas, pašalintas iš katės ausies ištraukimo būdu. Dydis lyginamas su 1€ mon-

eta (Colcus et al., 2010)

24

Simptomai priklauso nuo uždegiminio polipo lokalizacijos ir yra panašūs į būdingus išorinės

ausies uždegimui. Tačiau esant nosiarykliniams polipams būdinga kvėpavimo takų obstrukcija, dis-

pnėja, rijimo sutrikimai (Ettinger, Feldman, 2010). Ausyje stebimos tamsiai rudos spalvos apnašos,

aukšta temperatūra, padidėję pažandiniai limfiniai mazgai, n.facialis paralyžius, Hornerio sindro-

mas (Cook et al., 2003).

Būdingi morfologiniai kraujo pokyčiai: limfopenija, hipoalbuminemija, hiperglobulinemija

(Esterline et al., 2005).

Netipiniai požymiai gali būti siejami su antrine infekcija ir meningoencefalitu (Cooket al.,

2003). Taip pat pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija su hipertenzija (MacPhail et al., 2007). E-

sant nasofaringiniui polipui, gali pasireikšti stemplės išsiplėtimas (Byron et al., 2010). Vienos au-

sies otitas gali būti susijęs su uždegiminių polipų atsiradimu ar su ausies navikų formavimusi

(Rosser, 2004).

Uždegiminiai polipai diagnozuojami atlikus otoskopiją ir apžiūrėjus ryklę. Daugeliu atvejų,

katėms otofaringiniai polypai neperžengia horizontaliojo kanalo ribos (Langley-Hobbs et al., 2013).

Taikomas rentgenologinis būgninės pūslės, nosies ertmės ir ryklės tyrimas, o magnetinis rezonansas

ir kompiuterinė tomografija padeda nustatyti tikslią uždegiminio polipo vietą (Allgoeweret al.,

2000; Cook et al., 2003; Seitzet al., 2005).

Gydymas susideda iš polipo iškirpimo ir ištraukimo arba chirurginio išpjovimo per būgninę

pūslę (Faulkner, Budsberg, 1990; Kapatkin et al., 1990). Taikoma polipo su jo koteliu ekstakcija

(Diel, 2008). Polipo iškirpimas ir ištraukimas taikomas tada, kai nėra pažeidimų būgninėje pūslėje

(Muilenburg, Fry, 2002). Po tokio gydymo 50 % kačių uždegiminiai polipai atauga (Faulkner,

Budsberg, 1990); iš 14 kačių polipo ataugimas pasireiškė tik 5 (Veir et al., 2002). O taikant gydymą

prednilozonu pasikartojimai pasireiškia tik 11% kačių (Anderson et al., 2000). O anot N. J. Bacon et

al. (2003), ištraukus uždegiminį polipą ir taikant gydymą prednizolonu 59% kačių klinikiniai požy-

miai nepasikartoja. Daugeliu atvejų stebimas recidyvas, nes uždegiminių ląstelių likučiai lieka būg-

ninėje pūslėje, to pasekoje didėja tikimybė vidurinės ausies mikroklimatui metaplazuoti (Colcuc et

al., 2010).

M. Colcuc et al. (2010) ir V. Greci et al. (2013) teigia, jog technika naudojant videootoskopą

ir endoskopinius įrankius yra veiksmingesnė technika gydyti kačių išorinio ausies kanalo polipus.

V. Greci et al. (2013) įrodė, jog tik 8% kačių pasireiškė Hornerio sindromas, o paprastai atliekant

polipo ištraukimą 43%, ventralinę būgninės pūslės osteotomiją 57%-81%; 13,5% pasireiškė polipų

ataugimas, panašiai kaip ir po ventralinės būgninės pūslės osteotomijos, bei gerokai mažiau nei išt-

raukiant (57%).

25

Taip pat polipai šalinami atliekant ventralinę būgninės pūslės osteotomiją arba visišką išori-

nio ausies kanalo pašalinimą kartu su lateraline būgninės pūslės osteotomija (Esterline et al., 2005).

Kiti autoriai teigia, kad ar atlikti būgninės pūslės osteotomija yra operuojančio vet. gydytojo pasi-

rinkimas (Trevor; Martin, 1999; Anderson et al., 2000; Muilenburg; Fry, 2002; Harvey et al., 2003;

Anders et al., 2008; MacPhail, 2008). Atliekant būgninės pūslės osteotomija, pastebima geriausia

ligos baigtis, nes nėra pasikartojimo rizikos (Anders et al., 2008). Atlikus ventralinę būgninės pūs-

lės osteotomiją klausa katėms neatsistato, bet klinikiniai požymiai mažėja, nepaisant to, kad 65%

kačių pasireiškia Hornerio sindromas (Kapatkin et al., 1990, Anders et al., 2008) Vėliau jis dažniau-

siai išnyksta (Anders et al., 2008). Veidinio nervo deficitas katėms vidutiniškai trunka 4 savaites

(Spivack et al., 2013).

Ausų uždegiminiai polipai vis dažniau diagnozuojami nei anksčiau, tai gali būti susiję su pa-

didėjusiu antibiotikų vartojimu dėl infekcinių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir didėjančiu aktualių

ausų preparatų taikymu (Colcuc et al., 2010).

1.5. Navikai

Navikai vidurinėje ausyje pasitaiko retai, dažniau – ant ausies kaušelio ir išoriniame ausies

kanale (Gotthelf, 2005; Ettinger, Feldman, 2010). Lėtinis išorinės ausies uždegimas gali būti viena

iš priežasčių dėl kurių atsiranda navikai, taip pat bet kurios ausies dalies uždegimas gali tapti pre-

disponuojančiu faktoriumi (Ettinger, Feldman, 2010). Daugelis odos navikų gali lokalizuotis ant

ausies kaušelio (Fossum, 2007). Ausies kanalo navikai gali susiformuoti iš visų ausies kanalo odos

struktūrų (Gotthelf, 2005). Išorinio ausies kanalo navikai pasireiškia 1-2% nuo visų navikų būdingų

katėms (London et al., 1996).

Katėms žymiai dažniau diagnozuojami piktybiniai navikai: ausies sierą gaminančių liaukų a-

denokarcinoma, riebalų liaukų adenokarcinoma, bei ragėjančių ląstelių karcinoma. Piktybiniai navi-

kai šalinami atliekant išorinio ausies kanalo šalinimą ar lateralinę būgninės pūslės osteotomiją. Ne-

piktybiniai navikai: uždegiminiai polipai, sieros liaukų adenoma, riebalų liaukų cistos, bazinių ląste-

lių navikai, fibromos, hemangiomos, melanocitomos, papilomos. Navikų nepatartina vertinti pagal

jų išvaizdą, tačiau gerybinių navikų išvaizda paprastai sudaro mazginę struktūrą. Opos atsiranda dėl

antrinio otito, susijusio su pažeidimo didėjimu. Piktybiniai navikai išopėja dažniau, nei nepiktybi-

niai (Ettinger, Feldman, 2010). Kačių išgyvenamumas esant piktybiniams navikams siekia 11,7

mėn. (London et al., 1996). Nepiktybiniai ausies kanalo navikai katėms yra 85% atvejų (London et

al., 1996).

26

6 pav. Ragėjančių ląstelių karcinomai būdingas abipusis išopėjimas, 8 m., patelė, mišrūnė

(Demirutku et al., 2012)

Esant ausies kaušelio navikams, ausies būgnelis pažeidžiamas 25% atvejų, o neurologiniai

reiškiniai katėms pasireiškia 25% atvejų (Vail, Withrow, 1996). 86 % kačių, kurioms atliktas išo-

rinio ausies kanalo pašalinimas, nustatyta diagnozė neoplazija, tačiau metastazės nebuvo aptiktos

(Bacon et al., 2003). L. N. Gotthelf (2005) teigia, kad esant navikams išoriniame ausies kanale, me-

tastazės pasitaiko retai. Iš 56 kačių, kurioms buvo nustatytos įvairios karcinomos ausies kanale, 5

rastos metastazės limfiniuose mazguose, o atlikus patologinį tyrimą, 1 katei nustatytos metastazės

plaučiuose (London et al., 1996).

1.5.1. Ragėjančių ląstelių karcinoma

Tai dažniausiai pasitaikantis odos navikinis susirgimas katėms (Fossum, 2007; Cucha et al.,

2010). Ragėjančios ląstelių karcinomos pasireiškimas kačių tarpe sudaro 50% visų odos navikų

(Dobson et al., 2011). Dažniausia nustatoma vyresniame amžiuje (vidurkis 12,8 m.) (Ettinger,

Feldman, 2010). Katėms susirgimas nustatomas dažniau nei katinams (Chuna et al., 2010).

Pagrindinis sukeliantis faktorius - tiesioginiai saulės spinduliai (Scott et al., 2001). Taip pat

gali sukelti ir virusai (Ettinger, Feldman, 2010). Susirgimo atsiradimą įtakoja aktininis dermatitas,

vazdžių įkandimai, imuninės ligos (Harvey et al., 2001; Marignac, 2005; Fossum, 2007). Atlikus

27

tyrimą paaiškėjo, kad 24% kačių užsikrėtusių imunodeficito virusu, buvo nustatyta ragėjančių

ląstelių karcinoma, tačiau neaišku ar egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys ar pagrindinė sąlyga

yra šviesos poveikis (Hutsonet et al., 1991). Ligos pasireiškimas labai priklauso nuo gamtinių

faktorių: ultravioletinių spindulių intensyvumo, klimato sąlygų. Didesnė rizika susirgti yra balto

kailio katėms (13 kartų), nei kitos kailio spalvos (Dobson et al., 2011). Taip pat balto kailio su

mėlynomis akimis (Harvey et al., 2001; Matousek, 2004).

Pirmieji pažeidimai prasideda somatinėse ląstelėse, išsivysto erozinis ar opinis pažeidimas,

kuris dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio dažniausiai lokalizuojasi nepigmentuotose odos

vietose: ausies kaušelio, vokų bei lūpų (Ettinger, Feldman, 2010). Dažniausiai pažeidimai atsiranda

ant ausies kaušelio (Harvey et al., 2001; Cunha et al., 2010), tačiau gali būti pažeidžiama nosis,

vokai, išorinės ausies kanalas bei vidurinė ausis (Fossum, 2007; Cunha et al., 2010) (6, 7 pav.). Iš

pradžių odos pažeidimai atrodo panašūs į alopecijos kartu su šiek tiek pasisluokniavusiu odos

paviršiumi (Hoad, 2006). Mišrūs pažeidimai pasireiškia maždaug 45% kačių (Clarke, 1991).

Metastazės pasitaiko retai (Cunha et al. 2010; Ettinger, Feldman, 2010). Abiejų ausies kaušelių

susirgimas būdingas 50% sergančiųjų (Kristensen et al., 1996). Vietinis nepakankamumas bei

metastazės yra labiausiai paplitusi mirties priežastis pacientams sergantiems ragėjančių ląstelių kar-

cinoma (Dobson et al., 2011). Tyrimo metu iš 11 ragėjančių ląstelių karcinomos atvejų 9 atvejais

buvo pastebėtas didesnis estradiolio kiekis kraujyje, nei įprastai (Demirutku et al., 2012).

7 pav. Tipiniai ragėjančių ląstelių karcinomos požymiai: eroziniai ir opiniai pažeidimai.

Ankstyvoji stadija (Langley-Hobbs et al., 2013)

28

Histologiškai stebima epidermio hiperkeratozė, piktybinės ragėjančios ląstelės, kurios turėjo

vezikulinį branduolį, nedidelį kiekį citoplazmos, bei formavo spenelinius išsikišimus epidermyje.

Taip pat pastebėtos piktybinių ląstelių sankaupos mažų salelių pavidalu poodyje. Pastebėta uždegi-

minė infiltracija išplitusi tam tikrose srityse poodyje, sudaryta iš mononuklearinių ląstelių (Demiru-

tku et al., 2012).

Ragėjančių ląstelių karcinomos baigtis labai įvairi. Efektyviausias vietinis gydymo būdas chi-

rurginis pašalinimas, nes dažnai galimas naviko atsinaujinimas (Vail, Withrow, 2007). Gydymo

sėkmingumas priklauso nuo to, ar visas pažeidimas bus pašalintas. Patariama taikyti pinektomiją su

vertikaliojo klausomojo kanalo šalinimu (Fossum, 2007). Tokiu atveju sumažėja recidyvo rizika.

Histologiškai svarbu nustatyti ligos pažengimo laipsnį ir tai sieti su ligos prognoze. Jei netinkamai

diagnozuojama, sutrumpėja išgyvenimo laikas (vidurkis 3 mėn.), jei nustatoma tiksli diagnozė, gali

gyventi 4-6 mėn. ar >1 metus, nuo teisingo naviko diagnozavimo (London et al., 1996; Dobson et

al., 2011).

Be jau minėtos pinektomijos dar taikoma krioterapija, fotodinaminė terapija, stroncio-90

plesioterapija, imuno terapija, radioterapija, chemoterapija, elektrochemoterapija, brachiterapija ir

chirurginis naviko pašalinimas (Ettinger, Feldman, 2010; Dobson et al., 2011; Demirutku et al.,

2012). Radioterapija taikoma siekiant pasiekti maksimalų estetinį vaizdą ir tinkama mažiems pažei-

dimams (Fossum, 2007). Sisteminės chemoterapijos teigiamas vaidmuo nėra įrodytas, o vietiškai

naudoti chemoterapines priemones neleistina, nes veikia kates toksiškai (Dobson et al., 2011).

Minėti gydymo metodai efektyvūs, kai pažeidimai mažesni nei 5 mm., maži pažeidimai išgydomi

per 1 metus, o daugumai kačių ilgalaikė kontrolė sėkminga (10-60%). Gydymas ilgesnis esant

didesniems nei 5 mm. pažeidimams, sėkmingai kontroliuojamas apie 2 metus (Clarke, 1991; Lana

et al., 1997; Theonet al., 1995; Lucroyet al., 2000; Theonet al., 1996; Hammondat al., 2007;

Buchholzet al., 2007; Stellet al., 2001). Kiti autoriai teigia, kad nors ir yra didelis gydymo metodų

pasirinkimas, tačiau pakankamai efektyvus nėra nė vienas (Lanz, Wood, 2004).

1.5.2. ,,Bowen’’ liga

Kai navikinė infiltracija apima tik epidermio sluoksnį, tai vadinama “Bowen” liga, kitaip

kačių išplitusi ragėjančių ląstelių karcinoma (Ettinger, Feldman, 2010). Skirtingai nei ragėjančių

ląstelių karcinoma, šis pažeidimas lokalizuojasi plaukuotoje, pigmentuotoje odoje, taip pat jį gali

sukelti papilomos virusas (Nespecaet al., 2006). Pažeidžiama galva, kaklas, krūtinė, pilvas ir

galūnės (Ettinger, Feldman, 2010).

29

Gydoma chirurgiškai ir stroncio-90 plesioterapija (Ettinger, Feldman, 2010). Taip pat

naudojami retinoidai (Zauggat al., 2005). Naudojant imikvimodus pastebėtas imuninės sistemos

neigiamas atsakas ir ,,Bowen“ ligos regresija (Gillat al., 2008).

1.5.3. Sieros liaukų navikai

Sieros liaukų navikai yra kilę iš išorinės ausies kanalo prakaito liaukų. Dažniausiai sutinkama

sieros liaukų adenoma ir karcinoma vyresnio amžiaus katinams (Gotthelf, 2005). Lėtinis otitas gali

būti predisponuojančiu faktoriumi (London et al., 1996). Sergančių kačių amžiaus vidurkis yra 12

metų (Paterson, Tobias, 2012). Anot autorių D. J. Marino et al. (1994) ir P. G. Moisan, G. L.

Watson (1996) sieros liaukų adenokarcinoma yra dažniausiai sutinkamas kačių išorinio ausies

kanalo navikinis susirgimas.

Būdingi požymiai yra masės išvešėjimas, apnašos, ausies kaušelio padėties pakitimas,

specifinis kvapas, niežulys, skausmas, neurologiniai požymiai, Hornerio sindromas, vestibulinio

aparato sutrikimai, antrinė bakterinė infekcija (Ettinger, Feldman, 2010; Gotthelf, 2005). Adeno-

karcinomai būdingas infekcijos pasikartojimas, nereagavimas į vietinius ir sisteminius vaistus, pa-

žeistas kanalas dažniausiai rožinės spalvos, nevientisas, būdinga apatinio žandikaulio limfadenopa-

tija. Sieros liaukų adenoma pasitaiko pavienėmis, dauginėmis išaugomis (Paterson, Tobias, 2012).

Histologiškai pradžioje susirgimo pastebimas lėtinis išorinio ausies kanalo uždegimas, kurio

pasekoje hiperplazuojasi sieros liaukos, o kaip komplikacija išsivysto neoplazija (Bacon et al.,

2003). Anot autorių D. D. Lorenzi et al. (2005) citologinis tyrimas nustato 86% sieraus liaukos a-

denokarcinomos atvejus.

Taikomas chirurginis gydymas. Po atlikto visiško ausies kanalo šalinimo ir būgninės pūslės

osteotomijos 16 kačių pasireiškė skirtingi rezultatai: 25% atvejų liga recidyvavo, 75% išgyveno

ilgiau, nei 1 metus; vidutinė remisija 42 mėn. Tuo tarpu 6 katėms atlikus išorinio ausies kanalo

rezekciją, ligos sugrįžimas pasireiškė vidutiniškai po 10 mėn., išgyvenamumas iki 1 metų siekė tik

33%, o 4 katėms pasireiškė pasikartojimas (Marinoet al., 1994). Radioterapijos taikymas yra

sėkmingas siekiant užkirsti sieros liaukų adenomos pasikartojimą (Gotthelf, 2005).

1.5.4. Vidurinės ausies navikai

Navikai vidurinėje ausyje pasitaiko retai, sutinkami tokie kaip karcinoma, adenokarcinoma,

ragėjančių ląstelių karcinoma, fibrosarkoma, limfoma (Goothelf, 2005). C. A. London et al. (1996)

teigia, kad literatūroje aprašyti 15 kačių vidurinės ausies piktybinių navikų, kurie sudaro 31% iš

30

visų 56 aprašytų ausų navikų atvejų. Vidurinės ausies navikai diagnozuoti katėms, kurių amžiaus

vidurkis 10,25 m. (Trevor, Martin, 1993). Dažniausiai nustatoma ragėjančių ląstelių karcinoma, o

metastazės pasitaiko retai (Langley-Hobbs et al., 2013).

Etiologija ir klinikiniai simptomai yra panašūs į lėtinį vidurinės ausies uždegimą, tad

diagnostikos metodika analogiška ir seka ta pati. Dariniui progresuojant, sukeliama smilkinkaulio

destrukcija. Kliniškai dažniausiai pastebima VII ir VIII nervo disfunkcija (Venker-van Haagen,

2005). Taip pat gali pasireikšti gerklų paralyžius, Hornerio sindromas, sausasis keratokonjuktyvitas,

keratitas (Langley-Hobbs et al., 2013).

Diagnozavimui taikoma kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas (Widmer, 2002).

Kompiuterinės tomografijos pagalba gali būti sunku nustatyti navikus vidurinėje ausyje (Lucroy et

al., 2004).

Tiriant rentgenologiškai diferencijuoti sunku. Aukštos raiškos vaizdo gavimas naudojant

kompiuterinę tomografiją ir magnetinį rezonansą leidžia diagnozuoti tiksliai. KT atskleidžia

tikslenę kaulinių audinių stuktūrą ir tai suteikia didžiausią diagnostinę svarbą, o MR gali įžvelgti

mikštųjų audinių sudedamąsias dalis, tokias kaip membraninis labirintas ir su juo susiję

neuroanatominiai elementai (Garosi et al., 2003).

Virtuali otoskopija naudojama siekiant gauti aukštos raiškos kompiuterinės tomografijos

duomenis. Aiškiau ir tiksliau matoma membraninė pūslė, eustachijaus vamzdis, klausos kauliukai.

Tačiau mažos struktūros tokios kaip priekalėlis ir kilpelė nevisada gali būti vertinami tiksliai.

Virtualios otoskopijos privalumas tame, kad geriau suvokiama ausies anatominė sandara (Namsoo,

Kichang, 2008).

Nei rentgenologija nei echoskopija negali būti naudojama patikimai nustatant vidurinės ir

vidinės ausies pažeidimus, labiau tinkama KT ir MR (Kidong et al., 2008). Nesiimant būtiniausių

priemonių navikas gali išplisti link labirintų ir ilgainiui pažeisti smegenų dangalus ir smegenis

(Venker-van Haagen, 2005).

Gydant taikoma būgninės pūslės osteotomija (Lucroy et al., 2004). Svarbus visiškas naviko

chirurginis pašalinimas. Tačiau gydymas paprastai nėra sėkmingas ir žala audiniams yra

neišvengiama (Venker-van Haagen, 2005).

31

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektas, eiga

Tyrimas buvo atliekamas 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos am-

bulatorijoje” įsikūrusioje Telšių raj. Šio laikotarpio metu, naudojant UBCam videootoskopą (8 pav.)

buvo ištirtos 27 kačių ausys (1 priedas). Katės buvo tiriamos esant galimybei, nepriklausomai nuo

vizito tikslo. Atliekant tyrimą, vaizdas per USB 2.0 jungtį buvo stebimas stacionaraus kompiuterio

ekrane. Visais atvejais buvo padarytos kairės ir dešinės ausies išorinio ausies kanalo arba būgnelio

nuotraukos. Priklausomai nuo situacijos tam tikri atvejai buvo filmuojami, kad vėliau būtų galima

detaliau išanalizuoti pokyčius. Tyrimas atliktas prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei

veterinarinių reikalavimų.

Retrospektyvinė duomenų analizė atlikta remiantis 2011 m. vasario mėn. – 2014 m. rugsėjo

mėn. „E. Diržinausko veterinarinės tarnybos“ įsikūrusios Kauno rajone, pacientų registracijos žur-

nalo duomenimis. Minėtame laikotarpyje, iš 116 pristatytų apžiūrai kačių nustatyti 12 ausų ligų at-

vejai (2 priedas).

Tyrimo metu dėmesys kreiptas į kačių išoriniame ausies kanale esantį eksudatą, apnašas, išo-

rinio ausies kanalo struktūrą. Taip pat vertintas ausies būgnelio vientisumas ir išvaizda. Tyrimo me-

tu buvo siekiama teisingai atlikti otoskopavimą, nustatyti kačių sergamumą ausų ligomis, jei reikia

– dalyvauti paskiriant ir atliekant gydymą. Tyrimų duomenys apjungti ir statistiškai apdoroti aps-

kaičiuojant procentinę išraišką.

8 pav. Tyrimo metu naudotas videootoskopas UBCam, bei 5 skirtingo dydžio plastikiniai

antgaliai (autr. nuotr.)

32

3. REZULTATAI

3.1. Bendra rezultatų analizė

Iš viso tyrime dalyvavo 143 katės iš ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos ambulatorijos” ir ,,E.

Diržinausko veterinarinės tarnybos”. Kiekvienas klinikinis atvejis užregistruotas, nurodant katės

atvykimo datą į kliniką, šeimininko duomenis, vizito tikslą, veislę, lytį, amžių, klinikinius požy-

mius, ankstesnius ausų susirgimus, jei tokie buvo, taikytą gydymą, jei buvo paskirtas (1, 2 Priedas).

Iš 143 kačių, 18 (13%) nustatyti nustatyti ausų pažeidimai, 125 (87%) atvejais nenustatyti jok-

ie pakitimai ausyse (9 pav.). Iš 18 nustatytų kačių ausų patologijų, 10 (56%) sudarė išorinės ausies

patologijos (10 pav.), 6 (33%) - vidurinės ausies ir 2 (11%) - išorinės ir vidurinės ausies,

Nustatyta ausų

patologija13%

Nenustatyta ausų

patologija87%

9 pav. Kačių sergamumas ausų ligomis (n=143)

Išorinės ausies

patologijos

50%

Vidurinės ausies

patologijos

39%

Išorinės ir

vidurinės ausies

patologijos

11%

10 pav. Kačių ausų ligų pasiskirstymas pagal anatominę lokalizaciją (n=18)

33

Analizuojant priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi į Veterinarijos kliniką, nustatyta, kad dėl

ausų problemų kreipėsi 13 (33%) kačių savaininkų, dėl kitų priežasčių - 130 (67%) (11 pav. )

Iš analizuojamų kačių ausų ligų atvejų, daugiausia jų nustatyta mišrūnams: patinams – 5

(28%) ir patelėms 4 (22%); Sfinkso veislės patinams – 2 (11%), patelei – 1 (5,7%); Meino meškėnų

patinams – 2 (11%), patelei 1 (5,7%); Egzotų veislės 2 patelėms (11%); Persų veislės – 1 patinui

(5,7%) (12 pav.).

Ausų problemos

9%

Kitos priežastys

91%

11 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas pagal šeimininkų vizito tikslą (n=143)

12 pav. Kačių, sergančių ausų ligomis, skaičius pagal veislę ir lytį (n=18)

13 pav. Kačių procentinis pasiskirstymas pagal taikytą gydymą

0

1

2

3

4

5

6

Mišrūnas Sfinksas Meino

meškėnas

Egzotas Persas

Kačių

sk

č.

Patinas

Patelė

34

Remiantis gydymo duomenimis katėms, kurioms nustatytos ausų patologijos, chirurginis gy-

dymas taikytas (55%) atvejų, medikamentinis - (30%), kita (15%) (13 pav.) Analizuojant kačių ausų

pažeidimų eigą ir klinikinius požymius, jie suskirstyit į 3 grupes: eksudacinius, proliferacinius ir

trauminius. Rezultatai pateikiami reminaitis tuo, jog viena katė gali turėti daugiau nei 1 susirgimo

pobūdį. Daugiausia nustatyta proliferacinių pažeidmų 11 (55%) , kiek mažiau - eksudacinių 6

(30%), dar mažiau - trauminių – 3 (15%) (14 pav.)

55%30%

15%

Chirurginis gydymas

Medikamentinis gydymas

Kita

14 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas, skirtingo pobūdžio susirgimo grupėse

13 pav. Kačių skaičiaus procentinis pasiskirstymas, pagal šeimininkų vizito tisklą (n=143)

35

Analizuojant skirtingas susirgimo pobūdžio grupes, vertinant pasiskirstymą pagal veislę ir lytį,

gauti tokie duomenys: proliferaciniai pažeidimai buvo būdingi 7 patinams, 4 patelėms; eksudaciniai

susirgimai nustatyti 3 patinams bei 3 patelėms. Trauminio pobūdžio susirgimai - 2 patinams ir 1

patelei (15 pav.).

Proliferacinių susirgimų grupę sudaro 4 mišrūnai ir 7 veisliniai gyvūnai, eksudacinių - 5 miš-

rūnai, bei 1 veislinis, trauminę grupę - 2 mišrūnai ir 1 veislinis gyvūnas (16 pav.).

15 pav. Susirgimo pobūdžio grupių analizė, atsižvelgiant į lytį

16 pav. Susirgimo pobūdžio grupių analizė, atsižvelgiant į veislę

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Eksudacinis

Proliferacinis

Trauminis

Atvejų skč.

Su

sir

gim

o p

ob

ūd

is

Patinas Patelė

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Eksudacinis

Proliferacinis

Trauminis

Atvejų skč.

Su

sir

gim

o p

ob

ūd

is

Mišrūnas Veislinis

36

Susirgimo pobūdis Amžiaus vidurkis (m.)

Trauminis 4,3

Proliferacinis 5,7

Eksudacinis 3,6

Bendras vidurkis 4,5

Siekiant nustatyti vyraujantį kačių amžių atskirose grupėse, išvestas aritmetinis kiekvienos

grupės atvejų vidurkis. Gauti tokie rezultatai: amžiaus vidurkis eksudacinių susirgimų grupėje – 3,6

m., trauminių 4,3 m., o proliferacinio tipo susirgimuose – 5,7 m. Bendras ausų ligomis sergančių

kačių amžiaus vidurkis - 4,5 m. (1 lent.).

Anksčiau minėtos susirgimo pobūdžio grupės išanalizuotos pagal pažeidimo kilmę. Nustatyta

jog piminės kilmės trauminis susirgimas nustatytas 1, antrinės kilmės – 2. Proliferacinių pirminės

kilmės atvejų - 11, antrinės kilmės - 0. Eksudaciniai pirminės kilmės susirgimai rasti 5, antrinės

kilmės – 1 atveju (17 pav.).

1 lent. Kačių amžiaus pasiskirstymas susirgimo pobūdžio grupėse

17 pav. Kačių ausų ligų atvejų analizė pobūdžio grupėse priklausomai nuo kilmės

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

Pirminiai Antriniai

12

0

11

5

1

Kačių

sk

č.

Kilmė

Trauminiai

Proliferaciniai

Eksudaciniai

37

3.2. Proliferacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė

Iš visų proliferacinio pobūdžio kačių ligų atvejų 8 (72,73%) nustatyti vidurinės ausies polipai,

3 (27,27%) - kiti dariniai (18 pav.).

Analizuojant proliferacinių susirgimų grupę, pastebėta, jog dažniausiai tokiais atvejais buvo

būtinas chirurginės intervencijos taikymas – 9 (82%) atvejais, 2 (18%) – taikyta eutanazija (19

pav.).

18 pav. Proliferacinio pobūdžio diagnozių paplitimas (n=11)

8 3

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Proliferaciniai

Polipai Kiti dariniai

82%

18%

Chirurginės intervencijos

Eutanazija

19 pav. Proliferacinio pobūdžio grupės susirgimų baigtis

38

Diagnozė Veislė Lytis Amžius

Ausies polipas Meino meškėnas Patinas 11 m.

Ausies polipas k/a Mišrūnas Patelė 2,7 m.

Ausies polipas d/a Sfinksas Patinas 3,5 m.

Ausies polipas Egzotas Patelė 2,7 m.

Ausies polipo ataugimas Egzotas Patelė 4 m.

Ausies polipas d/a Meino meškėnas Patelė 3,3 m.

Ausies polipas Meino meškėnas Patinas 4,7 m.

Ausies polipas k/a, otodektozė Mišrūnas Patelė 2,3 m.

Ausų polipų susidarymas nustatytas 3 (37,5%) Meino meškėno veislės atstovams, 2 (25%)

Egzotams, 2 (25%) mišrūnams, 1 Sfinksui (12,5%). Atsižvelgiant į lytį: patinų 3 (37,5%), patelių 5

(62,5%). Vidutinis kačių, kurioms diagnozuoti polipai, amžius - 4,3 m.(2 lent.).

Iš visų 8 atvejų, kuomet katėms buvo diagnozuoti ausies polipai, 7 (87,5%) taikytas visiškas

ausies kanalo pašalinimas, 1 (12,5%) ekstrakcija (20 pav.).

87%

13%

Visiškas ausies kanalo

pašalinimas

Polipo ekstrakcija

20 pav. Polipų chirurginis gydymas (n=8)

2 lent. Kačių, kurioms nustatyti ausų polipai, pasiskirstymas pagal veislę, lyti ir amžių

39

3.3. Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė

Eksudacinio pobūdžio susirgimų grupėje iš viso priskirti 6 tyrimo metu nustatyti atvejai. Šioje

grupėje daugiausia buvo diagnozuotas parazitinės kilmės susirgimas (Otodektozė) – 4 (66%) atve-

jais, kiti susirgimai - 2 (33%) (21 pav.).

4 2

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Eksudaciniai

Ototdektozė Kiti susirgimai

21 pav. Eksudacinio pobūdžio pažeidimų paplitimas (n=6)

40

3.4. Trauminio pobūdžio susirgimų grupės rezultatų analizė

Trauminio pobūdžio susirgimai diagnozuoti 3 klinikiniai atvejais. Iš jų 2 (66,66%) pristatyti į

kliniką dėl ausų problemų, trečiasis atvejis (33,33%) - dėl kitų priežasčių, nustatyti k/a būgnelio

randai (22 pav.). Pastarasis pažeidimas priskirtas prie ankstesnių susirgimų padarinių, nes nebuvo

stebima jokių ausies ligų klinikinių požymių.

22 pav. Trauminių susirgimų pobūdžio grupės procentinė pažeidimų išraiška (n=3)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Trauminiai

Vyraujantys pažeidimai Ankstesnių susirgimų padariniai

41

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos ambulatorijos“ 2014 m. liepos, rugpjūčio mėn. ir

,,E. Diržinausko veterinarinės tarnybos“ 2011 m. vasario mėn. – 2014 rugsėjo mėn. surinktus duo-

menis, nustatyta, kad iš 143 kačių ausų patologijos diagnozuotos 18 (13%) gyvūnų. Skaičiai rodo,

jog kačių sergamumas ausų ligomis yra nedidelis. Pagal užsienio literatūros duomenis, kačių ser-

gamumas išorinės ausies uždegimu yra 2 – 7 %, vidurinės ausies ligomis yra 1,7 % (Ettinger,

Feldman, 2000; Cole et al., 2006; Schlicksup et al., 2009). Gautas didesnis atlikto tyrimo kačių ausų

ligų sergamumo procentinis rezultatas, nes analizuoti tik tam tikro laikotarpio ir tik dviejų klinikų

statistiniai rezultatai. Taip pat ,,E.Diržinausko veterinarinė tarnyba“ yra chirurginio profilio klinika,

kas taip pat galėjo kažkiek įtakoti tyrimo rezultatus, bei tai, jog ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos am-

bulatorijoje“ buvo tiriamos visos įmanomos katės, ne tik pristatytos dėl nusiskundimo ausų ligomis,

kas leido aptikti ir subklinikinius ausų ligų atvejus.

Mūsų gautais duomenimis, 18 kačių nustatyti ausų susirgimai, kurie išskirti pagal anatominę

pažeidimų lokalizaciją. Daugiausia nustatyta išorinio ausies kanalo pažeidimų 9 (50%) katėms, vi-

durinės ausies patologijų – 7 (39%), o mažiausias sergamumas nustatytas katėms, kurioms diagno-

zuotos ir išorinės ir vidurinės ausies patologijos – 2 (11%). Literatūroje minimas dažnas išorinio

ausies kanalo uždegimo išplitimas į vidurinę ausį (Harvey, Paterson, 2014). Remiantis gautais re-

zultatais, manoma, jog kačių ausų ligos yra lokalizuotos ir išplitimas į kitas anatomines vietas yra

mažos procentinės išraiškos. Anot tyrėjų M. Shanaman et al. (2012), atlikdami retrospektyvinę

duomenų analizę nustatė, jog sergamumas vidurinės ausies patologijomis būdingas 33% iš 310 ka-

čių.

Atsižvelgiant į kačių šeimininkų vizito į veterinarijos kliniką tikslą, nustatyta, jog dėl ausų

problemų kreipėsi 13 (9%) asmenų, 130 (91%) – dėl kitų susirgimų. Lyginant su kačių sergamumu

ausų ligomis, kuris yra 13%, galime daryti prielaidą, jog šeimininkai dažnai nepastebi kačių ausų

pažeidimų ir/arba jie nesukelia jokių aiškių klinikinių požymių. Literatūroje minima, kad 34% iš

101 katės, kurioms nustatytos vidurinės ausies patologijos, neturėjo jokių nusiskundimų ir kliniki-

nių požymių (Shanaman et al., 2012). Kitame tyrime nurodama, kad subklinikinis sergamumas vi-

durinės ausies ligomis nustatytas 90% kačių (Schlicksup et al., 2009).

Bendras kačių, sergančių ausų ligomis, amžiaus vidurkis yra 4,5 m. Jauniausiam pacientui 7

mėn., vyriausiam – 11 m. Lyginant mišrūnų ir grynaveislių kačių skaičiaus pasiskirstymą, abejoms

pusėms atitenka vienoda dalis, po 50%, t.y. abi grupės turi po 9 atstovus. Tačiau patinų ausų susir-

42

gimai buvo šiek tiek dažnesni ir pasireiškė 10 (56%), o patelėms - 8 (44%). Nėra žinomas polinkis

sirgti išoriniu ausies uždegimu, priklausomai nuo gyvūno amžiaus ar veislės (Fossum et al., 2013).

Visi kačių ausų ligų susirgimo atvejai suskirstyti pagal susirgimo pobūdį į tris grupes. Skirs-

tymas paremtas tuo, jog vienas susirgimo atvejis gali turėti požymius, būdingus kelioms grupėms.

Gauti tokie rezultatai: eksudaciniai 11 (55%), proliferaciniai 6 (33%) ir trauminiai 3 (15%). Suskirs-

tymas į grupes, leidžia lengviau interpretuoti gautus rezultatus. Amžiaus vidurkis didžiausias buvo

proliferacinių susirgimų grupėje – 5,7 m., trauminių – 4,3 m., mažiausias eksudacinių – 3,6 m. Ka-

tės, kurioms nustatyti navikiniai ir neoplastiniai dariniai, amžiaus vidurkis 7,5 m. (De Lorenzi et al.,

2005).

Analizuojant turimus kačių ausų ligų atvejus, atsižvelgta į pažeidimų kilmę. Proliferacinio

pobūdžio pažeidimai – visi 11 (100%) priskirti antrinei kilmei. Šią grupę sudaro navikiniai ir neop-

lastiniai dariniai, kurių pirminė priežastis nėra žinoma. Literatūroje apibrėžta, jog rasta asociacija

tarp lėtinio uždegimo ir antrinio navikinių darinių vystymosi (London et al., 1996; Zur, 2005). D.

Lorenzi et al. (2005) atlikę tyrimus 17 kačių su aiškiais lėtinio ausies uždegimo požymiais, visoms

nustatė neoplastinius ar navikinius darinius. Eksudaciniai pirminės kilmės pažeidimai rasti 5

(83,33%) atvejams, antrinės kilmės – 1 (16,67%). Pastarajam atvejui antriniui susirgimui priskirta

otodektozė, kai pirminis pažeidimas – ausies polipas, nes literatūroje minima, jog nėra įrodytas

ryšys tarp ausų polipų susidarymo dėl O. Cynotis (Gotthelf, 2005). Galima daryti prielaidą, kad šie

susirgimai daugiausiai pastebimi kaip pirminio pasireiškimo ir rečiau pasitaiko kaip antriniai.

Trauminio pobūdžio grupėje, antrinės kilmės pažeidimai – 2 (66,66%), pirminės – 1 (33,33%).

Dažniau dėl tam tikrų pažeidimų, susiformuoja antriniai pažeidimai, pirminių laiku negydant ir/ar

nepastebint. Nes ausies anatominė padėtis, itin skatina gyvūna purtyti, kratyti galvą ir kasyti pažei-

dimus (Ettinger, Feldman, 2010).

Trauminio pobūdžio pažeidimai analizuoti suskirstant į du pogrupius: vyraujantys pažeidimai

2 (66,66%), ankstesnių susirgimų padariniai - 1 (33,33%). Vyraujantiems pažeidimams priskiriama

plėštinė žaizda bei fliuktuojantis tynis, o ankstesnių susirgimų padarinys – ausies būgnelio randai.

Pirmieji du minėti atvejai kreipėsi dėl ausų problemų, kitas – dėl kitų priežasčių. Iš mažo kiekio

atvejų, netikslinga daryti tam tikras išvadas. Ausų traumas ypač predisponuoja nuolatos vykstančios

kačių kovos (Langley-Hobbs et al., 2013).

Eksudacinio pobūdžio grupėje daugiausia buvo diagnozuotas parazitinis ausų erkučių susir-

gimas – 4 (66%) atvejais, kiti susirgimai - 2 (33%). Visais atvejais paskirtas medikamentinis gydy-

mas. Bendras kačių sergamumas otodektoze nuo visų įtrauktų į studiją kačių – 2,8%. Literatūroje

aprašomas kačių sergamumas O. cynotis 14–31% (Lefkaditis et al., 2009; Salib; Baraka, 2011; Mo-

43

sallanejad et al., 2011; Karpovaitė ir kt., 2013). Gautas tyrimo rezultatas skiriasi nuo literatūroje

pateikiamo t.y. žymiai mažesnis, tačiau taip yra dėl to, kad ištirtas nedidelis kiekis kačių ausų.

Iš visų proliferacinio pobūdžio kačių ligų atvejų 8 (72,73%) nustatyti vidurinės ausies polipai,

3 (27,27%) - kiti dariniai. Remiantis literatūros duomenimis, dažniausiai uždegiminiai polipai nus-

tatomi trumpaplaukėms, Absinijos, Persų, Himalajų, Siamo, Meino meškėno veislės katėms (Cook

et al., 2003). Pagal gautus tyrimo rezultatus, uždegiminiai polipai nustatyti 3 Meino meškėno veis-

lės katinams, bei 2 Egzotams. Atsižvelgiant į kačių sergamumą ausų polipais, Meino meškėno ir

Egzoto veislės sudaro 5 (62,5%) iš 8 žinomų polipų susirgimų. Pastebimas didesnis sergamumas šia

patologija minėtoms veislinėms katėms. Kitų literatūroje minėtų veislių tyrimo metu nepasitaikė.

Vidutinis kačių amžius, kurioms nustatyti ausų polipai – 4,3 m. Anot literatūrinių šaltinių,

dažniausiai ausų polipai pasireiškia jaunesnėms katėms (1-5 m.) (Trevor, Martin, 1993; Allen, Noo-

ne, 1999; Veir et al., 2002; Ettinger, Feldman, 2010). Gauti rezultatai sutampa su literatūroje mi-

nimu kačių amžiumi.

Analizuojant polipų gydymo metodus, nustatyta, jog 7 (87,5%) atvejams taikyta TECA su la-

teraline būgninės pūslės osteotomija, 1 (12,5%) - ausies polipo ekstrakcija. Pastaruoju atveju katė

buvo pakartotinai pristatyta į kliniką po 1,3 m. dėl polipo ataugimo. Tada jam taip pat taikytas vi-

siškas ausies kanalo pašalinimas kartu su lateraline būgninės pūslės osteotomija. Tokie rezultatai

rodo, jog ataugimas pasireiškė atlikus ausies polipo ekstrakciją, Egzoto veislės patelei, kurios am-

žius pirmą kartą apsilankant dėl polipo – 2,7 m., antrą kartą – 4 m. Remiantis anksčiau minėta lite-

ratūra, galima teigti, kad amžius ir veislė vyrauja kaip pridisponuojantis faktorius. Aptariant taikytą

polipo ekstrakciją, literatūroje taip pat apibrėžta, kad daugiau nei pusei atvejų pasireiškia ataugimas

(Faulkner, Budsberg, 1990; Greci et al., 2013), o anot D. M. Anderson et al. (2000) ataugimas pasi-

reiškia 41% atvejų. Teigiama, kad mažesnis recidyvas gaunamas, kai polipai ištraukiami, jiems lo-

kalizuojantis per Eustachijaus vamzdį (Colcus et al., 2010); ar taikant endoskopinį pašalinimą (An-

derson et al., 2000).

Dauguma autorių rekomenduoja atlikti būgninės pūslės osteotomiją, nes pašalinami uždegi-

minių ląstelių likučiai ir mažėja tikimybė, kad vidurinėje ausyje susidarys metaplazavimui palankus

mikroklimatas (Anders et al., 2008; Colcus et al., 2010).

44

IŠVADOS

1. Tyrimo metu iš 143 kačių, tirtų ausų ligų atžvilgiu, jos diagnozuotos –18-ai kačių (13%).

2. Iš visų diagnozuotų kačių ausų susirgimų dažniausiai nustatytos išorinio ausies kanalo patologi-

jos – 10 (56%) kačių, vidurinės ausies – 6 (33%), o išorinės ir vidurinės ausies patologijos - 2

(11%).

3. Remiantis literatūros duomenimis, dažniausiai taikomi diagnozavimo metodai yra rentgenografi-

ja, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas. Rentgenologinis tyrimas nėra pakankamai

informatyvus, diagnozuojant ir diferencijuojant kačių ausų ligas, todėl rekomenduojama naudoti

kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą. Kompiuterinė tomografija atskleidžia kauli-

nių audinių struktūrą ir pokyčius, o magnetinis rezonansas minkštųjų audinių patologijas.

4. Tam tikrais atvejais, medikamentiniam gydymui esant neefektyviam, būtina taikyti visišką ausies

kanalo pašalinimą ir būgninės pūslės osteotomiją.

45

REKOMENDACIJOS KAČIŲ AUGINTOJAMS

1. Pagrindinė rekomendacija kačių augintojams yra kaip galima anksčiau atkreipti dėmesį į pa-

kitusią gyvūno elgseną, leidžiančią įtarti ausų ligą.

2. Ligai užsitęsus, chirurginis gydymas neišvengiamas, todėl būtina suvokti, kad intervencijos

atidėliojimas ne tik blogina būklę, bet ir mažina galimybę gyvūnui pilnai pasveikti, ar net iš-

gyventi.

46

PADĖKA

Nuoširdžiai noriu padėkoti už galimybę ir puikias suteiktas sąlygas atlikti magistrinio baigia-

mojo darbo tyrimą ,,R. Sinkevičiaus veterinarijos ambulatorijos“ vet. gydytojai J. Sinkevičienei.

Už pagalbą, patarimus, atsakytus klausimus reiškiu padėką magistrinio baigiamojo darbo va-

dovui doc. dr. V. Vaitkui.

47

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Allen H. S., Broussard J., Noone K. Nasopharyngeal diseases in cats: a retrospective study of 53

cases (1991-1998). Journal of the American Animal Hospital Association. 1999. Vol 35. No 6. P.

457-461.

2. Allgoewer I., Lucas S., Schmitz S. A. Magnetic resonance imaging of the normal and diseased

feline middle ear. Veterinary radiology ultrasound. 2000. Vol. 41. Issue 5. P. 413-418.

3. Almeida E. M, Caraca R. A., Adam R. L. , Souza E. M., Metze K., Cintra M. L. Photodamage in

feline skin: clinical and histomorphometric analysis. Veterinary pathology. 2008. Vol. 45. P. 327-

335.

4. Anders B. B., Hoelzler M. G., Scavelli T.D. et al. Analysis of auditory and neurologic effects

associated with ventral bulla osteotomy for removal of inflammatory polyps or nasopharyngeal

masses in cat. Journal of the American veterinary medical association. 2008. Vol. 233. Issue 4. P.

580-585.

5. Anderson D. M., Robinson R. K., White R. A. Management of inflammatory polyps in 37 cats.

Veterinary Record. 2000. Vol. 147. No. 24. P. 684-687.

6. Baba T., Shimizu A., Ohmur T., Uchida N., Shibata K., Nagata M., Shirota K. Auricular chond-

ritis associated with systemic joint and aartilage inflammation in a cat. Journal of the veterinary

medicine science. 2009. Vol. 71. Issue 1. P. 79-82.

7. Bacon N. J., Gilbert R. L., Bostock D. E., R. White A. S. Total ear canal ablation in the cat: indi-

cations, morbidity and long-term survival. Journal of Small Animal Practice. 2003. 44. P. 430–434.

8. Baggot J. D. The physiological basis of veterinary clinical pharmacology. London, Blackwell

Science LTD, 2001. P. 120–150.

9. Bardagi M., D. Fondevila D., Ferrer L. L. Fondati A.. Diagnostic value of skin biopsy in feline

symmetric alopecia. Veterinary dermatology. 2001. 15(1). P. 24.

10. Beck W. Field study on the treatment of the feline ear canker caused by Otodectes cynotis

with selamectin (Stronghold®). Wien Klin Wochenschr. 2010. 122(3). P. 76-80.

11. Benson C. E. Susceptibility of selected otitis externa pathogens to individual and mixtures of

acetic and boric acids. Veterinary dermatology. 1998. 14:121.

12. Byron J. K., Shadwick S. R., Bennett A. R. Megaesophagus in a 6-month-old cat secondary to

a nasopharyngeal polyp. Journal of feline medicine ans surgery. 2010. Vol. 12. No. 4. P. 322.

13. Blot C., Kodjo A., Reynaud M. C., Bourdoiseau G. Efficacy of selamectin administered topi-

cally in the treatment of feline otoacariosis. Vet Parasitol. 2003. 112. P. 241–247.

48

14. Buchholz J., Wergin M., Walt H. Photodynamic therapy of feline cutaneous squamous cell

carcinoma using a newly developed liposomal photosensitizer: preliminary results concerning drug

safety and efficacy. Journal of the American veterinary medical association. 2007. Vol 21. P. 770-

775.

15. Bunge M. M., Foil C. S., Taylor H. W., Glaze M. B. Relapsing polychondritis in a cat. Jour-

nal of American Animal Hospital Association. 1992. Vol. 28. P. 203–206.

16. Clarke R. E. Cryosurgical treatment of feline cutaneous squamous cell carcinoma. Australian

veterinary practice. Vol. 21. P. 148-153.

17. Cole L. K., Luu D. H., Rajala-Schultz P. J. et al. In vitro activity of an ear rinse containing

tromethamine, EDTA, and benzyl alcohol on bacterial pathogens from dogs with otitis. Am J Vet

Res. 2006. 67. P. 1040 – 1044.

18. Constantinescu G. M. Clinical anatomy for small animal practitioners. Iowa state press. A

blackwell publishing company. 2002. P. 124, 125, 127, 130.

19. Cook L. B., Bergman R. L., Bahr A., Boothe H. W. Inflammatory polyp in the middle ear

with secondary suppurative meningoencephalitis in a cat. Veterinary radiology Ultrasound. USA.

2003. Vol 44. Issue 6. P. 648-651.

20. Cook L. B., Bergmand R. L.,Bshr A., Boothe H. W. Vm, Ms Inflammatory polyp in the

middle ear with secondary suppurative meningoencephalitis in a cats. Veterinary radiology & Ultra-

sound. 2003. Vol. 44. No. 6. P. 648, 650

21. Crespo M. J., Abarca M. L., . Cabañes F. J. Occurrence of Malassezia spp. in the external ear

canals of dogs and cats with and without otitis externa. Oxford. Medical Mycology. 2002. Vol.

40(2). P. 115-121.

22. Cunha S. C. S., Carvalho L. A. V., Canary P. C., Reisner M., Corgozinho K. B., Souza H. J.

M., Ferreira A. M. R. Radiation therapy for feline cutaneus squamous cell carcinoma using a hypo-

fractionated protocol. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2010. Vol. 12. P. 306–313.

23. Curtis C. F. Current trends in the treatment of Sarcoptes, Cheyletiella and Otodectes mite in-

festations in dogs and cats. Veterinary Dermatology. 2004. Vol. 15. P. 108–114.

24. Curtis C. F. Evaluation of a commercially available enzyme-linked immunosorbent assay for

the diagnosis of canine sarcoptic mange. Vet Record. 2001. 148. P. 238–239.

25. Daugnora L., Alionienė I., Babrauskienė V., Monkevičienė I., Paunksnienė M. L.,

Malakauskienė S., Jurgelėnas E., Lasys V. Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos

terminai. LSMU leidybos namai, Kaunas. 2013. P. 120-122.

49

26. Davis W., Arther R., Settje T. Clinical evaluation of the efficacy and safety of typically ap-

plied imidacloprid plus moxidectin against ear mites (Otodectes cynotis) in clientowned cats. Para-

sitol Res. 2007. 101 (1). P. 19–24.

27. Delmage D. A., Kelly D. F. Auricular chondritis in a cat. Journal of small animal practice.

2001. Vol. 42. P. 499–501.

28. Detweiler D. A., Johnson L. R., Kass P. H., Wisner E. R. Computed tomographic evidence of

bulla effusion in cats with sinonasal disease: 2001–2004. J Vet Intern Med. 2006. 20(5). P. 1080–

1084.

29. Dobson J. M., Duncan B., Lascelles X. BSAVA Manual of canine and feline oncology. Glou-

cester. British Small Animal Veterinary Association. 2011. P. 132-134.

30. Esterline M. L., Radlinsky M. G., Schermerhorn T. Endoscopic removal of nasal polyps in a

cat using a novel surgical approach. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2005. Vol. 7. Issue 2.

P. 121-124.

31. Ettinger S. J., Feldman E. C. Textbook of veterinary internal medicine: diseases of the dog

and the cat. Saint Louis. Saunders. 2010. Volume 1. P. 1011-1027.

32. Ettinger S. J., Feldman E. C. Textbook of veterinary internal medicine: diseases of the dog

and the cat. Saint Louis. Saunders. 2010. Volume 2. P. 2165-2166.

33. Faulkner J. E., Budsberg S. C. Results of ventral bulla osteotomy for treatment of middle ear

polyps in cats. Journal of the American veterinary medical association. 1990. Volume 26. No 5. P.

496-499.

34. Foil C. S. Facial, pedal, and other regional dermatoses. Veterinary Clinics of North America:

Small Animal Practice. 1995. Vol. 5(4). P. 924 – 944.

35. Fossum T. W. Surgery of the ear. In: Fossum TW (ed.): Small Animal Surgery. 3rd ed.

Mosby, Missouri. 2007. P. 289–316.

36. Fossum T. W., Duprey L. P., Huff T. G. Small animal surgery, fourth edition. Mosby, Mis-

souri. 2013. P. 338.

37. Garosi L. S., Dennis R., A., Schwarm T. Review of diagnostic imaging of ear diseases in the

dog and cat Veterinary radiology & Ultrasound 2003. Vol. 44. No. 2. P. 137, 145.

38. Gerber B., Crottaz M., von Tscharner C., Scharer V. Feline relapsing polychondritis: two

cases and a review of the literature. Journal of Feline medicine and surgery. 2002. Vol. 4. P. 189–

194

50

39. Gill V. L., Bergman P. J., Baer K. E. Use of imiquimod 5% cream (Aldara) in cats with mul-

ticentric squamous cell carcinoma in situ: 12 cases (2002-2005). Veterinary and comparative oncol-

ogy. 2008. Vol. 6. Issue 1. P. 55-64.

40. Ginel P. J., Lucena R., Rodriguez J. C., Ortega J. A. Semiquantitative cytological evaluation

of normal and pathological samples from the external ear canal of dogs and cats. Vet Dermat 2002.

13(3). P. 151–156.

41. Gotthelf L. N. Small animal ear diseases: all illustrated guide. 2 ed. Saint Louis. Elsevier

Saunders. 2005. 434 p.

42. Greci V., Vernia E., Mortellaro C. M. Per-endoscopic trans-tympanic traction for the mana-

gement of feline aural inflammatory polyps: a case review of 37 cats. Journal of feline medicine ans

surgery. 2014. Vol. 16. No. 8. P. 645.

43. Greene C. E. Infectious diseases of the dog and cat. Saint Louis. Saunders Elsevier, 2006. P.

815 – 823, 833 – 837.

44. Gregory S. P. Middle ear disease associated with congenital palatine defects in seven dogs

and one cat. J Small Anim Pract. 2000. 41. P. 398-401.

45. Hammond G. M., Gordon I. K., Theon A. P. Evaluation of strontium Sr-90 for the treatment

of superficial squamous cell carcinoma of the nasal planum in cats: 49 cases (1990-2006). Journal

of the American veterinary medical association. 2007. Vol 231. P. 736-741.

46. Harvey R. G., Harari J., Delauche A. J. Ear Diseases of the Dog and Cat. Manson Publishing,

London. 2001. 272 p.

47. Hervey R. G., Paterson S. Otitis externa: an essential guide to diagnosis and treatment. CRC

Press. 2014. P. 104.

48. Hill P. B., Lo A., Eden C. A. Survey of the prevalence, diagnosis and treatment of dermatolo-

gical conditions in small animals in general practice. Veterinary Record 2006. P. 158, 510-533.

49. Hoad J. Minor veterinary surgey a handbook for veterinary nurses. London. Printed in China.

2006. P. 143-149.

50. http://www.vetsurgerycentral.com/oral_nasopharyngeal_polyp.html. Prieiga per internetą

2014-11-10.

51. Hutson C. A., Rideout B. A., Pedersen N.C. Neoplasia associated with feline immunodefi-

ciency virus infection in cats of southern California. Journal of the American veterinary medical

association. 1991. Vol. 8. No. 1. P. 1357-1362.

51

52. Kapatkin A. S., Matthiesen D. T., Noone K. E. Results of surgery and long-term follow-up in

31 cats with nasopharyngeal polyps. Journal of the American veterinary medical association. 1990.

P. 387-392.

53. Karpovaitė A., Špakauskas V., Petkevičius S., Daunoras G. Insektoakaricidų poveikis šunų ir

kačių otodektozei. Vet Med Zoot. 2013. T. 31 (83). P. 40

54. Kidong E., Hyosung K., Hyewon K., Sanghun P., Haebeom L., Hyungsub K., Jungkee K.,

Inshik K., Namsoo K., Kichang L. Virtual ct otoscopy of the middle ear and ossicles in dogs. Vete-

rinary radiology & Ultrasound. 2008. Vol. 49. No. 6. P. 545.

55. Klose T. C., Macphail C. M., Schultheiss P. C., Rosychuk R. A., Hawley J. R., Lappin M. R.

Prevalence of select infectious agents in inflammatory aural and nasopharyngeal polyps from client-

owned cats. Journal of feline medicine ans surgery. 2010. Vol. 12. No. 10. P. 769.

56. Kristensen F., Jacobsen J. O., Eriksen T. Otology in Dogs and Cats. Leo, Denmark. 2006. p

78.

57. Lana S. E., Ogilvie G. .K, Withrow S. J. Feline cutaneous squamous cell carcinoma of the

nasal planum and pinnae: 61 cases. Journal of the American veterinary medical association. 1997.

P. 329-332.

58. Langley-Hobbs S. J., Demetriou J., Ladlow J. Feline soft tissue and general surgery. 2013. P.

587-312, 622-624.

59. Lanz O. I., Wood B. C. Surgery of the ear and pinna. Veterinary Clinics of North America:

Small Animal Practice. 2004. Vol. 34. P. 567–599.

60. Lefkaditis M. A., Koukeri S. E., Mihalca A. D. Prevalence and intensity of Otodectes cynotis

in kittens from Thessaloniki area, Greece. Vet Parasitol. 2009. 163. P. 374–375.

61. London C. A., Dubilzeig R. R., Vail D. M., Ogilvie G. K., Hahn K. A., Brewer W. G., Ham-

mer A. S., O'Keefe D. A., Chun R., McEntee M. C., McCaw D. L., Fox L. E., Norris A. M., Klaus-

ner J. S. Evaluation of dogs and cats with tumors of the ear canal: 145 cases (1978-1992). Journal of

the American veterinary medical association. 1996. Vol. 208. P. 1413-1418.

62. Lorenzi D. D., Bonfanti U., Masserdotti C., Tranquillo M. Fine-needle biopsy of external ear

canal masses in the cat: cytologic results and histologic correlations in 27 cases. Vet Clin Pathol

2005. 34(2). P. 100–105.

63. Lucroy M. D., Edwards B. F., Madewell B. R. Veterinary photodynamic therapy. Journal of

the American veterinary medical association. 2000. Vol. 216. P. 1745-1751.

52

64. Lucroy M. D., Vernau K. M., Samii V. F., LeCouteur R. A. Middle ear tumours with

brainstem extension treated by ventral bulla osteotomy and craniectomy in two cats. Vet Comp On-

co. 2004. 2(4). P. 234-241.

65. MacPhail C. M., Innocenti C. M., Kudnig S. K., Veir J. K., Lappin M. R. Atypical manifesta-

tions of feline inflammatory polyps in three cats. Journal of feline medicine and Surgery. USA.

2007. Vol 9. No 3. P. 219-225.

66. Marignac G. Small Animal Ear Diseases: An Illustrated Guide. 2nd ed. Elsevier Saunders,

Missouri. 2005. P. 235–263.

67. Marino D. J., MacDonald J. M., Matthiesen D. T., et al.: Results of surgery in cats with ceru-

minous gland adenocarcinoma. Journal of the American veterinary medical association. 1994. Vol.

30. P. 54-58.

68. Matousek J. L. Diseases of the ear pinna. Veterinary Clinics of North America: Small Animal

Practice. 2004. Vol. 34. P. 511–540.

69. Mauldin E. A., Ness T. A., Goldschmidt M. H. Proliferative and necrotizing otitis externa in

four cats. ESVD and ACVD. 2007. 18. P. 370-377.

70. Moisan P. G., Watson G. L. Ceruminous gland tumors in dogs and cats: a revie of 124 cases.

J Am Anim Hosp Assoc. 1996. 32(5). P. 448–452.

71. Mosallanejad B., Alborzi A. R. Katvandi N. Prevalence and Intensity of Otodectes cynotis in

Client-owned Cats in Ahvaz, Iran. Asian J Anim Vet Adv. 2011. 6. P. 642–647.

72. Muilenburg R. K., Fry T. R. Feline nasopharyngeal polyps. Veterinary clinics of North Ame-

rica: small animal practice. 2002. Vol. 32. No. 4. P. 839-849.

73. Nespeca G., Grest P., Rosenkrantz WS. Detection of novel papillomavirus-like sequences in

paraffin-embedded specimens of invasive and in situ squamous cell carcinomas from cats. Ameri-

can journal of veterinary research. 2006. Vol. 67. P. 2036-2041.

74. Ordeix L, Galeotti F., Scarampella F., Dedola C., Bardagí M., Romano E., Fondati A.. Ma-

lassezia spp. overgrowth in allergic cats. ESVD and ACVD. 2007. 18. P. 318.

75. Padaiga A., Lasys V., Sederevičius A.. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija. VšI Terra

publika, Kaunas. P. 328-332.

76. Paterson S., Tobias K. M. Atlas of ear diseases of the dog and cat. USA. Wiley-Blackwell.

2012. 184 p.

77. Reed N.,and Gunn-Moore D. Nasopharyngeal disease in cats. Journal of Feline Medicine and

Surgery. 2012. 14. P. 322.

53

78. Roy J. U., Bédard C., Moreau M. Treatment of feline otitis externa due to Otodectes cynotis

and complicated by secondary bacterial and fungal infections with Oridermyl auricular ointment.

Can Vet J. 2011. 52 (3). P. 277–282.

79. Roy J., Bédard C., Moreau m., Sauvé F. Comparative short-term efficacy of Oridermyl® au-

ricular ointment and Revolution® selamectin spot-on against feline Otodectes cynotis and its asso-

ciated secondary otitis externa. Can Vet J. 2012. 53. P. 762-766.

80. Rosser E. J., Causes of otitis externa. Veterinary Clinics of North America Small Animal

Practice 2004. 34. P. 68-459.

81. Salib F. A., Baraka T. A. Epidemiology, genetic divergence and acaricides of Otodectes cyno-

tis in cats and dogs. Vet World. 2011. 4 (3). P. 109–112.

82. Schlicksup M. D., Van Winkle T. J., Holt D. E. Prevalence of clinical abnormalities in cats

found to have non-neoplastic middle ear disease at necropsy: 59 cases (1991–2007). J Am Vet Med

Assoc. 2009. 235. P. 841.

83. Scott D. W., Miller W. H., Griffin C. E. Neoplastic and nonneoplastic tumors. Saunders. Phi-

ladelphia. 2001. P. 913-1236.

84. Seifert H., Röher U., Staszyk C., Angrisani N., Dziuba D., Meyer-Lindenberg A. Optimising

CT imaging of the middle and inner cat ear. Anat. Hist. Embryol.2011. 41. P. 120.

85. Seitz S. E., Losonsky L.M., Mareretta S. A. Computed tomographic appearance of inflamma-

tory polyps in three cats. Veterinary radiology ultrasound. 2005. Volume 37. Issue 2. P. 99-104.

86. Shanaman M., Seiler G., Holt D. E. Prevalence of clinical and subclinical middle ear disease

in cats undergoing computed tomographic scans of the head. Veterinary Radiology & Ultrasound.

Vol. 53. No. 1. 2012. P. 76–79.

87. Sotiraki S. T., Koutinas A. F., Leontides L. S., Adamama-Moraitou K. K., Himonas C. A.

Factors affecting the frequency of ear canal and face infestation by Otodectes cynotis in the cat. Vet

Parasitol 2001. Vol. 96. P. 309–315.

88. Spivack R. E., Elkins A. D., Moore G. E., Lantz G. C. Postoperative Complications Follow-

ing TECA-LBO in the Dog and Cat. Journal of the American Animal Hospital Association. 2013.

Vol. 49. No. 3. P. 160.

89. Stell A. J., Dobson J. M., Langmack K. Photodynamic therapy of feline superficial squamous

cell carcinoma using topical 5-aminolaevulinic acid. Journal of small animal practice. 2001. Vol 42.

P. 164-169.

90. Swaim S. F., Bradley D. M. Evaluation of closed-suction drainage for treating auricular he-

matomas. Journal of the American Animal Hospital Association. 1996. Vol. 32(1). P. 36-43.

54

91. Tater K. C., Scott D. W., Miller W. H. , Erb H. N. The cytology of the external ear canal in

the normal dog and cat. J Vet Med A Physiol Pathol Clin Med. 2003. 50(7). P. 370–374.

92. Theon A. P., Madewell B. R., Shearn V.I. Prognostic factors associated with radiotherapy of

squamous cell carcinoma of the nasal plane in cats. Journal of the American veterinary medical

association. 1995. Vol. 206. P. 991-996.

93. Theon A. P., Van Vechten M. K., Madewell B. R. Intratumoral administration of carboplatin

for treatment of squamous cell carcinomas of the nasal plane in cats. American journal of veterinary

research. 1996. Vol 57. P. 205-210.

94. Tivers M. S., Brockman D. J. Separation of the Auricular and Annular Ear Cartilages: Surgi-

cal Repair Technique and Clinical Use in Dogs and Cats. Veterinary surgery. 2009. 38. P. 349-354.

95. Trevor P.B., Martin R.A. Tympanic bulla osteotomy for treatment of middle-ear disease in

cats: 19 cases (1984–1991). Journal of the American Veterinary Medical Association, 1993. 202. P.

123.

96. Trower N. D., Gregory S. P., Renfrew H. Evaluation of the canine tympanic membrane by

positive contrast ear canalography. Vet Rec. 1998. 142. P. 78–81.

97. Vail D. M., Withrow S. J. Tumors of the skin and subcutaneous tissues. Small animal clinical

oncology. Saunders Philadelphia. 1996. P. 167.

98. Van der Linde-Sipman J. S., de Wit M. M., van Garderen E., Molenbeek R. F., van der Vel-

de-Zimmermann D., de Weger R. A. Cutaneous malignant melanomas in 57 cats: identification of

(amelanotic) signet-ring and balloon cell types and verification of their origin by immunohistoche-

mistry, electron microscopy, and in situ hybridization. Veterinary Pathology. 1997. Vol 34. No. 24.

P. 31-38.

99. Veir J. K., Lappin M. R. , Foley J. E., Getzy D. M. Feline inflammatory polyps: historical,

clinical, and PCR findings for feline calici virus and feline herpes virus-1 in 28 cases. Journal Feline

Medicine and Surgery. 2002. Vol 4. No 4. P. 195-199.

100. Venker-van Haagen A. J. Ear, Nose, Throat, and Tracheobronchial Diseases in Dogs and

Cats. Hannover. Schlutersche. 2005. P. 1-47.

101. Vidémont E., Pin D. Proliferative and necrotising otitis in a kitten: first demonstration of T-

cell-mediated apoptosis. Journal of Small Animal Practice. 2010. 51. P. 599.

102. Widmer W.R. () Alternate imaging for the diagnosis of cancer. Cancer in Dogs and Cats: Me-

dical and Surgical Management. Teton NewMedia, Jackson, Wyoming. 2002. P. 177.

103. Withrow S. J., Vail D. M. Withrow and MacEwen’s Small Animal Clinical Oncology. 4th ed.

Saunders Elsevier, Missouri. 2007. P. 375–401.

55

104. Woodbridge N. T., Baines E. A., Baines SJ. Otitis media in five cats associated with soft pala-

te abnormalities. Vet Rec. 2012. 171. P. 124–125.

105. Zaugg N., Nespeca G., Hauser B. Detection of novel papillomaviruses in canine mucosal, cu-

taneous, and in situ squamous cell carcinomas. Veterinary dermatology. 2005. Vol. 16. P. 290-298.

106. Zur G., Lifshitz B., Bdolah-Abram T. The association between the signalment, common

causes of canine otitis externa and pathogens. Journal of Small Animal Practice. Vol. 52, Issue 5.

2011. P. 254–258.