Rugilė Česnulevičiūtė

5 kursas, 10grupė

ALYTAUS RAJONO VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DANTŲ

BŪKLĖS RYŠYS SU MITYBA IR DANTŲ PRIEŽIŪRA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

Doc. Ingrida Vasiliauskienė

Kaunas, 2019

2

TURINYS

SANTRAUKA ...................................................................................................................... 3

SUMMARY .......................................................................................................................... 4

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ........................................................................................ 5

ĮVADAS ................................................................................................................................ 6

1. Literatūros apžvalga ...................................................................................................... 7

1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse ............... 7

1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi ................................................................ 7

1.3. Dantų priežiūros įpročiai ...................................................................................... 10

1.4. Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje .................................................. 12

2. Medžiaga ir metodai .................................................................................................... 14

3. Rezultatai ..................................................................................................................... 16

3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika ...................................................................... 16

3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė ....................................................................... 16

3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės ............................................................... 18

3.4 Mitybos įpročiai .................................................................................................. 25

REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................. 26

IŠVADOS ............................................................................................................................ 29

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .................................................................................. 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................... 31

PRIEDAI ............................................................................................................................. 34

3

Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės ryšys su mityba ir dantų

priežiūra

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų ėduonis yra vis dar opi ir plačiai paplitusi

visuomenės problema, kurios laiku nesprendžiant, pasekmės suaugusio individo gyvenime gali būti

labai įvairios. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų ir paauglių iki 14m. iš Alytaus rajono dantų

būklę bei išanalizuoti ryšį tarp jų higienos įpročių ir mitybos.

Medžiaga ir metodai: nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio buvo atliekamas

anketinis ir klinikinis tyrimas. Alytaus rajono pirminiam sveikatos priežiūros centre. Tyrime

dalyvavo 219 tėvų / globėjų, tiek pat 6–10 metų amžiaus vaikų ir 11-14 metų amžiaus paauglių.

Buvo parengta 219 anoniminių anketų, sudarytų iš 23 klausimų. Anketų klausimynai susidėjo iš

bendrinių klausimų, tačiau didžiąją dalį sudarė klausimai apie vaikų burnos higienos, mitybos

įpročius, bei tėvų nuomonę apie vaiko dantų būklę. Klinikinis tyrimas buvo atliekamas vertinant

dantų ėduonies paplitimo indeksą visų tipų sąkandžio grupėse. Statistinė analizė atlikta naudojant

standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 24.0 (Statistical Package for Social

Sciences). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

Rezultatai: Bendras dantų ėduonies paplitimas 63,9 proc., gautas ėduonies intensyvumas

yra aukštas – 4,51. Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio

tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant

tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės

amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių.

Išvados: Ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumas kariesu išlieka didelis. Karieso

paplitimas 63,9%, intensyvumas KPI = 4,51. Mitybos ir dantų priežiūros įpročiai nėra pakankamai

geri. Tiriamieji dažnai užkandžiauja saldumynais, didžioji dalis vaikų ir paauglių saldumynus,

bulvių traškučius valgo bent kelis kartus per savaitę. Siekiant sumažinti vaikų sergamumą kariesu

reikalingas intensyvesnis visuomenės švietimas, aktyvesnis profilaktinių programų vykdymas,

didesnis gydytojų odontologų, tėvų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas.

Raktiniai žodžiai: dantų ėduonis, ėduonies paplitimas, mitybos įpročiai, dantų priežiūra,

vaikai ir paaugliai.

4

SUMMARY

The connection between nutrition and dental care with condition of teeth of

children from Alytus district

The relevance of the problem and aim of the research: tooth decay is still a sensitive

and large-scale problem in society, which, if not eliminated in time, can have very different

consequences in adult life. The aim of this study was to find out the dental condition of young

children and adolescents till 14 years old from Alytus district and to analyze the relationship

between their hygiene habits and nutrition.

Material and methods: from November of 2018 to February of 2019 were questionnaired

and clinically tested patients at the Alytus District Primary Health Care Center. The study included

219 parents/guardians, as well as 6-10-year-old children and 11-14-year-old adolescents. 219

anonymous questionnaires were prepared, consisting of 23 questions. Questionnaires consisted of

general questions, but most of the questions were about children's oral hygiene, eating habits and

parents' opinion about the condition of the child's teeth. Clinical testing was conducted to evaluate

the index of dental caries prevalence in all types of occlusions groups. Statistical analysis was

performed using standard data analysis software package SPSS 24.0 (Statistical Package for Social

Sciences). The 0.05 significance level was selected for statistical hypotheses.

Results: the overall prevalence of dental caries was 63.9 percent, and dental decay

intensity was obtained as very high - 4.51. Evaluating dental decay intensity it was found that

DMF-T was 4.74; milk teeth dmf-t = 3.38; mixed occlusion DMF + dmf = 5.6. When comparing

the age groups, decay intensity index was quite similar - 4.32 younger age groups and 4.76 older.

Conclusions: the presence of caries in pre-school age children remains high. Caries

prevalence 63.9%, intensity 4.51. Nutrition and dental care habits are not good enough. People

often eat sweets, most children and adolescents eat candies and potato chips at least several times a

week. In order to reduce the incidence of caries in children, more intensive public education, more

active prevention programs, and greater cooperation between dentists, parents, and family doctors

are needed.

Keywords: dental caries, caries prevalence, eating habits, dental care, children and

adolescents.

5

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

KPI – nuolatinio sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas

kp – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas

KPI+kp – mišriojo sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas

Statistinių rodiklių žymėjimas:

N – tiriamųjų skaičius

Ils – laisvės laipsnių skaičius

χ2 – chi kvadrato kriterijus

p – reikšmingumo lygmuo

proc.- procentai

6

ĮVADAS

Dantų ėduonis vaikystės ir ankstyvosios paauglystės tarpsnyje yra viena labiausiai

paplitusių odontologinių problemų. Įvairiose pasaulio šalyse stebimi dantų ėduonies vaikų tarpe

statistikos pokyčiai – stiprus mažėjimas, tačiau Lietuvoje ši problema nėra pakankamai suvaldyta.

Ėduonies pažeidimai vaikų amžiuje greitai progresuoja, todėl dažnai to pasekoje išsivysto pulpos ar

periodonto uždegimai, jeigu jie nėra laiku gydomi – sąlygoja danties netekimą. Dantų ėduonies

defektai sukelia ne tik funkcinius sutrikimus, bet ir estetinius, emocinius. Siekiant pagerinti

pacientų dantų būklę svarbu, kad skirtinguose regionuose dirbantys gydytojai odontologai žinotų

savo regiono situaciją ir tai įtakojančius epidemiologinius veiksnius. Šiuo darbu siekiama ištirti

vaikų ir paauglių iki 14 m., besigydančių Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros

centre, dantų būklę, bei nustatyti kaip stipriai ėduonies atsiradimą įtakoja šioje įstaigoje

besigydančių vaikų mitybos, dantų priežiūros įpročiai.

Problema: nėra užtektinai skiriama dėmesio vaikų ir tėvų švietimui dantų ir burnos ligų

prevenciniais klausimais, todėl dantų ėduonis vis dar viena labiausiai paplitusių ligų vaikų ir

paauglių tarpe. vaikai nepakankamai gerai žino kaip tinkamai rūpintis burnos sveikata, nenaudoja

papildomų burnos higienos priemonių (dantų siūlo, skalavimo skysčių ir t.t), yra mažai informuoti.

Hipotezė: Alytaus rajono vaikai ir paaugliai turi daug ėduonies pažeistų dantų dėl

nepakankamos dantų priežiūros ir netinkamos mitybos.

Tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas su mityba

bei dantų priežiūra.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių (6-14 m. amžiaus) dantų būklę;

2. Nustatyti 6-14 m. vaikų mitybos ir dantų priežiūros įpročius;

3. Įvertinti ryšį tarp dantų būklės ir mitybos bei dantų priežiūros;

4. Nustatyti kiek dėmesio tėvai skiria savo vaikų burnos priežiūrai.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse

Vaikų ir paauglių dantų kariesas yra liga, kurią kontroliuoti ir ją stabdyti vis dar sunku ne

tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų, kurie atliekami

kiekvienais metais įvairiose pasaulio šalyse.

2015 metais Bruce A. Dye su bendraautoriais JAV atliko mokslinį epidemiologinį tyrimą,

kuriame pateikė duomenis apie 2011-2012 metų įvairių amžiaus grupių pacientų dantų ėduonies

paplitimo statistiką. Nustatyta, kad JAV 2-5 metų vaikams ėduonies paplitimas buvo 22,7 proc., 6-8

metų – 55,7 proc., 9-11 metų – 28,8 proc., 12-15 metų – 50,1 proc. [1].

Lietuva vis dar yra tarp pasaulyje pirmaujančių šalių dėl ėduonies paplitimo. 2010 m.

Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkės atliko tyrimą ir nustatė, kad

Joniškio rajono mokinių tarpe ėduonies paplitimas tarp dvylikamečių siekė 89,8 proc., o tarp

penkiolikamečių net 96 proc. [2]. Pagal Malmės universiteto pateiktus duomenis, ėduonies

intensyvumo indeksai Lietuvoje tarp dvylikos metų paauglių (2008 m.) yra 2,1. Nuo 2005 m.

Lietuvos KPI-D rodiklis žymiai sumažėjo, tuo metu jis buvo nustatytas 3,7. Latvijoje KPI-D

20016 m. - 3,4), Albanijoje 2011 m. - 3,7, Kroatijoje 2015 m. - 4.2, Graikijoje 2011 m. – 1,5.

Karieso intensyvumo indeksas labiausiai sumažėjo šiaurinėse Europos šalyse ir Vakarų Europoje.

Naujausiuose skelbiamuose statistiniuose duomenyse matoma, kad KPI-D <1 pasiektas Belgijoje

2010 m., Danijoje 2014 m., Suomijoje 2009 m., Vokietijoje 2014 m., Švedijoje 2011m. ir

Šveicarijoje 2011 m. [3].

1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi

Dantų ėduonis yra negrįžtamas dantų kietųjų audinių, t. y. emalio ir dentino

demineralizavimas. Tai vyksta kai organinės rūgštys, išskiriamos bakterijų, kaip šalutinis produktas,

jų vykdomo anaerobinio sacharidų metabolizmo metu, sukelia danties emalio demineralizaciją.

Bakterijos, esančios burnoje, kaip pagrindinį energijos šaltinį naudoja angliavandenius. Jos gali

skaidyti ne tik cukrų, bet ir kitus angliavandenius – fruktozę, sacharozę, gliukozę ir kt. Dėl tokio

bakterijų prisitaikymo, įvairius angliavandenius skaidyti iki gliukozės, kariesogeninį poveikį gali

turėti labai daug maisto produktų. Tačiau angliavandeniai yra būtini kasdienėje sveikai

subalansuotoje mityboje, todėl jų vartojimas yra neišvengiamas [4,5].

Moksliškai yra įrodyta, kad įvairias angliavandenių rūšis burnoje esanti mikroflora skaido

skirtingu greičiu, todėl ir tokių angliavandenių kariesogeniškumas stipriai skiriasi. Cukrus turi

didžiausią kariesogenininį poveikį. Kitiems angliavandeniams, kaip, pvz., gliukozei, fruktozei,

8

laktozei ir galaktozei nustatytas kur kas mažesnis ėduonį sukeliantis poveikis, o mažiausiai

kariesogeniškiški yra dirbtiniai saldikliai [6,7].

Tarp atliktų mokslinių tyrimų matomi gana ryškūs skirtumai KPI ir vaikų ėduonies

paplitimo. Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi išsivysčiusiose šalyse, kur dažnai

stengiamasi sacharozę ir gliukozę keisti dirbtiniais saldikliais, ir besivystančiose šalyse, kur didžiąją

dalį saldinto maisto sudaro lengvai skaidomų sacharidų vartojimas. Tai buvo pradėta taikyti

praktikoje po atliktų eksperimentinių tyrimų su vaikais, kurie parodė kad sacharozė turi stipriausią

kariesogeninį poveikį, lyginant su kitų rūšių sacharidais, kaip pvz.: fruktozė, maltozė, laktozė ir

gliukozė. Karieso paplitimo dažnis, kai dietiniai cukrūs dažniau vartojami matomi kur kas retesnis,

nei besivystančiose šalyse, kur dažniau pasirenkami greitai skaidomi sacharidai. Didelis kiekis

greitai skaidomų sacharidų maiste turi įtakos dantų karieso vystymuisi. Remiantis mokslinių tyrimų

duomenimis matoma, kad šalyse, kuriose per metus asmuo sunaudoja daugiau nei 15kg cukraus,

dantų karieso paplitimas bei intensyvumas yra kur kas didesnis lyginant su valstybėmis, kur cukraus

suvartojama mažiau. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitų mokslinių tyrimų duomenimis,

sacharozės pakeitimas dirbtiniais saldikliais nėra gera išeitis ėduonies prevencijai, nes dažnai

vartojami dirbtiniai saldikliai turi įvairiai pasireiškiančių šalutinių poveikių, pvz., vaikų

hiperaktyvumas, alergijos ir kt [5,8].

Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi įvairiose šalyse. Mokslinių tyrimų

duomenimis, besivystančiose šalyse yra didesnis ėduonies paplitimo dažnis, dėl nesubalansuotos

vaikų mitybos, reikalingų maistinių medžiagų trūkumo maiste, be to prastesnės individualios burnos

higienos bei profilaktinių priemonių nenaudojimo. Yra įrodytas stiprus ryšys tarp mitybos ir burnos

būklės. Blogai subalansuota mityba žmogaus organizmą veikia visais gyvenimo tarpsniais, tiek

vystymosi metu, tiek ir pilnai susiformavusio, funkcionuojančio organizmo laikotarpiu. Esant

nepilnavertei ir nepakankamai mitybai atsiranda įvairių sveikatos problemų, taip pat skatina ir

burnos ligų, dantų ėduonies atsiradimą. Jeigu maisto racione trūksta baltymų, vitaminų ar reikiamų

mikroelementų, gali mažėti pagaminamų seilių, prastėti jų sudėtis (mažesnis išskiriamų su seilėmis

jonų kiekis). Blogėjant išskiriamų seilių kokybei ir mažėjant jų kiekiui, blogėja natūralus dantų

apsivalymas seilėmis, be to, seilės praranda savo buferinės sistemos poveikį, todėl padidėja rizika

susirgti ėduonimi. Nustatyta, kad didžiausią įtaką karieso atsiradimui dėl nepakankamos mitybos

turi pirmųjų gyvenimo metų laikotarpis, kada formuojasi dantų užuomazgos ir reikalingos danties

kietuosius audinius sudarančios struktūrinės medžiagos. Nepilnavertė mityba įtakoja emalio

hipoplazijų ir seilių liaukų hipofunkcijų išsivystymą, kas, be abejo, turi stiprias sąsajas su ėduonies

rizika ateityje [9–11].

Kiti atlikti tyrimai rodo priešingą situaciją. Nustatyta, kad ėduonis labiau paplitęs

ekonomiškai stipriose šalyse, nes ten vaikai dažniau valgo daug „paslėpto cukraus“ turinčius maisto

9

produktus, dažnai užkandžiauja. Maisto pramonėje cukrus produktų etiketėse dažnai įvardijamas

dekstroze, maltoze, įvairiais sirupais ir pan. Neretai yra pasitelkiamos ir kitos priemonės, kaip

aiškiai neįvardinti tikslaus cukraus kiekio produkto sudėtyje. Paprastai vaikai ir paaugliai renkasi

maistą pagal tai, koks jo skonis, todėl saldesni produktai labiau priimtini vaikams ir paaugliams.

Įvairios greitai paruošiamos košės, sausi pusryčiai, jogurtai yra reklamuojami kaip sveikas ir

naudingas vaikams maistas, tačiau savo sudėtyje dažnai turi ypač daug „paslėpto cukraus“ [1,8].

Kiek maisto produktas gali stipriai įtakoti ėduonies vystymąsi yra susiję ir su maisto

produkto konsistencija bei jo paruošimo būdu. Burnos mikroflora beveik neskaido gryno krakmolo,

bet paveikus aukšta temperatūra krakmolingus produktus jų struktūra tampa lengviau paveikiama

bakterijų gaminamiems fermentams [9]. Atliktų tyrimų duomenimis, daug krakmolo turintys

pagrindiniai maisto produktai turi mažiau kariesogeninių savybių, o asmenys, kurie vartoja daugiau

krakmolo ir mažiau cukraus turi mažiau karieso, palyginti su tais, kurie krakmolingų produktų

vartojo mažiau, o cukraus didesnius kiekius. Angliavandenių prisotinti gaminiai, kurie, be visa to,

dar ir yra lipnios konsistencijos, ilgiau užsilaiko ant dantų paviršių, todėl yra ilgiau skaidomi

bakterijų ir daugiau išsiskiria organinių rūgščių, sukeliančių emalio demineralizaciją [7].

Snehalika Ashok More ir kiti Indijos medicinos mokslų tyrėjai 2018 metais išleido

straipsnį, kuriame paskelbė informaciją apie vaikų mėgstamų užkandžių kariesogeninio poveikio

palyginimą. Bengalūro mieste, Indijoje buvo atrinkta trisdešimt 6–8 metų amžiaus vaikų, nesirgusių

dantų ėduonimi, kurie dalyvavo bandyme, kuriuo buvo siekiama įvertinti bendrą angliavandenių

kiekį seilėse, užkandžiaujant įvairiais produktais. Angliavandenių kiekiui seilėje nustatyti buvo

naudojamas modifikuotas Anthron reagento metodas, priimtas 1961 m. Beck ir Bibby, kuris

matavo angliavandenius kaip gliukozės ekvivalentus. Analizuojami maisto produktai buvo tokie:

Bandomasis maistas A - bulvių traškučiai, bandomasis maistas B - gliukozės sausainiai, bandomasis

maistas C – „Oreo“ sausainiai, bandymų maistas D - pyragas ir bandomasis maistas E - kukurūzų

dribsniai. Bandymo sesijos pradžioje dalyviai buvo paprašyti įprastu būdu kramtyti bandomąjį

maistą. Po to prasiskalauti burną vandeniu ir po 10 minučių buvo imamas seilių mėginys. Ištyrus,

rezultatai parodė, kad po kukurūzų dribsnių suvartojimo buvo išlaikytas didžiausias angliavandenių

kiekis (5,186 mg/ml). Vertės, gautos kitiems perdirbtiems maisto produktams buvo gliukozės

sausainiai (3,644 mg/ml), „Oreo“ sausainiai (3,490 mg/ml), bulvių traškučiai (3,239 mg/ml) ir

pyragas (2,725 mg/ml). Maisto produktų kariesogeninis potencialas daugiausia susijęs su gliukozės

kiekiu burnoje esant tam tikram laiko tarpui ir perdirbto maisto konsistencija [12].

Rodrigo A. Giacaman 2018 metais atliko mokslinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama pagrįsti

teiginį, kad gazuotų saldintų gėrimų vartojimas turi poveikį emalio ir dentino demineralizacijai, bei

Streptococcus mutans biofilmo kariesogeniškumo savybių padidėjimui. Streptococcus mutans

bakterijos buvo auginamos ant emalio, dentino plokštelių ir 3 kartus per dieną buvo užlašinama

10

coca-cola gėrimo arba apelsinų skonio limonado. Taip pat buvo auginamos šių mikroorganizmų

kolonijos, į kurią buvo lašinama tokių pačių gėrimų, bet becukrė versija, t.y. saldinta dirbtiniais

saldikliais. Tyrimo rezultatai parodė, kad bakterijų kolonijose, augintose su cukraus turinčiais

gazuotais gėrimais, susidarė panašios biomasės gyvybingų mikroorganizmų, nepriklausomai nuo

gėrimo rūšies (p<0,05). Becukrė Coca cola ir apelsinų skonio gėrimas turėjo mažesnį poveikį

biofilmui formuotis palyginus su įprastiniais gazuotais gėrimais (p<0,05). Visi išbandyti produktai,

įskaitant ir becukrius parodė didesnius demineralizacijos pažeidimus nei kontroliniam mėginyje

(p<0,05). Taigi, cukrus turintys gazuoti gėrimai pagerina S. mutans biofilmų kariesogeninį

aktyvumą, efektas panašus kaip vartojant sacharozės prisotintus maisto produktus. Be to, becukriai

gazuoti gėrimai turi didelį demineralizacijos potencialą, nors jų įtaka biofilmų formavimuisi

nenustatyta [13].

Moksliniai tyrimai parodė, kad valgymas ir užkandžiavimas gali kartais ir apsaugoti nuo

ėduonies atsiradimo, priklausomai nuo to, kokiais produktais užkandžiaujama. Buvo nustatyta, kad

pieno ir tam tikrų rūšių sūrio, pvz., čederio vartojimas stipriai sumažina kariesogeninį poveikį, jei

jis suvalgomas po valgio. Pieno cukrus (laktozė) yra angliavandenis, turintis nedidelį kariesogeninį

poveikį. Sūris skatina seilių išsiskyrimą, o tai sudaro sąlygas dantims natūraliai apsivalyti. Negana

to, nustatyta, kad sūrio sudėtyje yra gausu kazeino, kalcio ir fosfatų, jie pasižymi rūgštis

neutralizuojančiu bei danties paviršių stiprinančiu poveikiu [5,7,14].

Pastaruoju metu visuomenė vis aktyviau skatinama sveikai maitintis. Sukuriamas

neigiamas požiūris į dažną užkandžiavimą, greito, saldaus maisto ir gėrimų, pusfabrikačių

vartojimą. Gydytojai odontologai dažnai savo pacientams rekomenduoja po valgio išsivalyti dantis

ar bent prasiskalauti burną vandeniu siekiant sumažinti angliavandenių likučius ant dantų paviršių

[15].

1.3.Dantų priežiūros įpročiai

Vaikai ir paaugliai ne visada aiškiai suvokia dantų priežiūros svarbą, nes nežino kaip ir dėl

kokių priežasčių atsiranda dantų ėduonis ir kokias pasekmes įtakoja jo tolesnis vystymasis.

Reguliarus lankymasis pas odontologą profilaktiniais tikslais padeda vaikams ir jų tėvams

suformuoti dantų priežiūros reikalingumo suvokimą. Gydytojas odontologas ne tik paaiškins dantų

ir burnos ligų patogenezinius veiksnius, bet ir pamokys kaip taisyklingai atlikti individualią burnos

higieną. Profilaktinei apžiūrai vaikams rekomenduojama apsilankyti kas pusę metų [16].

Individuali asmens burnos higiena apibūdinama kaip reguliari, kasdienė burnos ertmės

priežiūra, naudojant specialias burnos ertmės priežiūros priemones – dantų šepetėlį, pastą,

tarpdančių siūlą arba šepetėlius, liežuvio valymo įrankį, bei burnos skalavimo skystį [17]. Visos

burnos priežiūros priemonės yra reikalingos, norint palaikyti idealią dantų ir gleivinės būklę, tačiau

11

siekiant išvengti ėduonies pažeidimų didžiausią vaidmenį atlieka dantų šepetėlis ir pasta. Valant

šepetėliu pasišalina minkštasis apnašas ir maisto likučiai. Dantų pasta burnos gleivinę padengia

antibakterinėmis, kvapą gerinančiomis, o dantų paviršius remineralizuojančiomis sudedamosiomis

medžiagomis. Naudojant dantų šepetėlį ir pastą atliekamas ne tik mechaninis apnašų pašalinimas,

bet masažuojamos dantenos, todėl pagerėja jų kraujotaka, ragėjimo procesas, mažėja uždegimas [2].

Dabartinių atliktų mokslinių tyrimų duomenimis matoma, kad yra nustatytas didelis skirtumas

ėduonies prevencijoje tarp naudojančių rankinius ir elektrinius dantų šepetėlius. B. Kurtz su

bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame siekta išsiaiškinti apnašų nuvalymo efektyvumą naudojant

rankinį ir elektrinį dantų šepetėlius. Rezultatuose buvo skelbiama, kad abiejų rūšių šepetėliai yra

efektyvūs apnašų pašalinime, jeigu naudojami taisyklingai. Tačiau vertinant tiriamųjų apnašų kiekį

ant dantų paviršių po valymo buvo pastebėta, kad valantis su elektriniu dantų šepetėliu rezultatai

buvo žymiai geresni nei valant rankiniu, ypač sunkiai prieinamose vietose ir prie dantenų krašto

[18].

Nors dantų valymo svarba siekiant išvengti dantų ligų yra plačiai skelbiama, tačiau

remiantis įvairiais mokslininkų atliktais tyrimais, galima teigti, kad vaikų burnos higienos įpročiai

vis dar yra nepakankamai geri. 2017 metais buvo išleistas straipsnis apie Čekijoje atliktą tyrimą.

Buvo siekiama apibūdinti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Čekijos vaikų dantų valymo tendencijas nuo

1994 iki 2014 metų. Vaikų burnos higienos įpročiai buvo vertinami anketinės apklausos būdu.

Išanalizavus rezultatus, paaiškėjo, kad dantų valančių vaikų dažniau nei kartą per dieną per

dvidešimt metų padaugėjo (labiau berniukų), tačiau 21–38 proc. tirtųjų yra įpratę dantis valytis

kartą per dieną arba rečiau [19]. Kitų autorių atlikti darbai parodo priešingą situaciją. Labiau

išsivysčiusiose šalyse, kur daugiau dėmesio yra skiriama vaikų ugdymui ir priežiūrai, stebima ir

geresnė dantų priežiūros situacija. Tarvonen P., Suominen A., su bendraautoriais atliko tyrimą,

kuris atskleidė vaikų burnos priežiūros įpročių tendenciją Pietų Korėjoje. Imtį sudarė 492 nuo 10

iki 13 metų vaikai, kurie 6 metus dalyvavo vaikų burnos sveikatos skatinimo programoje. Vaikai

savarankišką užpildė specialų klausimyną apie burnos sveikatos įpročius, po to klinikiškai jų burnos

būklę ištyrė odontologas. Rezultatai parodė, kad tirti mokiniai dažniausiai nurodė, kad valo dantis

du arba daugiau kartų per dieną (94 proc. mergaičių ir 94 proc. berniukų) ir visi atsakė, kad naudoja

dantų pastą su fluoru. Tyrimo duomenimis, tirtame Pietų Korėjos regione vaikų dantų ėduonies

atsiradimas statistiškai reikšmingiausiai siejamas ne su nepakankamu dantų valymu (p = 0,725) , bet

saldžių užkandžių dažnu vartojimu (p = 0,011) [20].

Dantų šepetėliu daugiausia apnašų pašalinama nuo kramtomųjų ir vestibiulinių paviršių, o į

tarpdančius šereliai nepatenka. Norint dar sumažinti apnašo ir jame esančiu kariesogeninių

mikroorganizmų, reikalinga naudoti tarpdantinį siūlą arba tarpdantinius šepetėlius. Nepaisant to,

kad tarpdančių valymas seniai įrodyta kaip būtinas individualios burnos higienos aspektas, vaikai ir

12

paaugliai retai skiria tam dėmesio, o dažniausiai išvis to neatlieka [6,14]. J. Mattos-Silveira su

bendraautoriais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kodėl vaikai ir suaugusieji vengia

tarpdančių valymo siūlu. Rezultatuose paaiškėjo, kad dauguma nurodo tokias priežastis kaip

tingėjimas, nemokėjimas naudotis dantų siūlu arba neigiami, su tuo susiję, praeities prisiminimai

[21].

Vis dažniau gydytojų odontologų rekomenduojama priemonė ir pagrįstai skelbiama, kaip

ne mažiau svarbi tinkamoje burnos higienoje, yra liežuvio grandiklis. Liežuvis burnos ertmėje yra

ypatingas savo nugarinio paviršiaus struktūra – jis yra gruoblėtas, todėl ant jo lengvai kaupiasi

apnašos ir jose dauginasi mikroorganizmai. Apnašos liežuvio paviršiuje susidaro iš gleivinės

deskvamavusio epitelio dalelių, maisto liekanų, seilių. Negana to, jose aptinkama netgi Candida

grybelio bei periodontito sukėlėjų, todėl susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui gali pasireikšti

burnos gleivinės ir periodonto audinių infekcijos. Liežuvio šaknies srityje susidaro puikios sąlygos

veistis anaerobinei mikroflorai. Šios bakterijos išskiria sieros junginius, todėl nevalant liežuvio

apnašų atsiranda nemalonus burnos kvapas. Buket Acar šiais metais užbaigė mokslinį tyrimą,

kuriuo įrodė, kad nevalant liežuvio apnašų padidėja gingivito ir periodontito rizika, bei atsiranda

nemalonus kvapas iš burnos [22]. Lietuvoje ši higienos priemonė vis dar nėra pakankamai populiari

tarp visų amžiaus grupių pacientų, tačiau, gera žinia yra tai, kad pastebima, jog vis dažniau

pacientai įpranta liežuvį nusivalyti bent jau dantų šepetėliu, dantų valymo metu [14].

1.4.Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje

Siekiant sumažinti ėduonies progresavimą ir esant nedideliems emalio pažeidimams

skatinti jo remineralizaciją dažnai rekomenduojama naudoti fluoro turinčias profilaktines priemones

ir preparatus [23].

Naudojant fluoro turinčias profilaktines medžiagas, jų poveikis pasireiškia tuo, kad ant

danties paviršiaus padidėja fluoro jonų koncentracija. Emalio molekulinėje struktūroje

hidroksiapatitai paverčiami į fluorapatitus, kurie yra sunkiau paveikiami rūgščių, todėl sumažina

kariozinį poveikį emalio srityje, skatinama emalio remineralizacija. Be to, atliktų tyrimų

duomenimis nustatyta, kad fluoro jonai stabdo apnašose esančių bakterijų metabolinius procesus,

taigi mažėja bakterijų išskiriamų rūgščių skaidant angliavandenius [5,17,23].

Mokslininkų įrodyta, kad fluoro lako naudojimas profilaktikoje ėduonies paplitimą

sumažina iki 43 proc. nuolatiniuose dantyse, o pieniniuose iki 37 proc. [15]. Fluoro lako aplikacijos

taikomos tuomet, jei yra stebima daug aktyvių kariozinių dėmių. Tačiau gerus profilaktinius

rezultatus pasiekti pasitelkiama ne būtinai tik fluoro lako aplikacijas, panašų poveikį turi ir dantų

pastos, geliai, skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra didesnė fluoro koncentracija.

13

Rekomenduojama vaikams iki 3 metų dantis valyti pasta, kurios sudėtyje yra 500 ppm fluoro, nuo 3

iki 6 metų amžiaus – iki 1000 ppm, o vyresniems nei 6 metai – skiriama 1000ppm arba 1450 ppm,

jei yra padidėjusi ėduomies rizika [1,23,24].

Dantų pasta ir kitos profilaktinės medžiagos turėtų būti parenkamos individualiai,

pagal gydytojo odontologo rekomendacijas, atsižvelgiant į paciento dantų būklę, gaunamo fluoro

kiekį su geremuoju vandeniu, bei maistu, nes per didelis fluoro kiekis gali daryti žalingą poveikį

organizmui. Taip pat aktualu yra tai, kad vaikams iki 3 metų amžiaus ne visada pavyksta gerai

išsiskalauti burną po dantų valymo, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaikus, kad jie nenurytų dantų

pastos likučių [10,16].

Įvairiose pasaulio šalyse taikoma dantų ėduonies profilaktinė programa – vandentiekio

vandens fluoravimas vietovėse, kur yra nepakankamas fluoro kiekis pagal nustatytas normas.

Mokslininkų nuomone, tai efektyvus būdas sustiprinti dantų emalio struktūrą jau netgi dantų

užuomazgų formavimosi metu ir taip sumažinti ėduonies riziką išdygus dantims. Lietuvoje ši

profilaktinė programa nėra taikoma dėl natūraliai esančio pakankamo fluoro jonų kiekio vandenyje.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose, pvz. Klaipėdos rajone, fluoro junginių geriamajam vandenyje yra

netgi per didelis [23].

Nepaisant to, kad fluoridų pritaikymas profilaktikoje stipriai sumažina ėduonies

paplitimą, tyrimai rodo, kad ši problema nėra visiškai išsprendžiama, net optimaliai subalansuojant

fluoro kiekį, gaunamą su geriamuoju vandeniu, maistu bei įvairiomis priemonėmis. Tačiau

pakankamas fluoro kiekis sušvelnina vartojamo cukraus daromą žalą. Pasitelkiant kuo daugiau

įmanomų ėduonies prevencijos priemonių galima sulaukti puikių rezultatų [1,8].

14

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro

leidimas (priedas Nr.1). Tėvai ir tiriamieji buvo raštu informuoti, koks tyrimas bus atliekamas,

užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys, surinkti apžiūros metu bus anoniminiai ir

niekur kitur nepanaudoti, išskyrus šį darbą. Paruošta tiriamo asmens informavimo forma (priedas

Nr. 2) bei sutikimo forma (priedas Nr. 3).

Tyrimui naudota anketinė tėvų apklausa (priedas Nr. 4) bei registruoti apžiūros metu

surinkti vaikų ir paauglių (6-14m. amžiaus) dantų būkės duomenys.

2.1. Vaikų burnos higienos įpročių ir mitybos vertinimas

Pagal šio darbo uždavinius, buvo siekiama įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14

metų amžiaus dantų priežiūros įpročius, todėl anketose tėvams buvo užduodami klausimai kaip

dažnai vaikas valo dantis, kokia dantų valymo trukmė, naudojamas dantų šepetėlis, kas kiek laiko

jis keičiamas, kokią dantų pastą naudoja (su fluoru ar be), naudojamas kitas burnos higienos

priemones ir jų dažnumą. Taip pat, tėvų buvo klausiama ar rūpinasi savo vaikų burnos priežiūra, ar

yra taikytos prevencinės ėduonies programos (fluoro lako aplikacijos).

Mitybos įpročių išsiaiškinimui pasirinktas dažnuminių klausimų metodas. Tiriamieji turėjo

atsakyti kaip dažnai jų vaikai valgo išvardintus maisto produktus. Galimi atsakymų variantai buvo

tokie: „kasdien“, „2 kartus per dieną arba dažniau“, „1 kartą per dieną“, „kelis kartus per savaitę“,

„1 kartą per savaitę“, „retai arba niekada“. Buvo klausta kaip dažnai vartoja saldumynus, saldintus

gazuotus gėrimus, citrusinius vaisius, kepinius (pyragaičius, sausainius, bandeles), bulvių

traškučius, pieną ir pieno gaminius (varškę, sūrį, sūrelius). Taip pat ar turi įprotį užkandžiauti arba

gerti saldintus gėrimus vakare po dantų valymo.

Anketa parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą literatūrą bei iškeltus uždavinius.

Anketą sudaro 23 klausimai. Pirmieji du klausimai skirti sužinoti tiriamųjų demografinę padėtį, 3–

13 klausimais siekiama išsiaiškinti burnos priežiūros įpročius. 14-20 klausimai atskleidžia tėvų

požiūrį į vaiko burnos priežiūrą ir jų skiriamas asmenines pastangas išsaugoti sveikus vaiko dantis.

22 klausimas ir 23 klausimyno lentelė padeda įvertinti vaikų mitybos įpročius.

Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, šioje

įstaigoje 2018m. spalio mėnesio pabaigoje buvo prisirašę 965 6-14m. amžiaus pacientai. Taigi,

naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida) buvo gauta 242 tyrimo populiacija.

15

n =____1____

∆² + 1/N

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti);

Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.);

N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)

Atsako dažnis – 98%. Likę vaikai atvyko be tėvų, todėl nebuvo įtraukti į tyrimą.

Tiriamųjų dantų būklė buvo vertinama odontologinėje kėdėje naudojant šviesos šaltinį,

sterilius apžiūros instrumentus.

Tyrimo metu buvo paruošta 242 anketos 6 – 14 metų moksleivių tėvams, tačiau dėl ribotų

galimybių atsakytų anketų ir apžiūros rezultatų surinkta 219. Tyrimas vykdytas nuo 2018 metų

lapkričio iki 2019 vasario mėnesio.

Anketinių duomenų ir dantų būklės įvertinimo rezultatai analizuoti ir lyginti tarpusavyje

naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 24 (angl. Statistical Package for Social Science for

Windows) programą. Duomenys statistiškai patikimais laikyti, kai p<0,005. Priklausomybė tarp

kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis χ2 kriterijumi. Gautiems tyrimo rezultatams pateikti

buvo pasirinktos stulpelinės ir skritulinės diagramos, lentelės.

Statistinės analizės metu buvo skaičiuojamas dantų ėduonies paplitimas ir

intensyvumas. Klinikinio tyrimo metu vertinta ir registruota dantų būklė, vėliau skaičiuotas dantų

ėduonies intensyvumas (KPI indeksas), kur K – ėduonies pažeistų dantų skaičius, P - plombuotų

dantų skaičius, I - išrautų nuolatinių dantų skaičius. Kadangi tiriamųjų tarpe buvo pastovus,

mišrusis ir pieninis sąkandis, tai visų tipų sąkandžių indeksai atitinkamai buvo skaičiuojami

atskirai: pastoviojo sąkandžio KPI; pieninio sąkandžio kp; mišriojo sąkandžio KPI+kp. Vyresnių

kaip ketverių metų vaikų pieninio sąkandžio KPI neskaičiuojamas, nes dantys, dėl fiziologinės

kaitos, gali patys iškristi. Dantis vertintas kaip sveikas, jei jo paviršiuose nebuvo rasta jokių

ėduonies požymių. Indekso dydžio skaičiavimas buvo atliktas tokiu būdu: KPI=K+P+I. Esant KPI

reikšmėms nuo 0 iki 1,0 - ėduonies intensyvumas apibūdinamas kaip labai mažas; nuo 1,1 iki 2,6 –

kaip mažas; nuo 2,7 iki 4,4 - vidutinis; nuo 4,5 iki 6,6 - didelis; ir labai didelis - daugiau kaip 6,7.

Buvo apskaičiuotas individualus KPI indeksas kiekvienam tiriamajam, po to skaičiuojama bendrai

pagal sąkandžio grupes.

Tyrimo metu buvo skaičiuotas ir Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimo

indeksas. Ėduonies paplitimo indeksas - tai dantų ėduonimi sergančiųjų dažnis tarp visos

populiacijos. Jis išreiškiamas santykiu sergančiųjų ir visų tirtųjų skaičiaus. Ši išraiška verčiama

procentais: ėduonimi sergančių žmonių skaičius / tirtų žmonių skaičius x 100%.

16

3. REZULTATAI

3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavo 219 vaikų kartu su savo tėvais. Imtį sudarė 103 berniukai ir 116

mergaičių. Tėvai atsakė į anketose pateiktus klausimus, o vaikai buvo kliniškai ištirti vertinant

dantų būklę.

Atliekant statistinę duomenų analizę tirti vaikai buvo grupuoti į dvi amžiaus grupes – 6-10

ir 11-14 metų. Pirmą amžiaus grupę sudarė 125 tiriamieji, o antrą – 94. Visi apžiūroje dalyvavę

pacientai buvo skirstomi ir pagal sąkandžio tipus: 74 vaikai turėjo pieninį sakandį, 87 – nuolatinį ir

58 – mišrų.

3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė

Išanalizavus apžiūros duomenis, paaiškėjo, kad iš visų tiriamųjų net 63,9 proc. turėjo

ėduonies pažeistų dantų. Kaip matome lentelėje (Lentelė Nr. 1), 1 ėduonies pažeistą dantį turėjo 37

tiriamieji (16,9 proc.). Gana didelį procentą (13,2 proc.) sudarė turintys 2 kariozinius dantis. Kiti

skaičiai pasiskirstė įvairiai, mažesniais procentais, tačiau matoma, kad tiriamųjų tarpe pasitaikė net

ir turinčių po 10 ir daugiau ėduonies pažeistų dantų.

Lentelė Nr. 1 Dantų ėduonies paplitimas

Kariozinių

dantų

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Viso:

Tiriamųjų

skaičius

37 29 17 16 6 9 4 11 3 4 2 1 0 1 140

Procentinė

tiriamųjų

dalis (%)

16.9 13,2 7,8 7,3 2,7 4,1 1,8 5 1,4 1,8 0,9 0,5 0 0,5 63,9

Buvo nustatyta, kad šiek tiek daugiau ėduonies pažeidimų aptikta mergaičių tarpe, tačiau

tai nebuvo statistiškai reikšminga (78 mergaitės ir 62 berniukai turėjo karieso pažeistų dantų).

Lyginant tarp amžiaus grupių - jaunesnių vaikų (6-10m.) tarpe ėduonies paplitimas sudarė 67,2

proc., o vyresnių (11-14m.) – 60,6 proc.

17

Žemiau pateiktoje lentelėje (Lentelė Nr.2) informacija rodo, kad didžioji dalis (75,8 proc.)

tirtųjų turėjo bent 1 plombuotą dantį. 22,2 proc. tirtųjų turėjo du plombuotus dantis. Labai panašiai

pasiskirstė tirti vaikai ir paaugliai, kurie turėjo 1 plombuotą dantį – 17,8 proc. ir 3 plombuotus

dantis - 17,4 proc. Tik labai nedidelis skaičius tiriamųjų turėjo 6 arba daugiau plombų – 2,5 proc.

Lentelė Nr.2 Plombuotų dantų skaičius

Plombų

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Viso:

Tiriamųjų

skaičius

39 53 38 24 7 1 0 0 1 1 1 0 1 166

Tiriamųjų

skaičius

procentaliai

(%)

17,8 24,2 17,4 11 3,2 0,5 0 0 0,5 0,5 0,5 0 0,5 75,8

Atsižvelgiant į amžių buvo nustatyta, kad plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės

amžiaus grupės vaikai (87 tiriamieji) lyginant su vyresniais (79 tiriamieji). Lyginant pagal lytį,

nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau plombuotų dantų – 92 mergaitės ir 74 berniukai

turėjo plombuotų dantų.

Apžiūros metu buvo rastas ir nedidelis procentas (5,9 proc.) tirtųjų, kurių dantyse buvo ne

tik plomba, bet ir ėduonies pažeidimas kartu. 13 vaikų turėjo bent 1 tokios būklės dantį. Didžiausias

rastas skaičius dantų plombuotų kartu su ėduonimi buvo 3 vienam pacientui ir tik 3 atvejai

pasitaikė.

Lyginant tarp sąkandžio tipų, matoma (Lentelė Nr. 3), kad tiek plombuotų, tiek ėduonies

pažeistų dantų daugiausia turi nuolatinio sąkandžio grupė, tačiau šią grupę sudaro ir daugiausiai

tiriamųjų (N=87), lyginant su pieninio (N=74) ir su mišraus (N=58) sąkandžio grupėmis. Kartu

viename dantyje ėduonis ir plomba pasitaikė tik mišraus ir nuolatinio sąkandžio grupėse, pieninio

sąkandžio grupėje atvejų nerasta.

18

Lentelė Nr.3 Ėduonies ir plombų paplitimas tarp skirtingo sąkandžio grupių

Sąkandžio

tipas

Bendras

tiriamųjų

skaičius

Ėduonis Plomba Ėduonis ir

plomba

Pieninis 74 47 50 0

Mišrus 58 44 45 7

Nuolatinis 87 49 71 6

Šio darbo vienas iš svarbiausių uždavinių buvo išsiaiškinti Alytaus rajono vaikų ir

paauglių iki 14 m. dantų būklę, todėl surinkti apžiūros duomenys statistinės analizės metu buvo

skaičiuojami naudojant specialius indeksus. Suskaičiavus Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14m

ėduonies paplitimo indeksą, paaiškėjo, kad jis yra 63,9 proc..

Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio

tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant

tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės

amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių. Berniukų ėduonies intensyvumo indeksas reikšmingai nesiskyrė

nuo mergaičių, kuris nustatytas 4,65 berniukų ir 4,83 mergaičių. Iš visos imties didžiausias rastas

individualus KPI buvo 16. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo aukštą ėduonies intensyvumą. Ėduonies

intensyvumo vidurkis tirtoje populiacijoje lygus 4,51 – kuris prilygsta aukštam ėduonies

intensyvumo laipsniui.

3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės

Siekiant išsiaiškint vaikų ir paauglių dantų priežiūros įpročius anketose tėvams/globėjams

buvo užduoti specifiniai klausimai, kurie parodė bendrą situaciją.

Norint sužinoti kiek kartų tirti vaikai per dieną valo dantis, buvo klausiama tėvų

nuomonės, kiek kartų per dieną, jų pastebėjimu, vaikas valo dantis. Gauti atsakymai parodė, kad

57,5 proc. tirtų vaikų valo dantis du kartus per dieną. Tai reiškia, kad tik šiek tiek didesnė dalis nei

pusė visų apklaustųjų dantis valosi du kartus per dieną, kiti - 21,0 proc. - vieną kartą, 17,4proc. ne

kasdien ir 4,1 proc. visai nevalo. (1 pav.) Matoma, kad yra ir nedidelė dalis vaikų, kurie dantų išvis

nevalo.

19

1 pav. Dantų valymo dažnumas per parą

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų dantų valymo dažnio

nepastebėta. Lyginant dantų valymo dažnumo duomenis su tiriamųjų dantų ėduonies intensyvumu

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=47,713, lls=3, p<0,00 ) tų, kurie dantis valo 2 ir

daugiau kartų per parą (3,29) ir tų, kurie valo vieną kartą (5,35), ne kasdien (6,61) ir visai nevalo

(8,44) (2 pav.).

2 pav. Dantų ėduonies intensyvumo indekso priklausomybė nuo dantų valymo dažnio

Pagal PSO rekomendacijas dantis reikėtų valyti nuo dviejų iki trijų minučių. Tiek užtrunka,

kad visi kiekvieno danties paviršiai būtų švariai ir kokybiškai nuvalyti. Atlikus apklausą paaiškėjo,

kad tarp tirtų Alytaus rajono vaikų, tinkamą laiko tarpą (2-3 minutes) dantis valo 36,2 proc., kiti

dant7 valymui skiria nepakankamai laiko (3 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

3.29

5.35

6.61

8.44

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2 kartus arba

dažniau

1 kartą Ne kasdien Visai nevalo

Ėduonies intensyvumo

indeksas

20

(χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie valo 2-3 minutes (KPI=2,97, KPI+kp=3,41,

kp=3,2) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45, KPI+kp=6,74, kp=4,5). Tačiau laiko matavimo

prietaisus, tiksliai nustatyti dantų valymo laiką, teigė naudojantys tik 9,0 proc. apklaustųjų.

Naudojantys laiko matavimo pritaisą, tiksliam dantų valymo laikui nustatyti, turėjo mažesnį

ėduonies intensyvumo indeksą (KPI=1,79, KPI+kp=2,36, kp=1,44), lyginant su nenaudojančiais

(KPI=4,64, KPI+kp=4,32, kp= 2,41).

3 pav. Dantų valymo laikas

Tinkama individuali burnos higiena sumažina dantų ir burnos ligų riziką. Paprastai

individuali higiena siejama su dantų pastos ir šepetėlio kasdieniu naudojimu, tačiau, norint kuo

kokybiškiau išvalyti burnos ertmę nuo susidariusių apnašų ir patogeninių mikroorganizmų,

reikalingos ir kitos higienos priemonės, tokios kaip tarpdančių siūlas ar šepetėliai, burnos skalavimo

skystis ir kt. Siekiant sužinoti kokias priemones naudoja tirti vaikai ir paaugliai buvo užduotas

klausimas, kuriame reikėjo sužymėti visas naudojamas priemones. Visi apklaustieji (100 proc.)

atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį arba siūlą naudoja tik 12,9

proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc.. Pastebėtas reikšmingas

skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m. skalavimo skystį

naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc. iš visų atsakiusių

teigiamai į šį klausimą (4 pav.).

21

4 pav. Individualios higienos priemonės

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie naudoja

tik dantų šepetėlį ir pastą (KPI=4,66, KPI+kp= 4,32, kp=3,74) bei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą

ar burnos skalavimo skystį (KPI=2,19, KPI+kp=1,66, kp=1,46).

Mokslininkų atliktais tyrimais yra įrodyta, kad valant su elektriniu dantų šepetėliu apnašos

nuo dantų paviršių pašalinamos kokybiškiau. Dėl to pasirinkti naudoti kasdienėje dantų priežiūroje

elektrinį šepetėlį būtų ypač efektyvu vaikams, kurie dar nemoka pakankamai taisyklingai atlikti

valymo judesių ir švariai išsivalyti dantų bei paaugliams, kurie dažnai tingi valytis pakankamą laiką

ir reguliariai, nes yra tikslūs nustatyti šerelių judesiai, bei veikimo laikas (paprastai 2 minutės). Šio

tyrimo metu buvo klausiama kokį šepetėlį renkasi tirtieji vaikai. Atsakymai parodė, kad elektriniai

šepetėliai vis dar nėra labai populiarūs (10,5%), dauguma renkasi įprastinius rankinius šepetėlius

(89,5%). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie

naudoja tik rankinį dantų šepetėlį (KPI=4,7, KPI+kp=4,96, kp=3,21) ir elektrinį (KPI=1,27,

KPI+kp=1,56, kp=2,04).

Pagal dantų šepetėlio šerelių kietumo pasirinkimą, matoma, kad dažniausiai yra renkamasi

minkštus dantų šepetėlius (48,1 proc.). Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys (χ²= 15,472, lls =3, p=

0,001) tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų. Vaikai 6-10m amžiaus labai minkštais šereliais

šepetėlius naudojo dažniau (19,0 proc.) nei 11-14m (4,8 proc). Vidutinio kietumo šereliais

šepetėlius rinkosi atvirkščiai – mažiau jaunesnio amžiaus vaikų (10,5 proc.) negu vyresnio (14,3

proc.). Naudojančių minkštų šerelių dantų šepetėlius ėduonies intensyvumo indeksas buvo ženkliai

mažesnis (KPI=3,87, KPI+kp=3,42, kp=2,94) nei naudojančių vidutinio kietumo (KPI=5,5,

KPI+kp= 6,35, kp=4,21) ar kietus (KPI=8,71, KPI+kp=8,87, kp=6,35).

Dantų šepetėlio šereliai kasdien naudojant nusidėvi per 3 mėnesius, todėl yra

rekomenduojama kas tiek laiko pakeisti seną dantų šepetėlį nauju. Nors vizualiai nusidėvėjimas

22

nėra pastebimas, tačiau ištyrus mikroskopu būtų galima matyti ne tik šerelių nusidėvėjimą, bet ir

susikaupusius nešvarumus, mikroorganizmų kolonijas. Visa tai įtakoja prastesnę valymo kokybę.

Šiame tyrime išsiaiškinta, kad kas 3 mėnesius, kaip rekomenduojama, dantų šepetėlį keičia tik

38,6%, likusi tiriamųjų dalis pasiskirstė įvairiai (5 pav.). Nustatytas ryšys prastesnės dantų būklės ir

įpročio ilgai naudoti tą patį dantų šepetėlį kasdienei burnos higienai. Kas 3 mėnesius keičiančių

dantų šepetėlį ėduonies intensyvumo indeksas buvo reikšmingai mažesnis (KPI=3,09, KPI+kp=

2,98, kp=1,73) už tų, kurie jį keičia kas puse metų (KPI=4,61, KPI+kp=4,25, kp=3,63) arba kai

nusidėvi (KPI=5,65, KPI+kp=6,43, kp=4,56). Gauti duomenys buvo statistikai reikšmingi

(χ²=31,168, lls =4, p< 0,001).

5 pav. Dantų šepetėlio keitimo nauju įpročiai

Dantų pastos pasirinkimui didelę reikšmę turi vaiko amžius. Tyrimo duomenimis

nustatytas stiprus ryšys su vaiko amžiumi ir pastos pasirinkimu priklausomai nuo fluoridų

naudojimo sudėtyje (χ²= 22,826, lls =2, p< 0,001). Jaunesniems vaikams iki 10 m. amžiaus dažniau

buvo parenkamos pastos be fluoro junginių, o vaikams nuo 11 iki 14 metų – pastos be fluoro kur

kas rečiau. Procentinis pasiskirstymas pateiktas 4 lentelėje.

24.30%

14.80%

38.60%

21.00%

0.00%

5.00%

10.00%

15.00%

20.00%

25.00%

30.00%

35.00%

40.00%

45.00%

Kai nusidėvi

šereliai

Dažniau nei

kas 3 mėnesius

Kas 3

mėnesius

Kas pusę metų

Tiriamųjų dalis

23

Lentelė Nr. 4. Dantų pastos pasirinkimas

Kokią pastą renkasi

Amžiaus grupė Su fluoridais Be fluoridų Nežino

6-10 m. 25,2% 25,7% 7,1%

11-14 m. 30% 5,7% 6,2%

Didžioji dalis tiriamųjų (70,5 proc.) rytais dantis valo po pusryčių, kaip ir yra

rekomenduojama mokslininkų ir odontologų. Rastas statistiškai reikšmingas (p<0,001) skirtumas

dantų būklės tiriamųjų, kurie dantis valo prieš pusryčius (KPI=5,71, KPI+kp=5,72, kp=4,56) ir,

kurie valo po pusryčių (KPI=3,76, KPI+kp=3,81, kp=2,35). Be to, daugiau tėvų atsakė, kad jų

vaikai po vakarinio dantų valymo nebevalgo ir nebegeria įvairių gėrimų - 62,4 proc., tačiau 26,7

proc. tėvų atsakė, teigiamai, kad vaikas turi įprotį vakare užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus

po dantų valymo. 11 proc. tėvų atsakinėjusių į anketos klausimus nežinojo ir negalėjo tiksliai

atsakyti. Įpratusių užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus po vakarinio dantų valymo, tyrimo

duomenimis, dantų būklė buvo reikšmingai (χ²= 47,603, lls =2, p<0,001) prastesnė (KPI=6,67,

KPI+kp=5,75, kp=4,43) nei tų, kurie nebevalgo po dantų valymo (KPI=3,15, KPI+kp=3,41,

kp=2,95). 54,8 proc. apklustų tėvų pasisakė, kad moko vaikus bent išsiskalauti burną vandeniu po

saldumynų valgymo. Didžioji dalis (38,8 proc. iš visų pasisakiusių teigiamai) buvo jaunesnės

amžiaus grupės tiriamųjų tėvai.

Iki 8 metų amžiaus yra rekomenduojama valyti vaikams dantis, nes vaikai vis dar nesugeba

taisyklingai to atlikti patys. Nuo 8 metų vaikams turėtų būti leidžiama dantis valytis patiems, bet

valymo kokybę reikėtų įvertinti tėvams ir taip tikrinti iki tol, kol įsitikinama, kad vaikas jau pilnai

kokybiškai gali išsivalyti dantis savarankiškai. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dantų valymo kokybę

tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų ir nustatyta reikšminga koreliacija (χ²= 20,360, lls =3, p<0,001) su

vaiko amžiumi. Vaikams iki 10 metų dantų valymo kokybę tikrina 11,9 proc., o vyresnių, nei 11

metų vaikų – tik 3,8 proc. Be to, jaunesnės amžiaus grupės tirtų vaikų 4,8 proc. tėvų pažymėjo, kad

dantis vaikui valo patys.

Siekiant sumažinti ėduonies riziką yra siūloma pasitelkti ir profilaktines procedūras,

pavyzdžiui, dantis dengti fluoro lako aplikacijomis, silantais. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad iš tirtų

vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik 23,7 proc., o 2-4 kartus

3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors didžioji dalis apklaustų tėvų

(59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro aplikacijų procedūros. Nustatytas

statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir

paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo indeksu (KPI=3,13, KPI+kp=4,31, kp=2,83)

lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82, KPI+kp=6,57, kp=3,41).

24

Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata, bet iš

tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės amžiaus grupės vaikus. Buvo

pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata –

kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040).

Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį

klausimą teigiamai atsakė net 86,1 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusė (56,3 proc.) į anketos

klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna ir iš interneto, televizijos.

Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. - iš pažįstamų ar draugų,

13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria bendrosios praktikos gydytojas.

Siekiant nustatyti pagrindines vaikų ir paauglių iš Alytaus rajono lankymosi pas

odontologą priežastis, tėvai anketose pažymėjo kelis, jiems tinkančius, variantus. Paaiškėjo, kad tik

nedidelė dalis tiriamųjų atvyksta dėl profilaktinių procedūrų ar profesionalios higienos atlikimui.

Rezultatuose pastebima, kad dažniausia priežastis apsilankymo yra sveikatos pažymos išrašymas,

kuri yra privaloma mokyklose ir darželiuose arba pajutus dantų skausmą (6 pav.).

6 pav. Apsilankymų pas odontologą priežastys

55.1%

37.4%

14.2%

5.0%

52.1%

15.1%

61.2%

0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0%

Dėl skausmo

Dėl sugedusių dantų

Dėl danties rovimo

Atlikti profesionalią burnos higieną

Profilaktinei apžiūrai

Profilaktinėms procedūroms

Sveikatos pažymai gauti

Tiriamųjų dalis

25

3.4 Mitybos įpročiai

Mityba atlieka svarbų vaidmenį ypač vaikystėj ir paauglystėj. Besiformuojančiam

organizmui reikalinga subalansuota, turtinga vitaminais ir mineralais kasdienė mityba, kuri įtakoja

normalų viso organizmo, o kartu ir dantų audinių vystymąsi. Taip pat, mityba reikšmingai įtakoja

burnos mikrofloros sudėtį, kuri turi tiesioginį ryšį su ėduonies formavimusi dantų paviršiuose.

Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir paaugliai užkandžiams

dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105), sausainius, bandeles (N=96).

Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais, vaisiais dantų būklė

reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau buvo nustatytas

statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų, kurie

užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14, KPI+kp=

7,36, kp=5,54) lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24, KPI+kp=3,56,

kp=2,81). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies

intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26, KPI+kp=8,46, kp=4,52).

Saldinti gėrimai, juos dažnai vartojant, turi įtakos rūgštinės terpės burnoje palaikymui,

kas, atitinkamai, įtakoja ėduonies vystymąsi. 4,5 proc. apklaustųjų anketose pažymėjo, kad saldžius

gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais, kad saldžius gėrimus

vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,001) dantų būklės.

Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intesyvumo indeksas buvo kur kas mažesnis

(KPI=3,24, KPI+kp=3,82, kp=2,67), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63,

KPI+kp= 7,65, kp=4,58).

Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001), kad dažniau geriančių pieną

tiriamųjų burnos būklė taip pat buvo prastesnė (KPI=4,56, KPI+kp=5,34, kp=4,42), nei jo

nevartojančių (KPI=3,87, KPI+kp=2,56, kp=3.05). Tačiau įdomu tai, kad kasdien valgančių kitus

pieno produktus (varškę, sūrį, sūrelius) ėduonies intensyvumo indeksas mažesnis (KPI=3,06,

KPI+kp=4,12, kp=2,45), nei jų nevalgančių (KPI=4,31, KPI+kp=6,05, kp=4,45).

26

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu ištirta 219 6–14 metų amžiaus vaikų besilankančių Alytaus rajono

pirminės sveikatos priežiūros centro įstaigoje, norint nustatyti ėduonies paplitimą ir intensyvumą,

bei apklausta 219 tėvų (globėjų) anketinėmis apklausomis siekiant išsiaiškinti, vaikų mitybos, dantų

priežiūros įpročius. Nustatyta, kad bendras ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas 4,51 –

kuris prilygsta aukštam ėduonies intensyvumo laipsniui. Lyginant su kitų autorių atliktais tyrimais,

galima teigti, kad Alytaus rajone gyvenančių vaikų burnos būklė yra šiek tiek geresnė. 2017 m.

Anykščių mieste atliktame moksliniame tyrime skelbiama, kad ėduonies paplitimas 12 metų

moksleivių grupėje siekė 89,8 proc. [17].

Tyrime nustatyta, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimas, aukštesnis jaunesnių

vaikų tarpe (6-10 m.) negu vyresnių (11-14 m.). Plungėje atlikto tyrimo duomenimis stebima

priešinga situacija – prastesnė dantų būklė vyresnių vaikų ir paauglių tarpe - KPI-D tarp 15-17m.

paauglių - 4,87, o 12-14m. - 3,39 (p<0,05) [6].

Įvairiose mokslinėse publikacijose teigiama, kad vaikų sergamumas ėduonimi

priklauso nuo dantų priežiūros ir mitybos. [11,25,26]. Norint įrodyti dantų priežiūros svarbą, buvo

ieškoma skirtumo tarp tiriamųjų, kurie buvo apklausti apie mitybos ir dantų priežiūros įpročius.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie

valo 2-3 minutes (KPI=2,97) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45). Tyrimo metu nustatyta, kad

58,33 proc. Amerikoje vaikų, kurie dantis valėsi nereguliariai arba trumpiau negu 2 minutės

kasdien, kp-p buvo 4,54, o tų, kurie dantis prižiūrėjo pagal PSO rekomendacijas, ėduonies

intensyvumo indeksas buvo ženkliai mažesnis (kp-p=2,37) [1].

Visi apklaustieji (100%) atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį

arba siūlą naudoja tik 12,9 proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc..

Pastebėtas reikšmingas skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m.

skalavimo skystį naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc.

iš visų atsakiusių teigiamai į šį klausimą. Mokslininkų nuomone, pilnavertiškai burnos higienai

nepakanka tik dantų šepetėlio ir pastos. [27]. Lyginant su kitose šalyse vyraujančia situacija,

matoma panaši tendencija, kad dantų siūlo naudojimas kasdienėje burnos higienoje vis dar nėra

pakankamai įprastas dalykas, jo vengiama dėl tingėjimo ar nemokėjimo tinkamai naudotis [21].

Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų tarpe, taip pat, vis dar trūksta žinių apie burnos higienos

svarbą ir priemones.

Atsižvelgiant į mitybos svarbą ėduonies vystymesi buvo tirti tėvų atsakymai apie jų

vaikų maitinimosi įpročius ir pomėgius. Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir

27

paaugliai užkandžiams dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105),

sausainius, bandeles (N=96). Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais,

vaisiais dantų būklė reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau

buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų,

kurie užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14)

lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais

(šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26).

Saldintų gėrimų vartojimas prieš miegą, ypač po vakarinio dantų valymo, įtakoja ankstyvojo

ėduonies vystymąsi, kuris gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai. 4,5 proc. apklaustųjų anketose

pažymėjo, kad saldžius gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais,

kad saldžius gėrimus vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas

(p<0,001) dantų būklės. Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intensyvumo indeksas buvo

kur kas mažesnis (KPI=3,24), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63). Kitų

autorių atlikti tyrimai patvirtina šiame tyrime rastą ryšį tarp mitybos ir dantų būklės. Teigiama, kad

sacharidais praturtinta dieta smarkiai pakelia ėduonies riziką [12,13]. Negana to, įprotis

užkandžiauti ar dažnai vartoti saldžius gazuotus gėrimus taip pat paskatina ėduonies pažeidimų

vystymąsi. Patariama po užkandžiavimo angliavandenių turinčiu maistu arba po saldžių gėrimų

vartojimo bent jau prasiskalauti burną vandeniu, kas reikšmingai sumažina maisto likučių kiekį ir

rūgštinės terpės burnoje užsilaikymą [28]. 2016 m. Pietų Korėjoje atliktame tyrime skelbiama, kad

vaikų mityba nėra pakankamai sveika ir tausojanti dantų sveikatą. Nustatyta, kad daugiausia vaikų

(89 proc. mergaičių ir 88 proc. berniukų) nurodė, kad valgo saldžius užkandžius bent dukart per

dieną ir 69 proc. mergaičių, 73 proc. berniukų geria vandenį kai yra ištroškę, kiti yra įpratę gerti

saldžius gėrimus, sultis ar arbatas [20].

Atliktu tyrimu buvo svarbu sužinoti ir kiek tėvai skiria dėmesio savo vaikų dantų

sveikatos priežiūrai ir problemoms. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo

vaiko burnos sveikata, bet iš tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės

amžiaus grupės vaikus. Buvo pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų

susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata – kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo

tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040). Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš

gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį klausimą teigiamai atsakė net 86,1% tiriamųjų. Daugiau nei

pusė (56,3 proc.) į anketos klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna

ir iš interneto, televizijos. Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. -

iš pažįstamų ar draugų, 13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria

bendrosios praktikos gydytojas. Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų priežiūrai

jų tėvai skiria nepakankamai dėmesio, tokios pačios tendencijos pastebimos ir kitose valstybėse

28

atliktuose tyrimuose, kuriuose pabrėžiama, kad daugiausiai dėmesio skiriama vaikų iki mokyklinio

amžiaus dantų priežiūrai arba tada, kai vaikas pradeda skųstis skaudančiais dantimis [10,21,25].

Net ir esant nepakankamai taisyklingai individualiai burnos higienai, bei dažnai

užkandžiaujant angliavandenių prisotintais produktais, ėduonies riziką galima dalinai sumažinti

specialiomis profilaktinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, fluoro lako aplikacijomis [15]. Tyrimo metu

išsiaiškinta, kad iš tirtų vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik

23,7 proc., o 2-4 kartus 3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors

didžioji dalis apklaustų tėvų (59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro

aplikacijų procedūros. Kinijoje 2015 m. atlikto tyrimo metu apklausus paauglių tėvus paaiškėjo, kad

61.8 proc. Tiriamųjų pasisakė, kad mano, jog fluoro profilaktinės procedūros, jų nuomone, padeda

apsaugoti vaikų dantis nuo ėduonies, o 38.2 proc. manė priešingai [26].

Šiame tyrima nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro

profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo

indeksu (KPI=3,13) lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82).

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

29

IŠVADOS

1. Vaikų dantų ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas – KPI = 4,74; kp = 3,38;

KPI+kp = 5,6. Plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės amžiaus grupės vaikai (6-10m.) lyginant

su vyresniais (11-14m.). Lyginant pagal lytį, nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau

plombuotų dantų.

2. Visi tiriamieji (100 proc.) dantų valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau papildomas

burnos priežiūros priemones naudoja tik nedidelė dalis tiriamųjų. Reguliariai 2 kartus per dieną

dantis valo tik daugiau negu pusė tiriamųjų. Mityba nėra pakankamai sveika, pusė tirtų vaikų

saldumynus valgo kiekvieną dieną, dažnai mėgaujasi kepiniais, saldžiaisiais gėrimais, bulvių

traškučiais.

3. Buvo nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė dantų būklė vaikų, kurie užkandžiams

renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14) lyginant su tais, kurie

tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais,

guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26). Naudojančių tik dantų

šepetėlį ir dantų būklė prastesnė (KPI=4,66) nbei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą ar burnos

skalavimo skystį (KPI=2,19).

4. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata.

Dantų valymo kokybę tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų.

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14 metų dantų

būklė yra bloga. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys su mityba ir dantų priežiūros įpročiais. Tačiau

tyrimas parodė, kad vaikų ėduonies intensyvumo indeksas buvo mažesnis, kurių tėvai į anketos

klausimus atsakė, kad gauna patarimų iš gyd. odontologo ir mokyklose. Todėl rekomenduoju

gydytojams odontologams:

1. Skirti daugiau dėmesio sveikos mitybos ir dantų priežiūros švietimo srityje, pabrėžiant šių

faktorių svarbą ir įtaką ėduonies vystymuisi.

2. Skatinti tėvus, kad vaikus pas odontologą pirmojo vizito turėtų atvestų vos išdygus pirmiesiems

dantims, o vėliau reguliariai 1-2 kartus kiekvienais metais burnos būklės ir higienos įvertinimui.

3. Įvertinus ėduonies riziką ir įsitikinus ir esant poreikiui rekomenduoti profilaktines procedūras,

ypač fluoro lako ar želė aplikacijas.

4. Mokyti vaikus ir jų tėvus kaip taisyklingai valomi dantys, kokie judesiai turi būti atliekami, kiek

laiko trukti valymas ir kaip svarbu papildomai naudoti dantų siūlą ar kitas higienos priemones.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bruce A. Dye, D.D.S., M.P.H.; Gina Thornton-Evans, D.D.S MPH. Dental Caries and

Sealant Prevalence in Children and Adolescents in the United States, 2011-2012 [Internet]. 2015.

Available from: http://www.cdc.gov/nchs/data/databriefs/db191_table.pdf#1.

2. DANGUOLĖ DRUNGILIENĖ, SONATA KVYKLIENĖ VM, RENATA

DARGINAVIČIENĖ. BURNOS HIGIENA IR ĖDUONIES PAPLITIMAS TARP 12-15 METŲ

MOKSLEIVIŲ. 2011 [cited 2018 Dec 29];21:70–4. Available from: http://sm-hs.eu

3. Oral health database [Internet]. Malmö högskola; 2016. Available from:

https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/

4. Dautoriūtė V. 3-5 METŲ VAIKŲ DANTŲ ĖDUONIES ATSIRADIMĄ IR

VYSTYMĄSI LEMIANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI. Kaunas; 2017.

5. Jepsen S, Blanco J, Buchalla W, Carvalho JC, Dietrich T, Dörfer C, et al. Prevention and

control of dental caries and periodontal diseases at individual and population level: consensus report

of group 3 of joint EFP/ORCA workshop on the boundaries between caries and periodontal

diseases. J. Clin. Periodontol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111); 2017 [cited 2018 Nov

9];44:S85–93. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/jcpe.12687

6. Šriupšaitė E. PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE,

DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ. Kaunas; 2017.

7. K. Halvorsru, J. Lewney D. Craig and PJM. Effects of Starch on Oral Health:

Systematic Review to Inform WHO Guideline. J. Dent. Res. [Internet]. 2018 [cited 2018 Oct 16];

Available from: https://doi.org/10.1177/0022034518788283

8. Do LG, Ha DH, Spencer AJ. Factors attributable for the prevalence of dental caries in

Queensland children. Community Dent. Oral Epidemiol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111);

2015 [cited 2018 Nov 9];43:397–405. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/cdoe.12162

9. Peres MA, Sheiham A, Liu P, Demarco FF, Silva AER, Assunção MC, et al. Sugar

Consumption and Changes in Dental Caries from Childhood to Adolescence. J. Dent. Res.

[Internet]. SAGE PublicationsSage CA: Los Angeles, CA; 2016 [cited 2018 Nov 10];95:388–94.

Available from: http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0022034515625907

10. Alshahrani NF, Alshahrani ANA, Alahmari MA, Almanie AM, Alosbi AM, Togoo

RA. First dental visit: Age, reason, and experiences of Saudi children. Eur. J. Dent. [Internet].

Dental Investigations Society; 2018 [cited 2018 Nov 9];12:579–84. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30369806

11. Pham TAV, Nguyen PA. Factors related to dental caries in 10-year-old Vietnamese

schoolchildren. Int. Dent. J. [Internet]. Wiley-Blackwell; 2018 [cited 2018 Nov 9]; Available from:

32

http://doi.wiley.com/10.1111/idj.12452

12. More SA, Patil SS, Kakanur M, Thakur R, Nayak MN, Kumar SR. A quantitative

analysis of total carbohydrate content from the salivary expectorants in young children. J. Indian

Soc. Pedod. Prev. Dent. [Internet]. Medknow Publications and Media Pvt. Ltd.; 2018 [cited 2019

Jan 26];36:53–7. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29607840

13. Giacaman R, Pailahual V, Díaz-Garrido N. Cariogenicity induced by commercial

carbonated beverages in an experimental biofilm-caries model. Eur. J. Dent. [Internet]. Medknow

Publications and Media Pvt. Ltd.; 2018 [cited 2019 Jan 25];12:27. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29657522

14. VIRŠILIENĖ R. ĖDUONIES SĄSAJOS SU BURNOS HIGIENOS BŪKLE IR

RIZIKOS VEIKSNIAIS [Internet]. Klaipėda; 2017. Available from: http://talpykla.elaba.lt/elaba-

fedora/objects/elaba:22576154/datastreams/MAIN/content

15. Iheozor-Ejiofor Z, Worthington H V, Walsh T, O’Malley L, Clarkson JE, Macey R, et

al. Water fluoridation for the prevention of dental caries. Cochrane Database Syst. Rev. [Internet].

John Wiley & Sons, Ltd; 2015 [cited 2018 Dec 29]; Available from:

http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.CD010856.pub2

16. Vitalija Gerikienė IK. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų būklė jų mamų vaidmens

vaikų burnos priežiūros kontekste [Internet]. Šiauliai; 2017. Available from: www.sskc.lt

17. Norkūnaitė S. ANYKŠČIŲ MIESTO 11 – 16 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS

HIGIENOS IR MITYBOS ĮPROČIAI. Kaunas; 2017.

18. Kurtz B, Reise M, Klukowska M, Grender J, Timm H, Sigusch B. A randomized

clinical trial comparing plaque removal efficacy of an oscillating-rotating power toothbrush to a

manual toothbrush by multiple examiners. Int. J. Dent. Hyg. [Internet]. John Wiley & Sons, Ltd

(10.1111); 2016 [cited 2018 Dec 27];14:278–83. Available from:

http://doi.wiley.com/10.1111/idh.12225

19. Jana Vašíčková1, Tomáš Hollein1, Dagmar Sigmundová1, Sisko Honkala2, Jan

Pavelka1, Michal Kalman1. TRENDS IN CHILDREN’S TOOTHBRUSHING IN THE CZECH

REPUBLIC FROM 1994 TO 2014: RESULTS OF THE HBSC STUDY. 2017 [cited 2019 Jan 27];

Available from: https://doi.org/10.21101/cejph.a4951

20. Tarvonen P-L, Suominen A, Yang G, Ri Y, Sipilä K. Association between oral health

habits and dental caries among children in Pyongyang, Democratic People’s Republic of Korea. Int.

J. Dent. Hyg. [Internet]. John Wiley & Sons, Ltd (10.1111); 2017 [cited 2019 Jan 27];15:e136–42.

Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/idh.12230

21. Mattos-Silveira J, Matos-Lima BB, Oliveira TA, Jarroug K, Rego R V., Reyes A, et al.

Why do children and adolescents neglect dental flossing? Eur. Arch. Paediatr. Dent. [Internet].

33

Springer Berlin Heidelberg; 2017 [cited 2018 Dec 27];18:45–50. Available from:

http://link.springer.com/10.1007/s40368-016-0266-4

22. Acar B, Berker E, Tan Ç, İlarslan YD, Tekçiçek M, Tezcan İ. Effects of oral

prophylaxis including tongue cleaning on halitosis and gingival inflammation in gingivitis

patients—a randomized controlled clinical trial. Clin. Oral Investig. [Internet]. Springer Berlin

Heidelberg; 2018 [cited 2018 Dec 29];1–8. Available from:

http://link.springer.com/10.1007/s00784-018-2617-5

23. Zhang X, Lu E, Stone SL, Diop H. Dental Cleaning, Community Water Fluoridation

and Preterm Birth, Massachusetts: 2009–2016. Matern. Child Health J. [Internet]. Springer US;

2018 [cited 2018 Dec 27];1–8. Available from: http://link.springer.com/10.1007/s10995-018-2659-

y

24. Dăguci L, Bătăiosu M, Andrei OC, Scrieciu M, Margaritescu C, Dascălu I, et al. Risk

of Dental Caries for Children Aged 4 to 6 in Craiova. Curr. Heal. Sci. J. [Internet]. Editura

Medicală Universitară; 2016 [cited 2018 Dec 27];42:145–50. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30568825

25. Nishide R, Mizutani M, Tanimura S, Kudo N, Nishii T, Hatashita H. Homecare

protective and risk factors for early childhood caries in Japan. Environ. Health Prev. Med.

[Internet]. BioMed Central; 2018 [cited 2018 Nov 9];23:57. Available from:

https://environhealthprevmed.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12199-018-0746-8

26. Yuan C, Zhe WANG X, Yu SUN X, Wang X, Ping FENG X, Jun TAI B, et al.

National Oral Health Comprehensive Intervention Program for Children, oral health status, pit and

fissure sealants, 12-year-olds, the 4th National Oral Health Survey Chin. J Dent Res [Internet]. 2018

[cited 2018 Nov 9];21:299–306. Available from:

https://cjdr.quintessenz.de/cjdr_2018_04_s0299.pdf

27. Deinzer R, Ebel S, Blättermann H, Weik U, Margraf-Stiksrud J. Toothbrushing: to the

best of one’s abilities is possibly not good enough. BMC Oral Health [Internet]. BioMed Central;

2018 [cited 2019 Jan 27];18:167. Available from:

https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12903-018-0633-0

28. Johansson I, Holgerson PL, Kressin NR, Nunn ME, Tanner AC. Snacking habits and

caries in young children. Caries Res. [Internet]. Karger Publishers; 2010 [cited 2019 Jan

25];44:421–30. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20720422

34

PRIEDAI

Priedas Nr.1

35

Priedas Nr.2

TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslu universiteto odontologijos fakulteto studentas magistrinio darbo

rengimo metu atliks tyrimą, skirtą „Įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas

su mityba bei dantų priežiūra.“ Tyrimo dalyviai –Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos

priežiūros centre besigydantys vaikai nuo 6m. ir paaugliai iki 14m. bei jų tėvai ar globėjai.

Tyrimas bus atliekamas vertinant dantų būklę apžiūros metu atsitiktinės atrankos būdu

atrinktų pacientų ir atliekant jų tėvų anketinę apklausą.

Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas, nes anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai,

pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus identifikuojami. Tyrimo rezultatai bus

skelbiami tik

apibendrinti.

Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis: Lietuvos sveikatos mokslu

universiteto, Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos kliniką , A.Lukšos-Daumanto g. 6,

Kaunas, Doc. Ingrida Vasiliauskienė, tel. nr.: 388069, ingrida.vasiliauskiene@lsmuni.lt

Nepilnamečio tiriamojo tėvai (ar globėjai) :

Vardas, Pavardė, parašas:

Vardas, Pavardė, parašas:

Darbo mokslinis vadovas: Doc. Ingrida Vasiliauskienė

Tyrėjas: Rugilė Česnulevičiūtė

36

Priedas Nr.3

TIRIAMOJO ASMENS IR TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA

Aš, ....................................................................................(tiriamojo asmens vardas ir

pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto

studentės Rugilės Česnulevičiūtės atliekamoje apklausoje „Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų

būklės sąsajas su mityba bei dantų priežiūra.“.

Tiriamojo tėvų, globėjų parašai:

Tiriamojo asmens (parašas):

Motinos ar globėjos (parašas):

Tėvo ar globėjo (parašas):

37

Priedas Nr.4

Vaikų tėvų apklausos anketa

Gerbiamieji tėveliai,

Esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Odontologijos fakulteto, odontologijos studijų programos 5 kurso

studentė, Rugilė Česnulevičiūtė. Ši anketa baigiamojo magistrinio darbo: „Alytaus rajono vaikų ir paauglių

dantų būklės ryšys su mityba ir dantų priežiūra“ dalis.

Tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas su mityba bei dantų priežiūra.

Anketa yra anoniminė, surinkti ir apibendrinti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik mokslo tikslams.

Perskaitykite pateiktus klausimus ir pabraukite ar apibraukite Jums tinkantį variantą.

Anketa skirta 6-14 m. vaikų tėvams arba globėjams.

Dėkoju už nuoširdžius atsakymus!

1. Jūsų vaiko lytis:

a. Berniukas

b. Mergaitė

2. Jūsų vaiko amžius (įrašykite metus): ______

3. Kiek kartų Jūsų vaikas per dieną valo dantis? (1 atsakymo variantas)

a. 2 kartus ir daugiau

b. 1 kartą

c. Valo ne kiekvieną dieną

d. Visai nevalo dantų (jeigu pasirinkote šį variantą, pereikite prie 15 klausimo)

4. Kiek laiko Jūsų vaikas valo dantis? (1 atsakymo variantas)

a. 30 sek.

b. 1min.

c. 2-3min.

d. 3-4min.

5. Ar naudojate laiko matavimo prietaisą sekti, kiek laiko Jūsų vaikas valosi dantis (pvz.: laikmatį,

laikrodį, smėlio laikrodį)?

a. Taip

b. Ne

c. Kartais

6. Kokias priemones naudojate dantų valymui? (galima žymėti kelis variantus)

a. Dantų šepetėlis ir dantų pasta

b. Tarpdančių šepetėlis, siūlas

c. Vieno danties šepetėlis

d. Burnos skalavimo skystis

7. Kaip manote, iki kelių metų tėvai turėtų valyti vaikams dantis? (įrašykite)

..................................................................................................................

8. Kokį dantų šepetėlį naudoja Jūsų vaikas?

a. Rankinį (paprastą)

b. Elektrinį

38

9. Kokie Jūsų vaiko naudojamo dantų šepetėlio šereliai?

a. Labai minkšti

b. Minkšti

c. Vidutinio kietum

d. Kieti

10. Kaip dažnai keičiate vaiko dantų šepetėlį?

a. Kai nusidėvi šereliai

b. Dažniau nei kas 3 mėnesius

c. Kas 3 mėnesius

d. Kas pusę metų

e. Kartą per metus arba rečiau

11. Kokią dantų pastą naudoja Jūsų vaikas? (1 atsakymo variantas)

a. Su fluoridais (*mikroelementas, padedantis išlaikyti sveiką emalį ir saugantis nuo dantų ėduonies)

b. Be fluoridų

c. Nežinau

12. Kada valote dantis rytais – prieš pusryčius ar po jų? (pabraukite)

13. Ar po vakarinio dantų valymo Jūsų vaikas valgo, geria įvairius gėrimus?

a) taip

b) ne

c) nežinau

14. Ar po dantų valymo patikrinate, kaip vaikas išsivalė dantis?

a. Taip

b. Ne

c. Kartais

d. Vaikas savarankiškai dantų nesivalo (valo tėvai)

15. Ar žinote kas yra ir kam reikalingos fluoro lako ar želė aplikacijos?

a. Taip

b. Ne

16. Ar Jūsų vaikui buvo atliktos fluoro želės, lako ar tirpalų aplikacijos ?

a. Aplikacijos nebuvo atliktos

b. Aplikacija fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atlikta 1 kartą per praėjusius metus

c. Aplikacijos fluoro laku, žele ar tirpalais buvo atliktos 2-4 kartus per praėjusius metus

17. Ar mokote vaiką po saldumynų valgymo išskalauti burną?

taip

ne

18. Ar domitės savo vaiko burnos sveikata? (1 atsakymo variantas)

a. Taip

b. Ne (jeigu pasirinkote šį variantą, neatsakykite į 19 klausimą)

39

19. Iš kur gaunate informacijos dantų priežiūros klausimais? (galimi keli atsakymų variantai)

a. Iš interneto, televizijos, radijo

b. Iš spaudos (laikraščiai, žurnalai)

c. Iš pažįstamų, draugų

d. Iš mokyklos (renginiai, sveikatingumo pamokėlės ir kt.)

e. Pataria bendrosios praktikos gydytojas

f. Pataria odontologas

g. Kita (įrašykite)..............................................

20. Dėl kokių priežasčių vaikas lankosi pas odontologą? (galimi keli atsakymų variantai)

a. Dėl skausmo

b. Dėl sugedusių dantų

c. Dėl danties rovimo

d. Atlikti profesionalią burnos higieną

e. Profilaktinei apžiūrai

f. Profilaktinėms procedūroms (dantų dengimui silantais, dantų tepimui fluoro laku)

g. Vaiką pas odontologą vedu tik sveikatos pažymai gauti

h. Kitos priežastys (įrašykite).....................................................

21. Kaip vertinate savo vaiko dantų būklę? (1 atsakymo variantas)

a. Mano vaiko dantys pakankamai sveiki

b. Mano vaikas turi sugedusių arba skaudančių dantų

c. Nežinau

22. Kokius užkandžius renkasi Jūsų vaikas tarp pagrindinių valgymų? (galimi keli atsakymų variantai)

a. Sumuštinius

b. Jogurtus, vaisius

c. Sausainius, bandeles, kukurūzus, bulvių traškučius ir t.t.

d. Saldumynus (šokoladą, saldainius, guminukus ir t.t.)

e. Neužkandžiauja

23. Lentelėje pažymėkite po vieną labiausiai tinkantį variantą

Niekada

arba retai

1-2 kartus

per savaitę

Kelis

kartus per

savaitę

1 kartą per

dieną

2 ir daugiau

kartų per

dieną

Kaip dažnai Jūsų vaikas užkandžiauja

saldumynais?

Kaip dažnai Jūsų vaikas vartoja saldžius gazuotus

ar negazuotus gėrimus ( pvz. saldintos arbatos,

sultys)?

Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo citrusinius vaisius?

Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo bulvių traškučius?

Kaip dažnai valgo pyragaičius, sausainius,

bandeles?

Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo varškę, sūrį ir

sūrelius?

Kaip dažnai Jūsų vaikas geria pieną?